Neoficialus nutarimo tekstas
2002 m. gegužės 28 d. Nr. 759
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), II skyriaus „Švietimas ir mokslas“ 43 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Mokyklų tobulinimo programą;
1.2. bendrojo lavinimo mokyklų, dalyvausiančių Mokyklų tobulinimo programos projekte „Energijos išlaidų mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“, sąrašą pagal renovavimo eiliškumą.
2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai kasmet tvirtinti renovuojamų mokyklų skaičių, atsižvelgiant į tam skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos lėšas.
3. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos projektus, numatyti lėšas Mokyklų tobulinimo programai įgyvendinti.
4. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai įgyvendinti Mokyklų tobulinimo programą.
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius
________________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759
MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios programos pagrindinis tikslas – iš esmės pagerinti bendrojo lavinimo mokyklų (pagrindinių ir vidurinių) V–X klasių moksleivių mokymą, jų mokymosi aplinką. Programa yra ilgalaikė ir apima visą bendrojo lavinimo sistemą. Daugelis šios programos priemonių skirta pagrindinio ugdymo programas teikiančioms švietimo įstaigoms, nes geras pagrindinis išsilavinimas yra vienas iš svarbiausių nacionalinės švietimo politikos prioritetų. Pagrindinėje mokykloje įgyjami ne tik išsilavinimo pagrindai, bet ir formuojamos vertybinės nuostatos, brandinamas atsakomybės jausmas, gebėjimas apsispręsti ir pasirinkti tolesnį mokymosi kelią.
Švietimo ir mokslo ministerija siekia visokeriopai stiprinti iki šiol dėmesio stokojusias pagrindines mokyklas bei pagrindinį ugdymą vidurinėse mokyklose.
2. Šios programos paskirtis – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas:
2.1. ugdyti mąstančias, kūrybingas asmenybes;
2.2. ugdymą grįsti sisteminiu ir loginiu mąstymu, savarankišku moksleivių darbu;
2.3. garantuoti saugų kaimo vaikų pavėžėjimą į mokyklą;
2.4. sutvarkyti mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą;
2.5. patikslinti mokyklų tinklo pertvarkos projektus;
2.6. lanksčiai, atsižvelgiant į būtinas reikmes, vykdyti mokyklų tinklo optimizavimą;
2.7. laipsniškai atsisakyti mokyklų pamainingumo;
2.8. sparčiau vykdyti mokyklų kompiuterizavimo programą;
2.9. sukurti mokyklų informacinę sistemą.
3. Šioje programoje dalyvauja savivaldybių, apskričių viršininkų administracijų, Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos bendrąjį lavinimą teikiančios pagrindinės ir vidurinės mokyklos.
4. Ši programa vykdoma 2002–2005 metais.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Daugelis mokyklų pastatų, statytų prieš kelias dešimtis metų, nebeatitinka paprasčiausių sanitarinės higienos normų, be to, ir kapitalinis remontas daug kur vykdytas dar 1975–1985 metais. Per pastaruosius 5 metus šalies mokyklose vidutinės remonto darbų išlaidos siekė vos 4 Lt/m2. Pastatai labai susidėvėję, nes lėšų jų amortizacijos išlaidoms nebuvo kaupiama. Dėl prastų įrengimų ir susidėvėjusios termoizoliacijos šilumos suvartojimas įvairiose mokyklose skiriasi bemaž du kartus (vienose – mažiau kaip 260, kitose – daugiau kaip 500 kWh/m2 per metus), taigi prarandama daug lėšų, kurias būtų galima panaudoti ugdymui gerinti.
6. Prasta mokyklų sanitarinės higienos būklė, patalpos šaltos, 22 procentai mokyklų neturi karšto vandens tiekimo sistemų. Dėl to moksleiviai dažniau serga, nelanko mokyklos, ir tai atsiliepia mokymosi rezultatams. Beveik nėra mokyklų, pritaikytų neįgaliesiems.
7. Švietimo ir mokslo ministerija 1998 metais vienu iš svarbiausių švietimo prioritetų paskelbė ugdymo kokybę. Per šį laikotarpį iš esmės baigtas formuoti naujas bendrojo ugdymo turinys, pereita prie 6 metų trukmės pagrindinio mokymo, įvestas profilinis mokymas ir valstybiniai brandos egzaminai, pradėti rengti svarbiausieji mokyklų audito ir švietimo būklės monitoringo, mokyklų bibliotekų modernizavimo dokumentai, sukurta švietimo kompiuterizavimo strategija ir t.t. Kai kuriose srityse tik pradėta formuoti konceptualias nuostatas ir veiklos metodiką, o didesniems pokyčiams, pedagogų tobulinimuisi turimų išteklių nepakanka. Vis dar yra didelių, neatidėliotinai spręstinų švietimo kokybės problemų.
8. Pagal IEA organizacijos 1995 metais vykdytus TIMSS tyrimus matematikos ir gamtos mokslų srityje Lietuvos aštuntokų laimėjimų vidurkis buvo lygus Europos septintokų vidurkiui (European Report on Quality of School Education. – European Commission, 2000). Pagal 1999 metų TIMSS-R tyrimus Lietuvos rezultatas pastebimai pagerėjo ir dabar yra artimas tyrimuose dalyvavusių šalių vidurkiui. Tačiau šiuose tyrimuose nebedalyvavo 10 stiprių Europos valstybių. Kad būtų galima prilygti toms valstybėms, reikia ryžtingiau tobulinti mokyklų veiklą.
9. Šiuo metu maždaug 30 procentų mokytojų neturi pedagoginio ir (arba) dalykinio išsilavinimo, maždaug 50 procentų mokyklų bibliotekų darbuotojų nėra šios srities specialistai. Neturima mokyklų vadovų rengimo sistemos.
10. Įvairių informacijos šaltinių poreikis mokyklose tenkinamas tik maždaug 50 procentų. Mokyklose trūksta gerai įrengtų skaityklų. Praktiškai neskiriama lėšų mokymo priemonėms.
11. Per menkos paskatos mokykloms tobulėti: stokojama objektyvios informacijos apie mokyklų būklę, tenkinamasi kiekybine, fragmentiškai skleidžiama informacija apie geriausius ugdymo pavyzdžius. Dar ne visai aiškiai suformuluoti nacionaliniai mokyklų tobulinimo tikslai. Švietimo priežiūros sistema nepakankamai skatina mokyklas tobulėti, daugiausia rūpinamasi tik tuo, kad būtų nustatyta, ar mokyklų veikla atitinka teisės aktų nuostatas. Neapibrėžta švietimo kokybės sąvoka, stinga švietimo kokybės vertinimo metodikos, kompetentingų vertintojų ir už tai atsakingų institucijų.
12. Pastaruoju metu daugiausia pastangų buvo sutelkta viduriniam mokymui reformuoti, todėl mažiau dėmesio skirta pagrindinės mokyklos problemoms. Tuo tarpu ją stiprinti itin svarbu: ji padeda Lietuvos piliečių socialinio raštingumo pamatus, įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo numatytą privalomąjį mokymąsi iki 16 metų. Šioje bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje nemaža spręstinų klausimų (pvz., dėl lygių galimybių garantavimo), ji svarbi kaimo kultūros ir švietimo uždaviniams. Dėl šių priežasčių Lietuvos švietimo reformoje būtina skirti daugiau dėmesio pagrindinei mokyklai.
13. Įvairiuose šalies regionuose švietimo išlaidos vienam moksleiviui skiriasi daugiau kaip dvigubai. Gana tankus mokyklų tinklas mažiau apgyventose teritorijose ir švietimo išlaidų planavimo principas skirti lėšų moksleivių klasės (grupės) mokymui lėmė tai, kad 1999/2000 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose buvo finansuojama per 280 tūkst. tuščių mokymosi vietų, kurios valstybei kainavo ne mažiau kaip 465 mln. litų (2000 metų kovo mėnesio duomenys). Taigi prarasta daug lėšų, kurias buvo galima panaudoti ugdymui gerinti.
Atlikta analizė leidžia manyti, kad geresnių moksleivių mokymosi rezultatų bus pasiekta, jeigu labiau bus rūpinamasi mokyklos tobulinimu, jos prieinamumu. Lėšas tam tikslui galima kaupti racionaliau naudojant švietimui skiriamus asignavimus.
III. PROGRAMOS STRATEGIJA
14. Šioje programoje numatyti darbai suskirstyti į 5 projektus (paprogrames): „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“; „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“; „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“; „Mokyklų tinklo optimizavimas“; „Programos koordinavimas“.
15. Projekto „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ paskirtis – didinti mokytojų profesinę kompetenciją, gerinti mokymo(-si) sąlygas, skatinti moksleivius aktyviai mokytis, taip pat skatinti mokytojų bendradarbiavimą mokyklose ir tarp mokyklų, aprūpinti mokyklas mokymo priemonėmis.
16. Projekto „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“ paskirtis – sukurti tokią sistemą, kuri leistų laiku gauti reikiamą informaciją tam, kad būtų priimami geresni sprendimai švietimo srityje nacionaliniu ir vietos lygmeniu, kad švietimo sistema veiktų efektyviau ir gerėtų mokymasis.
17. Projekto „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“ paskirtis – pagerinti švietimo įstaigų pastatų būklę, jų šiltinimą, higienos sąlygas. Pagrindinis šio projekto tikslas – sutaupytas mokyklų šildymui skiriamas lėšas panaudoti ugdymui gerinti.
18. Projekto „Mokyklų tinklo optimizavimas“ paskirtis – didinti savivaldybių materialinį ir intelektinį pajėgumą rengti ir įgyvendinti mokyklų tinklo optimizavimo planus, garantuojančius prieinamą ikimokyklinį ugdymą ir bendrąjį lavinimą. Šio projekto darbai leis mažinti dėl esamos demografinės situacijos susidariusių tuščiai finansuojamų vietų skaičių bendrąjį lavinimą teikiančiose mokyklose, ypač kaime, pertvarkyti kaime gyvenančių moksleivių ir moksleivių, turinčių specialių ugdymo poreikių, pavėžėjimą.
19. Projekto „Programos koordinavimas“ paskirtis – efektyviai ir racionaliai koordinuoti programos įgyvendinimą, vykdyti jos monitoringą ir kontrolę.
IV. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
20. Ši programa suteikia pagrindą gauti Pasaulio banko paskolą. Antai 2002–2005 metais numatoma 100,131 mln. litų paskola.
21. Projektui „Energijos išlaidų mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ skiriamas išlaidas numatoma dengti apytiksliai tokiomis proporcijomis: Pasaulio banko paskola – 50 procentų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – 25 procentai, programoje dalyvaujančios savivaldybės – 25 procentai. Švietimo įstaigų, kurios nėra pavaldžios savivaldybėms, renovacijos išlaidas numatoma dengti taip: Pasaulio banko paskola – 50 procentų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – 50 procentų.
22. Lėšų poreikis šiai programai įgyvendinti pagal metus ir finansavimo šaltinius nurodytas šios programos 1 priede, o pagal jos projektus ir priemones – 2 priede.
23. Konkrečios lėšos šiai programai įgyvendinti numatomos ir gali būti tikslinamos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir Valstybės investicijų programą.
V. LAUKIAMI REZULTATAI PAGAL PROGRAMOS PROJEKTUS
24. Projekto „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ rezultatai:
24.1. tikimasi, kad 70 procentų pagrindinių mokyklų pagerės ugdymo kokybė. Padidės mokytojų profesinė kompetencija. Šios mokyklos bus aprūpintos jų poreikius atitinkančiomis mokymo priemonėmis ir gebės taikyti jas ugdymo procese;
24.2. maždaug 6000 mokytojų iš beveik 400 pagrindinių mokyklų bus pasirengę taikyti aktyvius mokymo metodus, alternatyvius moksleivių pažangos vertinimo būdus, modernias mokymo priemones ir naujas technologijas;
24.3. maždaug 250 mokytojų taps pokyčių skatintojais – jie padės kolegoms savoje ir kitose mokyklose diegti naujoves; programos įgyvendinimo metu mokytojams bus parengta išsami mokomoji medžiaga, kuri bus kaupiama ir skleidžiama regioniniuose mokytojų švietimo centruose, – taigi programos mokymo turinys taps prieinamas visiems Lietuvos mokytojams;
24.4. maždaug 400 Lietuvos pagrindinių mokyklų bus aprūpintos ir išmokytos naudotis moderniomis mokymo priemonėmis, kurias atsirinks pačios pagal savo poreikius; tai padės gerinti ugdymą, skatins moksleivių norą mokytis; bus sukurta veiksminga aprūpinimo mokymo priemonėmis sistema, įgalinanti gamintojus ir tiekėjus plėsti mokymo priemonių rinką;
24.5. maždaug 400 mokyklų vadovų ir mokyklų komandų gebės kolegialiai planuoti, dirbti, drauge tobulinti savo mokyklas;
24.6. daugelis pagrindinių mokyklų mokytojų ir moksleivių, aprūpinti ir išmokyti naudotis informacinėmis technologijomis, gebės mokymui ir mokymuisi naudoti virtualią mokymosi aplinką, kuri leis sparčiau ir visapusiškiau dalytis idėjomis ir patirtimi, ugdys mokytojų ir moksleivių informacinius gebėjimus;
24.7. bus sukurtas ir veiks mokyklų ir mokytojų, kurie bendradarbiauja ir visi kartu mokosi, tinklas. Mokyklos dalysis patirtimi periodiniame leidinyje „Besikeičianti mokykla“ ir projekto tinklalapyje. Remiantis mokyklų patirtimi, bus parengtos rekomendacijos mokytojams, vaizdajuostės. Tai padės skleisti projekte dalyvaujančių mokyklų patirtį visoms Lietuvos mokykloms ir mokytojams.
25. Projekto „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“ rezultatai:
25.1. bus sukurta švietimo vadybos informacijos sistema, ir visų lygių vadybininkai ja naudosis priimdami sprendimus;
25.2. padidės gebėjimai analizuoti švietimo politiką. Politikai, taip pat nacionalinio ir regioninio lygio vadybininkai, siekdami nuolat gerinti ugdymą, formuos, įgyvendins ir vertins švietimo politiką remdamiesi informacija ir politikos analize;
25.3. veiks nacionalinė moksleivių laimėjimų vertinimo sistema. Visų lygių vadybininkams, ugdymo turinio kūrėjams ir mokytojams bus prieinama patikima informacija apie moksleivių laimėjimus, ir jie efektyviai naudosis ja, siekdami gerinti ugdymą;
25.4. bus sukurta ir įdiegta mokyklų vidinio ir išorinio audito sistema, skatinanti mokyklų tobulėjimą ir ugdymo kokybės laidavimą; visų Lietuvos pagrindinių mokyklų bendruomenės bus išmokytos atlikti vidaus auditą ir strategiškai planuoti mokyklos plėtrą; visų Lietuvos savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių darbuotojai bus pasirengę atlikti mokyklų išorinį auditą, o tai leis įvertinti ir gerinti ugdymą mokyklose;
25.5. pastebimai pagerės Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių, taip pat mokyklų vadovų vadybinė kompetencija, jiems bus sudarytos sąlygos tobulintis, jų daromi sprendimai bus paremti patikima informacija.
26. Projekto „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“ rezultatai:
26.1. pagerės 62 Lietuvos pagrindinių mokyklų moksleivių mokymosi sąlygos, jiems nebereikės mokytis šaltose klasėse, taupiau bus naudojami energijos ištekliai, o sutaupytos lėšos bus naudojamos ugdymui gerinti;
26.2. renovavus pastatus, bus sutaupyta šiluminė ir elektros energija, pagerės moksleivių mokymosi sąlygos, patalpos taps patogesnės. Renovuotų patalpų temperatūra bus apie 18° C;
26.3. šiluminės energijos tikimasi sutaupyti apie 30–40 procentų. Jeigu artimiausiais metais energijos kaina nedidės, per 4 šio projekto įgyvendinimo metus tikimasi sutaupyti 5,5 mln. litų;
26.4. atlikus mokyklų renovavimo darbus, pagerės pastatų atitvarų būklė.
27. Projekto „Mokyklų tinklo optimizavimas“ rezultatai:
27.1. bus sukurtos mokyklų tinklo savivaldybių teritorijose pertvarkos metodinės rekomendacijos, savivaldybės be didelės socialinės įtampos bus išmokytos pagal jas rengti mokyklų tinklo optimizavimo planus;
27.2. bus išanalizuotos ir įvertintos moksleivių pavėžėjimo alternatyvos, jų finansinis efektyvumas. Savivaldybės geriau ir saugiau organizuos moksleivių pavėžėjimą. Bus nupirkta 100 „geltonųjų autobusų“, jie bus perduoti savivaldybėms;
27.3. savivaldybės apskaitys lėšas, sutaupytas renovuojant mokyklas ir optimizuojant mokyklų tinklą, ir investuos jas į švietimą – pagerės švietimo finansavimas, kartu ir ugdymas.
28. Projekto „Programos koordinavimas“ rezultatas – Mokyklų tobulinimo programos koordinavimo tarnyba koordinuos atskirų programos projektų priemonių įgyvendinimą, vykdys jos monitoringą ir kontrolę.
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ADMINISTRAVIMAS IR KONTROLĖ
29. Šią programą įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios institucijos: Švietimo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras, Informacinių technologijų centras, Pedagogų profesinės raidos centras. Į programos įgyvendinimą įsitrauks apskričių ir savivaldybių švietimo skyriai, regioniniai mokytojų švietimo centrai, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės švietimo organizacijos, kiti partneriai. Daugelis programoje numatytų darbų yra visiškai nauji, Lietuva dar neturi pakankamai specialistų, galinčių juos įgyvendinti, todėl bus pasitelkiama ir užsienio ekspertų.
30. Pasaulio banko paskolai administruoti ir programos įgyvendinimui koordinuoti Švietimo ir mokslo ministerija dar 2001 metais įsteigė specialią Mokyklų tobulinimo programos koordinavimo tarnybą. Pagal Pasaulio banko reikalavimus ją sudaro direktorius, programos administratorius, buhalteris, viešųjų pirkimų specialistas ir inžinierius.
––––––––––––––––
Mokyklų tobulinimo programos
1 priedas
lėšų poreikis Mokyklų tobulinimo programai įgyvendinti pagal metus ir finansavimo šaltinius
(tūkst. litų)
Eil. Nr. |
Finansavimo šaltinis |
Metai |
Iš viso |
|||
2002 |
2003 |
2004 |
2005 |
|||
1. |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
|
Nepaprastosios išlaidos |
4915 |
12498 |
11082 |
8114 |
36610 |
|
Paprastosios išlaidos |
1462 |
2597 |
3063 |
4031 |
11153 |
|
Iš viso |
6377 |
15095 |
14145 |
12145 |
47763 |
2. |
Pasaulio bankas |
|
|
|
|
|
|
Nepaprastosios išlaidos |
5469 |
31953 |
27524 |
32143 |
97089 |
|
Paprastosios išlaidos |
431 |
931 |
839 |
841 |
3042 |
|
Iš viso |
5900 |
32784 |
28363 |
32984 |
100131 |
3. |
Savivaldybės |
|
|
|
|
|
|
Nepaprastosios išlaidos |
2735 |
11211 |
10236 |
4873 |
29055 |
|
Paprastosios išlaidos |
520 |
835 |
728 |
315 |
2398 |
|
Iš viso |
3255 |
12046 |
10964 |
5188 |
31453 |
4. |
Iš visų finansavimo šaltinių (1+2+3) |
|
|
|
|
|
|
Nepaprastosios išlaidos |
13119 |
55662 |
48843 |
45130 |
162753 |
|
Paprastosios išlaidos |
2413 |
4363 |
4630 |
5187 |
16594 |
|
Iš viso |
15532 |
60025 |
53473 |
50317 |
179347 |
––––––––––––––––
Mokyklų tobulinimo programos
2 priedas
lėšų poreikis Mokyklų tobulinimo programai įgyvendinti pagal jos projektus ir priemones
Eil. Nr. |
Projektų pavadinimai ir priemonės |
Lėšų poreikis |
|
tūkst. litų |
procentais |
||
1. |
Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas |
|
|
|
Mokymo priemonės |
15329 |
8,6 |
|
Virtuali aplinka |
1341 |
0,7 |
|
Mokytojų kvalifikacija |
3444 |
1,9 |
|
Iš viso projektui |
20115 |
11,2 |
2. |
Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas |
|
|
|
Švietimo valdymo informacijos sistema |
1621 |
0,9 |
|
Švietimo politikos analizės sistema |
1377 |
0,7 |
|
Nacionalinė moksleivių laimėjimų vertinimo sistema |
811 |
0,5 |
|
Vidaus ir išorės audito sistema |
2044 |
1,1 |
|
Iš viso projektui |
5853 |
3,2 |
3. |
Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas |
134620 |
75,1 |
4. |
Mokyklų tinklo optimizavimas |
17069 |
9,5 |
5. |
Programos koordinavimas |
1690 |
0,9 |
|
Iš viso programai |
179347 |
99,9 |
––––––––––––––––
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759
Bendrojo lavinimo mokyklų, dalyvausiančių mokyklų tobulinimo programos projekte „Energijos išlaidų mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“, sąrašas pagal renovavimo eiliškumą
Eil.Nr. |
Mokyklos pavadinimas |
|
Zarasų rajono savivaldybės taryba |
Zarasų Pauliaus Širvio vidurinė mokykla |
|
2. |
Švietimo ir mokslo ministerija |
Vilniaus kurčiųjų internatinė mokykla |
3. |
Švenčionių rajono savivaldybės taryba |
Švenčionių rajono Švenčionėlių pagrindinė mokykla |
4. |
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba |
Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinė mokykla |
5. |
Alytaus rajono savivaldybės taryba |
Alytaus rajono Alovės pagrindinė mokykla |
6. |
Telšių rajono savivaldybės taryba |
Telšių rajono Viešvėnų pagrindinė mokykla |
7. |
Joniškio rajono savivaldybės taryba |
|
8. |
Kauno rajono savivaldybės taryba |
Kauno rajono Zapyškio pagrindinė mokykla |
9. |
Rokiškio rajono savivaldybės taryba |
Rokiškio rajono Panemunėlio pagrindinė mokykla |
10. |
Šilalės rajono savivaldybės taryba |
Šilalės rajono Žadeikių pagrindinė mokykla |
11. |
Kalvarijos savivaldybės taryba |
Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinė mokykla |
12. |
Kretingos rajono savivaldybės taryba |
Kretingos rajono Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla |
13. |
Radviliškio rajono savivaldybės taryba |
Radviliškio rajono Alksniupių pagrindinė mokykla |
14. |
Raseinių rajono savivaldybės taryba |
Raseinių rajono Girkalnio pagrindinė mokykla |
15. |
Akmenės rajono savivaldybės taryba |
Akmenės rajono Kivylių pagrindinė mokykla |
16. |
Kupiškio rajono savivaldybės taryba |
Kupiškio rajono Noriūnų Jono Černiaus pagrindinė mokykla |
17. |
Lazdijų rajono savivaldybės taryba |
Lazdijų rajono Kapčiamiesčio pagrindinė mokykla |
18. |
Panevėžio rajono savivaldybės taryba |
Panevėžio rajono Žibartonių pagrindinė mokykla |
19. |
Prienų rajono savivaldybės taryba |
Prienų rajono Balbieriškio pagrindinė mokykla |
20. |
Biržų rajono savivaldybės taryba |
Biržų rajono Pačeriaukštės pagrindinė mokykla |
21. |
Tauragės rajono savivaldybės taryba |
Tauragės rajono Lauksargių pagrindinė mokykla |
22. |
Varėnos rajono savivaldybės taryba |
Varėnos rajono Marcinkonių pagrindinė mokykla |
23. |
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba |
Kaišiadorių rajono Stasio Tijūnaičio Pravieniškių pagrindinė mokykla |
24. |
Šiaulių rajono savivaldybės taryba |
Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė mokykla |
25. |
Ukmergės rajono savivaldybės taryba |
Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla |
26. |
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba |
Klaipėdos Gedminų pagrindinė mokykla |
27. |
Šilutės rajono savivaldybės taryba |
Šilutės „Pamario“ pagrindinė mokykla |
28. |
Jonavos rajono savivaldybės taryba |
Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinė mokykla |
29. |
Šiaulių miesto savivaldybės taryba |
Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla |
30. |
Utenos rajono savivaldybės taryba |
Utenos Aukštakalnio pagrindinė mokykla |
31. |
Vilniaus miesto savivaldybės taryba |
Vilniaus Petro Vileišio pagrindinė mokykla |
32. |
Skuodo rajono savivaldybės taryba |
Skuodo rajono Lenkimų Simono Daukanto pagrindinė mokykla |
33. |
Visagino miesto savivaldybės taryba |
Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla |
34. |
Vilniaus rajono savivaldybės taryba |
Vilniaus rajono Kenos pagrindinė mokykla |
35. |
Pakruojo rajono savivaldybės taryba |
Pakruojo rajono Pašvitinio pagrindinė mokykla |
36. |
Šalčininkų rajono savivaldybės taryba |
Šalčininkų rajono Šalčininkėlių pagrindinė mokykla |
37. |
Šakių rajono savivaldybės taryba |
Šakių vidurinė mokykla |
38. |
Kėdainių rajono savivaldybės taryba |
Kėdainių Juozo Paukštelio gimnazija |
39. |
Alytaus miesto savivaldybės taryba |
Alytaus Šaltinių vidurinė mokykla |
40. |
Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba |
Vilkaviškio rajono Gižų vidurinė mokykla |
41. |
Kelmės rajono savivaldybės taryba |
Kelmės „Kražantės“ vidurinė mokykla |
42. |
Širvintų rajono savivaldybės taryba |
Širvintų „Atžalyno“ vidurinė mokykla |
43. |
Mažeikių rajono savivaldybės taryba |
Mažeikių Senamiesčio vidurinė mokykla |
44. |
Druskininkų savivaldybės taryba |
Druskininkų savivaldybės Leipalingio vidurinė mokykla |
45. |
Marijampolės savivaldybės taryba |
Marijampolės savivaldybės Želsvos pagrindinė mokykla |
46. |
Plungės rajono savivaldybės taryba |
Plungės „Ryto“ vidurinė mokykla |
47. |
Kazlų Rūdos savivaldybės taryba |
Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija |
48. |
Molėtų rajono savivaldybės taryba |
Molėtų vidurinė mokykla |
49. |
Pagėgių savivaldybės taryba |
Pagėgių savivaldybės Stoniškių vidurinė mokykla |
50. |
Trakų rajono savivaldybės taryba |
Trakų rajono Senųjų Trakų Kęstučio vidurinė mokykla |
51. |
Panevėžio miesto savivaldybės taryba |
Panevėžio „Senvagės“ vidurinė mokykla |
52. |
Jurbarko rajono savivaldybės taryba |
Jurbarko rajono Raudonės vidurinė mokykla |
53. |
Kauno miesto savivaldybės taryba |
Kauno Kazio Griniaus vidurinė mokykla |
54. |
Pasvalio rajono savivaldybės taryba |
Pasvalio „Lėvens“ vidurinė mokykla |
55. |
Palangos miesto savivaldybės taryba |
Palangos Šventosios pagrindinė mokykla |
56. |
Ignalinos rajono savivaldybės taryba |
Ignalinos Česlovo Kudabos vidurinė mokykla |
57. |
Rietavo savivaldybės taryba |
Rietavo savivaldybės Tverų vidurinė mokykla |
58. |
Elektrėnų savivaldybės taryba |
Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla |
59. |
Anykščių rajono savivaldybės taryba |
Anykščių rajono Debeikių pagrindinė mokykla |
60. |
Šiaulių apskrities viršininkas |
Dabikinės specialioji internatinė mokykla |
61. |
Kauno apskrities viršininkas |
Kėdainių specialioji internatinė mokykla |
62. |
Panevėžio apskrities viršininkas |
Panevėžio specialioji internatinė mokykla |
Priedo pakeitimai:
Nr. 415, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 57-1988 (2004-04-20)
––––––––––––––––––
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 415, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 57-1988 (2004-04-20)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GEGUŽĖS 28 D. NUTARIMO NR. 759 "DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
Redagavo: Angonita Rupšytė (2004-04-20)