Suvestinė redakcija nuo 2013-07-01 iki 2016-12-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 64-1928, i. k. 1001010ISTAIII-1857

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARIŲ MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS
ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 17 d. Nr. VIII-1857

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato tikrąją karo tarnybą atliekančių ir kario statusą turinčių asmenų (toliau – karių) materialinės atsakomybės už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, sąlygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarką.

2. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams šis įstatymas taikomas mokymų, pratybų ir karinių užduočių vykdymo laikotarpiu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

3. Neteko galios nuo 2011-09-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin. 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

4. Neteko galios nuo 2011-09-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin. 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

5. Jeigu įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias normas negu šis įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

2 straipsnis. Karių materialinės atsakomybės sąlygos

1. Kariai, kurie neteisėta kalta veika (tyčia ar dėl neatsargumo) padarė tiesioginę tikrąją žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, privalo šią žalą atlyginti šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

2. Kariai pagal šį įstatymą materialiai atsako:

1) už jiems perduotą, patikėtą ar skirtą saugoti tarnybos turtą, pinigines lėšas ir kitas materialines vertybes;

2) už jų tyčia ar dėl neatsargumo padarytą žalą krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, turtui, už kurį jie tiesiogiai neatsako;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

3) už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kurią įstatymų nustatyta tvarka atlygino krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriose kariai tarnauja.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

3. Kariai gali būti traukiami riboton ar visiškon materialinėn atsakomybėn.

4. Kario patraukimas materialinėn atsakomybėn neatleidžia jo nuo drausminės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės.

3 straipsnis. Aplinkybės, naikinančios karių materialinę atsakomybę

1. Kariai netraukiami materialinėn atsakomybėn šiais atvejais:

1) kai žala padaryta būtinosios ginties sąlygomis, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos;

2) kai žala padaryta sulaikant ar siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) kai žala padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis, jei pagal veikos aplinkybes buvo pagrindas manyti, kad padaryta žala bus mažesnė negu išvengtoji;

4) kai žala padaryta kariui esant tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, išskyrus, kai karys pats sukėlė sau tokią būseną vartodamas alkoholį, narkotines, psichotropines, toksines medžiagas ar kitokiu būdu;

5) kai žala padaryta dėl pateisinamos tarnybinės rizikos;

6) kai žala padaryta veikiant nenugalimai jėgai.

2. Nustačius aplinkybes, naikinančias materialinę atsakomybę, vadas (viršininkas) išleidžia įsakymą dėl kario netraukimo materialinėn atsakomybėn.

ANTRASIS SKIRSNIS

KARIŲ MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ

4 straipsnis. Karių ribotos materialinės atsakomybės atvejai ir atlygintinos žalos dydžiai

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

1. Profesinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip trys profesinės karo tarnybos kario mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai.

2. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip du pareiginės algos baziniai dydžiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-795, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3406 (2006-08-08), i. k. 1061010ISTA000X-795

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

3. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai, pašaukti į tarnybą, pratybas ar mokymus, už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą tarnybos metu dėl neatsargumo atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip Vyriausybės nustatytas mėnesinis tarnybą rezerve atliekančio kario atlyginimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

4. Vadai (viršininkai) už žalą, padarytą tuo, kad dėl jų neatsargios veikos buvo per daug išmokėta pinigų, nebuvo paskirti atsakingi asmenys tvarkyti materialinių ar piniginių vertybių apskaitos ar apsaugos, buvo prarastas, sunaikintas ar sugadintas turtas, atsako pusės padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip šeši vado (viršininko) mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai.

5 straipsnis. Atlygintinos žalos dydžio sumažinimo sąlygos

1. Atlygintinos žalos dydis ribotos materialinės atsakomybės atvejais gali būti mažinamas, jei žala buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis:

1) naudojant kovinę ar kitą techniką, kai žala padaryta dėl kario nepakankamų įgūdžių ir patirties šią techniką valdyti;

2) naujos kovinės ar kitos technikos bandymų metu;

3) pratybų ar mokymų metu sudėtingomis sąlygomis ar vykdant itin sudėtingą kovinę užduotį;

4) veikiant būtinosios ginties sąlygomis, jei buvo viršytos būtinosios ginties ribos, ar esant tariamajai ginčiai, jei iš įvykio aplinkybių karys galėjo suprasti, kad kėsinimasis yra menamas;

5) kai žala padaryta dėl to, kad karys netinkamai įvertino galimą neigiamą aplinkos veiksnių (meteorologinių sąlygų, kitų asmenų veiksmų ir pan.) įtaką savo veikos rezultatams, nors ir galėjo tai numatyti, jei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais įprastinėmis sąlygomis jo veika būtų vertinama kaip pakankamai atsargi.

2. Atlygintinos žalos dydis ribotos materialinės atsakomybės atvejais gali būti mažinamas, jei karys išlaiko mažamečius ar nedarbingus šeimos narius ir jei dėl išskaitymų iš jo atlyginimo šeimos pajamos vienam šeimos nariui sumažėtų iki dviejų bazinių socialinių išmokų sumos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

3. Atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į kario kaltės laipsnį, konkrečias žalos padarymo aplinkybes ir materialinę kario padėtį, gali sumažinti vadas (viršininkas), Krašto apsaugos ministerijos karių skundų nagrinėjimo komisija (toliau – skundų nagrinėjimo komisija) arba teismas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

4. Atlygintinos žalos dydis negali būti mažinamas, kai žala padaryta dėl kario didelio neatsargumo, pasireiškusio šiurkščiu bendrųjų saugaus elgesio, saugaus ginklų, amunicijos, technikos ar kitokių didelio pavojaus šaltinių eksploatavimo taisyklių pažeidimu.

6 straipsnis. Karių atleidimo nuo materialinės atsakomybės sąlygos

1. Karys gali būti atleidžiamas nuo materialinės atsakomybės, jei žala buvo padaryta šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis ir jei pagal veikos aplinkybes buvo pagrindas manyti, kad žalos bus išvengta ar bus padaryta nedidelė žala.

2. Atleisti nuo materialinės atsakomybės, atsižvelgdami į kario kaltės laipsnį, konkrečias žalos padarymo aplinkybes, gali vadas (viršininkas) arba skundų nagrinėjimo komisija.

7 straipsnis. Karių visiškos materialinės atsakomybės atvejai

1. Kariai, įstatymų ar kitų norminių aktų nustatyta tvarka paskirti nuolat ar laikinai eiti pareigas ar atlikti darbus, susijusius su materialinių vertybių, piniginių lėšų ar kito turto priėmimu ar perdavimu, saugojimu, apskaita, valdymu, disponavimu ar tvarkymu, materialiai atsako už visą dėl jų kaltės krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, padarytą žalą šiais atvejais:

1) kai yra sudaryta kario ar karių grupės ir krašto apsaugos sistemos institucijos sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės ir karys ar karių grupė pinigines lėšas, materialines vertybes ar kitą turtą priėmė savo žinion arba pradėjo realiai tvarkyti jų apskaitą, arba kariui ar karių grupėms buvo suteikta teisė priimti sprendimą, susijusį su piniginių lėšų, materialinių vertybių ar kito turto valdymu, tvarkymu ar disponavimu jais;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

2) kai karys turtą ar kitas materialines vertybes gavo atsiskaitytinai pagal vienkartinį įgaliojimą ar kitus vienkartinius dokumentus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

2. Kariai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės krašto apsaugos sistemos institucijoms padarytą žalą neatsižvelgiant į einamas pareigas šiais atvejais:

1) kai žala padaryta nusikalstama veika;

2) kai žala turtui ar materialinėms vertybėms padaryta tyčia;

3) kai karys žalą padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;

4) kai žala turtui ar materialinėms vertybėms padaryta ne tarnybinių pareigų vykdymo metu ar ne dėl tarnybos interesų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

8 straipsnis. Sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės

1. Sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės yra sudaroma raštu.

2. Sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės sudaroma su kariu, kurio tarnyba yra nuolat ar laikinai susijusi su materialinių vertybių, piniginių lėšų ar kito turto priėmimu ar perdavimu, saugojimu, apskaita, valdymu, tvarkymu ar disponavimu jais. Kai dėl kartu atliekamos tarnybos neįmanoma atriboti atskirų karių atsakomybės, gali būti sudaroma sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės su karių grupe.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

3. Sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės su kariu ar karių grupe pasirašo krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje tarnauja kariai, vadas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

4. Pareigybių, kurios susijusios su materialinių vertybių, piniginių lėšų ar kito turto saugojimu, apskaita, valdymu, tvarkymu ar disponavimu jais, sąrašą tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje tarnauja kariai, vadas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

5. Sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės, kurioje nustatoma, už kokias materialines vertybes, pinigines lėšas ar kitą turtą karys ar karių grupė prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje tarnauja kariai, užtikrindama sąlygas, kad žala neatsirastų, formą ir sutarties sudarymo tvarką, nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

TREČIASIS SKIRSNIS

ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA

9 straipsnis. Žalos dydžio nustatymas

1. Krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, padarytos žalos dydis nustatomas pagal turto ar materialinių vertybių realią vertę, buvusią žalos padarymo dieną.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

2. Žalos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Žalos, padarytos dėl kelių karių kaltės, dydis kiekvienam iš jų nustatomas atsižvelgiant į kaltės laipsnį ir materialinės atsakomybės rūšį bei ribas.

4. Kai žala padaryta esant su karių grupe sudarytai sutarčiai dėl visiškos materialinės atsakomybės, kiekvieno sutartį pasirašiusio kario dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jo atliktos tarnybos laikui, per kurį susidarė žala, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

10 straipsnis. Tarnybinio atlyginimo dydžio nustatymas

1. Profesinės karo tarnybos kario tarnybiniu atlyginimu, kurio dydžiu jis materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikomas žalos padarymo dieną galiojęs jam paskirtas ir mokamas mėnesinis tarnybinis atlyginimas kartu su priedais. Į šią sumą neįskaitomi kariui mokami butpinigiai, dienpinigiai ir maistpinigiai.

2. Kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, taip pat parengtojo rezervo kario mėnesiniu tarnybiniu atlyginimu, kurio dydžiu jie materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikomas žalos padarymo dieną jiems galiojęs Vyriausybės nustatytas mėnesinis tarnybą rezerve atliekančio kario atlyginimas kartu su priedais mokymų, pratybų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo laikotarpiu. Į šią sumą neįskaitomi kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui, taip pat parengtojo rezervo kariui mokami butpinigiai, dienpinigiai ir maistpinigiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

3. Pareiginės algos baziniu dydžiu laikomas žalos padarymo dieną galiojęs pareiginės algos bazinis dydis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-795, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3406 (2006-08-08), i. k. 1061010ISTA000X-795

4. Jei žalą padaręs karys tarnauja užsienyje, tarnybiniu atlyginimu, kurio dydžiu jis materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikomas Lietuvos Respublikoje tarnaujančiam panašų laipsnį turinčiam ir panašias pareigas einančiam kariui žalos padarymo dieną galiojęs paskirtas ir mokamas mėnesinis tarnybinis atlyginimas kartu su priedais. Į šią sumą neįskaitomi kariui mokami butpinigiai, dienpinigiai ir maistpinigiai.

11 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo skyrimo ir atlikimo tvarka

1. Tarnybinį patikrinimą dėl žalos padarymo skiria ir asmeniškai už jį atsako krašto apsaugos sistemos institucijos vadas (viršininkas), o Lietuvos kariuomenėje – ne mažesnio kaip dalinio karinio vieneto vadas (viršininkas).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

2. Tarnybinį patikrinimą dėl vadų (viršininkų) materialinės žalos padarymo įsakymu skiria viršesni vadai (viršininkai).

3. Tarnybinį patikrinimą atlieka vado (viršininko) įsakymu tam įgaliotas karininkas. Atlikti tarnybinį patikrinimą dėl žalos padarymo visiškos materialinės atsakomybės atveju arba kitais atvejais, kai tarnybinį patikrinimą atlikti yra sudėtinga, gali būti paskirtos laikinosios komisijos (toliau – komisijos).

4. Tarnybinį patikrinimą dėl karininko padarytos žalos atlieka to paties ar aukštesnio laipsnio karininkas. Jei dėl karininko padarytos žalos tarnybinį patikrinimą atlieka tam sudaryta komisija, į jos sudėtį turi būti paskirtas to paties ar aukštesnio laipsnio karininkas.

5. Tarnybinius patikrinimus dėl pulkininkų (jūrų kapitonų) ir generolų (admirolų) padarytos žalos krašto apsaugos ministro įsakymu atlieka Krašto apsaugos ministerijos generalinė inspekcija (toliau – Generalinė inspekcija).

6. Jei šio įstatymo nustatyta tvarka paskirto tarnybinio patikrinimo metu paaiškėja, kad kaltu dėl žalos padarymo gali būti pripažintas aukštesnis vadas (viršininkas) ar karininkas nei tarnybinį patikrinimą paskyręs ar jį atliekantis asmuo, tarnybinio patikrinimo medžiaga toliau tikrinti duodama Generalinei inspekcijai.

7. Generalinei inspekcijai gali būti pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl kiekvieno kario padarytos žalos.

8. Neteko galios nuo 2011-09-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin. 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

12 straipsnis. Tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko teisės ir pareigos

1. Tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas, taip pat tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos narys turi teisę:

1) nuvykti į žalos padarymo ar sužaloto daikto (daiktų) saugojimo vietą ir atlikti vietos ir daikto (daiktų) apžiūrą. Apžiūros metu galima sudaryti schemas, fotografuoti, filmuoti;

2) apklausti žalos padarymo dalyvius ir asmenis, mačiusius žalos padarymą ar ką nors žinančius apie žalos padarymo aplinkybes, taip pat kaltus dėl žalos padarymo asmenis;

3) gauti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), raštiškus paaiškinimus bei pasitelkti specialistus, reikalingus patikrinimui atlikti, žalos dydžiui nustatyti ar kitoms su žalos padarymu susijusioms aplinkybėms ištirti;

4) skirti dokumentų revizijas;

5) apklausti krašto apsaugos sistemos institucijų vadus (viršininkus) dėl atskirų tiriamos žalos padarymo aplinkybių.

2. Karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalo:

1) visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirti žalos padarymo aplinkybes;

2) tikrinamos žalos padarymo dalyviams išaiškinti jų teises ir pareigas;

3) nedelsdamas informuoti vadą (viršininką), paskyrusį tarnybinį patikrinimą, apie patikrinimo metu nustatytą veiką, turinčią nusikalstamos veikos, administracinės teisės pažeidimo ar drausmės pažeidimo požymių;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. IX-1421, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1666 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1421

4) saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, taip pat konfidencialią informaciją apie asmenis, kurias sužinojo patikrinimo metu.

3. Karininkui draudžiama atlikti tarnybinį patikrinimą ar priklausyti patikrinimą atliekančiai komisijai, tarnautojui draudžiama dalyvauti komisijos darbe, jei:

1) jis yra tikrinamos žalos padarymo dalyvis;

2) jis yra tikrinamos žalos padarymo dalyvio giminaitis (tėvas, įtėvis, sutuoktinis, brolis, sesuo, vaikas, įvaikis, taip pat sutuoktinio brolis, sesuo, tėvas ar vaikas);

3) jis yra pavaldus tikrinamos žalos padarymo dalyviui;

4) yra kitų aplinkybių, dėl kurių tikrintojas ar komisijos narys gali būti neobjektyvus.

4. Asmuo, paskirtas į komisiją, atliekančią tarnybinį patikrinimą, ar karininkas, kuriam įsakyta atlikti tarnybinį patikrinimą, esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms, privalo pateikti jį paskyrusiam vadui ar viršininkui tarnybinį pranešimą apie minėtų aplinkybių buvimą.

13 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo metu nustatomos aplinkybės

Tarnybinio patikrinimo metu nustatomos šios aplinkybės:

1) žalos padarymo laikas, vieta;

2) žalos padarymo dalyviai ir jų veiksmai;

3) asmenys, kurių akivaizdoje buvo padaryta žala, taip pat asmenys, ką nors žinantys apie bet kurias žalos padarymo aplinkybes, kaltus dėl žalos padarymo asmenis, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės ginčui dėl žalos atlyginimo išspręsti;

4) kalti dėl žalos padarymo asmenys, įrodymai, kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai;

5) duomenys, apibūdinantys kaltą dėl žalos padarymo asmenį;

6) aplinkybės, naikinančios materialinę atsakomybę;

7) žalos padarymo sąlygos ir priežastys;

8) aplinkybės, leidžiančios sumažinti atlygintinos žalos dydį ar atleisti karį nuo materialinės atsakomybės;

9) padarytos žalos dydis.

14 straipsnis. Žalos padarymo dalyviai, jų teisės. Įrodymai

1. Žalos padarymo dalyviai yra asmenys, dalyvavę padarant žalą, atlikę veiksmus ar atsakingi už juos, taip pat asmenys, kurių turtas buvo sužalotas arba kurie turtą valdė patikėjimo teise arba pagal pavedimą. Jie turi šias teises:

1) teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus;

2) tarnybinį patikrinimą paskyrusiam vadui (viršininkui) pateikti motyvuotą prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo;

3) baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada, daryti išrašus, su tarnybinį patikrinimą dariusio karininko ar komisijos pirmininko leidimu daryti atskirų dokumentų kopijas;

4) gauti tarnybinio patikrinimo išvados kopiją;

5) Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka apskųsti karininko, atliekančio patikrinimą, veiksmus, taip pat tarnybinio patikrinimo rezultatus.

2. Žalos padarymo įrodymai yra visi faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatoma, ar yra padaryta žala, dėl jos padarymo kaltas asmuo, taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės žalos padarymo faktui, dydžiui bei aplinkybėms nustatyti.

15 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo išvada

1. Baigus tarnybinį patikrinimą dėl žalos padarymo, surašoma tarnybinio patikrinimo išvada. Ją pasirašo patikrinimą atlikęs karininkas ar komisijos pirmininkas ir visi komisijos nariai.

2. Tarnybinio patikrinimo išvada kartu su visa patikrinimo metu surinkta medžiaga perduodama patikrinimą skyrusiam vadui (viršininkui), o nustačius jo dalyvavimą žalos padaryme, – Generalinei inspekcijai.

3. Neteko galios nuo 2011-09-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin. 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

4. Tarnybinio patikrinimo išvada susideda iš aprašomosios, rezoliucinės ir rekomendacinės dalių.

5. Tarnybinio patikrinimo išvados aprašomojoje dalyje nurodoma:

1) tarnybinį patikrinimą atlikusio asmens (asmenų) pareigos ir laipsnis;

2) tarnybinio patikrinimo atlikimo vieta ir laikas;

3) žalos padarymo faktas, vieta, laikas, veikos būdai, tikslai, motyvai, pasekmės (žalos dydis) ir kitos esminės aplinkybės;

4) įrodymai, patvirtinantys žalos padarymo įvykį ir žalą padariusio asmens kaltumą;

5) žalą padariusio asmens paaiškinimai, jo nurodomos aplinkybės ir jų patikrinimo rezultatai;

6) aplinkybės, naikinančios materialinę atsakomybę, ir aplinkybės, leidžiančios sumažinti atlygintinos žalos dydį ar atleisti nuo materialinės atsakomybės;

7) išvados surašymo vieta ir laikas.

6. Tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodoma:

1) kalto dėl žalos padarymo asmens anketiniai duomenys (vardas, pavardė, kario laipsnis, tarnybos vieta ir pareigos, turimos nuobaudos ir paskatinimai);

2) duomenys, apibūdinantys kaltą dėl žalos padarymo asmenį;

3) išsamus padarytos žalos apibūdinimas ir įvertinimas, šio įstatymo apibrėžtos materialinės atsakomybės ribos.

7. Tarnybinio patikrinimo rekomendacinėje dalyje nurodoma:

1) siūlomas žalos atlyginimo dydis ir būdas;

2) siūlomos prevencinės priemonės žalos atsiradimo sąlygoms ir priežastims pašalinti.

16 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo įvertinimas

Tarnybinį patikrinimą paskyręs vadas (viršininkas), remdamasis tarnybinio patikrinimo išvada ir vadovaudamasis visapusišku, nuodugniu ir objektyviu visų žalos padarymo aplinkybių išnagrinėjimu, šiuo įstatymu ir teisine sąmone, turi teisę:

1) patvirtinti tarnybinio patikrinimo išvadą ir išleisti įsakymą atlyginti materialinę žalą;

2) grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą ištirti papildomai;

3) tyrimo metu nenustačius žalos padarymo fakto ar esant aplinkybėms, naikinančioms materialinę atsakomybę, tarnybinį patikrinimą nutraukti;

4) nustačius šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose išvardytas aplinkybes, įsakymu dėl žalos atlyginimo nuspręsti, kokia dalimi mažinamas žalos atlyginimo dydis, arba atleisti karį nuo žalos atlyginimo.

17 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo terminai

1. Tarnybinis patikrinimas dėl žalos padarymo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) sužinojo apie žalos padarymą.

2. Tarnybinio patikrinimo dėl žalos, padarytos grupės karių, dėl žalos, už kurios padarymą numatoma visiška materialinė atsakomybė, kitais atvejais, kai būtina atlikti daug veiksmų, pasitelkti kitų sričių specialistus ar komisijas, atlikti dokumentų revizijas ar kitais atvejais, kai tyrimas yra sudėtingas, terminą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, vadas (viršininkas) gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip trimis mėnesiais.

3. Kai dėl tarnybinio būtinumo, patikrinimą atliekančio karininko nušalinimo ar ligos tarnybinį patikrinimą atlikti pavedama kitam karininkui, vadas (viršininkas) nustato naują terminą. Naujas terminas nustatomas laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų ir skaičiuojamas nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą kitam karininkui dienos.

18 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo kontrolė

1. Tarnybinio patikrinimo eigą kontroliuoja vadas (viršininkas), paskyręs tarnybinį patikrinimą.

2. Vadų (viršininkų) veiksmus karių žalos padarymo tyrimo metu krašto apsaugos sistemoje kontroliuoja Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius, kuris gali duoti nurodymus ištaisyti žalos padarymo tyrimo trūkumus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

3. Generalinio inspektoriaus atliekamus žalos padarymo tyrimus kontroliuoja krašto apsaugos ministras ar jo specialiai tam įgaliotas karininkas.

4. Tyrimą atlikęs krašto apsaugos sistemos institucijos karininkas, vadas (viršininkas), pažeidę žalos padarymo tyrimo tvarką, atsako Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka kaip pažeidę šiame statute numatytą tarnybinio patikrinimo tvarką.

5. Neteko galios nuo 2011-09-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin. 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

19 straipsnis. Atvejai, kai tarnybinis patikrinimas neskiriamas

Tarnybinis patikrinimas gali būti neskiriamas šiais atvejais:

1) kai žalos padarymo aplinkybės, dydis ir kalti dėl jos padarymo asmenys yra nustatyti teismo priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais, nutartimis ar nuosprendžiais ar kitų valstybės ar teisėsaugos institucijų priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais ar nutarimais;

2) kai žalos padarymo aplinkybės, dydis ir kalti dėl jos padarymo asmenys yra nustatyti per tarnybinį patikrinimą, atliktą tiriant kario drausmės pažeidimą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŽALOS ATLYGINIMO TVARKA

20 straipsnis. Žalos atlyginimas susitarimo būdu

1. Karys, padaręs žalą, ją atlyginti gali savo noru.

2. Vado (viršininko) sutikimu karys žalai atlyginti gali perduoti tapatų ir lygiavertį turtą arba pataisyti sužalotąjį, išskyrus atvejus, kai žala atsirado dėl ginkluotės, šaudmenų, sprogmenų, nuodingųjų ar cheminių medžiagų praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo.

3. Susitarimas atlyginti žalą sudaromas raštu, nurodant žalos dydį, atlyginimo būdą bei terminus. Susitarimą pasirašo šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas vadas (viršininkas) ir karys.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

4. Kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, likusi neatlyginta žalos dalis atlyginama vado (viršininko) įsakymu šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, neatliekant tarnybinio patikrinimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

21 straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka nepavykus susitarti

1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kario ar profesinės karo tarnybos kario padaryta žala, esant ribotai materialinei atsakomybei, jei žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytu būdu, taip pat kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, atlyginama vadovaujantis vado (viršininko) įsakymu, išskaitant iš profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo ar privalomosios pradinės karo tarnybos kario išmokos buitinėms išlaidoms.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

2. Kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, taip pat parengtojo rezervo kario padaryta žala, esant ribotai materialinei atsakomybei, jei žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytu būdu, taip pat kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, atlyginama vado (viršininko) įsakymu, išskaitant iš kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario arba parengtojo rezervo kario tarnybinio atlyginimo, kitų pajamų ar turto.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

3. Visiškos materialinės atsakomybės atveju, kai žala neviršija šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų dydžių ir žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytu būdu, taip pat kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, žala atlyginama vadovaujantis vado (viršininko) įsakymu, atitinkamai išskaitant iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų karių tarnybinio atlyginimo, kurio dydis nustatomas šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, kitų pajamų ar turto. Jei žala viršija įstatymo 4 straipsnyje nurodytus dydžius ir nėra sudarytas susitarimas atlyginti žalą, ji atlyginama įstatymų nustatyta tvarka pagal krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, ieškinius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

4. Vado (viršininko) įsakymas dėl žalos atlyginimo turi būti paskelbtas kariui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio įsakymo išleidimo dienos. Jei privalomosios karo tarnybos karys baigė privalomąją tarnybą, mokymus, pratybas ar įvykdė užduotį, kuriai atlikti buvo pašauktas, profesinės karo tarnybos karys yra išleistas į atsargą, įsakymas dėl žalos atlyginimo turi būti išsiųstas kariui į jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio įsakymo išleidimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

5. Vado (viršininko) įsakymas dėl žalos atlyginimo perduodamas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus septynioms darbo dienoms nuo apskundimo termino pasibaigimo dienos.

6. Jeigu vado (viršininko) įsakymas dėl žalos atlyginimo neišleidžiamas per 6 mėnesius nuo žalos dydžio nustatymo dienos, o šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju – nuo susitarimu nustatytų sąlygų pažeidimo, žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka pagal krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, ieškinius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

7. Vado (viršininko) įsakymas dėl žalos atlyginimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas šio įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

22 straipsnis. Tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimo tvarka

Karys, padaręs žalą tretiesiems asmenims, kuri buvo atlyginta krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, atlygina krašto apsaugos sistemos institucijai padarytą žalą šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

PENKTASIS SKIRSNIS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

23 straipsnis. Teisė apskųsti įsakymą dėl žalos atlyginimo

1. Karys vado (viršininko) įsakymą gali apskųsti skundų nagrinėjimo komisijai per dvidešimt dienų nuo įsakymo gavimo dienos, o jos sprendimą – teismui per mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos.

2. Krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado įsakymą dėl žalos atlyginimo karys gali apskųsti teismui per mėnesį nuo įsakymo gavimo dienos.

3. Skundo padavimas sustabdo išskaitymus iš kario tarnybinio atlyginimo.

4. Prie skundo pridedamas skundžiamas įsakymas bei įrodymai apie skundo gavimo laiką.

5. Jei karys praleido įsakymo dėl žalos atlyginimo apskundimo terminą dėl priežasčių, kurias skundų nagrinėjimo komisija arba teismas pripažįsta svarbiomis, šis terminas skundų nagrinėjimo komisijos ar teismo sprendimu gali būti atnaujintas. Prašymą atnaujinti praleistą terminą karys raštu pateikia kartu su skundu.

24 straipsnis. Skundų nagrinėjimo komisija

1. Karių skundams nagrinėti krašto apsaugos ministras skiria skundų nagrinėjimo komisiją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

2. Skundų nagrinėjimo komisijos sudarymo ir darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

3. Kario skundą dėl įsakymo atlyginti žalą skundų nagrinėjimo komisija privalo išnagrinėti per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos.

