Nutarimas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 61-2804
Neoficialus nutarimo tekstas
NUTARIMAS
2003 m. birželio 25 d. Nr. 824
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 468 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepciją (pridedama).
2. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo parengti ir nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepcijos pirmojo etapo įgyvendinimo priemonių planą.
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 476 „Dėl Apskričių valdymo reformos koncepcijos, Apskričių teritorinės reformos krypčių ir Apskričių teritorinės reformos krypčių pateikimo visuomenei svarstyti priemonių plano“ (Žin., 2001, Nr. 37-1250).
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas
Vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 824
KAI KURIŲ CENTRINIO VALDYMO INSTITUCIJŲ VYKDOMŲ FUNKCIJŲ DECENTRALIZAVIMO IR DEKONCENTRAVIMO KONCEPCIJA
1. Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepcija (toliau vadinama – Koncepcija) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 468 punktą – „parengti kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepciją ir atitinkamų teisės aktų projektus“.
2. Šioje Koncepcijoje:
2.1. aprašyta esama viešojo administravimo subjektų sistema Lietuvoje – institucinė sąranga, teritoriniai viešojo administravimo subjektai;
2.2. apibrėžti veiksniai, lemiantys būtinumą pertvarkyti viešojo administravimo sistemą;
2.3. nustatyti funkcijų perskirstymo tarp atskirų viešojo administravimo subjektų, taip pat bendro viešojo administravimo sistemos tobulinimo tikslai, pagrindinės kryptys ir etapai.
3. Šioje Koncepcijoje vartojamos pagrindinės sąvokos:
Dekoncentravimas – funkcijų perdavimas iš centrinių valstybinio administravimo subjektų jų teritoriniams padaliniams arba teritoriniam valstybinio administravimo subjektui – apskrities viršininkui: šių subjektų vykdomos funkcijos priartinamos prie gyventojų. Šiuo atveju perduodamos funkcijos išlieka valstybinio administravimo dalimi.
Decentralizavimas – centrinių ir teritorinių valstybinio administravimo subjektų vykdomų funkcijų perdavimas savivaldybių administravimo subjektams.
Valstybinio teritorinio administravimo zona – nustatyta teritorija, kurioje administravimą vykdo teritoriniai valstybinio administravimo subjektai.
Dekoncentruotos administracijos – centrinių valstybinio administravimo subjektų teritoriniai padaliniai.
4. Dabar veikiančių Lietuvoje viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro:
4.1. centriniai valstybinio administravimo subjektai (ministerijos, įstaigos prie ministerijų, Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės institucijos bei įstaigos, vykdančios administravimą visoje valstybės teritorijoje);
4.2. teritoriniai valstybinio administravimo subjektai:
4.2.1. centrinių valstybinio administravimo subjektų teritoriniai padaliniai, vykdantys funkcijas valstybinio teritorinio administravimo zonose. Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai pagal zonos, kurioje vykdo administravimą, dydį gali būti skirstomi į:
4.2.1.1. teritorinius padalinius, vykdančius veiklą valstybinio teritorinio administravimo zonose, didesnėse už Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniųjų administracinių vienetų – apskričių – teritorijas (pvz., 8 regionų aplinkos apsaugos departamentai, 5 teritorinės muitinės, 4 valstybinių rezervatų direkcijos);
4.2.1.2. teritorinius padalinius, vykdančius veiklą valstybinio teritorinio administravimo zonose, sutampančiose su Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniųjų administracinių vienetų – apskričių – ribomis (pvz., teritorinės ligonių kasos, apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos, apskričių statistikos valdybos, apskričių archyvai);
4.2.1.3. teritorinius padalinius, vykdančius veiklą valstybinio teritorinio administravimo zonose, mažesnėse už Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniųjų administracinių vienetų – apskričių – teritorijas (pvz., 15 Centrinės hipotekos įstaigos teritorinių skyrių, 28 regioninių parkų direkcijos, 39 visuomenės sveikatos centrų filialai, 43 teritoriniai apskričių Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriai, 46 teritorinės darbo biržos, 52 teritoriniai Valstybinio socialinio draudimo fondo skyriai, 56 aplinkos apsaugos agentūros, 79 policijos komisariatai);
4.2.2. teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, vykdantys veiklą Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose – apskrityse: apskrities viršininkas (jam priskirtoms funkcijoms įgyvendinti yra suformuota apskrities viršininko administracija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas;
4.3. savivaldybių viešojo administravimo subjektai (savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, meras, kiti subjektai, kuriems įstatymai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje).
III. PAGRINDINIAI VEIKSNIAI, LEMIANTYS BŪTINUMĄ TOBULINTI VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SISTEMĄ
5. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys viešojo administravimo sistemos pertvarkymą, yra šie:
5.1. Ne visuomet racionaliai vykdomos kai kurios viešojo administravimo subjektų funkcijos (pvz., antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, pagrindinio profesinio mokymo administravimas).
5.2. Neteko galios nuo 2006 m. kovo 22 d.
5.3. Iniciatyvos, kylančios iš politinių partijų, asociacijų, atskirų mokslininkų bei jų grupių dėl valdymo pertvarkymo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 249, 2006-03-14, Žin., 2006, Nr. 31-1082 (2006-03-21)
6. Nuo 1998 metų keletą kartų buvo siekiama pertvarkyti esamą viešojo administravimo sistemą vykdant funkcijų dekoncentravimą ir decentralizavimą:
6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 26 d. nutarime Nr. 92 „Dėl ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kai kurių įgaliojimų, objektų bei atitinkamų materialinių ir finansinių išteklių perdavimo apskričių viršininkų administracijoms“ (Žin., 1998, Nr. 10-253) nustatyti įgaliojimai, objektai, materialiniai ir finansiniai ištekliai, kurie turi būti perduodami apskritims civilinės saugos, kultūros ir paminklotvarkos, socialinės globos, visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros, miškotvarkos, švietimo srityse. Ne visi šiame nutarime nustatyti įgaliojimai buvo įvykdyti. Ministerijos neperdavė numatytų funkcijų, nes nutarime nebuvo apibrėžti perdavimo terminai.
6.2. Apskričių valdymo reformos koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 476 (Žin., 2001, Nr. 37-1250), nustatyti apskričių valdymo reformos pagrindiniai tikslai ir principai, funkcijų padalijimas tarp apskrities viršininko, savivaldybių, ministerijų bei kitų viešojo administravimo subjektų. Apskričių valdymo reformos koncepcijoje numatytas funkcijų perskirstymas iš dalies atliktas. Ministerijų nuostatos dėl apskričių valdymo reformos koncepcijos įgyvendinimo skirtingos, nėra jos įgyvendinimo priemonių plano.
6.3. 2001 metų pabaigoje pasirinktas dalinis pertvarkymo būdas: remiantis subsidiarumo principu, dalį apskrities viršininko įgaliojimų, kuriuos vykdė jau esantys savivaldybėse apskrities viršininko administracijos teritoriniai padaliniai, perduoti vykdyti savivaldybėms. Įstatymais nuo 2002 m. sausio 1 d. savivaldybėms iš apskričių viršininkų administracijų perduota vykdyti dalies statybos leidimų išdavimo funkcija (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 101-3598), nuo 2002 m. balandžio 1 d. – kai kurios funkcijos žemės ūkio srityje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19, 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 110-3984), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 4, 5, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4088).
7. Koncepcijoje planuojamais viešojo administravimo sistemos pertvarkymais siekiama šių tikslų:
7.1. atskirti skirtingų valdymo lygių viešojo administravimo subjektų funkcijas ir padalyti jų įgaliojimus remiantis nacionalinių interesų ir savivaldos principų derinimu;
7.2. tobulinti valdymą – jį dekoncentruoti ir decentralizuoti;
7.3. nustatyti optimalius centrinio valdymo institucijų, apskrityse veikiančių institucijų ir savivaldybių institucijų ryšius.
8. Kad būtų pasiekti šios Koncepcijos 7 punkte nurodyti tikslai, reikia tobulinti Lietuvos viešojo administravimo sistemą įvairiomis kryptimis ir atskirais etapais (dekoncentruoti ir decentralizuoti taip pat ir centrinio valdymo institucijų vykdomas funkcijas).
9. Planuojami pertvarkymai prisidės prie viešojo administravimo sistemos, tinkamai pritaikytos gyventojų poreikiams tenkinti, sukūrimo atsižvelgiant į Europos Tarybos institucijų priimtus dokumentus ir rekomendacijas.
10. Pagrindinės viešojo administravimo sistemos tobulinimo kryptys yra šios:
10.1. centrinių valstybinio administravimo subjektų vykdomų funkcijų dekoncentravimas;
10.2. centrinių ir teritorinių valstybinio administravimo subjektų vykdomų funkcijų decentralizavimas;
10.3. Neteko galios nuo 2006 m. kovo 22 d.
Punkto pakeitimai:
Nr. 249, 2006-03-14, Žin., 2006, Nr. 31-1082 (2006-03-21)
11. Viešojo administravimo sistemos tobulinimas vykdomas remiantis subsidiarumo principu: aukštesnio valdymo lygio viešojo administravimo subjektams vykdymo funkcija perduodama tuomet, jeigu ją neracionaliai (neekonomiškai, neefektyviai, nerezultatyviai, nekokybiškai) vykdo žemesnio valdymo lygio viešojo administravimo subjektai.
12. Tikimasi, kad įvykdžius numatomus viešojo administravimo sistemos pertvarkymus:
12.1. sprendimai, kurių reikia gyventojų ir ūkio subjektų veiklai užtikrinti, bus priimami arčiausiai jų esančiose viešojo administravimo įstaigose;
12.2. viešųjų paslaugų teikimas ir jo administravimas bus racionaliai paskirstyti tarp institucijų ir geriau atitiks vietos ir regiono gyventojų poreikius;
12.3. bus aiškiau apibrėžtos apskrities viršininko vykdomos funkcijos ir apskrities viršininko, kaip teritorinio viešojo administravimo subjekto, vieta bendroje Lietuvos viešojo administravimo sistemoje;
12.4. Neteko galios nuo 2006 m. kovo 22 d.
Punkto pakeitimai:
Nr. 249, 2006-03-14, Žin., 2006, Nr. 31-1082 (2006-03-21)
13. Koncepcijos įgyvendinimo etapai yra šie:
13.1. Pirmasis etapas – kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų dekoncentravimas, decentralizavimas ir kai kurių valstybinių funkcijų perskirstymas – 2003–2004 metai.
13.2. Antrasis etapas – kai kurių centrinių ir teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių vykdomų funkcijų perskirstymas – nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 dienos.
13.3. Trečiasis etapas – tolesnis centrinių ir teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių vykdomų funkcijų perskirstymas – nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Konkrečios perskirstomos funkcijos paaiškės baigiant įgyvendinti antrąjį etapą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 249, 2006-03-14, Žin., 2006, Nr. 31-1082 (2006-03-21)
14. Pirmojo etapo metu bus vykdomi šie pertvarkymai:
14.1. Profesinio mokymo įstaigos bus pertvarkomos į viešąsias profesinio mokymo įstaigas – daugiaprofilinius profesinio rengimo centrus, kurių steigėjai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bus apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, socialiniai partneriai. Skirtinguose šalies regionuose bus įsteigta apie 10 viešųjų profesinio mokymo įstaigų (iki 2004 m. liepos 1 d.). Profesinio mokymo įstaigas pertvarkyti į viešąsias profesinio mokymo įstaigas – daugiaprofilinius profesinio rengimo centrus tikslinga dėl šių priežasčių:
14.1.1. įkūrus viešąsias įstaigas mokymo įstaigų bazėje, jų darbe steigėjo teisėmis lygiaverčiai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija galės dalyvauti apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, darbdaviams atstovaujančios organizacijos, kiti socialiniai partneriai, mokslo organizacijos, įmonės ir t.t. Taip bus pasidalytos teisės ir atsakomybė už tinkamą specialistų ir darbininkų rengimą, kitas profesinio rengimo funkcijas;
14.1.2. bus geriau užtikrinamas profesinės kvalifikacijos tobulinimas ir persikvalifikavimas atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius regione;
14.1.3. bus geriau atstovaujami darbdavių ir darbuotojų interesai sprendžiant regiono problemas;
14.1.4. viešosioms profesinio mokymo įstaigoms lėšas profesiniam mokymui ir technologinio profilio bendrajam lavinimui skirs Švietimo ir mokslo ministerija „mokinio krepšelio“ principu;
14.1.5. bus vykdomi Europos Sąjungos reikalavimai dėl kvalifikacijų pripažinimo ir skaidrumo, profesinio mokymo programos atitiks regiono plėtros politiką, bus lanksčiau sprendžiami regionams aktualių profesijų mokymo ir gyventojų užimtumo klausimai.
14.2. Pertvarkant Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagoginio psichologinio centro struktūrą, jo skyrių funkcijos bus perduotos savivaldybėse steigiamoms pedagoginėms psichologinėms tarnyboms (iki 2005 m. sausio 1 dienos).
14.3. Apskričių bibliotekų, dalies teatrų ir koncertinių įstaigų steigėjo funkcijos bus perduotos apskričių viršininkams (iki 2004 m. gruodžio 31 dienos). Perdavimą vykdyti įpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 92 „Dėl ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kai kurių įgaliojimų, objektų bei atitinkamų materialinių ir finansinių išteklių perdavimo apskričių viršininkų administracijoms“ (Žin., 1998, Nr. 10-253).
14.4. Tobulinant sveikatos priežiūros įstaigų valdymą ir paslaugų organizavimą, bus stiprinamas apskričių viršininkų vaidmuo organizuojant antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo funkcija toliau paliekama savivaldybių vykdomosioms institucijoms. Didinant apskričių vaidmenį šioje srityje:
14.4.1. pagrindiniu teritoriniu sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, įstaigų struktūros ir išdėstymo vienetu bus laikomi regionai ir apskritys;
14.4.2. bus rengiami ir tvirtinami su savivaldybėmis suderinti apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planai;
14.4.3. organizuojant antrinio lygio asmens sveikatos priežiūrą, bus stiprinamos apskričių gydytojų tarnybos, joms bus pavedama kompleksiškai spręsti sveikatos priežiūros problemas, įgyvendinti restruktūrizavimo planus, vertinti paslaugų kokybę, užtikrinti nacionalinio, apskričių ir regionų planų suderinamumą;
14.4.4. siekiant aukštesnės paslaugų kokybės, skirtingo pavaldumo įstaigose bus racionaliau išdėstomos teikiamų paslaugų proporcijos, medicinos įranga, žmonių ir finansiniai ištekliai;
14.4.5. valstybės ir savivaldybių turtas sveikatos priežiūros įstaigoms bus perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.
14.5. Apskričių viršininkams bus perduotos šios funkcijos sveikatos priežiūros srityje:
14.5.1. vykdyti kai kurias apskričių visuomenės sveikatos priežiūros centrų funkcijas (nuo 2004 m. sausio 1 dienos). Perdavimas tikslingas dėl šių priežasčių:
14.5.1.1. apskrities viršininkui yra nustatyti įgaliojimai asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje; jis gali lanksčiau ir operatyviau vadovauti, atsižvelgdamas į problemas, iškylančias vykdant apskrities gyventojų sveikatos priežiūrą;
14.5.1.2. apskričių visuomenės sveikatos priežiūros centrai visuomenės sveikatos priežiūros strategiją įgyvendina apskrities teritorijoje, kaip ir apskričių viršininkai;
14.5.2. organizuoti dalies valstybinių privalomųjų sveikatos programų įgyvendinimą apskrityje;
14.5.3. stebėti ir analizuoti apskrities gyventojų sveikatos problemas, jų atsiradimo priežastis ir teikti analizės išvadas bei siūlymus fiziniams ir juridiniams asmenims;
14.5.4. dalyvauti formuojant apskrities visuomenės sveikatos duomenų bazes;
14.5.5. mokyti visuomenę sveikos gyvensenos ir įtraukti gyventojus į sveikatos problemų sprendimo veiklą;
14.5.6. pagal savo kompetenciją rinkti, kaupti, apdoroti informaciją apie visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, jų socialines, ekonomines ir kitokias priežastis, taip pat apie visus kitus veiksmus, turinčius įtakos visuomenės sveikatos saugai.
14.6. Organizuojant socialines paslaugas, apskričių viršininkams bus priskiriamos socialinių darbuotojų atestavimo organizavimo ir vykdymo funkcijos.
14.7. Savivaldybėms bus suteiktos kai kurios žemėtvarkininkų funkcijos (iki 2005 m. sausio 1 dienos):
14.7.1. nustatyti žemės servitutus įstatymų nustatyta tvarka savivaldybėms perduotuose valdyti patikėjimo teise žemės sklypuose;
14.7.2. priimti sprendimus dėl savivaldybėms perduotos valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės nuomos ar perdavimo naudotis neatlygintinai.
15. Per antrąjį etapą bus atliekami šie pertvarkymai:
15.1. Žemėtvarkos funkcijų perskirstymas tarp savivaldybių ir apskričių viršininkų (nuo 2008 m. sausio 1 d.). Baigus atkurti nuosavybės teises į žemę, kai kurios žemėtvarkos funkcijos galės būti perduotos vykdyti savivaldybėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 213 punkte numatyta baigti atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę 2007 metų III ketvirtį:
15.1.1. savivaldybėms bus priskirtos šios žemėtvarkos funkcijos:
15.1.1.1. įgyvendinti žemės reformą: finansuoti žemės reformos darbus, atlikti žemės reformos darbų užsakovo funkcijas;
15.1.1.2. organizuoti žemės konsolidacijos projektų rengimą;
15.1.1.3. keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;
15.1.1.4. organizuoti savivaldybės ir gyvenamosios vietovės lygmens žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą;
15.1.2. apskričių viršininkams liktų priskirtos valstybinės žemės tvarkymo funkcijos:
15.1.2.1. organizuoti regioninių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą;
15.1.2.2. atlikti žemėtvarkos, geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbų valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
15.1.2.3. sudaryti valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo, nuomos, panaudos ir mainų sutartis;
15.1.2.4. nagrinėti prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams, priimti sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
15.1.2.5. vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę.
15.2. Atsakomybės už socialinių paslaugų organizavimą perskirstymas tarp apskričių viršininkų ir savivaldybių:
15.2.1. savivaldybėms bus priskirtos šios funkcijos:
15.2.1.1. planuoti socialinių paslaugų teikimą:
15.2.1.1.1. vertinti ir analizuoti gyventojų socialinių paslaugų poreikius;
15.2.1.1.2. pagal gyventojų poreikius prognozuoti ir nustatyti socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis;
15.2.1.1.3. vertinti ir nustatyti socialinių paslaugų finansavimo poreikį;
15.2.1.2. organizuoti socialinių paslaugų teikimą asmenims (šeimoms):
15.2.1.2.1. organizuoti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą;
15.2.1.2.2. pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skirti socialines paslaugas asmeniui (šeimai);
15.2.1.2.3. vertinti asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir nustatyti asmeniui (šeimai) mokesčio už socialines paslaugas dydį;
15.2.1.2.4. viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pirkti socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams;
15.2.1.2.5. jeigu reikia, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatyta tvarka perduoti savivaldybei priklausančias patalpas socialinių paslaugų įstaigoms panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti;
15.2.1.2.6. steigti, reorganizuoti ir likviduoti socialinių paslaugų įstaigas ir užtikrinti jų funkcionavimą;
15.2.1.2.7. parinkti galinčias globoti vaikus šeimas ir jas prižiūrėti;
15.2.1.2.8. rengti ir įgyvendinti savivaldybės socialinių paslaugų programas ir projektus;
15.2.1.3. atlikti savivaldybės teritorijoje teikiamų socialinių paslaugų kokybės kontrolę;
15.2.2. apskrities viršininkui bus priskirta atsakomybė už regioninės reikšmės socialinių paslaugų, kurias teikti kiekvienoje savivaldybėje nėra poreikio, teikimo organizavimą socialinių paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų įstaigų steigimą.
15.3. Socialinių darbuotojų skaičiaus seniūnijose didinimas.
15.4. Valstybinių vaiko globos institucijų steigėjo funkcijų perdavimas savivaldybėms.
15.5. Specialiųjų mokyklų, sanatorinių mokyklų, ligoninių mokyklų, menų gimnazijų, kurios komplektuojamos daugiausia iš savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų, steigėjo funkcijų perdavimas savivaldybėms.
15.6. Biudžetinių profesinio mokymo įstaigų pertvarkymas į viešąsias profesinio mokymo įstaigas, kurių veikloje dalininko teisėmis kartu su Švietimo ir mokslo ministerija galės dalyvauti apskričių viršininkai, savivaldybės ar (ir) darbdaviams atstovaujančios organizacijos, kiti socialiniai partneriai, mokslo įstaigos, įmonės.
15.7. Apskričių viršininkų ir savivaldybių įgaliojimų, esant ekstremalioms situacijoms, tikslinimas:
15.7.1. savivaldybės teritorijoje atsiradus ekstremalios situacijos požymių (įvykis atitinka ekstremalaus įvykio kriterijus), vietinio (savivaldybės) lygio ekstremalią situaciją galės paskelbti savivaldybės administracijos direktorius;
15.7.2. apskrities (regioninio) lygio ekstremalią situaciją galės skelbti apskrities viršininkas apskrities ekstremalių situacijų komisijos teikimu.
15.8. Apskrities viršininkui priskirtos valstybinės miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijos panaikinimas.
15.9. Apskrities viršininkui priskirtos paminklotvarkos funkcijos panaikinimas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 249, 2006-03-14, Žin., 2006, Nr. 31-1082 (2006-03-21)
16. Pirmuoju ir antruoju etapais, vykdant kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų dekoncentravimą ir decentralizavimą, kai kurių valstybinių funkcijų perskirstymą ir atsakomybės už kai kurių funkcijų vykdymą perskirstymą tarp apskričių viršininkų ir savivaldybių, funkcijos turi būti perduodamos ir perskirstomos kartu su finansinėmis lėšomis šioms funkcijoms vykdyti ir administruoti.
17. Neteko galios nuo 2006 m. kovo 22 d.
Punkto pakeitimai:
Nr. 249, 2006-03-14, Žin., 2006, Nr. 31-1082 (2006-03-21)
––––––––––––––––
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 249, 2006-03-14, Žin., 2006, Nr. 31-1082 (2006-03-21)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. BIRŽELIO 25 D. NUTARIMO NR. 824 "DĖL KAI KURIŲ CENTRINIO VALDYMO INSTITUCIJŲ VYKDOMŲ FUNKCIJŲ DECENTRALIZAVIMO IR DEKONCENTRAVIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2006-03-21)
autrap@lrs.lt