Suvestinė redakcija nuo 2008-09-17
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 96-3615; Žin. 2005, Nr.112-0, i. k. 1052050ISAK001K-226
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ, SKIRTŲ LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI, VEIKLOS ATRANKINIŲ PATIKRINIMŲ PAVYZDINĖS METODIKOS PATVIRTINIMO
2005 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 1K-226
Vilnius
Vadovaudamasis Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), 5.9 ir 13.1 punktais,
1. Tvirtinu Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų pavyzdinę metodiką (pridedama).
2. Pavedu institucijoms, atsakingoms už veiklos atrankinius patikrinimus, per du mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos vadovaujantis 1 punkte nurodyta pavyzdine metodika parengti ir patvirtinti institucijos atliekamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų metodiką.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2005 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 1K-226
EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ, SKIRTŲ LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI, VEIKLOS ATRANKINIŲ PATIKRINIMŲ
PAVYZDINĖ METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų pavyzdinė metodika (toliau vadinama – metodika) nustato pavyzdinę Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (toliau vadinama – BPD) priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų (toliau vadinama – veiklos atrankiniai patikrinimai) planavimo ir atlikimo tvarką ir yra skirta padėti institucijų, atsakingų už veiklos atrankinius patikrinimus, vidaus audito tarnyboms (toliau vadinama – VAT), atsižvelgiant į institucijos veiklos specifiką, parengti ir pateikti institucijos vadovui tvirtinti institucijos atliekamų ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų metodiką.
2. Metodika parengta pagal Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, Komisijos 2000 m. gegužės 30 d. reglamento (EB) Nr. 1159/2000 dėl informavimo ir viešumo priemonių, kurias valstybės narės turi įgyvendinti dėl struktūrinių fondų paramos, Komisijos 2000 m. liepos 28 d. reglamento (EB) Nr. 1685/2000, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo, Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamento (EB) Nr. 448/ 2004, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1685/2000, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo, ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1145/2003, nuostatas efektyviems ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų patikrinimams atlikti, išlaidų tinkamumui ir viešumui patikrinti.
3. Atliekant veiklos atrankinius patikrinimus, vidaus auditoriams taip pat rekomenduojama vadovautis Pavyzdine vidaus audito metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 (Žin., 2003, Nr. 43- 1982) (toliau vadinama – Pavyzdinė vidaus audito metodika), Komisijos 2003 m. lapkričio 3 d. parengtu valdymo ir kontrolės sistemų audito vadovu struktūriniams fondams ir Finansų ministerijos parengtomis bei Nuolatinės tarpžinybinės komisijos vidaus audito sistemos kūrimui valstybiniame sektoriuje koordinuoti 2003 m. kovo 13 d. posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimu Nr. 5 patvirtintomis rekomendacijomis Europos Sąjungos paramos lėšų vidaus auditui (toliau vadinama – Rekomendacijos ES paramos lėšų vidaus auditui).
4. Metodikoje vartojamos sąvokos:
ES struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistema (toliau – valdymo ir kontrolės sistema) – vadovaujančiosios, mokėjimo, auditą koordinuojančios, tarpinių, įgyvendinančiųjų institucijų ir institucijų, atsakingų už veiklos atrankinius patikrinimus, taikomų priemonių, metodų, atliekamų funkcijų visuma, užtikrinanti tinkamą ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų BPD priemonėms įgyvendinti, administravimą, veiksmingą jų panaudojimą, projektų įgyvendinimą pagal ES reikalavimus ir patikimo finansų valdymo principus.
Esminis valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas – valdymo ir kontrolės sistemos neefektyvumas, atsirandantis dėl to, kad nesukurtos tinkamos kontrolės priemonės ir (arba) procedūros, nevaldoma deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų darymo klaidų, neatitikčių, pažeidimų aptikimo rizika.
Valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimai – veiklos atrankiniai patikrinimai, nurodyti Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 438/2001 10 straipsnio 1 dalies a) punkte.
Deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimai – veiklos atrankiniai patikrinimai, nurodyti Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 438/2001 10 straipsnio 1 dalies b) punkte.
Deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų darymo klaida (toliau – klaida) – veiklos atrankinio patikrinimo metu tikrinant deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas aptiktos deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos.
Duomenų apie deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų darymą neatitiktis (toliau – neatitiktis) – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptikta kitokia nei deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos klaida.
Deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų darymo pažeidimas (toliau – pažeidimas) – veiklos atrankinio patikrinimo metu tikrinant deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas aptiktas Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių, kuris visada laikomas finansiškai reikšmingu.
Finansiškai reikšminga klaida – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptikta klaida, kai viršijamas vidaus auditoriaus pasirinktas projekto išlaidų kategorijos, projekto, BPD priemonės, ES struktūrinio fondo deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų rodiklis, dėl kurios buvo ar galėjo būti deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos.
Finansiškai reikšminga neatitiktis – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptikta neatitiktis, kai viršijamas vidaus auditoriaus pasirinktas rodiklis, dėl kurios buvo ar galėjo būti deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos.
Sisteminė klaida – daugiau nei vieną kartą pasikartojantis paramą administruojančių institucijų ir (arba) projekto vykdytojų ES paramos administravimo ir naudojimo reikalavimų nesilaikymas, kai dėl valdymo ir kontrolės sistemos neefektyvumo, atsirandančio dėl to, kad veikia netinkamos kontrolės priemonės ir (arba) procedūros, veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkama klaidų.
Sisteminė neatitiktis – daugiau nei vieną kartą pasikartojantis paramą administruojančių institucijų ir (arba) projekto vykdytojų ES paramos administravimo ir naudojimo reikalavimų nesilaikymas, kai dėl valdymo ir kontrolės sistemos neefektyvumo, atsirandančio dėl to, kad veikia netinkamos kontrolės priemonės ir (arba) procedūros, veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkama neatitikčių.
Sisteminis pažeidimas – daugiau nei vieną kartą pasikartojantis paramą administruojančių institucijų ir (arba) projekto vykdytojų ES paramos administravimo ir naudojimo reikalavimų nesilaikymas, kai dėl valdymo ir kontrolės sistemos neefektyvumo, atsirandančio dėl to, kad veikia netinkamos kontrolės priemonės ir (arba) procedūros, veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkama pažeidimų.
Atsitiktinė klaida – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkama klaida, kuri atsiranda dėl vienkartinių rašymo apsirikimų ir (arba) aiškių aritmetinių klaidų.
Atsitiktinė neatitiktis – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkama neatitiktis, kuri atsiranda dėl vienkartinių rašymo apsirikimų ir (arba) aiškių aritmetinių klaidų.
Atsitiktinis pažeidimas – veiklos atrankinio patikrinimo metu aptinkamas pažeidimas, kuris atsiranda dėl vienkartinių rašymo apsirikimų ir (arba) aiškių aritmetinių klaidų.
Klaidų lygis – veiklos atrankinio patikrinimo metu nustatomas rodiklis procentais, kuris apskaičiuojamas pagal projektus, BPD priemones per metus ir metų pabaigoje – pagal atskirus ES struktūrinius fondus, veiklos atrankinio patikrinimo metu tikrinant deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas nustatytas deklaruotas netinkamas finansuoti išlaidas padalijus iš tam tikro laikotarpio patikrintų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų.
Klaidos reikšmingumo lygis – klaidos kokybinio ir kiekybinio vertinimo rodiklis, kurį vidaus auditorius nustato konkretaus veiklos atrankinio patikrinimo metu.
Neatitikties reikšmingumo lygis – neatitikties kokybinio ir kiekybinio vertinimo rodiklis, kurį vidaus auditorius nustato konkretaus veiklos atrankinio patikrinimo metu.
Pažeidimo reikšmingumo lygis – pažeidimo kokybinio ir kiekybinio vertinimo rodiklis, kurį vidaus auditorius nustato konkretaus veiklos atrankinio patikrinimo metu.
Klaidų dažnis – veiklos atrankinio patikrinimo metu nustatytas dydis, parodantis, kiek kartų per projekto, BPD priemonės, ES struktūrinio fondo deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį pasikartoja deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos.
Neatitikčių dažnis – veiklos atrankinio patikrinimo metu nustatytas dydis, parodantis, kiek kartų per veiklos operacijų patikrinimo apimtį pasikartoja neatitiktys.
Pažeidimų dažnis – veiklos atrankinio patikrinimo metu nustatytas dydis, parodantis, kiek kartų per deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų ir (arba) veiklos operacijų patikrinimo apimtį pasikartoja pažeidimai.
Audito seka – informacijos ir duomenų apie institucijų, atsakingų už ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų BPD priemonėms įgyvendinti, administravimą, atliktus veiksmus atsekamumas, kuris leidžia sutikrinti suvestines deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų sumas su tarpinės institucijos, įgyvendinančiosios institucijos, paramos gavėjų apskaitos informacija ir duomenimis, atsižvelgiant į Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, 1 priede pateiktą Pavyzdinį pakankamos audito sekos informacijos reikalavimų aprašą.
Statistinės atrankos metodas – tikimybių teorijos dėsniais paremtas metodas, kuriuo nustatoma deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis, reprezentuojanti deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas.
Atsitiktinė atranka – deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties sudarymo statistinės atrankos metodu būdas, kuriuo užtikrinama vienoda deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patekimo į deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį tikimybė, neatsižvelgiant į deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų įtraukimo į šių išlaidų patikrinimo apimtį eiliškumą ir tvarką.
Sisteminė atranka – deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties sudarymo statistinės atrankos metodu būdas, kai šių išlaidų patikrinimo apimtis sudaroma pasirinkto dydžio intervalu nuo atsitiktinai pasirinkto atrankos pradžios taško atsitiktine atrankos kryptimi.
Kitos metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5540), Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), Pavyzdinėje vidaus audito metodikoje, Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421), ir Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 (Žin., 2005, Nr. 127-4588), vartojamas sąvokas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-278, 2008-09-10, Žin., 2008, Nr. 106-4056 (2008-09-16), i. k. 1082050ISAK001K-278
II. VEIKLOS ATRANKINIŲ PATIKRINIMŲ PLANAVIMAS
I. VEIKLOS ATRANKINIŲ PATIKRINIMŲ ORGANIZAVIMAS
5. VAT veiklos atrankinius patikrinimus planuoja, vadovaudamasi šios ir Pavyzdinės vidaus audito metodikos nuostatomis.
6. Veiklos atrankinių patikrinimų turi būti planuojama atlikti tiek, kad VAT galėtų susidaryti nuomonę apie valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumą ir deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų pagrįstumą. Veiklos atrankinių patikrinimų metu turi būti:
6.2. atliekamas mažiausiai vienas kiekvienos tarpinės institucijos, įgyvendinančiosios institucijos ir projektų vykdytojų pagal kiekvieną BPD priemonę valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumo patikrinimas per BPD priemonės įgyvendinimo laikotarpį;
6.3. atlikta audituojamųjų subjektų atranka pagal rizikos analizę. Atrenkant tikrinamas veiklos sritis, rekomenduojama riziką vertinti atskirai pagal kiekvieną BPD priemonę;
6.4. užtikrinta, kad veiklos atrankiniai patikrinimai būtų tolygiai paskirstyti per visą BPD priemonės įgyvendinimo laikotarpį ir apimtų skirtingais laikotarpiais deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas;
6.5. užtikrinamas atitinkamas tikrinamų operacijų rūšių ir apimčių derinys, pasirinktas atlikus rizikos analizę;
6.7. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos auditorių nustatytus rizikos veiksnius;
7. Metinis VAT veiklos atrankinių patikrinimų planas (3 priedas) sudaromas atsižvelgiant į strateginį VAT veiklos planą. Metinis VAT veiklos atrankinių patikrinimų planas yra metinio VAT veiklos plano dalis. Strateginis VAT veiklos planas ir metinis VAT veiklos atrankinių patikrinimų planas rengiami remiantis VAT pasirinktu rizikos analizės modeliu. Jeigu už tos pačios BPD priemonės veiklos atrankinius patikrinimus yra atsakingos kelios institucijos, šių institucijų VAT, siekdamos išvengti patikrinimų dubliavimo, turi suderinti savo metinius veiklos planus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-096, 2008-03-06, Žin., 2008, Nr. 31-1101 (2008-03-15), i. k. 1082050ISAK001K-096
8. Institucijų, atsakingų už veiklos atrankinius patikrinimus, vadovai Finansų ministerijai turi pateikti informaciją vadovaudamiesi Informacijos apie Europos Sąjungos ir užsienio institucijų ar fondų lėšomis finansuojamų projektų ar programų vidaus auditą ir vidaus audito tarnybos veiklos teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-099 (Žin., 2005, Nr. 48-1606), 6.2 punktu.
II. VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMŲ EFEKTYVUMO PATIKRINIMŲ PLANAVIMAS
9. Rekomenduojama, kad VAT vadovas valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimus pirmą kartą įtrauktų į metinius VAT veiklos planus pirmaisiais BPD įgyvendinimo metais, kai yra sukurta valdymo ir kontrolės sistema ir valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimų metu būtų siekiama išsiaiškinti, kaip efektyviai veikia naujai sukurta valdymo ir kontrolės sistema.
10. VAT neprivalo kiekvienais metais planuoti atlikti valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimų, jeigu ši sistema per kalendorinius metus nepasikeičia, o jeigu ši sistema nuolat keičiasi, tai VAT, naujai įvertinusi riziką, gali kasmet įtraukti valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimus į metinius VAT veiklos planus.
III. DEKLARUOTŲ TINKAMŲ FINANSUOTI IŠLAIDŲ PATIKRINIMŲ PLANAVIMAS
11. VAT turi per visą BPD įgyvendinimo laikotarpį patikrinti ne mažiau kaip 5 procentus visų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų pagal institucijai, atsakingai už veiklos atrankinius patikrinimus, priskirtas visas BPD priemones.
12. Deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimus, įtrauktus į metinius VAT veiklos planus, VAT rekomenduojama peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per pusmetį tam, kad būtų nustatytas naujų iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamų projektų (toliau vadinama – projektai) rizikingumas bei poreikis juos tikrinti.
13. Tiktai faktiškai patikrintų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų suma gali būti įskaičiuojama į 5 procentus tikrintinų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų. Skaičiuojant 5 procentus patikrintų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų, turi būti atsižvelgta į tai, kad:
13.1. į 5 procentų reikalaujamų patikrinti deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų apimtį gali būti įskaičiuotos tik išlaidos, patirtos ir deklaruotos iki patikrinimo atlikimo pradžios;
13.2. patikrinimo metu nustačius, kad patikrintos deklaruotos tinkamos finansuoti išlaidos yra padarytos netinkamai, šios išlaidos gali būti įskaičiuotos į 5 procentų reikalaujamą patikrinti deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį. Jeigu tikrinant projekto deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas nustatyta finansiškai reikšminga klaida, neatitiktis, pažeidimas, projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis turi būti padidinta naudojant statistinės atrankos metodą, kai projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis apskaičiuojama taikant atsitiktinę atranką arba sisteminę atranką arba ne mažesniu kaip reikšmingumo lygį viršijančiu dydžiu. Rekomenduojama projekto išlaidų patikrinimo apimtį didinti taip:
13.2.1. didinant BPD priemonės tikrinamo projekto tikrintinas išlaidas, jeigu nebuvo patikrinta 100 proc. šio projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų;
13.2.2. tikrinti BPD priemonės dar netikrintų projektų deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas, kai patikrinta 100 proc. šio projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-278, 2008-09-10, Žin., 2008, Nr. 106-4056 (2008-09-16), i. k. 1082050ISAK001K-278
13.3. į reikalaujamą patikrinti 5 procentų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų apimtį neįskaičiuojamos:
13.4. neleistinas dvigubas patikrintų išlaidų skaičiavimas (pavyzdžiui, jei tam tikro projekto lėšos tikrinamos du kartus – projekto įgyvendinimo metu ir užbaigus projektą, į pastarojo patikrinimo metu tikrintų išlaidų sumą negali būti antrą kartą įskaičiuota pirmojo patikrinimo metu tikrintų išlaidų suma).
14. Tikrintinos deklaruotos tinkamos finansuoti išlaidos atrenkamos tikrinti iš visų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų (iš Europos Bendrijos paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir privataus finansavimo lėšų (kai projektai įgyvendinami pagal Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę)).
15. VAT tikrintinas deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas pasirenka atlikdama kiekvieno projekto rizikos analizę. VAT gali savarankiškai pasirinkti rizikos analizės modelį priklausomai nuo turimų duomenų. Šioje metodikoje rekomenduojamas projekto rizikos analizės modelis padeda apskaičiuoti projekto rizikingą vertę.
16. VAT, atsirinkdama tikrinti deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas, pirmiausia turi atlikti projektų pagal kiekvieną BPD priemonę rizikos analizę ir suskirstyti visus projektus į didelės, vidutinės ir mažos rizikos grupes. Toks projektų suskirstymas atliekamas pagal BPD priemonės kiekvieno projekto rizikos veiksnius, kuriuos vidaus auditorius pasirenka savarankiškai. Pavyzdžiui, projekto rizikos vertinimo veiksniai gali būti tokie:
16.1. projekto įvertinimas pagal įgyvendinančiosios institucijos parengtos vertinimo ataskaitos duomenis;
16.2. kontrolės rizika (rizika, kad pirmaisiais metais audituojamajame subjekte (subjektuose) veikianti vidaus kontrolės sistema neaptiks klaidų, tačiau laikui bėgant stiprės vidaus kontrolė ir kontrolės rizika mažės);
16.5. darbuotojų kaita audituojamajame subjekte (subjektuose) (pavyzdžiui, projektas, kurio įgyvendinimo metu institucijoje vyksta darbuotojų kaita, susijęs su didesne rizika, nes naujus darbuotojus reikia apmokyti);
17. Metodikos 1 priede pateikiamas projekto rizikos analizės modelio pavyzdys, kuriame apskaičiuojama projekto rizikinga vertė. Pavyzdyje nurodyti rizikos veiksniai gali būti papildyti, tačiau VAT siūloma, atliekant projekto rizikos analizę, apsiriboti 5-6 rizikos veiksniais.
18. Kiekvienas rizikos veiksnys įvertinamas balais nuo 1 iki 6, kur 1,2- mažai reikšmingas, 3, 4 – vidutiniškai reikšmingas, 5, 6 – labai reikšmingas.
19. Kadangi kiekvieno nustatyto rizikos veiksnio įtaka projekto įgyvendinimui nėra vienoda, VAT vertinimu, veiksnio reikšmė koreguojama veiksnio koregavimo koeficientu.
20. Susumavus visų rizikos veiksnių balus, gaunamas bendras atskiro projekto rizikos įvertinimo balas.
21. Bendrą projekto rizikos įvertinimo balą padalijus iš didžiausio galimo to projekto rizikos balo, nustatomas projekto rizikingumo procentas.
22. Atlikus visų projektų rizikos analizę, projektų tikrintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas pagal formulę
5 % × PRV × VPV/VPRV,
kur:
PRV – projekto rizikinga vertė,
VPV – visų vykdomų projektų vertė,
VPRV – visų vykdomų projektų rizikinga vertė.
23. Projektų tikrintinų išlaidų dydžio apskaičiavimo pavyzdys pateiktas lentelėje. Lentelės 1 stulpelyje nurodomi vykdomi projektai, 2 stulpelyje nurodomos pagal projekto rizikos analizės modelį apskaičiuotos projektų rizikingos vertės, 3 stulpelyje nurodomos visos vykdomų projektų vertės, 4 stulpelyje nurodomas koregavimo koeficientas, 5 stulpelyje nurodomas apskaičiuotas reikiamas patikrinti visų tinkamų finansuoti išlaidų dydis pagal kiekvieną projektą.
| Projektai |
Projekto rizikinga vertė (mln. Eur) |
Projekto visa vertė (mln. Eur) |
Koregavimo koeficientas |
Tikrintinų išlaidų suma (Eur) |
|
|
|
|
VPV/VPRV |
5 % × PRV × VPV/VPRV |
| 1 |
5.7 |
10 |
2 |
570000 |
| 2 |
5 |
10 |
2 |
500000 |
| 3 |
4.3 |
10 |
2 |
430000 |
| Iš viso |
15 |
30 |
|
1500000 |
24. Atlikus visų projektų rizikos analizę pagal projekto rizikos analizės modelį, projektai pagal apskaičiuotą projektų rizikingą vertę sugrupuojami į tris grupes: didelės, vidutinės ir mažos rizikos:
24.1. didelės rizikos grupės projektams priskiriami projektai, kurių rizikinga vertė didesnė už reikšmę, gautą apskaičiavus: MRVP + 2/3 (DRVP-MRVP);
24.2. vidutinės rizikos grupės projektams priskiriami projektai, kurių rizikinga vertė yra tarp reikšmės, gautos apskaičiavus MRVP + 1/3 (DRVP-MRVP), ir reikšmės, gautos apskaičiavus MRVP + 2/3 (DRVP-MRVP);
25. Iš kiekvienos rizikos grupės atrenkami projektai, kurie įtraukiami į metinį VAT veiklos planą bei tikrinamų išlaidų dydį, atsižvelgiant į tai, kad:
25.2. iš mažos rizikos grupės rekomenduojama patikrinti iki 30 procentų, iš vidutinės rizikos grupės – iki 60 procentų, iš didelės rizikos grupės – iki 100 procentų projektų bei jų išlaidų;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-277, 2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3489 (2006-08-12), i. k. 1062050ISAK001K-277
26. Atrinkus planuojamus tikrinti projektus bei tikrintinas išlaidas, apskaičiuotos tikrinti kitų neaudituotinų projektų tikrintinos išlaidos (23 punkte nurodytos lentelės 5 stulpelis: tikrinamų išlaidų dydis) gali būti paskirstomos tokiais principais:
26.1. neaudituotinų mažos rizikos grupės projektų tikrinamų išlaidų verte didinama atrinktų audituoti vidutinės rizikos grupės projektų tikrinamų išlaidų vertė proporcingai atrinktų audituoti vidutinės rizikos grupės projektų rizikingai vertei;
26.2. neaudituotinų vidutinės rizikos grupės projektų tikrinamų išlaidų verte didinama atrinktų audituoti didžiausios rizikos grupės projektų tikrinamų išlaidų vertė proporcingai atrinktų audituoti didžiausios rizikos grupės projektų rizikingai vertei;
27. Jeigu didelės rizikos grupės pasirinktų tikrinti projektų vertė po tikrintinų išlaidų paskirstymo yra mažesnė už privalomų tikrinti išlaidų apimtį, VAT vadovas turi papildomai numatyti patikrinti didžiausios rizikingos vertės projektus iš didelės rizikos grupės projektų.
28. Atlikus projektų rizikos analizę, atrenkami tikrintini projektai (pagal rizikingiausias projektų vertes iš didelės, vidutinės ir mažos rizikos grupių rekomenduotinų tikrinti projektų) ir tikrintinos projekto deklaruotos tinkamos finansuoti išlaidos:
28.1. Siekiant užtikrinti projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties patikrinimo rezultatų reprezentatyvumą tikrintinas projekto deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas galima atrinkti taikant statistinės atrankos metodą ir pagal vidaus auditoriaus atliktą projekto rizikos analizę. Vidaus auditorius, taikydamas statistinės atrankos metodą, įvertina projekto rizikos laipsnį, tikėtiną deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties klaidų, neatitikčių, pažeidimų dažnį:
28.1.1. Jei mokėjimo prašymų, mokėjimo pavedimų, sąskaitų faktūrų, išlaidų kategorijų, vidaus auditoriaus nuomone, yra nedaug, projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį rekomenduojama nustatyti pagal statistinės atrankos metodą, kai deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis apskaičiuojama taikant atsitiktinę atranką arba sisteminę atranką:
28.1.1.1. projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį apskaičiuojant taikant atsitiktinę atranką, tikrintinos projekto deklaruotos tinkamos finansuoti išlaidos atrenkamos iš sunumeruotų mokėjimo prašymų, mokėjimo pavedimų, sąskaitų faktūrų, išlaidų kategorijų sąrašo atsitiktinai pasirenkant jų atrankos pradžios tašką ir atrankos kryptį ir neatsižvelgiant į jų įtraukimo į deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį eiliškumą ir tvarką (pvz., atsitiktinius eilės numerius parenka kompiuterio programa);
28.1.1.2. projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį apskaičiuojant taikant sisteminę atranką, tikrintinos projekto deklaruotos tinkamos finansuoti išlaidos iš projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų atrenkamos atsitiktinai pasirinkus jų atrankos pradžios tašką ir atrankos kryptį ir taikant pasirinkto dydžio intervalą (pvz., atrenkamas kas dvidešimtas mokėjimo prašymas, mokėjimo pavedimas, sąskaita faktūra, išlaidų kategorija).
28.1.2. Jei mokėjimo prašymų, mokėjimo pavedimų, sąskaitų faktūrų, išlaidų kategorijų, vidaus auditoriaus nuomone, yra daug, tikrintinų projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų atranką rekomenduojama atlikti naudojant kompiuterinę deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų atrankos programą, kurios aprašas yra Rekomendacijose ES paramos lėšų vidaus auditui.
28.2. Pasirinktą tikrintinų projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų atrankos metodą vidaus auditorius turi aprašyti veiklos atrankinių patikrinimų ataskaitoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-278, 2008-09-10, Žin., 2008, Nr. 106-4056 (2008-09-16), i. k. 1082050ISAK001K-278
III. VEIKLOS ATRANKINIŲ PATIKRINIMŲ ATLIKIMAS
I. VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMŲ EFEKTYVUMO PATIKRINIMŲ ATLIKIMAS
29. Veiklos atrankinius patikrinimus rekomenduojama pradėti nuo ES struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimo.
30. Valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimų tikslas – nustatyti, ar institucijose, atsakingose už ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų BPD priemonėms įgyvendinti, administravimą, yra sukurtos ES struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos, ar jos veikia efektyviai, ar jose veikiančios kontrolės priemonės ir kontrolės procedūros padeda sumažinti klaidų, neatitikčių, pažeidimų tikimybę ir laiku juos nustatyti, ištaisyti ir apie juos informuoti atitinkamas institucijas nustatyta tvarka, įtarus pažeidimą – informuoti tarpinės institucijos pažeidimų kontrolierių, kuris imasi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėse numatytų veiksmų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-278, 2008-09-10, Žin., 2008, Nr. 106-4056 (2008-09-16), i. k. 1082050ISAK001K-278
31. Vidaus auditoriai, atlikdami valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimus, tikrina, ar:
31.1. sisteminama informacija, reglamentuojanti ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų BPD įgyvendinti, administravimą, ar ji atnaujinama ir perduodama atsakingiems darbuotojams;
31.3. tinkamai reglamentuotas funkcijų atskyrimas ir paskirstymas tarp institucijų, atsakingų už ES struktūrinių fondų lėšų administravimą, taip pat tarp audituojamojo subjekto atskirų struktūrinių padalinių bei darbuotojų:
31.3.1. ar tarpinių ir įgyvendinančiųjų institucijų funkcijos atitinka ES struktūrinių fondų lėšų administravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei institucijų nuostatus;
31.3.2. ar parengti ir patvirtinti tarpinių ir įgyvendinančiųjų institucijų struktūrinių padalinių nuostatai, ar juose apibrėžtos ES struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijos, ar šios funkcijos nedubliuojamos;
31.3.3. ar darbuotojų, atsakingų už ES struktūrinių fondų lėšų administravimą, pareigybių aprašymuose apibrėžtos jų funkcijos ir atsakomybė, ar darbuotojai susipažinę su pareigybių aprašymais ir jais vadovaujasi;
31.4. tinkamai aprašytos ES struktūrinių fondų lėšų administravimo procedūros (toliau vadinama – procedūrų vadovai):
31.4.1. ar ES struktūrinių fondų lėšų administravimo procedūrų vadovai atitinka ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių ES struktūrinių fondų lėšų administravimą, nuostatas ir pakankamai užtikrina, kad valdymo ir kontrolės sistema veiktų efektyviai;
31.5. sukurta informavimo tarp atskirų institucijų, atsakingų už ES struktūrinių fondų lėšų administravimą, ir atskirų struktūrinių padalinių sistema, užtikrinanti reikiamos informacijos perdavimą laiku;
31.6. parengtos ir patvirtintos informacijos perdavimo atitinkamoms institucijoms procedūros, ar paskirtas už informacijos perdavimą atsakingas asmuo, ar laikomasi šių nustatytų procedūrų;
31.7. esančios valdymo ir kontrolės sistemos:
31.7.1. užtikrina patikimą finansų valdymą ir tinkamą BPD priemonių įgyvendinimą (pavyzdžiui, ar nustatyta ES struktūrinių fondų lėšų administravimo tvarka, ar paskirti ES struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijas atliekantys darbuotojai);
31.7.2. sudaro sąlygas nustatyti avansinių, tarpinių ir galutinių mokėjimų pagrįstumą (pavyzdžiui, ar yra avansinius, tarpinius ir galutinius mokėjimus pateisinantys ir įrodantys dokumentai);
31.7.3. užtikrina informacijos/dokumentų atsekamumą (pavyzdžiui, ar parengta informacijos/dokumentų perdavimo/gavimo tvarka, ar paskirti už informavimą atsakingi darbuotojai);
32. Valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimui atlikti gali būti naudojamas pavyzdinis klausimynas (arba jo dalis), pateiktas Rekomendacijose ES paramos lėšų vidaus auditui.
33. Jeigu valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimų metu:
33.1. nustatoma sisteminių klaidų, neatitikčių, pažeidimų, kurie kelia grėsmę kitoms to paties projekto vykdytojo atliekamoms arba tos pačios tarpinės institucijos ar įgyvendinančiosios institucijos administruojamoms veiklos sritims, ir (arba) didelis klaidų, neatitikčių, pažeidimų dažnis, tai patikrinimo apimtį rekomenduojama išplėsti tiek, kad būtų gauti patikimi įrodymai išvadai dėl valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumo pagrįsti;
33.2. nustatomas esminis valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas, tai patikrinimo apimtį rekomenduojama išplėsti tiek, kad būtų galima pagrįsti išvadą, kad valdymo ir kontrolės sistema neefektyvi, vidaus kontrolės sistema nepatenkinama;
33.3. gaunama informacijos apie nustatytus esminius valdymo ir kontrolės sistemos trūkumus, galinčius daryti poveikį deklaruotų išlaidų tinkamumui finansuoti, ji sisteminama, analizuojama ir perduodama Informacijos apie Europos Sąjungos ir užsienio institucijų ar fondų lėšomis finansuojamų projektų ar programų vidaus auditą ir vidaus audito tarnybos veiklą teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-099 (Žin., 2005, Nr. 48-1606), nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-278, 2008-09-10, Žin., 2008, Nr. 106-4056 (2008-09-16), i. k. 1082050ISAK001K-278
34. Vidaus auditorius patikrina valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumą remdamasis atskirų veiklos operacijų patikrinimais (pavyzdžiui, tikrindamas projektų atrankos procesus, pasirinktą vieną ar kelias išlaidų deklaracijas) ir nustato, ar yra pakankama audito seka, tik įsitikinęs, ar:
34.1. projekto vykdytojo parengta ir įgyvendinančiajai institucijai pateikta projekto paraiška, įgyvendinant projektą laikomasi viešųjų pirkimų procedūrų, taikomos viešinimo ir informavimo priemonės, tvarkoma paramos lėšų apskaita, rengiami ir teikiami mokėjimo prašymai, išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai, projekto įgyvendinimo ataskaitos, užtikrinamas BPD priemonių įgyvendinimo dokumentų saugojimas ir prieinamumas;
34.2. įgyvendinančiosios institucijos registruojamos ir vertinamos paraiškos, rengiamos ir teikiamos atitinkamai tarpinei institucijai projektų paraiškų vertinimo ataskaitos, sudaromos paramos sutartys, rengiamos ir teikiamos paraiškos tarpinei institucijai pervesti lėšas projekto vykdytojui, nustatomas ir vertinamas išlaidų tinkamumas finansuoti, prižiūrima, kaip projektų, dėl kurių yra sudarytos paramos sutartys, įgyvendinimo laikotarpiu laikomasi viešųjų pirkimų procedūrų, kitų nustatytų reikalavimų, tikrinami ir tvirtinami mokėjimo prašymai, tikrinami išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai, tvarkomos projekto bylos, atliekamos patikros vietose, imamasi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti, rengiamos patikrų vietose ataskaitos, atliekamos kitos su informacijos teikimu, saugojimu ir traukimu į ES struktūrinių fondų ir ES sanglaudos fondo kompiuterinę informacinę valdymo ir priežiūros sistemą (toliau – SFMIS) susijusios funkcijos;
34.3. tarpinės institucijos priimami sprendimai dėl paramos skyrimo tinkamiems finansuoti projektams, tikrinamos ir tvirtinamos paraiškos tarpinei institucijai pervesti lėšas projekto vykdytojui ir remiantis jomis rengiamos mokėjimo paraiškos, sudaromos sutartys su pareiškėjais, kurių projektams įgyvendinti skiriama parama, nustatomos paramos administravimo funkcijų atlikimo taisyklės ir procedūros, rengiamos ir tvirtinamos išlaidų deklaracijos, atliekamos kitos su informacijos teikimu, saugojimu ir traukimu į SFMIS susijusios funkcijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-278, 2008-09-10, Žin., 2008, Nr. 106-4056 (2008-09-16), i. k. 1082050ISAK001K-278
II. DEKLARUOTŲ TINKAMŲ FINANSUOTI IŠLAIDŲ PATIKRINIMŲ ATLIKIMAS
35. Deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimų tikslas – nustatyti, ar projekto išlaidos patirtos nepažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių ES struktūrinių fondų paramos teikimą ir administravimą, nuostatų ir yra tinkamos finansuoti bei pagrįstos.
36. Atlikdamas deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimus, iš audituojamų subjektų vidaus auditorius turėtų paprašyti pasirinktų projektų paraiškų, sprendimų dėl projektų patvirtinimo, mokėjimo prašymų ir kitų dokumentų bei juos patikrinti ir palyginti deklaruotus mokėjimo paraiškoje duomenis su atliktomis ūkinėmis operacijomis.
37. Visos atrinktos tikrinti deklaruotos tinkamos finansuoti išlaidos tikrinamos įsitikinant, ar:
37.1. projekto vykdytojo apskaitoje ir SFMIS (SFMIS nesant – mokėjimų prašymų registracijos žurnale) nurodomos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su projekto įgyvendinimu, taip pat ar įrašai apskaitos sistemose atitinka įrašus apskaitos dokumentuose;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-278, 2008-09-10, Žin., 2008, Nr. 106-4056 (2008-09-16), i. k. 1082050ISAK001K-278
37.2. mokėjimo prašymuose nurodyti darbai yra atlikti, prekės pateiktos, paslaugos suteiktos ir ar atitinka sąmatos dokumentus bei projekto finansavimo sąlygas;
37.3. darbų, paslaugų ir prekių pirkimai atliekami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis;
37.4. Europos Bendrijų finansinės paramos apimtys neviršija ribų, nustatytų Europos Tarybos reglamento Nr. 1260/1999 29 straipsnyje ir kituose dokumentuose;
37.6. bendrojo finansavimo lėšų dalis atitiko paramos sutarties sąlygas, ar pakako projekto vykdytojo privačių lėšų (kai projektai įgyvendinami pagal Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę);
38. Jeigu pasirinktos projekto deklaruotos tinkamos finansuoti išlaidos tikrinamos pirmą kartą, vidaus auditorius turėtų papildomai patikrinti, ar:
38.1. projekto vykdytojas, įgyvendinančioji institucija ir tarpinė institucija projektų dokumentus saugo teisės aktų nustatyta tvarka;
39. Jeigu deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimų metu buvo nustatyta klaidų, neatitikčių, pažeidimų, tai vidaus auditorius analizuoja ir vertina juos taip:
39.1. nustato klaidų, neatitikčių, pažeidimų dažnį, įvertindamas projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį, kurį esant atsitiktinių klaidų, neatitikčių, pažeidimų rekomenduojama vertinti kaip mažą klaidų, neatitikčių, pažeidimų dažnį, o esant valdymo ir kontrolės sistemų neefektyvumui, aptikus sisteminių klaidų, neatitikčių, pažeidimų – kaip didelį klaidų, neatitikčių, pažeidimų dažnį;
39.2. nusprendžia, ar, įvertinus projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį, galima nustatyti bendrą klaidų, neatitikčių, pažeidimų pobūdį, kas padėtų jam apsispręsti, ar tikrinti visas projekto deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas, turinčias tokio pobūdžio klaidų, neatitikčių, pažeidimų;
39.3. nustato klaidos reikšmingumo lygį (rekomenduojamas nuo 0,5 iki 2 proc. projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų), kuriuo remiantis prireikus plečiama projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis ir formuluojama išvada apie patikrintas projekto deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas;
39.4. nusprendžia, kada reikia plėsti projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtį:
39.4.1. kai rastos projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties klaidos neviršija klaidų reikšmingumo lygio, vidaus auditorius sprendžia, ar jas laikyti sisteminėmis klaidomis, ar plėsti projekto išlaidų patikrinimo apimtį, ar naudoti alternatyvias tikrinimo procedūras, siekiant gauti papildomų įrodymų;
39.4.2. kai rastos projekto deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimties klaidos, neatitiktys, pažeidimai viršija klaidos, neatitikties, pažeidimo reikšmingumo lygį, vidaus auditorius šias klaidas, neatitiktis, pažeidimus laiko finansiškai reikšmingais, turinčiais įtakos neigiamai išvadai dėl valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo, ir plečia šių išlaidų patikrinimo apimtį tiek, kad kaip galima tiksliau būtų įvertintas klaidos dydis ir gauti patikimi, pagrįsti įrodymai išvadai apie projekto deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas suformuluoti. Rekomenduojama didesnė deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis tų projektų, kurių patvirtintos didesnės deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų sumos, ir mažesnė deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis, kai valdymo ir kontrolės sistemos veikia efektyviai ir neaptikta sisteminių klaidų, neatitikčių, pažeidimų;
39.5. įvertinęs, ar nustatyta klaida, neatitiktis, pažeidimas yra sisteminiai ar atsitiktiniai, klaidų, neatitikčių, pažeidimų dažnį, dydį finansine išraiška, nustato koreguojančių ar prevencinių veiksmų būtinumą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-278, 2008-09-10, Žin., 2008, Nr. 106-4056 (2008-09-16), i. k. 1082050ISAK001K-278
40. Vidaus auditorius privalo atlikti patikrinimą projekto įgyvendinimo vietoje, kad surinktų pakankamai patikimos, tinkamos ir naudingos informacijos ir įsitikintų, ar atlikti darbai, nupirktos prekės, suteiktos paslaugos. Vidaus auditorius, atlikęs patikrinimą projekto įgyvendinimo vietoje, surašo laisvos formos pažymą, kurioje nurodo patikrintus dokumentus, atliktus darbus, įsigytas prekes ar suteiktas paslaugas bei patikrinime dalyvavusius asmenis ir pateikia išvadą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-096, 2008-03-06, Žin., 2008, Nr. 31-1101 (2008-03-15), i. k. 1082050ISAK001K-096
IV. VEIKLOS ATRANKINIO PATIKRINIMO ATASKAITA, JOS PARENGIMAS IR PATEIKIMAS
41. Atlikęs veiklos atrankinį patikrinimą, vidaus auditorius rengia jo ataskaitą, kurios projektas turi būti aptartas su audituojamaisiais subjektais. Veiklos atrankinio patikrinimo ataskaitos (toliau vadinama – ataskaita) pavyzdys pateikiamas metodikos 2 priede.
42. Veiklos atrankinio patikrinimo ataskaitoje turi būti:
42.1. įžanginėje dalyje nurodomi veiklos atrankinio patikrinimo:
42.1.1. atlikimo motyvai (nurodoma, kodėl buvo atlikti veiklos atrankiniai patikrinimai, pavyzdžiui, gali būti nurodoma, ar tai plane numatytas ar neplanuotas patikrinimas, jeigu neplanuotas – nurodyti priežastį);
42.1.2. tikslai (nurodoma, ko siekiama atliekamu veiklos atrankiniu patikrinimu, pavyzdžiui, įvertinti valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumą, nustatyti, kaip apibrėžta atsakomybė, kokios kontrolės priemonės taikomos įvairiais lygiais, įvertinti ir patikrinti projekto atrankos, administravimo ir išlaidų apmokėjimo procesų vidaus kontrolės efektyvumą, patikrinti duomenų mokėjimo dokumentuose teisingumą atliekant atliktų darbų, įsigytų prekių, suteiktų paslaugų dokumentinę patikrą ir patikrinimą vietoje);
42.1.3. apimtis (aprašomos tikrinamos veiklos rūšys ir pateikiama kita papildoma informacija, siekiant nustatyti veiklos atrankinio patikrinimo ribas; jeigu atliekami valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimai, nurodoma trumpa informacija apie audituojamuosius subjektus (trumpai aprašomos tikrinamos institucijos), darbų apimtys, tikrinti procesai, analizuotos procedūros, vidaus taisyklės; jeigu atliekami deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimai, nurodomi ES struktūriniai fondai, prioritetai, priemonės, kurių išlaidos buvo patikrintos, taip pat pasirinkti tikrinti projektai, jų identifikacijos numeriai, projektų pavadinimai, projektų įgyvendinimo laikotarpiai, projektų vykdytojai ir kita informacija, aprašomos atliktų darbų, suteiktų paslaugų, pateiktų prekių apimtys, tikrintas laikotarpis, tikrinti dokumentai, operacijos, išlaidos. Labai svarbu, kad šioje ataskaitos dalyje būtų užtikrintas tikrintų duomenų atsekamumas);
42.1.4. pagrindas (aprašomas naudotas audituojamojo subjekto/subjektų atrankos metodas; jeigu atliekami deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimai, nurodomas rizikos įvertinimas (pagal rizikos analizės modelį) bei pateikiamas bendras rizikos įvertinimas pagal skalę „maža, vidutinė, didelė“);
42.2. dėstomojoje dalyje nurodomi:
42.2.1. pastebėjimai (nustatyti faktai, detalios pastabos). Šioje ataskaitos dalyje išdėstomi veiklos atrankinio patikrinimo metu nustatyti svarbūs faktai, kurie turi aiškiai pagrįsti vidaus auditoriaus išvadas ir rekomendacijas (būtina nurodyti visus nustatytus pažeidimus, neatitikimus, nukrypimus nuo patvirtintos audito sekos, patvirtintų procedūrų, teisės aktų, aiškinamos priežastys, dėl kurių atsirado klaidos, pažeidimai, nurodoma jų įtaka valdymo ir kontrolės sistemoms, deklaruotoms tinkamoms finansuoti išlaidoms);
42.2.2. išvados:
42.2.2.1. išvados po kiekvieno pastebėjimo (rekomenduojama po kiekvieno pastebėjimo (jeigu įmanoma) pateikti nustatytais faktais pagrįstą išvadą, kuri padėtų įvertinti nustatytų faktų poveikį tikrinamoms veiklos rūšims. Išvadoje svarbu nurodyti, kiek deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinta pagal jų deklaravimo metus ir BPD priemones, ar yra netinkamo ES struktūrinių fondų ar bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo rizika, ar nustatyta sisteminių klaidų, neatitikčių, pažeidimų, taip pat trumpai nurodyti, ar faktiškai atliktų patikrinimų apimtis ir rezultatai leido pasiekti veiklos atrankinio patikrinimo tikslus);
42.2.2.2. apibendrinta vidaus auditoriaus išvada:
42.2.2.2.1. dėl deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo rezultatų (nurodoma, kiek deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinta pagal jų deklaravimo metus ir BPD priemones; ar deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimo apimtis ir gauti rezultatai leido pasiekti patikrinimo tikslą; ar pakankama audito seka; ar klaidos, neatitikties, pažeidimo reikšmingumo lygis neviršija vidaus auditoriaus pasirinkto dydžio; ar klaidų lygis neviršija 2 proc.; ar nustatyta sisteminė, finansiškai reikšminga klaida, neatitiktis, pažeidimas, valdymo ir kontrolės sistemos esminis trūkumas);
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-278, 2008-09-10, Žin., 2008, Nr. 106-4056 (2008-09-16), i. k. 1082050ISAK001K-278
42.2.3. vidaus kontrolės sistemos įvertinimas (visais atvejais ataskaitoje vidaus auditorius turi įvertinti vidaus kontrolę). Galimi tokie vidaus kontrolės sistemos vertinimai:
42.2.3.2. gera – projekto valdyme ar jo įgyvendinime nustatyti neesminiai pažeidimai, kurie neturi esminės įtakos projekto valdymui ar jo įgyvendinimui;
42.2.3.3. patenkinama – projekto valdyme ar jo įgyvendinime nustatyta pažeidimų, klaidų, kurie gali turėti neigiamą įtaką projekto įgyvendinimui;
42.3. rekomendacijos (siūlymai nustatytiems pažeidimams, klaidoms ir netikslumams pašalinti). Vidaus auditorius rekomenduoja, kaip pagerinti valdymo ir kontrolės sistemas, nurodydamas, kaip ištaisyti nustatytus pažeidimus, klaidas ir netikslumus ir pagerinti veiklą. Vidaus auditorius, atsižvelgdamas į savo patirtį ir tikrinamo projekto specifiką, savarankiškai pasirenka reikšmingumo kriterijus, kurie gali būti: finansiniai nuostoliai, teisinė rizika, informacinių sistemų problemos, projektą administruojančių institucijų nustatytų reikalavimų nesilaikymas, vėlavimas įgyvendinti projektą ir kita. Rekomendacijos turi būti aiškios, konkrečios, išdėstytos pagal jų reikšmingumą:
42.3.1. didelio reikšmingumo, jeigu:
42.3.1.1. yra svarbių vidaus auditoriaus pastebėjimų ir nustatytų faktų, susijusių su projektą administruojančio audituojamojo subjekto vidaus kontrolės sistemos funkcionavimu ir turinčių neigiamos įtakos projekto tinkamam įgyvendinimui laiku, deklaruotų Europos Komisijai išlaidų tinkamumui finansuoti, taip pat turinčių įtakos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų atsiradimui;
42.3.1.2. veiklos atrankinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, klaidos, netikslumai yra sisteminio pobūdžio ir jie iš esmės daro neigiamą įtaką projekto vykdymui arba yra didelė finansinių nuostolių tikimybė;
42.3.1.3. vykdant projektą ne visos atliktos ūkinės operacijos ir (ar) ūkiniai įvykiai yra pagrįsti dokumentais ir (ar) parodomi vykdomo projekto apskaitoje ir (ar) SFMIS;
42.3.2. vidutinio reikšmingumo, jeigu:
42.3.2.1. yra vidaus auditoriaus pastebėjimų ir nustatytų faktų, susijusių su projektą administruojančio audituojamojo subjekto vidaus kontrolės sistemos funkcionavimu ir galinčių turėti neigiamos įtakos projekto tinkamam įgyvendinimui laiku, deklaruotų Europos Komisijai išlaidų tinkamumui finansuoti, taip pat turinčių įtakos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų tinkamam įgyvendinimui;
42.3.2.2. veiklos atrankinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, klaidos, netikslumai nėra sisteminio pobūdžio, tačiau daro neigiamą įtaką projekto vykdymui;
42.3.2.3. vykdant projektą nevisi įrašai vykdomo projekto apskaitoje ir (ar) SFMIS atitinka įrašus apskaitos dokumentuose;
42.3.3. mažo reikšmingumo, jeigu:
42.3.3.1. yra vidaus auditoriaus pastebėjimų ir nustatytų faktų, susijusių su projektą administruojančio audituojamojo subjekto vidaus kontrolės sistemos funkcionavimu, neturinčių ir negalinčių turėti esminės įtakos projekto tinkamam įgyvendinimui laiku, deklaruotų Europos Komisijai išlaidų tinkamumui finansuoti ir ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų tinkamam įgyvendinimui;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-096, 2008-03-06, Žin., 2008, Nr. 31-1101 (2008-03-15), i. k. 1082050ISAK001K-096
43. Vidaus auditoriai su veiklos atrankinio patikrinimo ataskaita parengia veiklos atrankinio patikrinimo ataskaitos santrauką (4 priedas). Veiklos atrankinio patikrinimo ataskaitos santrauka pateikiama SFMIS. Prireikus veiklos atrankinio patikrinimo ataskaitos santrauka teikiama teisės aktų nustatytoms institucijoms arba asmenims.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-096, 2008-03-06, Žin., 2008, Nr. 31-1101 (2008-03-15), i. k. 1082050ISAK001K-096
44. Kitos veiklos atrankinio patikrinimo ataskaitos parengimo ir pateikimo procedūros atliekamos laikantis Pavyzdinės vidaus audito metodikos nuostatų.
45. VAT veiklos atrankinių patikrinimų ataskaitas ir kitą informaciją teikia Finansų ministerijai vadovaudamosi Informacijos apie Europos Sąjungos ir užsienio institucijų ar fondų lėšomis finansuojamų projektų ar programų vidaus auditą ir vidaus audito tarnybos veiklą teikimo taisyklėmis.
______________
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų,
skirtų Lietuvos 2004-2006 m. Bendrojo
programavimo dokumento priemonėms
įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų
pavyzdinės metodikos
1 priedas
PROJEKTO RIZIKOS ANALIZĖS MODELIO PAVYZDYS
| Eil. Nr. |
Projekto rizikingumo vertinimas (balai) Rizikos veiksniai |
Žemas |
Vidutinis |
Aukštas |
Rizikos veiksnio koregavimo koeficientas |
Iš viso |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||||
| 1 |
Projekto įvertinimas pagal įgyvendinančiosios institucijos parengtos vertinimo ataskaitos duomenis |
1 |
|
|
|
|
|
1 |
1 |
| 2 |
Projekto vykdytojo tipas (viešasis ar privatus, naujai įsteigtas ar ilgai veikiantis, ar turi vidaus audito tarnybą, ar privalomas auditas) |
|
2 |
|
|
|
|
2 |
4 |
| 3 |
Ankstesnių auditų bei patikrinimų rezultatai |
|
2 |
|
|
|
|
4 |
8 |
| 4 |
Projekto sudėtingumas (tipinis ar inovacinis) |
|
|
|
4 |
|
|
1 |
4 |
| 5 |
Projekto įgyvendinimo eiga (ataskaitų pateikimas, patikrinimų vietose duomenys) |
|
|
|
|
|
6 |
4 |
24 |
| 6 |
Bendras įvertinimas (maksimalus – 72) (veiksnio koregavimo koeficientai dauginami iš veiksnių maksimalios rizikos įvertinimo reikšmės) |
|
|
|
|
|
|
|
41 |
| 7 |
Rizikingumo procentas (%) |
|
|
|
|
|
|
|
57 |
| 8 |
Projekto vertė (mln. Eur) |
|
|
|
|
|
|
|
10 |
| 9 |
Projekto rizikinga vertė (PRV) (mln. Eur) |
|
|
|
|
|
|
|
5.7 |
______________
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų,
skirtų Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo
programavimo dokumento priemonėms
įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų
pavyzdinės metodikos
2 priedas
(Veiklos atrankinio patikrinimo ataskaitos formos pavyzdys)
____________________________________________________________________________
(institucijos, atsakingos už veiklos atrankinius patikrinimus, vidaus audito tarnybos pavadinimas)
___________________________________________
(veiklos atrankinio patikrinimo pavadinimas)
ATASKAITA
________________ Nr. _________
(data)
________________________________
(sudarymo vieta)
1. Ataskaitos objektas:
| 1.1. |
Veiklos atrankinio patikrinimo rūšis |
(valdymo ir kontrolės sistemos ir/arba deklaruotų. tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimas) |
| 1.2. |
Veiklos atrankinio patikrinimo pagrindas |
(plane numatytas ar neplanuotas patikrinimas) |
| 1.3. |
Tikrintas subjektas/ subjektai |
(tikrintos institucijos, institucijų padaliniai) |
| 1.4. |
Tikrintas projektas/ projektai |
(kai atliekami deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimai) |
| 1.5. |
Asmenys ryšiams |
(nurodomos tikrintų institucijų vadovų koordinatės) |
| 1.6. |
Veiklos atrankinio patikrinimo trukmė pradžia pabaiga |
|
| 1.7. |
Veiklos atrankinį patikrinimą atlikę vidaus auditoriai |
|
2. Ataskaitos įžanginė dalis:
2.1. Veiklos atrankinio patikrinimo atlikimo motyvai
2.2. Veiklos atrankinio patikrinimo tikslai
2.3. Veiklos atrankinio patikrinimo apimtis (atliekant deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimus, rekomenduojama pildyti lentelę):
| Lėšų šaltiniai ar išlaidos |
ES finansuojama dalis (Lt) |
Bendrojo finansavimo dalis (Lt) |
Pareiškėjo viešosios lėšos (valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos); Specialiosios žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės programos BPD patvirtintos privačios lėšos (Lt) |
Iš viso deklaruota Europos Komisijai lėšų (Lt) (2+3+4) |
Privačios paramos gavėjo ir partnerių lėšos (Lt) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Projektinės |
|
|
|
|
|
| Apmokėtos |
|
|
|
|
|
| Neapmokėtos |
|
|
|
|
|
| Tikrintos |
|
|
|
|
|
| Išlaidų atrankinio patikrinimo metu pripažintos netinkamomis finansuoti |
|
|
|
|
|
| Deklaruotos Europos Komisijai pagal tikrintą mokėjimo prašymą |
|
|
|
|
|
| Deklaruotos Europos Komisijai, iš viso |
|
|
|
|
|
2.4. Veiklos atrankinio patikrinimo atrankos pagrindas
2.5. Veiklos atrankinio patikrinimo metodai
3. Ataskaitos dėstomoji dalis
3.1. Pastebėjimai
3.2. Išvados
3.3. Vidaus kontrolės sistemos įvertinimas
4. Rekomendacijos
Vidaus auditorius (parašas) (vardas ir pavardė)
VAT vadovas
____________________________
(parašas)
____________________________
(vardas ir pavardė)
____________________________
(data)
Susipažinau
_____________________________________
(audituojamojo subjekto vadovo pareigų pavadinimas)
_____________________________________
(parašas)
_____________________________________
(vardas ir pavardė)
_____________________________________
(data)
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-278, 2008-09-10, Žin., 2008, Nr. 106-4056 (2008-09-16), i. k. 1082050ISAK001K-278
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų pavyzdinės metodikos
3 priedas
(Metinio veiklos atrankinių patikrinimų plano formos pavyzdys)
___________________________________________________________________
(Vidaus audito tarnybos pavadinimas)
200... METŲ VEIKLOS ATRANKINIŲ PATIKRINIMŲ PLANAS
________________ Nr. ________________________
(Data)
____________________________________________
(Sudarymo vieta)
| Įrašo eil. Nr. |
Fondo pavadinimas |
Projekto |
Audituojamojo subjekto pavadinimas ir adresas |
Veiklos atrankinio patikrinimo tipas (valdymo ir kontrolės sistemos ir/ar deklaruotų Europos Komisijai tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimas) |
Planuojamų faktiškai patikrinti deklaruotų Europos Komisijai tinkamų finansuoti išlaidų suma, Lt |
Nustatyta projekto rizikos grupė |
Veiklos atrankinio patikrinimo laikotarpis |
Veiklos atrankinio patikrinimo trukmė vidaus auditoriaus darbo dienomis |
Ankstesnio veiklos atrankinio patikrinimo ataskaitos data |
Atlikusiojo veiklos atrankinį patikrinimą vardas ir pavardė |
Pastabos (audituojamųjų subjektų atrankos pagrindas; atrankos metodika, naudota atrenkant tikrintinus projektus/ išlaidas) |
||
| Nr. |
pavadinimas |
pradžia (metai/ mėn./d.) |
pabaiga (metai/ mėn./d.) |
||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
___________________________________________ ___________________ __________________________
Vidaus audito tarnybos vadovas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
_________________
Papildyta priedu:
Nr. 1K-096, 2008-03-06, Žin., 2008, Nr. 31-1101 (2008-03-15), i. k. 1082050ISAK001K-096
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004—2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų pavyzdinės metodikos
4 priedas
(Veiklos atrankinio patikrinimo ataskaitos santraukos formos pavyzdys)
___________________________________________________________________________
(Vidaus audito tarnybos pavadinimas)
VEIKLOS ATRANKINIO PATIKRINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA
___________________ Nr. ____________________
(Data)
___________________________________________
(Sudarymo vieta)
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektas (numeris ir pavadinimas).
Audituojamojo subjekto pavadinimas ir funkcijos (tarpinė institucija, įgyvendinančioji institucija, projekto vykdytojas).
2. VEIKLOS ATRANKINIO PATIKRINIMO APIMTIS IR TIKSLAI
Veiklos atrankinio patikrinimo apimtis (įrašoma tokia, kokia nurodyta veiklos atrankinio patikrinimo ataskaitoje).
3. SVARBIAUSI PASTEBĖJIMAI IR REKOMENDACIJOS
| Svarbiausi pastebėjimai |
Rekomendacijos |
| 3.1. |
|
| 3.2. |
|
| 3.3. |
|
| irt. t. |
|
4. APIBENDRINTA VIDAUS AUDITORIAUS IŠVADA
Pateikiama: vidaus kontrolės sistemos įvertinimas; bendra išvada dėl valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo ir (arba) deklaruotų Europos Komisijai tinkamų finansuoti išlaidų tinkamumo finansuoti.
(Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
_________________
Papildyta priedu:
Nr. 1K-096, 2008-03-06, Žin., 2008, Nr. 31-1101 (2008-03-15), i. k. 1082050ISAK001K-096
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-277, 2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3489 (2006-08-12), i. k. 1062050ISAK001K-277
Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 1K-226 "Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų pavyzdinės metodikos patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-096, 2008-03-06, Žin., 2008, Nr. 31-1101 (2008-03-15), i. k. 1082050ISAK001K-096
Dėl finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 1K-226 "Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų pavyzdinės metodikos patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-278, 2008-09-10, Žin., 2008, Nr. 106-4056 (2008-09-16), i. k. 1082050ISAK001K-278
Dėl finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 1K-226 "Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, veiklos atrankinių patikrinimų pavyzdinės metodikos patvirtinimo" pakeitimo