LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Įsakymas netenka galios 2013-01-27:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-79, 2013-01-23, Žin., 2013, Nr. 10-456 (2013-01-26), i. k. 1132330ISAK0003D-79

Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 3D-291 "Dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo" ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios

Suvestinė redakcija nuo 2013-01-01 iki 2013-01-26

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 66-2568, i. k. 1072330ISAK003D-291

Nauja redakcija nuo 2009-07-19:

Nr. 3D-500, 2009-07-10, Žin. 2009, Nr. 85-3614 (2009-07-18), i. k. 1092330ISAK003D-500

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO

2007 m. birželio 7 d. Nr. 3D-291

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527; 2008, Nr. 18-629) 10 straipsnio 7 dalimi,

tvirtinu Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles (pridedama).

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291

(2012 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 3D-892

redakcija)

ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato žvejybos atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje kvotų skyrimo žuvų išteklių naudotojams (toliau – naudotojai) tvarką.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. Atvira Baltijos jūra – Baltijos jūros dalis už 20 m gylio izobatos.

2.2. Baltijos jūros priekrantė – Baltijos jūros dalis nuo kranto linijos iki 20 m gylio izobatos.

2.3. Perleidžiamoji žvejybos teisė – Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos nustatytam laikotarpiui naudotojui suteikiama arba atšaukiama teisė į Lietuvos Respublikai paskirtos tam tikros žuvų rūšies žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotos dalį, kurią jos turėtojas gali perleisti kitam naudotojui šiose taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2.4. Žvejybos kvotos panaudojimas – naudotojui paskirtos tam tikrų žuvų rūšių metinės žvejybos kvotos panaudojimas procentais.

2.5. Žvejybos kvotų rezervas (toliau – rezervas) – žvejybos kvotos dalis, Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos nepaskirstyta žuvų išteklių naudotojams, taip pat žuvų išteklių naudotojų grąžinta nepanaudota žvejybos kvota.

3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527).

4. Teisę gauti žvejybos kvotas Baltijos jūros priekrantėje ir atviroje Baltijos jūroje turi:

4.1. Baltijos jūros priekrantėje – naudotojai, teisėtais pagrindais valdantys į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktą ne didesnį negu 12 m ilgio Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, išskyrus tuos, kurie žvejojo priekrantėje iki 1999 m. gruodžio 31 d.;

4.2. atviroje Baltijos jūroje – naudotojai, teisėtais pagrindais valdantys į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktą ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtą Lietuvos Respublikos žvejybos laivą.

5. Teisę gauti menkių žvejybos kvotą atviroje Baltijos jūroje turi Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, atitinkantys 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007, nustatančio Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiančio reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1), 10 straipsnio nuostatas.

6. Žvejybos kvotas Baltijos jūroje skiria ir kitus su žvejybos kvotomis susijusius klausimus sprendžia Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija (toliau – komisija), kurios sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Žuvininkystės tarnyba. Žvejybos kvotos skiriamos nedidinant nei atviroje Baltijos jūroje, nei Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių laivų bendro žvejybos pajėgumo (pagal laivų bendrą talpą (GT) ir pagrindinių variklių bendrą galią (kW).

7. Europos Sąjungos Tarybai priėmus ir paskelbus teisės aktą, kuriuo nustatomos ir valstybėms narėms paskirstomos žvejybos kvotos Baltijos jūroje, Žuvininkystės tarnyba savo interneto svetainėje www.zuv.lt paskelbia apie Lietuvos Respublikai Baltijos jūroje skirtas žvejybos kvotas. Žuvininkystės tarnyba savo interneto svetainėje apie planuojamus rengti komisijos posėdžius privalo paskelbti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki komisijos posėdžio.

8. Naudotojai, turintys teisę gauti žvejybos kvotas ir pageidaujantys ateinančiais kalendoriniais metais gauti žvejybos kvotas, Žuvininkystės tarnybai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki komisijos posėdžio pateikia:

8.1. prašymą, kuriame nurodo:

8.1.1. norimų gauti žuvų rūšių žvejybos kvotų dydį;

8.1.2. laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us);

8.2. laivo (-ų) nuomos sutarties (-čių) kopiją (-as), jei laivas (-ai) nuomojamas (-i).

9. Nauji naudotojai, atitinkantys taisyklių 4 punkte nustatytas sąlygas, žvejybos kvotas atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje gali gauti šiais atvejais:

9.1. kai žvejyba užsiimanti individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę;

9.2. kai žvejyba užsiimanti individuali įmonė pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu;

9.3. kai naudotojas reorganizuojamas;

9.4. kai naudotojas, teisėtais pagrindais valdantis į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktą ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtą Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, įsigyja perleidžiamąją žvejybos teisę ar jos dalį arba teisę naudoti žvejybos kvotą ar jos dalį iš kito šią perleidžiamąją žvejybos teisę ar žvejybos kvotą turinčio Lietuvos Respublikoje registruoto naudotojo.

10. Žvejybos kvotos naudotojams skiriamos ne ilgiau nei vieniems kalendoriniams metams.

11. Žvejybos kvotos naudotojui neskiriamos:

11.1. jeigu jis neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos – tam laikotarpiui, kol neatlygino žalos;

11.2. jeigu jis teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybą – kol pateiks duomenis;

11.3. sustabdžius jo žvejybos veiklą dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų – tam laikotarpiui, kol sustabdyta žvejyba;

11.4. jeigu einamaisiais metais jis viršijo jam skirtą tam tikros žuvų rūšies žvejybos kvotą – tam laikotarpiui, kol neišnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir naudotojas neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos.

12. Teisę gauti žvejybos kvotas naudotojai praranda šiais atvejais:

12.1. kai naudotojas daugiau nei dvejus metus iš eilės atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje nevykdė žvejybos, išskyrus atvejį, kai perleidžiamoji žvejybos teisė buvo perleista šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka;

12.2. pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) dėl paramos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą“ arba Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos priemonę „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ (toliau – sutartis su NMA), jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu;

12.3. kai atšaukiama naudotojui suteikta perleidžiamoji žvejybos teisė šiose taisyklėse nustatytais atvejais.

13. Pasirašius sutartį su NMA:

13.1. to laivo nepanaudota žvejybos kvota paskirstoma kitiems naudotojams proporcingai jiems suteiktos perleidžiamosios žvejybos teisės dydžiui (jeigu ši žvejybos kvota yra skirstoma taikant perleidžiamąsias žvejybos teises) arba paskirstoma šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka;

13.2. jeigu sutartį su NMA pasirašiusiam naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu, jis praranda teisę gauti žvejybos kvotas. Jeigu naudotojas žvejojo Baltijos jūros priekrantėje, naujas naudotojas vietoj jo teisės gauti žvejybos kvotas Baltijos jūros priekrantėje neįgyja.

14. Jei buvo viršyta žvejybos kvota, kitais metais naudotojui, išskyrus naudotoją, kuriam buvo leista naudotis žvejybos kvota pagal šių taisyklių 21.2 punktą, arba ūkio subjektui, kuris leido naudoti jam skirtą žvejybos kvotą ar jos dalį kitam naudotojui, skiriama žvejybos kvota komisijos sprendimu mažinama:

14.1. viršijus iki 5 proc. – tokiu kiekiu, kokiu žvejybos kvota buvo viršyta;

14.2. viršijus nuo 5 iki 10 proc. – 1,1 karto didesniu kiekiu, nei viršyta žvejybos kvota;

14.3. viršijus nuo 10 iki 20 proc. – 1,2 karto didesniu kiekiu, nei viršyta žvejybos kvota;

14.4. viršijus nuo 20 iki 40 proc. – 1,4 karto didesniu kiekiu, nei viršyta žvejybos kvota;

14.5. viršijus nuo 40 iki 50 proc. – 1,8 karto didesniu kiekiu, nei viršyta žvejybos kvota;

14.6. viršijus daugiau kaip 50 proc. – 2 kartus didesniu kiekiu, nei viršyta žvejybos kvota.

15. Turintiems teisę gauti žvejybos kvotas Baltijos jūros priekrantėje naudotojams skiriama:

15.1. 5 proc. Lietuvos Respublikai skirtos menkių žvejybos Baltijos jūroje kvotos;

15.2. 1 proc. Lietuvos Respublikai skirtos strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotos;

15.3. 0,1 proc. Lietuvos Respublikai skirtos šprotų žvejybos Baltijos jūroje kvotos.

16. Turintiems teisę gauti žvejybos kvotas atviroje Baltijos jūroje naudotojams paskirstoma:

16.1. 95 proc. Lietuvos Respublikai skirtos menkių žvejybos Baltijos jūroje kvotos;

16.2. 99 proc. Lietuvos Respublikai skirtos strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotos;

16.3. 99,9 proc. Lietuvos Respublikai skirtos šprotų žvejybos Baltijos jūroje kvotos.

II. ŽVEJYBOS ATVIROJE BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMAS TAIKANT PERLEIDŽIAMĄSIAS ŽVEJYBOS TEISES

17. Naudotojams, teisėtais pagrindais valdantiems į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktus ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtus Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, dešimčiai metų suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės taisyklių 16 punkte nurodytoms Lietuvos Respublikai skiriamos menkių, strimelių ir šprotų žvejybos kvotos dalims.

18. Taisyklių 17 punkte nurodytam naudotojui suteikiamos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas:

18.1. visų atviroje Baltijos jūroje žvejojusių naudotojų 2007–2011 m. panaudotos jiems skirtos menkių žvejybos kvotos dalių (procentais) vidurkį padalijant iš bendro laivų, turėjusių 2011 m. teisę atviroje Baltijos jūroje žvejoti menkes, skaičiaus ir padauginant iš naudotojo teisėtais pagrindais valdomų laivų, turėjusių 2011 m. teisę atviroje Baltijos jūroje žvejoti menkes, skaičiaus.

18.2. kai naudotojas įgijo teisę atviroje Baltijos jūroje žvejoti menkes 2012 m., jam suteikiamas perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas visų atviroje Baltijos jūroje žvejojusių naudotojų 2007–2011 m. nepanaudotą jiems skirtos menkių žvejybos kvotos dalių (procentais) vidurkį padalijant iš bendro laivų, įgijusių teisę atviroje Baltijos jūroje žvejoti menkes 2012 m., skaičiaus ir padauginant iš naudotojo laivų, įgijusių teisę atviroje Baltijos jūroje žvejoti menkes 2012 m., skaičiaus;

18.3. toks pat menkių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis, naudotojui apskaičiuotas šių taisyklių 18.1–18.2 punktuose nustatyta tvarka, yra taikomas tiek Lietuvos Respublikai skiriamai menkių žvejybos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos 25–32 pakvadračių ES vandenyse (rytinių menkių) kvotai, tiek Lietuvos Respublikai skiriamai menkių žvejybos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos 22–24 pakvadračių ES vandenyse (vakarinių menkių) kvotai.

19. Kiekvienam taisyklių 17 punkte nurodytam naudotojui suteikiamos šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas pagal to naudotojo 2007–2011 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio (ne didesnio nei naudotojui skirta atitinkamos žuvų rūšies žvejybos kvota) dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2011 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio. Žvejybos laivais, dėl kurių 2007–2011 m. buvo pasirašyta sutartis su NMA, sugautas šprotų ir strimelių kiekis neįskaičiuojamas.

20. Pirmą kartą naudotojams suteikiamas perleidžiamųjų žvejybos teisių dydis (procentais), komisijos apskaičiuotas šių taisyklių 18–19 punktuose nustatyta tvarka, patvirtinamas Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu.

21. Naudotojas, turintis jam suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę, gali:

21.1. šią teisę ar jos dalį perleisti iki teisės galiojimo laikotarpio pabaigos kitam Lietuvos Respublikoje registruotam naudotojui, atitinkančiam šių taisyklių 4.2 punkte nurodytas sąlygas;

21.2. einamaisiais metais jam skirtą žvejybos kvotą, apskaičiuotą pagal suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę, ar jos dalį leisti naudoti kitam Lietuvos Respublikoje registruotam naudotojui, atitinkančiam šių taisyklių 4.2 punkte nurodytas sąlygas.

22. Vieno naudotojo turima perleidžiamosios žvejybos teisės dalis negali būti didesnė nei 80 proc. visų tai žuvų rūšiai nustatytų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio.

23. Taisyklių 21 punkte nurodyti naudotojų susitarimai turi būti sudaromi raštu ir apie juos ne vėliau kaip per vieną darbo dieną informuojama Žuvininkystės tarnyba, kartu pateikiant sudarytos naudotojų sutarties originalą ir kopiją, kurios atitiktis originalui patikrinama ir originalas grąžinamas naudotojui. Sutartyje be kitų sąlygų turi būti nustatyta:

23.1. kuri sutarties šalis yra atsakinga už Žuvininkystės tarnybos informavimą apie susitarimus, numatytus taisyklių 21 punkte;

23.2. naudotojo, kuriam leista naudotis žvejybos kvota pagal šių taisyklių 21.2 punktą, atsakomybė už žvejybos kvotos viršijimą.

24. Naudotojui suteikta perleidžiamoji žvejybos teisė atšaukiama šiais atvejais:

24.1. jei naudotojas dvejus metus iš eilės pats nepanaudojo pagal perleidžiamąją žvejybos teisę jam skirtos žvejybos kvotos, neperleido jos ar neleido pagal perleidžiamąją žvejybos teisę jam apskaičiuotos žvejybos kvotos naudoti kitam naudotojui;

24.2. pasirašius sutartį su NMA dėl visų laivų, kuriais naudotojui buvo leista naudoti tam tikros žuvų rūšies kvotą.

25. Siekiant užtikrinti reglamento (EB) Nr. 1098/2007 ir 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), tikslus dėl menkių išteklių naudojimo kontrolės, jeigu naudotojas praėjusiais metais pardavė aukcione ir fiziniams asmenims asmeniniam vartojimui mažiau kaip 80 proc. sugautų menkių, šiam naudotojui pagal jam suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę apskaičiuota menkių žvejybos kvota mažinama tokiu kiekiu, kokį iš 80 proc. sugautų menkių naudotojas pardavė ne aukcione ir ne fiziniams asmenims asmeniniam vartojimui. Jeigu naudotojas žvejojo pagal kito naudotojo žvejybos kvotą, jam perleistą šių taisyklių 21.2 punkte nustatyta tvarka, mažinama perleidusio žvejybos kvotą naudotojo menkių žvejybos kvota. Jeigu pastarasis naudotojas neturi pakankamai žvejybos kvotos, ji gali būti sumažinama per kelerius ateinančius metus.

26. Komisija pirmajame einamųjų metų komisijos posėdyje, atsižvelgdama į naudotojams suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises ir į perleidžiamųjų žvejybos teisių ar jų dalies perleidimą kitiems naudotojams, apskaičiuoja kiekvienam naudotojui tenkančią žvejybos kvotą, sumažina žvejybos kvotas šių taisyklių 14 ir 25 punktuose nustatytais atvejais ir apie galutinį žvejybos kvotos dydį informuoja naudotojus.

27. Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių atšaukimo ir (arba) kvotos sumažinimo pagal šių taisyklių 14 ir (arba) 24 ir (arba) 25 punktus susidariusi nepaskirstyta žvejybos kvota komisijos sprendimu paskirstoma likusiems perleidžiamąsias žvejybos teises turintiems naudotojams proporcingai jų turimų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiui.

28. Naudotojai, norintys apsikeisti jiems pagal perleidžiamąsias žvejybos teises tenkančiomis žvejybos kvotomis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, prašymą turi pateikti Žuvininkystės tarnybai.

29. Perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo laikotarpis gali būti pratęstas dešimčiai metų, jei per perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo laikotarpį nebuvo padaryta sunkių verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų pažeidimų.

III. ŽVEJYBOS ATVIROJE BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ, KURIOMS NETAIKOMOS PERLEIDŽIAMOSIOS ŽVEJYBOS TEISĖS, IR ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖJE KVOTŲ SKYRIMAS

30. Komisija, atsižvelgdama į naudotojų pateiktus prašymus, nurodytus taisyklių 8 punkte, dėl lašišų žvejybos kvotų, sprendžia, kokią lašišų žvejybos kvotos dalį paskirstyti teisę gauti žvejybos kvotas atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje turintiems naudotojams ir kokią šios kvotos dalį palikti rezerve.

31. Atsižvelgdama į bendrą prašomą lašišų žvejybos kvotų atviroje Baltijos jūroje kiekį ir šios žuvų rūšies žvejybos kvotos panaudojimą ankstesniais metais, komisija gali nuspręsti:

31.1. lašišų žvejybos kvotų atskiriems teisę gauti žvejybos kvotas atviroje Baltijos jūroje turintiems naudotojams neskirstyti ir leisti jiems žvejoti lašišas, kol bus panaudota 80 proc. pagal šių taisyklių 30 punktą nustatytos teisę gauti žvejybos kvotas atviroje Baltijos jūroje turintiems naudotojams skirstytinos lašišų žvejybos kvotos. Panaudojus 80 proc. kvotos, likusi kvotos dalis paskirstoma atviroje Baltijos jūroje žvejojantiems naudotojams proporcingai jų einamaisiais metais sugautam lašišų kiekiui, bet ne daugiau negu prašo naudotojas;

31.2. paskirstyti lašišų žvejybos kvotą atskiriems teisę gauti žvejybos kvotas atviroje Baltijos jūroje turintiems naudotojams. Tokiu atveju žvejybos kvotos paskirstomos pagal tai, kokią bendro visų atviroje Baltijos jūroje žvejojusių naudotojų per paskutinius trejus metus sugauto lašišų kiekio dalį sudarė naudotojo sugautų lašišų kiekis per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus).

32. Atsižvelgdama į bendrą prašomą menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos kvotų Baltijos jūros priekrantėje kiekį ir atitinkamos žuvų rūšies žvejybos kvotos panaudojimą ankstesniais metais, komisija gali nuspręsti:

32.1. menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos kvotų atskiriems teisę gauti žvejybos kvotas Baltijos jūros priekrantėje turintiems naudotojams neskirstyti ir leisti jiems žvejoti tam tikrų rūšių žuvis, kol bus panaudota 80 proc. teisę gauti žvejybos kvotas Baltijos jūros priekrantėje turintiems naudotojams skirstytinos atitinkamos žuvų rūšies žvejybos kvotos. Panaudojus šią žvejybos kvotos dalį, likusi kvotos dalis paskirstoma Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams proporcingai jų einamaisiais metais sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu prašo naudotojas. Šio punkto nuostatos komisijos sprendimu gali būti taikomos visiems teisę gauti žvejybos kvotas Baltijos jūros priekrantėje turintiems naudotojams arba tik tiems, kurie žvejoja iki 8 m ilgio laivais;

32.2. paskirstyti menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos kvotas atskiriems teisę gauti žvejybos kvotas Baltijos jūros priekrantėje turintiems naudotojams. Tokiu atveju žvejybos kvotos paskirstomos pagal tai, kokią bendro visų Baltijos jūros priekrantėje žvejojusių naudotojų per paskutinius trejus metus sugauto tos rūšies žuvų kiekio dalį sudarė naudotojo sugautų tam tikros rūšies žuvų kiekis per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus).

33. Teisę gauti žvejybos kvotas atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje turintiems naudotojams, kurie per paskutinius trejus metus tam tikrų rūšių žuvų atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje nežvejojo, tų rūšių žuvų žvejybos kvotas komisija skiria iš rezervo pagal savo pasirinktą principą, vienodai taikomą visiems atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje nežvejojusiems naudotojams, pateikusiems prašymus gauti tos žuvų rūšies žvejybos kvotą.

34. Naudotojui draudžiama perduoti arba kitokiu būdu leisti naudoti šiame taisyklių skyriuje nustatyta tvarka gautas žvejybos kvotas kitiems naudotojams. Jeigu naudotojas atsisako jam skirtos žvejybos kvotos, jis privalo apie tai raštu informuoti Žuvininkystės tarnybą.

35. Kai individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę arba pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu, jai einamaisiais metais pereina tokio dydžio žvejybos kvotos, kurias turėjo įmonės prieš pertvarkymą ar perregistravimą. Vėlesniais metais skiriant žvejybos kvotas pagal naudotojo per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus sugautų tam tikros rūšies žuvų kiekį, skaičiuojamas įmonės prieš pertvarkymą ar perregistravimą sugautas žuvų kiekis.

36. Kai keleto atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų – juridinių asmenų – reorganizacija vykdoma jungimo būdu:

36.1. susijungus dviem arba daugiau juridinių asmenų, naujam juridiniam asmeniui einamaisiais metais skiriama žvejybos kvota, kuri lygi sujungtų juridinių asmenų žvejybos kvotų sumai;

36.2. juridiniam asmeniui, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, einamaisiais metais skiriama žvejybos kvota, kuri lygi juridinio asmens, prie kurio jungiamas kitas juridinis asmuo, ir prijungto juridinio asmens žvejybos kvotų sumai;

36.3. vėlesniais metais reorganizuotam juridiniam asmeniui skiriant žvejybos kvotas pagal naudotojo per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus sugautų tam tikros rūšies žuvų kiekį, sugautas žuvų kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į taisyklių 36.1 ir 36.2 punktų nuostatas.

Iv. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37. Šiose taisyklėse nereglamentuotus žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo atvejus svarsto ir sprendimus priima komisija.

38. Už šių taisyklių pažeidimus naudotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3D-892, 2012-11-27, Žin., 2012, Nr. 138-7080 (2012-11-29), i. k. 1122330ISAK003D-892

Pakeitimai: