Nutarimas netenka galios 2019-02-19:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 144, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-18, i. k. 2019-02525

Dėl Medicinos rezidentūros studijų ir odontologijos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2018-01-01 iki 2019-02-18

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 104-4667, i. k. 1031100NUTA00001359

Nauja redakcija nuo 2015-06-16:

Nr. 589, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09282

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL GYDYTOJŲ RENGIMO

2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 3 straipsniu ir įgyvendindama 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL 2013 L 158, p. 368), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad:

1.1. Asmeniui, baigusiam 6 metų vientisąsias universitetines medicinos krypties studijas pagal studijų programą, įregistruotą iki šio nutarimo įsigaliojimo, ir siekiančiam įgyti medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją, atskirai organizuojamos vienų metų (40 kreditų) medicinos internatūros studijos, skirtos pakankamai bendrosios medicinos klinikinei patirčiai įgyti. Šios studijos organizuojamos ir finansuojamos laikantis šiuo nutarimu patvirtintų Medicinos rezidentūros nuostatų. Jas baigusiems asmenims išduodamas internatūros pažymėjimas.

1.2. Profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, kuriame nurodyta suteikta medicinos gydytojo kvalifikacija, prilyginamas internatūros pažymėjimui.

1.3. Bendrosios praktikos gydytojo profesinė kvalifikacija prilyginama šeimos gydytojo profesinei kvalifikacijai.

1.4. Asmeniui, pradėjusiam medicinos rezidentūros studijas iki šio nutarimo įsigaliojimo, jo prašymu turi būti sudarytos sąlygos šias rezidentūros studijas tęsti laikantis rezidentūros reglamento, patvirtinto iki šio nutarimo įsigaliojimo.

2. Patvirtinti pridedamus:

2.1. Medicinos rezidentūros nuostatus.

2.2. Gydytojo rengimo rezidentūroje trukmę pagal specialybes.

MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359

MEDICINOS REZIDENTŪROS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Medicinos rezidentūros nuostatai nustato medicinos rezidentūros (toliau vadinama – rezidentūra) organizavimą, vykdymą ir finansavimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

2. Rezidentūros studijų forma – dieninės studijos. Rezidentūrą sudaro teorinė dalis ir gydytojo rezidento (toliau vadinama – rezidentas) profesinės veiklos praktika, skirstomos į dalykų ciklus (modulius, praktikumus) (toliau vadinama – ciklas). Rezidentūros studijos vyksta pagal Studijų ir mokymo programų registre įregistruotas rezidentūros studijų programas (toliau vadinama – rezidentūros programa).

Punkto pakeitimai:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

Nr. 589, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09282

3. Bendra rezidentūros trukmė 3-6 metai. Vienerių metų rezidentūros studijų teorinė ir praktinė dalys susideda vidutiniškai iš 40 kreditų.

4. Rezidentūros studijų turinys nustatomas rezidentūros programoje, skirtoje atitinkamai gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinei kvalifikacijai įgyti.

5. Rezidentūros formos yra šios:

5.1. nepertraukiama rezidentūra – studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją;

5.2. pertraukiama rezidentūra – studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, kai studijuojama tarpsniais.

6. Pertraukiama rezidentūra turi atitikti visus nepertraukiamos rezidentūros reikalavimus, išskyrus praktikumų trukmę – jie gali būti perpus trumpesni. Pertraukiamą rezidentūrą organizuojantys universitetai gali sutrumpinti pertraukiamos rezidentūros praktikumus universiteto nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija.

7. Į rezidentūrą priimami asmenys, įgiję medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintys Lietuvos Respublikoje ar užsienyje išduotus Lietuvoje teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus aukštojo mokslo diplomą ir internatūros pažymėjimą. Turėti internatūros pažymėjimą nereikalaujama iš gydytojo, įgijusio Lietuvoje gydytojo pediatro kvalifikaciją ir stojančio į vaikų ligų, vaikų chirurgijos arba vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūrą, taip pat gydytojo Europos Sąjungos valstybės, Šveicarijos ar valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečio, medicinos išsimokslinimą įgijusio ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Šveicarijoje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, jeigu toje valstybėje dokumentas, patvirtinantis, kad atlikta bendroji medicinos praktika, neišduodamas.

8. Rezidentūros bazė – universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti rezidentūros programą ar jos dalį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

9. Rezidentūros bazės vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, būtų informuoti, kad šioje sveikatos priežiūros įstaigoje vykdomos rezidentūros studijos. Paciento dalyvavimą mokymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir kiti teisės aktai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

Nr. 589, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09282

10. Rezidentui rezidentūros laikas įskaitomas į gydytojo specialųjį darbo stažą.

10¹. Gydytojui rezidentui mokamas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga), kuris apskaičiuojamas atitinkamą bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Jaunesniajam gydytojui rezidentui taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas – 3,5, vyresniajam gydytojui rezidentui – 4.

Papildyta punktu:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

Punkto pakeitimai:

Nr. 45, 2010-01-12, Žin., 2010, Nr. 8-360 (2010-01-21), i. k. 1101100NUTA00000045

Nr. 1229, 2013-12-18, Žin., 2013, Nr. 134-6839 (2013-12-27); paskelbta TAR 2013-12-31, i. k. 2013-00201

Nr. 1068, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20735

11. Rezidento vadovui rezidentūros programos laikotarpiai, kuriuos jis vadovauja rezidentui, įskaičiuojami į gydytojo specialųjį darbo stažą.

II. REZIDENTŪROS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

12. Teisę organizuoti rezidentūrą turi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus universitetas (toliau kartu vadinama – universitetas).

Punkto pakeitimai:

Nr. 589, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09282

13. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į valstybės reikmes, numato, kiek gydytojų reikėtų priimti į rezidentūrą pagal atitinkamas programas, ir teikia pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 589, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09282

14. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki priėmimo į rezidentūrą pradžios universitetai viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių ir savo interneto svetainėse viešai skelbia rezidentūros vietų skaičių ir rezidentūros bazių, kuriose numatoma vykdyti atitinkamas rezidentūros studijas, sąrašą.

15. Į rezidentūrą priimama konkurso būdu universiteto nustatyta tvarka, suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija.

16. Sveikatos apsaugos ministerija su universitetu ir rezidentūros baze sudaro sutartį dėl šeimos gydytojų, gydytojų specialistų rengimo. Sutartyje numatoma valstybės biudžeto asignavimų, skirtų gydytojų rezidentų baziniam darbo užmokesčiui (mėnesinei algai), skyrimas rezidentūros bazei, rezidentų praktinio mokymo sąlygos, sutarties šalių teisės ir pareigos, kiti sutartiniai įsipareigojimai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

Nr. 1068, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20735

17. Rezidentūros teorinį kursą skaito universiteto dėstytojai.

18. Rezidento profesinės veiklos praktikos metu rezidentas įdarbinamas ir dirba gydytoju rezidentu ir įgyja specialių medicinos įgūdžių bei klinikinės patirties. Rezidentas dirba vadovaujamas rezidento vadovo. Jaunesniojo ir vyresniojo rezidento profesinės veiklos praktikos trukmę nustato sveikatos apsaugos ministras.

Punkto pakeitimai:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

19. Rezidentas, baigęs ciklą, vertinamas universiteto nustatyta tvarka.

20. Rezidentūros programos dalis gali būti vykdoma ir kituose Lietuvos universitetuose ar jų klinikinėse bazėse universiteto nustatyta tvarka, suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija, arba užsienio valstybių universitetuose ar jų klinikinėse bazėse pagal universiteto sudarytas sutartis.

21. Rezidentūra gali būti nutraukta dėl karo tarnybos, nėštumo ir gimdymo atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis 3 metai, ligos, tačiau rezidentūros trukmė dėl to negali būti sutrumpinta.

22. Rezidentui, nutraukusiam rezidentūrą dėl šių nuostatų 21 punkte nurodytų priežasčių, paliekama teisė studijuoti valstybės lėšomis, jeigu jis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po rezidentūros nutraukimo priežasties išnykimo pateikia universitetui prašymą leisti studijuoti toliau. Studijos iki rezidentūros nutraukimo, jeigu rezidentūra nutraukiama ne ilgiau kaip 3,5 metų, įskaitomos į bendrą studijų laiką. Jeigu studijos nutraukiamos ilgiau kaip 3,5 metų, įskaitomą laiką nustato universitetas.

23. Rezidentūra gali būti nutraukta ir dėl kitų priežasčių. Tokiais atvejais rezidentui neužtikrinama teisė studijuoti valstybės lėšomis. Rezidentūros trukmė negali būti dėl to sutrumpinta.

24. Nutraukta rezidentūra tęsiama universiteto nustatyta tvarka.

25. Rezidentūros programos baigimo vertinimo kriterijus nustato universitetas.

26. Baigiamojo rezidentūros egzamino procedūrą universitetas nustato rezidentūros studijų reglamente.

27. Išėjęs rezidentūros programą asmuo laiko baigiamąjį egzaminą ir yra vertinamas kvalifikacijos komisijos. Asmeniui, išlaikiusiam baigiamąjį rezidentūros egzaminą, išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

28. Sudaroma kiekvienos rezidentūros programos kvalifikacijos komisija. Kvalifikacijos komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai, 2 iš jų gali skirti Sveikatos apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Iniciatyvos teisę raštu siūlyti savo atstovus turi ir atitinkamų gydytojų specialistų draugijos. Kvalifikacijos komisijos nuostatus ir darbo reglamentą tvirtina universitetas, suderinęs juos su Sveikatos apsaugos ministerija.

29. Rezidentūros pažymėjimą išduoda universitetas, pasirašo – kvalifikacijos komisijos pirmininkas ir universiteto rektorius arba jo įgaliotas asmuo.

III. UNIVERSITETO FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS

30. Universitetas:

30.1. tvirtina rezidentūros (nepertraukiamos, pertraukiamos) studijų reglamentą;

30.2. nustato ir tvirtina rezidentūros studijų tvarką pagal rezidentūros studijų reglamentą;

30.3. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki baigiamojo rezidentūros egzamino sudaro kvalifikacijos komisiją, skelbia jos sudėtį ir baigiamojo rezidentūros egzamino datą;

30.4. Neteko galios nuo 2008-02-15

Papunkčio naikinimas:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin. 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

30.5. rengia, derina ir tvirtina rezidentūros programas. Rezidentūros programos registruojamos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

30.6. priima asmenis į rezidentūrą;

30.7. pašalina iš universiteto rezidentą:

30.7.1. šiurkščiai pažeidusį universiteto statutą, vidaus tvarką ar gydytojo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

30.7.2. nevykdantį rezidentūros programoje nustatytų reikalavimų;

30.7.3. nevykdantį nustatytų rezidento pareigų;

30.8. Neteko galios nuo 2008-02-15

Papunkčio naikinimas:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin. 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

30.9. skiria ir atšaukia rezidentūros koordinatorius;

30.10. teikia informaciją, susijusią su rezidentūros organizavimu, Sveikatos apsaugos ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms;

30.11. saugo su rezidentūros organizavimu susijusius dokumentus universiteto archyve teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Universiteto funkcijas, teises ir pareigas nustato ir kiti teisės aktai.

IV. REZIDENTŪROS KOORDINATORIAUS, REZIDENTO VADOVO FUNKCIJOS,

TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

32. Rezidentūrą koordinuoja, organizuoja ir už jos eigą atsako atitinkamos rezidentūros koordinatorius – universiteto rektoriaus įsakymu paskirtas universiteto darbuotojas. Skiriamas kiekvienos rezidentūros programos rezidentūros koordinatorius.

33. Rezidentūros koordinatorius:

33.1. siūlo senato nustatyta tvarka rezidentų vadovų kandidatūras;

33.2. sudaro rezidentams individualius studijų planus pagal rezidentūros programą;

33.3. tvirtina rezidentų baigiamųjų darbų temas;

33.4. kontroliuoja rezidentų individualių darbų ir studijų planų vykdymą.

34. Rezidento vadovu skiriamas universiteto dėstytojas – sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis rezidentūros bazėje ir turintis ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją.

35. Rezidento vadovas:

35.1. vadovauja rezidentui per atitinkamą ciklą;

35.2. sudaro rezidentui sąlygas įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių;

35.3. Neteko galios nuo 2008-02-15

Papunkčio naikinimas:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin. 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

35.4. informuoja rezidentūros koordinatorių apie rezidentūros eigą, rezidento padarytus medicinos etikos pažeidimus;

35.5. ciklo pabaigoje įvertina rezidento įgytas teorines žinias ir praktinius įgūdžius, rašo rezidento charakteristiką;

35.6. teisės aktų nustatyta tvarka atsako už:

35.6.1. pavedimą rezidentui, teikiančiam sveikatos priežiūros paslaugas, savarankiškai atlikti darbus ar veiksmus;

35.6.2. Neteko galios nuo 2008-02-15

Papunkčio naikinimas:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin. 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

36. Rezidento vadovas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip 4 rezidentams.

37. Rezidentui budint rezidentūros bazėje, rezidento vadovo pareigas vykdo budintysis gydytojas.

V. REZIDENTŪROS BAZĖ

38. Sveikatos priežiūros įstaiga turi iniciatyvos teisę kreiptis su prašymu įvertinti ją atitinkamai rezidentūros programos profesinės veiklos praktikai atlikti.

39. Rezidentūros bazės vadovas ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki priėmimo į rezidentūrą dokumentų priėmimo pradžios universitetui pateikia paraišką atlikti rezidentūros programos profesinės veiklos praktiką, nurodydamas rezidentūros vietų skaičių, galimybes aprūpinti rezidentus gyvenamuoju plotu ir kitas sąlygas.

40. Rezidentūros bazė turi atitikti universiteto nustatytus atitinkamos rezidentūros programos ar jos dalies vykdymo reikalavimus ir sudaryti rezidentui sąlygas įgyti praktinių įgūdžių.

41. Rezidentūros bazės vadovas privalo sudaryti rezidentui sąlygas vykdyti rezidentūros programą.

42. Rezidentūros bazės vadovas sudaro su rezidentu terminuotą darbo sutartį, skirdamas jį į gydytojo rezidento pareigas visam teisės aktuose nustatytam darbo laikui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

43. Rezidentūros bazės vadovas ar jo įgaliotas asmuo rezidentui, baigusiam visą toje rezidentūros bazėje numatytą rezidentūros programos dalį, išduoda universitetų nustatytos formos pažymą, patvirtinančią praktinių įgūdžių įgijimą per ciklą.

VI. REZIDENTO TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

44. Rezidento teises, pareigas ir atsakomybę nustato šie nuostatai, rezidentūros reglamentas, rezidentūros bazės vadovo patvirtintas rezidento pareigybės aprašymas, kiti teisės aktai.

45. Rezidento teisės:

45.1. gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės paramą;

45.2. išrašyti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka receptus;

45.3. raštu atsisakyti vykdyti rezidento vadovo pavedimus, jeigu neturi reikiamos kompetencijos ir kvalifikacijos. Tai rezidento neatleidžia nuo rezidentūros programos vykdymo;

45.4. išėjus rezidentūros programą, laikyti baigiamąjį rezidentūros egzaminą.

46. Rezidento pareigos:

46.1. laikytis universiteto ar rezidentūros bazės vidaus tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių gydytojo profesinę veiklą;

46.2. atliekant profesinės veiklos praktiką, taip pat lankantis pas pacientą, teikti sveikatos priežiūros paslaugas šių nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik įgijus būtinų žinių ir įgūdžių, neviršijant įgytos kompetencijos ir kvalifikacijos;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

46.3. gerbti pacientų teises, jų nepažeisti;

46.4. laikytis medicinos etikos principų;

46.5. teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti medicinos dokumentus;

46.6. vykdyti rezidentūros programą;

46.7. asmeniniu gydytojo spaudu patvirtinti medicinos dokumentų ir receptų įrašus;

46.8. per studijas rezidentūroje rašyti rezidentūros baigiamąjį darbą ar mokslinį straipsnį pagal rezidentūros programą. Šio darbo ar mokslinio straipsnio pristatymo tvarką nustato rezidentūros programa.

47. Budėti rezidentūros bazėje rezidentas privalo, jeigu per ciklą sveikatos priežiūros paslaugos joje teikiamos visą parą.

48. Rezidentas teisės aktų nustatyta tvarka atsako už veikas, kuriomis galėjo sukelti ar padarė žalą paciento sveikatai ar gyvybei.

Punkto pakeitimai:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

VII. REZIDENTŪROS FINANSAVIMAS

49. Rezidentūra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skiriamų universitetams ir Sveikatos apsaugos ministerijai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359

GYDYTOJO RENGIMO REZIDENTŪROJE TRUKMĖ PAGAL SPECIALYBES

1. 6 metai – vaikų ligos[1].

2. 5 metai:

2.1. abdominalinė chirurgija;

2.2. chirurgija;

2.3. kraujagyslių chirurgija;

2.4. krūtinės chirurgija;

2.5. neurochirurgija;

2.6. ortopedija ir traumatologija;

2.7. plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija;

2.8. širdies chirurgija;

2.9. urologija;

2.10. vaikų chirurgija;

2.11. vaikų ligos[2];

2.12. veido ir žandikaulių chirurgija;

2.13. vidaus ligos.

2.14. chemoterapinė onkologija

Papildyta punktu:

Nr. 1041, 2011-08-31, Žin., 2011, Nr. 111-5225 (2011-09-08), i. k. 1111100NUTA00001041

2.15. skubioji medicina.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1229, 2013-12-18, Žin., 2013, Nr. 134-6839 (2013-12-27); paskelbta TAR 2013-12-31, i. k. 2013-00201

3. 4 metai:

3.1. akušerija ir ginekologija;

3.2. alergologija ir klinikinė imunologija;

3.3. anesteziologija ir reanimatologija;

3.4. darbo medicina;

3.5. dermatovenerologija;

3.6. endokrinologija;

3.7. gastroenterologija;

3.8. genetika;

3.9. geriatrija;

3.10. hematologija;

3.11. infekcinės ligos;

3.12. kardiologija;

3.13. laboratorinė medicina;

3.14. nefrologija;

3.15. neurologija;

3.16. Neteko galios nuo 2011-09-09

Papunkčio naikinimas:

Nr. 1041, 2011-08-31, Žin. 2011, Nr. 111-5225 (2011-09-08), i. k. 1111100NUTA00001041

3.17. radioterapinė onkologija;

3.18. patologija;

3.19. psichiatrija;

3.20. pulmonologija;

3.21. radiologija;

3.22. reumatologija;

3.23. teismo medicina;

3.24. vaikų ir paauglių psichiatrija;

3.25. vaikų ligos[3].

3.26. klinikinė farmakologija.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 589, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09282

4. 3 metai:

4.1. dietologija;

4.2. fizinė medicina ir reabilitacija;

4.3. klinikinė toksikologija;

4.4. oftalmologija;

4.5. otorinolaringologija;

4.6. sporto medicina;

4.7. šeimos medicina.

______________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 91, 2008-02-06, Žin., 2008, Nr. 19-682 (2008-02-14), i. k. 1081100NUTA00000091

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1359 "Dėl gydytojų rengimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 45, 2010-01-12, Žin., 2010, Nr. 8-360 (2010-01-21), i. k. 1101100NUTA00000045

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1359 "Dėl gydytojų rengimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1041, 2011-08-31, Žin., 2011, Nr. 111-5225 (2011-09-08), i. k. 1111100NUTA00001041

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1359 "Dėl gydytojų rengimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1229, 2013-12-18, Žin., 2013, Nr. 134-6839 (2013-12-27); paskelbta TAR 2013-12-31, i. k. 2013-00201

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1359 "Dėl Gydytojų rengimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 589, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09282

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1068, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20735

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ pakeitimo

[1] Studijuojamos vaikų ligos ir papildomai – viena iš siauresnių vaikų ligų specialybių, įgyjama vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų kardiologo arba gydytojo vaikų neurologo, arba vaikų intensyviosios terapijos gydytojo profesinė kvalifikacija.

[2] Studijuojamos vaikų ligos ir viena iš siauresnių vaikų ligų specialybių, įgyjama vaikų ligų gydytojo ir gydytojo neonatologo arba gydytojo vaikų endokrinologo, arba gydytojo vaikų gastroenterologo, arba gydytojo vaikų hematologo, arba gydytojo vaikų pulmonologo, arba gydytojo vaikų nefrologo, arba gydytojo vaikų alergologo, arba gydytojo vaikų reumatologo, arba vaikų infekcinių ligų gydytojo profesinė kvalifikacija.

[3] Studijuojamos tik vaikų ligos ir įgyjama tik vaikų ligų gydytojo profesinė kvalifikacija.