Neoficialus nutarimo tekstas

Nutarimas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 75-2581

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL AUKŠTOJO MOKSLO DIPLOMŲ, DIPLOMŲ, PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ, IŠDUOTŲ EUROPOS SĄJUNGOS, EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBĖSE AR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOJE, PRIPAŽINIMO NORINT DIRBTI PAGAL REGLAMENTUOJAMĄ PROFESIJĄ AR VERSTIS REGLAMENTUOJAMA PROFESINE VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATŲ IR TAM TIKROS STRUKTŪROS KURSŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2004 m. gegužės 3 d. Nr. 535

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje nuostatus;

1.2. tam tikros struktūros kursų sąrašą.

2. Paskirti šias kompetentingas institucijas, atsakingas už aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimą norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – kompetentingos institucijos):

Aplinkos ministeriją;

Finansų ministeriją;

Kultūros ministeriją;

Sveikatos apsaugos ministeriją;

Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją;

Susisiekimo ministeriją;

Švietimo ir mokslo ministeriją;

Teisingumo ministeriją;

Ūkio ministeriją;

Žemės ūkio ministeriją;

Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą;

Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos.

3. Paskirti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją koordinuojančiąja institucija.

4. Pavesti:

4.1. kompetentingoms institucijoms – suderinus su koordinuojančiąja institucija, parengti ir patvirtinti kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašus;

4.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – išduoti atitinkamus dokumentus į Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybes ar Šveicarijos konfederaciją išvykstantiems dirbti Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybių ar Šveicarijos konfederacijos piliečiams tais atvejais, kai jie nori verstis reglamentuojama profesija ar profesine veikla, kaip nurodo 1999 m. birželio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/42/EB, nustatanti kvalifikacijų pripažinimo mechanizmą profesinės veiklos rūšims, kurioms taikomos liberalizavimo direktyvos ir pereinamojo laikotarpio priemonės, ir papildanti bendrąsias kvalifikacijų pripažinimo sistemas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 374);

4.3. Studijų kokybės vertinimo centrui – vykdyti informacijos centro funkcijas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 499, 2007-05-16, Žin., 2007, Nr. 60-2316 (2007-05-31)

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 535

AUKŠTOJO MOKSLO DIPLOMŲ, DIPLOMŲ, PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ, IŠDUOTŲ EUROPOS SĄJUNGOS, EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBĖSE AR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOJE, PRIPAŽINIMO NORINT DIRBTI PAGAL REGLAMENTUOJAMĄ PROFESIJĄ AR VERSTIS REGLAMENTUOJAMA PROFESINE VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau vadinama – valstybės narės) piliečių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje tvarką, įgyvendinant 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 337), 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/51/EEB dėl antrosios bendros profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildančią Tarybos direktyvą 89/48/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 47), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB (OL 2006 L 363, p. 141), ir 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/19/EEB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 138).

Punkto pakeitimai:

Nr. 499, 2007-05-16, Žin., 2007, Nr. 60-2316 (2007-05-31)

2. Šie Nuostatai netaikomi tais atvejais, kai tam tikrų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusį pripažinimą reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai.

3. Pagrindinės šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:

3.1. Adaptacijos laikotarpis – darbas pagal reglamentuojamą profesiją ar vertimasis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje kvalifikuoto tos profesijos atstovo atsakomybe, vertinamas kompetentingos institucijos nustatyta tvarka. Tai gali būti derinama su tolesniu mokymusi.

3.2. Informacijos centras – institucija, teikianti informaciją, konsultacijas ir rekomendacijas fiziniams ir juridiniams asmenims bei Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla klausimais.

3.3. Kompetentinga institucija – institucija, atsakinga už jos kompetencijai priskirtoje srityje valstybės narės piliečių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų valstybėje narėje, pripažinimą.

3.4. Koordinuojančioji institucija – institucija, atsakinga už profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų valstybėje narėje, pripažinimo koordinavimą Lietuvos Respublikoje.

3.5. Pareiškėjas – valstybės narės pilietis, siekiantis profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo.

3.6. Profesinė patirtis – faktiškas ir teisėtas darbas pagal atitinkamą profesiją ar vertimasis atitinkama profesine veikla valstybėje narėje.

3.7. Tinkamumo testas – kompetentingos institucijos vykdomas pareiškėjo profesinių žinių patikrinimas siekiant įvertinti pareiškėjo tinkamumą dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla Lietuvos Respublikoje.

3.8. Aukštojo mokslo diplomas – oficialus kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys:

3.8.1. išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės narės teisės aktais;

3.8.2. įrodantis, kad jo savininkas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir baigęs ne trumpesnes kaip 3 metų dienines studijas arba lygiavertės trukmės vakarines ar neakivaizdines studijas universitete, aukštojo mokslo ar kitoje panašaus lygio mokymo įstaigoje, taip pat sėkmingai baigęs papildomas profesines studijas, jeigu taip nustato valstybė narė;

3.8.3. patvirtinantis, kad jo savininkas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją, kurios reikia dirbant pagal reglamentuojamą profesiją ar verčiantis reglamentuojama profesine veikla atitinkamoje valstybėje narėje;

ir 3.8.4. įrodantis, kad didžioji studijų, kurias baigus buvo išduotas šis dokumentas, dalis vyko valstybėje narėje; arba tai yra trečiojoje šalyje įgytą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, jeigu jį pripažinusi valstybė narė yra išdavusi jo savininkui dokumentą apie 3 metų profesinę patirtį.

3.9. Aukštojo mokslo diplomu taip pat laikomas kiekvienas oficialus valstybėje narėje kompetentingos institucijos išduotas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys, jeigu jis išduotas sėkmingai baigus studijas valstybėje narėje ir tos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažintas lygiaverčiu. Toks dokumentas ar tokių dokumentų rinkinys sudaro pagrindą suteikti vienodas teises dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla toje valstybėje narėje.

3.10. Diplomas – kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys:

3.10.1. išduotas valstybėje narėje kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės teisės aktais;

3.10.2. patvirtinantis, kad jo savininkas yra sėkmingai baigęs:

3.10.2.1. vidurinę mokyklą ir ne trumpesnes kaip vienerių metų dienines ar atitinkamos trukmės vakarines ar neakivaizdines studijas po vidurinės mokyklos (išskyrus šių Nuostatų 3.8.2 punkte nurodytą atvejį). Stojant į tokias studijas, be kitų sąlygų, reikalaujama turėti vidurinį išsilavinimą, būtiną stojant į universitetą ar į aukštąją mokyklą, taip pat profesinį išsilavinimą, jeigu taip nustato valstybė narė;

arba 3.10.2.2. tam tikros struktūros kursų sąraše nurodytą kursą;

ir 3.10.3. patvirtinantis, kad jo savininkas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją, kurios reikia dirbant pagal reglamentuojamą profesiją ar verčiantis reglamentuojama profesine veikla atitinkamoje valstybėje narėje;

ir 3.10.4. įrodantis, kad didžioji studijų, kurias baigus buvo išduotas šis dokumentas, dalis vyko valstybėje narėje; arba tai yra trečiojoje šalyje įgytą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, jeigu jį pripažinusi valstybė narė yra išdavusi jo savininkui dokumentą apie 3 metų profesinę patirtį.

3.11. Diplomu taip pat laikomas kiekvienas oficialus valstybėje narėje išduotas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys, jeigu jis išduotas sėkmingai baigus studijas valstybėje narėje ir tos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažintas lygiaverčiu. Toks dokumentas ar tokių dokumentų rinkinys sudaro pagrindą suteikti vienodas teises dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla toje valstybėje narėje.

3.12. Pažymėjimas – kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys:

3.12.1. išduotas valstybėje narėje kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės narės teisės aktais;

3.12.2. patvirtinantis, kad jo savininkas yra įgijęs vidurinės mokyklos išsilavinimą ir sėkmingai baigė:

3.12.2.1. mokymą (išskyrus šių Nuostatų 3.8.2 ir 3.10.2.1 punktuose nurodytus atvejus), organizuojamą švietimo įstaigoje ir (arba) darbo vietoje, taip pat atliko stažuotę ar profesinę praktiką, kaip sudedamąją šio mokymo dalį, papildomai reikalaujamą prie šio mokymo;

arba 3.12.2.2. stažuotę ar profesinę praktiką papildomai prie šio vidurinio mokymo;

3.12.3. įrodantis, kad jo savininkas baigė techninio ar profesinio pobūdžio vidurinį mokslą, jeigu taip nustato valstybė narė, – t.y. baigė mokymą, nurodytą šių Nuostatų 3.12.2 punkte, arba atliko stažuotę ar profesinę praktiką, kaip sudedamąją techninio ar profesinio mokymo dalį, papildomai reikalaujamą prie šio mokymo;

ir 3.12.4. patvirtinantis, kad jo savininkas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją, kurios reikia dirbant pagal reglamentuojamą profesiją ar verčiantis reglamentuojama profesine veikla atitinkamoje valstybėje narėje arba ne Bendrijoje esančiose mokslo įstaigose, kuriose mokymas ir lavinimas vyksta pagal valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus;

ir 3.12.5. įrodantis, kad didžioji mokymo, kurį baigus buvo išduotas šis dokumentas, dalis vyko valstybėje narėje; arba tai yra trečiojoje šalyje įgytą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, jeigu jį pripažinusi valstybė narė yra išdavusi jo savininkui dokumentą apie 2 metų profesinę patirtį.

3.13. Pažymėjimu taip pat laikomas kiekvienas oficialus valstybėje narėje išduotas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys, jeigu jis išduotas sėkmingai baigus mokymą valstybėje narėje ir tos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažintas lygiaverčiu. Tokie dokumentai ar jų rinkiniai sudaro pagrindą suteikti vienodas teises dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla toje valstybėje narėje.

3.14. Kompetenciją patvirtinantis dokumentas – kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas:

3.14.1. patvirtinantis mokymą (išskyrus šių Nuostatų 3.8–3.13 punktuose nurodytus atvejus);

ir 3.14.2. išduotas valstybėje narėje kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės teisės aktais, įvertinus asmenines pareiškėjo savybes, tinkamumą ar išmanymą. Toks dokumentas laikomas pakankamu pagrindu, suteikiančiu teisę verstis profesine veikla be oficialaus įrodymo apie ankstesnį mokymą.

3.15. Reglamentuojama profesija – reglamentuojama profesinė veikla ar veiklos rūšys, kurios valstybėje narėje sudaro šią profesiją.

3.16. Reglamentuojama profesinė veikla – profesinė veikla, kai tokios veiklos vykdymas, vertimasis tokia veikla arba vienas iš tokios veiklos vykdymo būdų valstybėje narėje pagal įstatymus ir kitus teisės aktus tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo kvalifikaciją ar kompetenciją patvirtinančio dokumento turėjimo. Reglamentuojamos profesinės veiklos vykdymo formas sudaro:

3.16.1. veiklos vykdymas pagal profesijos pavadinimą, jeigu teisė naudotis tokiu pavadinimu priklauso asmenims, turintiems įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą mokymą ir išsilavinimą įrodantį arba kompetenciją patvirtinantį dokumentą;

3.16.2. profesinės veiklos vykdymas sveikatos apsaugos srityje, jeigu atlyginimas ir (ar) kompensacija už tokią veiklą pagal nacionalinę socialinės apsaugos sistemą priklauso nuo kvalifikaciją ar kompetenciją įrodančio dokumento turėjimo.

3.17. Reglamentuojamas mokymas – bet kuris mokymas:

3.17.1. orientuotas į pasirengimą dirbti pagal tam tikrą profesiją;

ir 3.17.2. susidedantis iš atitinkamo mokymo kurso ar kelių sudedamųjų mokymo kursų dalių, prireikus papildytų stažuote arba profesine praktika, kurių struktūrą ir lygmenį apibrėžia tos valstybės narės teisės aktai arba kuriuos kontroliuoja ar tvirtina tam tikslui paskirta institucija.

3.18. Esminis skirtumas – skirtumas, kai pareiškėjo kilmės šalyje įgyta kvalifikacija iš esmės skiriasi nuo kvalifikacijos, reikalaujamos Lietuvos Respublikoje, ir dėl šio skirtumo pareiškėjas negali dirbti pagal savo kvalifikaciją.

3.19. Valstybė narė – kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos Ekonominės Erdvės valstybė, arba Šveicarijos konfederacija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 499, 2007-05-16, Žin., 2007, Nr. 60-2316 (2007-05-31)

II. KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

4. Pareiškėjas, norintis, kad būtų pripažinti jo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, užpildo ir kompetentingai institucijai pateikia koordinuojančiosios institucijos nustatytos formos paraišką bei reikiamus dokumentus arba nustatytąja tvarka patvirtintas (notaro ar atitinkamos institucijos) dokumentų kopijas. Kompetentinga institucija gali nustatyti dokumentų, nurodytų šių Nuostatų 4.2–4.5 ir (arba) 5 punktuose, vertimo pateikimo tvarką. Kartu su paraiška kompetentingai institucijai pateikiami šie dokumentai (arba jų kopijos):

4.1. pasas arba kitas pilietybę patvirtinantis dokumentas;

4.2. kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;

4.3. dokumentas, liudijantis mokymo trukmę ir turinį (jeigu reikia);

4.4. pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai (jeigu reikia);

4.5. kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų trečiojoje šalyje, pripažinimo valstybėje narėje dokumentai (jeigu tokie yra).

5. Kiti dokumentai gali būti pateikiami šiais atvejais:

5.1. Kompetentinga institucija, vykdanti dokumentų, patvirtinančių įgytą kvalifikaciją, pripažinimą, papildomai gali pareikalauti dokumentų, patvirtinančių gerą pareiškėjo reputaciją, bankroto procedūrų, draudimo dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla nebuvimą ir pažymos apie sveikatos būklę tuo atveju, kai tokie dokumentai reikalaujami ir iš Lietuvos Respublikos piliečių, siekiančių dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje. Tokie dokumentai galioja ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jų išdavimo dienos.

Jeigu nustatyta, kad norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją būtina pateikti pareiškėjo finansinę būklę patvirtinančius dokumentus, pateikiamos valstybės narės įgaliotų institucijų pažymos, išduotos pareiškėjo kilmės valstybės narės arba tos valstybės narės, iš kurios pareiškėjas atvyko.

5.2. Jeigu pareiškėjo kilmės valstybėje narėje kompetentinga institucija neišduoda dokumentų, nurodytų šių Nuostatų 5.1 punkto pirmojoje pastraipoje, pareiškėjas gali prisiekti arba pateikti oficialų pareiškimą, patvirtintą notaro arba atitinkamos kompetentingos institucijos.

5.3. Jeigu valstybėje narėje, išdavusioje kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, nereikalaujama šių Nuostatų 5.1 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytų papildomų dokumentų apie sveikatos būklę, pareiškėjas, siekdamas, kad būtų leista dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla, gali pristatyti reikalaujamus dokumentus, išduotus kompetentingos institucijos ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje.

5.4. Kompetentinga institucija gali pareikalauti pateikti nustatytąja tvarka patvirtintas šių Nuostatų 5.1–5.3 punktuose nurodytų dokumentų kopijas.

III. KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ PRIPAŽINIMO SISTEMOS

6. Pripažinimo sistema, kai reikia aukštojo mokslo diplomo:

6.1. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti aukštojo mokslo diplomą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu:

6.1.1. pareiškėjas turi aukštojo mokslo diplomą, reikalaujamą kitoje valstybėje narėje norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tos valstybės teritorijoje, ir tas diplomas buvo išduotas valstybėje narėje;

arba 6.1.2. pareiškėjas dirbo pagal reglamentuojamą profesiją ar vertėsi reglamentuojama profesine veikla visą darbo dieną 2 metus per ankstesnius 10 metų kitoje valstybėje narėje, kur ta profesija nereglamentuojama, ir turi dokumentą, patvirtinantį vieną ar keletą oficialių kvalifikacijų, kaip nurodyta šių Nuostatų 3.8.2, 3.10.1 ir 3.10.2 punktuose, kas ir liudija jo pasirengimą profesinei veiklai. Tačiau gali būti nereikalaujama minėtos 2 metų profesinės patirties, jeigu pareiškėjui turima atitinkama kvalifikacija (ar kvalifikacijos) buvo suteikta (suteiktos) baigus reglamentuojamo mokymo kursą;

6.1.3. pareiškėjas baigė adaptacijos laikotarpį arba išlaikė tinkamumo testą, kur to buvo reikalaujama;

6.1.4. norint verstis atitinkama profesine veikla, reikalaujama turėti aukštojo mokslo diplomą ir viena iš sąlygų yra būti baigus bent 3 metų dienines studijas po vidurinės mokyklos ar atitinkamos trukmės vakarines ar neakivaizdines studijas ir turėti diplomą ar atitinkamus dokumentus, patvirtinančius įgytą išsilavinimą, kaip nurodyta šių Nuostatų 7.1.2 punkte.

6.2. Kompetentinga institucija gali pareikalauti skirti pareiškėjui ne ilgesnį kaip 3 metų adaptacijos laikotarpį arba įpareigoti laikyti tinkamumo testą, kaip nurodyta šių Nuostatų V ir VI skyriuose, tik nustačiusi šiuos esminius skirtumus:

6.2.1. šių Nuostatų 6.1.1 ir 6.1.2 punktuose nurodytais atvejais studijų turinys iš esmės skiriasi nuo studijų, kurių reikalaujama atitinkamam diplomui gauti Lietuvos Respublikoje, turinio;

6.2.2. šių Nuostatų 6.1.1 punkte nurodytu atveju reglamentuojama profesija apima vieną ar keletą reglamentuojamų profesinės veiklos rūšių, kurios valstybėje narėje, iš kurios pareiškėjas yra kilęs ar atvykęs, nepriklauso reglamentuojamai profesijai, o studijų turinio skirtumas apima konkrečią reikalaujamo išsilavinimo sritį ir iš esmės skiriasi nuo studijų, kurios nurodytos pareiškėjo aukštojo mokslo diplome, turinio;

6.2.3. šių Nuostatų 6.1.2 punkte nurodytu atveju reglamentuojamą profesiją sudaro viena ar keletas reglamentuojamų profesinės veiklos rūšių, kurios valstybėje narėje, iš kurios pareiškėjas yra kilęs ar atvykęs, nepriklauso reglamentuojamai profesijai, o studijų turinio skirtumas apima konkrečią reikalaujamo išsilavinimo sritį, be to, kiti dalykai taip pat iš esmės skiriasi nuo tų, kurie nurodyti oficialiuose pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančiuose dokumentuose.

6.3. Kompetentinga institucija privalo suteikti pareiškėjui teisę pasirinkti vieną iš dviejų kvalifikacijos pripažinimo būdų: adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą. Tačiau dėl tokių profesijų, pagal kurias dirbant reikia labai gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisės sistemą, kur konsultavimas ir (ar) pagalbos Lietuvos Respublikos teisės klausimais teikimas yra svarbus ir nuolatinis profesinės veiklos ypatumas, laikomas tinkamumo testas.

7. Pripažinimo sistema, kai reikia diplomo:

7.1. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti diplomą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu:

7.1.1. pareiškėjas turi aukštojo mokslo diplomą ar diplomą, reikalaujamą kitoje valstybėje narėje norint dirbti pagal tą profesiją tos valstybės teritorijoje, ir tas diplomas buvo išduotas valstybėje narėje;

7.1.2. pareiškėjas dirbo pagal reglamentuojamą profesiją ar vertėsi reglamentuojama profesine veikla visą darbo dieną 2 metus ar atitinkamą laikotarpį dirbdamas ne visą darbo dieną per ankstesnius 10 metų kitoje valstybėje narėje, kur ta profesija nereglamentuojama, ir turi dokumentą, patvirtinantį vieną ar keletą oficialių kvalifikacijų, kaip nurodyta šių Nuostatų 3.8.1, 3.8.2, 3.10.1 ir 3.10.2 punktuose, kas ir liudija jo pasirengimą profesinei veiklai. Tačiau gali būti ir nereikalaujama minėtos 2 metų profesinės patirties, jeigu pareiškėjui turima kvalifikacija (ar kvalifikacijos) buvo suteikta (suteiktos) baigus reglamentuojamas studijas ir mokymą;

7.1.3. pareiškėjas baigė adaptacijos laikotarpį arba išlaikė tinkamumo testą, kur to buvo reikalaujama.

