@D1=19920916;D2=19941121

Redaguota:1994 11 21

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS

ĮSTATYMAS

I SKIRSNIS

ADVOKATŪRA

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis

Šis įstatymas reguliuoja advokato profesinę veiklą.

2 straipsnis

Advokatas yra Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo

nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą.

3 straipsnis

Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, atstovauja šaliai

civilinėje byloje, būna gynėjas ar atstovauja baudžiamojoje

byloje, rengia teisinius dokumentus, kliento pavedimu atlieka

kitus teisinius veiksmus.

4 straipsnis

Advokatas, gindamas asmenis, kurie kreipėsi teisinės

pagalbos, taip pat jiems atstovaudamas, yra nepriklausomas.

5 straipsnis

Advokatų veiklos Lietuvos Respublikoje teisiniai pagrindai

yra šis įstatymas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti

Lietuvos Respublikos įstatymai ir orminiai aktai, Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

6 straipsnis

Verstis advokato praktika bei vadintis advokatu gali tik

asmuo, įrašytas į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą.

Advokatai iš užsienio valstybių teisinę pagalbą Lietuvoje

gali teikti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį

dėl teisinės pagalbos.

7 straipsnis

Advokatų veiklos Lietuvos Respublikoje principai:

konstitucinės teisės gintis garantavimas,

advokato veiklos laisvė ir savarankiškumas,

advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas ir

kolegiškumas,

laisva korporacija,

įstatymų ir profesinės etikos taisyklių laikymasis.

II SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŲ SĄRAŠAS

8 straipsnis

Advokatu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis:

1) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;

2) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą

ir iš jų ne mažiau kaip vienerius metus dirbo advokato padėjėju;

3) išlaikė advokato egzaminus.

Asmenys, neturintys tokio darbo stažo, gali būti priimti

dirbti advokatais, jeigu jie dirbo advokato padėjėjo darbą ne

mažiau kaip trejus metus.

9 straipsnis

Į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą be advokato padėjėjo

praktikos ir advokato egzaminų įrašomi:

1) asmenys, turintys teisių daktaro arba habilituoto daktaro

laipsnį arba įgiję teisių docento arba profesoriaus vardą;

2) teisėjai, turintys ne mažesnį kaip penkerių metų darbo

teisėju stažą;

3) prokurorai, atliekantys procesines funkcijas, turintys ne

mažesnį kaip septynerių metų darbo prokuroru stažą;

4) asmenys, turintys ne mažesnį kaip septynerių metų

teisinio darbo stažą, iš jų - vienerių metų pagal Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos išduotą licenciją verstis

teisininko praktika.

Asmenys, turintys daugiau kaip dešimties metų teisinio darbo

stažą, įrašomi į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą be advokato

padėjėjo praktikos, bet išlaikę advokato egzaminus.

Šiame straipsnyje numatyti asmenys įrašomi į Lietuvos

Respublikos advokatų sąrašą, jeigu atitinka šiame straipsnyje

nurodytas sąlygas, yra nepriekaištingo elgesio ir yra davę

advokato priesaiką.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

10 straipsnis

Egzaminų laikymo tvarką ir jų apmokėjimo dydį nustato

Lietuvos advokatūros statutas.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

11 straipsnis

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras trejiems metams

tvirtina pretendentų į advokatus egzaminų komisiją. Po vieną

trečdalį advokatų egzaminų komisijos narių siūlo teisingumo

ministras, Lietuvos advokatų taryba ir Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas.

Teisingumo ministras pasiūlytus asmenis į egzaminų komisiją

privalo įrašyti.

Egzaminų komisijoje advokatai negali sudaryti daugiau kaip

pusės jos narių.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

12 straipsnis

Pretendentas tapti advokatu laiko materialinės ir procesinės

teisės bei praktinio darbo įgūdžių patikrinimo egzaminą.

Advokato egzaminų programą rengia ir tvirtina Lietuvos

advokatų taryba.

13 straipsnis

Asmuo, norėdamas laikyti advokato egzaminus, privalo

pateikti Teisingumo ministerijai:

1) dokumentus apie aukštąjį universitetinį teisinį

išsilavinimą;

2) pažymas apie advokato padėjėjo praktikos atlikimą,

teisininko darbo stažą;

3) pažymą-rekomendaciją, įvertinančią advokato padėjėjo

praktiką;

4) kvitą apie nustatyto dydžio mokesčio už egzaminų laikymą

sumokėjimą.

Asmuo, neišlaikęs egzaminų, pakartotinai juos gali laikyti

po vienerių metų.

14 straipsnis

Asmenis į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą įrašo

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Jeigu atsisakoma įrašyti į Lietuvos Respublikos advokatų

sąrašą dėl to, kad asmuo neatitinka nepriekaištingo elgesio

reikalavimų, šį atsisakymą asmuo gali skųsti teismui.

Asmuo, buvęs teisėju, prokuroru, notaru, advokatu, policijos

pareigūnu ar vidaus reikalų arba saugumo sistemų darbuotoju ir

atleistas už profesinės veiklos pažeidimus, negali būti įrašytas

į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

15 straipsnis

Į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą įrašomasis asmuo,

prieš jį įrašant, privalo prisiekti šiais žodžiais:

"Prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, dorai ir sąžiningai atlikti advokato

pareigas, gerbti dorovės normas, piliečių teises ir laisves,

saugoti profesinę paslaptį."

Priesaiką priima teisingumo ministras.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

16 straipsnis

Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą ir jo pakeitimus

"Valstybės žiniose" skelbia Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

17 straipsnis

Advokatas išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos advokatų

sąrašo, jeigu:

1) savo noru prašosi išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos

advokatų sąrašo;

2) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) mirė ar paskelbtas mirusiu;

4) teismas sprendimu pripažino jį netekus veiksnumo;

5) nuteistas už tyčinį nusikaltimą;

6) Advokatų drausmės teismo sprendimu uždrausta dirbti

advokatu.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

III SKIRSNIS

ADVOKATO PADĖJĖJAS

18 straipsnis

Advokato padėjėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis,

įrašytas į Lietuvos advokatų tarybos advokatų padėjėjų sąrašą.

19 straipsnis

Lietuvos advokatų taryba įrašo asmenį į advokatų

padėjėjų sąrašą, jeigu:

1) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;

2) yra nepriekaištingo elgesio;

3) yra susitaręs dėl advokato praktikos atlikimo.

Atsisakant įtraukti į advokatų padėjėjų sąrašą būtina

nurodyti atsisakymo motyvus.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

20 straipsnis

Lietuvos advokatų taryba išbraukia asmenį iš advokatų

padėjėjų sąrašo, jeigu:

1) pasibaigė advokato praktikos atlikimo sutarties terminas;

2) savo noru jis nutraukė advokato padėjėjo praktiką;

3) pašalintas iš advokato padėjėjo darbo.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

21 straipsnis

Advokato praktika atliekama pas advokatą, turintį ne mažesnį

kaip dešimties metų advokato darbo stažą ir gavusį Lietuvos

advokatų tarybos leidimą priimti padėjėją praktikai atlikti.

22 straipsnis

Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos

advokatūros statutas bei susitarimas tarp advokato ir asmens,

norinčio atlikti advokato padėjėjo praktiką.

IV SKIRSNIS

ADVOKATO TEISĖS IR PAREIGOS,

PROFESINĖS VEIKLOS GARANTIJOS

23 straipsnis

Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, turi teisę:

1) ginti fizinius ir juridinius asmenis ar jiems atstovauti;

2) išreikalauti iš valstybinių ir kitokių organizacijų

dokumentus, kurie reikalingi teisinei pagalbai teikti;

3) rinkti ir pateikti įrodymus;

4) naudotis kitomis procesinėmis teisėmis.

24 straipsnis

Draudžiama kliudyti advokatui be pašalinių susitikti su

klientu.

25 straipsnis

Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, privalo:

1) laikytis advokato priesaikos;

2) panaudoti įstatymo numatytas priemones ir būdus fizinių

ir juridinių asmenų teisėtiems interesams ginti;

3) saugoti jam patikėtas žinias.

26 straipsnis

Advokatas pats ar kieno vardu neturi teisės pirkti ar kitu

būdu įsigyti iš savo klientų jų teisių, kurioms jis atstovavo ar

jas gynė byloje. Tokios sutartys negalioja.

Advokatas negali atstovauti ar ginti byloje prieš savo tėvus

(įtėvius), sutuoktinį, vaikus (įvaikius), brolius ir seseris.

Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas

arba gynėjas negali būti toje pat byloje kitos šalies atstovu

arba gynėju.

27 straipsnis

Advokatas negali būti liudytoju ir teikti paaiškinimus dėl

aplinkybių, kurias jis sužinojo savo profesinės veiklos dėka.

28 straipsnis

Niekas negali areštuoti, konfiskuoti ar tikrinti advokatų

dokumentų, kuriuose yra profesinės veiklos duomenų, išskyrus

atvejus, kai advokatui yra iškelta baudžiamoji byla.

29 straipsnis

Lietuvos advokatų tarybos nariai arba jos paskirtas

advokatas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka matytis su

advokatu, kuris sulaikytas ar areštuotas.

30 straipsnis

Advokatas negali eiti savo pareigų, išskyrus mokslinį,

pedagoginį ar kūrybinį darbą.

31 straipsnis

Ginčus dėl advokatų atleidimo ir išbraukimo iš Lietuvos

Respublikos advokatų sąrašo nagrinėja teismai.

32 straipsnis

Advokatas (advokato padėjėjas) turi teisę gauti socialinio

draudimo pašalpą ir pensiją.

Socialinio draudimo pašalpa ir pensija mokama pagal

socialinio aprūpinimo įstatymus.

V SKIRSNIS

SUSITARIMAS DĖL TEISINĖS PAGALBOS

33 straipsnis

Advokatą pasirenka klientas - fizinis ar juridinis asmuo.

Advokatas ir klientas dėl teisinės pagalbos susitaria

pasirašydami sutartį.

34 straipsnis

Atlikdamas pavedimus pagal sutartį, advokatas pateikia

orderį.

35 straipsnis

Advokato darbas apmokamas iš lėšų, gautų iš klientų už

suteiktą teisinę pagalbą.

36 straipsnis

Advokatas dėl atlyginimo už savo darbą susitaria su klientu

raštu. Nesutarus dėl atlyginimo, jis nustatomas pagal

valstybės nustatytą dydį (taksą).

Draudžiama susitarti dėl atlyginimo tokiu būdu, kad

advokato atlyginimo dydis priklausytų nuo bylos baigties.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

37 straipsnis

Jeigu advokatas teikia teisinę pagalbą pagal tardytojo,

prokuroro ar teismo paskyrimą, advokato darbą apmoka valstybė.

VI SKIRSNIS

PROFESINĖS VEIKLOS SUSTABDYMAS AR

LAIKINAS TEISINĖS PAGALBOS NETEIKIMAS

38 straipsnis

Advokatas, išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu,

teisinės pagalbos kaip advokatas neteikia.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

39 straipsnis

Advokato prašymu Lietuvos advokatų taryba gali sustabdyti jo

profesinę veiklą. Advokatas, kurio profesinė veikla sustabdyta,

gali vėl pradėti verstis advokato praktika tik gavęs Lietuvos

advokatų tarybos leidimą."

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

VII SKIRSNIS

ADVOKATO DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

40 straipsnis

Advokatui už profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama

drausmės byla.

Nutarimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatų

taryba.

Lietuvos advokatų taryba privalo svarstyti teisingumo

ministro pasiūlymą iškelti drausmės bylą advokatui.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

41 straipsnis

Advokato drausmės bylą nagrinėja Advokatų drausmės teismas.

42 straipsnis

Drausmės bylos sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

43 straipsnis

Advokatui už profesinės veiklos pažeidimus Advokatų drausmės

teismas gali skirti šias bausmes:

1) įspėjimą;

2) papeikimą;

3) papeikimą, viešai apie tai paskelbiant;

4) uždrausti profesinę veiklą iki vienerių metų;

5) išbraukti iš Lietuvos Respublikos advokatų sąrašo.

VIII SKIRSNIS

DARBO ORGANIZAVIMAS

44 straipsnis

Advokatas, įrašytas į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą,

gali dirbti vienas ar kartu su kitais advokatais.

45 straipsnis

Advokatas steigia biurą.

Kartu dirbantys advokatai steigia kontorą. Darbui

organizuoti dvejiems metams jie renka seniūną.

Biuras ar kontora turi juridinio asmens teises.

Biuro ar kontoros steigimo tvarką nustato Lietuvos

advokatūros statutas.

46 straipsnis

Advokatas gali turėtą tik vieną nuolatinę darbo vietą

(biurą, kontorą).

IX SKIRSNIS

ADVOKATŪROS VEIKLOS TVARKYMAS

47 straipsnis

Advokatai savo profesiniams interesams ginti gali jungtis į

įvairius susivienijimus.

48 straipsnis

Lietuvos advokatūros veiklai tvarkyti advokatai kasmet

renkasi į Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimą

(konferenciją).

49 straipsnis

Advokatūros veiklai organizuoti ir koordinuoti Lietuvos

Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija) renka Lietuvos

advokatų tarybą ir Revizijos komisiją trejiems metams.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

50 straipsnis

Advokatų drausmės byloms nagrinėti Lietuvos Respublikos

advokatų susirinkimas (konferencija) trejiems metams išrenka

Advokatų drausmės teismą.

51 straipsnis

Tas pats asmuo Lietuvos advokatų tarybos, Revizijos

komisijos ar Advokatų drausmės teismo nariu gali būti renkamas

ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vienos institucijos

narys.

52 straipsnis

Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija):

1) nustato Lietuvos advokatų tarybos, Revizijos komisijos ir

Advokatų drausmės teismo narių skaičių;

2) slaptu balsavimu renka Lietuvos advokatų tarybą, šios

tarybos pirmininką, Revizijos komisiją ir Advokatų drausmės

teismą;

3) tvirtina metinę Lietuvos advokatų tarybos apyskaitą ir

sąmatą;

4) nustato advokatams privalomus mokesčius profesiniams

advokato reikalams ir būtinus atskaitymus socialiniam draudimui;

5) steigia piniginius fondus stipendijoms, pašalpoms ir

kitiems advokatų reikalams;

6) sprendžia nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo

klausimus;

7) sprendžia kitus profesinius advokatų reikalus.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

53 straipsnis

Lietuvos advokatų taryba:

1) renka iš savo narių tarybos pirmininko pavaduotoją ir

sekretorių;

2) sprendžia profesinius ginčus tarp advokatų, vienam to

prašant;

3) nustato advokato atlyginimą, kilus dėl to ginčui;

4) skiria kitą advokatą bylai, kurioje ankstesnis advokatas

negali atlikti savo pareigų;

5) sudaro ir pateikia Lietuvos Respublikos advokatų

susirinkimui (konferencijai) metinę sąmatą ir apyskaitą;

6) vykdo metinę sąmatą ir valdo Lietuvos advokatūros turtą;

7) nustato tarnautojų atlyginimus;

8) vykdo kitas jai nustatytas pareigas.

Lietuvos advokatų taryba turi juridinio asmens teises.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

54 straipsnis

Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija)

advokatūros finansinei veiklai kontroliuoti renka Revizijos

komisiją.

Revizijos komisija:

1) tikrina Lietuvos advokatų tarybos finansinės veiklos

ataskaitas;

2) kontroliuoja, kaip nagrinėjami skundai, prašymai.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

55 straipsnis

Advokatų drausmės teismas nagrinėja advokatų drausmės bylas.

Advokatų drausmės teismo nariais renkami nepriekaištingo

elgesio advokatai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų advokato

darbo stažą.

Bylą nagrinėja trys Advokatų drausmės teismo nariai.

Advokatų drausmės teismo darbo tvarką nustato Lietuvos

advokatūros statutas.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

X SKIRSNIS

ADVOKATŪROS LĖŠOS

56 straipsnis

Lietuvos advokatūros lėšas sudaro sumos, atskaičius jas iš

advokatų honoraro už suteiktą teisinę pagalbą.

Atskaitymų dydį nustato Lietuvos Respublikos advokatų

susirinkimas (konferencija).

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994, Nr.89-1705,

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS ČESLOVAS STANKEVIČIUS

Vilnius, 1992 m. rugsėjo 16 d.

Nr.I-2892