Redaguota: 1993

Redaguota: 1993.04.21

Pakeitimai:

1. Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-91, priimtas 90.03.29, Žin., 1990, Nr. 11-335

DĖL VIETINIŲ LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 49

STRAIPSNIO PAKEITIMO

2. Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-2911, priimtas 92.09.24,

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3. Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-31, priimtas 92.12.23,

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO DALINIO PAKEITIMO

4. Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-111, priimtas 93.03.25,

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

*** Pabaiga **

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

DEPUTATŲ RINKIMŲ

Į S T A T Y M A S

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos savivaldybių tarybų deputatų rinkimų

pagrindai

Lietuvos Respublikos rajonų, miestų, gyvenviečių ir

apylinkių savivaldybių tarybų deputatai renkami ketveriems metams

vienmandatėse rinkiminėse apygardose remiantis visuotine, lygia

ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Rajono pavaldumo

miestų, gyvenviečių ir apylinkių savivaldybių tarybų deputatai

gali būti renkami visoje atitinkamo miesto, gyvenvietės,

apylinkės teritorijoje - vienoje daugiamandatėje rinkiminėje

apygardoje.

2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

Savivaldybių tarybų deputatų rinkimai yra visuotiniai: teisę

rinkti ir būti išrinktais turi Lietuvos Respublikos piliečiai,

sukakę 18 metų.

Savivaldybės tarybos deputatu gali būti renkamas Lietuvos

Respublikos pilietis, kuris pastaruosius vienerius metus gyvena

atitinkamos savivaldybės teritorijoje.

Deputatais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną

atliekantys tikrąją karinę tarnybą arba alternatyvią tarnybą,

taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir

vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir lygtiniai, kitų

sukarintų ir saugumo tarnybų pareigūnai.

Tarybų deputatais negali būti renkami asmenys, neatlikę

bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį.

Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti

neveiksniais.

Bet kokie tiesioginiai ar netiesioginiai Lietuvos

Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai priklausomai nuo

kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties,

rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties, išsilavinimo,

kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio

draudžiami.

3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Savivaldybių tarybų deputatų rinkimai yra lygūs: kiekvienoje

vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkėjas turi vieną balsą. Jeigu

rajono pavaldumo miestų, gyvenviečių, apylinkių savivaldybių

tarybų deputatai renkami daugiamandatėje rinkimų apygardoje,

rinkėjas turi tiek balsų, kiek taryboje reikia išrinkti deputatų.

Visi rinkėjai dalyvauja rinkimuose lygiais pagrindais.

4 straipsnis. Tiesioginė rinkimų teisė

Savivaldybių tarybų deputatų rinkimai yra tiesioginiai:

deputatus piliečiai renka betarpiškai.

5 straipsnis. Slaptas balsavimas

Balsavimas renkant savivaldybių tarybų deputatus yra

asmeniškas ir slaptas: rinkėjų reiškiamos valios kontroliuoti

neleidžiama.

6 straipsnis. Rinkimų organizavimas ir rinkimų komisijos

Savivaldybių tarybų deputatų rinkimus organizuoja rinkimų

komisijos, kurios sudaromos iš politinių partijų, visuomeninių,

politinių organizacijų bei judėjimų, darbo kolektyvų ir

gyvenamosios vietos rinkėjų susirinkimų atstovų.

7 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo viešumas

Savivaldybių tarybų deputatų rinkimus rengia ir vykdo

rinkimų komisijos, politinės partijos, visuomeninės, politinės

organizacijos bei judėjimai ir darbo kolektyvai atvirai ir

viešai. Apie rinkimų renginius-susirinkimus, komisijų posėdžius -

visuomenei turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo sudėtį,

darbą, jo vietą ir laiką, rinkimų apygardų sudarymą, apie rinkėjų

sąrašus. Rinkimų komisijos praneša piliečiams kandidatų į

deputatus registravimo rezultatus, įregistruotų kandidatų

biografijų duomenis, balsavimo dėl kiekvieno kandidato į

deputatus rezultatus ir rinkimų rezultatus.

Rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat registruojant

kandidatus į deputatus, balsuojant bei skaičiuojant balsus

rinkimų apylinkėje, nustatant rinkimų rezultatus apygardoje ir

visoje tarybos teritorijoje turi teisę dalyvauti raštiškai

įgalioti rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės, politinių

partijų, visuomeninių, politinių organizacijų bei judėjimų,

rinkėjų susirinkimų, taip pat kandidato į deputatus stebėtojai ir

patikėtiniai.

Masinės informacijos priemonės nušviečia vietinių

savivaldybių tarybų deputatų rinkimų rengimą ir vykdymą, jų

atstovams garantuojama nekliudomai įeiti į visus susirinkimus ir

posėdžius, susijusius su rinkimais. Rinkimų komisijos,

valstybiniai ir visuomeniniai organai, darbo kolektyvai teikia

joms informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.

8 straipsnis. Visuomenės dalyvavimas rengiant ir vykdant

rinkimus

Lietuvos Respublikos piliečiai dalyvauja rengiant ir vykdant

savivaldybių tarybų deputatų rinkimus tiek per politines

partijas, visuomenines, politines organizacijas bei judėjimus,

rinkėjų susirinkimus darbo ir gyvenamojoje vietoje, tiek ir

betarpiškai.

9 straipsnis. Teisė kelti kandidatus į deputatus

Teisę kelti kandidatus į savivaldybių tarybų deputatus turi

politinės partijos, visuomeninės, politinės organizacijos bei

judėjimai, Lietuvos Respublikos piliečiai darbo ir gyvenamojoje

vietoje. Pavieniai asmenys gali iškelti save kandidatu į

deputatus, jei jų kandidatūrą remia ne mažiau kaip 75 tos

apygardos rinkėjai.

10 straipsnis. (Panaikintas)

11 straipsnis. (Panaikintas)

12 straipsnis. Rinkimų materialinis aprūpinimas ir išlaidos

Patalpas ir įrengimus, kurių reikia rinkimams surengti ir

vykdyti, rinkimų komisijoms suteikia įmonės, įstaigos ir

organizacijos, valstybiniai ir visuomeniniai organai.

Išlaidas, susijusias su savivaldybių tarybų rinkimų rengimu

ir vykdymu, apmoka valstybė.

13 straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos

savivaldybių tarybų deputatų rinkimų

įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys

rinkėjams laisvai įgyvendinti teisę rinkti ir būti išrinktiems

savivaldybių tarybų deputatais, organizuoti rinkimų agitaciją,

taip pat rinkimų komisijų nariai, valstybinių ir visuomeninių

organų pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai

suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip

pažeidę šį įstatymą, atsako pagal įstatymą. Atsakomybėn taip pat

traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus

duomenis apie kandidatą į deputatus.

II. RINKIMŲ PASKYRIMO IR RINKIMŲ APYGARDŲ

SUDARYMO TVARKA

14 straipsnis. Rinkimų paskyrimas

Visų savivaldybių tarybų deputatų rinkimai rengiami vienu

metu. Juos skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba arba

jos pavedimu Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ne vėliau kaip

prieš tris mėnesius iki pasibaigiant savivaldybių tarybų deputatų

įgaliojimų laikui.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos arba jos

Prezidiumo nutarimas dėl rinkimų paskyrimo paskelbiamas spaudoje.

15 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas

Savivaldybių tarybų deputatų rinkimams sudaromos

vienmandatės rinkimų apygardos siekiant užtikrinti jose vienodą

rinkėjų skaičių ir atsižvelgiant į administracinį-teritorinį

suskirstymą. Rajono pavaldumo miestų, gyvenviečių ir apylinkių

savivaldybių tarybų deputatų rinkimams gali būti sudaroma viena

daugiamandatė rinkimų apygarda visoje tarybos teritorijoje.

Kiekvienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje renkamas vienas

atitinkamos tarybos deputatas, o daugiamandatėje rinkimų

apygardėje - tiek, kiek iš viso reikia išrinkti deputatų į

tarybą.

Į Respublikos pavaldumo miesto, rajono savivaldybių tarybas

renkama nuo 20 iki 100 deputatų.

Į rajono pavaldumo miesto, gyvenvietės ir apylinkės

savivaldybių tarybas renkama nuo 7 iki 40 deputatų.

Pagal šias normas kiekvieno rajono, miesto, gyvenvietės ir

apylinkės savivaldybių tarybų deputatų rinkimams rinkimų apygardų

skaičių nustato atitinkama savivaldybės taryba, atsižvelgdama į

gyventojų skaičių, teritoriją ir kitas vietos sąlygas, ne vėliau

kaip prieš keturis mėnesius iki pasibaigiant savivaldybės tarybos

deputatų įgaliojimų laikui ir apie tai praneša aukštesniajai

tarybai. Kiekviena rajono pavaldumo miesto, gyvenvietės,

apylinkės savivaldybės taryba taip pat sprendžia, ar rinkimus

rengti vienmandatėse arba daugiamandatėje rinkimų apygardose.

Savivaldybių tarybų teikimu rinkimų apygardas sudaro rajono,

miesto, gyvenvietės ir apylinkės rinkimų komisija atitinkamos

tarybos deputatų rinkimams.

Rinkimų apygardų sąrašus, kuriuose nurodomos jų ribos,

skelbia rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisijos

atitinkamų tarybų deputatų rinkimams ne vėliau kaip penkioliktą

dieną po rinkimų paskyrimo.

III. RINKIMŲ APYLINKĖS

16 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

Balsavimui vykdyti ir balsams skaičiuoti rajonų, miestų,

gyvenviečių ir apylinkių teritorija suskirstoma į rinkimų

apylinkes. Jos gali būti sudarytos ligoninėe ir kitose

stacionarinėse gydymo įstaigose.

Laivuose, kurie rinkimų dieną yra kelionėje, taip pat gali

būti sudarytos rinkimų apylinkės. Šių apylinkių priskyrimo

rinkimų apygardoms klausimą sprendžia rajono, miesto rinkimų

komisija atitinkamos tarybos deputatų rinkimams, kurios

teritorijoje yra laivo įregistravimo uostas.

17 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymo tvarka ir norma

Rinkimų apylinkes, kurios yra bendros visų savivaldybių

tarybų deputatų rinkimams, sudaro ir numerius suteikia rajonų,

Respublikos pavaldumo miestų rinkimų komisijos atitinkamų tarybų

deputatų rinkimams šių tarybų teikimu.

Laivuose, kurie rinkimų dieną yra kelionėje, rinkimines

apylinkes sudaro rajono, miesto rinkimų komisija atitinkamos

Tarybos deputatų rinkimams pagal laivo įregistravimo uosto vietą.

Rinkimų apylinkės sudaromos ir skelbiamos spaudoje ne vėliau kaip

prieš du mėnesius iki rinkimų. laivuose, kurie rinkimų dieną yra

kelionėje, rinkimų apylinkės sudaromos per tokį pat laiką, o

išimtiniais atvejais - ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki

rinkimų.

Rinkimų apylinkės sudaromos esant ne mažiau kaip 20 ir ne

daugiau kaip 3000 rinkėjų.

Rajono, Respublikos pavaldumo miesto rinkimų komisija

atitinkamos tarybos deputatų rinkimams informuoja rinkėjus apie

kiekvienos rinkimų apylinkės ribas ir nurodo, kur yra apylinkės

rinkimų komisijos buveinė ir balsavimo patalpos.

IV. RINKIMŲ KOMISIJOS

18 straipsnis. Rinkimų komisijų sistema

Savivaldybių tarybų deputatų rinkimams organizuoti ir

vykdyti sudaromos rinkimų komisijos:

Respublikos rinkimų komisija savivaldybių tarybų deputatų

rinkimams;

rajonų rinkimų komisijos rajonų savivaldybių tarybų deputatų

rinkimams;

miestų rinkimų komisijos miestų savivaldybių tarybų deputatų

rinkimams;

gyvenviečių rinkimų komisijos gyvenviečių savivaldybių

tarybų deputatų rinkimams;

apylinkių rinkimų komisijos apylinkių savivaldybių tarybų

deputatų rinkimams;

rinkimų apylinkių rinkimų komisijos.

19 straipsnis. Respublikos rinkimų komisijos savivaldybių

tarybų deputatų rinkimams sudarymas

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ne vėliau kaip

dešimtą dieną po rinkimų paskyrimo sudaro Respublikos rinkimų

komisiją savivaldybių tarybų deputatų rinkimams iš komisijos

pirmininko, pirmininko pavaduotojo, sekretoriaus ir 12 narių,

atsižvelgdama į politinių partijų, visuomeninių politinių

organizacijų bei judėjimų respublikinių organų pasiūlymus, kurie

pateikiami per septynias dienas po rinkimų paskyrimo. Pasiūlymus

dėl šios rinkimų komisijos sudėties turi teisę pateikti ir

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas,

Respublikos rinkimų komisijos sudėtis skelbiama spaudoje.

Respublikos rinkimų komisijos įgaliojimų laikas - ketveri

metai.

20 straipsnis. Respublikos rinkimų komisijos įgaliojimai

Respublikos rinkimų komisija savivaldybių tarybų deputatų

rinkimams:

1) kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas, ir užtikrina

vienodą jo taikymą; prireikus kreipiasi į Lietuvos Respublikos

Aukščiausiąją Tarybą su teikimais dėl šio įstatymo aiškinimo;

2) nustato rinkiminių dokumentų, taip pat išduodamų

deputatams pažymėjimų formas, balsadėžių, rinkimų komisijų

antspaudų pavyzdžius ir rinkimų dokumentų saugojimo tvarką;

3) išklauso Lietuvos Respublikos ministerijų, valstybinių

komitetų ir žinybų, savivaldybių tarybų, kitų valstybinių ir

visuomeninių organų pranešimus apie rinkimų rengimą ir vykdymą;

4) susumuoja visų Respublikos savivaldybių tarybų deputatų

rinkimų rezultatus ir skelbia pranešimus spaudoje;

5) paskirsto lėšas rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių

rinkimų komisijoms atitinkamų tarybų deputatų rinkimams, svarsto

materialinio techninio rinkimų aprūpinimo klausimus;

6) šiame įstatyme nustatytais atvejais svarsto pareiškimus

ir skundus dėl rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima

sprendimus;

Tais atvejais, kai rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių

rinkimų komisijos nevykdo Lietuvos Respublikos savivaldybių

tarybų deputatų rinkimų įstatymo arba jį pažeidžia, Vyriausioji

rinkimų komisija turi teisę jas paleisti, panaikinti ar pakeisti

priimtus jų sprendimus.

21 straipsnis. Rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių

rinkimų komisijų sudarymas

Rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių rinkimų komisijos

atitinkamų tarybų deputatų rinkimams sudaromos iš 5-19 narių. jas

tvirtina atitinkamos tarybos ne vėliau kaip per 10 dienų po

rinkimų paskyrimo. Komisijų įgaliojimų laikas - penkeri metai.

22 straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

Rinkimų apylinkės rinkimų komisija sudaroma iš 5-19 narių.

Prireikus apylinkės rinkimų komisijos sudėtis gali būti padidinta

arba sumažinta. Rinkimų apylinkių rinkimų komisijas tvirtina

rinkimų komisijos rajonų, Respublikos pavaldumo miestų

savivaldybių tarybų deputatų rinkimams ne vėliau kaip prieš 45

dienas iki rinkimų.

23 straipsnis. Atstovų kėlimas į rajonų, miestų,

gyvenviečių, apylinkių ir rinkimų apylinkių

rinkimų komisijas

Atstovus į rinkimų komisijas kelia politinių partijų,

visuomeninių, politinių organizacijų ir judėjimų rajonų, miestų

organai, taip pat tarybos teritorijoje esančios jų pirminės

organizacijos, darbo kolektyvai visuotiniuose susirinkimuose, jų

tarybos arba jiems prilyginti organai, gyventojų visuomeninio

savaveiksmiškumo organai, gyvenamosios vietos rinkėjų

susirinkimai, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip 50 rinkėjų.

Darbo kolektyvuose gali būti rengiami cechų, barų, pamainų,

brigadų, skyrių susirinkimai, kuriuose turi dalyvauti dauguma

viso darbo kolektyvo narių.

24 straipsnis. Rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių

rinkimų komisijų įgaliojimai

Rajono, miesto, gyvenvietės ir apylinkės rinkimų komisija

atitinkamos tarybos deputatų rinkimams:

1) kontroliuoja kaip vykdomas šis įstatymas rengiant ir

vykdant savivaldybių tarybų deputatų rinkimus tarybos

teritorijoje;

2) koordinuoja rinkimų apylinkių rinkimų komisijų veiklą;

3) sudaro ir skelbia rinkimų apygardas, nustato jų

numeraciją, informuoja rinkėjus apie rinkimų komisijų buveinę ir

balsavimo patalpas;

4) išklauso rinkimų apylinkių rinkimų komisijų, vietinių

valstybinių, taip pat visuomeninių organų pranešimus apie rinkimų

rengimą ir vykdymą;

5) paskirsto lėšas rinkimų apylinkių rinkimų komisijoms ir

kontroliuoja, kaip rinkimų apylinkių rinkimų komisijos

aprūpinamos patalpomis, transportu, ryšiais, svarsto kitus

materialinio techninio rinkimų aprūpinimo klausimus;

6) organizuoja kandidatų į deputatus kėlimą, jeigu politinės

partijos, visuomeninės, politinės organizacijos bei judėjimai ir

rinkėjai patys nerealizuoja šios teisės;

7) registruoja iškeltus kandidatus į tarybos deputatus ir

išduoda jiems pažymėjimus, organizuoja kandidatų į deputatus

susitikimus su rinkėjais, jeigu jie to prašo;

8) patvirtina kiekvienos rinkimų apygardos rinkimų

biuletenio tekstą ir užtikrina rinkimų biuletenių savivaldybių

tarybos deputatų rinkimams pagal nustatytą formą spausdinimą,

taip pat aprūpina rinkimų biuleteniais rinkimų apylinkių rinkimų

komisijas;

9) kandidatų į deputatus prašymu registruoja patikėtinius

bei stebėtojus ir jiems išduoda pažymėjimus;

10) svarsto pareiškimus ir skundus dėl rinkimų apylinkių

rinkimų komisijų veiksmų ir priima sprendimus;

11) nustato tarybos deputatų rinkimų rezultatus ir juos

skelbia spaudoje;

12) registruoja išrinktus tarybos deputatus ir skelbia jų

sąrašą;

13) perduoda savivaldybės tarybos mandatų komisijai

dokumentus, reikalingus deputatų įgaliojimams patvirtinti;

14) organizuoja tarybos deputatų pakartotinius rinkimus ir

rinkimus vietoj nesančių deputatų, taip pat pakartotinį

balsavimą;

15) vykdo kitus įgaliojimus sutinkamai su šiuo įstatymu.

25 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkimų komisijos

įgaliojimai

Rinkimų apylinkės rinkimų komisija:

1) patikslina ir tvirtina pagrindinį rinkėjų sąrašą

apylinkėje ir su juo supažindina rinkėjus, priima ir svarsto

pareiškimus dėl klaidingų įrašų rinkėjų sąraše ir sprendžia

klausimą dėl atitinkamų jo pakeitimų;

2) sudaro papildomą rinkėjų sąrašą ir pagrindinio rinkėjų

sąrašo priedėlį;

3) praneša rinkėjams apie rinkimų dieną ir balsavimo vietą;

4) užtikrina, kad būtų paruoštos balsavimo patalpos ir

balsadėžės;

5) rinkimų dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;

6) suskaičiuoja balsus, paduotus rinkimų apylinkėje dėl

kiekvieno kandidato į deputatus;

7) svarsto pareiškimus bei skundus dėl rinkimų rengimo ir

balsavimo organizavimo ir priima sprendimus;

8) vykdo kitus įgaliojimus sutinkamai su šiuo įstatymu.

26 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

Rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir

sekretorius renkami komisijos posėdyje.

Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose

dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos sudėties.

Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu visos komisijos

sudėties balsų dauguma. Komisijos nariai, nesutinkantys su jos

sprendimu, turi teisę pareikšti atskirą nuomonę, kurios tekstas

pridedamas prie protokolo.

Rinkimų komisijų sprendimus, priimtus jų įgaliojimų ribose,

privalo vykdyti visi valstybiniai ir visuomeniniai organai,

įmonės, įstaigos ir organizacijos.

Rinkimų komisijos sprendimai ir veiksmai gali būti apskųsti

aukštesniajai rinkimų komisijai, o šio įstatymo numatytais

atvejais - ir teismui.

Vienas kuris nors rinkimų komisijos narys jos sprendimu

rinkimų rengimo ir vykdymo laikotarpiu gali būti atleidžiamas nuo

gamybinių arba tarnybinių pareigų paliekant vidutinį darbo

užmokestį iš rinkimams skiriamų lėšų.

27 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

Valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos,

organizacijos, pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms

vykdyti jų įgaliojimus, teikti jų darbui reikalingas žinias ir

medžiagą.

Rinkimų komisija turi teisę kreiptis rinkimų rengimo ir

vykdymo klausimais į valstybinius ir visuomeninius organus,

įmones, įstaigas, organizacijas, pareigūnus, kurie privalo

apsvarstyti pateiktą klausimą ir duoti rinkimų komisijai atsakymą

ne vėliau kaip per tris dienas.

28 straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas

Bet kurį rinkimų komisijos narį iš jo pareigų komisijoje

gali atleisti organas, patvirtinęs jos sudėtį, pagal asmeninį

pareiškimą arba jį iškėlusios politinės partijos, visuomeninės,

politinės organizacijos bei judėjimo, darbo kolektyvo ar

gyvenamosios vietos rinkėjų susirinkimo teikimu.

Prireikus naujas atstovas į rinkimų komisiją iškeliamas ir

tvirtinamas komisijos nariu šio įstatymo numatyta tvarka, esant

organo, patvirtinusio jos sudėtį, sprendimui.

V. RINKĖJŲ SĄRAŠAI

29 straipsnis. Rinkėjų sąrašų sudarymas

Rinkėjų sąrašas sudaromas kiekvienoje rinkimų apylinkėje.

Miestų, gyvenviečių ir apylinkių savivaldybių tarybų valdymo

organai sudaro nuolatinius rinkėjų sąrašus, kuriuos, likus ne

mažiau kaip vienam mėnesiui iki rinkimų, perduoda rinkimų

apylinkių rinkimų komisijoms. Šie sąrašai patikslinami prieš

pakartotinius rinkimus, rinkimus vietoj nesančių deputatų ir

referendumą.

Rinkėjų sąrašą kiekvienoje rinkimų apylinkėje tvirtina jos

rinkimų komisija ir pasirašo rinkimų apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas ir sekretorius. Sąrašui patikslinti rinkimų apylinkės

rinkimų komisija gali pasitelkti visuomenės atstovus.

Rinkimų apylinkių, sudarytų ligoninėse ir kitose

stacionarinėse gydymo įstaigose, taip pat laivuose, kurie rinkimų

dieną yra kelionėje, rinkėjų sąrašus sudaro šių įstaigų vadovai

ar laivų kapitonai ir perduoda rinkimų apylinkių rinkimų

komisijoms.

30 straipsnis. Piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus

Į rinkėjų sąrašą įrašomi visi Lietuvos Respublikos

piliečiai, kuriems iki rinkimų dienos arba rinkimų dieną sukanka

18 metų ir kurie sąrašo sudarymo metu gyvena tos rinkimų

apylinkės teritorijoje ir turi rinkimų teisę. Kilus ginčui dėl

gyvenamosios vietos nustatymo, pilietis į rinkėjų sąrašą įrašomas

pagal paso įrašą. Kariai - Lietuvos Respublikos piliečiai -

įrašomi į gyvenamosios vietos rinkėjų sąrašus bendrais

pagrindais.

Piliečiai, esantys bausmės atlikimo vietose, taip pat

piliečiai laikomi tardymo izoliatoriuose ir socialinės bei

psichologinės reabilitacijos įstaigose, Respublikos rinkimų

komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje yra šios įstaigos, arba rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje gyveno šie asmenys, rinkėjų sąrašus.

Rinkėjas gali būti įrašytas į rinkėjų sąrašus tik vienoje

rinkimų apylinkėje.

31 straipsnis. Piliečių supažindinimas su rinkėjų sąrašais

ir teisė apskųsti klaidingus įrašus rinkėjų

sąraše

Rinkėjų sąrašai pateikiami visiems susipažinti likus ne

mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, o rinkimų apylinkėse,

sudarytose ligoninėse ir kitose stacionarinėse gydymo įstaigose,

- prieš dvi dienas iki rinkimų.

Piliečiams užtikrinama galimybė rinkimų apylinkės rinkimų

komisijos patalpose susipažinti su rinkėjų sąrašu ir patikrinti,

ar teisingai jis sudarytas.

Kiekvienam piliečiui suteikiama teisė apskųsti, kai rinkėjai

neįrašyti, neteisingai įrašyti į sąrašą arba išbraukti iš sąrašo,

taip pat, kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją.

Pareiškimą dėl klaidingų įrašų sąraše svarsto rinkimų apylinkės

rinkimų komisija, kuri privalo ne vėliau kaip per dvi dienas, o

išvakarėse ir rinkimų dieną - nedelsdama apsvarstyti pareiškimą,

padaryti reikiamas pataisas sąraše arba išduoti pareiškėjui

motyvuoto sprendimo netenkinti jo pareiškimo nuorašą. Komisijos

sprendimas gali būti apskųstas rajono (miesto) teismui, kuris

privalo išnagrinėti skundą per tris dienas. Rajono (miesto)

teismo sprendimas yra galutinis. Pataisą rinkėjų sąraše

sutinkamai su teismo sprendimu nedelsdama padaro rinkimų

apylinkės rinkimų komisija.

VI. KANDIDATŲ Į SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATUS

KĖLIMAS IR REGISTRAVIMAS

32 straipsnis. Kandidatų į deputatus kėlimo tvarka

Kelti kandidatus į savivaldybių tarybų deputatus rinkimų

apygardose pradedama prieš du mėnesius ir baigiama prieš 35

dienas iki rinkimų.

Teisę kelti kandidatus į deputatus turi renkamos Tarybos

teritorijoje esančių politinių partijų, visuomeninių, politinių

organizacijų bei judėjimų rajonų ir miestų organai, pirminės

organizacijos, taip pat ne mažiau kaip 75 Vilniaus, Kauno,

Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose ne mažiau kaip 100

darbo ar gyvenamosios vietos piliečių susirinkimas.

Svarstomų susirinkime (posėdyje) kandidatūrų skaičius

neribojamas. Kiekvienas susirinkimo (posėdžio) dalyvis gali

laisvai svarstyti politines, dalykines ir asmenines siūlomų

kandidatų į deputatus savybes, taip pat agituoti už arba prieš

juos.

Sprendimas dėl kandidato į deputatus iškėlimo priimamas

susirinkime (posėdyje) balsų dauguma atviru ar slaptu balsavimu.

Susirinkime (posėdyje) gali būti iškeltas tik vienas kandidatas į

renkamos tarybos deputatus.

Dėl kandidato į deputatus iškėlimo surašomas protokolas,

kuriame nurodoma: kandidatą iškėlusios politinės partijos,

visuomeninės, politinės organizacijos bei judėjimo organo,

pirminės organizacijos pavadinimas ir narių skaičius, darbo ar

gyvenamosios vietos piliečių grupės įvardijimas, susirinkimo

(posėdžio) vieta ir laikas, kiek asmenų dalyvavo susirinkime

(posėdyje), kas pasiūlė kandidatą į deputatus ir palaikė šią

kandidatūrą, iškelto kandidato į deputatus pavardė, vardas,

gimimo metai ir vieta, einamos pareigos (užsiėmimas), darbo ir

gyvenamoji vieta, kiek balsavo už siūlomą kandidatą į deputatus.

Protokolą pasirašo susirinkimo (posėdžio) pirmininkas ir

sekretorius. Apie priimtą sprendimą susirinkimo (posėdžio)

organizatoriai ne vėliau kaip per dvi dienas praneša iškeltam

kandidatui į deputatus ir rinkimų komisijai atitinkamos Tarybos

deputatų rinkimams.

33 straipsnis. Kandidatų į deputatus įregistravimas

Kandidatus į deputatus rinkimų apygardose įregistruoja

rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių rinkimų komisijos

atitinkamų tarybų deputatų rinkimams. Kandidatų į deputatus

įregistravimas baigiamas prieš mėnesį iki rinkimų dienos.

Sprendimas dėl kandidato į deputatus įregistravimo priimamas

ne vėliau kaip per tris dienas, kai yra šie įregistravimui būtini

dokumentai: 1) susirinkimo dėl kandidato į deputatus šioje

rinkimų apygardoje iškėlimo protokolas; 2) kandidato į deputatus

raštiškas pareiškimas, kad jis sutinka balotiruotis šioje rinkimų

apygardoje. Kai kandidatais į deputatus iškeliami asmenys,

išvardyti šio įstatymo 1 straipsnyje, jie savo pareiškimuose

privalo nurodyti, kad atsisakys einamų pareigų, jeigu bus

išrinkti deputatais. Rajono, miesto, gyvenvietės ir apylinkės

rinkimų komisija atitinkamos tarybos deputatų rinkimams gali

atsisakyti įregistruoti kandidatą į deputatus tik tada, kai

pažeista šiame įstatyme nustatyta kandidato į deputatus iškėlimo

tvarka.

Atsisakymas įregistruoti gali būti apskųstas per tris dienas

rajono (miesto) teismui.

Kandidatas į atitinkamos tarybos deputatus vienu metu gali

balotiruotis tik vienoj rinkimų apygardoje. Sutikimą balotiruotis

rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisijai

atitinkamos tarybos deputatų rinkimams kandidatas į deputatus

turi pateikti ne vėliau kaip trys dienos iki įregistravimo

termino pabaigos.

Kandidatas į deputatus negali įeiti į rajono, miesto,

gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisiją atitinkamos tarybos

deputatų rinkimams, taip pat į rinkimų apylinkės rinkimų

komisiją, kuri organizuoja ir vykdo kandidato į deputatus

rinkimus. Asmuo, iškeltas kandidatu į deputatus ir įeinantis į

vieną iš šių komisijų, laikomas atleistu nuo pareigų komisijoje,

kai tik jis įregistruojamas kandidatu į deputatus.

Rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisija

atitinkamos tarybos deputatų rinkimams ne vėliau kaip trečią

dieną po kandidato į deputatus įregistravimo skelbia pranešimą

apie įregistravimą, nurodydama kiekvieno kandidato į deputatus

pavardę, vardą, gimimo metus, einamas pareigas (užsiėmimą), darbo

ir gyvenamąją vietą.

34 straipsnis. Kandidato atsisakymas savo kandidatūros

Kandidatas į deputatus bet kuriuo metu, bet ne vėliau kaip

likus penkiolikai dienų iki rinkimų, gali atsisakyti savo

kandidatūros, kreipdamasis pareiškimu dėl to į jį įregistravusią

rinkimų komisiją.

35 straipsnis. Rinkimų organizavimas nelikus kandidatų į

deputatus

Kai kandidatai į deputatus pasitraukia mažiau kaip prieš

mėnesį iki rinkimų ir kai vienmandatėje rinkimų apygardoje

nelieka nė vieno kandidato į deputatus arba daugiamandatėje

rinkimų apygardoje lieka mažiau kandidatų negu reikia į tarybą

išrinkti deputatų, deputatas atitinkamoje rinkimų apygardoje

renkamas per du mėnesius po bendrų rinkimų šio įstatymo nustatyta

tvarka.

36 straipsnis. Rinkimų biuletenis

Į rinkimų biuletenį abėcėlės tvarka įrašomi visi

įregistruoti kandidatai į deputatus, nurodant kiekvieno kandidato

į deputatus pavardę, vardą, einamas pareigas (užsiėmimą), darbo

ir gyvenamąją vietą. Rinkimų biuleteniai spausdinami lietuvių

kalba ir prireikus kitomis kalbomis, kurias vartoja rinkimų

apygardos rinkėjai. Jeigu renkama daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, rinkimų biuletenyje nurodoma, kiek iš viso reikia

išrinkti deputatų.

Rinkimų apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų biuleteniai

pateikiami likus ne mažiau kaip dešimt dienų iki rinkimų.

VII. KANDIDATŲ Į SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATUS

VEIKLOS GARANTIJOS

37 straipsnis. Kandidato į deputatus teisė pasisakyti

susirinkimuose, naudotis masinės

informacijos priemonėmis, gauti

informaciją

Kandidatai į deputatus, po to kai juos įregistravo rinkimų

komisijos, turi lygią teisę pasisakyti rinkimų ir kitokiuose

susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis masinės

informacijos priemonėmis.

Valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonių, įstaigų,

organizacijų vadovai, gyventojų visuomeninio savaveiksmiškumo

organai privalo padėti kandidatams į deputatus organizuoti

susitikimus su rinkėjais, gauti informacinę medžiagą.

38 straipsnis. Kandidato į deputatus rinkimų programa

Kandidatas į deputatus paskelbia viešai savo būsimos veiklos

programą.

39 straipsnis. Kandidato į deputatus patikėtiniai ir

stebėtojai

Kandidatas į deputatus gali turėti iki penkių patikėtinių,

kurie jam padeda organizuoti rinkimų kampaniją, agituoja už jo

išrinkimą deputatu, atstovauja jo interesams savitarpio

santykiuose su valstybiniais ir visuomeniniais organais,

rinkėjais, politinėmis partijomis, visuomeninėmis, politinėmis

organizacijomis bei judėjimais, taip pat rinkimų komisijose.

Kandidatas į deputatus gali turėti po vieną stebėtoją

kiekvienoje rinkimų apylinkėje, kurie turi teisę dalyvauti

rinkimų komisijų posėdžiuose, balsuojant, skaičiuojant balsus

rinkimų apylinkėje, nustatant rinkimų apygardoje rezultatus ir

susumuojant bendrus rinkimų rezultatus.

Kandidatas į deputatus pasirenka patikėtinius ir stebėtojus

savo nuožiūra ir praneša apie juos įregistravimui rajono, miesto,

gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisijai atitinkamos Tarybos

deputatų rinkimams. Įregistravusi patikėtinius ir stebėtojus,

rinkimų komisija išduoda jiems pažymėjimus.

Patikėtiniais ir stebėtojais negali būti asmenys, įeinantys

į rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisiją

atitinkamos tarybos deputatų rinkimams, taip pat rinkimų

apylinkės rinkimų komisiją, kuri organizuoja ir vykdo kandidato į

deputatus rinkimus.

Kandidatas į deputatus bet kada iki rinkimų gali atsisakyti

bet kurio patikėtinio ar stebėtojo, apie tai pranešdamas rajono,

miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisijai atitinkamos

tarybos deputatų rinkimams.

40 straipsnis. Rinkimų agitacija

Politinėms partijoms, visuomeninėms, politinėms

organizacijoms bei judėjimams, darbo kolektyvams ir gyvenamosios

vietos rinkėjams, iškėlusiems kandidatus į deputatus, suteikiama

teisė nekliudomai agituoti už savo kandidatus po to, kai jie

įregistruojami.

Politinėms partijoms, visuomeninėms, politinėms

organizacijoms bei judėjimams, darbo kolektyvams, gyvenamosios

vietos rinkėjams suteikiamos įrengtos patalpos susirinkimams ir

mitingams, taip pat masinės informacijos priemonės rinkiminei

agitacijai.

Lietuvos Respublikos piliečiams, politinėms partijoms,

visuomeninėms, politinėms organizacijoms bei judėjimams, darbo

kolektyvams garantuojama galimybė laisvai ir visapusiškai

svarstyti politines, dalykines ir asmenines kandidatų į deputatus

savybes, taip pat teisė agituoti už arba prieš kandidatą.

Kandidatai į deputatus rengia susitikimus su savo rinkėjais

tiek susirinkimuose, tiek ir kitokia rinkėjams patogia forma.

Agituoti rinkimų dieną neleidžiama, jos išvakarėse nuimamos

vaizdinės agitacijos priemonės.

41 straipsnis. (Panaikintas)

42 straipsnis. Kandidato į deputatus neliečiamybė

Kandidatas į deputatus negali būti patrauktas tarybos, į

kurią jis renkamas, teritorijoje baudžiamojon atsakomybėn,

suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos

teismine tvarka be rinkimų komisijos atitinkamos tarybos deputatų

rinkimams sutikimo.

VIII. BALSAVIMO IR RINKIMŲ REZULTATŲ

SUSUMAVIMO IR PASKELBIMO TVARKA

43 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Rinkimų dieną balsuojama nuo 7 iki 22 valandos. Apie

balsavimo laiką ir vietą rinkimų apylinkės rinkimų komisija

informuoja rinkėjus ne vėliau kaip prieš penkiolika dienų iki

rinkimų.

Rinkimų apylinkėse, kurios sudarytos laivuose, rinkimų dieną

esančiuose kelionėje, rinkimų apylinkės rinkimų komisija gali

paskelbti balsavimą baigtą bet kuriuo laiku, jeigu balsavo visi

rinkėjai, įrašyti į rinkėjų sąrašą.

44 straipsnis. Balsavimo organizavimas

Balsuojama specialiai skirtose patalpose, kuriose turi būti

įrengta pakankamai slapto balsavimo kabinų arba kambarių,

nustatytos rinkimų biuletenių išdavimo vietos ir pastatytos

balsadėžės. Balsadėžės turi būti taip pastatytos, kad

balsuojantieji, prieidami prie jų, pereitų per slapto balsavimo

kabinas arba kambarius.

Už balsavimo organizavimą, rinkėjų valios pareiškimo

paslapties užtikrinimą, patalpų įrengimą ir reikiamos tvarkos

palaikymą jose yra atsakinga rinkimų apylinkės rinkimų komisija.

Rinkimų dieną prieš pradedant balsuoti rinkimų apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas visų komisijos narių akivaizdoje

patikrina balsadėžes ir jas užplombuoja arba užantspauduoja.

Kiekvienas rinkėjas balsuoja pats, balsuoti už kitus asmenis

neleidžiama. Rinkimų biuletenius rinkimų apylinkės rinkimų

komisija išduoda, remdamasi rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu,

pateikus pasą arba kitokį asmens liudijimą, patvirtinantį

pilietybę. Atvykę balsuoti rinkėjai, kurie nebuvo įrašyti į

rinkėjų sąrašą, įrašomi į papildomą rinkėjų sąrašą, jeigu pagal

šio įstatymo 28 straipsnį jie gali būti įrašyti į rinkėjų sąrašą.

Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas pasirašo rinkėjų sąraše.

Tais atvejais, kai pavieniai rinkėjai dėl blogos sveikatos

arba dėl kitų priežasčių negali atvykti į balsavimo patalpą, jų

pareiškimu rinkimų apylinkės rinkimų komisija paveda ne mažiau

kaip dviem komisijos nariams organizuoti balsavimą toje vietoje,

kur yra šie rinkėjai. Apie tai turi būti pažymima rinkėjų sąraše

ir įrašoma į jo priedėlį. Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas

pasirašo sąrašo priedėlyje. Tokiam balsavimui rinkimų apylinkėje

naudojamos nešiojamos balsadėžės.

45 straipsnis. Balsavimas

Rinkimų biuletenius balsuojantysis užpildo slapto balsavimo

kabinoje arba kambaryje. Užpildant biuletenius, draudžiama, kad,

išskyrus balsuojantįjį, čia kas nors būtų. Rinkėjas, kuris negali

pats užpildyti biuletenio, turi teisę pasikviesti į kabiną arba

kambarį savo nuožiūra kitą asmenį, išskyrus rinkimų komisijos

narį, stebėtoją ar kandidato į deputatus patikėtinį.

Balsuojantysis pažymi biuletenyje pavardes tų kandidatų, už

kuriuos jis balsuoja.

Užpildytą biuletenį balsuojantysis įmeta į balsadėžę.

46 straipsnis. Balsavimas ne rinkimų dieną

Lietuvos Respublikos pilietis, kuris negali rinkimų dieną

atvykti balsuoti, likus ne daugiau kaip dešimt dienų iki rinkimų

gali atvykti rinkimų apylinkės komisijos buveinę ir komisijos

paprašyti rinkimų biuletenio. Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas

pasirašo rinkėjų sąraše. Rinkėjas, užpildęs rinkimų biuletenį,

įdeda jį į voką, kuris užklijuojamas ir užantspauduojamas rinkimų

apylinkės rinkimų komisijos antspaudu. Šį voką rinkimų apylinkės

rinkimų komisija saugo iki rinkimų dienos. Rinkimų dieną prieš

pradedant balsavimą rinkimų apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas komisijos akivaizdoje voką įmeta į balsadėžę.

47 straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje

Balsus rinkimų apylinkėje skaičiuoja rinkimų apylinkės

rinkimų komisija atskirai kiekvienam kandidatui į atitinkamos

tarybos deputatus.

Komisijos pirmininkui paskelbus, kad balsavimas baigtas,

rinkimų apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja ir anuliuoja

visus nepanaudotus rinkimų biuletenius. Tik po to atidaromos

balsadėžės. Kiekvieną balsadėžę apylinkės rinkimų komisija

atidaro ir balsus skaičiuoja atskirai. Pirmiausia atidaromos

nešiojamos balsadėžės ir skaičiuojami ten esantys biuleteniai, po

to atidaroma balsavimo patalpoje esanti balsadėžė ir

suskaičiuojami joje esantys biuleteniai. Atidaryti balsadėžes

nebaigus balsavimo draudžiama.

Rinkimų apylinkės rinkimų komisija pagal pagrindinį ir

papildomą rinkėjų sąrašą bei jo priedėlį nustato, kiek iš viso

yra rinkėjų kiekvienoje rinkimų apylinkės rinkimų apygardoje,

taip pat kiek rinkėjų gavo biuletenius. Balsadėžėse rastų

biuletenių pagrindu rinkimų apylinkės rinkimų komisija nustato,

kiek iš viso rinkėjų balsavo, kiek balsavo už ir kiek balsavo

prieš kiekvieną kandidatą į deputatus, taip pat kiek biuletenių

pripažinta negaliojančiais kiekvienoje rinkimų apygardoje,

įeinančioje į rinkimų apylinkę. Balsai, kuriuos rinkėjai padavė

už papildomai įrašytų į biuletenius piliečių pavardes,

neskaičiuojami.

Negaliojančiais pripažįstami nenustatyto pavyzdžio

biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose balsuojant palikta

daugiau kaip vienas kandidatas, o daugiamandatėje rinkimų

apygardoje negaliojančiais laikomi tie biuleteniai, kuriuose

palikta daugiau kandidatų pavardžių, negu reikia išrinkti į

tarybą deputatų. Kilus abejonėms, ar rinkimų biuletenis galioja,

klausimą balsavimu sprendžia rinkimų apylinkės rinkimų komisija.

Balsų skaičiavimo rezultatai apsvarstomi rinkimų apylinkės

rinkimų komisijos posėdyje ir įrašomi į protokolą, kuris

surašomas atskirai kiekvienai rinkimų apygardai.

Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas, pirmininko

pavaduotojas, sekretorius ir nariai. Prie protokolo pridedami

gauti stebėtojų ir kandidatų į deputatus patikėtinių skundai dėl

balsavimo procedūros pažeidimų ir jie nusiunčiami rajono, miesto,

gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisijai atitinkamos tarybos

deputatų rinkimams. Jeigu apygardos teritorija didesnė už rinkimų

apylinkės teritoriją, tai rinkimų apylinkės rinkimų komisija

siunčia savo protokolą rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės

rinkimų komisijai atitinkamos tarybos deputatų rinkimams, kuri,

susumavusi balsavimo rezultatus visoje apygardoje, apsvarsto juos

ir surašo protokolą apie balsavimo rezultatus apygardoje.

48 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas

Rinkimų rezultatai rinkimų apygardose tvirtinami rajono,

miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisijos atitinkamos

tarybos deputatų rinkimams posėdyje ir įrašomi į protokolą,

kuriame nurodoma, kiek iš viso atitinkamos Tarybos teritorijoje

yra rinkėjų, kiek rinkėjų gavo rinkimų biuletenius, kiek rinkėjų

balsavo, kiek rinkėjų balsavo už ir prieš kiekvieną kandidatą į

deputatus, kiek biuletenių pripažinta negaliojančiais, kurie

kandidatai išrinkti deputatais. Protokolą pasirašo komisijos

pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, sekretorius ir nariai.

Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį per rinkimus balsavo

daugiau kaip pusė balsavusių rinkėjų.

Rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisija

atitinkamos tarybos deputatų rinkimams gali pripažinti rinkimus

rinkimų apygardoje negaliojančiais dėl rinkimų metu arba

skaičiuojant balsus padarytų šio įstatymo pažeidimų, turėjusių

lemiamos įtakos rinkimų rezultatams.

Rinkimai rinkimų apygardoje pripažįstami neįvykusiais, jeigu

juose dalyvavo mažiau kaip pusė rinkėjų, įrašytų į rinkėjų

sąrašus, taip pat mirus kandidatui į deputatus, jeigu

vienmandatėje rinkimų apygardoje įregistruotas vienas kandidatas.

Jeigu daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkta mažiau

deputatų, negu nustatyta rinkti į miesto, gyvenvietės, apylinkės

tarybą, trūkstamiems deputatams išrinkti organizuojami

pakartotiniai rinkimai.

Rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisija

atitinkamos tarybos deputatų rinkimams įregistruoja deputatus,

išrinktus kiekvienoje rinkimų apygardoje arba atsisako

įregistruoti deputatą, jeigu rinkimai pripažįstami

negaliojančiais.

Pranešimą apie rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės

savivaldybės tarybos deputatų rinkimų rezultatus ir išrinktų

deputatų sąrašą rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkimų

komisija atitinkamos tarybos deputatų rinkimams paskelbia

abėcėlės tvarka ne vėliau kaip penktą dieną po rinkimų. Pranešime

nurodoma, kiek iš viso tarybos teritorijoje buvo įrašyta piliečių

į rinkėjų sąrašus, kiek rinkėjų balsavo, kiek balsavo už ir prieš

kiekvieną kandidatą, kiek biuletenių pripažinta negaliojančiais,

išrinktų deputatų pavardės ir vardai, pareigos (užsiėmimas),

darbo ir gyvenamoji vieta.

Rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių rinkimų komisijos

teikia žinias apie rinkimų rezultatus Respublikos rinkimų

komisijai jos nustatyta tvarka.

IX. PAKARTOTINIS BALSAVIMAS. PAKARTOTINIAI RINKIMAI

IR RINKIMAI VIETOJ NESANČIŲ DEPUTATŲ.

RINKIMAI NAUJAI SUDARYTUOSE ADMINISTRACINIUOSE-TERITORINIUOSE

VIENETUOSE

49 straipsnis. Pakartotinis balsavimas

Jeigu vienmandatėje rinkiminėje apygardoje balotiravosi

daugiau kaip du kandidatai į deputatus ir nė vienas iš jų nebuvo

išrinktas, rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminė

komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams priima sprendimą

surengti apygardoje pakartotinį balsavimą dėl dviejų kandidatų į

deputatus, gavusių daugiausia balsų. Apie šį sprendimą rajono,

miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminė komisija atitinkamos

Tarybos deputatų rinkimams informuoja apygardos rinkėjus.

Pakartotinis balsavimas vienmandatėje rinkiminėje apygardoje

surengiamas ne vėliau kaip per dvi savaites, laikantis šio

įstatymo reikalavimų. Išrinktu laikomas kandidatas į deputatus,

už kurį balsavo daugiau rinkėjų palyginti su kitu kandidatu.

Kai pakartotiniam balsavimui lieka tik vienas kandidatas,

jis laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė

rinkėjų, dalyvavusių balsavime.

Pakartotinis balsavimas pripažįstamas neįvykusiu, jeigu už

abu kandidatus paduotas vienodas balsų skaičius.

50 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai

Jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje balotiravosi ne

daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas

arba jeigu rinkimai rinkimų apygardoje pripažinti neįvykusiais ar

negaliojančiais, rengiami pakartotiniai rinkimai. Pakartotiniai

rinkimai taip pat rengiami, jeigu balsavimas daugiamandatėje

rinkimų apygardoje, taip pat pakartotinis balsavimas

vienmandatėse rinkimų apygardose neįgalino nustatyti, kas

išrinktas deputatu. Jeigu daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo

išrinkta mažiau deputatų negu buvo nustatyta išrinkti,

trūkstamiems deputatams išrinkti irgi rengiami pakartotiniai

rinkimai. Juos skiria ir rengia rajono, miesto, gyvenvietės,

apylinkės rinkimų komisija atitinkamos tarybos deputatų

rinkimams, o išimtiniais atvejais sprendimą dėl pakartotinių

rinkimų priima Lietuvos Respublikos Seimas. Rinkimų komisija gali

priimti sprendimą, jog būtina, kad rinkimus surengtų naujos

sudėties rinkimų apylinkių rinkimų komisijos. Balsuojama tose

pačiose rinkimų apylinkėse ir pagal rinkėjų sąrašus, sudarytus

bendriems rinkimams.

Pakartotiniai rinkimai surengiami ne vėliau kaip per du

mėnesius po bendrų rinkimų, o jeigu sprendimą priima Lietuvos

Respublikos Seimas - pakartotiniai rinkimai gali būti surengti ir

vėliau. Rinkimų komisijų sudarymas, kandidatų į deputatus

registravimas ir kiti veiksmai atliekami šio įstatymo nustatyta

tvarka.

51 straipsnis. Deputatų rinkimų vietoj nesančių

organizavimas

Savivaldybės tarybai pripažinus kai kurių deputatų

įgaliojimus negaliojančiais, taip pat jeigu deputatas atšauktas,

arba pirma laiko nutraukti deputato įgaliojimai dėl kitų

priežasčių, per du mėnesius surengiami nauji rinkimai. Rinkimų

komisija atitinkamos tarybos deputatų rinkimams skiria rinkimus

ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki jų surengimo. Rinkimų

apylinkių rinkimų komisijos sudaromos prieš mėnesį iki rinkimų,

kandidatus į deputatus įregistruoti baigiama taip pat prieš

mėnesį iki rinkimų.

Kai tarybos deputatas pasitraukia likus mažiau kaip šešiems

mėnesiams iki pasibaigiant tarybų deputatų įgaliojimų laikui,

naujo deputato rinkimai vietoj nesančio neorganizuojami.

52 straipsnis. Rinkimai naujai sudarytuose

administraciniuose-teritoriniuose

vienetuose

Rinkimai naujai sudarytuose administraciniuose-

teritoriniuose vienetuose rengiami tais atvejais, kai negalima

sudaryti savivaldybės tarybos, kai nėra arba trūksta išrinktų į

tarybą deputatų teritorijoje, įėjusioje į naujai sudaryto rajono,

miesto gyvenvietės, apylinkės sudėtį.

Rajono, Respublikos pavaldumo miesto savivaldybės tarybos

deputatų rinkimus skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji

Taryba arba jos pavedimu Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas,

rajono pavaldumo miesto, gyvenvietės ir apylinkės tarybos

deputatų rinkimus - aukštesnioji taryba ne vėliau kaip per du

mėnesius nuo administracinio-teritorinio vieneto sudarymo.

Rinkimai organizuojami šiame įstatyme nustatyta tvarka.

Rinkimų apygardas sudaro rajono, miesto, gyvenvietės ir

apylinkės rinkimų komisija atitinkamos tarybos deputatų

rinkimams, kurią tvirtina aukštesnioji taryba šiame įstatyme

numatyta tvarka.

X. DEPUTATO PAŽYMĖJIMAI IR ŽENKLELIS

53 straipsnis. Deputato pažymėjimai ir ženklelis

Rinkimų komisija atitinkamos tarybos deputatų rinkimams,

paskelbusi įregistruotų rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės

savivaldybės tarybos deputatų sąrašą, o pakartotinio balsavimo,

pakartotinių rinkimų ir rinkimų vietoje nesančio deputato

atvejais - paskelbusi pranešimą apie rinkimų rinkimų apygardoje

ar tarybos teritorijoje rezultatus, išduoda išrinktam deputatui

jo išrinkimo pažymėjimą.

Vietinei tarybai patvirtinus deputatų įgaliojimus, jam

išduotas išrinkimo deputatu pažymėjimas pakeičiamas deputato

pažymėjimu ir įteikiamas deputato ženklelis.

X. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

54 straipsnis. Baigiamieji nuostatai

Šis rinkimų įstatymas nevaržo vietinės valdžios ir valdymo

naujos struktūros Respublikoje kūrimo bei Savivaldybės įstatymo

priėmimo ir įgyvendinimo.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkas V.Astrauskas

Lietuvos TSR Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo Sekretorius L.Sabutis

Vilnius, 1989 m. gruodžio 7 d.

Nr. XI-3455