7.2. Kompetentinga institucija gali pareikalauti skirti pareiškėjui mažiausiai 3 metų adaptacijos laikotarpį arba įpareigoti laikyti tinkamumo testą, kaip nurodyta šių Nuostatų V ir VI skyriuose, tik nustačiusi šiuos esminius skirtumus:

7.2.1. šių Nuostatų 7.1.1 ir 7.1.2 punktuose nurodytais atvejais teoriniai ir (arba) praktiniai studijuotos mokymo programos dalykai iš esmės skiriasi nuo studijuojamų dalykų, kurių reikalaujama atitinkamam diplomui gauti Lietuvos Respublikoje;

7.2.2. šių Nuostatų 7.1.1 punkte nurodytu atveju reglamentuojamą profesiją sudaro viena ar keletas reglamentuojamų profesinės veiklos rūšių, kurios valstybėje narėje, iš kurios pareiškėjas yra kilęs ar atvykęs, nepriklauso reglamentuojamai profesijai, o tas skirtumas atitinka konkrečiai reikalaujamą mokymą bei išsilavinimą ir apima teorinius ir (arba) praktinius dalykus, kurie iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo pateiktame diplome ar aukštojo mokslo diplome nurodytų dalykų;

7.2.3. šių Nuostatų 7.1.2 punkte nurodytu atveju Lietuvos Respublikoje reglamentuojamą profesiją sudaro viena ar keletas reglamentuojamų profesinės veiklos rūšių, nepriklausančių reglamentuojamai profesijai, pagal kurią pareiškėjas dirba valstybėje narėje, iš kurios jis yra kilęs ar atvykęs, o tas skirtumas atitinka Lietuvos Respublikoje konkrečiai reikalaujamą mokymą bei išsilavinimą ir apima teorinius ir (arba) praktinius dalykus, kurie iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo studijuotų dalykų, nurodytų pateiktuose mokymą patvirtinančiuose dokumentuose.

7.3. Kompetentinga institucija privalo suteikti pareiškėjui teisę pasirinkti vieną iš dviejų kvalifikacijos pripažinimo būdų: adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą. Tačiau dėl tokių profesijų, pagal kurias dirbant reikia labai gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisės sistemą, kur konsultavimas ir (ar) pagalbos Lietuvos Respublikos teisės klausimais teikimas yra svarbus ir nuolatinis profesinės veiklos ypatumas, laikomas tinkamumo testas.

8. Pripažinimo sistema, kai reikia diplomo, tačiau pareiškėjas yra įgijęs atitinkamą išsilavinimą arba turi išduotą pažymėjimą:

8.1. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti diplomą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu:

8.1.1. pareiškėjas turi pažymėjimą, reikalaujamą kitoje valstybėje narėje norint pradėti dirbti pagal tą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla tos valstybės teritorijoje, ir tas pažymėjimas buvo išduotas toje valstybėje narėje;

8.1.2. pareiškėjas dirbo pagal reglamentuojamą profesiją ar vertėsi reglamentuojama profesine veikla visą darbo dieną 2 metus ar tolygų laikotarpį ne visą darbo dieną per ankstesnius 10 metų kitoje valstybėje narėje, kur ta profesija ar profesinė veikla nereglamentuojama, ir turi dokumentą, patvirtinantį vieną ar keletą oficialių kvalifikacijų, kaip nurodyta šių Nuostatų 3.12, 3.12.1, 312.2, 3.12.3 punktuose, kas ir liudija jo pasirengimą profesinei veiklai. Tačiau gali būti ir nereikalaujama minėtos 2 metų profesinės patirties, jeigu pareiškėjui turima kvalifikacija (ar kvalifikacijos) buvo suteikta (suteiktos) baigus reglamentuojamas studijas ir mokymą;

8.1.3. pareiškėjas baigė adaptacijos laikotarpį arba išlaikė tinkamumo testą, kur to buvo reikalaujama.

8.2. Kompetentinga institucija gali skirti pareiškėjui ne ilgesnį kaip 3 metų adaptacijos laikotarpį arba įpareigoti laikyti tinkamumo testą, kaip nurodyta šių Nuostatų V ir VI skyriuose, tik nustačiusi esminius skirtumus. Kompetentinga institucija privalo suteikti pareiškėjui teisę pasirinkti vieną iš dviejų kvalifikacijos pripažinimo būdų: adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą.

9. Pripažinimo tvarka, kai reikia pažymėjimo:

9.1. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti pažymėjimą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu:

9.1.1. pareiškėjas turi aukštojo mokslo diplomą ar diplomą, ar pažymėjimą, reikalaujamą kitoje valstybėje narėje norint dirbti pagal tą profesiją tos šalies teritorijoje, ir tas diplomas ar pažymėjimas buvo išduotas toje valstybėje narėje;

9.1.2. pareiškėjas dirbo pagal reglamentuojamą profesiją ar vertėsi reglamentuojama profesine veikla visą darbo dieną 2 metus ar tolygų laikotarpį ne visą darbo dieną per ankstesnius 10 metų kitoje valstybėje narėje, kur ta profesija nereglamentuojama, ir turi dokumentą, patvirtinantį vieną ar keletą oficialių kvalifikacijų, kaip nurodyta šių Nuostatų 3.8.1, 3.8.2, 3.10.1, 3.10.2, 3.12, 3.12.1, 3.12.2 ir 3.12.3 punktuose, kas ir liudija jo pasirengimą profesinei veiklai. Tačiau gali būti ir nereikalaujama minėtos 2 metų profesinės patirties, jeigu pareiškėjui turima kvalifikacija (ar kvalifikacijos) buvo suteikta (suteiktos) baigus reglamentuojamas studijas ir mokymą;

9.1.3. pareiškėjas, neturintis jokio studijų ar mokymo baigimo diplomo, pažymėjimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio išsilavinimą remiantis šių Nuostatų 6.1.2 ar 9.1.2 punktų nuostatomis, dirbo pagal atitinkamą profesiją visą darbo dieną 3 metus iš eilės ar tolygų laikotarpį ne visą darbo dieną per paskutinius 10 metų kitoje valstybėje narėje, kur nereglamentuojama ta profesija ar profesinė veikla;

9.1.4. pareiškėjas baigė adaptacijos laikotarpį arba išlaikė tinkamumo testą, kur to buvo reikalaujama.

9.2. Išsilavinimą ir mokymą patvirtinančiais dokumentais turi būti laikomi valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas išsilavinimą ir mokymą patvirtinantis dokumentas ar tokių dokumentų rinkinys remiantis studijų ir mokymo baigimo dokumentais, įgytais valstybėse narėse ir pripažintais lygiaverčiais toje valstybėje narėje, su sąlyga, kad kitos valstybės narės ir Europos Sąjungos Komisija apie tai buvo informuotos.

9.3. Kompetentinga institucija gali skirti pareiškėjui ne ilgesnį kaip 2 metų adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą, kaip nurodyta šių Nuostatų V ir VI skyriuose, tik nustačiusi esminius skirtumus. Kompetentinga institucija privalo suteikti pareiškėjui teisę pasirinkti vieną iš dviejų kvalifikacijos pripažinimo būdų: adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą. Kompetentinga institucija pasilieka teisę pasirinkti skirti adaptacijos laikotarpį ar tinkamumo testą tuo atveju, kai pareiškėjas nepateikia diplomo, pažymėjimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio jo išsilavinimą ir mokymą.

10. Specialioji pripažinimo sistema, kai reikia kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų:

10.1. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti kompetenciją patvirtinantį dokumentą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu:

10.1.1. pareiškėjas turi kompetenciją patvirtinantį dokumentą, reikalaujamą kitoje valstybėje narėje norint pradėti dirbti pagal tą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla tos valstybės teritorijoje, ir tas dokumentas buvo išduotas valstybėje narėje;

10.1.2. pareiškėjas pateikia kvalifikacijos, įgytos kitose valstybėse narėse, įrodymą. Pareiškėjas, pateikęs kvalifikacijos, įgytos kitose valstybėse narėse, įrodymą, įgyja garantijas (visų pirma sveikatos, saugumo, aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos), lygiavertes toms, kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos piliečiams, teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu pareiškėjas nepateikia tokio kvalifikacijos įrodymo, taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos.

10.2. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti kvalifikaciją įrodantį dokumentą, patvirtinantį bendrąjį pradinį ar vidurinį išsilavinimą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu pareiškėjas turi atitinkamo lygmens kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, suteiktus kitoje valstybėje narėje. Kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas turi būti išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės teisės aktais.

IV. REIKALAUJAMŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

11. Kompetentinga institucija atlieka kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimą, jeigu profesija, pagal kurią ketina dirbti pareiškėjas, ar profesinė veikla, kuria jis ketina verstis, reglamentuojama atitinkamais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

12. Kompetentinga institucija, gavusi paraišką, privalo ne vėliau kaip per mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos informuoti pareiškėją, ar pateikti visi reikiami dokumentai. Nustačiusi, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, kompetentinga institucija apie tai praneša pareiškėjui ir nurodo, kokių dokumentų trūksta. Kompetentinga institucija informuoja pareiškėją apie tai, kad gauti visi reikiami dokumentai, ne vėliau kaip per mėnesį nuo jų gavimo dienos.

13. Kompetentinga institucija privalo priimti galutinį sprendimą ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo visų reikiamų dokumentų gavimo datos.

14. Kompetentinga institucija prireikus gali kreiptis į kitas institucijas dėl pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų įvertinimo.

V. TINKAMUMO TESTAS

15. Jeigu kompetentinga institucija ketina įpareigoti pareiškėją laikyti tinkamumo testą, arba jeigu pareiškėjas pats pasirinko laikyti tinkamumo testą, ji pirmiausiai turi nustatyti, ar pareiškėjo profesinės patirties metu įgytos žinios visiškai ar iš dalies atitinka reikalaujamas Lietuvos Respublikoje (įvertinti, ar yra esminis skirtumas). Atitinkamų sričių tinkamumo testai turi būti organizuojami kuo greičiau, ne rečiau kaip 2 kartus per metus, jeigu yra pareiškėjų. Kompetentinga institucija, organizuojanti testą, privalo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios jis atvykęs, yra kvalifikuotas specialistas.

16. Tinkamumo testas turi būti susijęs su dalykais ir kursais, kurie iš esmės skiriasi nuo atitinkamo išsilavinimo arba profesinio parengimo, reikalaujamo Lietuvos Respublikoje norint imtis atitinkamos profesijos ar profesinės veiklos.

17. Kompetentinga institucija gali sudaryti su atitinkamomis mokymo įstaigomis sutartis dėl tinkamumo testo vykdymo. Tinkamumo testą gali vykdyti kompetentingos institucijos nurodyta mokymo įstaiga, rengianti tokius pat arba panašius specialistus Lietuvos Respublikoje.

18. Šių Nuostatų 17 punkte nurodytoje sutartyje susitariama dėl tinkamumo testo organizavimo išlaidų kainos, kuri nustatoma remiantis testo apimtimi ir pagrįstomis jo vykdymo sąnaudomis. Tinkamumo testo organizavimo išlaidų kainą pareiškėjas sumoka tinkamumo testą organizuojančiai mokymo įstaigai.

Tuo atveju, kai tinkamumo testas vykdomas kita, nei šių Nuostatų 17 punkte nurodyta, tvarka, testo organizavimo išlaidų kainą nustato kompetentinga institucija.

19. Organizuojanti tinkamumo testą kompetentinga institucija privalo raštu informuoti pareiškėją, nurodydama:

19.1. tinkamumo testą vykdančią instituciją ir jos adresą;

19.2. tinkamumo testo vykdymo formą ir jo vertinimą;

19.3. tinkamumo testo organizavimo išlaidų padengimo tvarką.

20. Tinkamumo testą vykdanti institucija sudaro rekomenduojamos literatūros sąrašą ir pateikia jį pareiškėjui.

21. Tinkamumo testą vykdanti institucija privalo ne vėliau kaip per mėnesį nuo testo atlikimo dienos jį įvertinti ir informuoti pareiškėją bei kompetentingą instituciją apie laikymo rezultatus.

22. Neišlaikęs tinkamumo testo pareiškėjas nustatytąja tvarka gali laikyti šį testą pakartotinai.

VI. ADAPTACIJOS LAIKOTARPIS

23. Jeigu kompetentinga institucija ketina reikalauti skirti pareiškėjui adaptacijos laikotarpį, pirmiausia ji turi nustatyti, ar pareiškėjo profesinės patirties metu įgytos žinios visiškai ar iš dalies atitinka reikalaujamas Lietuvos Respublikoje (įvertinti, ar yra esminis skirtumas). Kompetentinga institucija, organizuojanti adaptacijos laikotarpį, privalo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios jis atvyko, yra kvalifikuotas specialistas. Adaptacijos laikotarpiu taip pat galioja kiti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti sveikatos draudimo, darbo santykių ir paslaugų teikimo reikalavimai.

24. Kompetentinga institucija, organizuojanti adaptacijos laikotarpį, privalo:

24.1. užtikrinti, kad:

24.1.1. adaptacijos laikotarpis neviršytų 3 metų;

24.1.2. pareiškėjas būtų informuotas apie adaptacijos laikotarpio organizavimo tvarką ir galimybę gauti darbo užmokestį;

24.2. rekomenduoti įstaigas, kuriose pareiškėjas gali atlikti adaptacijos laikotarpį.

VII. INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ PRIPAŽINIMĄ, PRIPAŽINIMO KOORDINAVIMĄ, INFORMACIJOS TEIKIMĄ

25. Reglamentuojamų profesijų pripažinimą Lietuvos Respublikoje koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

26. Koordinuojančioji institucija skiria koordinatorių, kuris teikia informaciją Europos Sąjungos Komisijai bei valstybėms narėms ir atlieka šias funkcijas:

26.1. dalyvauja Europos Sąjungos valstybių paskirtų koordinatorių grupės veikloje, palaiko ryšius su Europos Sąjungos Komisija, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis, informuoja apie teisės aktus ir atsakingas institucijas reglamentuojamos profesijos ar profesinės veiklos srityje;

26.2. koordinuoja kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus išduodančių institucijų veiklą reglamentuojamos profesijos ar profesinės veiklos pripažinimo klausimais;

26.3. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kompetentingoms institucijoms rekomendacijas ar pasiūlymus dėl naujų teisės aktų projektų rengimo, reikiamų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla, Lietuvos Respublikoje;

26.4. nustatytąja tvarka rengia ir teikia ataskaitas Europos Sąjungos Komisijai apie kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimą norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla, Lietuvos Respublikoje;

26.5. priima ir nagrinėja pareiškėjų apeliacijas (jas koordinatorius privalo išnagrinėti ir per mėnesį nuo gavimo datos raštu informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą).

27. Koordinuojančioji institucija sudaro kompetentingų institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašą.

28. Kompetentinga institucija priima sprendimus ir išduoda pažymas apie profesinės kvalifikacijos pripažinimą reglamentuojamų profesijų ar profesinės veiklos srityse.

29. Kompetentingos institucijos teikia informaciją koordinuojančiajai institucijai, taip pat atitinkamoms Europos Sąjungos ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms.

30. Kompetentinga institucija, derindama savo veiksmus su koordinatoriumi, rengia atitinkamą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo nuostatus, nustato adaptacijos laikotarpį ir jo vertinimą reglamentuojančias bei tinkamumo testo laikymo taisykles.

31. Koordinatoriui pareikalavus, kompetentinga institucija rengia ir teikia informaciją bei statistinę medžiagą apie atitinkamą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimą.

32. Informacijos centro funkcijas atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, kuris keičiasi informacija su ENIC (Europos nacionalinis informacijos centras) ir NARIC (Nacionalinis akademinis pripažinimo informacinis centras) tinklais:

32.1. teikia informaciją, konsultacijas ir rekomendacijas fiziniams ir juridiniams asmenims apie teisės aktus, reikalavimus, informaciją teikiančias ir kompetentingas institucijas, kai to reikia reglamentuojamai profesijai ar profesinei veiklai pripažinti;

32.2. vertina pareiškėjų kilmės šalyje įgyto išsilavinimo atitiktį Lietuvos Respublikoje keliamiems reikalavimams, kai norima dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla;

32.3. palaiko ryšius su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, keičiasi informacija apie reglamentuojamas profesijas ar profesinę veiklą.

VIII. PAREIŠKĖJŲ TEISĖS

33. Pareiškėjas turi teisę jam tinkama forma prisiekti ar iškilmingai pasižadėti, jeigu atitinkamuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta, kad norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla reikia prisiekti ar iškilmingai pasižadėti.

34. Pareiškėjas, kurio profesinę kvalifikaciją pripažino kompetentinga institucija, turi teisę naudotis atitinkamais profesiniais pavadinimais ar jų trumpiniais, suteiktais atitinkamų profesinių asociacijų ar organizacijų Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje. Tais atvejais, kai kurią nors profesiją Lietuvos Respublikoje reglamentuoja atitinkama profesinė asociacija, valstybių narių piliečiai turi teisę naudotis profesijos pavadinimu arba tos organizacijos ar asociacijos suteikta santrumpa tik įrodę narystę.

35. Pareiškėjas, kurio profesinę kvalifikaciją pripažino kompetentinga institucija, turi teisę naudotis atitinkamais valstybės narės (nurodydamas tą pavadinimą suteikusios institucijos ar egzaminų komisijos pavadinimą ir adresą) akademiniais pavadinimais ir – prireikus – to vardo trumpiniais kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyko, kalba.

36. Pareiškėjas turi teisę apskųsti (toliau vadinama – apeliacija) kompetentingos institucijos sprendimą ar jo nebuvimą koordinuojančiajai institucijai. Apeliacijų nagrinėjimo tvarką nustato koordinuojančioji institucija.

37. Pareiškėjas turi teisę per mėnesį nuo apeliacijos pateikimo dienos gauti raštu informaciją apie sprendimą, priimtą išnagrinėjus jo apeliaciją.

38. Sprendimai, priimti išnagrinėjus pareiškėjo apeliaciją, ar sprendimų nebuvimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

––––––––––––––––

Nauja kursų sąrašo redakcija (nuo 2007-06-01):

Nr. 499, 2007-05-16, Žin., 2007, Nr. 60-2316 (2007-05-31)

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 535
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 499
redakcija)

TAM TIKROS STRUKTŪROS KURSų sąrašas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Tam tikros struktūros kursų sąrašas nurodytas 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/51/EEB dėl antrosios bendros profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildančios direktyvą 89/48/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 47), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB (OL 2006 L 363, p. 141), 1 straipsnio a punkto pirmosios pastraipos antrosios įtraukos antrajame papunktyje.

II. Paramedicinos ir vaikų priežiūros mokymo kursai

Vokietijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

vaikų slaugytojas („Kinderkrankenschwester/Kinderkrankenpfleger“);

fizioterapeutas (Krankengymnast(in)/Physiotherapeut(in))[1];

darbo gydytojas/ergoterapeutas („Beschäftigungs- und Arbeitstherapeut(in)/ Ergotherapeut“);

logopedas („Logopäde/Logopädin“);

ortoepistas („Orthoptist(in)“);

valstybės pripažintas vaikų rūpybos darbuotojas („Staatlich anerkannte(r) Erzieher(in)“);

valstybės pripažintas specialusis pedagogas („Staatlich anerkannte(r) Heilpädagoge(-in)“);

medicinos laboratorijos technikas („medizinisch-technische(r) Laboratoriums-Assistent(in)“);

medicinos rentgeno technikas („medizinisch-technische(r) Radiologie-Assistent(in)“);

medicinos funkcinės diagnostikos technikas („medizinisch-technische(r) Assistent(in) für Funktionsdiagnostik“);

veterinarijos technikas („veterinärmedizinisch-technische(r) Assistent(in)“);

dietistas („Diätassistent(in)“);

farmakotechnikas („Pharmazieingenieur“) – kai diplomas iki 1994 m. kovo 31 d. gautas buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, arba naujoje žemėje (Länder);

psichikos sveikatos slaugytojas („Psychiatrische(r) Krankenschwester/Krankenpfleger“);

logopedas („Sprachtherapeut(in)“).

Čekijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

sveikatos apsaugos padėjėjas („Zdravotnický asistent“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 13 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio ugdymo vidurinėje medicinos mokykloje, pasibaigiantys „maturitní zkouška“ egzaminu.)

mitybos padėjėjas („Nutriční asistent“);

Italijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

dantų technikas („odontotecnico“);

optikas („ottico“);

Kipre

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

dantų technikas („οδοντοτεχνίτης“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 14 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 6 metų pradinio ugdymo, 6 metų vidurinio ugdymo ir 2 metų aukštesniojo profesinio mokymo bei vienerių metų profesinės praktikos.)

optikas („τεχνικός oπτικός“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 14 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 6 metų pradinio ugdymo, 6 metų vidurinio ugdymo ir 2 metų aukštesniojo mokymo bei vienerių metų profesinės praktikos.)

Latvijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

dantų gydytojo padėjėjas („zobārstniecības māsa“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 13 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo ir 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje bei 3 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti.)

biomedicinos laborantas („biomedicīnas laborants“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 12 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo ir 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje bei 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti.)

dantų technikas („zobu tehniķis“);

fizioterapeuto padėjėjas („fizioterapeita asistents“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 13 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo ir 3 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje bei 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti.)

Liuksemburge

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

radiologijos laborantas („assistant technique médical en radiologie“);

klinikos laborantas („assistant technique médical de laboratoire“);

psichikos sveikatos slaugytojas („infirmier(ière) psychiatrique“);

gydytojo chirurgo padėjėjas („assistant(e) technique médical(e) en chirurgie“);

vaikų slaugytojas („infirmier(ière) puériculteur(trice)“);

anesteziologas slaugytojas („infirmier(ière) anesthésiste“);

diplomuotas masažistas („masseur(euse) diplômé(e)“);

vaikų rūpybos darbuotojas („éducateur(trice)“).

Nyderlanduose

Mokymas, po kurio įgyjama ši profesija:

veterinaro padėjėjas („dierenartassistent“) – 3 metų profesinis mokymas specializuotoje mokykloje („MBO“ – schema), arba alternatyva – 3 metų profesinis mokymas dualinėje pameistrystės sistemoje („LLW“); abu atvejai baigiasi egzaminu.

Austrijoje

1. Specialus bazinis mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

slaugytojas, kuris specializuojasi vaikų ir jaunimo priežiūros srityje;

psichikos sveikatos slaugytojas.

(Jie yra baigę mokymo ir lavinimo kursus, iš viso ne trumpesnius kaip 13 metų ir susidedančius iš:

bent 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kuris baigiasi egzaminu, tam tikrais atvejais – ir vienerių arba 2 metų trukmės specializuotų kursų, kurie baigiasi egzaminu;

arba bent 2,5 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kuris baigiasi egzaminu, be to, per bent 6 mėnesius įgyjama darbo patirtis arba atliekama bent 6 mėnesių praktika patvirtintoje įmonėje;

arba bent 2 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kuris baigiasi egzaminu, be to, per bent vienerius metus įgyjama darbo patirtis arba atliekama bent vienerių metų praktika patvirtintoje įmonėje.)

2. Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

kontaktinių lęšių optikas („Kontaktlinsenoptiker“);

pedikiūrininkas („Fubpfleger“);

klausos aparatų technikas („Hörgeräteakustiker“);

vaistininkas („Drogist“);

(Šį mokymą sudaro ne trumpesni kaip 14 metų bendros trukmės mokymo ir rengimo kursai, įskaitant ne trumpesnį kaip 5 metų mokymą pagal struktūrizuotą mokymo sistemą, dalijamą į ne trumpesnę kaip 3 metų trukmės mokinystę, susidedančią iš darbo vietoje iš dalies gaunamo ir profesinio mokymo įstaigoje iš dalies teikiamo mokymo, ir į profesinės praktikos ir mokymo laikotarpį, kuris baigiasi profesijos egzaminu. Jį išlaikius suteikiama teisė verstis profesija ir turėti mokinių.)

masažuotojas („Masseur“);

(Šį mokymą sudaro 14 metų bendros trukmės mokymo ir rengimo kursai, įskaitant 5 metų mokymą pagal struktūrizuotą mokymo sistemą, apimantį 2 metų trukmės mokinystę, 2 metų trukmės profesinės praktikos bei mokymo laikotarpį ir vienerių metų mokymo kursą, kuris baigiasi profesijos egzaminu. Jį išlaikius suteikiama teisė verstis profesija ir turėti mokinių.)

vaikų darželio darbuotojas („Kindergärtner/in“);

vaikų priežiūros darbuotojas („Erzieher“).

(Šį mokymą sudaro 13 metų bendros trukmės mokymo ir rengimo kursai, įskaitant 5 metų profesinį mokymą specializuotoje mokykloje, kuris baigiasi egzaminu.)

Slovakijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

pagrindinės menų mokyklos šokių mokytojas („učiteľ v tanečnom odbore na základných umeleckých školách“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 14,5 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų mokymo vidurinėje specialiojoje mokykloje ir 5 semestrų šokių pedagogikos kurso.)

specialiųjų mokymo įstaigų ir socialinių tarnybų pedagogas („vychovávatel’ v špeciálnych výchovných zariadeniach a v zariadeniach sociálnych služieb“).

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 14 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 8/9 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų studijų vidurinėje pedagogikos mokykloje ar kitoje vidurinėje mokykloje bei 2 metų papildomų pedagogikos studijų.)

III. KURSAI AMATO MEISTRO SEKTORIUJE

Amato meistro sektorius („Mester/Meister/Maitre“) atitinka mokymo ir lavinimo kursus, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/51/EEB dėl antros bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildančios Tarybos direktyvą 89/48/EEB, A priede išvardytose direktyvose neapibūdintus įgūdžius.

Lenkijoje

Mokymas, po kurio įgyjama ši profesija:

praktinio profesinio mokymo mokytojas („Nauczyciel praktycznej nauki zawodu“).

(Šį mokymą sudaro kursai, susidedantys iš:

8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų profesinio vidurinio mokymo ar atitinkamo vidurinio ugdymo susijusioje srityje bei ne trumpesnių kaip 150 valandų pedagogikos kursų, darbo saugos ir higienos kursų ir 2 metų profesijos, kurios ketinama mokyti, profesinės praktikos;

arba 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų profesinio vidurinio mokymo, ir įgytas aukštesniosios pedagoginės technikos mokyklos baigimo diplomas;

arba 8 metų pagrindinio ugdymo ir 2–3 metų pagrindinio profesinio vidurinio mokymo ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos, patvirtintos tam tikros profesijos meistro laipsniu, ir bent 150 valandų pedagogikos kurso.)

Slovakijoje

Mokymas, po kurio įgyjama ši profesija:

profesinio mokymo meistras („majster odbornej výchovy“).

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 12 metų, susidedantys iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio mokymo (užbaigtas profesinio vidurinio mokymo ir (arba) atitinkamo (panašaus) profesinio mokymo arba amato kursas) ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos asmens baigto mokslo arba įgyto amato srityje bei papildomų pedagoginių studijų pedagogikos fakultete arba technikos universitete arba baigto vidurinio ugdymo arba amato mokymo atitinkamuose (panašiuose) profesinio mokymo arba amato kursuose ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos asmens baigto mokslo arba įgyto amato srityje bei papildomų pedagoginių studijų pedagogikos fakultete arba iki 2005 m. rugsėjo 1 d. specializuoto mokymo specialioje pedagogikos srityje, kurį profesinio mokymo meistrams teikia specialių mokyklų, kuriose nėra papildomų pedagoginių studijų, metodologijos centrai.)

Danijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

optikas („Optometrist“);

(Šie kursai trunka iš viso 14 metų, įskaitant 5 metų trukmės profesinį mokymą, kurio 2,5 metų skiriami teoriniam mokymui profesinio mokymo įstaigoje ir 2,5 metų – praktiniam mokymui darbo vietose. Kursai baigiami pripažįstamu atitinkamo amato egzaminu, suteikiančiu teisę vadintis meistru (Meister).)

ortopedijos technikas („Ortopädimekaniker“);

(Šie kursai trunka iš viso 12,5 metų, įskaitant 3,5 metų trukmės profesinį mokymą, kurio 6 mėnesiai skiriami teoriniam mokymui profesinio mokymo įstaigoje ir 3 metai – praktiniam mokymui darbo vietose. Kursai baigiami pripažįstamu atitinkamo amato egzaminu, suteikiančiu teisę vadintis meistru (Meister).)

ortopedinės avalynės siuvėjas ir batsiuvys („Ortopädiskomager“).

(Šie kursai trunka iš viso 13,5 metų, įskaitant 4,5 metų trukmės profesinį mokymą, kurio 2 metai skiriami teoriniam mokymui profesinio mokymo įstaigoje ir 2,5 metų – praktiniam mokymui darbo vietose. Kursai baigiami pripažįstamu atitinkamo amato egzaminu, suteikiančiu teisę vadintis meistru (Meister).)

Vokietijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

optikas („Augenoptiker“);

dantų technikas („Zahntechniker“);

chirurginės tvarsliavos gamintojas („Bandagist“);

klausos aparatų gamintojas („Hörgeräte-Akustiker“);

ortopedijos technikas („Orthopädiemechaniker“);

ortopedinės avalynės siuvėjas („Ortopädieschuhmacher“).

(Šie kursai trunka iš viso 14 metų, įskaitant bent 5 metų mokymą pakopinio mokymo sistemoje, iš dalies įgytą darbo vietoje, o iš dalies – profesinio mokymo įstaigoje; jis baigiasi egzaminu, kurį reikia išlaikyti, jeigu norima verstis kokia nors veikla, laikoma kvalifikuotu darbu, kai dirbama savarankiškai arba pagal darbo sutartį, esant panašiam atsakomybės lygiui.)

Liuksemburge

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

optikos pardavėjas („opticien“);

dantų technikas („mécanicien dentaire“);

klausos aparatų gamintojas („audioprothésiste“);

ortopedijos technikas (chirurginės tvarsliavos gamintojas) („méchanicien orthopédiste-bandagiste“);

ortopedinės avalynės siuvėjas („orthopédiste-cordonnier“).

Austrijoje

1. Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

chirurginių išvaržos tvarsčių gamintojas („Bandagist“);

korsetų dirbėjas („Miederwarenerzeuger“);

optikas („Optiker“);

ortopedinės avalynės siuvėjas („Orthopädieschuhmacher“);

ortopedijos technikas („Orthopädietechniker“);

dantų technikas („Zahntechniker“);

sodininkas („Gärtner“).

(Šį mokymą sudaro ne trumpesni kaip 14 metų bendros trukmės mokymo ir rengimo kursai, įskaitant ne trumpesnį kaip 5 metų mokymą pagal struktūrizuotą mokymo sistemą, dalijamą į ne trumpesnę kaip 3 metų trukmės mokinystę, susidedančią iš darbo vietoje iš dalies gaunamo ir profesinio mokymo įstaigoje iš dalies teikiamo mokymo, ir į profesinės praktikos ir mokymo laikotarpį, kuris baigiasi meistrystės egzaminu. Jį išlaikius suteikiama teisė verstis profesija, turėti mokinių ir vadintis meistru (Meister).)

2. Amatų meistrų rengimas žemės ūkio ir miškininkystės srityje:

žemės ūkio meistras („Meister in der Landwirtschaft“);

kaimo namų ekonomas („Meister in der ländlichen Hauswirtschaft“ );

sodininkystės meistras („Meister um Gartenbau“);

rinkos daržininkystės meistras („Meister im Feldgemüsebau“);

pomologijos ir vaisių perdirbimo meistras („Meister im Obstbau und in der Obstverwertung“);

vynuogininkystės ir vynininkystės meistras („Meister im Weinbau und in der Kellerwirtschaft“);

pienininkystės meistras („Meister in der Molkerei- und Käsereiwirtschaft“);

arklininkystės meistras („Meister in der Pferdewirtschaft“);

žuvininkystės meistras („Meister in der Fischereiwirtschaft“);

paukštininkystės meistras („Meister in der Geflügelwirtschaft“);

bitininkystės meistras („Meister in der Bienenwirtschaft“);

miškininkystės meistras („Meister in der Forstwirtschaft“);

miško sodinimo ir miško vadybos meistras („Meister in der Forstgarten-und Forstpflegewirtschaft“);

žemės ūkio produktų sandėliavimo meistras („Meister in der Landwirtschaftlichen Lagerhaltung“).

(Amatų meistrų rengimą sudaro ne mažiau kaip 15 metų bendros trukmės mokymas ir rengimas, įskaitant ne trumpesnį kaip 6 metų mokymą pagal struktūrizuotą mokymo sistemą, dalijamą į ne trumpesnės kaip 3 metų trukmės mokinystę, susidedančią iš darbo vietoje iš dalies gaunamo ir profesinio mokymo įstaigoje iš dalies teikiamo mokymo, ir į 3 metų profesinės praktikos laikotarpį, kuris baigiasi profesinės meistrystės egzaminu. Jį išlaikius suteikiama teisė turėti mokinių ir vadintis meistru (Meister).)

iv. kursai Jūreivystės sektoriuje

Jūrų transportas

Čekijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

denio padėjėjas („Palubní asistent“);

(Asmuo, ne jaunesnis kaip 20 metų. Jūreivystės akademija ar jūreivystės koledžas – navigacijos departamentas, abu kursai baigiami „maturitní zkouška“ egzaminu. Patvirtinta ne trumpesnė kaip 6 mėnesių tarnyba plaukiojančiame laive studijų metu ar ne trumpesnė kaip 2 metų tarnyba plaukiojančiame laive, kurią sudaro budėjimas jūroje dirbant pagalbinį darbą laivuose, ir patvirtintų kursų, atitinkančių STCW kodekso (Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų) A–II/1 skirsnyje išdėstytus kompetencijos standartus ir rengiamų STCW konvencijos šalies jūreivystės akademijos ar koledžo, baigimas ir egzamino išlaikymas dalyvaujant JTK (Čekijos jūrų transporto komiteto) pripažintai egzaminų komisijai.)

už budėjimą atsakingas pareigūnas („Námořní poručík“);

(Patvirtinta ne trumpesnė kaip 6 mėnesių tarnyba dirbant denio padėjėju plaukiojančiuose laivuose, kurių bendras tonažas yra 500 ar daugiau tonų, jeigu asmuo yra baigęs jūreivystės koledžą ar akademiją, ar vienerių metų tarnyba, jeigu asmuo baigęs patvirtintus kursus, atitinkančius budinčiojo jūroje specialybę. Tinkamai baigtas mokymas ir tai patvirtinta denio personalo mokymo įrašų knygelėje.)

vyresniojo kapitono padėjėjas („První palubní důstojník“);

(Pareigūno, atsakingo už budėjimą jūroje laivuose, kurių bendras tonažas yra 500 ar daugiau tonų, kompetenciją patvirtinantis pažymėjimas ir patvirtinta ne trumpesnė kaip 12 mėnesių tarnyba einant tas pareigas plaukiojančiame laive.)

kapitonas („Kapitán“);

(Laivo kapitono pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti laivuose, kurių bendras tonažas nuo 500 iki 3000 tonų. Vyresniojo kapitono padėjėjo kompetenciją patvirtinantis pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti laivuose, kurių bendras tonažas didesnis nei 3000 tonų, ir patvirtinta ne trumpesnė kaip 6 mėnesių tarnyba dirbant vyresniojo kapitono padėjėju laivuose, kurių bendras tonažas 500 ar daugiau tonų, ir ne trumpesnė kaip 6 mėnesių tarnyba dirbant vyresniojo kapitono padėjėju laivuose, kurių bendras tonažas 3000 ar daugiau tonų.)

mechanikas padėjėjas („Strojní asistent“);

(Asmuo, ne jaunesnis kaip 20 metų. Jūreivystės akademija ar jūreivystės koledžas – jūrų inžinerijos departamentas ir patvirtinta ne trumpesnė kaip 6 mėnesių tarnyba plaukiojančiame laive studijų metu.)

budintysis mechanikas („Strojní důstojník“);

(Patvirtinta ne trumpesnė kaip 6 mėnesių tarnyba einant mechaniko padėjėjo pareigas plaukiojančiame laive, kai baigta jūreivystės akademija ar koledžas.)

antrasis mechanikas („Druhý strojní důstojník“);

(Patvirtinta ne trumpesnė kaip 12 mėnesių tarnyba einant trečiojo mechaniko pareigas plaukiojančiuose laivuose, kurių eigos variklių galingumas ne mažesnis kaip 750 kW.)

vyresnysis mechanikas („První strojní důstojník“);

(Atitinkamas laivų, kurių eigos variklio galingumas ne mažesnis kaip 3000 kW, antrojo mechaniko pažymėjimas ir patvirtinta ne trumpesnė kaip 6 mėnesių tarnyba einant tas pareigas plaukiojančiuose laivuose.)

elektrotechnikas („Elektrotechnik“);

(Asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų. Jūreivystės ar kita akademija, elektroinžinerijos fakultetas, technikos mokykla ar elektrotechnikos inžinerijos koledžas, visi kursai, kurie baigiami „maturitní zkouška“ egzaminu, ir patvirtinta ne trumpesne kaip 12 mėnesių praktika elektros inžinerijos srityje.)

vyresnysis elektrikas („Elektrodůstojník“).

(Jūreivystės akademija ar koledžas, jūrų elektroinžinerijos fakultetas arba kita akademija ar vidurinė mokykla elektros inžinerijos srityje, visi kursai turi būti baigti „maturitní zkouška“ ar valstybiniu egzaminu. Patvirtinta ne trumpesnė kaip 12 mėnesių trukmės tarnyba einant elektriko pareigas plaukiojančiame laive, jeigu asmuo baigęs akademiją ar koledžą, arba 24 mėnesių – jeigu asmuo baigęs vidurinę mokyklą.)

Danijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

laivo kapitonas („skibsförer“);

pirmasis kapitono padėjėjas („overstyrmand“);

viršila vairininkas, laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („enestyrmand, vagthavende styrmand“);

laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („vagthavende styrmand“);

vyriausiasis laivo mechanikas („maskinchef“);

pirmasis mechanikas („1. maskinmester“);

pirmasis mechanikas (budintysis mechanikas) („1. maskinmester/vagthavende maskinmester“).

Vokietijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

didelio pakrančių laivo kapitonas („Kapitän AM“);

pakrančių laivo kapitonas („Kapitän AK“);

didelio pakrančių laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („Nautischer Schiffsoffizier AMW“);

pakrančių laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („Nautischer Schiffsoffizier AKW“);

C kategorijos vyriausiasis laivo mechanikas („Schiffsbetriebstechniker CT – Leiter von Maschinenanlagen“);

C kategorijos laivo mechanikas („Schiffsmaschinist CMa – Leiter von Maschinenanlagen“);

C kategorijos laivo mechanikas („Schiffsbetriebstechniker CTW“);

C kategorijos laivo mechanikas-savarankiškas laivo inžinierius mechanikas („Schiffsmaschinist CMaW-Technischer Alleinoffizier“).

Italijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („ufficiale di coperta“);

inžinierius mechanikas („ufficiale di machina“).

Latvijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

laivų elektromechanikas („Kuģu elektromehāniķis“);

(Asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų ir 6 mėnesių, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 9 metų pagrindinio ugdymo ir bent 3 metų profesinio mokymo. Papildomai reikalaujama ne trumpesnės kaip 6 mėnesių tarnybos einant laivo elektriko ar elektriko inžinieriaus padėjėjo pareigas plaukiojančiuose laivuose, kurių eigos variklių galingumas 750 kW ir daugiau. Profesinis mokymas baigiamas specialiu kompetentingos institucijos surengtu egzaminu pagal Transporto ministerijos patvirtintą mokymo programą.)

šaldymo įrenginių operatorius („kuģa saldēšanas iekārtu mašīnists“);

(Asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 9 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo. Taip pat reikalaujama ne trumpesnės kaip 12 mėnesių tarnybos laive einant šaldymo įrenginių inžinieriaus padėjėjo pareigas. Profesinis mokymas baigiamas specialiu kompetentingos institucijos surengtu egzaminu pagal Transporto ministerijos patvirtintą mokymo programą.)

Nyderlanduose

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

(pakrančių laivų) pirmasis kapitono padėjėjas (papildomas mokymas) („stuurman kleine handelsvaart (met aanvulling)“);

pakrančių laivų inžinierius (diplomuotas) („diploma motordrijver“);

VTS pareigūnas („VTS-functionaris“).

Rumunijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

jūrų transporto vairininkas pagal STCW konvencijos II/ 4 skyrių („timonier marštim“).

Pastaba. Taikoma tiems, kurie išėjo tokį mokymo kursą (ir yra pripažinti pagal 1978 metų Tarptautinę STCW konvenciją (1978 metų Tarptautinė jūrininkų mokymo, diplomavimo ir budėjimo standartų konvencija):

Danijoje – 9 metų pagrindinį ugdymą, po kurio eina pagrindinio profesinio mokymo kursas ir/arba 17–36 mėnesių tarnyba jūroje, kurią papildo: laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkui – vieneri metai specializuoto profesinio mokymo; kitiems – 3 metai specializuoto profesinio mokymo;

Vokietijoje – bendra trukmė 14–18 metų, įskaitant 3 metų pagrindinio profesinio mokymo kursą ir vienerių metų tarnybą jūroje; po jo eina vienerių arba 2 metų specializuoto profesinio mokymo kursas, be to, tam tikrais atvejais įgyjama 2 metų navigacinio darbo patirtis;

Italijoje – bendra trukmė 13 metų, iš kurių bent 5 metai profesinio mokymo, kuris baigiasi egzaminu, o tam tikrais atvejais papildomas praktika;

Nyderlanduose – (pakrančių laivų) pirmojo kapitono padėjėjo (papildomas mokymas) („stuurman kleine handelsvaart (met aanvulling)“) ir pakrančių laivų inžinieriaus (diplomuoto) („diploma motordrijver“) mokymo kursas trunka 14 metų, iš jų ne mažiau kaip vienerius metus mokomasi specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje, be to, 12 mėnesių atliekama praktika;

VTS pareigūno („VTS-functionaris“) – iš viso ne trumpesnis kaip 15 metų mokymas, įskaitant bent 3 metų aukštąjį profesinį mokymą („HBO“) arba tarpinį profesinį mokymą („MBO“), po kurio eina nacionaliniai ir regioniniai specializuoti kursai, kurių kiekvienus sudaro ne trumpesnis kaip 12 savaičių teorinis mokymas ir kurių kiekvieni pasibaigia egzaminu;

Rumunijoje – asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, turi atitinkamą jūrininko profesijos pažymėjimą (vidurinės mokyklos jūreivystės studijos), 24 mėnesius ėjo jūrininko pareigas jūroje plaukiojančiame laive, iš kurių ne mažiau kaip 12 mėnesių – paskutinius penkerius metus, baigė patvirtintą paaukštinimo į vykdomąsias pareigas kursą (7 dienų) arba turi atitinkamą jūrininko profesijos pažymėjimą (vidurinės mokyklos jūreivystės studijos) ar radijo operatoriaus, mobiliojo jūrų laivo atpažinimo techninio operatoriaus profesijos pažymėjimą, 24 mėnesius ėjo jūrininko ir radijo operatoriaus, mobiliojo jūrų laivo atpažinimo techninio operatoriaus ar Pasaulinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos – Galilėjo operatyvinės bendrovės (GMDSS – GOC) operatoriaus pareigas jūroje plaukiojančiame laive, baigė patvirtintą paaukštinimo į vykdomąsias pareigas kursą (7 dienų).

Jūrų žvejyba

Vokietijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos (ir kurias įgijusieji yra pripažinti pagal 1977 metų Torremolino konvenciją – 1977 metų Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų saugumo):

laivo kapitonas, gelmių žvejyba („Kapitän BG/Fischerei“);

laivo kapitonas, pakrančių žvejyba („Kapitän BK/Fischerei“);

tolimojo plaukiojimo laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („Nautischer Schiffsoffizier BGW/Fischerei“);

pakrančių laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („Nautischer Schiffsoffizier BKW/Fischerei“).

(Mokymo bendra trukmė – 14–18 metų, įskaitant 3 metų pagrindinio profesinio mokymo kursą ir vienerių metų tarnybą jūroje, po jo eina vienerių arba 2 metų specializuoto profesinio mokymo kursas, be to, tam tikrais atvejais įgyjama ir 2 metų navigacinio darbo patirtis).

Nyderlanduose

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

pirmasis kapitono padėjėjas (V mechanikas) („stuurman werktuigkundige V“);

(žvejybos laivo) IV mechanikas („werktuigkundige IV visvaart“);

(žvejybos laivo) IV pirmasis kapitono padėjėjas („stuurman IV visvaart“);

pirmasis kapitono padėjėjas (VI mechanikas) („stuurman werktuigkundige VI“).

(Mokymo trukmė – nuo 13 iki 15 metų, iš kurių bent 2 metus mokomasi specializuotoje profesinėje mokykloje, be to, įgyjama 12 mėnesių darbo patirtis).

v. kursai Techniniame sektoriuje

Čekijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

kvalifikuotas technikas, kvalifikuotas statybininkas („autorizovaný technik, autorizovaný stavitel“);

(Asmuo baigęs ne trumpesnį kaip 9 metų profesinį mokymą, susidedantį iš 4 metų techninio vidurinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu (vidurinės technikos mokyklos egzaminu), ir 5 metų profesinės praktikos, kuri baigiama pasirinktos profesinės veiklos statybos srities profesinės kvalifikacijos egzaminu (pagal aktą Nr. 50/1976 Sb. (statybos aktas) ir aktą Nr. 360/1992 Sb.)

geležinkelių transporto priemonės vairuotojas („Fyzická osoba řídící drážní vozidlo“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 12 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo, pasibaigiantys „maturitní zkouška“ egzaminu ir valstybiniu transporto priemonių varomosios jėgos egzaminu.)

kelių priežiūros technikas („Drážní revizní technik“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 12 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio mokymo vidurinėje mechanikos ar elektronikos mokykloje, pasibaigiantys „maturitní zkouška“ egzaminu.)

vairavimo instruktorius („Učitel autoškoly“);

(Asmuo, ne jaunesnis kaip 24 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, kur pagrindinis dėmesys – eismui ir mašinų įrangai, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu.)

valstybės technikas, atsakingas už motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą („Kontrolní technik STK“);

(Asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu, bei ne trumpesnės kaip 2 metų techninės praktikos; suinteresuotas asmuo privalo turėti vairuotojo pažymėjimą ir asmens neteistumo pažymą, būti baigęs specialų ne trumpesnį kaip 120 valandų valstybės technikų mokymą ir sėkmingai išlaikęs egzaminą.)

automobilių dujų išmetimo kontrolės mechanikas („Mechanik měření emisí“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 12 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pasibaigiantys „maturitní zkouška“ egzaminu; be to, pareiškėjas turi būti atlikęs ne trumpesnę kaip 3 metų techninę praktiką, baigęs specialų 8 valandų trukmės automobilių dujų išmetimo kontrolės mechanikų mokymą ir sėkmingai išlaikęs egzaminą.)

I klasės kapitonas („Kapitán I. třídy“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 15 metų, susidedantys iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 3 metų profesinio mokymo, pasibaigiantys „maturitní zkouška“ egzaminu ir tinkamumo pažymėjimu patvirtinamu egzaminu. Baigus šį profesinį mokymą, turi būti atliekama 4 metų profesinė praktika, kuri baigiama egzaminu.)

paminklų, kurie yra meno kūriniai, restauratorius („restaurátor památek, které jsou díly uměleckých řemesel“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 12 metų, jeigu restauravimo kursas apima visą vidurinį techninį mokymą arba 10 ar 12 metų susijusio kurso studijas ir įgyta 5 metų profesinė patirtis, jeigu visas vidurinis techninis mokymas baigiamas „maturitní zkouška“ egzaminu ar įgyta 8 metų profesinė patirtis, jeigu vidurinis techninis mokymasis baigiamas baigiamuoju amato egzaminu.)

meno darbų, kurie nėra paminklai, bet laikomi muziejų ir galerijų kolekcijose, bei kitų kultūros vertybių restauratorius („restaurátor děl výtvarných umění, která nejsou památkami a jsou uložena ve sbírkách muzeí a galerií, a ostatních předmětů kulturní hodnoty“);

(Asmuo baigęs 12 metų trukmės mokymo kursą ir įgijęs 5 metų profesinę patirtį, jeigu restauravimo kursas apima visą vidurinį techninį mokymą, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu.)

atliekų tvarkytojas („odpadový hospodář“);

(Šį mokymą sudaro kursai, ne trumpesni kaip 12 metų, susidedantys iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo, pasibaigiantys „maturitní zkouška“ egzaminu. Asmuo per pastaruosius 10 metų įgijęs bent 5 metų patirtį atliekų tvarkymo sektoriuje.)

sprogdinimų techninis vadovas („Technický vedoucí odstřelů“);

įgiję 2 metų patirtį dirbdami po žeme sprogdintojais (požeminiai darbai) ar vienerių metų patirtį dirbdami paviršiuje (paviršiaus darbai), įskaitant 6 mėnesių patirtį dirbant sprogdintojo padėjėju;

išėję 100 valandų teorinio ir praktinio mokymo kursą, kuris baigiamas atitinkamo rajono kasybos valdžios institucijos surengtu egzaminu;

įgiję 6 mėnesių ar ilgesnę profesinę didelių sprogdinimo darbų planavimo ir vykdymo patirtį;

išėję 32 valandų teorinio ir praktinio mokymo kursą, kuris baigiamas Čekijos kasybos valdžios institucijos surengtu egzaminu.)

Italijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

matininkas („geometra“);

žemės matininkas („perito agrario“).

(Įgijusieji šias profesijas yra baigę vidurinius technikos kursus, iš viso ne trumpesnius kaip 13 metų; jie susideda iš 8 metų privalomojo ugdymo, po kurio eina 5 metai vidurinio ugdymo, įskaitant 3 metų profesinį mokymą, kuris baigiasi technikos bakalauro egzaminu, be to: matininkai atlieka praktiką, trunkančią bent 2 metus profesiniame biure, arba įgyja 5 metų darbo patirtį; matininkai, išėję ne trumpesnį kaip 2 metų praktinį mokymą, po to laiko valstybinį egzaminą.)

Latvijoje

Mokymas, po kurio įgyjama ši profesija:

garvežio mašinisto padėjėjas („vilces līdzekļa vadītāja (mašīnista) palīgs“).

(Asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio mokymo; profesinis mokymas baigiamas specialiu darbdavio egzaminu; kompetentingos valdžios institucijos asmeniui 5 metams išduoda kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.)

Nyderlanduose

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

teismo antstolis („gerechtsdeurwaarder“);

dantų technikas („tandprotheticus“).

(Teismo antstolio (gerechtsdeurwaarder) mokymo bendra trukmė – 19 metų; mokymas susideda iš 8 metų privalomojo ugdymo, po kurio eina 8 metų vidurinis ugdymas, įskaitant 4 metų techninį mokymą, pasibaigiantį valstybiniu egzaminu; be to, 3 metų teorinis ir praktinis profesinis mokymas.

Dantų techniko (tandprotheticus) mokymo bendra trukmė – ne trumpiau kaip 15 metų dieninio mokymo ir 3 metai vakarinio ar neakivaizdinio mokymo; mokymas susideda iš 8 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų bendrojo vidurinio ugdymo, 3 metų profesinio mokymo, įskaitant teorinį ir praktinį mokymą dirbti dantų techniku, be to, 3 metų vakarinio ar neakivaizdinio mokymo dirbti dantų techniku, pasibaigiančio egzaminu).

Austrijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

miškininkas („Förster“);

techninis konsultantas („Technisches Büro“);

darbo jėgos nuomos specialistas („Überlassung von Arbeitskräften - Arbeitsleihe“);

įdarbinimo agentas („Arbeitsvermittlung“);

patarėjas investicijų klausimais („Vermögensberater“);

privatus tyrėjas („Berufsdetektiv“);

apsaugininkas („Bewachungsgewerbe“);

kilnojamojo turto agentas („Immobilienmakler“);

kilnojamojo turto valdytojas („Immobilienverwalter“);

statybos projektų organizatorius („Bauträger, Bauorganisator, Baubetreuer“);

inkasavimo specialistas („Inkassoinstitut“);

(Šį mokymą sudaro ne trumpesnės kaip 15 metų bendros trukmės mokymas ir rengimas, po 8 metų privalomojo mokymo apimantis ne trumpesnes kaip 5 metų vidurinio mokslo lygmens technikos ar komercijos studijas, kurios baigiasi techninės ar komercinės brandos egzaminu, po kurio reikia išeiti bent 2 metų mokymo ir rengimo darbo vietoje kursą, kuris baigiasi profesijos egzaminu.)

draudimo konsultantas („Berater in Versicherungsangelegenheiten“);

(Šį mokymą sudaro 15 metų bendros trukmės mokymas ir rengimas, įskaitant 6 metų mokymą pagal struktūrizuotą mokymo sistemą, dalijamą į 3 metų mokinystę, 3 metų profesinę praktiką ir mokymą, kuris baigiasi egzaminu.)

statybos planavimo ir techninio skaičiavimo meistras („Planender Baumeister“);

medienos apdailos planavimo ir techninio skaičiavimo meistras („Planender Zimmermeister“).

(Šį mokymą sudaro ne mažiau kaip 18 metų bendros trukmės mokymas ir rengimas, įskaitant ne trumpesnį kaip 9 metų profesinį rengimą, dalijamą į 4 metų vidurinio mokslo lygmens technikos studijas ir 5 metų profesinę praktiką ir rengimą, kurie baigiasi profesiniu egzaminu. Jį išlaikius suteikiama teisė dirbti pagal profesiją ir rengti mokinius, jeigu šis rengimas susijęs su teise planuoti pastatus, atlikti techninius skaičiavimus ir prižiūrėti statybą („Marijos Teresės privilegija“).)

komercijos buhalteris („Gewerblicher Buchhalter“) – pagal 1994 metų Prekybos, amatų ir pramonės įstatymą (Gewerbeordnung 1994);

nepriklausomas buhalteris („Selbständiger Buchhalter“) – pagal 1999 metų įstatymą „Dėl profesijų visuomeninės apskaitos srityje“ (Bundesgesetz über die Wirschaftstreuhandberufe 1999).

Lenkijoje

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių bendrąją techninę apžiūrą transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta przeprowadzający badania techniczne w stacji kontroli pojazdów o podstawowym zakresie badań“);

(Asmuo baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo transporto priemonių srityje, ir atlikęs 3 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 51 valandos pagrindinis transporto priemonių techninės apžiūros mokymo kursas ir išlaikomas kvalifikacinis egzaminas.)

diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą rajono transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta przeprowadzający badania techniczne pojazdu w okręgowej stacji kontroli pojazdów“);

(Asmuo baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo transporto priemonių srityje, ir atlikęs 4 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 51 valandos pagrindinis transporto priemonių techninės apžiūros mokymo kursas ir išlaikomas kvalifikacinis egzaminas.)

diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta wykonujący badania techniczne pojazdów w stacji kontroli pojazdów “);

(Asmuo baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo motorinių transporto priemonių srityje, ir atlikęs patvirtintą 4 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže arba baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo nesispecializuojant motorinių transporto priemonių srityje, ir atlikęs patvirtintą 8 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže. Praktikos metu išklausomas 113 valandų visas mokymo kursas, įskaitant pagrindinį ir specializuotą mokymą po kiekvieno etapo. Diagnozuotojų mokymo trukmė valandomis ir mokymo bendra apimtis atskirose srityse išsamiai reglamentuota 2002 m. lapkričio 28 d. Infrastruktūros ministro reglamente dėl išsamių reikalavimų, taikomų diagnozuotojams.

traukinio dispečeris („Dyżurny ruchu“);

(Asmuo baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo specializuojantis geležinkelių transporto srityje ir 45 dienų traukinių dispečerių rengimo kursų, ir išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, arba baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio profesinio mokymo specializuojantis geležinkelių transporto srityje ir 63 dienų traukinių dispečerių rengimo kursų, ir išlaikęs kvalifikacinį egzaminą.)

VI. Jungtinės didžiosios britanijos ir šiaurės airijos Karalystės kursai, prilyginami nacionalinėms profesinėms kvalifikacijoms arba Škotijos profesinei kvalifikacijai

Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:

kasyklos elektrotechnikas („mine electrical engineer“);

kasyklos inžinierius mechanikas („mine mechanical engineer“);

bendrosios praktikos gydytojas stomatologas („dental therapist“);

burnos higienistas („dental hygienist“);

optikos pardavėjas („dispensing optician“);

kasyklos pavaduotojas („mine deputy“);

nemokumo specialistas („insolvency practitioner“);

licencijuotas teisininkas, tvarkantis turto perdavimo reikalus („licensed conveyancer“);

krovininių (keleivinių) laivų pirmasis kapitono padėjėjas – neribota verslo sritis („first mate – freight/passenger ships – unrestricted“);

krovininių (keleivinių) laivų antrasis kapitono padėjėjas – neribota verslo sritis („second mate – freight/passenger ships – unrestricted“);

krovininių (keleivinių) laivų trečiasis kapitono padėjėjas – neribota verslo sritis („third mate – freight/passenger ships – unrestricted“);

krovininių (keleivinių) laivų denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas – neribota verslo sritis („deck officer – freght/passenger ships – unrestricted“);

krovininių (keleivinių) laivų inžinierius mechanikas – neribota prekybos sritis („engineer officer – freight/passenger ships – unlimited trading area“);

atestuotas techniškai kompetentingas atliekų tvarkymo specialistas („certified technically competent person in waste management“);

registruotas veterinarijos sanitaras.

(Taikoma, kai įgyjamos kvalifikacijos atitinka Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės nacionalinių profesinių kvalifikacijų 3 ir 4 lygius ir yra prilyginamos nacionalinėms profesinėms kvalifikacijoms (NPK) arba Škotijoje prilyginamos Škotijos profesinėms kvalifikacijoms. Lygiai apibrėžiami taip: 3 lygis: kompetencija imtis plataus spektro įvairių rūšių darbo veiklos, atliekamos įvairiomis, dažnai sudėtingomis ir neįprastomis sąlygomis. Čia svarbu atsakomybė ir savarankiškumas, nes dažnai reikia kontroliuoti kitus asmenis ir jiems vadovauti; 4 lygis: kompetencija imtis plataus spektro sudėtingos techninės arba profesinės darbo veiklos įvairiomis sąlygomis. Reikia itin didelės asmeninės atsakomybės ir savarankiškumo, nes dažnai atsakoma už kitų asmenų darbą ir išteklių paskirstymą.)

––––––––––––––––

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 499, 2007-05-16, Žin., 2007, Nr. 60-2316 (2007-05-31)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. GEGUŽĖS 3 D. NUTARIMO NR. 535 "DĖL AUKŠTOJO MOKSLO DIPLOMŲ, DIPLOMŲ, PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ, IŠDUOTŲ EUROPOS SĄJUNGOS, EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBĖSE AR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOJE, PRIPAŽINIMO NORINT DIRBTI PAGAL REGLAMENTUOJAMĄ PROFESIJĄ AR VERSTIS REGLAMENTUOJAMA PROFESINE VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATŲ IR TAM TIKROS STRUKTŪROS KURSŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušra Bodin (2007-05-31)

ausra.bodin@lrs.lt

[1]Nuo 1994 m. birželio 1 d. profesijos pavadinimas „Krankengymnast(in)“ pakeistas pavadinimu „Physiotherapeut(in)“. Nepaisant to, šie specialistai, įgiję diplomą iki tos dienos, jeigu nori, gali toliau vartoti ankstesnį pavadinimą „Krankengymnast(in)“.