Suvestinė redakcija nuo 2011-02-06 iki 2015-03-16
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 143-5726, i. k. 1082050ISAK001K-433
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 15-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO
2008 m. gruodžio 9 d. Nr. 1K-433
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2003, Nr. 123-5586; 2007, Nr. 68-2654) 3 straipsnio 5 dalimi:
1. Tvirtinu 15-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“ (pridedama).
2. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinį.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-433
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2010 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 1K-151 redakcija)
15-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS IR INVESTICIJOS Į KONTROLIUOJAMUS SUBJEKTUS“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 15-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“ (toliau – šis standartas) nustato konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo bei investicijų į kontroliuojamus subjektus apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimus.
2. Šis standartas taikomas viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį. Viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, taikomi tik šio standarto 8–12, 22, 42–44 ir 47 punktai.
3. Šis standartas, išskyrus jo VIII skyrių, taikomas sudarant viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį. Jei viešojo sektoriaus subjektas, rengiantis viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, nusprendžia sudaryti tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį pats arba to reikalauja kiti teisės aktai, viešojo sektoriaus subjektas jį sudaro vadovaudamasis šiuo standartu ir 23-iuoju viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartu „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“.
4. Šis standartas netaikomas investicijoms į kontroliuojamus subjektus, į kurių kontrolę teisė yra laikina, kurių apskaitai taikomos 17-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatos. Kontrolė yra laikina, kai kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyjami parduoti ir viešojo sektoriaus subjektas gali savo ketinimus įrodyti.
5. Šiame standarte vartojamos sąvokos:
Kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas – viešojo sektoriaus subjektas, kuriam pavaldūs kiti viešojo sektoriaus subjektai ir kuris kontroliuoja jų veiklą ir gali daryti poveikį jų finansiniams, ekonominiams ir kitiems sprendimams. Kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas dažniausiai būna asignavimų valdytojas.
Savikainos metodas – apskaitos metodas, pagal kurį investicijos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina. Pagal savikainos metodą veiklos rezultatų ataskaitoje rodomos tik pajamos iš investicijos, kurios gaunamos paskirsčius subjekto, į kurį buvo investuota, nepaskirstytą grynąjį pelną.
Viešojo sektoriaus subjektų grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimas (toliau – konsolidavimas) – vienai viešojo sektoriaus subjektų grupei priklausančių viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinių jungimas į vieną konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – konsoliduotosios finansinės ataskaitos) taikant viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (toliau – VSAFAS).
6. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (Žin., 2007, Nr. 77-3046; 2008, Nr. 137-5370; 2010, Nr. 67-3341) ir kituose VSAFAS.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-037, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-697 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-037
7. Taikant šį standartą laikoma, kad subjektų nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant įnašus į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą, taip pat teisė į kontrolę priklauso tiems viešojo sektoriaus subjektams, kuriems pavesta įgyvendinti subjekto akcininko, savininko ar dalininko teises ir pareigas, nors pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus subjektų nuosavybės vertybiniai popieriai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ar savivaldybėms.
II. VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ KONTROLIUOJAMI SUBJEKTAI
8. Viešojo sektoriaus subjektų kontroliuojamais subjektais laikomi:
8.1. viešojo sektoriaus subjektui pavaldi biudžetinė įstaiga arba prie kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto grupės priskiriama biudžetinė įstaiga ir mokesčių bei išteklių fondai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 730 (Žin., 2008, Nr. 85-3381; 2009, Nr. 109-4592), ir viešoji įstaiga, pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriama prie viešojo sektoriaus subjekto, kuriai viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį (sąlygos lemiamam poveikiui atsirasti nustatytos šio standarto 10 punkte) (toliau – viešoji įstaiga);
8.2. ne viešojo sektoriaus subjektai, kurie tenkina šio standarto 10 punkte nustatytas sąlygas lemiamam poveikiui atsirasti, įskaitant valstybės ir savivaldybės įmones. Laikoma, kad valstybės ar savivaldybės įmonę kontroliuoja tas viešojo sektoriaus subjektas, kuriam pavesta įgyvendinti įmonės savininko teises ir pareigas, kaip nurodyta šio standarto 7 punkte.
9. Viešojo sektoriaus subjektas į savo grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukia tik kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų (toliau – konsoliduojami subjektai) finansines ataskaitas, išskyrus šio standarto 4 punkte nurodytu atveju.
10. Laikoma, kad viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį kitam subjektui, t. y. jį kontroliuoja, kai:
10.1. tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus kontroliuojamus subjektus turi subjekto, į kurį investuota, nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių daugiau nei 50 proc. balsų dalyvių susirinkime, apskaičiuotų, kaip nustatyta šio standarto 11 ir 12 punktuose, arba tiesiogiai ar netiesiogiai įgyvendina steigėjo arba savininko (dalininko) teises;
10.2. nesant šio standarto 10.1 punkte nurodytos sąlygos, lemiamas poveikis gali būti konstatuotas dėl:
10.2.1. teisės valdyti subjekto veiklą remiantis esamais susitarimais su kitais subjekto akcininkais (dalininkais);
10.2.3. teisės skirti daugumą vadovaujančių subjekto darbuotojų (valdybos narius, administracijos vadovus ir pan.);
11. Bendras viešojo sektoriaus subjektui tiesiogiai priklausančių balsų skaičius kontroliuojamo subjekto dalyvių susirinkime apskaičiuojamas iš kontroliuojamo subjekto nuosavybės vertybinių popierių arba kitais būdais suteikiamų balsų atimant:
11.3. nevisiškai apmokėtų kontroliuojamo subjekto nuosavybės vertybinių popierių suteikiamus balsus, jeigu šie nevisiškai apmokėti vertybiniai popieriai nesuteikia balsavimo teisės.
Pavyzdys. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2009, Nr. 91-3914) balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos, todėl neapmokėtos akcijos neįtraukiamos į viešojo sektoriaus subjektų ir kontroliuojamų ne viešojo sektoriaus subjektų grupėms tenkančių balsų skaičių.
12. Bendras viešojo sektoriaus subjektui netiesiogiai per kitus kontroliuojamus subjektus priklausančių balsų skaičius atskiro subjekto dalyvių susirinkime apskaičiuojamas sudedant balsus:
III. KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ REIKALAVIMAI
13. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje teikiama informacija apie viešojo sektoriaus subjektų grupės ataskaitinių ir praėjusių ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos finansinę būklę, tų ataskaitinių laikotarpių veiklos rezultatus ir pinigų srautus.
14. Rengianti konsoliduotąsias finansines ataskaitas viešojo sektoriaus subjektų grupė yra laikoma ekonominiu vienetu, todėl viešojo sektoriaus subjektų grupės subjektų tarpusavio ūkinės operacijos ir jų rezultatai yra eliminuojami. Konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose rodomi tik ūkinių operacijų su prie viešojo sektoriaus subjektų grupės nepriklausančiais viešojo sektoriaus subjektais rezultatai (perviršis arba deficitas).
15. Konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose turi būti rodomas visas konsoliduojamų subjektų turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir grynasis turtas paskutinę metinio ataskaitinio laikotarpio dieną, ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sąnaudos, pinigų įplaukos ir išmokos.
16. Turi būti sudaromos to paties ataskaitinio laikotarpio konsoliduotosios finansinės ataskaitos kaip ir kontroliuojančiojo subjekto finansinės ataskaitos. Jei tai pirmas ataskaitinis laikotarpis, kurį viešojo sektoriaus subjektai tapo konsoliduojamais subjektais, jie teikia pagal VSAFAS parengtą šio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį nuo dienos, kai jie tapo konsoliduojamais subjektais (plačiau paaiškinta 14-ajame VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“), arba įsteigimo dienos.
17. Kai pasikeičia kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto pavaldumas arba teisė į kontrolę pereina kitam kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui, šio kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų duomenys yra įtraukiami į tos grupės, kuriai šis subjektas yra pavaldus (arba kuris turi teisę į šio viešojo sektoriaus subjekto kontrolę) paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, konsoliduotąsias finansines ataskaitas, neatsižvelgiant į tai, kad pavaldumas pasikeitė ne nuo ataskaitinių metų pradžios.
1 pavyzdys. 20X2 m. gruodžio 31 d. Ūkio ministerija turėjo pavaldžią biudžetinę įstaigą „X“. Rengiant 20X2 m. gruodžio 31 d. Ūkio ministerijos grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, biudžetinės įstaigos „X“ ataskaitos buvo įtrauktos į šios grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Vyriausybės nutarimu 20X3 m. kovo 31 d. biudžetinės įstaigos pavaldumas pasikeičia ją perduodant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – Aplinkos ministerija). Rengiant 20X3 metų konsoliduotąsias finansines ataskaitas, biudžetinės įstaigos „X“ finansinės ataskaitos yra įtraukiamos tik į Aplinkos ministerijos konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
2 pavyzdys. 20X7 m. gegužės 31 d. biudžetinė įstaiga „X“ prijungiama prie biudžetinės įstaigos „Y“. Biudžetinės įstaigos „Y“ finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, biudžetinės įstaigos „X“ iki prijungimo prie biudžetinės įstaigos „Y“ finansinės ataskaitos buvo konsoliduojamos į Ūkio ministerijos grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Ūkio ministerija, sudarydama savo grupės 20X7 m. gruodžio 31 d. konsoliduotąsias finansines ataskaitas, į jas netrauks biudžetinės įstaigos „X“ finansinių ataskaitų, o Finansų ministerija, sudarydama 20X7 m. gruodžio 31 d. konsoliduotąsias finansines ataskaitas, įtrauks biudžetinės įstaigos „Y“ veiklos rezultatus nuo 20X7 m. sausio 1 d., kurie apims ir biudžetinės įstaigos „X“ veiklos rezultatus iki 20X7 m. gegužės 31 d.
18. Jei viešojo sektoriaus subjektas teisės į anksčiau konsoliduoto viešojo sektoriaus subjekto kontrolę netenka, t. y. teisė į kontrolę pereina ne viešojo sektoriaus subjektui, nepasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurio konsoliduotosios finansinės ataskaitos yra rengiamos, į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukiami tik tie anksčiau konsoliduoto subjekto veiklos rezultatai, kurie buvo gauti nuo to ataskaitinio laikotarpio pradžios iki teisės į kontrolę praradimo dienos. Jei praradusiam teisę į kontrolę buvusiam kontroliuojančiajam subjektui dar priklauso dalis subjekto nuosavybės vertybinių popierių, buvusio konsoliduojamo subjekto nuosavybės vertybiniai popieriai turi būti registruojami ir finansinėse ataskaitose rodomi pagal 14-ąjį VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ taikant nuosavybės metodą arba pagal 17-ąjį VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
19. Jei viešojo sektoriaus subjektų grupė netiesiogiai kontroliuoja ne viešojo sektoriaus subjektą, kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui tenkanti proporcinga subjekto balsų skaičiaus dalyvių susirinkime dalis gali būti mažesnė nei 50 proc. Tokiu atveju nuosavybės metodas turi būti pritaikytas proporcingai kontroliuojančiajam subjektui tenkančiai daliai.
Pavyzdys. Tokį atvejį iliustruoja šio standarto 1 priedo pavyzdys.
20. Kai keli viešojo sektoriaus subjektai atskirai to paties subjekto nekontroliuoja, tačiau kartu jį kontroliuoja ir jų įnašai į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą arba šio standarto 10.2.2 punkte nurodyta sąlyga suteikia tokį patį balsų skaičių subjekto visuotiniame dalininkų susirinkime, tai konsoliduojamo subjekto finansinių ataskaitų rinkinys traukiamas į konsoliduotąsias finansines ataskaitas to viešojo sektoriaus subjekto, kuris įgyvendina valstybės kaip dalininkės teises ir pareigas, jei vienas iš šių viešojo sektoriaus subjektų įgyvendina valstybės kaip dalininkės teises ir pareigas.
Pavyzdys. Biudžetinei įstaigai priklauso viešosios įstaigos „A“ nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių 50 proc. balsų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) turimi minėtos viešosios įstaigos nuosavybės vertybiniai popieriai jai suteikia 50 proc. balsų šios viešosios įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime. Sveikatos apsaugos ministerija įtraukia šios viešosios įstaigos „A“ finansines ataskaitas į savo grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Sudarant Sveikatos apsaugos ministerijos grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas likusieji viešosios įstaigos nuosavybės vertybiniai popieriai, suteikiantys 50 proc. balsų šios viešosios įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime, priskiriami kitų nei Sveikatos apsaugos ministerijos grupės dalininkų daliai, t. y. viešojo sektoriaus subjekto kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto mažumos daliai (toliau – mažumos dalis). Sudarant valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį mažumos dalies nebeliks.
21. Kai visi viešojo sektoriaus subjektai turi po vienodą konsoliduojamo subjekto balsų skaičių subjekto visuotiniame dalininkų susirinkime, viešojo sektoriaus subjektai privalo bendru susitarimu nuspręsti, į kurio viešojo sektoriaus subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas bus įtrauktos konsoliduojamo subjekto finansinės ataskaitos, išskyrus atvejį, nurodytą šio standarto 20 punkte.
Pavyzdys. X miesto savivaldybės administracijai priklauso viešosios įstaigos „X“ nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių 50 proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, X rajono savivaldybės administracijai – 50 proc. balsų. Bendru susitarimu nuspręsta, kad X miesto savivaldybės administracija įtraukia šios viešosios įstaigos „A“ finansines ataskaitas į savo grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Sudarant X miesto savivaldybės konsoliduotąsias finansines ataskaitas likusieji viešosios įstaigos nuosavybės vertybiniai popieriai, suteikiantys 50 proc. balsų šios viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, bus priskirti kitų nei X miesto savivaldybės dalininkų daliai, t. y. mažumos daliai. Sudarant nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį mažumos dalies nebeliks.
22. Viešojo sektoriaus subjektas, kuris nekonsoliduoja bendrai kontroliuojamo konsoliduojamo subjekto finansinių ataskaitų, investiciją į šį subjektą savo atskirose ir viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose rodo įsigijimo savikaina. Jei viešojo sektoriaus subjektas turi balsų dalyvių susirinkime, kaip nurodyta šio standarto 10.2.2 punkte, tačiau investicijos į subjektą nėra padaręs, viešojo sektoriaus subjektas savo aiškinamajame rašte pateikia informaciją apie turimus balsus dalyvių susirinkime.
23. Prieš rengiant viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, būtina:
23.1. suderinti visų viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduojamų subjektų tarpusavio ūkines operacijas (pajamas ir sąnaudas, įplaukas ir išlaidas) per ataskaitinį laikotarpį ir likučius (gautinų ir mokėtinų sumų, suteiktų ir gautų paskolų, grąžintinų ir gautinų finansavimo sumų ir pan.) paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;
23.2. koreguoti apskaitos įrašus, jeigu derinant viešojo sektoriaus subjektų tarpusavio ūkines operacijas ir likučius nustatoma klaidų ar netikslumų;
24. Investicijos į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose rodomos investicijų straipsnyje nuosavybės metodu pagal 14-ojo VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ nuostatas.
IV. KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINĖS BŪKLĖS IR VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITŲ SUDARYMAS
26. Konsoliduotųjų finansinės būklės ir veiklos rezultatų ataskaitų sudarymo procedūros nustatytos šio standarto 31–36 punktuose.
27. Kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto grupės investicijos į konsoliduojamus subjektus ir viešojo sektoriaus subjektų grupei tenkanti konsoliduojamų subjektų grynojo turto dalis yra eliminuojamos, o prestižo suma iš finansinio turto iškeliama į nematerialiojo turto straipsnį.
28. Apskaičiuojama ir pripažįstama ataskaitinio laikotarpio prestižo amortizacijos suma. Prestižo amortizacijos suma rodoma veiklos rezultatų ataskaitoje finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų straipsnyje.
29. Pagal faktinius ataskaitinio laikotarpio duomenis apskaičiuojama konsoliduojamų subjektų mažumos dalis, proporcinga prie viešojo sektoriaus subjektų grupės nepriklausančių konsoliduojamo subjekto dalininkų įnašų ir (arba) balsų visuotiniame susirinkime daliai.
30. Žemesniojo ir aukštesniojo lygių konsoliduotųjų finansinės būklės ataskaitų formos pateiktos 2-ojo VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“ prieduose, žemesniojo ir aukštesniojo lygių konsoliduotųjų veiklos rezultatų ataskaitų formos yra tokios pačios, kaip pateiktos 3-iojo VSAFAS „Veiklos rezultatų ataskaita“ prieduose.
V. KONSOLIDAVIMO PROCEDŪROS
31. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos laikantis šių konsolidavimo procedūrų:
31.1. kontroliuojančiojo ir konsoliduojamų subjektų finansinės ataskaitos (finansinės būklės ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita ir aiškinamojo rašto lentelės) sujungiamos eilutė po eilutės sudedant tų pačių straipsnių sumas;
31.2. eliminuojamos visos ataskaitinio laikotarpio konsoliduojamų subjektų tarpusavio ūkinės operacijos:
31.2.1. viešojo sektoriaus subjektų grupės subjektų sandoriai (pajamos ir sąnaudos).
1 pavyzdys. 20X7 m. biudžetinė ikimokyklinė įstaiga „X“, kurios finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos į miesto savivaldybės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, iš miesto savivaldybės iždo savo veiklai finansuoti gavo 150 000 litų finansavimo sumų. Miesto savivaldybės iždas, 20X7 m. ikimokyklinei įstaigai pervedęs finansavimo sumas, pripažino finansavimo sąnaudas. Biudžetinė ikimokyklinė įstaiga „X“ gautas finansavimo sumas 20X7 m. pripažino finansavimo pajamomis, nes šios sumos buvo skirtos padarytoms sąnaudoms kompensuoti. Sudarant 20X7 m. miesto savivaldybės konsoliduotąją veiklos rezultatų ataskaitą, iš finansavimo pajamų eliminuojama 150 000 litų, o iš finansavimo sąnaudų – 150 000 litų.
2 pavyzdys. Ūkio ministerija viešojo sektoriaus subjektui „A“, kurio finansinės ataskaitos konsoliduojamos į Ūkio ministerijos grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, nuomoja patalpas. 20X8 m. Ūkio ministerija gauna 100 000 litų nuomos pajamų iš viešojo sektoriaus subjekto „A“, atitinkamai viešojo sektoriaus subjektas „A“ turi 100 000 litų nuomos sąnaudų. Sudarant 20X8 m. Ūkio ministerijos grupės konsoliduotąją veiklos rezultatų ataskaitą, iš kitos veiklos pajamų eliminuojama 100 000 litų nuomos pajamų, o iš nuomos sąnaudų – 100 000 litų;
31.2.2. prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausančių subjektų išmokos kitiems tos grupės subjektams.
Pavyzdys. Savivaldybės iždas savivaldybės viešojo sektoriaus subjektui „X“ 20X8 m. pervedė 200 000 litų finansavimo sumų. Sudarant savivaldybės grupės 20X8 m. konsoliduotąją pinigų srautų ataskaitą eliminuojamos savivaldybės pervestos lėšos ir viešojo sektoriaus subjekto „X“ įplaukos iš savivaldybės biudžeto – 200 000 litų suma;
31.2.3. viešojo sektoriaus subjektų grupės subjektų tarpusavio gautinos ir mokėtinos sumos (įskaitant gautinas ir mokėtinas finansavimo sumas).
Pavyzdys. 20X8 m. gruodžio 31 d. Sveikatos apsaugos ministerija turi mokėtiną sumą konsoliduojamai viešajai įstaigai „A“, atitinkamai viešoji įstaiga – gautiną sumą iš Sveikatos apsaugos ministerijos – 10 000 litų. Sudarant Sveikatos apsaugos ministerijos grupės konsoliduotąją finansinės būklės ataskaitą eliminuojama Sveikatos apsaugos ministerijos mokėtina suma ir viešosios įstaigos gautina suma – 10 000 litų;
31.2.4. grynasis perviršis ar deficitas, atsiradęs iš prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausančių subjektų tarpusavio sandorių ir finansinės būklės ataskaitoje įskaičiuotas į turto ar įsipareigojimų vertę (t. y. grynasis perviršis ar deficitas nėra uždirbtas iš sandorio su trečiąja šalimi), ir pan.
Pavyzdys. 20X3 metais Sveikatos apsaugos ministerija pardavė konsoliduojamai viešajai įstaigai „A“ prekių už 40 000 litų ir iš šio pardavimo uždirbo 10 000 litų grynojo perviršio. 40 proc., t. y. 16 000 litų vertės, iš Sveikatos apsaugos ministerijos įsigytų prekių 20X3 m. gruodžio 31 d. nebuvo viešosios įstaigos sunaudota ar perparduota. Bendras nerealizuotasis tarpusavio sandorių grynasis perviršis sudaro 4 000 litų (10 000 x 40 proc. = 4 000). Sudarant 20X3 m. gruodžio 31 d. konsoliduotąsias Sveikatos apsaugos ministerijos finansines ataskaitas, viešosios įstaigos atsargų likutis ir Sveikatos apsaugos ministerijos pripažintos pajamos iš prekių pardavimo sumažinamos 4 000 litų;
31.3. eliminuojamos investicijos į prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausančius konsoliduojamus subjektus, šių investicijų nuvertėjimo sumos ir konsoliduojamų subjektų dalininkų kapitalas.
Pavyzdys. Sveikatos apsaugos ministerija turi 20 000 litų dalininko įnašą į viešąją įstaigą „A“. Viešosios įstaigos „A“ dalininkų kapitalas sudaro 20 000 litų, t. y. Sveikatos apsaugos ministerija yra vienintelė viešosios įstaigos dalininkė. Sudarant Sveikatos apsaugos ministerijos grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, eliminuojama Sveikatos apsaugos ministerijos investicija į viešąją įstaigą „A“ ir šios viešosios įstaigos dalininkų kapitalas;
31.4. kiekvieno viešojo sektoriaus subjekto, kurio finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos, grynojo turto ir ataskaitinių metų grynojo perviršio ar deficito dalis, tenkanti dalininkams, kurie nėra kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto grupės subjektai, konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose turi būti išskiriama ir rodoma kaip mažumos dalis.
32. Rengiant nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, turi būti eliminuojamos mokesčių fondų ir valstybės socialinės apsaugos fondų 9-ajame VSAFAS „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“ nustatytų mokesčių ir socialinių įmokų pajamos, gautinos mokesčių ir socialinių įmokų sumos ir pervestinos sumos konsoliduojamiems subjektams.
33. Mažumos dalį konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose sudaro:
33.1. mažumos dalis investicijų į konsoliduojamą subjektą įsigijimo dieną, apskaičiuota pagal 14-ojo VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ nuostatas;
33.2. mažumos daliai tenkanti grynojo turto pokyčio dalis nuo investicijų į konsoliduojamą subjektą įsigijimo dienos iki ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos.
Pavyzdys. Sveikatos apsaugos ministerija 20X8 m. gruodžio 31 d. įsigijo viešosios įstaigos „A“ dalininko įnašų, suteikiančių 80 proc. balsų įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime, ir sumokėjo 30 000 litų. Viešosios įstaigos „A“ nuosavas kapitalas buvo lygus 35 000 litų (turtas ir įsipareigojimai balanse buvo nurodyti tikrąja verte). Mažumos dalis 20X8 m. gruodžio 31 d. sudaro 20 proc. (100 proc. – 80 proc.). Mažumai tenkanti viešosios įstaigos „A“ nuosavo kapitalo dalis sudaro 7 000 litų (35 000 Lt x 20 proc.). Sudarant 20X8 m. gruodžio 31 d. Sveikatos apsaugos ministerijos grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, išskiriama mažumos dalis (finansinės būklės ataskaitos straipsnis), mažinant konsoliduotųjų finansinių ataskaitų grynąjį turtą 7 000 litų suma. 20X8 m. konsoliduotojoje veiklos rezultatų ataskaitoje mažumos dalis neišskiriama, nes Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina teisę į viešosios įstaigos „A“ kontrolę tik metų pabaigoje.
20X9 m. viešosios įstaigos „A“ grynasis perviršis sudarė 10 000 litų. 20X9 m. tarpusavio operacijų tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir viešosios įstaigos „A“ nebuvo. Sudarant 20X9 m. gruodžio 31 d. konsoliduotąsias finansines ataskaitas, mažumos dalis bus išskirta pripažįstant 2 000 litų mažumos dalį finansinės būklės ataskaitoje ir veiklos rezultatų ataskaitoje. 20X9 m. gruodžio 31 d. mažumos dalis finansinės būklės ataskaitoje bus lygi 9 000 litų (7 000 Lt + 2 000 Lt).
34. Konsoliduotojoje finansinės būklės ataskaitoje rodoma konsoliduojamų subjektų mažumos dalis negali būti neigiama. Tačiau, kai konsoliduojamas subjektas per ataskaitinį laikotarpį turi grynąjį deficitą, dėl kurio finansinės būklės ataskaitoje rodoma to subjekto mažumos dalis taptų neigiama, susidaręs neigiamas skirtumas turi būti laikomas viešojo sektoriaus subjektų grupės grynuoju deficitu ir registruojamas nebalansinėse sąskaitose, išskyrus atvejus, kai mažumos dalies savininkai taip pat prisiima įsipareigojimą padengti konsoliduojamo subjekto grynąjį deficitą. Jeigu visas konsoliduojamo subjekto grynasis deficitas buvo priskirtas kontroliuojančiojo subjekto grupei, kai konsoliduojamas subjektas pradės dirbti pelningai, grupei priskirtas mažumos dalies grynasis deficitas turės būti padengiamas iš mažumos daliai tenkančios grynojo perviršio dalies. Mažumos daliai tenkantis grynasis perviršis bus registruojamas finansinės būklės ataskaitoje, kai visas deficitas, kuris buvo registruotas nebalansinėse sąskaitose, bus padengtas.
Pavyzdys. Miesto savivaldybės administracija turi viešosios įstaigos „A“ dalininko įnašų, suteikiančių 90 proc. balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime. Viešosios įstaigos „A“ grynasis perviršis pagal 20X6 m. gruodžio 31 d. duomenis sudarė 10 000 litų. Mažumos dalis 20X6 m. gruodžio 31 d. savivaldybės konsoliduotojoje finansinės būklės ataskaitoje sudarė 1 000 litų (10 000 x 10 proc. = 1 000).
20X7 m. viešoji įstaiga patyrė 12 000 litų nuostolį. Rengiant savivaldybės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, mažumai tenkantis 20X7 m. deficitas sudarytų 1 200 litų (12 000 x 10 proc. = 1 200), tačiau tokiu atveju mažumos dalis konsoliduotojoje finansinės būklės ataskaitoje taptų neigiama (1 000 – 1 200 = –200), todėl mažumos daliai tenkančiu deficitu yra pripažįstama 1 000 litų. Likęs 11 000 litų (12 000 – 1 000) deficitas konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose yra priskiriamas prie viešojo sektoriaus subjektų grupei tenkančio deficito.
20X8 m. viešoji įstaiga uždirbo 5 000 litų grynojo perviršio, iš kurio 500 litų tenka mažumos daliai (5 000 x 10 proc. = 500), tačiau 20X8 m. savivaldybės konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose ši suma yra mažinama anksčiau viešojo sektoriaus subjektų grupės prisiimtų mažumos dalies nuostolių suma (200 litų), ir tik 300 litų iš 5 000 litų grynojo perviršio yra priskiriami prie mažumos dalies (500 – 200 = 300).
35. Prie viešojo sektoriaus subjektų grupės nepriklausantiems dalininkams tenkanti konsoliduojamų subjektų grynojo turto dalis turi būti rodoma atskirame konsoliduotosios finansinės būklės ataskaitos straipsnyje „Mažumos dalis“ ir nepriskiriama nei prie grynojo turto, nei prie įsipareigojimų.
36. Prie viešojo sektoriaus subjektų grupės nepriklausantiems dalininkams tenkanti konsoliduojamų subjektų ataskaitinio laikotarpio grynojo perviršio ar deficito dalis konsoliduotojoje veiklos rezultatų ataskaitoje turi būti išskiriama ir rodoma straipsnyje „Mažumos daliai tenkanti grynojo perviršio ar deficito dalis“.
VI. KONSOLIDUOTOSIOS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS SUDARYMAS
37. Į konsoliduotąją pinigų srautų ataskaitą yra įtraukiamos visų viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduojamų subjektų pinigų įplaukos, pervestos lėšos ir išmokos, išskyrus įplaukas ir išmokas, susijusias su tarpusavio operacijomis ir sandoriais.
38. Jei ataskaitiniu laikotarpiu buvo įgyta teisė į viešojo sektoriaus subjektų kontrolę, konsoliduotojoje pinigų srautų ataskaitoje šių subjektų nuosavybės vertybinių popierių įsigijimo išlaidos bus priskiriamos prie investicinės veiklos pinigų srautų, kurie bus apskaičiuojami kaip per ataskaitinį laikotarpį sumokėtos kaip dalininkų įnašai pinigų sumos ir įsigyto konsoliduojamo subjekto turimo pinigų likučio įsigijimo dieną skirtumas.
VII. KONSOLIDUOTOSIOS GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITOS SUDARYMAS
40. Konsoliduotoji grynojo turto pokyčių ataskaita turi apimti visus per ataskaitinį laikotarpį įvykusius viešojo sektoriaus subjektų grupės grynojo turto pokyčius. Į konsoliduotąją grynojo turto pokyčių ataskaitą neįtraukiama konsoliduojamų subjektų grynojo turto dalis, susidariusi iki jų įsigijimo dienos. Užsienio konsoliduojamų subjektų nuosavo kapitalo dalies pokyčiai, susidarę dėl valiutos kurso pasikeitimo, rodomi atskiroje eilutėje.
VIII. INVESTICIJŲ Į KONSOLIDUOJAMUS SUBJEKTUS IR KONTROLIUOJAMUS NE VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTUS RODYMAS ATSKIROSE KONTROLIUOJANČIOJO SUBJEKTO FINANSINĖSE ATASKAITOSE
42. Kontroliuojantysis subjektas savo atskirose finansinėse ataskaitose investicijas į konsoliduojamus subjektus rodo taikydamas savikainos metodą (įsigijimo savikaina apskaičiuojama pagal 14-ojo VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ nuostatas), o investicijas į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus – taikydamas nuosavybės metodą. Kontroliuojantysis subjektas, kurio kontroliuojamos įstaigos yra biudžetinės įstaigos, joms pervedamų sumų nelaiko investicijomis. Jei viešojo sektoriaus subjektas investicijos į kontroliuojamą viešojo sektoriaus subjektą nėra padaręs, investicijos pirminio pripažinimo metu jos įsigijimo savikaina yra prilyginama konsoliduojamo viešojo sektoriaus subjekto, į kurį investuota, nuosavo kapitalo dalies, tenkančios viešojo sektoriaus subjektui, balansinei vertei. Jei viešojo sektoriaus subjektas investicijos į kontroliuojamą ne viešojo sektoriaus subjektą nėra padaręs, investicijos pirminio pripažinimo metu jos įsigijimo savikaina prilyginama kontroliuojamo ne viešojo sektoriaus subjekto nuosavo kapitalo dalies, tenkančios viešojo sektoriaus subjektui, balansinei vertei, o vėliau investicija rodoma apskaitoje taikant nuosavybės metodą.
Pavyzdys. Miesto savivaldybės administracija yra sveikatos priežiūros viešosios įstaigos „A“ dalininkė, turinti 90 proc. balsų dalininkų susirinkime, taip pat ji turi 3 pavaldžias savivaldybės biudžetines įstaigas ir UAB „X“ akcijų, suteikiančių 60 proc. balsų akcininkų susirinkime. Investicijos į minėtus miesto savivaldybės administracijos kontroliuojamus subjektus jos atskirose ataskaitose rodomos taip:
1. investicija į sveikatos priežiūros viešąją įstaigą „A“ rodoma ilgalaikio finansinio turto straipsniuose įsigijimo savikaina atėmus nuvertėjimo sumą;
2. sumos, perduotos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, rodomos pagal 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatas mažinant finansavimo sumų straipsnyje nurodytą sumą;
3. investicija į UAB „X“ rodoma investicijos vertę nustačius pagal nuosavybės metodą.
43. Tuo atveju, kai viešojo sektoriaus subjektas turi tik kontroliuojamų ne viešojo sektoriaus subjektų, viešojo sektoriaus subjektas rengia tik atskiras finansines ataskaitas, kuriose investicijos į šiuos subjektus rodomos pagal šio standarto 42 punkto nuostatas.
44. Viešojo sektoriaus subjekto investicijos registruojamos apskaitoje atsižvelgiant į finansavimo šaltinį. Jei viešojo sektoriaus subjektas investicijas į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus daro iš savo gautų arba gautinų finansavimo sumų, tuomet rodo finansinį turtą ir finansavimo sumas. Kitais atvejais apskaitoje rodoma investicija ir grynasis turtas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje viešojo sektoriaus subjektas investicijų į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus vertę nustato taikydamas nuosavybės metodą ir investicijos vertės pokytį rodo finansinės būklės ataskaitos straipsnyje „Nuosavybės metodo įtaka“ neatsižvelgdamas į investicijų finansavimo šaltinį.
IX. INFORMACIJOS PATEIKIMAS KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE
45. Viešojo sektoriaus subjektas, sudarydamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą (toliau – konsoliduotasis aiškinamasis raštas), turi jame pateikti informaciją pagal 6-ojo VSAFAS „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“ ir kitų VSAFAS reikalaujamą pateikti informaciją.
46. Jeigu viešojo sektoriaus subjekto finansinės ataskaitos įtraukiamos į viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, nors viešojo sektoriaus subjektų grupei priklauso nuosavybės vertybinių popierių, teikiančių 50 ar mažiau proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, būtina nurodyti priežastis, dėl kurių šis viešojo sektoriaus subjektas laikomas kontroliuojamu. Jeigu kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto finansinės ataskaitos neįtraukiamos į viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotajame aiškinamajame rašte turi būti nurodytos to priežastys.
47. Visi pokyčiai viešojo sektoriaus subjektų grupėje (pavyzdžiui, prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausančių biudžetinių įstaigų pavaldumo pasikeitimas, prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausančių viešojo sektoriaus subjektų dalininkų įnašų pardavimas, dalininkų įnašų perleidimas, naujų viešojo sektoriaus subjektų įsteigimas, naujų viešojo sektoriaus subjektų dalininkų įnašų, balsavimo teisių įsigijimas, prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausančių nekonsoliduojamų subjektų nuosavybės vertybinių popierių, dalininkų įnašų, balsavimo teisių įsigijimas ir pan.), įvykę ataskaitiniu laikotarpiu, turi būti nurodyti konsoliduotajame aiškinamajame rašte.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48. Viešojo sektoriaus subjektas, turintis kontroliuojamų subjektų, taikydamas šį standartą pirmą kartą, savo atskirose finansinėse ataskaitose:
48.1. investicijų į konsoliduojamas viešąsias įstaigas balansinės vertės apskaitoje prilyginamos investicijų įsigijimo savikainai. Tuo atveju, kai investicijų į konsoliduojamas viešąsias įstaigas įsigijimo savikainos negalima patikimai įvertinti, šių investicijų įsigijimo savikaina yra prilyginama konsoliduojamos viešosios įstaigos, į kurią investuota, nuosavo kapitalo, tenkančio viešojo sektoriaus subjektui, balansinei vertei.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-037, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-697 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-037
48.2. iki perėjimo prie VSAFAS dienos apskaitoje rodomų investicijų į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus balansines vertes prilygina šių subjektų nuosavo kapitalo dalies, tenkančios viešojo sektoriaus subjektui, dydžiui. Tuo atveju, kai investicijų į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus įsigijimo savikainos negalima patikimai įvertinti arba investicijų nebuvo padaryta, šių investicijų įsigijimo savikaina yra prilyginama kontroliuojamo ne viešojo sektoriaus subjekto, į kurį investuota, nuosavo kapitalo dalies, tenkančios viešojo sektoriaus subjektui, balansinei vertei perėjimo prie VSAFAS dieną.
49. Viešojo sektoriaus subjektui tenkanti kontroliuojamų ne viešojo sektoriaus subjektų nuosavo kapitalo dalis, atėmus investicijos į tą subjektą įsigijimo savikainą, rodo investicijos vertės pokytį ir yra rodoma finansinės būklės ataskaitos straipsnyje „Nuosavybės metodo įtaka“ neatsižvelgiant į investicijų finansavimo šaltinį.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-151, 2010-05-05, Žin., 2010, Nr. 53-2641 (2010-05-08), i. k. 1102050ISAK001K-151
15-ojo VSAFAS „Konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos
į kontroliuojamus subjektus“
1 priedas
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) ir jos kontroliuojamos UAB „A“ ir UAB „B“ (Ūkio ministerija turi po 70 proc. balsų UAB „A“ ir UAB „B“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose) valdo po dalį UAB „C“ akcijų. Akcininkų dalys yra tokios:
| Prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausantys subjektai ir šios grupės subjektų kontroliuojami ne viešojo sektoriaus subjektai |
Grupės subjektui tenkantis balsų skaičius UAB „C“ visuotiniame akcininkų susirinkime |
| Ūkio ministerija |
10 |
| UAB „A“ |
30 |
| UAB „B“ |
20 |
| Bendras grupės turimas balsų skaičius UAB „C“ visuotiniame akcininkų susirinkime |
60 |
Kadangi Ūkio ministerijos grupės subjektų turimų balsų dalis UAB „C“ visuotiniame akcininkų susirinkime viršija 50 proc., Ūkio ministerijos grupė įgyvendina netiesioginę teisę į UAB „C“ kontrolę.
Proporcinga Ūkio ministerijai tenkanti UAB „C“ balsų skaičiaus visuotiniame akcininkų susirinkime dalis yra mažesnė nei 50 proc.:
10 % + 70 % x 30 % + 70 % x 20 % = 45 %.
_________________
Papildyta priedu:
Nr. 1K-151, 2010-05-05, Žin., 2010, Nr. 53-2641 (2010-05-08), i. k. 1102050ISAK001K-151
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-151, 2010-05-05, Žin., 2010, Nr. 53-2641 (2010-05-08), i. k. 1102050ISAK001K-151
Dėl finansų ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1K-433 "Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 15-ojo standarto patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-037, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-697 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-037
Dėl finansų ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1K-433 "Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 15-ojo standarto patvirtinimo" pakeitimo