(Žin., 1996,
Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų
įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos viešųjų
pirkimų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
Viešųjų pirkimų
Į S T A T Y M A S
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1. Šis Įstatymas nustato
viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę,
viešųjų pirkimų kontrolės bei ginčų sprendimo tvarką.
2. Įstatymo nuostatos
suderintos su šio Įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.
2. Dalyvis –
pasiūlymą pateikęs tiekėjas.
3. Elektroninės
priemonės – telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kiti telekomunikacijų
galiniai įrenginiai, skirti duomenims perduoti.
4. Įprasta
komercinė praktika – praktika, kai perkančioji organizacija, vadovaudamasi
savo nustatytomis pirkimo taisyklėmis ir šiame Įstatyme nustatytais viešųjų
pirkimų principais, perka prekes, paslaugas ar darbus iš mažiausią kainą
pasiūliusio ar ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo.
5. Kandidatas
– tiekėjas, siekiantis būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse ar derybose.
6. Konfidencialumo
pasižadėjimas – Viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens
rašytinis pasižadėjimas, kad jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos,
kurios atskleidimas prieštarautų šio Įstatymo reikalavimams, visuomenės
interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir
perkančiosios organizacijos interesus.
7. Kvalifikacinė
atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus
kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus pateikti pasiūlymus.
8. Nepriekaištinga
reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:
1) asmenys, teisti
už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai, ūkininkavimo tvarkai
arba finansams, – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs;
2) asmenys, teisti
už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs;
3) asmenys, pažeidę
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje
tarnyboje įstatymo reikalavimus;
4) asmenys,
piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis
medžiagomis;
5) asmenys,
kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinius
nusikaltimus;
6) asmenys, bausti
už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų
kodeksą.
9. Neskelbiamos
derybos (supaprastintos neskelbiamos derybos) – pirkimo būdas, kai
perkančioji organizacija su vienu ar keliais pakviestais tiekėjais derasi dėl
pirkimo sąlygų.
10. Nešališkumo
deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto pareiškimas
raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.
11. Paraiška –
dokumentas, kuriuo tiekėjas pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo
procedūrose.
12. Pasiūlymas
– tiekėjo raštu pateiktas dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, teikti
paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas
pirkimo sąlygas.
13. Pasiūlymo
galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas –
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas prievolės įvykdymo
užtikrinimo būdas.
14. Pirkimo
dokumentai – perkančiosios organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams
dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas,
kvietimas, techninė specifikacija, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai
bei dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).
15. Projekto
konkursas (supaprastintas projekto konkursas) – pirkimo procedūra,
kurios metu vertinimo komisija nustato geriausią teritorijos planavimo,
architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą pateikusį
tiekėją (tiekėjus), kuris (kurie) apdovanojamas prizu, premija ar kitaip arba
neapdovanojamas ir kviečiamas dalyvauti pirkimo procedūrose.
16. Raštu
reiškia rašytinę formą. Šis terminas apima ir informaciją, kuri yra perduodama
naudojant elektronines priemones, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima
nustatyti parašo tapatumą.
19. Techninė
specifikacija – techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkamos
prekės, paslaugos ar darbai.
20. Tiekėjas
(prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – bet kuris ūkio subjektas –
fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių
asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.
21. Viešasis darbų
pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu atlikti
ir suprojektuoti darbus, susijusius su vienu iš šio Įstatymo 1 priedėlyje
nurodytų darbų, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus, atitinkančius
perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, arba atlikti ir
suprojektuoti darbus, galinčius savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją.
Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį.
22. Viešasis
paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio Įstatymo 2
priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat
pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šio Įstatymo 2 priedėlyje išvardytos
paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio
dalykas yra šio Įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje
išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik papildo perkamas paslaugas. Pirkimo
tikslas – sudaryti viešojo pirkimo– pardavimo sutartį.
23. Viešasis
pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos
atliekamas ir šiuo Įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų
pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
24. Viešasis
prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių (žaliavų,
gaminių, įrenginių, statinių ir kitų visokio pavidalo daiktų) pirkimas, nuoma,
lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to
nenumatant, taip pat perkamų prekių montavimo, diegimo ir kitos jų
parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo
pirkimo–pardavimo sutartį.
25. Viešojo
pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio Įstatymo
nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos perkančiosios organizacijos raštu sudaryta sutartis,
kurios dalykas yra prekės, darbai ar paslaugos.
4) šio Įstatymo 55
straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys, veikiantys vandentvarkos,
energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje.
2. Viešasis juridinis
asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji
organizacija, jeigu jis yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, įsteigtas
viešiesiems interesams tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) jo veikla yra
daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų
arba kitų valstybės ar savivaldybių pinigų fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje
nustatytų viešųjų juridinių asmenų lėšų;
2) yra
kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų
šioje dalyje nustatytų viešųjų juridinių asmenų;
3) turi
administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra
skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų
viešųjų juridinių asmenų.
4. Šio straipsnio 3
dalyje nurodytus sąrašus tvirtinanti institucija privalo užtikrinti, kad šie
sąrašai būtų nuolat atnaujinami.
2. Pirkimų tikslas –
vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pirkimų principais sudaryti
pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti
perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai
organizacijai) reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
3.
Jeigu perkančioji organizacija perduoda specialiąsias ar išimtines teises
teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji
organizacija, ji privalo užtikrinti, kad dokumente, kuriuo šios teisės
perduodamos, būtų reikalavimas perkant viešosioms paslaugoms teikti reikalingas
prekes laikytis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų.
1. Perkančioji
organizacija ir tiekėjai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, negali
atskleisti informacijos, kurios konfidencialumą nurodė perkančioji organizacija
ar tiekėjas.
2. Perkančioji
organizacija, Viešojo pirkimo komisijos nariai, ekspertai ir kiti
asmenys neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo
procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja įstatymams, daro nuostolių
teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą
konkurenciją.
2. Pirkimas
pasibaigia, kai:
1) sudaroma pirkimo
sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso
laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms;
2) atmetami visi
pasiūlymai;
3) nutraukiamos pirkimo
procedūros;
4) per nustatytą
terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;
5) pasibaigia
pasiūlymų galiojimo laikas ir nesudaroma pirkimo sutartis dėl priežasčių,
kurios priklauso nuo tiekėjų.
3. Perkančioji
organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki
pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu
atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos
ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti). Tais atvejais, kai
pirkimo vertė didesnė už nurodytas šio Įstatymo 10 straipsnyje, perkančioji
organizacija apie pirkimo procedūrų nutraukimą praneša Viešųjų pirkimų tarnybai
ir prašo apie tai paskelbti Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame
leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
1. Viešųjų pirkimų
tarnyba – viešųjų pirkimų veiklą koordinuojanti ir prižiūrinti, kaip ją
atliekant laikomasi šio Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos
Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo
nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos
nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
1) rengti ir teikti
tvirtinti Vyriausybei pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;
2) pagal
kompetenciją rengti ir priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;
3) kontroliuoti,
kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių
teisės aktų pažeidimų prevenciją;
4) tvirtinti pirkimo
dokumentų techninių reikalavimų parengimo metodiką;
5) rinkti, kaupti ir
analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų
sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus ir teikti ją valstybės ir
savivaldybių institucijoms, įstaigoms bei visuomenei;
6) analizuoti ir
vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti;
7) organizuoti
perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, atsakingų už
pirkimus, mokymą, juos mokyti;
8) konsultuoti
perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų konsultavimą pirkimų
klausimais;
9) sprendžiant
pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių
institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis;
10) nustatyti
skelbiamos informacijos (išankstinių skelbimų apie numatomus pirkimus, skelbimų
apie pirkimus, kvietimų į pirkimo procedūras, skelbimų apie sudarytas pirkimų
sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus bei kitų skelbimų apie atliekamus
pirkimus) privalomuosius reikalavimus;
11) tvirtinti
pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką;
12) tvirtinti
kainodaros nustatymo metodiką;
13) tvirtinti
pirkimų ataskaitų tipines formas;
14) rengti ir teikti
Europos Komisijai jos nustatytais terminais bei forma statistines prekių,
paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas bei kitą jos prašomą informaciją;
15) pateikti Europos
Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui skelbti
perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų organizacijų
perduodamų kitų pranešimų bei informacijos skelbimą;
16) pranešti Europos
Komisijai apie šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir 34
straipsnio 4 dalyje nurodytus pirkimus;
17) pateikti prašymą
Europos Komisijai dėl šio Įstatymo 105 straipsnyje nurodyto sutaikymo;
18) kita teisės aktų
nustatyta veikla.
3. Viešųjų pirkimų
tarnybos teisės:
1) gauti iš
perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją;
2) gauti
perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių bei pirkimo
procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu,
paaiškinimus;
3) pirkimo
dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei;
4) nustačius
įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti ar
nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio Įstatymo reikalavimų
neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;
5) šiame Įstatyme
nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti
pirkimo procedūras;
6) šį Įstatymą
pažeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn
atsakomybėn.
1. Pirkimo vertė
skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio Įstatymo 6
straipsnio 1 dalyje.
2. Perkančioji
organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali
būti išvengta šio Įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji organizacija
turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms
išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai),
pasirinktas pagal šio Įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei.
3. Pirkimo vertės
nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio
Įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo
taikymo.
4. Prekių ar paslaugų
pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų
pirkimų tarnybos patvirtintą perkamų prekių ar paslaugų vertės nustatymo
metodiką, o darbų – atsižvelgiant į visam objektui reikalingus darbus.
6. Jeigu prekių ar
paslaugų pirkimai atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba kai
sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti,
pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:
1) pirkimo vertė yra
faktinė to paties kodo pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo
objektų kodų sąrašą pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius finansinius
metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma)
atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės
pokyčius per 12 mėnesių nuo šios pirkimo sutarties sudarymo;
2) pirkimo vertė yra
bendra visų pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių
pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra
ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.
7. Jeigu numatomoje
sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo galimybė
(opcionas), pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje
numatytų įsigyti prekių arba paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie
bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.
1) jeigu numatoma
sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, –
bendra numatomos pirkimo sutarties vertė arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė
yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė,
įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės);
2) jeigu numatoma
sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo sutarties
trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.
1) pirkdama draudimo
paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;
2) pirkdama bankų ar
kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komisinius ir palūkanas
bei kitokius atlyginimus už paslaugas;
3) paslaugų pirkimui
taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo
sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę;
4) paslaugų pirkimui
taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai
apdovanojami prizais, premijomis ar jiems taikomos kitokios atlygio formos, – į
bendrą visų prizų, premijų ir kitokių išmokų vertę.
1) terminuotų
sutarčių, kurių trukmė iki 48 mėnesių, atveju – bendra numatomos sudaryti
pirkimo sutarties vertė;
2) neterminuotų
sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra
daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertė
padauginama iš 48.
11. Nustatant darbų
pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo, ir darbams atlikti
reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos
vertės.
12. Kai perkamos tos
pačios prekės, bet joms įsigyti numatoma tuo pačiu metu sudaryti kelias pirkimo
sutartis, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų
verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma.
14. Preliminariosios
pirkimo sutarties vertė nustatoma susumuojant visų pagal šią sutartį numatytų
vykdyti pirkimų vertes.
1. Šio Įstatymo
reikalavimai netaikomi:
1) pirkimams, susijusiems
su įstatymų nustatyta valstybės paslaptimi, o kai pirkimus atlieka operatyvinės
veiklos subjektai – ir su įstatymų nustatyta tarnybos paslaptimi, pirkimams,
kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar darbų atlikimui taikomi įstatymuose
ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatyti specialūs saugumo
reikalavimai, taip pat pirkimams, kai būtina apsaugoti esminius valstybės
saugumo interesus. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
vadovaudamasi šio ir kitų įstatymų principinėmis nuostatomis, užtikrinančiomis
valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų valstybės interesų apsaugą;
2) Lietuvos
kariuomenės vienetų, dislokuotų užsienio valstybėse pagal tarptautinį
susitarimą, pirkimams, jeigu tie pirkimai naudojami ten dislokuotiems
kariuomenės vienetams;
3)
žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimams arba nuomai ar teisių į
tokį turtą įsigijimams, išskyrus su šiais pirkimais susijusius finansinių
paslaugų pirkimus – jiems šio Įstatymo reikalavimai taikomi. Žemės, pastatų
ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą
įsigijimų tvarką nustato Vyriausybė;
4) pirkimams, kurie leidžia perkančiajai
organizacijai naudoti visuotinius telekomunikacijų tinklus, suteikti teisę jais
naudotis arba teikti vieną ar daugiau visuotinių telekomunikacijų paslaugų;
5) pirkimams pagal kitas
procedūrines taisykles vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal
Europos Bendrijos steigimo sutartyje nustatytus principus tarp Lietuvos
Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, kurios nėra Europos Bendrijos
narės, dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių
šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį pirkimą perkančioji
organizacija praneša Europos Komisijai;
6) pirkimams
pagal tarptautinių organizacijų specialiąsias pirkimo procedūras;
7)
pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio nuostatas.
Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
8) pirkimams
pagal kitas procedūrines taisykles, vadovaujantis tarptautiniu susitarimu,
sudarytu dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių
šalių projektui įgyvendinti ar naudoti;
9) pirkimams pagal
Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių
narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, 121
straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką, taip pat kompensavimo tvarką perkant
ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Perkant paslaugas šio
Įstatymo reikalavimai netaikomi:
2) finansinių
paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo,
iždo agento, užsienio atsargų valdymo politikomis, taip pat kitų veiklos
krypčių finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ir kitų
finansinių priemonių sudarymu, išleidimu (emitavimu), pardavimu, pirkimu,
perleidimu ar perdavimu, pirkimams;
3) Lietuvos banko
teikiamų paslaugų pirkimams;
5) arbitražo ir
taikinimo paslaugų pirkimams;
6) radijo ir televizijos
programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei
radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams. Šių pirkimų
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
7) viešojo fiksuoto
telefono ryšio paslaugų pirkimams;
8) mokslo tyrimų ir
plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslo tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių
gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams
tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimams;
3) kurių tikslas –
įsigyti paslaugas iš susietų įmonių arba iš bendrosios įmonės, įsteigtos
perkančiųjų organizacijų šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4
punktuose nustatytai veiklai, steigėjo ar su šiuo steigėju susietos įmonės, kai
bent 80 procentų šių paslaugų vidutinės apyvartos Europos Bendrijoje per
pastaruosius trejus metus tenka susietoms
įmonėms. Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos įmonė
teikia tą pačią ar panašias paslaugas, įvertinama bendra šių įmonių paslaugų
apyvarta Europos Bendrijoje;
5) atliekamiems
vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems įsigyti
vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti ar tiekti;
6) atliekamiems
energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems įsigyti
energijai ar kurui, kurie reikalingi elektros ir šilumos energijai gaminti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką.
5. Susieta įmone
laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su
perkančiosios organizacijos atskaitomybe, o jeigu įmonė nėra perkančioji
organizacija pagal šio Įstatymo reikalavimus, bet kuri įmonė, tiesiogiai ar
netiesiogiai priklausoma nuo perkančiosios organizacijos arba daranti jai
dominuojančią įtaką ar kuriai kartu su perkančiąja organizacija per nuosavybės
santykius, finansinį dalyvavimą ar valdymą dominuojančią įtaką daro kita įmonė.
Tiesioginė ar netiesioginė priklausomybė arba dominuojanti įtaka atitinkamai
yra daugiau kaip 50 procentų kapitalo valdymas, turėjimas daugiau kaip pusės
balsų arba kai į bet kurį įmonės valdymo organą skiriama daugiau kaip pusė šio
organo narių. Perkančioji organizacija Europos Komisijos reikalavimu
turi jai pateikti informaciją apie:
1) susietų įmonių
pavadinimus;
2) paslaugų pirkimo
sutarčių esmę ir vertę;
3) santykių su
įmone, su kuria sudaryta pirkimo sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio
straipsnio reikalavimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1581,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)
10 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribos
3) 690 560 Lt (200
000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka ar vykdo projekto konkursą į
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą
centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų
organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos;
1) 2 071 680 Lt (600
000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo
telekomunikacijų srityje veikiančios perkančiosios organizacijos;
2) 1 381 120 Lt (400
000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo
vandentvarkos, energetikos ar transporto srityje veikiančios perkančiosios
organizacijos;
3) 17 264 000 Lt (5
000 000 EUR), kai perkami darbai.
8. Šio Įstatymo 2
priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai nustatyti šio
Įstatymo IV skyriuje.
9. Jeigu šio Įstatymo
2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio
Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė
didesnė už šio Įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso
pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2,
4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis.
10. Pirkimus, kurių
metu tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos
koncesijų įstatymas.
1. Perkančioji
organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties
sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau –
įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti
užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai
įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Už perkančiosios
organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji
organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo
sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.
1. Perkančioji organizacija
pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (pirkimams, atliekamiems
taikant įprastą komercinę praktiką, – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją
(toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms
užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir
jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka
įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos
patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos
užduotis bei įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi
organizacija.
2. Komisija sudaroma
perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu
(potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys (išskyrus Komisijos
pirmininką) gali būti ir samdomi. Komisija veikia ją sudariusios organizacijos
vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją
sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai
nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą.
Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu
balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko
balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos
sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario nuomonė.
Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisijos
pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo
įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti
atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio Įstatymo bei
kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir
nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti
organizacija turi teisę kviestis ekspertus.
3. Komisijos nariai
ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios
informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį,
išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.
4. Kiekvienas
Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai
pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.
5. Komisijos narys ir
ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
14
straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija
1. Perkančioji
organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija
raštu pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, telefonu – esant 5 dalyje
nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka
perkančioji organizacija.
2. Bendraujant
tarpusavyje ir keičiantis informacija, duomenys perduodami taip, kad būtų
užtikrinamas vientisumas, išsaugomas pasiūlymų bei visos ūkio subjektų
pateiktos informacijos konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad
perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu galėtų susipažinti tik pasibaigus
nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui.
3. Bendravimo būdai
turi būti visuotinai prieinami (visi tiekėjai gali jais pasinaudoti) ir
netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.
1) naudojamos
įrangos charakteristikos turi atitikti visuotinai naudojamos įrangos
charakteristikas ir nepagrįstai neriboti ūkio subjektų galimybių dalyvauti
pirkime;
2) perduodama
informacija, įskaitant teksto apsaugą, turi būti prieinama suinteresuotiems
asmenims (perkančiajai organizacijai, tiekėjams);
3) perduotų paraiškų
ir pasiūlymų gavimas turi būti perkančiosios organizacijos patvirtinamas;
5. Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai
organizacijai pateikiamos raštu ar
telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas raštu
turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.
6. Perkančioji
organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos dalyvauti
pirkime būtų patvirtintos atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis priemonėmis.
Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą. Skelbime taip pat turi būti
nurodyta tokio patvirtinimo data.
1.
Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio
pasiūlymas šio Įstatymo nustatyta tvarka pripažintas laimėjusiu, o tuo atveju,
kai dalyvauti derybose buvo pakviestas tik vienas tiekėjas – šiam tiekėjui,
jeigu jis atitinka perkančiosios organizacijos keliamus kvalifikacijos
reikalavimus. Tiekėjas sudaryti sutartį kviečiamas raštu pranešant, kad jo
pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su vienu tiekėju atveju – kad jo
pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus, ir nurodomas laikas, iki kada
reikia atvykti sudaryti pirkimo sutartį.
2.
Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako
ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties
įvykdymo užtikrinimo, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko
neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba
atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis,
laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji
organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal
patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo
sutartį.
4.
Perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti, kad tiekėjų grupės jungtinės
veiklos sutarties pagrindu pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir
perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį ši tiekėjų grupė
įsteigtų juridinį asmenį.
5.
Sudariusi pirkimo sutartį, perkančioji organizacija kitiems dalyviams
nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, po pirkimo sutarties sudarymo
išsiunčia pranešimus apie pirkimo sutarties sudarymą.
6.
Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta:
1)
sutarties šalių teisės ir pareigos;
2)
perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma – tikslūs jų kiekiai;
3)
kaina arba kainodaros taisyklės;
4)
kainos ar įkainių indeksavimas dėl infliacijos, jeigu sutarties trukmė ilgesnė
kaip 1 metai;
5)
kainos ar įkainių keitimas dėl pasikeitusių mokesčių;
6)
atsiskaitymų ir apmokėjimo tvarka;
7)
prievolių įvykdymo terminai;
8)
prievolių įvykdymo užtikrinimas;
9)
ginčų sprendimo tvarka;
10)
sutarties nutraukimo tvarka;
11)
sutarties galiojimas;
12)
jeigu sudaroma preliminarioji sutartis – jai būdingos nuostatos.
2) pirkimo būdas, o
jeigu pasirinktos derybos – tokio pasirinkimo priežastys, kaip nurodyta šio
Įstatymo 44 ir 45 straipsniuose;
3) trumpas pirkimo
objekto ar preliminariosios sutarties aprašymas ir pirkimo kaina;
6) dalyvių, kurių
pasiūlymai atmesti, pavadinimai ir pasiūlymų atmetimo motyvas;
7) pasiūlymų
vertinimo ir palyginimo aprašymas bei Komisijos išvados dėl laimėjusio
pasiūlymo, šį pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas ir motyvai, dėl kurių
šis pasiūlymas buvo pasirinktas;
8) lėšų dalis, kurią
laimėjusį pasiūlymą pateikęs tiekėjas ketina skirti pirkimo ar preliminariąją
sutartį vykdyti pasitelktiems tretiesiems asmenims (subrangovams,
subtiekėjams), jeigu tokia informacija yra žinoma perkančiajai organizacijai;
10) kita Viešųjų
pirkimų tarnybos nustatyta informacija.
2. Pirkimo procedūrų
ataskaita turi būti parengta ir, pirkimui pasibaigus, per 14 dienų pateikta
Viešųjų pirkimų tarnybai. Europos Komisijai reikalingą informaciją perduoda
Viešųjų pirkimų tarnyba.
3. Perkančioji
organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pirkimų ataskaitą – visų
per finansinius metus taikant įprastą komercinę praktiką atliktų pirkimų, taip
pat visų per finansinius metus atliktų pirkimų pagal preliminariąsias pirkimo
sutartis sudarytų pagrindinių pirkimo sutarčių pirkimo ataskaitą. Ataskaitos
pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams.
5. Šio straipsnio 1
dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai perkamos šio
Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos.
6. Šio straipsnio 1
dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija teikiama kiekvienam jos paprašiusiam
asmeniui.
7. Šio straipsnio 1
dalies 5–9 punktuose nurodyta informacija teikiama jos paprašiusiems
kandidatams ir dalyviams.
8. Pirkimo procedūrų
ataskaita, taip pat pirkimų ataskaita rengiamos ir pateikiamos pagal Viešųjų
pirkimų tarnybos patvirtintas formas bei reikalavimus. Šių ataskaitų
duomenys įtraukiami į kompiuterinę duomenų bazę.
Įvykdytos pirkimo sutartys,
paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo
bei vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos
Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBės
VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ AR VIENOS ARBA KELIŲ
VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ AR KITŲ VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ
ASOCIACIJŲ PIRKIMAI
18 straipsnis. Viešųjų
pirkimų skelbimai
1. Perkančioji
organizacija šio Įstatymo nustatytais atvejais privalo:
1) apie numatomus
pirkimus iš anksto paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais;
2) paskelbti apie
kiekvieną pirkimą, įskaitant ir pirkimą, kurio metu numatoma sudaryti
preliminariąją sutartį;
3) paskelbti apie
pirkimo, įskaitant ir preliminariąją sutartį, taip pat apie projekto konkurso
rezultatus.
1) per artimiausius
12 mėnesių numatomo prekių ar paslaugų pirkimo vertė, apskaičiuota pagal šio
Įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000
EUR);
2) perkami darbai,
kurių vertė yra ne mažesnė kaip 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR).
4) perkančiosios
organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio
pašto adresas ir adresas, kuriuo galima gauti papildomą informaciją, jeigu šis
adresas skiriasi nuo perkančiosios organizacijos adreso;
5) atliekant
pirkimus, reglamentuojamus Pasaulio prekybos organizacijos Viešųjų pirkimų
sutartimi, – informacija apie tai;
6) išankstinio
skelbimo išsiuntimo spausdinti data;
7) kita Viešųjų
pirkimų tarnybos nustatyta informacija.
1) perkančiosios
organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio
pašto adresas, kuriuo galima gauti techninę specifikaciją ir kitus pirkimo
dokumentus, taip pat adresas, kuriuo galima gauti techninę specifikaciją ir
kitus pirkimo dokumentus, jeigu šis adresas skiriasi nuo perkančiosios
organizacijos adreso;
2) perkamos prekės,
paslaugos ar darbai;
3) pirkimo būdas;
4) informacija, kad
paraiškas tiekėjai turi pateikti raštu ar telefonu, bei paraiškų pateikimo
terminas;
5) užmokesčio už
pirkimo dokumentus dydis, jeigu toks mokestis yra nustatytas, užmokesčio
mokėjimo tvarka;
6) informacija, ar
bus priimami alternatyvūs pasiūlymai;
7) pasiūlymų
pateikimo terminas, pateikimo adresas, pasiūlymų kalba ar kalbos, vokų su
pasiūlymais atplėšimo data, vieta ir laikas;
8) dokumentų,
kuriuos reikia pateikti su pasiūlymu, sąrašas, tarp jų ir skirtų patvirtinti,
kad tiekėjo kvalifikacija atitinka kvalifikacijos reikalavimus;
9) šio Įstatymo
nustatytais atvejais – kvalifikacinės atrankos kriterijai ir mažiausias bei
didžiausias atrenkamų kandidatų skaičius;
10) skelbimo apie
pirkimą išsiuntimo data (data, kada skelbimą išsiuntė Viešųjų pirkimų tarnyba);
11) kita Viešųjų
pirkimų tarnybos nustatyta informacija.
8. Skelbimų
standartines formas ir reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
19 straipsnis. Skelbimų
rengimas ir skelbimas
2. Perkančioji
organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir kitame
leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bei skelbti kitur internete.
5. Kituose
leidiniuose skelbimai negali būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus
išsiųstas Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai. To paties skelbimo
turinys visur turi būti tapatus.
6. Skubos atveju
perkančioji organizacija gali Viešųjų pirkimų tarnybos prašyti, kad skelbimas
Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai būtų išsiųstas skubos tvarka
elektroninėmis priemonėmis.
7. Skelbimas
spausdinamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia
Europos Sąjungos kalba (jis laikomas autentišku), o skelbimo santrauka – kita
oficialia Europos Sąjungos kalba.
1. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus
atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.
2. Pirkimo
dokumentuose turi būti pateikta:
1) pasiūlymų rengimo
reikalavimai;
2) tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai, įskaitant ir reikalavimus atskiriems bendrą
paraišką ar pasiūlymą pagal jungtinės veiklos sutartį pateikiantiems tiekėjams;
3) tiekėjų
kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų
kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija šio Įstatymo nustatytais
atvejais turi teisę apriboti pirkimo dalyvių skaičių;
4) tiekėjų
kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;
5) prekių, paslaugų
ar darbų pavadinimas, prekių kiekis, teiktinų su prekėmis paslaugų pobūdis,
prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;
6) techninė
specifikacija;
7) pasiūlymų
vertinimo kriterijai ir sąlygos;
8) perkančiosios
organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat
sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;
9) informacija, ar
leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, reikalavimai šiems pasiūlymams;
10) informacija, ar
leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios
dalies (dalių) apibūdinimas;
11) informacija,
kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į
kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai;
12) pasiūlymų
galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;
13) pasiūlymų
pateikimo terminas, vieta ir būdas;
14) būdai, kuriais
tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji
organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais;
15) data, iki kada
turi galioti pasiūlymas;
16) vokų su
pasiūlymais atplėšimo vieta, data ir valanda;
17) vokų su
pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;
18) informacija, kad
pasiūlymai bus vertinami litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio
valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir
paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį pasiūlymų pateikimo dieną;
19) perkančiosios organizacijos
valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie
įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų)
pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai,
telefonų ir faksų numeriai;
20) kiti Viešųjų
pirkimų tarnybos pagal šį Įstatymą ir kitus viešuosius pirkimus
reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai;
21) nuorodos į
išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame
leidinyje, kituose leidiniuose bei internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta
iš anksto.
3. Pirkimo dokumentų
sudėtinė dalis yra išankstinis skelbimas apie numatomus pirkimus ir skelbimas apie
pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau
papildomai gali neteikti, išskyrus atvejį, kai jos paprašo tiekėjai.
4. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis.
5. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti galiojančius teisės norminius
aktus, reglamentuojančius darbo saugą ir darbo sąlygas, ir pareikalauti, kad
tiekėjai savo pasiūlyme pateiktų (savo ir subrangovų) sutikimą laikytis šių
aktų nustatytų reikalavimų, taip pat informaciją apie subrangos sutartis ir
subrangovus.
6. Pirkimo dokumentai
rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami
anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbomis.
1. Perkamų prekių,
paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje
techninėje specifikacijoje.
3. Techninė
specifikacija turi būti nustatoma šiais būdais arba šių būdų deriniu:
1) nurodant
standartą, techninį reglamentą ar normatyvą;
2) nurodant pirkimo
objekto funkcines savybes ar apibūdinant norimą rezultatą. Šios savybės bei
reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus
pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar
darbų.
7. Apibūdinant
pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodyta konkreti
prekė, gamintojas ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės ženklas,
patentas, kilmės šalis, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai
apibūdinti pirkimo objekto arba reikalingą pirkimo objektą gali pasiūlyti tik
vienintelis tiekėjas. Šiuo atveju perkančioji organizacija privalo nurodyti,
kad savo savybėmis lygiaverčiai objektai yra priimtini, įrašydama žodžius “arba
lygiavertis”.
1. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui gali pateikti:
1) tiekėjo prašymu;
2) kartu su kvietimu
pateikti pasiūlymus;
3) paskelbdama
internete ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
3. Šio straipsnio 2
dalyje nustatyti pirkimo dokumentų pateikimo terminai netaikomi, kai
perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjams teikia nemokamai, laisvai
ir tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar kvietimo
išsiuntimo dienos.
4. Perkančioji
organizacija neturi teisės pirkimo dokumentų pateikti anksčiau, negu
paskelbiama apie pirkimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje.
Pateikdama pirkimo dokumentus perkančioji organizacija vadovaujasi tiekėjų
lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais.
5. Už pirkimo
dokumentus perkančioji organizacija iš visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio
užmokestį. Jį sudaro dokumentų kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės
išlaidos. Už pirkimo dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas
papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.
1. Perkančioji
organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo
terminus, nurodydama datą ir valandą. Jeigu pasiūlymas gaunamas pavėluotai,
neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui.
2. Šio Įstatymo
nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami nuo
skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos
Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui, „Valstybės
žinių“ priedui „Informaciniai pranešimai“ ar nuo kvietimo pateikti pasiūlymus
išsiuntimo kandidatams dienos.
3. Perkančioji
organizacija privalo nustatyti pakankamai ilgą, ne trumpesnį kaip šio Įstatymo
38, 40, 48 ar 60 straipsniuose nurodyti mažiausi, paraiškų ir pasiūlymų
pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas bei
pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo atsižvelgti
į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms bei pasiūlymams parengti.
6. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška ir pasiūlymas
turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens.
Pasiūlymas taip pat turi būti pateikiamas užklijuotame ir antspauduotame voke.
Jeigu perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal jų ekonominį
naudingumą, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo
kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias pasiūlymo
dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei dokumentus) –
kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į
bendrą voką, jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas. Pasiūlymo (su
priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antroje
pusėje patvirtinti tiekėjo parašu bei antspaudu. Neįsiuvamas ir nenumeruojamas
tik pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas. Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose
bei pasiūlymą susiūti netaikomas, jeigu perkančioji organizacija priima
elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus.
7. Pasiūlymai gali
būti perduodami elektroninėmis priemonėmis tik tais atvejais, kai:
1) naudojamomis
priemonėmis užtikrinama, kad perkančioji organizacija ir kiti tiekėjai su
pasiūlymų turiniu galės susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo
terminui;
2) pasiūlyme yra
visa pirkimo dokumentuose nurodyta informacija;
3) elektroninėmis
priemonėmis pateiktas pasiūlymas turi būti tiekėjo nedelsiant patvirtintas
neelektroninėmis priemonėmis arba perkančiajai organizacijai turi būti
neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija.
8. Tiekėjo prašymu
perkančioji organizacija privalo nedelsdama pateikti rašytinį patvirtinimą, kad
tiekėjo paraiška ar pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą.
1. Pasiūlymas galioja
jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra
nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo
laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo
dokumentuose.
2. Kol nesibaigė
pasiūlymų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai
pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali atmesti tokį
prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
3. Tiekėjas, kuris
sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša
perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą
arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į
perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo
terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma,
jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.
4. Kol nesuėjo
pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo
pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas
arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu
perkančioji organizacija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą.
1. Perkančioji
organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir
privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo
užtikrinimo būdais.
2. Perkančioji
organizacija negali atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo
sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne
Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks pasiūlymo galiojimo
užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs
tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
3. Prieš pateikdamas
pirkimo pasiūlymą tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos
patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau
kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas neatima
teisės iš perkančiosios organizacijos atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą,
gavus informaciją, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar
neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio
subjektams, ar netinkamai juos vykdė.
1. Vokai su
pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Posėdis vyksta pirkimo dokumentuose
nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir minutę. Pirmas
susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais šiame Įstatyme
prilyginamas vokų atplėšimui. Diena ir valanda turi sutapti su pasiūlymų
pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir
vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi
vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Vokų atplėšimo
procedūroje turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų
atstovai.
2. Jeigu perkančioji
organizacija pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą, vokai su
pasiūlymais turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame
posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys,
antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti
tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų
techniniai duomenys bei tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose
keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus
įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio Įstatymo nustatytais atvejais –
ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus
perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu
nurodydama antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą.
3. Vokus atplėšia
vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių Komisijos
posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo atveju, jei
į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.
4. Atplėšus voką,
pasiūlymo paskutinio lapo antroje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys
Komisijos nariai.
5. Komisija vokų
atplėšimo procedūros rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius
rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
6. Vokų su
pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje
dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio
tiekėjo pavadinimas ir pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos. Jeigu
pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais procedūroje dalyvaujantis tiekėjas
ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias
bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus.
7. Vokų su
pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems
tiekėjams arba jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas
ir pasiūlyme nurodyta kaina.
8. Apie vokų su
pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama ir
vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams,
jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje dalyvaujantis
tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta
informacija, tačiau supažindindama su šia informacija perkančioji organizacija
negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.
9. Pateiktų pasiūlymų
tolesnes nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka
pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.
1. Skelbime apie
pirkimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, ar leidžiama pateikti
alternatyvius pasiūlymus (pasiūlymus, kuriuose siūlomos kitokios, negu yra
nustatyta pirkimo dokumentuose, pirkimo objekto charakteristikos arba pirkimo
sąlygos). Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius
pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonominio
naudingumo kriterijus. Perkančioji organizacija vertina tik tuos dalyvio
pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius perkančiosios
organizacijos keliamus reikalavimus.
2. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose nurodo minimalius techninius reikalavimus bei
visus konkrečius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai.
3. Jeigu pirkdama
prekes ar paslaugas perkančioji organizacija nusprendė priimti alternatyvius
pasiūlymus, šie pasiūlymai negali būti atmesti remiantis tuo, kad prekių
pirkimas tampa paslaugų pirkimu arba atvirkščiai.
1. Perkančioji
organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir
pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose
nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis
atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus
ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose
nurodytą informaciją bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
2. Perkančiosios
organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos
reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti,
tikslūs ir aiškūs. Perkančioji organizacija iš tiekėjo gali pareikalauti tik
tokios informacijos, kuri yra būtina nustatyti, ar tiekėjas atitinka
finansinius, ekonominius ir techninius reikalavimus. Keliami reikalavimai
negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir
komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi
pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio
Įstatymo 29, 30, 31 ir 32 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių
institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti
kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.
3. Jeigu kandidatas
ar dalyvis gali įrodyti, kad vykdydamas įsipareigojimus galės disponuoti kitų
ūkio subjektų ištekliais, jis turi teisę remtis šių ūkio subjektų pajėgumu.
4. Jeigu kandidatas
ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios
organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus
perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie
patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus
reikalavimus.
6. Jeigu kandidatas
ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją,
perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti
kandidatą ar dalyvį šiuos trūkumus pašalinti.
7. Perkančioji
organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo
kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių
kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios
organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie
savo kvalifikaciją.
8. Kandidatų ir
dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose
pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima
sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio
kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo
rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie
kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios
organizacijos keliamus reikalavimus.
29 straipsnis.
Sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime
4) yra padaręs
profesinį pažeidimą, įrodomą priemonėmis, kurias perkančioji organizacija gali
pagrįsti;
7) apie nustatytų
reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, įrodomą priemonėmis,
kurias perkančioji organizacija gali pagrįsti, arba informacijos iš viso
nepateikęs.
1) šio straipsnio 1
dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais – išrašą iš teismo sprendimo
arba, jeigu tokių nėra, jiems tolygų šalies, kurioje registruotas kandidatas ar
dalyvis, ar šalies, iš kurios jis atvyko, kompetentingos teismo ar valdymo
institucijos išduotą dokumentą, liudijantį, kad nėra nurodytų pažeidimų;
2) šio straipsnio 1
dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos ar šalies,
kurioje kandidatas ar dalyvis registruotas, kompetentingos valstybės
institucijos išduotą pažymą.
4. Viešųjų pirkimų
tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos institucijų, kompetentingų išduoti
šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir pateikti šalims Europos
Sąjungos narėms bei Europos Komisijai, o paprašius – tiekėjams ir
perkančiosioms organizacijoms.
Perkančioji organizacija turi
teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę
verstis ta ūkine veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę
verstis tokia veikla kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių
ar veiklos registrų tvarkytojų pažymas ar priesaikos pažymą, liudijančią
kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama ūkine veikla.
1) banko pažymą apie
kandidato ar dalyvio ekonominę ar finansinę būklę arba pažymą, kad yra
apsidraudęs nuo profesinės rizikos;
2. Perkančioji organizacija
pirkimo dokumentuose nurodo, kokius dokumentus turi pateikti kandidatai ar
dalyviai, kad įrodytų, jog jų ekonominė ir finansinė būklė atitinka
perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.
3. Jeigu kandidatas
ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios
organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų šio straipsnio 1 dalyje nustatytų
dokumentų, jis turi teisę pateikti kitokius perkančiajai organizacijai
priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo ekonominė ar finansinė būklė
atitinka keliamus reikalavimus.
2) kokybės
užtikrinimo priemonių, produkcijos parametrų matavimų, produkcijos tyrimų
aprašymą;
3) su reikalinga
produkcija susijusių techninių specialistų ir organizacijų, nepaisant jų
pavaldumo kandidatui ar dalyviui, apibūdinimą;
4) siūlomų prekių
pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios
organizacijos reikalavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;
5) kompetentingų
atitikties įvertinimo įstaigų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad pirkimo
objektas atitinka techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus;
6) jeigu reikalingos
prekės yra sudėtingos arba skirtos ypatingiems tikslams – patikrinti kandidato
ar dalyvio gamybinį pajėgumą, tyrimų, matavimų bei kokybės kontrolės priemones.
Tikrina perkančioji organizacija arba jos įgaliota šalies, kurioje registruotas
kandidatas ar dalyvis, autoritetinga trečioji šalis pagal šio Įstatymo 21
straipsnio 8 dalies nuostatą.
3. Paslaugų pirkimo atveju įrodymui, ar kandidato ar dalyvio techninis pajėgumas, įgūdžiai,
veiklos efektyvumas, patirtis ir patikimumas atitinka keliamus reikalavimus,
perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatai ir dalyviai atliktų
arba pateiktų vieną (ar kelis):
1) vadovaujančiųjų
ir paslaugas teiksiančių darbuotojų išsilavinimo bei profesinės kvalifikacijos
apibūdinimą;
3) pagrindinių per
pastaruosius 3 metus suteiktų paslaugų sąrašą, nurodant bendras vertes,
suteikimo datas ir gavėjus, pateikiant paslaugų suteikimą patvirtinančius
dokumentus, tai yra paslaugų gavėjų pateiktas pažymas, o jeigu tokių pažymų ne
dėl kandidato ar dalyvio kaltės gauti neįmanoma, šio kandidato ar dalyvio
deklaraciją;
4) pažymą apie
kandidato ar dalyvio įmonės darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir
vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus;
5) pažymą apie
paslaugai teikti reikalingą techninę įrangą, kurią valdo, naudoja ar kuria
disponuoja kandidatas ar dalyvis;
6) jeigu reikalingos
paslaugos yra sudėtingos arba skirtos ypatingiems tikslams – patikrinti
kandidato ar dalyvio gamybinį pajėgumą, tyrimų, matavimų bei kokybės kontrolės
priemones. Tikrina perkančioji organizacija arba jos įgaliota šalies, kurioje
registruotas kandidatas ar dalyvis, autoritetinga trečioji šalis pagal šio
Įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatą;
7) informaciją apie
numatomus paslaugų teikimo subrangovus ir subrangos mastą.
3) pažymą apie
kandidato ar dalyvio turimą darbams atlikti reikalingą techninę įrangą;
5) informaciją apie
numatomus subrangovus ir subrangos mastą.
1. Perkančioji
organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus. Tačiau ji
negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmę – pakeisti kainą
arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų
neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Ši
nuostata netaikoma tikrinant kandidatų ar dalyvių kvalifikaciją.
1) pasiūlymą
pateikęs dalyvis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių
kvalifikacijos reikalavimų;
2) pasiūlymas
neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
3) visų dalyvių buvo
pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos;
4) dalyvis pasiūlė
labai mažą kainą, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 34 straipsnyje.
3. Jeigu perkančioji
organizacija dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių turi atmesti visus
pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.
2) mažiausios
kainos.
5. Šio straipsnio 4
dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo
dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti
pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti
išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena
kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių
neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi
nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatymo metodiką.
6. Jeigu perkančioji
organizacija pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą, ji privalo iš
pradžių patikrinti bei įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to,
tiekėjams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus,
atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.
7. Perkančioji
organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi:
1) pagal pirkimo
dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus
dalyvių pasiūlymus ir nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus,
kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas). Preliminari pasiūlymų
eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka;
2) nedelsdama
pranešti pasiūlymus pateikusiems dalyviams apie preliminarią pasiūlymų eilę ir
pasiūlymų atmetimo priežastis;
3) patvirtinti
pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik tada, kai bus
šio Įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių dalyvių
pretenzijos ir skundai (jeigu tokių buvo gauta), bet ne anksčiau kaip po 10
dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dalyviams
dienos.
1. Jeigu pateiktame
pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra labai maža, perkančioji
organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o jeigu
dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, – pasiūlymą atmesti ir
apie tai nedelsdama pranešti pasiūlymą pateikusiam dalyviui. Labai maža kaina –
tai pasiūlyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, kuri daugiau kaip 15 procentų
yra mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.
2. Tuo atveju, kai
yra daugiau kaip du visus kitus reikalavimus atitinkantys pasiūlymai, labai
maža kaina visuomet laikoma pasiūlymo kaina, kuri yra daugiau kaip 15 procentų
mažesnė už visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių,
pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.
3. Perkančioji
organizacija, siekdama, kad labai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi
į pasiūlymą su tokia kaina pateikusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu,
reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus.
Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į:
1) gamybos proceso,
teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;
2) pasirinktus
techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes,
teikti paslaugas ar atlikti darbus;
3) dalyvio siūlomų
prekių, paslaugų ar darbų originalumą;
4) valstybės
pagalbą, kurią dalyvis yra gavęs.
1. Perkančioji
organizacija, priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo arba priėmusi
sprendimą nutraukti pirkimą, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po
sprendimo priėmimo, praneša kandidatams ir dalyviams apie šiuos sprendimus.
3. Perkančioji
organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali teikti
informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia
visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo
užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
4. Jeigu perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžius, tokiu
atveju, įvertinusi pasiūlymus ir sudariusi preliminarią eilę, ji turi leisti
visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.
5. Susipažinti su
informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu
ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai bei jos pakviesti ekspertai,
Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo
įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus turintys teisę susipažinti su šia informacija.
1) atviras
konkursas;
2) ribotas
konkursas;
3) skelbiamos
derybos;
4) neskelbiamos
derybos.
2. Perkančioji
organizacija pirkimą gali atlikti:
1) atviro ar riboto
konkurso būdu – visais atvejais;
2) skelbiamų derybų būdu
– esant šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;
3) neskelbiamų
derybų būdu – esant šio Įstatymo 45 straipsnyje nustatytoms sąlygoms.
3. Esant šio Įstatymo
52 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali atlikti
pirkimo procedūrą – projekto konkursą.
1. Dalyvių skaičius
atvirame konkurse neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų tiekėjų,
atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymus, kurie atitinka
pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
2. Atvirame konkurse
derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.
3. Atviras konkursas
laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas pirkimo dokumentuose nustatytus
reikalavimus atitinkantis pasiūlymas.
3. Jeigu perkančioji
organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir
ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime
informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18
straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti
sutrumpintas iki 36 dienų.
4. Skubos atveju, kai
dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma
pirkimo atviro konkurso būdu atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų,
pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 22 dienų nuo skelbimo
išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
1. Perkančioji
organizacija ribotą konkursą vykdo etapais:
1) šio Įstatymo 18
ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą ir remdamasi
paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus, kurie bus
kviečiami pateikti pasiūlymus;
2) vadovaudamasi
pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina ir palygina
pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.
2. Ribotame konkurse
derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.
3. Ribotas konkursas
laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas pirkimo dokumentuose nustatytus
reikalavimus atitinkantis pasiūlymas.
4. Jeigu perkančioji
organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir
ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime
informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18
straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų
pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų.
2. Perkančioji
organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių, kvalifikacinės atrankos
kriterijus ar tvarką, privalo laikytis visų šių reikalavimų:
1) turi būti
užtikrinta reali konkurencija;
2) kvalifikacinės
atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;
3) kvalifikacinės
atrankos kriterijai turi būti nustatyti 31 ir 32 straipsnių pagrindu.
3. Pirkimo
dokumentuose nurodomas kandidatų, kurie bus pakviesti pateikti pasiūlymus,
skaičius negali būti mažesnis kaip 5.
4. Atrinkdama
kandidatus, perkančioji organizacija turi taikyti tik pirkimo dokumentuose
nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką. Kvalifikacinė atranka
turi būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
5. Pateikti
pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios
organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Jeigu
minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau kandidatų, negu
nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija
pateikti pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie atitinka keliamus minimalius
kvalifikacijos reikalavimus.
6. Perkančioji
organizacija visiems kandidatams, kurie nebus pakviesti pateikti pasiūlymų,
apie tai praneša nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo
dokumentuose nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.
1. Paraiškas gali
teikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip nustatyta šio
Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.
2. Paraiškos
teikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytais
reikalavimais. Prie paraiškos pridedama perkančiosios organizacijos
reikalaujama informacija.
3. Ribotą konkursą
vykdant skubos atveju, kaip nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje,
perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos turi būti
teikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais.
1. Perkančioji
organizacija šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems
kandidatams išsiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus.
2. Kvietimus pateikti
pasiūlymus visiems atrinktiems kandidatams perkančioji organizacija išsiunčia
vienu metu.
3. Ribotą konkursą
vykdant skubos atveju, kaip nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje,
kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais informacijos
perdavimo būdais.
1) adresas, kuriuo
galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat
užmokesčio už dokumentus (jei nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka;
2) pasiūlymų
pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos,
kuriomis pasiūlymai turi būti parengti;
3) nuoroda į
skelbimą apie pirkimą;
4) pasiūlymų
vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamieji
svoriai;
5) kita,
perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
5. Jeigu perkančioji
organizacija sudaro galimybes kandidatams laisvai ir nemokamai gauti pirkimo
dokumentus – skelbia juos internete ar pateikia kitomis elektroninėmis
priemonėmis, ji su kvietimu gali neteikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytos
informacijos, tačiau turi nurodyti adresą, kuriuo kandidatai galėtų gauti visus
pirkimo dokumentus.
Ketvirtasis
SKIRSNIS
derybos
44 straipsnis. Skelbiamų derybų
sąlygos
Pirkimas skelbiamų derybų būdu
gali būti atliekamas esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) jeigu visi
atviram ar ribotam konkursui pateikti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose
nustatytų reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nepakeičiamos;
2) išimtiniu atveju,
kai dėl perkamų paslaugų ar darbų pobūdžio ir su tuo susijusios rizikos
perkančioji organizacija be papildomos informacijos apie tiekėjus ir jų
galimybes negali iš anksto prognozuoti bendros kainos ir nustatyti pakankamai
tikslių pirkimo sąlygų geriausiam pasiūlymui išrinkti;
3) jeigu perkamų
paslaugų, ypač šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytų 6–12
kategorijų paslaugų, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų
paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar
riboto konkurso būdu;
4) jeigu yra perkami
darbai, reikalingi tyrimams, eksperimentams ar mokslo sričiai plėtoti, ir jeigu
šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti tyrimų, bandymų ar
plėtojimo išlaidų.
1. Prekės, paslaugos
ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai iš šių
sąlygų:
1) paskelbus atvirą
ar ribotą konkursą, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų
reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, o pirkimo sąlygos iš esmės
nepakeičiamos ir į derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai,
atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos
reikalavimus;
2) paskelbus atvirą
ar ribotą konkursą, nebuvo pateikta nė vienos paraiškos arba nė vieno
pasiūlymo, arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, o
pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Perkančioji organizacija Europos
Komisijos prašymu privalo ją išsamiai informuoti apie šiuo pagrindu atliekamą
ar atliktą pirkimą;
3) dėl techninių ar
meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik
konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises gaminti (tiekti,
atlikti) šias prekes, darbus ar paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos;
4) jeigu
neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji
organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais
terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali
priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
2. Neskelbiamų derybų
būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) jeigu perkamos
prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio
tobulinimo tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba
sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslo, eksperimentavimo,
studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų;
2) jeigu perkančioji
organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių
ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant
su jau turimomis prekėmis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš
esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl
techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes,
perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekių,
ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar patirtų didelių nuostolių.
Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė
kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.
3. Neskelbiamų derybų
būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso iš konkurso
laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi
laimėtojai.
4. Neskelbiamų derybų
būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami esant bent vienai iš šių
sąlygų:
1) kai dėl aplinkybių,
kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi
darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį
ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo
sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai. Tokia
pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta
pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo
sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės;
2) perkant iš esamo
tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal
ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo
sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į
tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta
skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui
vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti
ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo
momento.
1. Perkančioji
organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais:
1) šio Įstatymo 18
straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka kviečia kandidatus pateikti paraiškas
dalyvauti skelbiamose derybose;
2) patikrina, ar
paraiškas pateikusių kandidatų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose
nustatytus minimalius reikalavimus, ir atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką,
jeigu tokia atranka numatyta pirkimo dokumentuose;
3) kviečia
kandidatus pateikti pirminius pasiūlymus ir pagal šio Įstatymo 47 straipsnyje
nustatytas sąlygas derasi su kiekvienu iš jų dėl techninių, ekonominių,
teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio rezultato;
4) vadovaudamasi
pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal
derybų rezultatus, užfiksuotus pirminiuose pasiūlymuose ir derybų protokoluose,
nustato geriausią pasiūlymą.
2. Perkančioji
organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu:
1) kai kviečia jose
dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų kvalifikacija
atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais dėl techninių, ekonominių,
teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio rezultato ir
pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo
kriterijus nustato geriausią pasiūlymą;
2) kai kviečia jose
dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato kvalifikacija atitinka
keliamus reikalavimus, derasi su juo dėl techninių, ekonominių, teisinių ir
kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio rezultato. Neskelbiamų derybų
atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas kandidatas, perkančioji
organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne visą šio Įstatymo 20
straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra
nereikalinga.
3. Derybos laikomos
įvykusiomis, jeigu yra bent vienas tiekėjas, kurio pirminis pasiūlymas ir
derybų su juo rezultatai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
1. Derybų procedūrų
metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:
1) derybas su
kiekvienu tiekėju vesti atskirai;
2) tretiesiems
asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be jo sutikimo,
taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;
3) visiems dalyviams
turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir
pateikiama vienoda informacija;
4) derybos turi būti
protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su
kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.
2. Perkančioji
organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, pateikusiu pasiūlymą,
atitinkantį pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, ir nustato
priimtiniausią pasiūlymą pagal šio Įstatymo 33 straipsnio nuostatas.
48 straipsnis.
Skelbiamų derybų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai
4. Jeigu perkančioji
organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir
ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime
informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18
straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų
pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų nuo kvietimo
pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
1. Atlikdama pirkimą
skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų
skaičių vadovaudamasi šio Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis. Tuo atveju, kai
dalyvių skaičius neribojamas, mažiausias pirkimo dokumentuose (skelbime apie
pirkimą arba kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis,
skaičius negali būti mažesnis kaip 3.
2. Kandidatų, kurie
bus pakviesti derėtis, kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio
Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis.
3. Perkančioji
organizacija kandidatų turi kviesti ne mažiau, negu pirkimo dokumentuose yra
nurodytas mažiausias jų skaičius.
1. Paraiškas gali
pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip yra
nustatyta šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.
2. Paraiškos
dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14
straipsnio 5 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo
dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose
turi būti pridedama informacija pagal kvietime nurodytus reikalavimus.
3. Skelbiamas derybas
rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje,
perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos turi būti
pateikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais.
1. Skelbiamų derybų
atveju kvietimus derėtis perkančioji organizacija išsiunčia raštu visiems šio
Įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams, o jeigu
kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems kvalifikacijos reikalavimus
atitinkantiems kandidatams.
2. Perkančioji
organizacija kvietimus visiems kandidatams išsiunčia vienu metu.
3. Prieš kvietimą
dalyvauti derybose nepateiktus pirkimo dokumentus perkančioji organizacija
kandidatams pateikia šio Įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka.
4. Skelbiamas derybas
vedant skubos tvarka, nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje, kvietimai
pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais informacijos perdavimo
būdais.
5. Kvietime dalyvauti
derybose turi būti ši informacija:
1) adresas, kuriuo galima
kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat užmokesčio už
pirkimo dokumentus (jei jis yra nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka;
2) skelbiamų derybų
atveju – nuoroda į skelbimą apie pirkimą;
3) sutikimo derėtis
ir perkančiosios organizacijos reikalaujamų kitų dokumentų pateikimo data,
pateikimo adresas, derybų kalba ar kalbos;
4) tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai ir jos patvirtinimo dokumentai;
5) informacijos ir
dokumentų, kuriuos reikia pateikti kartu su sutikimu derėtis, sąrašas;
6) derybų procedūrų
eiga;
7) kita,
perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
Projekto konkursas gali būti
vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar
duomenų apdorojimo paslaugos.
1. Projekto konkursas
skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 18 ir 19 straipsnių nuostatomis.
2. Projekto konkursas
vykdomas siekiant nustatyti geriausią teritorijos planavimo, architektūros,
inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą pateikusį tiekėją
(tiekėjus), jeigu:
1) su projekto
konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba
2) projekto konkurso
laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar kitaip
atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi teisę
paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto
konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius dalyvius).
3. Projekto konkurse
turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupė.
5. Pasiūlymų
pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis
kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos
dienos.
6. Perkančioji
organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus ar
projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo
dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją
užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.
7. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso
organizavimo taisykles.
1. Dalyvių pateiktus
planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios
organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji organizacija
privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti
ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto
dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir
nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo
deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso
dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo
komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.
3. Pateikti planai ar
projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie
nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.
4. Vertinimo komisija
sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai
protokoluojami.
III
SKYRIUS
Perkančiųjų organizacijų,
veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar telekomunikacijų srityje, Pirkimai
1) šio Įstatymo 3
straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų;
2) įmonių, kurioms
įstatymas arba kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę teisę
verstis kuria nors veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje;
3) valstybės ar
savivaldybės įmonių;
4) įmonių, kurių
dalyvė yra valstybė ar savivaldybė ir valstybei ar savivaldybei bet kuriame iš
įmonės valdymo organų priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų.
2.
Veikla vandentvarkos, energetikos,
transporto ar telekomunikacijų srityje
yra:
4) bendrųjų
telekomunikacijų tinklų eksploatavimo ar priežiūros bei bendrųjų
telekomunikacijų paslaugų teikimo veikla.
1) inžinerinių
hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti skirtų projektų
įgyvendinimo veikla, jeigu 20 procentų ar mažiau šių projektų įgyvendinimo metu
gaunamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo ar naudojama nuotėkoms
kanalizuoti ar valyti;
2) šio straipsnio 2
dalyje paminėta veikla, jeigu į bendrosioms paslaugoms teikti skirtus
stacionariuosius tinklus tiekiama: dujos ar šiluma, jeigu jų gamybą sąlygoja
kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į viešąjį
tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija 20
procentų įmonės vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus, įskaitant
ir einamuosius metus; elektros energija, jeigu jos gamybą sąlygoja kita veikla,
negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į viešąjį tinklą tiekiama
tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija 30 procentų įmonės
vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;
geriamasis vanduo, jeigu jo gamyba reikalinga kitai veiklai, negu nurodyta šio
straipsnio 2 dalies 1 punkte, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo
sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės
vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per pastaruosius 3 metus, įskaitant
ir einamuosius metus.
56 straipsnis. Pirkimų vandentvarkos,
energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje
principai
1. Perkančiųjų
organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje, pirkimai, nurodyti šio Įstatymo 55 straipsnyje, kurių vertė yra ne mažesnė už šio Įstatymo 10
straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, atliekami
vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis, taip pat šio Įstatymo I ir II skyrių
nuostatomis, kiek jos neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms.
2. Atlikdama pirkimus
vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje, perkančioji
organizacija privalo laikytis pirkimų principų, nustatytų šio Įstatymo 4
straipsnyje, ir laikytis konfidencialumo reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 5
straipsnyje.
1. Perkančioji
organizacija pirkimus gali atlikti atviro, riboto konkursų, skelbiamų ir
neskelbiamų derybų būdu.
2. Perkančioji
organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu gali
vykdyti visais atvejais.
3. Pirkimas
neskelbiamų derybų būdu gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio
Įstatymo 58 straipsnyje.
4. Projekto konkursas
gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio Įstatymo 52 straipsnyje.
58 straipsnis. Pirkimo neskelbiamų
derybų būdu sąlygos
1. Neskelbiamų derybų
būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant bent vienai iš šių
sąlygų:
1) jeigu atvirame,
ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo pateikta nė vienos paraiškos
arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio
pasiūlymo, arba nė vienas dalyvis neatitiko minimalių kvalifikacijos
reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;
2) jeigu perkamos
prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo, eksperimentų, studijų,
mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti pelno arba
padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo
išlaidų, su sąlyga, kad toks pirkimas neribos konkurencijos vėlesniuose
tokiuose pirkimuose;
3) jeigu dėl
techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti
(atlikti) tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises
gaminti (tiekti, atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos
alternatyvos;
4) jeigu
neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji
organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais
terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali
priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;
5) pirkimai
atliekami pagal sudarytą preliminariąją sutartį.
2. Neskelbiamų derybų
būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) jeigu perkančioji
organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių
ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant
su jau turimomis prekėmis ir, jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš
esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl
techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes perkančioji
organizacija, įsigijusi skirtingų techninių charakteristikų prekių, negalėtų
naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar patirtų didelių nuostolių;
2) jeigu prekių
biržoje perkamos kotiruojamos prekės;
3) jeigu yra
trumpalaikės sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug mažesnę
negu rinkos kainą;
4) jeigu
ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,
restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.
3. Neskelbiamų derybų
būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso iš konkurso
laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju
į derybas kviečiami visi laimėtojai.
4. Neskelbiamų derybų
būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl aplinkybių, kurių
nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba
paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių
techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties,
nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kuriuos nors ir
galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie yra būtini
pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose.
5. Neskelbiamų derybų
būdu taip pat gali būti perkami iš esamo tiekėjo nauji darbai, tokie pat, kokie
buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji
pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurio metu buvo
atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai
buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai buvo skirti tam
pačiam projektui vykdyti.
1. Perkančioji
organizacija apie numatomus pirkimus šio Įstatymo 18 straipsnyje
nustatytais atvejais privalo paskelbti iš anksto, vadovaudamasi šio Įstatymo 19
straipsnio nuostatomis.
2. Perkančioji
organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą, atliekamą
atviro, riboto konkurso, skelbiamų derybų būdu, arba, kai vykdomas projekto
konkursas, vadovaudamasi šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatomis.
3. Pirkimo dokumentai
rengiami ir pirkimo procedūrų terminai nustatomi vadovaujantis šio Įstatymo 20
ir 23 straipsnių nuostatomis.
4. Kai išankstiniu
skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties,
jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki datos, kada turėtų būti
siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio Įstatymo 23 straipsniu, ir jame turi
būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo, bei kita šio straipsnio
5 dalyje nurodyta informacija.
5. Jeigu perkančioji
organizacija pirkimą atlieka siekdama sudaryti preliminariąją sutartį, tai turi
būti nurodyta skelbime apie pirkimą. Šiame skelbime taip pat turi būti nurodoma
preliminariosios sutarties trukmė, laukiamas ar, jei įmanoma, didžiausias
tiekėjų skaičius, apskaičiuota bendra prekių, paslaugų ir darbų vertė visam
preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiui ir, jei įmanoma, atskirų
pirkimų vertė bei dažnumas. Skelbime apie pirkimą nurodomi kriterijai, pagal
kuriuos bus nustatomi pirkimo laimėtojai, su kuriais bus sudaryta
preliminarioji sutartis, taip pat kriterijai, pagal kuriuos perkančioji
organizacija pasirinks, su kuriuo tiekėju – preliminariosios sutarties šalimi –
pagal preliminariąją sutartį bus sudaroma pirkimo sutartis. Kriterijai nustatomi
vadovaujantis šio Įstatymo 33 straipsniu.
6. Sudariusi pirkimo,
įskaitant ir preliminariąją, sutartį, perkančioji organizacija, vadovaudamasi
šio Įstatymo 35 straipsnio nuostatomis, apie šios sutarties sudarymą praneša
kandidatams ir dalyviams bei šio Įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatyta
tvarka skelbia apie atliktą pirkimą.
7. Apie
preliminariosios sutarties pagrindu sudarytas pirkimo sutartis perkančioji
organizacija neskelbia.
8. Išankstiniai
skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimą, skelbimai apie
sudarytas pirkimo ar preliminariąsias sutartis rengiami ir spausdinami
vadovaujantis šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.
1. Pirkimo procedūrų
terminai priklauso nuo pasirinkto pirkimo būdo. Perkančioji organizacija
paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23
straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į pirkimo sudėtingumą ir laiką,
reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.
2. Atliekant pirkimą
atviro konkurso būdu, pasiūlymams pateikti taikomi šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyti terminai.
3. Atliekant pirkimą
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, jeigu buvo skelbta šio Įstatymo 59
straipsnyje nustatyta tvarka, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas
negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų
pirkimų tarnybos dienos, o skubos atveju, kai dėl aplinkybių, kurios
nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti
laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnis kaip 22 dienos.
4. Atliekant pirkimą
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas gali
būti nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu,
su sąlyga, kad visiems kandidatams yra suteikiamas vienodas terminas parengti
ir pateikti pasiūlymus. Jeigu nesusitariama, perkančioji organizacija nustato
pasiūlymų pateikimo terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos nuo kvietimo pateikti
pasiūlymą išsiuntimo dienos, o skubos atveju, kai dėl aplinkybių, kurios
nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti
laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnį kaip 10 dienų nuo
kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
Perkančioji
organizacija atsirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietimo
turinį nustato šio Įstatymo 43 ir 51 straipsnių, o pasiūlymų pateikimo terminus
– šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos.
Projekto konkursas vykdomas
vadovaujantis šio Įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatomis.
1. Perkančioji
organizacija turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikti pirkimą ir
sudaryti preliminariąją sutartį.
3. Perkančioji
organizacija turi teisę sudaryti preliminariąją sutartį tik esant vienai ar
kelioms iš šių sąlygų:
1) perkamos nuolat
vartojamos ilgalaikiam turtui nepriskiriamos prekės bei nuolat reikalingos
paslaugos;
2) perkamos prekės
ar paslaugos, kurių rinkos kainos ir tiekimo (teikimo) sąlygos labai keičiasi;
3) perkami nuolat
reikalingi remonto ar priežiūros darbai;
4) prekių, paslaugų
ar darbų pirkimo atveju per vienerius metus perkančiajai organizacijai tektų
organizuoti keletą tapačių pirkimų ir dėl to perkančiosios organizacijos
pirkimų organizavimo sąnaudos labai padidėtų.
6. Preliminarioji
sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.
7. Sudaryta
preliminarioji sutartis negali būti keičiama.
10. Jeigu
preliminariojoje sutartyje nenumatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji
organizacija raštu kreipiasi į preliminariojoje sutartyje nustatytomis
sąlygomis išrinktą tiekėją, nurodo jam savo poreikius ir prašo preliminariojoje
sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis sudaryti prekių, paslaugų ar darbų
pirkimo sutartį.
11. Jeigu
preliminariojoje sutartyje yra numatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji
organizacija:
1) raštu kreipiasi į
kiekvieną tiekėją ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino raštu
pateikti pasiūlymus. Šie pasiūlymai turi išlikti konfidencialūs iki to termino
pabaigos;
2) vadovaudamasi
preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais ir tvarka, išrenka geriausią
pasiūlymą ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.
IV
skyrius
supaprastinti pirkimai
1. Šiame skyriuje
reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai):
1) kurių vertė yra
mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, nustatytas šio Įstatymo 10
straipsnyje;
2) šio Įstatymo 2
priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai;
3) šio Įstatymo 8
straipsnio 13 dalyje nurodyti pirkimai.
2. Vandentvarkos,
energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančios perkančiosios
organizacijos supaprastintus pirkimus atlieka pačių pasitvirtinta tvarka, kuri
turi atitikti šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus pirkimų principus ir
tikslus, tačiau apie pirkimus privalo skelbti šio Įstatymo 67 straipsnio 1, 2
ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
1. Supaprastinti
pirkimai atliekami:
1) supaprastinto
atviro konkurso būdu;
2) supaprastinto
riboto konkurso būdu;
3) skelbiamų
supaprastintų derybų būdu;
4) neskelbiamų
supaprastintų derybų būdu;
5) taikant įprastą
komercinę praktiką.
2) supaprastintas
atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų
arba gautos paraiškos ar pasiūlymai neatitiko reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš
esmės nekeičiamos.
1) supaprastintas
atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;
2) supaprastintame atvirame
ar supaprastintame ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo
dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, o pirkimo sąlygos iš esmės
nepakeičiamos ir į neskelbiamas supaprastintas derybas kviečiami visi
pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos
nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;
3) dėl techninių ar
meninių priežasčių arba dėl turimų išskirtinių teisių tik konkretus tiekėjas
gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir nėra
jokios kitos alternatyvos;
4) dėl įvykių, kurių
perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti
reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, tačiau supaprastinto atviro konkurso,
supaprastinto riboto konkurso ar skelbiamų supaprastintų derybų būdu dėl per
ilgų pirkimo procedūrų tai padaryti neįmanoma ir nėra jokios kitos
alternatyvos. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali
priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;
5) iš įkalinimo
įstaigų, valstybės įmonių, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ar Teisingumo
ministerija ir kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, įmonių,
kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, bei įmonių prie sveikatos
priežiūros įstaigų, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50
procentų pacientų, perkamos jų pagamintos prekės, teikiamos paslaugos ar
atliekami darbai.
1) kai perkančioji
organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių arba
paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu
derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu
ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų
kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo
su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes perkančiajai organizacijai įsigijus
skirtingų techninių charakteristikų prekes ar paslaugas, ji negalėtų naudotis
anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių. Jeigu
papildomai perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30 procentų ankstesnės
pirkimų kainos, turi būti atliekama ekspertizė dėl papildomai perkamų prekių ar
paslaugų techninių charakteristikų suderinamumo;
2) prekių ir
paslaugų, skirtų diplomatinėms atstovybėms, pirkimams užsienyje.
1) perkamos prekės
gaminamos tik mokslo, eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo
tikslais, nesiekiant gauti pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;
2) prekių biržoje
perkamos kotiruojamos prekės;
3) perkami muziejų
eksponatai, archyviniai ir bibliotekiniai dokumentai, yra prenumeruojami laikraščiai
ir žurnalai;
4) ypač
palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,
restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų;
5)
prekės perkamos iš valstybės rezervo.
1) pirkimas
atliekamas po projekto konkurso iš šio konkurso laimėtojo arba vieno iš kelių
laimėtojų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai;
2) perkamos
licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis)
bazėmis;
3) perkamos oro
transporto paslaugos.
1) dėl aplinkybių,
kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai
arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be
kurių negalima užbaigti pradėto darbų ar paslaugų pirkimo. Tokia pirkimo
sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė
pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina
neturi viršyti 15 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos;
2) perkant iš esamo
tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal
ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo sudaryta
atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių
papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime
apie pirkimą, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui vykdyti.
Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė
kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.
10. Paslaugų pirkimo
supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra perkamos
teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo
paslaugos.
11. Taikant įprastą
komercinę praktiką, supaprastinti pirkimai gali būti atliekami esant bent
vienai šių sąlygų:
1) prekių ar
paslaugų vertė mažesnė kaip 75 tūkst. Lt, o darbų – 300 tūkst. Lt be pridėtinės
vertės mokesčio;
2) dėl susidariusių
ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė, epidemija ar kitoks nenugalimos
jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma atlikti kitais supaprastinto pirkimo būdais,
nepažeidžiant nustatytų procedūrų atlikimo tvarkos.
Atlikdama supaprastintus
pirkimus, perkančioji organizacija privalo laikytis šio
Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytų pirkimų principų ir konfidencialumo
reikalavimų.
67 straipsnis. Supaprastintų
pirkimų paskelbimas ir informaciniai pranešimai
4. Išankstinio
skelbimo apie numatomą supaprastintą pirkimą, taip pat supaprastinto atviro ir
riboto konkursų, skelbiamų supaprastintų derybų ir supaprastinto projekto
konkurso skelbimų reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
5. Perkančioji
organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo
priėmimo, tiekėjams privalo pranešti apie:
1) paraiškų ar
pasiūlymų atmetimą ir tokio atmetimo priežastis;
2) preliminarią
pasiūlymų eilę tais atvejais, kai tokia eilė sudaroma;
3) sutarties
sudarymą, nurodant tiekėją, su kuriuo sudaryta sutartis.
Supaprastintiems pirkimams
atlikti turi būti sudaryta komisija. Komisija gali būti nesudaryta, kai
pirkimas atliekamas vadovaujantis įprasta komercine praktika. Šios komisijos
sudarymą, veiklą ir atsakomybę nustato šio Įstatymo 13 straipsnis.
Pirkimo dokumentų ir techninės
specifikacijos reikalavimai yra nustatyti šio Įstatymo 20 ir 21 straipsniuose,
jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
1. Pirkimo dokumentai
tiekėjams turi būti teikiami nuo kvietimo dalyvauti pirkime paskelbimo ar
išsiuntimo tiekėjams dienos iki pasiūlymo pateikimo termino, nustatyto pirkimo
dokumentuose, pabaigos. Pirkimo dokumentai pateikiami paraišką dalyvauti
pirkime pateikusiam arba kviečiamam kandidatui nedelsiant, gavus prašymą.
2. Pirkimo
dokumentai, tarp jų ir kvietimai, pranešimai, paaiškinimai, papildymai,
tiekėjams pateikiami asmeniškai, siunčiami registruotu laišku arba registruotu
laišku ir faksu ar elektroniniu paštu. Pirkimo dokumentus siunčiant, išsiuntimo
data laikoma pateikimo data.
3. Pirkimo dokumentus
perkančioji organizacija gali pateikti ir interneto svetainėje. Šiuo atveju
svetainės adresas turi būti nurodytas skelbime apie pirkimą. Pirkimo dokumentai
interneto svetainėje negali būti pateikti anksčiau, negu apie pirkimą
paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Perkančioji
organizacija, pirkimo dokumentus pateikusi interneto svetainėje, šiuos
dokumentus to paprašiusiam tiekėjui privalo pateikti raštu.
1. Kandidatas gali
paprašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus. Perkančioji
organizacija atsako į kiekvieną kandidato rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo
dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6 darbo dienas iki
pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija į gautą
prašymą atsako ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo dienos. Perkančioji
organizacija, atsakydama kandidatui, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems
kitiems kandidatams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko
gavo prašymą duoti paaiškinimą. Atsakymas turi būti siunčiamas taip, kad
kandidatas jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo
termino pabaigos.
2. Nesibaigus pirkimo
pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija
savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, tačiau
tikslinant negali būti keičiama paskelbta informacija. Tokie paaiškinimai
(patikslinimai) visiems kandidatams, kuriems perkančioji organizacija yra
pateikusi pirkimo dokumentus, išsiunčiami ne vėliau kaip likus 3 dienoms
iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
3. Jeigu perkančioji
organizacija rengia susitikimą su kandidatais, ji surašo šio susitikimo
protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl
pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas visiems pirkimo
procedūrose dalyvaujantiems kandidatams turi būti išsiųstas taip, kad
kandidatai jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo
termino pabaigos.
4. Jeigu perkančioji
organizacija pirkimo dokumentus paaiškina (patikslina) arba surengia susitikimą
su kandidatais, arba jei ji negali pirkimo dokumentų paaiškinimų (patikslinimų)
ar susitikimo protokolų pateikti taip, kad visi kandidatai juos gautų ne vėliau
kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ji privalo perkelti
pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį
kandidatai, rengdami pirkimo pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos
paaiškinimus (patikslinimus) ar susitikimų protokolus.
5. Pranešimai apie
kiekvieną pirkimo pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems
kandidatams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.
Perkančioji organizacija
privalo įsitikinti, ar supaprastinto pirkimo dalyvis bus pajėgus įvykdyti
pirkimo sutartį. Dalyvių kvalifikacijos tikrinimo tvarka nustatyta šio Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniuose.
1. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti reikalaujamą pasiūlymų
galiojimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo konkurso
pasiūlymų pateikimo termino dienos. Sustabdžius pirkimo procedūras, šis
terminas pratęsiamas pirkimo procedūrų sustabdymo laikui.
2. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose privalo paprašyti, kad tiekėjai savo
pasiūlymuose nurodytų galiojimo terminą. Jis turi būti ne trumpesnis, negu
nustatyta perkančiosios organizacijos.
3. Nesibaigus
pasiūlymų galiojimo terminui, šis terminas gali būti pratęstas. Pasiūlymų
galiojimo terminą gali pratęsti pasiūlymus pateikę dalyviai perkančiosios
organizacijos prašymu. Prašyme pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą perkančioji
organizacija nurodo naują pasiūlymų galiojimo terminą ir datą, iki kurios
dalyviai turi pranešti apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti pasiūlymų
galiojimą. Dalyvis, sutikęs pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, privalo apie
tai pranešti perkančiajai organizacijai ir kartu patvirtinti pasiūlymų
galiojimo užtikrinimo pratęsimą arba pateikti naują pasiūlymų galiojimo
užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Jeigu
dalyvis iki prašyme nurodytos datos neatsako, nepratęsia pirkimo pasiūlymų
galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo pirkimo pasiūlymų galiojimo
užtikrinimo, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo
terminą ir atšaukė savo pasiūlymą. Šiuo būdu atšaukęs savo pasiūlymą dalyvis
nepraranda teisės į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
1. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad kandidatai pasiūlymus
privalo pateikti užklijuotuose ir užantspauduotuose vokuose, ant kurių
užrašytas pirkimo pavadinimas, dalyvio pavadinimas ir adresas. Jeigu
perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal jų ekonominį
naudingumą, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo
kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias
pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei
dokumentus) kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti
įdėti į bendrą voką, o jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas. Pasiūlymo
lapai, išskyrus pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, turi
būti sunumeruoti ir susiūti taip, kad nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima į
pasiūlymą įdėti naujų lapų, išplėšti lapų ar juos pakeisti. Reikalavimas
pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose bei pasiūlymą susiūti yra netaikomas,
jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis priemonėmis pateiktus
pasiūlymus. Pasiūlymas turi būti pasirašytas
tam įgaliojimus turinčio dalyvio atstovo. Pirkimo dokumentuose gali būti
nustatyti kiti papildomi pasiūlymo autentiškumo patvirtinimo reikalavimai.
2. Pasiūlymai gali
būti perduodami elektroninėmis priemonėmis tik tais atvejais, kai:
1) naudojamos
priemonės padeda užtikrinti, kad perkančioji organizacija ir kiti tiekėjai su
pasiūlymų turiniu galės susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo
terminui;
2) pasiūlyme turi
būti visa pirkimo dokumentuose nurodyta informacija;
3) elektroninėmis
priemonėmis pateiktas pasiūlymas turi būti tiekėjo nedelsiant patvirtintas
neelektroninėmis priemonėmis arba perkančiajai organizacijai turi būti neelektroninėmis
priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija. Jeigu elektroninėmis
priemonėmis pateiktas pasiūlymas neatitinka neelektroninėmis priemonėmis
pateiktos patvirtintos pasiūlymo kopijos, vadovaujamasi neelektroninėmis
priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija.
3. Kandidatai
pasiūlymus privalo pateikti iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino (dienos,
valandos ir minutės). Vėliau gautus pasiūlymus perkančioji organizacija privalo
užregistruoti ir neatplėštus grąžinti pateikusiems kandidatams.
4. Perkančiosios
organizacijos nustatytas pasiūlymų priėmimo terminas turi būti pakankamas, kad
tiekėjai spėtų parengti ir pateikti savo pasiūlymus. Nustatydama šį terminą,
perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir realų
laiką pasiūlymams parengti.
5. Pirkimo
dokumentuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas negali dirbtinai riboti
tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik
konkretiems tiekėjams.
6. Jeigu tiekėjas
laiku paprašė pateikti pirkimo dokumentus ar kurią nors jų dalį, tačiau dėl
kokių nors priežasčių perkančioji organizacija pavėlavo juos pateikti
nustatytais terminais, arba kai pasiūlymus galima parengti tik tiekėjams
susitikus su perkančiąja organizacija ir susipažinus su darbų atlikimo ar
paslaugų teikimo vieta bei sąlygomis, o toks susitikimas iš anksto nebuvo
numatytas, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą privalo
pratęsti tiek, kiek buvo pavėluota pateikti dokumentus, arba tiek, kad visiems
tiekėjams pakaktų laiko parengti pasiūlymus atsižvelgiant į naujai gautą
informaciją.
7. Pasiūlymą gali
pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupė. Pasiūlymui teikti
ūkio subjektų grupė neprivalo įsteigti juridinio asmens. Perkančioji
organizacija neturi teisės reikalauti, kad tokios grupės pateiktą pasiūlymą
pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo
sutartį grupė įsteigtų juridinį asmenį.
8. Tiekėjo
pageidavimu perkančioji organizacija pateikia patvirtinimą, kad jo pasiūlymas
yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą.
9. Kol nepasibaigė
pasiūlymų priėmimo terminas, dalyvis gali pakeisti ar atšaukti pateiktą savo
pasiūlymą neprarasdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.
Perkančioji organizacija gali
pareikalauti užtikrinti dalyvio pasiūlymo galiojimą bei privalo pareikalauti
užtikrinti pirkimo sutarties įvykdymą. Užtikrinimų reikalavimus nustato šio
Įstatymo 25 straipsnis.
1. Vokų su
pasiūlymais atplėšimą nustato šio Įstatymo 26 straipsnis.
2. Supaprastinto
pirkimo pasiūlymų nagrinėjimą ir vertinimą nustato šio Įstatymo 33 ir 34
straipsniai.
3. Pasiūlymai
įvertinami ir palyginami litais. Jeigu perkančioji organizacija leidžia
pasiūlymuose kainas nurodyti užsienio valiuta, pasiūlymai, kuriuose kainos
nurodytos užsienio valiuta, perskaičiuojami litais pagal Lietuvos banko
nustatytus ir paskelbtus lito bei kitų užsienio valiutų santykius pasiūlymų
pateikimo dieną.
4. Perkančioji
organizacija ne vėliau kaip 10 dienų prieš priimdama sprendimą dėl laimėjusio
pasiūlymo privalo sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę ir ją pateikti visiems
kandidatams bei dalyviams. Ši nuostata netaikoma, jei pirkimas vykdomas
neskelbiamų supaprastintų derybų būdu, kai į derybas kviečiamas tik vienas
tiekėjas.
5. Perkančioji
organizacija priimti sprendimą apie laimėjusį pasiūlymą gali tik tuomet, kai
yra užbaigtas tiekėjo pretenzijų ir skundų nagrinėjimas.
Perkančioji organizacija,
gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties
sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių,
kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos ar darbai tapo
nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti, yra kitų šiame Įstatyme nustatytų
priežasčių).
ANTRASIS
skirsnis
supaprastintas atviras konkursas
Perkančioji organizacija
visiems pageidaujantiems dalyvauti supaprastintame atvirame konkurse tiekėjams
turi pateikti pirkimo dokumentus. Pirkimo dokumentuose pateikiama ši
informacija:
1) pirkimo pasiūlymų
rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);
2) pirkimo pasiūlymo
galiojimo terminas;
3) perkamų prekių,
darbų ar paslaugų pavadinimai, jų techniniai, estetiniai, funkciniai bei
kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai ir projektai, prekių kiekis, teiktinų
su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo bei
darbų atlikimo terminai, eksploatavimo išlaidos ir kita pirkimo objektui
apibūdinti reikalinga informacija, vadovaujantis šio Įstatymo 21 straipsnio
reikalavimais;
4) informacija, ar
leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų arba paslaugų –
šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti pasiūlymai, apibūdinimas;
5) informacija, ar
leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų;
6) informacija, kaip
turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į
kainą turi būti įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai;
7) tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai;
8) dokumentai ir
informacija, kurią turi pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti, kad jų
kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus;
9) kur ir kada
(diena, valanda ir minutė) bus atplėšiami vokai su pirkimo pasiūlymais;
10) vokų su pirkimo
pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;
11) informacija,
kokia valiuta turi būti išreikštos kainos;
12) pirkimo
pasiūlymų vertinimo kriterijai, kiekvieno jų svarba (lyginamasis svoris)
bendram įvertinimui, vertinimo taisyklės ir procedūros;
13) siūlomos
pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas;
14) pirkimo
pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir (ar) pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo
reikalavimai;
15) būdai, kuriais
kandidatai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų;
16) pirkimo
pasiūlymų keitimo ir atšaukimo tvarka;
17) perkančiosios
organizacijos darbuotojų, kurie įgalioti palaikyti ryšį su tiekėjais ir gauti
iš jų (ne tarpininkų) su pirkimų procedūromis susijusius pranešimus, pareigos,
vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;
18) nuoroda į išankstinį
skelbimą apie pirkimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir
(ar) tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje;
19) jeigu
perkančioji organizacija iki preliminarios eilės patvirtinimo pasilieka teisę
nutraukti supaprastintą atvirą konkursą ir pradėti neskelbiamas supaprastintas
derybas – atitinkama informacija apie šią teisę.
Perkančioji organizacija,
pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo
pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne
trumpesnį kaip 21 dienos.
Supaprastintas atviras
konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu:
1) negauta nė vieno
pasiūlymo;
2) nė vienas
tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;
3) visi pasiūlymai
neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
4) perkančioji
organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatytais
atvejais.
1. Perkančioji
organizacija neturi teisės supaprastinto atviro konkurso metu derėtis su
tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.
2. Jeigu
supaprastintam atviram konkursui gauti visi pasiūlymai neatitinka pirkimo
dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitinka, arba perkančiajai
organizacijai yra iš esmės nepriimtini, perkančioji organizacija, iki
preliminarios eilės patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę
nutraukti konkurso procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su
visais supaprastinto atviro konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės
nekeisdama pirkimo sąlygų.
Supaprastintas ribotas
konkursas vykdomas dviem etapais:
1) skelbimu apie
supaprastintą ribotą konkursą tiekėjai kviečiami pateikti paraiškas dalyvauti
pirkime ir nurodyti informaciją apie savo kvalifikaciją;
2) perkančiosios
organizacijos atrinkti kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymus.
1. Supaprastinto
riboto konkurso pirkimo dokumentuose turi būti informacija, nurodyta šio
Įstatymo 78 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta:
1) paraiškų rengimo
ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);
2) kandidatų
kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir tvarka;
3) mažiausias
kandidatų, kuriuos perkančioji organizacija atrinks ir pakvies pateikti
pasiūlymus, skaičius.
2. Supaprastinto
riboto konkurso pirkimo dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie
tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kvalifikacijos tikrinimą,
vertinimą, paraiškų pateikimą, perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjams
(paskelbti) pirmame konkurso etape.
1. Paraiškas
dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse tiekėjai rengia ir pateikia
vadovaudamiesi pirkimo dokumentais (ta jų dalimi, kurioje nurodyti tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai ir paraiškų teikimo tvarka).
2. Paraiškų dalyvauti
supaprastintame ribotame konkurse pateikimo terminas negali būti trumpesnis
kaip 7 dienos nuo supaprastinto riboto konkurso paskelbimo.
1. Šio Įstatymo 85
straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji organizacija
išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso dokumentus.
2. Perkančioji
organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip
14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus
– ne trumpesnį kaip 21 dienos.
Supaprastintas ribotas
konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu:
1) negauta nė viena
paraiška;
2) negautas nė
vienas pasiūlymas;
3) nė vienas
tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;
4) atmesti visi
pasiūlymai;
5) perkančioji
organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatytais
atvejais.
1. Perkančioji
organizacija neturi teisės supaprastinto riboto konkurso metu derėtis su
tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.
2. Jeigu
supaprastintame ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų
reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, arba perkančiajai organizacijai yra
iš esmės nepriimtini, perkančioji organizacija, iki preliminarios eilės
patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę nutraukti konkurso
procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su visais
supaprastinto riboto konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės
nekeisdama pirkimo sąlygų.
1. Apie skelbiamas
supaprastintas derybas skelbiama šio Įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Apie neskelbiamas
supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija praneša raštu.
2. Neskelbiamų
supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas tiekėjas,
perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.
3. Neskelbiamų
supaprastintų derybų, pasirinktų pagal šio Įstatymo 81 ir 88 straipsnių
nuostatas, atveju supaprastintų derybų dokumentai yra supaprastintų atviro ar
riboto konkursų dokumentai, kiek jie neprieštarauja derybų esmei.
1. Skelbiamų
supaprastintų derybų atveju perkančioji organizacija pirkdama prekes ir
paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo
pirminių pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21
dienos. Šis reikalavimas netaikomas neskelbiamų supaprastintų derybų atveju,
kai į derybas kviečiamas tik vienas tiekėjas arba kai perkama šio Įstatymo 65
straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytu atveju.
2. Neskelbiamų
supaprastintų derybų, pasirinktų kaip nustatyta šio Įstatymo 81 ir 88
straipsniuose, atvejais pasiūlymų pateikimo terminas nenustatomas, o
supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie
atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.
1. Perkančioji
organizacija privalo patikrinti, ar dalyviai atitinka pirkimo dokumentuose
nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, vadovaudamasi šio Įstatymo
28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais.
2. Perkančioji
organizacija privalo pakviesti derėtis visus tiekėjus, kurie atitinka keliamus
minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pirminiai pasiūlymai atitinka
keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai neskelbiamos supaprastintos
derybos yra pasirinktos šio Įstatymo 81 ir 88 straipsniuose nustatytais
atvejais.
1. Komisija turi
teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar
darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.
2. Vykdant derybas
turi būti laikomasi šių sąlygų:
1) šalys niekam
neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios
informacijos;
2) visiems derybų
dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai ir suteikiamos vienodos
galimybės;
3) derybos turi būti
protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su
kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas;
4) atsisakęs
dalyvauti derybose dalyvis praranda teisę į savo pasiūlymo galiojimo
užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą.
1. Supaprastintų
derybų galutiniai pasiūlymai yra šalių pasirašyti derybų protokolai bei
pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu.
2. Supaprastintų
derybų galutiniai pasiūlymai nagrinėjami, vertinami ir lyginami šio Įstatymo 76
straipsnyje nustatyta tvarka.
Supaprastintos derybos laikomos
neįvykusiomis, jeigu:
2) nė vienas
tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;
3) visi pasiūlymai
neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
4) perkančioji
organizacija nutraukė supaprastintas derybas šio Įstatymo 77 straipsnyje
nustatytais atvejais.
PeNKTAsis
skirsnis
supaprastintas Projekto konkursaS
Supaprastintas projekto
konkursas gali būti taikomas perkant teritorijos planavimo, architektūros,
inžinerijos ar duomenų apdorojimo paslaugas.
1. Supaprastintas
projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 67 straipsnio nuostatomis.
2. Supaprastintas
projekto konkursas gali būti vykdomas siekiant nustatyti geriausią teritorijos
planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą
pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:
1) su supaprastinto
projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba
2) supaprastinto
projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais
ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi
teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama
supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias
vietas laimėjusius dalyvius).
3. Supaprastintame
projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys bei šių asmenų
grupės.
4. Dalyvavimo
supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar
kitaip diskriminuoti tiekėjų.
5. Pasiūlymų
pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis
kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.
6. Perkančioji
organizacija gali daryti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus ir
projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo
dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją
užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.
7. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina supaprastinto
projekto konkurso organizavimo taisykles.
1. Dalyvių pateiktus
planus ir projektus vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios
organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri), kuriai perkančioji
organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus vertinimui atlikti
ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su supaprastinto
projekto konkurso dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Jeigu supaprastinto
projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip
trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba
artimos kvalifikacijos.
2. Vertinimo komisija
sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo komisijos
nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėmus sprendimą
dėl geriausio plano ar projekto) pateikti planai ar projektai.
3. Pateikti planai ir
projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie
nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.
4. Vertinimo komisija
sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai
protokoluojami.
1. Pirkimus taikant
įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo paskirti
valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos
reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,
arba šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami
vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis.
2. Sprendimą dėl
pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas
valstybės tarnautojas ar darbuotojas.
3. Atliekant pirkimus
taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio Įstatymo 4 straipsnyje
nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Prekės, paslaugos ar darbai perkami
iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė ekonomiškiausią
pasiūlymą. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija turi laikyti ir
pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją organizaciją
kontroliuojančios institucijos.
4. Mažos vertės
sandoriai, kurių vertė ne didesnė kaip 100 Lt, gali būti sudaromi raštu arba
žodžiu.
5. Viešųjų pirkimų
tarnyba turi teisę nustatyti papildomus įprastos komercinės praktikos taikymo
reikalavimus.
V SKYRIUS
pretenzijų ir skundų
nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas
Kiekvienas
pirkimu suinteresuotas tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija
nesilaikė šio Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus
interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją
perkančiajai organizacijai ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ar
sprendimus šio Įstatymo 101, 102 ir 103 straipsniuose nustatyta tvarka arba
pateikti prašymą sutaikyti.
1. Pretenzijos
pateikiamos perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią
tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų
pažeidimą.
2. Perkančioji
organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo
sutarties sudarymo.
3. Perkančioji organizacija,
gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo procedūras, kol šios
pretenzijos bus išnagrinėtos ir priimtas sprendimas. Pirkimo procedūros, gavus
Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas sustabdžius
perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos,
kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.
4. Perkančioji
organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo procedūrų
sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo procedūros
tęsiamos. Jei dėl pretenzijų nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti
pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia
tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo priežastis.
6. Jeigu perkančioji
organizacija neišnagrinėja pretenzijų per šio straipsnio 5 dalyje
nurodytą terminą arba jas atmeta, tiekėjas gali apskųsti perkančiosios
organizacijos veiksmus ar sprendimus pateikdamas ieškinį teismui.
1. Tiekėjas, nesutikdamas
su perkančiosios organizacijos veiksmais ar sprendimais, turi teisę juos
ginčyti pateikdamas ieškinį teismui ir nepateikęs pretenzijos perkančiajai
organizacijai.
2. Ieškinys
pateikiamas bendrosios kompetencijos teismui įstatymų nustatyta tvarka.
3. Bendrosios
kompetencijos teismas ieškinį nagrinėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
4. Teismui
sustabdžius pirkimo procedūras, perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo
procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Jei dėl ieškinio
nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai,
apie tai perkančioji organizacija išsiunčia pranešimus kitiems tiekėjams ir
nurodo terminų pratęsimo priežastis.
103 straipsnis.
Žalos atlyginimas
Jeigu perkančioji organizacija
ar tiekėjas neįvykdo šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų
arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis
Įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
1. Perkančioji
organizacija, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos
Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3
darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją
pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.
2. Viešųjų pirkimų
tarnyba, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos
Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas yra dėl
šio Įstatymo II skyriuje reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų, jeigu
pranešimas yra dėl šio Įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo, privalo
Europos Komisijai pateikti:
1) patvirtinimą, kad
pažeidimas yra ištaisytas;
2) argumentuotą
paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą
ištaisyti;
3) pranešimą, kad
yra sustabdytos pirkimo procedūros, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar
kita institucija priėmė sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras.
3. Gavusi Europos
Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų
pažeidimas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano,
kad perkančioji organizacija pažeidė šio Įstatymo reikalavimus ir pažeidimų
neištaisė.
1. Atliekant šio
Įstatymo
III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas kandidatas ar dalyvis, kuris mano,
kad perkančioji organizacija nesilaikė šio Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė
ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo pabaigos kreiptis į
Europos Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali būti paduotas ir
Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą persiųsti Europos
Komisijai.
2. Gavusi
pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą, perkančioji organizacija privalo
nedelsdama pranešti Europos Komisijai, ar sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu
perkančioji organizacija sutinka pradėti taikinimo procedūrą, ji turi pranešti
Europos Komisijai apie atliktas pirkimo procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti
padaryta žala kandidatams ar dalyviams.
3. Taikinime
dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir perkančioji organizacija turi pritarti
Europos Komisijos paskirtam arbitrui bei privalo kiekvienas papildomai paskirti
savo arbitrą. Kiekvienas arbitras turi teisę pasirinkti ne daugiau kaip du
ekspertus. Taikinimo šalys turi teisę nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą
ekspertą.
4. Taikinime
dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji organizacija, taip pat kiti
pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai savo paaiškinimus, pretenzijas ar
reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti ir žodžiu, ir raštu.
5. Jei taikinimo
šalys nesusitarė kitaip, skundą pateikęs kandidatas ar dalyvis bei perkančioji
organizacija apmoka savo dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis
dalimis apmoka taikinimo procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.
6. Abi taikinimo
šalys gali bet kuriuo metu kreiptis, kad taikinimas būtų nutrauktas.
7. Jeigu taikinimo metu ieškinį
teismui pateikia kitas nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis,
perkančioji organizacija privalo apie ieškinio pateikimą pranešti Europos
Komisijai. Europos Komisijai apie pateiktą ieškinį pranešus taikinime
dalyvaujančiam kandidatui ar dalyviui, šis privalo per Europos Komisijos
nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.
8. Veiksmai,
kurių imamasi taikinimo metu, neturi sudaryti kliūčių šio Įstatymo 104
straipsnyje numatytam Europos Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat
neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio kandidato ar dalyvio, perkančiosios
organizacijos ar kitų asmenų teisių.
3. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų
organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje, viešųjų pirkimų procedūrų atestavimo taisykles ir
reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.
107 straipsnis. Viešųjų pirkimų
kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų
atsakomybė
1. Viešųjų pirkimų
kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos
pagal savo kompetenciją.
2. Viešuosius
pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų
procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras.
3. Perkančiosios
organizacijos vadovai ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai,
kiti pirkimus atliekantys asmenys), pažeidę šį Įstatymą, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.“
2
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis
Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio Įstatymo
3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
2. Įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies
nuostata dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos
specialiame leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9
straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto
nuostata dėl veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami
Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punktas, 4 dalies
nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalis, 16
straipsnio 2 dalies nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19
straipsnio 1 dalies nuostata dėl spausdinimo Europos Bendrijų oficialių
leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 1
dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į paskelbimą Europos Bendrijų oficialių
leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl
terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos
Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4
dalies nuostata dėl kompetentingų institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos
Sąjungos narėms bei Europos Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1
dalies 2 punkto nuostata dėl Europos Komisijos informavimo, 104 straipsnis, 105
straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalies nuostata dėl Europos Bendrijų teisės aktų
reikalavimų įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje
dienos.
3. Nuo Lietuvos Respublikos
narystės Europos Sąjungoje dienos netenka galios šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų
įstatymo 9 straipsnio
1 dalies 8 ir 9 punktai.
4. Įsigaliojus šiam Įstatymui,
iki jo įsigaliojimo paskelbti (kvietimą paskelbus spaudoje arba jį išsiuntus
tiekėjams (rangovams) pirkimai atliekami ir gauti skundai nagrinėjami pagal
1999 m. birželio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
VIII-1210 (Žin., 1999, Nr. 56-1809) nuostatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1581, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr.
57-2529 (2003-06-13)
3 straipsnis. Pasiūlymas
Vyriausybei
Pasiūlyti Vyriausybei iki 2003
m. kovo 1 d. patvirtinti teisės aktus, reikalingus šiam Įstatymui įgyvendinti,
arba įgalioti kitas institucijas tai padaryti iki nurodytos datos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
2002
m. gruodžio 3 d.
įstatymo
Nr. IX-1217
1
priedėlis
EKONOMINĖS
VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE PATEIKTŲ
DARBŲ SĄRAŠAS
Sekcija F
|
|
|
Statyba
|
skyrius
|
grupė
|
klasė
|
aprašymas
|
45
|
45.1
45.2
45.3
45.4
45.5
|
45.11
45.12
45.21
45.22
45.23
45.24
45.25
45.31
45.32
45.33
45.34
45.41
45.42
45.43
45.44
45.45
45.50
|
Statyba
Statybvietės
paruošimas
Pastatų
nugriovimas, išardymas, žemės darbai
Žvalgomasis
gręžimas
Pastatų
ir jų dalių statyba, inžinerinių statinių statyba
Bendroji
pastatų statyba ir inžinerinių statinių statyba
Laikančiųjų
stogo konstrukcijų ir stogo dangų montavimas
Magistralinių
ir kitų kelių tiesimas, orlaivių pakilimo aikštelių ir takų bei sporto
statinių statyba
Vandens
statinių statyba
Kiti
statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus
Pastatų
ir statinių įrengimas
Elektros
instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas
Izoliacijos
įrengimas
Vamzdynų
tiesimas
Kitokių
pastatų ir statinių įrengimas
Statybos
baigimas
Tinkavimas
Staliaus
dirbinių įrengimas
Grindų
ir sienų dengimas
Dažymas
ir stiklinimas
Kiti
baigiamieji statybos darbai
Statybos
ar griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)
Statybos
ar griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)
|
Ekonominės
veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK) parengtas Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal Europos Bendrijų Statistikos biuro
(EUROSTAT) parengtą klasifikatorių Nomenklatures des Activities de Communite
Europeene“ - NACE rev.1, 1990.
Lietuvos
Respublikos
2002
m. gruodžio 3 d.
įstatymo
Nr. IX-1217
2
priedėlis
PASLAUGOS
A PASLAUGOS
Katego-rija
|
Paslaugų
pavadinimas
|
Nuoroda pagal
Svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)
|
1.
|
Priežiūros ir remonto paslaugos
|
6112, 6122, 633, 886
|
2.
|
Sausumos transporto paslaugos(1)),
apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir kurjerių paslaugas, išskyrus
pašto vežimo keliais paslaugas
|
712 (išskyrus 71235), 7512, 87304
|
3.
|
Keleivių ir krovinių pervežimo oro
transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimo oro transportu paslaugas
|
73 (išskyrus 7321)
|
4.
|
Oro ir sausumos transportu(1))
pašto vežimo paslaugos
|
71235, 7321
|
5.
|
Telekomunikacijų paslaugos (2))
|
752
|
6.
|
Finansinės paslaugos:
a) draudimo,
b) bankų ir investavimo (3))
|
Buvęs 81, 812, 814
|
7.
|
Kompiuterių ir susijusios paslaugos
|
84
|
8.
|
Mokslo tyrimų ir plėtros paslaugos (4))
|
85
|
9.
|
Apskaitos, audito ir buhalterinės
apskaitos paslaugos
|
862
|
10.
|
Rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės
apklausos paslaugos
|
864
|
11.
|
Valdymo konsultavimo(5)) ir
susijusios paslaugos
|
865, 866
|
12.
|
Architektūros paslaugos: inžinerijos
ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų ir landšafto planavimo
paslaugos; atitinkamos mokslo ir techninių konsultacijų paslaugos; techninių
bandymų ir analizės paslaugos
|
867
|
13.
|
Reklamos paslaugos
|
871
|
14.
|
Patalpų valymo paslaugos ir nuosavybės
valdymo paslaugos
|
874
82201–82206
|
15.
|
Leidybos ir spausdinimo paslaugos už
užmokestį ar pagal sutartį
|
88442
|
16.
|
Nuotėkų ir atliekų šalinimo bei valymo
paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos
|
94
|
(1)) Išskyrus 18 kategorijai
priskirtas geležinkelių transporto paslaugas.
(2) )Išskyrus balso
telefonijos, radijo telefonijos, telekso, radijo ieškos ir palydovinio ryšio
paslaugas.
(3) )Išskyrus
finansines paslaugas, susijusias su vertybinių popierių ar kitų finansinių
priemonių išleidimu, pardavimu, įsigijimu ar perdavimu, bei centrinio banko
paslaugas.
(4) )Išskyrus
sutartis dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios
naudingos tik perkančiajai organizacijai ir už kurias atlygina perkančioji
organizacija.
( 5) )Išskyrus
arbitražo ir taikinimo paslaugas.
B PASLAUGOS
Kategorija
|
Paslaugų
pavadinimai
|
Nuoroda pagal
Svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)
|
17.
|
Viešbučių ir restoranų paslaugos
|
64
|
18.
|
Geležinkelio paslaugos
|
711
|
19.
|
Vandens transporto paslaugos
|
72
|
20.
|
Papildomos ir pagalbinės transporto
paslaugos
|
74
|
21.
|
Teisinės paslaugos
|
861
|
22.
|
Personalo atrankos ir aprūpinimo
paslaugos
|
872
|
23.
|
Tardymo ir saugumo paslaugos, išskyrus
šarvuotų automobilių paslaugas
|
873 (išskyrus 87304)
|
24.
|
Švietimo paslaugos
|
92
|
25.
|
Sveikatos bei socialinės paslaugos
|
93
|
26.
|
Poilsio organizavimo, kultūros ir
sporto paslaugos
|
96
|
27.
|
Kitos paslaugos
|
|
Lietuvos
Respublikos
2002
m. gruodžio 3 d.
įstatymo
Nr. IX-1217
priedas
Europos Sąjungos teisės aktai, su
kuriais suderintas
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas
Lietuvos
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas suderintas su šiais Europos Sąjungos
teisės aktais:
1) Tarybos 1992 m. birželio 18 d.
direktyva 92/50/EEB „Dėl viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo tvarkos
koordinavimo“;
2) Tarybos 1993
m. birželio 14 d. direktyva 93/36/EEB „Dėl viešojo tiekimo sutarčių sudarymo
tvarkos koordinavimo“;
3) Tarybos 1993
m. birželio 14 d. direktyva 93/37/EEB „Dėl viešųjų darbų sutarčių sudarymo
tvarkos“;
4) Europos
Parlamento ir Tarybos 1997 m. spalio 13 d. direktyva 97/52/EB, iš dalies
keičianti direktyvas 92/50/EEB, 93/36/EEB ir 93/37/EEB, susijusias su procedūrų
suderinimu sudarant viešųjų paslaugų, viešojo tiekimo ir viešųjų darbų
sutartis;
5) Tarybos 1993
m. birželio 14 d. direktyva 93/38/EEB „Dėl įmonių, vykdančių veiklą vandens,
energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, viešojo pirkimo procedūrų
koordinavimo“;
6) Europos
Parlamento ir Tarybos 1998 m. vasario 16 d. direktyva 98/4/EB, iš dalies
pakeičianti direktyvą 93/38/EEB, koordinuojančią įmonių, vykdančių veiklą
vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, viešojo pirkimo
procedūras;
7) Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d.
direktyva 89/665/EEB „Dėl įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų,
susijusių su peržiūros procedūrų taikymu skiriant viešojo tiekimo ir viešųjų
darbų sutartis, koordinavimo“;
8) Tarybos 1992 m.
vasario 25 d. direktyva 92/13/EEB „Dėl suderinimo įstatymų, norminių aktų ir
administracinių nuostatų, susijusių su Bendrijos taisyklių taikymu viešojo
pirkimo procedūroms subjektų, užsiimančių veikla vandens, energetikos,
transporto ar telekomunikacijų srityje“;
9) Komisijos 2001 m. rugsėjo 13
d. direktyva 2001/78/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvos 93/36/EEB IV
priedą, Tarybos direktyvos 93/37/EEB IV, V ir VI priedus, Tarybos direktyvos
92/50/EEB III ir IV priedus, kurie buvo pakeisti direktyva 97/52/EB, bei
Tarybos direktyvos 93/38/EEB XII-XV, XVII ir XVIII priedus, kurie buvo pakeisti
direktyva 98/4/EB (Direktyva dėl standartinių formų naudojimo skelbiant
pranešimus apie viešąsias sutartis).
______________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1581, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-06-13)
autrap@lrs.lt