Įstatymas skelbtas: Žin., 1996, Nr. 32-788
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
STATYBOS
ĮSTATYMAS
1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.:
Nr. IX-583, 2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus.
2. Šis Įstatymas netaikomas nustatant:
1) žemės gelmių naudojimo (kaip apibrėžta Žemės gelmių įstatyme) paskirties statinių reikalavimus, išskyrus nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;
2) nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų bei su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje;
3) naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus.
3. Įstatymas yra suderintas su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Statinio architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis.
2. Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną).
3. Ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
5. Nebaigtas statinys – statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti.
6. Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
7. Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.
8. Viešojo naudojimo pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas.
9. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
10. Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.
11. Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio, automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės).
12. Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintys pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.
13. Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.
14. Statinio statybos valdymas – statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu.
15. Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.
16. Statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius.
17. Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį; pastatyti esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18 dalį priskirta statinio rekonstravimui); atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį.
18. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.
19. Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą.
20. Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
21. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
22. Kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje.
23. Statybvietė – statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis). Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis; statinys – kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje.
24. Statybos sklypas – žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatytų ribų žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai.
25. Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (pažeminimas, paaukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas.
26. Statybiniai tyrinėjimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos teritorijos), statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytų inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų bei statomų) ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai bei kiti tyrimai; aplinkos, kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys, – taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai.
27. Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.
28. Statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas parengti statinio projektą.
29. Statinio projektavimo valdymas – statinio projektavimo organizavimo būdas, kai projektavimą ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio projektavimo valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio projektavimo valdytojo pagrindu.
30. Privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai; projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami); statinio projektavimo sąlygų sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentai.
31. Projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti.
32. Statinio projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas; savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai; planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais); aplinkos apsaugos institucijos nustatyti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai (tuo atveju, kai neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios institucijos leidimas naudoti gamtos išteklius); už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos išduotas laikinasis apsaugos reglamentas, kurio sąvoka apibrėžta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme; Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas saugomos teritorijos individualus apsaugos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme; kiti įstatymų nustatyti reikalavimai.
33. Statinio projektavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas.
34. Statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu – kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte – kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem atvejais nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai.
35. Statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte įgyvendinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti esminiai statinio reikalavimai, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.
36. Statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus.
37. Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta projekte sukurta statinio architektūra. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūra yra statinio projekto vykdymo priežiūros dalis.
38. Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra (nuo statinio statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.
39. Statybos valstybinė priežiūra – statinio projektavimo sąlygų rengimo, statinio projektavimo sąlygų sąvado ir kitų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų išdavimo, statinio projekto ekspertizės atlikimo ir patikrinimo savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje, statybos leidimo išdavimo procedūrų atitiktis teisės aktų nuostatoms, statybos vykdymo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio griovimo valstybinė priežiūra.
40. Statinio normatyvinė kokybė – statinio projekto, statybos darbų ir pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatytus reikalavimus.
41. Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).
42. Tyrinėtojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuriems atitinkamą tyrinėjimų sritį reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teisę atlikti šiuos tyrinėjimus.
44. Statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.
45. Statinio architektas – architektas, kuris yra konkretaus statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (arba) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas. Statinio architektu gali būti ir fizinių asmenų grupė.
46. Statinio projekto rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas rengia statinio projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia konkretaus statinio projektą, vadovaujamas kito šio projekto vadovo. Statinio projekto rengėju gali būti projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų grupė, sudaryta iš projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių.
47. Statinio projekto dalies rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas rengia statinio projekto dalį ir yra šios statinio projekto dalies vadovas arba vienas rengia statinio projekto dalį, vadovaujamas kito šios projekto dalies vadovo. Statinio projekto dalies rengėju gali būti ir fizinių asmenų grupė, sudaryta iš architektų ir statybos inžinierių.
48. Statinio projekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą, organizuojantis statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.
49. Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba.
50. Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja statybos darbams, kartu yra bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.
51. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.
52. Statinio statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.
53. Tiekėjas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuris (kuri) yra statybos produktų gamintojas (jo atstovas), platintojas, importuotojas, paslaugų organizatorius ir pan.
54. Normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas. Tai statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.
55. Normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai – dokumentai, kurie kitų įstatymų ar teisės aktų pagrindu nustato statinio apsaugos ir saugos, žmonių, kurie juo naudojasi, apsaugos ir saugos, statinio aplinkos apsaugos ir saugos reikalavimus pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas sritis, atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipą) ir jame planuojamą veiklą. Šie dokumentai taip pat nustato statinio paskirties reikalavimus: statinio matmenų (priklausančių nuo statinio paskirties) apskaičiavimo, funkcinių ryšių tarp statinio dalių (patalpų) ir statinių, technologinių ir energetikos įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų, technologijos ir energetikos procesų patikimumo, efektyvumo ir saugos; inžineriniais tinklais tiekiamų ir statinio inžinerinėse sistemose naudojamų vandens, nuotėkų, energijos nešiklių ir pan.; žemės ūkio melioracijos sistemų reguliuojamo dirvožemio drėgmės režimo ir agrotechnikos.
56. Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos – valstybės institucijos, turinčios valdymo įgaliojimus ir vykdančios įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nustatytą tam tikros srities veiklą ar atliekančios statybos darbų, kurie yra susiję su statinio saugos ir paskirties reikalavimais, valstybinę priežiūrą.
57. CE – ženklas, patvirtinantis, kad statybos produktas atitinka galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus.
58. Statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui įkonstruoti, įmontuoti, įdėti ar instaliuoti į pastatą ar inžinerinį statinį.
59. Techninis liudijimas – bet kuris dokumentas, patvirtinantis statybos produkto tinkamumo naudoti techninį įvertinimą pagal statinio, kuriame numatoma šį produktą naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius statybos produkto reikalavimus.
60. Techninė specifikacija – dokumentas (dokumento dalis), kuriame pateiktus techninius reikalavimus turi atitikti apibūdinamas produktas, procesas ar paslauga. Statybos produktų techninės specifikacijos yra standartai ir techniniai liudijimai.
61. Statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos.
62. Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.
63. Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – nepriklausomos nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų inžinerinės sistemos (nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis), užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.
64. Technologinės inžinerinės sistemos – gamybinės paskirties sistemos statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) bei informacijos, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių atliekų šalinimo, krovininių liftų bei kitos sistemos.
65. Komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai, skirti miesto, miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su bendrais tinklų maitinimo šaltiniais.
66. Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.
67. Įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti.
68. Laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.).
69. Paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų.
70. Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius aspektus: projektavimo, statybos, naudojimo bei naudojamo statinio draudimo išlaidas, išlaidas naudojimo sutrikimams išvengti; statinio griūties riziką ir pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo, techninio aptarnavimo, priežiūros bei remonto išlaidas.
71. Savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.
72. Statinio naudojimas – esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti.
73. Statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.
74. Statinio priežiūra – šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma vykdant statinio techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą.
75. Statinio techninė priežiūra – statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.
76. Statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
77. Statinio paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
78. Statinio techninis prižiūrėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, šio Įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytais pagrindais ir pagal to paties straipsnio 3 dalies nustatytus reikalavimus atliekantis statinio techninę priežiūrą.
79. Architektūra – funkcinis erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, kraštovaizdžio ir teritorijų planavimo objektų formavimas.
80. Architektas – fizinis asmuo, turintis dokumentus, suteikiančius teisę verstis architekto veikla naudojantis architekto profesine kvalifikacija, įsisteigimo bei paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos Lietuvoje. Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje, pripažįstami Lietuvos Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia architekto profesinę kvalifikaciją ir teisę verstis architekto veikla toje valstybėje ir ar atitinka Lietuvos Respublikoje šiai veiklai keliamus reikalavimus.
81. Architekto veikla – veikla, kuri vykdoma turint architekto profesinę kvalifikaciją.
82. Statybos inžinierius – fizinis asmuo, turintis dokumentus, suteikiančius teisę verstis statybos inžinieriaus veikla naudojantis inžinieriaus profesine kvalifikacija, įsisteigimo bei paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos Lietuvos Respublikoje. Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje, pripažįstami Lietuvos Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia statybos inžinieriaus profesinę kvalifikaciją ir teisę verstis statybos inžinieriaus veikla toje valstybėje ir ar atitinka Lietuvos Respublikoje šiai veiklai keliamus reikalavimus. Sąvoka „statybos inžinierius“ taikoma inžinieriui, kurio išsilavinimas suteikia profesinę kvalifikaciją, reikalingą užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.
83. Statybos inžinieriaus veikla – veikla, kuri vykdoma turint statybos inžinieriaus profesinę kvalifikaciją.
84. Kita užsienio organizacija – užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus.
85. Statybinės atliekos – atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu.
86. Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.
87. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.
88. Ekspertizės rangovas – juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys šio Įstatymo nustatytą teisę atlikti projekto ar statinio ekspertizę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1269, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
Nr. X-404, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
3 straipsnis. Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas
1. Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
2. Ši teisė įgyvendinama, kai:
1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;
2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą;
3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.
3. Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
4 straipsnis. Esminiai statinio reikalavimai
1. Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus:
1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos);
2) gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti;
3) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės;
4) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos;
5) apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis;
6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).
2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustato pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai.
3. Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį ir jų gyvavimo trukmė (atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jie pastatyti, klimato sąlygas ir naudojimo paskirtį) nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
5 straipsnis. Esminiai statinio architektūros reikalavimai
Statinio architektūra turi būti tokia, kad:
1) neprieštarautų statinio esminiams reikalavimams, išdėstytiems šio Įstatymo 4 straipsnyje;
2) statinys derėtų prie kraštovaizdžio;
3) atitiktų savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade nustatytus architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, normatyvinius statybos techninius ir normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus;
4) atitiktų statinio paskirtį;
5) neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių inžinerinių sistemų reikalavimams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)
6 straipsnis. Aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita
apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga
1. Atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti bei statinį naudojant ir prižiūrint, be šio Įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais:
1) aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;
2) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą;
3) gaisrinę saugą;
4) sveikatos apsaugą ir visuomenės sveikatos priežiūrą;
5) darbuotojų saugą ir sveikatą, visuomenės sveikatos saugą;
6) branduolinę saugą ir energetikos objektų, įrenginių techninę saugą;
7) potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą;
8) statinio priežiūrą.
2. Normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.
3. Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specifiniams invalidų poreikiams, vadovaujantis Invalidų socialinės integracijos įstatymu.
4. Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra:
1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas;
2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves;
3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais;
4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas;
5) gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas;
6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės;
7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas;
8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
STATYBOS TECHNINIS NORMAVIMAS
7 straipsnis. Statybos techninio normavimo pagrindiniai principai
Nacionalinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kurių narė Lietuva yra, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams.
8 straipsnis. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema
1. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra:
1) statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objektams – šios institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles;
2) statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės – ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių asmenų dokumentai, kurie nurodo statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdus ir metodus;
3) pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai;
4) techniniai liudijimai – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos produktų tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai. Jie rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar Europos standartų arba kai neplanuojama šių standartų rengti;
5) metodiniai nurodymai, rekomendacijos – projektavimo ir statybos įmonių, mokslo ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus.
2. Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis Įstatymas.
3. Statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, liudijimus taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms šalims.
4. Į statybos techninius reglamentus taip pat įrašomi normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai, nurodyti šio Įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje, išreiškiant juos techniniais parametrais arba nuorodomis į normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus.
5. Normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką (išskyrus statyboje taikomus Lietuvos standartus) nustato Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus tvirtina juos parengusi pagal kompetenciją valstybės institucija, suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pavesta tvirtinti statybos techninius reglamentus. Normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymą tarp valstybės institucijų nustato Vyriausybė.
6. Statybos techniniai reglamentai rengiami valstybės biudžeto lėšomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
1. Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi (jei neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams) perimti tarptautinių ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jie įteisinami kaip Lietuvos Respublikos normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
2. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų tiesioginio taikymo, neperėmus jų Lietuvos Respublikos normatyviniais statybos techniniais dokumentais, Lietuvos Respublikoje tvarką šiais atvejais:
1) kai reikia nustatyti Lietuvos Respublikoje retai pasitaikančių statinių techninius reikalavimus ir todėl netikslinga rengti normatyvinius statybos techninius dokumentus;
2) kai dėl investicijų į statybą panaudojimo trumpų terminų nėra galimybės perimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų normatyvinių statybos techninių dokumentų;
3) kai Lietuvos Respublikoje nėra kai kurių paskirčių statinių techninius reikalavimus nustatančių normatyvinių statybos techninių dokumentų – iki tų dokumentų parengimo ir patvirtinimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINĖS SRITYS
10 straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys
1. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys:
1) statybiniai tyrinėjimai;
2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;
3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;
4) statybos darbai;
5) statinio statybos techninė priežiūra.
2. Statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto ekspertizės dalies vadovas, statinio ekspertizės vadovas. Šių vadovų pareigas pagal savo profesinę kvalifikaciją gali eiti architektas ar statybos inžinierius. Vadovų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
3. Eiti ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Atestavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Šio straipsnio 3 dalies reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams, jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę eiti šių vadovų pareigas, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.
5. Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ir teises nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
6. Architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
7. Statybos inžinieriaus diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
8. Užsienio šalyse architektams išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
9. Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
10. Jeigu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų skyrimo (samdymo) tvarkos šis Įstatymas nenustato, ją nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
STATYBOS DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS
11 straipsnis. Statybos dalyviai
1. Statybos dalyviai yra:
1) statytojas (užsakovas);
2) tyrinėtojas;
3) statinio projektuotojas;
4) rangovas;
5) statinio statybos techninis prižiūrėtojas;
6) tiekėjas.
2. Statybos dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip projektavimo organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.
12 straipsnis. Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės
1. Statytojas (užsakovas) privalo:
1) pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus;
2) organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos atlikti;
3) turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą;
5) organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;
6) organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo iniciatyva;
7) užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas;
8) nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu naudoti;
9) sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus;
10) kai statyba vykdoma ūkio būdu, leisti viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnams bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus), minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus;
11) tuo atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai; statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.
2. Statytojas (užsakovas) turi teisę:
1) pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams; paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui;
2) pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;
3) pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus, statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams, kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
3. Statytojas (užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
4. Statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
13 straipsnis. Teisė būti tyrinėtoju. Tyrinėtojo pareigos ir teisės
1. Statybinius tyrinėjimus atlikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) statybinius inžinerinius geodezinius tyrinėjimus –
įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai
asmenys, kitos užsienio organizacijos;
2) statybinius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus – įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos;
3) esamų statinių tyrimus (konstrukcijų, statinio inžinerinių sistemų tyrimus, matavimus) – fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje;
4) kitus tyrimus (aplinkos, kraštovaizdžio, higieninius, archeologinius, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kt.) – kituose šiuos tyrimus reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos.
2. Tyrinėtojas privalo:
1) atlikti tyrinėjimus pagal tyrinėjimų užduotį bei normatyvinius tyrinėjimų dokumentus ir pateikti tyrinėjimų rezultatus tyrinėjimų užsakovui;
2) atliekant tyrinėjimų darbus, laikytis saugos taisyklių.
3. Tyrinėtojas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
4. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą tyrinėtojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
14 straipsnis. Teisė būti statinio projektuotoju. Statinio projektuotojo pareigos ir teisės
1. Būti statinio projektuotoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
2) Lietuvos Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija;
3) užsienio valstybėje
įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija (tarp
jų – statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir
studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo
šalyje užsiimti projektavimu, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus,
kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje
pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio
valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,
kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar
tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.
4) architektas ar statybos inžinierius.
2. Rengti ypatingų statinių projektus turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą. Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms (šių valstybių), jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti analogiškų statinių projektavimo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Teisė projektuoti branduolinės energetikos objektus suteikiama Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.
3. Vadovauti ypatingų statinių projektams (eiti statinio projekto ir statinio projekto dalių vadovų pareigas) turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalių nustatytus reikalavimus.
4. Ypatingo statinio projektą rengiantys fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, nurodyti 14 straipsnio 2 dalyje, atestuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos nustatytus reikalavimus.
5. Statinio projektuotojas privalo:
1) statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą;
2) vadovaudamasis šio Įstatymo nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą;
3) pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;
4) pataisyti statinio projektą pagal statytojo (užsakovo) pastabas, jei jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams;
5) pataisyti statinio projektą pagal projekto ekspertizės akto privalomas pastabas;
6) pataisyti statinio projektą pagal Nuolatinės statybos komisijos protokolą;
7) statytojo (užsakovo) užsakymu pagal sutartį atlikti statinio projekto įgyvendinimo priežiūrą;
8) dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti.
6. Statinio projektuotojas turi teisę:
1) įgalioti statinio projekto rengėjus (kai tai susiję su jų pareigomis) projektavimo ir statybos metu statybvietėje patikrinti, kaip laikomasi statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą;
2) jeigu statybos darbai atliekami pažeidžiant statinio projektą arba nustatoma avarijos grėsmė, iš rangovo (jei statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojo (jei statyba vykdoma ūkio būdu) reikalauti šiuos darbus sustabdyti ir pranešti apie tai viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą;
3) atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties parengto statinio projekto ir pagal jį pastatyto ar statomo statinio ekspertizę.
7. Projektuotojas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
8. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą projektuotojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1269, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
15 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės
1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
2) užsienio
valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kuri pagal
šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statyba, pateikusi
šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje
sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo
panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios,
– kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;
3) statybos inžinierius.
2. Vykdyti ypatingų statinių statybą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems statiniams statyti. Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms (šių valstybių), jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti analogiškų statinių statybos veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Teisė statyti bei rekonstruoti branduolinės energetikos objektus suteikiama Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.
3. Vadovauti ypatingų statinių statybai (eiti statinio statybos vadovo ir statinio specialiųjų darbų vadovo pareigas) turi teisę statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.
4. Ypatingą statinį statantys fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, nurodyti 15 straipsnio 2 dalyje, atestuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos nustatytus reikalavimus.
5. Rangovas privalo:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą;
2) pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė);
3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;
4) įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą statinį, išskyrus atvejus, kai statomi nesudėtingi statiniai ar atliekamas statinio paprastasis remontas;
5) užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;
6) įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jei šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti konstrukcijų tyrimus bei atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus;
7) dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti;
8) leisti viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) bei minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus.
6. Rangovas turi teisę:
1) konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis;
2) gauti iš statytojo (užsakovo) šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą; statinio tyrimų dokumentus; statinio projektą; statinio projektavimo sąlygų sąvadą; statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei informaciją, reikalingus rangos sutarties sąlygoms vykdyti;
3) atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę.
7. Jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo nustatytas rangovo pareigas ir teises. Šiuo atveju statytojas, jei jis yra fizinis asmuo (turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą) ir stato nesudėtingą statinį savo ar savo šeimos narių reikmėms, gali neturėti verslo liudijimo.
8. Rangovas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
9. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą rangovas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1269, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
16 straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės
1. Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo:
1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai;
2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;
3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas;
4) kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti;
5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją (specialiųjų statybos darbų) statinio statybos techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.
3. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas:
1) pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų bei įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus;
2) pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus;
3) ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus.
4. Jei rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą, ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus.
5. Jei statinys ar statinio statybos darbai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai, statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę pats sustabdyti statybą ir kreiptis į viešojo administravimo subjektą, atliekantį statybos valstybinę priežiūrą, kad šis priimtų sprendimą, patvirtinantį ar atšaukiantį techninio prižiūrėtojo reikalavimą.
6. Statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
7. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
8. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos techninis prižiūrėtojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
17 straipsnis. Teisė būti statinio projektavimo valdytoju ir statinio statybos valdytoju.
teisės
1. Būti statinio projektavimo valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;
2) užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimo valdymo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;
3) architektas ar statybos inžinierius. Tuo atveju, kai jis pagal užsienio valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimo valdymo veikla, jis turi pateikti šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.
2. Būti statinio statybos valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;
2) užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio statybos valdymo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;
3) statybos inžinierius. Tuo atveju, kai jis pagal užsienio valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio statybos valdymo veikla, jis turi pateikti šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.
3. Jei fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, jis (ji) gali verstis ir statinio projektavimo valdymo, ir statinio statybos valdymo veikla.
4. Statinio projektavimo valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybinių tyrinėjimų, statinio projektavimo, statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.
5. Statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.
6. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų, kurias statytojas (užsakovas) kaip įgaliotojas pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui, nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statinio projektavimo valdytojas ir statinio statybos valdytojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
18 straipsnis. Statybos produktų tiekėjo pareigos ir teisės
1. Statybos produktų tiekėju turi teisę būti:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;
2) užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija;
3) fizinis asmuo.
2. Statybos produktų tiekėjas privalo tiekti saugius ir tinkamus naudoti pagal paskirtį statybos produktus. Produktas laikomas tinkamu naudoti, jeigu jis atitinka Produktų saugos įstatymo nustatytus reikalavimus.
3. Kiekvienas statybos produktas, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės, iš valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, arba iš Turkijos, gali būti be apribojimų tiekiamas į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu jis buvo pagamintas Europos Sąjungos valstybėje narėje, valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, arba Turkijoje, teisėtais būdais arba teisėtai importuotas į šias valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti į rinką toje valstybėje. Laisvo statybos produkto judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis jo apsaugos lygis arba visuomenės dorovės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.
4. Statybos produktų tiekėjas (gamintojas arba jo atstovas) turi atlikti atitikties įvertinimo veiksmus ir kartu su produktu pateikti tai įrodančius dokumentus ir techninę informaciją apie produkto paskirtį bei naudojimo ypatybes.
5. Statybos produktų tiekėjas gali tiekti į Lietuvos ir bendrą Europos Sąjungos rinką statybos produktus, atitinkančius šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytus reikalavimus ir paženklintus „CE“ ženklu ir (arba) kitais Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatytais ženklais.
6. Statybos produktų tiekėjas neturi teisės ženklinti tiekiamų produktų ar jų pakuočių jokiais kitais klaidinančiais ženklais, kurie panašūs į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atitikties ženklus.
7. Statybos produktų tiekėjas turi atsižvelgti ir į kitų įstatymų reikalavimus statybos produktams, jei tokie yra nustatyti.
8. Statybos produktų tiekėjas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios atitinka tiekėjo teises ir pareigas, numatytas Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
9. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos produktų tiekėjas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
STATYBINIAI TYRINĖJIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS
19 straipsnis. Statybiniai tyrinėjimai
1. Statybiniai tyrinėjimai atliekami vadovaujantis:
1) tyrinėjimų užsakovo – statytojo (užsakovo), projektuotojo ar rangovo – patvirtinta tyrinėjimų užduotimi ir tyrinėjimų darbų rangos sutartimi;
2) įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais, Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrinėjimų normatyviniais dokumentais.
2. Tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (kai vykdant statybos darbus paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).
3. Tyrinėtojas privalo pateikti tyrinėjimų užsakovui tyrinėjimų dokumentus. Jų turinį pagal kiekvieną tyrinėjimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.
20 straipsnis. Statinio projektas. Statinio projektavimo sąlygos
1. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis:
1) šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais;
2) privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu).
2. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir:
2) žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
3) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai;
4) daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis;
5) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami).
3. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs šio straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti (pagal kompetenciją):
1) inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams;
2) aplinkos apsaugos institucijai;
3) už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektui rengti);
4) už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti);
5) kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų.
4. Projektavimo sąlygos parengiamos per 10 darbo dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) paraiškos gavimo. Per tą patį laiką projektavimo sąlygas, priklausančias savivaldybės kompetencijai, parengia savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).
5. Projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 darbo dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 darbo dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas.
6. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalo nustatyti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir jų laikytis. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjus – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus (iš nustatančiųjų statinio projektavimo sąlygas), todėl į projektavimo sąlygų sąvadą įrašomos visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų, galinčių teikti statytojui (užsakovui) paslaugas, nustatytos projektavimo sąlygos. Statytojas (užsakovas) taip pat gali pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar pasistatys vietinius, jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus.
7. Projektavimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkai ar naudotojai. Jei būtina nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis. Joje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą). Ši sutartis pridedama prie statinio projekto.
8. Valstybės rezervo materialiniams ištekliams saugoti skirto statinio projektavimo sąlygos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti saugomų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kokybę, saugumą bei panaudojimo galimybes.
9. Vyriausybės įgaliota institucija (kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų atveju – kartu su už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija), gavusi statytojo (užsakovo) prašymą ar statinio saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų teikimą (bet ne vėliau kaip iki statybos leidimo išdavimo) ir nustačiusi, kad statinio projektavimo sąlygos neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pareikalauti, kad savivaldybės administracijos direktorius (suderinęs pagal kompetenciją su projektavimo sąlygas nustačiusiais inžinerinių tinklų savininkais ar naudotojais ir statinio saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijomis) ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalavimo panaikintų ar pakeistų statinio projektavimo sąlygas (išduotų statytojui (užsakovui) pakeistą patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą) arba praneštų Vyriausybės įgaliotai institucijai ir statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių atsisakoma statinio projektavimo sąlygas panaikinti ar pakeisti. Jeigu savivaldybės administracijos direktorius atsisako panaikinti ar pakeisti statinio projektavimo sąlygas, ginčas sprendžiamas teisme statytojo (užsakovo) ar Vyriausybės įgaliotos institucijos (kai tai susiję su valstybės interesais) iniciatyva.
10. Statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo minėtas leidimas nebuvo išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš naujo (projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos).
11. Nesudėtingo statinio, kuriam statybos leidimas neprivalomas, statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja 3 metus. Šiam terminui pasibaigus, jei statyba nepradėta, projektavimo sąlygų sąvadas tvirtinamas iš naujo.
12. Už statinio projektavimo sąlygų parengimą šio Įstatymo nustatytais terminais ir jų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako jas parengę inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (naudotojai) ir institucijos, taip pat savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) Civilinio kodekso ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
13. Statinio projektą projektuotojo pavedimu rengia statinio projekto rengėjas.
14. Jeigu rengiant statinio projektą nėra galimybės įgyvendinti normatyvinių statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų kai kurių nuostatų, statinio projekte turi būti numatytos techninės priemonės šiems trūkumams kompensuoti. Projektuotojas kartu su statytoju (užsakovu) iki statybos leidimo gavimo turi raštu pateikti institucijoms, patvirtinusioms šiuos normatyvinius dokumentus, statinio projekto sprendinius, nurodydami minėtas technines priemones, ir per 7 dienas gauti šių institucijų raštišką pritarimą (arba motyvuotą nepritarimą) jas vykdyti.
15. Privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų ir statinio projekto rengimo tvarką bei sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai vyksta kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinių statyba kultūros paveldo objektų teritorijose, – ši institucija kartu su Kultūros ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
21 straipsnis. Statinio projekto architektūriniai sprendiniai. Statinio architektas
1. Visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik dėl tų statinių priežiūros (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų projekto dalių, yra privaloma projekto architektūrinė dalis.
2. Statinio architektas gyvenamojo pastato ar viešojo naudojimo pastato projektavimo atveju kartu yra statinio projekto vadovas. Projektuodamas kitos paskirties statinį, statinio projekto architektas yra statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, pavaldus (techniniais klausimais) statinio projekto vadovui.
3. Atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinami tik tie architektūriniai sprendiniai, kuriuos reglamentuoja normatyviniai statybos techniniai dokumentai ir projekto rengimo privalomieji dokumentai.
4. Statinio architektas, rengdamas statinio projekto architektūrinę dalį, privalo vadovautis šio Įstatymo 5 straipsniu.
22 straipsnis. Ypatingo statinio projekto ir statinio, įrašyto į Valstybės investicijų
programą, projekto tvirtinimas
1. Ypatingo statinio projektas ar statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą, projektas iki gaunant statybos leidimą turi būti statytojo (užsakovo) patvirtintas (tik esant projektų ekspertizės išvadoms, kad galima projektą tvirtinti).
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų projektų tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
STATYBOS LEIDIMAS. STATINIO PRIPAŽINIMAS TINKAMU NAUDOTI
23 straipsnis. Statybos leidimas
1. Statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus:
1) nesudėtingų statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;
2) statinio paprastąjį remontą. Atvejus, kuriais statybos leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje yra privalomas, nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Atvejus, kuriems statybos leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus yra privalomas, nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija.
3. Leidimas statyti ar rekonstruoti branduolinės energetikos objektą išduodamas Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Leidimas statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Statybos leidimą išduoda:
1) statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas (užsakovas) yra savivaldybė, statiniui, skirtam krašto apsaugos reikmėms (įrašytam į Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą) – apskrities viršininko administracija;
2) kitam bet kuriam statiniui – savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).
6. Kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti:
1) nustatytos formos prašymą;
2) dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose;
3) sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti;
4) statinio projektą;
5) statinio projekto ekspertizės išvadas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma);
6) statinio projekto patvirtinimo dokumentą (kai projektą tvirtinti privaloma);
7) atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (kai tai privaloma) pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą;
8) dokumentą dėl statinio statybos techninės priežiūros vadovo paskyrimo (kai techninė priežiūra yra privaloma);
9) statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas). Šio pažymėjimo nereikia dėl statinių, kurie negali būti atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai ir neatlikti jų kadastriniai matavimai bei teisinė registracija, – tokiais atvejais pateikiami statinio nuosavybės teisę arba kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat turimi statinio planai, brėžiniai, schemos ir pan.
7. Kad gautų statybos leidimą tik statinį griauti, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti:
2) dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose;
3) įstatymų nustatyta tvarka priimtą sprendimą nugriauti statinį, priklausantį valstybės, savivaldybės ar kito juridinio asmens nuosavybei;
4) statinio griovimo technologijos aprašymą; ypatingo statinio atveju – griovimo projektą;
5) statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (tik statinio, kuris buvo pripažintas tinkamu naudoti, atveju; kai griaunamas statinys nepripažintas tinkamu naudoti ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pateikiamas jo turtinę priklausomybę liudijantis dokumentas).
8. Kad gautų statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos (išskyrus griovimą) leidimą ar tik statybos leidimą statinį griauti, šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytus dokumentus statytojas (užsakovas) pateikia tiesiai apskrities viršininko administracijai.
9. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundus Nuolatinės statybos komisijos sprendimą neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo, atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai, įeinantys į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, nepritarė statybos leidimo išdavimui.
10. Nuolatinę statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir statinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais klausimais. Komisijos pavyzdinius nuostatus parengia Vyriausybės įgaliota institucija.
11. Kai statybos leidimą išduoda apskrities viršininko administracija, jai savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo per 10 dienų nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, gavimo perduoti Nuolatinės statybos komisijos protokolą. Šis protokolas tvirtinamas savivaldybės tarybos patvirtintų šios komisijos nuostatų nustatyta tvarka.
12. Statybos leidimą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) išduoda ne vėliau kaip per 10 dienų (ypatingo statinio statybos leidimą – per 15 dienų) nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo, o apskrities viršininko administracija – per 7 dienas nuo Nuolatinės statybos komisijos protokolo gavimo.
13. Statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą apskrities viršininko administracija išduoda Vyriausybės nustatyta tvarka.
14. Jei statybos leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), jis per 3 dienas nuo šio leidimo išdavimo leidimo kopiją pateikia apskrities viršininko administracijai. Kai išduodamas leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ar statyti statinius kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo kopija taip pat perduodama už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai. Kai išduodamas statybos leidimas statiniui saugomoje teritorijoje, leidimo kopija perduodama saugomos teritorijos administracijai. Visais atvejais leidimo kopija nustatyta tvarka perduodama nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.
15. Statybos leidime nurodomi kiekvieno statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyti techniniai rodikliai ir naudojimo paskirtis. Statybos leidimas statyti naujus statinius, rekonstruoti esamus statinius ar atlikti kapitalinį remontą, griauti esamus statinius, atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus tiek statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms) statytojo (užsakovo) prašymu gali būti išduodamas:
1) dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte;
2) dėl vieno ar kelių statinių iš suprojektuotų viename statinio projekte.
16. Jei statybos leidimas neišduodamas, valstybinio administravimo subjektas, kuriam pavesta išduoti šį leidimą, per 10 dienų nuo statytojo (užsakovo) dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo praneša apie tai raštu statytojui (užsakovui), nurodydamas konkrečias leidimo neišdavimo priežastis. Jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas (užsakovas) turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu praneša statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios. Leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas privalo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Atsisakymą išduoti statybos leidimą statytojas (užsakovas) gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
17. Statybos leidimas galioja 10 metų (statyti laikiną statinį – iki leidime nurodyto laiko, kuris priklauso nuo statinio naudojimo paskirties), o leidimas griauti – 3 metus.
18. Statybos leidimas netenka galios:
1) kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės poreikiams;
2) teismo sprendimu;
3) jei nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Iki šių terminų pabaigos statybos leidimas gali būti pratęstas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta supaprastinta tvarka. Statytojas (užsakovas), šiems terminams pasibaigus norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią instituciją dėl naujo statybos leidimo išdavimo.
19. Apskrities viršininko administracija arba Vyriausybės atstovas, arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos turi teisę sustabdyti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo, jei šie viešojo administravimo subjektai kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo. Apskrities viršininko administracijos išduoto statybos leidimo galiojimą ta pačia tvarka turi teisę sustabdyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos.
20. Statybos leidimas statinį griauti netenka galios šio straipsnio 18 dalies nurodytais atvejais, taip pat jei per 3 metus nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo nugriautas. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti ar tęsti statinio griovimą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl šio leidimo pratęsimo.
21. Statybos leidimo išdavimo procedūrai reikalingų dokumentų formas nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o statybos leidimo atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus arba statyti statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje išdavimo procedūrai – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija.
22. Statybos leidimų apskaitą, sąrašą ir statistikos atskaitomybę tvarko apskrities viršininko administracija, o statybos leidimų atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus – ir už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija. Apskaitos ir sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Leidimų statyti ar rekonstruoti branduolinės energetikos objektus apskaita ir sąrašas tvarkomas Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.
23. Už statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako Nuolatinės statybos komisijos nariai ar statybos leidimą išdavęs asmuo. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
24. Statinio statyba be statybos leidimo, kai jis šio Įstatymo nustatytais atvejais yra privalomas, draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1018, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)
Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30), atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13
Nr. X-136, 2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
24 straipsnis. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti
1. Pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka.
2. Pastatytų, rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ypatingų statinių su potencialiai pavojingais įrenginiais pripažinimo tinkamais naudoti tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su Vyriausybės paskirta institucija, atsakinga už atitinkamų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros kontrolę, o kai atliekami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinio statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija; branduolinės energetikos objektų pripažinimo tinkamais naudoti tvarką ir reikalavimus nustato Branduolinės energijos įstatymas.
3. Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.
4. Pripažintino tinkamu naudoti statinio kadastriniai matavimai atliekami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
Nr. X-1009, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8
STATINIO AVARIJA
25 straipsnis. Statinio avarija
1. Statinio avarija (toliau – avarija) yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose. Įrenginių avarijos sąvoką apibrėžia konkrečių įrenginių reikalavimus nustatančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.
2. Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant, statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio būdu – statytojas (užsakovas), o kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas:
1) organizuoti ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims;
2) imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;
3) pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jei yra nukentėjusių žmonių;
4) užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio, galinčio trukdyti tirti avarijos priežastis;
5) pranešti apie avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), apskrities viršininko administracijai, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui. Jeigu avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apie avariją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai, o jeigu įvyksta avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai;
6) jei statinio avarija įvyko dėl energetikos ar potencialiai pavojingų įrenginių avarijos arba jei dėl statinio avarijos buvo pažeisti šie įrenginiai, taip pat apie tai pranešti atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms, o branduolinės energetikos objektų avarijos atveju – taip pat Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;
7) aprašyti statinio būklę po avarijos, statinio pakitimus ir jų atsiradimo vietas.
3. Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (avarijos, susijusios su įrenginiais, – valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
STATYBOS VALSTYBINIS VALDYMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA
26 straipsnis. Statybos valstybinis valdymas
Statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė.
27 straipsnis. Statybos valstybinė priežiūra
1. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:
1) apskrities lygiu – apskrities viršininko administracija;
2) valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos.
2. Branduolinės energetikos objektų statybos valstybinė priežiūra atliekama Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.
3. Apskrities viršininko administracija pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalis atlieka visų statinių statybos valstybinę priežiūrą.
4. Apskrities viršininko administracija privalo tikrinti:
1) ar statinio projektavimo sąlygų sąvado ir kitų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų išdavimo, statinio projekto ekspertizės atlikimo ir patikrinimo savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje bei statybos leidimo išdavimo procedūros ir terminai atitinka teisės aktų nuostatas; ar nevykdoma savavališka statinio statyba; ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai;
2) ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia: žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų; teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi); trečiųjų asmenų pagrįstų interesų; statinio projektavimo sąlygų sąvado;
3) ar statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai atitinka šio Įstatymo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus atestavimo kvalifikacinius reikalavimus;
4) ar atliekama statinio statybos techninė priežiūra ir statinio projekto vykdymo priežiūra (kai jos privalomos) ir ar rangovas (kai statyba vykdoma rangos būdu) laikosi šių priežiūrų vadovų į statybos darbų žurnalą įrašytų reikalavimų; ar statybos darbų vykdymo dokumentai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus reikalavimus;
5) ar statinio laikančiosios konstrukcijos statomos ir montuojamos iš statybos produktų, turinčių atitikties dokumentus.
5. Apskrities viršininko administracijos atstovas dalyvauja statinį pripažįstant tinkamu naudoti.
6. Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytą kompetenciją turi teisę:
1) sustabdyti statinio statybą šio Įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;
2) kai tai susiję su pareigomis, netrukdomi patekti į statybvietes, statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, juose esančius butus ir reikalauti iš statybos dalyvių pateikti visus statybos dokumentus;
3) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui;
4) Civilinio kodekso nustatytais atvejais kreiptis į teismą dėl civilinių bylų iškėlimo, kad būtų atlyginta valstybei padaryta žala dėl įstatymų nuostatų, kitų teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimo;
5) atstovauti teisme institucijai pagal įgaliojimą;
6) jeigu statyba nėra savavališka, įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo dalį);
7) tikrinti, ar statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo veikla atitinka įstatymus, kitus teisės aktus bei normatyvinius statybos techninius dokumentus ir, jeigu yra pažeidimų, – taikyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas poveikio priemones;
8) reikalauti ir gauti iš statybos dalyvių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, dokumentų nuorašus ir kitą informaciją apie jų veiklą statyboje;
9) kreiptis į policiją, kai statybos dalyviai neleidžia statybos valstybinės priežiūros pareigūnams atlikti tarnybinių funkcijų;
10) sustabdyti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) neteisėtai išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo;
11) jeigu statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo bet kurio šios dalies 6 punkte nurodyto įpareigojimo, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo statytojui per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (jo dalį).
7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos, vadovaudamasi šio straipsnio 6 dalyje nurodytomis teisėmis, atlieka šią statybos valstybinę priežiūrą:
1) metodiškai vadovauja apskrities viršininko administracijos struktūriniam padaliniui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą, tikrina, ar ši priežiūra atitinka šį Įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus, ir patikrinimo išvadas teikia apskrities viršininkui;
2) pagal šio straipsnio 4 dalies reikalavimus atrankos būdu tikrina bet kurio Lietuvos Respublikoje statomo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių subjektų ir statybos dalyvių veiklą, viešai skelbia tikrinimo išvadas ir rekomendacijas pašalinti nustatytus pažeidimus bei trūkumus (jei jų yra);
3) atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir ekspertizės įmonių atliktos statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus;
4) sustabdo apskrities viršininko administracijos neteisėtai išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo.
8. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai privalo būti atestuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (patikrinama, ar jie yra susipažinę su šiuo Įstatymu ir kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais).
9. Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos pagal joms įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją atlieka statinio saugos ir paskirties reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą:
1) nustato (pagal kompetenciją) šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nurodytas statinio projektavimo sąlygas ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi vykdant statybą;
2) nustatyta tvarka dalyvauja atliekant statinio projekto ekspertizę, statinį pripažįstant tinkamu naudoti.
10. Statybinių inžinerinių geodezinių tyrinėjimų valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją atlieka apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija.
11. Statybinių inžinerinių geologinių, geotechninių ir kitų šios srities tyrimų valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba.
12. Statybos valstybinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
13. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai už šiame straipsnyje nustatytos statybos valstybinės priežiūros tvarkos pažeidimus atsako pagal Viešojo administravimo įstatymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
28 straipsnis. Savavališkos statybos padarinių šalinimas
1. Apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus:
1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku;
2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui;
3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui.
2. Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų:
1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę;
2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas.
3. Jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.
4. Savavališkos statybos akto surašymo tvarką bei formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
29 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė
1. Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, projektų ekspertizė yra privaloma. Ar kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizė yra privaloma, nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomumo atvejus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais.
3. Atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę (būti ekspertizės rangovu) turi teisę:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, užsienio valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Šveicarijos konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės valstybes, įsteigtas juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, užsienio valstybėje įsisteigusio juridinio asmens Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Šveicarijos konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės valstybes, įsteigtas filialas – gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos atestatą atitinkamai veiklai;
2) Europos Sąjungos valstybėje narėje, išskyrus Lietuvos Respubliką, Šveicarijos konfederacijoje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo bei jo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Šveicarijos konfederacijoje arba Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti filialai, užsienio valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Šveicarijos konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės valstybes, įsisteigusio juridinio asmens filialai, įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse, Šveicarijos konfederacijoje arba Europos ekonominės erdvės valstybėse, – jei jie pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus turi teisę toje valstybėje užsiimti statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinti Lietuvos Respublikoje.
4. Neteko galios nuo 2007 m. gegužės 19 d.
5. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu tik tais atvejais, kai:
1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos;
2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, arba kai yra prielaidų, kad šie reikalavimai yra pažeisti stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų metu.
6. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
30 straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra
1. Statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis reikalavimas netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą.
2. Statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
31 straipsnis. Statinio projekto vykdymo priežiūra
1. Statant, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ypatingą statinį ar statinį saugomoje teritorijoje, jo projekto vykdymo priežiūra yra privaloma.
2. Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti projektuotojui statinio projekto vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.
3. Statinio
projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu
atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio
projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai
statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia projektą parengusi projektavimo
įmonė, projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi
šios veiklos verslo liudijimo ar projekto vadovo atestato arba yra
miręs), projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo)
pasirinktas statinio projektuotojas. Jei statinio projektuotojas nevykdo ar
pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus
Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę
nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą
projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.
4. Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas (užsakovas) arba projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto vadovą).
5. Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai atliekami kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ar statinio statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1269, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių statybos
pradžią ir jo padariniai
1. Statytojas (užsakovas) privalo informuoti visuomenę apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią. Šių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį) ir informavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Jei statinio projekto sprendiniai neatitinka patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į apskrities viršininką, kad būtų sustabdytas statinio projektavimas ir nebūtų išduodamas statybos leidimas. Ginčus šiais klausimais nagrinėja teismas.
33 straipsnis. Statinio statybos ar projektavimo sustabdymas
1. Bet kuris viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę sustabdyti statinio statybą savo iniciatyva arba kai reikalauja:
1) savivaldybės administracijos direktorius;
2) Vyriausybės atstovas;
3) statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija (jei įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio statybą ar griovimą);
4) statytojas (užsakovas);
5) statinio projektuotojas, atliekantis statinio projekto vykdymo priežiūrą;
6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas.
2. Sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar griovimo sustabdymo terminą), kai:
1) nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki;
2) pateiktas prašymas (pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį;
3) (neteko galios nuo 2006 m. spalio 31 d.);
4) nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus;
5) paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos grėsmė;
6) statybos leidimas neteko galios.
3. Apskrities viršininkas turi teisę sustabdyti statinio projektavimą šio Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju.
4. Statinio statybą sustabdęs statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas surašo aktą nurodydamas įvykdytų statybos darbų mastą. Akto formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi, statinio statybą sustabdęs viešojo administravimo subjektas kreipiasi į teismą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
34 straipsnis. Nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio
perleidimas
1. Nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus šio statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto), o kai perleidžiami kultūros paveldo statiniai, – taip pat už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos tokio pat turinio pažymą.
2. Juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir teisės pereina tik po to, kai šis leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio asmens vardu.
3. Kad būtų perregistruotas statybos leidimas, statinį įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo turi pateikti statybos leidimą išdavusiam viešojo administravimo subjektui dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2, 3, 8, 9 punktuose (kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus privaloma pateikti tik tuo atveju, kai keičiamas statinio projektas), statinio perleidimo sutartį, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje.
4. Kai perleidžiama nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas. Perleistos dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
STATINIO NUGRIOVIMAS
35 straipsnis. Statinio nugriovimas
1. Pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas šiais atvejais:
1) savininko noru;
2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą laiką;
3) kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas;
4) kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką;
5) kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, nustatytą laiką;
6) kitais Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais.
2. Jei statinio savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismą turi teisę statybos valstybinę priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose numatytais atvejais, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju bei statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai šio straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose numatytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
STATINIO GARANTINIS TERMINAS
36 straipsnis. Statinio garantinis terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir statinio
statybos techninio prižiūrėtojo prievolės per garantinį terminą
1. Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų.
2. Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus.
3. Garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas.
4. Statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimais (išskyrus statybos produktus ir įrenginius, kurie yra paslėptose statinio konstrukcijose), garantinis terminas nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose.
STATINIO PROJEKTUOTOJO IR
RANGOVO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
37 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys
1. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.
2. Draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą.
3. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.
4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.
5. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą vykdyti statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Šis leidimas išduodamas pagal Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos patvirtintą tvarką).
6. Projektuojant ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą, draustis privalomuoju statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu.
7. Draudimo galiojimo terminai nustatomi statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse.
8. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.
9. Jei draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį.
10. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse.
38 straipsnis. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
1. Kai draudėjas yra statinio projektuotojas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.
2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.
3. Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.
4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą atskirai arba pagal projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus.
5. Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.
39 straipsnis. Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
1. Kai draudėjas yra rangovas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui. Tuo atveju, kai draudėjas pats atlygina padarytą žalą, draudikas išmoka draudimo išmokas draudėjui.
2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.
3. Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.
4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis.
5. Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.
Įstatymas papildytas nauju dvyliktuoju skirsniu:
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
40 straipsnis. Statinių naudotojų pareigos prižiūrint statinį
Statinių naudotojai privalo:
1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį;
2) nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti;
3) laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio Įstatymo 4 straipsnį;
4) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą;
5) suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai;
6) leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti į naudojamą statinį ir apžiūrėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi butų ir kitų gyvenamųjų patalpų savininkams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
41 straipsnis. Statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės
1. Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
2. Nesudėtingų statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių, esančių kaimo namų valdoje, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio prižiūrėtojo. Minėtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.
3. Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.
4. Statinių techninės priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio techniniam prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą.
5. Statinio techninę priežiūrą sudaro:
1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu;
2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse;
3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas;
4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.
6. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.
42 straipsnis. Statinių naudojimo priežiūra
1. Statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:
1) ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus statinius, – apskrities viršininko administracija pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;
2) susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;
3) gyvenamųjų namų ir kitų statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, – savivaldybių administracijos;
4) statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos.
2. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.
3. Viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:
1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);
2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);
3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui;
4) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui;
5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus.
4. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio priežiūros dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 43 straipsnyje, ir leistų atlikti jiems pavestas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.
5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos metodiškai vadovauja šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinių naudojimo priežiūrą.
6. Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
43 straipsnis. Statinio techninės priežiūros dokumentai
1. Statinio techninės priežiūros dokumentai yra statinio techninis pasas (ar techninės apskaitos kortelė), apšildomų pastatų, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1000 kvadratinių metrų, – pastato techninis-energetinis pasas, statinio techninės priežiūros žurnalas, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai ir kiti Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo nustatyti dokumentai.
2. Statinio techniniame pase (apskaitos kortelėje) turi būti nurodomos statinio techninės ekonominės ir konstrukcijos charakteristikos bei jų pokyčiai po statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo. Pastato techniniame energetiniame pase papildomai nurodomos statinio energetinės charakteristikos.
3. Statinio techninės priežiūros žurnale turi būti registruojami statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėti konstrukcijų bei inžinerinės techninės įrangos defektai ar deformacijos, jeigu jie (jos) reikalauja statybinių tyrinėjimų ar remonto darbų, taip pat periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenys, nurodant jų atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų formas, jų pildymo ir saugojimo tvarką nustato normatyviniai statybos ir specialieji techniniai dokumentai, kuriuos, atsižvelgdamos į statinio paskirtį ir jo konstrukcijos sudėtingumą, tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos.
1. Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:
1) naujai statomiems pastatams;
2) rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis kaip 1000 kvadratinių metrų ir kurių rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu atliekamų darbų, susijusių su pastato energinio efektyvumo pagerinimu, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.
2. Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:
1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3) laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
7) nešildomiems pastatams.
3. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:
1) statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu;
2) didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas.
Pastaba. 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.
4. Energinio naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems pastatams.
5. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-404, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo
1. 1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas.
2. 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos (su papildymais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/51/EEB).
3. 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje).
4. 1998 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatanti valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimą.
5. 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų.
6. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo.
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
Nr. X-404, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000, Nr.78-2360 (00.09.15)
STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1948, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-134, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymai: VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-470, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-583, 2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
Statybos įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
Įstatymo įgyvendinimą nusako įstatymas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1018, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)
STATYBOS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1269, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 5, 20, 23, 27, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13 (2004-01-24)
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-136, 2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)
STATYBOS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-404, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)
STATYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO BEI PRIEDO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 4 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1009, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11)
STATYBOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 (2007-01-19)
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 8, 18, 20, 27, 29, 40, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2007-05-23)
autrap@lrs.lt