LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Įsakymas netenka galios 2012-09-15:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-721, 2012-09-10, Žin., 2012, Nr. 107-5429 (2012-09-14), i. k. 112301MISAK00D1-721

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios

Suvestinė redakcija nuo 2005-01-01 iki 2012-09-14

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 28-1168, i. k. 103301MISAK00000110

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO IR SELEKCIJOS PLĖTROS PROGRAMOS

2003 m. kovo 7 d. Nr. 110

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) 354 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766; 2003, Nr. 11-403) 6.1 punktu,

1. Tvirtinu Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programą (pridedama).

2. Pavedu Aplinkos ministerijos Miškų departamentui kasmet iki sausio 1 d. parengti ir pateikti aplinkos ministrui tvirtinti metines šios programos įgyvendinimo priemones.

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu aplinkos viceministrui A. Vasiliauskui.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „miškai“.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 110

MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO IR SELEKCIJOS PLĖTROS PROGRAMA

I. BENDROJI DALIS

1. Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programos (toliau – Programos) tikslas – parengti Lietuvos miško genetinių išteklių kaupimo, išsaugojimo, selekcijos bei sėklininkystės plėtros priemones, kurios užtikrintų miško genetinę įvairovę bei veisiamų miškų našumą ir atsparumą aplinkos sąlygoms.

Šalies miško genetiniai ištekliai yra nacionalinis turtas, miško selekcijos, sėklininkystės bei šiuolaikinio miškų ūkio pagrindas ir užtikrina biologinės įvairovės išsaugojimą, miško populiacijų stabilumą, atsparių aplinkos sąlygoms ir našių miškų atkūrimą bei įveisimą. Užsienio ir šalies patirtis bei naujausi tyrimai parodė, kad tradiciniai miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos metodai turi būti papildyti naujais, nes kai kurių medžių rūšių genetinių draustinių tvarumas mažas, esama miško genetinė įvairovė nepakankamai reprezentuojama genetiniuose draustiniuose ir medžių genotipų lauko kolekcijose geografiniu, populiaciniu bei ekotipiniu aspektais. Vien tik saugomų teritorijų išskyrimas, siekiant išsaugoti miško genetinę ir biologinę įvairovę, mažai efektyvus. Programos aktualumą ir būtinumą sąlygoja šie veiksniai:

– 2001 m. priimtas Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas;

– tarptautiniai šalies įsipareigojimai išsaugoti biologinę ir genetinę įvairovę (Biologinės įvairovės konvencija, Strasbūro „Miško genetinių išteklių apsauga“ ir Helsinkio „Bendrosios Europos miškų bioįvairovės išsaugojimo kryptys“ konferencijų rezoliucijos);

– šalies miško genetinių išteklių nykimas dėl klimato pokyčių, pramoninės taršos, ligų ir kenkėjų invazijų;

– miško genetiniai ištekliai būtini kuriant miško sėklinę bazę genetiniu-selekciniu pagrindu, nes užtikrina našesnių ir atsparesnių miškų įveisimą. Tai ypač aktualu įgyvendinant Lietuvos miškingumo didinimo programą.

2. Pagrindinės Programos sąvokos:

Augalų genų bankas – institucija, koordinuojanti augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo darbus bei sauganti augalų genetinę medžiagą;

elitinis medis – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal sėklinių palikuonių paveldėjimo būdu įgytus vertingus požymius ir savybes;

medyno selekcinė grupė – medyno selekcinė vertė pagal nustatytus kriterijus: I grupė – našus ir geros kokybės, II grupė – vidutinis pagal našumą ir kokybę, III – mažo našumo ir žemos kokybės medynas;

medžių genotipų lauko kolekcija – susisteminti rinktinių genotipų medžių ir krūmų želdiniai;

medžio klonas – medžio vegetatyviniai palikuonys;

medžių klonų rinkinys – susisteminti klonų vegetatyvinių palikuonių želdiniai;

medžio genotipas – medžio genų visuma, sąlygojanti palikuonių požymius, savybes ir jų kitimą;

miško genetiniai ištekliai – faktiškai ir potencialiai naudingi medžiai bei jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio arba vegetatyvinio dauginimosi savybėmis;

miško genetinių išteklių dinaminis išsaugojimas – miško genetinių išteklių išsaugojimas, sudarant sąlygas jų evoliucijai ir užtikrinant jų atsikūrimą natūraliose gamtinėse buveinėse (in situ) arba kolekciniuose želdiniuose (ex situ);

miško genetinių išteklių statinis išsaugojimas – populiacijų ir genotipų genetinės informacijos, susiformavusios ar suformuotos tam tikrame evoliucijos etape, išsaugojimas;

miško genetinis draustinis – saugoma teritorija, skirta ilgalaikiam genetiškai vertingų medžių populiacijų arba jų dalių išsaugojimui;

miško sėklinė bazė – miško genetiniai draustiniai, sėkliniai ir I selekcinės grupės medynai, miško sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, pliusiniai ir elitiniai medžiai bei kiti vertingi miško genetiniai objektai, iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga;

miško sėklinė plantacija – vienos medžių rūšies atrinktų klonų arba šeimų specialūs želdiniai, atskirti arba tvarkomi taip, kad nebūtų apdulkinami iš kitų medynų arba medžių ir galintys dažnai gausiai derėti;

pliusinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius;

provenencijos (kilmės) rajonas – tai teritorija (arba keli plotai), kurioje susidaro beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kurioje randami panašių fenotipinių arba genetinių požymių medynai (sėklų šaltiniai);

miško medžių populiacija – vienos medžių rūšies giminingų ir laisvai besikryžminančių medžių bendrija, kuri daugelį kartų auga toje pačioje vietoje ir yra prisitaikiusi prie aplinkos sąlygų;

sėklinis medynas – iš kitų medynų pagal nustatytus kriterijus atrinktas, produktyvus ir geros kokybės (I selekcinės grupės) medynas, skirtas sėklų ruošai.

3. Programos uždaviniai:

3.1. nustatyti miško genetinių išteklių kaupimo, išsaugojimo, selekcijos ir sėklininkystės plėtros metodus ir priemones;

3.2. numatyti Programos įgyvendinimo priemones, finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus.

4. Programos vykdytojai – Aplinkos ministerija, įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir miško selekcijos plėtros darbus, Lietuvos miškų institutas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nacionalinių parkų, valstybinių rezervatų direkcijos, Miško sėklų ir sodmenų kokybės inspekcija, VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, Valstybinė miškotvarkos tarnyba, privačių miškų savininkai.

II. MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO TIKSLAS, PAGRINDINIAI METODAI IR PRINCIPAI

5. Miško genetinių išteklių išsaugojimo tikslas – kintančios aplinkos sąlygomis išsaugoti medžių rūšių genetinę įvairovę, sudaryti geras sąlygas medžių rūšių evoliucijai, specialiomis priemonėmis užtikrinti populiacijų tvarumą, apsaugoti jas nuo neigiamo gamtinių ir antropogeninių veiksnių.

6. Miško genetinių išteklių išsaugojimo metodai:

6.1. miško genetinių išteklių išsaugojimas in situ – genetinių išteklių išsaugojimas jų gamtinėse buveinėse ar jų sukūrimo aplinkoje. Jis vykdomas natūraliose miško ekosistemose, sudarant tinkamas sąlygas jų egzistavimui bei vystymuisi gamtinėse gyvybingose populiacijose;

6.2. miško genetinių išteklių išsaugojimas ex situ – genetinių išteklių išsaugojimas už jų gamtinių buveinių ar jų sukūrimo aplinkos ribų. Jis vykdomas natūraliose sąlygose (lauko kolekcijose, bandomuosiuose želdiniuose, sėklinėse plantacijose ir kt.) ir nenatūraliose, bet kontroliuojamose sąlygose – genų bankuose (saugomos sėklos, žiedadulkės, audiniai ir kt.). Genetinių išteklių išsaugojimas ex situ leidžia: sukaupti ir saugoti skirtingų populiacijų genotipus vienoje vietoje ir užtikrinti žūstančių populiacijų genetinės medžiagos išsaugojimą bei miško dauginamosios medžiagos panaudojimo galimybes didesnėje teritorijoje.

7. Miško genetinių išteklių išsaugojimas ir selekcija pagrįsta Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo bei Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo programos (EUFORGEN) principais:

7.1. daugiapopuliacinio in situ ir ex situ objektų tinklo sukūrimas, kai miško genetinių išteklių objektai išdėstomi pagal provenencijų (kilmių) rajonus, po 2–3 objektus kiekviename rajone;

7.2. pakankamas, bet ne per didelis kiekvieno in situ objekto plotas (10-100 ha, 100 derančių medžių);

7.3. dinaminis in situ ir ex situ populiacijų tvarkymas;

7.4. genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos neatsiejamumo užtikrinimas.

III. MIŠKO SELEKCIJOS IR SĖKLININKYSTĖS TIKSLAI BEI PRINCIPAI

8. Pagrindinis miško selekcijos tikslas – maksimaliai pagerinti medienos kokybę, padidinti medynų našumą ir adaptyvumą ekonomiškai efektyviomis priemonėmis, kartu išsaugant pakankamą selekcinės miško dauginamosios medžiagos genetinę įvairovę. Miško selekcijos ir sėklininkystės pagrindas – miško genetinė įvairovė, kuri kaupiama miško genetiniuose draustiniuose ir bandomuosiuose želdiniuose.

9. Miško selekcijos pagrindiniai principai – miškuose vykdoma populiacinė ir individualioji atranka ir savaiminio apsidulkinimo būdu bei kryžminimais gautų palikuonių šeimų ir individų atranka pagal palikuonių išbandymo skirtingomis ekologinėmis sąlygomis rezultatus. Miško selekcijos metodai parenkami, atsižvelgiant į medžių rūšies biologines ir ekologines ypatybes, miškų ūkio poreikius ir finansavimo galimybes.

10. Miško selekcija vykdoma pagal nuoseklias selekcines programas, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies ypatybes bei būsimų miškų tikslinę paskirtį:

10.1. apsauginiams miškams veisti – selekcijos dėka gaunama miško dauginamoji medžiaga, kuri pasižymi geromis adaptacinėmis savybėmis ir didele genetine įvairove;

10.2. ūkiniams miškams veisti – selekcijos dėka gaunama miško dauginamoji medžiaga, kuri pasižymi adaptyvumo, medienos kokybės ir produktyvumo savybėmis;

10.3. plantaciniams, trumpos apyvartos miškams – selekcijos dėka gaunama mažesnės genetinės įvairovės, bet didesnio selekcinio efekto miško dauginamoji medžiaga.

11. Pagrindinis miško sėklininkystės tikslas – atsižvelgiant į miškų tikslinę paskirtį, apsirūpinti vertingomis selekcinėmis miško medžių sėklomis, iš kurių išauginta miško dauginamoji medžiaga užtikrintų atsparių ir našių medynų išauginimą.

12. Miško sėklinės bazės plėtra turi užtikrinti sėklų selekcinės vertės bei naujų medynų našumo ir adaptyvumo savybių gerinimą. Išskiriami šie miško sėklinės bazės plėtros etapai:

12.1. reikiamo kiekio sėklinių medynų atranka sėklų ruošai kiekviename provenencijų (kilmės) rajone. Tam tikslui galima naudoti miško genetinius draustinius ir pliusinius arba elitinius medžius;

12.2. pirmos kartos miško sėklinių plantacijų įveisimas, atsižvelgiant į provenencijų (kilmių) rajonus, panaudojant iš natūralių medynų gautą selekcinę medžiagą (pliusinių medžių arba atrinktų populiacijų, medžių klonų), galinčią perduoti geras savybes ir požymius palikuonims;

12.3. pusantros kartos miško sėklinių plantacijų sukūrimas pirmos kartos plantacijų pagrindu;

12.4. antros ir kitų kartų sėklinių plantacijų įveisimas pagal provenencijų (kilmės) rajonus, naudojant selekcinę medžiagą, kuri atrinkta pagal palikuonių išbandymo atitinkamuose provenencijų (kilmės) rajonuose rezultatus.

13. Sėklos turi būti renkamos iš sėklinių ir I selekcinės grupės medynų bei genetinių draustinių, nes lapuočių medžių sėklinių plantacijų nėra įveista pakankamai, o įveistos nepakankamai dera.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS, LĖŠŲ POREIKIS BEI FINANSAVIMO ŠALTINIAI

14. Programoje numatyta ne tik apsaugoti, sukurti, įveisti ir prižiūrėti įvairų medžių rūšių ir paskirties genetinius, selekcinius ir sėklininkystės objektus, bet ir vykdyti juose įvairias kompleksines priemones. Programos įgyvendinimo priemonės pateikiamos Programos 1 priede ir apima 10 metų laikotarpį (2004-2013 m.).

15. Numatoma, kad Programos įgyvendinimo priemonės bus finansuojamos iš Specialiosios bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, miškų urėdijų, nacionalinių parkų direkcijų ir kitų valstybės biudžeto lėšų. Lėšų poreikis Programos 1 priede yra preliminarus ir apskaičiuotas 2003 m. kainomis.

16. Miško selekcijos ir sėklininkystės plėtros vykdymui, miško selekcinių ir sėklinės bazės objektų išskyrimui, priežiūrai ir naudojimui reglamentuoti Programos įgyvendinimo laikotarpiu būtina atlikti fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus bei parengti įvairias rekomendacijas.

17. Programoje, atsižvelgiant į medžių rūšių biologines ir ekologinės savybes, paplitimą, genetinę įvairovę, jų reikšmę ekosistemose bei miškų ūkyje, numatyti miško genetinių išteklių išsaugojimo būdai ir darbų apimtys šioms lapuočių ir spygliuočių medžių rūšims:

– plačiai paplitusių spygliuočių (paprastosios eglės ir paprastosios pušies);

– plačiai paplitusių lapuočių (baltalksnio, drebulės, juodalksnio, karpotojo beržo, paprastojo ąžuolo, paprastojo uosio);

– retesnių lapuočių (mažalapės liepos, paprastojo buko, paprastojo klevo, paprastojo skroblo);

– retųjų lapuočių ir spygliuočių (bekočio ąžuolo, kalninės pušies, miškinės obels, trešnės, paprastojo šermukšnio, guobos ir maumedžio genčių).

______________

Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir

selekcijos plėtros programos

1 priedas

MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IR SELEKCIJOS PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS, DARBŲ APIMTYS, ATSAKINGI VYKDYTOJAI IR LĖŠŲ POREIKIS

(skaitiklyje – lapuočių medžių rūšių, vardiklyje – spygliuočių medžių rūšių)

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Kiekis		Lėšų poreikis, tūkst. Lt	Vykdytojai
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	vnt.	ha	Lėšų poreikis, tūkst. Lt	Vykdytojai
*1. Miško genetinių išteklių išsaugojimas in situ (natūraliose buveinėse)*
1.1.	Esamų genetinių draustinių inventorizacija, įvertinimas ir naujų atrinkimas				Įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus
1.2.	Genetinių draustinių monitoringas ir priežiūros darbai				Įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus, miškų urėdijos, nacionalinių parkų direkcijos
1.3.	Pliusinių ir elitinių medžių atrinkimas ir priežiūra		– –		Įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus, miškų urėdijos, nacionalinių parkų direkcijos
Iš viso:
2. Miško genetinių išteklių išsaugojimas ex situ, perkėlus į kitą aplinką
2.1.	Daugiapopuliacinių želdinių įveisimas, monitoringas ir priežiūra, selekcinis genotipų įvertinimas ir atranka				Įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus, miškų urėdijos, nacionalinių parkų direkcijos
2.2.	Klonų rinkinių ir kitų lauko kolekcijų įveisimas				Įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus, miškų urėdijos, nacionalinių parkų direkcijos
2.3.	Klonų rinkinių ir kitų kolekcijų monitoringas ir priežiūra				Įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus, miškų urėdijos, nacionalinių parkų direkcijos
2.4.	Genetinių objektų sėklų pavyzdžių paruošimas ilgalaikiam išsaugojimui genų banke		– –		Lietuvos miškų institutas, įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus
Iš viso:
3. Miško selekcijos plėtra
3.1.	Pliusinių medžių palikuonių bandomųjų želdinių įveisimas, priežiūra ir tyrimas (elitinių medžių atrinkimas aukštesnių pakopų miško sėklinėms plantacijoms įveisti)				Įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus, miškų urėdijos, nacionalinių parkų direkcijos
3.2.	Elitinių medžių kryžminimas, sodmenų išauginimas ir bandomųjų želdinių įveisimas, tyrimas ir vertingiausių atrinkimas aukštos genetinės vertės plantacijoms įveisti				Įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus, miškų urėdijos, nacionalinių parkų direkcijos
Iš viso:
4. Selekcinės sėklininkystės plėtra
4.1.	Sėklinių medynų atrinkimas, priežiūra ir naudojimas	– –			Įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus, miškų urėdijos, nacionalinių parkų direkcijos
4.2.	Sėklinių plantacijų įveisimas, priežiūra ir įvertinimas	– –			Įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus, miškų urėdijos, nacionalinių parkų direkcijos
Iš viso:
5. Moksliniai tyrimai
5.1.	Miško genetinių išteklių genetinė identifikacija, charakterizavimas ir įvertinimas, metodikų ir rekomendacijų šiais klausimais parengimas	–	–		Lietuvos miškų institutas
6. Investicijos programos vykdymui
6.1	Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos kompiuterinės duomenų bazės sutvarkymas, kompiuterinės technikos ir programinės įrangos įsigijimas ir kt.			240	Įstaiga, vykdanti miško genetinių išteklių atrankos, įvertinimo ir selekcijos plėtros darbus
Iš viso programai:				13702