Suvestinė redakcija nuo 2020-06-03
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 88-3481, i. k. 1062230ISAK32/4-306
Nauja redakcija nuo 2020-06-03:
Nr. A1-487/4-399, 2020-06-02, paskelbta TAR 2020-06-02, i. k. 2020-11975
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ AVARIJŲ TYRIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2006 m. rugpjūčio 4 d. Nr. A1-232/4-306
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 punktu,
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro ir
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2006 m. rugpjūčio 4 d.
įsakymu Nr. A1-232/4-306
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro ir
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro
2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. A1-487/4-399
redakcija)
POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ AVARIJŲ TYRIMO NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Potencialiai pavojingų įrenginių avarijų tyrimo nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) avarijų tyrimo tvarką.
2. Nuostatuose nustatyta tvarka tiriamos įrenginių, kurių kategorijų, nurodytų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnyje, parametrų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo įgyvendinimo“, avarijos, išskyrus avarijas, nurodytas Nuostatų 4–7 punktuose.
3. Įrenginio avarijos tyrimo tikslas – nustatyti ją sukėlusias priežastis ir aplinkybes, žalą, padarytą darbuotojų ar kitų asmenų sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai, įrenginiui, įvertinti įrenginio veikimo saugumą, darbuotojų veiksmus, numatyti panašių avarijų prevencijos priemones.
4. Įrenginio avarija, kurios padariniai ir žala atitinka bent vieną Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“, 5 priede nurodytų kriterijų, tiriama vadovaujantis minėtais nuostatais.
5. Įrenginio avarija, įvykusi dėl statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių griūties, taip pat dėl žemės nuošliaužų statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose, tiriama vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ patvirtinimo“.
6. Įrenginio, kuris taip pat yra energetikos įrenginys, avarija tiriama vadovaujantis Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“.
7. Dėl įrenginio avarijos įvykę įvykiai darbe tiriami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai), jeigu toks įvykis darbe įvyko asmenims, nurodytiems Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 2 punkte.
8. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
8.1. Avarija – įrenginio sulūžimas, gedimas, griuvimas, sprogimas, užsidegimas, veikimo sutrikimas, sukėlęs didesnį už būdingąjį pavojų ar gamintojo nurodytą liekamąją riziką darbuotojų ar kitų žmonių sveikatai ir (ar) aplinkai arba padaręs žalą darbuotojų ar kitų žmonių sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai.
9. Įrenginio savininkas ir, jeigu sudaryta nuolatinės įrenginio priežiūros sutartis, fizinis ar juridinis asmuo, atliekantis nuolatinę įrenginio priežiūrą, užtikrina, kad kiekvienas įrenginį naudojantis ir prižiūrintis asmuo būtų atitinkamai instruktuotas ir jam būtų sudaryta galimybė iš karto nuo avarijos arba nuo avarijos pavojaus atsiradimo pranešti įrenginio savininkui apie avariją arba avarijos pavojų.
II SKYRIUS
PRANEŠIMAI APIE AVARIJĄ
10. Apie įrenginio avariją jo savininkas privalo ne vėliau kaip per 4 valandas po to, kai apie avariją jis sužinojo ar turėjo sužinoti, elektroniniu paštu pranešti:
10.1. akredituotajai potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigai (toliau – akredituotoji įstaiga), su kuria įrenginio savininkas sudaręs sutartį dėl įrenginio techninės būklės tikrinimo;
10.2. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) teritoriniam skyriui;
11. Įrenginio savininkas taip pat privalo ne vėliau kaip per 4 valandas po to, kai apie avariją jis sužinojo ar turėjo sužinoti, telefonu ar elektroniniu paštu pranešti apie įrenginio avariją šioms institucijoms ir įstaigoms:
11.1. atitinkamos apylinkės prokuratūrai – jei avarija susijusi su darbuotojo ar kito asmens mirtimi arba jei sunkiai pakenkta jo sveikatai ar manoma, kad sunkiai pakenkta jo sveikatai;
11.2. atitinkamos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą, – jei avarija susijusi su statinio griūtimi ar pažeidimais;
11.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos – jei avarija susijusi su gaisro, sprogimo grėsme ar neigiamo poveikio aplinkai grėsme arba jei sukeltas gaisras, įvyko sprogimas ar padarytas kitoks neigiamas poveikis aplinkai;
11.4. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – jei avarija susijusi su energijos ir energijos išteklių (elektros, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų) tiekimu, gamyba, perdavimu, paskirstymu ir saugojimu;
11.5. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijai ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos – jei avarija susijusi su pavojingų krovinių transportavimu, kai dėl avarijos gali įvykti sprogimas, gaisras ar gali būti padarytas neigiamas poveikis aplinkai, arba jei sukeltas gaisras, įvyko sprogimas ar padarytas kitoks neigiamas poveikis aplinkai;
12. Pranešime apie avariją nurodoma avarijos vieta (adresas), data ir laikas (metai, mėnuo, diena, valanda, minutės), ar yra nukentėjusiųjų (jeigu yra ‒ nurodomas nukentėjusių asmenų skaičius), įrenginio pavadinimas, trumpas avarijos apibūdinimas ir kontaktiniai įrenginio savininko duomenys (vardas, pavardė, pareigos, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas).
III SKYRIUS
AVARIJOS TYRIMAS
13. Įvykus avarijai, įrenginio savininkas privalo suteikti pagalbą nukentėjusiesiems, organizuoti ir užtikrinti avarijos padarinių lokalizavimą, likvidavimą ir tyrimą, taip pat iki avarijos tyrimo pradžios turi išsaugoti avarijos vietos, darbo vietos ir įrenginio būklę tokią, kokia ji buvo iš karto po avarijos ar avarijos padarinių lokalizavimo. Būtini pakeitimai avarijos vietoje gali būti daromi tik tuo atveju, jei jų nepadarius kiltų pavojus darbuotojų ar kitų žmonių sveikatai ir (ar) aplinkai, tačiau visa tai, kas buvo iki šių būtinų pakeitimų, turi būti įforminta raštu ir grafiškai užfiksuota, nufotografuota ar nufilmuota.
14. Avariją tiria komisija, kurią sudaro:
14.2. akredituotosios įstaigos, su kuria sudaryta įrenginio techninės būklės tikrinimo sutartis, atstovas;
15. Komisijos pirmininkas yra Valstybinės darbo inspekcijos atstovas (jis nurodomas Valstybinės darbo inspekcijos pranešime apie atstovų paskyrimą tirti avariją). Komisijos narių sąrašą sudaro įrenginio savininkas. Komisijos narių sąraše nurodoma Nuostatų 14 punkte nurodytų asmenų pareigos, vardai ir pavardės, jų telefono ryšio numeriai ir elektroninio pašto adresai. Komisija privalo pradėti darbą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo avarijos dienos.
16. Nuostatų 10.1–10.2 ir 11.2–11.6 papunkčiuose nurodytos institucijos, įstaigos ir asmenys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo pranešimo apie avariją gavimo dienos paskiria savo atstovą (-us) tirti avariją ir apie tai elektroniniu paštu informuoja įrenginio savininką, nurodo paskirto (-ų) atstovo (-ų) vardą (-us), pavardę (-es), pareigas ir kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą). Asmuo, atliekantis nuolatinę įrenginio priežiūrą, ar jo atstovas (jei nuolatinę įrenginio priežiūrą atlieka ne savininkas) gali dalyvauti komisijos darbe stebėtojo teisėmis.
17. Institucijos ir įstaigos, nurodytos Nuostatų 11.2–11.6 papunkčiuose, gali neskirti savo atstovo (atstovų) tirti avariją ir apie tai ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo pranešimo apie avariją gavimo dienos turi elektroniniu paštu informuoti įrenginio savininką bei nurodyti sprendimo nedalyvauti tyrime motyvus. Dokumentuota informacija, kurioje nurodyti sprendimo nedalyvauti tyrime motyvai, turi būti pridėta prie tyrimo dokumentų.
18. Atlikdama tyrimą, komisija savo sprendimus priima posėdžiuose. Komisiją techniškai aptarnauja įrenginio savininkas. Komisijos pirmininkas, suderinęs su įrenginio savininku, nustato posėdžio datą, laiką, vietą ir apie tai elektroniniu paštu praneša komisijos nariams. Komisijos posėdžiams vadovauja komisijos pirmininkas. Visi komisijos nariai turi lygias balso teises. Balsuojama atvirai. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra komisijos pirmininko balsas. Jeigu nuomonės nesutampa, komisijos narys gali pareikšti atskirąją nuomonę raštu. Posėdžiai protokoluojami ir protokolai pridedami prie tyrimo dokumentų. Atskirosios nuomonės pateikiamos kaip protokolo priedai. Protokolų rengimą organizuoja įrenginio savininkas. Posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas, komisijos nariai bei įrenginio savininko paskirtas posėdžio sekretorius.
19. Įrenginio savininkas turi sudaryti sąlygas komisijai tirti įrenginio avariją ir privalo:
19.1. sudaryti sąlygas komisijos nariams ištirti avarijos vietą ar avariją patyrusį įrenginį ir aprūpinti komisijos narius specialiais drabužiais, asmeninėmis apsaugos priemonėmis, transportu ir kitomis priemonėmis, jeigu jos būtinos;
19.2. užtikrinti, kad būtų pateikti tyrimui reikalingi vaizdiniai (grafiniai) avarijos vietos būklės pakeitimo dokumentų originalai arba įrenginio savininko pasirašytas laisvos formos patvirtinimas, kad avarijos vietos būklė nepakeista (patvirtinime nurodomas įrenginio savininko vardas, pavardė, gimimo data, avarijos vietos adresas ir patvirtinama, kad avarijos vietos būklė nepakeista);
19.3. užtikrinti, kad būtų pateikti įrenginio techniniai dokumentai, naudojimo instrukcija, įrenginio naudojimo (priežiūros) žurnalas, techninės būklės tikrinimo ir nuolatinės priežiūros organizavimo bei jos atlikimo dokumentai ar jų kopijos (dokumentų originalai grąžinami po tyrimo);
19.4. užtikrinti, kad būtų pateikti kiti komisijos narių paprašyti avarijai tirti reikalingi dokumentai ar jų kopijos (dokumentų originalai grąžinami po tyrimo);
19.5. atlikti (užsakyti) ekspertizes ar bandymus, pakviesti specialistus ar ekspertus ir atlikti kitus avarijai tirti būtinus darbus, dėl kurių komisija priėmė motyvuotus sprendimus;
20. Tirdama avariją, komisija turi:
20.2. nustatyti įrenginio būklę prieš avariją, susipažinti su įrenginio eksploatacijos ir priežiūros (darbo režimas, taikomos technologijos, apkrovos, nuolatinės priežiūros atlikimas, techninės būklės tikrinimai, remontai ir pan.) dokumentais, nustatyti, ar jie atitinka gamintojo techninių dokumentų bei priežiūros teisės aktų reikalavimus, įvertinti įrenginio nusidėvėjimą bei remonto ar modernizavimo darbų kokybę;
20.3. motyvuotai priimti sprendimus dėl ekspertizių, bandymų ar kitų avarijai tirti būtinų veiksmų atlikimo;
20.4. įvertinti įrenginį naudojančių ir kitų su tiriama avarija susijusių darbuotojų veiksmus, kvalifikaciją ar specialiąsias žinias ir įgūdžius;
20.5. gauti iš įrenginio savininko ir su avarija susijusių darbuotojų bei kitų asmenų rašytinius paaiškinimus ar liudijimus apie avarijos aplinkybes (jie turi būti pasirašyti, nurodytas vardas, pavardė ir pareigos) ar duomenis, rodančius asmens ryšį su avarijos aplinkybėmis;
20.6. įvertinti įrenginio naudojimo bei darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pareigybių aprašymų nuostatų (ar tam tikrų nuostatų nebuvimo) įtaką avarijai;
20.7. įvertinti įrenginio projektavimo, gamybos, montavimo, derinimo darbų kokybę, galimus pažeidimus transportuojant, jeigu tai būtina avarijos priežastims nustatyti;
20.8. įvertinti stichinių reiškinių įtaką avarijai, jeigu tai būtina avarijos priežastims nustatyti;
20.9. įvertinti prieš avariją vykusių statybos, remonto ar kitų darbų greta įrenginio ar jame (jeigu tokie buvo vykdomi) galimą įtaką įrenginio techninei būklei;
20.10. įvertinti specialistų ir (ar) ekspertų pateiktas išvadas, kitus su avarija susijusius jiems pateiktus dokumentus ir nustatytas avarijos aplinkybes;
20.11. atlikti kitus veiksmus, kurių reikia avarijos aplinkybėms ir priežastims nustatyti, atsižvelgiant į avarijos mastą ir pobūdį;
21. Įrenginys negali būti pradėtas naudoti, kol nebaigtas avarijos tyrimas, jeigu tai gali turėti įtakos avarijos tyrimui. Komisija gali priimti sprendimą leisti pašalinti įrenginio sutrikimus ir parengti jį akredituotajai įstaigai tikrinti nepasibaigus avarijos tyrimui, jeigu tam pritaria avarijos tyrime dalyvaujantys institucijų ir įstaigų atstovai. Tokiu atveju įrenginys gali būti pradėtas naudoti, jeigu akredituotoji įstaiga nustato, kad jis tinkamas naudoti, saugus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.
22. Ištyrusi avariją, komisija, atsižvelgusi į komisijos narių išvadas, įvertinusi ir išnagrinėjusi bandymų, ekspertizių rezultatus, su avarija susijusių darbuotojų bei kitų asmenų paaiškinimus ir kitus surinktus tyrimo dokumentus bei informaciją, surašo avarijos tyrimo aktą (toliau – aktas).
23. Akte turi būti nurodyta:
23.2. įrenginio, dėl kurio atliktas avarijos tyrimas, techninė charakteristika, sumontavimo metai, kapitalinio remonto, modernizavimo, paskutinio techninės būklės patikrinimo datos (metai, mėnuo, diena);
24. Aktas pasirašomas komisijos posėdyje. Aktas sudaromas dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo komisijos pirmininkas ir visi komisijos nariai. Jeigu komisijos narys nesutinka su tyrimo išvadomis, aktą jis turi pasirašyti, pateikdamas pastabą, o savo nuomonę išdėstyti akto priede. Įrenginio savininkas, jeigu jis nėra komisijos narys, savo parašu turi patvirtinti, kad susipažino su aktu.
25. Avarijos tyrimas turi būti baigtas, aktas surašytas ir pasirašytas per 15 darbo dienų nuo avarijos. Avarijos tyrimas komisijos sprendimu gali būti pratęstas, atsižvelgiant į ekspertizių ar bandymų atlikimo terminus (gavus ekspertizių ar bandymų rezultatus, avarijos tyrimas gali būti pratęstas 3 darbo dienomis).
26. Vienas akto egzempliorius saugomas Valstybinėje darbo inspekcijoje, kitą egzempliorių saugo įrenginio savininkas.
27. Įrenginio savininkas privalo įteikti ar išsiųsti akredituotajai įstaigai bei kitoms avarijos tyrime dalyvavusioms įstaigoms ir institucijoms nuasmenintą elektroninę akto kopiją (neteikiami duomenys, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti asmens tapatybę, ‒ vardas, pavardė, atstovaujamas subjektas, pareigos).
28. Jeigu tiriant avariją nustatyta įrenginio neatitiktis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ir (arba) Lietuvos teisės aktuose nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, Valstybinė darbo inspekcija nuasmenintą akto kopiją (neteikiami duomenys, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti asmens tapatybę, ‒ vardas, pavardė, atstovaujamas subjektas, pareigos) atitinkamai pagal kompetenciją išsiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai arba pati vykdo rinkos priežiūros institucijos funkcijas, susijusias su įrenginio tiekimu rinkai.
29. Jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, turinčių įtakos avarijos tyrimo rezultatams, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius raštu motyvuotai gali įpareigoti įrenginio savininką per 15 darbo dienų nuo šio įpareigojimo pateikimo dienos organizuoti tyrimą Nuostatų III skyriuje nustatyta tvarka naujoms aplinkybėms ištirti ir išvadoms parengti.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Įrenginio savininkas avariją turi užregistruoti įrenginio priežiūros žurnale (avarijos data (metai, mėnuo, diena) ir trumpas aprašymas).
31. Įrenginio savininkas aktą ir tyrimo dokumentus privalo saugoti įrenginio techninių dokumentų byloje tol, kol įrenginys naudojamas. Dokumentai, įskaitant dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka Nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytais terminais.
32. Įrenginio savininkas privalo akte nustatytais terminais įvykdyti nurodytas priemones ir apie tai, nurodydamas jas ir jų įvykdymo datas, paštu ar elektroniniu paštu informuoti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių, akredituotąją įstaigą ir kitas avarijos tyrime dalyvavusias suinteresuotas įstaigas bei institucijas.
33. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos Reglamento (ES) 2016/679 ir duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka. Asmens duomenų, pateiktų Nuostatų 20 punkte nurodytuose dokumentuose, tvarkymo tikslas – avarijos tyrimas.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-192/4-204, 2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 45-2115 (2011-04-13), i. k. 1112230ISAK92/4-204
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. A1-232/4-306 "Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių avarijų tyrimo nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-487/4-399, 2020-06-02, paskelbta TAR 2020-06-02, i. k. 2020-11975
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. A1-232/4-306 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių avarijų tyrimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo