LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

 

1999 m. balandžio 12 d. Nr. 394

Vilnius

 

DĖL ŽEMĖS ŪKIO KOOPERACIJOS PLĖTROS PROGRAMOS patvirtinimo

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

1. Patvirtinti Žemės ūkio kooperacijos plėtros programą (pridedama).

2. Pavesti Žemės ūkio ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais įgyvendinti Žemės ūkio kooperacijos plėtros programą.

Ši programa finansuojama iš Kaimo rėmimo fondo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams skirtų lėšų ir kitų šaltinių.

3. Leisti Žemės ūkio ministerijai panaudoti iš Kaimo rėmimo fondo iki 10,6 mln. litų (iš jų 1999 metais – iki 7,4 mln. litų) Žemės ūkio kooperacijos plėtros programai įgyvendinti 1999 – 2000 metais.

 

4. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų priimtiems 2000 metais sprendimams dėl kooperacijos plėtros vykdyti gali būti panaudota ne daugiau kaip 1,7 mln. litų Specialiosios kaimo rėmimo programos 2001 metų sąmatoje numatytų lėšų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 553, 2001 05 15, Žin., 2001, Nr. 42-1459 (2001 05 18)

 

Ministras Pirmininkas                                                             Gediminas Vagnorius

 

Žemės ūkio ministras                                                             Edvardas Makelis

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 394

 

Žemės ūkio kooperacijos plėtROS programa

 

I. Bendrosios nuostatos

1. Šios programos teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 – 2000 metų veiklos programa, Žemės ūkio plėtojimo programa. Šioje programoje numatyti strateginiai veiksmai, kurių imsis Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos institucijos žemės ūkio kooperacijai plėtoti, atsižvelgdamos į kintančią žemės ūkio, jo infrastruktūros ir perdirbamosios pramonės būklę.

2. Ši programa – vidutinės trukmės (2 metų), ji įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programine nuostata remti žemdirbių prekybos ir aptarnavimo kooperatyvų bei jų sąjungų, taip pat žemės ūkio produktų pirminio perdirbimo kooperatinių bendrovių steigimą, žemės ūkio subjektų, žemės ūkio infrastruktūros, perdirbamosios pramonės bei kooperatinio judėjimo būklės, problemų ir perspektyvų analize, kitų valstybių patirtimi.

 

II. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO KOOPERACIJA,

SVARBIAUSIOSIOS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMAS

3. Ūkininkai bei kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai neskuba kurti kooperatyvų. Daugelyje įkurtų kooperatyvų yra tik po 3 – 5 narius.

4. Savo įstatuose kooperatyvai numato daug įvairios veiklos, tačiau faktiškai vykdo tik vieną kitą. Daugiausia yra agroserviso kooperatyvų, kadangi jų steigimą rėmė Prancūzijos Vyriausybė.

5. Kooperatyvai kuriami kooperacijos entuziastų pastangomis, palankiai susiklosčius aplinkybėms vietose, dažniausiai seniūnijų ar rajonų mastu.

6. Kooperatyvai paprastai tarpusavyje nederina veiklos, dirba izoliuotai, todėl kooperacijos veikloje daug stichiškumo ir atsitiktinumo.

7. Daugumai kooperatyvų sunku įsitvirtinti rinkoje.

8. Stokojama apibrėžtų kooperatyvų struktūros formavimo principų, metodinių patarimų, taip pat lėšų šiems tikslams.

9. Yra atotrūkis tarp kooperatyvų narių ir administracijos.

10. Problemos yra šios:

10.1. kurti kooperatyvus norima, tačiau neišnaudotos galimybės per kooperaciją didinti žemės ūkio infrastruktūros ir perdirbimo pramonės palankumą žemės ūkio subjektams. Nepalanki teisinė aplinka ir rinkų barjerai lemia lėtą kooperatyvų kūrimą;

10.2. ūkininkai ir kiti žemės ūkio subjektai nepajėgia kurti kooperatyvų, nes iš stojamojo mokesčio ir pajinių įnašų neįstengia suformuoti kooperatyvo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti reikalingų lėšų. Jiems būtina parama;

10.3. stokojama kooperacijos dalyvių – smulkiųjų ir vidutinių žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų vienybės, kai reikia atsilaikyti stambaus akcinio kapitalo įtakai gamybos ir koncentracijos srityje, todėl pirmųjų interesai dažnai nukenčia;

10.4. įsteigti kooperatyvai, ypač tie, kurių veikla neišplėtota, finansiškai nepajėgia samdyti profesionalių vadovų ir specialistų;

10.5. nei kooperatyvams, nei kooperacijos judėjimui šiuo metu dar tinkamai neatstovaujama Lietuvos Respublikos valstybės ir valdžios institucijose, neapibrėžti jų santykiai su kitokiomis ūkinėmis-komercinėmis struktūromis.

11. Nurodytosioms problemoms spręsti reikėtų:

11.1. skatinti steigti įvairius kooperatyvus, šią funkciją pavesti visų pirma žemdirbių ūkinės savivaldos institucijoms ir jų atstovams vietose. Prie to nemažai galėtų prisidėti seniūnijos bei savivaldybės;

11.2. skatinti vieno tipo kooperatyvų (agroserviso, prekybos, kredito ir kitokių) teritorinių susivienijimų (asociacijų) kūrimąsi apskrityse, taip pat ūkinę-komercinę veiklą plėtojančių šakinių kooperatinių susivienijimų kūrimąsi Lietuvos mastu;

11.3. teikti didesnę finansinę paramą perspektyvioms kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) bei jų sąjungoms (asociacijoms);

11.4. didinti valstybės paramą žemės ūkio ir įvairių verslų kooperatyvų kūrimuisi, ypač tų, kuriems lengviau įsitvirtinti, o aplinka tradicinei žemės ūkio veiklai nepalanki (kalvotose, miškingose vietovėse, prie ežerų, upių ir pan.);

11.5. organizuoti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) bei jų teritorinių ir šakinių sąjungų (asociacijų) vadovams, specialistams, nariams, ūkininkams, valstybinių institucijų apskrityse ir rajonuose, savivaldos institucijų bei kooperatinių struktūrų darbuotojams, konsultantams trumpalaikius kursus ir juos finansuoti;

11.6. remti esamas ir būsimas institucines struktūras, kontroliuojančias visų Lietuvos regioninių ir šakinių kooperatinių sąjungų (asociacijų) veiklą ir formuojančias kooperacijos politiką.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

12. Svarbiausiasis šios programos tikslas – sukurti palankesnę infrastruktūrą ūkininkams bei kitiems žemės ūkio subjektams, iki 2000 metų pabaigos įkursiantiems, išplėsiantiems bei modernizuosiantiems 45 vietinio, regioninio ar Lietuvos lygmens kooperatines bendroves (kooperatyvus) ir jų sąjungas (asociacijas), gerinti materialinę jų bazę ir suderinti per kooperacijos plėtrą žemdirbių ir perdirbėjų interesus.

13. Kiti šios programos tikslai:

13.1. suformuoti iki 1999 metų pabaigos finansinės, organizacinės-institucinės ir techninės pagalbos žemės ūkio kooperacijos plėtrai koncepciją;

13.2. atsižvelgiant į pokyčius žemės ūkio infrastruktūroje, perdirbamojoje pramonėje ir kooperacijos sistemoje, kasmet iki 2000 metų vykdyti mokslo tyrimus, mokyti ir konsultuoti kooperacijos klausimais, tobulinti žemės ūkio kooperacijos plėtrai skirtų lėšų naudojimo tvarką;

13.3. teikti kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) finansinę paramą – lengvatinius kreditus apyvartinėms lėšoms sukaupti, skirti lėšas daliai investicijų (iki 25 procentų naujo investicinio projekto išlaidų) ir banko palūkanų padengti, teikti kredito garantijas.

14. Šios programos uždaviniai yra:

14.1. remti institucines struktūras, tiesiogiai padedančias žemės ūkio srities kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) ir jų sąjungoms (asociacijoms) spręsti su steigimo ir ūkinės veiklos pradžia bei organizavimu susijusias problemas, tam skirti negrąžinamą paramą – 1999 – 2000 metais 280 tūkst. litų, iš jų 1999 metais – 160 tūkst. litų;

14.2. finansuoti parengtas bei rengiamas mokymo ir konsultavimo kooperacijos klausimais priemones, apmokėti auditorių bei konsultantų paslaugas, tam skirti 1999–2000 metais 335 tūkst. litų, iš jų 1999 metais – 175 tūkst. litų;

14.3. finansuoti mokslo tyrimus kooperacijos klausimais, tam skirti dvejiems metams 285 tūkst. litų, iš jų 1999 metais – 95 tūkst. litų;

14.4. skirti Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams 7,8 mln. litų (iš jų 1999 metais – 6,07 mln. litų) grąžintinai finansinei paramai žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) teikti – lengvatinius kreditus investicijoms ir apyvartinėms lėšoms sukaupti, daliai (iki 50 procentų) palūkanų už paimtas paskolas apyvartinėms lėšoms dengti ir skirti lėšas daliai investicijų (iki 25 procentų naujo investicinio projekto išlaidų) padengti;

14.5. teikti kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijas;

14.6. skatinti naujų produktų gamybą kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), skirti lėšas daliai investicijų į naujas technologijas padengti, taip pat dengti dalį palūkanų už šiam tikslui paimtas paskolas, tam skirti 2 mln. litų, iš jų 1999 metais – 1 mln. litų.

 

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMAS

15. Įgyvendinus programą, tikimasi šių institucinių rezultatų:

15.1. iki 2000 metų pabaigos bus įsteigtos arba modernizuotos ne mažiau kaip 45 sėkmingai veikiančios vietinio, regioninio ar Lietuvos lygmens kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);

15.2. pradės veiklą pirmosios žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) sąjungos (asociacijos), Lietuvos ūkininkų kooperacijos rėmėjų asociacija, Žemės ūkio kooperacijos agentūra;

15.3. ūkininkai ir kiti žemės ūkio subjektai aktyviau dalyvaus kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) veikloje. Iki 2000 metų pabaigos 20000 ūkininkų ir kitų žemės ūkio subjektų bus kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariais.

16. Įgyvendinus programą, tikimasi šių ekonominių rezultatų:

16.1. paramą iš Kaimo rėmimo fondo gaus daugiau ūkininkų ir kitų žemės ūkio produkcijos gamintojų (20 tūkstančių į kooperatines bendroves (kooperatyvus) susivienijusių asmenų). Investicijos pateks ne pavieniams asmenims, bet jų organizuotoms kooperatinėms struktūroms. Santykiškai mažiau reikės lėšų žemės ūkiui remti;

16.2. sumažės 10 procentų ūkininkų ir kitų žemės ūkio subjektų – kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių investicinės ir einamosios išlaidos, kadangi našiau ir racionaliau bus naudojamos žemės ūkio mašinos bei kiti gamybiniai pajėgumai, žemės ūkio produktai taps konkurencingesni;

16.3. bus palankesnės kreditavimo, produkcijos perdirbimo ir pardavimo sąlygos, todėl padidės susikooperavusių ūkininkų ir kitų žemės ūkio subjektų pajamos – nereikės produkcijos perdirbimo ir pardavimo, taip pat paslaugų teikimo tarpininkų.

17. Įgyvendinus programą, tikimasi šių socialinių ir psichologinių rezultatų:

17.1. padidės 20 procentų ūkininkų, kitų kaimo gyventojų bei jų šeimų – kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių pajamos;

17.2. pagerės kooperacijos įvaizdis, sparčiau formuosis ūkininkų solidarumas ir kaimo bendruomenės.

 

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

18. Praktinį šios programos įgyvendinimą koordinuoja Žemės ūkio ministerija, o vykdo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai kartu su mokslo ir mokymo įstaigomis.

19. Šios programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

–––––––––––––––––––-

 


 

Žemės ūkio kooperacijos plėtros programos

priedas

 

ŽEMĖS ŪKIO KOOPERACIJOS PLĖTROS PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Paprogramė

(tikslas)

Priemonės pavadinimas

Atsakingas vykdytojas

Įvykdymo (atsiskaitymo) terminas

Finansavimas

 

 

 

 

lėšų poreikis, tūkst. litų

lėšų šaltinis

 

 

 

 

iš viso 1999 – 2000 metais

iš jų 1999 metais

 

1. Skatinti kooperatinio judėjimo žemės ūkyje institucinę plėtrą.

remti institucines struktūras

Lietuvos Respub-likos žemės ūkio rūmai (toliau vadinama – Žemės ūkio rūmai)

1999-2000 metai

200

80

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (Kaimo rėmimo fondas)

 

 

 

 

80

80

Žemės ūkio rūmams skirtos lėšos ir kiti šaltiniai

2. Mokyti ir konsultuoti kooperacijos klausimais.

finansuoti mokymų ir konsultavimo priemones, apmokėti auditorių bei konsultantų paslaugas

Žemės ūkio ministerija

1999-2000 metai

315

155

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (Kaimo rėmimo fondas)

 

 

Žemės ūkio rūmai

1999-2000 metai

20

20

Žemės ūkio rūmams skirtos lėšos ir kiti šaltiniai

3. Atlikti mokslo tyrimus kooperacijos klausimais.

finansuoti mokslo tyrimus kooperacijos klausimais

Žemės ūkio ministerija

1999-2000 metai

285

95

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (Kaimo rėmimo fondas)

4. Skatinti žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) veiklą.

skirti lėšas grąžintinai finansinei paramai žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) teikti, lengvatinius kreditus investicijoms ir apyvartinėms lėšoms sukaupti, daliai (iki 50 procentų) palūkanų už paimtas paskolas apyvartinėms lėšoms dengti ir skirti lėšas daliai investicijų (iki 25 procentų naujo investicinio projekto išlaidų) padengti

Žemės ūkio rūmai

1999-2000 metai

7800

6070

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (Kaimo rėmimo fondas)

 

teikti paskolų garantijas kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams)

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, Žemės ūkio rūmai

1999-2000 metai

-

-

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas

 

skatinti naujų produktų gamybą, skirti lėšas daliai investicijų į naujas technologijas padengti ir dengti dalį palūkanų už šiam tikslui paimtas paskolas

Žemės ūkio rūmai

1999-2000 metai

2000

1000

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (Kaimo rėmimo fondas)

Iš viso

10700

7500

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (Kaimo rėmimo fondas), Žemės ūkio rūmams skirtos lėšos ir kiti šaltiniai

Iš jų

10600

7400

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (Kaimo rėmimo fondas)

 

______________________

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 553, 2001 05 15, Žin., 2001, Nr. 42-1459 (2001 05 18)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. BALANDŽIO 12 D. NUTARIMO NR. 394 "DĖL ŽEMĖS ŪKIO KOOPERACIJOS PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAPILDYMO

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo: Angonita Rupšytė (2001 05 18)

                  anrups@lrs.lt