Įstatymas netenka galios 2003-05-01:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1162, 2002-10-29, Žin., 2002, Nr. 112-4970 (2002-11-22), i. k. 1021010ISTA0IX-1162

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas

Suvestinė redakcija nuo 1994-12-14 iki 2003-04-30

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 60-1182, i. k. 0941010ISTA000I-551

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 19 d. Nr. I-551

Vilnius

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO, PATAISOS DARBŲ IR BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

I. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-147; 1969, Nr. 36-343; 1972, Nr. 21- 159; 1973, Nr. 15-132; 1975, Nr. 30-300; 1980, Nr. 21-298; 1982, Nr. 36-400; 1984, Nr. 6-66; 1987, Nr. 21-263; 1988, Nr. 11-76; 1989, Nr. 13-116; 1990, Nr. 19-495, Nr. 31-740; 1991, Nr. 36-975; 1993, Nr. 5-90, Nr. 26-597, Nr. 59-1142, Nr. 72-1134; 1994, Nr. 14-227):

1. Kodekso tituliniame lape išbraukti žodžius „Tarybų Socialistinės“.

2. 1 straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis

Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai turi tokią paskirtį:

1) uždrausti veikas, kurios padaro esminę žalą asmens, valstybės ar visuomenės interesams arba kelia grėsmę tokiai žalai atsirasti;

2) tiksliai apibrėžti, kokios veikos pripažįstamos nusikaltimais;

3) nustatyti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir jas atitinkančias bausmes;

4) saugoti asmenis ir visuomenę nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis bausmėmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudžiami nusikaltusieji asmenys norint juos pataisyti.“

3. 3 straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės pagrindai

Asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo.

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką.

Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu šios veikos padarymo metu galima buvo iš jo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio.

Niekas negali du kartus būti baudžiamas už vieną ir tą patį nusikaltimą.

Niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu pagal įstatymą.“

4. 4 straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas Lietuvos

Respublikoje padarytų veikų atžvilgiu

Visi asmenys, padarę nusikaltimus Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos teritorija suprantama visa teritorija ir gelmės valstybės sienų ribose, taip pat teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų.

Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veikė ar galėjo ir privalėjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės. Bendrininkų nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kur buvo šis nusikaltimas padarytas, o jeigu bendrininkas veikė kitoje vietoje – tai jo veikimo vieta.

Padarius tą patį nusikaltimą Lietuvos teritorijoje ir kitos valstybės teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu Lietuvos teritorijoje, jeigu Lietuvos teritorijoje nusikaltimas buvo pradėtas ar baigtas arba jam užkirstas kelias.

Pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus atsako taip pat asmenys, padarę nusikaltimus orlaiviuose, jūrų ar upių laivuose, kurie buvo su Lietuvos vėliava ar Lietuvos skiriamaisiais ženklais už Lietuvos Respublikos ribų.

Užsienio valstybių diplomatinių atstovų ir kitų jiems prilygintų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems asmenims padarius nusikaltimą Lietuvos teritorijoje, sprendžiamas diplomatiniu būdu.“

5. 6 straipsnį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus  užsienyje

Lietuvos piliečiai ir nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys be pilietybės už nusikaltimus, padarytus užsienyje, atsako pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.

Kiti asmenys, padarę užsienyje nusikaltimus, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, tačiau abiejose šalyse šis nusikaltimas baudžiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui skiriama bausmė, numatyta švelnesnio įstatymo.

Padaręs nusikaltimą užsienyje, asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis:

1) visiškai atliko užsienyje teismo paskirtą bausmę;

2) užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje šalyje numatytais teisiniais pagrindais.“

6. 7 straipsnį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laiko atžvilgiu

Veikos nusikalstamumą ar baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu. Nusikalstamos veikos padarymo laiku pripažįstamas veikimo (neveikimo) laikas. Nusikaltimo padarymo laiku pripažįstamas baudžiamojo įstatymo numatytų pasekmių atsiradimo laikas tuo atveju, jei kaltininkas norėjo, kad pasekmės atsirastų kitu laiku.

Įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims, padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

Įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Medicininio ir auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo priėmimo metu.“

7. Kodeksą papildyti 7¹ straipsniu:

„7¹ straipsnis. Nusikaltėlių išdavimas

Užsienio piliečiai, padarę nusikaltimus, išduodami atitinkamoms valstybėms remiantis tarptautinėmis ir tarpvalstybinėmis sutartimis, o jeigu tokių sutarčių nėra – vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikaltimą, negali būti išduotas užsienio valstybei.

Užsienio piliečiai neišduodami, jeigu jų veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nelaikomos nusikaltimais.

Asmenys už veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jiems buvo suteikta prieglobsčio teisė, nebaudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus ir neišduodami užsienio valstybėms.“

8. 8¹ straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Sunkūs nusikaltimai yra: itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai (62–70 straipsniai), piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais (74² straipsnis), banditizmas (75 straipsnis), masinės riaušės (78 straipsnis), susisiekimo kelių ir transporto priemonių sužalojimas (85 straipsnis), tyčinis nužudymas (104–106 straipsniai), tyčinis sunkus kūno sužalojimas (111 straipsnis), išžaginimas (118 straipsnis), įkaitų paėmimas (131¹ straipsnis), piktybinis ar itin piktybinis chuliganizmas (225 straipsnio 2 ir 3 dalys), nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas jame (227¹ straipsnis), asmens terorizavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (227² straipsnio 2 dalis), narkotinių priemonių realizavimas arba grobimas turint tikslą realizuoti, neteisėtas jų gaminimas, įsigijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas (232¹ straipsnio 3 ir 4 dalys ir 232² straipsnis), narkotinių priemonių gabenimas sunkinančiomis aplinkybėmis (232² straipsnio 2 ir 3 dalys), neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas, realizavimas ir perdavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas (234¹ straipsnis), nusikalstamų grupių ginklavimas (234⁴ straipsnis), orlaivių nuvarymas (249² straipsnis), įsakymo nevykdymas sunkinančiomis aplinkybėmis (251 straipsnio 2 dalis), pasipriešinimas viršininkui (253 straipsnis), smurto veiksmai prieš pavaldinį (254 straipsnis), krašto apsaugos tarnybos statutuose numatytų taisyklių pažeidimas itin sunkinančiomis aplinkybėmis (256 straipsnio 3 dalis), neteisėtas įsakymas (257 straipsnis), marodieriavimas (261 straipsnis), tyčinis krašto apsaugos turto sunaikinimas ar sužalojimas sunkinančiomis aplinkybėmis (264 straipsnis), žūvančio karo laivo palikimas sunkinančiomis aplinkybėmis (268 straipsnio 2 dalis), vagystė stambiu mastu (271 straipsnio 3 dalis), plėšimas (272 straipsnis), turto prievartavimas (273 straipsnis), sukčiavimas stambiu mastu (274 straipsnio 3 dalis), turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu (275 straipsnio 3 dalis), turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis), kyšio priėmimas (282 straipsnis), kišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą sunkinančiomis aplinkybėmis (298 straipsnio 3 dalis), laisvės atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (303 straipsnio 2 dalis), kontrabanda (312 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton (327 straipsnis).“

9. 11 straipsnį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Nepilnamečių atsakomybė

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję šešiolika metų.

Asmenys, kurie padaro nusikaltimą turėdami nuo keturiolikos iki šešiolikos metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio katastrofą (85 straipsnis), nužudymą (104–107, 109 straipsniai), tyčinius kūno sužalojimus, sutrikdžiusius sveikatą (111–113 straipsniai ir 116 straipsnio 2 dalis), išžaginimą (118 straipsnis), piktybinį arba itin piktybinį chuliganizmą (225 straipsnio 2 ir 3 dalys), narkotinių priemonių grobimą (232² straipsnis), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą (234¹ straipsnis), vagystę (271 straipsnis), plėšimą (272 straipsnis), turto sunaikinimą ir sužalojimą tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis).“

10. Kodeksą papildyti 12¹ straipsniu:

12¹ straipsnis. Neteko galios nuo 1994-12-14

Straipsnio naikinimas:

Nr. I-686, 1994-12-08, Žin. 1994, Nr. 96-1879 (1994-12-14), i. k. 0941010ISTA000I-686

11. 13 straipsnį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Girto ar apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių priemonių asmens atsakomybė už padarytą nusikaltimą

Asmuo, kuris būdamas fiziologiškai girtas ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių padarė nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Asmuo, prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to nevisiškai sugebėjęs suvokti savo daromos veikos, baudžiamas švelniau arba gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką.“

12. Kodeksą papildyti 15¹ straipsniu:

„15¹ straipsnis. Užkirtimas kelio organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklai

Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris būdamas antraeiliu organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariu dalyvavo grupės ar susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau teisėsaugos organams suteikė vertingos informacijos, kurios pagrindu buvo užkirstas kelias organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklai arba jo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Šio straipsnio pirmoji dalis netaikoma asmeniui, dalyvavusiam darant tyčinį nužudymą.“

13. 21 ir 22 straipsnius išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Bausmė ir jos paskirtis

Kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės interesais.

Kriminalinės bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo;

2) nubausti nusikaltimą padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus;

4) siekti, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų.

Bausme nesiekiama daryti fizinių kančių arba žeminti žmogaus orumo.

22 straipsnis. Bausmių rūšys

Asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės.

Pagrindinės bausmės yra šios:

1) mirties bausmė;

2) laisvės atėmimas;

3) pataisos darbai be laisvės atėmimo;

4) bauda.

Asmeniui už vieną nusikaltimą gali būti skiriama tik viena pagrindinė bausmė.

Šio kodekso 42 ir 43 straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi pagrindinės bausmės.

Kartu su pagrindinėmis bausmėmis nuteistiesiems gali būti skiriamos papildomos bausmės:

1) turto konfiskavimas;

2) bauda;

3) atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Nuteistajam gali būti skiriama ne daugiau kaip dvi papildomos bausmės.“

14. 23 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

15. 24 straipsnį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Mirties bausmė

Mirties bausmė yra pagrindinė ir išimtinė bausmė. Mirties bausmė gali būti skiriama tik už pabaigtą tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis.

Mirties bausmė vykdoma sušaudant.

Mirties bausmė negali būti skiriama, o paskyrus – vykdoma moterims, asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo momentu nebuvo suėję 18 metų.

Teismas, nuteisdamas asmenį mirties bausme, gali pakeisti ją laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Mirties bausmė gali būti pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos taip pat ir malonės tvarka.

Asmenys, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, laikomi kalėjime.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-686, 1994-12-08, Žin., 1994, Nr. 96-1879 (1994-12-14), i. k. 0941010ISTA000I-686

16. Kodekso 25¹, 27, 28, 31, 33, 34, 34¹, 36, 38, 38¹, 46, 47, 48¹, 51¹, 52, 53 ir 60 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

17. 25 straipsnį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Laisvės atėmimas

Laisvės atėmimas yra pagrindinė bausmė, teismo skiriama baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais. Laisvės atėmimas nustatomas nuo 3 mėnesių iki 15 metų, o skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas (43 straipsnis) – iki 20 metų. Asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų.

Laisvės atėmimo laikas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Atlikti laisvės atėmimo bausmę teismo nuosprendžiu skiriama pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse, bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų kolonijose arba kalėjime, taip pat bendrojo ir sustiprintojo režimų auklėjimo darbų kolonijose.

Atlikti bausmę pataisos darbų kolonijose skiriama vyrams:

pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, – kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems nusikaltimus dėl neatsargumo;

pirmą kartą nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už nesunkius tyčinius nusikaltimus, būtent: neteisėtą aborto padarymą (124 straipsnio 2 ir 3 dalys), vengimą išlaikyti vaikus (125 straipsnis), palikimą pavojingoje gyvybei padėtyje (128 straipsnio 2 dalis), šmeižimą (132 straipsnis), įžeidimą (133 straipsnio 2 dalis), statybos taisyklių pažeidimą (215 straipsnis), neteisėtą statybinių medžiagų įgijimą (216 straipsnis), įvaikinimo paslapties pagarsinimą (217¹ straipsnio 2 dalis), melagingą paliudijimą (218 straipsnis), įtraukimą nepilnamečio į nusikalstamą veiklą arba girtavimą (241 straipsnio 2 dalis), sukčiavimą be sunkinančių aplinkybių (274 straipsnio 1 dalis), turto pasisavinimą arba iššvaistymą be sunkinančių aplinkybių (275 straipsnio 1 dalis), piktnaudžiavimą tarnyba (285 straipsnis), tarnybinį suklastojimą (289 straipsnis), melagingą pranešimą apie nusikaltimą (291 straipsnis), melagingą įskundimą asmens (292 straipsnis), melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ir vertimus (293 straipsnis), nepranešimą apie nusikaltimą (294 straipsnis), falsifikuotą prekių gaminimą sunkinančiomis aplinkybėmis (309 straipsnio 2 dalis), vartotojų apgaulę (311 straipsnis), tyčinį bankrotą (315 straipsnis), pramoninį šnipinėjimą (317 straipsnis), apgaulingą apskaitos vedimą (323 straipsnis), neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą (324 straipsnis), neteisėtas finansines operacijas (326 straipsnis), neteisėtą medžiojimą (330 straipsnis), neteisėtą žvejybą ar retų ir nykstančių gyvūnų gaudymą (331 straipsnis), Lietuvos Respublikos kontinentinio šelfo įstatymų pažeidimą (332 straipsnis) – kolonijose - gyvenvietėse asmenims, padariusiems tyčinius nusikaltimus;

pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už nesunkius tyčinius nusikaltimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio ketvirtosios dalies trečiojoje pastraipoje, – bendrojo režimo kolonijose;

pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už sunkius nusikaltimus – sustiprintojo režimo kolonijose;

nuteisiamiems už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–70 straipsniai), pirmiau atlikusiems laisvės atėmimo bausmę ir pripažintiems itin pavojingais recidyvistais, – griežtojo režimo kolonijose.

Atlikti bausmę pataisos darbų kolonijose skiriama moterims:

pirmą kartą nuteisiamoms laisvės atėmimu už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, – kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems nusikaltimus dėl neatsargumo; pirmą kartą nuteisiamoms už tyčinius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio ketvirtosios dalies trečiojoje pastraipoje, – kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems tyčinius nusikaltimus; kitoms nuteisiamoms laisvės atėmimu moterims – bendrojo režimo kolonijose.

Atlikti bausmę auklėjimo darbų kolonijose skiriama:

nepilnamečiams, pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu, taip pat nepilnametėms – bendrojo režimo kolonijose;

nepilnamečiams, pirmiau atlikusiems laisvės atėmimo bausmę, – sustiprintojo režimo kolonijose.

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, teismas, nurodydamas priimto sprendimo motyvus, gali paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę: pirmą kartą nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat už tyčinius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio ketvirtosios dalies trečiojoje pastraipoje, – bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose; kitiems nuteistiems laisvės atėmimu, bet nepripažintiems itin pavojingais recidyvistais, – bet kurios rūšies pataisos darbų kolonijose, išskyrus kolonijas-gyvenvietes; nuteistiems nepilnamečiams – bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijose vietoj sustiprintojo režimo kolonijų.

Laisvės atėmimas, ištisai ar iš dalies atliktinas kalėjime, gali būti paskirtas:

itin pavojingiems recidyvistams;

asmenims, kurie, suėjus aštuoniolikai metų, padarė itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–70 straipsniai);

asmenims, kurie, suėjus aštuoniolikai metų, padarė kitus sunkius nusikaltimus, nuteisiamiems už juos laisvės atėmimu daugiau kaip penkeriems metams.

Asmenys, nuteisti pagal šio kodekso 227¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atlieka ištisai kalėjime.

Paskirtą nuteistajam pataisos darbų įstaigos rūšį pakeičia teismas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

18. 26 straipsnį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Itin pavojingas recidyvistas

Itin pavojingu recidyvistu gali būti teismo nuosprendžiu pripažįstamas:

1) asmuo, kuris pirmiau buvo nuteistas laisvės atėmimu už itin pavojingą valstybinį nusikaltimą (62-70 straipsniai), banditizmą (75 straipsnis), tyčinį nužudymą (104 ir 105 straipsniai), išžaginimą, jeigu tai padarė grupė asmenų arba jeigu tai sukėlė itin sunkias pasekmes, taip pat išžaginimą nepilnametės arba mažametės (118 straipsnio 3 ir 4 dalys), įkaitų paėmimą (131¹ straipsnis), kėsinimąsi į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę (203¹ straipsnis), radioaktyviųjų medžiagų grobimą (234² straipsnis), orlaivio nuvarymą (249² straipsnis), plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (272 straipsnio 2 ir 3 dalys), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba paleidimą apyvarton sunkinančiomis aplinkybėmis (327 straipsnio 2 dalis) ir vėl padarė kurį nors iš šių nusikaltimų, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu ne mažiau kaip penkeriems metams;

2) asmuo, kuris pirmiau buvo bet kuria eile du kartus nuteistas laisvės atėmimu už itin pavojingą valstybinį nusikaltimą (62-70 straipsniai), piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais (74² straipsnis), banditizmą (75 straipsnis), masines riaušes (78 straipsnis), tyčinį nužudymą (104 ir 105 straipsniai), tyčinį sunkų kūno sužalojimą (111 straipsnis), išžaginimą (118 straipsnis), įkaitų paėmimą (131¹ straipsnis), kėsinimąsi į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę (203¹ straipsnis), itin piktybinį chuliganizmą (225 straipsnio 3 dalis), nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą ar dalyvavimą jame (227¹ straipsnis), asmens terorizavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (227² straipsnio 2 dalis), narkotinių priemonių grobimą, neteisėtą gaminimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas realizuoti, tokių priemonių neteisėtą realizavimą (232¹ straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat jų grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis (232² straipsnio 2 ir 3 dalys), neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimą, laikymą, įgijimą, gaminimą, realizavimą ir perdavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis (234¹ straipsnio 2 ir 3 dalys), nusikalstamų grupių ginklavimą (234⁴ straipsnis), radioaktyviųjų medžiagų grobimą (234² straipsnis), orlaivio nuvarymą (249² straipsnis), vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (271 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys), plėšimą (272 straipsnis), turto prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (273 straipsnio 2 ir 3 dalys), sukčiavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (274 straipsnio 2 ir 3 dalys), turto pasisavinimą arba iššvaistymą sunkinančiomis aplinkybėmis (275 straipsnio 2 ir 3 dalys), kyšio priėmimą (282 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba paleidimą apyvarton (327 straipsnis), operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais taisyklių pažeidimą (329 straipsnis) ir vėl padarė kurį nors iš šių nusikaltimų, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu daugiau kaip trejiems metams;

3) asmuo, kuris pirmiau buvo bet kuria eile tris ar daugiau kartų nuteistas laisvės atėmimu už piktybinį chuliganizmą (225 straipsnio 2 dalis) arba už nusikaltimus, suminėtus šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, ir vėl padarė piktybinį chuliganizmą (225 straipsnio 2 dalis), arba kurį nors iš šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte suminėtų nusikaltimų, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu;

4) asmuo, kuris, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kurį nors iš šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose suminėtų nusikaltimų, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu ne mažiau kaip penkeriems metams.

Spręsdamas asmens pripažinimo itin pavojingu recidyvistu klausimą, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų motyvus, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo padarant nusikaltimus laipsnį bei pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas nuosprendyje.

Sprendžiant asmens pripažinimo itin pavojingu recidyvistu klausimą, neatsižvelgiama į teistumą už nusikaltimą, kurį jis padarė būdamas jaunesnis kaip aštuoniolikos metų, taip pat į teistumą, kuris yra panaikintas arba išnykęs įstatymo nustatyta tvarka.

Asmens pripažinimas itin pavojingu recidyvistu panaikinamas panaikinant jo teistumą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už itin pavojingo recidyvisto padarytus nusikaltimus, taikomi tais atvejais, kai asmuo įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu iki šio nusikaltimo padarymo.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

19. 29 ir 30 straipsnius išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Pataisos darbai be laisvės atėmimo

Pataisos darbai be laisvės atėmimo skiriami nuo dviejų mėnesių iki dvejų metų ir atliekami pagal teismo nuosprendį nuteistojo darbovietėje.

Pataisos darbų laikas skaičiuojamas mėnesiais.

Nuteisus pataisos darbais be laisvės atėmimo, iš nuteistojo uždarbio į valstybės pajamas daromos teismo nuosprendžiu nustatyto dydžio išskaitos nuo penkių iki dvidešimt procentų uždarbio. Pataisos darbų atlikimo laikas neįskaitomas į darbo stažą.

Jeigu nuteistasis pataisos darbais be laisvės atėmimo, atlikdamas bausmę, sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi, tai, jam atlikus bausmę, teismas visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvo prašymu gali pataisos darbų atlikimo laiką įskaityti į darbo stažą.

Asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės, amžiaus ar kitų priežasčių negali atlikti pataisos darbų, teismas turi teisę šią bausmę pakeisti bauda – skaičiuojant vieną MGL baudos už du pataisos darbų mėnesius arba lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą.

Pataisos darbai be laisvės atėmimo kariams pakeičiami laikymu daboklėje iki dviejų mėnesių.

Jeigu asmuo, nuteistas pataisos darbais be laisvės atėmimo, piktybiškai vengia atlikti bausmę, teismas gali neatbūtąjį pataisos darbų laiką pakeisti laisvės atėmimo bausme tam pačiam laikui.

Pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

30 straipsnis. Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla

Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla yra papildoma bausmė, teismo skiriama baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais, taip pat teismo nuožiūra.

Teismas savo nuožiūra skiria atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas kaltininko darbinės veiklos srityje arba piktnaudžiaujant jam suteikta teise, ir, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas prieina prie išvados, jog nuteistajam negalima palikti teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla nustatomas nuo 1 iki 5 metų.“

20. 32 straipsnį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Bauda

Bauda yra piniginė nuobauda, teismo skiriama kaip pagrindinė ar papildoma bausmė baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais.

Bauda kaip pagrindinė bausmė gali būti skiriama nuo 10 iki 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio.

Bauda kaip papildoma bausmė gali būti skiriama nuo 3 iki 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio.

Baudos dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas skirdamas bausmę. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nusikaltimu padarytą žalą bei kaltininko materialinę padėtį.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į materialinę nuteistojo padėtį, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą. Jei asmuo per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą laikotarpį neįvykdo bausmės, bauda išieškoma priverstinai.

Jei asmuo vengia savanoriškai sumokėti baudą, kuri paskirta kaip pagrindinė bausmė, ir nėra galimybių išieškoti ją priverstinai, teismas per šio kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką gali pakeisti baudą laisvės atėmimu. Bauda keičiama laisvės atėmimu santykiu viena laisvės atėmimo diena už vieno MGL baudą, tačiau ne daugiau kaip 90 dienų.“

21. 35 straipsnį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Turto konfiskavimas

Turto konfiskavimas yra papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė.

Konfiskuodamas dalį turto, teismas turi nurodyti, kuri turto dalis konfiskuojama arba konfiskuojamo turto dalies vertę pinigais arba išvardyti konfiskuojamus daiktus.

Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padovanotas ar kitaip perduotas turtas konfiskuojamas, jeigu šie asmenys žinojo ar turėjo ir galėjo numatyti, jog jiems padovanotas ar kitaip perduotas turtas yra konfiskuotinas.

Iš konfiskuoto turto patenkinami tik nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai, kurie neviršija konfiskuoto turto vertės.

Nusikaltimo įrankiai ir priemonės, taip pat pinigai ar kitos vertybės, gautos nusikalstamos veiklos rezultate, konfiskuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnyje nustatyta tvarka.“

22. 41 straipsnio:

1) 10 punktą išdėstyti taip:

„10) kad nusikaltimą padarė asmuo būdamas girtas, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių.“;

2) 12 punktą pripažinti netekusiu galios;

3) iš pirmosios dalies 6 punkto išbraukti žodžius „arba nepilnamečiai buvo įtraukti dalyvauti nusikaltimo padaryme

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

23. Papildyti Kodeksą 41¹ straipsniu:

„41¹ straipsnis. Bausmės skyrimas, visiškai pripažinus kaltę

Jei kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.“

24. 42, 43, 44, 45 straipsnius išdėstyti taip:

„42 straipsnis. Bausmės skyrimas padarius kelis nusikaltimus

Padarius kelis nusikaltimus, numatytus vieno baudžiamojo įstatymo straipsnio tose pačiose ar skirtingose dalyse arba skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikaltimą atskirai, po to paskiria subendrintą bausmę. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti.

Apimant bausmes, griežtesnė bausmė apima švelnesnes, ir subendrintoji bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskirus nusikaltimus bausmei.

Visiškai sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

Iš dalies sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Bausmių apėmimą teismas gali taikyti tik esant idealiai nusikaltimų sutapčiai arba jei padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu.

Skiriant bausmę šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais, subendrintoji bausmė negali viršyti penkiolikos metų (išskyrus šio kodekso 25 straipsnio pirmosios dalies antrame sakinyje numatytą taisyklę) paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o paskyrus kitų rūšių bausmes, maksimalaus dydžio, įstatymo nustatyto tai bausmės rūšiai.

Negalima skirti tokios subendrintos pagrindinės ir papildomos bausmės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskirus nusikaltimus.

Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad nuteistasis kaltas dar ir kitu nusikaltimu, kurį jis yra padaręs prieš priimant nuosprendį pirmoje byloje. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal pirmesnį nuosprendį.

43 straipsnis. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas

Jeigu nuteistasis, neatlikęs visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, padaro naują nusikaltimą arba naują nusikaltimą padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas, bausmės atidėjimo laikotarpiu (47¹ straipsnis), arba naują nusikaltimą padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ar lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų neatliktosios bausmės laikotarpiu (54, 54², 55 straipsniai), teismas skiria bausmę už naują nusikaltimą, po to nustato subendrintą bausmę. Subendrindamas bausmę, teismas gali taikyti visiško ar dalinio bausmių sudėjimo principus.

Taikydamas visiško bausmių sudėjimo principą, teismas prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, prideda pagal pirmesnį nuosprendį neatliktą bausmę.

Taikydamas dalinio bausmių sudėjimo principą, teismas prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, iš dalies prideda neatliktą bausmę pagal pirmesnį nuosprendį.

Skiriant bausmę pagal kelis nuosprendžius, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė, arba maksimalaus dydžio, nustatyto atitinkamai bausmės rūšiai, jei paskirta kita bausmė.

44 straipsnis. Bausmių sudėjimo ir pakeitimo taisyklės

Sudedant paskirtąsias bausmes, taip pat vienas bausmes keičiant kitomis, laikomasi šių taisyklių:

1) viena laisvės atėmimo diena prilyginama trims pataisos darbų dienoms;

2) bauda, kai ši bausmė paskirta kaip pagrindinė, negali būti sudedama ar pakeičiama kitomis bausmėmis ir vykdoma atskirai, išskyrus šio kodekso 32 straipsnio šeštojoje dalyje numatytą atvejį;

3) įvairių rūšių papildomos bausmės negali būti sudedamos ar pakeičiamos kitomis ir vykdomos kiekviena atskirai.

Keičiant bausmes šio kodekso 42 ir 43 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnė bausmė turi būti keičiama į griežtesnę.

45 straipsnis. Švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą, pats savanoriškai atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, padėjo tardymui bei teismui išaiškinti nusikaltimą.

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę taip pat jeigu:

1) byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių;

2) be to, dėl sveikatos būklės ar nepilnametystės negali būti paskirta įstatyme numatyta bausmė arba teisiamasis ar jo išlaikomi asmenys serga sunkia liga ir nėra kam juos prižiūrėti arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus ir įstatyme numatytos bausmės paskyrimas neigiamai atsilieps vaikų priežiūrai, arba kaltininko vaidmuo bendrininkų padarytame nusikaltime buvo antraeilis, arba nusikaltimą padaręs asmuo pripažintas ribotai pakaltinamu.

Esant šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytoms sąlygoms, teismas gali:

1) paskirti mažesnę bausmę negu žemiausioji riba, įstatymo numatyta už padarytą nusikaltimą, arba

2) paskirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta įstatyme už padarytą nusikaltimą, arba

3) neskirti papildomos bausmės tais atvejais, jei jos paskyrimas pagal įstatymą yra privalomas, išskyrus turto konfiskavimo bausmę.“

25. 47¹ straipsnį išdėstyti taip:

„47¹ straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam pataisos darbais arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams už nesunkų tyčinį nusikaltimą ir ne daugiau kaip penkeriems metams už neatsargų nusikaltimą, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jei byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 41 straipsnyje, ir teismas prieina prie išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Esant šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytoms sąlygoms, atidėdamas pagrindinės bausmės vykdymą, teismas gali atidėti ir paskirtų papildomų bausmių, išskyrus turto konfiskavimą, vykdymą.

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:

1) atlyginti nusikaltimu padarytą žalą,

2) atsiprašyti nukentėjusiojo,

3) teikti nukentėjusiajam pagalbą gydymosi laikotarpiu,

4) įsidarbinti ar be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos,

5) pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę,

6) išeiti gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą,

7) be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos,

8) atlikti viešųjų darbų iki 1000 valandų.

Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti šio straipsnio trečiosios dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 punktuose numatytus įpareigojimus. Nuteistojo elgesį kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrintys organai.

Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) įvykdė teismo nustatytus įpareigojimus, nepadarė pažeidimų, numatytų šio straipsnio penktosios dalies 2 punkte, ir yra pagrindo manyti, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, teismas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, galutinai atleidžia jį nuo bausmės;

2) be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam du kartus buvo taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančio organo teikimu priima nutarimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.“

26. Iš 48 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar pasiuntimu į drausmės batalioną arba į auklėjimo-darbo profilaktoriumą“ ir „nutrėmimu ir ištrėmimu“.

27. Iš 49 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto išbraukti žodžius „163 straipsnio pirmojoje dalyje, 169, 175“.

28. Iš 50 straipsnio antrosios dalies pirmo sakinio išbraukti žodžius „nutrėmimu arba ištrėmimu ne mažiau kaip trejiems metams“.

29. 51 straipsnį išdėstyti taip:

„51 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

veikai praradus pavojingumą

Asmuo, padaręs nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei teismas pripažįsta, jog iki bylos nagrinėjimo teisme veika prarado pavojingumą dėl aplinkybių pasikeitimo.“

30. 52¹ straipsnį išdėstyti taip:

„52¹ straipsnis.   Nepilnamečių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir priverčiamųjų auklėjamojo pobūdžio priemonių paskyrimas

Nepilnametis, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) pirmą kartą padarė nusikaltimą;

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą;

3) atlygino padarytą žalą arba susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, jei ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų.

Tokiam nepilnamečiui teismas paskiria priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, numatytas šio kodekso 61 straipsnyje.“

31. 53¹ straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „115 straipsnyje“ įrašyti žodžius „225 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse“, vietoj skaičiaus „146“ įrašyti skaičių „271“, vietoj skaičiaus „151“ – skaičių „274“ ir vietoj skaičiaus „154“ įrašyti skaičių „279“, o žodžius „250 straipsnio pirmojoje dalyje“ išbraukti.

32. 54 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu arba pataisos darbais, taip pat asmenims, lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų pagal šio kodekso 54² straipsnį, išskyrus asmenis, paminėtus šio kodekso 54¹ straipsnyje, gali būti taikomas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalis pakeista švelnesne bausme.“;

2) iš trečiosios dalies išbraukti žodžius „asmenims, lygtinai nuteistiems laisvės atėmimu privalomai įtraukiant į darbą, ir“;

3) septintosios dalies antrąjį punktą išdėstyti taip:

„2) nuteistiems už narkotinių priemonių grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis (232² straipsnio 2 dalis), išskyrus plėšimo būdu, radioaktyviųjų medžiagų grobimą (234² straipsnis), turto prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (273 straipsnio 2 ir 3 dalys) –“;

4) iš aštuntosios dalies 2 punkto išbraukti žodžius „veiksmai, kuriais dezorganizuojamas laisvės atėmimo įstaigų darbas (76 straipsnis)“, „plėšimą turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą sunkinančiomis aplinkybėmis (92 straipsnio 2 dalis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), padarytą plėšimo būdu, plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (148 straipsnio 2 ir 3 dalys)“. Po žodžių „nusikalstamų grupių ginklavimą (234⁴ straipsnis)“ įrašyti žodžius „plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (272 straipsnio 2 ir 3 dalys), „laisvės atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimas (303 straipsnis)“;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

5) devintąją ir dešimtąją dalis išdėstyti taip:

„Lygtinai atleidus nuo bausmės prieš terminą arba pakeitus bausmę švelnesne bausme, nuteistasis gali būti taip pat atleistas nuo bausmės - atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla.

Pakeičiant neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos darbais, ši bausmė skiriama laikantis terminų, nustatytų šios rūšies bausmei, ir neturi viršyti neatbūto laisvės atėmimo laiko.“

33. 54¹ straipsnį pakeisti taip:

1) iš 3 punkto išbraukti ženklus ir žodį „(gaujos)“, o vietoj žodžių „išžaginimą (118 straipsnis)“ įrašyti žodžius „išžaginimą, jeigu tai padarė grupė asmenų arba sukėlė itin sunkias pasekmes, taip pat išžaginimą nepilnametės, mažametės (118 straipsnio 3 ir 4 dalys);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

2) 6 punktą pripažinti netekusiu galios.

34. 54² straipsnio:

1) ketvirtojoje dalyje vietoj skaičių „2–6“ įrašyti skaičius „2–5“;

2) septintojoje dalyje vietoj žodžių „nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių rublių“ įrašyti žodžius „nuo 10 iki 40 MGL dydžio“;

3) trečiosios dalies 4 punkte po žodžių „pavojingiems recidyvistams“ įrašyti žodžius „ir asmenims, nuteistiems už

išžaginimą pagal šio kodekso 118 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis,

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

35. 55 straipsnį pakeisti taip:

1) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „nepilnamečių reikalų komisijos arba stebėjimo komisijos prie vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto“ įrašyti žodžius „Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos;

2) iš šeštosios dalies 2 punkto išbraukti žodžius „plėšimą turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą sunkinančiomis aplinkybėmis (92 straipsnio 3 dalis), prievartavimą valstybinio ar visuomeninio turto sunkinančiomis aplinkybėmis (96 straipsnio 3 dalis), plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (148 straipsnio 2 ir 3 dalys), prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (150 straipsnio 3 dalis)“. Po žodžių „orlaivio nuvarymą (249² straipsnis)“ įrašyti žodžius „plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (272 straipsnio 2 ir 3 dalys), turto prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (273 straipsnio 2 ir 3 dalys)“, o vietoj žodžių „milicijos darbuotojo ir liaudies draugovininko“ įrašyti žodžius „policininko ar policijos rėmėjo“.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

36. 57 straipsnį išdėstyti taip:

„57 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos

Asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti atleidžiamas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negali atlikti bausmės. Šiuo atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo.

Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktą bausmės laiką.

Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga psichine liga, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas išsprendžia klausimą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo. Tokiam asmeniui pasveikus, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką diena už dieną.“

37. 58 straipsnio pirmosios dalies:

1) 1, 1¹, 2 ir 2¹ punktus pripažinti netekusiais galios;

2) 3 punktą išdėstyti taip:

„3) asmenys, nuteisti bauda, atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla, arba pataisos darbais, jeigu jie per vienerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę, nepadaro naujo nusikaltimo;“;

3) iš 4 punkto išbraukti žodžius „nutrėmimu ar ištrėmimu“.

38. 61 straipsnį išdėstyti taip:

„61 straipsnis. Priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės

Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso 52¹ straipsnyje numatytais pagrindais, taikomos šios priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės:

1) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį;

2) įpareigojimas savarankiškai atlyginti arba savo darbu pašalinti materialinę žalą;

3) atidavimas tėvų ar juos atstojančių asmenų priežiūrai;

4) įpareigojimas atidirbti nuo 20 iki 100 valandų viešųjų darbų;

5) namų priežiūra iki 45 parų;

6) atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą iki 3 metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų. Teismas ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi peržiūrėti buvimo įstaigoje tikslingumą.

Nepilnamečių buvimo specialioje auklėjimo ir drausmės įstaigoje tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti nuostatai.

Teismo paskirtos priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, numatytos šio straipsnio pirmosios dalies 1–5 punktuose, vykdymą kontroliuoja vidaus reikalų organai ir nepilnamečių reikalų tarnybos.

Jeigu nepilnametis nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą priverčiamąją auklėjamojo pobūdžio priemonę, tai teismas, vidaus reikalų organo ir nepilnamečių reikalų tarnybos bendru teikimu, gali pakeisti vieną priverčiamąją auklėjimo pobūdžio priemonę griežtesne priemone.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-686, 1994-12-08, Žin., 1994, Nr. 96-1879 (1994-12-14), i. k. 0941010ISTA000I-686

39. 64 straipsnio pavadinimą ir dispoziciją išdėstyti taip:

„64 straipsnis.     Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba kito pareigūno gyvybę

Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba Seimo skiriamo pareigūno gyvybę ryšium su jų valstybine ar visuomenine veikla“.

40. Pripažinti netekusiais galios 76, 77, 86, 87, 88, 108, 114, 123, 123¹, 123², 207¹, 212¹, 228, 232⁷, 240, 250 straipsnius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

41. 89 straipsnio dispozicijoje po skaičiaus „70“ įrašyti žodį „ir“, o skaičius „77 ir 86“ išbraukti

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

42. 111 straipsnio pirmojoje dalyje, 112 straipsnio pirmojoje dalyje, 113, 115 straipsniuose, 116 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „kūno sužalojimas“ įrašyti žodžius „žmogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas“.

43. 111 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „nėštumo nutrūkimą“ įrašyti žodžius „užkrėtimą žmogaus imuno deficito virusu (ŽIV)“.

44. Iš 144 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių sankcijų išbraukti žodžius „arba nutrėmimu tam pačiam laikui“.

45. Iš 227 straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „arba ištrėmimu tam pačiam laikui“.

46. Iš 237 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „arba ištrėmimu iki trejų metų“.

47. 241 straipsnio pirmosios dalies sankciją išdėstyti taip:

„baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.“

48. Iš 62, 64, 65, 66, 67, 75 straipsnių ir 239 straipsnio pirmosios, 63 straipsnio pirmosios ir antrosios, 68 straipsnio trečiosios, 232¹ straipsnio ketvirtosios, 232² ir 249² straipsnių trečiųjų dalių sankcijų išbraukti žodžius „su turto konfiskavimu“.

49. Iš 232⁴ straipsnio, 144 ir 234² straipsnių pirmųjų dalių, 131¹, 236¹ ir 249² straipsnių antrųjų dalių, 232¹ straipsnio trečiosios dalies, 232² straipsnio pirmosios ir antrosios dalių, 232⁹ straipsnio antrosios ir trečiosios dalių išbraukti žodžius „su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo“.

50. 131² ir 232⁶ straipsnių, 72 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių, 73 straipsnio pirmosios dalies, 232² straipsnio antrosios dalies, 232⁹ straipsnio pirmosios, antrosios ir trečiosios dalių sankcijose po žodžių „tam tikrą darbą“ įrašyti žodžius „arba užsiimti tam tikra veikla“.

51. Iš 126, 137 ir 219 straipsnių, 117, 125, 128, 129, 133 ir 203 straipsnių pirmųjų dalių sankcijų išbraukti žodžius „arba viešuoju papeikimu“.

52. Iš 70 straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „nuo penkių tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių rublių“.

53. Iš 72, 82, 85 straipsnių pirmųjų dalių sankcijų išbraukti žodžius „nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių rublių“.

54. Iš 72 straipsnio antrosios dalies sankcijos ir 73 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių rublių“.

55. Iš 74¹, 83 straipsnių sankcijų išbraukti žodžius „iki dešimties tūkstančių rublių“.

56. Iš 74² straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „nuo penkiasdešimties tūkstančių iki penkių šimtų tūkstančių talonų“.

57. Iš 136, 137, 138, 139, 145, 202, 202¹, 206, 213, 217, 223, 224, 224¹, 250¹ straipsnių sankcijų ir iš 116, 117, 129, 133, 141, 205, 212 straipsnių pirmųjų dalių sankcijų išbraukti žodžius „iki vieno šimto rublių“.

58. Iš 200, 201, 232 straipsnių sankcijų, iš 132, 201¹, 217¹, 230¹, 231¹ straipsnių pirmųjų dalių sankcijų ir iš 133 straipsnio antrosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „iki dviejų šimtų rublių“.

59. Iš 142 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių sankcijų, 199³, 215, 221, 232⁷, 238, 242, 245 straipsnių sankcijų, iš 124, 140¹, 218, 222, 231, 231³, 237, 243, 245¹, 247, 249¹ straipsnių pirmųjų dalių sankcijų, iš 196¹, 217¹, 230¹, 239 straipsnių antrųjų dalių sankcijų išbraukti žodžius „iki trijų šimtų rublių“.

60. Iš 132 straipsnio antrosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo vieno šimto iki trijų šimtų rublių“.

61. Iš 135 straipsnio sankcijų išbraukti žodžius „nuo vieno tūkstančio iki septynių tūkstančių rublių“.

62. Iš 199² straipsnio pirmosios ir antrosios dalių išbraukti žodžius „iki vieno tūkstančio rublių“.

63. Iš 245⁴ straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „iki penkių šimtų rublių“.

64. 216 ir 242¹ straipsnių sankcijas išdėstyti taip:

„baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ar pataisos darbais tam pačiam laikui arba bauda.“

65. 220 straipsnio sankciją išdėstyti taip:

„ baudžiamas laivės atėmimu iki vienerių metų.“

66. Iš 225 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo trijų šimtų iki penkių šimtų rublių“.

67. Iš 227² straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo vieno šimto tūkstančio iki vieno milijono talonų“, o iš šio straipsnio antrosios dalies – žodžius „nuo penkių šimtų tūkstančių iki penkių milijonų talonų“.

68. Iš 232⁹ straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių rublių“.

69. Iš 213¹ straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „iki dešimties tūkstančių litų“.

70. Iš 234 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių sankcijų išbraukti žodžius „su šių daiktų konfiskavimu“.

71. Iš 235 straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „pinigine“ ir „nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su šių daiktų konfiskavimu“.

72. Iš 236 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „pinigine“ ir „nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų“.

73. Iš 236¹ straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „iki trijų šimtų rublių“ ir žodžius „iki penkių šimtų rublių“.

74. Iš 239 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo dešimties tūkstančių rublių iki trisdešimties tūkstančių rublių“.

75. Iš 239¹ straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų“.

76. Iš 241 straipsnio antrosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų rublių“.

77. Iš 244, 245² straipsnių sankcijų išbraukti žodžius „iki dešimties tūkstančių rublių“.

78. Iš 245³ straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „iki penkiolikos tūkstančių rublių“, o iš šio straipsnio antrosios dalies sankcijos – žodžius „iki dvidešimt penkių tūkstančių rublių“.

79. Iš 248, 248¹ straipsnių sankcijų išbraukti žodžius „nuo vieno šimto iki trijų šimtų rublių“.

80. Iš 248² straipsnio pirmosios ir antrosios dalių sankcijų išbraukti žodžius „penkių šimtų rublių“, o iš antrosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „ir atlygintinu transporto priemonės paėmimu ar be paėmimo“.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

81. 214 straipsnį išdėstyti taip:

„214 straipsnis. Savavaldžiavimas

Savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymas, padaręs didelę žalą asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos teisėms ar teisėtiems interesams, arba grasinant pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius arba sunaikinti ar sugadinti jų turtą (savavaldžiavimas), –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

Savavaldžiavimas, padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų arba asmens, turinčio teistumą už savavaldžiavimą, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų ir bauda.“

82. Kodeksą papildyti 226¹ straipsniu:

„226¹ straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį ar ištikusį pavojų

Melagingas pranešimas telefonu, per radiją ar kitokiu būdu žinios apie gresiantį visuomenei pavojų ar didelę nelaimę, jei dėl to buvo bereikalingai iškviestos atitinkamos tarnybos arba tai sukėlė žmonių sumaištį, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba be baudos arba bauda.“

83. 227¹ straipsnį išdėstyti taip:

„227¹ straipsnis. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas jame

Nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas daryti nusikaltimus: kontrabandą (312 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą ar paleidimą apyvarton (327 straipsnis), tyčinį nužudymą (104 ir 105 straipsniai), įkaitų paėmimą (131¹ straipsnis), asmens terorizavimą (227² straipsnis), neteisėtą narkotinių priemonių gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą arba realizavimą (232¹ straipsnis), narkotinių priemonių grobimą (232² straipsnis), nusikalstamų grupių ginklavimą (234⁴ straipsnis), orlaivio nuvarymą (249² straipsnis), nusikaltimus nuosavybei (271–274 straipsniai), kyšininkavimą (282–284 straipsniai), jeigu padarė trys ar daugiau iš anksto susitarusių bendrai nusikalstamai veiklai asmenų, turinčių vadovą ar vadovus, taip pat dalyvavimas tokio susivienijimo daromuose nusikaltimuose - baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“

84. 246 straipsnį išdėstyti taip:

„246 straipsnis. Transporto priemones vairuojančių asmenų pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių

Neblaivaus asmens, vairuojančio transporto priemonę pažeidimas eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam lengvą kūno sužalojimą ar padarė didelę materialinę žalą, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Transporto priemonę vairuojančio asmens pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam apysunkį ar sunkų kūno sužalojimą, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta veika, padaryta esant neblaiviam, –

baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Transporto priemonę vairuojančio asmens pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė vieno ar daugiau asmenų mirtį, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta veika, padaryta esant neblaiviam, –

baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Šio kodekso 246, 246¹, 248, 248¹, 248² straipsniuose minimomis transporto priemonėmis reikia laikyti visų rūšių automobilius, traktorius ir kitokias savaeiges mašinas, troleibusus, taip pat motociklus ir kitas mechanines transporto priemones.“

85. Ypatingosios dalies vienuoliktąjį skirsnį išdėstyti taip:

„VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBAI

251 straipsnis. Įsakymo nevykdymas

Įžūlus viršininko įsakymo nevykdymas ar netinkamas vykdymas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ta pati veika, sukėlusi sunkias pasekmes, –

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Karys, neįvykdęs viršininko įsakymo, verčiančio sulaužyti priesaiką ar aiškiai neteisėto, pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako.

252 straipsnis. Grasinimas viršininkui

Grasinimas viršininkui jį nužudyti, sužaloti ar kitaip smurtauti, ryšium su jo krašto apsaugos tarnyba, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

253 straipsnis. Pasipriešinimas viršininkui

Fizinis smurtas prieš viršininką ryšium su jo krašto apsaugos tarnyba –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.

Tie patys veiksmai, padaryti panaudojant ginklą, –

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

254 straipsnis. Smurto veiksmai prieš pavaldinį

Fizinis smurtas prieš pavaldinį, kurį padarė viršininkas, eidamas krašto apsaugos tarnybos pareigas, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Tie patys veiksmai, padaryti panaudojant ginklą, –

baudžiami laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų.

255 straipsnis. Pavaldinio arba viršininko įžeidinėjimas

Sistemingas garbės arba orumo žeminimas žodžiu, raštu arba veiksmu, padarytas pavaldinio ar jaunesniojo vyresniajam, arba viršininko prieš pavaldinį ar vyresniojo prieš jaunesnįjį, bent vienam iš jų einant krašto apsaugos tarnybos pareigas, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų.

256 straipsnis. Krašto apsaugos tarnybos statutų taisyklių pažeidimas

Krašto apsaugos tarnybos statutuose numatytų vienas kitam nepavaldžių karių tarpusavio santykių taisyklių pažeidimas, pasireiškęs mušimu ar kitokiu smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tie patys veiksmai, sukėlę lengvą arba apysunkį kūno sužalojimą, –

baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai, padaryti panaudojant ginklą, taip pat sukėlę sunkų kūno sužalojimą, –

baudžiami laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

257 straipsnis. Neteisėtas įsakymas

Aiškiai neteisėto įsakymo davimas ar vertimas tokį įsakymą vykdyti, taip pat jo vykdymas, sukėlę sunkų kūno sužalojimą, padarę didelę materialinę žalą arba kitas sunkias pasekmes, –

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

258 straipsnis. Laikinas pasišalinimas

Savavališkas kario pasišalinimas iš dalinio arba tarnybos vietos, taip pat jo neatvykimas laiku be pateisinamų priežasčių į tarnybą, trukęs ilgiau kaip penkias paras, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

259 straipsnis. Dezertyravimas

Privalomosios tarnybos kario pasitraukimas iš karinio dalinio arba tarnybos vietos, turint tikslą išvengti krašto apsaugos tarnybos, taip pat turint tokį pat tikslą neatvykimas į šią tarnybą –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

260 straipsnis. Savavališkas pasitraukimas iš dalinio kautynių aplinkybėmis

Savavališkas kario pasitraukimas iš dalinio arba tarnybos vietos, taip pat neatvykimas į tarnybą kautynių aplinkybėmis be pateisinamų priežasčių, nesvarbu, kokia jų trukmė, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

261 straipsnis. Marodieriavimas

Daiktų pagrobimas iš nukautųjų ar sužeistųjų kautynių lauke –

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

262 straipsnis. Krašto apsaugos turto pasisavinimas

Ginklų, šaudmenų, karinės technikos, mundiruotės ar kitokio krašto apsaugos turto pasisavinimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

263 straipsnis. Krašto apsaugos turto praradimas

Ginklų, šaudmenų, karinės technikos arba kitokio krašto apsaugos turto, patikėto tarnybos reikalams, praradimas arba sugadinimas dėl jų laikymo pažeidimo ar aplaidumo –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

264 straipsnis. Tyčinis krašto apsaugos turto sunaikinimas ar sužalojimas

Tyčinis ginklų, šaudmenų, transporto priemonių, karinės technikos ar kitokio krašto apsaugos turto sunaikinimas ar sužalojimas, nesant itin pavojingo valstybinio nusikaltimo požymių, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

265 straipsnis. Sargybų statuto, konvojaus ir patrulio tarnybų taisyklių pažeidimas

Sargybų statuto taisyklių pažeidimas sargybos postuose, taip pat patrulio ir konvojaus tarnybų taisyklių pažeidimas, sukėlę sunkias pasekmes, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

266 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos taisyklių pažeidimas

Asmens, atliekančio Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybą, pažeidimas šios tarnybos taisyklių, dėl ko buvo padarytas nusikaltimas arba didelė materialinė žala valstybei, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

267 straipsnis. Vidaus tarnybos statuto taisyklių pažeidimas

Asmens, atliekančio pavestą tarnybą dalinyje (išskyrus sargybą), pažeidimas vidaus tarnybos statuto taisyklių, sukėlęs sunkias pasekmes, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

268 straipsnis. Žūvančio karo laivo palikimas

Vado, neįvykdžiusio iki galo savo tarnybos pareigų, palikimas žūvančio karo laivo –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Ta pati veika, jei dėl to žuvo žmonės arba atsirado kitos sunkios pasekmės, –

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

269 straipsnis. Kovos vėliavos praradimas ar išniekinimas

Dalinio kovos vėliavos praradimas ar išniekinimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

270 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

Pagal šio skirsnio straipsnius atsako kariai, t.y. krašto apsaugos ir vidaus reikalų tarnybos formuočių karininkai bei puskarininkiai, tarnaujantys pagal sutartis, ir privalomosios tarnybos puskarininkiai bei eiliniai, savanoriškos krašto apsaugos formuočių karininkai, puskarininkiai ar eiliniai savanoriai, tarnaujantys pagal sutartis, kiti krašto apsaugos savanoriai, dalyvaujantys kariniuose mokymuose, pratybose ir specialių užduočių vykdymo metu; karo prievolininkai, pašaukti atlikti mokomųjų pratybų bei kitais atvejais į kariuomenę pašaukti kariai.

Kiti asmenys, organizavę, kurstę ar padėję padaryti nusikaltimus krašto apsaugos tarnybai, atsako pagal atitinkamus šio skirsnio straipsnius.“

86. Pripažinti netekusiais galios Baudžiamojo kodekso skirsnius: antrąjį skirsnį „Nusikaltimai valstybinei ir visuomeninei nuosavybei“ (90–103 straipsniai), penktąjį skirsnį „Nusikaltimai asmeninei piliečių nuosavybei“ (146–155 straipsniai), šeštąjį skirsnį „Ūkiniai nusikaltimai“ (156–176 straipsniai), septintąjį skirsnį „Pareiginiai nusikaltimai“ (177–182 straipsniai), aštuntąjį skirsnį „Nusikaltimai teisingumui“ (183–199 straipsniai).

87. 232¹ straipsnio antrojoje bei ketvirtojoje dalyse, 232², 232³ straipsnių antrosiose dalyse, 234¹ straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „pakartotinai“ įrašyti žodžius „asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus nuosavybei“.

88. Ypatingąją dalį papildyti šiais skirsniais:

„DVYLIKTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI

271 straipsnis. Vagystė

Slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas (vagystė) –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais, arba bauda.

Vagystė, padaryta asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus nuosavybei, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba įsibraunant į negyvenamąją patalpą, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų su bauda ar be baudos.

Vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą, –

baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

Vagystė, padaryta stambiu mastu, –

baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų su bauda ar be baudos.

272 straipsnis. Plėšimas

Svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis (plėšimas), –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

Plėšimas, padarytas asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus nuosavybei, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba įsibraunant į negyvenamąją patalpą, arba panaudojant šaunamąjį ginklą, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų su bauda ar be baudos.

Plėšimas, susijęs su sunkaus kūno sužalojimo padarymu arba padarytas įsibraunant į gyvenamąją patalpą, arba stambiu mastu, arba itin pavojingo recidyvisto, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų su bauda ar be baudos.

273 straipsnis. Turto prievartavimas

Atviras, užmaskuotas paslaugų siūlymu ar kitokia forma pridengtas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti, tiesiogiai arba užuominomis grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius, sunaikinti ar sugadinti jų turtą ar kitaip šantažuojant (turto prievartavimas), –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ir bauda.

Turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą, sunaikinant ar sugadinant turtą arba panaudojant kitokią prievartą, taip pat padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų arba asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus asmeniui, nuosavybei arba už savavaldžiavimą, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų ir bauda.

Turto prievartavimas, sukėlęs didelę materialinę žalą ar kitas sunkias pasekmes, taip pat padarytas organizuotos grupės arba panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų.

274 straipsnis. Sukčiavimas

Svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule (sukčiavimas) –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų su bauda ar be baudos.

Sukčiavimas, padarytas asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus nuosavybei, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, sudarant žinomai neteisingą kompiuterinę programą, įrašant į kompiuterio atmintį klaidingus duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterinę informaciją ar jos apdorojimą, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų su bauda ar be baudos.

Sukčiavimas, padarytas stambiu mastu, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

275 straipsnis. Turto pasisavinimas arba iššvaistymas

Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų su bauda ar be baudos, su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, ar be tokios teisės atėmimo.

Ta pati veika, padaryta asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus nuosavybei, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, –

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, arba be tokios teisės atėmimo.

Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla su bauda ar be baudos.

276 straipsnis. Radinio pasisavinimas

Pasisavinimas rasto arba atsitiktinai patekusio svetimo didelės vertės turto –

baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.

277 straipsnis. Turtinės žalos padarymas apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu

Turtinės žalos padarymas kitam asmeniui vengiant atsiskaitymų už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, taip pat vengiant kitų mokėjimų, jeigu tai padaryta apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, –

baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.

Ta pati veika sudarant žinomai neteisingą kompiuterinę programą, įrašant į kompiuterio atmintį klaidingus duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterinę informaciją ar jos apdorojimą –

baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

278 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia

Svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia –

baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.

Ta pati veika, padaryta padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu būdu, ar padariusi nukentėjusiajam didelę turtinę žalą, arba jeigu sunaikintos ar sužalotos turinčios istorinę-kultūrinę reikšmę vertybės, –

baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų su bauda ar be baudos.

279 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sužalojimas dėl neatsargumo

Neatsargus svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas, padaręs nukentėjusiajam didelę turtinę žalą, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų su bauda ar be baudos arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

280 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

Šio skirsnio straipsniuose numatytas turto pagrobimas laikomas stambiu, jeigu pagrobtojo turto vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

281 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas

Turto, gauto šio kodekso 105 straipsnio 8 punkte, 232², 234¹, 271–277, 312 straipsniuose numatytu būdu, įgijimas arba realizavimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų su bauda ar be baudos arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti stambiu mastu, taip pat sistemingai arba asmens, turinčio teistumą už tokio pat nusikaltimo padarymą, –

baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų su bauda ar be baudos.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI VALSTYBĖS TARNYBAI

282 straipsnis. Kyšio priėmimas

Valstybės pareigūno priėmimas kyšio už atlikimą ar neatlikimą duodančiojo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turėjo ar galėjo atlikti eidamas pareigas, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų.

Kyšio priėmimas labai stambiu mastu arba susijęs su prievartavimu duoti kyšį –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų ir su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki penkerių metų.

283 straipsnis. Dovanos priėmimas

Valstybės tarnautojo vertingos dovanos priėmimas už veiksmus, kuriuos jis turėjo ar galėjo atlikti eidamas tarnybą, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda ar be jos, arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų.

284 straipsnis. Papirkimas

Perdavimas valstybės pareigūnui labai stambiu mastu pinigų ar turtinių vertybių arba sudarymas sąlygų turėti tokią turtinę naudą už atlikimą ar neatlikimą veiksmų, kuriuos pareigūnas turėjo ar galėjo atlikti eidamas pareigas, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Asmuo, kuris papirko pareigūną, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis apie tai pareiškė savo noru iki bylos iškėlimo dėl šio papirkimo, arba jeigu jo atžvilgiu buvo pavartotas prievartavimas.

285 straipsnis. Piktnaudžiavimas tarnyba

Tyčinis valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pasinaudojimas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, jeigu tai buvo padaryta savanaudiškais tikslais, arba padaręs didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų ir bauda ar be jos, arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų.

286 straipsnis. Valstybės pareigūno neteisėtas dalyvavimas įmonės komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje

Valstybės pareigūno neteisėtas dalyvavimas individualios įmonės, tikrosios ūkinės ar komanditinės bendrijos, akcinės bendrovės ar kredito įstaigos komercinėje, ūkinėje, finansinėje veikloje, padaręs didelę žalą valstybės interesams, –

baudžiamas bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų arba be tokios teisės atėmimo.

287 straipsnis. Tarnybos įgaliojimų viršijimas

Valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo viršijimas įstatymo suteiktų jam tarnybos teisių savanaudiškais tikslais arba padaręs didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

288 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

Valstybės pareigūno neatlikimas savo pareigų arba jų atlikimas netinkamai dėl nerūpestingumo, jei dėl to padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų ar be tokios teisės atėmimo.

289 straipsnis. Tarnybinis suklastojimas

Valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo įrašymas į oficialų dokumentą melagingų žinių, surašymas ar išdavimas tokio dokumento, taip pat kito valstybinės įstaigos arba organizacijos dokumento suklastojimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų ar be tokios teisės atėmimo.

290 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

Valstybės tarnautojas yra asmuo, kuris dirbdamas valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos, valstybės kontrolės ar priežiūros institucijose įgyvendina jų funkcijas, tačiau neturi valdžios atstovo ar administracinių įgalinimų.

Valstybės pareigūnas yra asmuo, kuris dirbdamas valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos, valstybės kontrolės ar priežiūros institucijose vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgalinimus.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI TEISINGUMUI

291 straipsnis. Melagingas pranešimas apie nusikaltimą

Pranešimas kvotos, tardymo, prokuratūros įstaigoms arba teismui apie žinomai nebūtą nusikaltimą –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų su bauda ar be jos arba bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti iš savanaudiškų paskatų arba dirbtinai sudarant įrodymus, –

baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki ketverių metų su bauda ar be jos.

292 straipsnis. Melagingas asmens įskundimas

Melagingas asmens įskundimas, kad jis padarė nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą įstaigai arba pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį ar administracinį persekiojimą, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų su bauda ar be jos arba bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti iš savanaudiškų paskatų ar dirbtinai sudarant įrodymus arba kaltinant asmenį padarius sunkų nusikaltimą, taip pat kai tokie veiksmai sukėlė sunkias pasekmes, –

baudžiami laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.

293 straipsnis. Melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai ir vertimai

Melagingas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymas, eksperto ar revizoriaus melagingos išvados davimas, specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimas, taip pat žinomai neteisingas vertėjo vertimas, padaryti kvotos, parengtinio tardymo metu arba nagrinėjant bylą teisme, –

baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų su bauda ar be jos arba bauda.

Tos pačios veikos, padarytos iš savanaudiškų paskatų ar dirbtinai sudarant įrodymus, taip pat kai dėl tokių veiksmų asmuo buvo neteisėtai suimtas, nuteistas ar išteisintas, turėjo didelę turtinę žalą, taip pat kai tokie veiksmai sukėlė kitas sunkias pasekmes, –

baudžiamos laisvės atėmimu nuo vienerių iki ketverių metų su bauda ar be jos.

Nukentėjusysis ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jei tai padarė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pats, taip pat, kad jos išvengtų jo šeimos nariai arba artimieji giminaičiai, ir prieš apklausą nebuvo supažindintas su teise atsisakyti duoti tokius parodymus ar atsakyti į tokius klausimus.

294 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą

Nepranešimas kvotos, tardymo, prokuratūros įstaigoms arba teismui be svarbios priežasties per kiek galima trumpesnį laiką apie tikrai žinomai rengiamą, daromą ar padarytą tyčinį nužudymą (104 ir 105 straipsniai), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą (234¹ straipsnis), radioaktyviųjų medžiagų grobimą (234² straipsnis), nusikalstamų grupių ginklavimą (234⁴ straipsnis) ir orlaivio nuvarymą (249¹ straipsnis) –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų su bauda ar be jos arba bauda.

Asmuo neatsako už nepranešimą apie nusikaltimą, jeigu jam, jo šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams po pranešimo apie nusikaltimą būtų iškilusi grėsmė būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn.

295 straipsnis. Nusikaltimo slėpimas

Iš anksto nepažadėtas tyčinio nužudymo (104 ir 105 straipsniai), tyčinio sunkaus kūno sužalojimo sunkinančiomis aplinkybėmis (111 straipsnio 2 dalis), išžaginimo sunkinančiomis aplinkybėmis (118 straipsnio 3 ir 4 dalys), nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo ar dalyvavimo jame (227¹ straipsnis), asmens terorizavimo (227² straipsnis), neteisėto narkotinių priemonių gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo arba realizavimo sunkinančiomis aplinkybėmis (232¹ straipsnio 3 ir 4 dalys), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimo (234¹ straipsnis), radioaktyviųjų medžiagų grobimo (234² straipsnis), nusikalstamų grupių ginklavimo (234⁴ straipsnis), orlaivio nuvarymo (249² straipsnis), vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis (271 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys), plėšimo (272 straipsnis), turto prievartavimo (273 straipsnis), turto pasisavinimo sunkinančiomis aplinkybėmis (275 straipsnio 3 dalis), kontrabandos sunkinančiomis aplinkybėmis (312 straipsnio 2 dalis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba paleidimo apyvarton (327 straipsnis) slėpimas, padarymo įrankių ir priemonių, pėdsakų, nusikalstamu būdu įgytų daiktų, taip pat dokumentų, turinčių įrodomąją reikšmę, paslėpimas arba tyčinis jų sunaikinimas ar sužalojimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų su bauda ar be jos arba bauda.

Asmuo neatsako už nusikaltimo slėpimą, jeigu jis tai padarė, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pats, taip pat, kad jos išvengtų jo šeimos nariai arba artimieji giminaičiai.

296 straipsnis. Nusikaltimą padariusio asmens slėpimas

Iš anksto nepažadėtas asmens, padariusio sunkų nusikaltimą, slėpimas norint padėti jam išvengti baudžiamojo persekiojimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų su bauda ar be jos.

Asmuo neatsako už šiame straipsnyje numatytą veiką, jeigu jis slėpė savo šeimos narį arba artimą giminaitį.

297 straipsnis. Poveikis liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, revizoriui ar vertėjui

Siekimas paveikti liudytoją, nukentėjusįjį, ekspertą, specialistą, revizorių ar vertėją, kad jie kvotos, parengtinio tardymo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, išvadą, paaiškinimus, surašytų melagingą revizijos aktą arba melagingai išverstų, taip pat kliudymas jiems pagal šaukimą atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą, jeigu tai padaryta paperkant ar panaudojant prieš šiuos asmenis, jų šeimos narius arba artimuosius giminaičius fizinį smurtą, sunaikinant ar sužalojant jų turtą, taip pat grasinant panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sužaloti turtą, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų su bauda ar be jos arba bauda.

298 straipsnis. Kišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą

Mėginimas bet kokia forma paveikti kvotėją, tardytoją, prokurorą ar teisėją, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą arba teisingai išnagrinėti bylą teisme, taip pat mėginimas bet kokia forma paveikti teismo antstolį, susijęs su jo tarnybinių pareigų vykdymu, –

baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar teismo antstolį, jų šeimos narius arba artimuosius giminaičius, taip pat grasinant sunaikinti ar sužaloti jų turtą, –

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų su bauda ar be jos.

Kišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą, padarytas panaudojant fizinį smurtą prieš šiuos pareigūnus, jų šeimos narius arba artimuosius giminaičius, taip pat sunaikinant ar sužalojant jų turtą, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų su bauda ar be jos.

299 straipsnis. Kvotos ar parengtinio tardymo duomenų viešas pagarsinimas

Kvotos ar parengtinio tardymo neskelbtinų duomenų pagarsinimas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be oficialaus leidimo –

baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.

300 straipsnis. Kalinio pabėgimas

Sulaikyto, suimto ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens pabėgimas iš sulaikymo vietos –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tie patys veiksmai, padaryti panaudojant smurtą prieš sargybą ar kitus sulaikymo įstaigos administracijos atstovus arba padarant didelę turtinę žalą sulaikymo vietos įstaigai, –

baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių metų.

301 straipsnis. Kalinio išlaisvinimas

Išlaisvinimas sulaikyto, suimto ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens, padarytas panaudojus smurtą, apgaulę arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų su bauda ar be jos arba bauda.

302 straipsnis. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę

Nuteistojo, kuriam leista trumpam laikui išvykti iš laisvės atėmimo vietos, be pateisinamos priežasties laiku negrįžimas į bausmės atlikimo vietą –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba bauda.

303 straipsnis. Laisvės atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimas

Sulaikyto, suimto ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens terorizavimas kitų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Sulaikyto, suimto ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens organizavimas kitų, laikomų laisvės atėmimo vietose, asmenų riaušių, kurių metu buvo sužaloti ar žuvo žmonės arba buvo padaryta didelė turtinė žala, taip pat aktyvus dalyvavimas tokiose riaušėse –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

304 straipsnis. Aprašyto turto arba turto, kuriam uždėtas areštas, išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas

Asmens, kuriam buvo patikėtas aprašytas turtas arba turtas, kuriam uždėtas areštas, šio turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų su bauda ar be jos arba bauda.

305 straipsnis. Sąvokos išaiškinimas

Artimieji giminaičiai reiškia tėvus, vaikus, tikruosius brolius bei seseris, senolius, vaikaičius, taip pat sutuoktinį.

Šeimos nariais laikytini asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 329 straipsnyje.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI ŪKININKAVIMO TVARKAI

306 straipsnis. Vertimasis uždrausta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar veikla, kuriai reikalingas leidimas

Vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kuriai yra reikalingas leidimas, neturint leidimo, padarytas pakartotinai po administracinės nuobaudos paskyrimo už tokį pat pažeidimą, –

baudžiamas pataisos darbais arba bauda.

Vertimasis uždrausta komercine ar ūkine veikla –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

307 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla

Steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos vykdymas stambiu mastu –

baudžiamas pataisos darbais ir bauda arba tik bauda.

Įmonės, kuri naudojama kaip priedanga kitokiai negu įmonės steigimo dokumentuose numatyta, be to, neteisėtai veiklai, įsteigimas ar veikla –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

308 straipsnis. Kitos įmonės prekės ženklo naudojimas

Be leidimo kitos įmonės prekės ženklo, įregistruoto patentų biure, naudojimas pagamintoms prekėms žymėti ir tokių prekių pateikimas realizuoti –

baudžiamas bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki trejų metų arba be tokios teisės atėmimo.

Jei šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytu atveju kitos įmonės prekių ženklais buvo pažymėtas didelis prekių kiekis arba pagamintų prekių kokybė labai skyrėsi nuo prekių kokybės tos įmonės, kurios prekių ženklais buvo naudojamasi, arba nukentėjusiajai įmonei buvo padaryta didelė žala, –

baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų arba be tokios teisės atėmimo.

309 straipsnis. Falsifikuotų prekių gaminimas, realizavimas ar laikymas

Prekių, neatitinkančių tų savybių, kurios yra nurodytos gaminio kortelėje, kitokiuose kokybės pažymėjimuose, ar kitaip falsifikuotų prekių gaminimas, realizavimas ar laikymas turint tikslą realizuoti –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

Bet kaip falsifikuotų prekių gaminimas, pardavimas ar laikymas turint tikslą parduoti stambiu mastu ar dideliais kiekiais –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

310 straipsnis. Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, pardavimas, laikymas

Naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas ar laikymas turint tikslą parduoti arba jiems gaminti aparatų gaminimas arba laikymas turint tikslą parduoti, taip pat šių alkoholinių gėrimų arba aparatų pardavimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

311 straipsnis. Vartotojų apgaulė

Vartotojų apgaulė parduodant ne to pavadinimo, ne tos kokybės, ne to svorio, ne to komplektavimo, ne tų matų prekes arba prekes, kurių realizavimo terminas yra pasibaigęs, ir tų faktų nepranešimas pirkėjui, taip pat vartotojų apgaulė atsiskaitant už parduotas prekes –

baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais ir bauda bei atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla ar be tokios teisės atėmimo arba tik bauda.

312 straipsnis. Kontrabanda

Prekių, pinigų, meno ar kitokių vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per muitines ar muitinių postus arba tokių daiktų gabenimas per muitines, jei jie buvo slepiami vietose, apsunkinančiose aptikimą, arba jeigu naudojami suklastoti dokumentai, arba jeigu pateikiami vieni dokumentai, o gabenamos kitų pavadinimų prekės ar daiktai, arba jei pagal tranzitinius dokumentus įvežamos prekės neišvežamos iš Lietuvos, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų ir bauda ar be baudos arba tik bauda.

Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, radioaktyviųjų, nuodingųjų ir stipriai veikiančių medžiagų ar narkotinių priemonių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinei ir neturint leidimo juos pervežti arba kontrabanda itin stambiu mastu ar padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų ir bauda arba tik bauda.

313 straipsnis. Apgaulingi pareiškimai apie įmonės veiklą

Apgaulingų duomenų apie įmonės komercinę, ūkinę, finansinę veiklą ar turtą pateikimas ataskaitoje, viešuose pasisakymuose ar publikacijose veikiant įmonės vardu, jei toks kreditorių, akcininkų, valstybinių ar kitų įstaigų, įmonių ar asmenų suklaidinimas dėl įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės ar turto sukėlė sunkias materialines pasekmes, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

314 straipsnis. Paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį

Paskolos iššvaistymas azartiniams lošimams, savo ar kitų asmenų asmeninėms išlaidoms padengti ar kitoks ne pagal paskirtį paskolos panaudojimas padarant kreditoriui ar laiduotojui turtinės žalos –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

315 straipsnis. Tyčinis bankrotas

Privedimas įmonės prie bankroto tyčia blogai ūkininkaujant, jei tuo padaroma turtinė žala kreditoriui, akcininkui ar kitam asmeniui, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda bei atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba be tokios teisės atėmimo.

Tyčinis bankrotas, lydimas turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimu, iššvaistymu ar perleidimu tretiesiems asmenims, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

316 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas ar apgaulė

Turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį ar pardavimas nepateisinamai pigiai patekus į sunkią ekonominę situaciją ar tapus nemokiu ir esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, jei tuo padaryta turtinė žala kreditoriams, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

Naujų sutarčių prekėms pirkti sudarymas ar paskolų paėmimas žinant apie negalimumą už pirktas prekes sumokėti ar grąžinti skolą, taip pat melagingi pareiškimai apie neegzistuojančias skolas arba apie asmens žinioje esančio turto priklausomybę, padaryti asmens, patekusio į sunkią ekonominę situaciją ar tapus nemokiu ir esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų ir bauda arba tik bauda.

317 straipsnis. Pramoninis šnipinėjimas

Pramonine paslaptimi įmonėje esančios informacijos apie joje vykdomus tyrimus, ruošiamus gamybai ar gaminamus pavyzdžius, naudojamą technologiją, ruošiamus susitarimus su kitais partneriais rinkimas neteisėtai patenkant prie informacijos šaltinių ar naudojant specialius prietaisus informacijai rinkti, jei minėti veiksmai daromi norint gautą informaciją perduoti kitiems asmenims ar įmonėms arba pasinaudoti ja pačiam savo ūkinėje veikloje, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

318 straipsnis. Pramoninės ar komercinės paslapties paskelbimas

Informacijos apie įmonės veiklą, laikomos įmonėje pramonine ar komercine paslaptimi, suteikimas kitam asmeniui norint gauti turtinę ar asmeninę naudą, jei informaciją asmuo sužinojo ryšium su tarnyba šioje įmonėje arba jei tokia veikla padarė didelę turtinę žalą nukentėjusiajam, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

319 straipsnis. Komercinis papirkimas

Pinigais, vertybėmis, kitokiu turtu ar paslaugomis nepagrįsto atlyginimo davimas asmeniui, tarnaujančiam komercinėje, ūkinėje ar finansinėje įstaigoje, už tai, kad šis priimtų palankius sprendimus ar atliktų duodančio tokį atlyginimą asmens naudai kitokius veiksmus, įeinančius į paperkamo asmens tarnybines funkcijas, ar susilaikytų nuo tokių veiksmų atlikimo, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais ir bauda arba tik bauda.

Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, davęs nepagrįstą atlyginimą, jei pats savo noru pareiškė apie tokio atlyginimo davimą.

320 straipsnis. Neteisėto atlyginimo priėmimas

Asmens, tarnaujančio komercinėje, ūkinėje įmonėje ar finansinėje įstaigoje arba užsiimančio profesine veikla, priėmimas nepagrįsto atlyginimo už palankių sprendimų priėmimą ar atlikimą atlyginimą duodančio asmens naudai kitų veiksmų, įeinančių į jo tarnybines pareigas, ar susilaikymą nuo tokių veiksmų –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais ir bauda arba tik bauda.

321 straipsnis. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu ūkinėje veikloje

Tyčinis atlikimas veiksmų, prieštaraujančių įmonės interesams, padarytas asmens, paskirto ar įgalioto valdyti įmonę ar atsakingo už atskiras įmonės veiklos sritis, jei minėtais veiksmais įmonei, kuriai jis atstovauja, padaryta didelė turtinė žala, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais arba bauda ir atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla ar be tokios teisės atėmimo.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI FINANSAMS

322 straipsnis. Aplaidus apskaitos tvarkymas

Aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais ir bauda ar be baudos arba tik bauda.

323 straipsnis. Apgaulingas apskaitos tvarkymas

Apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas arba apskaitos dokumentų paslėpimas ar sunaikinimas, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais ir bauda ar be baudos arba tik bauda.

324 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas

Neteisingų duomenų apie savo pajamas ar jų naudojimą įrašymas į deklaraciją ar kitus pajamų apyskaitos dokumentus ir jų pateikimas valstybinei mokesčių inspekcijai –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais ir bauda.

325 straipsnis. Mokesčių vengimas

Nepateikimas laiku valstybės finansų organams deklaracijos apie savo pajamas ar kitokio pajamų apyskaitos dokumento arba po šių dokumentų pateikimo laiku nesumokėjimas mokesčių dėl priežasčių, nesusijusių su nemokumu po to, kai finansų organai raštu priminė apie pareigą pateikti deklaraciją ar kitokius pajamų apyskaitos dokumentus ir sumokėti mokesčius, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais ir bauda ar be baudos.

326 straipsnis. Neteisėtos finansinės operacijos

Finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytomis lėšomis vykdymas, taip pat tokių lėšų naudojimas komercinei, ūkinei veiklai –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų ir bauda.

327 straipsnis.     Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton

Netikrų lito bilietų ir monetų ar kitos valstybės pinigų, esančių apyvartoje, ar vertybinių popierių pagaminimas arba paleidimas apyvarton –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Netikrų pinigų ar vertybinių popierių, numatytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, pagaminimas ar laikymas dideliais kiekiais arba jų paleidimas apyvarton dideliais kiekiais –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų ir bauda ar be baudos.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų pinigų ar vertybinių popierių, kuriuos asmuo gavo kaip tikrus, žinotinis paleidimas apyvarton –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda.

328 straipsnis. Netikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų pagaminimas

Netikrų pašto ženklų ar važiavimo bilietų pagaminimas ar realizavimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų ir bauda ar be baudos.

Ta pati veika, padaryta stambiu mastu ar versliškai, –

baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų ir bauda ar be baudos.

329 straipsnis. Operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais taisyklių pažeidimas

Operacijų su vertybiniais popieriais ar užsienio valiuta taisyklių pažeidimas, taip pat pinigų, pelno, kapitalo pervedimas į kitas valstybes pažeidžiant Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų ir bauda ar be baudos arba tik bauda.

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI GYVŪNIJAI IR AUGMENIJAI

330 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas

Medžiojimas žvėrių ar paukščių, kuriuos medžioti visiškai uždrausta, arba neteisėtas medžiojimas, padaręs stambią žalą, arba neteisėtas medžiojimas naudojant transporto priemones –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

331 straipsnis. Neteisėta žvejyba ar retų ir nykstančių gyvūnų gaudymas

Neteisėta vertingų veislių žuvų žvejyba ar retų arba nykstančių gyvūnų gaudymas, įsigijimas arba laikymas, taip pat neteisėta žvejyba ar gyvūnų gaudymas, padaręs stambią žalą, –

baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

332 straipsnis. Lietuvos Respublikos kontinentinio šelfo įstatymų pažeidimas

Įrenginių ar kitokių įtaisinių statymas Lietuvos Respublikos kontinentiniame šelfe, taip pat sudarymas aplink juos saugumo zonų neturint reikiamo leidimo: įrenginių ir kitokių įtaisinių Lietuvos Respublikos kontinentiniame šelfe apsaugos, nuolatinių priemonių, įspėjančių apie jų buvimą palaikymo bei įrenginių ir įtaisinių, kurių eksploatavimas galutinai nutrauktas, likvidavimo neužtikrinimas, taip pat nesiėmimas saugumo zonoje priemonių jūros gyvūnų ištekliams nuo žalingų atliekų apsaugoti, –

baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų ir bauda.

Užsienio piliečių tyrimas, žvalgymas ir eksploatavimas gamtos turtų ir vykdymas kitokių darbų Lietuvos Respublikos kontinentiniame šelfe, jei tai tiesiogiai nenumatyta Lietuvos Respublikos ir suinteresuotos užsienio valstybės sutartimi arba kompetentingų Lietuvos Respublikos valdžios organų išduotu specialiu leidimu, –

baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų ir bauda arba be jos, arba bauda.“

89. Iš 125 straipsnio išbraukti žodį „liaudies“.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

90. 207 straipsnį išdėstyti taip:

„207 straipsnis. Oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas

Oficialaus dokumento suklastojimas, taip pat žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas –

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Tos pačios veikos, padarytos itin svarbaus oficialaus dokumento atžvilgiu arba sukėlusios žymią žalą valstybės ar visuomenės interesams arba asmens teisėms ar teisėtiems interesams –

baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų ir bauda arba bauda.“

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

91. 221 straipsnyje vietoj raidžių „TSRS“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

92. 245² ir 245⁴ straipsniuose, 245³ straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „tarybinių“ ir „tarybinio“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

93. 39 straipsnyje po žodžių „jo pavojingumo“ išbraukti žodį „visuomenei“.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

94. Iš 138, 139, 140 straipsnių, 140¹ straipsnio pirmosios ir antrosios dalių, 141 straipsnio pirmosios dalies, 245¹ straipsnio pirmosios dalies sankcijų išbraukti žodžius „arba atleidimu iš pareigų“.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

95. Iš 236¹ straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „o esant savanaudiškam suinteresuotumui, – bauda“.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

96. 62 straipsnio pirmojoje dalyje ir 70 straipsnyje vietoj žodžių „Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija)“ įrašyti žodį „Konstitucija“.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

II. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksą (Žin., 1971, Nr. 20-142; 1973, Nr. 21-195; 1977, Nr. 9-107; 1981, Nr. 28-331; 1983, Nr. 13-129; 1985, Nr. 28-308; 1986, Nr. 19-198, Nr. 36-379; 1987, Nr. 33-391; 1990, Nr. 23-554; 1991, Nr. 8-214, Nr. 36-975):

1.1 straipsnio pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pataisos darbų įstatymų uždaviniai

Lietuvos Respublikos pataisos darbų įstatymų uždaviniai yra užtikrinti tokį kriminalinės bausmės įvykdymą, kad tai būtų ne tik nubaudimas už padarytą nusikaltimą, bet ir pataisytų nuteistuosius, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus ir gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tai užkirstų kelią naujiems ir nuteistųjų, ir kitų asmenų nusikaltimams.“

2. 2 ir 3 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

3. Antrąjį skyrių išdėstyti taip:

„ANTRASIS SKYRIUS

BENDRIEJI LAISVĖS ATĖMIMO IR PATAISOS DARBŲ

BE LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMIŲ VYKDYMO NUOSTATAI

5 straipsnis. Įstaigos ir organai, vykdantys teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo

Teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikoje vykdo Vidaus reikalų ministerijos pataisos darbų įstaigos ir organai.

Pataisos darbų įstaigas Lietuvos Respublikoje steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

6 straipsnis. Bausmės atlikimo vietos

Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai gyventojai, nuteisti laisvės atėmimu, bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečiai, nuteisti laisvės atėmimu, bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje arba pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis išduodami tų valstybių kompetentingiems pareigūnams.

Nuteistieji pataisos darbais be laisvės atėmimo bausmę atlieka darbovietėje.

7 straipsnis. Pagrindinės nuteistųjų pataisymo priemonės

Pagrindinės nuteistųjų pataisymo priemonės yra bausmės atlikimo režimas, nuteistųjų darbas, auklėjamasis darbas su nuteistaisiais, bendrasis lavinimas ir profesinis parengimas.

Šios priemonės taikomos atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį bausmės atlikimo metu bei pažiūrą į darbą.

8 straipsnis. Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo ir pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmę, teisinė padėtis

Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo ir pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmę, turi teises ir pareigas, įstatymų nustatytas Lietuvos Respublikos piliečiams, su apribojimais, įstatymų nustatytais nuteistiesiems, taip pat kylančiais iš teismo nuosprendžio ir režimo, kurį šis kodeksas nustato tos rūšies bausmei atlikti.

Užsieniečių, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, teisinę padėtį apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymai, nustatantys šių asmenų teises ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, su apribojimais, įstatymų nustatytais nuteistiesiems, taip pat kylančiais iš teismo nuosprendžio ir režimo, kurį šis kodeksas nustato tos rūšies bausmei atlikti.

9 straipsnis. Visuomeninių organizacijų ir jų atstovų dalyvavimas taisant nuteistuosius

Taisant nuteistuosius, taip pat įgyvendinant įstaigų ir organų, vykdančių teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, veiklos visuomeninę kontrolę, gali dalyvauti visuomeninės organizacijos ir jų atstovai.

10 straipsnis. Įstatymų laikymasis vykdant ir atliekant bausmę

Visa pataisos darbų įstaigų ir organų, vykdančių teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, veikla grindžiama griežtu įstatymų reikalavimų laikymusi.

Atliekantys bausmę asmenys privalo nenukrypstamai laikytis įstatymų, kurie nustato jiems teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, reikalavimų.

11 straipsnis. Bausmės vykdymo kontrolė

Nuteistų laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo asmenų pažeistas bausmės atlikimo metu teises ir valstybės teisėtus civilinius interesus įstatymo nustatytais atvejais gina Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai.

Prokuroras kontroliuoja nuosprendžių įvykdymą.“

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

4. 14 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Tvarką, kuria nuteistieji siunčiami į pataisos darbų įstaigas, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“

5. 16 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Prireikus atlikti tardymo veiksmus kito asmens padaryto nusikaltimo byloje, nuteistasis laisvės atėmimu, turintis atlikti bausmę pataisos darbų arba auklėjimo darbų kolonijoje, gali būti paliekamas tardymo izoliatoriuje arba kalėjime, gavus prokuroro sankciją, tam terminui, kurį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.“

6. 18 straipsnį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Atskiras nuteistųjų laikymas pataisos darbų įstaigose

Pataisos darbų įstaigose atskirai laikomi vyrai ir moterys; nepilnamečiai ir suaugusieji.

Pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu vyrai laikomi atskirai nuo anksčiau atlikusių laisvės atėmimo bausmę, pirmą kartą nuteisti už nesunkius nusikaltimus – nuo pirmą kartą nuteistų už sunkius nusikaltimus; nuteistos laisvės atėmimu moterys ir nepilnamečiai laikomi atskirai pagal šio kodekso 23, 37 ir 38 straipsniuose nustatytas taisykles.

Izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, taip pat atskirai laikomi: nuteistieji už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus; itin pavojingi recidyvistai; nuteistieji, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu nuteisti teisėsaugos, valdžios ir valdymo organų atstovai. Nuteisti laisvės atėmimu užsienio piliečiai paprastai laikomi atskirai nuo nuteistųjų Lietuvos Respublikos piliečių. Be to, atskirai laikomi nuteistieji, kurie sistemingai arba piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą.

Šiame straipsnyje numatyti atskiro laikymo reikalavimai netaikomi pataisos darbų kolonijose, prie kurių organizuoti vaikų (kūdikių) namai, laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ir pataisos darbų kolonijose, kuriose laikomi ir gydomi infekcinėmis ligomis sergantys nuteistieji. Nuteistieji šiose įstaigose laikomi teismo jiems priskirtos kolonijos rūšies režimo sąlygomis. Nuteistųjų laikymo minėtose įstaigose bei gydymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, suderinusios su Generaline prokuratūra.

Šiame straipsnyje nustatyti atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimai taip pat netaikomi pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse.“

7. 19 straipsnio antrosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Nuteistųjų perkėlimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

8. 20 straipsnio trečiąją pastraipą išdėstyti taip:

„ryšium su tardymo veiksmų atlikimu kito asmens padaryto nusikaltimo byloje – gavus teisėjo sankciją, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytiems terminams“.

9.Devintojo skirsnio pavadinimą išdėstyti taip:

„Auklėjamasis darbas su atliekančiais laisvės atėmimo bausmę nuteistaisiais“

10. 57 ir 58 straipsnius išdėstyti taip:

„57 straipsnis. Auklėjamojo darbo organizavimas

Su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, dirbamas auklėjamasis darbas, kuriuo siekiama auklėti juos, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus, keltų nuteistųjų sąmoningumą ir kultūros lygį, ugdytų naudingą jų iniciatyvą.

Auklėjamąjį darbą su nuteistaisiais organizuoja pataisos darbų įstaigų administracija. Šiame darbe gali dalyvauti visuomeninės organizacijos ir jų atstovai.

Nuteistųjų dalyvavimas auklėjamuosiuose renginiuose skatinamas ir į jį atsižvelgiama nustatant nuteistųjų pasitaisymo ir persiauklėjimo laipsnį.

58 straipsnis. Pagrindinės auklėjamojo darbo formos

Pagrindinės auklėjamojo darbo su nuteistaisiais formos yra šios:

individualus darbas, dirbamas atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo asmenybę, į nuteistojo padarytą nusikaltimą, amžių, išsilavinimą, profesiją ir kitas ypatybes;

kultūrinis masinis darbas.

Auklėjamasis darbas su nuteistaisiais dirbamas diferencijuotai, atsižvelgiant į pataisos darbų įstaigos rūšį ir joje nustatytą režimą.“

11. 65 ir 66 straipsnius išdėstyti taip:

„65 straipsnis.     Nuteistųjų atleidimas nuo darbo pataisos darbų įstaigose egzaminams laikyti

Pataisos darbų įstaigose egzaminams laikyti nuteistieji atleidžiami nuo darbo Lietuvos Respublikos darbo įstatymų numatytam laikotarpiui. Darbo užmokestis jiems už šį laikotarpį nepriklauso, jie maitinami nemokamai. Nuteistųjų atleidimo nuo darbo egzaminams laikyti tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

66 straipsnis.       Nuteistųjų bendrojo lavinimo ir profesinio-techninio parengimo organizavimas

Laisvės atėmimu nuteistų asmenų bendrasis lavinimas bei profesinis-techninis mokymas ir profesinis mokymas gamyboje organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

12. 77 straipsnio šeštąją dalį išdėstyti taip:

„Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, maisto ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

13. 80 straipsnio ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Neleidžiama nuteistiesiems vykti be sargybos arba palydovo Vilniaus mieste, kurortinėse vietovėse ir pasienio zonoje, taip pat kitose vietovėse, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“

14. Trečiojo – A skyriaus pavadinimą ir penkioliktojo – A skirsnio pavadinimą išdėstyti taip:

„Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų vykdymo tvarka ir sąlygos“

15. 84¹, 84², 84³, 84⁴, 84⁵ ir 84⁶ straipsnius pripažinti netekusiais galios.

16. Iš ketvirtojo skyriaus pavadinimo išbraukti žodžius „nutrėmimo, ištrėmimo ir“.

17. Šešioliktąjį skirsnį „Nutrėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ (85–93 straipsniai) ir septynioliktąjį skirsnį „Ištrėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ (94–97 straipsniai) pripažinti netekusiais galios.

18. 98 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „arba kitose vietose, kurias nustato vykdantys šios rūšies bausmę organai, bet nuteistojo gyvenamosios vietos rajone,“;

2) iš ketvirtosios dalies pirmo sakinio išbraukti žodžius „išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 29 straipsnio septintojoje dalyje.“;

3) penktąją dalį pripažinti netekusia galios.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

19. 100 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pirmosios dalies antro sakinio išbraukti žodį „politinį“;

2) iš antrosios dalies išbraukti žodžius „siunčia į darbą asmenis, nuteistus pataisos darbais kitose vietose, asmenis, nuteistus pataisos darbais be laisvės atėmimo darbovietėje, kuriuos teismas nukreipė atlikti bausmę kitokiose vietose, ir prireikus padeda įsidarbinti asmenims, nuteistiems pataisos darbais darbovietėje“;

20. 104 straipsnio šeštąją dalį pripažinti netekusia galios, o septintąją dalį laikyti atitinkamai šeštąja dalimi.

21. Iš 106 straipsnio penktosios dalies išbraukti žodžius „lygtinai nuteisti laisvės atėmimu privalomai įtraukiant į darbą ir“.

22. 107¹ straipsnį pripažinti netekusiu galios.

23. 108 straipsnio aštuntojoje ir devintojoje dalyse vietoj žodžių „ir jaunimo įdarbinimo komisija“ įrašyti žodį „tarnyba“.

24. Iš 109 straipsnio pavadinimo išbraukti žodžius „nutrėmimo, ištrėmimo ir“, o iš pirmosios dalies – žodžius „nutrėmimu arba“.

25. 111 straipsnį išdėstyti taip:

„111 straipsnis.   Atleistų nuo bausmės invalidų, nusenusių asmenų ir neturinčių tėvų nepilnamečių buitinis aprūpinimas

Invalidai ir nusenę asmenys jų prašymu turi būti apgyvendinami invalidų ir senelių namuose.

Neturinčius tėvų nepilnamečius, jeigu reikia, nepilnamečių reikalų tarnybos pasiunčia į internatus arba perduoda rūpybai.“

26. Dvidešimt pirmąjį skirsnį „Asmenų, lygtinai atleistų nuo bausmės atlikimo prieš terminą, stebėjimas“ (112 ir 113 straipsniai) bei dvidešimt antrąjį skirsnį „Asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, administracinė priežiūra“ (114 straipsnis) pripažinti netekusiais galios.

27. 13 straipsnyje, 15, 16, 23, 24 ir 37 straipsnių antrosiose dalyse, 79 straipsnio pirmojoje dalyje ir 101 straipsnio ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „Lietuvos TSR“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.

28. 39 straipsnio trečiojoje dalyje ir 100 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.

III. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-148; 1967, Nr. 30-275; 1970, Nr. 24-178; 1977, Nr. 9-107; 1983, Nr. 34-364; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 5-90, Nr. 26-597; 1994, Nr. 51-949):

1. Kodekso 6¹, 6², 7, 8, 9 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

2. Papildyti Kodeksą 9² straipsniu:

„9² straipsnis. Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas asmeniui, padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą

Teismas, teisėjas, taip pat teisėjo sutikimu prokuroras turi teisę, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15¹ straipsnyje nurodytais pagrindais, nekelti baudžiamosios bylos arba iškeltą bylą nutraukti.

Apie baudžiamosios bylos nekėlimą arba iškeltos bylos nutraukimą pranešama asmeniui, kurio atžvilgiu byla nekeliama arba nutraukta, taip pat nukentėjusiajam ir jo atstovui. Šie asmenys turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį, teisėjo ar prokuroro nutarimą atitinkamai aukštesniajam teismui arba aukštesniajam prokurorui.“

3. 13 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija bylas pirmąja instancija nagrinėja teisėjo ir dviejų teismo tarėjų sudėtimi.“;

2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios;

3) trečiąją ir ketvirtąją dalis atitinkamai laikyti antrąja ir trečiąja dalimis.

4. 14 straipsnį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas

Vykdydami teisingumą baudžiamosiose bylose, teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjai sprendžia baudžiamąsias bylas remdamiesi įstatymu ir pagal savo sąžinę, tokiomis sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies. Bet koks kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą vykdant teisingumą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.“

5. 15 straipsnį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Proceso kalba

Lietuvos Respublikoje baudžiamųjų bylų procesas vyksta lietuvių kalba.

Lietuviškai nemokantiems proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, pareikšti prašymus, paduoti skundus ir kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais tais atvejais, taip pat susipažįstant su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis šio kodekso nustatyta tvarka.

Tardymo ir teismo dokumentai, remiantis šio kodekso nustatyta tvarka, kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams įteikiami išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.“

6. 18² straipsnį pripažinti netekusiu galios.

7. 24 straipsnį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Prokuroro kontrolė baudžiamajame procese

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras bei jam pavaldūs prokurorai kontroliuoja kvotos organų ir tardytojų veiklą, kad būtų tiksliai ir vienodai vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

Baudžiamosios bylos iškėlimo ir jos parengtinio tyrimo stadijose prokuroras privalo imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems įstatymo pažeidimams.

Savo įgaliojimus baudžiamajame procese prokuroras vykdo klausydamas tik įstatymo, nepaisydamas jokių organų ir pareigūnų.

Prokuroro nutarimus, priimtus remiantis įstatymu, privalo vykdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai.“

8. 25 straipsnio:

1) pirmąjį punktą išdėstyti taip:

„1) „Teismas“ reiškia Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, rajonų (miestų) apylinkių teismus;“;

2) penktąjį punktą išdėstyti taip:

„5) „Teisėjas“ reiškia rajono (miesto) apylinkės teismo teisėją; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją;“.

9. 26 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis išdėstyti taip:

„Rajono (miesto) apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas teisėjas nagrinėja vienas. Jis kartu yra ir pirmininkaujantysis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja pirmininkaujančiojo – teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar teisėjo – ir dviejų teismo tarėjų sudėtimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija skundus ir protestus dėl nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nagrinėja trijų teisėjų sudėtimi.“

10. 28 straipsnį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Atsarginis teismo tarėjas

Jeigu Aukščiausiajame Teisme baudžiamąją bylą išnagrinėti pirmąja instancija reikia ilgo laiko, gali būti šaukiamas atsarginis teismo tarėjas. Atsarginis teismo tarėjas būva teisiamojo posėdžio salėje nuo tos bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teismo tarėjas, pakeičia jį.

Teismo tarėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą, turi teisę pareikalauti atnaujinti kai kuriuos arba visus teismo veiksmus.“

11. 32 straipsnį pakeisti taip:

1) papildyti tokia trečiąja dalimi:

„Pareikštą nušalinimą apylinkės teismo teisėjui išsprendžia teisėjas, kuriam pareikštas nušalinimas.“;

2) trečiąją ir ketvirtąją dalis laikyti atitinkamai ketvirtąja ir penktąja dalimis.

12. 35 straipsnyje po žodžių „rajono (miesto)“ įrašyti žodį „apylinkės“ ir išbraukti žodžius „arba kariniam tribunolui“.

13. 36 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

14. Iš 37 straipsnio išbraukti skaičius „95“, „183“, „184“, „187“, „199-1“ bei žodžius „180 straipsnio trečiojoje dalyje“ ir po skaičiaus „249²“ įrašyti žodžius „282 straipsnio antrojoje dalyje ir 303 straipsnio antrojoje dalyje“.

15. Iš 43 straipsnio išbraukti žodžius „arba kariniam tribunolui“.

16. Iš 44 straipsnio išbraukti žodžius „jų pavaduotojai ir padėjėjai“.

17. 45 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „prižiūri“ įrašyti žodį „kontroliuoja“ ir išbraukti žodžius „nagrinėjant bylą teisme“.

18. 50 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „ir 136 straipsnių“ įrašyti žodį „straipsnio“.

19. 53 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „nuo jų“ įrašyti žodžius „sulaikymo arba“.

20. 58 straipsnį papildyti penktąja ir šeštąja dalimis:

„Apsiėmęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį, advokatas neturi teisės to atsisakyti.

Advokatas neturi teisės pagarsinti žinių, kurias jam suteikė gynybai vykdyti“.

21. 59 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą, arba asmuo, kuris apklausiamas apie jo padarytą nusikalstamą veiką.“

22. 64³ straipsnį pakeisti taip:

1) ketvirtosios dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip:

„Jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją ar prokurorą, jam gali būti skiriama bauda iki trijų šimtų litų, o jei be svarbios priežasties neatvyksta į teismą – iki penkių šimtų litų.“;

2) papildyti penktąja dalimi:

„Jeigu šaukiamas liudytojas, nukentėjusysis, vertėjas, specialistas, revizorius, ekspertas be svarbios priežasties atsisako atvykti į teismą arba atvykęs atsisako atlikti savo pareigas, teisėjo nutarimu arba teismo nutartimi jis gali būti atvesdinamas ir jam gali būti skiriamas areštas iki šešių mėnesių.“;

3) penktąją dalį laikyti šeštąja dalimi.

23. Papildyti Kodeksą 78¹ straipsniu:

„78¹ straipsnis. Asmenys, kurie tik jiems sutikus, gali būti apklausiami kaip liudytojai

Kaltinamojo, įtariamojo ar nukentėjusiojo šeimos nariai ar artimi giminaičiai baudžiamojoje byloje gali būti apklausiami kaip liudytojai tik jiems sutikus. Tokie asmenys gali atsisakyti duoti parodymus visiškai arba atsisakyti atsakinėti į atskirus pateiktus klausimus.

Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.“

24. 81 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus liudytojas atsako pagal šio kodekso 64³ straipsnį; už žinomai melagingus parodymus liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį.“

25. 88 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj skaičiaus „190“ įrašyti skaičių „293“.

26. 90 straipsnyje po žodžio „įrankiais“ įrašyti žodžius „ar priemonėmis“, o 93 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte po žodžio „įrankiai“ įrašyti žodžius „ir priemonės“.

27. 96 straipsnį išdėstyti taip:

„96 straipsnis. Kardomųjų priemonių rūšys

Kardomosios priemonės yra šios: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas, namų areštas, kardomasis kalinimas (suėmimas).

Kariui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas to karinio dalinio, kuriame tarnauja, vadovybės stebėjimas.

Nepilnamečiui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas jo atidavimas tėvų, globėjų ar rūpintojų priežiūrai arba vaikų įstaigų administracijos stebėjimui.“

28. 101¹ straipsnio:

1) antrojoje dalyje vietoj žodžio „dešimt“ įrašyti žodžius „penki šimtai“;

2) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodoma, kad kaltinamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti nustatyti baudžiamojoje byloje tiesą, nedaryti naujų nusikaltimų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjui pranešta, kad kaltinamajam nevykdant šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Nutarime ar nutartyje taip pat pažymima, kokioje banko įstaigoje kaltinamasis ar užstato davėjas įmokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką ir nurodomas įmokos dokumento (kvito) numeris. Kvitas pridedamas prie baudžiamosios bylos. Kaltinamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiamas nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę nuorašas.“

29. Papildyti Kodeksą 101² straipsniu:

„101² straipsnis. Namų areštas

Namų areštas – tai įtariamojo ar kaltinamojo įsipareigojimas nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir nesilankyti viešosiose vietose. Namų areštas skiriamas motyvuotu tardytojo nutarimu ir tik esant prokuroro sankcijai. Namų arešto sąlygos nustatomos skiriant šią kardomąją priemonę. Įtariamajam ar kaltinamajam pranešama, kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirta kita, griežtesnė kardomoji priemonė.“

30. 104 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62–70, 75, 78, 104, 105, 111, 118, 131¹ straipsniuose, 144 straipsnio pirmojoje dalyje, 203¹, 232¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 232² straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 232⁴ straipsnyje, 232⁵ straipsnio antrojoje dalyje, 249² straipsnyje, 271 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 272 straipsnyje, 273 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 274 straipsnio trečiojoje dalyje, 275 straipsnio trečiojoje dalyje, 282 straipsnyje suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas vien tik dėl nusikaltimų pavojingumo.“

31. 105 straipsnį išdėstyti taip:

„105 straipsnis. Suimtų asmenų laikymo tvarka

Asmenys, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, laikomi tam skirtose vietose ir jiems taikoma šiose įstaigose galiojanti asmenų laikymo tvarka bei sąlygos.“

32. Papildyti Kodeksą 110 straipsniu:

„110 straipsnis. Karinio dalinio vadovybės stebėjimas

Karinio dalinio vadovybės stebėjimas įtariamojo ar kaltinamojo kario yra ėmimasis priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos kariuomenės statutuose, norint užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą, kai šaukia kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas.

Nutarimas arba nutartis apie šios kardomosios priemonės skyrimą siunčiami karinio dalinio vadovybei.

Apie stebėjimo nustatymą karinio dalinio vadovybė raštu praneša kvotėjui, tardytojui, prokurorui, teisėjui ar teismui, parinkusiems šią kardomąją priemonę.“

33. 114 straipsnio trečiąją dalį pripažinti netekusia galios, o šio straipsnio buvusias ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis laikyti atitinkamai trečiąja, ketvirtąja ir penktąja dalimis.

34. Papildyti Kodeksą 118¹ straipsniu:

„118¹ straipsnis. Tardymo veiksmų ir teismo posėdžių protokolų turinio ypatumai, kai liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti

Liudytojas ar nukentėjusysis, kurio asmens tapatybę nustatantys duomenys įslaptinti, tardymo veiksmų ir teismo posėdžių protokoluose, taip pat visuose kituose baudžiamosios bylos dokumentuose įvardijamas slaptavardžiu. Tikrieji asmens duomenys surašomi specialiame tardymo veiksmo protokolo priede, kuris saugomas atskirai nuo bylos medžiagos.

Asmens tapatybę nustatančių duomenų įslaptinimo atvejais tardymo veiksmo protokolą surašo ir jį pasirašo šį veiksmą atlikęs pareigūnas. Po kiekvieno tardymo veiksmo specialiame protokolo priede pažymima, kad liudytojas ar nukentėjusysis susipažino su tardymo veiksmo protokolu. Tai jis patvirtina savo parašu.

Tardymo veiksmų protokoluose nerašomos žinios, kurios nesusiję su šio kodekso 71 ir 73 straipsniuose numatytomis įrodinėtinomis aplinkybėmis, tačiau padeda nustatyti tardymo veiksme dalyvavusio asmens tapatybę.“

35. 126 straipsnio pirmojoje dalyje po skaičiaus „119“ išbraukti žodį „ir“, o po skaičiaus „133“ įrašyti žodį ir skaičius „314, 316, 318 ir 320“.

36. 127 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj skaičiaus „188“ įrašyti skaičių „291“.

37. 128 straipsnį pakeisti taip:

1) papildyti tokia ketvirtąja dalimi:

„Jeigu iš pareiškime ar pranešime išdėstytų aplinkybių yra pagrindo manyti, kad nusikaltimą padarė organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas, prokurorui leidus, sprendimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo galima atidėti iki to laiko, kol, remiantis surinkta medžiaga, bus galima pradėti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo baudžiamąjį persekiojimą, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.“;

2) ketvirtąją dalį laikyti penktąja dalimi.

38. 133 straipsnio ketvirtąją dalį pripažinti netekusia galios.

39. 134 straipsnį išdėstyti taip:

„134 straipsnis. Kvotos organai

Kvotos organai yra šie:

1) policija;

2) valstybės saugumo įstaigos – bylose dėl valstybinių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62–70, 73 ir 74¹ straipsniuose;

3) karinių dalinių bei junginių vadai ir karinių įstaigų viršininkai – bylose dėl visų nusikaltimų, kuriuos padaro jiems pavaldūs kariai, taip pat karo prievolininkai atlikdami pratimus; bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro krašto apsaugos darbininkai ir tarnautojai eidami tarnybines pareigas arba dalinio, junginio, karinės įstaigos buvimo vietoje;

4) pataisos darbų įstaigų, tardymo izoliatorių, socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigų viršininkai – bylose dėl nusikaltimų nustatytai tarnybos ėjimo tvarkai, kuriuos padaro šių įstaigų bendradarbiai, taip pat bylose dėl nusikaltimų, kurie padaromi nurodytų įstaigų buvimo vietoje;

5) valstybinės priešgaisrinės apsaugos organai – bylose dėl gaisrų ir dėl priešgaisrinių taisyklių pažeidimų;

6) pasienio apsaugos tarnyba – valstybės sienos pažeidimų bylose;

7) muitinių tarnyba – kontrabandos bylose;

8) esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai;

9) valstybės kontrolės ir mokesčių inspekcijos įstaigos – pagal savo kompetenciją nusikaltimų nuosavybei, ekonomikai, finansams ir valstybės tarnybai bylose.“

40. 135 straipsnio šeštojoje dalyje vietoj skaičių „90“, „91“, „93“, „146“, „147“, „148“, „151“ įrašyti skaičius „271“, „274“.

41. 137 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Sulaikytieji asmenys laikomi tam skirtose vietose ir jiems taikoma šiose įstaigose galiojanti asmenų laikymo tvarka bei sąlygos“.

42. 143 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pirmosios dalies išbraukti skaičius „156“, „158“, „159“, „159¹“, „170“, „175¹“, „177–188“, „252–283“. Po skaičiaus „249²“ įrašyti skaičius „251–269“, „282–289“, „312“;

2) iš antrosios dalies išbraukti skaičius „86“, „90–93“, „96–102“, „146–148“, „151–154“, „157“, „160–169“, „172–175“, „176“, „250“. Po skaičiaus „250¹“ įrašyti skaičius „271–279, 281“, „306–311“, „313–328“, „330–332“;

3) iš trečiosios dalies išbraukti skaičius „94“ ir „95“. Vietoj skaičiaus „87“ įrašyti skaičių „329“, o vietoj skaičių „177–182“ įrašyti skaičius „282–289“.

43. 149 straipsnį pakeisti taip:

1) papildyti tokia antrąja dalimi:

„Gali būti nesujungiamos baudžiamosios bylos, kuriose tas pats asmuo kaltinamas numatytais tuose pačiuose baudžiamuosiuose įstatymuose nusikaltimais, jeigu jie buvo išaiškinti, kai kitos bylos buvo baigtos tirti arba perduotos teismui nagrinėti.“;

2) antrąją ir trečiąją dalis laikyti atitinkamai trečiąja ir ketvirtąja dalimis.

44. 150 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje turi būti pabaigiamas ne vėliau kaip per du mėnesius, o byloje dėl organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklos – ne vėliau kaip per šešis mėnesius.“

45. 151 straipsnio ketvirtojoje dalyje vietoj skaičiaus „190“ įrašyti skaičių „293“.

46. 152¹ straipsnio septintojoje dalyje vietoj skaičiaus „190“ įrašyti skaičių „293“.

47. 153 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Atliekant tardymo veiksmus, išskyrus apklausas, tardytojas turi teisę šaukti kviestinius.“

48. Papildyti Kodeksą 156¹ straipsniu:

„156¹ straipsnis. Liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatančių duomenų įslaptinimas

Prokuroras, taip pat prokuroro sutikimu tardytojas sunkių nusikaltimų bylose, norėdami užtikrinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumą, turi teisę įslaptinti jų pavardę ir kitus asmens tapatybę nustatančius duomenis. Tuo reikalu surašomas nutarimas, kuris saugomas atskirai nuo bylos kartu su specialiu tardymo veiksmo protokolo priedu.

Tardymo veiksmai su šiais asmenimis atliekami laikantis bendrųjų šio kodekso taisyklių su išimtimi, kad be prokuroro ar tardytojo niekas negalėtų sužinoti tardyme dalyvavusio liudytojo ar nukentėjusio asmens tapatybę nustatančių duomenų.

Įslaptinti asmens tapatybę nustatantys duomenys yra valstybinė paslaptis. Susipažinti su tikraisiais asmens tapatybę nustatančiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantys tardytojai, prokurorai ir teisėjai. Už įslaptintų duomenų paskelbimą jie atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnį.“

49. 157 straipsnio antrojoje dalyje vietoje skaičiaus „193“ įrašyti skaičių „299“.

50. 159 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

51. Papildyti Kodeksą 168¹ straipsniu:

„168¹ straipsnis. Prokuroro nutarimas dėl kaltinamojo prisipažinimo

Prokuroras, nustatęs, kad parengtinio bylos tyrimo metu kaltinamasis prisipažino ir aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, gali priimti motyvuotą nutarimą, kuriame išdėsto prašymą teismui dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41¹ straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo taisyklių taikymo.

Kaltinamajam atsisakius savo parodymų, prokuroras gali šį nutarimą panaikinti.“

52. 169 straipsnio pirmosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Be to, tai gali būti atliekama gynėjo akivaizdoje, o apklausiant nepilnametį kaltinamąjį, tardytojo leidimu, taip pat ir pedagogo, nepilnamečio kaltinamojo tėvų ar kitų įstatyminių jo atstovų akivaizdoje.“

53. 178 ir 183 straipsnių pirmosiose dalyse ir 185 straipsnio penktojoje dalyje vietoj žodžių „189 ir 190 straipsnius už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir“ įrašyti žodžius „293 straipsnį“.

54. 195 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „arba atlygintinį transporto priemonės paėmimą“;

2) trečiojoje dalyje vietoj skaičiaus „199“ įrašyti skaičių „304“.

55. Papildyti Kodeksą 195¹ ir 195² straipsniais:

„195¹ straipsnis. Duomenų apie pajamas pateikimas

Norėdamas išaiškinti nusikalstamu būdu gautą turtą, tardytojas gali asmeniui, įtariamam arba kaltinamam dalyvavimu organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje, paskirti duomenų apie pajamas pateikimą. Ši procesinė prievartos priemonė skiriama motyvuotu tardytojo nutarimu, kuriame nurodoma duomenų apie pajamas pateikimo tvarka ir periodiškumas.

Įtariamasis ar kaltinamasis privalo nutarime nustatyta tvarka ir laiku pateikti duomenis apie visas savo pajamas.

195² straipsnis. Bankų pareiga informuoti prokuratūrą

Visi Lietuvos Respublikos bankai privalo pranešti savo buvimo vietos vyriausiajam prokurorui apie jų klientų įnešamas grynais pinigais stambias sumas, viršijančias penkiasdešimt tūkstančių litų, jeigu yra pagrindas tokius įnašus laikyti įtartinais.“

56. 206² straipsnį pakeisti taip:

1) trečiojoje dalyje vietoj skaičiaus „190“ įrašyti skaičių „293“;

2) papildyti penktąja dalimi:

„Revizija gali būti skiriama ir iki baudžiamosios bylos iškėlimo.“

57. 211 straipsnį papildyti trečiąja dalimi:

„Ekspertizės įstaigose ekspertizės atliekamos laikantis šiose įstaigose galiojančių nuostatų nustatytos tvarkos.“

58. 215 straipsnyje vietoj skaičiaus „190“ įrašyti skaičių „293“.

59. Iš 230 straipsnio penktosios dalies išbraukti žodžius „ir tėvavardis“.

60. 236 straipsnį pakeisti taip:

1) iš 11 punkto išbraukti žodžius „arba atlygintiniam transporto priemonės paėmimui“;

2) 12 punktą pripažinti netekusiu galios;

3) 13 punktą laikyti 12 punktu.

61. Iš 237 straipsnio, 238 straipsnio pirmosios dalies, 239 straipsnio pirmosios, antrosios ir trečiosios dalių, 240 straipsnio, 241 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių išbraukti žodžius „arba jo pavaduotojas“.

62. 246 straipsnį išdėstyti taip:

„246 straipsnis. Teismo sudėtis tvarkomajame posėdyje ir dalyvaujantys asmenys

Baudžiamąsias bylas tvarkomajame visų teismų posėdyje nagrinėja vienas teisėjas dalyvaujant prokurorui.

Tvarkomajame posėdyje gali dalyvauti kaltinamojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas.“

63. 249 straipsnį pakeisti taip:

1) 7 punkte po žodžio „veikas“ įrašyti žodžius „išaiškintas iki bylos tyrimo pabaigimo,“;

2) iš 12 punkto išbraukti žodžius „arba atlygintiniam transporto priemonės paėmimui“;

3) 13 punktą pripažinti netekusiu galios;

4) 14 punktą laikyti 13 punktu.

64. Iš 250 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto išbraukti žodžius „arba atlygintiniam transporto priemonės paėmimui“.

65. 252 straipsnį pakeisti taip:

1) antrojoje dalyje vietoj žodžių „teismo sudėtis“ įrašyti žodžius „teisėjo pavardė“ ir po žodžių „prokuroro pareigos ir pavardė“ įrašyti žodžius „posėdyje dalyvavę gynėjai ir atstovai“;

2) iš trečiosios dalies išbraukti žodžius „ir teismo tarėjai“.

66. 254 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmojoje dalyje vietoj skaičiaus „9¹“ įrašyti skaičių „9²“;

2) iš antrosios dalies išbraukti žodžius „arba atlygintinio transporto priemonės paėmimo“;

3) šeštąją dalį pripažinti netekusia galios.

67. Iš 255 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „arba atlygintinis transporto priemonės paėmimas“.

68. 256 straipsnį papildyti penktąja dalimi:

„Jeigu nagrinėjant bylą tvarkomajame posėdyje prireikia kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar įstatymas arba kitas teisinis aktas neprieštarauja Konstitucijai, teismas priima nutartį sustabdyti bylą iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.“

69. 260 straipsnį pakeisti taip:

1) iš trečiosios dalies išbraukti žodžius „arba atlygintiniam transporto priemonės paėmimui“;

2) ketvirtąją dalį papildyti tokiu sakiniu:

„Teismas privalo supažindinti proceso dalyvius su naujai gautais įrodymais iki teisminio tardymo pradžios.“

70. 263 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „Rajono (miesto)“ įrašyti žodį „apylinkės“ ir išbraukti žodžius „karinio tribunolo posėdyje – karinio tribunolo pirmininkas, jo pavaduotojas ar karinio tribunolo narys“.

71. 271 straipsnio ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „lygtinai jį nuteisti, atidėti nuosprendžio vykdymą arba atleisti nuo bausmės ir atiduoti pagal laidavimą tai visuomeninei organizacijai arba darbo kolektyvui, kurių vardu stoja visuomeninis gynėjas“ įrašyti žodžius „arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą“.

72. 275 straipsnio trečiojoje dalyje, 275¹ straipsnio penktojoje dalyje, 290 straipsnio antrojoje dalyje, 305 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj skaičiaus „190“ įrašyti skaičių „293“.

73. 278 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj skaičių „6–9¹“ įrašyti skaičius „6, 9¹, 9²“;

2) ketvirtąją ir šeštąją dalis pripažinti netekusiomis galios;

3) penktąją dalį laikyti ketvirtąja dalimi.

74. 283 straipsnį papildyti trečiąja dalimi:

„Baudžiamoji byla taip pat sustabdoma, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisinis aktas neprieštarauja Konstitucijai, ir kai teismas įpareigoja tardytoją ar kvotėją pateikti naujų įrodymų.“

75. 312 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „baudžiamąja tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 ir 190 straipsnius“ įrašyti žodžius „pagal šio kodekso 64³ straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį“.

76. 317¹ straipsnį išdėstyti taip:

„317¹ straipsnis. Liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos ypatumai, kai jų tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti

Jeigu parengtinio tardymo metu liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatantys duomenys buvo įslaptinti, teismas gali nekviesti tokio asmens į teismo posėdį, o jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu, balsu perskaityti.

Pripažinęs, kad liudytoją ar nukentėjusįjį būtina apklausti teisme, teismas paveda pareigūnui, kuris įslaptina šio asmens duomenis, taip suorganizuoti jo atvykimą į teismą, kad būtų garantuotas asmens tapatybę nustatančių duomenų slaptumas.

Tokius asmenis teismas apklausia nedalyvaujant teisminio nagrinėjimo dalyviams. Šiuo atveju apklaustojo parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo vienas iš teisėjų.

Jeigu teismas nusprendžia apklausti įslaptintą liudytoją ar nukentėjusįjį teisiamajame posėdyje, teismas tai gali atlikti neviešame teismo posėdyje, sudaręs akustines ir vizualines kliūtis kitiems proceso dalyviams nustatyti apklausiamojo asmens tapatybę.“

77. 333 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pirmosios dalies 13 punkto išbraukti žodžius „nutrėmimo, ištrėmimo“, o vietoj žodžio „nuosprendžio“ įrašyti žodį „bausmės“;

2) 14 punktą pripažinti netekusiu galios.

78. 334 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

79. Iš 342 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „arba atlygintiniu transporto priemonės paėmimu“.

80. Iš 345 straipsnio ketvirtojo punkto išbraukti žodžius „ir tėvavardis“.

81. 346 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmosios dalies trečiąjį punktą išdėstyti taip:

„3) atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; prokuroro prašymo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41¹ straipsnyje numatytas sąlygas, įvertinimas;“;

2) iš antrosios dalies išbraukti žodžius „lygtinio nuteisimo taikymą; lygtinio nuteisimo laisvės atėmimu privalomai įjungiant nuteistąjį į darbą taikymą;“ ir „bausmės pasiųsti į auklėjimo-darbo profilaktoriumą skyrimą“, o po žodžių „pavojingu recidyvistu;“ įrašyti žodžius „bausmės vykdymo atidėjimo taikymą“.

82. 347 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pirmosios dalies 4 punkto išbraukti žodžius „lygtinio nuteisimo atveju – bandomojo laiko trukmė ir kam lygtinai nuteistasis atiduotas stebėti; pavadinimas tos visuomeninės organizacijos ar darbo kolektyvo, kuriems teismas atidavė lygtinai nuteistąjį perauklėti ir pataisyti“;

2) 7 punkte vietoj žodžio „nuosprendžio“ įrašyti žodį „bausmės“ ir išbraukti žodžius „darbo kolektyvas ar asmuo, kuriam pavesta nuteistąjį stebėti ir auklėti“;

3) septintąją dalį pripažinti netekusia galios.

83. Iš 348 straipsnio 4 punkto išbraukti žodžius „arba atlygintiniam transporto priemonės paėmimui“.

84. 353 straipsnio trečiąją dalį pripažinti netekusia galios.

85. 361 straipsnio ketvirtojoje dalyje vietoj ženklo ir skaičiaus „-9“ įrašyti skaičius „6, 9¹, 9²“.

86. Iš 370 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto išbraukti žodžius „taip pat teismo nutartys, priimtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 54² straipsnio penktojoje dalyje ir Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 84¹ straipsnio šeštojoje dalyje bei 84³ straipsnio penktojoje dalyje numatytais atvejais“, o vietoj skaičiaus „408¹“ įrašyti skaičių „408“.

87. 390 straipsnio pirmajame punkte vietoj skaičių „5–9¹“ įrašyti skaičius „5, 6, 9¹, 9²“.

88. 401 straipsnio ketvirtąją ir šeštąją dalis pripažinti netekusiomis galios, o penktąją dalį laikyti ketvirtąja dalimi.

89. Iš 403 straipsnio išbraukti žodžius „ar nutrėmimu“.

90. 406 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „nutrėmimu, ištrėmimu“;

2) trečiąją dalį pripažinti netekusia galios.

91. Iš 407 straipsnio išbraukti žodžius „iki šešių mėnesių“.

92. Pripažinti 408¹ straipsnį netekusiu galios.

93. 411 straipsnį išdėstyti taip:

„411 straipsnis. Pataisos darbų ir baudos pakeitimas kitomis bausmėmis

Pataisos darbus be laisvės atėmimo pakeičia bauda asmenims, kurie dėl sveikatos būklės, amžiaus ar kitų priežasčių negali atlikti pataisos darbų bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsnio penktąją dalį, taip pat pataisos darbus pakeičia laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsnio septintąją dalį teismas vidaus reikalų organo teikimu.

Baudą pakeičia laisvės atėmimu teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 straipsnio šeštąją dalį.

Pataisos darbų ir baudos pakeitimo kitomis bausmėmis klausimą teismas išnagrinėja šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.“

94. 413 straipsnį išdėstyti taip:

„413 straipsnis.   Atleidimo prieš terminą nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar  dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla tvarka

Nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą, ar užsiimti tam tikra veikla atleidžia prieš terminą teismas, visuomeninės organizacijos ar darbo kolektyvo prašymu.

Tuos prašymus teismas nagrinėja šio kodekso 141 straipsnyje nustatyta tvarka.“

95. 413¹ straipsnį pakeisti taip:

1) iš pavadinimo išbraukti žodžius „lygtinai nuteistų laisvės atėmimu arba“;

2) iš pirmosios ir antrosios dalių išbraukti žodžius „Lygtinai nuteisto laisvės atėmimu, privalomai įjungiant į darbą, arba“;

3) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „251 straipsnio ketvirtojoje dalyje ir“.

96. 413² straipsnį išdėstyti taip:

„413² straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo tvarka

Bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę pasiunčia nuteistojo gyvenamosios vietos teismas vidaus reikalų organo, nepilnamečių reikalų tarnybos teikimu.“

97. 414 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmojoje dalyje po žodžių „tam tikrą darbą“ įrašyti žodžius „arba užsiimti tam tikra veikla“;

2) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kai visuomeninė organizacija ar darbo kolektyvas atsisako nuo laidavimo sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 53 straipsniu“ ir „dėl priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo nutraukimo alkoholikams ir narkomanams sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsniu“;

3) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Klausimai dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo ryšium su liga ar invalidumu, dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, dėl lygtinai paleistųjų iš laisvės atėmimo vietų pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl perkėlimo iš vienos pataisos darbų arba auklėjimo darbų kolonijos į kitą skirtingos režimo rūšies koloniją, iš auklėjimo darbų kolonijos į pataisos darbų koloniją, iš pataisos darbų kolonijos į kalėjimą ir iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją, dėl darbo kolonijose-gyvenvietėse laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą išsprendžiami nuteistojo bausmės atėmimo vietos teismo nutartimi nepaisant to, koks teismas priėmė nuosprendį.“

4) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Klausimai dėl bandomojo laiko, atidėjus bausmės vykdymą, sutrumpinimo arba dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti nuosprendžiu paskirtąją bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 471 straipsniu, išsprendžiami nuteistojo gyvenamosios vietos teismo nutartimi.“

5) devintąją dalį išdėstyti taip:

„Teismui nagrinėjant klausimą dėl lygtinai paleistųjų iš laisvės atėmimo vietų pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl perkėlimo iš vienos pataisos darbų ar auklėjimo darbų kolonijos į kitą skirtingos režimo rūšies koloniją, iš auklėjimo darbų kolonijos į pataisos darbų koloniją, iš pataisos darbų kolonijos į kalėjimą ir iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją, šaukiamas organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, atstovas. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą teismas praneša stebėjimo komisijai prie vietos savivaldybės arba nepilnamečių reikalų tarnybai.“

6) dešimtąją dalį išdėstyti taip:

„Teismui nagrinėjant klausimus, susijusius su bandomojo laiko, atidėjus bausmės vykdymą, sutrumpinimu, atleidimu nuo bausmės nuteistojo, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas, arba susijusius su šių asmenų siuntimu atlikti nuosprendžiu paskirtąją bausmę, šaukiami jų elgesį kontroliuojančių organų atstovai.“

98. 440 straipsnį išdėstyti taip:

„440 straipsnis. Proceso tvarka

Akivaizdžių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112, 115, 125, 126, 132, 200–203, 204–206, 210–217 straipsniuose, 225 straipsnio pirmojoje dalyje, 227, 234, 235, 236¹, 239¹, 246¹, 250¹ straipsniuose, 271 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 274 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 275 straipsnio pirmojoje dalyje, 276 straipsnyje, 278 straipsnio pirmojoje dalyje, 279, 281, 283, 291–296, 300–302, 304, 306, 307, 310, 311, 324, 325, 330, 331 straipsniuose proceso tvarką nustato bendrosios šio kodekso taisyklės su išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai.“

IV. Nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo tvarką:

1. Baudžiamojo kodekso pakeitimų ir papildymų 1–7, 11, 12, 22, 23, 36 ir 39 punktai, Pataisos darbų kodekso pakeitimų ir papildymų 1–13, 23 ir 25–28 punktai ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų ir papildymų 2–23, 26–29, 31–34, 37–39, 41, 43, 44, 47, 48, 50–52, 55 punktai, 56 punkto 2 dalis, 57, 59, 60 punkto 2 ir 3 dalys, 61, 62 punktai, 63 punkto 1, 3 ir 4 dalys, 65 punktas, 66 punkto 1 dalis, 68 punktas, 69 punkto 2 dalis, 70, 74, 76 ir 80 punktai, 81 punkto 1 dalis įsigalioja nuo 1994 m. rugsėjo 1 dienos.

2. Kitų šio įstatymo pakeitimų ir papildymų įsigaliojimo datą ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo įsigaliojimo tvarkos“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo" pakeitimo ir papildymo

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-686, 1994-12-08, Žin., 1994, Nr. 96-1879 (1994-12-14), i. k. 0941010ISTA000I-686

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo" (Nr. I-551) ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo" Nr. I-551, priimto 1994 m. liepos 19 d., įsigaliojimo tvarkos" pakeitimo