Suvestinė redakcija nuo 2021-10-01 iki 2022-07-12

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 72-3770, i. k. 112227KISAK000V-211

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ APROBAVIMO LIETUVOS BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO IR ADAPTUOTŲ NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ APROBAVIMO

2012 m. birželio 25 d. Nr. V-211

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1R-53 „Dėl Pasirengimo įgyvendinti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą priemonių plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į pasitarimo „Dėl adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tinkamumo pripažinimo“, įvykusio 2012-06-20 Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2012 m. birželio 21 d. protokolą Nr. LV-877:

1. T v i r t i n u Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašą (pridedama).

2. A p r o b u o j u:

2.1. adaptuotas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas:

2.1.1. Smurto rizikos vertinimo metodiką HCR-20 (ang. HCR-20 Assessing Risk for Violence; Historical, Clinical, Risk Management – 20);

2.1.2. Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys (ang. OASys The Offender Assessment System);

2.1.3. Hare psichopatijos klausimyno atrankos versiją PCL:SV (ang. PCL:SV Hare Psychopathy Checklist: Screening Version);

2.1.4. Seksualinio smurto rizikos vertinimo metodiką SVR-20 (angl. SVR-20 The Sexual Violence Risk);

2.1.5. Prievartos tarp sutuoktinių rizikos vertinimo metodiką SARA (ang. SARA The Spausal Assault Risk Assessment);

2.1.6. Sutrumpintą smurto prieš sutuoktinę/partnerę rizikos vertinimo metodiką B-SAFER (angl. – Brief Spousal Assault Form for the Evaluation of Risk ).

2.2. adaptuotas elgesio pataisos programas:

2.2.1. „Tik tu ir aš“ (angl. – One-to-one );

2.2.2. „Equip“;

2.2.3. „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ (EPP);

2.2.4. Seksualiai nusikaltusių asmenų terapijos programą (SeNAT);

2.2.5. Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programą.

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. V-315* „Dėl nuteistųjų mąstymo ir elgesio korekcijos programų diegimo ir plėtros Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 149-7658).

4. P a v e d u Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracijos reikalų skyriui šį įsakymą nustatyta tvarka skelbti leidinyje „Valstybės žinios“.

Direktorius                                                                             Artūras Norkevičius

PATVIRTINTA

Kalėjimų departamento prie

Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos direktoriaus

2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-284

NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ APROBAVIMO LIETUVOS BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOJE TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tikslus ir paskirtį, vykdytojams keliamus reikalavimus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų įgijimo, diegimo ir vykdymo bei elgesio pataisos programų poveikio vertinimo ir plėtros principus, aprobavimo kriterijus, dokumentų, susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų vykdymu bei efektyvumo tyrimais, saugojimo ir naikinimo tvarką bei kitus klausimus. 

2. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos:

Aprobavimas – tai konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos ar elgesio pataisos programos tinkamumo Lietuvos bausmių vykdymo sistemai teisinis pripažinimas, patvirtinamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymu.

Apsauginiai veiksniai – savarankiškos, nepriklausomos nuo rizikos veiksnių, vertinamo asmens individualios, santykių ir / ar aplinkos charakteristikos, kurios mažina nusikalstamo elgesio tikimybę.

Elgesio pataisos programa – struktūruota teoriškai ir / ar empiriškai pagrįsta intervencija, nukreipta į nuteistųjų rizikos pakartotinai nusikalsti valdymą mažinant rizikos arba stiprinant apsauginius veiksnius.

Elgesio pataisos programos vykdytojas – reikiamą kvalifikaciją turintis specialistas, taikantis elgesio pataisos programas.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertintojas – reikiamą kvalifikaciją turintis specialistas, taikantis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką arba metodikas, siekiant nustatyti asmens nusikalstamo elgesio tikimybę ir galimybes ją valdyti.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo forma – išsamus rizikos vertinimo protokolas, kuriame pateikiami rizikos ir apsauginiai veiksniai bei jų vertinimo / taškų skyrimo kriterijai.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo suvestinė lentelė – apibendrintai pateikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai.

Rizika – tikimybė, kad pasireikš vertinamo asmens nusikalstamas elgesys.

Rizikos valdymas – visuma įvairių pagalbos priemonių, padedančių mažinti vertinamo asmens nusikalstamo elgesio pasireiškimo tikimybę.

Rizikos veiksniai – vertinamo asmens individualios, santykių ir / ar aplinkos charakteristikos, kurios didina nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę.

Rizikos vertinimas – standartizuotas kaltinamojo, suimtojo ar nuteistojo nusikalstamo elgesio tikimybės ir galimybių ją valdyti tyrimas.

Supervizija – tai specialisto, atliekančio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą arba vykdančio elgesio pataisos programą, profesinis konsultavimas (vykdomas individualiai arba grupėje).

II. NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ VYKDYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR SRITYS

3. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę bei išskirti ją didinančius (rizikos) ir mažinančius (apsauginius) veiksnius.

4. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos gali būti taikomos:

4.1. mokslinio tyrimo tikslais; 

4.2. dirbant su:

4.2.1. nuteistaisiais, suimtaisiais – tiek moterimis, tiek vyrais, vyresniais kaip 14 metų;

4.2.2. kaltinamaisiais – tiek moterimis, tiek vyrais, vyresniais kaip 14 metų, kai teisėjas nutartimi paveda probacijos tarnybai parengti socialinio tyrimo išvadą;  

4.2.3. asmenimis, naujai atvykusiais į laisvės atėmimo vietų įstaigą siekiant jiems sudaryti individualius socialinės reabilitacijos planus ir vertinant socialinės reabilitacijos proceso eigą;

4.2.4. nuteistaisiais, iškilus prielaidoms jiems taikyti lygtinį paleidimą ar kitas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytas bausmės sąlygų švelninimo priemones;

4.2.5. nuteistaisiais, siekiant numatyti galimas jų elgesio neigiamas pasekmes kitų asmenų saugumui, sveikatai ar gyvybei  tiek laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tiek paleidus iš jos;

4.2.6. nuteistaisiais, kurie dalyvauja elgesio pataisos programose, nukreiptose į specifinių rizikos veiksnių mažinimą;

4.2.7. suimtaisiais, taip pat asmenimis, kurie baiminasi galintys padaryti nusikalstamą veiką nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, kai šie pageidauja, jog būtų nustatyta jų nusikalstamo elgesio rizika.

5. Elgesio pataisos programų vykdymo tikslas – šių programų dalyvių pakartotinių nusikaltimų prevencija ir resocializacija.

6. Elgesio pataisos programų vykdymo uždaviniai:

6.1. nuteistųjų motyvavimas keisti kriminalinį elgesį;

6.2. pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnių mažinimas, mąstymo ir elgesio, susijusio su pakartotiniu nusikalstamumu, keitimas;

6.3. nuteistųjų prokriminalinių nuostatų ir vertybių keitimas;

6.4. socialiai priimtinų mąstymo ir elgesio būdų įtvirtinimas bei nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio apsaugančių veiksnių stiprinimas.

III. NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ APROBAVIMAS

7. Tinkamą Lietuvos bausmių vykdymo sistemai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar elgesio pataisos programą aprobuoja Kalėjimų departamento direktorius (tvirtindamas įsakymu).

8. Veiksmai, reikalingi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimui:

8.1. jei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika ar elgesio pataisos programa įsigyjama iš kitos valstybės autorių, leidimo versti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar elgesio pataisos programą į lietuvių kalbą, pritaikyti ir naudoti Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje gavimas;

8.2. jei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika ar elgesio pataisos programa įsigyjama iš Lietuvos autorių, leidimo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar elgesio pataisos programą naudoti Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje gavimas;

8.3. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos psichometrinių charakteristikų Lietuvos nuteistųjų imtyje įvertinimas;

8.4. elgesio pataisos programų poveikio vertinimo kriterijų nustatymas bei rekomendacijų poveikio vertinimo atlikimui parengimas;

8.5. praktinis elgesio pataisos programų patikrinimas ir įvertinimas, remiantis nustatytais kriterijais.

9. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos aprobuojamos psichometrinių charakteristikų tyrimo rezultatų pagrindu.

10. Elgesio pataisos programos yra aprobuojamos atlikto programų poveikio tyrimo rezultatų ir, jeigu programa kurta tikslingai Lietuvos bausmių vykdymo sistemai, recenzijų, parengtų ne mažiau kaip dviejų ekspertų (turinčių ne žemesnį kaip daktaro laipsnį), turinio pagrindu.

11. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikymo ir elgesio pataisos programų vykdymo kokybė užtikrinama:

11.1. organizuojant tikslinius mokymus;

11.2. organizuojant supervizijas, kurias veda tinkamą kvalifikaciją turintys specialistai:

11.2.1. supervizijos organizuojamos kiekvienai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikai ir elgesio pataisos programai atskirai;

11.2.2. specialistams, kurie turi mažesnę negu 2 metų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, taikant konkrečią metodiką, patirtį, tos metodikos taikymo supervizijos turi būti užtikrinamos ne rečiau negu kartą per mėnesį;

11.2.3. specialistams, kurie turi 2 metų ir didesnę nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, taikant konkrečią metodiką, patirtį, tos metodikos taikymo supervizijos turi būti užtikrinamos ne rečiau negu kartą per ketvirtį;

11.2.4. elgesio pataisos programų vykdytojams supervizijos organizuojamos ne rečiau negu kartą per ketvirtį;

11.3. keliant nusikalstamo elgesio rizikos vertintojų ir elgesio pataisos programų vykdytojų kvalifikaciją, reguliariai tikrinant nusikalstamo elgesio rizikos vertintojų tarpusavio suderinamumą ir atliekant elgesio pataisos programų įgyvendinimo kokybės vertinimą.

IV. NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINtojams IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ VYKDYTOJAMS KELIAMI REIKALAVIMAI

12. Nusikalstamo elgesio rizikos vertintojai turi atitikti šiuos bendrus ir specialius kvalifikacinius reikalavimus:

12.1. turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą;

12.2. atitikti konkrečių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikytojams keliamus reikalavimus;

12.3. būti baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos taikytojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą.

13. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas taikant mokslinio tyrimo tikslais, jas gali administruoti asmenys, neturintys visos nurodytos kvalifikacijos, tačiau juos turėtų prižiūrėti kvalifikuoti specialistai.

14. Elgesio pataisos programų vykdytojams keliami reikalavimai:

14.1. turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą;

14.2. būti baigę tikslinius konkrečios elgesio pataisos programos vykdytojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą;

14.3. atitikti konkrečių elgesio pataisos programų vykdytojams keliamus reikalavimus;

14.4. turėti ne mažesnę kaip 1 metų tiesioginio darbo su nuteistaisiais patirtį (pageidautina).

15. Nusikalstamo elgesio rizikos vertintojus ir elgesio pataisos programų vykdytojus skiria Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į darbuotojo motyvaciją ir visus Aprašo IV skyriuje išdėstytus reikalavimus.

V. NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ DIEGIMO IR VYKDYMO ORGANIZAVIMAS

16. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos ir elgesio pataisos programos diegiamos suderinus su programos aprobavimą vykdančia įstaiga – Kalėjimų departamentu.

17. Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje gali būti taikomos tik Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos ir elgesio pataisos programos, išskyrus tuos atvejus, kuomet nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika taikoma ar elgesio pataisos programa vykdoma aprobavimo tikslais.

18. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų kokybišką vykdymą, įskaitant tam reikalingas patalpas bei priemones, ir vykdytojų kompetencijų atitikimą keliamiems reikalavimams užtikrina Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktorius.

19. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktorius planuoja nusikalstamo elgesio rizikos vertintojų ir elgesio pataisos programų vykdytojų poreikį.

20. Prieš atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, vertintojai išsamiai informuoja vertinamą asmenį apie vertinimo tikslą, procedūrą ir eigą, vertinamas asmuo pasirašo Supažindinimo su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procedūra ir sutikimo teikti duomenis formą (1 priedas).

21. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra neatsiejama bausmių vykdymo dalis, todėl vertinamam asmeniui atsisakius suteikti  nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui reikalingą informaciją, vertintojas vertinimą atlieka, naudodamasis jam prieinamais dokumentais ir kitais informacijos šaltiniais.

22. Kiekvieną kartą atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procedūrą – renkant informaciją apie vertinamą asmenį, nustatant rizikos ir apsauginius veiksnius, vertinant rizikos lygį, formuluojant prognozes, parenkant rizikos valdymo priemones – turi būti griežtai vadovaujamasi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos vadovu

23. Nuteistieji su elgesio pataisos programomis supažindinami rengiant individualų socialinės reabilitacijos planą ir aptariant galimybes jose dalyvauti atitinkamų nustatytų rizikos veiksnių mažinimui ir apsauginių veiksnių stiprinimui tokiu intensyvumu, kuris atitinka įvertintą nusikalstamo elgesio rizikos lygį.

24. Prieš pradedant vykdyti elgesio pataisos programą, asmuo pasirašo sutikimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, jeigu sutikimas numatytas programoje.

VI. NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ DOKUMENTŲ TVARKYMAS IR SAUGOJIMAS

25. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo formos ir kiti dokumentai, kuriuose užfiksuota nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu gauta informacija ir elgesio pataisos programų vykdymo metu surinkti duomenys apie konkretų nuteistąjį, yra saugomi atskirai sudarytose šių dokumentų bylose arba elektroninėje erdvėje (toliau – byla).

26. Nusikalstamo elgesio rizikos vertintojai ir kiti Lietuvos bausmių vykdymo sistemos darbuotojai, turintys teisę disponuoti byloje esančia informacija, privalo ją saugoti, neperleisti tretiesiems asmenims ir naudoti pagal suteiktus įgaliojimus.

27. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo formos ir rizikos bei apsauginių veiksnių nustatymo kriterijai, taip pat metodikų vadovai yra skirti tik tarnybiniam naudojimui.

28. Elgesio pataisos programų vadovai ir kita metodinė medžiaga yra skirti tik tarnybiniam naudojimui.

29. Vertinamasis yra supažindinamas su rizikos vertinimo rezultatais, pateiktais rizikos vertinimo formų suvestinėje lentelėje, t. y. su nustatytu rizikos lygiu ir identifikuotais rizikos bei apsauginiais veiksniais, bei rekomenduojamomis rizikos valdymo priemonėmis.

30. Byloje esantys dokumentai saugomi 5 metus nuo asmens bausmės atlikimo pabaigos.

31. Bylos naikinamos teisės aktų nustatyta tvarka.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32. Šis Aprašas taikomas visoms Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose naudojamoms nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikoms ir elgesio pataisos programoms.

33. Kalėjimų departamentas periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, išanalizuoja ir apibendrina nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikymo ir elgesio pataisos programų vykdymo rezultatus.

_________________

Priedų pakeitimai:

SUPAŽINDINIMO IR SUTIKIMO FORMA

Papildyta priedu:

Nr. V-284, 2021-09-06, paskelbta TAR 2021-09-06, i. k. 2021-18866

Pakeitimai:

1.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Įsakymas

Nr. V-291, 2019-08-27, paskelbta TAR 2019-08-28, i. k. 2019-13541

Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ pakeitimo

2.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Įsakymas

Nr. V-284, 2021-09-06, paskelbta TAR 2021-09-06, i. k. 2021-18866

Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 "Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ pakeitimo

part_9e40d912f9fb40f6b56a6b5ceb09d923_end