4. Viešame posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir ištyrusi tarnybinio patikrinimo medžiagą, skundų nagrinėjimo komisija priima motyvuotą sprendimą:

1) skundą atmesti, palikti galioti vado (viršininko) įsakymą;

2) skundą patenkinti, panaikinti vado (viršininko) įsakymą;

3) skundą patenkinti iš dalies, nurodant, kuri vado (viršininko) įsakymo dalis paliekama galioti ir vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka.

5. Priimdama sprendimą, skundų nagrinėjimo komisija remiasi tarnybinio patikrinimo medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais. Skundų nagrinėjimo komisija vertina tarnybinio patikrinimo metu surinktus bei pareiškėjo pateiktus įrodymus. Komisija įrodymų nerenka.

6. Jei skundų nagrinėjimo komisijai pateikiami nauji įrodymai arba jei posėdyje paaiškėja, kad liko neištirtos pareiškėjo nurodytos turinčios esminę reikšmę aplinkybės, skundų nagrinėjimo komisija skiria pakartotinį tarnybinį patikrinimą ir atideda posėdį vėlesniam laikui, bet ne daugiau kaip šešiems mėnesiams.

7. Apie skundų nagrinėjimo komisijos posėdžių laiką ir vietą turi būti tinkamai pranešta pareiškėjui. Pareiškėjo neatvykimas į skundų nagrinėjimo komisijos posėdį nėra kliūtis jo skundui išnagrinėti.

8. Skundų nagrinėjimo komisijos sprendimas ne vėliau kaip per tris dienas išsiunčiamas pareiškėjui.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VYKDYMO TVARKA

25 straipsnis. Įsakymo perdavimas vykdyti

1. Vado (viršininko) įsakymas atlyginti materialinę žalą, padarytą privalomosios pradinės karo tarnybos kario ar profesinės karo tarnybos kario, perduodamas vykdyti krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje kariai tarnauja, buhalterinės apskaitos padaliniui.

2. Vado (viršininko) įsakymas atlyginti materialinę žalą, padarytą kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, taip pat parengtojo rezervo kario, kai žala neviršija šių asmenų vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, perduodamas vykdyti krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje tarnauja karys, buhalterinės apskaitos padaliniui išieškoti iš kario tarnybinio atlyginimo. Jeigu žala, padaryta kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, taip pat parengtojo rezervo kario, viršija nurodytą dydį, ji išieškoma per antstolį įstatymų nustatyta tvarka.

3. Privalomosios karo tarnybos kariui atlikus tarnybą ar profesinės karo tarnybos karį išleidus į atsargą, likusi neišieškota žalos dalis išieškoma per antstolį vado (viršininko) įsakymo pagrindu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

26 straipsnis. Išskaitymų iš kario tarnybinio atlyginimo apribojimas

1. Mėnesiniai išskaitymai už padarytą žalą negali viršyti 20 procentų profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo bei 50 procentų privalomosios karo tarnybos kario išmokų buitinėms išlaidoms. Kai žala padaryta nusikalstama veika ir išieškojimas nėra nukreiptas į kitą turtą arba kai atliekami ir kiti išskaitymai, jei išieškojimas nėra nukreiptas į kario turtą, išskaitymai už padarytą žalą negali viršyti 50 procentų profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo ar 70 procentų privalomosios karo tarnybos kario išmokų buitinėms išlaidoms.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-1421, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1666 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1421

2. Neleidžiama daryti išskaitymų iš išeitinės pašalpos, kompensacijų ir kitų išmokų, į kurias pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas išieškojimas negali būti nukreipiamas.

27 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin. 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1421, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1666 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1421

Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo 7, 12 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-795, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3406 (2006-08-08), i. k. 1061010ISTA000X-795

Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1514, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4156 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1514

Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo 1, 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 18, 21, 22, 24, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-250, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2250 (2013-05-07), i. k. 1131010ISTA0XII-250

Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo 4, 5, 7, 8, 9, 11, 20, 21, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas