Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 74-3424
Neoficialus įstatymo tekstas
Nauja įstatymo redakcija nuo 2008 m. kovo 1 d.:
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytos Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatos taikomos valdymo įmonėms nuo šio įstatymo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 15 d..
Nr. X-1303, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4772 (2007-11-15)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
1. Šis įstatymas nustato kolektyvinio investavimo subjektų veiklą ir šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai.
2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
3. Šis įstatymas taikomas suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms.
4. Įstatymas netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms, kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą.
5. Valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu.
2. Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
3. Finansinės priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektui (toliau – suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas) – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.
4. Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.
5. Finansinių priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
6. Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
7. Grynieji aktyvai – skirtumas tarp investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų.
8. Investicinė bendrovė – investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždaro tipo investicinė bendrovė.
9. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atviro tipo.
10. Investicinės priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, būtini tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklai;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas bei įrenginiai.
11. Investicinis fondas – veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atviro tipo ir uždaro tipo investicinius fondus, jei konkrečiame įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.
12. Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį.
13. Investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kitais būdais, kai kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų.
14. Išvestinės finansinės priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.
15. Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių sudarymo vienintelis tikslas – šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka siūlant investicinius vienetus ar akcijas, kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.
16. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar investicinės bendrovės akcininkas.
17. Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama pagrindinė informacija apie siūlomus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.
18. Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.
22. Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
23. Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius.
24. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai:
1) bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir depozitoriumo išduoti akcijų pakvitavimai;
2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai;
3) kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių.
25. Pinigų rinkos priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti.
26. Pradinis kapitalas – mažiausias nuosavas kapitalas, kurį privalo turėti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.
27. Profesionalusis investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas profesionalusis klientas ir kolektyvinio investavimo subjekto, kurio sudarymo dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų, dalyvis.
28. Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose numatyta tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.
29. Sudarymo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai.
30. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio lėšos siekiant padalyti riziką investuojamos į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriuje numatytą likvidų turtą ir kurio perleidžiamieji vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.
31. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – atviro tipo investicinis fondas ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turtas padalytas į atskirus subfondus.
32. Turto valdymas:
1) investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas;
2) buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;
3) rinkodara;
4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla.
Šiame įstatyme vartojama turto valdymo sąvoka taip pat apima investicinio fondo valdymą patikėjimo teise.
33. Uždaro tipo investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus akcinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku.
34. Uždaro tipo investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai gali būti išperkami tik pasibaigus jo taisyklėse numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu laiku.
35. Užsienio priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri užsienio valstybėje atlieka panašias valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas kaip Vertybinių popierių komisija.
36. Valdymo įmonė – bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas.
37. Valdymo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Vertybinių popierių įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus bei balsų skaičiavimo tvarką.
38. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausanti valstybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1630, 2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
valdymo įmonės ir investicinės bendrovės
LICENCijavimas ir veikla
3 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla
1. Verstis investicinių fondų ar (ir) investicinių bendrovių valdymu turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.
2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla verstis gali tik akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą IKKB. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa AB neprivalomi.
3. Uždaro tipo investicinės bendrovės veikla gali verstis tik akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždaro tipo investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius ,,uždaro tipo investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą UTIB. Uždaro tipo investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa AB neprivalomi.
4 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veikla
1. Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (ar) investicinių bendrovių valdymu bei teikti šias papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:
2) valdyti pensijų fondų finansinių priemonių portfelius, jeigu įmonė atitinka Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo ir Pensijų kaupimo įstatymo reikalavimus;
3) konsultuoti investavimo į finansines priemones klausimais;
4) saugoti ir tvarkyti kitų valdymo įmonių valdomų investicinių fondų investicinius vienetus ar investicinių bendrovių akcijas.
2. Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų paslaugų.
3. Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame įstatyme nenumatyta veikla.
4. Bent vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenumatyta veikla.
5. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo IX skyrius.
6. Valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys Vertybinių popierių komisijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas.
5 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos licencijos išdavimo tvarka
1. Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, pageidaujanti verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, pageidaujanti veikti kaip investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, ar uždaro tipo investicinė bendrovė Vertybinių popierių komisijai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo planas), kurioje (kuriame), be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita Vertybinių popierių komisijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi Vertybinių popierių komisija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.
2. Vertybinių popierių komisija atsisako išduoti licenciją, jeigu:
1) duomenys (dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikiami ne visi ar tikrovės neatitinkantys dokumentai ir duomenys, arba įmonės veiklos planas yra nepakankamai pagrįstas;
2) valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės pradinis kapitalas ar uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už Vertybinių popierių komisijos nustatytą mažiausią dydį arba netenkinami valdymo įmonės kapitalo pakankamumo reikalavimai;
3) bendrovė nepateikė licencijavimo taisyklėse nurodytos informacijos apie bendrovės akcininkus, jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį;
4) yra pagrindas manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus įmonės valdymo;
5) bent vienas bendrovės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;
6) bendrovės valdybos nariai, administracijos vadovas ar jo pavaduotojai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties;
7) bendrovės buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;
8) tarp bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas;
9) yra glaudus ryšys tarp bendrovės ar asmens iš tokios ne valstybės narės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas;
10) bendrovės įstatuose nurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje;
11) akcinės bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždaro tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų;
12) valdymo įmonė, jos vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.
3. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją Vertybinių popierių komisija pareiškėjui turi pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu.
4. Vertybinių popierių komisija privalo kreiptis į užsienio priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:
1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė;
2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;
3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.
5. Vertybinių popierių komisija, vertindama licencijos siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.
6. Apie licencijos išdavimą ar jos galiojimo panaikinimą Vertybinių popierių komisija praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.
7. Steigiamos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
6 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių valdymas ir vadovai
1. Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir administracija.
2. Investicinės bendrovės, kurios turto valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.
3. Visuotinis investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus nepaisydamas to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams priklausančios akcijos.
4. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai yra:
1) administracijos vadovas;
2) administracijos vadovo pavaduotojas;
3) valdybos nariai.
5. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamos patirties, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus įmonės valdymas.
6. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama Vertybinių popierių komisijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai Vertybinių popierių komisija pritaria jų kandidatūroms.
7. Vertybinių popierių komisija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms, jei išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam įmonės valdymui. Detalius vadovų kandidatūroms taikomus reikalavimus ir šių kandidatų derinimo su Vertybinių popierių komisija tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.
8. Vertybinių popierių komisija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
7 straipsnis. Reikalavimai veiklai ir riziką ribojantys reikalavimai
1. Valdymo įmonė ar tokia investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo:
1) sąžiningai veikti kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių ir rinkos patikimumo interesais;
2) veikti rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu;
3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras;
4) siekti gauti iš kliento informaciją apie jo finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis įmonės paslaugomis, taip pat atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalusis investuotojas;
5) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją;
6) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai;
7) užtikrinti, kad jos valdymo procedūros ir buhalterinių įrašų ir apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis steigimo dokumentuose numatytų sąlygų ir teisės aktų;
8) vykdyti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo administracijos vadovo, jo pavaduotojo, valdybos narių ir darbuotojų sudaromus finansinių priemonių sandorius;
9) saugoti atliktų operacijų dokumentus ne mažiau kaip 10 metų nuo operacijų įvykdymo dienos, jei kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino;
10) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta valdymo įmonės ar investicinės bendrovės interesų konflikto su klientais, klientų tarpusavio interesų konflikto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių ir klientų interesų konflikto ar kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių interesų tarpusavio konflikto;
11) užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimantys asmenys turėtų Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir patirtį, būtų nepriekaištingos reputacijos;
12) turėti investicinių sprendimų priėmimo procedūrų aprašą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta investicinius sprendimus priimančio organo struktūra, ir jo laikytis;
13) užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale.
2. Valdymo įmonė, turinti teisę teikti paslaugas, numatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti tik gavusi išankstinį kliento sutikimą.
3. Valdymo įmonės, turinčios teisę teikti paslaugą, numatytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai investuotojams draudžiami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Vertybinių popierių komisija nustato:
1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;
2) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką;
3) periodinių ataskaitų, kitų ataskaitų, prospektų, pranešimų visuomenei ir Vertybinių popierių komisijai turinį ir jų pateikimo tvarką;
4) ataskaitų apie investicinės bendrovės likvidavimą ir investicinio fondo dalijimą turinį ir jų pateikimo tvarką;
5) grynųjų aktyvų dydžio ir valdymo įmonės kapitalo pakankamumo reikalavimus;
6) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių kapitalo reikalavimus;
7) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką;
8) šiame įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų išdavimo tvarką;
9) kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką;
10) investicinių fondų jungimo tvarką;
11) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų platinimo tvarką.
9 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei
1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tai nedelsdama privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai. Pranešime apie pavedimą atlikti dalį valdymo funkcijų turi būti nurodomas šį pavedimą priėmusios įmonės (įgaliotinio) pavadinimas ir jai pavestų funkcijų sąrašas.
2. Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu:
1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ar investicinę bendrovę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams;
2) Vertybinių popierių komisija su atitinkama ne valstybės narės, kurioje licencijuotai valdymo įmonei yra pavedama atlikti dalį funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija;
3) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą;
4) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;
5) įgaliotinis turi Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir gali atlikti nurodytas funkcijas;
6) investicinio fondo ar investicinės bendrovės prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei.
3. Valdymo įmonė ar šio straipsnio 1 dalyje nustatyta investicinė bendrovė neturi teisės kitiems asmenims pavesti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo ir (arba) vykdymo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, ar kitiems asmenims, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar dalyvių interesais.
4. Tai, kad dalį funkcijų pavedama atlikti kitiems asmenims, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nuo atsakomybės.
10 straipsnis. Valdymo įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas
1. Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys šie asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti jau turimą valdymo įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), jei dėl planuojamo įmonės akcijų įsigijimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti Vertybinių popierių komisijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Reikalavimo gauti Vertybinių popierių komisijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu, tačiau sukelia šio straipsnio 22 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo valdymo įmonės akcijų paketo.
2. Įsigyjantis asmuo privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydį, taip pat pateikti tai pagrindžiančius dokumentus bei kitą Vertybinių popierių komisijos nustatytą informaciją ir duomenis.
3. Asmuo, nusprendęs perleisti arba sumažinti jam priklausantį valdymo įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo valdymo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens dukterine įmone, turi Vertybinių popierių komisijai pateikti rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir nurodyti ketinamo perleisti ar sumažinti valdymo įmonės akcijų paketo dydį.
4. Vertybinių popierių komisija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyta dokumentų ir duomenų, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.
5. Vertybinių popierių komisija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau gavusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.
6. Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gautas pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis) atlieka vertinimą.
7. Vertinimo laikotarpiu Vertybinių popierių komisija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią Vertybinių popierių komisija pateikia prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, Vertybinių popierių komisija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.
8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą Vertybinių popierių komisija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama ne valstybėje narėje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.
9. Nagrinėdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, bei papildomai gautus dokumentus ir duomenis, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį valdymo įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:
1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją;
2) asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį, Vertybinių popierių komisija atsižvelgia į šio įstatymo 6 straipsnio nuostatas;
3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač pagal valdymo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšį;
4) ar valdymo įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios dalimi valdymo įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūra sudaro sąlygas vykdyti veiksmingą priežiūrą, Vertybinių popierių komisijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti Vertybinių popierių komisijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;
5) ar yra pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.
10. Vertybinių popierių komisija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.
11. Vertybinių popierių komisija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik pagrįstai remdamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jei įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 4 ar 7 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis.
12. Vertybinių popierių komisija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo, konsultuojasi su Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo.
13. Vertybinių popierių komisija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 12 dalį, kitų priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.
14. Jei Vertybinių popierių komisija per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad Vertybinių popierių komisija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jei Vertybinių popierių komisija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas raštu praneša įsigyjančiam asmeniui.
15. Jei Vertybinių popierių komisija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.
16. Jei baigusi vertinimą Vertybinių popierių komisija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.
17. Vertybinių popierių komisijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 12 ir 13 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Vertybinių popierių komisijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui gali būti skundžiamas teismui. Vertybinių popierių komisija viešai paskelbia sprendimą ir jo motyvus, neatsižvelgdama į tai, ar yra gautas įsigyjančio asmens sutikimas. Vertybinių popierių komisija turi teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.
18. Jei Vertybinių popierių komisija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą toje pačioje valdymo įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pat tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.
19. Jei valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar netekimą, dėl kurio valdymo įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai.
20. Valdymo įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti Vertybinių popierių komisijai pranešimą, kuriame nurodomi valdymo įmonės akcininkai, valdantys įmonės akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai.
21. Jei asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam ir skaidriam valdymo įmonės valdymui, Vertybinių popierių komisija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu Vertybinių popierių komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už valdymo įmonės valdymą.
22. Asmens, įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas be Vertybinių popierių komisijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas Vertybinių popierių komisijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas Vertybinių popierių komisijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba baigiasi šio straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas ir Vertybinių popierių komisija nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
1. Vertybinių popierių komisijos išankstinis leidimas reikalingas:
2) depozitoriumo ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti;
3) investicinį fondą sudarančiam turtui perduoti kitai valdymo įmonei;
4) sutarčiai su depozitoriumu sudaryti ar jai pakeisti;
5) sutrumpintam ar visam prospektui patvirtinti, pakeisti ar papildyti;
6) sudarymo dokumentų santraukai patvirtinti, pakeisti ar papildyti;
7) valdymo įmonės valdomiems investiciniams fondams sujungti.
2. Vertybinių popierių komisija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jei tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus.
3. Jeigu Vertybinių popierių komisija, gavusi atitinkamą prašymą, per 15 dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu.
Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės auditui taikomi Audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai.
1. Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ir įmonės darbuotojams (ir jų sutuoktiniams). Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų asmenų turtą įsigyti.
2. Investicinei bendrovei šio straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai taikomi ir jos administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams (ir jų sutuoktiniams).
3. Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.
4. Investicinio fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo.
5. Investicinė bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jei paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.
6. Šiame straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VII skyriuje.
14 straipsnis. Sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas
1. Investicinės bendrovės turto valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti.
2. Visuotinis akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jei bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlyginimo valdymo įmonei ir depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma.
1. Vertybinių popierių komisija turi teisę taikyti šias poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms:
1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;
3) panaikinti licencijos galiojimą;
4) sustabdyti investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;
5) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
6) paskirti laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai;
7) laikinai sustabdyti valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą.
2. Vertybinių popierių komisija turi teisę skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas nuobaudas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovams, jų pavaduotojams, valdybos nariams ar darbuotojams.
3. Vertybinių popierių komisija turi teisę depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas poveikio priemones.
16 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas
1. Šio įstatymo nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos esant bent vienam iš šių pažeidimų:
1) valdymo įmonė, investicinė bendrovė ar depozitoriumas Vertybinių popierių komisijai pateikė neteisingą informaciją;
2) Vertybinių popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;
3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;
5) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.
2. Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį ir pažeidimo bei poveikio pasekmes įmonei ir finansų sistemos saugumui. Poveikio priemonių taikymo klausimas svarstomas iš anksto pranešus apie tai valdymo įmonei, investicinei bendrovei ar depozitoriumui ir sudarius jiems galimybes pasiaiškinti. Atstovo neatvykimas į klausimo svarstymą ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo.
3. Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui – ne daugiau kaip 2 metai nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.
4. Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės, pranešama tų valstybių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms.
17 straipsnis. Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti
1. Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti investuotojų turto nuvertėjimo ar kitokio netekimo, Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai prižiūrėti. Laikinuoju atstovu gali būti skiriamas Vertybinių popierių komisijos darbuotojas.
2. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai turi gauti laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą kiekvienam su įmonės veikla susijusiam sprendimui. Laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
3. Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti atšaukiamas, kai:
2) įmonei iškeliama bankroto byla;
3) panaikinamas valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždaro tipo investicinės bendrovės licencijos galiojimas.
18 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas
Vertybinių popierių komisija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei išduotos licencijos galiojimą panaikinti, jeigu:
2) licencijos turėtojas pats raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
3) licencijos turėtojas per 12 mėnesių nepradeda ja naudotis ar daugiau kaip 6 mėnesius nevykdo savo veiklos;
4) baigiasi investicinės bendrovės įstatuose nustatytas veiklos laikotarpis ir licencijos turėtojas raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo.
19 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto proceso ypatumai
1. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka.
2. Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.
3. Teismas, gavęs Vertybinių popierių komisijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.
4. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti.
5. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administratorius grąžina valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei.
20 straipsnis. Valdymo įmonės reorganizavimas ir pertvarkymas, investicinės bendrovės likvidavimas
1. Valdymo įmonė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas.
2. Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.
3. Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti parduodamas Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir su akcininkais atsiskaitoma pinigais.
4. Investicinės bendrovės likvidatorius Vertybinių popierių komisijai jos nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą.
Informacija, kurią Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė turi pateikti visuomenei
21 straipsnis. Pareiga parengti prospektus ir periodines ataskaitas
1. Valdymo įmonė (kiekvienam investiciniam fondui) ar investicinė bendrovė privalo paskelbti:
2) sutrumpintą prospektą;
3) kiekvienų finansinių metų ataskaitą;
4) kiekvienų finansinių metų pirmų šešių mėnesių (toliau – pusmečio) ataskaitą.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas netaikomas uždaro tipo investicinį fondą valdančiai valdymo įmonei ar uždaro tipo investicinei bendrovei, pasinaudojusiai šio įstatymo jai suteikta teise nerengti sutrumpinto prospekto.
3. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo uždaro tipo investicinė bendrovė, taip pat privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, valdymo įmonė ar privataus kapitalo uždaro tipo investicinė bendrovė, kurios akcininkais pagal jos įstatus gali būti tik profesionalieji investuotojai, neprivalo viešai skelbti šio straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų.
22 straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų turinys
1. Visame ir sutrumpintame prospektuose turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojas galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Visame prospekte turi būti aiškiai ir lengvai suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis.
2. Sutrumpinto prospekto struktūra ir dėstymo forma turi būti lengvai suprantama vidutiniam investuotojui. Sutrumpintas kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės valdomo investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prospektas, išverstas į lietuvių kalbą, Lietuvos Respublikoje gali būti naudojamas kaip reklamos priemonė, nereikalaujant jokių papildomų duomenų.
3. Metų ataskaitoje turi būti pateiktos finansinės ataskaitos ir kita Vertybinių popierių komisijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje.
4. Sudarymo dokumentai pateikiami kaip viso prospekto priedai. Sudarymo dokumentų pridėti nebūtina, jei kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams pranešama, kad, jų pageidavimu, šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.
5. Jei visame ar sutrumpintame prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektai turi būti pataisomi ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos. Pakeitimai gali būti pateikiami prieduose nurodant, kas pakeista. Senajame prospekte aiškiai išbraukiama neteisinga informacija arba pateikiamas naujas prospektas.
6. Metinių finansinių ataskaitų duomenys turi būti audituoti. Auditoriaus išvada, įskaitant išlygas, ir audito ataskaita turi būti pateikiamos kaip metų ataskaitos priedas. Audito ataskaitoje turi būti nurodyta, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal sudarymo dokumentus, taip pat išvardyti visi šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditorius privalo pateikti vertybinių popierių komisijai audito ataskaitą, o atskiru vertybinių popierių komisijos reikalavimu – paaiškinimus dėl atlikto valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjektų audito.
7. Vertybinių popierių komisija nustato kitus reikalavimus visam prospektui, sutrumpintam prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui, formai ir jų pateikimo Vertybinių popierių komisijai tvarką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
23 straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka
1. Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir Vertybinių popierių komisijai pateikiamos tokiais terminais:
1) metų ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;
2) pusmečio ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.
2. Sutrumpinto prospekto, jei jį rengti privaloma, kopija investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams turi būti nemokamai pateikiama iki pirkimo sutarties sudarymo. Viso prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti nemokamai duodamos to pageidaujantiems investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams.
3. Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam nėra rengiamas sutrumpintas prospektas, investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams iki sutarties sudarymo turi būti nemokamai pateikiamas visas prospektas.
4. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektas, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai ar juos valdančios valdymo įmonės, turi teisę neteikti sutrumpinto prospekto, viso prospekto ir sudarymo dokumentų tokių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams, jei tokia galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose. Investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams tokiu atveju privaloma pateikti Vertybinių popierių komisijos nustatyto turinio kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų santrauką.
5. Metų ir pusmečio ataskaitos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių prašymu jiems pateikiamos nemokamai.
6. Metų ir pusmečio ataskaitos, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, turi būti prieinamos visuomenei visame ir sutrumpintame prospektuose nurodytose vietose.
24 straipsnis. Kainos skelbimas
1. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė privalo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai jas parduoda arba išperka.
2. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jei Vertybinių popierių komisija sutinka, kad skelbiant rečiau investuotojams žalos nebus padaryta, kainos gali būti skelbiamos vieną kartą per mėnesį.
3. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo straipsnių reikalavimų.
25 straipsnis. Siūlymas ir reklama
1. Viešai siūlant įsigyti investicinių vienetų arba akcijų, turi būti nurodoma, kad yra parengti prospektai, taip pat vietos, kur visuomenė gali juos gauti arba su jais susipažinti. Reklamoje galima naudoti tik prospektuose ir periodinėse ataskaitose pateiktą informaciją.
2. Skelbiamoje kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti lyginamojo indekso.
DepozitoriumaS
26 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui
1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę valstybėje narėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba padalinį Lietuvos Respublikoje.
2. Depozitoriumas turi teisę visas ar dalį savo funkcijų perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.
27 straipsnis. Depozitoriumo pareigos
1. Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir:
1) užtikrinti, kad investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus;
2) užtikrinti, kad investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus;
3) vykdyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimams;
4) užtikrinti, kad atlyginimas už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestas į fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;
5) užtikrinti, kad investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus.
2. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
3. Depozitoriumas privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybai, ar valdybai visus pastebėtus teisės aktų ar kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų pažeidimus.
4. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatytas kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose.
5. Depozitoriumas atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ar valdymo įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko.
28 straipsnis. Valdymo perdavimas depozitoriumui
Jei valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, o kitai valdymo įmonei valdymas neperduodamas, jį laikinai perima kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas. Valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės valdyti turtą pasibaigimą. Tokiu atveju depozitoriumas turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jei ko kita nenumato įstatymai arba sudarymo dokumentai. Depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti likviduojamas (padalijamas).
29 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės atskyrimas nuo depozitoriumo
1. Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytą atvejį.
2. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar darbuotojas negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės valdomą investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, administracijos vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar darbuotoju, kurio funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.
3. Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ar darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/4 tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių.
30 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas
1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jei tam pritarė Vertybinių popierių komisija.
2. Jei depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nutraukti su depozitoriumu sudarytą sutartį ir pakeisti depozitoriumą.
BENDROSIOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS
31 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, tipai ir rūšys
1. Vadovaujantis šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai Lietuvoje gali būti steigiami investicinės bendrovės arba investicinio fondo veiklos forma, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.
2. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti sudaromi tik investicinio fondo arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma. Draudžiama sudaryti uždaro tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.
3. Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti sudaromi šių rūšių specialieji kolektyvinio investavimo subjektai:
32 straipsnis. Investicinis fondas
1. Investicinį fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių.
2. Valdymo įmonė investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise.
3. Į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius investicinio fondo investicinius vienetus.
4. Kiekvieną investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas į apskaitą atskirai.
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO TVARKA
34 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas
1. Investuotojas investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas sutartį su valdymo įmone, investicine bendrove ar investicinių vienetų ar akcijų platintoju.
2. Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitą. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padarytas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Jei papildomų investicinių vienetų ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.
3. Vadovaujantis šiuo įstatymu sudarytų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektus, investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų kaina
1. Investicinių vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus.
2. Kainą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, galima padidinti su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydžiu (jeigu tai numatyta sudarymo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė. Mažinti išperkamųjų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo kainą su jų išpirkimu susijusių atskaitymų dydžiu galima tik tuo atveju, jeigu šio atskaitymo dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė ir nebuvo padidinta pardavimo kaina.
36 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas
Grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.
37 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas
1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas reikalavimo pateikimo dienos kaina.
2. Atsiskaityti už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareikalavimo išpirkti.
3. Atsiskaitymo už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas tvarką nustato kiti atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai.
4. Paraišką išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių, turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos rašytinės formos.
38 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas
1. Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė, investicinė bendrovė ir Vertybinių popierių komisija.
2. Sustabdyti išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus.
3. Išpirkimas gali būti sustabdomas, jei:
1) tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir dalyvių interesus nuo galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar išpirkimo kainos kritimo, kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis ir sumažėjusi investicinių priemonių portfelio vertė;
2) nepakanka pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas;
3) tokią poveikio priemonę šio įstatymo nustatyta tvarka pritaiko Vertybinių popierių komisija.
4. Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo momento draudžiama:
1) priimti išpirkimo paraiškas;
2) atsiskaityti už investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos išpirkti buvo pareikalauta iki nutarimo sustabdyti išpirkimą priėmimo.
5. Apie išpirkimo sustabdymą nedelsiant turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas išpirkimas, taip pat Vertybinių popierių komisijai, o tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami užsienio valstybėse, – ir užsienio priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės informavimo priemones.
39 straipsnis. Išpirkimo atnaujinimas
1. Jei sprendimą sustabdyti išpirkimą priėmė Vertybinių popierių komisija, teisę jį atnaujinti turi tik Vertybinių popierių komisija ar teismas, panaikinęs tokį sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.
2. Apie sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi būti pranešama tokia pat tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą.
40 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimo ypatumai
1. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Šių bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją ir Vertybinių popierių komisijos leidimą patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus bei kai patvirtinamas visas ir sutrumpintas prospektai.
2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų.
3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino.
4. Tik visiškai apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą.
SUDĖTINIAI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
41 straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentai
1. Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 ir 7 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną ją sudarantį subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą įstatuose turi būti nurodoma:
1) subfondo pavadinimas;
2) laikotarpis, kuriam sudarytas subfondas;
3) subfondo valiuta;
4) informacija, kad investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.
2. Sudėtinio investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 46 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną jį sudarantį subfondą. Papildomai apie kiekvieną subfondą taisyklėse turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.
3. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti nurodoma:
1) valiuta, kuria bus sudaromos kolektyvinio investavimo subjekto finansinės ataskaitos;
2) subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka;
3) naujų subfondų steigimo tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
1. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų, atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.
2. Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio, 59, 72 ir 90 straipsnių nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai.
3. Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume.
4. Kiekvieną subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.
5. Vieną subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems asmenims padengti.
6. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą visą prospektą. Sutrumpinti prospektai gali būti rengiami kiekvienam subfondui atskirai.
7. Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų savininkų sąrašą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai. Išduodant nuosavybės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas konkretaus subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).
8. Valdymo įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama daryti bet kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius, sudarytus tarp jo subfondų.
9. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto subfondų sujungimui taikomi šiame įstatyme investicinių fondų sujungimui nustatyti reikalavimai.
43 straipsnis. Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai
1. Viena sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcija, nepaisant jos vertės, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime akcininkui suteikia vieną balsą.
2. Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.
44 straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas
Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis gali keisti jo turimus subfondo investicinius vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas, jei kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nenustatyta kitaip. Keičiant subfondo investicinius vienetus ar akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius atskaitymus, išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su investicinių vienetų ar akcijų keitimo išlaidomis.
Investicinis fondas
45 straipsnis. Investicinio fondo sudarymas
1. Investicinio fondo taisyklės patvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu. Valdymo įmonė investicinį fondą sudarysiančias investuotojų lėšas gali pradėti rinkti tik po to, kai investicinio fondo taisyklėms, sutrumpintam prospektui, kai jis būtinas, ir visam prospektui pritaria Vertybinių popierių komisija.
2. Valdybos sprendime dėl investicinio fondo sudarymo turi būti nurodyta:
1) investicinio fondo pavadinimas;
2) depozitoriumo pavadinimas ir buveinė;
3) investiciniam fondui sudaryti skiriama pradinė suma.
46 straipsnis. Investicinio fondo taisyklės
Investicinio fondo taisyklės nustato santykius tarp valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių. Jose turi būti nurodyta:
1) investicinio fondo pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;
2) valdymo įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės;
3) investicinį fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;
4) dalyvių teisės ir pareigos;
5) valdymo įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;
6) atlyginimo valdymo įmonei, depozitoriumui ir platintojui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;
7) kitų išlaidų, dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika;
8) valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka;
9) investicinių vienetų pardavimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;
10) investicinių vienetų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;
11) turto įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;
12) išpirkimo ir pardavimo kainos nustatymo tvarka;
13) informacijos apie investicinį fondą skelbimo tvarka;
14) investicinio fondo pajamų skirstymo dažnumas, metodai ir išmokėjimo tvarka;
15) investicinio fondo dalijimo pagrindai ir procedūra;
16) investicinio fondo taisyklių pakeitimo tvarka.
47 straipsnis. Investicinio fondo dalyvių teisės
1. Investicinio fondo dalyvis turi šias teises:
1) šio įstatymo ir investicinio fondo taisyklių nustatyta tvarka gauti dalį investicinio fondo pajamų;
2) gauti likusią dalijamo investicinio fondo dalį;
3) gauti teisės aktų nustatytą informaciją apie fondą;
4) kitas šio įstatymo ir investicinio fondo taisyklių nustatytas teises.
2. Atviro tipo investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.
48 straipsnis. Atlyginimas ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos išlaidos
1. Atlyginimas valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokamos iš investicinį fondą sudarančių lėšų.
2. Iš investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse numatytų fondo išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės sąskaita.
49 straipsnis. Investicinio fondo pelno paskirstymas
1. Investicinio fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama tik tuo atveju, jei tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas, investicinių pajamų (pelno) dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir išmokėjimo tvarka.
2. Investicinio fondo pelnas paskirstomas per šio investicinio fondo depozitoriumą.
50 straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas
Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:
2) panaikinus valdymo įmonės licencijos galiojimą;
3) pradėjus priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;
4) iškėlus valdymo įmonei bankroto bylą;
5) kitais teisės aktų arba investicinio fondo taisyklių nustatytais atvejais.
51 straipsnis. Investicinio fondo padalijimas
1. Investicinis fondas turi būti dalijamas jo taisyklėse nustatytais atvejais.
2. Priėmus sprendimą dėl dalijimo, investicinių vienetų išpirkimas ir platinimas nutraukiamas.
3. Jei dalijimo metu paaiškėja, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, likusias prievoles privalo įvykdyti valdymo įmonė.
4. Patenkinus kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.
5. Jei teisme nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti dalijamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose.
52 straipsnis. Investicinių fondų jungimas
1. Valdymo įmonė gali įvykdyti jos valdomų investicinių fondų jungimą (sujungimo arba prijungimo būdu) tik gavusi išankstinį Vertybinių popierių komisijos leidimą.
2. Draudžiama jungti:
2) skirtingų tipų specialiuosius investicinius fondus;
3) skirtingų rūšių specialiuosius investicinius fondus;
4) sudėtinius fondus;
5) fondus, kurių taisyklėse numatyti skirtingi atskaitymų ir kitų iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamų išlaidų dydžiai.
3. Vertybių popierių komisija atsisako suteikti leidimą jungti investicinius fondus, jeigu:
2) yra pagrindas manyti, kad jungimas pažeis bent vieno iš jungiamų fondų dalyvių interesus;
3) jungimas vyktų nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų.
4. Valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Vertybinių popierių komisijos leidimo gavimo dienos apie fondų jungimą ir apie naudojamą vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų jo būdų tinkamai informuoti fondų dalyvius. Tinkamu dalyvių informavimu laikomas šios dalies pirmame sakinyje išvardytos informacijos paskelbimas jungiamų fondų taisyklėse nurodytame (nurodytuose) dienraštyje (dienraščiuose) ir rašytinis kiekvieno jungiamų investicinių fondų dalyvio informavimas atskirai. Pranešime turi būti nurodyta:
1) jungiamų ir po jungimo veiksiančio investicinio fondo pavadinimai;
2) valdymo įmonės kontaktiniai duomenys;
3) laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investiciniai vienetai ir bus vykdomas investicinių fondų jungimas. Šis laikotarpis negali būti trumpesnis negu 2 mėnesiai nuo vėliausio šio straipsnio 4 dalies antrame sakinyje numatyto tinkamo dalyvių informavimo;
4) investicinių fondų jungimo padariniai fondų dalyviams;
5) po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) dalyvių teisė per valdymo įmonės, remiantis šio straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą laikotarpį pareikalauti išpirkti jiems priklausančius investicinių fondų investicinius vienetus netaikant išpirkimo mokesčio;
6) po jungimo veiksiančio investicinio fondo taisyklės arba vieta, kurioje su jomis galima susipažinti.
5. Jungimo metu jungiamų fondų dalyviams priklausantys investiciniai vienetai nemokamai konvertuojami į po jungimo veiksiančio investicinio fondo investicinius vienetus.
6. Po fondų jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) dalyviai, nepasinaudoję teise pareikalauti išpirkti jiems priklausančius investicinių fondų investicinius vienetus per valdymo įmonės, remiantis šio straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą laikotarpį, tampa po jungimo veikiančio investicinio fondo dalyviais.
7. Apie įvykdytą investicinių fondų jungimą valdymo įmonė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją ir paskelbti po jungimo veikiančio fondo taisyklėse nurodytame dienraštyje.
8. Po jungimo veikiančio investicinio fondo investiciniam portfeliui taikomos atitinkamos šiame įstatyme įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo investicinių fondų jungimo įvykdymo dienos. Investicinių fondų jungimo įvykdymo diena laikoma paskutinių įrašų, atliktų konvertavus po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investicinius vienetus į po jungimo veikiančio investicinio fondo investicinius vienetus, asmeninėse investicinių vienetų sąskaitose atlikimo diena.
9. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti detalią investicinių fondų jungimo ir jungiamų investicinių fondų dalyvių informavimo tvarką.
53 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos keitimas
1. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu. Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas.
2. Iš esmės keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai iš anksto subjekto sudarymo dokumentuose ar prospektuose nustatyta tvarka turi būti informuoti dalyviai.
3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti jiems priklausančius fondo investicinius vienetus ar akcijas be papildomų atskaitymų. Apie šią teisę dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą.
INVESTICINĖ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖ
54 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai
1. Be reikalavimų, kuriuos bendrovės įstatams nustato Akcinių bendrovių įstatymas, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:
1) bendrovės pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiosios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;
2) akcijų pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;
3) investavimo strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;
4) akcijų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;
5) pajamų (tarp jų ir dividendų) akcininkams paskirstymo tvarka (išmokų periodiškumas, dividendams skiriama pelno dalis);
6) grynųjų aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;
7) išlaidų struktūra ir jų padengimo tvarka, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;
8) valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.
2. Įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominali akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominalią vertę.
3. Bendrovės administracijos vadovo ir valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jei jos turto valdymas neperduodamas valdymo įmonei.
4. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar papildymai registruojami juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria Vertybinių popierių komisija.
55 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos
1. Visos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios vardinės.
2. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas, obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas išpirkti.
3. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.
1. Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymo sutartyje turi būti numatyta:
1) investicinės veiklos tikslai ir būdai;
2) atlyginimo valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka;
3) valdybos funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė;
4) valdymo įmonės įgaliojimai santykiuose su depozitoriumu ir kitomis institucijomis;
5) informacija, kurią valdymo įmonė teiks investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;
6) pavedamo valdyti investicijų portfelio sudėtis, rinkos vertė;
7) atsakomybė už įsipareigojimų neįvykdymą;
8) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.
2. Turto valdymo sutarties kopija turi būti pateikiama Vertybinių popierių komisijai ir depozitoriumui.
SUDERINTŲJŲ kolektyvinio investavimo subjektų
investavimo taisyklės
57 straipsnis. Investavimo objektai
1. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik:
1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 30 dalį laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, prekybos sąrašą ir (arba)
2) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba)
3) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jei ši rinka yra nurodyta sudarymo dokumentuose, ir (arba)
4) išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir jeigu bus įtraukta į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo išleidimo (jei tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje, ji turi būti nurodyta sudarymo dokumentuose), ir (arba)
5) šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos, ir (arba)
6) indėliai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta nei Europos Sąjungoje, ir (arba)
7) šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (arba)
8) šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės.
2. Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jei šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės:
1) išleistos arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos investicijų banko, ne valstybės narės vyriausybės ar vieno iš federacinę valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, arba
2) išleistos subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, arba
3) išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti už nustatytus Europos Sąjungoje, arba
4) išleistos Vertybinių popierių komisijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10 milijonų eurų ir kuri rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei atlieka įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
4. Į šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų.
5. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus.
6. Vertybinių popierių komisija turi teisę detalizuoti suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
58 straipsnis. Investicijų portfelio diversifikavimas
1. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.
2. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu jų emitentą prižiūri priežiūros institucija).
3. Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
4. Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
5. Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Vertybinių popierių komisija gali leisti investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jei tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.
6. Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio – emitento nemokumo atveju – obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.
7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimus, atsirandančius iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
8. Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
59 straipsnis. Draudimas įgyti esminį poveikį emitentui
1. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors emitento akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turimomis to emitento akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime.
2. Kolektyvinio investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:
2) 10 procentų visų emitento obligacijų ir kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių;
3) 25 procentus kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų;
4) 10 procentų vieno emitento išleistų pinigų rinkos priemonių.
3. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama.
4. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar garantavo valstybė ar savivaldybės.
1. Indekso investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas toks fondas ar bendrovė, kurių sudarymo dokumentuose numatytas vienintelis tikslas – atkartoti Vertybinių popierių komisijos pripažintą akcijų, obligacijų ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Vertybinių popierių komisija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias sąlygas:
1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai diversifikuota;
2) indeksas gerai atspindi rinkos, su kuria susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;
3) indeksas ir jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti tai pačiai glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jei toje grupėje veikia veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.
2. Į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Vertybinių popierių komisijai sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju kolektyvinio investavimo subjekto sutrumpintame prospekte turi būti pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1630, 2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)
61 straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus
1. Leidžiama investuoti į investicinius vienetus ir akcijas tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:
1) yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o Vertybinių popierių komisija bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija;
2) subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, negu nustatyta pagal šį įstatymą;
3) subjektai apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;
4) ne daugiau kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.
2. Į kiekvieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų. Bendra investicijų į specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir tokius kolektyvinio investavimo subjektus, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, suma negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.
3. Susijusiais laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.
62 straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones
1. Leidžiama investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:
1) jos yra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už aukščiau nurodytų rinkų ribų;
2) jos susietos su šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta sudarymo dokumentuose, kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti;
3) kita šalis sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytus kriterijus ir yra prižiūrima priežiūros institucijos;
4) priemones, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte.
2. Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:
1) riziką valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;
2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių išvestinių finansinių priemonių riziką;
3) Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.
3. Vertybinių popierių komisija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo sudarymo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.
4. Pagal sandorius su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis priimti įsipareigojimai negali būti didesni už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jei nebus viršytos šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai.
5. Įsipareigojimų rizika sandoriuose su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jei kita sandorio šalis yra 58 straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10 procentų grynųjų aktyvų vertės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1630, 2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)
63 straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją
1. Kolektyvinio investavimo subjekto prospektuose ir reklaminėje medžiagoje investavimo strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:
1) didelė grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;
2) tikimasi, kad dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų aktyvų vertė.
2. Investuotojo prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.
64 straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas
1. Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skyriuje nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis pasinaudoja turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
2. Sudaryto naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti 58, 60 ir 61 straipsnių reikalavimų.
3. Šiame skyriuje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.
Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai
1) investavimo į specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike rizika;
2) kolektyvinio investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti pasinaudojant šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje numatyta teise, pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių išlaidų dydžiai;
3) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai (kaip antai nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir pan.), nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) keitimo principai.
66 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklės
1. Suėjus 6 mėnesiams nuo dienos, kai naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, tą subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
2. Valdymo įmonė jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.
3. Valdymo įmonė jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo pranešti apie jį Vertybinių popierių komisijai. Kartu su pranešimu Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikiama:
1) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto įsigijimo kaina;
2) įsigijimo motyvai;
3) įsigyjant šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardytus investavimo objektus – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.
5. Specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.
1. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami šio įstatymo 34, 35 straipsniuose ir sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka.
2. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami ir už juos atsiskaitoma su investuotojais sudarymo dokumentuose ir prospektuose nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo išpirkti. Jeigu specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatyta kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo diena, 30 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sudarymo dokumentuose nustatytos dienos. Investuotojų pateikti reikalavimai išpirkti atviro tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas privalo būti vykdomi ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.
3. Nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi teisę atidėti šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą, kai išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė negu 10 procentų subjekto grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai nepakanka pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investavimo objektų pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali būti atidedamas tik tuo atveju, kai tokia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teisė nustatyta subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.
1. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai jas parduoda ar išperka.
2. Atviro tipo nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius, o atviro tipo kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.
69 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinys
Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų visame, sutrumpintame prospektuose ir alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų santraukoje, be šio įstatymo nustatytos informacijos, turi būti aiškiai įvardytas su investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų atveju – ilgalaike rizika.
1. Teisę laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei.
2. Investicinių vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju, jei tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose, kai specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai pasiekia jo sudarymo dokumentuose nustatytą didžiausią dydį.
3. Apie laikiną platinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pranešti Vertybinių popierių komisijai.
Kolektyvinio investavimo Į PERLEIDŽIAMUOSIUS VERTYBINIUS POPIERIUS subjektai
1. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi visi šiame įstatyme suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
2. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams su šiame straipsnyje numatytais apribojimais netaikomos šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalys, 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skolinti ar įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, 58 straipsnio 1 ir 2 dalys, 66 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 67, 68, 70 ir 99 straipsniai. Draudžiama kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtu garantuoti ar laiduoti už kitų asmenų įsipareigojimus.
3. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali investuoti iki 20 procentų grynųjų aktyvų, išskyrus 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Vertybinių popierių komisijai sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų.
4. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis iki 15 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
5. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto turto vertė negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto grynųjų aktyvų vertės. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje numatyto ilgiausio skolinimo termino reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, kai pagal sudarytą paskolos sutartį valdymo įmonė ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.
NEKILNOJAMOJO TURTO Kolektyvinio investavimo subjektai
72 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas
1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie pateiktų atskiras išvadas. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus gali vertinti vienas nepriklausomas, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis nekilnojamojo turto vertintojas.
2. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.
3. Pareiga įrodyti, kad užsienio valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.
4. Nekilnojamojo turto vertintojas negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio depozitoriumo administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar darbuotojas. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės.
5. Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo:
1) atlikti kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;
2) ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
6. Vertybinių popierių komisija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą atlikusiam (atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:
1) atliktas turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimų;
2) yra pagrindas manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo galimai bus pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.
1. Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą draudimą, 58 ir 59 straipsniuose, 64 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 99 straipsnis, 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti palyginamojo indekso.
2. Nekilnojamojo turto objekto įsigijimo kaina negali būti daug aukštesnė, o pardavimo kaina – daug žemesnė už tą, kurią nustatė šio įstatymo 72 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys nekilnojamojo turto vertintojai. Dideliu kainos skirtumu laikytina kaina, kuri daugiau negu 15 procentų skiriasi nuo turto vertintojo (vertintojų) nustatytos nekilnojamojo turto objekto vertės. Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektą, išskirtiniais atvejais, kai tai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesų, sudariusi nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorį, kurio kaina viršija šioje dalyje nustatytą didžiausią leistiną kainų skirtumą, privalo apie sandorį nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo dienos, informuoti Vertybinių popierių komisiją. Pranešime turi būti nurodyta sudaryto sandorio kaina, nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) nustatyta nekilnojamojo turto objekto vertė ir sandorio sudarymo motyvai.
3. Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita gali skolintis iki 75 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
74 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai
1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:
1) atskirą nekilnojamojo turto objektą sudaranti žemė, pastatai ir (arba) patalpos, įregistruotos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto vardu;
2) statomi nekilnojamojo turto objektai, kuriuos numatoma pastatyti per priimtiną laikotarpį;
3) bendrovių, kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas, nuoma, prekyba ir (arba) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės), perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jei tokių bendrovių turtas investuotas į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą;
4) valstybėse narėse sudarytų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių priežiūra yra ne mažiau griežta negu Lietuvos Respublikoje, investiciniai vienetai ar akcijos;
5) kilnojamasis turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti;
6) kitos šio įstatymo 57, 61, 62 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės.
2. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtu draudžiama įsigyti šio straipsnio 1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:
1) jų įsigijimas numatomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenustatant bendraturčių dalių;
2) nuosavybės teisė į objektą yra apribota ir tai gali lemti nuosavybės teisės praradimą;
3) objektas neįregistruotas viešajame registre.
3. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 75 straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai.
1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jei jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias leistinas investavimo ribas, viename pastate esančios patalpos laikytinos vienu nekilnojamojo turto objektu.
2. Ne daugiau kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytas priemones laikantis šio įstatymo 58, 59, 61 ir 62 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
3. Į vieną nekilnojamojo turto objektą ir (ar) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
4. Bendra investicijų į šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus nekilnojamojo turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
5. Bendra investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną kilnojamąjį turtą ir (arba) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
6. Bendra investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio investavimo subjektui dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių su ta bendrove, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
7. Bendra investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
8. Sudaryto naujo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 66 ir 74 straipsnių reikalavimų.
9. Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus.
10. Pasibaigus šio straipsnio 8 punkte nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.
1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis šiame įstatyme ir Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų gale.
2. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra laikomi įvertintais, jei jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jei nebuvo esminių ekonominių ar nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, reikalaujančių naujo vertinimo.
77 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys
Kartu su nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus kiekvieną nekilnojamojo turto objektą;
2) informacija apie nekilnojamojo turto agentūras, kurių paslaugomis valdydama subjekto turtą naudojasi kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė;
3) paskutinė nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto investicinį portfelį sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertė.
PRIVATAUS KAPITALO Kolektyvinio investavimo subjektai
1. Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 58, 59 straipsniuose, 64 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 99 straipsnis ir 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Draudimas skolinti turtą netaikomas tik profesionaliesiems investuotojams skirtam kolektyvinio investavimo subjektui, tačiau paskolinto turto vertė negali viršyti 50 procentų privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
2. Privataus kapitalo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 80 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
1. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jei jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
2. Į vienos įmonės perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
3. Sudaryto naujo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigos privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 66 ir 79 straipsnių reikalavimų.
4. Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus. Šis terminas gali būti ilgesnis tik išskirtiniais atvejais, kai valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali ištaisyti padėties dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Tokiu atveju, pasibaigus vienų metų terminui, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo nedelsdama apie susidariusią padėtį ir jos priežastis informuoti Vertybinių popierių komisiją. Pranešime taip pat turi būti nurodytas planuojamas reikalavimo įvykdymo terminas.
5. Pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, visais atvejais privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pagrįstą pažeidimo ištaisymo terminą.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi tik profesionaliesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams. Pastarieji privalo valdyti investicinio portfelio riziką. Šių kolektyvinio investavimo subjektų taisyklėse ir, jei taikoma, prospektuose turi būti nurodyta, kad šiems subjektams netaikomi investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai, kurie yra taikomi kitiems privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams, ir kad investavimas į profesionaliesiems investuotojams skirtą privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne nei vidutinė rizika.
81 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas
1. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
2. Tik profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
82 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys
Kartu su privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie kiekvienos šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės, į kurios perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra investuotas subjekto turtas, veiklos rezultatus;
2) informacija apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus atskirų šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones.
1. Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turto investavimui netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 58 ir 61 straipsniuose nustatyti apribojimai, 99 straipsnis ir 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti šių kolektyvinio investavimo subjektų turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektai neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
2. Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali skolintis tokio kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 15 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusios grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui, kuris negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.
1. Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jei jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
2. Iki 50 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.
3. Iki 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.
4. Ne daugiau kaip 20 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 58, 59, 61 ir 62 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
5. Ne daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančių alternatyvaus kolektyvinio investavimo ar jiems analogiškų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.
6. Bendra investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.
7. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos investavimo ribos gali būti išplėstos atitinkamai iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose, atskleidžiant jo investavimo strategiją ir visų su investavimu į jį susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu atveju, siekiant gauti Vertybinių popierių komisijos pritarimą kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, sudarymo dokumentams ir prospektams arba šių dokumentų pakeitimams, Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų dalis, sudarymo dokumentai ir prospektai.
8. Visais atvejais investicinė bendrovė ar šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų apribojimų.
9. Skolinių įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto investiciniame portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
10. Investicijų į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nustatytų leistinų ribų.
11. Sudaryto naujo šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio įstatymo 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.
Kartu su kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus subjekto turtu įsigijus ar pardavus kiekvieno šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje nustatyto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
2) informacija apie kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar akcijos finansinių metų pabaigoje sudarė subjekto investicijų portfelį, veiklos rezultatus.
ALTERNATYVAUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
87 straipsnis. Pagrindinės alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų veiklos taisyklės
1. Lietuvos Respublikoje remiantis šiuo įstatymu gali būti steigiami tik tokie alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai, kurių dalyviais pagal kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai.
2. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas privalo atspindėti jo investavimo strategiją. Jo pavadinime privalo būti žodis „alternatyvus“.
3. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų turtas gali būti investuojamas į visus šiame įstatyme nustatytus suderintiesiems ir specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams leistinus investuoti investavimo objektus, laikantis šiame skirsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos.
4. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektams, jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, investavimo apribojimai, nustatyti šio įstatymo 57, 58, 59 straipsniuose, ir šio įstatymo VII skyriaus antrojo, trečiojo, ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
5. Valdymo įmonei, valdančiai alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinį fondą, ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinei bendrovei, kurių turtas numatomas investuoti į nekilnojamąjį turtą, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 72 straipsnio reikalavimai. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarantys ar ketinami įsigyti nekilnojamojo turto objektai turi būti įvertinti bent vieno nekilnojamojo turto vertintojo.
6. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto turtas būtų investuojamas griežtai laikantis jo sudarymo dokumentuose apibrėžtos investavimo strategijos.
7. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis privalo visais atvejais būti diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos išskaidymą.
8. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 200 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
9. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto turto vertė negali viršyti 50 procentų alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje nustatyto ilgiausio skolinimo termino reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, jei pagal sudarytą paskolos sutartį valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.
10. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto reklamoje privalo būti aiškiai pateikta informacija apie investuotojams pagal šį įstatymą taikomus apribojimus tokių subjektų vienetų ar akcijų įsigijimui.
1. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti detaliai atskleista subjekto investavimo strategija, baigtinis galimų investavimo objektų sąrašas ir investavimo ribos.
2. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti nurodyta, kad jo dalyviais gali būti tik profesionalieji investuotojai.
3. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinio fondo taisyklėms šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis.
4. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinės bendrovės įstatams taikomi šio įstatymo 54 straipsnio reikalavimai.
5. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti nurodytos su investavimu į šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos, jų aprašymas, nurodant, kad investavimas į alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė rizika.
89 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas
Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektai
90 straipsnis. Uždaro tipo investicinės bendrovės ypatumai
1. Uždaro tipo investicinei bendrovei taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo kapitalo bendrovei, jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.
2. Uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:
1) bendrovės tipas (uždaro tipo investicinė bendrovė) ir terminas, kuriam ji įsteigiama;
2) kad bendrovės akcijos nėra išperkamos akcininkui pareikalavus;
3) dividendų paskyrimo bendrovės akcininkams procedūra;
4) naujų bendrovės akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai;
5) informacija, ar naujų bendrovės akcijų emisijų akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams, jei esami bendrovės akcininkai per šiame straipsnyje nustatytą akcijoms pasirašyti skirtą terminą nepasirašys visų numatytų išleisti bendrovės akcijų.
3. Uždaro tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti akcijas, nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų.
4. Visų bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų nominali vertė turi būti vienoda.
5. Bendrovei draudžiama turėti savo akcijų ar jas išpirkti iš bendrovės akcininkų.
6. Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik akcijų priedais ar papildomais įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
7. Didinat įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti gali tik esami bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo atveju, jei esami bendrovės akcininkai per įstatuose numatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašė visų numatytų išleisti bendrovės akcijų. Naujos akcijų emisijos akcijos privalo būti apmokamos pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
8. Jei nors viena uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo platinama šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos pačios bendrovės akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti vykdomas ta pačia tvarka.
9. Uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospektas privalo būti parengtas laikantis Vertybinių popierių komisijos nustatytų reikalavimų. Uždaro tipo investicinė bendrovė neprivalo rengti sutrumpinto akcijų emisijos prospekto.
10. Ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo paskirti dividendus priėmimo privalo būti sudarytos ir auditoriaus patikrintos bendrovės finansinės ataskaitos. Šis reikalavimas netaikomas, jei sprendimas išmokėti dividendus priimamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai bendrovės akcininkams išmokami įstatuose numatytais terminais ir tvarka.
11. Bendrovės investicijų portfelį sudarantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, pinigų rinkos ir išvestinės finansinės priemonės turi būti vertinamos ne rečiau kaip vieną kartą per 2 savaites. Kitas turtas turi būti vertinamas reguliariai, bendrovės įstatuose nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Bendrovė privalo atlikti naują investicijų portfelį sudarančio turto vertinimą kiekvieną kartą išleisdama naują akcijų emisiją.
12. Bendrovės grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami įstatuose numatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
13. Pasibaigus uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams proporcingai turimų akcijų skaičiui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
91 straipsnis. Uždaro tipo investicinio fondo ypatumai
1. Uždaro tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir atviro tipo specialiesiems investiciniams fondams, jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.
2. Uždaro tipo investicinio fondo pavadinime turi būti žodžių junginys „uždaro tipo“.
3. Investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas, terminas, kuriam jis sudarytas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai vienetai nėra išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme nustatytų investicinių vienetų arba akcijų siūlymui taikomų reikalavimų, fondo taisyklėse gali būti nustatytas ribotas dalyvių ir (arba) fondo investicinių vienetų skaičius.
4. Uždaro tipo investiciniam fondui, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.
5. Uždaro tipo investicinio fondo valdymo įmonė neprivalo rengti sutrumpinto fondo prospekto.
6. Uždaro tipo investicinis fondas likviduojamas valdymo įmonės sprendimu tik išpirkus visus fondo dalyviams priklausančius investicinius vienetus ir atsiskaičius su fondo dalyviais pinigais.
92 straipsnis. Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektų siūlymas ir reklama
Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje, be šiame įstatyme numatytos reklamoje privalomos skelbti informacijos, turi būti aiškiai ir suprantamai įvardijama, kad investuotojo teisė pareikalauti išpirkti jam priklausančius investicinius vienetus ar akcijas yra apribota.
INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ lietuvos respublikoje veikiančioje REGULIUOJAMOJE RINKOJE
93 straipsnis. investicinių vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje
1. Remiantis šiuo įstatymu sudaryto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukiami į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, laikantis šiame įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatytų taisyklių, reglamentuojančių finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, reikalavimų. Į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje draudžiama įtraukti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.
2. Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.
3. Valdymo įmonės valdymo organo ar investicinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės bendrovės akcijas ar investicinio fondo investicinius vienetus į prekybą reguliuojamoje rinkoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje išleistiems) kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams ar akcijoms.
94 straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje
Prekyba kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal reguliuojamos rinkos taisykles.
95 straipsnis. Informacijos atskleidimas
1. Informacija apie tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose, nurodant atitinkamos reguliuojamos rinkos pavadinimą.
2. Kolektyvinio investavimo subjekto, išskyrus uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, visas prospektas ir vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti šioje dalyje įtvirtintos pareigos papildomai skelbti visą prospektą išimtis.
3. Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, prospekto ir uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospekto rengimui, tvirtinimui ir paskelbimui šis įstatymas taikomas tiek, kiek minėtų santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.
4. valdymo įmonė ar investicinė bendrovė reguliuojamos rinkos operatoriui privalo pranešti:
1) investicinių vienetų ar akcijų kainą, apskaičiuotą laikantis šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytos tvarkos;
2) išleistų, išpirktų ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių jam pasikeitus;
3) bet kokius indeksą atkartojančio kolektyvinio investavimo subjekto finansinių priemonių portfelio sudėties pasikeitimus;
4) kitą reguliuojamos rinkos taisyklėse nurodytą informaciją.
5. Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pranešimai turi būti pateikiami kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje dieną.
6. Siekiant užtikrinti investuotojo galimybę tinkamai ir laiku palyginti investicinių vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje rinkoje su šio įstatymo 35 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos operatorius privalo viešai skelbti kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje dieną.
7. Papildomus reikalavimus šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos pranešimui ir skelbimui reguliuojamoje rinkoje nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatytos taisyklės.
96 straipsnis. investicinių vienetų ar akcijų apskaita
kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, kurie yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba platinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis, turi būti traukiami į apskaitą pagal Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo parengtas ir Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.
LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA UŽSIENIO VALSTYBĖSE
97 straipsnis. Lietuvos Respublikos valdymo įmonių teisė teikti paslaugas užsienio valstybėse
1. Šis straipsnis nustato reikalavimus, kurių turi laikytis valdymo įmonė, steigdama filialą valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama filialo. Ne valstybėje narėje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas nesteigdama filialo šio straipsnio nustatyta tvarka, jei Vertybinių popierių komisijos susitarimai su užsienio priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą. Jei valdymo įmonė jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.
2. Valdymo įmonė, prieš įsteigdama filialą užsienio valstybėje, turi apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, kartu pridėdama veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis ir numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą užsienio valstybėje, kur galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo vadovų vardus ir pavardes.
3. Vertybinių popierių komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją per 3 mėnesius turi perduoti užsienio priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Vertybinių popierių komisija turi teisę neleisti įsteigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti numatytą informaciją tik tuo atveju, jei numatomo filialo struktūra ar įmonės finansinė padėtis neatitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.
4. Valdymo įmonė, norėdama teikti paslaugas užsienio valstybėje nesteigdama filialo, turi apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, nurodydama užsienio valstybę. Kartu įmonė turi pateikti veiklos planą, kuriame nurodomos numatomos teikti paslaugos. Tokį pat pranešimą Vertybinių popierių komisijai reikia pateikti ir tuo atveju, kai ketinama per tarpininkus vykdyti investicinių vienetų ar akcijų platinimą. Vertybinių popierių komisija per vieną mėnesį šį pranešimą turi perduoti užsienio priežiūros institucijai kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir apie tai pranešti valdymo įmonei.
5. Jei keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota informacija, apie tai ji turi pranešti Vertybinių popierių komisijai ir užsienio priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, esant šio straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui, Vertybinių popierių komisija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Vertybinių popierių komisija turi pranešti užsienio priežiūros institucijai apie pasikeitimus įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos informacijos pasikeitimus. Jei keičiasi įmonės, teikiančios paslaugas neįsteigus filialo, veiklos planas, apie tai ji privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai ir užsienio priežiūros institucijai.
98 straipsnis. Lietuvos Respublikos valdymo įmonių veiklos užsienio valstybėje priežiūra
1. Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip užsienio valstybėje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei užsienio priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus pažeidimus, Vertybinių popierių komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti užsienio priežiūros institucijai.
2. Vertybinių popierių komisija turi teisę paprašyti, kad užsienio priežiūros institucija atliktų valdymo įmonės filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą, apie tai iš anksto pranešusi užsienio priežiūros institucijai.
3. Vertybinių popierių komisija valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas užsienio valstybėje, licencijos galiojimo panaikinimo atveju nedelsdama apie tai praneša užsienio priežiūros institucijai.
99 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų platinimas užsienio valstybėje
1. Investicinius vienetus ar akcijas užsienio valstybėje norinti platinti valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai.
2. Vertybinių popierių komisija nedelsdama užsienio valstybės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros institucijai praneša apie valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės licencijos galiojimo panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymą ar laikinojo Vertybinių popierių komisijos atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimą.
UŽSIENIO VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
100 straipsnis. Užsienio valdymo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje
1. Valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jei užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė įmonės veiklos planą, nurodydama numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą, kur galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo vadovų vardus ir pavardes. Gavusi tokį pranešimą, Vertybinių popierių komisija pasiruošia atlikti priežiūrą ir prireikus praneša valdymo įmonei, kokių veiklos reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės laikytis.
2. Filialas gali būti įsteigtas, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 1 dalyje numatytą Vertybinių popierių komisijos pranešimą, o jei pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo dienos, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė šio straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – platinti savo valdomų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus atitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai Vertybinių popierių komisija per tą laiką nustato, kad egzistuoja 102 straipsnio 3 dalyje nustatytas pagrindas to neleisti.
3. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams steigti.
4. Valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali pradėti teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo suėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė jos veiklos planą. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai Vertybinių popierių komisija per tą laiką nustato, kad egzistuoja 102 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai. Vertybinių popierių komisija turi teisę nurodyti valdymo įmonei, kokių veiklos reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės laikytis. Šioje dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, kai valdymo įmonė investicinių vienetų ar akcijų platinimą vykdo per tarpininkus.
5. Jei keičiasi informacija apie valdymo įmonę, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Valdymo įmonė, teikianti paslaugas nesteigdama filialo, privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie veiklos plano pasikeitimą.
6. Valdymo įmonė, licencijuota ne valstybėje narėje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tokia pat tvarka, kokia nustatyta valstybėse narėse licencijuotoms įmonėms, jei Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą, kuris gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
1. Užsienio valdymo įmonės, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų. Jų filialų organizacinė struktūra turi atitikti tuos Vertybinių popierių komisijos nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama apriboti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, klientų ir valdymo įmonės, taip pat jų vadovų ar valdymo organų narių tarpusavio interesų konfliktų galimybę.
2. Vertybinių popierių komisija turi teisę iš užsienio valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, reikalauti tokių pat šio įstatymo pagrindu nustatytų pranešimų ir (arba) ataskaitų kaip ir iš Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių. Papildomai Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti statistiniais tikslais sudaromų filialo periodinių ataskaitų.
3. Užsienio priežiūros institucija ar jos įgalioti asmenys, iš anksto pranešę Vertybinių popierių komisijai, turi teisę rengti užsienio valdymo įmonės filialo patikrinimus.
4. Jei Lietuvos Respublikoje veikianti užsienio valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi jai nurodyti pašalinti pažeidimus. Jei pažeidimai nepašalinami per nustatytą laiką, Vertybinių popierių komisija apie tai turi pranešti užsienio priežiūros institucijai. Jei ir po to pažeidimai nepašalinami, Vertybinių popierių komisija, apie tai pranešusi užsienio priežiūros institucijai, turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) skirti valdymo įmonės darbuotojams arba administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos nariams administracines nuobaudas ar šio įstatymo nustatytas baudas;
2) uždrausti sudaryti naujus sandorius Lietuvos Respublikoje.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonių taikymo tvarkos Vertybinių popierių komisija neprivalo laikytis, jei užsienio valdymo įmonė pažeidžia su bendraisiais interesais susijusius veiklos reikalavimus. Apie priemones, kurių ėmėsi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša užsienio priežiūros institucijai. Jei pažeidžiami kiti reikalavimai, kurių nesilaikymas kelia grėsmę investuotojų ir paslaugų gavėjų interesams, Vertybinių popierių komisija turi teisę nesilaikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir apie priemones, kurių ėmėsi, nedelsdama privalo pranešti užsienio priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei, – ir Europos Bendrijų Komisijai.
6. Vertybinių popierių komisija, gavusi informaciją apie užsienio valdymo įmonės licencijos galiojimo panaikinimą, nedelsdama turi imtis įstatymų nustatytų priemonių jos veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.
1. Investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje norinti platinti valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai.
2. Kartu su pranešimu turi būti pateikiama:
1) užsienio priežiūros institucijos patvirtinimas, kad kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti, atitinka šio įstatymo priede numatytų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus;
2) kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentai;
3) visas ir sutrumpintas prospektai;
4) naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jei tokia parengta po metų ataskaitos;
5) tvarka, pagal kurią Lietuvos Respublikoje bus platinami ir išperkami investiciniai vienetai arba akcijos;
6) sutartis su Lietuvos Respublikoje įsteigtu ir teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje turinčiu platintoju dėl užsienio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo Lietuvos Respublikoje.
3. Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas praėjus 2 mėnesiams po šio straipsnio 2 dalyje nustatytos informacijos perdavimo, išskyrus atvejį, kai Vertybinių popierių komisija per tą laiką nusprendžia, kad:
1) nustatoma investicinių vienetų arba akcijų platinimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams arba negarantuoja teisingo lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimo ar informacijos pateikimo;
2) ne valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės priežiūra neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų ar Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, užtikrinančių tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos pateikimą.
4. Šiame straipsnyje išvardytų dokumentų pateikimo taisykles nustato Vertybinių popierių komisija.
5. Jei pažeidžiama viešo platinimo ar išpirkimo tvarka, Vertybinių popierių komisija turi teisę uždrausti platinti investicinius vienetus arba akcijas.
1. Šio įstatymo priede numatytų direktyvų reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų viešą platinimą Lietuvos Respublikoje norinti nutraukti užsienio valstybėje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomo platinimo nutraukimo privalo apie tai raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją ir paskelbti apie tai viešai ne mažiau kaip viename šalies dienraštyje arba raštu informuoti kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų turintį Lietuvos investuotoją.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose pranešimuose investuotojams ir Vertybinių popierių komisijai turi būti nurodoma:
1) numatoma investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo Lietuvos Respublikoje nutraukimo data;
2) investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo nutraukimo padariniai esamiems kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams;
3) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo prieš viešo platinimo nutraukimą, kontaktiniai duomenys;
4) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo po viešo platinimo nutraukimo, kontaktiniai duomenys;
5) vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus investicinius vienetus ar akcijas iki viešo platinimo nutraukimo nepasinaudoję investuotojai galės susipažinti su užsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės skelbiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą.
3. Užsienio valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo vykdyti šio įstatymo 104 straipsnyje įtvirtintą pareigą skelbti ir investuotojams teikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo tinkamo šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos įvykdymo.
1. Investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje platinanti užsienio valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo tokia pat tvarka, kokia nustatyta jos registruotos buveinės valstybėje, lietuvių kalba ar kita kalba, kurią nustatė Vertybinių popierių komisija, skelbti ir pateikti Vertybinių popierių komisijai visą prospektą, sutrumpintą prospektą, jų pakeitimus, metų ir pusmečio ataskaitas ir sudarymo dokumentus.
2. Jei užsienio kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas gali klaidinti, Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad kartu būtų skelbiamas jo paaiškinimas.
valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ kintamojo kapitalo bendroviŲ IR DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA
105 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė
1. Valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir investicinio fondo buhalterinę apskaitą, jos organizavimą, tvarkymą ir finansinių ataskaitų sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
2. Depozitoriumas, su kuriuo valdymo įmonė ar investicinė bendrovė yra sudariusi investicinio fondo ar investicinės bendrovės turto saugojimo sutartį, privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios turto valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
106 straipsnis. Vertybinių popierių komisija
1. Valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą prižiūri Vertybinių popierių komisija.
2. Vertybinių popierių komisija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Finansinių priemonių rinkų įstatymu, ji turi šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises ir pareigas.
3. Vertybinių popierių komisijos veiksmai ar neveikimas skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Vertybinių popierių komisija:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai priskirtus teisės aktus;
2) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų taikymo klausimais;
3) išduoda valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo investicinėms bendrovėms licencijas ir panaikina jų galiojimą, taiko kitas poveikio priemones;
4) tvirtina investicinių fondų taisykles, investicinių bendrovių įstatus ir jų pakeitimus, išduoda šiame įstatyme nustatytus leidimus;
5) tikrina valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą;
6) duoda valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumams privalomus vykdyti nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;
7) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą privalo būti nepriekaištingos reputacijos;
8) bendradarbiauja su užsienio priežiūros institucijomis ir keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija;
9) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
1. Vertybinių popierių komisijos nariai ir darbuotojai privalo Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami šio įstatymo nustatytas funkcijas. Išsamų konfidencialios informacijos turinį nustato Vertybinių popierių komisija.
2. Vertybinių popierių komisijos teisė perduoti konfidencialią informaciją Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai atliekant šio įstatymo nustatytas funkcijas.
109 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisė atlikti patikrinimus
1. Vertybinių popierių komisija, siekdama nustatyti, kaip valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumai laikosi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus.
2. Norėdami patikrinti, Vertybinių popierių komisijos darbuotojai gali, pranešę įmonės administracijai, be leidimo įeiti į valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar depozitoriumo patalpas, tikrinti, laikinai ir tik palikę jų apyrašą paimti dokumentus ar juos kopijuoti, taip pat pateikti klausimus, raštu arba žodžiu apklausti šių įmonių administracijos vadovus, jų pavaduotojus, valdymo organų narius ar darbuotojus.
110 straipsnis. Piniginės baudos už įstatymo pažeidimą
Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:
1) juridiniams asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir uždaro tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šio įstatymo numatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;
2) juridiniams asmenims, pažeidusiems kitus šio įstatymo reikalavimus, – iki 100 tūkstančių litų.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
112 straipsnis. Nuostatos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje
Vertybinių popierių komisija Europos Bendrijų Komisiją turi informuoti:
1) kad Lietuvos Respublikoje už kolektyvinio investavimo subjektų priežiūrą yra atsakinga Vertybinių popierių komisija;
2) kurioms Lietuvos Respublikos institucijoms galima perduoti konfidencialią informaciją apie kolektyvinio investavimo subjektų veiklą;
3) kurios kredito įstaigos atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje išvardytus reikalavimus, taip pat nurodyti tokių kredito įstaigų išleidžiamas obligacijas ir priemones, užtikrinančias obligacijų savininkų interesus;
4) kokia tvarka valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turi skaičiuoti įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;
5) apie atvejus, kai licencija yra išduodama valdymo įmonei, kuri yra asmens, savo buveinę įkūrusio ne valstybėje narėje, dukterinė įmonė arba kuri tokia tampa;
6) apie atvejus, kai Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms trukdoma teikti paslaugas ar platinti investicinius vienetus ne valstybėse narėse;
7) apie atvejus, kai Vertybinių popierių komisija neleidžia Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms steigti filialo valstybėje narėje arba valstybėje narėje licencijuotoms valdymo įmonėms pritaiko poveikio priemones;
8) kuriuos indeksus Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, pripažino.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS
Lietuvos Respublikos
kolektyvinio investavimo
subjektų įstatymo
1. 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 139) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263).
2. 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26).
3. 2007 m. kovo 19 d. Komisijos direktyva 2007/16/EB, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, patikslinant tam tikrus apibrėžimus (OL 2007 L 79, p. 11).
4. 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1630, 2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1303, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4772 (2007-11-15)
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. kovo 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytos Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatos taikomos valdymo įmonėms nuo šio įstatymo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 15 d.
Nauja įstatymo redakcija
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1630, 2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 2, 60, 62 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 23 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 2, 5, 10, 22, 41, 57, 58, 73, 90, 105 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti valdymo įmonės akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2009-04-06)
autrap@lrs.lt