Radaguota:1995 07 14
g
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr. 1-1012
Žin., 1995, Nr.59-1476
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO
PAPILDYMO IR PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-730
Vilnius
I. BENDROJI DALIS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos
Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:
1) Respublikos Prezidento valstybinė pensija;
2) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinės pensijos;
3) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
4) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
5) mokslininkų valstybinės pensijos.
Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki
papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo.
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės
pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos
skiriamos pagal šį įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir
karių bei mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos pagal
specialius įstatymus.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr. 1-1012
Žin., 1995, Nr.59-1476
2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis
Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto.
3 straipsnis. Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį
Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas,
jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių
ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su
viena iš valstybinių pensijų.
Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos, nepaisant
to, ar mokamos valstybinės pensijos, jei įstatymai nenustato
kitko.
Šio įstatymo 1 straipsnio 3-5 punktuose nustatytų
valstybinių pensijų dydis kartu su valstybine socialinio draudimo
pensija vienam asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio
prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių
bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio
darbo užmokesčio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę
pensiją mokanti institucija.
specialius įstatymus.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr. 1-1012
Žin., 1995, Nr.59-1476
II. LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO
LAIPSNIŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS
4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo
arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją
Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę pensiją (toliau - pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai,
ypač nusipelnę Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą,
ūkį, kultūrą, mokslą, meną, sportą, taip pat motinos,
pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir
daugiau vaikų ir sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės
pensijos amžių), arba pripažinti I ar II grupių invalidais.
Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama
kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus
tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama.
Teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją
šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji
valstybės pareigūnai.
specialius įstatymus.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr. 1-1012
Žin., 1995, Nr.59-1476
5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų skyrimas ir panaikinimas
Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų skyrimo komisijos teikimą.
Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
skyrimo komisija.
Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta
daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio ir daugiau kaip 30 antrojo
laipsnio valstybinių pensijų.
Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už
tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio
valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio
įsigaliojimo dienos.
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo
laipsnių valstybinių pensijų skyrimo
komisija
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų skyrimo komisija veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos.
Į komisiją įeina Socialinės apsaugos ir darbo ministras,
kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo
narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo
institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo
institucijoms, be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros
ministras ir vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
sekretorių. Komisija sudaroma Vyriausybės sprendimu.
Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios
valdžios ir valdymo institucijų pateiktus prašymus skirti pirmojo
ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Komisija veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.
Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę
pensiją miestų ir rajonų savivaldybių arba apskričių
administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms
bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio
specialius įstatymus.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr. 1-1012
Žin., 1995, Nr.59-1476
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos
aukščiausiesiems valstybės pareigūnams
Respublikos Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos,
skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija
pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą.
Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku,
Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku,
Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio
valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje
išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie
sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II
grupių invalidais.
Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardintiems asmenims
paskirtoms pensijoms, taip pat našlių ir našlaičių pensijoms,
paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo
5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko
teisė gauti Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją prilyginama
Seimo Pirmininko teisei.
Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos
valstybinės pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi
būti panaikinamos, jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka
arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo
padarymą.
8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų dydis
Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių
socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio.
Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių
socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos,
nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.
9 straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės
pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus
Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui
mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties
mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du
mėnesius.
Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui
mirus, skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems
asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios
pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines
socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata
taip pat taikoma mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7
straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnio
valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos amžių ar tapęs
invalidu.
10 straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų bei personalinių
pensijų mokėjimo
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos
ir mokamos nuo 1995 metų sausio 1 dienos, vadovaujantis šiuo
įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais
Vyriausybės.
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš
naujo apsvarstyti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas
Lietuvos Respublikos personalines bei respublikinės ir vietinės
reikšmės personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos).
Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1
dienos ir yra šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms
netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies
apribojimai.
Personalinių pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu
nepripažįstama teisė gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę
pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo tvarka:
1) jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti
didesnę pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją, didesnę
valstybinę socialinio draudimo pensiją ar kartu abi šias
pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba
jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo
pasirinkimu mokama personalinė pensija arba kita pensija;
2) jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti
mažesnę pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę ar valstybinę
socialinio draudimo pensiją arba iš viso neturi teisės šių
pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri
indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio
draudimo bazinė pensija.
Jei asmeniui mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu
turi teisę gauti mažesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją,
šios valstybinės socialinio draudimo pensijos suma pervedama
valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo fondo.
Personalinės pensijos, paskirtos iki šio įstatymo
įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
skyrimo ir mokėjimo nuostatais.
III. NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS
11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti
nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti
nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, negaunantys
panašaus pobūdžio nuolatinės kompensacinės išmokos iš kitos
valstybės:
1) kurie tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;
2) politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos
Respublikos teisėsaugos institucijų dokumentus (reabilitacijos
pažymas), patvirtinačius politinių kalinių ir tremtinių teisių
3) rezistentai ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai
dalyviai, kurie nustatyta tvarka yra pripažinti rezistencijos ir
pasipriešinimo dalyviais;
4) kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti
priverstiniams darbams arba buvo getuose ir koncentracijos
stovyklose;
5) Antrojo pasaulinio karo dalyviai, išskyrus asmenis,
tarnavusius naikintojų būriuose ir batalionuose;
6) kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės
elektrinės avarijos padarinius;
7) kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos
sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme
nustatytomis sąlygomis taip pat turi teisę gauti tėvai,
sutuoktiniai ir vaikai:
1) asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;
2) asmenų, žuvusių rezistencijos ir pasipriešinimo
sovietinei okupacijai veiksmų metu, taip pat nužudytųjų ir
mirusiųjų neteisėto kalinimo ar tremties metu;
3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės
elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
4) asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos
sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu.
specialius įstatymus.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr. 1-1012
Žin., 1995, Nr.59-1476
12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl
1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos
agresijos ir po to buvusių įvykių
asmenims ir jų šeimos nariams
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims,
tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos
agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:
1) pripažintiems I ar II grupių invalidais - 1,5 valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės
invalidams dar mokamas 0,5 valstybinės socialinio draudimo
bazinės pensijos dydžio priedas slaugai, jei šis priedas
nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo;
2) pripažintiems III grupės invalidais - valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų,
žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir
po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba
pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės
pensijos amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims
mokama valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio
nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.
13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais,
valstybinės pensijos
Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose
išvardintiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba
sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama
nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinės socialinio
draudimo bazinės pensijos dydžio, išskyrus šio straipsnio
antrojoje dalyje numatytus atvejus.
Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose
išvardintiems asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo
ir tremties, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei
okupacijai veiksmų metu, būdami išvežti priverstiniams darbams,
būdami getuose ir koncentracijos stovyklose, taip pat dalyvaudami
karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą sovietinėje
armijoje ar dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių
likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė
pensija mokama:
1) I ar II grupių invalidams - 1,5 valstybinės socialinio
draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar
mokamas 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos
dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio
socialinio draudimo fondo;
2) III grupės invalidams - 0,75 valstybinės socialinio
draudimo bazinės pensijos dydžio.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos taip pat
skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies
2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių
invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra
valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.
14 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių
ir našlaičių pensijos
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija
skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių,:
1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat
vyresniems kaip 18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų,
taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų,
aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir
moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki
jiems sukaks 24 metai;
2) našlėms arba našliams, sutuoktinio mirties metu
sukakusiems 5 metais mažesnį už senatvės pensijos amžių arba
pripažintiems invalidais;
3) našlėms arba našliams, auginantiems žuvusiojo asmens
vaikus (įvaikius), taip pat slaugantiems namuose žuvusiojo vaikus
(įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų,
jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija.
Kiekvienam iš šių asmenų mokama valstybinės socialinio
draudimo bazinės pensijos dydžio našlių ar našlaičių pensija.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija
taip pat skiriama:
1) mirus asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio
11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12
straipsnio pirmoji dalis);
2) asmeniui žuvus rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei
okupacijai veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto
kalinimo ar tremties metu;
3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės
avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;
4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos
sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu;
5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-5 ir
7 punktuose nurodytiems asmenims, tapusiems invalidais.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų
sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių
ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir
gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos
dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio
draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam)
asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė
pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad
žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinės socialinio
draudimo bazinės pensijos.
specialius įstatymus.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr. 1-1012
Žin., 1995, Nr.59-1476
15 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų
mokėjimas
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai
skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo
pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo
ir pristatymo išlaidos valstybinio socialinio draudimo fondui
apmokamos iš valstybės biudžeto.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos,
mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų
nustatyta valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos rezistencijos ir
pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų dalyviams bei šio
įstatymo numatytais atvejais - jų tėvams, sutuoktiniams ir
vaikams skiriamos pateikus Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro pažymą, o Antrojo pasaulinio karo
dalyviams ir invalidams bei asmenims, tapusiems invalidais
būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu, taip pat
žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos metu atitinkamiems šeimos
nariams - pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,
nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui,
persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija nemokama.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši
pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei
ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.
16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
Šiame įstatyme nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo
įsigaliojimo. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir
našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio
įstatymo įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims
paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei
terminais.
specialius įstatymus.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr. 1-1012
Žin., 1995, Nr.59-1476
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_