Redaguota:1995 03 17
Pakeitimai:
1.Parlamentas, Įstatymas
Nr.1-801, priimtas 1995 02 21; Žin., 1995, Nr.18-406
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ, VALSTYBĖS
SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS IR PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ IR
KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR
PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIDAUS REIKALŲ, VALSTYBĖS SAUGUMO,
KRAŠTO APSAUGOS IR PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio 13 d. Nr.I-693
Vilnius
1 straipsnis. Teisė gauti vidaus reikalų, valstybės saugumo,
krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų
ir karių valstybinę pensiją
Teisę gauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto
apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinę pensiją
(toliau - pareigūnų ir karių pensiją) turi šie Lietuvos
Respublikos piliečiai:
1) Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus
reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai,
liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;
2) tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai, liktinės
tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;
3) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;
4) prokuratūros pareigūnai.(Toliau šie asmenys vadinami
pareigūnais ir kariais.)
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat
turi šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti pareigūnai ir
kariai, kurie būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos,
Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos
kadrų rezervą, dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose,
departamentuose, įstaigose ir organizacijose.
Teisę gauti pareigūnų ir karių invalidumo pensijas turi
tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkai (būtinosios
tarnybos kariai) bei savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos
savanoriai, tapę invalidais tarnybos ar mokymų metu dėl
priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais. Šiems asmenims
žuvus tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su
tarnyba ar mokymais, teisę gauti pareigūnų ir karių valstybines
našlių ir našlaičių pensijas turi jų sutuoktiniai ir vaikai.
2 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
mokėjimo šaltinis
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir šiame įstatyme
numatyti jų priedai mokami iš Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto.
3 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių
pensijų skyrimo sąlygos
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama
išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems
pareigūnams ir kariams:
1) ištarnavusiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų,
valstybės saugumo ir krašto apsaugos sistemose 20 ir daugiau
metų;
2) ištarnavusiems prokuratūroje 20 ir daugiau metų ir
sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo
nustatytą senatvės pensijos amžių;
3) pripažintiems invalidais dėl priežasčių, susijusių su
tarnyba;
4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės
medicinos ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems
invalidais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir
ištarnavusiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės
saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemose 5 ir daugiau
metų;
5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į
atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas - senatvės pensijos
amžių) ir ištarnavusiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų,
valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemose 5 ir
daugiau metų.
Pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės (jei ta kaltė
neužtraukia baudžiamosios atsakomybės) pašalintiems iš vidaus
reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros
sistemų, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra
ištarnavę 20 ar daugiau metų ir sukakę įstatymų nustatytą
išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas -
senatvės pensijos amžių).
4 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų rūšys
Pagal šį įstatymą skiriamos šios pareigūnų ir karių
valstybinės pensijos:
1) už tarnybą;
2) invalidumo;
3) našlių ir našlaičių.
5 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį
Pareigūnai ir kariai, kurie įgyja teisę į pareigūnų ir karių
valstybinę pensiją, nepraranda teisės į kitas valstybines
pensijas, jei įstatymai nenumato kitko.
Pareigūnams ir kariams, tuo pat metu įgijusiems teisę į
pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir pareigūnų ir
karių valstybinę invalidumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų
pasirinkimu viena iš šių pensijų. Pareigūnų ir karių valstybinė
našlių ir našlaičių pensija mokama kartu su pensija už tarnybą ar
invalidumo pensija.
6 straipsnis. Pareigūnų ir karių tarnybos laikas
pensijai skirti
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei
prokuratūros sistemų pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką
pensijai skirti įskaitomas:
1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės
saugumo bei prokuratūros sistemose laikas nuo paskyrimo į
pareigūno ar kario pareigas dienos;
2) darbo įstaigose bei organizacijose laikas, jeigu
pareigūnai ar kariai buvo nukreipti dirbti jose, būdami įtraukti
į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar
Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas,
jeigu vėliau jis reabilituotas.
7 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už
tarnybą dydis
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą
apskaičiuojama ir mokama pagal pensijos mokėjimo mėnesį
galiojantį pareigūnų arba karių darbo užmokestį už tas pareigas,
kurias išeidamas iš tarnybos turėjo pareigūnas ar karys. Į šį
užmokestį įskaitomas pareiginis atlyginimas, taip pat priedai už
laipsnį, stažą ir kategoriją, kai šie priedai mokami įstatymų
nustatyta tvarka.
Už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką
pensijai skirti, mokama po 1% šio straipsnio pirmojoje dalyje
nurodyto darbo užmokesčio.
Atleistiems dėl sveikatos (3 straipsnio pirmosios dalies 4
punktas) pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems nuo 5 iki 10
metų, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką
pensijai skirti, mokama po 2% šio straipsnio pirmojoje dalyje
nurodyto darbo užmokesčio, ištarnavusiems nuo 10 iki 20 metų -
20% šio darbo užmokesčio, o ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų
mokama šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto dydžio pensija.
8 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo
pensija
Pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija skiriama
šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams,
pripažintiems invalidais. Jei invalidumas atsirado dėl
priežasčių, susijusių su tarnyba, pensija skiriama nepaisant
invalidumo pripažinimo laiko. Jei invalidumas atsirado dėl kitų
priežasčių, pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija
skiriama tik tuo atveju, jei invalidumas atsirado tarnybos metu.
Invalidumas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių,
susijusių su tarnyba, jei susirgimas, sužeidimas ar trauma,
sukėlę invalidumą, įvyko tarnyboje. Priežastinį ryšį turi
patvirtinti žinybinė centrinė medicinos ekspertizės komisija.
Invalidumo grupę nustato Valstybinė medicininės socialinės
ekspertizės komisija (VMSEK).
9 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės invalidumo
pensijos dydis
Pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija mokama
pareigūnams ir kariams už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į
tarnybos laiką pensijai skirti, po 1,2% I grupės, 1% II grupės ir
0,5% III grupės invalidams darbo užmokesčio, nurodyto šio
įstatymo 7 straipsnio pirmojoje dalyje.
Jei invalidumas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių,
susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos
laikas mažesnis už 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti
prilyginamas 20 metų. Jei invalidumas pripažįstamas atsiradusiu
dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį
tarnybos laiką pensijai skirti.
Tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkams
(būtinosios tarnybos kariams) bei savanoriškosios krašto apsaugos
tarnybos savanoriams, tapusiems invalidais tarnybos ar mokymų
metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais, mokama
pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija:
1) asmenims, pripažintiems I ar II grupių invalidais, - 1,5
valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I
grupės invalidams dar mokamas 0,5 valstybinės socialinio draudimo
bazinės pensijos dydžio priedas, jei jis nemokamas iš valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto;
2) asmenims, pripažintiems III grupės invalidais, - 0,75
valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.
10 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir
našlaičių pensija
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir
našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka
pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) pareigūno ar kario
sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys,
nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 ir
35 straipsniuose. Ši pensija skiriama, jei miręs asmuo buvo
įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už
tarnybą arba dėl invalidumo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir
karių valstybinę invalidumo pensiją, arba vieną iš šių pensijų
gavo.
Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija
apskaičiuojama taip pat kaip karių ir pareigūnų valstybinė
invalidumo pensija I grupės invalidams, atsižvelgiant, ar
pareigūnas mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ar dėl kitų
priežasčių. Taip apskaičiuota pensija skiriama turintiems teisę
gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją
asmenims Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme
nustatytomis dalimis.
Mirus pareigūnui ar kariui, gavusiam pareigūnų ir karių
valstybinę pensiją už tarnybą arba invalidumo pensiją, našlių ir
našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos pensijos
dydį šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.
Vaikams, netekusiems abiejų tėvų, pareigūnų ir karių
valstybinės našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta
apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų
atskirai, jei abu tėvai buvo įgiję teisę gauti pareigūnų ir karių
valstybinę pensiją už tarnybą arba invalidumo pensiją.
Tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkui
(būtinosios tarnybos kariui) ar savanoriškosios krašto apsaugos
tarnybos savanoriui mirus tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių,
susijusių su tarnyba ar mokymais, skiriama našlių ir našlaičių
pensija šio straipsnio pirmojoje-ketvirtojoje dalyse nustatyta
tvarka. Ji apskaičiuojama kaip nustatyta šio įstatymo 9
straipsnio trečiojoje dalyje pareigūnų ir karių valstybinė
invalidumo pensija I ir II grupės invalidams.
11 straipsnis. Pensijos mokėjimas tarnaujantiems ir
dirbantiems pensininkams
Tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos
nemokamos, išskyrus našlių pensijas.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos išėjusiems iš
tarnybos pareigūnams ir kariams mokamos šio įstatymo nustatytų
dydžių, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas.
Pensininkams, gaunantiems visišką valstybės išlaikymą,
pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nemokamos.
12 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
skyrimas
Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria
ir moka Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo
departamentas, Krašto apsaugos ministerija ar Generalinė
prokuratūra pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos
gavėjas tarnavo paskiausiai.
Skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines
pensijas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos
vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Karių ir
pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais
(toliau - Nuostatai).
Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius
iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo
arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario
valstybinę pensiją atsiradimo.
Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus
Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos per
Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie
pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą ją paskirti ir apie
sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją,
privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.
Jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio pirmojoje dalyje
nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą
apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo
sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.
13 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
skyrimo ir mokėjimo terminai
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo
teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12
mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje
institucijoje dienos.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos iki gyvos
galvos arba laikotarpiui, kuriuo pensijos gavėjas pagal šį
įstatymą turi teisę gauti paskirtą pensiją.
Nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims
pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji
pensija nebemokama.
Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims
už mirties mėnesį, jei dar nebuvo išmokėta, ir dar už du mėnesius
tokio dydžio, kokia ji buvo mirties mėnesį.
14 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo
Jei pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir
karių valstybinė invalidumo pensija, po jos paskyrimo pakeičiama
invalidumo grupė, pensija turi būti paskirta iš naujo pagal
naujus duomenis nuo jų pasikeitimo dienos, bet ne daugiau kaip už
12 mėnesių iki dokumentų pensijai perskaičiuoti gavimo
atitinkamoje institucijoje dienos.
15 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus nuolat gyventi
į užsienį
Pensininkui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį,
paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą
siunčiama ten, kur šis asmuo gyvena, jei išvykusio pensininko
tarnybos Lietuvoje laikas pensijai skirti ne mažesnis kaip 15
metų.
Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį
tokio dydžio, kokia ji buvo išvykimo mėnesį, ir toliau ji
nebemokama.
16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar
prokuratūros sistemų pareigūnus ir karius, pareigūnų ir karių
valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.
Pareigūnų ir karių valstybinės našlių ir našlaičių pensijos
pagal šį įstatymą skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio
įstatymo įsigaliojimo.
Asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros
pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti
prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo:
1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose,
pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus
tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas - Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) darbo policijoje (milicijoje), vidaus tarnybos, Lietuvos
Respublikos valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros
sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu
vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;
3) darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės
apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais
vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau
šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos
pareigūnais;
4) viena tarnybos diena Krašto apsaugos departamento
struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991
m. rugpjūčio 23 d. įskaitoma kaip trys tarnybos dienos;
5) pareigūnams ir kariams, pradėjusiems tarnauti krašto
apsaugos sistemoje iki 1991 m. gruodžio 31 d., - 80% iki šio
laiko turėto darbo stažo;
6) mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse,
aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų),
saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų
valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką
pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė
mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose
vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto
paskirti pareigūnais.
Į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos
laiką pensijai skirti įskaitomas ištarnautas laikas, numatytas
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 28
straipsnyje.
Apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas, už
iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusius tarnybos metus, įskaitytus
į tarnybos laiką pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio
antrojoje bei trečiojoje dalyse, taip pat 9 straipsnio pirmojoje
dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto. Prilyginant
tarnybos laiką 20 metų pagal šio įstatymo 9 straipsnio antrąją
dalį, ši taisyklė taikoma tik tarnybos metams, buvusiems iki šio
įstatymo įsigaliojimo.
Pensininkams, neturintiems kitų pajamų, išskyrus pensiją,
prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas
valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas,
iki jie įgys teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją.
Po 2005 m. sausio 1 d. šis priedas mokamas tik pensininkams,
išėjusiems į pensiją iki šios datos. Lietuvos Respublikos
Vyriausybė iki šio termino privalo parengti pareigūnų ir karių,
išleidžiamų į atsargą, perkvalifikavimo sistemą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
ištarnavusiems ne mažiau kaip 30 metų ir tebetarnaujantiems
pareigūnams ir kariams gali būti skiriama ir mokama valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio pareigūnų ir karių
valstybinė pensija iki 2005 m. sausio 1 dienos.
Pareigūnams ir kariams, kuriems iki šio įstatymo
įsigaliojimo buvo paskirta kurios nors rūšies pensija, išskyrus
maitintojo netekimo, taikoma tokia paskirtosios pensijos
perskaičiavimo tvarka:
1) apskaičiuojama valstybinė socialinio draudimo pensija
pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą
tvarką naujai skiriamoms pensijoms. Ši pensija apskaičiuojama
perskaičiavimo metu arba kai pareigūnui ar kariui atsiranda teisė
gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją;
2) apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija
pagal šį įstatymą (su šio straipsnio septintojoje dalyje
nurodytu priedu);
3) jei šio straipsnio devintosios dalies 1 ir 2 punktuose
nurodytų pensijų suma didesnė už pareigūno ar kario valstybinę
pensiją, gautą 1994 metų gruodžio mėnesį, arba už 500 litų,
skiriamos ir toliau mokamos abi apskaičiuotosios pensijos.
Priešingu atveju pareigūnui arba kariui mokama 1994 metų gruodžio
mėnesio dydžio pensija, bet ne daugiau kaip 500 litų ir
neindeksuojama bei niekaip kitaip nedidinama. Abi
apskaičiuotosios pensijos indeksuojamos įstatymų nustatyta
tvarka. Kai jų suma ima viršyti pareigūno ar kario valstybinę
pensiją, gautą 1994 metų gruodžio mėnesį, arba 500 litų,
skiriamos ir toliau mokamos abi apskaičiuotosios pensijos ir jų
dydis neribojamas. Apskaičiuotoji valstybinė socialinio draudimo
pensija mokama iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
Maitintojo netekimo pensijos, paskirtos už asmenis, mirusius
iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos toliau ir indeksuojamos
kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio draudimo bazinė
pensija. Šios pensijos mokamos anksčiau galiojusia tvarka,
įtvirtinta Nuostatuose.
Pensijos turi būti perskaičiuotos ne vėliau kaip per tris
mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Iki perskaičiavimo
mokamos paskutinį mėnesį iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusio
dydžio pensijos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_