Suvestinė redakcija nuo 2010-07-16
Įsakymas paskelbtas: www.valstybes-zinios.lt 2009, Nr. 145-0; Žin. 2009, Nr.145-6465, i. k. 1092070ISAKSAK-2363
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL MEDŽIAGŲ MOKSLO, FIZIKINIŲ IR CHEMINIŲ TECHNOLOGIJŲ JUNGTINĖS TYRIMŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. lapkričio 19 d. Nr. ISAK-2363
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), vadovaudamasis Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1475 (Žin., 2009, Nr. 87-3732), 34 punktu ir atsižvelgdamas į Jungtinių tyrimų programų vertinimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-1730 „Dėl jungtinių tyrimų programų vertinimo“ (Žin., 2009, Nr. 102-4270), 2009 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolą Nr. TE-21 ir Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimo priežiūros tarybos, sudarytos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1366/4-324 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) priežiūros tarybos sudarymo“ (Žin., 2009, Nr. 81-3403), 2009 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolą Nr. TE-22:
1. Tvirtinu Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinę tyrimų programą (pridedama)*.
2. Nustatau, kad:
2.1. Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos rengėjai įgyvendina Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinę tyrimų programą vadovaudamiesi Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo nuostatomis;
2.2. iki 2010 m. gruodžio 15 d. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) priežiūros taryba pakartotinai įvertins Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinę tyrimų programą bei pradinius jos įgyvendinimo rezultatus ir pateiks siūlymus švietimo ir mokslo ministrui dėl galimo jos koregavimo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2009 m. lapkričio 19 d.
įsakymu Nr. ISAK-2363
MEDŽIAGŲ MOKSLO, FIZIKINIŲ IR CHEMINIŲ TECHNOLOGIJŲ JUNGTINĖ TYRIMŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinė tyrimų programa parengta atsižvelgiant į Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), ir Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), įgyvendinimo metu kilusias problemas, susijusias su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir nacionalinių kompleksinių programų (toliau – NKP) įgyvendinimo koordinavimu bei vadovaujantis Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1475 (Žin., 2009, Nr. 87-3732).
2. Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinė tyrimų programa (toliau – Programa) – tai rezultatų, kuriuos numatoma pasiekti plėtojant medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų mokslinius tyrimus ir ekonominę veiklą ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių vystymo projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (tolau – ES) struktūrinių fondų ir nacionalinių biudžeto ar fondų bei privačių ūkio subjektų lėšomis, visuma.
3. Programos rengėjai – Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas, Chemijos institutas, Fizikos institutas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija, vykdantys medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų MTEP ar susijusius darbus, bendradarbiaujantys su verslo įmonėmis ir su atitinkamo mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektoriaus plėtra suinteresuotais juridiniais asmenimis.
4. Programa rengiama siekiant koordinuoti Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų MTEP infrastruktūros bei žmogiškųjų išteklių plėtros projektų, finansuojamų ES struktūrinės paramos ir kitų šaltinių lėšomis, įgyvendinimą ir veiksmingai panaudoti projektų įgyvendinimo metu pasiektus rezultatus.
II. APLINKOS ANALIZĖ
6. Ilgalaikį ekonomikos augimą bei žinių visuomenės plėtrą gali užtikrinti tik aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų gamybos, t.y. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatams imlios gamybos, dalies didėjimas bendrajame vidaus produkte (toliau – BVP). Dabartiniu metu ši dalis Lietuvoje sudaro apie 6 procentus BVP ir yra daugiau nei perpus mažesnė už ES vidurkį.
7. Lietuvoje yra pradėjusios formuotis aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų gamybos kryptys, perspektyvios pasaulio mastu ir turinčios mokslinį potencialą, kuris leistų gaminti konkurencingus pasaulio rinkoje produktus. Čia, pirmiausia, reikėtų paminėti lazerių technologijas, kurios Lietuvoje turi 3 dešimtmečių tradicijas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 lazerių technologijų įmonių. Šiame sektoriuje iš viso dirba daugiau kaip 440 aukštos kvalifikacijos specialistų, iš jų net 8 procentai – mokslų daktarai. Kuriami produktai turi didelę pridedamąją vertę (siekia 60–70 procentų produkcijos pardavimo kainos), vidutinė pardavimo apimtis, tenkanti vienam darbuotojui per metus, yra beveik dvigubai didesnė nei kituose Lietuvos pramonės sektoriuose. Lietuvoje taip pat egzistuoja elektronikos pramonės potencialas, apimantis tiek didžiąsias elektronikos įmones (uždaroji akcinė bendrovė „Elga“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių tauro televizoriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Katra“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“, akcinė bendrovė „Lietkabelis“) tiek smulkias ir vidutines elektronikos įmones (tokias kaip uždaroji akcinė bendrovė „Elsis“, (uždaroji akcinė bendrovė „Elektroninės technologijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Elgama-elektronika“, uždaroji akcinė bendrovė „Elmika“, uždaroji akcinė bendrovė „Geozondas“, uždaroji akcinė bendrovė „Eltesta“ ir kitos, kurios sudaro 53 procentus elektronikos pramonės ir yra atviresnės inovacijų plėtrai gamyboje). Bendra aukštųjų technologijų sektoriaus sukurta pridedamoji vertė (gamybos sąnaudomis) 2008 metais sudarė 506 mln. litų.
8. Inovacijos, pažangios naujovės yra aktualios ne tik aukštųjų technologijų kryptims, bet ir tradicinėms ūkio šakoms – chemijos, mašinų ir įrangos, transporto priemonių, guminių ir plastikinių dirbinių gamybos ir kitiems Lietuvos pramonės sektoriams, kuriuose sukuriama didžioji BVP dalis. Verslo stabilumą ir augimą gali garantuoti tik mokslinių tyrimų rezultatai, paversti produktais ir šiuolaikinėmis gamybos technologijomis.
9. Siekiant sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus, buvo parengtos integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programos, skirtos atitinkamų sričių mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialui sutelkti. Šis potencialas turėtų bendrą ir tinklinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą ir kryptingai prisidėtų prie susijusio ūkio sektoriaus plėtros, žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1262 buvo patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programa (Žin., 2008, Nr. Nr. 140-5560), skirta Lietuvos mokslo ir studijų sistemos fizinių ir technologijos mokslų ir civilinės inžinerijos mokslo potencialui racionaliai išdėstyti ir sutelkti ir tolesnės plėtros sąlygoms sudaryti – sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo centrą. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ pagrindinės MTEP kryptys yra lazeriai ir šviesos technologijos, medžiagotyra ir nanotechnologijos, puslaidininkių fizika ir elektronika, civilinė inžinerija.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1170 buvo patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programa (Žin., 2008, Nr. Nr. 134-5201), skirta mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialui sutelkti, bendro naudojimo ir tinklinei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrai sukurti ir i Lietuvos ūkiui svarbiems šių krypčių MTEP darbams, tokiems kaip darnioji chemija (taip pat ir biofarmacija); mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos; ateities energetika (taip pat ir aplinkos inžineriją); informacinės ir telekomunikacinės technologijos, kryptingai vykdyti.
12. Siekiant kompleksiškai (tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis) padidinti moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamąją dalį, užtikrinti mokslui imlių ūkio subsektorių teminių strategijų įgyvendinimą, kompleksiškai derinant specialistų rengimą, MTEP vystymą, atitinkamos infrastruktūros plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą plėtojančias priemones, bei taikyti nustatytus kriterijus mokslui imlių ūkio subsektorių veiklai ir jų teminėms strategijoms įgyvendinti, rengiamos nacionalinės kompleksinės programos.
13. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), patvirtintos Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos pagrindu rengiamos atskirų sektorių nacionalinės kompleksinės programos.
14. Jungtinė lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų nacionalinė kompleksinė programa (Nacionalinių kompleksinių programų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymu ISAK–1368 „Dėl nacionalinių kompleksinių programų lėšų paskirstymo“) skirta fizikos ir chemijos studijų programoms tobulinti, šios krypties dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacijai kelti bei kompetencijoms ugdyti, šviesos technologijų, jų taikymo ultraspartiems procesams tirti, organinėms ir neorganinėms puslaidininkinėms medžiagoms apibūdinti, nanodariniams, jų optinėms ir elektrinėms savybėms optimizuoti.
15. Darniosios chemijos nacionalinė kompleksinė programa skirta chemijos studijų programoms tobulinti, šios krypties dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacijai kelti bei kompetencijoms ugdyti, cheminių medžiagų ir kompozitų šiuolaikinių technologijų, sumaniųjų ir funkcinių medžiagų, aplinkai saugių cheminių procesų, pavojingų cheminių medžiagų regeneravimo ir utilizavimo technologijoms tirti.
16. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ ir Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros bei nacionalinėms kompleksinėms programoms įgyvendinti skiriamų lėšų pagrindą sudaro ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo) lėšos.
17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 (Žin., 2008, Nr. 7-261; 2009, Nr. 32-1252) patvirtintos Tyrėjų karjeros programos dauguma priemonių skirtos tyrėjų veiklai viešajame ir ūkio sektoriuose skatinti. Šios programos įgyvendinimas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų.
18. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programa, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programa, Jungtinė lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų nacionalinė kompleksinė programa, Darniosios chemijos nacionalinė kompleksinė programa ir Tyrėjų karjeros programa buvo rengiamos siekiant paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus naudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Siekiant koordinuoti minėtų programų projektų įgyvendinimą ir racionaliai naudoti skiriamas lėšas, parengta Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinė tyrimų programa.
III. Programos Tikslas ir uždaviniai
19. Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos tikslas – sutelkti medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų sektoriaus mokslinį potencialą, pagrįsti ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų šios krypties mokslinių tyrimų ir susijusios ekonominės veiklos plėtrai, naudojimo veiksmingumą, sukurti mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo mechanizmus ir susieti planuojamus įgyvendinti projektus su medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektoriaus tobulinimu.
20. Siekiant 19 punkte nurodyto tikslo, ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
20.1. sukurti stiprų tarptautiniame kontekste pastebimą medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų sektoriaus mokslinės kompetencijos centrą;
IV. Programos tematikos, projektai ir finansavimas
21. Programa skirta medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų moksliniams tyrimams ir susijusios ekonominės veiklos sektoriui plėtoti. Programą sudarančios tematikos:
21.2. organinių ir neorganinių puslaidininkių medžiagų apibūdinimas, jų kūrimo bei taikymų technologijos;
21.4. tikslinis cheminių medžiagų ir kompozitų šiuolaikinėms technologijoms kūrimas, sintezė ir panaudojimas;
21.5. sumaniosios ir funkcinės medžiagos – tvarkios struktūros, jų tyrimas ir taikymas modeliuojant biologinius ir fizikinius procesus;
21.6. aplinkai saugūs cheminiai procesai, pavojingų cheminių medžiagų regeneravimo ir utilizavimo technologijos;
22. Programos įgyvendinimo metu ketinama išplėtoti numatytoms tematikoms skirtą MTEP ir susijusią infrastruktūrą. Kuriami atviros prieigos centrai bus aprūpinami šiuolaikine MTEP įranga. Pasinaudodami sukurta nauja aukšto lygio MTEP infrastruktūra, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų srities mokslininkai ir tyrėjai įgyvendins Lietuvos mokslo bei ūkio plėtrai aktualius fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, finansuojamus nacionalinių bei tarptautinių MTEP programų, privačių ūkio subjektų lėšomis.
23. Bus siekiama konsoliduoti medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų srityje dirbančius mokslininkus ir tyrėjus. Bus sukurtas Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, jungiantis Chemijos institutą Fizikos institutą, Puslaidininkių fizikos institutą ir Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų mokslinį potencialą. Vadovaujantis Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planu, patvirtintu Lietuvos Respsublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453), prie Kauno technologijos universiteto numatoma jungti Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos institutą, prie Vilniaus universiteto numatoma jungti Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutą. Tai leistų sutelkti medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų srityje turimus žmogiškuosius išteklius, spręsti mokslo ir studijų potencialo išskaidymo, kritinės masės nebuvimo problemas. Todėl MTEP infrastruktūrą numatoma kurti ten, kur dirbs kompetentingiausi šios srities tyrėjai, įranga bus naudojama veiksmingiausiai ir bus užtikrintas medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų MTEP veiklos koordinavimas.
24. Planuojama pasitelkti mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius verslo įmonėse, skatinti tyrėjų mobilumą. Mokslinio potencialo augimą laiduos užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų integracija, užsienio mokslininkų pritraukimas, doktorantų rengimas.
25. Siekiant užtikrinti tinkamą Programos tematikų plėtojimą ir tęstinumą, ketinama atkreipti dėmesį į studijų proceso tobulinimą, naujų mokslininkų ir tyrėjų rengimą. Siekiant aukštesnės būsimųjų specialistų, tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijos, bus rengiamos naujos ir tobulinamos esamos studijų programos, plėtojamos bendradalykinės ir bendrakryptinės magistrantūros ir doktorantūros studijos.
26. Siekiant išplėtoti numatytas Programos tematikas, ketinama įgyvendinti:
26.1. MTEP ir susijusios infrastruktūros plėtros projektus, finansuojamus Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinėmis lėšomis (išsamesnė informacija pateikiama 1 ir 2 prieduose):
26.1.1. Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro kūrimas – bus sukurta šiuolaikinė lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijos, puslaidininkių fizikos ir elektronikos bendroji ir technologinė MTEP infrastruktūra, konsoliduotas Chemijos instituto (91 mokslo darbuotojas), Fizikos instituto (65 mokslo darbuotojai), Puslaidininkių fizikos instituto (130 mokslo darbuotojų), Vilniaus universiteto (247 mokslo darbuotojai ir 1667 dėstytojai, iš jų su medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų MTEP sritimi susijęs 91 mokslo darbuotojas ir 108 dėstytojai), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (698 mokslo darbuotojai ir dėstytojai, iš jų su medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų MTEP sritimi susiję 10 mokslo darbuotojų), Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (48 mokslo darbuotojai) mokslinis potencialas.
26.1.2. Tarptautinės prieigos lazerinio komplekso „Naglis“ sukūrimas – tai bus nacionalinės ir tarptautinės prieigos laboratorija, kurioje dirbs Vilniaus universiteto, Fizikos instituto ir kitų suinteresuotų Lietuvos institucijų mokslininkai, tyrėjai ir studentai bei atvykstantys užsienio tyrėjai. Šio komplekso veikla apims fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, studentų rengimą, suteiks galimybę įmonėms išbandyti pažangias lazerines technologijas savo produktams kurti.
26.1.3. Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro sukūrimas Kauno technologijos universitete: Sintetinės ir nano chemijos institutas, Taikomosios chemijos ir chemijos inžinerijos centras, Medžiagų mokslo institutas bei Ultragarso ir neardomų bandymų institutas – bus sukurta šiuolaikinė chemijos ir chemijos inžinerijos, mikrostruktūrų, mikrosistemų, mikroelektromechaninių prietaisų ir puslaidininkinių prietaisų formavimo technologijų, ultragarsinių matavimų bei neardomųjų bandymų MTEP infrastruktūra. Prie Kauno technologijos universiteto (146 mokslo darbuotojai ir 1112 dėstytojų, iš jų su medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų MTEP sritimi susiję 44 mokslo darbuotojai ir 82 dėstytojai) bus jungiamas Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos institutas (17 mokslo darbuotojų).
26.1.4. Nacionalinio Ateities energetikos technologijų mokslo centras: Vandenilio energetikos technologijų centras – bus sukurta šiuolaikinė vandenilio gavybos, panaudojant vandens elektrolizės, biomasės gazifikavimo technologijas, MTEP infrastruktūra. Šio centro mokslinį potencialą sudarys 10 mokslo darbuotojų.
26.2. Žmogiškųjų išteklių plėtros, mobilumo skatinimo, studijų infrastruktūros ir studijų kokybės gerinimo projektus, finansuojamus Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo bei nacionalinėmis lėšomis (išsamesnė informacija pateikiama 3 priede):
26.2.2. Chemijos ir fizikos dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacijos kėlimas bei kompetencijų ugdymas, mobilumo skatinimas.
26.3. Ketinama teikti konkursinius projektus dėl 2007 – 2013 metų ES struktūrinės paramos gavimo studijų infrastruktūrai tobulinti, studijų programoms atnaujinti ar naujoms rengti. Be to, plėtojant Programos 21 punkte numatytas tematikas ir naudojantis sukurta nauja aukšto lygio MTEP infrastruktūra ketinama įgyvendinti įvairius fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, finansuojamus nacionalinių ir tarptautinių MTEP programų, privačių ūkio subjektų lėšomis. Preliminarūs konkursiniai projektai ir projektai, finansuojami iš kitų finansavimo šaltinių, pateikiami 4 priede.
27. Programos MTEP ir susijusios infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių plėtros, mobilumo skatinimo, studijų tobulinimo projektams skirtų lėšų pagrindą sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros bei Europos socialinio fondų) ir nacionalinės lėšos. Lėšų pasiskirstymas pateikiamas 1 lentelėje.
1 lentelė. Programos finansavimas (valstybės projektų planavimas)
| Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) MTEP infrastruktūros plėtra (Europos regioninės plėtros fondo lėšos), mln. litų |
Nacionalinės kompleksinės programos (maksimalios tikėtinos sumos) |
Iš viso, mln. litų (įskaitant maksimalias tikėtinas sumas nacionalinėms kompleksinėms programoms) |
|
| Europos regioninės plėtros fondo lėšos, mln. litų |
Europos socialinio fondo lėšos, mln. litų |
||
| 280,9 |
20 |
31,62 |
332,52 |
V. poveikis Ūkio plėtrai
29. Programos įgyvendinimo metu bus išplėtota MTEP ir susijusi infrastruktūra bei sukurtos reikiamos prielaidos aktyviau plėtoti taikomąjį pobūdį turinčius mokslo darbus, kurti ir diegti technologines inovacijas. Savo ruožtu, inovacijomis pagrįstas Lietuvos įmonių konkurencingumas leis aktyviau ir sėkmingiau konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
30. Programos įgyvendinimo rezultatai ir numatytų tematikų plėtojimas prisidės prie aktyvesnės aukštųjų technologijų sektoriaus plėtros, aktyvesnio inovacijų, pažangių naujovių taikymo tradiciniuose ūkio sektoriuose, aukštesnės pridedamosios vertės produktų kūrimo. Prognozuojama, kad Programoje numatytų tematikų plėtojimas aktualiausias šiems Lietuvos ūkio sektoriams: lazerių technologijų; elektronikos ir optoelektronikos; chemijos; mašinų ir įrangos, optinės įrangos gamybos.
31. Lazerinės technologijos yra niša, kurioje artimiausią dešimtmetį prognozuojamas augimas ir kurioje Lietuvos lazerių sektorius turi galimybes plėstis. Naujausių optinių dangų technologijų kūrimas padėtų Lietuvos lazerių gamintojams įgyvendinti ambicingus uždavinius kuriant naujas lazerines sistemas, lazerių taikymo pramonėje technologijas, šviesolaidinius lazerius. Prognozuojama, kad, įgyvendinus Programą, bus sudarytos reikiamos prielaidos 2017 metais užimti iki 10 procentų mokslinių ir 5 procentus specializuotų lazerių ir lazerinių sistemų tarptautinės rinkos, t. y. išplėsti Lietuvos lazerinių bendrovių gamybos ir realizavimo apimtis kelis kartus. Šiose srityse sukurtos technologijos bus apgintos intelektinės nuosavybės teisėmis (8–10 tarptautinių patentų per 10 metų) ir turėtų inicijuoti 3–5 „pumpurinių“ įmonių radimąsi.
32. Elektronikos ir organinės elektronikos srityje tikimasi pereiti nuo medžiagų gamybos prie nišinių organinės elektronikos prietaisų produktų, perduodant sukurtas technologijas egzistuojančioms Lietuvos įmonėms bei inicijuoti „pumpurinių“ įmonių radimąsi. Tikimasi sukurti šiuolaikines plonųjų sluoksnių technologijas, elektroninės litografijos, interferencinės vaivorykštinės holografijos, nanoįspaudimo litografijos technologijas, kurios leis kurti šiuolaikinius nanotechnologijų produktus, tokius kaip greitaveikiai tranzistoriai, šviesos diodai, jautrūs mikrobangų diodai bei magnetinio lauko jutikliai, emisiniai prietaisai ir naujos kartos vaizduokliai, greitaveikiai puslaidininkiniai prietaisai milžiniškoms srovėms valdyti, naujos kartos techninės sistemos kosminėms technologijoms. Prognozuojama, kad dėl išplėtotos MTEP veiklos šiame sektoriuje bus sukurta apie 200 naujų darbo vietų, įsteigtos kelios naujos aukštųjų technologijų įmonės, pritraukta 100–200 mln. litų užsienio investicijų.
33. Plėtra taip pat laukiama kuriant naujus veiksmingus technologinius procesus ir naujas daugiafunkces medžiagas su optinėmis, magnetinėmis, mechaninėmis, elektrinėmis ir biomedicininėmis savybėmis, kurios gali būti lengvai valdomos keičiant jų kompozicinius parametrus. Ypatingo dėmesio sulauks kuriamos naujos nanostruktūrinės medžiagos, skirtos energetikos problemoms spręsti. Naujų, praktikoje pritaikomų, rezultatų laukiama taikan kuro ir biokuro elementų bei fotosintezės sistemas alternatyvioje energetikoje.
34. Pasiekti rezultatai sudarytų palankias prielaidas aukštų technologijų plėtrai Lietuvoje, radikaliai pagerintų žinioms imlaus verslo (su medžiagų mokslu, fizikinėmis ir cheminėmis technologijomis susijusiose ūkio srityse) veiklos apimtis, būtų lanksčiau modernizuojama šalies ūkio struktūra ir stiprinamas ilgalaikis konkurencingumas. Prognozuojama, kad aukštųjų technologijų sektoriaus sukuriama pridedamoji vertė (gamybos sąnaudomis) nuo 2013 metų kasmet padidės apie 90–120 mln. litų (17–23 procentais), o darbuotojų aukštųjų technologijų sektoriuje dalis padidės iki 1,3 procento, skaičiuojant nuo visų dirbančiųjų.
VI. Atviros prieigos užtikrinimas
35. Įgyvendinant Programą, bus sukurta atviros prieigos infrastruktūra – mokslo infrastruktūra (MTEP įranga, įrangos kompleksai), prie kurios atvira prieiga bus suteikiama suinteresuotiems mokslo, studijų ir verslo subjektams, vadovaujantis paraiškų pateikimo laiko eiliškumo, lygiateisiškumo ir atvirumo principais. MTEP ir atviros prieigos paslaugos privatiems ūkio subjektams bus teikiamos už Atviros prieigos centro valdymo reglamento numatyta tvarka nustatytą kainą. Atviros prieigos centro valdymo reglamentą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1005, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4434 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1005
36. Atviros prieigos centras formuojamas mokslo ir studijų institucijų MTEP infrastruktūros, įskaitant laboratorinę ar kitą įrangą, įsigytą ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, ir kompetencijos pagrindu. Atviros prieigos centro valdytojas skiriamas Atviros prieigos centro valdymo reglamento nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1005, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4434 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1005
37. Atviros prieigos centro valdytojas, vadovaudamasis Atviros prieigos centro valdymo reglamentu, parengia Atviros prieigos centro veiklos taisykles.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1005, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4434 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1005
VII. Programos valdymas
38. Sprendimus dėl Programoje vykdomų projektų finansavimo priima už ES struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto administravimą atsakingos ministerijos. Strateginius klausimus dėl Programos įgyvendinimo priima ir siūlymus atsakingoms ministerijoms teikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimo priežiūros taryba, sudaryta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 1 d įsakymu Nr. ISAK-1366/4-324 (Žin., 2009, Nr. 81-3403) (toliau – Slėnių priežiūros taryba).
39. Informaciją, reikalingą sprendimams dėl slėnių plėtros primti, Slėnių priežiūros tarybai teikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) stebėsenos grupė (toliau – Slėnių stebėsenos grupė). Slėnių stebėsenos grupė vykdo Programos, su ja susijusių nacionalinių kompleksinių programų projektų ir slėnių projektų stebėseną bei konsultuoja jų vykdytojus.
40. Programos valdymą užtikrina Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba).
41. Dėl Koordinavimo tarybos sudėties sutaria Programos dalyviai. Vieną Koordinavimo tarybos narį deleguoja švietimo ir mokslo ministras. Koordinavimo tarybos sprendimų įgyvendinimą koordinuoja ir veiklos efektyvumą užtikrina Programos administratorius. Koordinavimo taryba paskirdama administratorių gali nuspręsti jam deleguoti dalį Koordinavimo tarybos funkcijų.
42. Koordinavimo tarybos funkcijos:
42.2. planuoti naujas Programos tematikas, projektus ir teikti siūlymus Slėnių priežiūros tarybai dėl naujų tematikų ar projektų įrašymo į Programą;
42.3. analizuoti Programos įgyvendinimo pažangą ir teikti rekomendacijas Programos projektų vykdytojams ir dalyviams bei už projekto finansavimą atsakingai ministerijai;
42.4. stebėti užsibrėžtų Programos įgyvendinimo rezultatų siekimą, kitimą pagal atskirus Programos įgyvendinimo etapus;
42.6. teikti siūlymus Slėnių priežiūros tarybai dėl strateginių sprendimų, susijusių su Programos įgyvendinimu;
42.7. analizuoti Programos projektų vykdytojų siūlymus ir teikti atsakingai ministerijai siūlymus dėl jų finansavimo korekcijų;
42.8. užtikrinti Atviros prieigos centro valdymo reglamento principų laikymąsi;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1005, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4434 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1005
42.9. teikti siūlymus atviros prieigos centrų valdytojams dėl Atviros prieigos centro veiklos taisyklių korekcijų;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1005, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4434 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1005
42.10. nagrinėti suinteresuotų asmenų ginčus, kylančius dėl Atviros prieigos centrui priskirtos įrangos naudojimo, intelektinės nuosavybės apsaugos principų pažeidimų ar ginčus, kylančius kitu pagrindu, tačiau tiesiogiai susijusių su Atviros prieigos centru;
42.11. teikti siūlymus, kuriuos įgyvendinus būtų galima sukurti realius partnerystės ryšius tarp pasaulinio lygio bendrovių ir integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), paskatinti spartų naujų tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių radimąsi, užtikrinti inovacijų ir aukštųjų technologijų diegimą įvairiuose ūkio sektoriuose.
43. Koordinavimo tarybos veiklą reglamentuoja Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos koordinavimo tarybos darbo reglamentas.
44. Už atskirų Programos projektų įgyvendinimą atsakingi tų projektų vykdytojai (pareiškėjas ir partneriai). Projektų vykdytojai atsako už tinkamą Programoje numatytų projektų įgyvendinimą, reikiamos informacijos apie Programos projektų įgyvendinimą ir pasiektus rezultatus pateikimą.
VIII. Programos įgyvendinimas ir vertinimas
46. Vadovaujantis Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo 26 punktu, Programa bus įgyvendinama 3 etapais:
47. Po kiekvieno etapo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija organizuoja tarpinių Programos rezultatų vertinimą, atsižvelgdama į 6 priede pateiktus rodiklius (planuojami Programos įgyvendinimo rezultatai pagal numatytus rodiklius ir jų kitimas (santykiniai rodikliai) pagal atskirus Programos įgyvendinimo etapus). Esamą būklę apibūdinantys rodikliai pateikiami 5 priede.
IX. Baigiamosios nuostatos
Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos
1 priedas
Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos (toliau – JTP) MTEP infrastruktūros plėtros investicinių projektų, finansuojamų 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų paramos lėšomis (valstybės projektų planavimas), suvestinė
| Nr. |
Pavadinimas |
Biudžetas, mln. litų (be PVM) |
Lėšos iš privačių projekto partnerių, mln. litų |
Projekto dalyviai, partneriai |
Įgyvendinimo pradžia |
Įgyvendinimo pabaiga |
Rezultatai |
Tikslas |
| 1. |
Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro kūrimas |
200,3 |
– |
Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Chemijos institutas, Fizikos institutas |
2010 metai |
2013 metai |
Sukurtas ir veikiantis 1 mokslinių tyrimų centras (25 tūkst. kv. metrų); sukurta 40 bendrų darbo vietų mokslinių tyrimų srityje; pasirašytos 9 bendradarbiavimo sutartys tarp tyrimų institucijų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių; sukurtos, atnaujintos ir (arba) įranga aprūpintos 23 mokslinės laboratorijos. |
Sukurti Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą Vilniuje. |
| 2. |
Tarptautinės prieigos lazerinio komplekso „Naglis“ sukūrimas |
11,43 |
– |
Vilniaus universitetas |
2010 metai |
2013 metai |
Sukurtas ir veikiantis 1 mokslinių tyrimų centras; sukurtos 7 bendros darbo vietos mokslinių tyrimų srityje; pasirašytos 5 bendradarbiavimo sutartys tarp tyrimų institucijų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių; sukurtos, atnaujintos ir (arba) įranga aprūpintos 3 mokslinės laboratorijos. |
Sukurti nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcinį itin trumpų impulsų lazerinį kompleksą „NAGLIS |
| 3. |
Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro sukūrimas Kauno technologijos universitete Iš šio investicinio projekto su JTP susiję: Sintetinės ir nano chemijos institutas; Taikomosios chemijos ir chemijos inžinerijos centras; Medžiagų mokslo institutas; Ultragarso ir neardomų bandymų institutas. |
63,29 |
– |
Kauno technologijos universitetas, Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos institutas |
2010 metai |
2013 metai |
KTU Cheminės technologijos fakultete: įsigyti 4 laboratorinės įrangos komplektai; sukurtos ir (ar) atnaujinusios įrangą 4 laboratorijos. Sintetinės chemijos institute: 750 kv. metrų patalpos laboratorijoms; įsigyti 5 laboratorinės įrangos komplektai; sukurtos ir (ar) atnaujinusios įrangą 5 laboratorijos. Ultragarsinių matavimų laboratorija: 87 kv. metrai, įsigyti 9 laboratorinės įrangos vienetai. Rentgeno tomografijos laboratorija: 29,12 kv. metrai, įsigytas Rentgeno mikrotomografas su reikalinga periferine įranga. Matavimo duomenų apdorojimo ir skaitmeninio modeliavimo laboratorija: 44.64 kv. metrai; ultragarsinių laukų ir keitiklių modeliavimo programų paketai, neardomųjų bandymų modeliavimo sistema CIVA |
Prisidėti prie spartesnio darniosios chemijos, medžiagotyros susijusių technologijų MTEP darbų vystymo, stiprinant MTEP bazę. |
| 4. |
Nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro sukūrimas Iš šio investicinio projekto su JTP susiję: Vandenilio energetikos technologijų centras |
5,88 |
– |
Lietuvos energetikos institutas |
2010 metai |
2013 metai |
5 įrangos vienetai |
Praplėsti Vandenilio energetikos technologijų centro galimybes, tiriant paviršiaus ir priepaviršinių sluoksnių elementinę sudėtį, atskirų elementų profilius, paviršiaus topografiją, vandenilio-deguonies-azoto sudėtį paviršiuje, tūryje ir optines medžiagų savybes. |
| Iš viso su Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos tematika susijusios MTEP infrastruktūros plėtrai: |
280,9 |
|
||||||
Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos
2 priedas
Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos (toliau – JTP) MTEP plėtros investicinių projektų ir tematikų sąsajos
|
|
Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) MTEP infrastruktūros plėtros projektai, finansuojami 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis |
||||
| Atviros prieigos Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro kūrimas. Bus sukurtos šios laboratorijos: |
Tarptautinės prieigos lazerinio komplekso „Naglis“ sukūrimas. Bus sukurtos atviros prieigos laboratorijos: |
Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro sukūrimas Kauno technologijos universitete. |
Nacionalinis Ateities energetikos technologijų mokslo centras. Iš šio projekto: |
||
| Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų MTEP tematikos |
Šviesos technologijos, jų taikymai ultrasparčių procesų tyrimui |
(a) Jungtinės lazerinių optinių komponentų, (b) lazerinio medžiagų apdirbimo technologijų, (c) koherentinių šviesos šaltinių laboratorijos |
Didelio intensyvumo lazerių laboratorija, daugiafunkcijinis itin trumpų impulsų lazerinis kompleksas |
|
|
| Organinių ir neorganinių puslaidininkių medžiagų charakterizavimas, jų kūrimo bei taikymų technologijos |
(a) Neorganinių funkcinių medžiagų sintezės; (b) Radio- ir mikrobangės spektroskopijos; (c) Masių spektrometrijos; (d) Fotoelektros technologijų; (e) Mikrobangų ir optoelektronikos; (f) Puslaidininkinių medžiagų auginimo laboratorijos |
|
(a) Branduolių magnetinio rezonanso spektroskopijos; (b)Masių spektrometrijos; (c) Organinių ir polimerinių medžiagų laboratorijos |
|
|
| Nanodariniai, jų optinių ir elektrinių savybių kontrolė bei optimizavimas |
(a) Daugiafunkcinių medžiagų ir nano-struktūrizuotų polimerų; (b) Struktūrinių tyrimų laboratorijos |
|
Rentgeno struktūrinės analizės laboratorija |
|
|
| Tikslinis cheminių medžiagų ir kompozitų technologijoms kūrimas, sintezė ir panaudojimas |
Elektrocheminės medžiagotyros laboratorija |
|
(a) Terminės analizės; (b) Chromatografijos; (c) Chemijos inžinerijos ir pramoninės chemijos laboratorijos |
|
|
| Sumaniosios ir funkcinės medžiagos – tvarkios struktūros, jų tyrimas ir taikymas modeliuojant biologinius ir fizikinius procesus |
(a) Cheminės analizės ir jutiklių; (b) Vyksmų spektrometrijos laboratorijos |
|
|
|
|
| Aplinkai saugūs cheminiai procesai, pavojingų cheminių medžiagų regeneravimo ir utilizavimo technologijos |
|
|
(a) Darniosios chemijos ir atsinaujinančių išteklių panaudojimo; (b) Silikatų chemijos ir technologijos tyrimų laboratorijos |
|
|
| Puslaidininkių fizika ir elektronika |
(a) Mikrotechnologinių procesų; (b) Mikro – ir nanoelektroninių sistemų projektavimo ir tyrimo laboratorijos |
|
Medžiagų mokslo institutas;Ultragarso ir neardomų |
|
|
|
|
Vandenilio energetikos technologijos |
|
|
|
Vandenilio energetikos technologijų centras |
Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos
3 priedas
Planuojama Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos (toliau – JTP) žmogiškųjų išteklių plėtros, studijų kokybės bei infrastruktūros gerinimo projektų, finansuojamų 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų paramos lėšomis (valstybės projektų planavimas), suvestinė
| Nr. |
Pavadinimas |
Preliminarus biudžetas, mln. litų (be PVM) |
Lėšos iš privačių projekto partnerių, mln. litų |
Projekto dalyviai, partneriai |
Įgyvendinimo pradžia |
Įgyvendinimo pabaiga |
Rezultatai |
Tikslas |
| 1. |
Jungtinė lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų nacionalinė kompleksinė programa (LaMeTech) |
34,62 |
– |
Vilniaus universitetas, Fizikos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas, Chemijos institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Atnaujintos ar parengtos naujos studijų programos ir doktorantūros studijos, įsigytos mokymo priemonės, organizuojamos stažuotės, sukuriama studijų programoms reikalinga infrastruktūra, vykdoma specializuota MTEP veikla ir su tuo susijusios MTEP įrangos įsigijimas. |
Pagerinti su lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų kryptimis susijusių studijų kokybę, kelti dėstytojų ir tyrėjų kvalifikaciją, pasirengti įgyvendinti MTEP veiklą |
| Iš Jungtinės lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų nacionalinės kompleksinės programos: |
||||||||
| 1.1. |
A01. I ir II studijų pakopų studijų programų atnaujinimas bei sukūrimas pagal „Saulėtekio“ ir „Santakos“ slėnių poreikius |
1,14 (I etapas: 0,97 II etapas: 0,17) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus sukurta viena nauja ir atnaujintos trys Vilniau universiteto ir 1 Kauno technologijos universiteto I pakopos studijų programos, atnaujinti Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto su slėnių poreikiais susijusių studijų programų moduliai. |
Pagerinti I ir II pakopų studijų kokybę VU, VGTU, KTU |
| 1.2. |
A02. Vilniaus universiteto ir Amsterdamo Vrije universiteto jungtinių fizikos magistrantūros studijų parengimas ir įgyvendinimas |
0,15 (I etapas: 0,1 II etapas: 0,05) |
– |
Vilniaus universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Parengtos ir vykstančios bendros studijos, iš viso tokiu būdu studijuos 5–10 magistrantų per 1 metus. |
Parengti jungtines fizikos magistrantūros studijas su Amsterdamo Vrije universitetu |
| 1.3. |
A03. Vilniaus universiteto Fizikos ir Chemijos fakultetų II studijų pakopos studijų programų parengimas anglų kalba |
1,2 (I etapas: 1,2 II etapas: 0)
|
– |
Vilniaus universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Anglų kalba bus parengta 10 Vilniaus universiteto II studijų pakopos studijų programų. |
Parengti Vilniaus universiteto Fizikos ir Chemijos fakultetų II studijų pakopos studijų programas anglų kalba |
| 1.4. |
A04. Naujausių vadovėlių įsigijimas pagal slėnių poreikius atnaujinamoms studijų programoms ir moduliams |
0,56 (I etapas: 0,36 II etapas: 0,2) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Įsigyti šiuolaikiniai vadovėliai anglų kalba (lazerių, medžiagotyros ir spektroskopijos mokslo bei technologijų kryptys), apie 2500 naujų ar naujo leidimo knygų. |
Įsigyti VU bibliotekoje neturimas knygas, orientuojantis į naujus jų leidimus bei planuojamas MTEP kryptis |
| 1.5. |
A05. Kelių didesniam pagrindinių studijų studentų skaičiui tinkamų geriausių užsienio vadovėlių vertimas į lietuvių kalbą ir leidyba |
0,6 (I etapas: 0,4 II etapas: 0,2) |
– |
Vilniaus universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Studijų programoms skirtų vadovėlių vertimas ir leidyba (5 vadovėliai). |
Išversti ir išleisti optikos ir lazerių, medžiagotyros ir spektroskopijos srities vadovėlius |
| 1.6. |
A06. Studentų praktikų rėmimas ir įtraukimas į MTEP veiklas |
1,24 (I etapas: 0,62 II etapas: 0,62) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus organizuojamos studentų praktikos Lietuvos įmonėse, gaminančiose arba naudojančiose šviesos technologijas, saulės energetiką, organinių ir neorganinių medžiagų technologijas, nanotechnologijas. |
Organizuoti ir remti studentų praktikas Lietuvos įmonėse, gaminančiose arba naudojančiose šviesos technologijas, saulės energetiką, organinių ir neorganinių medžiagų technologijas, nanotechnologijas |
| 1.7. |
A07. Dėstytojų stažuotės užsienio mokslo centruose, kuriuose vystomas lazerių, medžiagotyros ar spektroskopijos mokslas bei technologijos |
1,6 (I etapas: 0,8 II etapas: 0,8) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Organizuota apie 100 dėstytojų stažuočių. |
Rengti VU, KTU ir VGTU dėstytojų stažuotes užsienio mokslo centruose, kuriuose vystomas lazerių, medžiagotyros ar spektroskopijos mokslas ir technologijos |
| 1.8. |
A08. Dėstytojų dalyvavimas tarptautinėse lazerių ir šviesos, medžiagotyros ar spektroskopijos sričių mokslinėse ir metodinėse konferencijose |
2,08 (I etapas: 1,04 II etapas: 1,04) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus rengiamos Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų kelionės į tarptautines lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ar spektroskopijos srities mokslines ir metodines konferencijas (apie 200 dėstytojų komandiruočių) |
Organizuoti VU, KTU ir VGTU dėstytojų keliones į tarptautines lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ar spektroskopijos srities mokslines ir metodines konferencijas |
| 1.9. |
A09. Dėstytojų bendrųjų gebėjimų ugdymas intelektinės nuosavybės valdymo, mokslo ir studijų projektų vadybos srityse |
0,2 (I etapas: 0,1 II etapas: 0,1) |
– |
Vilniaus universitetas |
I etapas: 2010 metai metai II etapas: 2012 |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Dėstytojų bendrųjų gebėjimų ugdymas seminaruose ir mokymuose. |
Ugdyti dėstytojų bendruosius gebėjimus |
| 1.10. |
B01. Jungtinių ir tarpdisciplininių doktorantūros studijų parengimas ir įgyvendinimas |
1,93 (I etapas: 1,19 II etapas: 0,74) |
– |
Vilniaus universitetas, Fizikos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Vilniaus universitete ir Fizikos institute bus parengtos 2 ir atnaujinta 1 doktorantūros studijos |
Atnaujinti doktorantūros studijas |
| 1.11. |
B02. Doktorantūros studijų ir modulių, skirtų lazerių ir šviesos technologijos parengimas anglų kalba |
0,25 (I etapas: 0,1 II etapas: 0,15) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Vilniaus universiteto lazerinių technologijų doktorantūros kursų ir Kauno technologijos universiteto doktorantūros kurso Gamybos sistemų modeliavimas (Modeling of Manufacturing Systems) parengimas anglų kalba. |
Pritaikyti kursus doktorantams, studijuojantiems lazerines technologijas anglų kalba |
| 1.12. |
B03. Doktorantų ir tyrėjų dalyvavimas tarptautinėse mokslinėse konferencijose, mokyklose, šių renginių organizavimas Lietuvoje |
4,45 (I etapas: 2,48 II etapas: 1,97) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Doktorantų ir tyrėjų dalyvavimas tarptautinėse mokslinėse konferencijose, skleidžiant savo mokslinius pasiekimus, kaupiant bendravimo patirtį ir sisteminant žinias. |
Remti ir skatinti doktorantų ir tyrėjų dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse konferencijose |
| 1.13. |
B04. Tikslinės doktorantų ir tyrėjų stažuotės žinomose užsienio laboratorijose, užsienio mokslo ir technologijų centruose |
2,95 (I etapas: 1,46 II etapas: 1,49) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Skatinamas doktorantų ir tyrėjų mobilumas, keliama kvalifikacija, ugdomos kompetencijos technologinių proveržių kryptyse. |
Kelti doktorantų ir tyrėjų kompetenciją |
| 1.14. |
B05. Saulėtekio slėnyje instaliuojamos technologijų įrangos eksploatavimo kursų, vedamų užsienio specialistų, organizavimas Vilniuje |
1,07 (I etapas: 0,625 II etapas: 0,445) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Fizikos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Numatoma rengti nanomokslo seminarų ciklą, užsienio specialistų stažuotes į Lietuvą, diegiant naujas organinių ir neorganinių puslaidininkių, lazerių ir šviesos technologijas |
Apmokyti tyrėjus dirbti su nauja įranga, kelti tyrėjų kvalifikaciją slėnių prioritetinių krypčių temomis |
| 1.15. |
B06. Doktorantų ir tyrėjų grupių bendram mokymuisi spręsti MTEP uždavinius, apmokymas dirbti su bendros prieigos slėnio įranga mokymai |
3,4 (I etapas: 1,835 II etapas: 1,565) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas, Chemijos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Planuojama rengti kursus (apie 16 valandų), kurių metu doktorantai ir tyrėjai būtų apmokomi dirbti su sudėtingais Slėnio prietaisų kompleksais. |
Apmokyti doktorantus ir tyrėjus dirbti su bendros prieigos lazerine ir šviesos technologijų įranga |
| 1.16. |
B07. Tyrėjų bendrųjų gebėjimų ugdymas |
0,6 (I etapas: 0,4 II etapas: 0,2) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus ugdomi tyrėjų bendrieji gebėjimai verslumo, patentavimo, pramoninės ir intelektinės nuosavybės apsaugos srityse |
Ugdyti bendruosius tyrėjų gebėjimus |
| 1.17. |
C01. Su atnaujinamomis studijų programomis susijusių laboratorijų infrastruktūros sukūrimas |
0,3 (I etapas: 0,3 II etapas: 0) |
– |
Vilniaus universitetas |
I etapas: 2010 matai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 matai II etapas: 2013 matai |
Bus pagerinta Vilniaus universiteto Fizikos ir Chemijos fakultetų mokomųjų laboratorijų (susijusių su šios NKP įgyvendinimo metu planuojamomis atnaujinti studijų programomis) infrastruktūra. |
Atnaujinti VU Fizikos ir Chemijos fakultetų mokomąsias laboratorijas |
| 1.18. |
C02. Specializuotų mokomųjų laboratorijų įrangos atnaujinimas |
1,13 (I etapas: 1,13 II etapas: 0) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus atnaujinta įranga 4–iose specializuotose mokomosiose laboratorijose |
Atnaujinti mokomųjų laboratorijų įrangą |
| 1.19. |
C03. Studentams skirtų darbo vietų aprūpinimas kompiuterine technika |
0,32 (I etapas: 0,32 II etapas: 0) |
– |
Vilniaus universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Kompiuterine technika bus aprūpintos Vilniaus universiteto Fizikos ir Chemijos fakultetų bei Kauno technologijos universiteto taikomosios fizikos studentų darbo vietos bei specializuotos magistrantų darbo vietos |
Kompiuterine technika aprūpinti studentų darbo vietas |
| 1.20. |
C04. Vilniaus universiteto fizikos fakulteto kompiuterinių tinklų plėtra |
0,3 (I etapas: 0,3 II etapas: 0) |
– |
Vilniaus universitetas |
I etapas: 2010 metai metai II etapas: 2012 |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto kompiuterinis tinklas bus atnaujintas bei papildytas įranga, užtikrinančia duomenų perdavimo spartą fakulteto viduje ne mažiau 1Gbit/s, papildytas tinklo saugumą užtikrinančia įranga |
Atnaujinti VU Fizikos fakulteto kompiuterinį tinklą |
| 1.21. |
C05. Studijų procesui būtinos programinės įrangos ir kitos dokumentacijos licencijų įsigijimas (atnaujinimas) |
0,35 (I etapas: 0,2 II etapas: 0,15) |
– |
Vilniaus universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus įsigyta studijų procese būtina programinė įranga, licencijos bei specializuota programinė įranga su licencijomis magistrantams |
Įsigyti studijų procesui reikalingą programinę įrangą |
| 1.22. |
D01. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro infrastruktūros tikslinė plėtra |
0,9 (I etapas: 0,9 II etapas: 0) |
– |
Vilniaus universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre nacionalinei ir tarptautinei prieigai naudojamo unikalių galimybių femtosekundinio lazerinio komplekso regeneracinio stiprintuvo su kaupinimo lazeriu ir impulso išplėtimo ir suspaudimo sistema pakeitimas naujais |
Atnaujinti lazerinių tyrimų infrastruktūrą |
| 1.23. |
D02. Lazerių ir lazerių elementų parametrų metrologinės įrangos įsigijimas |
0,3 (I etapas: 0,3 II etapas: 0) |
– |
Vilniaus universitetas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Naujos galimybės tiek apmokant doktorantus, tyrėjus, tiek apibūdinant verslo naudojamus ir gaminamus komponentus ir lazerius |
Įsigyti lazerių ir lazerių elementų parametrų metrologinę įrangą |
| 1.24. |
D03. Organinių ir neorganinių puslaidininkinių medžiagų charakterizavimo bendros prieigos infrastruktūros plėtra |
0,87 (I etapas: 0,72 II etapas: 0,15) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Sukurtos ir įsisavintos medžiagų ir prietaisų charakterizavimo metodikos |
Įsigyti organinių ir neorganinių puslaidininkinių medžiagų charakterizavimo įrangą |
| 1.25. |
D04. Eksperimentinėms nanotechnologijoms skirtos mokslinės bazės išplėtimas, struktūrų kūrimas, jų savybių tyrimas bei technologijų plėtra |
2,94 (I etapas: 2,18 II etapas: 0,76) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas, Chemijos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Sukurtas mokslinių prietaisų kompleksas, leisiantis sintetinti ir tirti įvairias organinės ir neorganinės kilmės nanostruktūras |
Išplėsti eksperimentinėms nanotechnologijoms skirtą mokslinę bazę |
| 1.26. |
D05. Analitinės ir matavimo įrangos išplėtimas šviesos technologijų tyrimams |
1,43 (I etapas: 1,43 II etapas: 0) |
– |
Fizikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Parengta tyrimų bazė naujiems koherentinės spinduliuotės generavimo būdams tirti ir šviesos technologijoms kurti |
Įsigyti analitinę ir matavimo įrangą |
| 1.27. |
D06. Organinių ir neorganinių puslaidininkinių medžiagų bei jų prietaisų gamybos technologijų sukūrimas bei perdavimas Lietuvos ūkio subjektams |
0,61 (I etapas: 0,33 II etapas: 0,28) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Taikomieji darbai organinių ir neorganinių puslaidininkinių medžiagų bei jų prietaisų kūrimo kryptyse |
Paremti taikomuosius darbus organinių ir neorganinių puslaidininkinių medžiagų bei jų prietaisų kūrimo kryptyse |
| 1.28. |
D07. Bendro naudojimo infrastruktūros ir darbo kabinetų doktorantams įrengimas |
0,3 (I etapas: 0,3 II etapas: 0) |
– |
Fizikos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Renovacija Fizikos instituto Lazerinio korpuso IV aukšte, užbaigiant jo parengimą |
Pabaigti FI Lazerinio korpuso IV aukšto renovaciją |
| 1.29. |
D08. Organinių ir neorganinių puslaidininkinių technologinės bazės plėtra bei eksploatacijos užtikrinimas sprendžiant konkrečius mokslinius ir technologijos uždavinius proveržių kryptyse |
1,45 (I etapas: 0,85 II etapas: 0,6) |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Fizikos institutas |
I etapas: 2010 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Lėšos bus skiriamos medžiagoms ir prekėms srityse, kur numatomas technologinis proveržis (nišinėse organinių ir neorganinių puslaidininkinių technologijų kryptyse). Bus įsisavintos naujos organinių ir neorganinių puslaidininkinių technologijos. |
Įgyvendinti nišines organinių ir neorganinių puslaidininkinių technologijų kūrimo kryptis |
| 2. |
Darniosios chemijos nacionalinė kompleksinė programa |
17 |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Chemijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Atnaujintos ar parengtos naujos studijų programos ir doktorantūros studijos, įsigytos mokymo priemonės, organizuojamos stažuotės, sukuriama studijų programoms reikalinga infrastruktūra, vykdoma specializuota MTEP veikla ir su tuo susijusios MTEP įrangos įsigijimas. |
Pagerinti su darniosios chemijos kryptimi susijusių studijų kokybę, kelti dėstytojų ir tyrėjų kvalifikaciją, pasirengti įgyvendinti MTEP veiklą |
| Iš Darniosios chemijos nacionalinės kompleksinės programos: |
||||||||
| 2.1. |
A01. Specialistų rengimo tobulinimas Kauno technologijos universiteto Taikomosios chemijos magistrantūroje, dėstytojų kvalifikacijos gerinimas bei mobilumo skatinimas |
1,0 (I etapas: 0,67 II etapas: 0,33) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus atnaujinta Kauno technologijos universiteto Taikomosios chemijos magistro studijų programa Kauno technologijos universitete, parengti nauji arba atnaujinti kursai ir pakelta dėstytojų kompetencija. Bus parengti 4–5 nauji vadovėliai arba mokomosios knygos, įsigyti 4–5 užsienio leidyklose išleisti vadovėliai, išverstas ir išleistas 1 anglų kalba išleistas ir tarptautiniu mastu naudojamas vadovėlis, įsigyta 20–30 pavadinimų anglų kalba išleistų vadovėlių ir monografijų. |
Pagerinti KTU Taikomosios chemijos magistro studijų kokybę, kelti dėstytojų kompetenciją |
| 2.2. |
A02. Specialistų rengimo tobulinimas Kauno technologijos universiteto Chemijos inžinerijos magistrantūroje, dėstytojų kvalifikacijos gerinimas bei mobilumo skatinimas |
1,0 (I etapas: 0,67 II etapas: 0,33) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus atnaujinta Kauno technologijos universiteto Chemijos inžinerijos magistro studijų programa, parengti nauji arba atnaujinti kursai ir pakelta dėstytojų kompetencija. Bus parengti 4–5 nauji vadovėliai arba mokomosios knygos, įsigyti 4–5 užsienio leidyklose išleisti vadovėliai, išverstas ir išleistas 1 anglų kalba išleistas ir tarptautiniu mastu naudojamas vadovėlis, įsigyta 20–30 pavadinimų anglų kalba išleistų vadovėlių ir monografijų. |
Pagerinti KTU Chemijos inžinerijos magistro studijų kokybę, kelti dėstytojų kompetenciją |
| 2.3. |
A03. Specialistų rengimo tobulinimas Vilniaus universiteto Chemijos magistrantūroje, dėstytojų kvalifikacijos gerinimas bei mobilumo skatinimas |
2,0 (I etapas: 1,0 II etapas: 1,0) |
– |
Vilniaus universitetas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus atnaujinta Chemijos magistro studijų programa Vilniaus universitete, parengti nauji arba atnaujinti kursai ir pakelta dėstytojų kompetencija. Numatoma įsigyti 5–8 užsienio leidyklose išleistus vadovėlius, išversti ir išleisti 1 anglų kalba išleistą vadovėlį, įsigyti 20–30 pavadinimų anglų kalba išleistų vadovėlių ir monografijų. |
Pagerinti VU Chemijos magistro studijų kokybę, kelti dėstytojų kvalifikaciją |
| 2.4. |
B01. Chemijos doktorantūros studijų kūrimas bei atnaujinimas Lietuvoje, doktorantų ir tyrėjų kvalifikacijos gerinimas bei mobilumo skatinimas |
3,15 (I etapas: 1,65 II etapas: 1,5) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Chemijos institutas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus atnaujintos Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto ir Chemijos instituto doktorantūros studijos, parengti nauji arba atnaujinti siūlomi kursai ir pakelta dėstytojų bei tyrėjų kompetencija. Ne mažiau kaip trečdalis numatomos programos kursų bus siūlomi anglų kalba. Numatoma įsigyti 40–50 monografijų (po 1–3 egzempliorius). |
Atnaujinti KTU, VU ir Chemijos instituto doktorantūros studijas, kelti dėstytojų bei tyrėjų kompetenciją |
| 2.5. |
B02. Chemijos inžinerijos doktorantūros studijų atnaujinimas, doktorantų ir tyrėjų kvalifikacijos gerinimas bei mobilumo skatinimas Kauno technologijos universitete |
1,05 (I etapas: 0,65 II etapas: 0,4 |
– |
Kauno technologijos universitetas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus atnaujintos Kauno technologijos universiteto Chemijos inžinerijos doktorantūros studijos, parengti nauji arba atnaujinti siūlomi kursai ir pakelta dėstytojų ir tyrėjų kompetencija. Bus atnaujinti, papildyti ir vizualizuoti dabar esami kursai, o taip pat pasiūlyti nauji kursai, susiję su MTEP projektais silikatų, polimerų, naftos, trąšų ir atsinaujinančių resursų technologijų srityse. Ne mažiau kaip trečdalis numatomos programos kursų bus siūlomi ir anglų kalba. Numatoma įsigyti 20–30 monografijų (po 1–3 egzempliorius), svarbių doktorantūros studijoms ir vykdomiems MTEP. |
Pagerinti KTU Chemijos inžinerijos doktorantūros studijų kokybę, kelti dėstytojų ir tyrėjų kompetenciją |
| 2.6. |
C01. Kauno technologijos universiteto laboratorinės įrangos, naudojamos chemijos inžinerijos magistrantūros ir doktorantūros bei chemijos magistrantūros ir doktorantūros studijose, atnaujinimas |
1,75 (I etapas: 1,25 II etapas: 0,5) |
– |
Kauno technologijos universitetas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus atnaujinta Kauno technologijos universiteto Chemijos inžinerijos magistrantūros bei doktorantūros ir chemijos magistrantūros bei doktorantūros studijoms reikalinga laboratorinė mokslinė įranga, kuria naudosis apie 200 magistrantūroje ir apie 40 doktorantūroje studijuojančių asmenų. Įrangą sudarys būtiniausios laboratorinės priemonės: magnetinės ir elektromechaninės maišyklės, reakcijų kaitimo ir šaldymo įranga, reakcijų vykdymo ir medžiagų išskyrimo įranga, kaitinimo ir džiovinimo krosnys, termostatai, rotaciniai garintuvai, UV–lempos, centrifūgos, vakuuminės linijos, termostatai, precizinės ir laboratorinės svarstyklės, pH–metrai, UV/Vis spektrometrai, dujų chromatografai, inertinių dujų kameros, vandens paruošimo sistemos, mikroskopai, lyd. taško nustyto aparatai, virimo taško nustatymo aparatai, šaldytuvai, titrometrai, chromatografinės kolonos ir peristaltiniai siurbliai ir kt. |
Atnaujinti KTU Chemijos inžinerijos magistrantūros bei doktorantūros ir chemijos magistrantūros bei doktorantūros studijoms reikalingą laboratorinę įrangą |
| 2.7. |
C02. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto magistrantūros ir bendros su Chemijos institutu doktorantūros studijose naudojamos laboratorinės įrangos atnaujinimas |
1,75 (I etapas: 1,75 II etapas: 0) |
– |
Vilniaus universitetas, Chemijos institutas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Bus atnaujinta Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto magistrantūros studijų programų ir bendros su Chemijos institutu doktorantūros studijų vykdymui ir moksliniams tyrimams doktorantūroje reikalinga įranga, skirta naujų funkcinių medžiagų tyrimui (sintetinamų medžiagų sudėties, struktūros, morfologijos, terminių savybių, spektroskopiniai tyrimai) |
Atnaujinti Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto magistrantūros studijų programų ir bendros su Chemijos institutu doktorantūros studijų vykdymui reikalingą laboratorinę įrangą |
| 2.8. |
D01. MTEP projektas: Naujos organinės funkcinės medžiagos: tikslinė sintezė, savitvarka ir taikymas šiuolaikinėse technologijose |
1,75 (I etapas: 1,2 II etapas: 0,55) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Efektyvių ir darniosios chemijos principus atitinkančių cheminių medžiagų aukšto atrankumo sintezės metodų sukūrimas, naujų funkcinių medžiagų, gavimas ir panaudojimas šiuolaikinėse technologijose |
Vykdyti šiuolaikinius poreikius atitinkančius MTEP darbus |
| 2.9. |
D02. MTEP projektas: Neorganinių funkcinių medžiagų ir nanostruktūrinių dangų sukūrimas, gavimo technologijos bei taikymai |
1,485 (I etapas: 1,1 II etapas: 0,385) |
– |
Vilniaus universitetas, Chemijos institutas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Naujos mokslo žinios, kurių pagrindu bus sukurtos ir perduotos pramonei naujos technologijos, skirtos gauti naujas šiuolaikines neorganines funkcines medžiagas, taikomas elektronikoje, opto- ir magnetoelektronikoje bei nanotechnologijose bei naujas funkcines dangas, naudojamas lazerių gamyboje, telekomunikacijų įrangoje, automobilių pramonėje ir kt. |
Vykdyti šiuolaikinius poreikius atitinkančius MTEP darbus |
| 2.10. |
D03. MTEP projektas: Atsinaujinančių išteklių panaudojimas, pavojingų cheminių medžiagų regeneravimo ir utilizavimo technologijos |
0,965 (I etapas: 0,79 II etapas: 0,175) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Chemijos institutas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Valstybės mastu svarbių gamybinių ir ekologinių problemų sprendimas, naujų, efektyvių, aplinkosaugoje taikomų produktų (baktericidų, nešiklių, membranų) sukūrimas ir perdavimas pramonei |
Vykdyti šiuolaikinius poreikius atitinkančius MTEP darbus |
| 2.11. |
D04. MTEP projektas: Aukštesnės pridedamosios vertės chemijos produktų kūrimas, naudojant vietines žaliavas ir aplinką saugančią chemijos inžineriją |
1,1 (I etapas: 0,77 II etapas: 0,33) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas |
I etapas: 2009 metai II etapas: 2012 metai |
I etapas: 2011 metai II etapas: 2013 metai |
Aukštesnės vertės produktų (naujų trąšų, sorbentų, katalizatorių) ir saugių gamybos technologijų sukūrimas ir perdavimas Lietuvos pramonei |
Vykdyti šiuolaikinius poreikius atitinkančius MTEP darbus |
Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos
4 priedas
Kiti, su Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos įgyvendinimu susiję projektai, kuriems bus prašoma 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų paramos (konkursiniai projektai), bei projektai, kurie numatomi finansuoti iš kitų šaltinių
| Nr. |
Pavadinimas |
Preliminarus biudžetas, mln. litų (be PVM) |
Lėšos iš privačių projekto partnerių, mln. litų |
Projekto dalyviai, partneriai |
Įgyvendinimo pradžia |
Įgyvendinimo pabaiga |
Galimi rezultatai (bus pasiekti tik užtikrinus projektų finansavimą) |
Tikslas |
| Planuojami teikti konkursiniai projektai pagal priemonę VP3-2.2-ŠMM-17-K „Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms“ |
||||||||
| 1. |
Elektros ir elektronikos inžinerijos studijų infrastruktūros modernizavimas |
7 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2013 metai |
Modernizuota elektros ir elektronikos inžinerijos studijų infrastruktūra |
Modernizuoti elektros ir elektronikos inžinerijos studijų infrastruktūrą |
| 2. |
Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros laboratorinės – eksperimentinės bazės išplėtimas ir tobulinimas |
10 |
– |
Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos institutas |
2010 metai |
2013 metai |
Modernizuota Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros laboratorinė – eksperimentinė bazė, skirta studijoms įgyvendinti |
Modernizuoti Kauno technologijos universitetas Fizikos katedros laboratorinę – eksperimentinę bazę |
| Planuojami teikti konkursiniai projektai pagal priemonę VP1-2.2-ŠMM-07-K „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ |
||||||||
| 3. |
Elektros ir elektronikos inžinerijos studijų programų esminis atnaujinimas |
0,76 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Atnaujintos 2 studijų programos |
Atnaujinti elektros ir elektronikos inžinerijos studijų programas |
| 4. |
Fizikos studijų programų atnaujinimas |
1,2 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, viešoji įstaiga „Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas“ |
2010 metai |
2013 metai |
Fizikos studijų programų atnaujinimas siekiant paruošti I-osios pakopos studentus, gebančius studijuoti II–osios pakopos studijų programą „Saulės energijos inžinerija“ (energijos inžinerija 06T), bei atlikti II–osios studijų pakopos studentų gamybinę praktiką Lietuvoje statomoje Saulės energijos modulių gamykloje |
Atnaujinti fizikos studijų programas |
| 5. |
Tarpdisciplininių studijų vystymas gamtamokslinėse studijų programose |
1 |
– |
Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos energetikos institutas |
2010 metai |
2013 metai |
Parengta tarpdisciplininė studijų programa |
Parengti tarpdisciplininę studijų programą |
| Planuojami teikti konkursiniai projektai pagal priemonę VP1-3.1-ŠMM-04-K „Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas“ |
||||||||
| 6. |
III–sios studijų pakopos „energijos inžinerija“ studijų programų atnaujinimas |
1,8 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2011 metai |
2013 metai |
III–sios studijų pakopos energijos inžinerija 06T krypties ir fizika 02P krypties studijų programų ir mokslinių tyrimų bazės atnaujinimas |
Atnaujinti III–sios studijų pakopos programas |
| 7. |
Tarpdisciplininės doktorantūros kūrimas |
1 |
– |
Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos energetikos institutas |
2010 metai |
2013 metai |
Tarpdisciplininės doktorantūros kūrimas |
Sukurti tarpdisciplinines doktorantūros studijas |
| 8. |
„Saulėtekio verslumo mokykla“ |
1,5 |
– |
Viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Mokslininkų ir tyrėjų poreikiams adaptuotas 4 mėn. (128 akademinės valandos) antreprenerystės gebėjimų ugdymo kursas, 4 mokomosios situacijų analizės. Apmokyta 40 mokslininkų ir kitų tyrėjų, dėstytojų. Išplėtota 10 inovatyvių idėjų bei jų įgyvendinimui paruošti inovaciniai projektai. Parengta ir išleista mokomoji knyga „Antreprenerystės gebėjimų ugdymas“. |
Ugdyti mokslininkų ir kitų tyrėjų verslininkiškumo savybes; skatinti juos imtis verslo; suteikti reikiamų žinių, kaip pateikti rinkai verslo idėją |
| 9. |
Paskaitų kursai doktorantams: (a) kvantinės chemijos metodų taikymas kietojo kūno tyrimams; (b) fizikiniai procesai sudėtinguose atomuose ir molekulėse (c) molekulių nanoklasteriai |
0,9 |
– |
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Vilniaus universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas |
2010 metai |
2015 metai |
15 doktorantų |
Ruošti kietojo nanotechnologijų, kūno srities bei plataus profilio specialistus procesų modeliavimui |
| Planuojami teikti konkursiniai projektai pagal priemonę VP1-3.1-ŠMM-05-K „MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“ |
||||||||
| 10. |
„Universitetai – inovacijų varikliai (UnInova)“ |
1,5 |
– |
Viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“, Žinių ekonomikos forumas, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija |
2010 metai |
2012 metai |
Paruošti 25 ekspertai, galintys teikti įvairiapusiškas kvalifikuotas konsultacijas MTTP tinklų vystymo srityje. Išplėtotos inovatyvios idėjos bei paruošti 2 inovaciniai projektai (po vieną kiekviename slėnyje), skirti MTTP tematinių tinklų ir/ arba partnerystės tinklų kūrimui / plėtrai, kurie gali būti pradėti įgyvendinti projektui pasibaigus. Parengta mokymo programa, skirta MTTP tinklų iniciavimo/ kūrimo / plėtros bei technologijų perdavimo srityse ir kt. |
Vystyti Vilniaus slėnio tematinius ir partnerystės tinklus bei kelti projekto dalyvių organizacijų narių darbuotojų (įskaitant mokslininkus ir kitus tyrėjus) bendruosius gebėjimus, užtikrinant pasiektų rezultatų tęstinumą ir gyvybingumą |
| Kiti, MTEP projektai bei projektų idėjos: |
||||||||
| 11. |
Puslaidininkų medžiagų savybių teorinis nagrinėjimas kvantinės chemijos metodais |
0,9 |
– |
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas, Vilniaus universitetas |
2010 metai |
2015 metai |
6 straipsniai, 10 pranešimų konferencijose |
Naujų medžiagų modeliavimas, jų savybių tyrimas ir praktinio pritaikymo nagrinėjimas |
| 12. |
Aukšto našumo skaičiavimų metodų medžiagotyros ir nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos, neutralių ir jonizuotų atomų ir molekulių optikos ir spektroskopijos, rizikos fizikos, žvaigždžių atmosferų ir procesų jose modeliavimui kūrimas |
2,5 |
– |
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Vilniaus universitetas, Fizikos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas |
2010 metai |
2015 metai |
15 straipsniai, 10 pranešimų konferencijose |
Aukšto našumo skaičiavimų metodų kūrimas |
| 13. |
Kvantinės molekulinės elektronikos ir spintronikos prietaisų teorinis ir eksperimentinis kūrimas dirbtinių gyvių kontrolei, vėžinių auglių gydymui paskutinėse stadijose ir nanoekologijos tikslams |
0,7 |
– |
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Vilniaus universitetas |
2010 metai |
2015 metai |
30 mokslinių straipsnių, 20 mokslinių pranešimų. Bus sukurti kvantiniai “šlapių” nanoinformacinių technologijų prietaisų teoriniai ir eksperimentiniai modeliai, įgalinantys kontroliuoti dirbtines gyvas ląsteles ir nano biorobotus. |
Vykdyti kvantinės molekulinės elektronikos ir spintronikos prietaisų teorinius ir eksperimentinius darbus |
| 14. |
Srovės fliuktuacijų ir metamedžiagų elektrinių bei optinių charakteristikų modeliavimas |
0,9 |
– |
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas, Vilniaus universitetas |
2010 metai |
2015 metai |
5 straipsniai, 10 pranešimų konferencijose. |
Tirti ir modeliuoti įvairaus dažnio fliuktuacijų intensyvumą, kuriant naujos kartos technologijas |
| 15. |
Kobalto nanodalelių panaudojimas vandenilio energetikai |
0,5 |
– |
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Vilniaus universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas |
2010 metai |
2015 metai |
4 straipsniai |
Ištirti galimybes panaudoti kobalto nanodaleles vandenilio kuro gamyboje |
| 16. |
Molekulinių prietaisų modeliavimas ir tyrimas |
0,9 |
– |
Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas |
2010 metai |
2015 metai |
5 straipsniai, 10 pranešimų konferencijose |
Medžiagų modeliavimas ir jų savybių tyrimas su tikslu jas panaudoti toksiškų medžiagų aptikimui ir pašalinimui bei nekanoninių bazių porų aptikimui |
| 17. |
Optinių ir masių spektrometrinių metodų pavojingų cheminių medžiagų taršos ir regeneravimo tyrimui plėtra |
0,7 |
– |
Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Fizikos institutas |
2010 metai |
2015 metai |
5 straipsniai, 6 pranešimai konferencijose. Efektyvių ekonomiškų metodų pavojingų medžiagų taršos ir apsivalymo mechanizmų tyrimams parengimas ir įdiegimas. |
Vykdyti pavojingų medžiagų taršos ir apsivalymo mechanizmų tyrimus |
| 18. |
Nordic Center of Excellence on Hydrogen Storage Materials |
4,3 |
0,43 |
Lietuvos energetikos institutas, žiūrėti rezultatų aprašymą |
2007 metai |
2011 metai |
Bendras projektas kartu su Science Institute of the University of Iceland, Chemistry Division; Science Institute of the University of Iceland, Physics Division, Institute for Energy Technology (Norvegija), University of Oslo, Stockholm University, Uppsala University, Technical University of Denmark, Risø Laboratory (Danija), Helsinki University of Technology, St. Petersburg State University; Norsk-Hydro, Statoil |
Sukurti ir ištirti naujas Mg pagrindu, vandenilio saugojimo medžiagas. |
| 19. |
JAV Energetikos departamento Hydrogen program projektas „Novel Al based hydrogen storage materials“ |
1,4 |
0,4 |
Lietuvos energetikos institutas, Sandia National Laboratorines, Hy-Energy Inc, Setaram Inc. |
2012 metai |
2015 metai |
Nėra duomenų |
Sukurti naujas, nanokristalines vandenilio saugojimo medžiagas Al pagrindu. |
| 20. |
„Preliminary synthesis of Mg2NiH4 flakes for hydrogen storage“ |
0,1 |
– |
Lietuvos energetikos institutas, European Commission Joint Research Centre - Institute for Energy |
2009 metai |
2011 metai |
Nėra duomenų |
Sukurti medžiagų sintezės technologiją ir ištirti gaunamas medžiagas |
| 21. |
Daugiafunkcinių medžiagų heterostruktūrų vandenilio kuro elementams sintezė |
1,15 |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos energetikos institutas |
2008 metai |
2010 metai |
Nėra duomenų |
Sukurti naujas vandenilio saugojimo ir vandenilio kuro elementų medžiagų sintezės technologijas ir ištirti gaunamas medžiagas |
| 22. |
Lazerinis medžiagų mikroapdirbimas |
Nėra duomenų1 |
– |
Fizikos institutas, Vilniaus universitetas, verslo subjektai |
2012 metai |
2014 metai |
Sukurtos ir pramonės įmonėse įdiegtos lazerinio apdirbimo technologijos. |
Sukurti pramonėje pritaikomas lazerinio apdirbimo technologijas |
| 23. |
Saulės elementų struktūriniai tyrimai ir technologijos |
Nėra duomenų |
– |
Fizikos institutas, Vilniaus universitetas, verslo subjektai |
2012 metai |
2014 metai |
Taikomieji saulės elementų tyrimai. |
Vykdyti taikomuosius saulės elementų tyrimus |
| 24. |
Lazerinio suvirinimo ir prototipavimo procesų tyrimai ir technologijos |
Nėra duomenų |
– |
Fizikos institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, verslo subjektai |
2012 metai |
2016 metai |
Sukurtos ir pramonės įmonėse įdiegtos lazerinio suvirinimo ir prototipavimo technologijos. |
Vykdyti lazerinio suvirinimo ir prototipavimo procesų tyrimus |
| 25. |
Lazerinės nanotechnologijos |
Nėra duomenų |
– |
Fizikos institutas, Vilniaus universitetas, verslo subjektai |
2012 metai |
2014 metai |
Taikomieji lazerinės nanotechnologijos tyrimai. |
Vykdyti lazerinės nanotechnologijos tyrimus |
| 26. |
Skaidrių terpių apdirbimas lazeriais |
Nėra duomenų |
– |
Fizikos institutas, Vilniaus universitetas, verslo subjektai |
2012 metai |
2014 metai |
Skaidrių terpių apdirbimo lazeriais technologijos. |
Kurti skaidrių terpių apdirbimo lazeriais technologijas |
| 27. |
Naujų koherentinės šviesos generavimo ir stiprinimo būdų paieška kietuose kūnuose ir optinėse skaidulose ir maketų kūrimas |
Nėra duomenų |
– |
Fizikos institutas, Vilniaus universitetas, verslo subjektai |
2012 metai |
2015 metai |
Sukurti nauji koherentinės šviesos generavimo ir stiprinimo būdai, maketai, kurie įdiegti Lietuvos lazerių pramonės įmonėse. |
Tirti koherentinius šviesos šaltinius, gautus rezultatus pritaikant lazerių gamybos įmonėse |
| 28. |
Funkcinių, nanostruktūrizuotų aliuminio dangų technologijų kūrimas ir taikymas |
Nėra duomenų |
– |
Chemijos institutas, verslo subjektai (uždaroji akcinė bendrovė „Šviesos konversija“, uždaroji akcinė bendrovė „Standa“, uždaroji akcinė bendrovė „SAPA“ profiliai ir kt.) |
2011 metai |
2014 metai |
Funkcinių, nanostruktūrizuotų aliuminio dangų technologijos |
Kurti ir tobulinti funkcines, nanostruktūrizuotas aliuminio dangas |
| 29. |
Advanced Surface Protection for Improved Reliability PCB Systems (ASPIS) |
Nėra duomenų |
– |
Chemijos institutas |
2010 metai |
2015 metai |
FP-7-SME |
– |
| 30. |
Organinių ir neorganinių puslaidininkių medžiagų technologija |
Nėra duomenų |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas, kitos Lietuvos mokslo įstaigos |
2010 metai |
2014 metai |
Sukurti efektyvūs organinių ir neorganinių medžiagų sintezės metodai ir technologijos, susintetintos naujos funkcinės medžiagos, tinkamos taikyti šiuolaikinėse technologijose |
Kurti efektyvesnes organines ir neorganines funkcines medžiagas, jų gavimo metodus, taikant gautus rezultatus šiuolaikinėse technologijose |
| 31. |
Naujų organinių ir neorganinių medžiagų charakterizavimo metodai |
Nėra duomenų |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas, kitos Lietuvos mokslo įstaigos |
2010 metai |
2014 metai |
– |
– |
| 32. |
Kietakūnio apšvietimo technologijos |
Nėra duomenų |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas, kitos Lietuvos mokslo įstaigos |
2010 metai |
2014 metai |
– |
– |
| 33. |
Fotovoltinių prietaisų medžiagos ir technologijos |
Nėra duomenų |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas, kitos Lietuvos mokslo įstaigos |
2010 metai |
2014 metai |
– |
– |
| 34. |
Šviesos technologijos medicinai ir maisto kokybei gerinti |
Nėra duomenų |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas, kitos Lietuvos mokslo įstaigos |
2010 metai |
2014 metai |
– |
– |
1 22 – 34 projektų finansavimui numatoma konkursiniu būdu pritraukti lėšas pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo priemonę „Inogeb LT-1“
Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos
5 priedas
Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos (toliau – JTP) dalyvių (rengėjų) MTEP veiklos rezultatai
| Rodikliai |
2008 metai |
2010–2011 metai |
2012–2013 metai |
2014–2015 metai |
| 1. Mokslininkai, tyrėjai ir kiti specialistai. Iš jų: |
463 |
538 |
628 |
738 |
| Stažuotojai: |
15 |
24 |
35 |
50 |
| Doktorantai: |
122 |
160 |
206 |
256 |
| Daktarai: |
278 |
303 |
332 |
371 |
| Profesoriai: |
48 |
51 |
55 |
61 |
| 2. Mokslininkai ir tyrėjai, dirbantys verslo įmonėse |
18 |
38 |
63 |
107 |
| 3. Absolventų skaičius (medžiagų mokslas, fizikinės ir cheminės technologijos) |
– |
– |
– |
– |
| I pakopa |
415 |
478 |
542 |
605 |
| II pakopa |
193 |
222 |
251 |
280 |
| Apsigynusių daktaro disertaciją |
26 |
30 |
34 |
38 |
| 4. Gautos lėšos iš įmonių užsakomųjų ir tarptautinių MTEP darbų, tūkst. litų |
8 624 |
10 594 |
14 010 |
19 759 |
| 5. Bendrų projektų su įmonėmis skaičius. Iš jų: |
34 |
37 |
47 |
64 |
| Su užsienio kapitalo įmonėmis |
22 |
23 |
25 |
29 |
| Su Lietuvoje veikiančiomis užsienio kapitalo įmonėmis |
12 |
13 |
19 |
29 |
| Su užsienyje veikiančiomis Lietuvos kapitalo įmonėmis |
– |
1 |
3 |
6 |
| 6. Atsipumpuravusių, naujai įsikūrusių (angl. k. „spin of“, „start up“) žinioms imlių įmonių, susijusių su JTP tematika, skaičius |
2 |
4 |
9 |
20 |
| 7. Paskelbtų mokslinių publikacijų svarbiausiuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose skaičius |
381 |
478 |
563 |
631 |
| 8. Užregistruotos tarptautinės paraiškos ir patentai Europos patentų biure, Jungtinių Amerikos valstijų patentų ir prekybos ženklų biure ir Japonijos patentų biure |
13 |
19 |
34 |
59 |
| 9. Sukurtų naujų produktų ir paslaugų skaičius |
25 |
39 |
62 |
101 |
| 10. Dalyvauta tarptautinėse mugėse, konferencijose ir parodose, pristatant JTP mokslinėje veikloje pasiektus rezultatus |
81 |
137 |
209 |
297 |
Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos
6 priedas
Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos (toliau – JTP) santykinių įgyvendinimo rezultatų lentelė
| Programos pavadinimas |
Programos įgyvendinimo etapai |
|||||
| 2010 01 01–2011 12 31 |
2012 01 01–2013 12 31 |
2014 01 01–2015 12 31 |
||||
| Rodikliai |
Numatomi rezultatai |
Komentarai |
Numatomi rezultatai |
Komentarai |
Numatomi rezultatai |
Komentarai |
| 1. JTP ir jų sudedamosioms dalims (Slėniams, dalyvaujančioms institucijoms ir kt.) valdyti pritrauktų panašaus masto projektų sėkmingo įgyvendinimo užsienyje patirtį turinčių mokslo specialistų skaičius |
3 |
MTEP projektams, laboratorijoms valdyti pritrauktų mokslo specialistų, įgavusių analogišką patirtį užsienyje, skaičius |
5 |
MTEP projektams, laboratorijoms valdyti pritrauktų mokslo specialistų, įgavusių analogišką patirtį užsienyje, skaičius |
6 |
MTEP projektams, laboratorijoms valdyti pritrauktų mokslo specialistų, įgavusių analogišką patirtį užsienyje, skaičius |
| 2. naujai įdarbintų mokslininkų, tyrėjų ir kitų specialistų, dirbančių JTP plėtojamose mokslinių tyrimų kryptyse, skaičius |
Naujai įdarbinta per šį laikotarpį: |
Mokslininkų ir tyrėjų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais |
Naujai įdarbinta per šį laikotarpį |
Mokslininkų ir tyrėjų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais |
Naujai įdarbinta per šį laikotarpį |
Mokslininkų ir tyrėjų skaičiaus padidėjimas procentai, lyginant su 2008 metais |
| 9 stažuotojai |
60 procentų |
11 stažuotojų |
133 procentai |
15 stažuotojų |
233 procentai |
|
| 38 doktorantai |
31 procentų |
46 doktorantai |
69 procentai |
50 doktorantų |
110 procentai |
|
| 25 daktarai |
9 procentų |
29 daktarai |
19 procentai |
39 daktarai |
33 procentai |
|
| 3 profesoriai |
6 procentų |
4 profesoriai |
15 procentai |
6 profesoriai |
27 procentai |
|
| 3. mokslininkų, naujai įdarbintų verslo įmonėse, dirbančiose JTP plėtojamose mokslinių tyrimų kryptyse, skaičius |
Mokslininkų, naujai įdarbintų įmonėse, skaičius per šį laikotarpį: |
Mokslininkų, dirbančių įmonėse, skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: |
Mokslininkų, naujai įdarbintų įmonėse, skaičius per šį laikotarpį: |
Mokslininkų, dirbančių įmonėse, skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: |
Mokslininkų, naujai įdarbintų įmonėse, skaičius per šį laikotarpį: |
Mokslininkų, dirbančių įmonėse, skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: |
| 20 |
111 procentų |
25 |
250 procentai |
44 |
494 procentai |
|
| 4. mokslininkų iš kitų institucijų (nedalyvaujančių įgyvendinant JTP), taip pat verslo įmonėse dirbančių tyrėjų, pasinaudojusių JTP atviros prieigos laboratorijų paslaugomis, skaičius |
61 mokslininkas / tyrėjas |
– |
124 mokslininkai / tyrėjai |
– |
192 mokslininkai / tyrėjai |
– |
| 5. JTP vykdyti sutelktų žmogiškųjų išteklių tarptautiškumo lygis, t. y. užsienio šalių piliečių lyginamasis skaičius 1–5 rodikliuose |
3 procentai |
– |
5 procentai |
– |
9 procentai |
– |
| 6. studentų, baigusių pagal JTP plėtojamo mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektoriaus krypties studijų programas ir dirbančių įgyvendinant šios JTP projektus, skaičius |
Susijusias studijų programas baigusių studentų skaičius: |
Susijusias studijų programas baigusių studentų skaičiaus padidėjimas procentai, lyginant su 2008 metais: 15 procentų |
Susijusias studijų programas baigusių studentų skaičiaus padidėjimas per šį laikotarpį: |
Susijusias studijų programas baigusių studentų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 31 procentai |
Susijusias studijų programas baigusių studentų skaičiaus padidėjimas per šį laikotarpį: |
Susijusias studijų programas baigusių studentų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 46 procentai |
| I pakopa: 478 II pakopa: 222 apsigynusių daktaro disertaciją: 30 |
|
I pakopa: 542 II pakopa: 251 apsigynusių daktaro disertaciją: 34 |
|
I pakopa: 605 II pakopa: 280 III pakopa (doktorantūra): 38 |
|
|
| Iš jų (III pakopa) dirbantys įgyvendinant šios JTP projektus: 21 |
|
Iš jų (III pakopa), dirbantys įgyvendinant šios JTP projektus: 25 |
|
Iš jų (III pakopa), dirbantys įgyvendinant šios JTP projektus: 35 |
|
|
| 7. pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, vykdžius MTEP užsakymus, pokytis, palyginti su pastarųjų 4–5 metų laikotarpio vidurkiu (vertinamos absoliučios ir santykinės vienam tyrėjui tenkančios vertės) |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis: |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis procentais, lyginant su 2008 metais: |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis: |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis procentais, lyginant su 2008 metais: |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis: |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis procentais, lyginant su 2008 metais: |
| 1 970 tūkst. litų |
23 procentai |
3 416 tūkst. litų |
62 procentai |
5 749 tūkst. litų |
129 procentai |
|
| Pokytis vienam tyrėjui: 6 tūkst. litų |
21 procentai |
Pokytis vienam tyrėjui: 9 tūkst. litų |
33 procentai |
Pokytis vienam tyrėjui: 13 tūkst. litų |
50 procentai |
|
| 8. bendrų projektų su įmonėmis (išskiriant užsienio kapitalo įmones / Lietuvoje veikiančias užsienio kapitalo / užsienyje veikiančias Lietuvos kapitalo įmones), kurios įsitraukė į JTP jos įgyvendinimo metu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d., skaičius ir iš jų pritrauktos lėšos |
Užsienio kapitalo įmonės: 1; Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės: 1; Užsienyje veikiančios Lietuvos kapitalo įmonės: 1; Iš viso: 3 Iš jų pritrauktos lėšos: 1 200 tūkst. litų |
– |
Užsienio kapitalo įmonės: 2; Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės: 6; Užsienyje veikiančios Lietuvos kapitalo įmonės: 2. Iš viso: 10 Iš jų pritrauktos lėšos: 2 100 tūkst. litų |
– |
Užsienio kapitalo įmonės: 4; Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės: 10; Užsienyje veikiančios Lietuvos kapitalo įmonės: 3; Iš viso: 17 Iš jų pritrauktos lėšos: 4 600 tūkst. litų |
MTEP įranga bus pilnai įsigyta ir sukomplektuo-ta tik 2013 metais, todėl tik po to numatoma projekto įtaka rezultatams |
| 9. sukurtų naujų žinioms imlių įmonių skaičius |
Per šį laikotarpį sukurtų naujų,žinioms imlių įmonių skaičius: 2 |
Prognozuojama, kad bus sukurtos naujos, žinioms imlios įmonės, susijusios su šios JTP tematika. |
Per šį laikotarpį sukurtų naujų,žinioms imlių įmonių skaičius: 5 |
Prognozuoja-ma, kad bus sukurtos naujos, žinioms imlios įmonės, susijusios su šios JTP tematika. |
Per šį laikotarpį sukurtų naujų,žinioms imlių įmonių skaičius: 11 |
Prognozuoja-ma, kad bus sukurtos naujos, žinioms imlios įmonės, susijusios su šios JTP tematika. |
| 10. paskelbtų mokslinių publikacijų svarbiausiuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose skaičius |
478 Iš jų: 20 procentų su svorio koeficientu didesniu už vidurkį |
Paskelbtų mokslinių publikacijų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 25 procentai |
563 Iš jų: 20 procentų su svorio koeficientu didesniu už vidurkį |
Paskelbtų mokslinių publikacijų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 48 procentais |
631 Iš jų: 25 procentų su svorio koeficientu didesniu už vidurkį |
Paskelbtų mokslinių publikacijų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 66 procentai |
| 11. užregistruotų tarptautinių paraiškų ir patentų Europos patentų biure, Jungtinių Amerikos valstijų patentų ir prekybos ženklų biure ir Japonijos patentų biure skaičius po 2009 metų |
Per šį laikotarpį užregistruota naujų paraiškų ir patentų: 6 |
Padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 46 procentai |
Per šį laikotarpį užregistruota naujų paraiškų ir patentų: 15 |
Padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 162 procentai |
Per šį laikotarpį užregistruota naujų paraiškų ir patentų: 25 |
Padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 354 procentai |
| 12. sukurtų naujų produktų ir paslaugų, įdiegiamų Lietuvos įmonėse, pagal pasirašytas atitinkamas technologijų ir produktų prototipų perdavimo sutartis, skaičius |
Per šį laikotarpį sukurta naujų produktų: 14 |
Padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 56 procentai Naujos medžiagos, dažnio keitikliai (uždaroji akcinė bendrovė „Ventmatika“), metalų hidridų sintezės technologijos, CARS mikroskopas, skaidulinis lazeris, lazerinė technologija saulės elementams, cheminių medžiagų pagrindu sukurtų žemės ūkyje taikomų produktų technologija ir kt. |
Per šį laikotarpį sukurta naujų produktų: 23 |
Padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 148 procentai Naujos medžiagos, mikrobangų detektoriai (uždaroji akcinė bendrovė „Elmika“), metalų hidridų sintezės technologijos, vandenilio atskyrimo membranos, MTEP paslaugos lazerių įmonėms uždaroji akcinė bendrovė „Standa“, uždaroji akcinė bendrovė „Šviesos konversija“, polimerinių atliekų utilizavimo technologijos, funkcinės medžiagos optoelektronikai ir kt. |
Per šį laikotarpį sukurta naujų produktų: 39 |
Padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 304 procentai Naujos medžiagos, metalų hidridų sintezės technologijos, vandenilio atskyrimo membranos, MTEP paslaugos lazerių įmonėms uždaroji akcinė bendrovė „Standa“, uždaroji akcinė bendrovė „Šviesos konversija“, uždaroji akcinė bendrovė „Vulcanus“, cheminių medžiagų utilizavimo technologijos, medžiagos optoelektro-nikai |
| 13. JTP dalyvaujančių institucijų organizuotų tarptautinių mugių, skirtų JTP rezultatams pristatyti, dalyvavimo svarbiausiose tarptautinėse konferencijose ir parodose, kuriose buvo pristatoma JTP, skaičius ir kiti programų rezultatų viešinimo būdai |
137 |
Padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 69 procentai |
209 |
Padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 53 procentai |
297 |
Padidėjimas procentai, lyginant su 2008 metais: 42 procentai |
Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos
7 priedas
Laboratorinės įrangos įsigijimo grafikas
| Eil. Nr. |
Projektas |
|
||||||||||||||||||
| Metai |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
|||||||||||||||
| Ketvirtis |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
||
| 1. |
Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro kūrimas (Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Chemijos institutas, Fizikos institutas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Tarptautinės prieigos lazerinio komplekso „Naglis“ sukūrimas (Vilniaus universitetas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro sukūrimas Kauno technologijos universitete: Sintetinės ir nano chemijos institutas; Taikomosios chemijos ir chemijos inžinerijos centras; Medžiagų mokslo institutas; Ultragarso ir neardomų bandymų institutas (Kauno technologijos universitetas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro sukūrimas: Vandenilio energetikos technologijų centras (Lietuvos energetikos institutas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-1005, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4434 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1005
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. ISAK-2363 "Dėl Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinės tyrimų programos patvirtinimo" pakeitimo
* Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinė tyrimų programa skelbiama „Valstybės žinių“ tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.