Suvestinė redakcija nuo 2003-06-12 iki 2003-06-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 113-5064, i. k. 102301MISAK00000506

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.04:2002 „GAISRINĖ SAUGA. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

2002 m. rugsėjo 30 d. Nr. 506

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 22 nutarimą Nr. 557 „Dėl verslo sąlygų gerinimo priemonių statybų reguliavimo ir žemės įsigijimo srityse įgyvendinimo grafiko“ (Žin., 2002, Nr. 43-1623) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766),

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2002 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (pridedama).

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas statybos techninis reglamentas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. 259, 2003-05-28, Žin., 2003, Nr. 56-2505 (2003-06-11), i. k. 103301MISAK00000259

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „reglamentas“, „statyba“.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 506

Statybos techninis reglamentas

STR 2.01.04:2002

GAISRINĖ SAUGA. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [8.1] ir Techninių reikalavimų reglamentu STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ [8.2].

2. Šis Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas.

3. Reglamente išdėstyti pagrindiniai statinių gaisrinės saugos reikalavimai. Kiti pastatų ir inžinerinių statinių gaisrinės saugos reikalavimai pateikiami jų statybos techniniuose reglamentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

4. Projektuojant statinį, jį statant ir naudojant taikomos gaisrinės saugos priemonės turi sudaryti prielaidas tenkinti gaisrinės saugos esminius reikalavimus per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę [8.2].

5. Rengiant statomų, rekonstruojamų ar remontuojamų statinių projektus, statinių gaisrinis pavojingumas analizuojamas remiantis gaisro scenarijų skaičiavimais bei atsižvelgiant į laikinus pavojingų gaisro veiksnių ir gaisro plitimo parametrus, žmonių evakavimo ir gaisro gesinimo sąlygas.

6. Statinio projekto sprendiniai, netenkinantys šio Reglamento reikalavimų, gali būti priimami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka [8.1].

7. Keičiant statinių ar atskirų jo dalių (patalpų) naudojimo paskirtį, turi būti taikomi jų naujos paskirties normatyvinių statybos techninių dokumentų priešgaisriniai reikalavimai.

II. NUORODOS

8. Šiame Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus:

8.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

8.2. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424);

8.3. STR.2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333; 2002, Nr. 39-1446);

8.4. STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2142);

8.5. STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“ (Žin., 2000, Nr. 28-786);

8.6. RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“ (Žin., 1995, Nr. 20-488; 2002, Nr. 69-2844);

8.7. LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai“;

8.8. LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai. Bendrieji reikalavimai“;

8.9. EN 13501-1 „Statybos gaminių ir konstrukcinių elementų degumo klasifikacija.1 dalis.

Klasifikacija pagal degumo bandymų duomenis (Fire classification of construction products and building elements – Part 1: Classification using data from reaction to fire tests)“;

8.10. STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (Žin., 2001, Nr. 51-1786; 2002,
Nr. 23-865);

8.11. LST L ENV 1991-2-2 „Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2-2 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Gaisro poveikiai konstrukcijoms“;

8.12. LST L ENV 1992-1-2+AC „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“;

8.13. LST L ENV 1993-1-2 „Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“;

8.14. LST L ENV 1994-1-2+AC1 „Eurokodas 4. Kompleksinių plieninių ir betoninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“;

8.15. LST L ENV 1995-1-2 „Eurokodas 5. Medinių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“;

8.16. LST L ENV 1996-1-2 „Eurokodas 6. Mūrinių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“;

8.17. Statybos produktų degumo klasių bei atsparumo ugniai sąvadą (rengiamą).

III. Pagrindinės sąvokos

9. Šiame Reglamente naudojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka Statybos įstatyme [8.1], STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ [8.2] ir LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai“ [8.7] nurodytas sąvokas ir apibrėžimus.

IV. Statybos PRODUKTŲ, statinio konstrukcijų gaisrinė techninė klasifikacija

10. Statybos produktų gaisrinis pavojingumas apibūdinamas degimo temperatūra, masės netektimi, liepsnojimo trukme, išsiskiriančiu šilumos kiekiu, gaisro plitimo ir dūmų susidarymo sparta, liepsnos plitimo greičiu ir pan.

11. Statybos produktai (išskyrus grindų dangas) pagal degumą skirstomi į šias klases [8.9]: A1 ir A2; B; C; D; E; F.

12. Grindų dangos pagal degumą skirstomos į šias klases [8.9]: A1_FL ir A2_FL; B_FL; C_FL; D_FL; E_FL; F_FL.

13. Statybos produktai, tarp jų ir grindų danga, priskiriami tai degumo klasei, kurios reikalavimus, atsižvelgiant į bandymų rezultatus, visiškai tenkina.

14. F ir F_FL degumo klasės priskiriamos statybos produktams, naudojamiems pastatuose ir patalpose, kuriose reikalavimai statybos produktų degumui nekeliami.

15. Statinio konstrukcijos apibūdinamos pagal atsparumą ugniai ir degumą, o atsparumas ugniai – pagal statinio elementų gebėjimą gaisro metu tam tikrą laiko tarpą išlaikyti apkrovas – R, vientisumą (sandarumą) – E ir izoliacines savybes I.

16. Statinio konstrukcijų ir jų dalių atsparumo ugniai klasifikacija atitinka klasifikaciją, pateiktą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ [8.2].

17. Statinio elementų atsparumas ugniai įvertinamas pagal LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai. Bendrieji reikalavimai“ [8.8] arba skaičiuojant [8.11, 8.12, 8.13, 8.14, 8.15, 8.16].

18. Statinio statybai, rekonstrukcijai, remontui naudojami statybos produktai turi atitikti jo techninėse specifikacijose (standartuose, techniniuose liudijimuose) ir statinio projekto techninėse specifikacijose pateiktus statybos produktų degumo ir atsparumo ugniai techninius reikalavimus.

Statybos produktų atitiktį techninėse specifikacijose nustatytiems reikalavimams tiekėjas patvirtina raštu [8.4].

Nesant anksčiau minėtų duomenų, prieš naudojant statybos produktus, atitinkami parametrai nustatomi gaisriniais bandymais arba priimamos analogiško statybos produkto blogiausios techninės charakteristikos. Statybos produktams, pateiktiems 1 priede, pripažįstama A1 ir A_FL klasės degumo grupė neatliekant gaisrinių bandymų.

V. PASTATŲ (PATALPŲ) GRUPĖS

19. Pastatai (patalpos), kurie tarpusavyje susieti paskirtimi, gaisro grėsme, skirstomi į šias grupes:

P.1 Pastatai, skirti žmonėms gyventi nuolat arba laikinai (patalpos tokiuose pastatuose dažniausiai naudojamos visą parą, jose yra įvairaus amžiaus ir fizinės būklės žmonių, šiuose pastatuose yra miegamosios patalpos):

P.1.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigos, specializuoti senelių bei neįgalių žmonių globos namai, internatinių mokyklų ir vaikų ugdymo įstaigų miegamieji korpusai;

P.1.2. viešbučiai, bendrabučiai, sanatorijų ir bendrojo tipo poilsio namų, kempingų, motelių ir pensionatų miegamieji korpusai;

P.1.3. daugiabučiai gyvenamieji namai;

P.1.4. vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai.

P.2 Žiūrovų salės, kultūros įstaigos (pagrindinės patalpos šiuose pastatuose skirtos masiniam lankytojų srautui tam tikrais laiko tarpais):

P.2.1. teatrai, kino teatrai, koncertų salės, kultūros namai, klubai, cirkai, sporto statiniai su tribūnomis, bibliotekos, religinės paskirties pastatai ir kitos įstaigos su nustatytu sėdimų vietų skaičiumi lankytojams uždarose patalpose;

P.2.2. muziejai, parodų, šokių salės bei kitos panašios įstaigos uždarose patalpose;

P.2.3. P.2.1 punkte nurodytos įstaigos, tik atvirame lauke;

P.2.4. P.2.2 punkte nurodytos įstaigos, tik atvirame lauke.

P.3 Gyventojų aptarnavimo įmonės (šių įmonių patalpoms būdingas didesnis lankytojų negu aptarnaujančiojo personalo skaičius):

P.3.1. prekybos įmonės. Didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatai (parduotuvės, degalinės, vaistinės, prekybos paviljonai ir kt.);

P.3.2. viešojo maitinimo įmonės (valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kt.);

P.3.3. pastatai transportavimo tikslams (oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stotys, uosto terminalai, muitinės ir kt.);

P.3.4. gydymo įstaigos (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, veterinarijos pastatai ir kt.);

P.3.5. buitinių ir komunalinių paslaugų įmonių (paštų, taupomųjų kasų, transporto agentūrų, juridinių konsultacijų, notaro kontorų, skalbyklų, avalynės ir drabužių siuvimo ateljė, cheminių valyklų, kirpyklų ir pan.) patalpos su nenormuotu sėdimų vietų lankytojams skaičiumi;

P.3.6. fizinės kūno kultūros bei sveikatingumo kompleksai ir sporto įstaigos be tribūnų žiūrovams, buitinės patalpos, pirtys.

P.4 Mokymo, mokslo ir projektavimo, valdymo įstaigos (patalpos šiuose pastatuose naudojamos tam tikrą paros laiką, jose dažniausiai būna nuolatinis prie vietinių sąlygų pripratęs tam tikro amžiaus ir fizinės būklės žmonių skaičius):

P.4.1. bendrojo lavinimo ir aukštesniosios mokyklos, profesinio mokymo, papildomojo ugdymo įstaigos;

P.4.2. aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų įstaigos bei suaugusiųjų švietimo (kvalifikacijos kėlimo, persikvalifikavimo, darbuotojų tobulinimosi, specializacijos ir pan.) įstaigos;

P.4.3. valdžios įstaigos, projektavimo ir konstravimo biurai, informacijos agentūros, leidyklos, redakcijos, bankai, kontoros, biurai, ambasados, teismai ir kiti įstaigų bei organizacijų administraciniai pastatai;

P.4.4. specialiosios paskirties pastatai (kareivinės, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, areštinės, policijos komisariatai, nuovados, gaisrinės, slėptuvės ir kt.).

P.5 Gamybiniai pastatai ir sandėliai, statiniai ir patalpos (šios klasės patalpoms būdingas pastovus darbuotojų kontingentas, taip pat ir ištisą parą):

P.5.1. gamybiniai pastatai ir statiniai, gamybinės patalpos ir laboratorijos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės;

P.5.2. sandėliai ir jiems priklausantys statiniai, automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose neatliekamas techninis aptarnavimas ir remontas, garažai, angarai, autobusų ir troleibusų parkai, knygų saugyklos, archyvai;

P.5.3. žemės ūkio pastatai (ūkio trobesiai, pagalbinio ūkio pastatai, šiltnamiai, kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir kt.).

20. Gamybinės patalpos ir sandėliai, tarp jų laboratorijos ir dirbtuvės, P1, P2, P3 ir P4 grupių pastatuose priskiriami P5 grupei.

21. Gamybiniai ir sandėlių pastatai bei patalpos pagal pavojingumą gaisro bei sprogimo atžvilgiu ir gaisrinį pavojingumą, atsižvelgiant į juose esančių medžiagų kiekį ir pavojingumo gaisro bei sprogimo atžvilgiu savybes, taip pat į gamybos technologinių procesų ypatumus, skirstomi į A_sg, B_sg, C_g, D_g, E_g pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijas (1 priedas), o išoriniai įrenginiai – į A_sgi, B_sgi, C_gi, D_gi, E_gi pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijas (2 priedas).

VI. GAISRO APKROVA

22. Statinio, patalpos, gaisrinio skyriaus gaisro apkrova nustatoma remiantis patikimu jų turinio įvertinimu ir apskaičiavus galintį išsiskirti šilumos kiekį, sudegus visoms gaisro zonoje esančioms degioms medžiagoms, įskaitant ir statybines konstrukcijas bei jų apdailą (4 priedas).

23. Jeigu statinio atskiro gaisrinio skyriaus apskaičiuota gaisro apkrova neatitinka apkrovos, kuri yra nustatyta statiniui, tai apkrova nustatoma kiekvienam gaisriniam skyriui atskirai. Į šią sąlygą atsižvelgiama projektuojant už gaisrinio skyriaus ribų esančius konstrukcinius statinio elementus.

24. Skaičiuojant gaisro plėtimosi scenarijų (eigą), vertinami statinio (ar jo dalies) planavimo bei konstrukciniai sprendiniai, statybos produktų (konstrukcijų) degumo charakteristikos, turinčios įtakos gaisro apkrovai.

25. Statinių, gaisrinių skyrių, patalpų gaisro apkrovos kategorija, atsižvelgiant į gaisro apkrovų tankį, nurodyta 1 lentelėje. Šioje lentelėje taip pat pateiktos statinių (pastatų) grupės, kurios, atsižvelgiant į jų paskirtį, gali tenkinti atitinkamą gaisro apkrovos kategoriją.

1 lentelė. Statinių, gaisrinių skyrių, patalpų gaisro apkrovos kategorija, atsižvelgiant į gaisro apkrovų tankį

Gaisro apkrovos kategorija	Gaisro apkrovos tankis	Statinių (pastatų) grupė
1	daugiau kaip 1200 MJ/m²	P.5 (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles, garažus, kur neatliekama techninė priežiūra ir remontas)
2	nuo 600 MJ/m² iki 1200 MJ/m²	P.2, P.3.1
3	iki 600 MJ/m²	P1, P.3.2, P.3.3, P.3.4, P.3.5, P.3.6, P.4, automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, kur neatliekama techninė priežiūra ir remontas

26. Statiniai ar patalpos, kuriose gaisro apkrovos tankis viršija 600 MJ/m², bendruoju atveju gali būti priskiriamos vienu laipsniu žemesnei gaisro apkrovos kategorijai, jeigu šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.

VII. STATINIO, GAISRINIO SKYRIAUS, PATALPOS ATSPARUMO UGNIAI LAIPSNIS

27. Statiniai, statinių gaisriniai skyriai, atsižvelgiant į jų gaisro apkrovos kategorijas ir jiems statyti panaudotų statybos produktų atsparumą ugniai, skirstomi į I, II, III atsparumo ugniai laipsnio statinius bei gaisrinius skyrius (2 lentelė).

2 lentelė. Statinių ir gaisrinių skyrių atsparumo ugniai laipsniai

Statinio, gaisrinio skyriaus atsparumo ugniai laipsnis	Gaisro apkrovos kategorija	Statinio elementų atsparumas ugniai (ne mažesnis kaip (min.))
		Laikančiosios konstrukcijos (išskyrus perdangas, denginius)	Išorinės nelaikančiosios sienos	Aukštų, pastogės patalpų, rūsio perdangos	Denginiai (be pastogių)	Laiptinės
			Išorinės nelaikančiosios sienos	Aukštų, pastogės patalpų, rūsio perdangos	Denginiai (be pastogių)	Vidinės sienos	Laiptatakiai ir aikštelės
I	1	R 120	E 30	REI 60	RE 30	REI 120	R 60
	2	R 90	E 15	REI 45	RE 15	REI 90	R 60
	3	R 60	E 15	REI 45	RE 15	REI 60	R 45
II		R 45	E 15	REI 15	RE 15	REI 30	R 15
III		Nenormuojama

28. Prie statinio laikančiųjų konstrukcijų, gaisro metu užtikrinančių bendrą jo pastovumą ir geometrinį nekintamumą, priskiriama: laikančiosios sienos, rėmai, kolonos, sijos, rygeliai, santvaros, arkos, standumo diafragmos, perdangos, denginių plokštės ir kiti konstrukciniai elementai, skirti atlaikyti išorinių jėgų poveikius.

29. Angų (durų, vartų, langų ir liukų) užpildų atsparumas ugniai nenormuojamas, išskyrus specialius atvejus ir angų užpildus priešgaisrinėse atitvarose.

30. Kai minimalus reikalingas konstrukcijos atsparumas ugniai nurodytas R15 (RE 15, REI 15), leidžiama naudoti neapsaugotas plienines konstrukcijas, neatsižvelgiant į jų faktinį atsparumą ugniai, išskyrus atvejus, kada bandymu nustatyta statinio laikančiųjų elementų atsparumo riba mažesnė kaip R8.

31. Jei statybų praktikoje diegiamos konstrukcinės statinio sistemos, kurių atsparumas ugniai ir (arba) konstrukcinio degumo klasė yra nežinomi, šias charakteristikas būtina nustatyti statinio (pastato) fragmentų gaisriniais bandymais arba paskaičiuoti [8.11, 8.12, 8.13, 8.14, 8.15, 8.16]. Pagrindinių konstrukcijų atsparumas ugniai pateiktas Statybos produktų degumo klasių bei atsparumo ugniai sąvade [8.17].

VIII. BENDRIEJI GAISRO PLITIMO RIBOJIMO REIKALAVIMAI

32. Gaisro plitimas statiniuose ribojamas degančio ploto, degimo intensyvumo ir trukmės mažinimo priemonėmis. Tai:

- konstrukciniai ir tūriniai suplanavimo sprendiniai, neleidžiantys pavojingiems gaisro veiksniams susidaryti ir išplisti patalpoje, tarp patalpų, skirtingo gaisrinio pavojingumo patalpų grupių, aukštų ir gaisrinių skyrių, taip pat tarp pastatų;

- degiųjų statybos produktų, naudojamų statinio (pastato) konstrukcijų išoriniams paviršiams padengti (tarp jų stogams ir fasadams), patalpų bei evakuacijos kelių apdailai, ribojimas;

- technologinių įrenginių sprogumo bei gaisrinio pavojingumo mažinimas statiniuose (pastatuose) ir patalpose;

- aprūpinimas reikiamomis gaisro gesinimo priemonėmis, tarp jų automatinėmis ir mobiliomis;

- veiksmingas gaisro gesinimo priemonių panaudojimas, laiku suveikus gaisro signalizacijai bei pranešimo apie gaisrą sistemoms.

33. Parenkant statinio (pastato) ir gaisrinių skyrių matmenis, atstumus tarp statinių (pastatų), reikia atsižvelgti į statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnį, paskirtį, naudotojų skaičių, gaisrinės apkrovos tankį, taip pat į naudojamų gaisrinės saugos ir gelbėjimo priemonių veiksmingumą, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (komandos) dislokacijos vietą, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (komandos) technines galimybes, galimus ekonominius ir ekologinius padarinius kilus gaisrui.

34. Automatinės gaisro gesinimo ir gaisro signalizacijos sistemos įrengiamos vadovaujantis RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“ reikalavimais [8.6].

Ix. Gaisro plitimo ribojimas GAISRINIAME SKYRIUJE

35. Siekiant apriboti gaisro plitimą bei pavojingus gaisro veiksnius, užtikrinti saugų žmonių išėjimą iš gaisro apimto pastato, palengvinti ugniagesių atliekamus gelbėjimo ir gesinimo veiksmus bei sumažinti gaisro padaromą žalą, pastatai bendruoju atveju turi būti suskirstyti į gaisrinius skyrius.

36. Gaisrinių skyrių maksimalūs plotai, atsižvelgiant į statinio (pastato) paskirties grupę, aukštų skaičių, atsparumo ugniai laipsnį ir žmonių skaičių jame, pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Gaisrinių skyrių maksimalūs plotai

		Statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnis
Žmonių skaičius	Aukštų skaičius	I	II	III
		Statinių (pastatų) gaisrinių skyrių plotas, m²
1	2	3	4	5
P1.1
Nn	2	2200	Nl	Nl
P1.2, P1.3, P1.4
Nn	1	nn	2800	1000
Nn	5	nn	1800	800
Nn	10	2200	Nl	Nl
Nn	>10	2200	Nl	Nl
P2.1, P2.2
iki 300	1	6000	3000	1200
300-600	2	5000	2000	800
>600	nn	2500	Nl	nl
P2.3, P2.4
Iki 600	1	nn	Nn	nn
>600	nn	nn	Nl	nl
P3.1
nn	1	6000	3000	1000
nn	2	5000	2000	nl
nn	5	4000	Nl	nl
P3.2, P3.3, P3.5
nn	1	6000	3000	1000
nn	2	5000	2000	800
nn	5	5000	Nl	nl
nn	nn	2500	Nl	nl
P3.4, P3.6, P4.2, P4.3, P4.4
nn	1	6000	3000	1000
nn	2	5000	2000	800
nn	5	5000	Nl	nl
nn	9	5000	nl	nl
P4.1
>270	1	6000	3000	1000
>350	2	5000	2000	800
>1600	4	5000	nl	Nl

nn – nenormuojama; nl – neleidžiama.

PASTABA. I atsparumo ugniai laipsnio pastatuose, kuriuose yra įrengtos automatinės gaisro gesinimo sistemos, gaisrinių skyrių plotą leidžiama padidinti du kartus.

37. Skirtingos paskirties statinių (pastatų) dalys ir patalpos tarpusavyje turi būti atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis. Reikalavimai tokioms atitvarinėms konstrukcijoms bei priešgaisrinėms užtvaroms nustatomi, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, pastato atsparumo ugniai klasę bei konstrukcijos degumo klasę. Parenkant pastatui gaisrinės saugos sistemą, reikia atsižvelgti į tai, kad, esant skirtingai jo dalių paskirčiai, viso pastato paskirtis įvertinama pagal pavojingiausią sprogimo bei gaisro atžvilgiu bet kurios pastato dalies paskirtį.

38. Statinio (pastato) dalyse, kuriose gesinti gaisrą yra kur kas sunkiau, t. y. techninėse patalpose ir aukštuose, rūsiuose, cokoliniuose aukštuose ir kitose pastato dalyse, turi būti įrengtos papildomos degimo ploto, intensyvumo ir trukmės sumažinimo priemonės [8.3][8.6].

39. Patalpos, kuriose naudojamos degiosios dujos, įrengiamos, vadovaujantis STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“ [8.5].

X. gAISRO PLITIMO RIBOJIMAS IŠ GAISRINIO SKYRIAUS

40. Priešgaisrinės užtvaros yra skirtos gaisro ir degimo produktų plitimui iš patalpos arba gaisrinio skyriaus į kitas patalpas apriboti.

41. Priešgaisrinėms užtvaroms priskiriamos priešgaisrinės sienos, pertvaros, perdangos, denginiai. Priešgaisrinės užtvaros apibūdinamos pagal atsparumą ugniai ir gaisrinį pavojingumą.

42. Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai nustatomas, remiantis jos elementų atsparumu ugniai:

- užtveriančios dalies;

- konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą;

- konstrukcijų, į kurias užtvara remiasi;

- tvirtinimo mazgų.

43. Konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą, taip pat konstrukcijų, į kurias užtvara remiasi, tvirtinimo tarp jų mazgų atsparumas ugniai pagal gebą R turi būti ne mažesnis už reikalaujamą priešgaisrinės užtvaros užtveriančios dalies atsparumą ugniai.

44. Priešgaisrinės užtvaros degumas nustatomas, remiantis jos užtveriančios dalies su tvirtinimo mazgais ir konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą, degumu.

45. Priešgaisrinės užtvaros, atsižvelgiant į užtveriančios dalies atsparumą ugniai, skirstomos į tipus, nurodytus 4 lentelėje, atsižvelgiant į užpildą angų užtvarose (5 lentelė) ir į užtvarų angose įrengtus tambūrus-šliuzus (6 lentelė).

Tambūrų-šliuzų pertvaros ir perdangos turi būti priešgaisrinės.

4 lentelė. Priešgaisrinių užtvarų tipai, atsižvelgiant į užtveriančios dalies atsparumą ugniai

Priešgaisrinės užtvaros pavadinimas

Priešgaisrinės užtvaros tipas

Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai (ne žemesnis kaip)

Angų užpildymo tipas (ne žemesnis kaip)

Tambūro-šliuzo tipas

(ne žemesnis kaip)

Siena

REI 180

REI 45

Pertvara

EI 45

EI 15

Perdanga

REI 180

REI 60

REI 45

REI 15

5 lentelė. Priešgaisrinių užtvarų tipai, atsižvelgiant į užpildą angų užtvarose

Angų priešgaisrinėje užtvaroje tipo pavadinimas	Angų priešgaisrinėje užtvaroje užpildymo tipas	Atsparumas ugniai (ne žemesnis kaip)
Durys, vartai, liukai, vožtuvai	1 2 3	EI 60 EI 30 EI 15
Langai	1 2 3	E 60 E 30 E 15
Užuolaidos	1	EI 60

6 lentelė. Priešgaisrinių užtvarų tipai, atsižvelgiant į užtvarų angose įrengtus tambūrus-šliuzus

Tambūro-šliuzo tipas	Tambūro-šliuzo elementų tipas (ne žemesnis kaip)
Tambūro-šliuzo tipas	Pertvaros	Perdangos	Angų užpildai
1	1	3	2
2	2	4	3

46. Priešgaisrinės sienos, dalijančios pastatą į gaisrinius skyrius, turi būti sumontuotos per visą pastato aukštį ir neleisti gaisrui išplisti į gretimą gaisrinį skyrių, sugriuvus pastato konstrukcijoms iš gaisro židinio pusės.

47. Priešgaisrinės sienos turi iškilti ne mažiau kaip 60 cm virš stogo, jeigu bent vienas (išskyrus stogo dangą) denginio ar stogo konstrukcijos elementas yra D degumo klasės ir 30 cm – C degumo klasės. Priešgaisrinės sienos iškilimas virš stogo nebūtinas, jeigu degūs ar sunkiai degūs stogo konstrukcijos elementai (taip pat ir stogo danga) apribojami nedegiais elementais po 1 m į abi puses nuo ugniasienės arba pastogės ar denginio konstrukcijose naudojami tik nedegūs statybos produktai.

48. Jeigu pastato išorinės sienos yra degios arba sunkiai degios, priešgaisrinė siena turi perkirsti ir šias sienas bei išsikišti ne mažiau kaip 30 cm už kertamos sienos išorinės plokštumos. Kai pastato sienos nedegios, tačiau turi ištisinius (juostinius) langus, ugniasienė juos turi kirsti, tačiau nebūtinai išsikišti už sienos išorinės plokštumos.

49. Priešgaisrinės perdangos turi būti sandariai priglaustos prie nedegių išorinių sienų. Jeigu išorinėmis sienomis ar langais, esančiais perdangos aukštyje, gali plisti ugnis, tai priešgaisrinė perdanga turi atskirti tokias sienas ir langus.

50. Priešgaisrine siena, atskiriant sublokuotus skirtingo aukščio ir pločio pastatus, statoma pagal aukštesnio ir platesnio pastato matmenis. Langus, duris ir vartus leidžiama įrengti priešgaisrinės sienos išorinėje dalyje, nenormuojant jų atsparumo ugniai, jeigu jie yra ne žemiau kaip 8 m vertikaliai nuo sublokuoto pastato stogo ir ne arčiau kaip 4 m horizontaliai.

51. Kampu sublokuoti pastatai atskiriami priešgaisrine siena taip, kad vieno pastato degios dalys būtų izoliuotos nuo kito arba pakeistos nedegiomis 4 m atstumu. Jei nedegiose pastatų sienose yra langai, durys, vartai mažesniu kaip 4 m atstumu tarp atskiriamų priešgaisrine siena pastatų, langų, durų ir vartų atsparumas ugniai turi būti EI 30.

52. Gaisro metu angos priešgaisrinėse užtvarose turi būti uždarytos. Langai turi būti neatidaromi, o durys, vartai, liukai ir vožtuvai – turėti savaiminio uždarymo mechanizmus bei sandarinančius tarpiklius. Durys, vartai, liukai ir vožtuvai, kurie eksploatuojami atidaryti, turi būti su automatiniais uždarymo įrenginiais.

53. Bendras angų plotas priešgaisrinėse užtvarose, išskyrus lifto šachtų pertvaras, neturi viršyti 25% užtvaros ploto.

54. Priešgaisrinėse užtvarose, skiriančiose A_sg ir B_sg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpas nuo kitų kategorijų patalpų, koridorių, laiptinių ir liftų holų, turi būti įrengti tambūrai-šliuzai, kuriuose nuolat būtų sudarytas papildomas oro slėgis [8.3]. Įrengti bendrus tambūrus-šliuzus dviem ar daugiau patalpų draudžiama.

55. Jei nėra galimybės įrengti tambūrus – šliuzus priešgaisrinėse užtvarose, skiriančiose A_sg ir B_sg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpas nuo kitų patalpų arba durų, vartų, liukų ir vožtuvų, tuomet priešgaisrinėms užtvaroms, skiriančioms C_g pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos patalpas nuo kitų patalpų, būtina numatyti kompleksą priemonių, užkertančių kelią gaisrui plisti, sprogias koncentracijas galinčioms sudaryti degiosioms dujoms, lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių garams, dulkėms, pluoštui prasiskverbti į gretimus aukštus ir patalpas. Šios priemonės turi užtikrinti ne žemesnį apsaugos laipsnį nei įrengiant tambūrus-šliuzus ir įstatymų nustatyta tvarka turi būti suderintos su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.

56. Priešgaisrinės užtvaros angose, kurių negalima uždaryti priešgaisrinėmis durimis arba vartais, skirtomis susisiekti tarp gretimų C_g, D_g ir E_g pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpų, leidžiama įrengti atvirus tambūrus-šliuzus su automatiniais gaisro gesinimo įrenginiais.

57. Angų priešgaisrinių užtvarų užpildams naudojamų statybos produktų degumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A2.

58. Durims, vartams, langams, vožtuvams priešgaisrinėse užtvarose leidžiama naudoti statybos produktus, kurių degumo klasė ne žemesnė kaip E, tačiau jie turi būti apsaugoti ne mažesnio kaip 4 mm storio ir ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktais.

59. Tambūro-šliuzo durys, vartai ir vožtuvai priešgaisrinėse užtvarose iš patalpų pusės, kuriose nenaudojamos ir nelaikomos degiosios dujos, skysčiai ir medžiagos, taip pat nevyksta procesai, kurių metu išsiskirtų degios dulkės, turi būti be tuštumų iš ne mažesnio kaip 40 mm storio ir ne žemesnės kaip E degumo klasės statybos produktų.

60. Liftų šachtų ir liftų mašinų skyrių atitvarinės konstrukcijos (išskyrus įrengtas ant stogo), taip pat kanalų, šachtų ir nišų, skirtų komunikacijoms tiesti, atitvarinės konstrukcijos turi atitikti
1-ojo tipo priešgaisrinėms pertvaroms ir 3-iojo tipo priešgaisrinėms perdangoms keliamus reikalavimus.

61. Jei nėra galimybės anksčiau nurodytų liftų šachtų pertvarose įrengti priešgaisrines duris, būtina įrengti tambūrus-šliuzus arba holus su 1-ojo tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3-iojo tipo priešgaisrinėmis perdangomis arba ekranus, automatiškai uždarančius liftų šachtų durų angas kilus gaisrui. Tokie ekranai turi būti iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų, o jų atsparumas ugniai – ne mažesnis kaip EI 45.

62. Pastatuose su neuždūmijamomis laiptinėmis turi būti įrengta liftų šachtų, prie išėjimų, iš kurių nėra tambūrų, – šliuzų su papildomu oro slėgio sudarymu kilus gaisrui, automatinė priešdūminė apsauga.

63. Šiukšlių išmetimo vamzdis ir liukas turi būti pagamintas iš statybos produkto, kurio degumo klasė ne žemesnė kaip A2. Liukų dangčiai turi būti su sandarinančiomis tarpinėmis.

64. Laiptai, vedantys į pirmo aukšto patalpas iš rūsio arba cokolinio aukšto, kurio patalpose naudojamos arba laikomos degiosios medžiagos, turi būti atitverti 1-ojo tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir įrengtas tambūras-šliuzas, kuriame kilus gaisrui būtų sudaromas papildomas oro slėgis.

65. P2, P3, P4 grupių pastatuose išėjimus į pirmą aukštą iš vestibiulio, drabužinių, rūkyklų ir sanitarinio mazgo, esančio rūsyje arba cokoliniame aukšte, leidžiama įrengti be tambūro-šliuzo.

66. Patalpa, kurioje įrengti 2-ojo tipo laiptai, turi būti atskirta nuo besiribojančių su ja koridorių ir kitų patalpų 1-ojo tipo priešgaisrinėmis pertvaromis. Šias patalpas leidžiama neatskirti tais atvejais, kai:

- visame pastate įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema;

- pastatas ne aukštesnis kaip 9 m, o aukšto plotas – ne didesnis kaip 300 m².

67. Rūsyje ir cokoliniame aukšte prieš liftus reikia įrengti 1-ojo tipo tambūrus-šliuzus, kuriuose kilus gaisrui būtų sudaromas papildomas oro slėgis.

68. Priešgaisrinių sienų ir 1-ojo tipo perdangų neturi kirsti kanalai, šachtos ir degiųjų dujų, dulkių, dulkių bei oro mišinių, skysčių ir kitų medžiagų transportavimo vamzdynai.

69. Tose priešgaisrinių užtvarų vietose, kuriose jas kerta kanalai, šachtos ir kitų medžiagų, išskyrus 73 punkte minėtas, vamzdynai, būtina įrengti automatinius degimo produktų plitimą kanalais, šachtomis ir vamzdynais sulaikančius įrenginius.

XI. GAISRO PLITIMO RIBOJIMAS PASTATO KONSTRUKCIJŲ ELEMENTAIS IR PAVIRŠIAIS

70. Statinių konstrukcijoms ir (arba) jų apdailai būtina naudoti tokias statybines medžiagas, kurios nedidintų statinio gaisrinio pavojingumo.

71. Vidinių sienų, lubų ir grindų paviršiams įrengti naudojami statybos produktai turi tenkinti 7 lentelės reikalavimus.

7 lentelė. Statybos produktų, naudojamų vidinių sienų, lubų ir grindų paviršiams įrengti, degumo klasės

Patalpų paskirtis (pastatuose)	Konstrukcijos	Statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnis
		I	II	III
		Statybos produktų degumo klasės
1	2	3	4	5
Evakuacijos keliai (P.1.1, P.1.3, P.1.2, P.2, P.3, P.4)	Sienos ir lubos	A2	A2	F
Evakuacijos keliai (P.1.1, P.1.3, P.1.2, P.2, P.3, P.4)	Grindys	A2_FL	B_FL	F_FL
Gyvenamosios patalpos (P.1.3, P.1.4)	Sienos ir lubos	F	F	F
Gyvenamosios patalpos (P.1.3, P.1.4)	Grindys	F_FL	F_FL	F_FL
Laikinojo gyvenimo patalpos (P.1.1, P.1.2)	Sienos ir lubos	A2	A2	F
Laikinojo gyvenimo patalpos (P.1.1, P.1.2)	Grindys	F_FL	F_FL	F_FL
Administracinės ir verslo patalpos (P.3.1, P.3.2, P3.3, P4)	Sienos ir lubos	A2	A2	F
Administracinės ir verslo patalpos (P.3.1, P.3.2, P3.3, P4)	Grindys	B_FL	B_FL	F_FL
Žiūrovų salės, kultūros, žiūrovinės, gyventojų aptarnavimo patalpos (P.2, P.3.4, P. 3.5, P.3.6)	Sienos ir lubos	A2	A2	F
	Grindys	B_FL	B_FL	F_FL
Gamybos ir sandėliavimo patalpos (P.1, P.2, P.3, P4 grupių pastatuose)	Sienos ir lubos	A2	A2	F
	Grindys	B_FL	B_FL	B_FL
Eksploatuojamos palėpės ir rūsiai	Sienos ir lubos	A2	A2	F
Eksploatuojamos palėpės ir rūsiai		B_FL	B_FL	F_FL
Neeksploatuojamos palėpės ir rūsiai	Sienos ir lubos	A2	A2	F
Neeksploatuojamos palėpės ir rūsiai	Grindys	B_FL	B_FL	F_FL

72. Išorinių sienų paviršiai įrengiami vadovaujantis statybos taisyklėmis „Išorės sienų šiltinimas. Priešgaisriniai reikalavimai“.

73. Stogai įrengiami vadovaujantis STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ [8.10].

74. Gaisro plitimas gali būti ribojamas žemesnės degumo klasės statybines medžiagas, naudojamas statinio konstrukcijoms (išorinėms ir vidinėms), dengiant mažesnio gaisrinio pavojingumo medžiagomis.

75. Pastatų konstrukcijos neturi leisti ugniai plisti pačių konstrukcijų viduje.

76. Konstrukcijos, sudarančios salėse grindų nuolydį, turi atitikti denginiams nustatytus reikalavimus.

77. Nustatyto atsparumo ugniai ir gaisrinio pavojingumo atitvarinių konstrukcijų vietos, pro kurias eina kabeliai, ortakiai ir vamzdynai, neturi sumažinti pačiai konstrukcijai keliamų gaisrinių techninių reikalavimų.

78. Specialios ugniai atsparios dangos ir antipirenai, padengtas atviras konstrukcijų paviršius turi atitikti konstrukcijų apdailai keliamus reikalavimus.

79. Minėtų dangų ir antipirenų techninėse sąlygose turi būti nurodytas jų keitimo arba atnaujinimo periodiškumas, atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas. Draudžiama jas naudoti tose vietose, kur nėra galimybės jų periodiškai keisti arba atnaujinti.

80. Ugniai atsparių priemonių, naudojamų statybos produktų gaisriniam pavojingumui sumažinti, atitiktis normatyviniams reikalavimams turi būti įvertinta bandymais, skirtais statybos produktų gaisrinio pavojingumo grupėms nustatyti pagal atitinkamą standartą.

81. Ugniai atsparios priemonės, naudojamos statybinių konstrukcijų atsparumui ugniai padidinti, taip pat turi būti įvertintos bandymais.

82. Pakabinamosios lubos, naudojamos perdangų ir denginio atsparumui ugniai padidinti, turi atitikti perdangoms ir denginiams keliamus reikalavimus jų atsparumui ugniai. Šioms pakabinamosioms luboms nekeliamas reikalavimas R, t. y. geba išlaikyti apkrovas.

83. Priešgaisrinės pertvaros, skiriančios patalpas su pakabinamosiomis lubomis, turi atskirti erdvę tarp jų ir perdangos (denginio). Erdvėje virš pakabinamųjų lubų negalima tiesti vamzdynų ir kanalų, skirtų degiosioms dujoms, dulkėms, skysčiams ir medžiagoms transportuoti.

84. Pakabinamųjų lubų neleidžiama įrengti A_sg ir B_sg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpose.

Xii. GAISRO PLITIMO RIBOJIMAS Į GRETIMUS PASTATUS

85. Gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojamas užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų, nustatomus pagal atitinkamą galiojantį teritorijų planavimo normatyvinį dokumentą.

86. Jei atstumas tarp pastatų yra mažesnis nei reikalaujama, gaisro plitimas ribojamas konstruktyviomis priemonėmis.

87. Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams) tarp atskirų ir sublokuotų pastatų pateikti 8 lentelėje. Priešgaisrinės sienos turi būti iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų.

8 lentelė. Priešgaisrinės sienos atsparumas ugniai

Objekto pavadinimas	Statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnis
	I			II	III
	1	2	3
Priešgaisrinės sienos atsparumas ugniai (ne žemesnis kaip)	EI-M 240	EI-M 180	EI-M120	EI-M120	EI-M60

XIII. Žmonių sauGUMO užtikrinimas

88. Žmonių saugumas evakuacijos keliuose užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis.

89. Evakuacijos keliai pastate turi užtikrinti saugią žmonių evakuaciją (evakavimą) iš patalpų.

90. Nustatant evakuacijos kelių apsaugą, turi būti užtikrinta saugi žmonių evakuacija (evakavimas), atsižvelgiant į evakuacijos kelią išeinančių patalpų paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį, konstrukcinio gaisrinio pavojingumo klasę ir evakuacinių išėjimų iš aukšto ir pastato skaičių.

91. Žmonėms evakuoti skirti laiptai ir laiptinės skirstomi:

91.1. į šių tipų laiptus:

1 tipo – vidinius, įrengtus laiptinėse;

2 tipo – vidinius atvirus;

3 tipo – išorinius atvirus;

91.2. į šių tipų įprastas laiptines:

L1 tipo – su įstiklintomis arba atviromis angomis išorinėse sienose kiekviename aukšte;

L2 tipo – natūraliai apšviestas per įstiklintas arba atviras angas denginyje;

91.3. į šių tipų neuždūmijamas laiptines:

N1 tipo – su įėjimu į laiptinę iš aukšto per išorinę oro zoną atviromis perėjomis. Perėja per oro zoną turi būti neuždūmijama;

N2 tipo – su papildomu oro slėgio sudarymu laiptinėje gaisro metu;

N3 tipo – su išėjimu į laiptinę iš aukšto per tambūrą-šliuzą su papildomu oro slėgiu jame.

92. Žmonėms gelbėti skirtos priemonės, taip pat evakuacinių išėjimų reikalavimų neatitinkantys išėjimai organizuojant ir projektuojant evakavimą iš visų patalpų ir pastatų neįvertinami.

93. Užtikrinant žmonių saugumą, projektuojama pastatų priešdūminė apsauga [8.3] bei pranešimo apie gaisrą sistema [8.6].

94. Žmonių saugumo gaisro metu užtikrinimo priemonių veiksmingumas gali būti nustatytas skaičiavimais.

XIV. GAISRO GESINIMAS IR GELBĖJIMO DARBAI

95. Galimo gaisro gesinimas ir gelbėjimo darbai užtikrinami konstrukcinėmis, tūrinio suplanavimo, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis. Prie jų priskiriama:

- gaisrinių pravažiavimų ir privažiavimų kelių gaisrinei technikai, sujungtų su funkciniais pravažiavimais ir privažiavimais, arba specialių kelių įrengimas;

- išorinių gaisrinių laiptų ir lifto, turinčio ugniagesių pervežimo režimą, įrengimas bei specialių autokeltuvų, skirtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos personalui ir gaisrinei įrangai pakelti į reikiamą aukštą ar ant pastato stogo, įsigijimas;

- priešgaisrinio vandentiekio, sujungto su buitiniu vandentiekiu, arba specialaus vandentiekio, o prireikus sausvamzdžių ir gaisrinių (vandens) rezervuarų įrengimas;

- ugniagesių gelbėtojų judėjimo kelių pastato viduje priešdūminė apsauga;

- esant būtinybei, statinyje (pastate) turi būti asmeninės ir kolektyvinės žmonių apsaugos priemonės;

- gyvenvietės arba objekto teritorijoje priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, turinčios gaisrinės ir gelbėjimo technikos bei pakankamai ugniagesių, organizavimas, atsižvelgiant į gaisro gesinimo objektuose, esančiuose padalinio aptarnavimo zonoje, sąlygas ir ypatumus.

96. 10 m ir aukštesniuose nuo žemės lygio pastatuose iki stogo karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto) būtina numatyti išėjimus ant stogo iš laiptinės tiesiogiai arba per palėpę, išskyrus apšiltintą, taip pat 3-iojo tipo laiptais arba išorinėmis gaisrinėmis kopėčiomis.

97. Išėjimų ant stogo skaičius ir jų išdėstymas numatomi, atsižvelgiant į pastato matmenis ir jo paskirtį, bet ne mažiau kaip vienas:

- visiems ir ne visiems pastato su palėpėmis 100 m ilgio ir visiems ir ne visiems 1000 m² pastato sutapdinto stogo plotui P1, P2, P3 ir P4 grupių pastatuose;

- gaisrinėmis kopėčiomis P5 grupės pastatuose kas 200 m jų perimetro.

98. Leidžiama neįrengti gaisrinių kopėčių ant pastato pagrindinio fasado, jei pastato plotis ne didesnis kaip 150 m, o priešingoje pagrindiniam fasadui pusėje yra išorės priešgaisrinis vandentiekis su hidrantais.

99. Leidžiama neįrengti išėjimo ant vienaaukščio pastato, kurio stogo dangos plotas ne didesnis kaip 100 m².

100. Gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti įrengiami gaisriniai laiptai (kopėčios) skirstomi į šiuos tipus:

G1-vertikalūs;

G2-su nuolydžiu (ne didesniu kaip 6:1).

101. Pastato palėpėse būtina įrengti išėjimus ant stogo stacionariomis kopėčiomis pro ne mažesnius kaip 0,6 x 0,8 m liukus, duris arba langus.

102. Išėjimai iš laiptinių ant stogo arba į palėpę turi būti laiptais su aikštelėmis prieš išėjimus pro 2-ojo tipo ne mažesnes kaip 0,75 x 1,5 m priešgaisrines duris.

103. 15 m aukščio P1, P2, P3 ir P4 pastatuose leidžiama įrengti išėjimus į palėpę arba ant stogo iš laiptinės pro ne mažesnius kaip 0,6 x 0,8 m 2-ojo tipo liukus pritvirtintomis metalinėmis kopėčiomis.

104. Technologiniuose aukštuose, tarp jų techniniuose pogrindžiuose ir techninėse palėpėse, praėjimo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m, palėpėse išilgai pastato – ne mažesnis kaip 1,6 m. Praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m. Ne ilgesnėse kaip 2 m atkarpose leidžiama praėjimo aukštį sumažinti iki 1,2 m, o plotį – iki 0,9 m.

105. Pastatuose su mansardomis, palėpes atitveriančiose konstrukcijose reikia įrengti liukus.

106. Jei stogų aukščiai skiriasi daugiau kaip 1 m, pereiti nuo vieno stogo ant kito būtina įrengti gaisrines kopėčias.

107. Gaisrines kopėčias įrengti nebūtina, jeigu stogo aukščių skirtumas didesnis kaip 10 m, o kiekviena didesnė kaip 100 m² stogo ploto dalis turi atskirą išėjimą ant stogo arba jeigu apatinės stogo dalies aukštis ne didesnis kaip 10 m.

108. Pakilti ant pastatų, kurių aukštis nuo 10 iki 20 m, stogo bei vietose, kur stogų aukščių skirtumas nuo 1 iki 20 m, turi būti naudojamos G1 tipo gaisrinės kopėčios, o pakilti ant aukštesnių nei 20 m pastatų stogų bei vietose, kur stogų aukščių skirtumai didesni kaip 20 m, – G2 tipo gaisrinės kopėčios, kurios turi būti iš A klasės degumo grupės medžiagų bei įrengiamos ne arčiau kaip 1 m nuo langų.

109. Tarp laiptų ir laiptinių maršo tvorelių turi būti ne mažesnis kaip 75 mm tarpas.

110. P.1.1 klasės aukštesniuose kaip 5 m pastatuose ir visuose kituose pastatuose aukštesniuose kaip 28 m, kiekviename gaisriniame skyriuje reikia įrengti liftus, turinčius ugniagesių pervežimo režimą. Šie liftai įrengiami šachtose su atitveriančiosiomis konstrukcijomis, turinčiomis REI 120 atsparumą ugniai ir EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrines duris.

111. Pastatuose, kurių aukštis nuo karnizo arba išorinės sienos viršaus (parapeto) didesnis kaip 10 m, o stogo nuolydis iki 12 proc., taip pat pastatuose, kurių aukštis iki karnizo didesnis kaip 7 m, o stogo nuolydis didesnis kaip 12 proc., būtina ant stogo įrengti tvorelę, ne žemesnę kaip 0,6 m. Neatsižvelgiant į pastato aukštį, tvorelė įrengiama ant eksploatuojamų plokščių stogų, balkonuose, lodžijose, išorinėse galerijose, atviruose išoriniuose laiptuose, laiptinių maršuose ir aikštelėse.

_____________

STR 2.01.04:2002

1 priedas (informacinis)

Pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų

1. Pastatai ir patalpos pagal sprogimo ir gaisro pavojų skirstomi į A_sg, B_sg, C_g, D_g, E_g kategorijas.

2. Pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų nustatomos statinio projekto technologinėje dalyje, atsižvelgiant į patalpoje esančių ar naudojamų technologiniame procese medžiagų gaisrinio pavojingumo rodiklius bei kiekį, technologinių procesų ypatumus.

3. Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, atsižvelgiant į jose esančias ar naudojamas medžiagas ir jų charakteristikas, pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė. Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų

Patalpos kategorija	Medžiagų, esančių patalpoje ar naudojamų technologiniame procese, charakteristikos
A_sg	Degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 ^oC, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam garų ar dujų ir oro mišiniui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis. Medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad įvykus sprogimui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis.
B_sg	Degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 ^oC, degūs skysčiai, įkaitinti iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam dulkių ar garų ir oro mišiniui, patalpoje išsivysto didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis.
C_g	Degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa nepriskiriama A_sg ir B_sg.
D_g	Karštos, įkaitusios, išlydytos nedegios medžiagos; medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna; degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.
E_g	Nedegios medžiagos ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose).

4. Gaisrinio skyriaus visoms patalpoms nustatoma bendra kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų.

5. Technologinio proceso ir patalpos, kurioje jis vyksta, kategorija nustatoma, vadovaujantis technologinio projektavimo normomis bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

6. Pastatų, kuriuose gali įvykti sprogimas arba gaisras, kategorijos nustatomos pagal 2 lentelėje pateiktus kriterijus.

2 lentelė Pastatų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų

Pastato kategorija	Pastatų kategorijos pagal pavojų kilti sprogimui ir gaisrui nustatymo kriterijai
A_sg	Jei pastate esančių A_sgkategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m². Leidžiama nepriskirti pastato A_sg kategorijai, jeigu A_sg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m²) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.
B_sg	Kai pastatas nepriskiriamas A_sg, o pastate esančių A_sgir B_sg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m². Leidžiama nepriskirti pastato B_sg kategorijai, jeigu A_sg ir B_sg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m²) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.
C_g	Kai pastatas nepriskiriamas A_sg ir B_sg, o pastate esančių A_sg, B_sg ir C_g kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba 10% pastato patalpų ploto, jei pastate nėra A_sg ir B_sg kategorijos patalpų. Leidžiama nepriskirti pastato C_g kategorijai, jeigu A_sg, B_sg ir C_g kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 3500 m²) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.
D_g	Kai pastatas nepriskiriamas A_sg, B_sg ir C_g, o pastate esančių A_sg, B_sg, C_g ir D_g kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto. Leidžiama nepriskirti pastato D_g kategorijai, jeigu A_sg, B_sg, C_g ir D_g kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 5000 m²) ir A_sg, B_sg ir C_g kategorijos patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.
E_g	Kai pastatas nepriskiriamas A_sg, B_sg, C_g ir D_gir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose).

______________

STR 2.01.04:2002

2 priedas (informacinis)

Išorinių įrenginių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų

1. Išoriniai įrenginiai pagal sprogimo ir gaisro pavojų skirstomi į A_sgi, B_sgi, C_gi, D_gi, E_gi kategorijas, kurios nustatomos projekto technologinėje dalyje.

2. Išorinio įrenginio kategorija nustatoma pagal 1 lentelėje pateiktus kriterijus.

1 lentelė Išorinio įrenginio kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų

Įrenginio kategorija	Medžiagų, esančių įrangoje ar naudojamų technologiniame procese, charakteristikos ir kiekis
A_sgi	Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 ^oC; medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad zonos, kurios riba yra garų ar dujų ir oro mišinio apatinė koncentracinė liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje plokštumoje yra virš 30 m, ir/arba apskaičiuotas dujų ar garų ir oro mišinio sprogimo momentinis slėgis 30 m atstumu nuo išorinio įrenginio viršija 5 kPa.
B_sgi	Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 ^oC, degūs skysčiai, įkaitinti iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad zonos, kurios riba yra garų ar dulkių ir oro mišinio apatinė koncentracinė liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje plokštumoje yra virš 30 m, ir/arba apskaičiuotas dulkių ar garų ir oro mišinio sprogimo momentinis slėgis 30 m atstumu nuo išorinio įrenginio viršija 5 kPa.
C_gi	Jei įrenginys nepriskiriamas A_sgi ir B_sgi kategorijoms ir įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai jų naudojama tiek, kad joms užsidegus gaisro židinio šiluminio spinduliavimo srautas 30 m atstumu nuo įrenginio viršija 4 kW/m².
D_gi	Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) karštos, įkaitusios ar išlydytos nedegios medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna, taip pat degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.
E_gi	Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) karštos, įkaitusios ar išlydytos nedegios medžiagos ir/arba normalios būsenos medžiagos ir pagal anksčiau išvardytus kriterijus nepriskiriamos A_sgi, B_sgi, C_gi ir D_gi kategorijoms ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose).

___________

STR 2.01.04:2002

3 priedas (informacinis)

Medžiagos, kurios be bandymų priskiriamos A1 ir A1_fl degumo klasėms

Medžiaga	Pastabos
1	2
Neapdorotas molis
Neapdorotas perlitas
Neapdorotas vermikulitas
Mineralinė vata
Akytasis stiklas
Betonas	Įskaitant išmaišytą betoną ir surenkamus gelžbetoninius bei įveržtus gaminius
Užpildinis betonas (sunkus ir lengvas užpildas, išskyrus su termoizoliaciniu sluoksniu)	Gali būti su priedais ir priemaišomis, pigmentais ir kitomis medžiagomis. Įskaitant blokinį betoną
Autoklave suformuoti akytojo betono gaminiai
Pluoštinis cementas
Cementas
Kalkės
Krosnių šlakas/smulkinti pelenai (PFA)
Mineralinis užpildas
Geležis, plienas ir nerūdijantis plienas	Ne galutinai sudalytoje formoje
Varis ir vario lydiniai	Ne galutinai sudalytoje formoje
Cinkas ir cinko lydiniai	Ne galutinai sudalytoje formoje
Aliuminis ir aliuminio lydiniai	Ne galutinai sudalytoje formoje
Švinas	Ne galutinai sudalytoje formoje
Gipsas ir gipso pagrindo tinkas	Gali turėti priemaišas, sunkius užpildus ir lengvus užpildus
Skiedinys su neorganinėmis rišamosiomis medžiagomis	Tinkavimo/glaistymo skiediniai ir grindų išlyginimo skiediniai, kurių pagrindas yra viena ar daugiau neorganinių rišančių medžiagų, t. y. cementas, kalkės, mūro cementas ir gipsas
Molio gaminiai	Molio gaminiai ir kitos molinės medžiagos, su ar be smėlio, kuro ir kitų priedų. Įskaitomos ir plytos, dalys, grindiniai ir priešgaisrinio molio gaminiai (pvz., kaminams)
Kalcio silikato gaminiai	Gaminiai, pagaminti iš kalkių mišinio ir natūralių silicio medžiagų (smėlio, silicio skalda ar uolienos bei mišiniai). Gali turėti dažančių pigmentų
Natūralaus akmens ir skalūno gaminiai	Apdoroti ar neapdoroti elementai iš natūralaus akmens ar skalūno
Gipso gaminiai	Įskaitant blokus ir kitus gaminius iš kalcio sulfido ir vandens, kuriose gali būti pluoštas, užpildai ir kitos priemaišos ir gali būti nuspalvintas pigmentais
Teracas	Įskaitant ir iš anksto įterptų betono dalelių taip pat ir ant esančio klojinio
Stiklas	Įskaitant karščiu grūdintą, chemiškai kietintą, laminuotą ir armuotą stiklą
Stiklo keramika	Stiklo keramika, susidedanti iš kristalinio ir kitų stiklų
Keramika	Įskaitant presuotų dalelių ir formuotus produktus

______________

STR 2.01.04:2002

4 priedas (informacinis)

Įvairios paskirties statinių, pastatų ir patalpų gaisrinio pavojingumo įvertinimas

I. taikymo sritis ir bendrosios nuostatos

Ši metodika yra parengta Gretenerio metodikos pagrindu. Ji skirta sandėlių, gamybinių, administracinių, prekybos, viešbučių, gydymo, mokymo bei buitinių pastatų, taip pat ir statinių gaisriniam pavojingumui, gaisriniam pavojingumui pastatų su įvairios paskirties patalpomis įvertinti.

Ši metodika suteikia galimybę:

- įvertinti realią gaisro kilimo grėsmę;

- įvertinti realų patalpų gaisrinį pavojingumą;

- nustatyti būtinas organizacines bei technines objekto priešgaisrinės saugos priemones;

- įvertinti galimybę pakeisti patalpos paskirtį;

- įvertinti draudimo įmokų dydžius draudžiant nuo gaisro.

II. Gaisrinio pavojingumo įvertinimo metodo aprašymas

Pagrindiniai pastato, patalpos (toliau – Objektas) gaisrinio pavojingumo įvertinimo rodikliai yra parametrų G (gaisrinis pavojingumas) ir L (gaisrinio pavojingumo lygis) skaitinės reikšmės, kurios apskaičiuojamos pagal formules:

G=PA/Z=O_n/Z, (1)

L=G/G_d, (2)

čia: G – objekto gaisrinis pavojingumas; L – gaisrinio pavojingumo lygis; P – potencialus pavojus, įvertinantis visus pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos gaisro kilimui ir plėtimuisi; R- rizikos veiksnys, įvertinantis visus pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos gaisro kilimui ir išsiplėtimui; O_n – gaisro kilimo pavojus; A – aktyvacijos veiksnys, įvertinantis gaisro kilimo tikimybę atsižvelgiant į objekto naudojimo paskirtį; Z – objekte esančių saugos priemonių visuma; G_d – gaisrinio pavojingumo reikšmė, kurios dydis įvertina pavojų žmonėms.

Jeigu skaičiuojamoji G reikšmė neviršija reikšmės G_d ir L<1, tai objektas įvertinamas kaip pakankamai saugus, o kai reikšmė L>1, objektas įvertinamas kaip turintis padidėjusį gaisrinio pavojingumo laipsnį.

Potencialus pavojus P priklauso nuo šių faktorių:

P=q·d·r·t·i·a·g, (3)

čia: q –laikinos gaisro apkrovos įvertinimo veiksnys; d – degumo įvertinimo veiksnys; r – dūmų išsiskyrimo įvertinimo veiksnys; t – toksiškumo įvertinimo veiksnys; i – pastovios gaisro apkrovos įvertinimo veiksnys; a – pastato aukštingumo arba patalpos aukščio įvertinimo veiksnys; g – objekto dydžio ir formos įvertinimo veiksnys.

Gaisrinės saugos veiksnys Z įvertinamas objekte esančių saugos priemonių visuma:

Z=N·S·F, (4)

čia: N – normatyvinės priemonės, kurios įvertinamos šalyje galiojančių, gaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų visuma:

N=n₁·n₂·n₃·n₄·n₅, (5)

čia: n₁ – įvertina ugnies gesintuvų skaičių ir jų būklę; n₂ – įvertina vidaus priešgaisrinio vandentiekio gaisrinių čiaupų kiekį ir jų būklę (RSN 137-92 „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis“); n₃ – įvertina vandens tiekimo patikimumą gaisro gesinimo tikslams; n₄ – įvertina išorės priešgaisrinio vandentiekio gaisrinių hidrantų skaičių ir jų būklę (RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“); n₅ – įvertina objekto personalą, išklausiusį priešgaisrinį instruktažą; S – specialios priemonės, kurios įvertinamos kaip visuma gaisro aptikimo bei gesinimo priemonių:

S= s₁·s₂·s₃·s₄·s₅·s₆, (6)

čia: s₁ – įvertina gaisro aptikimo priemonių buvimą; s₂ – įvertina signalo apie gaisrą perdavimą į priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budėtojo postą; s₃ – įvertina objektą aptarnaujančios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos organizuotumą, turimas pajėgas ir gaisrų gesinimo priemones; s₄ – įvertina priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atvykimo į objektą laiką; s₅ – įvertina automatinių gaisro gesinimo įrenginių buvimą ir tipą; s₆ – įvertina dūmų ir šilumos šalinimo sistemų buvimą.

F – statybinės apsauginės priemonės, kurios įvertinamos veiksnių, lemiančių objekto statybinių konstrukcijų atsparumą ugniai, visuma:

F= f₁·f₂·f₃·f₄, (7)

čia: f₁ – įvertina laikančiųjų konstrukcijų atsparumą ugniai; f₂ – įvertina išorės sienų atsparumą ugniai; f₃ – įvertina perdangų atsparumą ugniai; f₄ – įvertina gaisrinį skyrių apribojančių sienų, durų ir langų atsparumą ugniai.

G_d – gaisrinio pavojingumo reikšmė, kurios dydis įvertina pavojų žmonėms:

G_d= 1,3 K_l, (8)

čia: 1,3 skaitinė „normalaus“ gaisrinio pavojingumo reikšmė; K_l – paklaidos koeficientas, įvertinantis padidintą grėsmę žmonėms masinio žmonių susibūrimo vietose (mokyklos, kino teatrai, viešbučiai ir pan.), taip pat pastatuose, kur yra sunkesnės žmonių evakavimo sąlygos (stacionarios gydymo įstaigos, vaikų namai, globos namai, prieglaudos ir pan.).

III. Skaičiuojamųjų faktorių reikšmių nustatymas

Objekto gaisro pavojingumo lygis nustatomas įvertinus 24 veiksnius. Jų skaitinės reikšmės nustatomos pagal pateiktas lenteles.

Laikinosios gaisro apkrovos veiksnys (q)

Veiksnys q tiesiogiai priklauso nuo gaisrinės apkrovos Q_n.

Gaisrinė apkrova lygi šilumos kiekiui, išsiskiriančiam patalpoje, sudegus visoms degioms medžiagoms, padalytam iš tos patalpos ploto:

Q_n=(m₁·Q₀₁+m₂·Q₀₂+…+m_n·Q_on)/l·b, (9)

čia: m₁, m₂, m_n- patalpose esančių degių medžiagų masė, kg;

Q₀₁, Q₀₂, Q_on – šilumos kiekis, išsiskiriantis sudegus visoms degioms medžiagoms, MJ/kg;

l – patalpos ilgis, m;

b – patalpos plotis, m.

Kai kurių degių medžiagų iškiriamas šilumos kiekis pateiktas 1 priede.

Vienaaukščių patalpų gaisro apkrova nustatoma gaisrinio skyriaus plote, t. y. plote, apribotame ugniai atspariomis konstrukcijomis.

Daugiaaukščių sekcijinių pastatų (blokinio tipo) su ugniai atspariomis aukštų perdangomis gaisro apkrova skaičiuojama kiekvieno pastato aukšto atskirai.

Daugiaaukščių didelio tūrio pastatų su atviromis vertikaliomis komunikacijomis, laiptinių aikštelėmis, eskalatoriais, atviromis galerijomis, degiomis aukštų perdangomis gaisro apkrova skaičiuojama pagal šilumos kiekį, išsiskiriantį sudegus laikinai gaisro apkrovai visame pastate, padalijus iš didžiausio aukšto ploto.

Skaitinė veiksnio q reikšmė, įvertinant pagal (9) formulę apskaičiuotą gaisro apkrovos dydį, pateikta 1 lentelėje:

1 lentelė

Q_n, MJ/m²	q	Q_n, MJ/m²	q	Q_n, MJ/m²	q
1	2	3	4	5	6
iki 50 51–75 76–100 101–150	0,6 0,7 0,8 0,9	401–600 601–800 801–1200 1201–1700	1,3 1,4 1,5 1,6	5001–7000 7001–10000 10001–14000 14001–20000	2,0 2,1 2,2 2,3
151–200 201–300 301–400	1,0 1,1 1,2	1701–2500 2501–3500 3501–5000	1,7 1,8 1,9	20001–28000 daugiau kaip 28000	2,4 2,5

Daugelio tipinių sandėlių gamybinių, ir kultūros bei buitinės paskirties patalpų vidutinės judančiosios gaisro apkrovos ir veiksnio q reikšmes galima nustatyti pagal 2 priedą.

Degumo veiksnys (d)

Pagal degumą statybos produktai (išskyrus grindų dangas) skirstomi į A1, A2, B, C, D, E, F degumo klases. Išskirtinei klasei priskiriamos sprogios medžiagos. Skaitinis veiksnio d dydis, atsižvelgiant į medžiagos degumą nustatomas pagal 2 lentelę:

2 lentelė

Eil. Nr.

Medžiagų degumas

Sprogios

E, F

A1, A2

1,6

1,4

1,2

1,0

Objekte, esant skirtingų degumo klasių medžiagoms, degumo veiksnys d nustatomas pavojingiausioms degumo klasės medžiagoms, jeigu tos klasės medžiagos kiekis bendroje gaisro apkrovoje sudaro ne mažiau kaip 10%.

2 priede pateikiamos kai kurių sandėliuojamų ir naudojamų gamyboje medžiagų degumo veiksnio d reikšmės.

Dūmų susidarymo veiksnys (r)

Pagal degimo metu susidarančių degimo produktų susidarymo kiekį medžiagos skirstomos į tris grupes: didelės dūmų susidarymo galimybės medžiagos (dūmų susidarymo koeficientas didesnis kaip 500), vidutinės dūmų susidarymo galimybės medžiagos (koeficientas nuo 50 iki 500) ir mažos dūmų susidarymo galimybės medžiagos (koeficientas iki 50 imtinai). Skaitinis faktoriaus r dydis nustatomas pagal 3 lentelę.

3 lentelė

Eil. Nr.

Dūmų susidarymo galimybė

Didelė

Vidutinė

Maža

1,2

1,1

1,0

Jeigu objekte yra medžiagų su skirtingomis dūmų susidarymo galimybėmis, tai r dydis nustatomas pagal tą medžiagą, kuri turi didžiausią dūmų susidarymo galimybę, jeigu jos dalis bendroje gaisro apkrovoje sudaro ne mažiau kaip 10%. Jeigu yra medžiagų su didele dūmų susidarymo galimybe, bet jų dalis bendroje gaisro apkrovoje yra mažesnė kaip 10%, tai reikia r nustatyti lygų 1,1 (r=1,1).

Nuodingų degimo produktų veiksnys (t)

Pagal degimo produktų toksiškumą (nuodingumą) medžiagos skirstomos į: mažai nuodingas – toksiškumo rodiklis daugiau kaip 120 g/m³, vidutiniškai nuodingas – toksiškumo rodiklis nuo 40 iki 120 g/m³, nuodingas – toksiškumo rodiklis nuo 13 iki 40 g/m³, itin nuodingas – toksiškumo rodiklis iki 13 g/m³.

Veiksnys t, atsižvelgiant į toksiškumą, nustatomas pagal 4 lentelę.

4 lentelė

Eil. Nr.

Medžiagų klasė pagal degimo produktų toksiškumą (nuodingumą)

Mažai ir vidutiniškai nuodingos

Nuodingos

Itin nuodingos

1,0

1,1

1,2

Pastovios gaisro apkrovos veiksnys (i)

Veiksnys i priklauso nuo laikančiųjų konstrukcijų ir fasado elementų, taip pat nuo vienaaukščių gamybinių pastatų stogo šiluminės izoliacijos sluoksnių degumo. Skaitinė veiksnio i reikšmė nustatoma pagal 5 lentelę.

5 lentelė

Konstrukcijos medžiaga	i
Laikančiosios konstrukcijos	Fasadai ir stogai
Laikančiosios konstrukcijos	Betonas, mūras, plienas ir kiti metalai	Daugiasluoksniai fasadai su nedegiu išoriniu sluoksniu	Medis, plastmasės
Betonas, mūras, plienas ir kiti metalai	1,0	1,05	1,1
Medienos konstrukcijos su apdaila, klijuotos, masyvios	1,1	1,15	1,2
Lengvos medinės konstrukcijos	1,2	1,25	1,3

Pastato ar patalpos aukščio veiksnys (a)

Daugiaaukščių pastatų su izoliuotais aukštais veiksnys a nustatomas pagal 6 lentelę. Jeigu viso pastato kiekvieno aukšto aukštis neviršija 3m, veiksnys a nustatomas pagal aukštą, kuriame yra ta patalpa, o jeigu pastate yra aukštų, kurių aukštis didesnis kaip 3m, veiksnys a nustatomas pagal tą pačią 6 lentelę vertinant skaičiuojamosios patalpos grindų aukštį nuo žemės paviršiaus.

6 lentelė

Daugiaaukščiai pastatai
Standartinių aukštų (ne daugiau kaip 3m) pastatai	Nestandartinių aukštų pastatai	a
Aukštų suma	Grindų lygis	a
11 aukštų ir aukštesni	iki 34m	2,0
8, 9, 10 aukštų	iki 25m	1,90
7 aukštų	iki 22m	1,85
6 aukštų	iki 19m	1,80
5 aukštų	iki 16m	1,75
4 aukštų	iki 13m	1,65
3 aukštų	iki 10m	1,50
2 aukštų	iki 7m	1,30
1 aukšto	iki 4m	1,00

Veiksnys a vienaaukščiams pastatams, taip pat didelio tūrio antžeminiams statiniams su sujungtais aukštais nustatomas pagal 7 lentelę, atsižvelgiant į naudingą pastato aukštį ir laikiną gaisro apkrovą Q_n.

7 lentelė

Vienaaukščiai pastatai ir didelio tūrio statiniai su sujungtais aukštais
Patalpos aukštis	a
	Q_n<200 MJ/m²	Q_n<1000 MJ/m²	Q_n>1000 MJ/m²
Daugiau kaip 10m iki 10m iki 7m	1,0 1,0 1,0	1,25 1,15 1,00	1,50 1,30 1,00

Rūsio patalpų veiksnys a nustatomas pagal 8 lentelę, atsižvelgiant į patalpos grindų gylį, skaičiuojant nuo žemės paviršiaus.

8 lentelė

Rūsio patalpos

Aukštas

Gylis

1 rūsio aukštas

2 rūsio aukštas

3 rūsio aukštas

nuo 4 rūsio aukšto

12m

1,00

1,90

2,60

3,00

Patalpos ploto ir jos ilgio santykio su pločiu įvertinimo veiksnys (g)

Visų gaisrinių skyrių, t. y. patalpų, atskirtų priešgaisrinėmis sienomis, pertvaromis, perdangomis ir grindimis, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukšte jos yra, taip pat visų rūsio patalpų veiksnys g nustatomas pagal 9 lentelę.

9 lentelė

Gaisrinio skyriaus plotas, m²

400

600

800

1000

1200

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

10000

0,4

0,5

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

2,2

2,4

2,6

2,8

11000

12000

13000

14000

16000

18000

20000

22000

26000

30000

34000

3,0

3,2

3,4

3,6

3,8

4,0

4,2

4,4

4,6

4,8

5,0

Būtina įvertinti vienaaukščių patalpų ir didelio tūrio pastatų su neizoliuotais aukštais ar su ugniai atspariomis aukštų perdangomis ploto formą – patalpos ilgio l ir pločio b santykį. Daugiaaukščių patalpų plotas nustatomas pagal aukštą, turintį maksimalų plotą. Nurodytų pastatų veiksnys g nustatomas pagal 10 lentelę.

10 lentelė

	Gaisrinio skyriaus plotas, m²
l: b g	8: 1	7: 1	6: 1	5: 1	4: 1	3: 1	2: 1	1: 1
1	2	3	4	5	6	7	8	9
0,4 0,5 0,6 0,8 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0 2,2 2,4 2,6 2,8 3,0 3,2 3,4 3,6 3,8 4,0 4,2 4,4 4,6 4,8 5,0	800 1200 1600 2000 2400 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000 20000 22000 24000 26000 28000 32000 36000 40000 44000 52000 60000 68000	770 1150 1530 1900 2300 3800 5700 7700 9600 11500 13400 15300 17200 19100 21000 23000 24900 26800 30600 34400 38300 42100 49800 57400 65000	730 1090 1450 1800 2200 3600 5500 7300 9100 10900 12700 14500 16400 18200 20000 21800 23600 25400 29100 32700 36300 40000 47200 54500 61800	680 1030 1370 1700 2050 3400 5100 6800 8500 10300 1200 13700 15400 17100 18800 20500 22200 23900 27400 30800 35300 37600 44500 51300 58100	630 950 1270 1600 1900 3200 4800 6300 7900 9500 11100 12700 14300 15900 17500 19000 20600 22200 25400 28600 31700 34900 41300 47600 54000	580 870 1150 1450 1750 2900 4300 5800 7200 8700 10100 11500 13000 14400 15900 17300 18700 20200 23100 26000 28800 31700 37500 43300 49000	500 760 1010 1250 1500 2500 3800 5000 6300 7600 8800 10100 11300 12600 13900 15100 16400 17600 20200 22700 25200 27700 32800 37800 42800	400 600 800 1000 1200 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000 10000 11000 12000 13000 14000 16000 18000 20000 22000 26000 30000 34000

Aktyvacijos veiksnys (A)

Veiksnys A, atsižvelgiant į patalpos tipą ir jos naudojimą, įvertina gaisro kilimo (aktyvacijos) tikimybę. Pagal aktyvacijos tikimybę visos patalpos skirstomos į penkias grupes: nedidelė (pvz., muziejai), normali (pvz., butas), padidėjusi (pvz., aparatų ir mašinų gamyba), didelė (cheminės laboratorijos, cechai), labai didelė (lakų gamyba, savaime užsidegančių medžiagų gamyba). Atsižvelgiant į aktyvacijos tikimybę, 11 lentelėje pateiktos koeficiento A reikšmės, kitoms patalpoms A reikšmės parenkamos iš 2 priedo.

11 lentelė

Aktyvacijos tikimybė	A
nedidelė	0,85
normali	1,00
padidėjusi	1,20
didelė	1,45
labai didelė	1,80

Paprastai pavyzdiniu matu imamos didžiausią aktyvacijos tikimybę turinčios patalpos (sandėliai su savaime užsiliepsnojančiomis medžiagomis ir pan.).

Gaisrinės saugos veiksniai.

Normatyvinių priemonių veiksnys (N)

Veiksnys N gaunamas iš penkių veiksnių, kurių reikšmės pateiktos 12 lentelėje, sandaugos.

N=n₁·n₂·n₃·n₄·n₅

Veiksnys n₁ įvertina, ar objekte yra pakankamas gesintuvų kiekis. Skaičiuojant įvertinami tik sertifikuoti bei su galiojančiu užpildu gesintuvai.

Veiksnys n₂ įvertina, ar objekte yra gaisriniai čiaupai, kurie naudojami kilus gaisrui.

12 lentelė

Normatyvinės priemonės N=n₁·n₂·n₃·n₄·n₅
Nešiojamieji gesintuvai					n₁
pakankamas skaičius nepakankamas arba nėra					1,00 0,90
Vidaus gaisriniai čiaupai					n₂
pakankamas skaičius nepakankamas arba nėra					1,00 0,80
Priešgaisrinio vandentiekio patikimumas gaisrui gesinti
minimalūs reikalavimai	pagal vandens kiekį	pagal gaisrinio rezervuaro tūrį
esant dideliam pavojui esant vidutiniam pavojui esant mažam pavojui	daugiau kaip 3600 l/min daugiau kaip 1800 l/min daugiau kaip 900 l/min	480 m³ 240 m³ 20 m³
Vandens šaltiniai ir vandens tiekimo priemonės			n₃
			Slėgis, Mpa
			<0,200	0,2–0,4			>4
Vandens bokštas su vandens rezervu arba nuo vandens tinklų nepriklausomas gręžinys su priešgaisriniu rezervuaru ir siurbliu			0,70	0,85			1,0
Viršutinis rezervuaras be vandens rezervo su nepriklausomu nuo vandens tinklų gaisriniu siurbliu gręžinyje			0,65	0,75			0,90
Nuo vandens tinklų nepriklausomas artezinis gręžinys su gaisriniu siurbliu			0,60	0,70			0,85
Nuo vandens tinklų priklausomas artezinis gręžinys su gaisriniu siurbliu			0,50	0,60			0,70
Atviras vandens šaltinis			0,5	0,55			0,60
Pastaba. Jeigu reikalaujamas vandens debitas ir rezervas mažesnis, nei nurodytas lentelėje, tai veiksnio n₃ dydį kiekvienam 300 l/min debito ir 36 m³ vandens rezervo trūkumui reikia mažinti 0,05 dydžiu.
Būtinas gaisrinių žarnų linijos ilgis (nuo gaisrinio hidranto iki įėjimo į pastatą)						N₄
mažiau kaip 70 m 70–100 m daugiau kaip 100 m						1,00 0,95 0,90
Išklausę gaisrinį instruktažą darbuotojai						N₅
yra išklausę nėra išklausiusių						1,00 0,8

Veiksnys n₃ įvertina gaisrui gesinti naudojamo vandentiekio patikimumą, t. y. per vandens tinklus prabėgantį vandens debitą, priešgaisrinių rezervuarų tūrį, vandens tiekimo patikimumą ir slėgį, nes šie parametrai lemia kompaktinės srovės aukštį. Atsižvelgiant į gesinti naudojamo vandens tiekimo sistemos patikimumą, visi pastatai skirstomi į tris grupes. Jei šie reikalavimai yra visiškai įvykdomi, tai veiksnio n₃ dydis nustatomas lygus 1.

1 grupė (didelis pavojus) – itin pavojingi gamybiniai objektai su A_sg ir B_sg kategorijomis, parduotuvės, sandėliai, viešbučiai, globos namai, mokyklos, senamiesčio pastatai ir t. t.

2 grupė (vidutinis pavojus) – administraciniai pastatai, daugiabučiai pastatai už senamiesčio ribų, ūkiniai pastatai ir t. t.

3 grupė (mažas pavojus) – vienaaukščiai gamybiniai cechai su nedidele gaisro apkrova, sporto statiniai, nedideli gyvenamieji namai ir namai vienai šeimai.

Veiksnys n₄ įvertina atstumą nuo saugomo pastato artimiausio įėjimo iki išorinio gaisrinio hidranto, t. y. gaisrinių žarnų linijos ilgį.

Veiksnys n₅ įvertina objekto personalo apmokymą gaisrinės saugos klausimais.

Specialių priemonių veiksnys (S)

Veiksnys S įvertina objekte įrengtas gaisro aptikimo, pranešimo ir gesinimo sistemas. Jis gaunamas iš šešių veiksnių sandaugos:

S=s₁·s₂·s₃·s₄·s₅·s₆

Skaitinės šių veiksnių reikšmės pateiktos 13 lentelėje.

13 lentelė

Specialios priemonės S=s₁·s₂·s₃·s₄·s₅·s₆
Gaisro aptikimas: Apsaugos tarnybos – 2 apėjimai naktį ir ne darbo dienomis Apsaugos tarnybos – apėjimai kas 2 valandas Įrengta automatinė gaisro signalizacija Įrengta automatinė gaisro gesinimo (AGGS) ir gaisro signalizacijos sistema (AGS)							s₁ 1,05 1,10 1,20 1,45
Pavojaus signalo perdavimas priešgaisrinei tarnybai: Pranešama telefonu iš nuolatinio budėtojo posto Pranešama telefonu iš nuolatinio 2 budėtojų posto Automatinis signalo perdavimas suveikus AGS							s₂ 1,05 1,10 1,20
Priešgaisrinės tarnybos	s₃
Teritorinės priešgaisrinės tarnybos Savanoriškosios ugniagesių draugijos (SUD) SUD su technika SUD su autocisternomis Gaisrinis postas (GP) su autocisternomis GP su dviem gaisriniais automobiliais Priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos komanda	Priešgaisrinės tarnybos objektų apsaugai
	SUD be išvažiuojamosios technikos	SUD su technika		Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba be inspekcijos	Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba su inspekcija		nėra
	1,30	1,40		1,50	1,60		1,15
	1,40	1,50		1,60	1,70		1,30
	1,45	1,55		1,65	1,75		1,35
	1,50	1,60		1,70	1,80		1,40
	1,55	1,65		1,75	1,85		1,45
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (miesto)	1,70	1,75		1,80	1,90		1,60
Ugniagesių atvykimo laikas (atstumas) 15 min (<5 km) 30 min (5-15 km) >30 min (>15 km)	s₄
	Įrengti sprinkleriniai įrenginiai 1,00 0,95 0,90		Yra priešgaisrinė tarnyba objekto apsaugai 1,00 1,00 0,95			Nieko nėra 1,00 0,85 0,60
Automatinis gaisro gesinimas: Sprinkleriniai įrenginiai Drenčeriniai įrenginiai Dujinio arba miltelinio gesinimo įrenginiai							s₅ 2,00 1,70 1,35
Dūmų šalinimo sistema Yra Nėra							s₆ 1,20 1,00

Veiksnys s₁ įvertina, kokios iš išvardytų priešgaisrinių priemonių yra objekte, t. y.:

1. Apsaugos tarnyba susideda iš budinčių darbuotojų ar specialios budinčios tarnybos, kuri per naktį apeina objektą ne mažiau kaip 2 kartus, o ne darbo dienomis ir dieną ne mažiau kaip 2 kontrolinius apėjimus. Apėjimo maršrute 100 m spinduliu turi būti įrengti signaliniai įrenginiai, kad sargybinis jais galėtų pranešti budėtojui apie gaisrą, pavyzdžiui, telefonu, radijo ryšiu ar paspaudęs rankinius gaisro signalizatorius.

2. Automatinė gaisro signalizacija fiksuoja kilusį gaisrą ir automatiškai perduoda signalą į budėtojo postą.

3. Gaisro gesinimo sistema, kurios pulte numatytas pavojaus signalas.

Jei nėra įvykdyta nė viena iš anksčiau minėtų priemonių, tai veiksnys s₁=1.

Veiksnys s₂ įvertina, kokios iš minėtų pranešimo priešgaisrinėms tarnyboms priemonių apie gaisrą yra objekte, t. y.:

1. Signalas perduodamas telefonu iš budėtojo (budinčio visą parą) nuolatinio posto.

2. Signalas perduodamas iš posto, kuriame nuolat budi ne mažiau kaip 2 žmonės, kurie yra išklausę priešgaisrinės saugos kursą.

3. Signalas automatiškai perduodamas iš pulto telefono linija, suveikus automatinei gaisro signalizacijai ir automatino gaisro gesinimo įrenginiams.

4. Signalas automatiškai perduodamas iš pulto per specialiai tam skirtą ryšio kanalą, suveikus automatinei gaisrinei signalizacijai ir automatino gaisro gesinimo įrenginiams.

Jei nė vienos iš anksčiau minėtų priemonių nėra, s₂=1.

Veiksnys s₃ įvertina aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje yra objektas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgas ir priemones.

Veiksnys s₄ įvertina laiką (atstumą), kuris būtinas priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms atvykti į objektą.

Veiksnys s₅ įvertina objekte esamus automatinio gaisro gesinimo įrenginius.

Veiksnys s₆ įvertina objekte esančias šilumos ir dūmų šalinimo sistemas.

Statybinių konstrukcijų atsparumo ugniai įvertinimo veiksnys (F)

Veiksnys F įvertina gaisrinio skyriaus laikančiųjų konstrukcijų (sienų, perdangų) atsparumą ugniai bei langų įtaką objekto gaisriniam pavojingumui. Jis skaičiuojamas kaip keturių veiksnių sandauga, kurių skaitinės reikšmės nurodomos 14 lentelėje.

F=f₁·f₂·f₃·f₄

Veiksnys f₁ įvertina laikančiųjų konstrukcijų atsparumą ugniai.

Veiksnys f₂ įvertina nagrinėjamo gaisrinio skyriaus fasado atsparumą ugniai, kai langų aukštis neviršija 2/3 aukšto aukščio. Be to, parenkant šio veiksnio skaitinę reikšmę, įvertinama mažiausio atsparumo ugniai fasado dalis.

Veiksnys f_3, atsižvelgiant į statinio tipą bei vertikalių komunikacijų ir angų lubose apsaugojimo lygį, įvertina tarpaukštinių perdangų atsparumą ugniai. Nustatant veiksnio f₃ skaitinę reikšmę, reikia įvertinti, kad vertikalios komunikacijos ir angos laikomos atskirtos, jei jos atskiriamos nuo likusios pastato dalies 1,5 val. atsparumo ugniai sienomis (pavyzdžiui, izoliuotos laiptinės su priešgaisrinėmis durimis ir ventiliacijos ortakiai su ugnies vožtuvais atsišakojimuose į aukštus).

Vertikalios komunikacijos bei angos lubose, jungiančios aukštus, laikomos izoliuotos, jei aukštuose jos turi automatines aušinimo sistemas arba automatinio valdymo ugniavožčius, kurių atsparumas ugniai – ne mažiau kaip 0,5 val. Neapsaugotomis vertikaliomis komunikacijomis ir angomis lubose laikomos visos kitos tarpaukštinės jungtys, jei jos visiškai neizoliuotos arba apsaugotos nepakankamai.

14 lentelė

Statybinės priemonės F=f₁·f₂·f₃·f₄
Laikančiosios konstrukcijos (sienos, kolonos, atramos)					f₁
Atsparumas ugniai REI 90 val. ir daugiau Atsparumas ugniai REI 30 val. iki REI 90 val. Atsparumas ugniai iki REI 30 val.					1,30 1,20 1,00
Išorinės sienos (langų aukštis, ne mažesnis kaip 2/3 aukšto aukščio)					f₂
Atsparumas ugniai REI 90 val. ir daugiau Atsparumas ugniai REI 30 val. iki REI 90 val. Atsparumas ugniai iki REI 30 val.					1,15 1,10 1,00
Perdangos, lubos		f₃
Atsparumas ugniai	Aukštų skaičius	Vertikalios komunikacijos
		nėra, atskirtos	apsaugotos	neapsaugotos
1,5 val. ir daugiau 0,5-1,0 val. mažiau kaip 30 min	ne daugiau kaip 2 daugiau kaip 2 ne daugiau kaip 2 daugiau kaip 2 ne daugiau kaip 2 daugiau kaip 2	1,20 1,30 1,15 1,20 1,05 1,10	1,10 1,15 1,05 1,10 1,00 1,05	1,00 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00
Gaisriniai skyriai		f₄
Skyriaus plotas S_c (0,5 val. atsparumas ugniai)		Angų ir skyriaus plotų santykis, S_an/S_c
		daugiau kaip 10%	5–10%	mažiau kaip 5%
mažiau kaip 50 m² 50–100 m² 100–200 m²		1,40 1,30 1,20	1,30 1,20 1,10	1,20 1,10 1,00

Veiksnys f₄ įvertina aukšto gaisrinio skyriaus atsparumą ugniai, kuris atskiriamas 0,5 val. ir daugiau atsparumo ugniai sienomis į ne didesnius kaip 200 m² plotus. Durys tokiose sienose turi būti ne mažesnio kaip 0,5 val. atsparumo ugniai. Skaitinė šio veiksnio reikšmė nustatoma pagal gaisrinio skyriaus (S_c) ir langų (S_an) ploto santykį (S_an/S_c).

Leidžiama gaisro pavojingumo reikšmė (G_d)

Kaip anksčiau nagrinėta, skaičiuojamoji gaisro pavojingumo G (nustatyta pagal 1 formulę) reikšmė turi būti palyginama su leidžiama G_d reikšme.

G_d=1,3K_ž,

čia: K_ž – koeficientas, įvertinantis padidėjusį pavojų žmonėms masinio susibūrimo pastatuose (viešbučiuose, mokyklose, klubuose), taip pat įstaigose, kur žmonių evakavimo sąlygos yra sunkesnės (ligoninės).

Patalpos pagal padidėjusį pavojų žmonėms (riziką) skirstomos į 3 kategorijas (15 lentelė).

15 lentelė

Kategorija r	Paskirtis
1	Parodos, muziejai, poilsio įstaigos, susirinkimų salės, mokyklos, restoranai, prekybos centrai
2	Viešbučiai, moteliai, klubai
3	Ligoninės, globos namai

Visos likusios patalpos, nepaminėtos 15 lentelėje, priskiriamos „normalaus“ pavojaus žmonėms patalpoms.

Skaitinės K_ž reikšmės nurodytos 16 lentelėje. „Normalaus“ pavojaus žmonėms patalpoms K_ž=1.

2 priedo grafoje r brūkšneliu nurodomos patalpos yra „normalaus“ pavojaus žmonėms, kurioms K_ž=1.

Gaisro pavojingumo įvertinimas baigiamas lyginant G ir G_d reikšmes. Jei G<G_d ir atitinkamai G/G_d<1, tai patalpos laikomos pakankamai apsaugotos nuo gaisro. Priešingu atveju gaisro pavojingumas patalpose padidėjęs ir būtinos papildomos gaisro apsaugos priemonės iš anksčiau nurodytų. Parenkant papildomas priešgaisrinės saugos priemones, skaičiuojamoji G reikšmė turi sumažėti iki G_d reikšmės.

16 lentelė

Žmonių skaičius nagrinėjamose patalpose

Kategorija r1

Kategorija r2

Kategorija r3

K_ž

Aukštas

>1000

2–4

<30

<100

<300

<1000

>1000

5–7

<30

<100

<300

<1000

>1000

<30

<100

<300

<1000

>1000

2–4

<30

<100

<300

<1000

>1000

5–7

<30

<100

<300

<1000

>1000

<30

<100

<300

<1000

>1000

2–4

<30

<100

<300

<1000

>1000

5–7

<30

<100

<300

<1000

>1000

<30

<100

<300

<1000

>1000

1,00

0,95

0,90

0,85

0,80

0,75

0,70

0,65

0,60

0,55

0,50

0,45

0,40

Skaičiavimo pavyzdys ir algoritmas

Gaisrinio pavojingumo įvertinimas pateiktas konkrečiam pavyzdžiui.

Kad būtų palengvintas skaičiavimas bei kaupiami tarpiniai duomenys, sudarytas tipinis blankas.

Užduotis – nustatyti stalių dirbinių cecho gaisrinį pavojingumą. Cechas yra vienaaukščiame 6m aukščio gelžbetoniniame pastate, kurio plotas – 100x60m², langų aukštis – 2m. Gamybos metu ceche yra 150 tonų neapdirbtos medienos, kuris laikomos rietuvėmis. Ceche neįrengtos dūmų ir temperatūros šalinimo bei gaisro gesinimo sistemos.

Įvertinimo tvarka

1. Pirmiausia į blanką įrašomi pirminiai duomenys, apibūdinantys objektą. Pateiktame pavyzdyje surinkti duomenys apie objektą įrašomi į blanką raudonu rašikliu.

2. Nustatomi ir įrašomi į blanką duomenys apie priešgaisrines tarnybas, kurios aptarnauja objektą. Šiuos duomenis gali pateikti objekto administracija arba priešgaisrinė tarnyba. Blanke šie duomenys įrašomi mėlynu rašikliu.

3. Nustatoma laikina gaisro apkrova Q_n ir veiksnys q. Tam būtina iš 1 priedo sužinoti objekte naudojamų degių medžiagų degimo šilumą ir pagal išraišką (pateiktą blanke) apskaičiuoti Q_n. Pavyzdyje Q_n=150000х20/6000=500 MJ/m². Iš 1 lentelės nustatoma veiksnio q reikšmė (pavyzdyje q=1,3) ir įrašoma į blanką.

4. Nustatoma degumo grupė ir iš 2 lentelės arba iš 2 žinyno priedo nustatoma veiksnio c reikšmė. Pateiktame pavyzdyje medžio plokštės priskiriamos C degumo klasei, todėl veiksnys c=1,00. Ši reikšmė įrašoma į blanką.

5. Dūmų susidarymo galimybė įvertinama veiksniu r ir nustatoma iš 3 lentelės arba iš 2 priedo, gauta reikšmė įrašoma į blanką. Pateiktame pavyzdyje r=1,00.

6. Toksiškumo (nuodingumo) grupė įvertinama veiksniu k ir nustatoma iš 4 lentelės arba iš 2 priedo, gauta reikšmė įrašoma į blanką. Mediena pagal degimo produktų toksiškumą priskiriama prie mažai pavojingų medžiagų ir toksiškumas k=1,00.

7. Iš 5 lentelės nustatomas pastovios (nuolatinės) gaisro apkrovos veiksnys i ir jo reikšmė įrašoma į blanką. Pateiktame pavyzdyje pastovi gaisro apkrova – fasadas ir stogas, kurie yra iš nedegių medžiagų (gelžbetonio), todėl i=1,00.

8. Atsižvelgiant į statinio tipą ir aukštį iš 6, 7 ir 8 lentelių nustatomas veiksnys e ir jo reikšmė įrašoma į blanką. Pavyzdyje pastatas yra vienaaukštis (iki 7m aukščio) su laikina apkrova <1000 MJ/m². Iš 7 lentelės e=1,00.

9. Iš 9 arba 10 lentelės nustatomas patalpos dydžio ir formos veiksnys q. Vienaaukštėms patalpoms iš 10 lentelės q=1,00.

10. Iš 11 lentelės arba iš 2 priedo nustatomas aktyvacijos veiksnys A, kurio reikšmė įrašoma į blanką. Pavyzdyje A=1,45.

11. Apskaičiuojamas gaisro kilimo pavojus Q_n=q∙c∙k∙i∙e∙g∙A. Pavyzdyje Q_n=4,07.

12. Surinkus objekte duomenis (pavyzdiniame blanke įrašyti arba pabraukti raudonai), iš 12 lentelės galima nustatyti normatyvinių priemonių veiksnius n₁-n₅, kurie įrašomi į blanko 3 punktą.

13. Apskaičiuojamas normatyvinių priemonių veiksnys N=n₁∙n₂∙n₃∙n₄∙n₅. Pavyzdyje N=0,8.

14. Objekto saugumo tarnybai pateikus duomenis, kurie bus įrašomi į 4 blanko punktą (pabraukta mėlynai), iš 13 lentelės nustatomi veiksniai s₁-s₆ ir apskaičiuojamas specialių priemonių veiksnys S= s₁∙s₂∙s₃∙s₄∙s₅∙s₆. Pavyzdyje S=1,19.

15. Duomenys apie pastato konstrukcijų atsparumą ugniai įrašomi į blanko 5 punktą (pabraukta raudonai), iš 14 lentelės nustatomos veiksnių f₁-f₄ reikšmės ir apskaičiuojama F=f₁∙f₂∙f₃∙f₄ reikšmė. Pavyzdyje F=1,59.

16. Nustatomas objekto gaisrinis pavojingumas G=Q_n/N∙S∙F. Pavyzdyje G=2,70.

17. Iš 15 lentelės arba iš 2 priedo nustatoma patalpos kategorija, o iš 16 lentelės pavojaus žmonėms koeficientas K_ž. Skaičiuojamas leistinas gaisrinis pavojingumas: G_l=1,3∙K_ž. Pavyzdyje nagrinėjama patalpa priskiriama nepavojingų žmonėms patalpų kategorijai, todėl K_ž=1,00. Tuomet atitinkamai G_l=1,3.

18. Skaičiuojamas gaisrinio pavojingumo lygis L=G/G_l. Pavyzdyje L=2,07.

19. Galutinai įvertinamas objekto gaisrinis pavojingumas. Pavyzdyje L>1. Pateikiama galutinė išvada – „Padidėjusio gaisrinio pavojingumo objektas. Neužtikrinta objekto priešgaisrinė sauga“.

20. Pagal susitarimą su užsakovu nustatomos papildomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti objekto gaisrinį pavojingumą iki „normalaus“ lygio. Pateiktame pavyzdyje tokiomis priemonėmis galėtų būti sprinklerių įrengimas ir darbuotojų instruktavimas. Tada faktorius n₅ būtų lygus 1,00, faktorius s₅ būtų lygus 2,00, G=1,07, L=0,82, t. y. G<1, ir tokiu būdu objektas taptų pakankamai saugus (būtų užtikrinta objekto priešgaisrinė sauga).

Objekto gaisrinio pavojingumo įvertinimo blankas

Objektas: Adresas:

Statinio tipas (vienaaukštis, daugiaaukštis, didelio tūrio)

Teritorijos ilgis I=100m, plotis b=60m, plotas I∙b=6000m², l/b=

Paskirtis

Degios medžiagos: m₁=150∙10³ kg (mediena), m²= kg () m³= kg ()

Laikina apkrova Q_n=m₁∙Q₀₁+m₂∙Q₀₂+m_n∙Q_on/l∙b MJ/m²

Degumas (sprogimo atžvilgiu pavojingos, lengvai užsiliepsnojančios (itin pavojingos), lengvai užsiliepsnojančios, sunkiai užsiliepsnojančios, sunkiai degios, nedegios

Dūmų susidarymo galimybė (didelė, normali, maža)

Toksiškumas (nuodingumas) (mažas, normalus, didelis, itin aukšta)

Pastovi apkrova (nedegios konstrukcijos arba degios, bet apsaugotos nedegiomis)

Aukštas N…., aukštis… m (požeminis, vienaaukštis, daugiaaukštis)

Patalpos forma (plotas I∙b=6000m², I/b=≈2

Aktyvacijos pavojus (nedidelis, normalus, padidėjęs, didelis, labai didelis)

Gaisro kilimo pavojus Q_n= q·d·r·t·i·a·g∙A

q=1,3

c=1,0

r=1,0

k=1,0

i=1,0

e=1,0

g=1,8

A=1,45

Q_n=4,07

Nešiojamieji gesintuvai (pakankamas kiekis arba ne)

Vidaus gaisriniai čiaupai (pakankamas kiekis arba ne)

Aprūpinimas vandeniu (rezervuaras, šulinys, vandens šaltinis; <0,2; >0,2; >0,4 MPa)

Gaisrinių žarnų linijos ilgis (<70 m, 70–100 m, >100 m)

Instruktuoti objekto darbuotojai (instruktuoti arba ne)

Normatyvinės priemonės N=n₁·n₂·n₃·n₄·n₅

n₁=1,0

n₂=1,0

n₃=1,0

n₄=1,0

n₅=0,8

N=0,8

Gaisro aptikimas (apsauga, AGS, signalas iš AGGS pulto)

Signalo perdavimas priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (telefonu, automatiškai)

Priešgaisrinės tarnybos (objektinė, priešgaisrinė komanda, budėjimo postas)

Priešgaisrinių tarnybų atvykimo laikas (<15 min, 15–30 min, >30 min)

Automatinio gaisro gesinimo sistemos (sprinkleriai, drenč., dujinis, miltelinis)

Dūmų ir šilumos šalinimo sistemos (yra arba nėra)

Specialios priemonės S=s₁·s₂·s₃·s₄·s₅·s₆

s₁=1,1

s₂=1,1

s₃=1,15

s₄=0,85

s₅=1,0

s₆=1,0

S=1,19

Atsparumo ugniai riba:

Laikančiosios konstrukcijos (>1,5 val.; 1,5–0,5 val; >0,5 val.)

Sienų (>1,5 val.; 1,5–0,5 val.; >0,5 val.)

Perdangų (>1,5 val.; 1,5–0,5 val.; >0,5 val.)

Santykinis angų plotas (S_c= m², S_ang= m², S_ang/S_c= %)

Statybinės priemonės F=f₁·f₂·f₃·f₄

f₁=1,2

f₂=1,1

f₃=1,2

f₄=1,0

F=1,59

Objekto gaisrinis pavojingumas G=Q_n/N·S·F

G=2,70

Pavojus žmonėms (P_kateg.=, N_aukštas=, Žmonių skaičius= žm.

Leidžiamas objekto gaisrinis pavojingumas G_l=1,3·K_žm

K_žm=1,00

G_l=2,07

Gaisrinio pavojingumo lygis L=G/G_l

L=2,07

Išvada. Objektas yra padidėjusio gaisro pavojaus. Esamų gaisrinės saugos priemonių nepakanka.

Rekomendacijos. Įrengti automatinę sprinklerinę gaisro gesinimo sistemą. Instruktuoti darbuotojus.

Ekspertas__________________________________________________________________

Parašas____________ Data____________

Objekto gaisrinio pavojingumo įvertinimo blankas (pavyzdinis)

Objektas: Adresas:

Statinio tipas (vienaaukštis, daugiaaukštis, didelio tūrio)

Teritorijos ilgis I= m, plotis b= m, plotas I∙b= m², l/b=

Paskirtis

Degios medžiagos: m₁= kg (), m²= kg () m³= kg ()

Slankiojanti apkrova Q_n=m₁∙Q₀₁+m₂∙Q₀₂+m_n∙Q_on/l∙b MJ/m²

Degumas (sprogimo atžvilgiu pavojingos, lengvai užsiliepsnojančios (itin pavojingos), lengvai užsiliepsnojančios, sunkiai užsiliepsnojančios, sunkiai degios, nedegios

Dūmų susidarymo galimybė (didelė, normali, maža)

Toksiškumas (nuodingumas) (mažas, normalus, didelis, itin aukštas)

Pastovi apkrova (nedegios konstrukcijos arba degios, bet apsaugotos nedegiomis)

Aukštas N…., aukštis… m (požeminis, vienaaukštis, daugiaaukštis)

Patalpos forma (plotas I∙b= m², I/b=

Aktyvacijos pavojus (nedidelis, normalus, padidėjęs, didelis, labai didelis)

Gaisro kilimo pavojus Q_n=c∙r∙k∙i∙t∙g∙A

Q_n=

Nešiojamieji gesintuvai (pakankamas skaičius arba ne)

Vidaus gaisriniai čiaupai (pakankamas skaičius arba ne)

Aprūpinimas vandeniu (rezervuaras, šulinys, vandens šaltinis; <0,2; >0,2; >0,4 MPa)

Gaisrinių žarnų linijos ilgis (<70 m, 70–100 m, >100 m)

Instruktuoti objekto darbuotojai (instruktuoti arba ne)

Normatyvinės priemonės N=n₁·n₂·n₃·n₄·n₅

n₁=

n₂=

n₃=

n₄=

n₅=

Gaisro aptikimas (apsauga, AGS, signalas iš AGGS pulto)

Signalo perdavimas į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (telefonu, automatiškai)

Priešgaisrinės tarnybos (objektinė, gaisrinė komanda, budėjimo postas)

Priešgaisrinių tarnybų atvykimo laikas (<15 min, 15–30 min, >30 min)

Automatinio gaisro gesinimo sistemos (sprinkleriai, drenč., dujinis, miltelinis)

Dūmų ir šilumos šalinimo sistemos (yra arba nėra)

Specialios priemonės S=s₁·s₂·s₃·s₄·s₅·s₆

s₁=

s₂=

s₃=

s₄=

s₅=

s₆=

Atsparumo ugniai riba:

Laikančiosios konstrukcijos (>1,5 val.; 1,5–0,5 val.; >0,5 val.)

Sienų (>1,5 val.; 1,5–0,5 val; >0,5 val.)

Perdangų (>1,5 val.; 1,5–0,5 val.; >0,5 val.)

Santykinis angų plotas (S_c= m², S_ang= m², S_ang/S_c= %)

Statybinės priemonės F=f₁·f₂·f₃·f₄

f₁=

f₂=

f₃=

f₄=

Objekto gaisrinis pavojingumas G=Q_n/N·S·F

Pavojus žmonėms (P_kateg.=, N_aukštas=, Žmonių skaičius= žm.

Leidžiamas objekto gaisrinis pavojingumas G_l=1,3·K_žm.

K_žm=

G_l=

Gaisrinio pavojingumo lygis L=G/G_l

Išvada:

Rekomendacijos:

Ekspertas__________________________________________________________________

Parašas____________ Data____________

______________

Statinių gaisrinio pavojingumo įvertinimas

1 priedas

GAISRINĖ APKROVA

Medžiaga

Q₀, MJ/kg

Medžiaga

Q₀, MJ/kg

Kietos degios medžiagos

Degūs skysčiai

Aliuminis

Purus popierius

Fotopopierius

Medis:

pušis

rąsteliai, baldai

Karbolitiniai gaminiai

Kaučiukas:

natūralus

CKC-C

Celiulioidinė kino juosta

Plėvelė

Knygos mediniuose stelažuose

Oda

Lederinas

Linoleumas (polivinilchloridinis)

Natrio metalas

Naftalinas

Organinis stiklas

Putų polistirolas PSB

Putplastis PXB-1

Medžio plaušo plokštė

Polietilenas

Putų poliuretano puroplastis

Guma

Ruberoidas:

PM-350

Tolis

31,09

13,60

13,32

13,86

13,80

26,90

44,94

40,00

16,70

14,98

13,40

24,00

17,91

14,36

10,90

40,74

25,00

41,79

19,57

20,97

46,59

24,27

33,60

29,61

15,75

Acetonas

Benzinas:

A-76

B-70

Benzolas

Dichloretanas

Dyzelinis kuras

Reaktyvinis kuras

T-1

TC-1

T-8B

T-6

T-2

Dyzelinis tepalas

Kerosino tipo kuras

28,5

46,20

38,64

10,90

42,00

46,10

46,47

46,55

46,44

46,55

41,90

43,05

Degios dujos

Gamtinis metanas

Propanas

Butanas

Acetilenas

Vandenilis

Amoniakas

48,68

46,40

45,56

48,07

119,84

18,60

Šienas (tankis 70 kg/m³)

Siera

Tekstolitas

Trupininės durpės (tankis 200 kg/m³)

16,65

9,20

20,90

10,44

Iškedenta medvilnė

Štapelio pluoštas

Rusvoji anglis

15,70

13,86

25,20

Organinių junginių degimo šiluma (Q₀) esant standartinėms sąlygoms

Medžiaga

Q₀, MJ/kg

Medžiaga

Q₀, MJ/kg

Angliavandeniliai

CH₄ (g) metanas

C₂H₂ (g) acetilenas

C₂H₄ (g) etilenas

C₂H₆ (g) etanas

C₃H₆ (g) propilenas

C₃H₈ (g) propanas

C₄H₁₀ (g) n-butanas

C₄H₁₀ (g) izobutanas

C₅H₁₂ (g) pentanas

C₆H₆ (g) benzolas

C₆H₆ (s) benzolas

C₆H₁₂ (s) cikloheksanas

C₆H₈ (s) toluolas

C₈H₁₀ (s) p-ksilolas

C₁₀H₈ () naftalinas

C₁₄H₁₀ () fenatrenas

C₂H₄O₄ () oksalo rūgštis

C₇H₆O₂ () benzolo rūgštis

0,89

1,30

1,41

1,56

2,06

2,22

2,87

3,53

3,30

3,27

3,92

3,91

4,55

5,16

7,05

0,25

3,23

C₁₈H₃₆O₂ () stearino rūgštis

C₆H₁₂O₆ () gliukozė

C₁₀H₁₆O () kamparas

C₁₂H₂₂O₁₁ () sacharozė

1,13

2,85

5,90

5,65

Halogenų turintys junginiai

CCl₄ (s)

CHCl₃ (s) chloroformas

CH₃Cl (g) chlormetilas

C₆H₅Cl (g) chlorbenzolas

0,16

0,37

0,69

3,14

Deguonies turintys junginiai

Junginiai su siera

CH₄O (s) metilo spiritas

C₂H₆O (s) etilo spiritas

C₂H₆O₂ (s) glikolis

C₃H₈O₃ (s) glicerinas

C₆H₆O (s) fenolis

CH₂O (s) formaldehidas

C₂H₄O (s) acetaldehidas

C₃H₆O (s) acetonas

C₄H₈O₂ (s) etilacetatas

C₄H₁₀O (s) dietilo eteris

CH₂O₂ (s) skruzdžių rūgštis

C₂H₄O₂ (s) acto rūgštis

0,73

1,37

1,19

1,66

3,06

0,56

1,19

1,79

2,25

3,73

0,26

0,87

COS (d) anglinis sieros oksidas

CS₂ (s) anglinė siera

0,16

1,07

Azoto turintys junginiai

CH₄ON₂ ()

C₂N₂ (d) dicianas

C₃H₅O₉N₃ (d) nitroglicerinas

C₅H₅N (d) piridinas

C₆H₃O₆N₃ () trinitrobenzolas

C₆H₃O₇N₃ () pikrino rūgštis

C₆H₄O₄N₂ () dinitrobenzolas

C₆H₅O₂N () nitrobenzolas

C₆H₅O₃N () n-nitrobenzolas

C₆H₇N () anilinas

0,63

1,09

1,54

2,75

2,84

2,56

2,94

3,09

2,88

3,89

______________

Statinių gaisrinio pavojingumo įvertinimas

2 priedas

GAISRINĖ APKROVA IR JĄ ĮTAKOJANTYS DYDŽIAI

Naudojimo tipas	Gaisrinė apkrova ir jai įtakos turintys dydžiai įvairioms prekėms bei jų naudojimo tipui
	gamyba/prekyba							sandėliavimas
	Q_š MJ/m²	q	c	r	k	A	p	Q_š MJ/m²	c	r	K	A
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13
Įvairių prekių sandėliai	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Acetilenas, balionų užpildymo cechas	700	1,4	1,6	1,0	1,0	0,85	2
Akumuliatoriai	400	1,2	1,2	1,2	1,0	1,00	-	800	1,0	1,2	1,0	0,85
Akumuliatoriai, pervežimas	800	1,4	1,2	1,2	1,0	1,00	-	3400	1,4	1,2	1,0	1,20
Antrinės žaliavos ir atliekų perdirbimas	800	1,4	1,4	1,2	1,0	1,20	-
Senelių namai, neįgaliųjų namai	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	3
Aliuminio gamyba	40	0,6	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Aliuminio perdirbimas	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Antikvariatas, prekyba	700	1,4	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Vaistinės (įskaitant vaistų sandėlius)	800	1,4	1,4	1,0	1,0	1,00	-
Aparatai	400	1,2	1,2	1,0	1,2	1,20	-
Aparatų bandymai	200	1,0	1,2	1,0	1,2	1,00	-
Aparatų remonto skyriai	600	1,3	1,2	1,0	1,2	1,00	-
Aparatų pervežimas	700	1,4	1,2	1,0	1,2	1,00	-
Archyvas	4200	1,9	1,2	1,0	1,0	0,85	-	1700	1,2	1,0	1,0	0,85
Armatūra	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Vaistų prekyba	800	1,4	1,4	1,0	1,0	1,00	-
Vaistų gamyba ir pakavimas	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-	800	1,0	1,0	1,0	0,85
Gydomoji praktika	200	1,0	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Asbesto prekės	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Asfaltas (statinėse, blokuose) sandėliuose								3400	1,0	1,2	1,0	0,85
Automobilių parodos	200	1,0	1,2	1,2	1,2	1,00	1
Paveikslų parodos	200	1,0	1,2	1,0	1,0	0,85	1
Mašinų parodos	80	0,8	1,0	1,0	1,1	0,85	1
Baldų parodos	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	1
Automobilių dažymo cechas	500	1,3	1,4	1,2	1,2	1,45	2
Automobilių surinkimo cechas	300	1,1	1,1	1,2	1,2	1,20	-
Automobilių remonto dirbtuvės	300	1,1	1,4	1,2	1,2	1,20	-
Automobilių apmušimo cechai	700	1,4	1,2	1,2	1,2	1,00	-
Automobilių garažai	200	1,0	1,4	1,2	1,0	1,20	1
Automobilių dalių sandėliai								800	1,2	1,2	1,2	0,85
Automobiliai, prekyba dalimis	300	1,1	1,2	1,2	1,2	0,85	-
Duonos gaminiai, dideli duonos cechai	1000	1,5	1,2	1,2	1,0	1,20	-
Duonos gaminiai, kepyklos	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Duonos gaminiai, prekyba	300	1,1	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Bankų operacijų salės	300	1,1	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Lininiai audiniai	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Medvilnė, sandėliavimas								1300	1,2	1,0	1,0	0,85
Statybinių medžiagų sandėliai								800	1,0	1,0	1,0	0,85
Šluotos	700	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Stalo įrankiai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Betono gaminiai	100	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Patalynės pūkų sandėliai								200	1,2	1,0	1,0	0,85
Patalynės pūkų valymas	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Bižuterija, prekės	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Bižuterija, prekyba	300	1,1	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Paveikslų rėmai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Virvių sandėliai								1000	1,2	1,0	1,0	0,85
Bitumo perdirbimas	800	1,4	1,2	1,2	1,0	1,00	-	3400	1,0	1,2	1,0	0,85
Gaminiai iš lakštinio metalo	100	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Gaminių iš lakštinių metalų tiekimas	200	1,0	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Pieštukai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,45	-
Gyvos gėlės, prekyba	80	0,8	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Degios grindų dangos	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-	6000	1,0	1,2	1,0	0,85
Prekyba degiomis grindų dangomis	1000	1,5	1,2	1,2	1,0	0,85	-
Grindų priežiūros priemonės	2000	1,7	1,4	1,2	1,0	1,20	1	5000	1,4	1,2	1,0	0,85
Saldainiai	400	1,2	1,0	1,0	1,0	1,00	-	1500	1,2	1,0	1,0	0,85
Saldainių cechai, įpakavimas	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Medinės valtys	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Plastmasinės valtys	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,20	-
Alaus daryklos	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Knygos, bibliotekos	2000	1,7	1,2	1,0	1,0	0,85	-	2000	1,0	1,0	1,0	0,85
Knygos, įrišimo dirbtuvės	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Knygos, prekyba	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Prekybos salonai	800	1,4	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Techniniai salonai	600	1,3	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Biuro mašinos	300	1,1	1,2	1,0	1,2	1,00	-
Biuro mašinos, prekyba	300	1,1	1,2	1,0	1,2	0,85	-
Rašymo popierius, sandėliavimas								1300	1,2	1,2	1,0	0,85
Rašymo popierius, prekyba	700	1,4	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Šepečiai	700	1,4	1,2	1,0	1,0	1,45	-	800	1,2	1,2	1,0	0,85
Aliejus, gamyba	700	1,4	1,0	1,0	1,0	1,00	-	4000	1,0	1,0	1,0	0,85
Celiulioidas, gamyba	800	1,4	1,4	1,2	1,2	1,45		3400	1,4	1,0	1,0	1,00
Chemijos gamyklos, gaminančios degias medžiagas	300	1,1	1,4	1,2	1,1	1,45	1	1000	1,4	1,1	1,1	1,00
Cheminis valymas	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,45	1
Tolis	2000	1,7	1,4	1,2	1,0	1,45	-	2500	1,2	1,2	1,0	0,85
Duomenų apdorojimo, skaičiavimų centrai	400	1,2	1,2	1,2	1,2	1,00	-
Dekoltavimo cechai	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Dispersiniai dažai	800	1,4	1,2	1,2	1,0	1,20	-
Izoliuoti laidai	300	1,1	1,0	1,2	1,0	1,00	-	1000	1,2	1,2	1,2	0,85
Neizoliuoti laidai	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Vaistai ir ūkio reikmenų sandėliai								800	1,2	1,2	1,0	1,00
Vaistai ir ūkio reikmenų prekyba	1000	1,5	1,6	1,2	1,0	1,00	-
Spaustuvių dažai	700	1,4	1,4	1,2	1,0	1,45	-	3000	1,2	1,2	1,0	0,85
Spaudiniai, sandėliavimas								8000	1,0	1,0	1,0	0,85
Spaudiniai, tiekimas	200	1,0	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Spaudiniai, mašinų salės	400	1,2	1,6	1,2	1,0	1,45
Spaudiniai, pakavimo skyriai	2000	1,7	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Spaudiniai, surinkimo cechai	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Taurieji metalai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Brangakmeniai, apdirbimas	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Prekybos centrai	400	1,2	1,2	1,2	1,0	1,00	1
Metalo gamyklos	40	0,6	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Jungiamųjų gaminių parduotuvės	300	1,2	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Elektros dirbtuvės	600	1,3	1,0	1,2	1,0	1,20	-
Elektriniai prietaisai	400	1,2	1,0	1,2	1,0	1,20	-	400	1,2	1,2	1,2	0,85
Elektriniai prietaisai, remontas	500	1,3	1,0	1,2	1,0	1,00	-
Elektros mašinos	300	1,1	1,0	1,2	1,0	1,20	-	400	1,2	1,2	1,2	0,85
Elektroniniai prietaisai	400	1,2	1,0	1,2	1,2	1,20	-	400	1,2	1,2	1,2	0,85
Elektroniniai prietaisai, remontas	500	1,3	1,0	1,2	1,2	1,00	-
Actas, gamyba	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-	100	1,2	1,0	1,0	0,85
Pastogės patalpos	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Ekstrakciniai įrenginiai (benzinas, sieros vandenilis)			1,6	1,2	1,0	1,45	2
Dviračiai	200	1,0	1,0	1,2	1,0	1,20	-	400	1,2	1,2	1,0	0,85
Transporto priemonės	300	1,1	1,0	1,2	1,0	1,00	-
Transporto priemonių padangos	700	1,4	1,2	1,2	1,0	1,20	-
Dažai su degiais skiedikliais	4000	1,9	1,6	1,2	1,0	0,80	1	2500	1,4	1,2	1,0	1,00
Dažai, sumaišymo cechai	2000	1,7	1,6	1,2	1,0	1,45	-
Dažai, prekyba	1000	1,5	1,4	1,2	1,0	1,00	-
Dažymo cechai	500	1,3	1,2	1,2	1,1	1,00	-
Pluoštinės medžiagos, sandėliavimas								2000	1,2	1,0	1,0	0,85
Pluoštinės medžiagos- medvilnė								1300	1,2	1,0	1,0	0,85
Pluoštinės medžiagos- linas, džiutas, sandėliavimas								1300	1,2	1,0	1,0	0,85
Pluoštinės medžiagos, dirbtinis pluoštas	300	1,1	1,2	1,2	1,0	1,00	-	1300	1,2	1,2	1,0	0,85
Pluoštinės medžiagos, dirbtinis šilkas	300	1,1	1,2	1,2	1,0	1,00	-	1000	1,2	1,0	1,0	0,85
Medinės statinės	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	1,45	-	800	1,0	1,0	1,0	0,85
Plastikinės statinės	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,45	-	800	1,2	1,2	1,2	0,85
Tikslios mechanikos cechai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Odos, sandėliavimas								1200	1,0	1,2	1,0	0,85
Mediniai langai	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,45	-
Plastikiniai langai	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,45	-
Šiluminės centralės	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Televizoriai	300	1,1	1,2	1,2	1,2	1,00	-	200	1,2	1,2	1,2	0,85
Televizijos studijos	300	1,1	1,2	1,2	1,2	1,00	-
Riebalai	1000	1,5	1,4	1,2	1,0	1,20	1	18000	1,0	1,0	1,0	0,85
Pirotechnikos gaminiai	spec		1,4*	1,2	1,0	1,80	2	2000	1,4	1,2	1,0	1,00
Filmavimo aikštelės ar patalpos	300	1,1	1,2	1,2	1,2	1,00	-
Veltinis	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-	800	1,2	1,0	1,0	0,85
Prekės iš fetro	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Mėsos ir dešrų gaminiai	40	0,6	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Prekyba mėsos ir dešros gaminiais	40	0,6	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Lėktuvai	200	1,0	1,2	1,2	1,2	1,20	-
Angarai	200	1,0	1,4	1,2	1,2	1,20	-
Metalinė folija (skarda)	40	0,6	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Fotoaparatai	300	1,1	1,2	1,0	1,2	1,20	-	600	1,2	1,2	1,2	0,85
Fotoateljė	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Fotolaboratorijos	300	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Fotojuostos ir plokštelės	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	1,45	-
Fotoprekių parduotuvės	300	1,1	1,2	1,0	1,2	0,85	-
Vaisių sultys	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-	300	1,2	1,0	1,0	0,85
Radijo stotys	80	0,8	1,0	1,0	1,2	1,00	-
Fanera	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-	2900	1,2	1,0	1,0	0,85
Kombinuoti pašarai	2000	1,7	1,2	1,0	1,0	1,20	-	3300	1,2	1,0	1,0	0,85
Galvaninės mašinos	200	1,0	1,0	1,0	1,2	1,00	-
Garderobas, medinės spintelės	80	0,8	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Dujiniai degikliai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Viešbučiai kaimuose	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	1
Prekyba šviežiais vaisiais	200	1,0	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Nealkoholiniai gėrimai	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Nealkoholinių gėrimų tiekimas	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Grūdų malūnai (be sandėlių)	1700	1,6	1,4	1,0	1,0	1,45	-	13000	1,2	1,0	1,0	0,85
Gardėsiai	40	0,6	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Gipsas	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Gipso gaminiai	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Stiklas	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Stiklo dirbtuvės	700	1,4	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Prekės iš stiklo	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Stiklo ėsdinimo skyriai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Stiklo tiekimas	700	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Stiklo pūtimo dirbtuvės	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Meninio stiklo dirbtuvės	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Stiklo gaminiai, prekyba	200	1,0	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Kaitrinės lemputės	40	0,6	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Juvelyriniai gaminiai	200	1,0	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Guma								28600	1,2	1,2	1,0	0,85
Gumos gaminiai	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,20	-	5000	1,2	1,2	1,0	0,85
Gumos gaminiai, prekyba	800	1,4	1,2	1,2	1,0	0,85	-
Puodžių gaminiai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Pirštinės	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tvirto pluošto plytos	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Buitiniai elektros prietaisai	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,20	-	200	1,2	1,2	1,0	0,85
Buitiniai elektros priet., prekyba	300	1,1	1,2	1,2	1,0	0,85	-
Mielės	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Katilinės	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Šienas ryšuliuose, supresuotas								1000	1,2	1,0	1,0	1,00
Medienos atliekos								2500	1,2	1,0	1,0	0,85
Medienos balkiai ir lentos								4200	1,0	1,0	1,0	0,85
Malkos								2500	1,2	1,0	1,0	0,85
Rąstai								6300	1,0	1,0	1,0	0,85
Medienos drožlės								2100	1,2	1,0	1,0	1,00
Medinės prekės, tiekimas	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Mediena, stalių cechai	700	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Mediena, tekinimo cechai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Mediena, impregnavimo cechai	3000	1,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Mediena, impregnavimo cechai	3000	1,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Mediena, stalių-mechaniniai cechai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,45	-
Mediena, modeliavimo cechai	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Mediena, lentpjūvės	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Mediena, šlifavimo cechai	200	1,0	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Mediena, galutinio lakavimo cechai	500	1,3	1,6	1,2	1,0	1,80	-
Mediena, džiovinimo cechai	800	1,4	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Mediena, dailidžių cechai	700	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Mediena, atitveriami cechai	700	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Medžio pluoštas	500		1,2	1,0	1,0	1,20	-
Apyniai								1700	1,2	1,0	1,0	0,85
Viešbučių kambariai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	2
Viešbučių restoranai, vestibiuliai	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	2
Kepurių gamyba ir prekyba	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Šaltkalvių bei santechnikų dirbtuvės	100	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Žaliuzės	800	1,4	1,0	1,0	1,0	1,20	-	300	1,0	1,0	1,0	0,85
Turistinės jaunimo bazės	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	2
Kabelis	300	1,1	1,0	1,2	1,2	1,00	-	600	1,2	1,2	1,2	0,85
Kavos žaliava								2900	1,0	1,0	1,0	0,85
Kavos ekstraktas	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,00	-	4500	1,0	1,0	1,0	0,85
Kavos apdirbimo įmonės	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Kakavos produktai	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-	5800	1,0	1,0	1,0	0,85
Valgyklos	300	1,1	1,0	1,0	1,0	0,85	1
Metaliniai kėbulai	200	1,0	1,2	1,2	1,2	1,20	-
Kartonas	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-	4200	1,2	1,0	1,0	0,85
Kartono gaminiai	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-	2500	1,2	1,0	1,0	0,85
Kartono gaminių tiekimas	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Sūris	100	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-	2500	1,0	1,0	1,0	0,85
Rūsiai	900	1,5	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Keramikos dirbiniai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Žvakės	1300	1,6	1,2	1,0	1,0	1,00	-	22400	1,0	1,2	1,0	0,85
Katilinės	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Kino teatrai	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,00	1
Vaikų darželiai	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	2
Vaikų vežimėliai	300	1,1	1,2	1,2	1,0	1,20	-	800	1,0	1,2	1,0	0,85
Vaikų vežimėliai, prekyba	300	1,1	1,0	1,2	1,0	0,85	-
Kioskai	1300	1,6	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Bažnyčios	200	1,0	1,0	1,0	1,0	0,85	1
Medinės dėžės	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	1,20	-	600	1,2	1,0	1,0	1,00
Sandarikliai	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1300	1,0	1,0	1,0	0,85
Klijai	1000	1,5	1,6	1,2	1,0	1,45	-	3400	1,4	1,2	1,0	1,00
Drabužiai	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-	400	1,2	1,2	1,0	0,85
Drabužių parduotuvės	600	1,3	1,2	1,2	1,0	0,85	-
Smulkių aparatų gamyba	300	1,1	1,0	1,2	1,2	1,20	-
Įvairios anglys								10500	1,0	1,0	1,0	0,85
Anglies rūgštis	40	0,6	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Presuotas kokso audinys								8400	1,2	1,0	1,0	0,85
Sutirštintas pienas	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-	9000	1,0	1,0	1,0	0,85
Konditerijos gaminiai	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1700	1,0	1,0	1,0	0,85
Konservai	40	0,6	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Pintinės ir pan.	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-	200	1,2	1,0	1,0	0,85
Kamštis								800	1,2	1,2	1,0	0,85
Presuotas kamštis	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,20	-
Kamštiniai gaminiai	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,20	-	800	1,2	1,2	1,0	0,85
Kosmetika	300	1,1	1,6	1,0	1,0	1,45	-	500	1,2	1,0	1,0	0,85
Šiluminių elektrinių centralės	200	1,0	1,0	1,2	1,2	1,00	-
Šiluminių elektrinių stotys	200	1,0	1,0	1,2	1,2	1,00	-
Hidroelektrinių stotys	80	0,8	1,0	1,2	1,2	1,00	-
Rutuliniai guoliai	200	1,0	1,0	1,0	1,2	1,00	-
Šaldytuvų pastatai	2000	1,7	1,0	1,2	1,0	0,85	-
Šaldytuvų kameros	1000	1,5	1,2	1,2	1,0	1,20	-	300	1,2	1,2	1,2	0,85
Dirbtinės gėlės	300	1,1	1,2	1,2	1,0	1,00	-	200	1,2	1,2	1,0	0,85
Dirbtinės trąšos	200	1,0	1,4	1,0	1,0	1,20	-	200	1,2	1,0	1,0	0,85
Sintetinė smala	3400	1,8	1,6	1,2	1,0	1,45	-	4200	1,2	1,2	1,0	0,85
Plytos iš sintetinės smalos	800	1,4	1,2	1,2	1,0	1,20	-	3400	1,0	1,2	1,0	0,85
Dirbtinė oda	1000	1,5	1,2	1,2	1,2	1,00	-	1700	1,2	1,2	1,0	0,85
Dirbtinės odos gaminiai	400	1,2	1,2	1,2	1,0	1,00	-	800	1,2	1,2	1,0	0,85
Dirbtinės odos sukirpimo cechai	300	1,1	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Dirbtiniai akmenys	40	0,6	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Sintetinės medžiagos, plastmasės	2000	1,7	1,4	1,2	1,1	1,45	-	5900	1,2	1,2	1,0	1,00
Sintetinės medžiagos, gaminiai	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,45	-	800	1,2	1,2	1,0	1,00
Sintetinės medžiagos, tiekimas	1000	1,5	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Sintetinių medžiagų prekės, suvir. cechai	700	1,4	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Sintetinių medžiagų prekės, liejimo cechai	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Sintetinių medžiagų prekės, štampavimo cechai	400	1,2	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Galanterijos prekės	700	1,4	1,2	1,0	1,0	0,85	-	1300	1,0	1,2	1,0	0,85
Bakteriologinės laboratorijos	200	1,0	1,0	1,0	1,2	1,00	-
Chemijos laboratorijos	500	1,3	1,6	1,0	1,2	1,45	-
Elektrotechnikos laboratorijos	200	1,0	1,0	1,0	1,2	1,00	-
Foto laboratorijos	300	1,1	1,0	1,0	1,2	1,00	-
Metalo laboratorijos	200	1,0	1,0	1,0	1,2	1,00	-
Fizikos laboratorijos	200	1,0	1,2	1,0	1,2	1,00	-
Dantų technikos laboratorijos	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Lakai	5000	1,9	1,6	1,2	1,0	1,80	1	2500	1,6	1,2	1,0	1,00
Lakai, tiekimas	1000	1,5	1,4	1,2	1,0	1,00	-
Lakavimo cechai	80	0,8	1,6	1,2	1,0	1,45	-
Lakavimo cechai baldų gamyboje	200	1,0	1,6	1,2	1,0	1,45	-
Lakavimo cechai popieriaus gamyboje	80	0,8	1,6	1,2	1,0	1,45	-
Nedegių medžiagų sandėliavimas:
ant medinių stelažų								100	1,0	1,0	1,0	0,85
ant medinių padėklų								200	1,0	1,0	1,0	0,85
medinėse dėžėse								200	1,0	1,0	1,0	0,85
plastikinėse dėžėse								200	1,0	1,2	1,0	0,85
ant metalinių stelažų								20	1,0	1,0	1,0	0,85
ant metalinių stelažų medinėse dėžėse								100	1,0	1,0	1,0	0,85
Maisto produktai	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-	800	1,2	1,0	1,0	0,85
Maisto produktai, tiekimas	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Maisto produktai, pakavimo skyriai	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Maisto produktai, žaliava								3400	1,2	1,0	1,0	0,85
Maisto produktai, kepimo skyriai	200	1,0	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Odos								1700	1,0	1,2	1,0	0,85
Odos prekės	500	1,3	1,0	1,2	1,0	1,00	-
Odos prekės, prekyba	700	1,4	1,0	1,2	1,0	0,85	-
Odos prekės, sukirpimo cechai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Klijai	800	1,4	1,2	1,2	1,0	1,20	-
Liuminescencinės lempos	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Kopijavimo cechai	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Likeriai	400	1,2	1,6	1,0	1,0	1,45	-	800	1,2	1,0	1,0	1,00
Linoleumas	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,20	-
Skiedikliai								3400	1,6	1,2	1,0	1,00
Sandėliai-kaupyklos	1200	1,5	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Tapymo dirbtuvės	500	1,3	1,6	1,0	1,0	1,20	-
Salyklas								13400	1,0	1,0	1,0	0,85
Marmeladas	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Marmuro gaminiai	40	0,6	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Mašinos	200	1,0	1,0	1,0	1,1	1,20	-
Čiužiniai (ne iš putplasčio)	500	1,3	1,4	1,2	1,0	1,20	-	500	1,2	1,2	1,0	0,85
Miltai maišuose	2000	1,7	1,2	1,0	1,0	1,45	-	8400	1,2	1,0	1,0	0,85
Melasa								5000	1,0	1,0	1,0	0,85
Metalų apdirbimas	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Didelės metalinės konstrukcijos	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gaminiai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gaminiai ėsdinimo skyriai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., tekinimo cechai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., frezavimo cechai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., liejimo skyriai	40	0,6	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., terminiai cechai	400	1,2	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., litavimo skyriai	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., šlifavimo cechai	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., šaltkalvių cechai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., kalvės	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., suvirinimo cechai	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., skardos cechai	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., slėginio liejimo cechai	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., lakavimo (purškiant) cechai	300	1,1	1,6	1,2	1,0	1,80	-
Metalo gam., štampavimo cechai	100	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., auksavimo cechai	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Metalo gam., prekyba	300	1,1	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Pieno milteliai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-	10500	1,0	1,0	1,0	0,85
Mineralai	40	0,6	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Mediniai baldai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,45	-	800	1,2	1,0	1,0	0,85
Mediniai baldai, lakavimo skyriai	500	1,3	1,6	1,2	1,0	1,80	-
Plieniniai baldai	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Baldų prekyba	400	1,2	1,2	1,2	1,0	0,85	-
Baldai, stalių cechai	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Pieno produktai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Motociklai	300	1,1	1,2	1,2	1,0	1,20	-
Šiukšlių deginimo įrenginiai	200	1,0	1,0	1,2	1,0	1,00	-
Šaudmenys	spec.		1,6*	1,0	1,0	1,80	3
Muziejai	300	1,1	1,2	1,0	1,2	0,85	1
Natos, pardavimas	300	1,1	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Mediniai muzikos instrumentai	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Siuvimo mašinos	300	1,1	1,0	1,0	1,2	1,20	-
Siuvimo mašinos, pardavimas	300	1,1	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Plieninės adatos	200	1,0	1,0	1,0	1,2	0,85	-
Natūralios dervos	3000	1,8	1,6	1,2	1,0	0,85	-
Nitroceliuliozė	spec.		1,6	1,0	1,0	1,80	3	1100	1,2	1,2	1,0	1,2
Krosnys	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Tepalai (mineraliniai, gyvuliniai, augaliniai)								18900	1,2	1,2	1,0	0,85
Optiniai prietaisai	200	1,0	1,0	1,1	1,2	1,00	-	200	1,2	1,2	1,2	0,85
Pakavimo skyriai, degios prekės	600	1,3	1,4	1,2	1,0	1,00	-
Pakavimo skyriai, nedegios prekės	400	1,2	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Pakavimo skyriai, maisto prekės	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Pakavimo skyriai, spaudiniai	1700	1,6	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Pakavimo skyriai, audiniai	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Mediniai padėklai	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	1,20	-	1300	1,0	1,0	1,0	0,85
Popierius	200	1,0	1,2	1,0	1,0	1,00	-	10000	1,0	1,0	1,0	0,85
Popierius, supresuotos atliekos (saugojimas)								2100	1,2	1,0	1,0	0,85
Popierius, iškrauta makulatūra								8400	1,4	1,0	1,0	1,00
Popierius, apretavimo skyrius	700	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Popierius, pirminis medžio ir celiuliozės apdirbimas	80	0,8	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Popierius, galutinis apdirbimas	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Prekės iš popieriaus	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1100	1,2	1,0	1,0	0,85
Prekės iš popieriaus, prekyba	700	1,4	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Kartonas	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Parfumerijos prekės	300	1,1	1,6	1,0	1,0	1,45	-	500	1,2	1,0	1,0	0,85
Parfumerijos prekės, prekyba	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Parketas	2000	1,7	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1200	1,0	1,0	1,0	0,85
Daugiaaukščiai garažai	200	1,0	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Kailiai, prekyba	200	1,0	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Internatai, mokymo įstaigos	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	2
Farmacijos gaminiai	200	1,0	1,4	1,0	1,0	1,45	-
Fosforas			1,6	1,2	1,0	1,80	1
Teptukai	700	1,4	1,2	1,0	1,0	1,45	-
Brezentai, tentai	300	1,1	1,2	1,2	1,0	1,00	-	1000	1,2	1,0	1,0	0,85
Grotuvai	300	1,1	1,2	1,2	1,2	1,00	-	200	1,2	1,2	1,2	0,85
Pneumatinės padangos	700	1,4	1,2	1,2	1,0	1,20	-	1800	1,2	1,2	1,0	0,85
Minkšti baldai (išskyrus putplastį)	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-	400	1,2	1,2	1,0	0,85
Porcelianas	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Pašto skyriai	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	1
Radijo aparatūra	300	1,1	1,2	1,2	1,2	1,00	-	200	1,2	1,2	1,2	0,85
Radijo aparatūra, prekyba	400	1,2	1,2	1,2	1,2	0,85	-
Radijo studijos	300	1,1	1,2	1,2	1,2	1,00	-
Cheminės valyklos	300	1,1	1,2	1,2	1,0	1,45	1
Restoranai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	1
Diržai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Dembliai iš nendrių	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Žaliuzės, susisukančios	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Rentgeno institutai	200	1,0	1,0	1,0	1,2		-
Arklių plaukai (sandėlis)								600	1,2	1,0	1,0	0,85
Suodžiai maišuose								12600	1,2	1,2	1,0	0,85
Džiuto maišai	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-	800	1,2	1,0	1,0	0,85
Plastikiniai maišai	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,45	-	25200	1,2	1,2	1,0	0,85
Popieriniai maišai	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-	12600	1,2	1,0	1,0	0,85
Medžio pjovimo įmonės	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Druskos produktai	80	0,8	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Sėklos								800	1,2	1,0	1,0	0,85
Sėklos, prekyba	600	1,3	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Santechninės dirbtuvės	100	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Mediniai karstai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,45	-
Šiukšlių perdirbimas	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Deguonis
Neorganinės rūgštys	80	0,8	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Gramofono plokštelės	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,45	-
Šamoto gaminiai	200	1,0	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Putplasčiai	3000	1,8	1,4	1,2	1,0	1,20	-	2500	1,2	1,2	1,0	1,00
Putplasčio gaminiai	600	1,3	1,4	1,2	1,0	1,20	-	800	1,2	1,2	1,0	0,85
Metaliniai laivai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Dirbiniai iš vytelių	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-	200	1,2	1,0	1,0	0,85
Skėčiai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-	400	1,2	1,0	1,0	0,85
Skėčiai, prekyba	300	1,1	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Skerdykla	40	0,6	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Šlako vata
Abrazyvinės medžiagos
Šlifavimo akmenys	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Šaltkalvių dirbtuvės	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Kalvės	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Virvės	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1100	1,2	1,2	1,0	0,85
Šokoladas	400	1,2	1,0	1,0	1,0	1,20	-	3400	1,0	1,2	1,0	0,85
Šokoladas, gamyba	1000	1,5	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Šokoladas, liejimo ir pakavimo skyriai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Skalda
Rašymo plunksnos	200	1,0	1,0	1,0	1,2	1,00	-
Avalynė	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,20	-	400	1,2	1,2	1,0	0,85
Avalynė, tiekimas	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Avalynė, prekyba	500	1,3	1,2	1,2	1,0	0,85	-
Avalynės padai	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,20	-	1700	1,0	1,2	1,0	0,85
Avalynės priežiūros priemonės	800	1,4	1,4	1,2	1,0	1,45	1	2100	1,4	1,2	1,0	0,85
Avalynės reikmenys (sandėliai)								800	1,2	1,2	1,0	0,85
Mokyklos	300	1,1	1,0	1,0	1,0	0,85	1
Siera
Sklandytuvai	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Muilas	200	1,0	1,2	1,2	1,0	1,00	-	4200	1,0	1,0	1,0	0,85
Lyniniai keliai	300	1,1	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Lynų gamybos prekės	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-	60	1,2	1,2	1,0	0,85
Lynų gamybos prekės, prekyba	500	1,3	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Garstyčios	400	1,2	1,0	1,0	1,0	1,20	-
Siloso įrenginiai				1,2	1,0	1,20	-
Slidės	400	1,2	1,2	1,2	1,0	1,45	-	1700	1,2	1,2	1,0	0,85
Soda	40	0,6	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Medžio drožlių plokštės	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,20	-	6700	1,2	1,0	1,0	0,85
Medžio drožlių plokštės, apdaila	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Prietaisų pervežimas	700	1,4	1,2	1,2	1,2	1,00	-
Prietaisų (iš dalies plastmasinių) pervežimas	700	1,4	1,2	1,2	1,2	1,00	-
Skardos gaminių pervežimas	200	1,0	1,2	1,0	1,2	1,00	-
Poligrafinių gaminių pervežimas	1700	1,6	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Gėrimų pervežimas	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Gaminių iš stiklo pervežimas	700	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Smulkių medžio gaminių pervežimas	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Kartoninių prekių pervežimas	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Plastmasinių gaminių pervežimas	1000	1,5	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Lakų, batų kremo pervežimas	1300	1,6	1,4	1,2	1,0	1,00	-
Maisto produktų pervežimas	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Baldų pervežimas	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Audinių pervežimas	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Valgomas ledas	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Valgomi riebalai	1000	1,5	1,4	1,2	1,0	1,20	-	18900	1,0	1,2	1,0	0,85
Valgomi riebalai, tiekimas	900	1,5	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Augalinis (valgomas) aliejus	1000	1,5	1,4	1,2	1,0	1,20	-	18900	1,2	1,2	1,0	0,85
Augalinis sviestas (valgomas), tiekimas	900	1,5	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Skardininkų dirbtuvės	100	0,8	1,0	1,0	1,0	1,20	-
Klijuota fanera	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-	4200	1,2	1,0	1,0	0,85
Veidrodžiai	100	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Meninių filmų kopijos	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,45	-
Žaidynių salonas	100	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	1
Žaislai	500	1,3	1,2	1,2	1,0	1,20	-	800	1,2	1,2	1,0	0,85
Žaislai, prekyba	500	1,3	1,2	1,2	1,0	0,85	-
Verpimo cechų gaminiai, lyginimo cechai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Tas pats, verpimo cechai	300	1,1	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Tas pats, vyniojimo cechai	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Tas pats, vilna								1900	1,2	1,0	1,0	0,85
Tas pats, susukimo cechai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Alkoholiniai gėrimai	500	1,3	1,4	1,0	1,0	1,20	-	800	1,2	1,0	1,0	0,85
Alkoholiniai gėrimai, prekyba	700	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Ligoninės	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	3
Sporto prekės, prekyba	800	1,4	1,2	1,2	1,0	0,85	-
Plienas	40	0,6	1,0	1,0	1,00	-
Metalo štampavimo cechai	100	0,8	1,0	1,0	1,2	1,00	-
Odos, plastiko štampavimo cechai	400	1,2	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Krakmolas	2000	1,7	1,4	1,0	1,0	1,45	-
Akmens skaldymo dirbtuvės	40	0,6	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Skaldyto akmens gaminiai	40	0,6	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Presuoti šiaudai								800	1,2	1,0	1,0	0,85
Šiaudinis audinys	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Šiaudų pelai	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tabako žaliava (sandėliai)								1700	1,2	1,2	1,0	0,85
Tabako gaminiai	200	1,0	1,2	1,2	1,0	1,00	-	2100	1,2	1,2	1,0	0,85
Tabako gaminiai, prekyba	500	1,3	1,2	1,2	1,0	0,85	-
Talko akmuo	40	0,6	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Degalų užpylimo įrenginiai				1,2	1,0	1,20	1
Degalinės			1,6	1,2	1,0	1,20	-
Tapetai	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tapetai, prekyba	300	1,1	1,2	1,2	1,0	1,20	-	1000	1,2	1,2	1,0	0,85
Degutas (sandėliai)								3400	1,4	1,2	1,0	0,85
Smalos varymo produktai	800	1,4	1,4	1,2	1,0	1,20	-
Makaronų gaminiai	1300	1,6	1,2	1,0	1,0	1,20	-	1700	1,2	1,0	1,0	0,85
Makaronų gaminiai, tiekimas	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Telefono aparatai	400	1,2	1,2	1,0	1,2	1,00	-	200	1,2	1,2	1,2	0,85
Telefonų stotys	80	0,8	1,2	1,0	1,2	1,00	-
Kilimai	600	1,3	1,2	1,2	1,0	1,00	-	1700	1,2	1,2	1,0	0,85
Kilimų dažymo cechai	500	1,3	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Kilimai, prekyba	800	1,4	1,2	1,2	1,0	0,85	-
Tekstilės prekės (sandėliai)								1100	1,2	1,0	1,0	0,85
Tas pats, aptretiravimo skyriai	200	1,0	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tas pats, tiekimas	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tas pats, galutinio apdirbimo skyriai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tas pats, mirkymo skyriai	700	1,4	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Tas pats, patalynė	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1000	1,2	1,0	1,0	0,85
Tas pats, balinimo skyriai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tas pats, lyginimo skyriai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tas pats, vilnoniai apklotai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1900	1,2	1,2	1,0	0,85
Tas pats, kimšimo skyriai	700	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tas pats, dažymo skyriai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tas pats, džiuto gaminiai	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1300	1,2	1,0	1,0	0,85
Tas pats, drabužiai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-	400	1,2	1,0	1,0	0,85
Tekstilės produktai, lininiai audiniai								1300	1,2	1,0	1,0	0,85
Tas pats, siuvimo skyriai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tas pats, pakavimo skyriai	600	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tas pats, šilko gaminiai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-	110	1,2	1,0	1,0	0,85
Tas pats, nėriniai								600	1,2	1,0	1,0	0,85
Tas pats, trikotažo skyriai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1300	1,2	1,0	1,0	0,85
Tas pats, mezgimo skyriai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1300	1,2	1,0	1,0	0,85
Tas pats, pėdkelnės	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1000	1,2	1,0	1,0	0,85
Tas pats, prekyba	600	1,3	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Tas pats, skalbiniai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-	600	1,2	1,0	1,0	0,85
Tas pats, audimo įmonės	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Tas pats, trikotažas								600	1,0	1,0	1,0	0,85
Tas pats, sukirpimo skyriai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Teatrai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	1
Teatro kulisai			1,2	1,2	1,0	1,20	-	1100	1,2	1,2	1,0	0,85
Užšaldyti produktai	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Rašalas	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Keraminiai gaminiai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Žiesti gaminiai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Durpės
Durpių perdirbimo produktai			1,2	1,0	1,0	1,20	-
Traktoriai	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,20	-
Transformatoriai	300	1,1	1,2	1,2	1,2	1,20	-
Tas pats, vyniojimo skyriai	600	1,3	1,2	1,2	1,2	1,00	-
Transformatorių stotys	300	1,1	1,2	1,2	1,2	1,00	-
Seifai	80	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Sausos akumuliatorių baterijos	400	1,2	1,0	1,2	1,0	1,00	-	600	1,2	1,0	1,0	0,85
Džiovinti vaisiai	1000	1,5	1,2	1,0	1,0	1,00	-	400	1,2	1,0	1,0	0,85
Medinės durys	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,20	-	1800	1,0	1,0	1,0	0,85
Plastikinės durys	700	1,4	1,2	1,2	1,0	1,45	-	4200	1,0	1,2	1,0	0,85
Laikrodžiai	300	1,1	1,0	1,0	1,2	1,00	-	40	1,2	1,0	1,0	0,85
Laikrodžiai, remonto dirbtuvės	300	1,1	1,2	1,0	1,2	1,00	-
Laikrodžiai, prekyba	300	1,1	1,2	1,0	1,2	0,85	-
Transformatorių pastotės	200	1,0	1,2	1,2	1,2	1,00	-
Perrišimo medžiagos	400	1,2	1,2	1,0	1,0	1,00	-	800	1,2	1,0	1,0	0,85
Krovimo rampa su prekėmis	800	1,4	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Ekspedicijos patalpos	400	1,2	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Vulkanizavimo dirbtuvės	1000	1,5	1,2	1,2	1,0	1,20	-
Svarstyklės	300	1,1	1,0	1,0	1,2	1,20	-
Vaškas, sandėliavimas								3400	1,2	1,2	1,0	0,85
Klijuotė	700	1,4	1,2	1,2	1,0	1,00	-	1300	1,2	1,2	1,0	0,85
Klijuotės gaminiai	700	1,4	1,2	1,2	1,0	1,00	-	2100	1,2	1,2	1,0	0,85
Vaško gaminiai	1300	1,6	1,2	1,2	1,0	1,00	-	2100	1,2	1,2	1,0	0,85
Vaško gaminiai, tiekimas	2100	1,7	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Vafliai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1700	1,0	1,0	1,0	0,85
Ginkluotė	300	1,1	1,2	1,0	1,2	1,20	-
Ginkluotė, prekyba	300	1,1	1,2	1,0	1,2	0,85	-
Vagonai	200	1,0	1,2	1,2	1,0	0,85	-
Kėbulo dirbtuvių gaminiai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Apyvartinė produkcija, išskyrus lakštus ir vielas	100	0,8	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Universalinės parduotuvės, prekyba	400	1,2	1,2	1,2	1,2	1,00	1
Skalbyklos	200	1,0	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Skalbimo mašinos	300	1,1	1,2	1,2	1,0	1,00	-	40	1,0	1,0	1,0	0,85
Skalbimo priemonės	300	1,1	1,0	1,0	1,0	1,00	-	200	1,2	1,0	1,0	0,85
Skalbimo priemonės, žaliava								500	1,0	1,0	1,0	0,85
Vandenilis			1,6	1,0	1,0	1,20	1
Vandenilio peroksidas				1,0	1,0	1,20	-
Vandentiekio stotys (siurblinės)	40	0,6	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Vata	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1100	1,2	1,0	1,0	0,85
Lininio pluošto plokštės	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,20	-
Vynai, prekyba	200	1,0	1,2	1,0	1,0	0,85	-
Vyno rūsiai	80	0,8	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Gofruotas kartonas	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-	1300	1,2	1,0	1,0	0,85
Elektrotechnikos dirbtuvės	600	1,3	1,0	1,2	1,0	1,00	-
Mechaninės dirbtuvės	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Remonto dirbtuvės	400	1,2	1,2	1,2	1,0	1,00	-
Instrumentai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Butai	300	1,1	1,2	1,0	1,0	1,00	-
Dantų šepečiai	500	1,3	1,2	1,0	1,0	1,45	-
Cementas	40	0,6	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Plytos, deginimo cechai	40	0,6	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Plytos, molio masės paruošimo cechai	40	0,6	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Plytos, presavimo cechai	200	1,0	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Plytos, džiovinimo krosnys su mediniais stelažais	1000	1,5	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Plytos, džiovinimo krosnys su metaliniais stelažais	40	0,6	1,0	1,0	1,0	1,00	-
Plytos, džiovinimo patalpos su mediniais stelažais	400	1,2	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Plytos, džiovinimo patalpos su metaliniais stelažais	40	0,6	1,0	1,0	1,0	0,85	-
Cukrus								8400	1,0	1,0	1,0	0,85
Cukraus gaminiai (konditeriniai)	800	1,4	1,2	1,0	1,0	1,00	-	800	1,0	1,0	1,0	0,85
Degtukai	300	1,1	1,4	1,2	1,0	1,45	-	800	1,4	1,2	1,0	1,00

______________

STR 2.01.04:2002

5 priedas

Stogų dangos, kurias galima naudoti be išankstinių bandymų ir klasifikavimo

Stogo dangos medžiagos, gaminiai*	Papildomos sąlygos

Šiferis:
natūralaus skalūno, akmens**

Čerpės:
akmeninės, betoninės, molinės, keramikinės	Bet kuris dangos išorinis paviršius turi būti pagamintas iš
ar plieninės**	neorganinių medžiagų arba jo PCS 4,0 MJ/m², arba masė 200g/m²

Pluoštais sustiprinti cemento gaminiai:	PCS 3,0 MJ/kg
plokšti ar profiliniai lakštai, skydai**

Plokšti ar profiliniai metalo lakštai:	Storis  0,4 mm
aliuminio, aliuminio lydinių, vario, vario lydinių,	Bet kuris dangos išorinis paviršius turi būti pagamintas iš neorganinių
cinko, cinko lydinių, plieno, nerūdijančio plieno,	medžiagų arba jo PCS 4,0 MJ/m², arba masė 200g/m²
galvanizuoto plieno, plieniniai su apsauginiu
sluoksniu, stiklu emaliuoto plieno**

Statybos produktai, visiškai padengti neorganinė-	Laisvai paberto žvyro sluoksnis, kurio storis 50 mm, arba
mis medžiagomis, išvardytomis dešinėje	masė 80 kg/m² (dalelių mažiausia frakcija – 4 mm,
	didžiausia – 32 mm)
	Cemento–smėlio išlyginamasis sluoksnis, kurio storis 30 mm
	Akmens ar mineralinis pabarstas, kurio storis 40 mm

1 pastaba:

* Stogo danga – viršutinis statybos produktais ar gaminiais suformuotas stogo sluoksnis.

** Šių dangų pagrindo mažiausia degumo klasė D–s2, d2 ir mažiausias tankis 400 kg/m³.

2 pastaba:

PCS – bendras šilumos potencialas

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 194, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 43-1994 (2003-05-07), i. k. 103301MISAK00000194

Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2002 "Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai" pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 259, 2003-05-28, Žin., 2003, Nr. 56-2505 (2003-06-11), i. k. 103301MISAK00000259

Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 506 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2002 "Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai" patvirtinimo" pakeitimo