Suvestinė redakcija nuo 1993-04-29 iki 1993-09-03
Nutarimas paskelbtas: Lietuvos aidas 1993, Nr. 65-0; Žin. 1993, Nr.12-309, i. k. 0931100NUTA00000219
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 METŲ PAVASARIO SĖJOS FONDO LĖŠŲ PASKIRSTYMO IR PANAUDOJIMO TVARKOS
1993 m. balandžio 2 d. Nr. 219
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. I-101 „Dėl biudžeto ir valstybinio kredito lėšų, skirtų žemės ūkiui remti, paskirstymo ir panaudojimo principų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Lengvatinių kreditų iš Lietuvos Respublikos 1993 metų pavasario sėjos fondo skyrimo žemės ūkio produkcijos gamintojams ir agroserviso įmonėms tvarką;
Punkto pakeitimai:
Nr. 266, 1993-04-16, Žin., 1993, Nr. 13-340 (1993-05-10), i. k. 0931100NUTA00000266
2. Įgalioti Finansų ministeriją tartis su Pasaulio banku ir kitais bankais, kad būtų leista numatytą energetikai reabilitacijos paskolos dalį JAV doleriais (atitinkančią 8 mlrd. talonų) panaudoti dyzeliniams degalams žemės ūkio reikmėms pirkti.
3. Pavesti Žemės ūkio ministerijai sudaryti sutartį su valstybine įmone „Lietuvos kuras“ dėl 100 tūkst. tonų dyzelinių degalų, kurių reikia 1993 metų pavasario sėjai, pirkimo už Pasaulio banko paskolos lėšas.
4. Nustatyti, kad:
4.1. žemės ūkio produkcijos gamintojų grąžintas už nupirktą išsimokėtinai dyzelinį kurą lėšas bankų įstaigos perveda į Lietuvos valstybės biudžetą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219
LENGVATINIŲ KREDITŲ IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 METŲ PAVASARIO SĖJOS FONDO SKYRIMO ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS GAMINTOJAMS IR AGROSERVISO ĮMONĖS TVARKA
Finansų ministerija perveda iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, skirtų žemės ūkiui finansuoti, 5 mlrd. talonų į atskirą Lietuvos Respublikos 1993 metų pavasario sėjos fondo sąskaitą, kuria disponuoja Žemės ūkio ministerija.
Žemės ūkio ministerija gautas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos 1993 metų pavasario sėjos fondui sudaryti perveda į pavasario sėjos darbų kreditavimo išteklių sąskaitą, atidarytą Lietuvos žemės ūkio banko balansinėje sąskaitoje Nr. 740, kodas Nr. 260101495.
Lietuvos Respublikos 1993 metų pavasario sėjos fondo lėšos paskirstomos rajonams proporcingai turimam žemės ūkio naudmenų plotui. Nederlingai žemei (iki 32 balų) skiriama papildomai lėšų (sumos diferencijuojamos pagal žemės našumo balus).
Rajonams paskirstytos Lietuvos Respublikos 1993 metų pavasario sėjos fondo lėšos panaudojamos lengvatiniams kreditams, kurie skiriami žemės ūkio produkcijos gamintojams ir agroserviso įmonėms, kad jie galėtų įsigyti pavasario sėjai reikalingų mineralinių trąšų, pesticidų, sėklų, naftos produktų ir žemės ūkio technikos atsarginių dalių.
Rajonų valdybos kartu su Lietuvos žemės ūkio banko (ar kito banko) rajonų skyriais, žemės ūkio produkcijos gamintojų atstovais sudaro rajonų valdybų lengvatinių kreditų skyrimo komisijas.
Šios komisijos skiria žemės ūkio produkcijos ir agroserviso įmonėms gamintojams lengvatinius kreditus, atsižvelgdamos į jų turimą (nuomojamą) žemės ūkio naudmenų plotą, realų kredito poreikį, jo grąžinimo galimybes. Pirmiausia lengvatiniai kreditai skiriami žemės ūkio produkcijos gamintojams ir agroserviso įmonėms, kurie susitaria dėl svarbiausios žemės ūkio produkcijos pardavimo Lietuvos rinkoje kiekio bei sąlygų. Susitarimus įformina rajonų valdybų lengvatinių kreditų skyrimo komisijos arba žemės ūkio produkciją superkantys ūkio subjektai.
Rajono valdybos lengvatinių kreditų skyrimo komisija kreditų skyrimą įformina protokolu, kurio vieną egzempliorių perduoda Lietuvos žemės ūkio banko (ar kito banko) rajono skyriui.
Už Lietuvos žemės ūkio banko (ar kito banko) suteiktus žemės ūkio produkcijos gamintojams ir agroserviso įmonėms lengvatinius kreditus bankui mokamos 8 procentų metinės palūkanos. Laiku negrąžinus kredito ar nesumokėjus palūkanų, mokami delspinigiai – po 0,5 procento už kiekvieną pradelstą dieną.
Žemės ūkio produkcijos gamintojai ir agroserviso įmonės paimtus iš banko lengvatinius kreditus turi grąžinti, realizavę pagamintą produkciją sutartyje su banku numatytais terminais, bet ne vėliau kaip per vienerius metus. Pagal kiekvieną kredito grąžinimo datą įforminami terminuoti pasižadėjimai.
Žemės ūkio produkcijos gamintojams ir agroserviso įmonėms suteiktas kreditas apskaitomas paskolos sąskaitoje Nr. 410. Statistinėje ataskaitoje suteiktas kreditas priskiriamas 11 šifro 01 simboliui.
Laiku nesugrąžintus kreditus bankas išieško neginčo tvarka.
Grąžintos lengvatinių kreditų lėšos kaupiamos banke žemės ūkio kreditavimo sąskaitose ir ateityje naudojamos tam pačiam reikalui.
Žemės ūkio ministerija kontroliuoja, kaip panaudojami lengvatiniai kreditai.
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 266, 1993-04-16, Žin., 1993, Nr. 13-340 (1993-05-10), i. k. 0931100NUTA00000266
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219
LENGVATINIŲ KREDITŲ IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 METŲ PAVASARIO SĖJOS FONDO PASKIRSTYMAS
| Rajono pavadinimas |
Lengvatinių kreditų suma, mln. talonų |
| Akmenės |
76 |
| Alytaus |
126,6 |
| Anykščių |
152,3 |
| Biržų |
118,2 |
| Ignalinos |
108,7 |
| Jonavos |
56,4 |
| Joniškio |
105,7 |
| Jurbarko |
96,6 |
| Kaišiadorių |
92,5 |
| Marijampolės |
118,1 |
| Kauno |
98 |
| Kelmės |
171,9 |
| Kėdainių |
134,6 |
| Klaipėdos |
99,8 |
| Kretingos |
69,2 |
| Kupiškio |
86,3 |
| Lazdijų |
113 |
| Mažeikių |
76,8 |
| Molėtų |
132,6 |
| Pakruojo |
119,1 |
| Panevėžio |
157 |
| Pasvalio |
120,8 |
| Plungės |
159,1 |
| Prienų |
81,9 |
| Radviliškio |
129,3 |
| Raseinių |
130,6 |
| Rokiškio |
138,5 |
| Skuodo |
79,8 |
| Šakių |
130,3 |
| Šalčininkų |
101,1 |
| Šiaulių |
119,4 |
| Šilalės |
152,4 |
| Šilutės |
143 |
| Širvintų |
77,6 |
| Švenčionių |
69,5 |
| Tauragės |
77,1 |
| Telšių |
135,1 |
| Trakų |
130,4 |
| Ukmergės |
107,2 |
| Utenos |
119,5 |
| Varėnos |
88,7 |
| Vilkaviškio |
138,3 |
| Vilniaus |
160,7 |
| Zarasų |
100,3 |
| Iš viso Lietuvos Respublikoje |
5000 |
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219
DYZELINIŲ DEGALŲ PARDAVIMO IŠSIMOKĖTINAI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS GAMINTOJAMS TVARKA
Valstybinė įmonė „Lietuvos kuras“ nuperka už Pasaulio banko paskolą 100 tūkst. tonų dyzelinių degalų žemės ūkio reikmėms.
Valstybinė įmonė „Lietuvos kuras“ priima saugoti pirktus už Pasaulio banko paskolą dyzelinius degalus ir įvertina juos pirkimo kaina JAV doleriais.
Valstybinė įmonė „Lietuvos kuras“ praneša Žemės ūkio ministerijai, kiek nupirkta dyzelinių degalų, nurodo jų pirkimo kainą ir pinigų sumokėjimo datą. Gavusi šiuos duomenis, Žemės ūkio ministerija nustato dyzelinių degalų, parduodamų išsimokėtinai žemės ūkio produkcijos gamintojams, kainą Lietuvos pinigais.
Nupirkti dyzeliniai degalai (100 tūkst. tonų) paskirstomi rajonams proporcingai turimam ariamos žemės plotui.
Rajonų valdybų lengvatinių kreditų skyrimo komisijos skiria žemės ūkio produkcijos gamintojams limitus dyzeliniams degalams pirkti išsimokėtinai. Šios komisijos praneša Lietuvos žemės ūkio banko (ar kito banko) rajonų skyriams, kiek lėšų dyzeliniams degalams pirkti išsimokėtinai skiriama kiekvienam žemės ūkio produkcijos gamintojui, įforminusiam banke skolinį pasižadėjimą (pagal pridedamas 1 arba 2 formas).
Pagal skolinius pasižadėjimus už gautus išsimokėtinai dyzelinius degalus bankui mokamas 8 procentų metinis mokestis. Laiku negrąžinus kredito ar nesumokėjus nurodytojo mokesčio, mokami delspinigiai – po 0,5 procento už kiekvieną pradelstą dieną.
Žemės ūkio produkcijos gamintojai už gautus išsimokėtinai dyzelinius degalus atsiskaito su banko įstaiga realizavę pagamintą produkciją skoliniame pasižadėjime numatytais terminais, bet ne vėliau kaip per vienerius metus. Banko įstaiga išduoda dyzelinių degalų pirkėjui pažymą (pagal pridedamą 3 formą), kurią šis pateikia kuro tiekimo įmonei.
Kuro tiekimo įmonė už leidžiamą pažymoje sumą dyzelinius degalus parduoda išsimokėtinai. Jų pardavimo dokumentuose nurodoma kaina JAV doleriais ir Lietuvos pinigais. Vieną šio dokumento egzempliorių kuro tiekimo įmonė du kartus per mėnesį (2 ir 16 mėnesio dienomis) perduoda rajono valdybos lengvatinių kreditų skyrimo komisijai.
Vartotojui nepaėmus dyzelinių degalų arba paėmus jų mažiau negu leidžiama, skolinis pasižadėjimas forminamas iš naujo, atsižvelgiant į faktiškai pirktą šių degalų kiekį.
Lengvatinių kreditų skyrimo komisija nepaimtą dyzelinių degalų kiekį gali perskirstyti kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams.
Kuro tiekimo įmonės dyzelinius degalus parduoda išsimokėtinai, žemės ūkio produkcijos gamintojams pateikus banko įstaigos išduotą pažymą. Kuro tiekimo įmonės deda nustatytąja tvarka patvirtintą prekybos antkainį, kurį žemės ūkio produkcijos gamintojai, pirkdami dyzelinius degalus išsimokėtinai, turi sumokėti iš anksto.
Grąžintas už pirktus išsimokėtinai dyzelinius degalus lėšas banko įstaigos apskaito balansinėje sąskaitoje Nr. 746 „Sėjos fondo lėšos“.
Bankui pateikti skoliniai pasižadėjimai apskaitomi nebalansinėje sąskaitoje Nr. 9907. Užpajamuotų banko rajono skyriuje skolinių pasižadėjimų suma rodo rajono žemės ūkio produkcijos gamintojų prisiimtą skolą už išsimokėtinai pirktus dyzelinius degalus.
Rajonų valdybų lengvatinių kreditų skyrimo komisijos kartu su banko rajonų skyriais kas mėnesį tikrina, ar bankui pateiktų skolinių pasižadėjimų duomenys atitinka faktinį paimtų dyzelinių degalų kiekį. Jeigu žemės ūkio produkcijos gamintojas dyzelinių degalų iš degalinės nepaėmė, jam raštiškai sutikus, rašomas aktas, ir skoliniai pasižadėjimai nurašomi iš nebalansinės sąskaitos. Taip pat iš nebalansinės sąskaitos nurašomos visiškai ar iš dalies apmokėtos skolinių pasižadėjimų sumos.
Žemės ūkio produkcijos gamintojų grąžintas už nupirktus išsimokėtinai dyzelinius degalus lėšas banko įstaigos perveda į Lietuvos valstybės biudžetą Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
Žemės ūkio ministerija kontroliuoja, kaip panaudojami lengvatiniai kreditai, suteikti dyzeliniams degalams pirkti išsimokėtinai.
______________
1 forma
Skolinis pasižadėjimas
Aš, ............................................................................................................................................. ,
(ūkininko ar žemės nuomininko vardas ir pavardė)
gyvenantis ............................................................................................................................................. ,
(adresas ir telefonas)
pasižadu ............................... banko ...................................................................................... skyriui už
(skyriaus pavadinimas)
išsimokėtinai pirktus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219, dyzelinius degalus sumokėti iki 199 ..... m. ..................................................................... mėn. ........ d.
................................................................................................................................ talonų ir 8 procentų
(suma skaitmenimis ir žodžiais)
metinį mokestį. Sutinku, kad atsiskaitant už dyzelinį kurą pagal šį pasižadėjimą pirmiausia būtų sumokamas priskaičiuotas bankui metinis mokestis, o likusi suma skiriama skolai sumažinti. Įgalioju banką, suėjus mokėjimo terminui, skolą nurašyti iš mano sąskaitos Nr. .......................................................................................
Sumokėsiu grynais pinigais. (Nereikalingas pasižadėjimo tekstas išbraukiamas). Už pavėluotą skolos mokėjimą mokėsiu 0,5 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.
Ūkininkas ar žemės nuomininkas (parašas) (vardo raidė ir pavardė)
199 ...... m. ............................. mėn. .......... d.
______________
2 forma
Skolinis pasižadėjimas
........................................................................................................... pasižada .........................
(įmonės, bendrovės, bendrijos pavadinimas)
banko ............................................................ skyriui už išsimokėtinai pirktus, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219, dyzelinius degalus sumokėti iki 199 ...... m. ........................... mėn. ........ d. ................................................................................................... talonų
(suma skaitmenimis ir žodžiais)
ir 8 procentų metinį mokestį. Sutinkame, kad atskaitant už dyzelinį kurą pagal šį pasižadėjimą pirmiausia būtų sumokamas priskaičiuotas bankui metinis mokestis, o likusi suma skiriama skolai sumažinti.
Įgaliojame banką, suėjus mokėjimo terminui, skolą nurašyti iš mūsų atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ............................
.................................................... vadovas (parašas) (vardo raidė ir pavardė)
(įmonės, bendrovės, bendrijos)
Vyriausiasis finansininkas (parašas) (vardo raidė ir pavardė)
(buhalteris)
199 ......... m. .................................... mėn. ......... d. A. V.
______________
3 forma
P A Ž Y M A
...................................................................... banko ................................. skyrius praneša, kad
................................................................................................................................................................
(ūkininkas, žemės nuomininkas, įmonė, bendrovė ar bendrija)
įformino bankui skolinį pasižadėjimą ....................................................................................................
(žodžiu ir skaitmenimis)
................................................................................................... talonų.
Skyriaus valdytojas (parašas) (vardo raidė ir pavardė)
A. V.
199 ...... m. ......................... mėn. ....... d.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219
DYZELINIŲ DEGALŲ, PARDUODAMŲ IŠSIMOKĖTINAI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS GAMINTOJAMS, PASKIRSTYMAS
| Rajono pavadinimas |
Dyzelinių degalų kiekis, tonomis |
| Akmenės |
1910 |
| Alytaus |
2260 |
| Anykščių |
2920 |
| Biržų |
2820 |
| Ignalinos |
1750 |
| Jonavos |
1330 |
| Joniškio |
2730 |
| Jurbarko |
2450 |
| Kaišiadorių |
1780 |
| Marijampolės |
2820 |
| Kauno |
2370 |
| Kelmės |
2630 |
| Kėdainių |
3410 |
| Klaipėdos |
2300 |
| Kretingos |
1650 |
| Kupiškio |
1870 |
| Lazdijų |
1780 |
| Mažeikių |
1810 |
| Molėtų |
1790 |
| Pakruojo |
2900 |
| Panevėžio |
3670 |
| Pasvalio |
3060 |
| Plungės |
2080 |
| Prienų |
1920 |
| Radviliškio |
3160 |
| Raseinių |
3210 |
| Rokiškio |
2990 |
| Skuodo |
1860 |
| Šakių |
3330 |
| Šalčininkų |
1810 |
| Šiaulių |
2890 |
| Šilalės |
1810 |
| Šilutės |
2580 |
| Širvintų |
1480 |
| Švenčionių |
1300 |
| Tauragės |
1720 |
| Telšių |
1790 |
| Trakų |
1580 |
| Ukmergės |
2340 |
| Utenos |
1710 |
| Varėnos |
1250 |
| Vilkaviškio |
3020 |
| Vilniaus |
2750 |
| Zarasų |
1410 |
| Iš viso Lietuvos Respublikoje |
100000 |
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 266, 1993-04-16, Žin., 1993, Nr. 13-340 (1993-05-10), i. k. 0931100NUTA00000266
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 219 dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 288, 1993-04-29, Žin., 1993, Nr. 15-388 (1993-05-21), i. k. 0931100NUTA00000288
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 219 dalinio pakeitimo