Suvestinė redakcija nuo 2016-09-01 iki 2016-11-15

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 106-2427, i. k. 0961010ISTA00I-1593

Nauja įstatymo redakcija nuo 2011-09-01:

Nr. XI-1508, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4150 (2011-07-13)

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO PRIEVOLĖS
ĮSTATYMAS

1996 m. spalio 22 d. Nr. I-1593

Vilnius

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;

įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą – įstatymu nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką;

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą;

siekdamas laiduoti tinkamą krašto apsaugą ir tokį karo tarnybos teisinį reglamentavimą, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narystę Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (toliau – NATO) ir Europos Sąjungoje, kitus tarptautinius įsipareigojimus, geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes valstybės saugumui, taip pat užtikrintų valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;

pabrėždamas, kad šiam tikslui pasiekti turi būti sudarytos tokios teisinės prielaidos, kad valstybėje būtų reikiamas ją ginti tinkamai parengtų piliečių skaičius, o tokios teisinės prielaidos apima įvairias veiksmingas priemones, kuriomis Lietuvos Respublikos piliečiai būtų iš anksto parengti prireikus ginti valstybę,

p r i i m a šį įstatymą.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos administravimo tvarką.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Aktyviojo rezervo karys – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete.

2. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų su ginklu negalinčių tarnauti karo prievolininkų tarnyba, kuria pakeičiama privalomoji karo tarnyba.

3. Netenka galios 2016-09-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

4. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

5. Karinė įskaita – elektroninė karo prievolininkų apskaita.

6. Karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.

7. Kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkų visuma, išskyrus tikrąją karo tarnybą atliekančius karo prievolininkus.

8. Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

9. Karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.

10. Karo prievolininko kodas – unikali skaitmenų seka, skirta karo prievolininko tapatybei nustatyti, duomenims apie jį kaupti.

11. Karo prievolininkų šaukimas (toliau – šaukimas) – procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos.

12. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.

13. Neparengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo.

14. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje.

15. Pagrindinis karinis parengtumas – Lietuvos kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų turėjimas.

16. Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą.

17. Parengtojo rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą.

18. Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.

19. Privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų.

20. Tarnyba rezerve – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose.

3 straipsnis. Atleidimas nuo karo prievolės

Nuo karo prievolės atleidžiami:

1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;

2) neįgalieji;

3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai;

4) asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją;

5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas, – kai jiems sukanka 60 metų;

6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;

7) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

II SKYRIUS

PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATLIKIMO TVARKA IR SĄLYGOS

4 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas

1. Privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atliekama vienu iš šių būdų:

1) atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą;

2) Neteko galios nuo 2016-09-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

3) dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

2. Privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma:

1) kai kariūnas baigia pirmuosius studijų metus;

2) kai atliekant profesinę karo tarnybą bandomuoju laikotarpiu įgyjamas pagrindinis karinis parengtumas;

3) kai ištarnaujama ne mažiau kaip 3 metus savanorių karo tarnyboje ar kitoje tarnyboje aktyviajame rezerve;

4) kai karo prievolininkas baigia kitos NATO ar Europos Sąjungos valstybės narės karo mokymo instituciją;

5) Lietuvos kariuomenės vado sprendimu, kai karo prievolininkas atlieka karo tarnybą kitose NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse.

5 straipsnis. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygos

1. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atliekama kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.

2. Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

3. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai.

4. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys karo prievolininkai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas) nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.

6 straipsnis. Šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarka

1. Šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas kiekvienais metais. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

2. Šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios paskelbiama per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones (toliau – krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemonės) ir (ar) visuomenės informavimo priemones. Paprastai šaukimas vykdomas pirmąjį kalendorinių metų pusmetį.

3. Karo prievolininkas nuo 18 metų iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokį savo pareiškimą jis gali atšaukti iki paskyrimo į karinį vienetą datos.

4. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai.

5. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus karo prievolininkus, raštu pareiškusius norą ją atlikti. Sudarant einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašą, užtikrinama, kad atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų karo prievolininkų skaičius būtų proporcingas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos padalinių administruojamose savivaldybėse paskutinę gyvenamąją vietą deklaravusių karo prievolininkų, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus raštu pareiškusius norą ją atlikti, skaičiui. Jeigu atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamas karo prievolininkas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas, atsižvelgiant į jo esamą faktinę gyvenamąją vietą ar iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvusią gyvenamąją vietą. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas, jo sudarymo eiga, taip pat kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos informacinės visuomenės informavimo priemones. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašo sudarymo procedūras stebi visuomenės atstovai, skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

6. Karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

7. Karo prievolininkai, norintys atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, šaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į poreikį.

8. Karo prievolininkų, nepareiškusių noro atlikti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, šaukimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

7 straipsnis. Paleidimas iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos

1. Atlikę šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.

2. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai:

1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) pripažįstamas netinkamas nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai dėl sveikatos būklės.

3. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės personalo rezervui.

4. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės personalo rezervui.

5. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai jis yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą, yra atrenkamas į profesinę karo tarnybą ir sudaro profesinės karo tarnybos sutartį arba pašaukiamas atlikti savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve ir sudaro kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį. Tokiu atveju paleidimo iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos diena laikoma diena, einanti prieš profesinės karo tarnybos sutarties, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties įsigaliojimo dieną.

6. Paleidimo iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

8 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-09-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

9 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-09-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

10 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-09-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

11 straipsnis. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų atlikimo sąlygos

1. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai vykdomi mokomuosiuose kariniuose vienetuose ir (ar) karinėje mokymo įstaigoje pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.

2. Į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus šaukiami raštu pareiškę norą karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose ar jas baigę, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, kitas NATO ar Europos Sąjungos valstybių narių karo mokymo įstaigas, nuo 18 iki 32 metų (įskaitytinai).

3. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų trukmė – nuo 160 iki 200 dienų.

4. Atsižvelgiant į aukštosiose mokyklose studijuojančių karo prievolininkų studijų tvarkaraštį, jaunesniųjų karininkų vadų mokymai gali būti organizuojami dalimis. Dalimis organizuojami jaunesniųjų karininkų vadų mokymai trunka ne ilgiau kaip 3 metus.

5. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujantys karo prievolininkai mokymų metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.

12 straipsnis. Šaukimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tvarka

1. Šaukimas į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.

2. Šaukimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones.

3. Karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose ar jas baigę, gali raštu pareikšti norą dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Tokį savo pareiškimą jie gali atšaukti iki paskyrimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus datos.

4. Karo prievolininkai į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus šaukiami atsižvelgiant į jų individualius gebėjimus. Šaukimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

5. Karo prievolininkai skiriami į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

6. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių skaičius.

13 straipsnis. Paleidimas iš jaunesniųjų karininkų vadų mokymų

1. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus baigę kariai išleidžiami į atsargą jiems suteikiant atsargos jaunesniojo karininko laipsnį ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.

2. Karys iš jaunesniųjų karininkų vadų mokymų paleidžiamas nesibaigus Lietuvos kariuomenės vado nustatytam mokymų laikui ir neįgyja pagrindinio karinio parengtumo, kai:

1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti jaunesniųjų karininkų vadų mokymų;

3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti jaunesniųjų karininkų vadų mokymų;

4) kario prašymu, kai atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės.

3. Paleidimo iš jaunesniųjų karininkų vadų mokymų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATIDĖJIMAS

14 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas bendra tvarka

1. Privalomoji pradinė karo tarnyba krašto apsaugos ministro įsakymu atidedama bendra tvarka visiems karo prievolininkams tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams nustatytas privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių ribinis skaičius yra nulis.

2. Privalomoji pradinė karo tarnyba pagal šio straipsnio 1 dalį atidedama atitinkamiems kalendoriniams metams.

3. Atidėjus privalomąją pradinę karo tarnybą bendra tvarka pagal šio straipsnio 1 dalį, privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį neatidedama.

15 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka

1. Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiems karo prievolininkams:

1) ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;

2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;

3) Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;

4) teisėjams;

5) prokurorams;

6) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;

7) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;

8) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams;

9) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;

10) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

11) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;

12) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;

13) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;

14) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir 13 punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

3. Vykdant šaukimą, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama karo prievolininkams:

1) kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;

2) kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.

III SKYRIUS

ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA

16 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo sąlygos

1. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos paskelbus mobilizaciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

2. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, atliekamos vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, trukmė – 10 mėnesių. Į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kurį alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis karo prievolininkas be pateisinamos priežasties nebuvo tarnybos vietoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

3. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, atliekama vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją, trunka tol, kol paskelbiama demobilizacija.

4. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkai atlieka valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose dirbdami visuomenei naudingą darbą. Karo prievolininkai skiriami atlikti darbų, nesusijusių su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu.

5. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems karo prievolininkams taikomos tokios pačios aprūpinimo sąlygos (išskyrus aprūpinimą gyvenamąja patalpa ir apranga), kokias Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas nustato privalomosios pradinės karo tarnybos kariams. Bendra gyvenamąja patalpa alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantys karo prievolininkai jų pageidavimu gali būti aprūpinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik tuo atveju, kai jų darbo vieta yra kitos savivaldybės teritorijoje negu jų nuolatinė gyvenamoji vieta.

6. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

17 straipsnis. Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos

1. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios gali bet kuriuo metu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu.

2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir rekomendacijas dėl prašymų pagrįstumo teikia specialioji komisija, sudaryta iš asociacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovų. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgdama į specialiosios komisijos rekomendacijas, karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija priima sprendimą prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pripažinti pagrįstu arba nepagrįstu.

3. Karo prievolininkas yra skiriamas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu jis yra atrenkamas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka patikrinus jo sveikatą nustatoma, kad jis tinkamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, jo prašymas atlikti šią tarnybą yra pripažįstamas pagrįstu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos.

4. Iki paskyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkas gali bet kuriuo metu atšaukti prašymą atlikti šią tarnybą. Tokiu atveju jis skiriamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

18 straipsnis. Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją

1. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai iki mobilizacijos paskelbimo gali bet kuriuo metu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu.

2. Jeigu karo prievolininkas yra pateikęs prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kaip nustatyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, šis prašymas yra pripažintas pagrįstu šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos ir nėra atšauktas, laikoma, kad toks prašymas taip pat reiškia pagrįstą prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Karo prievolininkas yra skiriamas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu jo prašymas atlikti šią tarnybą yra pripažįstamas pagrįstu šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos. Karo prievolininkas yra atrenkamas į privalomąją karo tarnybą šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu patikrinus sveikatos būklę nustatoma, kad jis yra tinkamas atlikti privalomąją karo tarnybą paskelbus mobilizaciją.

5. Iki paskyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat bet kuriuo metu atlikdamas alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkas gali atšaukti prašymą atlikti šią tarnybą. Tokiu atveju jis skiriamas atlikti privalomąją karo tarnybą šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Paleidimas iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos

1. Iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos karo prievolininkas paleidžiamas, kai:

1) jis atlieka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytos trukmės alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

2) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) jis pripažįstamas netinkamas privalomajai karo tarnybai dėl sveikatos būklės;

4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos.

2. Paleidimo iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

20 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas

1. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, atliekama vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, atidedama individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte nurodytiems karo prievolininkams, taip pat karo prievolininkams, kurie neatrenkami į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pagal šio įstatymo 6 straipsnį, jeigu anksčiau nurodytų karo prievolininkų prašymai atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos yra pripažinti pagrįstais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

2. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, atliekama vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją, atidedama tiems karo prievolininkams, kurių prašymai atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos yra pripažinti pagrįstais:

1) šio įstatymo 29 straipsnio 1–7 punktuose nurodytiems karo prievolininkams;

2) šio įstatymo 29 straipsnio 8 punkte nurodytiems karo prievolininkams, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.

IV SKYRIUS

TARNYBA REZERVE

21 straipsnis. Tarnybos rezerve atlikimas

1. Tarnyba rezerve atliekama tarnaujant kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, taip pat parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.

2. Karo prievolininkai atrenkami ir skiriami:

1) tarnybą rezerve atlikti kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 18 iki 55 metų;

2) tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iki 55 metų, atsargos karininkai, generolai (admirolai), atsargos kariai, turintys gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, – iki 60 metų.

3. Pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių tarnybą rezerve atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už tarnybos rezerve dienas, taikomos socialinės garantijos.

22 straipsnis. Tarnybos rezerve atlikimo sąlygos tarnaujant kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose

1. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytą Lietuvos kariuomenės principinę struktūrą, ribinius skaičius, pareigybių kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ir kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, į kuriuos atrenkami ir skiriami tarnybą rezerve atliksiantys kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.

2. Pareiškę norą raštu ir sudarę kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, karo prievolininkai atrenkami ir skiriami atlikti tarnybą rezerve paskiriant juos į pareigas kariniame vienete, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo kariniame vienete.

3. Kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos rezerve trukmė – nuo kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos dienos.

4. Į karinį vienetą, krašto apsaugos savanorių pajėgas ar kitą aktyviojo rezervo karinį vienetą paskirti karo prievolininkai Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens įsakymu dalyvauja mokymuose, pratybose, vykdo Lietuvos kariuomenei įstatymuose nustatytus uždavinius.

5. Tarnyba rezerve atliekama, kario savanorio ir aktyviojo rezervo kario sutartis sudaroma ir nutraukiama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

23 straipsnis. Tarnybos rezerve atlikimo sąlygos tarnaujant parengtojo rezervo kariniuose vienetuose

1. Krašto apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu nustato parengtojo rezervo karinių vienetų struktūrą.

2. Parengtojo rezervo kario atliekamos tarnybos rezerve trukmė – nuo paskyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete iki atleidimo iš pareigų dienos.

3. Į parengtojo rezervo karinius vienetus paskirti karo prievolininkai dalyvauja to vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per penkerius metus ir vykdo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas užduotis. Pratybų ar mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustato Lietuvos kariuomenės vadas.

4. Tarnyba rezerve tarnaujant parengtojo rezervo kariniuose vienetuose atliekama Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

24 straipsnis. Atrankos ir skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarka

1. Karo prievolininkai, atsižvelgiant į jų asmenines savybes, patirtį ir pasirengimą, atrenkami ir skiriami į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, kurios paprastai atitinka jų turimą karinį laipsnį, karinę ir (ar) civilinę specialybę.

2. Skiriant į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, pirmenybė teikiama karo prievolininkams, raštu pareiškusiems norą tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniame vienete.

3. Iš pareigų parengtojo rezervo kariniame vienete karo prievolininkai atleidžiami, kai:

1) priimami į profesinę karo tarnybą;

2) paskiriami į nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo kariniame vienete;

3) sumažinamas parengtojo rezervo karių skaičius, pertvarkomas parengtojo rezervo karinis vienetas;

4) atleidžiami nuo karo prievolės;

5) įstatymų nustatyta tvarka pašalinami iš tarnybos parengtojo rezervo kariniame vienete;

6) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jie nuteisiami už nusikaltimą ir jiems skiriama bausmė, dėl kurios jie negali tęsti nenuolatinės karo tarnybos;

7) teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus sveikatos būklę paaiškėja, kad jie netinkami atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete.

4. Atrinkti karo prievolininkai skiriami į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jų sveikatos būklė yra tinkama atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete.

5. Karo prievolininkų skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

25 straipsnis Tarnybos rezerve atidėjimas

1. Atliekant atranką į pareigas parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nurodytiems karo prievolininkams.

2. Atliekant atranką į pareigas kariniuose vienetuose, parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama karo prievolininkams, kurie dėl sveikatos būklės laikinai yra netinkami atlikti tarnybą rezerve, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.

V SKYRIUS

TARNYBA PASKELBUS MOBILIZACIJĄ

26 straipsnis. Tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo sąlygos

1. Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai yra šaukiami atlikti karo tarnybą. Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai yra šaukiami, jeigu Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl mobilizacijos skelbimo yra nurodyta pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus atlikti karo tarnybą.     

2. Tarnyba paskelbus mobilizaciją atliekama kariniuose vienetuose.

3. Paskelbus mobilizaciją, neparengtajame kariuomenės personalo rezerve esantys karo prievolininkai šaukiami į karinius mokymus įgyti pagrindinį karinį parengtumą. Įgiję pagrindinį karinį parengtumą pagal turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę karo prievolininkai paskiriami į pareigas kariniame vienete.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti kariniai mokymai atliekami mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.

27 straipsnis. Šaukimo į tarnybą paskelbus mobilizaciją tvarka

1. Paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, kai priimamas sprendimas pašaukti į karo tarnybą kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus, pranešimas apie šaukimo pradžią skelbiamas per visuomenės informavimo priemones, taip pat per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones arba karo prievolininkai informuojami asmeniškai.

2. Paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, kai priimamas sprendimas pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus į karo tarnybą, karo prievolininkai nustatytu laiku atvyksta į šaukimo punktus, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas.

3. Karo prievolininkai atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją skiriami tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją. Šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, kurie iki mobilizacijos paskelbimo atliko tarnybą rezerve.

4. Karo prievolininkų šaukimo tvarką paskelbus mobilizaciją nustato krašto apsaugos ministras.

28 straipsnis. Paleidimas iš tarnybos paskelbus mobilizaciją

1. Iš tarnybos paskelbus mobilizaciją anksčiau, negu paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas paleidžiamas, kai:

1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti privalomosios karo tarnybos;

3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos.

2. Iš tarnybos paskelbus mobilizaciją anksčiau, negu paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas gali būti paleidžiamas, kai vietoj visuotinės mobilizacijos paskelbiama dalinė mobilizacija ir dėl šios priežasties yra išformuojamas karinis vienetas arba sumažinamas karinio vieneto, kuriame jis atliko karo tarnybą, karių skaičius.

3. Paleidimo iš tarnybos paskelbus mobilizaciją tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

29 straipsnis. Tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimas

Tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama šiems karo prievolininkams:

1) Respublikos Prezidentui, Seimo, Europos Parlamento ir Vyriausybės nariams;

2) savivaldybių tarybų, kurių įgaliojimai karo padėties metu nėra sustabdyti Seimo sprendimu, nariams;

3) teisėjams ir prokurorams;

4) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, tarnaujančius tose vidaus tarnybos sistemos institucijose, kurios karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju įstatymais yra priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms;

5) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, kuriuos numatoma mobilizuoti pagal mobilizacinius planus;

6) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti tarnybos;

7) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka įrašytiems į civilinį mobilizacinį personalo rezervą ir atliekantiems jiems pavestas funkcijas paskelbus mobilizaciją;

8) kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti tarnybos.

VI SKYRIUS

KARO PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS

30 straipsnis. Karo prievolės administravimas

Karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu.

31 straipsnis. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos uždaviniai

Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos pagrindiniai uždaviniai:

1) įgyvendinti valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką, užtikrinant šio įstatymo įgyvendinimą;

2) informuoti karo prievolininkus apie jų įrašymą į karinę įskaitą, išbraukimą iš jos ir su tuo susijusių duomenų tvarkymą;

3) atlikti šaukimą į privalomąją karo tarnybą;

4) organizuoti karo prievolininkų atranką į privalomąją karo tarnybą ir atrinktų karo prievolininkų sveikatos patikrinimą, nustatyti jų tinkamumą privalomajai karo tarnybai ar alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai;

5) tinkamus karo prievolininkus skirti į privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;

6) organizuoti aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų atranką į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus;

7) nagrinėti rašytinius Lietuvos Respublikos piliečių prašymus karo prievolės klausimais;

8) atlikti savo nuostatuose nustatytus kitus uždavinius ir funkcijas.

32 straipsnis. Asmenų ir kitų organizacijų ir jų padalinių pareigos administruojant karo prievolę

1. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, ir jų padaliniai privalo teikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai duomenis, būtinus karinei įskaitai tvarkyti elektroniniu arba automatiniu duomenų perdavimo būdu, o kai tai neįmanoma, – raštu.

2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymo įteikti asmeniškai karo prievolininkui negali, šis nurodymas, sutikus jį priimti, pasirašytinai įteikiamas kartu su karo prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams ir juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, ir jų padaliniams, kurie susiję su karo prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais, ar valstybės ir savivaldybių institucijoms, teikiančioms karo prievolininkui socialinio draudimo, užimtumo rėmimo ar kitas viešąsias paslaugas, kurie nedelsdami šį nurodymą privalo perduoti karo prievolininkui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

33 straipsnis. Policijos pareigos administruojant karo prievolę

Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos vadovo ar jo įgalioto atstovo prašymu policija privalo:

1) atlikti karo prievolininkų paiešką ir informuoti karo prievolininkus apie prievolę vykdyti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

2) pristatyti karo prievolininkus, padariusius administracinių teisės pažeidimų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, ir vengiančius atvykti surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją.

34 straipsnis. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos teisės

Įgyvendindama šį įstatymą, karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę:

1) gauti neatlygintinai iš valstybės registrų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją;

2) kai nėra galimybių gauti iš valstybės registrų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtinos informacijos, neatlygintinai gauti karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją iš fizinių ir juridinių asmenų ir kitų organizacijų, ir jų padalinių;

3) gauti iš karo prievolininkų papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;

4) gauti iš Lietuvos kariuomenės informaciją, būtiną privalomajai karo tarnybai planuoti;

5) nurodyti karo prievolininkams pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

6) nurodyti karo prievolininkams nustatytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, kai nėra galimybių šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais gauti iš karo prievolininkų dokumentais pagrįstą informaciją, arba kai tai būtina karo prievolės administravimo procedūrų vykdymui, o paskelbus mobilizaciją, – į šaukimo punktą, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

7) skirti į privalomąją karo tarnybą atrenkamiems karo prievolininkams sveikatos patikrinimą ir nurodyti nustatytu laiku atvykti pasitikrinti sveikatos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

8) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, susijusias su šio įstatymo pažeidimais, ir skirti administracines nuobaudas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

9) įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, susijusių su šio įstatymo pažeidimais;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

10) kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas su prašymu paraginti užsienyje gyvenančius karo prievolininkus vykdyti šiame įstatyme nustatytas pareigas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

11) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

35 straipsnis. Karinė įskaita

1. Karinei įskaitai tvarkyti Vyriausybė steigia Karo prievolininkų registrą. Karo prievolininkų registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Karo prievolininkų registro tvarkymo įstaiga – karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija.

2. Karo prievolininkų registre įrašomi ir tvarkomi šie karo prievolininkų asmens duomenys:

1) vardas ir pavardė;

2) gimimo data;

3) asmens kodas;

4) karo prievolininko kodas;

5) duomenys apie šeimos sudėtį (tėvai, įtėviai, sutuoktinis ar sugyventinis, vaikai, įvaikiai), taip pat šeimos nario vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta;

6) duomenys apie deklaruotą ir faktinę gyvenamąją vietą;

7) duomenys apie išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją;

8) duomenys apie sveikatos būklę;

9) duomenys apie darbo vietą ar pagrindinį užsiėmimą, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;

10) duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos) už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą, apie teistumą už tyčinius nusikaltimus;

11) duomenys apie įgytą pagrindinį karinį parengtumą, atliktą karo tarnybą, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turimą karinį laipsnį ir karines specialybes;

12) duomenys apie karo prievolininko priskyrimą kariniam vienetui, parengtojo rezervo kariniam vienetui, krašto apsaugos savanorių pajėgoms ar kitam aktyviojo rezervo kariniam vienetui;

13) duomenys ryšiams palaikyti (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris).

3. Asmenys į karinę įskaitą įrašomi, kai teisės aktų nustatyta tvarka priskiriami karo prievolininkams, ir išbraukiami iš karinės įskaitos, kai atleidžiami nuo karo prievolės, miršta, teismo paskelbiami mirusiais ar nežinia kur esančiais.

36 straipsnis. Karo prievolininkų sveikatos tikrinimas

Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

37 straipsnis. Karo prievolininkų pareigos, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą

1. Karo prievolininkai privalo:

1) jeigu karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija nurodo, pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;

2) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą, ar pasitikrinti sveikatos.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

3) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvykti į paskirtą privalomosios karo tarnybos atlikimo vietą ir prisistatyti atitinkamos krašto apsaugos sistemos institucijos (jos padalinio) vadui (viršininkui);

4) neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus;

5) sukakę 18 metų ir per 3 mėnesius negavę pranešimo apie įrašymą į karinę įskaitą, kreiptis į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją;

6) išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

7) vykdyti kitus teisėtus karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

2. Karo prievolininkai šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktuose nurodytą informaciją karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, o kai tai neįmanoma, – raštu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų karo prievolininkų pareigų neįvykdymą laiku pateisinančios priežastys yra šios:

1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti;

2) karo prievolininko šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis;

3) stichinė nelaimė;

4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada;

5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės.

38 straipsnis. Karo prievolininko teisė skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimus

1. Karo prievolininkas turi teisę skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą krašto apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo. Išnagrinėjus skundą, priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas palikti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti.

3. Karo prievolininkas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens priimtą sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo dienos gali skųsti administraciniam teismui.

4. Karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo.

39 straipsnis. Karo prievolininkų aprūpinimas, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą

1. Už kiekvieną tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo dieną karo prievolininkams mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio dienpinigiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

2. Karo prievolininkams apmokamos kelionių iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, iš karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, – pagal krašto apsaugos ministro nustatytus vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius. Karo prievolininkui apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis negali viršyti dydžio, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į karo prievolininko gyvenamąją vietą. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

3. Karo prievolininkai jų tinkamumo karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

4. Jeigu karo prievolininko tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimas trunka ilgiau kaip vieną darbo dieną, prireikus karo prievolininkui suteikiama nakvynė karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba karinio vieneto patalpose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

5. Šiame straipsnyje nurodytas aprūpinimas karo prievolininkui neteikiamas, jeigu jis nevykdo teisėtų karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų.

6. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis. Karo prievolę atliekančių asmenų statusas

1. Karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, taip pat jų prašymų pagrindu atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu. Pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui, bendru šalių sutarimu yra perskaičiuojami atidėti pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimai ir sudaromas atnaujintas mokėjimo grafikas. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu apskaičiuotos palūkanos už būsto kreditą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančio asmens pasirinkimu mokamos vienu iš šių būdų:

1) palūkanos už būsto kreditą mokamos taip, kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje;

2) palūkanų už būsto kreditą mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui;

3) palūkanų už būsto kreditą mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

2. Lietuvos Respublikos įstatymai nustato karo prievolę atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių aprūpinimo ir kitas garantijas.

41 straipsnis. Lengvatos Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą

1. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims taikomos šios lengvatos:

1) darbo ir įdarbinimo subsidijavimas;

2) asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, aukštosios mokyklos gali nustatyti lengvatų, suteikiančių jiems pirmenybę stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas;

3) keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą;

4) asmenims, atitinkantiems teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teikiama pirmenybė priimant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas, kurias baigus suteikiama teisė užimti statutinio valstybės tarnautojo pareigas, taip pat priimant į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso.

2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą nuostatą, darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą dienos (valandinį) atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, yra iki 100 procentų apskaičiuotų lėšų nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos suma. Subsidijos darbo užmokesčiui dydį, neviršijant 1,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, subsidija darbo užmokesčiui mokama 6 mėnesius. Ši subsidija taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo datos.

3. Karo prievolininkams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir grįžusiems į darbą, taikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui.

4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta lengvata finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

41¹ straipsnis. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimas

1. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys asmenys yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį skaičiuojamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų:

1) 4 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 3 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 2 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.

2. Savo noru nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims, kurie nebuvo įrašyti į einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos didinamos 30 procentų. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims, kurie buvo įrašyti į einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašą ir kurie norą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškė iki įsakymo dėl paskyrimo į karinį vienetą pasirašymo dienos, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos didinamos 15 procentų.

3. Piniginės išmokos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, yra apskaičiuojamos proporcingai asmens nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ištarnautam laikui ir išmokamos nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims.

4. Piniginių išmokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokėjimo tvarką ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių asmenų tarnybos vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

42 straipsnis. Karo prievolės administravimo ir karo prievolininkų aprūpinimo ir skatinimo išlaidos

Karo prievolės administravimo ir šiame įstatyme nustatyto karo prievolininkų aprūpinimo ir skatinimo išlaidos finansuojamos iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

43 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                               DALIA GRYBAUSKAITĖ

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1258, 1999.06.22, Žin., 1999, Nr. 59-1918 (1999.07.07)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1863, 2000.07.17, Žin., 2000, Nr. 64-1933 (2000.07.31)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 11, 13, 14, 17, 20, 29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO II(1) SKYRIUMI ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-971, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2770 (2002-07-03)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1480, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 18 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1506, 2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 3, 8 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1658, 2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3168 (2003-07-16)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1774, 2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4644 (2003-11-05)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2359, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 15(4), 15(5), 15(12), 16, 17, 18, 19, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI II SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR 15(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-325, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 6, 7, 9, 15(4), 15(5), 15(8), 19, 20, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-770, 2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3396 (2006-08-08)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-854, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 113-4298 (2006-10-24)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 15 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1390, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5760 (2007-12-29)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1173, 2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 15(2), 15(3), 15(8), 15(9), 15(10), 15(12), 17, 19, 20, 28, 30, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 15(4), 15(5), 15(6), 15(7), 15(11), 29, 34 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 30 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1508, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4150 (2011-07-13)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija nuo 2011-09-01.

1. Karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo atleisti nuo privalomosios pradinės karo tarnybos, įsigaliojus šiam įstatymui, nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

2. Karo prievolininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba, įsigaliojus šiam įstatymui, iki privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo termino pabaigos nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

3. Įgijusiais pagrindinį karinį parengtumą laikomi tie karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo atliko privalomąją pradinę karo tarnyba arba laikomi ją atlikę.

4. Karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo ir nebaigė privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitos ją pakeičiančios tarnybos, įsigaliojus šiam įstatymui, tęsia tarnybą, iki įgis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą pagrindinį karinį parengtumą.

5. Karo prievolininkams, baigusiems aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, netaikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad į nuolatinę privalomąją karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus šaukiami aukštųjų mokyklų absolventai iki 38 metų įskaitytinai.

6. Lengvatos, nustatytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, taikomos karo prievolininkams, baigusiems privalomąją pradinę karo tarnybą po šio įstatymo įsigaliojimo.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 5, 6, 8, 9, 15, 32, 37, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41-1 straipsniu įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1896, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10509

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 32, 33, 34, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2310, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10421

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2430, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17527

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 6, 16, 17, 20, 41, 41-1 straipsnių pakeitimo ir 8, 9, 10 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas