Suvestinė redakcija nuo 2020-11-26 iki 2024-09-06

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 12-532, i. k. 1111100NUTA00000094

Nauja redakcija nuo 2020-11-26:

Nr. 1308, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24955

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBINIŲ BUGIEDOS, GEMELIŠKIO, MEŠKŲ, PAĄŽUOLYNĖS, PELESOS BOTANINIŲ-ZOOLOGINIŲ DRAUSTINIŲ ĮSTEIGIMO, JŲ RIBŲ PLANŲ IR NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2011 m. sausio 26 d. Nr. 94

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Įsteigti valstybinius Bugiedos, Gemeliškio, Meškų, Paąžuolynės, Pelesos botaninius-zoologinius draustinius.

2. Patvirtinti pridedamus:

2.1. valstybinio Bugiedos botaninio-zoologinio draustinio ribų planą;

2.2. valstybinio Gemeliškio botaninio-zoologinio draustinio ribų planą;

2.3. valstybinio Meškų botaninio-zoologinio draustinio ribų planą;

2.4. valstybinio Paąžuolynės botaninio-zoologinio draustinio ribų planą;

2.5. valstybinio Pelesos botaninio-zoologinio draustinio ribų planą;

2.6. valstybinio Bugiedos botaninio-zoologinio draustinio nuostatus;

2.7. valstybinio Gemeliškio botaninio-zoologinio draustinio nuostatus;

2.8. valstybinio Meškų botaninio-zoologinio draustinio nuostatus;

2.9. valstybinio Paąžuolynės botaninio-zoologinio draustinio nuostatus;

2.10. valstybinio Pelesos botaninio-zoologinio draustinio nuostatus.

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS

APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 94

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2020 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1308

redakcija)

VALSTYBINIO BUGIEDOS BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinio Bugiedos botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato valstybinio Bugiedos botaninio-zoologinio draustinio (toliau – draustinis) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Veiklą draustinyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, šie nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRUS

DRAUSTINIO STEIGIMO TIKSLAI IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti teritorijoje randamas saugomų gyvūnų rūšis: medicinines dėles (Hirudo medicinalis), juodąsias hesperijas (Erynnis tages), europines medvarles (Hyla arborea), raudonpilves kūmutes (Bombina bombina), skiauterėtuosius tritonus (Triturus cristatus), didžiuosius auksinukus (Lycaena dispar) ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę;

4.2. užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą, ekologinę pusiausvyrą;

4.3. sudaryti sąlygas taikomiesiems kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimams ir stebėjimams vykdyti, informacijai kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse kaupti;

4.4. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

4.5. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

5. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 4.1 papunktyje nurodytos gamtos vertybės.

6. Ūkinė ir kita veikla draustinyje negali bloginti saugomų rūšių ir jų buveinių, nurodytų nuostatų 4.1 papunktyje, palankios apsaugos būklės.

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

7. Draustinyje atsižvelgiant į jo išskirtinę vertę, kraštovaizdžio ir gamtos vertybių ypatumus, draudžiama vykdant ūkinę ir kitą veiklą pažeisti saugomų rūšių radavietes ir augavietes.

8. Skiauterėtųjų tritonų, europinių medvarlių, raudonpilvių kūmučių ir medicininių dėlių apsaugos tikslais be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draustinio teritorijoje:

8.1. draudžiama:

8.1.1. įveisti žuvis vandens telkiniuose;

8.1.2. šalinti kelmus ir išvirtusius medžius vandens telkinių pakrantėse;

8.2. skatinama įrengti 1–2 arų dirbtinius vandens telkinius su seklia zona.

9. Didžiųjų auksinukų ir juodųjų hesperijų apsaugos tikslais be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draustinio teritorijoje:

9.1. draudžiama sausinti;

9.2. skatinama:

9.2.1. palikti dalį plynų kirtaviečių savaiminiam atžėlimui;

9.2.2. šienauti ir šalinti savaiminius medžius ir krūmus miško pievose, laukymėse ir neželdintinose aikštėse, tvarkyti jas pagal kaimo plėtros strateginiuose dokumentuose numatytas paramos agrarinei aplinkosaugai schemas.

10. Saugomų rūšių, nurodytų nuostatų 4.1 papunktyje, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas saugomų rūšių apsaugos priemones.

11. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis tradicinės Dzūkijos (Dainavos) etnografiniam regionui nustatytų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

11.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 150 m². Gyvenamojo namo cokolio aukštis – iki 0,4 m; aukštis iki karnizo – 3,5 m, iki kraigo – 7 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statomi tik nesublokuoti gyvenamieji namai;

11.2. gyvenamojo namo stogas: dvišlaitis, pusvalminis, 40–45° nuolydžio. Langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į keturias, šešias dalis;

11.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto, ištęsto stačiakampio plano, dvišlaičiais arba keturšlaičiais stogais. Pastatų aukštis – iki 6 m (klojimas, daržinė – iki 9 m) (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Kitų naujai projektuojamų sodybų pastatų architektūriniai sprendiniai derinami prie tradicinių pastatų;

11.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

11.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

11.6. pastatų sienų spalvos: natūrali medžio spalva, tamsiai geltona, rusva, gelsva, žalsva. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatų fasadai apkalami medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

11.7. sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai raudona. Visų remontuojamų, rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

12. Stoginės laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose žemės ūkio paskirties žemėje statomos, jų vieta parenkama laikantis Saugomų teritorijų įstatymo apribojimų ir nuostatų 13 punkte nustatytų reikalavimų. Stoginės vieta raštu derinama su už draustinio apsaugą atsakinga saugomos teritorijos direkcija Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

13. Stoginės statomos pagal šiuos reikalavimus:

13.1. stoginė – stačiakampio plano (pločio ir ilgio santykis 1:2–3). Didžiausias stoginės aukštis – 6 m (skaičiuojama nuo visų statinio projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai – dvišlaičiai;

13.2. stoginės dengiamos beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Taip pat gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;

13.3. stoginių statybos ir apdailos medžiaga – mediena, apdirbta tradicinėmis medžio apdirbimo technologijomis (pjauti, tašyti, netekinti rąstai; tipinių formų apdailos lentos). Stoginių spalva: tamsių atspalvių (ruda, pilka, žalia), juoda arba natūrali medienos spalva.

14. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

___________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1308, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24955

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 94

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2020 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1308

redakcija)

VALSTYBINIO GEMELIŠKIO BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinio Gemeliškio botaninio–zoologinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato valstybinio Gemeliškio botaninio–zoologinio draustinio (toliau – draustinis) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Veiklą draustinyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, šie nuostatai.

II SKYRUS

DRAUSTINIO STEIGIMO TIKSLAI IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti teritorijoje randamas saugomų gyvūnų rūšis: auksuotąsias šaškytes (Euphydryas aurinia), šarvuotąsias skėtes (Leucorrhinia pectoralis) ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę;

4.2. užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą ir ekologinę pusiausvyrą;

4.4. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

4.5. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

5. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 4.1 papunktyje nurodytos gamtos vertybės.

6. Ūkinė ir kita veikla draustinyje negali bloginti saugomų rūšių, nurodytų nuostatų 4.1 papunktyje, palankios apsaugos būklės.

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

8. Auksuotųjų šaškyčių apsaugos tikslais be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draustinio teritorijoje:

8.1. draustinio ribų plane pažymėtose auksuotųjų šaškyčių buveinėse draudžiama:

8.1.1. suarti ir tręšti pievas;

8.1.2. įveisti mišką;

8.2. skatinama:

8.2.1. šienauti (ne anksčiau kaip nuo liepos 15 d.);

8.2.2. ekstensyviai ganyti gyvulius (ne anksčiau kaip nuo birželio 15 d.);

8.2.3. šalinti plintančią sumedėjusią augaliją.

9. Šarvuotųjų skėčių apsaugos tikslais be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draustinio teritorijoje draudžiama valyti vandens telkinius, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus.

11. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis tradicinės Aukštaitijos etnografiniam regionui nustatytų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

11.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano, pločio ir ilgio santykis 1:2–3. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 150 m². Didžiausias gyvenamojo namo aukštis – 7 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statomi tik nesublokuoti gyvenamieji namai. Prie gyvenamojo namo gali būti pristatomi dvišlaičiai arba vienašlaičiai prieangiai (2:3 m), naudojama langų, sienų, prieangių ir skliautų puošyba;

11.2. gyvenamojo namo stogas: dvišlaitis, keturšlaitis čiukurinis, laužytas čiukurinis, 40–45° nuolydžio. Langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į keturias, šešias ar daugiau dalių, jų aukščio ir pločio santykis – 1:0,7–0,8;

11.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto, dvišlaičiais, pusvalminiais arba keturšlaičiais stogais. Pastatų aukštis – iki 8 m (klojimas, daržinė – iki 9 m) (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Kitų naujai projektuojamų sodybų pastatų architektūriniai sprendiniai derinami prie tradicinių pastatų. Priklausiniai statomi ne toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo, išskyrus pirtį;

11.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

11.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio, betoninėmis čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

11.6. pastatų sienų spalvos: šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėlio, žalsva arba natūrali medžio spalva. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatus fasadai apkalami medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

11.7. pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai raudona, molio čerpių. Visų remontuojamų, rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

13. Stoginės statomos pagal šiuos reikalavimus:

13.2. stoginės dengiamos beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Taip pat gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;

14. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1308, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24955

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 94

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2020 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1308

redakcija)

VALSTYBINIO MEŠKŲ BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinio Meškų botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato valstybinio Meškų botaninio-zoologinio draustinio (toliau – draustinis) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Veiklą draustinyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, šie nuostatai.

II SKYRUS

DRAUSTINIO STEIGIMO TIKSLAI IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti teritorijoje randamas saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę:

4.1.1. kraujalakinius melsvius (Maculinea teleius), didžiuosius auksinukus (Lycaena dispar);

4.1.2. 6230 *Rūšių turtingus briedgaurynus, 6270 *Rūšių turtingus smilgynus (žymėjimas (*) nurodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius natūralių buveinių tipus);

4.1.3. 2330 Nesusivėrusias žemynines smiltpieves, 3150 Natūralius eutrofinius ežerus su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 6210 Stepines pievas, 6430 Eutrofinius aukštuosius žolynus, 6450 Aliuvines pievas, 6510 Šienaujamas mezofitų pievas, 9070 Medžiais apaugusias ganyklas;

4.2. užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą ir ekologinę pusiausvyrą;

4.4. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

4.5. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

5. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 4.1 papunktyje nurodytos gamtos vertybės.

6. Ūkinė ir kita veikla draustinyje negali bloginti saugomų rūšių ir natūralių buveinių, nurodytų nuostatų 4.1 papunktyje, palankios apsaugos būklės.

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

8. Kraujalakinių melsvių, didžiųjų auksinukų, natūralių pievų buveinių (2330 Nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, 6210 Stepinių pievų, 6230 *Rūšių turtingų briedgaurynų, 6270 *Rūšių turtingų smilgynų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų) apsaugos tikslais be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draustinio teritorijoje:

8.1. draudžiama:

8.1.1. suarti pievas, tręšti, įsėti jose kultūrines žoles, kalkinti ar kitaip keisti žolynus, įveisti mišką ar sodinti pavienius medžius ar krūmus;

8.1.2. keisti hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytą natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo priemonių taikymą, vandens telkinių vandens cheminę sudėtį;

8.2. skatinama šienauti, ganyti gyvulius, reguliuoti savaiminį medžių ir krūmų plitimą.

9. Draustinio ribų plane pažymėtoje vietoje (buveinėse – 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis) apsaugos tikslais be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draudžiama į ežerus nuleisti nutekamuosius ar drenažo vandenis.

10. Draustinyje esančiose – 9070 Medžiais apaugusių ganyklų natūraliose buveinėse be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte:

10.1. draudžiama iškirsti pavienius medžius ir krūmus, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

10.2. skatinama šienauti, ganyti gyvulius, reguliuoti savaiminį medžių ir krūmų plitimą.

11. Saugomų rūšių, natūralių buveinių, nurodytų nuostatų 4.1 papunktyje, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones.

12. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis tradicinės Žemaitijos etnografiniam regionui nustatytų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

12.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano, pločio ir ilgio santykis 1:1,5–3,2. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 220 m². Gyvenamojo namo aukštis – iki 8,5 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statomi tik nesublokuoti gyvenamieji namai;

12.2. sodybos pastatų stogai: dvišlaičiai, keturšlaičiai – valminiai, pusvalminiai, čiukuriniai, 30–45° nuolydžio. Stogo ir sienos projekcijos santykis – ne mažesnis kaip 4:3. Gyvenamojo namo langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į tris ir daugiau dalių;

12.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto. Pastatų aukštis – iki 10 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Pastatų planas – ištęstas stačiakampis arba „U“ ar „L“ formos planas. Stogo ir sienos projekcijos santykis – ne mažesnis kaip 4:3. Kitų naujai projektuojamų sodybos pastatų architektūriniai sprendiniai derinami prie tradicinių pastatų;

12.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

12.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio, betoninėmis čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

12.6. pastatų sienų spalvos: natūrali medžio spalva, tamsiai ruda, žalia, rusvai gelsva, pilka. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatų fasadai apkalami medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

12.7. sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai žalia, molio čerpių spalvos. Visų remontuojamų, rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

13. Stoginės, skirtos laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose žemės ūkio paskirties žemėje statomos, jų vieta parenkama laikantis Saugomų teritorijų įstatymo apribojimų ir nuostatų 14 punkte nustatytų reikalavimų. Stoginės vieta raštu derinama su už draustinio apsaugą atsakinga saugomos teritorijos direkcija Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

14. Stoginės statomos pagal šiuos reikalavimus:

14.1. stoginė – stačiakampio plano (pločio ir ilgio santykis 1:2–3). Didžiausias stoginės aukštis – 6 m (skaičiuojama nuo visų statinio projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai – dvišlaičiai;

14.2. stoginės dengiamos beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Taip pat gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;

14.3. stoginių statybos ir apdailos medžiaga – mediena, apdirbta tradicinėmis medžio apdirbimo technologijomis (pjauti, tašyti, netekinti rąstai; tipinių formų apdailos lentos). Stoginių spalva: tamsių atspalvių (ruda, pilka, žalia), juoda arba natūrali medienos spalva.

15. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1308, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24955

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 94

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2020 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1308

redakcija)

VALSTYBINIO PAĄŽUOLYNĖS BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinio Paąžuolynės botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato valstybinio Paąžuolynės botaninio-zoologinio draustinio (toliau – draustinis) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Veiklą draustinyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, šie nuostatai.

II SKYRUS

DRAUSTINIO STEIGIMO TIKSLAI IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti teritorijoje randamas saugomas gyvūnų rūšis: šarvuotąsias skėtes (Leucorrhinia pectoralis), skiauterėtuosius tritonus (Triturus cristatus) ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę;

4.2. užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą, ekologinę pusiausvyrą;

4.4. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

4.5. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

5. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 4.1 papunktyje nurodytos gamtos vertybės.

6. Ūkinė ir kita veikla draustinyje negali bloginti saugomų rūšių ir jų buveinių, nurodytų nuostatų 4.1 papunktyje, palankios apsaugos būklės.

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

8. Šarvuotųjų skėčių ir skiauterėtųjų tritonų, apsaugos tikslais be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draustinio teritorijoje draudžiama:

8.1. vykdyti veiklą, kuri pažeistų durpių klodą;

8.2. valyti vandens telkinius, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus;

8.3. naudoti kalkinimo priemones, tręšti pievas;

8.4. įveisti žuvis vandens telkiniuose;

8.5. šalinti kelmus ir išvirtusius medžius vandens telkinių pakrantėse.

9. Šarvuotųjų skėčių ir skiauterėtųjų tritonų apsaugos tikslais draustinio teritorijoje skatinama:

9.1. iš dalies apželdinti vandens telkinių pakrantes arba retinti per tankią sumedėjusią augaliją, paliekant ne mažiau kaip 50 proc. pakrantės atvirą;

9.2. įrengti mažus (iki 0,1 hektaro) dirbtinius vandens telkinius;

9.3. atkurti pažeistą hidrologinį režimą.

11. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis tradicinės Aukštaitijos etnografiniam regionui nustatytų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

11.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano, pločio ir ilgio santykis 1:2–3. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 150 m². Didžiausias gyvenamojo namo aukštis – 7 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statomi tik nesublokuoti gyvenamieji namai. Prie gyvenamojo gali būti pristatomi dvišlaičiai arba vienašlaičiai prieangiai (2:3 m), naudojama langų, sienų, prieangių ir skliautų puošyba;

11.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto, dvišlaičiais, pusvalminiais arba keturšlaičiais stogais. Pastatų aukštis – iki 8 m (klojimas, daržinė – iki 9 m) (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Kitų naujai projektuojamų sodybų pastatų architektūriniai sprendinai derinami prie tradicinių pastatų. Priklausiniai statomi ne toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo, išskyrus pirtį;

11.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

12. Stoginės, skirtos laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose žemės ūkio paskirties žemėje statomos, jų vieta parenkama laikantis Saugomų teritorijų įstatymo apribojimų ir nuostatų 13 punkte nustatytų reikalavimų. Stoginės vieta raštu derinama su už draustinio apsaugą atsakinga saugomos teritorijos direkcija Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

13. Stoginės statomos pagal šiuos reikalavimus:

13.2. stoginės dengiamos beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Taip pat gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;

14. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1308, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24955

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 94

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1308

redakcija)

VALSTYBINIO PELESOS BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinio Pelesos botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato valstybinio Pelesos botaninio-zoologinio draustinio (toliau – draustinis) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Veiklą draustinyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, šie nuostatai.

II SKYRUS

DRAUSTINIO STEIGIMO TIKSLAI IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti teritorijoje randamas saugomų augalų ir gyvūnų rūšis: mėlynuosius palemonus (Polemonium caeruleum), gerves (Grus grus), kukučius (Upapa epops), machaonus (Papilio machaon), šiaurinius auksinukus (Lycaena helle) ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę;

4.2. išsaugoti natūralią Pelesos upelio vagą ir jos hidrologinį režimą, didelius tarpinio tipo pelkės ir žemapelkių plotus;

4.3. užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą, ekologinę pusiausvyrą;

4.4. sudaryti sąlygas taikomiesiems kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimams ir stebėjimams vykdyti, informacijai kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse kaupti;

4.5. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

4.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

5. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 4.1 ir 4.2 papunkčiuose nurodytos gamtos vertybės.

6. Ūkinė ir kita veikla draustinyje negali bloginti saugomų rūšių, nurodytų nuostatų 4.1 papunktyje, palankios apsaugos būklės.

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

8. Šiaurinių auksinukų apsaugos tikslais be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draustinio teritorijoje:

8.1. draustinio ribų plane pažymėtose šiaurinių auksinukų buveinėse draudžiama:

8.1.1. suarti ir tręšti pievas;

8.1.2. apsodinti pievas ir ganyklas;

8.2. skatinama:

8.2.1. pievose šalinti savaime plintančius medžius ir krūmus;

8.2.2. vėlai šienauti pievas (po liepos 15 d.), nušienautą žolę pašalinti iš pievų.

9. Saugomų rūšių, nurodytų nuostatų 4.1 papunktyje, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kituose saugomos teritorijos planavimo dokumentuose numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.

10. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis tradicinės Dzūkijos (Dainavos) etnografiniam regionui nustatytų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

10.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 150 m². Gyvenamojo namo cokolio aukštis – iki 0,4 m; aukštis iki karnizo – 3,5 m, iki kraigo – 7 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statomi tik nesublokuoti gyvenamieji namai;

10.2. gyvenamojo namo stogas: dvišlaitis, pusvalminis, 40–45° nuolydžio. Langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į keturias, šešias dalis;

10.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto, ištęsto stačiakampio plano, dvišlaičiais arba keturšlaičiais stogais. Pastatų aukštis – iki 6 m (klojimas, daržinė – iki 9 m) (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Kitų naujai projektuojamų sodybų pastatų architektūriniai sprendiniai derinami prie tradicinių pastatų;

10.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

10.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

10.6. pastatų sienų spalvos: natūrali medžio spalva, tamsiai geltona, rusva, gelsva, žalsva. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatų fasadai apkalami medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

10.7. sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai raudona. Visų remontuojamų, rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

11. Stoginės, skirtos laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose žemės ūkio paskirties žemėje statomos, jų vieta parenkama laikantis Saugomų teritorijų įstatymo apribojimų ir nuostatų 12 punkte nustatytų reikalavimų. Stoginės vieta raštu derinama su už draustinio apsaugą atsakinga saugomos teritorijos direkcija Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

12. Stoginės statomos pagal šiuos reikalavimus:

12.1. stoginė – stačiakampio plano (pločio ir ilgio santykis 1:2–3). Didžiausias stoginės aukštis – 6 m (skaičiuojama nuo visų statinio projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai – dvišlaičiai;

12.2. stoginės dengiamos beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Taip pat gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;

12.3. stoginių statybos ir apdailos medžiaga – mediena, apdirbta tradicinėmis medžio apdirbimo technologijomis (pjauti, tašyti, netekinti rąstai; tipinių formų apdailos lentos). Stoginių spalva: tamsių atspalvių (ruda, pilka, žalia), juoda arba natūrali medienos spalva.

13. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1308, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24955

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1308, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24955

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 94 „Dėl valstybinių Bugiedos, Gemeliškio, Meškų, Paąžuolynės, Pelesos botaninių-zoologinių draustinių įsteigimo, jų ribų planų ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo