Suvestinė redakcija nuo 2003-11-01 iki 2004-05-11

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 69-2064, i. k. 1002330ISAK00000205

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PAŠARŲ KLASIFIKATORIAUS ĮSIGALIOJIMO

 

2000 m. birželio 30 d. Nr. 205

Vilnius

 

 

Vykdydamas Pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952) nuostatas bei siekdamas įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės acquis programos) Teisės derinimo ir acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metams planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 (Žin., 2000, Nr. 31-869):

1. Tvirtinu Pašarų klasifikatorių (pridedama).

2. Nustatau, kad Pašarų klasifikatoriaus nuostatos ir privalomieji gaminamų ir importuojamų pašarų kokybės deklaravimo reikalavimai įsigalios nuo 2000 m. gruodžio 31 d.

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                       EDVARDAS MAKELIS

 

SUDERINTA

Valstybinės veterinarijos

tarnybos direktorius

K. Lukauskas

2000 m. birželio 20 d.

SUDERINTA

Lietuvos gyvulininkystės institutodirektorius

J. Jatkauskas

2000 m. birželio 26 d.

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2000 06 30 įsakymu Nr. 205

 

PAŠARŲ KLASIFIKATORIUS

 

(Parengtas pagal 1979 m. balandžio 2 d. Europos Tarybos direktyvą 79/373/EEC „Dėl kombinuotųjų pašarų tiekimo į rinką“ bei šios direktyvos pataisymus 86/354/EEC, 90/44/EEC, 93/74/EEC, 93/103/EEC, 97/47/EEC ir 98/87/EEC; 1996 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos direktyvą 96/25/EEC „Dėl pašarinių žaliavų cirkuliavimo, pakeitimų direktyvose 70/524/EEC, 74/63/EEC, 82/471/EEC, 93/74/EEC ir panaikinimo direktyvos 77/101/EEC“ bei šios direktyvos pataisymą 98/67/EC; 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvą 82/471/EEC „Dėl tam tikrų produktų naudojamų gyvūnų mityboje“ bei šios direktyvos pakeitimus 84/443/EEC, 85/509/EEC, 86/530/EEC, 88/485/EEC, 89/520/EEC, 90/439/EEC, 93/26/EEC, 93/56/EEC, 95/33/EEC ir 1994 m. liepos 25 d. Europos Komisijos direktyvą 94/39/EEC „Dėl pašarų konkretiems mitybos tikslams“ bei jos pakeitimą 95/09/EEC)

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pašarų klasifikatoriaus (toliau – Klasifikatorius) paskirtis yra užtikrinti, kad visi ūkio subjektai vienodai suprastų ir traktuotų tiek vidaus rinkai patiektų, tiek importuojamų ir eksportuojamų pašarų sąvokas bei su pašarais susijusias kitas sąvokas ir dėl to nekiltų jokių kliūčių nustatant pašarų identiškumą, kokybę ir kitas savybes bei paskirtį. Pašarus sudaro pašarinės žaliavos, pašarų mišiniai bei dirbtiniu (biologiniu, mikrobiologiniu, cheminiu) būdu gauti produktai.

2. Visi pašarus gaminantys, laikantys, gabenantys, vartojantys, tarpininkaujantys juos parduodant ir prekiaujantys jais ūkio subjektai turi įvardyti pašarų produkciją tik pagal šį klasifikatorių. Šiame klasifikatoriuje nenurodytos pašarinės žaliavos traktuojamos kaip nauji pašarai ir gali būti naudojamos tik jas įregistravus į šį klasifikatorių.

3. Ūkio subjektai, gaminantys, laikantys, gabenantys, vartojantys pašarus, tarpininkaujantys juos parduodant ir prekiaujantys jais, privalomuosius kokybės deklaravimo rodiklius turi nurodyti pagal šį klasifikatorių.

 

II. SĄVOKOS

 

4. Šiame klasifikatoriuje vartojamos sąvokos:

Aleurono sluoksnis – grūdo ląstelinis sluoksnis tarp endospermo ir išorinio sluoksnio, kaupiantis aleurono grūdelius ir turintis daug globulininių baltymų.

Apėmingieji pašarai – tūringi augaliniai pašarai, kuriuose yra daug ląstelienos ar vandens.

Apykaitos energija – pašarų ar davinio bendrosios energijos dalis, kurią gyvūno organizmas gali panaudoti medžiagų apykaitos proceso metu, išreikšta megadžiauliais (MJ).

Aminorūgštys – pagrindiniai baltymų komponentai, kurių molekulės turi karboksilo ir amino grupes.

Amonizuoti pašarai – pašarai, apdoroti amoniaku ar jo dariniais, su padidintu juose azoto kiekiu.

Angliavandeningieji pašarai – pašarai, turintys daug krakmolo ir cukringų medžiagų. Angliavandeniai – daugiahidroksilių alkoholių aldehidai arba ketonai, jų oligomerai ir polimerai, esantys augalų ląstelėse ir gyvūnų organuose bei audiniuose.

Analizė – kokybės rodiklių nustatymas.

Analitė – mėginyje nustatomasis komponentas.

Atliekos – valymo metu iš pašaro atskirtos mineralinės ir organinės kilmės bei kenksmingos šiukšlinės priemaišos, laukinių augalų sėklos.

Baltymai (proteinai)– gamtiniai polimerai, sudaryti iš alfa-aminorūgščių liekanų, susijungusių peptidiniais ryšiais.

Baltyminiai vitamininiai (baltyminiai vitamininiai mineraliniai) papildai – pašarų mišiniai, sudaryti iš baltymingų (mineralinių) pašarinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų ir kitų pašarų priedų.

Baltymingumas – žalių baltymų procentinis kiekis medžiagose.

Bendroji energija – pašaro maisto medžiagų energija gyvūnų gyvybiniams procesams, produkcijai, reprodukcijai ir kitiems poreikiams tenkinti (išreikšta megadžiauliais (MJ)).

Birieji pašarai – pašarai, turintys savybę byrėti.

Briketuoti pašarai – pašarai, supresuoti į kubelius, plyteles ar cilindrus (kombinuotieji, šienas, šiaudai, išspaudos, rupiniai ir kt.).

Cukrus (sacharozė) – saldus kristalinis arba skystas cukraus žaliavos perdirbimo produktas, disacharidas.

Frakciniai produktai – produktai, sudaryti iš skirtingų dydžių dalelių.

Dietiniai pašarai – kitokios sudėties ar apdorojimo kombinuotieji pašarai, skirti ūkinės paskirties gyvūnų mitybai esant asimiliacijos, absorbcijos ar metabolizmo laikiniems ar lėtiniams susirgimams.

Drėgnis – laisvo vandens procentinis kiekis medžiagose.

Drėgnumas – medžiagos savybė tūryje ar paviršiuje turėti drėgmės (laisvo, chemiškai nesujungto vandens). Tiksliai matuojama ši savybė vadinama drėgniu.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai – žalieji pelenai (visiškai nevirškinamos mineralinės medžiagos), gaunami apdorojant druskos rūgštimi.

Fermentai (enzimai) – baltyminės kilmės katalizatoriai, skatinantys cheminių reakcijų eigą.

Endospermas – vidinė didžiausia grūdo dalis, susidedanti daugiausia iš krakmolo ir baltymų, reikalingų jaunam augalui vystytis iš gemalo.

Ganykliniai pašarai – pašarinės žolės, kurias gyvuliai ėda ganydamiesi.

Gaminys – bet koks į rinką tiekiamas produktas, skirtas vartotojui.

Gemalas – naujo augalo organizmo pradmuo. Varpinių ir ankštinių javų sėklose jis susideda iš stiebo, šaknelės ir pirminių lapelių užuomazgų. Varpinių javų grūduose jis sudaro 2-5 proc. grūdų masės. Gemalą nuo endospermo skiria gemalo skydelis.

Grynoji energija – gyvūno organizmo įsisavinta pašarų maisto medžiagų energija, panaudota produkcijos (pieno, mėsos, kiaušinių, vilnos ir t. t.) sintezei.

Grūdinės priemaišos – visaverčiai pagrindinės kultūros grūdai ir pagal tų grūdų standartus priskiriamos kitos grūdų priemaišos bei kitų kultūrų grūdai.

Hidrolizės skaičius – miligramais išreikštas kalio šarmo kiekis, reikalingas neutralizuoti laisvąsias riebalines rūgštis ir iš esterių susidarančias rūgštis viename grame medžiagos.

Jodo kiekis – gramais išreikštas jodo kiekis, reikalingas prisijungti prie šimto gramų tiriamosios medžiagos.

Karotinai – oranžiniai ar geltoni augalų sintetinami plastidžių pigmentai– nesotieji angliavandeniliai, dalis kurių yra provitaminas A.

Kenksmingos (nepageidautinos) medžiagos, produktai, augalinės priemaišos – neišvengiami pašaruose esantys gamtinių teršalų (sunkiųjų metalų, pesticidų, mikotoksinų ir kt. medžiagų), antimitybinių produktų, toksiškų augalinių priemaišų likučiai, kurių tam tikra koncentracija pavojinga ūkinės paskirties gyvūnų sveikatai.

Kokybinė analizė – analizuojamosios medžiagos pašare aptikimas ir atpažinimas.

Kiekybinė analizė – bandyminis cheminių elementų, junginių ar formų koncentracijos arba kiekio mėginyje nustatymas neviršijant apibrėžto pasikliautinojo intervalo arba standartinio nuokrypio ribų.

Kombinuotieji pašarai – pašarinių žaliavų mišiniai su priedais ar be jų, vartojami kaip visaverčiai pašarai ar pašarų papildai ūkinės paskirties gyvūnams.

Konservuotieji pašarai – džiovinti, rauginti, cheminėmis medžiagomis ar kitaip apdoroti ilgam laikymui paruošti pašarai.

Krakmolas – lengvai virškinamas augalinis polisacharidas, susidedantis iš alfa-amilozės ir amilopektino.

Laktozė (pieno cukrus) – disacharidas, susidarantis iš galaktozės ir gliukozės liekanų.

Ląsteliena (skaidulinės medžiagos) – augalinių ramstinių ląstelių grupė, mechaniškai sutvirtinanti augalą, susidedanti iš celiuliozės, hemiceliuliozės, lignino ir inkrustacinių medžiagų.

Lukštai – miltų ir kruopų gamybos metu bei kitais atvejais nuo grūdų atskirtos išorinės luobelės.

Luobelė – grūdų viršutinis sluoksnis, apsaugantis gemalą bei endospermą nuo išorinio poveikio.

Melasos papildai – pašarai iš melasos, turintys ne mažiau kaip 14 procentų cukraus, išreikšto sacharoze.

Mineraliniai papildai – mineralinių pašarų mišiniai, turintys ne mažiau kaip 40 proc. žalių pelenų.

Mielinti pašarai – grūdai ar kai kurie kiti angliavandeningi pašarai, apdoroti pašarinėmis mielėmis maistingumui padidinti.

Mikrobiologinės kilmės pašarinės žaliavos – baltymingos pašarinės medžiagos, gautos iš mikroorganizmų rūšių – bakterijų, mielių, jūrų dumblių, žemesniųjų grupių grybų.

Nehidrolizuojamieji lipidai – su šarmais nereaguojantys lipidai, įeinantys į riebalų sudėtį (stearino ir pan. riebalų rūgštys), kai kurios dažančios medžiagos.

Nebaltyminės azotinės žaliavos – karbamidas ir amonio druskos.

Neto energija laktacijai – pašarų apykaitos energijos reikmė gyvulių pieno sintezei, išreikšta megadžauliais (MJ).

Nesaugūs pašarai – bet kokie pašarai, neatitinkantys teisės aktuose saugiems pašarams nustatytų reikalavimų.

Pamiltės – šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant įvairių grūdų kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo priemaišų.

Pašarai – augalinės, gyvūninės, mineralinės ir dirbtiniu (cheminiu, biologiniu, mikrobiologiniu) būdu gautos pašarinės žaliavos, kurios vienos ar jų mišiniai, natūralios ar perdirbtos, su priedais ar be jų, vartojamos ūkinės paskirties gyvūnams ir nėra kenksmingos šių gyvūnų bei žmonių sveikatai.

Pašarų analitinės sudedamosios dalys – pašaro sudėtyje esančios maistinės medžiagos: baltymai, angliavandeniai, riebalai, mikro ir makroelementai bei biologiškai aktyvios medžiagos.

Pašarų mišiniai – pašarinių žaliavų deriniai.

Pašarinės žaliavos – augaliniai, gyvūniniai, mineraliniai ir dirbtiniu (cheminiu, biologiniu, mikrobiologiniu) būdu gauti produktai, naudojami ūkinės paskirties gyvūnams kaip gryni pašarai, kombinuotųjų pašarų sudedamosios dalys ar pašarų priedų užpildai.

Pašarų papildai – pašarų mišiniai, turintys didelį kai kurių medžiagų kiekį ir naudojami ūkinės paskirties gyvūnų paros daviniui papildyti, derinant juos su kitais pašarais.

Pašarai konkretiems mitybos tikslams (tarp jų – dietiniai pašarai) – kombinuotieji pašarai, kurie skirti specifinėms mitybos reikmėms ir yra kitokios sudėties ar apdorojimo nei paprastieji pašarai, produktai ir vaistiniai pašarai.

Pašarų priedai – medžiagos ir preparatai, gerinantys pašarų virškinimą, skatinantys ūkinės paskirties gyvūnų produktyvumą, tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiais augimo laikotarpiais, mažinantys žalingą šių gyvūnų maisto medžiagų apykaitos produktų (ekskrementų) poveikį aplinkai.

Paros davinys (racionas) – vidutinis 12 procentų drėgnumo pašarų kiekis, kurio reikia įvairių rūšių, veislių, amžiaus grupių ir produktyvumo ūkinės paskirties gyvūnams per parą.

Pieno pakaitalai – gyvūnų jaunikliams skirti kombinuotieji pašarai, kurių maistinės savybės panašios į natūralaus pieno. Jie gali būti visaverčiai ir papildai.

Pieno pakaitalų papildai – gyvūnų jaunikliams skirti kombinuotieji pašarai, naudojami šių gyvūnų paros daviniui papildyti derinant juos su kitais pašarais.

Pelenai – visiškai sudegusių medžiagų neorganinės liekanos.

Premiksai – vieno ar kelių pašarų priedų pramoninės gamybos mišiniai su užpildu, naudojami pašarams papildyti.

Prekiniai pašarai – pašarai, pašarų priedai ar jų mišiniai, skirti parduoti.

Produktas – gaminys arba paslauga.

Produktai, skirti gyvūnų mitybai – tai pašarai ir kitos medžiagos, skirtos gyvūnų mitybai.

Sudėtingasis baltymas – baltymas, turintis nebaltyminę dalį.

Riebalai – glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.

Rūgštis – medžiaga, kurios molekulė vandeniniame tirpale atpalaiduoja vandenilio jonus.

Rūgštingumas – mililitrais išreikštas žinomos koncentracijos natrio arba kalio šarmo tirpalo kiekis, reikalingas neutralizuoti mėginyje esančioms rūgštims arba rūgščiosioms druskoms.

Rūgščių skaičius – miligramais išreikštas kalio šarmo kiekis, reikalingas neutralizuoti laisvąsias riebalų rūgštis viename grame riebalų.

Saugūs pašarai – bet kokie pašarai, vartojami įprastomis gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą. Jie nesukelia ūkinės paskirties gyvūnų gyvybei ar sveikatai jokios rizikos arba kelia ne didesnę riziką, negu teisės aktuose nustatyta leistina bei laikoma atitinkančia tinkamą šių gyvūnų apsaugą, kai įvertinta: pašaro sudėtis, pakuotė, gamybos ar naudojimo tvarka, priežiūra vartojant, poveikis vartojant su kitais pašarais, pašaro pateikimas vartotojui, vartojimo instrukcija ir kita gamintojo pateikta informacija, poveikis jauniems gyvūnams, kuriems tas pašaras gali būti kenksmingas.

Silosas – sultingas, suspaustas, anaerobinėmis sąlygomis raugintas pašaras (55–80 procentų drėgnumo, 3,8–4,2 pH rūgštumo, pieno rūgštis), pagamintas iš žaliosios masės.

Sultingieji pašarai – pašarai, natūraliomis sąlygomis turintys iki 80 procentų vandens.

Šutinti pašarai – pašarai, apdoroti verdančiu vandeniu ar garais.

Užpildas – augalinės, mineralinės pašarinės žaliavos, naudojamos pašarų priedams premiksuose tolygiau paskirstyti.

Ūkinės paskirties gyvūnai – gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams. Ūkinės paskirties gyvūnai pagal tikslinę paskirtį skirstomi į dvi grupes: naminiai gyvūnai – gyvūnai, laikomi, veisiami žmonių maistui, kailiams, vaistams, darbui, kitai produkcijai gauti bei kitais tikslais, taip pat papildomai maitinami laukiniai gyvūnai; naminiai gyvūnėliai – maistui nenaudojami gyvūnai, išskyrus kailinius žvėrelius, ir laikomi namams saugoti ar žmonių estetiniams, auklėjimo, mokymo tikslams.

Vaistiniai pašarai – vaistinio premikso ir pašaro mišinys, skirtas sergantiems gyvūnams gydyti ir susirgimų profilaktikai.

Vaistinis premiksas – tai premiksas, papildytas veterinarijos medikamentais ir skirtas vaistinio pašaro gamybai. Gaminamas farmacijos įmonėje ir įrašytas į Valstybinį vaistų ir vaistinių medžiagų registrą.

Vandeningieji pašarai – pašarai, kuriuose esantis vanduo chemiškai nesujungtas su pašarų maistinėmis medžiagomis.

Virškinamoji energija – suvirškintų maisto medžiagų energija, išreikšta megadžauliais (MJ).

Visaverčiai pašarai – suderinti pašarų mišiniai, atitinkantys ūkinės paskirties gyvūnų paros davinį.

Visaverčiai pieno pakaitalai – suderinti pašarų mišiniai, atitinkantys gyvūnų jauniklių paros davinį.

Žali baltymai – neišgryninti, neišvalyti baltymai, sudaryti iš baltymų ir azotinių nebaltyminių medžiagų (aminorūgščių, amidų, gliukozidų, organinių bazių, amonio junginių).

Žalia ląsteliena – neišgryninta, neišvalyta ląsteliena susidedanti iš pačios ląstelienos (celiuliozės) ir ją inkrustuojančių hemiceliuliozių, pektinų, lignino.

Žalias produktas – neišgryninti, neišvalyti produktai (baltymai, ląsteliena, riebalai, pelenai).

Žali pelenai – neišgryninti, neišvalyti pelenai ir jų priemaišos (smėlis, molis, dalinai nesudegusi anglis), gauti sudeginus mėginį prie 550°C.

Žali riebalai – neišgryninti, neišvalyti, tik išekstrahuoti petroleteriu riebalai.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

 

III. PAŠARŲ GAMYBOS BŪDAI

 

5. Pašarai gali būti apdorojami šiais pašarų gamybos būdais:

Apdorojimo būdas

Apdorojimo būdo apibrėžimas

Apdorojimo rezultatas (terminas)

 

 

 

Koncentravimas

Atskiros sudėtinės dalies padidinimas, pašalinant vandenį ar kitas nereikalingas sudėtines dalis

Koncentruota

 

 

 

Nulukštenimas

Grūdų, sėklų, vaisių, riešutų ir kitų išorinio sluoksnio dalinis ar visiškas pašalinimas

Nulukštenta

 

 

 

Džiovinimas

Dirbtiniu ar natūraliu būdu atliekama dehidratacija

Išdžiovinta, sausa

 

 

(saulėje ar dirbtiniu būdu)

 

 

 

Ekstrahavimas

Riebalų ar aliejų išskyrimas tam tikrais organiniais tirpikliais, taip pat cukraus ar kitų vandenyje

Ekstrahuota.

 

tirpių sudėtinių dalių išskyrimas vandeniniais tirpikliais, siekiant, kad gautame produkte neliktų

(Rupiniai, kai apdorojami

 

tirpiklio likučių

aliejaus turintys produktai;

 

 

melasa, vaisių masė, kai

 

 

apdorojami cukraus ar kitų

 

 

vandenyje tirpių medžiagų

 

 

turintys produktai)

 

 

 

Ekstrudavimas

Medžiagos aukštu slėgiu išspaudimas ar išstūmimas per skylutes ar plyšelius

Ekstruduota

 

 

 

Dribsnių gaminimas

Sudrėkinto ir karščiu apdoroto produkto išvolavimas

Dribsniai

 

 

 

Miltų malimas

Fizinis grūdų perdirbimas smulkinant dalelėmis ir atskiriant jas frakcijomis (miltai, sėlenos ir pamiltės)

Miltai, sėlenos

 

 

 

Kaitinimas

Bendrasis terminas, apibūdinantis daugelį atitinkamomis sąlygomis karščiu vykdomų operacijų,

Kepinta, garinta, šutinta

 

siekiant padidinti medžiagų virškinamumą ar pakeisti jų struktūrą

 

 

 

 

Hidrogenizavimas

Aliejų ir riebalų apdorojimas, siekiant geresnio jų tirpumo

Sukietinta

 

 

 

Hidrolizavimas

Suskaldymas į smulkesnius cheminius junginius, naudojant tam tikrus apdorojimo vandeniu,

Hidrolizuota

 

rūgštimis arba šarmais metodus

 

 

 

 

Presavimas (išgarinimas ar išspaudimas)

Riebalų ir aliejaus pašalinimas mechaninio ekstrahavimo būdu (srieginio ar kitokio tipo spaustuvu),

Apdorojimas ekspeleriu

 

pakaitinant arba nepakaitinant, iš aliejingų ar riebalingų medžiagų arba iš vaisių ar kitų

(išspaudos, kai apdorojamos

 

augalininkystės produktų sulčių

aliejingos ar riebalingos

 

 

medžiagos;

 

 

vaisių minkštimas, obuolių

 

 

išspaudos, kai apdorojami

 

 

vaisiai)

 

 

 

Granuliavimas

Produkto suspaudimas į kompaktišką formą turintį gaminį

Granulės

 

 

 

Želatinizavimas

Krakmolo savybių pakeitimas, siekiant pagerinti jo brinkimo šaltame vandenyje savybes

Želatinizuota

 

 

 

Rafinavimas

Priemaišų pašalinimas iš cukraus, aliejaus ir kitų natūralių medžiagų, apdorojant jas cheminiais

Rafinuota

 

ar fiziniais metodais

 

 

 

 

Šlapias malimas

Mechaninis grūdo sudedamųjų dalių atskyrimas, kartais po to, kai jie sudrėkinami vandeniu

Gemalai, glitimas, krakmolas

 

ir kai krakmolui išskirti naudojamas ar nenaudojamas sieros dioksidas

 

 

 

 

Smulkinimas

Mechaninis grūdų ar kitų pašarinių žaliavų susmulkinimas į reikiamo dydžio daleles

Smulkinta, trupiniai

 

 

 

Išcukrinimas

Visiškas ar dalinis monosacharidų ir disacharidų cheminėmis ar fizinėmis priemonėmis

Becukriai

 

pašalinimas iš melasos ar kitų medžiagų, kuriose esama cukraus

 

 

PASTABOS:

1. Sąvokos „Koncentravimas“ atitikmenys – „Sutirštinimas“ arba „Sutankinimas“ (vartojama Vokietijoje).

2. Sąvokos „Nulukštenimas“ atitikmuo – „Nulupimas“.

3. Sąvokos „Miltai“, „Sėlenos“ papildoma sąvoka – „Išsijos“ (vartojama Prancūzijoje).

4. Sąvokos „Ekstrahavimas“ atitikmuo – „Mechaninis ekstrahavimas“ (vartojama Prancūzijoje).

5. Sąvokos „Apdorojimas ekspeleriu“ atitikmuo – „Apdorojimas spaustuvu“ (vartojama Vokietijoje).

6. Sąvokos „Želatinizuota“ atitikmuo – „Išbrinkinta“ (vartojama Vokietijoje).

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

 

IV. PAŠARINĖS ŽALIAVOS

 

6. Šiuo klasifikatoriumi nustatomi pašarinių žaliavų skyriai pagal kilmę, pateikiamos šių žaliavų sąvokos, jie charakterizuojami, nurodomas grynumas, savybės bei privalomieji kokybės deklaravimo reikalavimai, taip pat pasirenkamieji kokybės deklaravimo rodikliai bei šių rodiklių reikšmės.

Šio klasifikatoriaus 11 punkte nurodytos pašarinės žaliavos gali būti žymimos skaitmenine kodavimo sistema, taikant specialių terminų žodynus apie jų kilmę, panaudoto produkto dalį, perdirbimą ir kokybę, leidžiančia žaliavos tapatybę nustatyti iš pavadinimo ir aprašo tarptautiniu lygiu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

 

7. Ūkio subjektai, gaminantys, laikantys, gabenantys, vartojantys pašarines žaliavas, tarpininkaujantys jas parduodant ir prekiaujantys, jų deklaravimo dokumentuose, etiketėse privalo nurodyti privalomuosius kokybės deklaravimo rodiklius. Pasirenkamieji kokybės deklaravimo rodikliai, nurodyti šio klasifikatoriaus 11 punkto lentelėje, yra rekomendaciniai ir jų reikšmės orientacinės:

7.1. apie pašarines žaliavas, tiekiamas į apyvartą, deklaravimo dokumentuose arba ant pakuočių, konteinerių, maišų ar kitos taros turi būti aiškiai įskaitomos ir neištrinamos etiketės. Etiketėse pateikiami tokie rekvizitai: užrašas „pašarinė žaliava“, jos pavadinimas pagal šio klasifikatoriaus 11 punktą ar 17 punkto lentelėje nurodytą kategoriją, privalomieji deklaravimo rodikliai, kiekis, išreikštas masės ar tūrio vienetais. Už etiketėse pateiktų rekvizitų tikslumą atsako galutinis pašarinės žaliavos tiekėjas, kuriuo laikomas tokios žaliavos gamintojas, pakuotojas, pardavėjas ar importuotojas;

7.2. pašarinės žaliavos, skirtos galutiniam pirkėjui, tiekiamos ne didesnėse kaip 10 kg pakuotėse. Privalomieji rekvizitai pardavimo etape gali būti pateikti vartojimo instrukcijoje ar kita tam tikro pranešimo forma;

7.3. Lietuvos Respublikoje naujas pašarines žaliavas galima teikti į rinką tik jas įregistravus šio klasifikatoriaus V skyriuje nustatyta tvarka;

 

TAR pastaba: 7.4. punktas įsigalioja 2004-05-01.

7.4. gamintojo pirmąkart į apyvartą išleidžiamos pašarinės žaliavos su laikinais duomenimis apie jos sudėtį į Europos Sąjungos kitas valstybes gali būti pateiktos, jei:

7.4.1. valstybės, į kurią numatoma tiekti šias žaliavas, kompetentingos institucijos iš anksto informuojamos apie tokių pašarinių žaliavų atgabenimą;

7.4.2. galutiniai duomenys apie pašarinių žaliavų sudėtį jų gavėjui pateikiami per 10 dienų nuo pašarinių žaliavų atgabenimo;

7.4.3. dokumentuose su laikinais duomenimis apie pašarinių žaliavų sudėtį ryškiu šriftu pateikta nuoroda „Duomenys laikini“ ir šie duomenys patvirtinti akredituotos ar oficialiai pripažintos bandymo laboratorijos (nurodomas laboratorijos pavadinimas, pašarinės žaliavos, kurios mėginys tiriamas, kodas ir data, iki kada bus pateikti tyrimo rezultatai);

7.4.4. valstybės, teikiančios pašarines žaliavas, kompetentinga institucija apie pirmąkart į Europos Sąjungos rinką pateikiamas pašarines žaliavas praneša Komisijai.

7.5. Šio klasifikatoriaus 7.4.1–7.4.3 punktuose nurodyti reikalavimai netaikomi pirmąkart į apyvartą išleidžiamoms pašarinėms žaliavoms su laikinais duomenimis, kai jos yra natūralaus pavidalo, šviežios arba konservuotos augalinės arba gyvulinės kilmės, apdorotos arba neapdorotos paprastu mechaniniu būdu, be priedų, išskyrus konservantus, taip pat išleidžiant į apyvartą augalinius ir gyvūninius šalutinius produktus, turinčius daugiau kaip 50 proc. drėgnio, atsiradusius po agropramoninio apdorojimo, ir kuriuos vieni kitiems teikia tos pačios valstybės narės ūkio subjektai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

 

8. Pašarinės žaliavos turi būti nesugedę ir grynos.

8.1. Pašarinės žaliavos skirstomos į tokius skyrius:

8.1.1. javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai;

8.1.2. aliejingosios sėklos, aliejingi vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai;

8.1.3. ankštinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktai;

8.1.4. šakniavaisiai, šakniagumbiai, jų produktai ir šalutiniai produktai;

8.1.5. kitos sėklos ir vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai;

8.1.6. sausos pašarinės žolės ir stambieji pašarai;

8.1.7. kiti augalinių ir šalutinių produktų pašarai;

8.1.8. pieno produktai;

8.1.9. sausumos gyvūnų produktai;

8.1.10. žuvys, kiti jūrų gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai;

8.1.11. mineralai;

8.1.12. kiti produktai.

8.2. Pašarinės žaliavos gali būti skirstomos ir pagal kitus kriterijus:

8.2.1. pagal kilmę (augaliniai, gyvūniniai, mineraliniai ir šalutiniai produktai);

8.2.2. pagal pašarui naudojamą produkto dalį (sėklos, šakniavaisiai, šakniagumbiai ir kiti);

8.2.3. pagal taikomą apdorojimo būdą (ekstrakcija, kaitinimas) ir gaunamą galutinį produktą (dribsniai, sėlenos, riebalai);

8.2.4. pagal vertingumą ir kokybę (riebalingas, turintis mažai cukraus ar turintis mažai gliukozinolatų ir t. t.);

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

 

9. Pašarinių žaliavų sąraše išvardytų produktų ir šalutinių produktų botaninis grynumas turi būti ne mažesnis kaip 95 procentai nuo produkto masės, jei kitaip nenurodyta sąraše.

10. Botaninės priemaišos yra:

10.1. natūralios, nepavojingos priemaišos, tokios kaip šiaudai, šiaudų atliekos, kitų augalų arba piktžolių sėklos;

10.2. aliejingų kultūrų sėklų ar aliejingų vaisių likučiai, susidarę prieš tai perdirbant minėtus produktus. Šių likučių kiekis turi būti ne didesnis kaip 0,5 proc. nuo produkto masės.

11. Pašarinės žaliavos skirstomos:

 

Žaliavų sky

riai ir jų kodai

Žaliavos pavadini

mas ir jos kodas

Reikšmė

Privalomieji

kokybės dekla

ravimo rodikliai

Pasirenkamieji kokybės

deklaravimo rodikliai ir

jų orientacinės (optimalios)

vertės

 

 

 

 

 

1. Javų grūdai,

1.01. Avižos

Vienmečių kultūrinių javų Avena sativa L. grūdai, vartojami

---

Drėgnis – 14,0 %

jų produktai ir

 

maistui ir pašarams

 

Žalia ląsteliena – 13,2%

šalutiniai pro

 

 

 

Krakmolas – 46,5%

duktai

 

 

 

Žali pelenai – 6,3%

 

 

 

 

 

 

1.02. Avižiniai

Produktai, gaunami atitinkamoje temperatūroje specialiu presu

Krakmolas

Drėgnis – 14,0 %,

 

dribsniai

suspaudžiant kondicionuotas avižines kruopas

 

Žalia ląsteliena – 8,0%

 

 

 

 

 

 

1.03. Avižų pamiltės

Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant avižinius

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 14,0 %

 

 

miltus ir kruopas, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo

 

Žali pelenai – 7,0%

 

 

priemaišų

 

 

 

 

 

 

 

 

1.04. Avižų lukštai

Šalutinis avižinių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 14,0%

 

ir sėlenos

lukštų, gemalų ir endospermo dalelės

 

Žali pelenai – 7,0%

 

 

 

 

 

 

1.05. Miežiai

Žieminių ir vasarinių kultūrinių javų Hordeum vulgare L. grūdai,

---

Drėgnis – 14,0%

 

 

vartojami maistui ir pašarams

 

Žalia ląsteliena – 5,8%

 

 

 

 

Žali pelenai – 4,5%

 

 

 

 

 

 

1.06. Miežių pamiltės

Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant miežines

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 14,0%

 

 

kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo

 

Krakmolas – 40,5%

 

 

dalelių

 

Žali pelenai – 3,5%

 

 

 

 

 

 

1.07. Miežių baltymai

Džiovintas šalutinis miežių krakmolo gamybos produktas,

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

 

gaunamas atskiriant baltymines medžiagas nuo krakmolo

Krakmolas

Žali pelenai – 1,7%

 

 

 

 

 

 

1.08. Skaldyti ryžiai

Šalutinis ryžių šlifavimo produktas, sudarytas iš mažų

Krakmolas

Drėgnis – 14,0%

 

 

ir skaldytų ryžių grūdų

 

 

 

 

 

 

 

 

1.09. Rudosios ryžių

Šalutinis pirmojo lukštentų ryžių šlifavimo produktas, kurį sudaro

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%

 

sėlenos

endospermo, aleurono sluoksnio ir gemalų dalelės

 

Baltymingumas – 13,5%

 

 

 

 

Žali riebalai (aliejus) – 13,5%

 

 

 

 

Žali pelenai – 13,5%

 

 

 

 

Druskos rūgštyje

 

 

 

 

netirpūs pelenai – 1,7%

 

 

 

 

 

 

1.10. Baltosios ryžių

Šalutinis antrojo lukštentų ryžių šlifavimo produktas, kurį sudaro

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%

 

sėlenos

daugiausia endospermo, aleurono sluoksnio gemalų dalelės

 

Baltymingumas – 13,5%

 

Rice bran (brown)

 

 

Žali riebalai (aliejus) – 13,5%

 

 

 

 

Žali pelenai – 10,0%

 

 

 

 

 

 

1.11. Rudosios ryžių

Šalutinis produktas, gaunamas po pirmojo nulukštentų ryžių

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%

 

sėlenos su kalcio

šlifavimo, naudojant kalcio karbonatą, kurį sudaro paviršiaus ir

Kalcio

Žali baltymai – 13,5%

 

karbonatu

kalcio karbonato liekanos, sluoksnio, endospermo ir gemalo

karbonatas

Žali riebalai (aliejus) – 13,5%

 

 

dalelės

 

Žali pelenai – 13,5%

 

 

 

 

Druskos rūgštyje netirpūs

 

 

 

 

pelenai – 1,7%

 

 

 

 

 

 

1.12. Pašariniai kaitintų rupių ryžių miltai

Šalutinis lukštentų šlifuotų ir apvirtų ryžių gamybos produktas,

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%

 

 

kurį sudaro paviršiaus ir kalcio karbonato liekanos, aleurono

Kalcio

Baltymingumas – 13,5%

 

 

sluoksnio, endospermo ir gemalo dalelės

karbonatas

Riebalai (aliejus) – 13,5%

 

 

 

 

Žali pelenai – 13,5%

 

 

 

 

Druskos rūgštyje

 

 

 

 

netirpūs pelenai – 1,7%

 

 

 

 

 

 

1.13. Malti pašariniai

Produktai, gauti sumalus pašarinius ir neprinokusius grūdus,

Krakmolas

Drėgnis – 14,0%

 

ryžiai

kruopų išsijas ir valcavimo liekanas

 

 

 

 

 

 

 

 

1.14. Ryžių gemalų

Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas, kurį

Baltymingumas

Drėgnis – 14,0 %

 

išspaudos

sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių liekanos

Žali riebalai

Žali riebalai (aliejus) – 13,5%

 

 

 

(aliejus)

Druskos rūgštyje netirpūs

 

 

 

Žalia ląsteliena

pelenai – 1,7%

 

 

 

 

 

 

1.15. Ryžių gemalų

Šalutinis aliejaus gamybos ekstrahavimo būdu produktas, kurį

Baltymingumas

Drėgnis – 14,0%

 

rupiniai

sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių mišinio liekanos

 

Žali riebalai (aliejus) – 13,5%

 

 

 

 

Druskos rūgštyje netirpūs

 

 

 

 

pelenai – 1,7%

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 12,5%

 

 

 

 

Žali pelenai – 13,5%

 

 

 

 

 

 

1.16. Ryžių

Švarus ryžių krakmolas

Krakmolas

Drėgnis – 10,0%

 

krakmolas

 

 

Žali pelenai – 1,1%

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.17. Soros

Varpinių šeimos augalo sorų (Panicum miliaceum L.) grūdai,

---

---

 

 

vartojami maistui ir pašarams

 

 

 

 

 

 

 

 

1.18. Rugiai

Žieminių ir vasarinių javų Secale cereale L. grūdai, vartojami

---

Drėgnis – 14,0%

 

 

maistui ir pašarams

 

Baltymingumas – 10,1%

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 3,3%

 

 

 

 

Žali pelenai – 2,4%

 

 

 

 

 

 

1.19. Rugių pamiltės

Šalutinis produktas, gaunamas sijojant ruginius miltus, turintis

Krakmolas

Drėgnis – 14,0%

 

 

nedidelį kiekį lukštų ir endospermo dalelių

 

Žalia ląsteliena – 10,5%

 

 

 

 

Žali pelenai – 6,5%

 

 

 

 

 

 

1.20. Ruginis pašaras

Šalutinis rugių miltų gamybos produktas, kurį sudaro išsijos,

Krakmolas

Drėgnis – 14,0%

 

 

grūdų, sėlenų nuotrupos, lukštų ir endospermo dalelės

 

Žalia ląsteliena – 10,5%

 

 

 

 

 

 

1.21. Ruginės sėlenos

Šalutinis rugių miltų gamybos produktas, kurį sudaro luobelės

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 14%

 

 

ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis

 

Žali pelenai – 6,5%

 

 

 

 

 

 

1.22. Sorgas

Kultūrinio augalo sorgos (Sorghum bicolo r(L.) Moench s.1)

---

---

 

 

grūdai, vartojami maistui ir pašarams

 

 

 

 

 

 

 

 

1.23. Kviečiai

Žieminių ir vasarinių kultūrinių javų Triticum aestivum (L.),

---

Drėgnis – 14%

 

 

Triticum durum Desf. grūdai, vartojami maistui ir pašarams

 

Baltymingumas – 11,3%

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 3,2%

 

 

 

 

Žali pelenai – 2,4%

 

 

 

 

 

 

1.24. Kviečių

Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant kvietines

Krakmolas

Drėgnis – 14%

 

pamiltės

kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo

 

Žalia ląsteliena – 11,5%

 

 

priemaišų

 

Žali pelenai – 7,5%

 

 

 

 

 

 

1.25. Kvietinis

Šalutinis kviečių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 14%

 

pašaras

išsijos, grūdų ir sėlenų nuotrupos, lukštų ir endospermo dalelės

 

Krakmolas – 35,0%

 

 

 

 

Žali pelenai – 8,5%

 

 

 

 

 

 

1.26. Kvietinės

Šalutinis kviečių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 14%

 

sėlenos

luobelės ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis

 

Žali baltymai – 15,3%

 

 

 

 

Žali pelenai – 8,5%

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.27. Kviečių gemalai

Šalutinis kvietinių miltų gamybos produktas, kurį sudaro grūdų

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

 

gemalai, nuo kurių atskirtos endospermo ir luobelių dalelės

Žali riebalai

 

 

 

 

(aliejus)

 

 

 

 

 

 

 

1.28. Kviečių glitimas

Kviečių krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas,

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

 

gaunamas atskiriant krakmolą nuo glitimo

 

Žalia ląsteliena – 1,7%

 

 

 

 

Žali pelenai – 1,7%

 

 

 

 

 

 

1.29. Kviečių glitimo

Kviečių krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas,

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

pašaras

susidedantis iš glitimo, sėlenų dalelių ir nedidelio krakmolo kiekio

Krakmolas

Žalia ląsteliena – 1,7%

 

 

 

 

Žali pelenai – 1,7%

 

 

 

 

 

 

1.30. Kviečių

Švarus kviečių krakmolas

Krakmolas

Drėgnis – 14,0%

 

krakmolas

 

 

Žali pelenai – 0,6%

 

 

 

 

 

 

1.31. Želatinizuotas

Karščiu paveiktas kviečių krakmolas, siekiant padidinti tirpumą

Krakmolas

Drėgnis – 14,0%

 

kviečių krakmolas

šaltame vandenyje

 

Žali pelenai – 0,6%

 

 

 

 

 

 

1.32. Spelta

Kultūrinio augalo speltos (Triticum spelta L., Triticum dioccum

---

---

 

 

schrank, Triticum Monococcum) grūdai, vartojami maistui ir pašarui

 

 

 

 

 

 

 

 

1.33. Kvietrugiai

Varpinių javų augalų, gauti dirbtinai sukryžminus žieminius

---

Drėgnis – 14,0%

 

 

kviečius ir žieminius rugius (Triticum x Secale), grūdai, vartojami

 

Baltymingumas – 15,2%

 

 

maistui ir pašarams

 

Žalia ląsteliena – 3,5%

 

 

 

 

Žali pelenai – 2,4%

 

 

 

 

 

 

1.34. Kukurūzai

Varpinių šeimos augalo kukurūzo (Zea mays L.) grūdai, vartojami

---

Drėgnis – 14,0%

 

 

maistui ir pašarams

 

Baltymingumas – 9,2%

 

 

 

 

Žali riebalai (aliejus) – 4,4%

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 2,8%

 

 

 

 

Žali pelenai – 1,6%

 

 

 

 

 

 

1.35. Kukurūzų

Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant kukurūzų

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 14,0%

 

pamiltės

kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo

 

Krakmolas – 70,0%

 

 

priemaišų

 

Žali pelenai – 3,5 %

 

 

 

 

 

 

1.36. Kukurūzų

Šalutinis kukurūzų miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 14,0%

 

sėlenos

luobelės ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis

 

Žali pelenai – 5,0%

 

 

 

 

 

 

1.37. Kukurūzų

Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas, kurį

Baltymingumas

Drėgnis – 14,0%

 

gemalų išspaudos

sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių mišinio liekanos

Žalia ląsteliena

Žali riebalai (aliejus) – 4,4%

 

 

 

 

Žali pelenai – 3,5%

 

 

 

 

Druskos rūgštyje netirpūs

 

 

 

 

pelenai – 1,7%

 

 

 

 

 

 

1.38. Kukurūzų

Šalutinis aliejaus gamybos ekstrahavimo būdu produktas, kurį

Baltymingumas

Drėgnis – 14,0%

 

gemalų rupiniai

sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių mišinio liekanos

 

Žali riebalai (aliejus) – 4,4%

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 4,7%

 

 

 

 

Žali pelenai – 3,5%

 

 

 

 

Druskos rūgštyje

 

 

 

 

netirpūs pelenai – 1,7%

 

 

 

 

 

 

1.39. Kukurūzų

Kukurūzų krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas,

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

glitimo pašaras

susidedantis iš glitimo, sėlenų dalelių ir nedidelio krakmolo kiekio

Žali riebalai

Žalia ląsteliena – 1,7%

 

 

 

(aliejus),

Žali pelenai – 1,7%

 

 

 

jei >4,5proc.

 

 

 

 

Krakmolas

 

 

 

 

 

 

 

1.40. Kukurūzų

Kukurūzų krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas,

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

glitimas

gaunamas atskiriant krakmolą nuo glitimo

 

Žalia ląsteliena – 1,7%

 

 

 

 

Žali pelenai – 1,7%

 

 

 

 

 

 

1.41. Kukurūzų

Švarus kukurūzų krakmolas

Krakmolas

Drėgnis – 14,0%

 

krakmolas

 

 

Žali pelenai – 0,6%

 

 

 

 

 

 

1.42. Želatinizuotas

Karščiu paveiktas kukurūzų krakmolas, siekiant padidinti tirpumą

Krakmolas

Drėgnis – 10,0%

 

kukurūzų krakmolas

šaltame vandenyje

 

Cukrus išreikštas sacharoze

 

 

 

 

 

 

1.43. Salyklo daigeliai

Šalutinis salyklo darymo produktas, susidedantis iš džiovintų

Baltymingumas

Drėgnis – 12,5%,

 

 

sudaigintų salyklinių grūdų, šaknelių ir daigelių

 

Žali pelenai – 8,5%

 

 

 

 

 

 

1.44. Džiovintas

Šalutinis alaus gamybos produktas, gaunamas džiovinant

Baltymingumas

Drėgnis – 12,5%

 

saladinas

salyklinių ir nesalyklinių grūdų bei kitų krakmolingų medžiagų

 

Žalia ląsteliena – 19,5%

 

 

liekanas

 

Žali pelenai – 6,5%

 

1.45 Džiovinti spirito grūdai

Šalutinis alkoholio distiliacijos produktas, gaunamas džiovinant kietas susifermentavusių grūdų nuosėdas

Baltymingumas

Drėgnis – 12,5%

Žalia ląsteliena – 19,5%

 

1.46. Džiovinti tamsieji spirito grūdai

Šalutinis alkoholio distiliacijos produktas, gaunamas džiovinant kietas susifermentavusių grūdų nuosėdas, prie kurių pridėta žlaugtų sirupo arba garintų žlaugtų

Baltymingumas

Drėgnis – 12,5%

Žalia ląsteliena – 19,5%

Žali pelenai – 6,5%

 

 

 

 

 

2. Aliejingosios sėklos, aliejingi vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai

2.01. Iš dalies išlukštentų žemės riešutų išspaudos

Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš išlukštentų žemės riešutų (Arachis hypogaea) ir kt. Žalios ląstelienos sausoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 16 procentų

Baltymingumas

Žali riebalai

(aliejus)

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%

Žalia ląsteliena –

16,0%

Žali pelenai – 7,0%

2.02. Iš dalies išlukštentų žemės riešutų rupiniai

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies išlukštentus žemės riešutus. Žalios ląstelienos sausoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 16 procentų

Baltymingumas

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%

Žalia ląsteliena – 16,0%

Žali pelenai – 8,0%

 

2.03. Išlukštentų žemės riešutų išspaudos

Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš išlukštentų žemės riešutų

Baltymingumas

Žali riebalai

(aliejus)

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%

Žalia ląsteliena –

16,0%

Žali pelenai – 8,0%

 

2.04. Išlukštentų žemės riešutų rupiniai

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentus žemės riešutus

Baltymingumas

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%

Žalia ląsteliena – 16,0%

Žali pelenai – 8,0%

 

2.05. Rapsų sėklos

(Brassica napus L. ssp. Oleifera (Metzg.) Sinsk., Brassicanapus L. var. glauca (Roxb.) O. E. Shultz ir Brassica campestris L. ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk sėklos

---

Botaninis grynumas – 94%

Drėgnis – 12%

Žali pelenai – 9,5%

 

2.06. Rapsų išspaudos

Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš rapsų sėklų

Baltymingumas

Žali riebalai (aliejus)

Žalia ląsteliena

Botaninis grynumas – 94%

Drėgnis – 12%

Žali pelenai – 9,5%

 

2.07. Rapsų

Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš rapsų

Baltymingumas

Botaninis grynumas – 94%

 

išspaudos

(Brassica napus L. ssp. Oleifera (Metzg.) Sinsk., Brassica

 

Drėgnis – 12%

 

 

napus L. var. glauca (Roxb.) O. E. Shultz ir Brassica

 

Žali pelenai – 9,5%

 

 

campestris L. ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk) sėklų

 

 

 

2.08. Rapsų sėklų lukštai

Šalutinis aliejaus gamybos produktas,

gaunamas lukštenant rapso sėklas

Žalia ląsteliena

Drėgnis –12,0%

Žali pelenai – 9,5%

 

2.09. Iš dalies išlukš-

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant

Baltymingumas

Drėgnis 12,0%

 

tentų dygmino sėklų

augalo dažinio dygmino (Carthamus tinctorius L.) sėklas

Žalia ląsteliena

Žali pelenai – 8,0%

 

rupiniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.10. Kopros išspaudos

Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš kokoso palmių (Cocos nucifera L.) vaisių, branduolių ir lukštų apvalkalų

Baltymingumas

Žali riebalai (aliejus)

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%

Žali pelenai – 8,0%

 

2.11. Kopros rupiniai

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant kokoso palmių (Cocos nucifera L.) vaisius, branduolius ir lukštų apvalkalus

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

Žali riebalai (aliejus) –

2,3%

Žali pelenai – 8,0%

 

2.12. Alyvpalmių branduolių išspaudos

Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš išlukštentų palmių branduolių (Elaeis guineensis Jack, Corozo oleifera (HBK) L. H. Bailey Elaeis melanococca auct.)

Baltymingumas

Žali riebalai (aliejus)

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%“.

 

2.13. Alyvpalmių

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

branduolių rupiniai

alyvpalmių, atskirtų nuo lukštų, branduolius

Žalia ląsteliena

Žali riebalai (aliejus) – 2,3%,

 

 

 

 

Žali pelenai – 8%

 

 

 

 

 

 

2.14. Skrudintos

Sojų (Glycine max. L. Merr.) pupelės, paveiktos karščiu.

---

Drėgnis – 12,0%

 

sojų pupelės

Ureazės aktyvumas (max) – 0,4 mgN/g*min.

 

Žalia ląsteliena – 8,0%

 

 

 

 

Baltymingumas – 50,0%

 

 

 

 

Žali riebalai (aliejus) – 2,3%

 

 

 

 

Žali pelenai – 7,5%

 

 

 

 

 

 

2.15. Skrudintų sojų

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

pupelių rupiniai

karščiu paveiktas sojų pupeles. Ureazės aktyvumas

Žalia ląsteliena,

Žali riebalai (aliejus) – 2,3%

 

 

(max) – 0,4 mgN/g min

jei >8 proc.

Žali pelenai – 7,5%

 

 

 

 

 

 

2.16. Išlukštentų skru

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

dintų sojų pupelių

karščiu paveiktas sojų pupeles. Ureazės aktyvumas

 

Žali riebalai (aliejus)-2,3%

 

rupiniai

(max) – 0,5 mgN/g*min

 

Žalia ląsteliena – 8,0%

 

 

 

 

Žali pelenai – 7,0%

 

 

 

 

 

 

2.17. Sojų pupelių

Produktas, gaunamas iš antrinio nuriebalinto lukštentų sojų

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

baltymo koncentratas

pupelių ekstrakto

 

Žalia ląsteliena – 8,0%

 

 

 

 

Žali pelenai – 1,7%

 

 

 

 

 

 

2.18. Augalinis aliejus

Augalų aliejus (kiekvienu atveju konkrečiai nurodant augalo rūšį)

Drėgnis,

---

 

 

 

jei >1 proc.

 

 

 

 

 

 

 

2.19. Sojų pupelių

Šalutinis sojų pupelių lukštenimo produktas – lukštai

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%

 

lukštai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.20. Medvilnės

Vilnamedžio (medvilnės augalų) (Gossypium ssp.)

Baltymingumas

Drėgnis – 12%

 

sėklos

lukštentos sėklos

Žali riebalai

Žali pelenai – 10,0%

 

 

 

(aliejus)

 

 

 

 

Žalia ląsteliena

 

 

 

 

 

 

 

2.21. Iš dalies išlukš

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

tentų medvilnės

iš dalies išlukštentas medvilnės sėklas, nuo kurių pašalintas

Žalia ląsteliena

Žali riebalai (aliejus) – 2,3%

 

sėklų rupiniai

pluoštas ir lukštai. Žalios ląstelienos sausoje medžiagoje turi

 

Žali pelenai – 10%

 

 

būti ne daugiau kaip 22,5 procento

 

 

 

 

 

 

 

 

2.22. Medvilnės

Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš dalies

Baltymingumas

Drėgnis – 13,2%

 

išspaudos

išlukštentų medvilnės sėklų

Žali riebalai

Žali pelenai – 9,0%

 

 

 

(aliejus)

 

 

 

 

Žalia ląsteliena

 

 

 

 

 

 

 

2.23. Abisinijos sau

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

lėgrąžų išspaudos

(presuojant) Abisinijos saulėgrąžų (Guirotia abyssinica(Lf) Cass.)

Žali riebalai

Druskos rūgštyje

 

 

sėklas. Druskos rūgštyje netirpių pelenų turi būti ne daugiau

(aliejus)

netirpūs pelenai – 3,4%

 

 

kaip 3,4 procento.

Žalia ląsteliena

 

 

 

 

 

 

 

2.24. Saulėgrąžų

Kultūrinio augalo tikrosios saulėgrąžos (Helianthus annuus L.)

---

Drėgnis – 12,0%

 

sėklos

iš dalies išlukštentos sėklos

 

Baltymingumas – 30,5%

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 27,5%

 

 

 

 

Žali pelenai – 9,0%

 

 

 

 

 

 

2.25. Saulėgrąžų

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

rupiniai

išlukštentas saulėgrąžų sėklas

Žalia ląsteliena

Žalia ląsteliena – 6,0%

 

 

 

 

Žali riebalai (aliejus) –,3%

 

 

 

 

Žali pelenai – 9,0%

 

 

 

 

 

 

2.26. Iš dalies išlukš

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

tentų saulėgrąžų

iš dalies išlukštentas saulėgrąžų sėklas. Žalios ląstelienos

Žalia ląsteliena

Žali riebalai (aliejus) – 2,3%

 

rupiniai

sausoje medžiagoje turi būti ne daugiau kai 27,5 procento

 

Žali pelenai – 9,0%

 

 

 

 

 

 

2.27. Sėmenys

Kultūrinio augalo sėjamojo lino (Linum usitatissimmum L.)

---

Botaninis grynumas – 93,0%

 

 

sėmenys. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 procentai

 

Drėgnis – 12,0%

 

 

 

 

Baltymingumas – 34,0%

 

 

 

 

Žali pelenai – 8,9%

 

 

 

 

 

 

2.28. Sėmenų

Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš linų

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

išspaudos

sėmenų. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 procentai

Žali riebalai

Žali pelenai – 8,9%

 

 

 

(aliejus)

 

 

 

 

Žalia ląsteliena

 

 

 

 

 

 

 

2.29. Sėmenų rupiniai

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant

Baltymingumas

Botaninis grynumas – 93,0%

 

 

linų sėmenis. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 proc.

 

Drėgnis – 12,0%

 

 

 

 

Žali pelenai – 8,9%

 

 

 

 

 

 

2.30. Alyvmedžio

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

vaisių minkštimas

arba presuojant europinio alyvmedžio (Olea europea L.) vaisius

Žalia ląsteliena

 

 

(pulpa), išspaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.31. Sezamo sėklų

Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš indinio

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

išspaudos

sezamo (Sesamum indicum L.) sėklų. Druskos rūgtyje netirpių

Žali riebalai

Druskos rūgštyje netirpūs

 

 

pelenų ne daugiau kaip 5 procentai

(aliejus)

pelenai – 5,0%

 

 

 

Žalia ląsteliena

 

 

 

 

 

 

 

2.32. Iš dalies išlukš

Šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

tentų kakavos pupe

išlukštentas, džiovintas ar keptas tikrojo kakavmedžio

Žalia ląsteliena

Žali pelenai – 7,0%

 

lių rupiniai

(Theobroma cacao L.) pupeles

 

 

 

 

 

 

 

 

2.33. Kakavos pupe

Kakavos pupelių lukštenimo, džiovinimo ir kepinimo liekanos

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 12,0%

 

lių lukštai

 

 

Žali pelenai – 10,0%

 

 

 

 

 

3. Ankštinių

3.01. Avinžirniai

Ankštinio augalo sėjamojo avinžirnio (Cicer arietinum L.) sėklos

---

Drėgnis – 14,0 %

augalų sėklos,

 

 

 

Baltymingumas – 21,1 %

jų produktai ir

 

 

 

Žali pelenai – 3,6%

šalutiniai

 

 

 

 

produktai

3.02. Guaro rupiniai

Šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant ankštinių šeimos

Baltymingumas

Drėgnis – 14,0 %

 

 

augalo guaro (Cyanopsis tetragonoloba (L.) Taub) sėklas

 

Žali pelenai – 7,0%

 

 

 

 

 

 

3.03. Lęšiukai

Ankštinio augalo Ervum ervilia L. sėklos

---

Drėgnis – 14,0 %

 

 

 

 

Baltymingumas – 22,4%

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 8,1%

 

 

 

 

Žali pelenai – 3,6%

 

 

 

 

 

 

3.04. Pelėžirniai

Ankštinio augalo sėjamojo pelėžirnio (Lathyrus sativus L.)

---

Drėgnis – 14,0 %

 

 

sėklos, paveiktos karščiu

 

Baltymingumas – 22,4%

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 5,1%

 

 

 

 

Žali pelenai – 3,6%

 

 

 

 

 

 

3.05. Lęšiai

Ankštinių augalų valgomojo lęšio (Lens culinaris a. o. Medik)

---

Drėgnis – 14,0 %

 

 

sėklos

 

Baltymingumas – 22,4%

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 8,1%

 

 

 

 

Žali pelenai – 3,6%

 

 

 

 

 

 

3.06. Saldieji lubinai

Ankštinio javo lubino (Lupinus ssp.) sėklos

---

Drėgnis – 14,0 %

 

 

 

 

Baltymingumas – 29,7%

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 15,9%

 

 

 

 

Žali pelenai – 4,2%

 

 

 

 

 

 

3.07. Kaitintos

Ankštinio augalo pupelės (Phaseolus ssp) ar vigno (Vigna ssp.)

---

Drėgnis – 14,0 %

 

pupelės

sėklos, paveiktos karščiu, siekiant neutralizuoti toksinį

 

Baltymingumas – 22,4 %

 

 

lenktinų poveikį

 

Žalia ląsteliena – 8,1%

 

 

 

 

Žali pelenai – 3,6%

 

 

 

 

 

 

3.08. Žirniai

Ankštinio javo sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) sėklos

---

Drėgnis – 14,0 %

 

 

 

 

Baltymingumas – 21,1 %

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 5,2%

 

 

 

 

Žali pelenai – 3,2%

 

 

 

 

 

 

3.09. Žirnių pamiltės

Šalutinis produktas, gaunamas sijojant ir valcuojant žirnių

Baltymingumas

Drėgnis – 14,0 %

 

 

kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį luobelių ir

Žalia ląsteliena

 

 

 

endospermo priemaišų

 

 

 

 

 

 

 

 

3.10. Žirnių sėlenos

Šalutinis žirnių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 14,0 %

 

 

luobelės ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis

 

 

 

 

 

 

 

 

3.11. Arkliapupės

Ankštinio javo pupos (Vicia faba L. ssp., faba var. equina Pers.,

---

Drėgnis – 14,0 %

 

 

var. minuta (Alef.) Mansf.) sėklos

 

Baltymingumas – 22,4 %

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 8,1%

 

 

 

 

Žali pelenai – 3,6%

 

 

 

 

 

 

3.12. Vienažiedžiai

Ankštinio javo vienažiedžio vikio (Vicia monanthos Desf.) sėklos

---

Drėgnis – 14,0 %

 

vikiai

 

 

Baltymingumas – 22,4 %

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 5,1%

 

 

 

 

Žali pelenai – 3,6%

 

 

 

 

 

 

3.13. Vikiai

Ankštinių augalų vikių (Vicia sativa L., var. sativa) sėklos

---

Drėgnis – 14,0 %

 

 

 

 

Baltymingumas – 22,4 %

 

 

 

 

Žalia ląsteliena – 5,1%

 

 

 

 

Žali pelenai – 3,6%

 

 

 

 

 

4. Šakniavaisiai, šakniagumbiai, jų produktai ir šalutiniai produktai

4.01. Džiovinti cukri

Šalutinis cukrinių runkelių (Beta vulgaris L., spp. Vulgaris var.

Cukrus, išreikš-

Drėgnis – 12,0 %

nių runkelių

altissima Doell) perdirbimo į cukrų produktas, gaunamas po

tas sacharoze,

Baltymingumas – 7,5 %

griežiniai

ekstrahavimo džiovinant cukrinių runkelių griežinius (skilteles).

jei >10,5 proc.

 

 

Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoje medžiagoje ne

Druskos rūgštyje

 

 

daugiau kaip 4,5 procento

netirpūs pelenai,

 

 

 

jei >3,5 proc.

 

 

 

 

 

 

 

4.02. Cukrinių

Šalutinis cukrinių runkelių perdirbimo į cukrų produktas,

Drėgnis,

---

 

runkelių melasa

susidedantis iš sirupo, surinkto gamybos ir rafinavimo

jei >28,0 proc.

 

 

 

procese, likučių

Cukrus, išreikš-

 

 

 

 

tas sacharoze

 

 

 

 

 

 

 

4.03. Melasiniai cukri

Produktas, gaunamas į džiovintus cukrinių runkelių griežinius

Cukrus, išreikš-

Drėgnis – 12,0%

 

nių runkelių griežiniai

pridedant melasos. Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoj

tas sacharoze

 

 

 

medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 proc.

Druskos rūgštyje

 

 

 

 

netirpūs pelenai,

 

 

 

 

jei >3,5 proc.

 

 

 

 

 

 

 

4.04. Cukrinių runke

Šalutinis melasos fermentacijos alkoholio, mielių, citrinos ir kitų

Drėgnis,

 

 

lių vinasė

organinių rūgščių gamybai produktas

jei >35 proc.

 

 

 

 

Baltymingumas

 

 

 

 

 

 

 

4.05. Runkelių cuk

Produktas, gaunamas ekstrahuojant cukrinius runkelius

Sacharozė

 

 

rus (sacharozė)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.06. Batatai (sal

Kultūrinio augalo valgomojo batato (kitaip saldžiųjų bulvių)

Krakmolas

Drėgnis – 14,0%

 

džiosios bulvės)

(Ipomoea batatos(L.) Poir.) džiovinti gumbai ir jų apdorojimo

 

 

 

 

atliekos

 

 

 

 

 

 

 

 

„4.07. Maniokas (tapiokas)

Kultūrinio augalo manioko arba kakavos (Manihot esculentia Crantz.) džiovintos šaknys ir jų apdorojimo atliekos (druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 proc.)

Krakmolas

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,5%

Drėgnis – 13,0 %

 

 

 

 

 

 

4.08. Manioko krak

Krakmolas, pagamintas iš manioko šaknų ir paveiktas karščiu

Krakmolas

Drėgnis – 14,0%

 

molas, tapioka

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.09. Bulvių tarkiai

Šalutinis bulvių (Solanum tuberosum L.) krakmolo

---

Drėgnis – 13,0%

 

 

gamybos produktas

 

 

 

 

 

 

 

 

4.10. Bulvių

Švarus bulvių krakmolas

Krakmolas

Drėgnis – 14,0%

 

krakmolas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.11. Bulvių baltymas

Džiovintas šalutinis bulvių krakmolo gamybos produktas,

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

 

gautas baltymines medžiagas atskyrus nuo krakmolo

 

 

 

 

 

 

 

 

4.12. Bulvių dribsniai

Produktai, gaunami džiovinant ir valcuojant skustas ir neskustas,

Žalia ląsteliena

Drėgnis – 14,0%

 

 

garintas, virtas ar grūstas bulves

Krakmolas

 

 

 

 

 

 

 

4.13. Kondensuotos

Šalutinis bulvių krakmolo gamybos produktas, iš kurio pašalinti

Baltymingumas

---

 

bulvių sultys

baltymai ir vanduo

Žali pelenai

 

 

 

 

 

 

 

4.14. Želatinizuotas

Karščiu paveiktas bulvių krakmolas, siekiant padidinti tirpumą

Krakmolas

Drėgnis – 10,0%

 

bulvių krakmolas

šaltame vandenyje

 

 

 

 

 

 

 

5. Kitos sėklos ir vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai

5.01. Saldžiavaisio pupmedžio ankštys

Produktas, gaunamas traiškant džiovintas saldžiavaisio pupmedžio (Ceratonia siligua L.) tuščias ankštis

Žalia ląsteliena

---

 

 

 

 

5.02. Citrusinių vaisių

Šalutinis citrusinių vaisių (Citrus ssp.) ir kt. sulčių gamybos

Žalia ląsteliena

---

 

minkštimas (pulpa)

produktas

 

 

 

 

 

 

 

 

5.03. Vaisių (obuolių,

Šalutinis vaisių (obuolių, kriaušių ir kt.) sulčių gamybos produktas

Žalia ląsteliena

---

 

kriaušių ir kitų bio

 

 

 

 

loginių rūšių) minkš

 

 

 

 

timas (pulpa)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.04. Pomidorų

Šalutinis pomidorų sulčių gamybos produktas

Žalia ląsteliena

---

 

minkštimas (pulpa)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.05. Vynuogių kau

Šalutinis aliejaus iš vynuogių kauliukų gamybos ekstrahavimo

Žalia ląsteliena,

---

 

liukų rupiniai

būdu produktas

jei >45 proc.

 

 

 

 

 

 

 

5.06. Vynuogių

Šalutinis vynuogių sulčių gamybos produktas

Žalia ląsteliena,

---

 

minkštimas (pulpa)

 

jei > 25 proc.

 

 

 

 

 

 

 

5.07. Vynuogių

Šalutinis vynuogių perdirbimo produktas

Riebalai (aliejus)

---

 

kauliukai

 

Žalia ląsteliena,

 

 

 

 

jei > 45 proc.

 

 

 

 

 

 

6. Sausos pašarinės žolės ir stambieji pašarai

6.01. Liucernos

Produktas, gaunamas dirbtinai džiovinant ir sumalant visą

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

miltai (ar

mėlynžiedės ar margosios liucernos (Medicago saliva L.,

Žalia ląsteliena

Karotinas – 0,01%

granulės)

Medicago var. Martin) jauną augalą. Produkte gali būti iki 20 %

Druskos rūgštyje

Žali pelenai – 15,0%

 

kartu išdžiovintų ir sumaltų varpinių žolių ar dobilų priemaišų

netirpūs pelenai,

 

 

 

 

jei >3,5 proc.

 

 

 

 

 

 

 

6.02. Liucernos

Šalutinis liucernos sulčių gamybos presavimo būdu džiovintas

Baltymingumas

---

 

traiškiniai

produktas

 

 

 

 

 

 

 

 

6.03. Liucernos pro

Produktas, gaunamas dirbtinai išdžiovinus centrifuguotas

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

teino koncentratas

liucernos sultis

Karotinas

 

 

 

 

 

 

 

6.04. Dobilų miltai

Produktas, gaunamas dirbtinai džiovinant ir sumalant visą

Baltymingumas

Drėgnis – 12,0%

 

(granulės)

dobilo (Trifolium ssp.) jauną augalą. Produkte gali būti iki 20%

Žalia ląsteliena

 

 

 

kartu išdžiovintų ir sumaltų varpinių žolių ar liucernų priemaišų

Druskos rūgštyje

 

 

 

 

netirpūs pelenai,

 

 

 

 

jei >3,5 proc.

 

 

 

 

 

 

 

6.05. Žolės miltai

Produktas, gaunamas dirbtinai džiovinant ir sumalant jaunas

Baltymingumas

Drėgnis-12,0%

 

(ar granulės)

pašarines žoles

Žalia ląsteliena

 

 

 

 

Druskos rūgštyje

 

 

 

 

netirpūs pelenai,

 

 

 

 

jei >3,5 proc.

 

 

6.06. Javų šiaudai

Javų šiaudai

 

 

 

 

 

 

 

 

6.07. Apdoroti javų

Produktai, gaunami įvairiais būdais apdorojant javų šiaudus

Nustatomas natrio

 

 

šiaudai

(konkrečiai nurodant apdorojimui naudojamas medžiagas)

kiekis, jei apdo-

 

 

 

 

rojama NaOH.

 

 

 

 

 

 

7. Kiti augalinių ir šalutinių produktų pašarai.

7.01. Cukranendrių

Šalutinis tiktųjų cukranendrių (Sacharum ofticinarium L.)

Drėgnis,

---

melasa

perdirbimo į cukrų produktas, susidedantis iš sirupo, surinkto

jei >30 proc.

 

 

gamybos ir rafinavimo procese, likučių

Cukrus, išreikš-

 

 

 

tas sacharoze

 

 

 

 

 

 

 

7.02. Cukranendrių

Šalutinis melasos fermentacijos alkoholio, mielių, citrinos ir kitų

Drėgnis,

---

 

vinasė

organinių rūgščių gamybai produktas

jei >35 proc.

 

 

 

 

Baltymingumas

 

 

 

 

 

 

 

7.03. Cukranendrių

Produktas gaunamas ekstrahuojant cukranendres

Sacharozė

---

 

cukrus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.04. Rudadumblių

Produktas, gaunamas džiovinant, malant ir presuojant jūrinius

Žali pelenai

---

 

miltai

rudadumblius. Jodo kiekiui sumažinti gali būti perplaunami

 

 

 

 

 

 

 

8. Pieno

8.01. Nugriebto

Produktas, gaunamas išdžiovinant suliesintą pieną

Drėgnis,

Žali pelenai – 8,2%

produktai

pieno milteliai

 

jei >5 proc.

 

 

 

 

Baltymingumas

 

 

 

 

 

 

 

8.02. Pasukų

Produktas, gautas džiovinant pasukas

Drėgnis,

Žali pelenai

 

milteliai

 

jei > 6 proc.

 

 

 

 

Baltymingumas

 

 

 

 

Laktozė

 

 

 

 

Žali riebalai

 

 

 

 

 

 

 

8.03. Išrūgų milteliai

Varškės ir sūrių gamybos šalutinis produktas, gaunamas

Drėgnis,

Žali riebalai (aliejus) – 2,3%

 

 

džiovinant išrūgas. Išrūgų rūgštis gali būti neutralizuota

jei > 8 proc.

Chloridai išreikšti NaCl – 4,9%

 

 

 

Baltymingumas

 

 

 

 

Laktozė

 

 

 

 

Žali riebalai

 

 

 

 

 

 

 

8.04. Becukriai išrūgų

Produktas, gaunamas džiovinant išrūgas, iš kurių pašalinta

Drėgnis,

Žali riebalai (aliejus) – 2,3%

 

milteliai

laktozė

jei >8 proc.

Chloridai, išreikšti NaCl – 4,9%

 

 

 

Baltymingumas

 

 

 

 

Laktozė

 

 

 

 

Žali pelenai

 

 

 

 

 

 

 

8.05. Išrūgų baltymų (albuminų) milteliai

Produktas, gaunamas džiovinant baltymų junginius, cheminiu ar fiziniu būdu ekstrahuotus iš išrūgų arba pieno

Drėgnis, jei > 8 proc.

Žali baltymai

---

 

 

 

 

 

 

8.06. Pieno kazeino

Produktas, gaunamas džiovinant ir rūgštimis arba parakazeinu

Drėgnis,

Žali riebalai (aliejus) – 2,3%

 

milteliai

nusodinant kazeiną

jei >10 proc.

 

 

 

 

Baltymingumas

 

 

 

 

 

 

 

8.07. Laktozės

Išdžiovintas ir išvalytas pieno cukrus, gaunamas separuojant

Drėgnis,

---

 

milteliai

pieną ar išrūgas

jei >5 proc.

 

 

 

 

Laktozė

 

 

 

 

 

 

9. Sausumos gy-

9.01. Mėsos miltai

Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant šiltakraujų žemės

Drėgnis,

Chloridai išreikšti NaCl – 2,2%

vūnų produktai

 

ūkio gyvūnų skerdienas ir skerdienų dalis. Produkte neturi būti

jei > 8 proc.

 

 

 

kailio, šerių, plunksnų, ragų, kanopų, odos, kraujo ir skrandžio

Baltymingumas

 

 

 

bei vidurių turinio

Žali riebalai

 

 

 

 

(aliejus)

 

 

 

 

Žali pelenai

 

 

 

 

 

 

 

9.02. Mėsos ir kaulų

Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant šiltakraujų žemės

Drėgnis,

Chloridai išreikšti NaCl-2,2%

 

miltai

ūkio gyvūnų nuriebalintą mėsą su daug kaulų. Produkte neturi

jei >8 proc.

 

 

 

būti kailio, šerių, plunksnų, ragų, kanopų, odos, kraujo ir

Baltymingumas

 

 

 

skrandžio bei vidurių turinio

Žali riebalai

 

 

 

 

(aliejus)

 

 

 

 

Žali pelenai

 

 

 

 

 

 

 

9.03. Kaulų miltai

Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant šiltakraujų

Drėgnis,

Žali riebalai (aliejus) – 9,0%

 

 

sausumos gyvūnų nuriebalintus kaulus. Produkte neturi būti

jei >8 proc.

Chloridai išreikšti NaCl – 2,2%

 

 

kailio, šerių, plunksnų, ragų kanopų, odos kraujo ir skrandžio

Baltymingumas

 

 

 

bei vidurių turinio. Taip pat neturi būti atplaišų ir kaulų fragmentų

Žali pelenai

 

 

 

su šiurkščiais paviršiais ir dantytais kraštais. Jis turi būti švarus,

 

 

 

 

be organinių tirpiklių

 

 

 

 

 

 

 

 

9.04. Lydytų taukų

Šalutinis produktas, gaunamas iš taukų ir kitų gyvulinės kilmės

Drėgnis,

Chloridai išreikšti NaCl – 2,2%

 

ar lajaus likučiai

riebalų gamybos likučių. Produktas turi būti švarus,

jei > 5 proc.

 

 

 

be organinių tirpiklių

Baltymingumas

 

 

 

 

Žali riebalai

 

 

 

 

 

 

 

9.05. Paukštienos

Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus skerstų paukščių

Drėgnis

Chloridai išreikšti NaCl – 2,2%

 

atliekų miltai

liekanas. Jose neturi būti plunksnų. Produkte esant daugiau

Baltymingumas

 

 

 

kaip 12 proc. riebalų, turi būti nurodyta „daug riebalų“

Žali riebalai

 

 

 

 

(aliejus)

 

 

 

 

Žali pelenai

 

 

 

 

Druskos rūgštyje

 

 

 

 

netirpūs pelenai,

 

 

 

 

jei >3,3 proc.

 

 

 

 

 

 

 

9.06. Hidrolizuoti

Produktas, gaunamas hidrolizavus, išdžiovinus ir sumalus

Drėgnis,

---

 

plunksnų miltai

paukščių plunksnas

jei >8 proc.

 

 

 

 

Baltymingumas

 

 

 

 

Druskos rūgštyje

 

 

 

 

netirpūs pelenai,

 

 

 

 

jei 3,4 proc.

 

 

 

 

 

 

 

9.07. Kraujo miltai

Produktas, gaunamas džiovinant paskerstų gyvulių ir paukščių

Drėgnis,

Žali pelenai – 5,5%

 

 

kraują. Jame neturi būti pašalinių medžiagų

jei >8 proc.

 

 

 

 

Baltymingumas

 

 

 

 

 

 

 

9.08. Gyvūnų riebalai

Produktas, gaunamas iš riebalų, gautų perdirbant šiltakraujų

Drėgnis,

Rūgštingumas 30,0%

 

 

sausumos gyvūnų riebalus

jei >1 proc.

Nehidrolizuojamieji

 

 

 

 

lipidai – 3,0%

 

 

 

 

 

10. Žuvys, kiti

10.01. Žuvų miltai

Produktas, gaunamas džiovinant ir malant iš dalies nuriebintas įvairių rūšių žuvis ar jų dalis.

Kai žuvų miltų baltymingumas didesnis kaip 75 procentai sausojoje medžiagoje, produktas apibūdinamas kaip turtingas baltymo

Drėgnis, jei >8 proc.

Baltymingumas

Žali riebalai

Žali pelenai, jei >20 proc.

Chloridai išreikšti NaCl – 4,4%

jūrų gyvūnai,

 

 

 

 

jų produktai ir

 

 

 

 

šalutiniai

 

 

 

 

produktai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10.02. Žuvų skysčio

Šalutinis žuvų miltų gamybos stabilizuotas ar džiovintas produktas

Drėgnis,

---

 

kondensatas

 

jei >5 proc.

 

 

 

 

Baltymingumas

 

 

 

 

Žali riebalai

 

 

 

 

(aliejus)

 

 

 

 

 

 

 

10.03. Žuvų taukai

Produktas, gautas iš žuvų ar jų dalių riebalų

Drėgnis,

Rūgštingumas – 6,0%

 

 

 

jei >1 proc.

Nehidrolizuojamieji

 

 

 

 

lipidai – 2,0%

 

 

 

 

Hidrolizės skaičius – 180/196

 

 

 

 

Medžiagos, netirpios

 

 

 

 

eteryje – 0,05%

 

 

 

 

 

 

10.04. Žuvų sukietinti

Žuvų riebalai, gaunami juos rafinuojant ir hidrogenizuojant

Drėgnis,

---

 

taukai

(sukietinant)

jei >1proc.

 

 

 

 

Jodo skaičius

 

 

 

 

 

 

11. Mineralai

11.01. Kalcio

Nusodintas kalcio karbonatas, susmulkintos klintys, valytoji

Kalcis

 

 

karbonatas

kreida, granuliuota kreida, malti austrių ar kitų moliuskų kiautai

Druskos rūgštyje

 

 

 

 

netirpūs pelenai,

 

 

 

 

jei >5 proc.

 

 

 

 

 

 

 

11.02. Kalcio ir mag

Natūralus kalcio karbonato ir magnio karbonato mišinys

Kalcis

Netirpūs pelenai HCl – 5,0%

 

nio karbonatas

(CaCO3 + MgCO3)

Magnis

 

 

 

 

 

 

 

11.03. Kalkingieji

Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų ar granuliuotų

Kalcis

 

 

jūros dumbliai

kalkinių jūros dumblių

Druskos rūgštyje

---

 

 

 

netirpūs pelenai,

 

 

 

 

jei >5 proc.

 

 

 

 

 

 

 

11.04. Magnio oksidas

Techniškai grynas magnio oksidas (MgO)

Magnis

---

 

 

 

 

 

 

11.05. Magnio sulfatas

Techniškai grynas magnio sulfatas (MgSO4xH2O) arba kiseritas

Magnis

---

 

 

 

Siera

 

 

 

 

 

 

 

11.06. Dikalcio

Iš kaulų ir neorganinių medžiagų gaunamas kalcio fosfatas

Kalcis

---

 

fosfatas

(CaHPO4x H2O)

Suminis fosforas

 

 

 

 

 

 

 

11.07. Monodikalcio

Produktas, gaunamas lygiomis dalimis sumaišant ir chemiškai

Kalcis

 

 

fosfatas

apdorojant mono ir dikalcio fosfatus (CaHPO4+Ca(H2PO4)2 x H2O)

Suminis fosforas

 

 

 

 

 

 

 

11.08. Befluoris

Produktas, gaunamas susmulkinus išvalytą natūralų fosfatą,

Kalcis

---

 

fosfatas

iš kurio pašalintas fluoras

Suminis fosforas

 

 

 

 

 

 

 

11.09. Beželatiniai

Sterilizuoti ir susmulkinti be želatinos ir riebalų kaulų miltai

Kalcis

---

 

kaulų miltai

 

Suminis fosforas

 

 

 

 

 

 

 

11.10. Monokalcio

Techniškai grynas kalcio fosfatas (Ca(H2PO4)2 x H2O)

Kalcis

---

 

fosfatas

 

Suminis fosforas

 

 

 

 

 

 

 

11.11. Kalcio ir

Techniškai grynas kalcio ir magnio fosfatas

Kalcis

---

 

magnio fosfatas

 

Suminis fosforas

 

 

 

 

Magnis

 

 

 

 

 

 

 

11.12. Amonio

Techniškai grynas amonio fosfatas (NH, H, PO)

Suminis azotas

---

 

fosfatas

 

Suminis fosforas

 

 

 

 

 

 

 

11.13. Natrio

Techniškai grynas natrio chloridas, gaunamas smulkinant

Natris

--–

 

chloridas

natūralios kilmės natrio chloridą – uolieną ir jūros druskas

 

 

 

 

 

 

 

 

11.14. Magnio

Techniškai grynas magnio propionatas

Magnis

---

 

propionatas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11.15. Magnio

Produktas, susidedantis iš techniškai gryno magnio-vandenilio

Magnis

---

 

fosfatas

fosfato hidrato (MgHPO4 x H2O)

Suminis fosforas

 

 

 

 

 

 

 

11.16. Natriokalcio

Produktas, susidedantis iš techniškai grynų natrio– kalcio-magnio

Kalcis

Chloridai išreikšti NaCl – 1,0%

 

magnio fosfatas

fosfatų

Suminis fosforas

 

 

 

 

Magnis

 

 

 

 

Natris

 

 

 

 

 

 

 

11.17. Mononatrio

Techniškai grynas mononatrio fosfatas (NaH2PO x H2O)

Suminis fosforas

---

 

fosfatas

 

Natris

 

 

 

 

 

 

 

11.18. Natrio

Techniškai grynas natrio-vandenilio karbonatas (NaHCO3)

Natris

---

 

bikarbonatas

 

 

 

 

 

 

 

 

12. Kiti produktai

12.01. Duonos pra

Duonos ir pyragų gamybos šalutiniai produktai

Krakmolas

---

 

monės atliekos

 

Suminis cukrus,

 

 

 

 

išreikštas

 

 

 

 

sacharoze

 

 

 

 

 

 

 

12.02. Konditerijos

Šokolado, saldainių ir kitų konditerijos gaminių šalutiniai produktai

Suminis cukrus,

---

 

pramonės atliekos

 

išreikštas sacha-

 

 

 

 

roze

 

 

 

 

 

 

 

12.03. Ledų ir pyragaičių gamybos produktai ir atliekos

Šalutiniai ledų, pyragaičių, kremų produktai ir gamybos atliekos

Žali riebalai

Krakmolas

Suminis cukrus, išreikštas sacharoze

---“

 

 

 

 

 

 

12.04. Riebalų

Augalinės ir gyvulinės kilmės riebalų, distiliuojant ar šarminant

Drėgnis,

---

 

rūgštys

juos rūgštimis, šalutinis produktas

jei >1 proc.

 

 

 

 

 

Žali riebalai

 

 

 

 

(aliejus)

 

 

 

 

 

 

 

12.05. Riebalų rūgš

Produktas, gaunamas apmuilinant riebiąsias rūgštis kalciu,

Žali riebalai

---

 

čių druskos

natriu ar kalio hidroksidu

(aliejus)

 

 

 

 

Kalcis (ar

 

 

 

 

natris, ar kalis)

 

 

PASTABOS:

1. 1. Kai šios lentelės 1.19, 1.24 ir 1.35 kodais pažymėtų pašarinių žaliavų sudėtyje yra daugiau kaip 40 proc. krakmolo, jos apibūdinamos kaip turtingos krakmolo. Vokietijoje tokios žaliavos priskiriamos „Roggennachmehl“, „Weizeennachmehl“ arba „Maisnachmehl“grupei.

2. Kai šios lentelės 1.26 kodu pažymėtos pašarinės žaliavos sudedamosios dalys smulkaus malimo, prie pavadinimo pridedamas žodis „smulkus“ arba kitas jo atitikmuo

3. Kai kurių šios lentelės kodais pažymėtų pašarinių žaliavų pavadinimai gali būti keičiami jų atitikmenimis.

3.1. pažymėtos 1.39 kodu pavadinimo atitikmuo – „grūdų – kukurūzų glitimo pašaras;

3.2. pažymėtos 1.42 kodu pavadinimo atitikmuo – „ekstrahuotas kukurūzų krakmolas;

3.3. pažymėtos 1.46 kodu pavadinimo atitikmuo – „džiovinti spirito distiliacijos grūdai ir nuosėdos.

4. Prie 1.45 kodu pažymėtos pašarinės žaliavos pavadinimo gali būti nurodoma grūdų rūšis.

5. Prie 2.07 kodu pažymėtos pašarinės žaliavos pavadinimo ten, kur tinka, galima papildomai nurodyti „mažai gliukozinolatų.

6. Prie 3.04 kodu pažymėtos pašarinės žaliavos pavadinimo gali būti nuoroda apie jos apdorojimą karščiu.

7. Prie 6.06 kodu pažymėtos pašarinės žaliavos pavadinimo gali būti nurodyta javų rūšis.

8. Prie 6.07 kodu pažymėtos pašarinės žaliavos pavadinimo gali būti nurodytas cheminio apdorojimo būdas.

9. Kai 9.01 ir 9.02 kodais pažymėtose pašarinėse žaliavose yra daugiau kaip 13 proc. riebalų, nurodoma „turtingos riebalų.

10. Prie 9.08 kodu pažymėtos pašarinės žaliavos pavadinimo gali būti nurodyta tikslesnė kilmė (lajus, taukai, kaulų riebalai ir kt.) arba gamybos būdas.

11. Prie 11.01 kodu pažymėtos pašarinės žaliavos pavadinimo gali būti nurodyta kilmė.

12. Prie 11.06 kodu pažymėtos pašarinės žaliavos pavadinimo gali būti nurodomas gamybos procesas.

13. Prie 12.01, 12.02 ir 12.03 kodais pažymėtų pašarinių žaliavų pavadinimo gali būti nurodoma kita produkto gamyboje naudota medžiaga.

14. Prie 12.05 kodu pažymėtos pašarinės žaliavos pavadinimo gali būti nuoroda apie druskos rūšį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

 

V. NAUJŲ PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ ĮREGISTRAVIMAS

 

12. Žemės ūkio ministro įsakymu sudaroma komisija naujų pašarinių žaliavų įregistravimo klausimams spręsti.

13. Ūkio subjektai, norintys į Lietuvos rinką teikti pašarines žaliavas, neišvardytas IV skyriaus 11 punkte, turi gauti leidimą įregistruoti jas šiame klasifikatoriuje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

 

14. Ūkio subjektai 12 punkte nurodytai komisijai pateikia:

14.1. prašymą;

14.2. informaciją apie žaliavos kilmę, atliktus tyrimo metodus ir gautus rezultatus akredituotoje ar kitoje oficialiai pripažintoje laboratorijoje;

14.3. Lietuvos gyvulininkystės instituto išvadą dėl pašarinės žaliavos tinkamumo ūkinės paskirties gyvūnų mitybai;

14.4. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadą dėl atitikimo saugos reikalavimams.

15. Komisija, gavusi 14 punkte nurodytus dokumentus, sprendimą dėl pašarinės žaliavos įregistravimo priima per mėnesį, jei nebūtina atlikti papildomų tyrimų ar bandymų su gyvūnais. Jei būtina – per 3 mėnesius, o išimtiniais atvejais – per 6 mėnesius.

16. Apie naujos pašarinės žaliavos įregistravimą Žemės ūkio ministerija praneša „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

17. Naujų pašarinių žaliavų įregistravimo kriterijai išvardyti 8 punkte, o jų kategorijos pateikiamas šioje lentelėje:

 

Naujos pašarinės žaliavos priskyrimo kategorija

Privalomieji kokybės deklaravimo rodikliai

 

 

Grūdai

 

 

 

Grūdų produktai ir šalutiniai jų produktai

Krakmolas, jei >20 proc.

 

Baltymingumas, jei >10 proc.

 

Žali riebalai, jei >5 proc.

 

Žalia ląsteliena

 

 

Aliejingų augalų sėklos ir aliejiniai vaisiai

 

 

 

Aliejingų augalų ir vaisių produktai bei šalutiniai jų produktai

Baltymingumas, jei > 10 proc.

 

Žali riebalai, jei >5 proc.

 

Žalia ląsteliena

 

 

Ankštinių augalų grūdai

 

 

 

Ankštinių augalų produktai ir šalutiniai jų produktai

Baltymingumas, jei > 10 proc.

 

Žalia ląsteliena

 

 

Gumbavaisiai, šakniavaisiai

 

 

 

Gumbavaisių, šakniavaisių produktai ir šalutiniai jų produktai

Krakmolas

 

Žalia ląsteliena

 

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,5 proc.

 

 

Kiti produktai ir šalutiniai produktai iš cukrinių runkelių

Žalia ląsteliena, jei > 15 proc.

 

Cukrus, išreikštas sacharoze

 

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,5 proc.

 

 

Kitų sėklų ir vaisių produktai ir šalutiniai jų produktai

Baltymingumas

 

Žalia ląsteliena

 

Žalia riebalai, jei > 10 proc.

 

 

Varpinės ir ankštinės žolės

Baltymingumas, jei > 10 proc.

 

Žalia ląsteliena

 

 

Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai

Baltymingumas, jei > 10 proc.

 

Žalia ląsteliena

 

 

Cukranendrių produktai ir jų šalutiniai produktai

Žalia ląsteliena, jei > 15 proc.

 

Cukrus, išreikštas sacharoze

 

 

Pieno produktai ir šalutiniai jų produktai

Baltymingumas

 

Drėgnis, jei > 5 proc.

 

Laktozė, jei> 10 proc.

 

 

Sausumos gyvūnų produktai

Baltymingumas, jei > 10 proc.

 

Žalia ląsteliena, jei >5 proc.

 

Drėgnis, jei > 8 proc.

 

 

Žuvų, kitų vandens gyvūnų produktai ir jų šalutiniai produktai

Baltymingumas, jei > 10 proc.

 

Žali riebalai, jei >5 proc.

 

Drėgnis, jei > 8 proc.

 

 

Mineralai

Atitinkantys mineralus

 

 

Kiti įvairūs produktai

Baltymingumas, jei > 10 proc.

 

Žalia ląsteliena

 

Žali riebalai, jei > 10 proc.

 

Krakmolas, jei >30 proc.

 

Cukrus, išreikštas sacharoze, jei > 10 proc.

 

 

Sausos pašarinės žolės ir stambieji pašarai

Baltymingumas, jei > 10 proc

 

Žalia ląsteliena

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

 

VI. KOMBINUOTIEJI PAŠARAI

 

18. Šiuo klasifikatoriumi kombinuotieji pašarai skirstomi pagal maistinę vertę, paskirtį, specifines savybes, pateikiamos jų sąvokos.

19. Kombinuotieji pašarai yra:

19.1. visaverčiai pašarai;

19.2. pašarų papildai (baltyminiai vitamininiai, baltyminiai vitamininiai mineraliniai, baltyminiai, melasos, mineraliniai, pieno pakaitalai ir kiti);

19.3. pašarai konkretiems mitybos tikslams (iš jų dietiniai pašarai);

19.4. vaistiniai pašarai.

20. Kombinuotųjų pašarų apibrėžimas pateiktas II skyriuje „Sąvokos“.

21. Parduoti teikiami tik geros kokybės, be pašalinių priemaišų, neklaidinantys vartotojo ir negalintys pakenkti gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai kombinuotieji pašarai. Privalomieji ir pasirenkamieji kombinuotųjų pašarų kokybės deklaravimo rodikliai yra šie:

 

Pavadinimas

Pašaro paskirtis

Privalomieji kokybės dekla

ravimo rodiklių reikalavimai

Pasirenkamieji (optimalus) kokybės deklaravimo

rodikliai

Visaverčiai pašarai

Visiems gyvūnams, išskyrus kitus

Baltymingumas

Cistinas

 

nei katės ir šunys naminius

Žali riebalai ir aliejus

Treoninas

 

gyvūnėlius

Žalia ląsteliena

Triptofanas

 

 

 

Krakmolas

 

Be to, kiaulėms

Lizinas

Suminis cukrus (sacharozė)

 

paukščiams

žuvims, išskyrus dekoraty-

Metioninas

Suminis cukrus (sacharozė) + krakmolas

 

 

Fosforas

Kalcis

 

vines žuvytes

 

 

Natris

 

 

 

Magnis

 

 

 

Kalis

 

 

 

Metioninas, išskyrus paukščiams

 

 

 

Lizinas, išskyrus

 

 

 

kiaulėms

 

 

 

Fosforas, išskyrus žuvims

 

 

 

Energija – paukščiams, kiaulėms ir atrajojantiems,

 

 

 

Baltymingumas, žali riebalai ir žalia ląsteliena kitiems

 

 

 

gyvūnėliams nei šunys ir katės

 

 

 

 

Mineraliniai papildai

Visiems gyvūnams

Kalcis

Baltymingumas

 

 

Natris

Žali riebalai, aliejai

 

 

Fosforas

Žalia ląsteliena

 

 

 

Žali pelenai

 

Be to, atrajojantiems

Magnis

Lizinas

 

gyvuliams

 

Metioninas

 

 

 

Cistinas

 

 

 

Treoninas

 

 

 

Triptofanas

 

 

 

Kalis

 

 

 

Magnis, išskyrus atrajojantiems gyvuliams

 

Be to, galvijams

Žali pelenai

 

 

 

 

 

Melasos papildas

Visiems gyvūnams

Baltymingumas

Žali pelenai

 

 

Žalia ląsteliena

Žali riebalai ir aliejai

 

 

Suminis cukrus (sacharozė)Kalcis

 

 

 

 

Natris

 

 

 

Fosforas

 

 

 

Kalis

 

 

 

 

 

Be to, atrajojantiems gyvuliams

Magnis, jei < 0,5 proc.

Visiems gyvūnams, išskyrus atrajojantiems

 

 

 

gyvuliams

 

 

 

 

 

 

Magnis, jei < 0,5 proc.

Visiems gyvūnams

 

 

 

 

Kiti pašarų papildai (baltyminiai Visiems gyvūnams, išskyrus kitus

Baltymingumas

 

Baltymingumas – kitiems nei šunys ir katės

vitamininiai, baltyminiai

nei šunys ir katės naminius

Žali riebalai ir aliejai

naminiams gyvūnėliams

vitamininiai mineraliniai,

gyvūnėlius

 

Žali riebalai ir aliejus – kitiems nei šunys ir katės

baltyminiai, mineraliniai

 

 

naminiams gyvūnėliams

papildai ir kiti)

Visiems gyvūnams, išskyrus

Kalcis, jei -³ 5 proc.

Kalcis, jei ³ 5 proc. tik naminiams gyvūnėliams

 

naminius gyvūnėlius

Fosforas, jei -³ 2 proc.

Fosforas, jei ³ 2 proc. tik naminiams gyvūnėliams

 

 

 

Kalcis, jei <5 proc. visiems gyvūnams

 

 

 

Fosforas, jei <2 proc. visiems gyvūnams

 

Be to,

 

Magnis, jei < 0,5 proc., išskyrus atrajojantiems

 

atrajojantiems gyvuliams,

Magnis, jei ³ 0,5 proc.

gyvuliams

 

kiaulėms,

Lizinas

Magnis, jei <0,5 proc. visiems gyvūnams

 

paukščiams

Metioninas

Žali pelenai

 

 

 

Natris

 

 

 

Kalis

 

 

 

Lizinas, išskyrus kiaulėms

 

 

 

Metioninas, išskyrus paukščiams

 

 

 

Cistinas

 

 

 

Treoninas

 

 

 

Triptofanas

 

 

 

Krakmolas

 

 

 

Suminis cukrus (sacharozė)

 

 

 

Suminis cukrus(sacharozė) + krakmolas

 

 

 

Energijos kiekis paukščiams, kiaulėms ir galvijams

 

Be to, galvijams

Žali pelenai

 

 

Pasirenkamieji (optimalus) kokybės deklaravimo rodikliai taikytini visiems ūkinės paskirties gyvūnams, jei prie rodiklio nenurodyta konkreti gyvūnų rūšis.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

 

VII. PAŠARAI KONKRETIEMS MITYBOS TIKSLAMS

 

22. Pašarų gamintojas, norėdamas pasiekti mitybos tikslą, įvardytą šio skyriaus 30 punkte, gali pasirinkti vieną iš pagrindinių maistinių savybių grupių arba jas abi, kai šios pažymėtos nuoroda „ir/arba“. Kiekvienu paminėtu atveju etiketėse privalu pateikti visas vartojimo nuorodas ir pašarų priedų grupes, atitinkančias pagrindines savybes.

23. Pašarų vartojimo instrukcijoje gamintojas turi pateikti tikslų pašarų aprašymą (pvz., konkretų mišinio sudedamųjų dalių pavadinimą, gyvulio rūšį arba gyvulio amžių ir kt.), leidžiantį įvertinti, kaip jie atitinka pagrindines mitybos charakteristikas, ir etiketėse nurodyti pašarų mišinio sudedamųjų dalių arba analitinių sudedamųjų dalių šaltinį.

24. Kai pašarų priedas apibūdintas žodžiu „kompleksas“, gamintojas privalo nurodyti tikslų visų medžiagų kiekį.

25. Kai pateikta nuoroda „jei yra priedų“, gamintojas privalo pateikti informaciją apie priedus, jo sudedamąsias dalis bei kiekius, siekiant konkrečių šėrimo tikslų.

26. Pašarų gamintojas turi nurodyti analitinių sudedamųjų dalių ir priedų kiekius.

27. Vartojimo terminas reiškia laikotarpį, per kurį turėtų būti pasiektas konkretus mitybos tikslas.

28. Ūkinės paskirties gyvūnams duodant vienos rūšies pašarą ir siekiant daugiau nei vieno konkretaus mitybos tikslo, reikia remtis keliomis pagrindinėmis pašaro maistinėmis savybėmis.

29. Gyvūnus maitinant pašarais, skirtais konkretiems mitybos tikslams, bei papildomai duodant kitų pašarų, paros davinys turi būti subalansuotas.

______________

30. Pašarai mitybos tikslams yra šie:

Konkretūs mitybos tikslai

Pagrindinės pašaro maistinės savybės

Gyvūnų rūšis ir kategorijos

Privalomieji kokybės deklaravimo rodiklių reikalavimai

Vartojimo terminas

(atsiradus sutrikimams)

Vartojimo nuorodos ant pakuotės, taros ar etiketėje

Inkstų funkcijai palaikyti, esant lėtiniam inkstų nepakankamumui

Nedidelis fosforo kiekis ir ribotas geros kokybės baltymų kiekis

Šunys ir katės

Baltymų šaltiniai

Kalcis

Fosforas

Kalis

Natris

Pagrindinės riebalinės rūgštys (jei pridėta)

Pradžioje iki 6 mėn.

„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“.

Vartojimo instrukcijoje turi būti nurodyta: „Visada turi būti vandens“

Struvitiniams akmenims šlapimtakyje tirpinti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šlapimą rūgštinančios savybės, nedidelis magnio bei geros kokybės ribotas baltymų kiekis

 

 

 

 

 

 

 

Šlapimą rūgštinančios savybės ir nedidelis magnio kiekis

Šunys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Katės

Baltymų šaltiniai

Kalcis

Fosforas

Natris

Magnis

Kalis

Chloridai

Siera

Šlapimą rūgštinančios medžiagos

 

Kalcis

Fosforas

Natris

Magnis

Kalis

Chloridai

Siera

Taurinimo kompleksas

Šlapimą rūgštinančios medžiagos

Nuo 5–12 savaičių

„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“.

Vartojimo instrukcijose turi būti nurodyta „Visada turi būti vandens“

 

 

 

 

 

Cistino akmenų formavimuisi sumažinti

Mažas baltymų kiekis, vidutinis sieros turinčių amino rūgščių kiekis, šlapimą šarminančios savybės

Šunys ir katės

Suminės sieros turinčių amino rūgščių kiekis

Natris

Kalis

Chloras

Siera

Šlapimą šarminančios medžiagos

Iki 1 metų

„Prieš vartojant arba norint pratęsti naudojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Struvitinių akmenų atsinaujinimui mažinti

Šlapimą rūgštinančios savybės ir vidutinis magnio kiekis

Šunys ir katės

Kalcis

Fosforas

Natris

Magnis

Kalis

Chloridai

Siera

Šlapimą rūgštinančios medžiagos

Iki 6 mėnesių

„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Urininių akmenų formavimuisi mažinti

Mažas purino kiekis, mažas geros kokybės baltymų kiekis

Šunys ir katės

Baltymų šaltiniai

Iki 6 mėnesių, tačiau jeigu nesureguliuojamas šlapimo rūgšties metabolizmas, vartojamas nuolatos

„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Oksalatinių akmenų formavimuisi mažinti

Mažas kalcio kiekis, mažas vitamino D kiekis, šlapimą šarminančios savybės

Šunys ir katės

Fosforas

Kalcis

Natris

Magnis

Kalis

Chloridai

Siera

Suminis vitaminas D

Hidroksiprolinas

Šlapimą šarminančios medžiagos

Iki 6 mėnesių

„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“„

Maisto medžiagų ar jų sudedamųjų dalių netoleravimas

Tam tikrų baltymų šaltiniai

 

ir/arba

 

pasirinkti angliavandenių šaltiniai

Šunys ir katės

Baltymų šaltiniai

Pagrindinės riebalinės rūgštys (jei pridėta)

 

 

Angliavandenių šaltiniai

Pagrindinės riebalinės rūgštys (jei pridėta)

Nuo 3 iki 8 savaičių. Jei požymiai išnyksta, šiuo pašaru gali būti šeriama neribotai

----

Ūmiems žarnyno absorbcijos sutrikimams mažinti

Padidintas elektrolitų kiekis ir labai lengvai virškinamos sudedamosios pašaro dalys

Šunys ir katės

Lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant apdorotas, jei tai reikia

Natris

Kalis

Gleivingų medžiagų šaltiniai, jei jų pridėta

Nuo 1 iki 2 savaičių

„Ūmaus viduriavimo metu ir gyjant po ūmaus viduriavimo“

„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Virškinimui pagerinti

Lengvai virškinamos sudedamosios medžiagos ir mažas riebalų kiekis

Šunys ir katės

Lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant apdorotas, jei reikia

Nuo 3 iki 12 savaičių. Esant lėtiniam kasos nepakankamumui – nuolatos

„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Širdies veiklai palaikyti, esant lėtiniam širdies nepakankamumui

Mažas natrio kiekis ir padidintas K ir Na santykis

Šunys ir katės

Natris

Kalis

Magnis

Pradžioje iki 6 mėnesių

„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo terminą, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Sergantiems cukriniu diabetu cukraus apykaitai reguliuoti

Mažas greitai į gliukozę skylančių angliavandenių kiekis

Šunys ir katės

Angliavandenių šaltiniai, prireikus angliavandenių apdorojimas

Krakmolas

Suminis cukrus

Fruktozė, jei jos pridėta

Pagrindinės riebalinės rūgštys (jei pridėta)

Trumpo ir vidutinio ilgio grandžių riebalinių rūgščių šaltiniai, jei pridėta

Pradžioje iki 6 mėnesių

„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo terminą, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Kepenų funkcijai palaikyti, esant lėtiniam kepenų nepakankamumui

Vidutinis labai kokybiškų baltymų kiekis, didelis pagrindinių riebalų rūgščių kiekis ir didelis lengvai virškinamų angliavandenių kiekis

Šunys

Baltymų šaltiniai

Pagrindinės riebalų rūgštys

Natris

Suminis varis

Pradžioje

iki 6 mėn.

Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo terminą, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu.

 

Vidutinis labai kokybiškų baltymų kiekis, didelis pagrindinių riebalų rūgščių kiekis

Katės

 

Pradžioje

iki 6 mėn

Vartojimo instrukcijoje turi būti nurodyta, kad prie ėdalo visada turi būti vandens

Lipidų apykaitai reguliuoti, esant hiperlipidemijai

Mažas riebalų kiekis ir didelis pagrindinių riebalinių rūgščių kiekis

Šunys ir katės

Pagrindinės riebalinės rūgštys

n-3 riebalinių rūgščių turinys, jei jų pridėta

Pradžioje iki 2 mėnesių

„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo terminą, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Variu kiekiui kepenyse mažinti

Mažas vario kiekis

Šunys

Suminis varis

Pradžioje iki 6 mėnesių

„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo terminą, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Viršsvoriui sumažinti

Mažas energijos tankis

Šunys ir katės

Energijos kiekis

Iki bus pasiektas tikslinis svoris

Vartojimo instrukcijoje turi būti rekomenduojamas šių pašarų suvartojimo kiekis

Svoriui atstatyti (pasveikimas po suliesėjimo)

Didelis energijos tankis

Koncentruotos maistinės medžiagos

Šunys ir katės

Lengvai virškinami komponentai, nurodant jų gydomąją vertę

Energijos kiekis

n-3 ir n-6 riebalinės rūgštys (jei pridėta)

Iki bus pasiektas tikslinis svoris

Tais atvejais, kai maitinimas vykdomas per vamzdelį (zondą) nurodyti „Taikyti tik prižiūrint veterinarijos specialistui“

Odos funkcijai palaikyti, esant dermatozėms ir gausiam plaukų slinkimui

Didelis pagrindinių riebalinių rūgščių kiekis

Šunys ir katės

Pagrindinės riebalinės rūgštys

Iki 2 mėnesių

„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Mastitui mažinti

Mažas kalcio kiekis

ir/arba

nedidelis katijonų (anijonų) santykis

Pieninės karvės

Kalcis

Fosforas

Magnis

Kalcis

Fosforas

Natris

Kalis

Chloridai

Siera

Nuo 1 iki 4 savaičių iki apsiveršiavimo

 

 

 

„Apsiveršiavus nešerti“

 

 

Ketozių rizikai mažinti

Sudedamosios dalys, kuriose yra gliukogeninės energijos šaltiniai

Pieninės karvės ir avys

Sudedamosios dalys, teikiančios gliukogeninę energiją.

 

Jei pridėti gliukozės priedai: propane-1,2-diol ir glicerolio

Nuo 3 iki 6 savaičių apsiveršiavusi

 

Paskutinės 6 savaitės iki ir pirmos 3 savaitės po ėriavimosi

 

Traukulių rizikai mažinti (hypomagnesaemia)

Didelis magnio kiekis, lengvai gaunami angliavandeniai, vidutinis baltymų kiekis ir mažas kalio kiekis

Atrajojantys gyvuliai

Krakmolas

Visas cukrinių medžiagų kompleksas

Magnis

Natris

Kalis

Nuo 3 iki 10 savaičių intensyvaus žolės augimo laikotarpiu

Vartojimo instrukcijose turi būti nurodyta, kaip subalansuoti paros davinį, į kurį įeitų pašarai, turintys skaidulinių medžiagų ir lengvai gaunamų energijos šaltinių.

 

Jei tai pašaras avims, ant pakuotės, taros ar etiketėje turi būti nurodyta „Laktuojančioms avims“

Acidozės rizikai mažinti

Mažas lengvai fermentuojamų angliavandenių kiekis ir jų efektyvios apsauginės savybės

Atrajojantys gyvuliai

Krakmolas

Visas cukrinių medžiagų kompleksas

Ilgiausiai iki 2 mėnesių

Vartojimo instrukcijose turi būti nurodyta, kaip subalansuoti paros davinį, į kurį įeitų pašarai, turintys skaidulinių medžiagų ir lengvai gaunamų energijos šaltinių.

 

Jei tai pašaras avims, ant pakuotės, taros ar etiketėje turi būti nurodyta „Laktuojančioms avims“

Acidozės rizikai mažinti

Mažas lengvai fermentuojamų angliavandenių kiekis ir jų efektyvios apsauginės savybės

Atrajojantys gyvuliai

Krakmolas

Visas cukrinių medžiagų kompleksas

Ilgiausiai iki 2 mėnesių

Vartojimo instrukcijose turi būti nurodyta, kaip subalansuoti paros davinį, į kurį įeitų pašarai, turintys skaidulinių medžiagų ir lengvai gaunamų energijos šaltinių.

 

Jei tai pašaras melžiamoms karvėms, ant pakuotės, taros ar etiketėje turi būti nurodyta „Ypač pieningoms karvėms“

„Ypač gausiai šeriamiems penimiems gyvuliams“

Vandens ir elektrolitų balansui stabilizuoti

Vyrauja elektrolitai ir lengvai absorbuojami angliavandeniai

Veršeliai

Paršeliai

Ėriukai

Ožiukai

Kumeliukai

Angliavandenių šaltiniai

Natris

Kalis

Chloridai

 

Nuo 1 iki 7 dienų ir nuo 1 iki 3 dienų, jei šeriamas tik šiuo pašaru

„Jeigu yra virškinimo sutrikimų (viduriavimo) rizika, jų metu, arba gijimo laikotarpiu“

„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju“

Šlapimo akmenų susidarymo inkstuose profilaktikai

Mažas fosforo, magnio kiekis ir šlapimą rūgštinančios savybės

Atrajojantys gyvuliai

Kalcis

Fosforas

Soda

Magnis

Kalis

Chloridai

Siera

Šlapimą rūgštinančios medžiagos

Iki 6 savaičių

„Ypač gausiai šeriamiems jaunikliams“

Be to, vartojimo instrukcijoje turi būti nurodoma „Visą laiką turi būti vandens“

Stresinėms reakcijoms mažinti

 

Didelis magnio kiekis

ir/arba

lengvai virškinamos sudedamosios dalys

Kiaulės

Magnis

Lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant ir apdorotas dalis, jei reikia

n-3 riebalinė rūgštis (jei pridėta)

Nuo 1 iki 7 dienų

Nurodomi atvejai, kuriais tinka šis pašaras

 

 

 

 

Fiziologiniam virškinimui stabilizuoti

Nedidelės apsauginės savybės ir labai lengvai virškinamos sudedamosios

dalys

 

 

 

Lengvai virškinamos sudedamosios dalys

Paršeliai

 

 

 

 

 

 

Kiaulės

Labai lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant ir apdorotas dalis, jei reikia

Apsauginės savybės

Kraujo krešėjimą mažinančios medžiagos (jei pridėta)

Gleivingų medžiagų šaltiniai, jei jų pridėta

 

Lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant ir apdorotas dalis, jei tinka

Kraujo krešėjimą mažinančios medžiagos (jei pridėta)

Gleivingų medžiagų šaltiniai, jei jų pridėta

Nuo 2 iki 4 savaičių

„Esant virškinimo sutrikimų rizikai, jų metu ir gijimo laikotarpiu“

Vidurių užkietėjimo rizikai mažinti

Sudedamosios dalys, skatinančios žarnyno praeinamumą

Paršavedės

Sudedamosios dalys, skatinančios žarnyno praeinamumą

Nuo 10 iki 14 dienų ir nuo 10 iki 14 dienų apsiparšiavus

 

Riebaliniam kepenų sindromui mažinti

Mažas kaloringumas ir didelis apykaitinės energijos, gaunamos iš lipidų, santykis, esant dideliam polinesočiųjų riebalinių rūgščių kiekiui

Dedeklės vištos

Energijos kiekis

Iš lipidų gaunamos apykaitinės energijos procentas

Polinesočiosios riebalinės rūgštys

Iki 12 savaičių

 

Nepakankamai absorbcijai kompensuoti

Mažas prisotintų riebalinių rūgščių kiekis ir didelis riebaluose tirpstančių vitaminų kiekis

Naminiai paukščiai, išskyrus žąsis ir balandžius

Prisotintų riebalinių rūgščių procento santykis su visu riebalinių rūgščių kompleksu

Suminis vitaminas A

Suminis vitaminas D

Suminis vitaminas E

 

Per pirmas 2 savaites išsiritus iš kiaušinio

 

 

Lėtiniams plonųjų žarnų virškinimo sutrikimams kompensuoti

Lengvai virškinami angliavandeniai, baltymai ir riebalai

Arkliai

 

Lengvai virškinamų sudėtinių dalių angliavandeniai, baltymai, riebalai, baltymų ir riebalų šaltiniai, įskaitant ir jais prisotintas medžiagas, jei tinka

Iki 6 mėnesių

Turi būti nurodyti atvejai, kuriais tinka šį pašarą vartoti ir vartojimo būdas.

„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Storųjų žarnų virškinimo sutrikimų rizikai mažinti

Didelis skaidulinių medžiagų kiekis

Arkliai

Skaidulinių medžiagų šaltinis

n-3 riebinė rūgštis (jei pridėta)

Iki 6 mėnesių

Turi būti nurodyti atvejai, kuriais tinka šį pašarą vartoti ir vartojimo būdas.

„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Stresinėms reakcijoms mažinti

Lengvai virškinamos sudedamosios dalys

Arkliai

Magnis

Lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant ir apdorotas, jei tinkama

n-3 riebalinė rūgštis (jei tinkama)

Nuo 2 iki 4 savaičių

Staigiai pakeitus pašaro struktūrą, turi būti nurodyti atvejai, kuriais tinka šį pašarą vartoti ir vartojimo būdai

„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

Elektrolitų trūkumui organizme kompensuoti

Vyrauja elektrolitai ir lengvai absorbuojami angliavandeniai

Arkliai

Kalcis

Natris

Magnis

Kalis

Chloridai

Gliukozė

Nuo 1 iki 3 dienų

Staigiai pakeitus pašaro struktūrą

turi būti nurodyti atvejai, kuriais tinka šis pašaras vartoti ir vartojimo būdai.

„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“

„Visada turi būti vandens“

„Atstatomajai mitybai, sveikstantiems

Didelė pagrindinių maisto medžiagų koncentracija ir lengvai virškinamos sudedamosios dalys

Arkliai

Lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant ir apdorotas, n – 3 riebalų rūgštys (jei pridėta)

Kol pasveiksta

Turi būti nurodyti atvejai, kuriais tinka šį pašarą vartoti, vartojimo būdas. Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu

Kepenų funkcijai stiprinti,

esant chroniškam kepenų

nepakankamumui

Mažas kokybiškų baltymų kiekis, lengvai virškinami angliavandeniai

Arkliai

Baltymų ir ląstelienos šaltiniai

Lengvai virškinamų sudėtinių dalių angliavandeniai

Metioninas

Cholinas, n – 3 riebalų rūgštys (jei pridėta)

Iki 6 mėn.

Tinka vartoti po truputį, dažnai. Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu

Inkstų funkcijai stiprinti, esant chroniškam inkstų nepakankamumui

Mažas kokybiškų baltymų kiekis, mažas fosforo kiekis

Arkliai

Baltymų šaltinis

Kalcis

Fosforas

Kalis

Magnis

Natris

Iki 6 mėn.

Turi būti nurodyti atvejai, kuriais tinka šį pašarą vartoti ir vartojimo būdas. Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

 

VIII. BALTYMINGOS PAŠARINĖS MEDŽIAGOS IR NEBALTYMINĖS AZOTINĖS ŽALIAVOS

 

31. Pašarų pramonėje naudojamų baltymingų pašarinių medžiagų ir nebaltyminių azotinių žaliavų paskirtis – papildyti natūralių baltymų stygių.

32. Baltymingos pašarinės medžiagos ir nebaltyminės azotinės žaliavos naudojamos ūkinės paskirties gyvūnų mityboje kaip grynieji pašarai ar kaip kombinuotųjų pašarų sudedamosios dalys.

33. Vidaus rinkoje gali būti parduodamos tokios baltymingos pašarinės medžiagos ir nebaltyminės azotinės žaliavos, kurios atitinka šias specialiąsias deklaravimo sąlygas ir privalomuosius pašaro kokybės deklaravimo rodiklius:

Produktų grupės pavadinimas ir kodas

Produktų pavadinimas ir kodas

Mitybos principas arba mikroorganizmo nustatymas

Kultūros substratas

Produkto sudėtis

Gyvulių rūšys

Privalomieji kokybės deklaravimo rodikliai

ir specialiosios sąlygos

1. Baltymai, gaunami iš šių mikroorga-nizmų rūšių

 

 

 

 

 

 

1.1. Bakterijos

 

 

 

 

 

 

1.1.1. Bakterijos, auginamos metanoliu (Bacteria cultivated on methanol)

1.1.1.1. Fermentacijos baltyminis produktas, gautas auginant Methylophilus methylotrophus metanoliu

NCIB štamas 10.515

Metanolis

Baltymingumo – min 68%

Reflektacijos indeksas mažiausiai 50

Kiaulės

Veršiai

Paukščiai

Žuvys

Ant pakuotės arba etiketėse turi būti nurodyta:

– produkto pavadinimas,

– baltymingumas,

– žali pelenai,

– žali riebalai,

– drėgnio kiekis,

– vartojimo instrukcija,

– žodžiai „Stengtis neįkvėpti“

– patvirtinimo numeris,

Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų etiketės ar pakuotės

– produkto kiekis pašare

1.1.2. Bakterijos, auginamos gamtinėmis dujomis

(Bacteria cultivated on natural gas)

1.1.2.1. Baltyminis fermentacijos produktas iš gamtinių dujų, gaunamas auginant Methylococus capsulatus (Bath), Alcaligenes acidovorans, Bacillus brevis et Bacillus firmus, kurių ląstelės buvo žuvusios

Methylococus capsulatus (Bath)

NCIMB štamas 11132

Alcaligenes acidovorans

NCIMB štamas 12387

Bacillus brevis

NCIMB štamas 13288

Bacillus firmus

NCIMB štamas 13280

Gamtinės dujos (apie 91% metano, 5% etano, 2% propano,

0,5% izobutano,

0,5% n-butano,

1% kitų komponentų), amoniako mineralinės druskos

Baltymingumo

min 65%

Penimos kiaulės nuo 25 iki 60 kg

Veršeliai nuo 80 kg ir daugiau

Lašiša

 

Ant produkto pakuotės arba etiketėje turi būti nurodyta:

– pavadinimas „Baltyminis fermentacijos produktas iš gamtinių dujų, gautas auginant Methylococus capsulatus (Bath), Alcaligenes acidovorans, Bacillus brevis et Bacillus firmus“,

– baltymingumas,

– žali pelenai,

– žali riebalai,

– drėgnio kiekis,

– vartojimo instrukcija,

– maksimalus kiekis pašare:

– 8% penimoms kiaulėms

– 8% veršeliams

– 19% lašišoms (gėlavendenėms)

– 33% lašišoms (jūrinėms)

– žodžiai „Stengtis neįkvėpti“

– patvirtinimo numeris.

Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje:

– „Baltyminis produktas, gautas gamtinių dujų bakterinės fermentacijos būdu“

– produkto kiekis pašare.

1.2. Mielės, auginamos ant gyvulinės ar augalinės kilmės substrato (Yeastas cultivate on animal and plant substrat)

- gautos iš nurodytų 3 ir 4 skiltyse mikroorganizmų ir substratų, kurių ląstelės buvo žuvusios

Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces carlsbergiensis, Kluyveromyces lactis, Kluyveromyces fragilis

Melasa, alkoholio gamybos atliekos bei produktai, turintys krakmolo, vaisių sultys, išrūgos, pieno priedai, hidrolizuota augalinė ląsteliena

 

Visoms gyvulių“.rūšims

 

1.2.2. Mielės, auginamos ant kitokių substratų nei nurodyta 1.2.1 (Yeastas cuktivated on substrates other than those given in 1.2.1)

 

 

 

 

 

 

1.3. Jūros dumbliai

(Algae)

 

 

 

 

 

 

1.4. Žemesnieji grybai

(Lower fungi)

 

 

 

 

 

 

1.4.1. Produktai, gaunami gaminant antibiotikus fermentacijos būdu

(Products from production of antibiotics by fermentaons)

1.4.1.1. Micelis, drėgnas, šalutinis penicilino gamybos produktas, fermentuotas naudojant Lactobacillus brevis, plantarun, sake, collenoid ir streptococcus lactis ir apdorotas aukšta temperatūra penicilino aktyvumui slopinti

Azotinis junginys Penicillium chrysogenum

ATCC 48271

 

Azotas, išreikštas baltymingumu,

min 7%

Atrajojantys gyvuliai, kiaulės

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– pavadinimas „Mycelis, fermentuotas iš penicilino gamybos“,

– azotas, išreikštas baltymingumu,

– žali pelenai,

– drėgnis,

– gyvulių rūšys ar kategorijos.

Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje:

-pavadinimas „Mycelis, fermentuotas iš penicilino gamybos“

2. Nebaltyminės azotinės medžiagos

(Non-protein nitrogenous compounds)

 

 

 

 

 

 

2.1. Karbamidas ir jo dariniai

(Urea and its derivatives)

2.1.1. Techniškai švarus karbamidas

CO(NH2)2

 

Karbamido min 97%

Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios)

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje

– pavadinimas „Karbamidas“, „Biuretas“, „Karbamido fosfatas“ ar „Diureidoizo-butanas“,

– azoto kiekis ir 2.1.3. nurodytam produktui papildomai fosforo kiekis,

– gyvulių rūšys ar kategorijos,

– patvirtinimo numeris.

Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje:

– pavadinimas „Karbamidas“ „, „Biuretas“, „Karbamido fosfatas“ ar Diureidoizobutanas,

– produkto kiekis pašaruose,

– žalių baltymų kiekiu išreikštas azotas.

Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje

2.1.2. Techniškai švarus biuretas

CO(NH2)2-NH

 

Biuretas min 97%

 

2.1.3. Techniškai švaraus karbamido fosfatas

CO(NH2)2H3PO4

 

Azotas min 16,5%

Fosfatas min 18%

 

2.1.4. Techniškai švarus diureidoizobutanas

 

(CH3)2-(CH)2-(NHCONH2)2

 

Azotas: min 30%

Izobutyraldehidas

min 35%

 

2.2. Amonio druskos

(Ammonium salts)

2.2.1. Amonio laktatas, gaunamas fermentuojant su Lactobacillus bulgaricus

CH3CHOHCOONH4

Išrūgos

Baltymingumo kiekiu išreikštas azotas

min 44%

Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios)

Nuorodos ant pakuotės arba etiketėje:

– pavadinimas „Amonio laktatas, gautas fermentacijos būdu“,

– baltymingumo kiekiu išreikštas azotas,

– žali pelenai,

– drėgnis,

– gyvulių rūšys ar kategorijos,

– patvirtinimo numeris.

Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje:

– pavadinimas „Amonio laktatas, gautas fermentacijos būdu“,

– produkto kiekis pašare,

– bendras baltymingumo kiekis procentais, kurį suteikia nebaltyminis azotas.

Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje

 

2.2.2. Amonio acetatas

CH3COONH4

 

Amonio acetatas

min 55%

Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios)

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– žodžiai „Amonio acetatas“,

– azoto ir drėgnio kiekis,

– gyvulių rūšys ar kategorijos,

– patvirtinimo numeris.

Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje:

– žodžiai „Amonio acetatas“,

– produkto kiekis pašare,

– baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto.

Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje.

 

2.2.3. Amonio sulfatas vandens tirpale

(NH4)2SO4

 

Amonio sulfatas

min 35%

Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios)

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– žodžiai „Amonio sulfatas“,

– azoto ir drėgnio kiekiai,

– gyvulių rūšys,

– patvirtinimo numeris.

Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje žodžiai:

– „Amonio sulfatas“,

– produkto kiekis pašare,

– baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto.

Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies paros davinyje.

Kai kalbama apie jaunus atrajojančius gyvulius, šis kiekis paros davinyje neturėtų viršyti 0,5%.

2.3. Šalutiniai produktai, gaunami gaminant aminorūgštis fermentacijos būdu

(By-Products from the production of amino acids by fermentation)

2.3.1. Koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami gaminant

L-gliutamino rūgštį fermentacijos su Corynebacterium melassecola būdu

Amonio druskos ir kiti azotiniai junginiai

Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai

Azotas, išreikštas baltymingu kiekiu

min 48%

Drėgnis max 28%

Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios)

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– pavadinimas 2.3.1 p. nurodytam produktui „Šalutiniai

L-gliutamino rūgšties gamybos produktai“ ir 2.3.2 p. nurodytam produktui „L-lizino šalutiniai produktai“

– baltymingumo kiekiu išreikštas azotas,

– žali pelenai,

– drėgnis,

– gyvulių rūšys ar kategorijos,

– patvirtinimo numeris.

Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje:

– pavadinimas 2.3.1 p. nurodytam produktui „Šalutiniai L-gliutamino rūgšties gamybos“ ir 2.3.2 p. nurodytam produktui

„L-lizino šalutiniai produktai“

– baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto.

Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje

 

2.3.2. Koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami fermentuojant L-lizino mono-hidrochloridą su Brevi-bacterium lacto-fermentum

Amonio druskos ir kiti azotiniai junginiai

Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai

Azotas, išreikštas baltymingumo kiekiu, min 45%

 

Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios)

 

3. Aminorūgštys ir jų druskos

(Amino acids and their salts)

3.1. Metioninas

(Methionine)

3.1.1. Techninis reagentas DL-metioninas

CH3S(CH2)2-CH(NH2) – COOH

 

DL-metioninas min 98%

Visos gyvulių rūšys

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– pavadinimas 3.1.1 p. nurodytam produktui „DL metioninas“, 3.1.2 p. nurodytam produktui „N-hydroxy-methyl-DL-metionino dihidratuota kalcio druska“, 3.1.3 p. nurodytam produktui

„Cinko metioninas“

– DL-metionino ir drėgnio kiekiai,

gyvulių rūšys ar kategorija,

– 3.1.2 ir 3.1.3 p. nurodytiems produktams

patvirtinimo numeris.

3.1.2. N-hidroksi-metil-DL-metionino kalcio druska dihidratas, techninis reagentas

[CH3S(CH2)2-CH (NH-H2OH)-COO]2Ca.2H2O

 

DL-metioninas min 67%

Formaldehidas max 14%

Kalcis min 9%

Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios)

3.1.3. Techninis reagentas metionino – cinko druska

[CH3S(CH2)2-CH (NH2)COO]2Zn

-

DL-metioninas min 80%

Cinkas max 18,5%

 

 

3.1.4. Koncentruota skysta

DL-metionino natrio druska

[CH3S(CH2)2-CH(NH2)-COO]Na

-

DL-metionias min 40%

Natris min 6,2%

Visos gyvulių rūšys

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– pavadinimas „Koncentruotas skystas natrio DL – metioninas“

– DL – metionino kiekis,

– drėgnio kiekis,

– patvirtinimo numeris.

3.1.5. Techninis reagentas DL-metioninas, apsaugotas vinilperidino– stireno kopolimeru

CH3S(CH2)2-CH(NH2)-COOH

 

DL-metioninas

min 65%

Vinilperidinostireno kopolimero max 3%

Pieninės karvės

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– pavadinimas „Metioninas apsaugotas vinil-peridino-stireno kopolimeru“

– DL-metionino ir drėgnio kiekiai,

– gyvulių rūšys,

– patvirtinimo numeris.

3.2. Lizinas

(Lysine)

3.2.1. Techninis reagentas L-lizinas

NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH

 

L-lizinas

min 98%

Visos gyvulių rūšys

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– pavadinimas

– 3.2.1 p. nurodytam produktui „L-lizinas“, 3.2.2 p. nurodytam produktui „Koncentruotas skystas L-lizinas bazinis“,

3.2.3 p. nurodytam produktui „L-lizinas-mono-hidrochloridas „, 3.2.4 produktui „Koncentruotas skystas L-lizinas“, 3.2.5 p. nurodytam produktui „L-lizino sulfatas ir jo šalutiniai produktai, gaunami iš fermentacijos“

– L-lizino ir drėgnis kiekiai,

– patvirtinimo numeris.

3.2.2. Koncentruotas skystas L-lizinas (bazinis)

NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH

Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai

L-lizinas min 60%

3.2.3. Techninis reagentas L-lizinas monohidrochloridas,

NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH. Hcl

 

L-lizinas:

min 78%

3.2.4. Koncentruotas skystas L-lizinas monohidrochloridas

NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH. HCl

Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai

L-lizinas:

min 22,4%

3.2.5. L-lizino sulfatas, gaminamas fermentacijos su Corynebacterium glutamicum būdu

[NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH]2-H2SO4

Cukraus sirupas, melasa, grūdai, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai

L-lizinas

min 40%

3.2.6. L-lizino fosfatas ir jo šalutiniai produktai, gaminami fermentacijos su Brevibacterium lactofermentum NRRLB-11470 būdu

[NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH]

Sacharozė, amoniakas ir žuvies tirpiniai

L-treoninas

min 98%

L-lizinas min 35%

Fosforas min 4,3%

 

Paukščiai, kiaulės

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– L-lizinas ir drėgnio kiekis,

– patvirtinimo numeris.

3.2.7. Mišiniai:

(a) techninis reagentas

L-lizino-monohirdo-chloridas ir

(b) D, L-techninis reagentas metioninas, apsaugoti vinilpiridino-stireno kopolimeru

NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH– HCl

CH3S(CH2)2-CH(NH2)-COOH

 

L-lizinas + DL-metioninas

min 50%

(iš jų DL-metionino min15%)

Vinilpiridino – stireno kopolimero max 3%

Pieninės karvės

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

-pavadinimas „L-lizino monohidrocholrido ir DL-metionino mišinys, apsaugotas vinilpiridino-stireno kopolimeru, „

– L-lizino, DL-metionino ir drėgnio kiekiai,

– gyvulių rūšys,

– patvirtinimo numeris.

3.3. Treoninas

(Threonine)

3.3.1. Techninis reagentas L-treoninas

CH3CH(OH)– CH (NH2)-COOH

 

L-treoninas

min 98%

Visos gyvulių rūšys

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– pavadinimas „L-treoninas“,

– L-treonino ir drėgnio kiekiai,

– patvirtinimo numeris.

3.4. Triptofanas

(Tryptophan)

3.4.1. Technininis reagentas L-triptofanas

(C8H5NH)-CH2-CH(NH2)-COOH

 

L-triptofanas

min 98%

Visos gyvulių rūšys

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– pavadinimas „L-triptofanas“,

– L-triptofano ir drėgnio kiekiai,

– patvirtinimo numeris.

3.4.2. Technininis reagentas DL-triptofanas

(C1H1NH)-CH1-CH(NH1)-COOH

 

DL-triptofanas

min 98%

Visos gyvulių rūšys

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– pavadinimas „DL-triptofanas“,

– DL-triptofano ir drėgnio kiekiai,

– patvirtinimo numeris

4. Amino rūgščių analogai

(Analogues of amino acids)

 

 

 

 

 

 

4.1. Metionino analogai

(Analogues of methionine)

4.1.1. Metionino hidroksianalogas

CH3S(CH2)2-CH(OH)-COOH

 

Bendros rūgštys min 85%

Monomerinė rūgštis

min 65%

Visos gyvulių rūšys

Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje:

– jei tinka, pavadinimas iš 2 dalies,

-monomerinė rūgštis ir bendras rūgščių kiekis,

– 4.1.1 p. ir 4.1.2 p. nurodytiems produktams:

– drėgnio kiekis,

– gyvulių rūšys,

– patvirtinimo numeris.

4.1.2. Metionino hidroksianalogo kalcio druska

[CH3-S-(CH2)2-CH(OH)-COO]2Ca

 

monomerinė rūgštis

min 83%

Kalcis min 12%

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

 

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-249, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 65-2980 (2003-07-04), i. k. 1032330ISAK003D-249

Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 205 "Dėl Pašarų klasifikatoriaus įsigaliojimo" pakeitimo