Suvestinė redakcija nuo 1993-12-18 iki 1996-07-25

 

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 140-0; Žin. 1992, Nr.22-639, i. k. 0921010ISTA00I-2747

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
OPERATYVINĖS VEIKLOS
ĮSTATYMAS

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Įstatymas apibrėžia pagrindines operatyvinės veiklos kryptis, reglamentuoja įgaliojimų suteikimą naudoti prasiskverbiančio pobūdžio technines operatyvinės veiklos priemones ir metodus renkant informaciją apie valstybinius nusikaltimus bei kriminalinių nusikaltimų sferoje ir infrastruktūroje.

 

2 straipsnis. Teisiniai operatyvinės veiklos pagrindai

Operatyvinės veiklos subjektai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais ir nutarimais bei atitinkamais valstybinių institucijų norminiais aktais ir instrukcijomis.

 

3 straipsnis. Operatyvinių veiksmų prielaidos

Pagrindas operatyviniams veiksmams pradėti yra pirminė informacija apie ruošiamą arba įvykdytą nusikaltimą, nusikalstamą veiklą ar neteisėtas pajamas.

Operatyvinis įstatymo numatytas nusikalstamų veikų tyrimas daromas:

1) kai nenustatyti jas įvykdę asmenys;

2) kai yra pirminė patikrinta informacija apie asmens nusikalstamą veiklą.

Operatyviniai veiksmai nutraukiami nepasitvirtinus pirminei informacijai, atskleidus nusikaltimą arba pasibaigus baudžiamojo įstatymo numatytam senaties terminui.

 

4 straipsnis. Operatyvinės veiklos subjektai ir slaptieji  dalyviai

Operatyvinės veiklos subjektų sistemą sudaro tik specialius valstybės įgaliojimus turinčios valstybinės institucijos, kurioms pavedama operatyvinė funkcija, o jų darbuotojai įgaliojami ją atlikti. Draudžiama naudoti operatyvinę veiklą ir jos rezultatus ne tarnybos interesais. Šių institucijų tarnybų sąrašą sudaro ir jų operatyvinės veiklos mastą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė operatyvinės veiklos subjektų teikimu.

Operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai yra operatyvinės veiklos subjektų slaptieji darbuotojai ir slaptai bendradarbiaujantys fiziniai asmenys.

 

5 straipsnis. Fizinių asmenų pagalba operatyvinėje veikloje

Operatyvinė veikla remiasi savanoriška, vieša ir slapta fizinių asmenų pagalba. Aktyvi, efektyvi pagalba apmokama.

Bendradarbiaujantiems pagal sutartį užtikrinamos socialinės garantijos.

 

6 straipsnis. Operatyvinės veiklos subjektų teisės ir pareigos

Operatyvinės veiklos subjektai turi teisę:

1) sankcionavus Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui arba jį pavaduojančiam asmeniui:

a) slaptai apžiūrėti patalpas,

b) specialiomis priemonėmis kontroliuoti pašto siuntas ir elektros ryšius;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka:

a) steigti operatyvinę veiklą užtikrinančias ir jai palankias sąlygas sudarančias įmones, įstaigas, organizacijas, naudotis įmonių, įstaigų, organizacijų registracijos ir skiriamaisiais ženklais,

b) užmegzti ryšius su operatyvinės veiklos objektais,

c) įeiti į įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpas, daryti kontrolinius patikrinimus, technologinius eksperimentus, imti medžiagas, dokumentus, žaliavas ir produkcijos pavyzdžius bei kitus objektus tyrimui, neskelbiant apie jų paėmimą,

d) naudotis specialistų paslaugomis, užtikrinant operatyvinę veiklą, tiriant procesus, daiktus ir dokumentus,

e) tvarkyti įvykių, faktų, daiktų, kitų informacijos šaltinių, fizinių bei juridinių asmenų operatyvinę įskaitą.

Operatyvinės veiklos subjektai privalo:

1) rinkti, kaupti, analizuoti ir realizuoti valstybės saugumą bei su nusikalstamumo sfera ir infrastruktūra susijusią informaciją;

2) saugoti Lietuvos Respublikos gyventojų ir kitų asmenų, patekusių į operatyvinės veiklos sferą, operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių ir fizinių bei juridinių asmenų, remiančių operatyvinę veiklą, teises ir teisėtus interesus;

3) ginti asmenis nuo provokacijos – prieš jų valią daromo aktyvaus spaudimo atlikti nusikalstamą veiklą;

4) garantuoti bendradarbiavimo konfidencialumą ir anonimiškumą.

 

7 straipsnis. Operatyvinės veiklos priežiūra

Operatyvinės veiklos teisėtumą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras arba jį pavaduojantis asmuo.

 

8 straipsnis. Atskirų operatyvinių veiksmų ir techninių operatyvinės veiklos priemonių panaudojimo sankcionavimas

Slaptą gyvenamosios patalpos apžiūrą, nusikalstamą veiklą imituojantį elgesio modelį, taip pat prasiskverbiančio pobūdžio operatyvinių priemonių naudojimą sankcionuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras arba jį pavaduojantis asmuo. Operatyvinės veiklos subjektas motyvuotame teikime gauti sankciją nurodo:

1) tarnautojo, pateikusio pareiškimą, pavardę;

2) objekto aprašymą arba asmens, kuris bus sekamas, pavardę;

3) faktus, pagrindžiančius reikalavimą naudoti prasiskverbiančio pobūdžio metodus ir priemones;

4) ryšio priemonės, į kurią bus įjungta speciali technika, aprašymą;

5) patvirtinimą, kad tokia informacija negali būti gauta įprastine tyrimo technika;

6) numatomą prasiskverbiančio pobūdžio metodų ir priemonių taikymo trukmę;

7) siekiamą rezultatą.

Įvykdžius slaptą gyvenamosios patalpos apžiūrą, per 24 val. orderis ir apžiūros rezultatų pažyma išsiunčiami sankciją davusiam pareigūnui.

Orderis techninėms operatyvinėms priemonėms panaudoti išduodamas ne ilgesniam kaip 90 parų laikotarpiui, kas 15 parų pratęsiant orderio galiojimą.

Atsisakius pratęsti orderį arba pasibaigus jo galiojimo terminui, orderis grąžinamas sankciją davusiam pareigūnui.

Operatyvinės veiklos subjekto parengtas nusikalstamos veiklos imitacijos elgesio modelis sankcionuojamas vienerių metų laikotarpiui, kuriam praėjus gali būti pratęstas.

 

81 straipsnis. Asmens prevencinis sulaikymas

Remdamasis operatyvinės veiklos priemonėmis gautais duomenimis, kurie įtvirtinti atitinkamuose dokumentuose, reglamentuojančiuose operatyvinę veiklą, ir turėdamas pakankamą pagrindą manyti, kad asmuo gali padaryti pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2271 arba 2272 straipsniuose, miesto (rajono) policijos komisaras arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas motyvuotu nutarimu, sankcionuotu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro arba jo pavaduotojų ar miestų, rajonų vyriausiųjų prokurorų, turi teisę tokį asmenį sulaikyti. Miestų, rajonų vyriausieji prokurorai nedelsiant informuoja Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą apie sankcijas, kurias jie davę šio įstatymo numatytoms priemonėms taikyti.

Klausimą, ar sankcionuoti sulaikymą, prokuroras sprendžia tik susipažinęs su visa medžiaga, duodančia pagrindą asmenį sulaikyti.

Su prokuroro sankcija asmuo gali būti sulaikomas iki dviejų mėnesių. Tikslią sulaikymo trukmę nustato sankciją duodantis prokuroras. Jeigu per sulaikymo laikotarpį sulaikytojo asmens veikoje nustatomi nusikaltimo požymiai, tai dėl šio nusikaltimo iškeliama baudžiamoji byla ir sulaikytasis patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju prevencinio sulaikymo terminas įskaitomas į suėmimo terminą.

Sulaikytasis asmuo turi teisę tiek pats, tiek per savo gynėją sulaikymui duotą sankciją apskųsti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Jeigu generalinis prokuroras nusprendžia panaikinti sankciją ar jau po sulaikymo pripažįsta, kad asmuo buvo sulaikytas neteisėtai, tai nepagrįstai sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas ir turi teisę gauti įstatymo numatytą kompensaciją.

Jeigu pasibaigus prevencinio sulaikymo terminui asmuo nepatraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jis turi būti nedelsiant paleistas.

Jeigu asmens sulaikymu buvo užkirstas kelias nusikaltimui, tai sankciją davusiojo ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu sulaikytasis asmuo gali būti paleidžiamas ir nepasibaigus sulaikymo terminui, kuriam buvo duota sankcija.

TAR pastaba. Įsigaliojus (1993-12-18) įstatymui Nr. I-336, visi asmenys, kurie yra sulaikyti pagal 1993 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos laikinajame įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo papildymo“ nustatytą tvarką, per septynias dienas turi būti paleisti arba jų sulaikymo pagrįstumo klausimas turi būti pradėtas spręsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 501 straipsnyje nustatyta tvarka, o 1993 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos laikinasis įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 30-679) netenka galios (bet ne vėliau kaip 1994 m. sausio 1 d.).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-336, 1993-12-15, Žin., 1993, Nr. 70-1310 (1993-12-18), i. k. 0931010ISTA000I-336

 

9 straipsnis. Informacijos panaudojimas

Operatyvinės veiklos priemonėmis gauta informacija gali būti atskleista teismo procedūroje su išankstiniu generalinio prokuroro leidimu. Draudžiama operatyvinės veiklos priemonėmis gautą informaciją panaudoti ne tiems tikslams, kurie kyla iš sankcionuoto sekimo.

Jei valstybinė institucija nori panaudoti informaciją, gautą operatyvinės veiklos priemonėmis, prieš tai turi informuoti instituciją, kurioje norima tai padaryti.

Jei yra atskleidžiama specialiąja technika gauta informacija apie asmenį, tas asmuo gali apskųsti ir neigti parodymus, remdamasis tuo, kad:

1) informacija buvo gauta neteisėtai;

2) operatyvinės veiklos priemonės buvo nesankcionuotos.

Tokiu atveju teismas turi teisę atskleisti motyvuoto teikimo sankcijai ištraukas, įrodančias sankcijas teisėtumą.

Informacija, gauta operatyvinės veiklos prasiskverbiančio pobūdžio priemonėmis be generalinio prokuroro arba jį pavaduojančio asmens sankcijos, turi būti nedelsiant sunaikinta.

 

10 straipsnis. Atsakomybė už operatyvinės veiklos pažeidimus

Asmenys, pažeidę Operatyvinės veiklos įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

11 straipsnis. Operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių ir informacijos teisinė apsauga

Kilus pavojui slaptųjų dalyvių arba jų šeimos narių gyvybei, sveikatai, turtui, operatyvinės veiklos subjektai imasi visų priemonių gyvybei, sveikatai, orumui ir turtui apginti. Prieš šiuos asmenis padaryti dėl jų slapto bendradarbiavimo su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis nusikaltimai kvalifikuojami pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

Asmuo, pažeidęs slaptųjų operatyvinės veiklos dalyvių ir informacijos konfidencialumą ar anonimiškumą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

12 straipsnis. Parlamentinė priežiūra

Generalinis prokuroras kiekvienos sesijos pradžioje pateikia ataskaitą Aukščiausiajai Tarybai, kurioje turi būti pažymėti:

a) bendras visų prasiskverbiančio pobūdžio operatyvinių priemonių naudojimo pareiškimų sankcijai skaičius,

b) atmestų pareiškimų skaičius,

c) patenkintų pareiškimų skaičius,

d) pratęstų pareiškimų skaičius.

Kiekvienos Aukščiausiosios Tarybos sesijos pradžioje generalinis prokuroras turi išsamiai informuoti specialią komisiją apie prasiskverbiančio pobūdžio operatyvinės veiklos metodų ir priemonių taikymą. Komisija kiekvienos Aukščiausiosios Tarybos sesijos pabaigoje privalo atsiskaityti apie šio įstatymo įgyvendinimą.

 

13 straipsnis. Operatyvinės veiklos finansavimas

Operatyvinė veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir tikslinės labdaros fondų pagal valstybinių institucijų sąmatas. Operatyvinės veiklos išlaidų tvarką nustato operatyvinės veiklos subjektai.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                              VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1992 m. liepos 15 d.

Nr. I-2747

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-210, 1993-07-13, Žin., 1993, Nr. 30-679 (1993-07-21), i. k. 0931010ISTA000I-210

Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo papildymo

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-336, 1993-12-15, Žin., 1993, Nr. 70-1310 (1993-12-18), i. k. 0931010ISTA000I-336

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo