Suvestinė redakcija nuo 2010-09-10 iki 2011-07-28

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 76-2930, i. k. 1062070ISAKSAK-1387

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2006 m. birželio 30 d. Nr. ISAK-1387

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 566 priemonę:

1. Tvirtinu Vidurinio ugdymo programos aprašą (pridedama).

2. Nustatau, kad:

2.1. 2007–2008 mokslo metais mokinių, priimtų į vidurinio ugdymo programą 2006–2007 mokslo metais, mokymas tęsiamas pagal Profilinio mokymo modelį, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 489 (Žin., 2002, Nr. 38-1414);

2.2. nuo 2007–2008 mokslo metų mokinių mokymas pirmaisiais, o nuo 2008–2009 mokslo metų pirmaisiais ir antraisiais vidurinio ugdymo programos vykdymo metais organizuojamas vadovaujantis šio įsakymo 1 punkte patvirtintu Vidurinio ugdymo programos aprašu.

Papildyta punktu:

Nr. ISAK-814, 2007-05-02, Žin., 2007, Nr. 53-2050 (2007-05-15), i. k. 1072070ISAKISAK-814

 

3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 489 „Dėl Profilinio mokymo modelio“ (Žin., 2002, Nr. 38-1414).

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. ISAK-814, 2007-05-02, Žin., 2007, Nr. 53-2050 (2007-05-15), i. k. 1072070ISAKISAK-814

 

4. Šis įsakymas, išskyrus 3 punktą, įsigalioja nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-814, 2007-05-02, Žin., 2007, Nr. 53-2050 (2007-05-15), i. k. 1072070ISAKISAK-814

 

5. Šio įsakymo 3 punktas įsigalioja nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.

Papildyta punktu:

Nr. ISAK-814, 2007-05-02, Žin., 2007, Nr. 53-2050 (2007-05-15), i. k. 1072070ISAKISAK-814

 

6. Šis įsakymas netaikomas mokykloms, dalyvaujančioms projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui.

Papildyta punktu:

Nr. V-1492, 2010-09-03, Žin., 2010, Nr. 106-5473 (2010-09-09), i. k. 1102070ISAK00V-1492

 

 

 

 

L. E. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PAREIGAS                         REMIGIJUS MOTUZAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2006 m. birželio 30 d. įsakymu

Nr. ISAK-1387

 

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vidurinio ugdymo programos aprašas (toliau – Aprašas) apibrėžia šio dokumento įgyvendinimo tikslą, uždavinius, vidurinio ugdymo programos sandarą ir jos vykdymo principus.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 11 straipsniu ir vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 566 priemonę „Patobulinti Profilinio mokymo modelį, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 489, sudaryti sąlygas dar labiau individualizuoti mokymą“.

3. Vidurinio ugdymo programos pagrindas yra ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas atsižvelgiant į mokinių siekius, polinkius ir gebėjimus, sudarant jiems galimybes planuoti profesinę karjerą, pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus ir skirtingus jų kursus.

4. Vidurinio ugdymo programa šiame dokumente suprantama kaip vidurinio, vidurinio ir muzikinio, vidurinio ir dailės, vidurinio ir menų, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa ir vidurinio ugdymo programa kartu su profesinio mokymo programa arba profesinio mokymo moduliu.

5. Vidurinio ugdymo programos vykdymo ypatumus vidurinių mokyklų tipui priskiriamose mokyklose (vidurinėse, gimnazijose, menų gimnazijose, konservatorijose, suaugusiųjų, specialiosiose) bei profesinėse mokyklose nustato Bendrieji ugdymo planai, tvirtinami švietimo ir mokslo ministro.

 

II. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS APRAŠO TIKSLAS IR KAITOS UŽDAVINIAI

 

6. Aprašo tikslas – nustatyti, kaip keisis vidurinio ugdymo programos sandara ir jos įgyvendinimo principai.

7. Kaitos uždaviniai:

7.1. labiau individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą gerinti vidurinio ugdymo kokybę;

7.2. sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią, padidinti vidurinio ugdymo prieinamumą;

7.3. priartinant akademinį mokymo turinį prie gyvenimo poreikių, suartinant bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, sudaryti platesnes galimybes skirtingus mokymosi kelius pasirinkusiems mokiniams tęsti mokslą aukštosiose mokyklose.

 

III. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS SANDARA

 

8. Vidurinio ugdymo programoje mokomųjų dalykų turinys pateikiamas kursais ir moduliais. Sudaromos galimybės pagal Apraše pateiktus principus mokiniams rinktis skirtingo sudėtingumo ir paskirties dalykų kursus bei modulius.

9. Dalyko programos kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai vientisa dalyko turinio visuma, skirta konkretiems ugdymo uždaviniams įgyvendinti. Galimi du skirtingi to paties dalyko kursai – bendrasis ir išplėstinis:

9.1. bendrasis kursas perteikia dalyko pagrindus, užtikrinančius bendrą kultūrinį mokinių išprusimą, taip pat patirtį ir gebėjimus, būtinus tenkinti praktines gyvenimo reikmes. Jis apima plačiai vartojamas dalyko sąvokas, pagrindinius dėsningumus, svarbiausias idėjas, jų kontekstą ir praktinį taikymą, veiklos kompetenciją, vertybines nuostatas;

9.2. išplėstinis kursas savo turiniu yra platesnis už to paties dalyko bendrąjį kursą, apima žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą, orientuotą į nuodugnesnes tam tikros srities studijas. Jis skirtas mokiniams savarankiško mokymosi gebėjimams ugdyti, mokymuisi operuoti dalyko žiniomis ir metodais sprendžiant praktinio ir teorinio pobūdžio užduotis.

10. Dalykų kursus ir jų apimtį reglamentuoja Aprašo priedas (toliau – Aprašo priedas) – Vidurinio ugdymo programos dalykų ir jų kursų lentelė.

11. Mokykla gali parengti ir siūlyti mokiniams papildomus Aprašo priedo lentelėje nurodytų dalykų pasirenkamuosius modulius ir pasirenkamųjų dalykų (nesančių priedo lentelėje) programas.

12. Vidurinio ugdymo programos mokiniai mokomi pagal jų individualius ugdymo planus, kurie gali skirtis dalykais, dalykų kursais ir moduliais.

13. Besimokančio pagal Vidurinio ugdymo programą mokinio mokymosi turinį sudaro:

13.1. bendrojo lavinimo branduolys (toliau – branduolys), kurio apimtis bendrojo lavinimo mokykloje sudaro apie 60 proc. viso pamokų laiko;

13.2. mokinio pasirinktas mokymosi turinys (papildomi branduolio dalykai, dalykų išplėstiniai kursai, dalykų moduliai ir pasirenkamieji dalykai).

14. Bendrojo lavinimo branduolys (39 savaitinės pamokos per dvejus metus) yra privalomas ir bendras visiems mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Branduolio paskirtis – suteikti vidurinio išsilavinimo pagrindus.

15. Branduolį sudaro šių dalykų kursai:

15.1. dorinio ugdymo (tikybos arba etikos);

15.2. lietuvių kalbos (gimtosios arba valstybinės);

15.3. mokymosi kalbos (nelietuvių mokyklų mokiniams);

15.4. užsienio kalbos;

15.5. matematikos;

15.6. socialinio ugdymo mokinio pasirinkto vieno dalyko (istorijos, geografijos) arba integruotas socialinių mokslų kursas;

15.7. gamtamokslinio ugdymo mokinio pasirinkto vieno dalyko (biologijos, fizikos, chemijos) arba integruotas gamtos mokslų kursas;

15.8. mokinio pasirinkto vieno meninio ugdymo (dailės, muzikos, dramos, choreografijos, šiuolaikinių komunikatyvinių menų) arba technologinio ugdymo, arba integruotas menų ir technologijų kursas;

15.9. kūno kultūros (bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos).

16. Technologinio ugdymo ir integruotų menų ir technologijų kursų paskirtis – padėti mokiniui įgyti praktinės veiklos gebėjimų ir patirties, geriau susipažinti su viena ar keletu darbo veiklos sričių, pačiam įvertinti savo darbo veiklos polinkius ir galimybes, ugdyti kūrybiškumą, kultūrinę kompetenciją ir vizualinę kultūrą.

17. Mokinys, kuris mokosi ir pagal profesinio mokymo programą, vietoj 15.8 punkte numatyto meninio, technologinio ugdymo arba integruotų menų ir technologijų gali rinktis profesinio mokymo programos dalykus.

18. Mokinys, pasirinkęs menų arba integruotą menų ir technologijų dalyko programą, dalį savaitinių pamokų gali skirti meninei raiškai.

19. Mokiniui, pasirinkusiam ir baigusiam technologijų dalyko programos išplėstinį kursą, technologijų programos moduliai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įskaitomi mokyklose, vykdančiose profesinio mokymo programas.

20. Baigus vidurinio ugdymo programą, išlaikius lietuvių kalbos ir dviejų pasirinktų dalykų brandos egzaminus, įgyjamas vidurinis išsilavinimas.

 

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO PRINCIPAI

 

21. Maksimalus mokinio savaitinių pamokų skaičius – 32 (tautinių mažumų mokyklos mokiniui – 33) savaitinės pamokos, minimalus privalomas mokinio pamokų skaičius – 28 savaitinės pamokos (tautinių mažumų mokyklos mokiniui – 29). Profesinių mokyklų, konservatorijų, menų gimnazijų mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą – 34 savaitinės pamokos (besimokančiam ne lietuvių kalba – 36 savaitinės pamokos).

22. Mokinys per dvejus metus turi mokytis ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 13 skirtingų dalykų. Pasirenkamieji dalyko moduliai nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai.

23. Mokykla turi sudaryti galimybę mokiniui keisti dalykus ar dalykų kursus, laiduoti mokymosi tęstinumą jam pereinant iš vienos mokyklos į kitą.

24. Mokinys bendruosius ir išplėstinius dalyko kursus renkasi savo nuožiūra, tačiau bendras savaitinių pamokų skaičius neturi viršyti mokinio maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.

25. Mokyklos vadovo paskirtas konsultantas konsultuoja mokinį, kaip jis turėtų susidaryti individualų ugdymo planą.

26. Mokinio pageidavimu, dalyko kursui mokytis gali būti skiriama ir daugiau pamokų, nei nurodyta bendrųjų ugdymo planų lentelėje.

27. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinanti mokykla privalo pasiūlyti mokiniams:

27.1. ne mažiau kaip trijų užsienio kalbų bendruosius ir išplėstinius kursus;

27.2. ne mažiau kaip dvi meninio ugdymo ir dvi technologinio ugdymo arba integruotų menų ir technologijų kursų programas (profesinėje ar kitoje mokykloje, įgyvendinančioje profesinio mokymo programą, technologijų kursai, integruoti menų ir technologijų kursai, kai kuriais atvejais ir menų kursai gali būti prilyginami profesinio mokymo programos dalykams);

27.3. ne mažiau kaip tris tam tikros sporto šakos programas;

27.4. ne mažiau kaip keturias pasirenkamųjų dalykų ir keturias pasirenkamųjų modulių programas;

27.5. visų kitų branduolio dalykų bendruosius ir išplėstinius kursus.

28. Menų gimnazijos, konservatorijos, profesinės mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programas, sudaro sąlygas to pageidaujančiam mokiniui pasirinkti bendrojo lavinimo dalykų programų išplėstinius kursus. Siekiant sumažinti šių mokinių savaitinį pamokų skaičių gali būti intensyvinamos jų meninio ugdymo ar profesinio mokymo programos.

29. Siekdama racionaliai organizuoti ugdymo procesą, mokykla mokiniams gali siūlyti pakraipas ir dalykus, reikalingus renkantis humanitarinių mokslų, menų, socialinių, fizinių, biomedicinos ar technologijų mokslų studijų sritis.

30. Vienoje mobiliojoje grupėje mokosi tik tą patį dalyko programos kursą (bendrąjį ar išplėstinį), modulį ar pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai. Rekomenduojama mobiliąsias grupes sudaryti remiantis panašiomis mokinių individualiomis savybėmis (gebėjimais, motyvacija, mokymosi stiliais ir pan.).

31. Sudarant bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams galimybes rinktis praktinės veiklos dalykus: menus, technologijas ar jų integruotus kursus, rekomenduojama šių dalykų mokymui pasitelkti netoli esančias profesines ir kitas mokyklas, centrus, vykdančius profesinio mokymo programas.

32. Menus ir kūno kultūrą rekomenduojama integruoti ir (ar) derinti su papildomuoju mokinio ugdymu.

33. Vidurinio ugdymo programos dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

34. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, integruotų kursų programas, nesant švietimo ir mokslo ministro patvirtintų, mokyklos rengia bendrųjų ugdymo planų nustatyta tvarka.

35. Technologijų ir integruotų menų ir technologijų kursų programas rengia mokykla, atsižvelgdama į mokinių poreikius, mokyklos galimybes, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais metodiniais nurodymais.

36. Rekomenduojama mokyklų rengiamuose dalykų pasirenkamuosiuose moduliuose daugiau dėmesio skirti bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų ugdymui, dalykų žinių ir metodų integravimui, dalyko žinių taikymui praktinėje veikloje, žinių taikymo profesinėje veikloje galimybių nagrinėjimui, bet neplėsti bendrosiose programose numatytos dalykų tematikos.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

37. Šiuo Aprašu vadovaujamasi rengiant brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkos aprašus.

38. Į šiame Apraše išdėstytas nuostatas reikės atsižvelgti rengiant vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

39. Aprašu vadovaujasi Lietuvos universitetų rektorių konferencija sudarydama konkursinių dalykų pagal studijų sritis ir kryptis sąrašą bei rekomendacijas vienodam konkursiniam balui formuoti.

______________

Vidurinio ugdymo programos aprašo

priedas

 

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALYKŲ IR JŲ KURSŲ LENTELĖ

(savaitinių pamokų skaičius nurodytas dvejiems metams)

 

Dalykai

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

savaitinių pamokų sk.

programos apimtis val.

savaitinių pamokų sk.

programos apimtis val.

Tikyba

2

70

–

–

Etika

2

70

–

–

Mokymosi (gimtoji) kalba

8

280

10

350

Lietuvių kalba

8

280

10

350

Užsienio kalba (1-oji)

6

210

8

280

Užsienio kalba (2-oji)

4

140

6

210

Istorija

4

140

6

210

Geografija

4

140

6

210

Integruotas socialinių mokslų kursas

4

140

–

–

Matematika

6

210

9

310

Informacinės technologijos

2

70

4

140

Biologija

4

140

6

210

Fizika

4

140

7

245

Chemija

4

140

6

210

Integruotas gamtos mokslų kursas

4

140

-

-

Menai

4

140

6

210

Technologijos

4

140

6

210

Integruotas menų ir technologijų kursas

4

140

6

210

Bendroji kūno kultūra

4-6

140-210

8

280

Pasirinkta sporto šaka

4-6

140-210

–

–

Pasirenkamieji dalykai

–

–

–

–

Projektai

–

–

–

–

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-814, 2007-05-02, Žin., 2007, Nr. 53-2050 (2007-05-15), i. k. 1072070ISAKISAK-814

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. ISAK-1387 "Dėl Vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1492, 2010-09-03, Žin., 2010, Nr. 106-5473 (2010-09-09), i. k. 1102070ISAK00V-1492

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. ISAK-1387 "Dėl Vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo" papildymo