Nutarimas netenka galios 2000-11-01:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1283, 2000-10-27, Žin., 2000, Nr. 91-2839 (2000-10-27), i. k. 1001100NUTA00001283
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų kvalifikacinių aukštojo išsilavinimo nuostatų ir aukštųjų mokyklų steigimo ir atestavimo nuostatų klausimais pripažinimo netekusiais galios
Suvestinė redakcija nuo 2000-09-01 iki 2000-10-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1993, Nr. 54-1057, i. k. 0931100NUTA00000768
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KVALIFIKACINIŲ AUKŠTOJO IŠSILAVINIMO NUOSTATŲ BEI AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STEIGIMO IR ATESTAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1993 m. spalio 14 d. Nr. 768
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 768
Kvalifikaciniai aukštojo išsilavinimo nuostatai
Bendroji dalis
1. Lietuvos Respublikoje aukštasis išsilavinimas įgyjamas studijuojant valstybinėje ar nevalstybinėje aukštojoje mokykloje ir pripažįstamas pagal egzaminų bei kitus aukštosios mokyklos statute numatyto atestavimo rezultatus.
Aukštasis išsilavinimas Lietuvos Respublikoje pripažįstamas baigus aukštojoje mokykloje pagrindines studijas. Po jų gali būti specializuotos profesinės studijos, magistrantūra, doktorantūra.
2. Pagrindinių studijų programoje mokslo ar meno srities pagrindų studijos derinamos su specialiosiomis kurios nors krypties profesinės veiklos studijomis. Pagrindinių studijų sričių ir krypčių klasifikaciją Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Baigus pagrindines studijas, priklausomai nuo jų programos įgyjamas bakalauro ar jam prilygstantis studijų kvalifikacinis laipsnis arba (ir) profesinė kvalifikacija.
3. Baigus pagrindines studijas, toliau gali būti specializuotos profesinės studijos arba magistrantūros studijos.
Baigus specializuotas profesines studijas, įgyjama profesinė kvalifikacija, kuri pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Baigus magistrantūros studijas, įgyjamas magistro arba kitas jam prilygstantis studijų kvalifikacinis laipsnis.
Doktorantūros studijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrieji nuostatai.
4. Nuosekliosios studijos Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose gali būti vienos, dviejų ar kelių pakopų. Vienos pakopos programą gali sudaryti ne tik pagrindinės, bet ir magistrantūros arba profesinės studijos. Nebaigus šios programos studijų, aukštasis išsilavinimas nepripažįstamas ir joks studijų kvalifikacinis laipsnis nesuteikiamas.
5. Studijos, kurias baigus pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiami studijų kvalifikaciniai laipsniai, turi tenkinti reikalavimus, susijusius su minimalia studijų apimtimi, jų turinio struktūra, minimaliu aukštosios mokyklos pedagoginiu bei materialiniu potencialu.
Studijų programos apimtis nurodoma vidutiniška studento auditorinių bei aukštosios mokyklos atestuojamų savarankiškų studijų trukme.
Nustatant, ar profesoriaus (docento) kompetencija atitinka studijų kryptį, remiamasi pedagogo mokslinėmis bei metodinėmis publikacijomis ar menine kūrybine veikla.
6. Asmenys, kurie nori lavintis kurioje nors kryptyje, bet nesiekia įgyti aukštojo išsilavinimo, gali rinktis aukštųjų mokyklų siūlomas nenuosekliąsias studijas, kurių programos sudarytos iš vieno ar kelių dalykų kursų. Baigusieji tokias studijas gauna pažymėjimus. Jeigu vėliau asmuo pradeda nuosekliąsias pagrindines studijas, jo studijų programa gali būti sumažinta atsižvelgiant į nenuosekliųjų studijų rezultatus.
7. Valstybė nustato, kokias pareigas užimant ir kokia valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimant Lietuvoje yra būtinas aukštasis išsilavinimas, tam tikras studijų kvalifikacinis laipsnis arba profesinė kvalifikacija, įgyjama baigus specializuotas studijas, kokiais atvejais po aukštojo išsilavinimo dar būtina ir tam tikra praktinė patirtis, kaip ji pripažįstama: ar vien įgijus profesinį stažą, ar išlaikius dar ir papildomus egzaminus.
Studijų kvalifikaciniai laipsniai
9. Bakalauro laipsnis žymi asmens bendrąjį aukštąjį tam tikros mokslo ar meno krypties išsilavinimą ir pasirengimą tolesnėms tos krypties studijoms.
10. Magistro laipsnis žymi asmens specializuotą aukštąjį tam tikros mokslo ar meno krypties išsilavinimą ir pasirengimą doktorantūros studijoms.
11. Bakalauro ar magistro laipsnio diplomuose nurodoma mokslo ar meno studijų sritis arba kryptis. Sričių bei krypčių sąrašą sudaro kiekviena aukštoji mokykla. Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijai pritarus, sąrašą tvirtina Lietuvos mokslo taryba.
Kvalifikaciniai pagrindinių studijų reikalavimai
13. Į pagrindines studijas priimami asmenys, turintys brandos atestatą arba kitą jam prilygstantį dokumentą, liudijantį vidurinį išsilavinimą.
14. Pagrindinių studijų programai turi būti skirta ne mažiau kaip 6400 valandų (160 kreditų). Iš jų stacionarių (dieninio skyriaus) studijų programoje turi būti ne mažiau kaip 2400 auditorinio darbo valandų. Nestacionarių (vakarinių, neakivaizdinių ir kt.) studijų programų auditorinio darbo laiko minimumą nustato aukštoji mokykla, žiūrėdama, kad to laiko pakaktų studijuojamos krypties įgūdžiams įgyti ir patikrinti.
Studijų kryptis, kuriose aukštąjį išsilavinimą galima įgyti eksternu, nustato Lietuvos mokslo taryba Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos teikimu.
15. Studijų programų struktūrą ir turinį nustato aukštoji mokykla, kiekvienai studijų krypčiai numatydama:
15.1. bakalauro kvalifikaciniam laipsniui įgyti tris studijų blokus:
15.1.1. pirmąjį, bendrojo humanitarinio ir socialinio aukštojo lavinimo bloką, kuriam skiriama ne mažiau kaip 1200 valandų. Humanitarinių mokslų srities studijose vietoj dalies bendrųjų humanitarinių dalykų, o socialinių mokslų srities studijose – vietoj dalies bendrųjų socialinių dalykų į šį bloką gali įeiti ir bendrieji gamtos bei matematikos mokslų dalykai;
15.1.2. antrąjį, studijuojamos mokslo ar meno srities bendrųjų pagrindų bloką, kuris sudaro ne mažiau kaip 30 procentų visos programos;
15.2. profesinei kvalifikacijai įgyti du studijuojamų dalykų blokus:
15.2.1. pirmąjį, bendrojo aukštojo lavinimo bloką (humanitarinių, socialinių, gamtos, matematikos mokslų ir studijuojamos mokslo ar meno srities pagrindų), kuriam skiriama ne mažiau kaip 2000 valandų;
16. Kiekvienoje studijų programoje turi būti numatytos studento pasirenkamų alternatyvių dalykų grupės. Ne mažiau kaip 5 procentai studijų programos turi būti palikta visiškai laisvai studento pasirenkamiems dalykams.
17. Kad pagrindinių studijų teikiamas aukštasis išsilavinimas būtų reikiamo lygio, ne mažiau kaip 50 procentų kiekvieną studijų programų bloką dėstančių dėstytojų turi būti tos aukštosios mokyklos darbuotojai, turintys mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus (iš jų ne mažiau kaip 5 procentai habilituotų daktarų arba profesorių).
Tam tikrus dalykus studentas gali studijuoti kitose (ir užsienio) aukštosiose mokyklose. Aukštoji mokykla turi teisę įskaityti aukštesniosiose mokyklose studijuotus modulius, kurie yra pripažinti toje aukštojoje mokykloje. Tačiau visais šiais atvejais aukštoji mokykla gali teikti studijų kvalifikacinį laipsnį arba profesinę kvalifikaciją tik tiems asmenims, kurie paskutiniuosius metus studijavo toje aukštojoje mokykloje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 80, 1997-01-31, Žin., 1997, Nr. 12-244 (1997-02-07), i. k. 0971100NUTA00000080
Kvalifikaciniai magistrantūros reikalavimai
18. Į magistrantūrą priimami asmenys, įgiję bakalauro ar jam prilygstantį kvalifikacinį laipsnį.
Priėmimo į magistrantūrą tvarką nustato aukštoji mokykla.
19. Magistrantūros studijų paskaitoms turi būti skiriama ne mažiau kaip 400 valandų.
Magistrantūros studijų programą sudaro aukštoji mokykla. Programoje nurodoma, kokios srities ar krypties magistro laipsnis suteikiamas šias studijas baigus.
Studijos baigiamos magistro baigiamojo darbo gynimu.
Studijų kvalifikacinių laipsnių ir
aukštojo išsilavinimo diplomai
21. Asmeniui, baigusiam pagrindines studijas, išduodamas aukštojo išsilavinimo diplomas arba (studijavusiems pagal atitinkamą programą) bakalauro ar kito tolygaus kvalifikacinio laipsnio diplomas, o baigusiam magistrantūrą – magistro diplomas.
22. Privalomuosius įrašus diplomuose, vienodus visoms Lietuvos Respublikos aukštosioms mokykloms, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
23. Tipinės formos diplomų blankų gamybą organizuoja Valstybinė mokslo, studijų ir technologijų tarnyba. Aukštosios mokyklos gali nustatyti savą išduodamų diplomų formą ir nustatytąja tvarka užsakyti juos pagaminti.
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2000-09-01
Priedo naikinimas:
Nr. 999, 2000-08-30, Žin. 2000, Nr. 73-2253 (2000-08-31), i. k. 1001100NUTA00000999
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1234, 1996-05-25, Žin., 1996, Nr. 105-2407 (1996-11-02), i. k. 0961100NUTA00001234
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 768 "Dėl Kvalifikacinių aukštojo išsilavinimo nuostatų bei Aukštųjų mokyklų steigimo ir atestavimo nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 80, 1997-01-31, Žin., 1997, Nr. 12-244 (1997-02-07), i. k. 0971100NUTA00000080
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 768 "Dėl Kvalifikacinių aukštojo išsilavinimo nuostatų bei Aukštųjų mokyklų steigimo ir atestavimo nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 74, 1999-01-22, Žin., 1999, Nr. 11-263 (1999-01-27), i. k. 0991100NUTA00000074
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 768 "Dėl Kvalifikacinių aukštojo išsilavinimo nuostatų bei Aukštųjų mokyklų steigimo ir atestavimo nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 999, 2000-08-30, Žin., 2000, Nr. 73-2253 (2000-08-31), i. k. 1001100NUTA00000999
Dėl Aukštųjų mokyklų steigimo tvarkos ir Nevalstybinių aukštųjų mokyklų veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo