Suvestinė redakcija nuo 2005-09-11 iki 2009-01-13
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 88-3236, i. k. 1042250ISAK000V-248
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 45:2004 „INFEKCIJOS KONTROLĖ ODONTOLOGIJOS ĮSTAIGOSE: DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI, PRIETAISŲ, PAVIRŠIŲ HIGIENINĖ PRIEŽIŪRA“ PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 21 d. Nr. V-248
Vilnius
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1997 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 40 „Dėl sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 1997, Nr. 13-286);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2004 m. balandžio 21 d.
įsakymu Nr. V-248
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 45:2004
„INFEKCIJOS KONTROLĖ ODONTOLOGIJOS ĮSTAIGOSE:DARBUOTOJŲ SAUGOS IR sveikatos reikalavimai, PRIETAISŲ, PAVIRŠIŲ HIGIENinė priežiūra“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato pacientų ir darbuotojų infekcijos kontrolės priemones odontologijos įstaigose.
2. Šioje higienos normoje pateikti darbuotojų sveikatos ir darbo higienos, rankų, naudojamų prietaisų, įrangos, inventoriaus, paviršių higieninės priežiūros reikalavimai.
II. NUORODOS
4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos:
4.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968).
4.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. 91 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 74-1998 „Stomatologijos kabinetai, klinikos. Higienos normos ir taisyklės“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 20-529).
4.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1188).
4.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 571 „Dėl Lokalaus medicininio audito nuostatų“ (Žin., 1998, Nr. 89-2469).
4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 285 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą–higienos pasą, sąrašo bei leidimo–higienos paso išdavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 54-1746).
4.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106).
4.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 399 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 82:2000 „Dantų protezų gamybos laboratorijų įrengimas ir priežiūra“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 58-1744).
4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 407 „Dėl Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 60-1796).
4.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 532 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrolės skyriaus ir Infekcijų kontrolės komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86-2643).
4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 101 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15-467).
4.12. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 80/353 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-1999).
4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 413 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 67-2455).
4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 687 „Dėl Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-946).
4.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 186 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 45-1734).
4.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims, susirgusiems ar įtariamiems sergant, taip pat šių ligų sukėlėjų nešiotojams iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo negalima tęsti darbo, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 62-2526).
4.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361).
4.18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).
4.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760).
4.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213).
III. SĄVOKOS
5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai
5.1. A kategorijos (ypač pavojingi) prietaisai – prietaisai (chirurgijos instrumentai, skeileriai, skalpelių ašmenys, metaliniai ir deimantiniai grąžtai, endodontijos instrumentai ir kt.), kuriais skverbiamasi į sterilius burnos audinius ir/ar kaulus, dantis.
5.3. aukšto lygio dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje;
5.4. aukšto lygio cheminė dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis;
5.5. B kategorijos (pavojingi) prietaisai – prietaisai (veidrodėliai, amalgamų kondenseriai, daugkartinio naudojimo metaliniai atspaudų šaukštai, protezai, antgaliai), kurie liečiasi su burnos gleivine ir/ar dantimis;
5.6. B tipo mažieji garo sterilizatoriai – garo sterilizatoriai su vakuuminiu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirti įpakuotų ir neįpakuotų kietų, akytų daiktų ir daiktų su ertmėmis ir kanalais kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti;
5.7. C kategorijos (nepavojingi) prietaisai – prietaisai (rentgeno nuotraukų laikikliai ir kiti), kuriais nesiliečiama su burnos gleivine, dantimis, nesiskverbiama į burnos audinius, kaulus;
5.8. dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis;
5.9. gravitacinis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su gravitaciniu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu;
5.10. gravitacinis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas – oro ir kitų inertinių dujų išstūmimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių didesnio tankio garais dėl konvekcinio garų judėjimo;
5.11. kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga – žmogaus kūno skysčiai ir seilės, akivaizdžiai užteršti krauju, organai, audiniai, ląstelės;
5.12. medicinos prietaisai – instrumentai, įrankiai, aparatai, įtaisai ir kitokie reikmenys, naudojami atskirai arba kartu su kitais diagnostikai, tyrimams, gydymui, profilaktikai pagal gamintojų nurodymus;
5.13. N tipo mažieji garo sterilizatoriai – garo sterilizatoriai su gravitaciniu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu ir skirti kietų (be ertmių ir kanalų) neįpakuotų daiktų kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti;
5.14. nuolatinis patalpų valymas – kasdieninis patalpų ir naudotų daiktų, įrangos valymas pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles;
5.15. pagrindinis patalpų valymas – visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos valymas, išvykus pacientui (-ams), ir/ar valymas, esant pacientams, pagal sudarytą patalpų valymo tvarką;
5.16. prietaisų valymas – pirminis teršalų šluostymas, prietaisų mirkymas valiklyje ir plovimas, skalavimas geriamuoju ir distiliuotu vandeniu;
5.17. profesinė darbuotojo ekspozicija krauju – darbuotojo gleivinių ir pažeistos (nesveikos) odos sąlytis su krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sužeidimas naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga;
5.18. rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas su vandeniu ir muilu be dezinfekcijos medžiagų;
5.19. S tipo mažieji garo sterlizatoriai – garo sterilizatoriai su vakuuminiu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu ir skirti gamintojo nurodytų daiktų kroviniams (įkrovoms), kurių sterilizacijos procesai yra patvirtinti, sterilizuoti;
5.20. standartinės izoliacijos priemonės – įprastinės visų pacientų ir darbuotojų saugos priemonės, užkertančios kelią mikroorganizmų iš žinomų ir nežinomų infekcijų šaltinių perdavimui;
5.21. sterilizacija – mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizikinėmis ir cheminėmis priemonėmis;
5.22. sterilizacijos ciklas – automatiškai sterilizatoriuje vykstančių sterilizuojamųjų veiksmų seka;
5.23. sterilizacijos proceso patvirtinimas – sterilizatoriaus įrangos patikrinimas ir dokumentai, įrodantys, kad sterilizatorius pagamintas ir įrengtas darbo vietoje pagal gamintojo specifikaciją, ir funkcijos atitinka nustatytas ribas, jei sterilizacijos procedūros atliekamos pagal gamintojų instrukcijų reikalavimus;
5.24. sterilizacijos proceso poveikio kontrolė – sterilizuojamų gaminių (prietaisų, daiktų ir kt.) paketų poveikio sterilizuojančiu veiksniu (garais, etileno oksidu ir kt.) tikrinimas;
5.25. sterilizatoriaus įrangos kontrolė – sterilizatoriaus darbo funkcijų (oro pašalinimo iš kameros, jos sandarumo ir kt.) patikrinimas;
5.26. sterilizuojamas krovinys (įkrova) – gaminiai, kurie sterilizuojami vienu metu toje pačioje sterilizatoriaus kameroje;
5.27. sterilizuojamo krovinio (įkrovos) sterilizacijos kontrolė – krovinio (įkrovos) sterilizacijos sąlygų (oro pašalinimo, garų ir dujų įsiskverbimo į sterilizuojamus paketus ir kt.) patikrinimas;
5.28. sterilizuojamų gaminių paketas – gaminiai iki sterilizacijos suvynioti į pakavimo medžiagą (popierių, audeklą) arba sudėti į sterilizavimo talpyklas (konteinerį, biksą), arba į sterilizavimo maišelius;
5.29. sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos kontrolė – sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos sąlygų patikrinimas;
5.31. vakuumas – vieta, iš kurios išstumiamas visas arba beveik visas oras ar kitos inertinės dujos;
5.32. vakuuminis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu;
5.33. vakuuminis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas – mechaninis viso arba beveik viso oro ir kitų inertinių dujų išstūmimas vienu ar daugiau garų slėgio ir vakuumo ciklais iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių iki sterilizacijos;
5.34. vidutinio lygio cheminė dezinfekcija – tuberkuliozės mikobakterijų ir daugelio bakterijų, išskyrus sporas, virusų, grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis;
5.35. žemo lygio cheminė dezinfekcija – kai kurių virusų ir grybelių, daugelio bakterijų, išskyrus sporas ir tuberkuliozės mikobakterijas, sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis;
IV. RANKŲ HIGIENA
6. Visose darbo vietose, kuriose darbuotojai, atlikdami procedūras, rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ir/ar kita potencialiai infekuota medžiaga, turi būti vandentiekio šiltas ir šaltas vanduo, atitinkantis geriamojo vandens kokybės reikalavimus, praustuvės su vandens reguliavimo čiaupais (rekomenduojami alkūniniai arba pedaliniai, arba automatiniai čiaupai), sieniniai skysto muilo ir rankų dezinfekcijos tirpalo dozatoriai, vienkartinių rankšluosčių dėtuvė, indas be dangčio arba su kojiniu atkeliamu dangčiu ir plastikiniu įklotu panaudotiems rankšluosčiams.
7. Darbuotojai turi būti aprūpinti skystu muilu arba losjonu, vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekcijos preparatais, rankų odos priežiūros priemonėmis (kremais, losjonais).
9. Daugkartinio naudojimo skysto muilo dozatoriaus indas ir kitos dozatoriaus dalys turi būti valomos, dezinfekuojamos, sterilizuojamos pagal dozatorių gamintojų rekomendacijas.
10. Visų darbuotojų, atliekančių medicinines procedūras, sterilizacinės darbuotojų, medicininių sterilizatorių aparatininkų rankų oda turi būti sveika, nagai sveiki, trumpai ir apvaliai nukirpti, nelakuoti, laikrodžiai ir rankų papuošalai nuimti.
V. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS SAUGA IR DARBO HIGIENA
12. Įstaigos vadovas turi užtikrinti darbuotojų sveikatos saugą nuo galimo sužeidimo ar sveikatos pakenkimo dėl kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio [4.1, 4.3, 4.12].
13. Įstaigoje turi būti standartinių procedūrų aprašymai (Procedūrų vadovas), taip pat infekcijų kontrolės, darbuotojų sveikatos saugos ir darbo higienos taisyklės [4.4].
14. Vadovas ar jo įgaliotas atstovas, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, rengiantis biologinės saugos (infekcijų kontrolės), cheminių dezinfekcijos medžiagų poveikio kontrolės taisykles, turi bendradarbiauti su infekcijų kontrolės specialistu [4.10].
15. Darbuotojai privalo tikrintis sveikatą. Darbuotojų darbo vietose turi būti sveikatos patikrinimų dokumentai arba jų kopijos, jei jie dirba ne pagrindinėse pareigose [4.7, 4.16, 4.18].
16. Įstaigoje turi būti nustatyta darbuotojų skiepijimų nuo užkrečiamųjų ligų tvarka. Rekomenduojamų skiepų sąrašas pateiktas šios higienos normos 1 priede.
17. Darbuotojų darbo drabužiai, avalynė, rankų, veido, kvėpavimo takų apsauginės priemonės gali būti vienkartinės arba naudojamos pakartotinai. Vienkartinės priemonės tvarkomos ir šalinamos kaip atliekos [4.6], daugkartinės valomos ir dezinfekuojamos arba skalbiamos.
18. Darbo drabužiai (chalatai, kostiumai), galvos dangalai (medicininės kepuraitės, gobtuvai), kurie naudojami pakartotinai, turi būti iš audinių, tinkamų skalbti pagal sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo technologiją [4.13].
20. Darbuotojas, atlikdamas procedūras (operacijas, siurbimo ir kitas procedūras), kurių metu galimas odos ir drabužių užteršimas krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, privalo dėvėti neperšlampamus vienkartinius arba daugkartinio naudojimo apsauginius darbo drabužius (švarkus, chalatus, kostiumus). Operuodamas ar atlikdamas kitas aseptines invazines procedūras turi apsivilkti sterilius apsauginius drabužius.
21. Darbuotojas, atlikdamas procedūras, kurių metu galimos kraujo ir kitų kūno skysčių čiurkšlės, purslai, turi dėvėti galvos dangalą (medicininę kepuraitę arba gobtuvą). Vienkartinį galvos dangalą (medicininę kepuraitę arba gobtuvą) turi dėvėti darbuotojai, operuodami ar atlikdami kitas aseptines invazines procedūras.
22. Atliekant procedūras (operacijas, siurbimo ir kitas procedūras), kurių metu susidaro kraujo ir (arba) kitos potencialiai infekuotos biologinės medžiagos purslai, būtina užsidėti akių, nosies, burnos gleivinių ir veido apsaugines priemones (akinius, medicininę kaukę arba veido skydelį). Medicinines kaukes reikia keisti, kai jos sudrėksta. Daugkartinio naudojimo asmenines apsaugines priemones (akinius, veido skydelius, respiratorius) valyti ir dezinfekuoti pagal gamintojo rekomendacijas.
23. Darbuotojas, teikdamas paslaugas pacientams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis, plintančiomis per orą, turi užsidėti respiratorių, filtruojantį daleles.
24. Teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis būtina dėvėti specialias asmenines apsaugines priemones [4.15].
25. Jei atliekant procedūras kojos gali būti suterštos krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, būtina dėvėti neperšlampamą chalatą arba prijuostę, dengiančią kojas, ir neperšlampamą avalynę.
26. Medicinines pirštines reikia mūvėti, kai galimas tiesioginis rankų sąlytis su paciento krauju, seilėmis ir kitais burnos skysčiais, gleivine.
27. Pacientų apžiūrai ir gydymui naudojamos vienkartinės nesterilios pirštinės. Jos keičiamos po kiekvieno paciento. Tuoj pat keičiamos pradurtos, įplėštos ar kitaip sugadintos pirštinės. Keičiant pirštines rankos plaunamos arba dezinfekuojamos, kaip nurodyta teisės aktuose [4.20]. Chirurginėms procedūroms (biopsija, periodonto chirurgija, dantų rovimas, danties šaknies pūlinio operacija ir kt.) naudojamos sterilios pirštinės.
28. Draudžiama naudotas vienkartines pirštines valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti ir pakartotinai naudoti. Jos tvarkomos kaip medicininės atliekos [4.6].
29. Jei gydant pacientą reikia palikti darbo vietą ar liesti aplinkos daiktus, paviršius, pirštines reikia nusimauti, o toliau gydyti pacientą, užsimovus naujas pirštines. Tokiomis situacijomis galima ir nekeisti pirštinių, bet tuomet reikia ant jų užsimauti vienkartines nesterilias plastikines pirštines arba naudoti plastikinį dangalą.
30. Nemedicinines daugkartinio naudojimo storas gumines pirštines, atsparias cheminėms medžiagoms, reikia mūvėti valant, dezinfekuojant instrumentus, daiktus, paviršius. Pirštinės turi būti asmeninės (individualios). Šias pirštines galima išplauti tekančiu vandeniu, džiovinti ir vėl naudoti. Draudžiama naudoti suplyšusias ar kitaip sugadintas pirštines.
31. Leidžiama naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka aprobuotus ir registruotus valiklius, cheminės dezinfekcijos preparatus [4.17, 4.19]. Darbuotojai, dirbantys su cheminiais dezinfekcijos preparatais, turi laikytis preparatų saugos duomenų lapuose nurodytų saugos ir sveikatos taisyklių [4.14].
VI. KRAUJO INFEKCIJŲ (HBV, HCV, ŽIV ir kt.) PROFILAKTIKOS PRIEMONĖS
32. Įstaigoje turi būti nustatytos profesinės darbuotojų ekspozicijos krauju (toliau – darbuotojo ekspozicijos) incidentų (sužeidimų užterštais aštriais daiktais, kitų mikrotraumų ar incidentų, galinčių sukelti infekcijas) pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos taisyklės. Rekomenduojamos darbuotojo ekspozicijos incidento pranešimo ir registracijos, darbuotojo sveikatos stebėjimo ir profilaktikos priemonių registracijos formos pateiktos šios higienos normos 2, 3, 4, 5 prieduose.
33. Darbuotojams, kurie turi sąlytį su krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, rekomenduojama pasiskiepyti nuo virusinio hepatito B (VHB) 3-jų dozių kursu. Po skiepijimo (po trečiosios vakcinos dozės) praėjus 1 ar 3 mėnesiams, atlikti serologinį kraujo tyrimą anti-HBS nustatymui. Seronegatyviems darbuotojams reikia atlikti 3-jų dozių revakcinaciją.
34. Darbo vietose turi būti nepraduriami, nedūžtantys, sandarūs konteineriai vienkartiniams aštriems panaudotiems instrumentams (adatoms, skalpelių peiliukams ir kt.) rinkti ir, jei reikia, dezinfekcijos preparatais jiems dezinfekuoti [4.6].
35. Darbuotojai turi laikytis darbo su naudotais aštriais instrumentais ir su krauju bei kitais kūno skysčiais saugos taisyklių:
35.1. draudžiama rankomis nuiminėti švirkštų adatas, laužyti, lankstyti ar kitaip elgtis su naudotais aštriais daiktais;
35.3. adatų ir kitų aštrių instrumentų neperdavinėti iš rankų į rankas, tam naudoti padėklus ar žemus indus, ant adatų nedėti gobtuvėlių. Tvarkant naudotus instrumentus imti juos pincetu ar kitu įrankiu;
35.4. patekus ant odos paciento kraujo ir/ar kitos potencialiai infekuotos biologinės medžiagos ar susižeidus (įsidūrus, įsipjovus) aštriais naudotais instrumentais, odą nedelsiant plauti tekančiu vandeniu ir muilu. Akių, nosies, burnos gleivines, patekus ant jų paciento kraujo ir/ar kitos potencialiai infekuotos biologinės medžiagos, plauti vandeniu.
36. Darbuotojas, įvykus ekspozicijai, turi kreiptis į gydytoją, atsakingą už darbuotojų ekspozicijos profilaktiką (sveikatos priežiūrą) arba į kitą gydytoją, kad jis įvertintų užkrėtimo galimybę ir sudarytų tolesnį veiksmų planą pagal ekspozicijos pobūdį.
37. Jei odos ir/ar gleivinių ekspozicija galėjo būti tikra ar masyvi, būtina nustatyti, ar pacientas, buvęs ekspozicijos priežastimi, yra infekuotas ŽIV(žmogaus imunodeficito virusu) ar HBV (hepatito B virusu) ar HCV (hepatito C virusu). Pacientui sutikus, tiriamas jo kraujas dėl ŽIV, HBSAg (hepatito B viruso paviršiaus antigeno), anti-HCV (antikūnų hepatito C virusui).
38. Tolesnis darbuotojo tyrimas priklauso nuo paciento tyrimo rezultatų:
38.2. jei pacientas, buvęs darbuotojo ekspozicijos priežastimi, yra užsikrėtęs ŽIV, eksponuotam darbuotojui reikia siūlyti cheminę profilaktiką ir, laikantis konfidencialumo, eksponuotam asmeniui atlikti pirminį testą dėl ŽIV antikūnų. Tuoj pat (jau pirmą valandą po ekspozicijos) pradėti vartoti antiretrovirusinius vaistus;
38.3. darbuotojas, kurio pirmas tyrimas neigiamas, turi būti tiriamas po 6 savaičių, 3 mėn. ir 6 mėn. Jei po 6 mėn. testo rezultatas neigiamas, darbuotojo sveikata toliau nebestebima;
38.4. jei darbuotojo ekspozicijos priežastis yra pacientas, infekuotas HBV ir turintis teigiamą HBSAg, eksponuotam darbuotojui reikia atlikti kraujo tyrimą HBSAg nustatyti. Tolesni veiksmai priklauso nuo tyrimo rezultatų bei buvusių skiepijimų ir pateikti šios higienos normos 1 lentelėje.
1 lentelė. Darbuotojo po ekspozicijos (HBV infekcijos sukėlėjais) imunoprofilaktika
| Kontaktavusio būklė |
Infekcijos šaltinio būklė |
|
| HbsAg teigiamas arba šaltinio būklė nežinoma |
HbsAg neigiamas |
|
| Neskiepytas |
Pradėti skiepyti+HBIG |
Pradėti skiepyti |
|
|
(hepatito B imunoglobulinas) |
|
| Anti-HBs ≤ 10TV/l (tarptautinių vienetų /l) |
Revakcinacija |
Revakcinacija |
| kontakto metu |
|
|
| Anti-HBs ≥ 10 TV/l (tarptautinių vienetų/l) |
Imunoprofilaktika netaikoma |
Imunoprofilaktika netaikoma |
| kontakto metu |
|
|
| Po 3 skiepų dozių neatsirado imunitetas |
HBIG+revakcinacija |
Imunoprofilaktika ar |
|
|
|
revakcinacija neatliekama |
| Po 6 skiepų dozių neatsirado imunitetas |
HBIG |
Imunoprofilaktika neatliekama |
38.5. Jei darbuotojo ekspozicijos priežastis yra pacientas, užsikrėtęs HCV, taikomos šios priemonės:
38.5.2. darbuotojui tuoj pat (ekspozicijos metu) ir po 3 mėn. atliekamas anti-HCV testas ir, norint įsitikinti, ar jis užsikrėtė, ir laiku skirti gydymą, jis stebimas 6 mėnesius ir atliekami anti-HCV ir ALT (alanino aminotransferazės) aktyvumo tyrimai (4-ą–6-ą mėn. po ekspozicijos). Norint anksčiau diagnozuoti HCV infekciją, rekomenduotina atlikti HCV RNR tyrimą (4–6-ą savaitę po ekspozicijos);
38.6. Darbuotojams, turėjusiems sąlytį su infekuotu ŽIV, HBV, HCV krauju, taikomos šios priemonės:
38.6.1. darbuotojas, turėjęs sąlytį su ŽIV infekuotu krauju, kol bus nustatyta serologinė būsena, negali būti kraujo, audinių, spermos donoru;
38.6.2. darbuotojas su ūmia arba lėtine HBe antigenemija ir atliekantis invazines procedūras, turi būti nušalintas nuo darbo, iki išnyks HBe antigenemija;
38.6.3. darbuotojams, turėjusiems kontaktą su HBV ar HCV infekuotu krauju (observacijos laikotarpiu), sergantiems HBV infekcija, bet neatliekantiems invazinių procedūrų (turintiems ūmią arba lėtinę HBs antigenemiją), sergantiems HCV infekcija, veiklos apribojimai netaikomi. Jie turi vykdyti rankų higienos, asmeninių apsauginių priemonių naudojimo, darbo su naudotais aštriais instrumentais taisykles, nurodytas šios higienos normos 6–31 ir 34–35 punktuose, ir standartines izoliacijos priemones, nurodytas teisės aktuose [4.20].
VII. TUBERKULIOZĖS PROFILAKTIKOS PRIEMONĖS
39. Stacionariose odontologijos įstaigose gydant pacientus, sergančius ar įtariamus, kad serga plaučių tuberkulioze, taikomos standartinės ir papildomos pacientų, sergančių plaučių tuberkulioze, izoliacijos priemonės, nurodytos teisės aktuose [4.9, 4.20].
40. Jei pacientui, sergančiam arba įtariamam, kad serga plaučių tuberkulioze, reikalingas skubus dantų gydymas, ambulatorinių odontologijos įstaigų darbuotojai turi dėvėti tinkamą respiratorių ir kitas asmenines apsaugines priemones. Pacientams taikomos izoliacijos priemonės, nurodytos teisės aktuose [4.9].
41. Darbuotojas, turintis simptomų, būdingų aktyviajai plaučių tuberkuliozei, turi išsitirti dėl plaučių tuberkuliozės (skreplių, krūtinės ląstos rentgenologiniai tyrimai, tuberkulino testas). Darbuotojas, kuriam tuberkuliozės diagnozė pasitvirtina, į darbą gali grįžti, kai neskirs į aplinką tuberkuliozės mikobakterijų.
VIII. PRIETAISŲ HIGIENINĖ PRIEŽIŪRA
42. Leidžiama naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [4.11] aprobuotus prietaisus, kuriuos galima tinkamai valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti. Tinkamiausi yra vienkartiniai prietaisai. Daugkartiniai prietaisai turi būti atsparūs aukštai temperatūrai ir drėgmei, kad juos tinkamai išvalius, dezinfekavus, būtų galima sterilizuoti aukštos temperatūros sočiaisiais vandens garais.
43. Prietaisai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami pagal gamintojų rekomendacijas ir taikant nurodytus šioje higienos normoje būdus ir priemones.
44. Draudžiama valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti ir kartotinai naudoti vienkartinius prietaisus (profilaktinius antgalius, galvutes, šepetėlius, oro ir vandens pūtiklius, seilių surinkiklius ir kt.) ir jų dalis. Jie tvarkomi ir šalinami pagal medicininių atliekų tvarkymo reikalavimus [4.6].
45. Sterilizacija ir dezinfekcija veiksminga, jei prietaisai iki sterilizacijos arba dezinfekcijos yra tinkamai išvalyti.
47. B kategorijos prietaisai valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami arba valomi ir dezinfekuojami.
48. Prietaisai, antgaliai, veidrodėliai, atsparūs aukštos temperatūros karščiui, sterilizuojami aukštos temperatūros sočiaisiais vandens garais. Jautrūs aukštos temperatūros karščiui prietaisai, kurių negalima sterilizuoti, dezinfekuojami automatinėse odontologijos prietaisų plovimo ir dezinfekcijos mašinose arba aukšto lygio cheminės dezinfekcijos preparatais, vadovaujantis prietaisų gamintojų rekomendacijomis.
49. C kategorijos prietaisai valomi ir dezinfekuojami. Prietaisai, užteršti krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, valomi ir dezinfekuojami vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos priemonėmis, kiti valomi ir dezinfekuojami žemo lygio cheminės dezinfekcijos preparatais.
50. Jautrūs karščiui radiografijoje naudojami prietaisai (plastikiniai filmų laikikliai ir kt.), kurių negalima sterilizuoti, dezinfekuojami aukšto lygio cheminės dezinfekcijos priemonėmis.
51. Elektroniniai ir kiti sudėtingi prietaisai (skaitmeniniai radiografiniai sensoriai, lazeriai, intraoralinė kamera, elektroninis periodonto zondas, sukandimo analizatoriai) sterilizuojami arba dezinfekuojami aukšto lygio dezinfekcijos priemonėmis pagal prietaisų gamintojų rekomendacijas.
IX. DANTŲ PROTEZAVIMO PRIEMONIŲ HIGIENINĖ PRIEŽIŪRA
53. Dantų atspaudai, modeliai, protezai, ortodontiniai prietaisai ir kita įranga valoma, dezinfekuojama, skalaujama.
54. Atspaudai ir prietaisai plaunami tekančiu vandeniu, dezinfekuojami atspaudų ir prietaisų gamintojų rekomenduojamais vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatų tirpalais. Atspaudų ir prietaisų dezinfekcijos preparatai turi būti aprobuoti nustatyta tvarka [4.17, 4.19]. Dezinfekcijos preparatų gamintojai turi pateikti tirpalų koncentracijas ir dezinfekcijos trukmę. Išvalyti (išplauti) atspaudai, prietaisai skalaujami vandeniu ir sudedami į sandarią pakuotę.
55. Prie išvalytų ir dezinfekuotų atspaudų protezų ir kitų daiktų pakuočių, siunčiant į laboratoriją ir atgal į ortodonto kabinetą, pritvirtinamas žymeklis ir jame nurodoma, kada atlikta dezinfekcija ir kas ją atliko.
56. Ortodonto kabinete:
56.1. dantų atspaudai ir prietaisai, išėmus iš burnos, tuoj pat plaunami tekančiu vandeniu, dezinfekuojami, kaip nurodyta šios higienos normos 54 punkte;
57. Dantų protezų gamybos laboratorijoje:
57.1. dantų atspaudai ir prietaisai po manipuliacijų, prieš siunčiant į ortodonto kabinetą, valomi, dezinfekuojami, skalaujami, pakuojami, kaip nurodyta šios higienos normos 54 punkte;
X. Siurbimo įrangOS Higieninė PRIEŽIŪRA
59. Seilių siurbikliai turi būti vienkartiniai. Daugkartinio naudojimo kietų dalelių siurbikliai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami pagal gamintojų rekomendacijas.
60. Siurblio žarnos nuo higienos bloko iki talpyklos (separatoriaus) ir nuo talpyklos (separatoriaus) iki prijungimo prie kanalizacijos ir talpykla (separatorius) valomos ir dezinfekuojamos pagal siurblio gamintojo rekomendacijas. Dezinfekcijai naudojami medicininiams siurbliams dezinfekuoti neputojantys dezinfekcijos valomieji tirpalai.
61. Siurbimo sistemos talpykla (separatorius), siurblio žarnos po kiekvieno paciento plaunamos siurbikliu įsiurbiamu vandeniu, o pamainos pabaigoje – vandeniu ir po to tinkamu neputojančiu dezinfekcijos valomuoju tirpalu.
62. Spjaudyklės po kiekvieno paciento valomos, dezinfekuojamos arba uždengiamos, kaip nurodyta šios higienos normos 107 punkte.
XI. ANTGALIŲ IR KITŲ PRIETAISŲ, PRIJUNGTŲ PRIE ORO IR VANDENS SISTEMOS, HIGIENINĖ PRIEŽIŪRA
64. Prietaisai (greitaeigiai ir lėtaeigiai antgaliai, profilaktiniai antgaliai, ultragarsiniai skeileriai), prijungti prie vandens sistemos ir naudojami intraoraliai, valomi oru ir/ar vandeniu. Po kiekvieno paciento gydymo, neišjungus antgalių iš sistemos ir nuvalius teršalus, įdėjus grąžtą (kuris pacientui nenaudojamas), jis turi suktis „tuščiai“ 20–30 sek.
65. Visi greitaeigiai antgaliai, lėtaeigių antgalių intraoralinės dalys, daugkartiniai profilaktiniai antgaliai valomi, tepami, sterilizuojami pagal gamintojų rekomendacijas. Antgaliai, atsparūs šiluminei dezinfekcijai ir sterilizacijai, valomi minkštu šepetėliu ir tekančiu vandeniu, skalaujami, džiovinami, tepami ir sterilizuojami arba valomi ir dezinfekuojami odontologijos prietaisų automatinėse plovimo ir dezinfekcijos mašinose ir sterilizuojami pagal gamintojų rekomendacijas.
66. Antgaliai, neatsparūs šiluminei dezinfekcijai ir sterilizacijai, po kiekvieno paciento nuvalomi sausa švaria vienkartine servetėle ir po to šluostomi 3 kartus atskiromis vienkartinėmis švariomis servetėlėmis, sudrėkintomis dezinfekcijos preparato tirpalu, tinkamu antgalių paviršiams dezinfekuoti, ir paliekami išdžiūti.
67. Grąžtams aušinti ir žaizdoms plauti, atliekant burnos chirurgines operacijas ir dantų implantacijos procedūras, naudojamas sterilus vanduo arba sterilus fiziologinis tirpalas. Todėl įrenginio vandens tiekimo sistemoje turi būti atskiras vienkartinis sterilaus vandens rezervuaras, sujungtas su greitaeigiu antgaliu arba oro ir vandens švirkštu, ir vienkartinės sterilios arba daugkartinio naudojimo žarnos, kurias galima sterilizuoti.
XII. STERILIZUOJAMŲ PRIETAISŲ IR DAIKTŲ PAKAVIMAS IR SUDĖJIMAS Į STERILIZATORIAUS KAMERĄ, STERILIZUOTŲ DAIKTŲ SAUGOJIMAS
68. Prietaisų pakavimo medžiagos ir indai turi tikti pasirinktam sterilizavimo būdui, ciklui ir sterilizacijos proceso sąlygoms.
69. Prietaisai, kurie nebus tuoj pat naudojami, turi būti pakuojami. Pakavimui naudojamos vienkartinės pakavimo medžiagos (popierius, audeklas, maišeliai) arba daugkartinio naudojimo indai (perforuotos kasetės, konteineriai, biksai). Jie vyniojami, kaip nurodyta šios higienos normos 6 priede, arba sudedami į sterilizavimo maišelius, perforuotas kasetes, konteinerius, biksus.
70. Popierius, maišeliai ir kitos pakavimo medžiagos, atitinkančios standarto LST EN 868 reikalavimus, naudojamos sterilizatoriuose, kurių konstrukcija ir sterilizacijos procesas atitinka standartų LST EN 285 ir EN 13060 reikalavimus.
71. Krepinis popierius, neatitinkantis LST EN 868 (2 dalies) reikalavimų, pergamentas naudojamas sterilizatoriuose su sterilizavimo tokiuose paketuose programa (ciklu).
72. Prietaisai ir daiktai, kurie pakuojami į popierių arba popierinius, popierinius-plastikinius maišelius, turi būti išdžiovinti, sausi.
73. Prietaisai ir daiktai sterilizuojami viengubame arba dvigubame pakete. Dvigubas paketas (prietaisai ir daiktai, įvynioti į du popieriaus lakštus arba du audinio sluoksnius, arba prietaisų rinkinys perforuotoje kasetėje, įvyniotas į du popieriaus lapus lakštus, arba prietaisas, daiktas dviejuose maišeliuose) naudojamas, kai sterilizuoti prietaisai ir daiktai, išimti iš sterilizatoriaus, gabenami į kitą vietą, patalpą, kur jie laikomi iki naudojimo. Jei prietaisų, daiktų gabenimo ir laikymo sąlygos yra sudėtingos, tai sterilizuoti dvigubame pakete prietaisai, daiktai papildomai įdedami į specialų plastikinį maišelį ar kitą gabenimo pakuotę, kad būtų apsaugoti nuo užteršimo.
74. Prietaisai po vieną arba prietaisų rinkiniai perforuotose kasetėse suvyniojami į vienkartinį tinkamą pasirinktam sterilizacijos būdui popierių. Vyniojimo būdai pateikti šios higienos normos 6 priede. Paketai sutvirtinami tinkama pasirinktam sterilizavimo būdui lipnia juosta. Draudžiama paketus tvirtinti guminiais ir kitais raiščiais, aštriais daiktais (sąvaržėlėmis, segtukais), klijais.
75. Smulkūs, lengvi prietaisai, daiktai, sterilizuojant juos garo sterilizatoriuose su prietaisų sterilizavimo maišeliuose programa, pakuojami į vienkartinius pramoninės gamybos popierinius arba popierinius-plastikinius maišelius arba maišelius iš popierinių-plastikinių juostų. Pakuojant būtina laikytis gamintojų rekomenduojamos maišelių užpildymo ir sandarinimo tvarkos.
77. Popierinių paketų dydžiai (išoriniai matmenys) ir masė neturi viršyti sterilizatorių ir pakavimo medžiagų gamintojų nurodytų dydžių.
78. Vienkartiniai maišeliai su lipnia juosta, sudėjus sterilizuojamus prietaisus, užlipinami rankomis, o kiti vienkartiniai maišeliai sandarinami, užlydant siūles specialiu prietaisu – siūlių lituokliu (siūlėtuvu).
79. Daiktai, sterilizuojami karštu oru, pakuojami į sterilizatoriaus gamintojo nurodytas pakavimo medžiagas ir indus arba neįpakuoti sudedami į krovinio (įkrovos) talpyklą.
80. Įpakuotų sterilizuotų prietaisų ir daiktų galiojimo laikas priklauso nuo pakavimo medžiagos rūšies, sterilizavimo būdo, paketo sandarinimo kokybės, sterilizuotų prietaisų laikymo patalpų higienos ir kitų sąlygų.
81. Įpakuotų prietaisų ir daiktų, sterilizuotų aukštos temperatūros sočiaisiais vandens garais, vidutiniai laikymo aseptinėmis sąlygomis terminai:
81.3. dvigubame pakete (dvigubame popieriuje, atitinkančiame standarto LST EN 868 reikalavimus) – 2–4 savaitės;
81.4. dvigubame pakete (dvigubame popieriuje, neatitinkančiame standarto LST EN 868 reikalavimų) arba dvigubame pergamente – 20 parų;
82. Neįpakuoti sterilizuoti prietaisai ir daiktai, naudojami tuoj pat ir vietoje, laikantis aseptikos reikalavimų (prietaisus ir daiktus išimti steriliu instrumentu, sudėti į sterilius padėklus ar kitas sterilias talpyklas ir jas uždengti steriliu dangalu arba vynioti į sterilų audeklą).
83. Į sterilizuojamų prietaisų ir daiktų paketus reikia dėti sterilizacijos proceso kontrolės priemones ir juos žymėti pagal teisės aktų reikalavimus [4.20].
84. Prietaisų, daiktų paketai, sterilizuojant gariniuose sterilizatoriuose, atitinkančiuose standartų LST EN 285 ir EN 13060 reikalavimus, su atskirais darbo ciklais (programomis) ir nustatytomis sterilizacijos proceso sąlygomis, turi būti sudaryti iš vienos rūšies (tekstilinių, guminių, metalinių) daiktų, o kamera užpildoma vienos rūšies įkrovomis.
85. Paketai sudedami į sterilizacijos kameros krovinio (įkrovos) talpyklas (padėklus, lentynas, krepšius).
86. Sterilizatoriuose su prietaisų ir daiktų sterilizavimo popieriniuose arba popieriniuose-plastikiniuose maišeliuose programa (darbo ciklu) turi būti speciali krovinio (įkrovos) talpykla su laikikliu vertikaliai maišelių padėčiai palaikyti. Maišeliai sudedami taip, kad kiekvieno maišelio popierinė pusė liestųsi su kito maišelio popierine puse, o kiekvieno maišelio plastikinė pusė – su kito maišelio plastikine puse.
XIII. Sterilizacija
88. Prietaisai ir akyti gaminiai (tekstilės ir gumos gaminiai) sterilizuojami aukštos temperatūros (120–134°C) sočiaisiais vandens garais.
89. Karšto oro sterilizatoriuose (170–180oC) sterilizuojami tik dantų protezavimo laboratorijų metaliniai ir stikliniai daiktai (indai). Instrumentus karšto oro sterilizatoriuose leidžiama sterilizuoti iki 2006 m. birželio 1 d.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-680, 2005-09-02, Žin., 2005, Nr. 110-4028 (2005-09-10), i. k. 1052250ISAK000V-680
90. Aukšto lygio cheminė dezinfekcija taikoma prietaisams, nepatvariems šiluminei sterilizacijai arba dezinfekcijai.
91. Sterilizacijos procesai turi užtikrinti, kad sterilizuotas prietaisas ir daiktas būtų sterilus. Sterilizuotas prietaisas ir gaminys žymimas užrašu Sterilu, jei sterilizacijos procesas yra patvirtintas (pripažintas tinkamu) pagal standarto LST EN 554 reikalavimus ir sterilizuotas gaminys atitinka standarto LST EN 556 reikalavimus. Sterilizatoriai turi turėti jungtis, reikalingas proceso patvirtinimo prietaisams prijungti.
92. Didieji garo sterilizatoriai turi atitikti standarto LST EN 285 reikalavimus. Mažieji garo sterilizatoriai, įsigyti nuo 2006 m. birželio 1 d., turi atitikti LST EN 13060 standarto reikalavimus. Sterilizatoriai turi būti leisti naudoti teisės aktų nustatyta tvarka [4.11].
Punkto pakeitimai:
Nr. V-680, 2005-09-02, Žin., 2005, Nr. 110-4028 (2005-09-10), i. k. 1052250ISAK000V-680
93. Vakuuminiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami neįpakuoti ir įpakuoti kieti (be ertmių ir kanalų), akyti prietaisai ir gaminiai. Pirmenybę reikia teikti sterilizacijai frakcionuoto vakuumo garo sterilizatoriuose, nes juose galima sterilizuoti įpakuotus ir neįpakuotus prietaisus ir gaminius, akytus gaminius bei prietaisus su ertmėmis, kanalais.
94. Neįpakuoti A ir B kategorijų prietaisai (be ertmių ir kanalų), kurie bus naudojami tuoj pat ir vietoje (negabenami kitur), sterilizuojami mažuosiuose gravitaciniuose N tipo garo sterilizatoriuose. Įpakuoti ir neįpakuoti A ir B kategorijų prietaisai ir akyti gaminiai sterilizuojami mažuosiuose vakuuminiuose B tipo garo sterilizatoriuose, o neįpakuoti ir įpakuoti prietaisai su ertmėmis ir kanalais sterilizuojami B tipo frakcionuoto vakuumo sterilizatoriuose. A ir B kategorijų prietaisus ir akytus gaminius galima sterilizuoti mažuosiuose garo S tipo sterilizatoriuose, kurių rekomenduojamų sterilizuoti krovinių (įkrovų) sterilizacijos procesų efektyvumą gamintojas patvirtina pagal šios higienos normos 91 punkto reikalavimus. Įpakuotus ir neįpakuotus A ir B kategorijos prietaisus leidžiama sterilizuoti gravitaciniuose N tipo sterilizatoriuose iki 2009 m. birželio 1 d.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-680, 2005-09-02, Žin., 2005, Nr. 110-4028 (2005-09-10), i. k. 1052250ISAK000V-680
XIV. Sterilizacijos kontrolė
95. Prietaisai ir kiti gaminiai, žymimi užrašu Sterilu, sterilizuojami sterilizatoriuose, kurių sterilizacijos procesas yra pripažintas tinkamu. Sterilizacijos procesų patvirtinimo ir nuolatinės jų kontrolės reikalavimus reglamentuoja standartas LST EN 554.
96. Gamintojas arba jo atstovas vartotojui, perkančiam garo sterilizatorių, turi pateikti sterilizatoriaus dokumentus ir informaciją pagal LST EN 285, EN 13060 reikalavimus.
97. Gamintojas ar jo atstovas, įrengiant sterilizatorių darbo vietoje, atlieka sterilizatoriaus įrengimo patikrinimą ir pateikia darbo testų rezultatų dokumentus arba atlieka įrengimo testus pagal standartų LST EN 285 arba EN 13060 reikalavimus.
98. Nuolatinė sterilizacijos kontrolė atliekama kasdien tikrinant kiekvieną sterilizatoriaus darbo ciklą.
99. Nuolatinę sterilizatorių kontrolę turi atlikti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atsakingas už sterilizacijos kontrolę.
100. Visuose sterilizatoriuose tikrinami sterilizacijos proceso parametrai, nuo kurių priklauso sterilizuojamų gaminių sterilumas:
100.1. garo sterilizatoriuose – sterilizacijos temperatūra, trukmė, garų kokybė (oro pašalinimas iš kameros ir sterilizuojamų daiktų, oro nuotėkis);
101. Nuolatinei sterilizacijos proceso kontrolei taikomi fizikiniai, cheminiai ir biologiniai kontrolės būdai.
102. Karšto oro sterilizatorių fizikinės kontrolės priemonės
102.1. Operatorius stebi sterilizacijos ciklo etapų (kameros įšilimo, sterilizacijos pradžios, sterilizacijos pabaigos, ciklo pabaigos ir kt.) indikatorius, temperatūros matavimo, laiko nustatymo prietaisų rodmenis. Temperatūros matavimo prietaisų rodmenys vertinami, lyginant juos su gamintojo nustatytais dydžiais, jų nukrypimai neturi būti didesni kaip gamintojo nurodyti.
102.2. Kiekvienoje sterilizuojamų gaminių įkrovoje kontroliniuose kameros taškuose, nurodytuose šios higienos normos 7 priede, matuojama temperatūra maksimaliais gyvsidabriniais termometrais, kurių matavimo diapazonas nuo 0°C iki 200°C. Termometrai, įvynioti į krepinį medicininį popierių, išdėstomi kontroliniuose taškuose ant prietaisų ir gaminių paketų viršaus arba neįpakuotų gaminių įkrovoje tarp sterilizuojamų gaminių. Termometrų rodmenys po sterilizacijos lyginami su gamintojų nustatytais temperatūros dydžiais, nukrypimai neturi būti didesni kaip gamintojo nurodyti.
103. Karšto oro sterilizatorių cheminei kontrolei naudojami cheminiai proceso indikatoriai, atitinkantys standartų LST EN 867 (1, 2 dalys) arba ISO 11140 (1, 2 dalys) reikalavimus. Cheminiai proceso indikatoriai pritvirtinami prie kiekvieno sterilizuojamo krovinio (įkrovos) paketo arba dedami į neįpakuotų prietaisų ir gaminių krovinio (įkrovos) talpyklą. Po sterilizacijos pagal indikatorių rodmenis vertinama, ar prietaisai ir gaminiai buvo sterilizuoti.
104. Karšto oro sterilizatorių, kaip ir garo sterilizatorių, nuolatinės kontrolės rezultatai registruojami sterilizacijos proceso kontrolės dokumentuose ir šie dokumentai saugomi kaip nurodyta teisės aktuose [4.20].
XV. PAVIRŠIŲ HIGIENINĖ PRIEŽIŪRA
106. Paviršiaus užteršimą mikroorganizmais galima sumažinti stengiantis mažiau liesti paviršius arba juos valant ir dezinfekuojant, arba padengiant paviršius vienkartiniais nelaidžiais kūno skysčiams dangalais.
107. Vienkartiniai plastikiniai ar kiti nelaidūs skysčiams dangalai, kuriais dengiami prietaisų, įrangos (ilgintuvų, seilių siurbiklių laikiklių, greitaeigių oro evakuatorių, oro ir/ar vandens švirkštų ir kt.) paviršiai turi atitikti jų formą, pvz., dangalą iš aliumininės folijos galima suformuoti pagal paviršiaus formą. Elektros jungiklių, rentgeno aparatų dalių, stalų, durų ir stalčių rankenų, kėdžių atkalčių ir porankių, spjaudyklių paviršius galima padengti vienkartine aliuminine folija, plastiku, plastikiniais maišeliais, kuriuos galima užrišti. Dangalas keičiamas po kiekvieno paciento, o užterštas – tuoj pat. Dangalas nuimamas, užsidėjus pirštines.
108. Įstaigoje turi būti patalpų ir aplinkos daiktų (įrenginių, baldų, inventoriaus) valymo ir dezinfekcijos procedūrų aprašymai, planai. Rekomenduojamas įstaigos patalpų valymo dažnis ir higienos (dezinfekcijos) plano pavyzdys pateiktas teisės aktuose [4.20].
109. Įrangos gamintojai turi pateikti informaciją apie paviršiaus dangos atsparumą cheminės dezinfekcijos preparatams.
110. Paviršių ir patalpų valymas yra pagrindinis bei nuolatinis. Pagrindinis valymas atliekamas keturis kartus per metus, o nuolatinis – vieną arba du kartus per dieną (atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį bei krūvį).
111. Paviršiai, užteršti krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, turi būti dezinfekuojami ir valomi. Geriausiai tinka dezinfekcijos valomieji tirpalai. Paviršiai šluostomi vienkartine arba daugkartinio naudojimo, tinkama skalbti šluoste, sudrėkinta dezinfekcijos valomuoju tirpalu.
112. Pasirenkant dezinfekcijos preparatus, būtina atsižvelgti į įrenginio gamintojų rekomendacijas dėl įrenginio paviršių atsparumo kai kuriems chemikalams ir dezinfekcijos preparatų gamintojų nurodymus dėl jų tinkamumo šiems paviršiams.
113. Paviršiai (šviestuvų jungikliai, rentgeno įranga, baldų stalčių rankenos, rašikliai, telefono ragelis, durų rankenos ir kiti), kurie tiesiogiai liečiasi su užterštais instrumentais, įranga, užterštomis personalo rankomis arba pirštinėmis, dezinfekuojami ir valomi po kiekvieno paciento gydymo ir baigus darbą. Vizualiai švariems paviršiams dezinfekuoti naudojami žemo lygio cheminės dezinfekcijos preparatai, o užterštiems – vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatai. Baldų ir odontologijos įrenginių paviršiai dezinfekuojami ir valomi žemo lygio dezinfekcijos preparatais.
114. Grindys, sienos, plautuvės ir kiti paviršiai, kurie tiesiogiai nesiliečia su užterštais instrumentais, įranga, užterštomis personalo rankomis arba pirštinėmis, kasdien valomi arba dezinfekuojami. Paviršiai, užteršti krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, dezinfekuojami ir valomi vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatų tirpalais.
115. Nedidelių plotų paviršius, neužterštus krauju ir kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, po kiekvieno paciento gydymo galima dezinfekuoti pramoninės gamybos alkoholiniais purškiamaisiais tirpalais. Jie naudojami pagal gamintojo rekomendacijas.
116. Grindys valomos du kartus per dieną, po pamainos ir darbo dienos pabaigoje, o užterštos krauju ir kitais kūno skysčiais tuoj pat dezinfekuojamos ir valomos.
117. Darbuotojai, kurie dezinfekuoja ir valo, turi būti apmokyti ir išmanyti darbo su cheminės dezinfekcijos preparatais taisykles, privalo dėvėti darbo drabužius ir asmenines apsaugines priemones, nurodytas dezinfekcijos preparato saugos duomenų lape [4.14].
118. Valymo inventorius turi būti švarus, tvarkingas, pažymėta paskirtis, laikomas tam skirtoje patalpoje arba spintoje [4.2, 4.8]. Šluostės baldams, įrenginiams valyti, dezinfekuoti turi būti vienkartinės arba daugkartinės. Panaudotos daugkartinės šluostės skalaujamos dezinfekcijos tirpalu ir atiduodamos skalbti. Grindų skudurai turi būti vienkartiniai arba pažymėti: operacinei, kabinetui, pagalbinėms patalpoms, WC. Grindų skudurams džiovinti turi būti įranga, pvz., šildymo gyvatukas, džiovinimo spinta. Šepečių kotai turi būti iš atsparios drėgmei, cheminiams valikliams ir dezinfekcijos preparatams medžiagos. Šepečiai turi būti sukabinti. Draudžiama dėti kibirus vienas į kitą. Rekomenduojamas valymo inventorius (šluostės, šepečiai, grindų skudurai, valikliai, dezinfekcijos preparatai, dozavimo indai ir kt.), sukomplektuotas vežimėlyje.
______________
Lietuvos higienos normos HN 45:2004
„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:
darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,
paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“
1 priedas
REKOMENDUOJAMŲ SKIEPŲ MEDICINOS DARBUOTOJAMS SĄRAŠAS
| Vakcinos pavadinimas |
Rekomenduojamas skiepų planas |
Indikacijos |
Kontraindikacijos |
Pastabos |
| Hepatito B rekombinantinė vakcina |
2 dozės į deltoidinį raumenį su 4 sav. pertrauka, trečia dozė praėjus 5 mėn. po antros dozės |
Medicinos darbuotojai, turintys kontakto su krauju ir kitais kūno skysčiais riziką |
Anamnezėje anafilaksinė reakcija kepimo mielėms. (Nėštumas nėra kontraindikacija) |
Medicinos darbuotojams, kontaktuojantiems su pacientais ar krauju, po skiepijimo praėjus 1–2 mėn., atlikti serologinį tyrimą |
| Gripo vakcina |
Kasmetinė viena naujausios vakcinos dozė į raumenis |
Medicinos darbuotojai, turintys kontaktą su didelės rizikos pacientais ar dirbantys su pacientais, sergančiais lėtinėmis ligomis, taip pat turintys didelės rizikos medicinines būkles ir/ar vyresni kaip 65 m. |
Anamnezėje padidėjęs jautrumas kiaušinio baltymui |
Rekomenduojama II ir III nėštumo trimestruose, nes neįrodyta rizika vaisiui ar motinai, yra geriau nei sunkios gripo komplikacijos |
| Tymų, parotito, raudonukės gyva vakcina |
1 dozė po oda |
Medicinos darbuotojai, neturintys imuniteto |
Nėštumas, imunosupresinės būklės, anafilaksinės reakcijos į vakcinos sudedamąsias dalis |
Rekomenduojama MMR (kombinuota tymų, parotito, raudonukės vakcina) |
| Vėjaraupių gyva vakcina |
Dvi 0,5ml dozės po oda su 4–8 savaičių pertrauka |
Medicinos darbuotojai, neturintys imuniteto |
Nėštumas, imunosupresinės būklės, anafilaksinės reakcijos į vakcinos sudedamąsias dalis |
Kadangi 71–93% asmenų turi imunitetą, būtų efektyvu prieš vakcinaciją atlikti serologinius tyrimus |
______________
Lietuvos higienos normos HN 45:2004
„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:
darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,
paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“
2 priedas
(pranešimo apie darbuotojo mikrotraumos
atvejį forma)
________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
PRANEŠIMas APIE DARBUOTOJO MIKROTRAUMOS ATVEJĮ
___________Nr._____
(data)
____________________________
(sudarymo vieta)
Vardas, pavardė......................................................................................................................................
1. Mikrotraumos data 2. Laikas val. min.
3. Įstaigos, skyriaus, kuriame gauta mikrotrauma, pavadinimas.............................................................
................................................................................................................................................................
4. Skyriaus, kuriame dirba mikrotraumos gavėjas, pavadinimas............................................................
5. Profesija: 6. Kur gauta mikrotrauma:
5.1. gydytojas odontologas 6.1. operacinėje
5.2. gydytojo odontologo padėjėjas 6.2. gydytojo odontologo kabinete
5.3. dantų technikos laboratorijos darbuotojas 6.3. dantų technikos laboratorijoje
5.4. valytoja 6.4. kitur ……………………………
5.5. studentas (parašyti)
5.6. kita …………………………………
(parašyti)
7. Ar instrumentas, kuriuo susižeista, buvo: 8. Ar žinomas asmuo (infekcijos šaltinis),
7.1. naudotas paciento gydymui kurio krauju ir/ar kūno skysčiais buvo užterštas
7.2. užterštas krauju instrumentas?
7.3. be kraujo 8.1. ne
7.4. nebuvo naudotas paciento gydymui 8.2. taip ……………………
7.5. nežinoma
.....................................................
(duomenys: vardas, pavardė, gimimo metai,
.....................................................
diagnozė, ligos istorijos Nr. ir kt.)
9. Kokiu instrumentu susižeista? 10. Kaip susižeista?
9.1. nežino 10.1. prieš naudojimą
9.2. adata injekcijoms 10.2. naudojant
9.3. skalpeliu 10.3. maunant adatos kamštelį
9.4. grąžtu 10.4. tvarkant instrumentus (valant,
9.5. kita ……………………… dezinfekuojant, sterilizuojant)
10.5. nukritus ant grindų
10.6. tvarkant atliekas, kuriose ne-
11. Mikrotraumos aprašymas (nurodyti sužeistą kūno dalį, turėjo būti aštrių daiktų
vietą)…………………………………… 10.7. iki išmetimo į aštrių atliekų
……………………………….………… konteinerį
……………………………………….… 10.8. dedant į aštrių atliekų konteinerį
…………………………….………….. 10.9. kita ………………
………………………………………… (įrašyti)
12. Mikrotraumos priežasčių aprašymas (pažymėti, 13. Kokio sunkumo sužeidimas?
jei susižeista sugedusiu prietaisu) 13.1. paviršinė žaizda (nekraujuoja,
………………………………………… kraujuoja)
………………………………………… 13.2. vidutinio sunkumo (oda pažeista,
………………………………………… kraujuoja)
13.3. sunki (gili žaizda, pjūvis, gausiai
kraujuoja)
14. Kokias pirštines mūvėjo mikrotraumos gavėjas 15. Ar mikrotraumos gavėjas skiepytas
14.1. viengubas nuo hepatito B? Kiek dozių?
14.2. dvigubas 15.1. neskiepytas
14.3. nemūvėjo 15.2. skiepytas 3 dozėmis
15.3. skiepytas 2 dozėmis
15.4. skiepytas 1 doze
16. Jei traumą gavo moteris, pažymėti: 16.1. nėščia 16.2. nenėščia
(Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
______________
Lietuvos higienos normos HN 45:2004
„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:
darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,
paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“
3 priedas
(pranešimo apie darbuotojo ekspozicijos
incidentą forma)
________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
PRANEŠIMas APIE DARBUOTOJO EKSPOZICIJOS INCIDENTĄ
___________Nr._____
(data)
____________________________
(sudarymo vieta)
Vardas, pavardė......................................................................................................................................
1. Ekspozicijos data 2. Laikas val. min.
3. Įstaigos, skyriaus, kuriame įvyko ekspozicija, pavadinimas...............................................................
................................................................................................................................................................
4. Skyriaus, kuriame dirba, pavadinimas................................................................................................
5. Profesija: 6. Kur įvyko ekspozicija:
5.1. gydytojas odontologas 6.1. operacinėje
5.2. gydytojo odontologo padėjėjas 6.2. gydytojo odontologo kabinete
5.3. dantų technikos laboratorijos darbuotojas 6.3. dantų technikos laboratorijoje
5.4. valytoja 6.4. kitur ………………….
5.5. studentas (parašyti)
5.6. kita …………………………
(parašyti)
7. Kokiu kūno skysčiu apsitaškė: 8. Ar žinote pacientą (infekcijos šaltinį),
7.1. krauju ar kraujo komponentais kurio krauju ir/ar kitais kūno skysčiais
apsitaškė?
7.2. vėmimo mase 8.1. ne
7.3. seilėmis ir/ar skrepliais 8.2. taip ………..........………….
7.4. kita ……………………………..
(parašyti) ……………………..........……......
……………………………………….. (duomenys: vardas, pavardė
…………………………….............
gimimo metai, diagnozė, ligos istorijos Nr. ir kt.)
9. Ar kūno skystis buvo užterštas krauju: 9.1. taip 9.2. ne 9.3. nežinoma
10. Kurią kūno dalį apsitaškė? 11. Ar kraujas ir/ar kitas kūno skystis:
10.1. sveiką odą 11.1. palietė neapsaugotą odą
10.2. pažeistą odą 11.2. palietė odą tarp apsauginių
10.3. akis (gleivinę) drabužių plyšių
10.4. nosį (gleivinę) 11.3. persisunkė per apsauginius
10.5. burną (gleivinę) drabužius
10.6. kita …………………… 11.4. persisunkė per visus drabužius
(parašyti)
................................................
12. Kokias asmenines apsaugines priemones 13. Kaip įvyko ekspozicija?
naudojo ekspozicijos metu? 13.1. tiesioginis sąlytis su pacientu
12.1. viengubas pirštines 13.2. sudužo mėginių talpykla
12.2. dvigubas pirštines 13.3. išsitaškė/išsipylė kraujo mėginių
12.3. apsauginius akinius talpyklos turinys
12.4. akinius su skydeliu 13.4. išsitaškė/išsipylė kitų kūno
12.5. veido skydelį skysčių talpyklos turinys
12.6. medicininę kaukę 13.5. nuo užterštos įrangos paviršiaus
12.7. medicininį chalatą 13.6. nuo užterštų drabužių, patiesalų ir kt.
12.8. kita, aprašyti ………………… 13.7. nežino
12.9. nenaudojo 13.8. kita ……………………
(parašyti)
14. Kokia paciento kraujo ir/ar kitų kūno skysčių 15. Koks kiekis kraujo ir/ar kitų kūno
skysčių
kontakto trukmė su darbuotojo oda ir/ar gleivinėmis? pateko ant odos ir/ar gleivinės?
14.1. mažiau nei 5 min. 15.1. mažas (iki 5 ml)
14.2. 5–14 min. 15.2. vidutinis (iki 50 ml)
14.3. nuo 15 min. iki 1 val. 15.3. didelis (daugiau kaip 50 ml)
14.4. ilgiau kaip 1 val.
16. Ekspozicijos priežastys, jų aprašymas...............................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
17. Ar darbuotojas skiepytas nuo hepatito B? 18. Jei traumą gavo moteris, pažymėti:
Kiek dozių? 18.1. nėščia
17.1. neskiepytas 18.2. nenėščia
17.2. skiepytas 3 dozėmis
17.3. skiepytas 2 dozėmis
17.4. skiepytas 1 doze
(Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
______________
Lietuvos higienos normos HN 45:2004
„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:
darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,
paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“
4 priedas
(darbuotojų ekspozicijos incidentų
registracijos žurnalo forma)
__________________________________________
(įstaigos pavadinimas)
DARBUOTOJŲ EKSPOZICIJOS INCIDENTŲ REGISTRACIJOS ŽURNALas
| Eil. Nr. |
Eksponuoto darbuotojo vardas, pavardė |
Skyrius, pareigos |
Ekspozicijos data |
Naudotos apsauginės priemonės |
Eksponuoto darbuotojo tyrimai |
Paciento (infekcijos šaltinio) tyrimai |
||
| paėmimo data |
tyrimų rezultatai |
paėmimo data |
tyrimų rezultatai |
|||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________
Lietuvos higienos normos HN 45:2004
„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:
darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,
paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“
5 priedas
(darbuotojo po ekspozicijos sveikatos
stebėjimo duomenų forma)
________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
darbuotojo PO EKSPOZICIJOS sveikatos Stebėjimo DUOMENys
___________Nr.______
(data)
___________________
(sudarymo vieta)
Mikrotraumos (ekspozicijos) data...........................................................................................................
Medicinos darbuotojas...........................................................................................................................
Šaltinis (pacientas...................................................................................................................................
I. DUOMENYS APIE INFEKCIJOS ŠALTINĮ
2.Ar šaltinis tirtas dėl šių ligų sukėlėjų:
| Ligų sukėlėjai |
Tyrimas |
Rezultatas |
Tyrimo data |
| Hepatitas B |
HbsAg |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
HbeAg |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
Anti-HBs |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
Anti-HBc |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
| Hepatitas C |
Anti-HCV |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
HCV RNR |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
| ŽIV |
Anti-ŽIV |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
CD4 ląstelės |
Skaičius □ netirtas |
|
|
|
RNR |
Kopijų/ml □ netirtas |
|
| Kiti |
|
|
|
3. Ar šaltinis priklauso rizikos grupei dėl per kraują plintančių ligų sukėlėjų?
□ kraujo produktų recipientas □ hemofilija □ kita
□ intraveninių narkotikų vartojimas □ seksualinis aktyvumas
□ padidėjusios transaminazės □ dializė
4. Jei šaltinis ŽIV teigiamas, ar gydytas priešvirusiniais vaistais iki mikrotraumos (ekspozicijos)?
□ nežinoma □ zidovudinu □ zalcitabinu □ lamivudinu □ kitais_______________
(parašyti)
II. DUOMENYS APIE DARBUOTOJĄ, PATYRUSĮ MIKROTRAUMĄ (EKSPOZICIJĄ)
1. Ar buvo skiepytas nuo hepatito B?
□ ne
□ taip □ 1 dozė □ 2 dozės □ 3 dozės
Jei taip, kada tirta anti-HBs?(data)_______________, koks anti-HBs lygis__________
2. Ar darbuotoja nėščia?
□ ne □ taip □ nežinoma
Jei nėščia, kuris nėštumo trimestras: □ pirmas □ antras □ trečias
3. Tyrimų rezultatai po mikrotraumos (ekspozicijos)
| Ligų sukėlėjai |
Tyrimas |
Rezultatas |
Tyrimo data |
| Hepatitas B |
HBsAg |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
HbeAg |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
Anti-HBs |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
Anti-HBc |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
| Hepatitas C |
Anti-HCV |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
HCV RNR |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
| ŽIV |
Anti-ŽIV |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
| Kiti (ALT, AST) |
|
|
|
| Kiti |
|
|
|
4. Gydymui/profilaktikai skirti vaistai ir vakcinos
| Gydymas |
Dozė |
Data |
Trukmė ir pastabos |
| HBIG |
1 |
|
|
|
|
2 |
|
|
| HBV vakcina |
1 |
|
|
|
|
2 |
|
|
|
|
2 |
|
|
|
|
Stipriklis |
|
|
| ŽIV antivirusiniai vaistai |
|
|
|
| Zadivudinas |
|
|
|
| Lamivudinas |
|
|
|
| Kiti antivirusiniai |
|
|
|
| Kiti |
|
|
|
5. Pakartotinių tyrimų rezultatai
| Ligų sukėlėjai |
Tyrimas |
Rezultatas |
Tyrimo data |
| Hepatitas B |
1-as tyrimas |
|
|
|
|
HbsAg |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
Anti-HBs |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
Anti-HBc |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
2-as tyrimas |
|
|
|
|
HBsAg |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
Anti-HBs |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
Anti-HBc |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
3-as tyrimas |
|
|
|
|
HbsAg |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
Anti-HBs |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
Anti-HBc |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
| Hepatitas C |
1 – Anti-HCV |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
2 – Anti-HCV (po 4–6 mėn.) |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
| ŽIV |
1 – Anti-ŽIV |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
2 – Anti-ŽIV (po 6 sav.) |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
3 – Anti-ŽIV (po 3 mėn.) |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
|
|
4 – Anti-ŽIV (po 6 mėn.) |
□ teigiamas □ neigiamas □ netirtas |
|
| Kiti |
|
|
|
| Kiti |
|
|
|
6. Pastabos ir išvados:
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
(Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
______________
Lietuvos higienos norma HN 45:2004
„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:
darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,
paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“
6 priedas
STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ VYNIOJIMO BŪDAI
2. Pirmasis sterilizuojamų gaminių vyniojimo būdas:
2.1. sterilizuojami gaminiai (sulankstytų tekstilinių gaminių paketas, sietelis su prietaisais) dedami ant dviejų popieriaus lakštų vidurio (1 brėžinys);
2.2. viršutinė vidinio popieriaus lakšto dalis užlenkiama virš paketo ir popieriaus kraštas atlenkiamas pagal paketo aukštį (2 brėžinys);
2.5. išorinis popieriaus lakštas lankstomas taip pat kaip vidinis, tik priešinga kryptimi: lenkiama apatinė lakšto dalis, po to viršutinė, dešinė ir kairė pusės (6, 7, 8 brėžiniai);
3. Antrasis sterilizuojamų gaminių vyniojimo būdas:
3.1. sterilizuojamas paketas (pvz., sulankstytų tekstilinių gaminių paketas, sietelis su prietaisais) dedamas į vidurį ant dviejų popieriaus lakštų taip, kad jo kraštai būtų lygiagretūs popieriaus lakštų kampus sujungiančioms įstrižainėms (1 brėžinys);
3.2. vidinio popieriaus lakštas užlenkiamas per sterilizuojamo paketo plotį į viršų ir kartu atlenkiamas pagal išilginę kraštinę taip, kad susidarytų trikampis (2 brėžinys), leidžiantis aseptiškai atidaryti paketą;
3.3. popierius užlenkiamas iš dešinės ir kairės pusės taip, kad susidarytų atvira vienpusė ertmė viršutinėje paketo dalyje (3 ir 4 brėžiniai);
3.4. viršutinė popieriaus lakšto dalis lenkiama ant sterilizuojamo paketo, o popieriaus trikampis sukišamas į ertmę taip, kad šiek tiek išsikištų (5 brėžinys);
Lietuvos higienos normos HN 45:2004
„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:
darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,
paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“
8 priedas
STANDARTŲ, NURODYTŲ LIETUVOS HIGIENOS NORMOJE HN 45:2004
IR JOS PRIEDUOSE, SĄRAŠAS
1. LST EN 556-1:2002. Medicinos priemonių sterilizavimas. Reikalavimai, keliami medicinos priemonėms, ženklinamoms užrašu „STERILU“ 1 dalis. Reikalavimai, keliami sterilizuotoms medicinos priemonėms.
2. LST EN 554:2001. Medicinos priemonių sterilizavimas. Sterilizavimo drėgnuoju kaitinimu patvirtinimas ir einamasis tikrinimas.
4. LST EN 13060:2004. Mažieji gariniai sterilizatoriai.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-680, 2005-09-02, Žin., 2005, Nr. 110-4028 (2005-09-10), i. k. 1052250ISAK000V-680
5. Neteko galios nuo 2005-09-11
Punkto naikinimas:
Nr. V-680, 2005-09-02, Žin. 2005, Nr. 110-4028 (2005-09-10), i. k. 1052250ISAK000V-680
6. Neteko galios nuo 2005-09-11
Punkto naikinimas:
Nr. V-680, 2005-09-02, Žin. 2005, Nr. 110-4028 (2005-09-10), i. k. 1052250ISAK000V-680
7. Neteko galios nuo 2005-09-11
Punkto naikinimas:
Nr. V-680, 2005-09-02, Žin. 2005, Nr. 110-4028 (2005-09-10), i. k. 1052250ISAK000V-680
8. LST EN 866-1:2000. Biologinės sterilizatorių ir sterilizavimo procesų bandymo sistemos. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai.
9. LST EN 866-2:2000. Biologinės sterilizatorių ir sterilizavimo procesų bandymo sistemos. 2 dalis. Ypatingosios etileno oksido sterilizatorių sistemos.
10. LST EN 866-3:2000. Biologinės sterilizatorių ir sterilizavimo procesų bandymo sistemos. 3 dalis. Ypatingosios garinių sterilizatorių sistemos.
11. LST EN 866-6:2000. Biologinės sterilizatorių ir sterilizavimo procesų bandymo sistemos. 6 dalis. Ypatingosios sauso karščio sterilizatorių sistemos.
12. LST EN 866-7:2000. Biologinės sterilizatorių ir sterilizavimo procesų bandymo sistemos. 7 dalis. Ypatingieji garinių sterilizatorių biologinių indikatorių sistemų reikalavimai, kai indikatorius yra sudedamoji sistemos dalis.
13. LST EN 867-1:2000. Sterilizatoriuose naudojamos nebiologinės sistemos. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai.
14. LST EN 867-2:2000. Sterilizatoriuose naudojamos nebiologinės sistemos. 2 dalis. Proceso indikatoriai (A klasė)
15. LST EN 867-3+AC: 2002. Sterilizatoriuose naudojamos nebiologinės sistemos. 3 dalis. Bowie'o ir Dick'o tyrimui naudojamų B klasės indikatorių techniniai reikalavimai.
16. LST EN 867-4:2002. Sterilizatoriuose naudojamos nebiologinės sistemos. 4 dalis. Garų skverbimosi aptikimo indikatorių, naudojamų kaip Bowie'o ir Dick'o tyrimo alternatyva, techniniai reikalavimai.
17. LST EN 867-5:2002. Sterilizatoriuose naudojamos nebiologinės sistemos. 5 dalis. Indikatorių sistemų ir proceso patikrinimo prietaisų, naudojamų B ir S tipo sterilizatorių darbui tikrinti, techniniai reikalavimai.
18. EN 868-1:2002. Sterilizuojamų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai ir bandymo metodai.
19. LST EN 868-2:2000. Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 2 dalis. Sterilizavimo pakuotė. Reikalavimai ir bandymo metodai.
20. LST EN 868-3:2000. Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 3 dalis. Popierius, naudojamas popieriniams maišams (pagal EN 868-4), maišeliams ir ritiniams (pagal EN 868-5) gaminti. Reikalavimai ir bandymo metodai.
21. LST EN 868-4:2000. Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 4 dalis. Popieriniai maišeliai. Reikalavimai ir bandymo metodai.
22. LST EN 868-5:2000/AC:2003. Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 5 dalis. Karščiu užlydomi ir savaime užsidarantys maišeliai bei ritiniai iš popieriaus ir plastiko plėvelės. Reikalavimai ir bandymo metodai.
23. LST EN 868-8:2000. Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 8 dalis. Daugkartinė tara, naudojama gariniuose sterilizatoriuose, atitinkančiuose EN 285 reikalavimus. Reikalavimai ir bandymo metodai.
24. LST EN 868-9:2000. Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 9 dalis. Nedengtos, neaustinės medžiagos iš poliolefinų, naudojamos karščiu užlydomiems maišeliams, ritiniams ir dangteliams gaminti. Reikalavimai ir bandymo metodai.
25. LST EN 868-10:2000. Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 10 dalis. Lipalu dengtos neaustinės medžiagos iš poliolefinų, naudojamos karščiu užlydomiems maišeliams, ritiniams ir dangteliams gaminti. Reikalavimai ir bandymo metodai..
26. ISO 11138-1:1994. Medicininių gaminių sterilizacija. Biologiniai indikatoriai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai.
27. ISO 11138-3:1995. Medicininių gaminių sterilizacija. Biologiniai indikatoriai. 3 dalis. Biologiniai indikatoriai sterilizacijos vandens garais proceso kontrolei.
28. ISO 11138-6:1999. Medicininių gaminių sterilizacija. Biologiniai indikatoriai. 6 dalis. Biologiniai indikatoriai sterilizacijos karštu oru proceso kontrolei.
29. ISO 11140-1:1995. Medicininių gaminių sterilizacija. Cheminiai indikatoriai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai.
30. ISO 11140-2:1998. Medicininių gaminių sterilizacija. Cheminiai indikatoriai. 2 dalis. Bandymų įranga ir metodai.
31. ISO 11140-3:2000. Medicininių gaminių sterilizacija. Cheminiai indikatoriai. 3 dalis. 2 klasės indikatoriai garų prasiskverbimo testų lakštams.
32. ISO 11140-4:2001. Medicininių gaminių sterilizacija. Cheminiai indikatoriai. 4 dalis. 2 klasės indikatoriai garų prasiskverbimo testų paketams.
Lietuvos higienos normos HN 45:2004
„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:
darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,
paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“
7 priedas
STERILIZATORIŲ KONTROLINIAI TAŠKAI
| Kameros talpa (dm3) |
Kontroli-nių taškų skaičius |
Kontrolinių testų išdėstymas |
Schema |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| I. KARŠTO ORO STERILIZATORIŲ KONTROLINIAI TAŠKAI |
|||
| Daugiau kaip 80 (vienkamerinės) |
15 |
1, 2, 3 testai – kiekvieno kameros aukščio centre 4–15 testai – kiekvieno aukščio kampuose (4–7 – apačioje, 8–11 – viduryje, 12–15 – viršuje) prieš laikrodžio rodyklę |
|
| Daugiau kaip 80 (dvikamerinės) |
30 |
Testai išdėstomi kaip vienkamerinėje, tik abiejose kamerose |
|
| II. GARO STERILIZATORIŲ KONTROLINIAI T AŠKAI |
|||
| Iki 100 |
5 |
Apvaliuose vertikaliuose sterilizatoriuose: 1 testas – viršutinėje kameros dalyje 2 testas – apatinėje kameros dalyje Kiti testai įdedami į gaminių paketus, kurie išdėstomi įvairiuose aukščiuose |
|
| Nuo 101 iki 750 |
11 |
Apvaliuose horizontaliuose sterilizatoriuose: 1 testas – prie pakrovimo durų 2 testas – prie priešingos sienelės arba iškrovimo durų (sterilizatoriuose su dvejomis durimis) Kiti testai įdedami į paketus kaip ir apvaliuose vertikaliuose sterilizatoriuose ir paketai išdėstomi įvairiuose aukščiuose |
|
| Daugiau kaip 750 |
18 |
Stačiakampiuose sterilizatoriuose: 1 testas – prie pakrovimo durų 2 testas – prie priešingos sienelės arba iškrovimo durų (sterilizatoriuose su dvejomis durimis) Kiti testai įdedami į paketus kaip ir apvaliuose bei horizontaliuose sterilizatoriuose ir paketai išdėstomi įvairiuose aukščiuose prieš laikrodžio rodyklę |
|
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-680, 2005-09-02, Žin., 2005, Nr. 110-4028 (2005-09-10), i. k. 1052250ISAK000V-680
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. V-248 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra" patvirtinimo" pakeitimo