Suvestinė redakcija nuo 2014-11-01 iki 2014-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 32-852, i. k. 0981010ISTAVIII-667
Nauja redakcija nuo 2011-09-01:
Nr. XI-1496, 2011-06-22, Žin. 2011, Nr. 85-4138 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1496
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TURIZMO
ĮSTATYMAS
1998 m. kovo 19 d. Nr. VIII-667
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Apgyvendinimo paslauga – savarankiška, už užmokestį atliekama ekonominė veikla, kuria sudaromos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius.
2. Apgyvendinimo rūšis – tam tikros apgyvendinimo infrastruktūros (specialiai suplanuota teritorija, pastatai ar jų dalys, jų įranga) ir apgyvendinimo organizavimo sąlygų visuma, reikalinga teikti apgyvendinimo paslaugas.
4. Ekskursija – trumpiau kaip parą trunkantis objektų ar vietovių lankymas pagal nustatytą maršrutą, kai dalyvauja gidas.
5. Gamtiniai sveikatos veiksniai – specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologiškai aktyviomis savybėmis pasižymintys moksliškai ištirti ir pripažinti natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropeliai, molis ir kiti), taikomi sveikatos stiprinimo ir sveikatos atstatymo tikslais teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Gidas – teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris ekskursijų metu suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves.
7. Įplaukos – visos už organizuotas turistines keliones gaunamos piniginės lėšos, neatsižvelgiant į tai, ar per ataskaitinį laikotarpį jos pripažįstamos pajamomis, ar jomis nelaikomos.
9. Jūrinio turizmo infrastruktūra – stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai (hidrotechniniai statiniai ir įrenginiai su jų priklausiniais, skirti turistinių, kruizinių, pramoginių ir keleivinių laivų aptarnavimui; automobilių keliai, turistų transporto priemonių stovėjimo aikštelės ir jų įrenginiai; pėsčiųjų (dviračių) takai, specialiai suplanuota teritorija turistams, pastatai, jų dalys, įranga, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, lankytojų aptarnavimo ir poilsio bei kiti panašios paskirties objektai), skirti atvykstamojo, išvykstamojo ir vietinio jūrinio turizmo poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir jų prieigose esančiuose jūrinio turizmo infrastruktūros objektuose.
10. Jūrinio turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama kelionių laivu organizavimo paslauga, kuriai reikalinga tam tikra infrastruktūra (pritaikytos krantinės, automobilių keliai, pėsčiųjų (dviračių) takai, specialiai suplanuota teritorija turistams, pastatai, jų dalys, įranga ir kiti panašios paskirties objektai) atvykstamojo, išvykstamojo ir vietinio turizmo poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir jų prieigose esančiuose jūrinio turizmo infrastruktūros objektuose.
11. Kaimo turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius.
12. Kambarys (numeris) – apgyvendinimui skirtame pastate specialiai įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma asmenims nuomotis kaip nedalomas vienetas.
13. Kelionių pardavimo agentas – turizmo paslaugų teikėjas, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
14. Neteko galios nuo 2014-11-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
15. Kelionių organizatorius – turizmo paslaugų teikėjas, reguliariai rengiantis organizuotas turistines keliones, teikiantis ir (ar) parduodantis kelionių organizavimo paslaugas turizmo paslaugų vartotojams tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus ir (ar) teikiantis ir (ar) parduodantis kitas turizmo paslaugas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
16. Kelionių organizavimo paslauga – savarankiška, už užmokestį atliekama ekonominė veikla, apimanti organizuotų turistinių kelionių rengimą ir (ar) jų pardavimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
17. Kelionių vadovas – fizinis asmuo, kuris suteikia kelionės informaciją ir lydi turistus šalyje ir užsienyje.
18. Kolektyvinio apgyvendinimo paslaugos – apgyvendinimo paslaugos, kai teikiama nakvynė kambaryje arba kitoje atskiroje patalpoje ir nakvynei suteikiamų vietų skaičius yra didesnis negu nustatytas minimalus vietų skaičius, o visoms vietoms taikomas bendras komercinio pobūdžio valdymas.
19. Kurortas – įstatymu suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.
20. Kurortinė teritorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktas statusas gyvenamajai vietovei arba jos daliai (gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims), kurioje yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.
21. Lietuvos Respublikos turizmo paslaugų teikėjas – siūlantis arba teikiantis turizmo paslaugas valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – turizmo paslaugų teikėjas fizinis asmuo), arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje (toliau – turizmo paslaugų teikėjas juridinis asmuo).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
22. Nakvynės ir pusryčių paslauga – savarankiška, už užmokestį turistui teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu su nakvyne teikiami ir pusryčiai.
23. Organizuota turistinė kelionė – iš anksto už bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi ilgesnės kaip 24 valandų bendros trukmės turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita pagrindinę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su apgyvendinimu ar vežimu) arba į kurį yra įtraukta nakvynė.
24. Paplūdimys – sausumos ir su ja besiribojančio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti.
25. Privataus apgyvendinimo paslaugos – tam tikros apgyvendinimo paslaugos, teikiamos gyvenamosios paskirties patalpose, turinčiose šioms paslaugoms teikti nustatytą ne daugiau kaip didžiausią kambarių (numerių) skaičių. Privataus apgyvendinimo paslaugoms priskiriama ir aikštelių turistams apgyvendinti įrengtoje stovyklavietėje nuoma.
26. Rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtinių, kultūrinių, aplinkos savybių ir sąlygų žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti.
27. Rekreaciniai ištekliai – gamtinės, kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti.
28. Sveikatingumo paslauga – sveikatos stiprinimo paslauga, kurią teisės aktų reikalavimus atitinkančiose patalpose teikia specialistas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs reikiamą kvalifikaciją.
29. Turistas – fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatinimo, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po savo šalį ar į kitas šalis ir bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienus metus apsistoja ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietovėje.
30. Turistinė stovyklavietė – specialiai įrengta teritorija, kurioje aikštelės nuomojamos turistams nakvoti palapinėse, kemperiuose ar kilnojamuosiuose nameliuose.
31. Turistinės stovyklos paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama paslauga, kai turistinėje stovyklavietėje išnuomojama aikštelė palapinei, kemperiui ar kilnojamajam nameliui statyti.
32. Turizmo informacijos centras – juridinis arba fizinis asmuo, kurio veikla apima informacijos apie turizmo išteklius ir turizmo paslaugas rengimą, teikimą ir (ar) skleidimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
34. Turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama kelionių organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, turistų informavimo, pramogų ar kita paslauga.
35. Turizmo paslaugų teikimo sutartis – rašytinis susitarimas, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas.
36. Turizmo trasa – keliauti poilsio ar turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir specialiais trasos ženklais vietovėje paženklintas vientisas turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas.
38. Vandens turizmo paslaugos – paslaugos, apimančios jūrinio turizmo ir vidaus vandenų turizmo paslaugas.
39. Vidaus vandenų turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama kelionės vidaus vandenų trasomis ir vandens telkiniuose organizavimo paslauga, kuriai reikalinga tam tikra infrastruktūra ar jos dalis vandens turizmo poreikiams tenkinti šalies vidaus vandenų trasose ir vandens telkiniuose.
40. Viešbutis – turizmo paslaugų teikėjas, teikiantis apgyvendinimo kambariuose (numeriuose) paslaugas, įskaitant kasdienę nuomojamų kambarių priežiūrą (valymą, tvarkymą, lovų klojimą) ir aptarnavimą kambariuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
41. Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra – nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai, kiti objektai (turizmo trasos, pėsčiųjų (dviračių) takai, poilsio, apžvalgos ar stovėjimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, kiti renginių, lankytojų aptarnavimo ir poilsio objektai), skirti rekreacinių teritorijų ir turistinių objektų lankymui ir (ar) poilsio organizavimui.
43. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose įstatymuose.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
ANTRASIS SKIRSNIS
KELIONIŲ ORGANIZAVIMO PASLAUGOS
4 straipsnis. Kelionių organizavimo paslaugų teikėjai
2. Vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą gali valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas (įregistruotas) Lietuvos Respublikoje (toliau – pareiškėjas), turintis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas) išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą, patvirtinantį teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą.
3. Kelionių organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, išduodamas neterminuotam laikui pareiškėjui, norinčiam teikti kelionių organizavimo paslaugas, jeigu jis Valstybiniam turizmo departamentui pateikia:
2) šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą;
3) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, yra nepriekaištingos reputacijos. Šiame punkte nurodyti asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje arba juridiniam asmeniui per pastaruosius trejus metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.
4. Išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą Valstybinis turizmo departamentas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų tinkamai įformintų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Atsakymo per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikimas visais atvejais laikomas kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimu.
5. Valstybinis turizmo departamentas privalo 10 darbo dienų sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Valstybiniam turizmo departamentui nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir dokumentų, pagrindžiančių prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
4) kelionių organizatorius nepateikia šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytos informacijos;
6. Kai Valstybinis turizmo departamentas sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams, tačiau privalo įvykdyti visus iki Valstybinio turizmo departamento pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus turistams ir vartotojams.
7. Valstybinis turizmo departamentas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos turi raštu pranešti kelionių organizatoriui apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. Kelionių organizatorius privalo per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos pašalinti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai paaiškėja, kad dėl objektyvių priežasčių per šioje dalyje nustatytą terminą šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės negali būti pašalintos, Valstybinis turizmo departamentas gali kelionių organizatoriaus motyvuotu prašymu kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
8. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatoriaus nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose ar kituose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Valstybinis turizmo departamentas privalo raštu įspėti kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu kelionių organizatorius per 6 mėnesius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento įspėjimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo.
9. Valstybinis turizmo departamentas kitą darbo dieną panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai:
1) paaiškėja, kad kelionių organizatorius juridinis asmuo yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
2) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) kelionių organizatorius per šio straipsnio 7 dalyje nustatytus terminus nepašalina pažeidimų, dėl kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas ir (ar) kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas buvo pratęstas;
4) kelionių organizatorius per šio straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą nepašalina šio straipsnio 8 dalyje nustatyto pažeidimo;
5) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą ir jis per 10 darbo dienų nepateikia Valstybiniam turizmo departamentui teismo leidimo vykdyti individualią veiklą arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą;
7) kelionių organizatorius pateikia rašytinį prašymą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą;
10. Valstybinis turizmo departamentas negali kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdyti, kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymo termino pratęsti, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinti, jeigu nesilaikoma teisės aktuose nustatytų veiklos sąlygų, tačiau pažeidimas yra mažareikšmis ir nepažeidžia turistų ir vartotojų teisių.
11. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo, popierinės formos kelionių organizatoriaus pažymėjimo dublikato išdavimo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo tvarka nustatoma Kelionių organizatoriaus licencijavimo tvarkos apraše. Šį aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
12. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiama informacija apie asmenis, kuriems yra išduotas kelionių organizatoriaus pažymėjimas arba panaikintas jo galiojimas, taip pat skelbiami kelionių organizatoriai, kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiami kelionių organizatoriaus fizinio asmens vardas, pavardė, kelionių organizatoriaus juridinio asmens pavadinimas, teikiamų turizmo paslaugų tipas (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas), informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, veiklos vykdymo adresas ir kiti kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto svetainės adresai, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastys ir terminai ar kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastis ir terminus iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas Valstybinio turizmo departamento sprendimas panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastis iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama.
13. Pareiškėjai ir kelionių organizatoriai prašymus, deklaracijas ir kitus šiame straipsnyje nurodytus dokumentus, susijusius su kelionių organizatoriaus pažymėjimo, popierinės formos kelionių organizatoriaus pažymėjimo dublikato išdavimu, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pratęsimu ir kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimu, Valstybiniam turizmo departamentui gali teikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
41 straipsnis. Kelionių pardavimo agentas
Kelionių pardavimo agentams taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose prekybos agentui nustatyti reikalavimai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
5 straipsnis. Laikinas kelionių organizavimo paslaugų teikimas
1. Laikinai kelionių organizavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teikti:
1) valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos ar jų padaliniai, turintys teisę vykdyti kelionių organizavimo ar kelionių pardavimo agento veiklą valstybėje narėje;
2) valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir turi teisę vykdyti kelionių organizavimo ar kelionių pardavimo agento veiklą valstybėje narėje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
2. Ar kelionių organizavimo paslaugos teikiamos laikinai, ar yra vienkartinės, nustato Valstybinis turizmo departamentas. Kriterijus, kurios kelionių organizavimo paslaugos teikiamos laikinai, kurios yra vienkartinės, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Kelionių organizavimo paslaugų teikėjai, paslaugas teikiantys laikinai, privalo turėti kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį (laidavimo draudimo, banko laidavimo, banko garantijos, kelionių garantijų fondo ir pan.) dokumentą, išduotą valstybėje narėje ir garantuojantį ne mažesnę, negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.
6 straipsnis. Turizmo paslaugų teikimo sutartys
1. Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
2. Standartinės turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygos parengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) ir šiuo įstatymu. Standartines turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygas tvirtina Valstybinis turizmo departamentas.
3. Organizuotos turistinės kelionės pardavimas atskiromis paslaugomis, išrašant sąskaitą už kiekvieną atskirą paslaugą, neatleidžia turizmo paslaugų teikėjo (kelionių organizatoriaus ir (ar) kelionių pardavimo agento) nuo pareigos sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
4. Jeigu, nutraukus turizmo paslaugų teikimo sutartį, kelionių organizatoriui ir (ar) kelionių pardavimo agentui atsiranda pareiga grąžinti turistui visus ar dalį už organizuotą turistinę kelionę sumokėtų pinigų, pinigai turi būti grąžinti į turisto nurodytą sąskaitą per 10 darbo dienų nuo turizmo paslaugų teikimo sutarties nutraukimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
5. Kai turizmo paslaugų teikimo sutartis sudaroma nuotolinės prekybos būdu, laikoma, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis sudaryta tokiomis sąlygomis, kokios buvo skelbiamos oficialioje kelionių organizatoriaus interneto svetainėje (ar elektroninės prekybos sistemoje) organizuotos turistinės kelionės įsigijimo metu. Jeigu turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos oficialioje kelionių organizatoriaus interneto svetainėje neskelbiamos ar organizuotos turistinės kelionės įsigijimo metu nebuvo paskelbtos, laikoma, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta pagal standartines turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygas.
6. Kelionės metu atsiradusias pretenzijas dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo turistas turi nedelsdamas pareikšti žodžiu kelionės organizatoriaus vietiniam atstovui arba kelionės vadovui, o jei šių nėra, – kelionių organizatoriui. Pretenzijos dėl nesprendžiamų ar netinkamai sprendžiamų problemų turi būti pareikštos raštu. Nepavykus pretenzijų išspręsti kelionės metu, turistas pretenzijas kelionės organizatoriui gali pareikšti raštu per 15 darbo dienų nuo kelionės pabaigos. Kelionės organizatorius privalo turistui raštu atsakyti į pareikštas pretenzijas per 15 darbo dienų nuo pretenzijų gavimo dienos. Ginčai dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo sprendžiami derybomis, o jei nepavyksta susitarti, – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų teisės ir pareigos
1. Kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų teisės ir pareigos nustatytos Civiliniame kodekse, šiame įstatyme, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, turizmo paslaugų teikimo sutartyse.
2. Kelionių organizatoriai, viešai reklamuodami savo teikiamas turizmo paslaugas kelionių prospektuose, kataloguose ar kitoje turistines keliones aprašančioje medžiagoje, turi pateikti įskaitomą ir neklaidinančią informaciją apie:
2) apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus bei klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles);
5) valstybių, į kurias vykstama, pasienio formalumus ir vizų gavimo tvarką, laiką, per kurį vizos gaunamos;
7) visą kelionės kainą, kainos dalį, kuri turi būti sumokėta iš anksto, likusios sumos mokėjimo grafiką;
3. Kelionių organizatoriai atsako už kelionių prospektuose, kataloguose ar kitoje turistines keliones aprašančioje medžiagoje, kuri yra neatskiriama turizmo paslaugų teikimo sutarties dalis, pateiktos informacijos teisingumą ir tikslumą, išskyrus bent vieną iš šių atvejų, kai:
1) turistui iki turizmo paslaugų teikimo sutarties sudarymo buvo pranešta apie šios informacijos pasikeitimus, o kelionių prospekte, kataloge ar kitoje turistines keliones aprašančioje medžiagoje buvo aiškiai numatyta pakeitimų galimybė;
4. Iki turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymo kelionių organizatorius ir (ar) kelionių pardavimo agentas privalo įteikti turistui rašytinį dokumentą, kuriame būtų pateikta išsami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija.
5. Prieš kelionę kelionių organizatorius ir (ar) kelionių pardavimo agentas privalo raštu turistui laiku pateikti:
1) informaciją apie tarpines stotis ir sustojimo laiką, buvimo vietą ir informaciją apie keleivio vietą transporto priemonėje, išskyrus nenumatytus techninius sustojimus (nusileidimus);
2) kelionių organizatoriaus ir (ar) kelionių pardavimo agento pavadinimą ir (ar) vardą, pavardę, jų adresus, telefono numerius ir elektroninio pašto adresus, kelionių organizatoriaus vietinio atstovo, vietinių kelionių pardavimo agentų, į kuriuos turistas galėtų kreiptis pagalbos, adresus ir telefono numerius. Jeigu vietinių atstovų ar kelionių pardavimo agentų nėra, privaloma nurodyti telefono numerį, kuriuo turistas galėtų skambinti nenumatytais atvejais, arba informaciją, kuri jam padėtų susisiekti su kelionių organizatoriumi ir (ar) kelionių pardavimo agentu;
3) informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti vykstant į kelionę, taip pat informaciją apie sveikatos draudimo įforminimo tvarką;
4) informaciją apie neprivalomas draudimo sutartis, pagal kurias atlyginamos turisto išlaidos dėl organizuotos turistinės kelionės atšaukimo arba pagalbos išlaidos, įskaitant turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju išlaidas;
6. Kai į turistinę kelionę vyksta nepilnamečiai, kelionių organizatorius turi pateikti jų tėvams ar globėjams (rūpintojams) informaciją, pagal kurią šie galėtų tiesiogiai susisiekti su vaiku ar atsakingu asmeniu vaiko buvimo vietoje.
7. Kai turistų grupę sudaro daugiau kaip 15 nepilnamečių iki 16 metų arba daugiau kaip 7 neįgalūs nepilnamečiai, kelionių organizatorius turi užtikrinti, kad, be kelionės vadovo, šią turistų grupę papildomai lydėtų dar vienas pilnametis asmuo.
8. Kelionių pardavimo agentai, atstovaudami kelionių organizatoriui, privalo:
1) šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka tinkamai suteikti šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytą informaciją turizmo paslaugų vartotojams. Pareiga įrodyti, kad privaloma informacija buvo pateikta, tenka kelionių pardavimo agentui;
9. Kelionių organizatoriai privalo:
1) turėti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
2) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas metines įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo;
3) pateikti Valstybiniam turizmo departamentui informaciją apie įsteigtus juridinio asmens ar kitos organizacijos filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą nurodytą veiklą, informaciją apie veiklos formos, teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pakeitimus, taip pat informaciją apie prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir kartu pateiktuose dokumentuose, nurodytuose šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, nurodytų duomenų pasikeitimus per 10 darbo dienų nuo to momento, kai atitinkamą informaciją sužinojo ar turėjo sužinoti. Informaciją kelionių organizatoriai Valstybiniam turizmo departamentui gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą;
4) teikti Valstybiniam turizmo departamentui informaciją, reikalingą kelionių organizavimo paslaugų teikėjo veiklos priežiūrai. Informaciją, reikalingą kelionių organizavimo paslaugų teikėjo veiklos priežiūrai, kelionių organizatoriai Valstybiniam turizmo departamentui gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą;
5) skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas ir ūkio subjektus, kurių organizuotas turistines keliones ar kitas turizmo paslaugas parduoda;
6) nedelsdami raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams ir vartotojams;
7) nedelsdami raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas siūlymas kelionių organizatoriaus juridinio asmens kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
8) nedelsdami raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad įsiteisėjo teismo nutartis kelionių organizatoriui iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
9) nedelsdami raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad kelionių organizatoriaus juridinio asmens dalyviai, savininkas, kreditorių susirinkimas arba teismas priėmė sprendimą likviduoti kelionių organizatorių arba paaiškėja, kad kelionių organizatorius juridinis asmuo pasibaigia kitais pagrindais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
8 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas
1. Kelionių organizatorius, siūlantis parduoti organizuotą turistinę kelionę, turi užtikrinti:
1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;
2. Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti atitinkamai draudimo įmonės ar finansų įstaigos pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos laidavimo sutartį ar garantiją, pagal kurias draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Valstybiniam turizmo departamentui jo reikalaujamą pagrįstą sumą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje, laidavime ar garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.
3. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4. Kelionių organizatoriaus, kuris pirmą kartą pradeda teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip:
2) 150 tūkstančių litų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
5. Kelionių organizatorius turi užtikrinti, kad draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimas arba finansų įstaigos laidavimas ar garantija galioja nuo pirmos kelionių organizatoriaus veiklos dienos. Naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą kelionių organizatorius privalo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos. Kartu su prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.
6. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių, buvusių prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą.
7. Valstybinis turizmo departamentas tikrina, ar kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal šiame straipsnyje išdėstytus reikalavimus.
8. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
TREČIASIS SKIRSNIS
TURISTŲ INFORMAVIMO PASLAUGOS
9 straipsnis. Gido paslaugos
1. Gidai, rengdami ir teikdami ekskursijų paslaugas, naudojasi gido profesiniu vardu. Gidas paslaugas teikia sudaręs darbo sutartį arba vykdydamas individualią veiklą.
2. Gido profesinė kvalifikacija suteikiama aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, išklausiusiems ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų specialų gidų rengimo kursą, kuris apima ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos disciplinas, ir išlaikiusiems praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Atsižvelgiant į profesinę patirtį, gebėjimą dirbti įvairiomis kalbomis ir vedamų ekskursijų maršrutų skaičių įvertinus profesinę kvalifikaciją, gidams suteikiama antra, pirma arba aukščiausioji kategorija.
3. Išduoti gido pažymėjimą arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti gido pažymėjimą Valstybinis turizmo departamentas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų, reikalingų gido pažymėjimui gauti, gavimo per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Valstybinį turizmo departamentą dienos. Gido pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašą tvirtina Valstybinis turizmo departamentas. Gido pažymėjimas yra išduodamas popierine ar elektronine forma.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina muziejų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir vietovių, kuriuose ekskursijos galimos tik su gidu, turinčiu gido pažymėjimą, sąrašą.
5. Valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos gidas, kurio įgytą valstybėje narėje ar Šveicarijos Konfederacijoje gido profesinę kvalifikaciją pripažino Valstybinis turizmo departamentas, gali teikti Lietuvos Respublikoje ekskursijų paslaugas. Valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Valstybinis turizmo departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu.
6. Turistus į Lietuvos Respubliką lydintis valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos gidas, pateikęs Valstybiniam turizmo departamentui išankstinę deklaraciją dėl laikinų ir vienkartinių gido paslaugų teikimo, gali teikti laikinas arba vienkartines ekskursijų paslaugas. Šios deklaracijos formą ir pateikimo tvarką nustato Valstybinis turizmo departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu.
7. Gido pažymėjimo galiojimas panaikinamas:
8. Informacija apie asmenis, turinčius gido pažymėjimą, yra skelbiama Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje.
9. Valstybinis turizmo departamentas negali panaikinti gido pažymėjimo galiojimo, jeigu nesilaikoma teisės aktuose nustatytų veiklos sąlygų, tačiau pažeidimas yra mažareikšmis ir nepažeidžia vartotojų ir turistų teisių.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
10 straipsnis. Turizmo informacijos centrų veikla
1. Turizmo informacijos centras, naudojantis turizmo informacijos ženklą, teisės aktų nustatyta tvarka įrašytą į Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registrą („i“ raidė žalios spalvos stačiakampyje ir užrašas „Turizmo informacija“ Lietuvoje, o užsienyje užrašas – „Lietuvos turizmo informacija“), turi:
1) būti sudaręs su Valstybiniu turizmo departamentu sutartį dėl teisės naudoti turizmo informacijos ženklą;
2) rinkti, kaupti ir nemokamai teikti informaciją apie vietovės turizmo išteklius ir turizmo paslaugas;
3) rengti, leisti ir platinti informacinius ir kartografinius leidinius apie vietovės turizmo išteklius ir turizmo paslaugas;
4) teikti turizmo informaciją internete.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
3. Turizmo informacijos centrai gali užsakyti (rezervuoti) apgyvendinimo paslaugas, transporto bilietus, bilietus į teatrus, koncertus, sporto ir kitus renginius, prekiauti suvenyrais ir vykdyti kitą savo įstatuose numatytą veiklą.
4. Neteko galios nuo 2014-11-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
5. Neteko galios nuo 2014-11-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
ketvirTASIS SKIRSNIS
APGYVENDINIMO PASLAUGOS
11 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai
1. Apgyvendinimo paslaugas gali teikti:
2) valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniai, turintys teisę teikti apgyvendinimo paslaugas valstybėje narėje;
3) valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir turi teisę teikti apgyvendinimo paslaugas valstybėje narėje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
2. Pagal apgyvendinimo paslaugų teikimo organizavimą, pastatų naudojimo paskirtį ir apgyvendinimui skirtų kambarių skaičių yra skiriami:
3. Kolektyvinio apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikdamas apgyvendinimo paslaugas, turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka registruotus ir pagal statinio naudojimo paskirtį (viešbučio ar poilsio) bei apgyvendinimo saugumo ir higienos normų reikalavimus specialiai suplanuotus ir įrengtus viešojo naudojimo pastatą, šių pastatų grupę ir (ar) specialiai apgyvendinimui įrengtą teritoriją, kur yra:
1) penki ar daugiau kambarių (numerių) arba specialiai įrengtų aikštelių, skirtų turistams apgyvendinti palapinėse, kemperiuose ar kilnojamuosiuose arba stacionariuose nameliuose;
2) bendro naudojimo patalpos, skirtos apgyvendinimui organizuoti, poilsio ir (ar) specialioms paslaugoms teikti, higienos poreikiams tenkinti;
3) organizuotas užsakymų priėmimas ir aptarnavimas kambariuose (numeriuose) ir teikiama informacija apie apgyvendinimą;
4. Privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikdamas apgyvendinimo paslaugas, turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas gyvenamosios paskirties patalpas, jų grupę ar sodybą, vasarnamį ar turistinę stovyklavietę, atitinkančius turistų apgyvendinimo saugumo ir higienos normų reikalavimus, kur:
1) yra ne daugiau kaip 20 atskirų kambarių (numerių) arba nuomojamų turistinės stovyklavietės aikštelių ir bendro naudojimo patalpų, skirtų apgyvendinimui organizuoti, poilsio ir higienos poreikiams tenkinti;
5. Kaimo turizmo paslaugos gali būti teikiamos kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, esančioje ūkininko sodyboje arba kaimo turizmui skirtuose pastatuose, kai bendras turistams apgyvendinti skirtų kambarių (numerių) skaičius yra ne didesnis kaip 20 ir juose yra ne daugiau kaip 50 vietų.
6. Nakvynės ir pusryčių paslaugos gali būti teikiamos gyvenamosiose patalpose, jų grupėje, sodyboje, kai bendras šioms paslaugoms teikti naudojamų kambarių (numerių) skaičius yra ne didesnis kaip 10.
7. Turistinės stovyklos paslaugos gali būti teikiamos turistinėje stovyklavietėje, kurioje yra maisto ruošimo, higienos poreikių tenkinimo, atliekų surinkimo ir kita trumpalaikiam poilsiui organizuoti reikalinga įranga.
8. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo pasirinkti tokią Apgyvendinimo rūšių apraše nurodytą apgyvendinimo rūšį, kurią pagal esminius požymius visiškai atitinka jų turima apgyvendinimo paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra ir apgyvendinimo organizavimo sąlygos.
12 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų teikimo bendrieji reikalavimai
1. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, prieš pradėdamas savo veiklą, privalo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui nustatytos formos pranešimą apie apgyvendinimo paslaugų teikimą. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo dienos negavęs neigiamo Valstybinio turizmo departamento atsakymo dėl pranešime pateiktų duomenų, gali viešai naudoti pranešime nurodytą apgyvendinimo rūšies pavadinimą. Nutraukus (sustabdžius) apgyvendinimo paslaugų teikimą ar pasikeitus pranešime pateiktiems duomenims (pasikeitė paslaugų teikėjas, jo teisinė forma, teisinis statusas, adresas ar kiti duomenys), apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo per 10 darbo dienų nuo to momento, kai ši informacija tapo ar turėjo tapti jam žinoma, buvusį pranešimą patikslinti pateikdamas pasikeitusius duomenis. Pasikeitusius pranešime pateiktus duomenis galima viešai naudoti, jeigu per 30 dienų nuo pranešimo apie pasikeitusius pranešime pateiktus duomenis pateikimo dienos apgyvendinimo paslaugų teikėjas negauna neigiamo Valstybinio turizmo departamento atsakymo dėl pranešime pateiktų pasikeitusių duomenų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
2. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo turistams pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, klasę, teikiamas paslaugas ir apgyvendinimo paslaugų kainą.
3. Užsakymo priėmimo metu nurodyta apgyvendinimo paslaugų paros kaina negali būti didinama turisto atsiskaitymo už apgyvendinimo paslaugas metu.
4. Išankstinius apgyvendinimo paslaugų užsakymus (rezervavimą) apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi registruoti. Turisto pageidavimu apgyvendinimo paslaugų užsakymas turi būti patvirtintas raštu.
5. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad apgyvendinami valstybių narių ir kitų valstybių piliečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius jų sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus, taip pat kelionės grupių narius, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles ir patvirtintų savo tapatybę pateikdami galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
6. Užpildytos šio straipsnio 5 dalyje nurodytos registracijos kortelės įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti saugomos 5 metus, kad jas prireikus (grėsmei pašalinti, baudžiamosioms byloms tirti arba asmenų dingimo aplinkybėms ir (ar) nelaimingų atsitikimų aukoms nustatyti) būtų galima pateikti teisėsaugos institucijoms.
7. Apgyvendinamų valstybių narių ir kitų valstybių piliečių registravimo tvarką, įskaitant registracijos kortelių tvarkymą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
8. Duomenys apie apgyvendinimo paslaugų teikėjus skelbiami Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
13 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimas
1. Siekiant informuoti turistus (paslaugų vartotojus) apie apgyvendinimo paslaugų kokybę ir sudaryti galimybę jiems pasirinkti ir gauti pageidaujamo lygio paslaugas, apgyvendinimo paslaugos yra klasifikuojamos.
2. Kolektyvinio apgyvendinimo paslaugų teikėjų – viešbučių, svečių namų, motelių ir kempingų – klasifikavimas yra privalomas. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę viešbučiams, svečių namams, moteliams ir kempingams suteikiamos kategorijos ir klasės. Kitos kolektyvinio ar privataus apgyvendinimo paslaugos gali būti klasifikuojamos savanoriškai, jeigu rinkodaros tikslais apgyvendinimo kokybei nurodyti apgyvendinimo paslaugų teikėjas nenaudoja žvaigždučių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
3. Apgyvendinimo paslaugos klasifikuojamos laikantis atitinkamai apgyvendinimo rūšiai taikomos 5 arba 4 žvaigždučių klasifikavimo reikalavimų sistemos, pagal kurią žemiausios klasės apgyvendinimo paslaugos žymimos viena žvaigždute. Klasifikavimo reikalavimai turi apimti kiekybinius ir kokybinius kriterijus, pagal kuriuos įvertinama apgyvendinimo paslaugoms teikti turimų statinių architektūra, teritorijos, gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų suplanavimas ir techninės charakteristikos, kambarių (numerių) ir bendro naudojimo patalpų įrengimas ir įrangos kokybė, turistų priėmimo sąlygos, galimybė pasirinkti kitas teikiamas paslaugas, darbuotojų profesinis pasirengimas (kvalifikacija), aptarnaujančių darbuotojų skaičiaus ir apgyvendinimo vietų skaičiaus santykis, ir kitus bendros teikiamų apgyvendinimo paslaugų kokybės kriterijus. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo reikalavimus, klasių suteikimo, panaikinimo, paslaugų atitikties nustatytai klasei kontrolės tvarkos aprašą ir apgyvendinimo paslaugų klasę patvirtinančio pažymėjimo formą tvirtina Valstybinis turizmo departamentas.
4. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą vykdo Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisija. Ši komisija sudaroma iš turizmo paslaugų verslo asociacijų, Valstybinio turizmo departamento, vartotojų teisių apsaugos ir savivaldybių institucijų atstovų. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisijos sudėtį, nuostatus tvirtina ir šios komisijos veiklos priežiūrą atlieka Valstybinis turizmo departamentas.
PENKTASIS SKIRSNIS
SVEIKATOS TURIZMO PASLAUGOS
14 straipsnis. Sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugos
1. Sveikatingumo paslaugos teikiamos apgyvendinimo, sportinei, pramogų ir poilsio organizavimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigų veiklai tinkamose patalpose, atitinkančiose joms keliamus higienos normų reikalavimus.
2. Sveikatingumo paslaugų teikėjai privalo pateikti aiškią, suprantamą ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas, naudojamus produktus ir jų kilmę, taikomas metodikas, galimas komplikacijas, šalutinį poveikį, paslaugas teikiantį specialistą (nurodyti vardą, pavardę, pareigas) ir jo profesinę kvalifikaciją, paslaugų kainą, taip pat kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Sveikatingumo paslaugų teikimo reikalavimus ir tvarką nustato šis įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija:
2) suderinusi su Ūkio ministerija, tvirtina sveikatingumo paslaugų rūšių sąrašą ir nustato reikalavimus šių paslaugų teikimui;
4) nustato gamtinių sveikatos veiksnių, naudojamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarką ir šią funkciją vykdyti paveda atsakingai institucijai;
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
TURIZMO VALDYMAS
15 straipsnis. Turizmo politikos formavimas ir turizmo valdymas
1. Turizmo valdymo funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybių institucijos.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota ministerija:
1) atlieka strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą: rengia Lietuvos turizmo plėtros programą ir koordinuoja jos įgyvendinimą;
2) dalyvauja formuojant valstybės politiką turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros srityse, koordinuoja šios politikos įgyvendinimą, rengia turizmo sritį reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybinės reikšmės turizmo, rekreacijos ir kurortų infrastruktūros projektų įgyvendinimo;
6) įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių turizmo paslaugų teikimą, nuostatų perkėlimą į Lietuvos Respublikos teisę;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
16 straipsnis. Valstybinis turizmo departamentas
Valstybinis turizmo departamentas atlieka šias funkcijas:
1) pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros srityse;
2) dalyvauja atliekant strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą: pagal savo kompetenciją įgyvendina Lietuvos turizmo plėtros programos priemones;
3) rengia valstybinės reikšmės viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, Lietuvos turizmo rinkodaros projektus ir juos įgyvendina;
5) priima administracinius sprendimus, reikalingus šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams įgyvendinti;
8) rengia Lietuvos turizmo rinkodaros planą, įgyvendina jame numatytas priemones ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Lietuvos turizmo rinkodaros planą, veiklą;
9) pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant turizmo srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;
10) tiria ir prognozuoja turizmo specialistų rengimo poreikį ir organizuoja turizmo specialistų kvalifikacijos tobulinimą, vykdo turizmo specialistų kvalifikacijų pripažinimą, rengia pavyzdines kelionių vadovų ir gidų rengimo programas;
11) teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kelionių organizavimo paslaugų vartotojų interesams kelionių organizatoriaus ar kelionių pardavimo agento nemokumo arba bankroto atvejais;
13) pagal savo kompetenciją kontroliuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos turizmo teisės aktų reikalavimų vykdymą;
14) turizmo ir rekreacijos srityje nustato planavimo sąlygas ir koordinuoja regioninį turizmo plėtros planavimą;
16) kreipiasi į kompetentingas Lietuvos Respublikos ar valstybės narės institucijas siekdamas patikrinti jam pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
17 straipsnis. Turizmo taryba
1. Turizmo plėtros ir skatinimo klausimams nagrinėti ir pasiūlymams strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą (Nacionalinę turizmo plėtros programą, Kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros strategiją) atliekančioms valstybės institucijoms teikti iš turizmo verslo asociacijų ar organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir valstybės institucijų atstovų sudaroma nuolatinė Turizmo taryba. Ne mažiau kaip pusę Turizmo tarybos narių turi sudaryti turizmo verslo asociacijų ar organizacijų deleguoti atstovai.
2. Turizmo taryba sudaroma ir veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos ministerijos patvirtintais Turizmo tarybos nuostatais.
3. Turizmo tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos ministerijos ministras.
18 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija turizmo srityje
Savivaldybės:
2) vadovaudamosi Lietuvos turizmo plėtros programos nuostatomis, rengia, tvirtina ir įgyvendina savivaldybės turizmo plėtros programas (strategijas) arba savivaldybės turizmo ir rekreacijos schemas ir projektus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
4) steigia savivaldybių turizmo informacijos centrus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
5) planuoja ir įgyvendina priemones, reikalingas rekreacinių teritorijų apsaugai, poilsio ir turizmo veiklai šiose teritorijose plėtoti, tvarko rekreacinių teritorijų apskaitą, tvirtina rekreacinių teritorijų naudojimo reglamentus;
7) įstatymų nustatyta tvarka su turizmo paslaugų teikėjais – juridiniais ir fiziniais asmenimis – sudaro sutartis dėl rekreacinių išteklių naudojimo (nuomos) turizmui ir poilsiui, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą;
8) neteko galios 2014-11-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
SEPTINTASIS SKIRSNIS
TURIZMO IŠTEKLIAI
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
19 straipsnis. Turizmo išteklių naudojimas, planavimas ir apsauga
1. Turizmo išteklius sudaro turizmo ir poilsio infrastruktūros objektai, rekreaciniai ištekliai ir specialaus ar dalykinio turistų intereso objektai (pramogų parkai (centrai), konferencijų, parodų, menų ar amatų centrai, muziejai, galerijos, sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigos ir kiti turistinės traukos objektai).
2. Rekreaciniams ištekliams priskiriama:
1) gamtiniai rekreaciniai ištekliai (miškai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos pritaikyti žmonių poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo objektai, gamtos parkai ir gyvenamųjų vietovių želdynai);
2) kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės, kultūros renginiai);
4) kompleksinės turistinės traukos vietovės (kurortai ir kurortinės teritorijos, saugomos teritorijos, kitos rekreacijai skirtos teritorijos);
3. Rekreacinių išteklių naudotojais visuomenės ir verslo tikslais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys poilsio, sveikatinimo, sveikatingumo, reabilitacines ar kitas turizmo paslaugas. Visuomenės lankymui ar poilsiui rekreacinio naudojimo (paskirties) teritorijose (gyvenamųjų vietovių parkuose ar želdynuose, turistinėse trasose, kitose poilsio vietose) privalo būti įrengiama tinkama viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra, sudaranti saugias lankytojų (poilsiautojų) visaverčio poilsio sąlygas.
4. Rekreacinio naudojimo (paskirties) teritorijos gali būti nustatomos savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šioms teritorijoms priskiriamos rekreacinių išteklių turinčios vietovės, kuriose prioritetas teikiamas poilsio ir turizmo veiklai.
5. Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra planuojama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais ir gali būti įrengiama pagal specialiojo ir (ar) detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus.
6. Aktyviam poilsiui ir turizmui organizuoti įrengiamų vandens turizmo, pėsčiųjų turizmo, dviračių turizmo, jūrinio turizmo ir kitų trasų ar maršrutų, išvykimo, atvykimo bei tarpinių punktų priežiūrą ir (ar) ženklinimą ir (ar) vaizdinės informacijos priemonių įrengimą vykdo jų savininkai (valdytojai).
7. Viešo naudojimo paplūdimių, taip pat paplūdimių, kurių paslaugos yra reklamuojamos, įrengimą ir priežiūrą atlieka jų savininkai (valdytojai). Paplūdimių infrastruktūrą sudaro persirengimo, higienos, atliekų surinkimo, geriamojo vandens tiekimo, gelbėjimo (stebėjimo), informacijos, poilsio organizavimo įranga ir statiniai. Prie paplūdimių turi būti įrengti takai ar keliai, transporto priemonių stovėjimo aikštelės ir kita poilsiautojams aptarnauti reikalinga infrastruktūra.
8. Rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą atlieka savivaldybių institucijos, vadovaudamosi įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais. Rekreacinėse teritorijose draudžiama veikla, galinti pabloginti rekreacinių išteklių būklę ir kelianti pavojų asmenų saugumui ir poilsio organizavimui. Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose numatytais atvejais gali būti nustatomi veiklos rekreacinėse teritorijose reglamentai, jeigu vykdoma veikla gali turėti neigiamą poveikį rekreaciniams ištekliams, aplinkai ir žmonių sveikatai.
20 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-11-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva Nr. 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 10 tomas, p. 132).
2. 1995 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 15 tomas, p. 419).
3. 1998 m. gruodžio 9 d. Komisijos sprendimas dėl Tarybos direktyvos 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo įgyvendinimo tvarkos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 16 skyrius, 1 tomas, p. 30).
4. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-239, 2001-04-05, Žin., 2001, Nr. 34-1128 (2001-04-20), i. k. 1011010ISTA00IX-239
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1211, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5507 (2002-12-24), i. k. 1021010ISTA0IX-1211
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1854, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 114-5119 (2003-12-05), i. k. 1031010ISTA0IX-1854
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2476, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5689 (2004-10-26), i. k. 1041010ISTA0IX-2476
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-308, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3285 (2005-07-21), i. k. 1051010ISTA000X-308
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1496, 2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 85-4138 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1496
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 4-1 straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas