Įsakymas netenka galios 2010-07-30:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-644, 2010-07-19, Žin., 2010, Nr. 90-4781 (2010-07-29), i. k. 1102250ISAK000V-644

Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 "Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai" patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2009-01-14 iki 2010-07-29

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 88-3236, i. k. 1042250ISAK000V-248

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 45:2004 „INFEKCIJOS KONTROLĖ ODONTOLOGIJOS ĮSTAIGOSE: DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI, PRIETAISŲ, PAVIRŠIŲ HIGIENINĖ PRIEŽIŪRA“ PATVIRTINIMO

2004 m. balandžio 21 d. Nr. V-248

Vilnius

Siekdamas užtikrinti hospitalinės infekcijos profilaktiką odontologijos įstaigose:

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1997 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 40 „Dėl sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 1997, Nr. 13-286);

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 801 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:1998 „Rankų, instrumentų, paviršių higienos taisyklės stomatologijos kabinetuose, klinikose, dantų protezų gamybos laboratorijose“ (Žin., 1999, Nr. 3-79).

3. Pavedu ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui įsakymo vykdymo kontrolę.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. balandžio 21 d.

įsakymu Nr. V-248

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 45:2004

„INFEKCIJOS KONTROLĖ ODONTOLOGIJOS ĮSTAIGOSE:DARBUOTOJŲ SAUGOS IR sveikatos reikalavimai, PRIETAISŲ, PAVIRŠIŲ HIGIENinė priežiūra“

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši higienos norma nustato pacientų ir darbuotojų infekcijos kontrolės priemones odontologijos įstaigose.

2. Šioje higienos normoje pateikti darbuotojų sveikatos ir darbo higienos, rankų, naudojamų prietaisų, įrangos, inventoriaus, paviršių higieninės priežiūros reikalavimai.

3. Ši higienos norma privaloma visoms odontologijos paslaugas teikiančioms įstaigoms, taip pat institucijoms, atliekančioms šių įstaigų higieninę priežiūrą, darbuotojų ir pacientų sveikatos saugos kontrolę.

II. NUORODOS

4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos:

4.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968).

4.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. 91 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 74-1998 „Stomatologijos kabinetai, klinikos. Higienos normos ir taisyklės“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 20-529).

4.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1188).

4.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 571 „Dėl Lokalaus medicininio audito nuostatų“ (Žin., 1998, Nr. 89-2469).

4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 285 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą–higienos pasą, sąrašo bei leidimo–higienos paso išdavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 54-1746).

4.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106).

4.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).

4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 399 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 82:2000 „Dantų protezų gamybos laboratorijų įrengimas ir priežiūra“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 58-1744).

4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 407 „Dėl Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 60-1796).

4.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 532 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrolės skyriaus ir Infekcijų kontrolės komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86-2643).

4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 101 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15-467).

4.12. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 80/353 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-1999).

4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 413 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 67-2455).

4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 687 „Dėl Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-946).

4.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 186 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 45-1734).

4.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims, susirgusiems ar įtariamiems sergant, taip pat šių ligų sukėlėjų nešiotojams iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo negalima tęsti darbo, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 62-2526).

4.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361).

4.18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).

4.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760).

4.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213).

III. SĄVOKOS

5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai

5.1. A kategorijos (ypač pavojingi) prietaisai – prietaisai (chirurgijos instrumentai, skeileriai, skalpelių ašmenys, metaliniai ir deimantiniai grąžtai, endodontijos instrumentai ir kt.), kuriais skverbiamasi į sterilius burnos audinius ir/ar kaulus, dantis.

5.2. aseptika – gyvų žmogaus audinių bei sterilių medžiagų apsauga nuo aplinkos mikroorganizmų;

5.3. aukšto lygio dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje;

5.4. aukšto lygio cheminė dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis;

5.5. B kategorijos (pavojingi) prietaisai – prietaisai (veidrodėliai, amalgamų kondenseriai, daugkartinio naudojimo metaliniai atspaudų šaukštai, protezai, antgaliai), kurie liečiasi su burnos gleivine ir/ar dantimis;

5.6. B tipo mažieji garo sterilizatoriai – garo sterilizatoriai su vakuuminiu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirti įpakuotų ir neįpakuotų kietų, akytų daiktų ir daiktų su ertmėmis ir kanalais kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti;

5.7. C kategorijos (nepavojingi) prietaisai – prietaisai (rentgeno nuotraukų laikikliai ir kiti), kuriais nesiliečiama su burnos gleivine, dantimis, nesiskverbiama į burnos audinius, kaulus;

5.8. dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis;

5.9. gravitacinis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su gravitaciniu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu;

5.10. gravitacinis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas – oro ir kitų inertinių dujų išstūmimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių didesnio tankio garais dėl konvekcinio garų judėjimo;

5.11. kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga – žmogaus kūno skysčiai ir seilės, akivaizdžiai užteršti krauju, organai, audiniai, ląstelės;

5.12. medicinos prietaisai – instrumentai, įrankiai, aparatai, įtaisai ir kitokie reikmenys, naudojami atskirai arba kartu su kitais diagnostikai, tyrimams, gydymui, profilaktikai pagal gamintojų nurodymus;

5.13. N tipo mažieji garo sterilizatoriai – garo sterilizatoriai su gravitaciniu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu ir skirti kietų (be ertmių ir kanalų) neįpakuotų daiktų kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti;

5.14. nuolatinis patalpų valymas – kasdieninis patalpų ir naudotų daiktų, įrangos valymas pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles;

5.15. pagrindinis patalpų valymas – visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos valymas, išvykus pacientui (-ams), ir/ar valymas, esant pacientams, pagal sudarytą patalpų valymo tvarką;

5.16. prietaisų valymas – pirminis teršalų šluostymas, prietaisų mirkymas valiklyje ir plovimas, skalavimas geriamuoju ir distiliuotu vandeniu;

5.17. profesinė darbuotojo ekspozicija krauju – darbuotojo gleivinių ir pažeistos (nesveikos) odos sąlytis su krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sužeidimas naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga;

5.18. rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas su vandeniu ir muilu be dezinfekcijos medžiagų;

5.19. S tipo mažieji garo sterlizatoriai – garo sterilizatoriai su vakuuminiu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu ir skirti gamintojo nurodytų daiktų kroviniams (įkrovoms), kurių sterilizacijos procesai yra patvirtinti, sterilizuoti;

5.20. standartinės izoliacijos priemonės – įprastinės visų pacientų ir darbuotojų saugos priemonės, užkertančios kelią mikroorganizmų iš žinomų ir nežinomų infekcijų šaltinių perdavimui;

5.21. sterilizacija – mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizikinėmis ir cheminėmis priemonėmis;

5.22. sterilizacijos ciklas – automatiškai sterilizatoriuje vykstančių sterilizuojamųjų veiksmų seka;

5.23. sterilizacijos proceso patvirtinimas – sterilizatoriaus įrangos patikrinimas ir dokumentai, įrodantys, kad sterilizatorius pagamintas ir įrengtas darbo vietoje pagal gamintojo specifikaciją, ir funkcijos atitinka nustatytas ribas, jei sterilizacijos procedūros atliekamos pagal gamintojų instrukcijų reikalavimus;

5.24. sterilizacijos proceso poveikio kontrolė – sterilizuojamų gaminių (prietaisų, daiktų ir kt.) paketų poveikio sterilizuojančiu veiksniu (garais, etileno oksidu ir kt.) tikrinimas;

5.25. sterilizatoriaus įrangos kontrolė – sterilizatoriaus darbo funkcijų (oro pašalinimo iš kameros, jos sandarumo ir kt.) patikrinimas;

5.26. sterilizuojamas krovinys (įkrova) – gaminiai, kurie sterilizuojami vienu metu toje pačioje sterilizatoriaus kameroje;

5.27. sterilizuojamo krovinio (įkrovos) sterilizacijos kontrolė – krovinio (įkrovos) sterilizacijos sąlygų (oro pašalinimo, garų ir dujų įsiskverbimo į sterilizuojamus paketus ir kt.) patikrinimas;

5.28. sterilizuojamų gaminių paketas – gaminiai iki sterilizacijos suvynioti į pakavimo medžiagą (popierių, audeklą) arba sudėti į sterilizavimo talpyklas (konteinerį, biksą), arba į sterilizavimo maišelius;

5.29. sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos kontrolė – sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos sąlygų patikrinimas;

5.30. sterilus prietaisas – prietaisas be gyvybingų mikroorganizmų;

5.31. vakuumas – vieta, iš kurios išstumiamas visas arba beveik visas oras ar kitos inertinės dujos;

5.32. vakuuminis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu;

5.33. vakuuminis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas – mechaninis viso arba beveik viso oro ir kitų inertinių dujų išstūmimas vienu ar daugiau garų slėgio ir vakuumo ciklais iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių iki sterilizacijos;

5.34. vidutinio lygio cheminė dezinfekcija – tuberkuliozės mikobakterijų ir daugelio bakterijų, išskyrus sporas, virusų, grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis;

5.35. žemo lygio cheminė dezinfekcija – kai kurių virusų ir grybelių, daugelio bakterijų, išskyrus sporas ir tuberkuliozės mikobakterijas, sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis;

5.36. žmonių užkrečiamosios ligos (infekcinės ir parazitinės ligos) – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir jų toksinų sukeltos žmonių ligos, kuriomis užsikrečiama nuo žmonių (ligonio ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotojo), gyvūnų ar vabzdžių arba per aplinkos veiksnius.

4 skyrius. Neteko galios nuo 2009-01-14

Skyriaus naikinimas:

Nr. V-1270, 2008-12-24, Žin. 2009, Nr. 4-107 (2009-01-13), i. k. 1082250ISAK00V-1270

V. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS SAUGA IR DARBO HIGIENA

12. Įstaigos vadovas turi užtikrinti darbuotojų sveikatos saugą nuo galimo sužeidimo ar sveikatos pakenkimo dėl kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio [4.1, 4.3, 4.12].

13. Įstaigoje turi būti standartinių procedūrų aprašymai (Procedūrų vadovas), taip pat infekcijų kontrolės, darbuotojų sveikatos saugos ir darbo higienos taisyklės [4.4].

14. Vadovas ar jo įgaliotas atstovas, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, rengiantis biologinės saugos (infekcijų kontrolės), cheminių dezinfekcijos medžiagų poveikio kontrolės taisykles, turi bendradarbiauti su infekcijų kontrolės specialistu [4.10].

15. Darbuotojai privalo tikrintis sveikatą. Darbuotojų darbo vietose turi būti sveikatos patikrinimų dokumentai arba jų kopijos, jei jie dirba ne pagrindinėse pareigose [4.7, 4.16, 4.18].

16. Įstaigoje turi būti nustatyta darbuotojų skiepijimų nuo užkrečiamųjų ligų tvarka. Rekomenduojamų skiepų sąrašas pateiktas šios higienos normos 1 priede.

17. Darbuotojų darbo drabužiai, avalynė, rankų, veido, kvėpavimo takų apsauginės priemonės gali būti vienkartinės arba naudojamos pakartotinai. Vienkartinės priemonės tvarkomos ir šalinamos kaip atliekos [4.6], daugkartinės valomos ir dezinfekuojamos arba skalbiamos.

18. Darbo drabužiai (chalatai, kostiumai), galvos dangalai (medicininės kepuraitės, gobtuvai), kurie naudojami pakartotinai, turi būti iš audinių, tinkamų skalbti pagal sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo technologiją [4.13].

19. Darbo drabužiai skalbiami skalbykloje, turinčioje leidimą-higienos pasą [4.5].

20. Darbuotojas, atlikdamas procedūras (operacijas, siurbimo ir kitas procedūras), kurių metu galimas odos ir drabužių užteršimas krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, privalo dėvėti neperšlampamus vienkartinius arba daugkartinio naudojimo apsauginius darbo drabužius (švarkus, chalatus, kostiumus). Operuodamas ar atlikdamas kitas aseptines invazines procedūras turi apsivilkti sterilius apsauginius drabužius.

21. Darbuotojas, atlikdamas procedūras, kurių metu galimos kraujo ir kitų kūno skysčių čiurkšlės, purslai, turi dėvėti galvos dangalą (medicininę kepuraitę arba gobtuvą). Vienkartinį galvos dangalą (medicininę kepuraitę arba gobtuvą) turi dėvėti darbuotojai, operuodami ar atlikdami kitas aseptines invazines procedūras.

22. Atliekant procedūras (operacijas, siurbimo ir kitas procedūras), kurių metu susidaro kraujo ir (arba) kitos potencialiai infekuotos biologinės medžiagos purslai, būtina užsidėti akių, nosies, burnos gleivinių ir veido apsaugines priemones (akinius, medicininę kaukę arba veido skydelį). Medicinines kaukes reikia keisti, kai jos sudrėksta. Daugkartinio naudojimo asmenines apsaugines priemones (akinius, veido skydelius, respiratorius) valyti ir dezinfekuoti pagal gamintojo rekomendacijas.

23. Darbuotojas, teikdamas paslaugas pacientams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis, plintančiomis per orą, turi užsidėti respiratorių, filtruojantį daleles.

24. Teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis būtina dėvėti specialias asmenines apsaugines priemones [4.15].

25. Jei atliekant procedūras kojos gali būti suterštos krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, būtina dėvėti neperšlampamą chalatą arba prijuostę, dengiančią kojas, ir neperšlampamą avalynę.

26. Medicinines pirštines reikia mūvėti, kai galimas tiesioginis rankų sąlytis su paciento krauju, seilėmis ir kitais burnos skysčiais, gleivine.

27. Pacientų apžiūrai ir gydymui naudojamos vienkartinės nesterilios pirštinės. Jos keičiamos po kiekvieno paciento. Tuoj pat keičiamos pradurtos, įplėštos ar kitaip sugadintos pirštinės. Keičiant pirštines rankos plaunamos arba dezinfekuojamos, kaip nurodyta teisės aktuose [4.20]. Chirurginėms procedūroms (biopsija, periodonto chirurgija, dantų rovimas, danties šaknies pūlinio operacija ir kt.) naudojamos sterilios pirštinės.

28. Draudžiama naudotas vienkartines pirštines valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti ir pakartotinai naudoti. Jos tvarkomos kaip medicininės atliekos [4.6].

29. Jei gydant pacientą reikia palikti darbo vietą ar liesti aplinkos daiktus, paviršius, pirštines reikia nusimauti, o toliau gydyti pacientą, užsimovus naujas pirštines. Tokiomis situacijomis galima ir nekeisti pirštinių, bet tuomet reikia ant jų užsimauti vienkartines nesterilias plastikines pirštines arba naudoti plastikinį dangalą.

30. Nemedicinines daugkartinio naudojimo storas gumines pirštines, atsparias cheminėms medžiagoms, reikia mūvėti valant, dezinfekuojant instrumentus, daiktus, paviršius. Pirštinės turi būti asmeninės (individualios). Šias pirštines galima išplauti tekančiu vandeniu, džiovinti ir vėl naudoti. Draudžiama naudoti suplyšusias ar kitaip sugadintas pirštines.

31. Leidžiama naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka aprobuotus ir registruotus valiklius, cheminės dezinfekcijos preparatus [4.17, 4.19]. Darbuotojai, dirbantys su cheminiais dezinfekcijos preparatais, turi laikytis preparatų saugos duomenų lapuose nurodytų saugos ir sveikatos taisyklių [4.14].

VI. KRAUJO INFEKCIJŲ (HBV, HCV, ŽIV ir kt.) PROFILAKTIKOS PRIEMONĖS

32. Įstaigoje turi būti nustatytos profesinės darbuotojų ekspozicijos krauju (toliau – darbuotojo ekspozicijos) incidentų (sužeidimų užterštais aštriais daiktais, kitų mikrotraumų ar incidentų, galinčių sukelti infekcijas) pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos taisyklės. Rekomenduojamos darbuotojo ekspozicijos incidento pranešimo ir registracijos, darbuotojo sveikatos stebėjimo ir profilaktikos priemonių registracijos formos pateiktos šios higienos normos 2, 3, 4, 5 prieduose.

33. Darbuotojams, kurie turi sąlytį su krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, rekomenduojama pasiskiepyti nuo virusinio hepatito B (VHB) 3-jų dozių kursu. Po skiepijimo (po trečiosios vakcinos dozės) praėjus 1 ar 3 mėnesiams, atlikti serologinį kraujo tyrimą anti-HBS nustatymui. Seronegatyviems darbuotojams reikia atlikti 3-jų dozių revakcinaciją.

34. Darbo vietose turi būti nepraduriami, nedūžtantys, sandarūs konteineriai vienkartiniams aštriems panaudotiems instrumentams (adatoms, skalpelių peiliukams ir kt.) rinkti ir, jei reikia, dezinfekcijos preparatais jiems dezinfekuoti [4.6].

35. Darbuotojai turi laikytis darbo su naudotais aštriais instrumentais ir su krauju bei kitais kūno skysčiais saugos taisyklių:

35.1. draudžiama rankomis nuiminėti švirkštų adatas, laužyti, lankstyti ar kitaip elgtis su naudotais aštriais daiktais;

35.2. draudžiama rankomis su pirštinėmis liesti savo akis, nosį arba gleivines;

35.3. adatų ir kitų aštrių instrumentų neperdavinėti iš rankų į rankas, tam naudoti padėklus ar žemus indus, ant adatų nedėti gobtuvėlių. Tvarkant naudotus instrumentus imti juos pincetu ar kitu įrankiu;

35.4. patekus ant odos paciento kraujo ir/ar kitos potencialiai infekuotos biologinės medžiagos ar susižeidus (įsidūrus, įsipjovus) aštriais naudotais instrumentais, odą nedelsiant plauti tekančiu vandeniu ir muilu. Akių, nosies, burnos gleivines, patekus ant jų paciento kraujo ir/ar kitos potencialiai infekuotos biologinės medžiagos, plauti vandeniu.

36. Darbuotojas, įvykus ekspozicijai, turi kreiptis į gydytoją, atsakingą už darbuotojų ekspozicijos profilaktiką (sveikatos priežiūrą) arba į kitą gydytoją, kad jis įvertintų užkrėtimo galimybę ir sudarytų tolesnį veiksmų planą pagal ekspozicijos pobūdį.

37. Jei odos ir/ar gleivinių ekspozicija galėjo būti tikra ar masyvi, būtina nustatyti, ar pacientas, buvęs ekspozicijos priežastimi, yra infekuotas ŽIV(žmogaus imunodeficito virusu) ar HBV (hepatito B virusu) ar HCV (hepatito C virusu). Pacientui sutikus, tiriamas jo kraujas dėl ŽIV, HBSAg (hepatito B viruso paviršiaus antigeno), anti-HCV (antikūnų hepatito C virusui).

38. Tolesnis darbuotojo tyrimas priklauso nuo paciento tyrimo rezultatų:

38.1. jei paciento tyrimai dėl ŽIV, HBV, HCV neigiami, darbuotojui nereikia atlikti jokių tyrimų;

38.2. jei pacientas, buvęs darbuotojo ekspozicijos priežastimi, yra užsikrėtęs ŽIV, eksponuotam darbuotojui reikia siūlyti cheminę profilaktiką ir, laikantis konfidencialumo, eksponuotam asmeniui atlikti pirminį testą dėl ŽIV antikūnų. Tuoj pat (jau pirmą valandą po ekspozicijos) pradėti vartoti antiretrovirusinius vaistus;

38.3. darbuotojas, kurio pirmas tyrimas neigiamas, turi būti tiriamas po 6 savaičių, 3 mėn. ir 6 mėn. Jei po 6 mėn. testo rezultatas neigiamas, darbuotojo sveikata toliau nebestebima;

38.4. jei darbuotojo ekspozicijos priežastis yra pacientas, infekuotas HBV ir turintis teigiamą HBSAg, eksponuotam darbuotojui reikia atlikti kraujo tyrimą HBSAg nustatyti. Tolesni veiksmai priklauso nuo tyrimo rezultatų bei buvusių skiepijimų ir pateikti šios higienos normos 1 lentelėje.

1 lentelė. Darbuotojo po ekspozicijos (HBV infekcijos sukėlėjais) imunoprofilaktika

Kontaktavusio būklė	Infekcijos šaltinio būklė
	HbsAg teigiamas arba šaltinio būklė nežinoma	HbsAg neigiamas
Neskiepytas	Pradėti skiepyti+HBIG	Pradėti skiepyti
	(hepatito B imunoglobulinas)
Anti-HBs ≤ 10TV/l (tarptautinių vienetų /l)	Revakcinacija	Revakcinacija
kontakto metu
Anti-HBs ≥ 10 TV/l (tarptautinių vienetų/l)	Imunoprofilaktika netaikoma	Imunoprofilaktika netaikoma
kontakto metu
Po 3 skiepų dozių neatsirado imunitetas	HBIG+revakcinacija	Imunoprofilaktika ar
		revakcinacija neatliekama
Po 6 skiepų dozių neatsirado imunitetas	HBIG	Imunoprofilaktika neatliekama

38.5. Jei darbuotojo ekspozicijos priežastis yra pacientas, užsikrėtęs HCV, taikomos šios priemonės:

38.5.1. pacientas tiriamas dėl anti-HCV;

38.5.2. darbuotojui tuoj pat (ekspozicijos metu) ir po 3 mėn. atliekamas anti-HCV testas ir, norint įsitikinti, ar jis užsikrėtė, ir laiku skirti gydymą, jis stebimas 6 mėnesius ir atliekami anti-HCV ir ALT (alanino aminotransferazės) aktyvumo tyrimai (4-ą–6-ą mėn. po ekspozicijos). Norint anksčiau diagnozuoti HCV infekciją, rekomenduotina atlikti HCV RNR tyrimą (4–6-ą savaitę po ekspozicijos);

38.5.3. atliekamas teigiamų tyrimų rezultatų patvirtinimas.

38.6. Darbuotojams, turėjusiems sąlytį su infekuotu ŽIV, HBV, HCV krauju, taikomos šios priemonės:

38.6.1. darbuotojas, turėjęs sąlytį su ŽIV infekuotu krauju, kol bus nustatyta serologinė būsena, negali būti kraujo, audinių, spermos donoru;

38.6.2. darbuotojas su ūmia arba lėtine HBe antigenemija ir atliekantis invazines procedūras, turi būti nušalintas nuo darbo, iki išnyks HBe antigenemija;

38.6.3. darbuotojams, turėjusiems kontaktą su HBV ar HCV infekuotu krauju (observacijos laikotarpiu), sergantiems HBV infekcija, bet neatliekantiems invazinių procedūrų (turintiems ūmią arba lėtinę HBs antigenemiją), sergantiems HCV infekcija, veiklos apribojimai netaikomi. Jie turi vykdyti rankų higienos, asmeninių apsauginių priemonių naudojimo, darbo su naudotais aštriais instrumentais taisykles, nurodytas šios higienos normos 6–31 ir 34–35 punktuose, ir standartines izoliacijos priemones, nurodytas teisės aktuose [4.20].

38.7. Jei pacientas (infekcijos šaltinis) nesutinka tirtis dėl ŽIV, HBV, HCV, darbuotojas tiriamas dėl ŽIV, HbsAg, anti-HCV ir tolesni veiksmai taikomi, kaip nurodyta šios higienos normos 38.2, 38.4, 38.5 ir 38.6 punktuose.

VII. TUBERKULIOZĖS PROFILAKTIKOS PRIEMONĖS

39. Stacionariose odontologijos įstaigose gydant pacientus, sergančius ar įtariamus, kad serga plaučių tuberkulioze, taikomos standartinės ir papildomos pacientų, sergančių plaučių tuberkulioze, izoliacijos priemonės, nurodytos teisės aktuose [4.9, 4.20].

40. Jei pacientui, sergančiam arba įtariamam, kad serga plaučių tuberkulioze, reikalingas skubus dantų gydymas, ambulatorinių odontologijos įstaigų darbuotojai turi dėvėti tinkamą respiratorių ir kitas asmenines apsaugines priemones. Pacientams taikomos izoliacijos priemonės, nurodytos teisės aktuose [4.9].

41. Darbuotojas, turintis simptomų, būdingų aktyviajai plaučių tuberkuliozei, turi išsitirti dėl plaučių tuberkuliozės (skreplių, krūtinės ląstos rentgenologiniai tyrimai, tuberkulino testas). Darbuotojas, kuriam tuberkuliozės diagnozė pasitvirtina, į darbą gali grįžti, kai neskirs į aplinką tuberkuliozės mikobakterijų.

VIII. PRIETAISŲ HIGIENINĖ PRIEŽIŪRA

42. Leidžiama naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [4.11] aprobuotus prietaisus, kuriuos galima tinkamai valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti. Tinkamiausi yra vienkartiniai prietaisai. Daugkartiniai prietaisai turi būti atsparūs aukštai temperatūrai ir drėgmei, kad juos tinkamai išvalius, dezinfekavus, būtų galima sterilizuoti aukštos temperatūros sočiaisiais vandens garais.

43. Prietaisai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami pagal gamintojų rekomendacijas ir taikant nurodytus šioje higienos normoje būdus ir priemones.

44. Draudžiama valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti ir kartotinai naudoti vienkartinius prietaisus (profilaktinius antgalius, galvutes, šepetėlius, oro ir vandens pūtiklius, seilių surinkiklius ir kt.) ir jų dalis. Jie tvarkomi ir šalinami pagal medicininių atliekų tvarkymo reikalavimus [4.6].

45. Sterilizacija ir dezinfekcija veiksminga, jei prietaisai iki sterilizacijos arba dezinfekcijos yra tinkamai išvalyti.

46. A kategorijos prietaisai po kiekvieno paciento gydymo valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami.

47. B kategorijos prietaisai valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami arba valomi ir dezinfekuojami.

48. Prietaisai, antgaliai, veidrodėliai, atsparūs aukštos temperatūros karščiui, sterilizuojami aukštos temperatūros sočiaisiais vandens garais. Jautrūs aukštos temperatūros karščiui prietaisai, kurių negalima sterilizuoti, dezinfekuojami automatinėse odontologijos prietaisų plovimo ir dezinfekcijos mašinose arba aukšto lygio cheminės dezinfekcijos preparatais, vadovaujantis prietaisų gamintojų rekomendacijomis.

49. C kategorijos prietaisai valomi ir dezinfekuojami. Prietaisai, užteršti krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, valomi ir dezinfekuojami vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos priemonėmis, kiti valomi ir dezinfekuojami žemo lygio cheminės dezinfekcijos preparatais.

50. Jautrūs karščiui radiografijoje naudojami prietaisai (plastikiniai filmų laikikliai ir kt.), kurių negalima sterilizuoti, dezinfekuojami aukšto lygio cheminės dezinfekcijos priemonėmis.

51. Elektroniniai ir kiti sudėtingi prietaisai (skaitmeniniai radiografiniai sensoriai, lazeriai, intraoralinė kamera, elektroninis periodonto zondas, sukandimo analizatoriai) sterilizuojami arba dezinfekuojami aukšto lygio dezinfekcijos priemonėmis pagal prietaisų gamintojų rekomendacijas.

52. Prietaisų rankinio ir mechanizuoto (automatinėse plovimo ir dezinfekcijos mašinose ir kituose įrenginiuose) valymo ir dezinfekcijos būdai ir priemonės, taisyklės pateiktos teisės aktuose [4.20].

IX. DANTŲ PROTEZAVIMO PRIEMONIŲ HIGIENINĖ PRIEŽIŪRA

53. Dantų atspaudai, modeliai, protezai, ortodontiniai prietaisai ir kita įranga valoma, dezinfekuojama, skalaujama.

54. Atspaudai ir prietaisai plaunami tekančiu vandeniu, dezinfekuojami atspaudų ir prietaisų gamintojų rekomenduojamais vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatų tirpalais. Atspaudų ir prietaisų dezinfekcijos preparatai turi būti aprobuoti nustatyta tvarka [4.17, 4.19]. Dezinfekcijos preparatų gamintojai turi pateikti tirpalų koncentracijas ir dezinfekcijos trukmę. Išvalyti (išplauti) atspaudai, prietaisai skalaujami vandeniu ir sudedami į sandarią pakuotę.

55. Prie išvalytų ir dezinfekuotų atspaudų protezų ir kitų daiktų pakuočių, siunčiant į laboratoriją ir atgal į ortodonto kabinetą, pritvirtinamas žymeklis ir jame nurodoma, kada atlikta dezinfekcija ir kas ją atliko.

56. Ortodonto kabinete:

56.1. dantų atspaudai ir prietaisai, išėmus iš burnos, tuoj pat plaunami tekančiu vandeniu, dezinfekuojami, kaip nurodyta šios higienos normos 54 punkte;

56.2. dezinfekuoti atspaudai ir prietaisai prieš siunčiant į laboratoriją skalaujami;

56.3. grąžtai, poliravimo galvutės, siūliniai šepečiai valomi, dezinfekuojami.

57. Dantų protezų gamybos laboratorijoje:

57.1. dantų atspaudai ir prietaisai po manipuliacijų, prieš siunčiant į ortodonto kabinetą, valomi, dezinfekuojami, skalaujami, pakuojami, kaip nurodyta šios higienos normos 54 punkte;

57.2. artikuliatoriai, šleifmašinos valomi ir dezinfekuojami pagal gamintojų rekomendacijas;

57.3. presavimo kiuvetės ir vandens vonios valomos ir dezinfekuojamos kasdien.

58. Darbuotojai, valantys ir dezinfekuojantys dantų protezavimo priemones, turi dėvėti darbo drabužius ir asmenines apsaugines priemones, nurodytas naudojamų valiklių ir dezinfekcijos preparatų saugos duomenų lapuose [4.14].

X. Siurbimo įrangOS Higieninė PRIEŽIŪRA

59. Seilių siurbikliai turi būti vienkartiniai. Daugkartinio naudojimo kietų dalelių siurbikliai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami pagal gamintojų rekomendacijas.

60. Siurblio žarnos nuo higienos bloko iki talpyklos (separatoriaus) ir nuo talpyklos (separatoriaus) iki prijungimo prie kanalizacijos ir talpykla (separatorius) valomos ir dezinfekuojamos pagal siurblio gamintojo rekomendacijas. Dezinfekcijai naudojami medicininiams siurbliams dezinfekuoti neputojantys dezinfekcijos valomieji tirpalai.

61. Siurbimo sistemos talpykla (separatorius), siurblio žarnos po kiekvieno paciento plaunamos siurbikliu įsiurbiamu vandeniu, o pamainos pabaigoje – vandeniu ir po to tinkamu neputojančiu dezinfekcijos valomuoju tirpalu.

62. Spjaudyklės po kiekvieno paciento valomos, dezinfekuojamos arba uždengiamos, kaip nurodyta šios higienos normos 107 punkte.

63. Seilių siurbiklių, oro ir vandens pūtiklių, kietų dalelių siurbiklių žarnų paviršiai valomi ir dezinfekuojami arba uždengiami specialiu vienkartiniu skysčiams nelaidžiu dangalu, kaip nurodyta šios higienos normos 107 punkte.

XI. ANTGALIŲ IR KITŲ PRIETAISŲ, PRIJUNGTŲ PRIE ORO IR VANDENS SISTEMOS, HIGIENINĖ PRIEŽIŪRA

64. Prietaisai (greitaeigiai ir lėtaeigiai antgaliai, profilaktiniai antgaliai, ultragarsiniai skeileriai), prijungti prie vandens sistemos ir naudojami intraoraliai, valomi oru ir/ar vandeniu. Po kiekvieno paciento gydymo, neišjungus antgalių iš sistemos ir nuvalius teršalus, įdėjus grąžtą (kuris pacientui nenaudojamas), jis turi suktis „tuščiai“ 20–30 sek.

65. Visi greitaeigiai antgaliai, lėtaeigių antgalių intraoralinės dalys, daugkartiniai profilaktiniai antgaliai valomi, tepami, sterilizuojami pagal gamintojų rekomendacijas. Antgaliai, atsparūs šiluminei dezinfekcijai ir sterilizacijai, valomi minkštu šepetėliu ir tekančiu vandeniu, skalaujami, džiovinami, tepami ir sterilizuojami arba valomi ir dezinfekuojami odontologijos prietaisų automatinėse plovimo ir dezinfekcijos mašinose ir sterilizuojami pagal gamintojų rekomendacijas.

66. Antgaliai, neatsparūs šiluminei dezinfekcijai ir sterilizacijai, po kiekvieno paciento nuvalomi sausa švaria vienkartine servetėle ir po to šluostomi 3 kartus atskiromis vienkartinėmis švariomis servetėlėmis, sudrėkintomis dezinfekcijos preparato tirpalu, tinkamu antgalių paviršiams dezinfekuoti, ir paliekami išdžiūti.

67. Grąžtams aušinti ir žaizdoms plauti, atliekant burnos chirurgines operacijas ir dantų implantacijos procedūras, naudojamas sterilus vanduo arba sterilus fiziologinis tirpalas. Todėl įrenginio vandens tiekimo sistemoje turi būti atskiras vienkartinis sterilaus vandens rezervuaras, sujungtas su greitaeigiu antgaliu arba oro ir vandens švirkštu, ir vienkartinės sterilios arba daugkartinio naudojimo žarnos, kurias galima sterilizuoti.

12 skyrius. Neteko galios nuo 2009-01-14

Skyriaus naikinimas:

Nr. V-1270, 2008-12-24, Žin. 2009, Nr. 4-107 (2009-01-13), i. k. 1082250ISAK00V-1270

13 skyrius. Neteko galios nuo 2009-01-14

Skyriaus naikinimas:

Nr. V-1270, 2008-12-24, Žin. 2009, Nr. 4-107 (2009-01-13), i. k. 1082250ISAK00V-1270

14 skyrius. Neteko galios nuo 2009-01-14

Skyriaus naikinimas:

Nr. V-1270, 2008-12-24, Žin. 2009, Nr. 4-107 (2009-01-13), i. k. 1082250ISAK00V-1270

XV. PAVIRŠIŲ HIGIENINĖ PRIEŽIŪRA

106. Paviršiaus užteršimą mikroorganizmais galima sumažinti stengiantis mažiau liesti paviršius arba juos valant ir dezinfekuojant, arba padengiant paviršius vienkartiniais nelaidžiais kūno skysčiams dangalais.

107. Vienkartiniai plastikiniai ar kiti nelaidūs skysčiams dangalai, kuriais dengiami prietaisų, įrangos (ilgintuvų, seilių siurbiklių laikiklių, greitaeigių oro evakuatorių, oro ir/ar vandens švirkštų ir kt.) paviršiai turi atitikti jų formą, pvz., dangalą iš aliumininės folijos galima suformuoti pagal paviršiaus formą. Elektros jungiklių, rentgeno aparatų dalių, stalų, durų ir stalčių rankenų, kėdžių atkalčių ir porankių, spjaudyklių paviršius galima padengti vienkartine aliuminine folija, plastiku, plastikiniais maišeliais, kuriuos galima užrišti. Dangalas keičiamas po kiekvieno paciento, o užterštas – tuoj pat. Dangalas nuimamas, užsidėjus pirštines.

108. Įstaigoje turi būti patalpų ir aplinkos daiktų (įrenginių, baldų, inventoriaus) valymo ir dezinfekcijos procedūrų aprašymai, planai. Rekomenduojamas įstaigos patalpų valymo dažnis ir higienos (dezinfekcijos) plano pavyzdys pateiktas teisės aktuose [4.20].

109. Įrangos gamintojai turi pateikti informaciją apie paviršiaus dangos atsparumą cheminės dezinfekcijos preparatams.

110. Paviršių ir patalpų valymas yra pagrindinis bei nuolatinis. Pagrindinis valymas atliekamas keturis kartus per metus, o nuolatinis – vieną arba du kartus per dieną (atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį bei krūvį).

111. Paviršiai, užteršti krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, turi būti dezinfekuojami ir valomi. Geriausiai tinka dezinfekcijos valomieji tirpalai. Paviršiai šluostomi vienkartine arba daugkartinio naudojimo, tinkama skalbti šluoste, sudrėkinta dezinfekcijos valomuoju tirpalu.

112. Pasirenkant dezinfekcijos preparatus, būtina atsižvelgti į įrenginio gamintojų rekomendacijas dėl įrenginio paviršių atsparumo kai kuriems chemikalams ir dezinfekcijos preparatų gamintojų nurodymus dėl jų tinkamumo šiems paviršiams.

113. Paviršiai (šviestuvų jungikliai, rentgeno įranga, baldų stalčių rankenos, rašikliai, telefono ragelis, durų rankenos ir kiti), kurie tiesiogiai liečiasi su užterštais instrumentais, įranga, užterštomis personalo rankomis arba pirštinėmis, dezinfekuojami ir valomi po kiekvieno paciento gydymo ir baigus darbą. Vizualiai švariems paviršiams dezinfekuoti naudojami žemo lygio cheminės dezinfekcijos preparatai, o užterštiems – vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatai. Baldų ir odontologijos įrenginių paviršiai dezinfekuojami ir valomi žemo lygio dezinfekcijos preparatais.

114. Grindys, sienos, plautuvės ir kiti paviršiai, kurie tiesiogiai nesiliečia su užterštais instrumentais, įranga, užterštomis personalo rankomis arba pirštinėmis, kasdien valomi arba dezinfekuojami. Paviršiai, užteršti krauju ir/ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, dezinfekuojami ir valomi vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatų tirpalais.

115. Nedidelių plotų paviršius, neužterštus krauju ir kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, po kiekvieno paciento gydymo galima dezinfekuoti pramoninės gamybos alkoholiniais purškiamaisiais tirpalais. Jie naudojami pagal gamintojo rekomendacijas.

116. Grindys valomos du kartus per dieną, po pamainos ir darbo dienos pabaigoje, o užterštos krauju ir kitais kūno skysčiais tuoj pat dezinfekuojamos ir valomos.

117. Darbuotojai, kurie dezinfekuoja ir valo, turi būti apmokyti ir išmanyti darbo su cheminės dezinfekcijos preparatais taisykles, privalo dėvėti darbo drabužius ir asmenines apsaugines priemones, nurodytas dezinfekcijos preparato saugos duomenų lape [4.14].

118. Valymo inventorius turi būti švarus, tvarkingas, pažymėta paskirtis, laikomas tam skirtoje patalpoje arba spintoje [4.2, 4.8]. Šluostės baldams, įrenginiams valyti, dezinfekuoti turi būti vienkartinės arba daugkartinės. Panaudotos daugkartinės šluostės skalaujamos dezinfekcijos tirpalu ir atiduodamos skalbti. Grindų skudurai turi būti vienkartiniai arba pažymėti: operacinei, kabinetui, pagalbinėms patalpoms, WC. Grindų skudurams džiovinti turi būti įranga, pvz., šildymo gyvatukas, džiovinimo spinta. Šepečių kotai turi būti iš atsparios drėgmei, cheminiams valikliams ir dezinfekcijos preparatams medžiagos. Šepečiai turi būti sukabinti. Draudžiama dėti kibirus vienas į kitą. Rekomenduojamas valymo inventorius (šluostės, šepečiai, grindų skudurai, valikliai, dezinfekcijos preparatai, dozavimo indai ir kt.), sukomplektuotas vežimėlyje.

______________

Lietuvos higienos normos HN 45:2004

„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:

darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,

paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“

1 priedas

REKOMENDUOJAMŲ SKIEPŲ MEDICINOS DARBUOTOJAMS SĄRAŠAS

Vakcinos pavadinimas	Rekomenduojamas skiepų planas	Indikacijos	Kontraindikacijos	Pastabos
Hepatito B rekombinantinė vakcina	2 dozės į deltoidinį raumenį su 4 sav. pertrauka, trečia dozė praėjus 5 mėn. po antros dozės	Medicinos darbuotojai, turintys kontakto su krauju ir kitais kūno skysčiais riziką	Anamnezėje anafilaksinė reakcija kepimo mielėms. (Nėštumas nėra kontraindikacija)	Medicinos darbuotojams, kontaktuojantiems su pacientais ar krauju, po skiepijimo praėjus 1–2 mėn., atlikti serologinį tyrimą
Gripo vakcina	Kasmetinė viena naujausios vakcinos dozė į raumenis	Medicinos darbuotojai, turintys kontaktą su didelės rizikos pacientais ar dirbantys su pacientais, sergančiais lėtinėmis ligomis, taip pat turintys didelės rizikos medicinines būkles ir/ar vyresni kaip 65 m.	Anamnezėje padidėjęs jautrumas kiaušinio baltymui	Rekomenduojama II ir III nėštumo trimestruose, nes neįrodyta rizika vaisiui ar motinai, yra geriau nei sunkios gripo komplikacijos
Tymų, parotito, raudonukės gyva vakcina	1 dozė po oda	Medicinos darbuotojai, neturintys imuniteto	Nėštumas, imunosupresinės būklės, anafilaksinės reakcijos į vakcinos sudedamąsias dalis	Rekomenduojama MMR (kombinuota tymų, parotito, raudonukės vakcina)
Vėjaraupių gyva vakcina	Dvi 0,5ml dozės po oda su 4–8 savaičių pertrauka	Medicinos darbuotojai, neturintys imuniteto	Nėštumas, imunosupresinės būklės, anafilaksinės reakcijos į vakcinos sudedamąsias dalis	Kadangi 71–93% asmenų turi imunitetą, būtų efektyvu prieš vakcinaciją atlikti serologinius tyrimus

______________

Lietuvos higienos normos HN 45:2004

„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:

darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,

paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“

2 priedas

(pranešimo apie darbuotojo mikrotraumos

atvejį forma)

________________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

PRANEŠIMas APIE DARBUOTOJO MIKROTRAUMOS ATVEJĮ

___________Nr._____

(data)

____________________________

(sudarymo vieta)

Vardas, pavardė......................................................................................................................................

1. Mikrotraumos data ‘‘‘‘‘‘‘‘                             2. Laikas ‘‘ val. ‘‘ min.

3. Įstaigos, skyriaus, kuriame gauta mikrotrauma, pavadinimas.............................................................

................................................................................................................................................................

4. Skyriaus, kuriame dirba mikrotraumos gavėjas, pavadinimas............................................................

5. Profesija:                                                                  6. Kur gauta mikrotrauma:

5.1. gydytojas odontologas                                        6.1. operacinėje 

5.2. gydytojo odontologo padėjėjas                           6.2. gydytojo odontologo kabinete 

5.3. dantų technikos laboratorijos darbuotojas         6.3. dantų technikos laboratorijoje 

5.4. valytoja                                                               6.4. kitur ……………………………

5.5. studentas  ^(parašyti)

5.6. kita  …………………………………

(parašyti)

7. Ar instrumentas, kuriuo susižeista, buvo:                  8. Ar žinomas asmuo (infekcijos šaltinis),

7.1. naudotas paciento gydymui  kurio krauju ir/ar kūno skysčiais buvo užterštas

7.2. užterštas krauju  instrumentas?

7.3. be kraujo  8.1. ne 

7.4. nebuvo naudotas paciento gydymui  8.2. taip ……………………

7.5. nežinoma 

.....................................................

(duomenys: vardas, pavardė, gimimo metai,

.....................................................

                                                                                                                                         diagnozė, ligos istorijos Nr. ir kt.)

9. Kokiu instrumentu susižeista?                                   10. Kaip susižeista?

9.1. nežino                                                                  10.1. prieš naudojimą 

9.2. adata injekcijoms                                                10.2. naudojant 

9.3. skalpeliu                                                              10.3. maunant adatos kamštelį 

9.4. grąžtu                                                                  10.4. tvarkant instrumentus (valant,

9.5. kita ………………………                                 dezinfekuojant, sterilizuojant) 

10.5. nukritus ant grindų 

10.6. tvarkant atliekas, kuriose ne-

11. Mikrotraumos aprašymas (nurodyti sužeistą kūno dalį, turėjo būti aštrių daiktų 

vietą)……………………………………                                10.7. iki išmetimo į aštrių atliekų

……………………………….…………                                konteinerį 

……………………………………….…                                10.8. dedant į aštrių atliekų konteinerį



…………………………….…………..                                  10.9. kita  ………………

…………………………………………                                                               (įrašyti)

12. Mikrotraumos priežasčių aprašymas (pažymėti,        13. Kokio sunkumo sužeidimas?

jei susižeista sugedusiu prietaisu)                                             13.1. paviršinė žaizda (nekraujuoja,

…………………………………………                                 kraujuoja) 

…………………………………………                                 13.2. vidutinio sunkumo (oda pažeista,

…………………………………………                                 kraujuoja) 

13.3. sunki (gili žaizda, pjūvis, gausiai

kraujuoja) 

14. Kokias pirštines mūvėjo mikrotraumos gavėjas        15. Ar mikrotraumos gavėjas skiepytas

14.1. viengubas                                                     nuo hepatito B? Kiek dozių?

14.2. dvigubas                                                              15.1. neskiepytas 

14.3. nemūvėjo                                                             15.2. skiepytas 3 dozėmis 

15.3. skiepytas 2 dozėmis 

15.4. skiepytas 1 doze 

16. Jei traumą gavo moteris, pažymėti: 16.1. nėščia             16.2. nenėščia 

(Pareigos)                                                                                       (Parašas)                                             (Vardas ir pavardė)

______________

Lietuvos higienos normos HN 45:2004

„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:

darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,

paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“

3 priedas

(pranešimo apie darbuotojo ekspozicijos

incidentą forma)

________________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

PRANEŠIMas APIE DARBUOTOJO EKSPOZICIJOS INCIDENTĄ

___________Nr._____

                                                                                            (data)

____________________________

(sudarymo vieta)

Vardas, pavardė......................................................................................................................................

1. Ekspozicijos data                                 2. Laikas  val.  min.

3. Įstaigos, skyriaus, kuriame įvyko ekspozicija, pavadinimas...............................................................

................................................................................................................................................................

4. Skyriaus, kuriame dirba, pavadinimas................................................................................................

5. Profesija:                                                                  6. Kur įvyko ekspozicija:

5.1. gydytojas odontologas                                        6.1. operacinėje 

5.2. gydytojo odontologo padėjėjas                           6.2. gydytojo odontologo kabinete 

5.3. dantų technikos laboratorijos darbuotojas          6.3. dantų technikos laboratorijoje 

5.4. valytoja                                                               6.4. kitur ………………….

5.5. studentas  (parašyti)

5.6. kita  …………………………

(parašyti)

7. Kokiu kūno skysčiu apsitaškė:                                8. Ar žinote pacientą (infekcijos šaltinį),

7.1. krauju ar kraujo komponentais  kurio krauju ir/ar kitais kūno skysčiais

apsitaškė?

7.2. vėmimo mase  8.1. ne 

7.3. seilėmis ir/ar skrepliais  8.2. taip ………..........………….

7.4. kita ……………………………..

                                                             (parašyti) ……………………..........……......

………………………………………..                        (duomenys: vardas, pavardė

…………………………….............

                                                                                                                              gimimo metai, diagnozė, ligos istorijos Nr. ir kt.)

9. Ar kūno skystis buvo užterštas krauju:                     9.1. taip  9.2. ne  9.3. nežinoma 

10. Kurią kūno dalį apsitaškė?                 11. Ar kraujas ir/ar kitas kūno skystis:

10.1. sveiką odą  11.1. palietė neapsaugotą odą 

10.2. pažeistą odą  11.2. palietė odą tarp apsauginių

10.3. akis (gleivinę)  drabužių plyšių 

10.4. nosį (gleivinę)                                                  11.3. persisunkė per apsauginius

10.5. burną (gleivinę)  drabužius 

10.6. kita …………………… 11.4. persisunkė per visus drabužius 

(parašyti)

................................................

12. Kokias asmenines apsaugines priemones                13. Kaip įvyko ekspozicija?

naudojo ekspozicijos metu? 13.1. tiesioginis sąlytis su pacientu 

12.1. viengubas pirštines                                            13.2. sudužo mėginių talpykla 

12.2. dvigubas pirštines                                             13.3. išsitaškė/išsipylė kraujo mėginių

12.3. apsauginius akinius  talpyklos turinys 

12.4. akinius su skydeliu                                            13.4. išsitaškė/išsipylė kitų kūno

12.5. veido skydelį  skysčių talpyklos turinys 

12.6. medicininę kaukę                                             13.5. nuo užterštos įrangos paviršiaus 

12.7. medicininį chalatą  13.6. nuo užterštų drabužių, patiesalų ir kt.



12.8. kita, aprašyti …………………                       13.7. nežino 

12.9. nenaudojo  13.8. kita ……………………

(parašyti)

14. Kokia paciento kraujo ir/ar kitų kūno skysčių            15. Koks kiekis kraujo ir/ar kitų kūno

skysčių

kontakto trukmė su darbuotojo oda ir/ar gleivinėmis?     pateko ant odos ir/ar gleivinės?

14.1. mažiau nei 5 min.  15.1. mažas (iki 5 ml) 

14.2. 5–14 min.  15.2. vidutinis (iki 50 ml) 

14.3. nuo 15 min. iki 1 val.                                        15.3. didelis (daugiau kaip 50 ml) 

14.4. ilgiau kaip 1 val. 

16. Ekspozicijos priežastys, jų aprašymas...............................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

17. Ar darbuotojas skiepytas nuo hepatito B?               18. Jei traumą gavo moteris, pažymėti:

Kiek dozių?                                                                             18.1. nėščia 

17.1. neskiepytas                                                       18.2. nenėščia 

17.2. skiepytas 3 dozėmis 

17.3. skiepytas 2 dozėmis 

17.4. skiepytas 1 doze 

(Pareigos)                                                                                (Parašas)                                                 (Vardas ir pavardė)

______________

Lietuvos higienos normos HN 45:2004

„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:

darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,

paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“

4 priedas

(darbuotojų ekspozicijos incidentų

registracijos žurnalo forma)

__________________________________________

(įstaigos pavadinimas)

DARBUOTOJŲ EKSPOZICIJOS INCIDENTŲ REGISTRACIJOS ŽURNALas

Eil. Nr.	Eksponuoto darbuotojo vardas, pavardė	Skyrius, pareigos	Ekspozicijos data	Naudotos apsauginės priemonės	Eksponuoto darbuotojo tyrimai		Paciento (infekcijos šaltinio) tyrimai
					paėmimo data	tyrimų rezultatai	paėmimo data	tyrimų rezultatai
1	2	3	4	5	6	7	8	9

______________

Lietuvos higienos normos HN 45:2004

„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:

darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,

paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“

5 priedas

(darbuotojo po ekspozicijos sveikatos

stebėjimo duomenų forma)

________________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

darbuotojo PO EKSPOZICIJOS sveikatos Stebėjimo DUOMENys

___________Nr.______

                                                                                             (data)

___________________

(sudarymo vieta)

Mikrotraumos (ekspozicijos) data...........................................................................................................

Medicinos darbuotojas...........................................................................................................................

Šaltinis (pacientas...................................................................................................................................

I. DUOMENYS APIE INFEKCIJOS ŠALTINĮ

1. Ar šaltinis žinomas?

□ žinomas ir tirtas           □ žinomas, bet netirtas, priežastis……………. □ nežinomas

2.Ar šaltinis tirtas dėl šių ligų sukėlėjų:

Ligų sukėlėjai	Tyrimas	Rezultatas	Tyrimo data
Hepatitas B	HbsAg	□ teigiamas            □ neigiamas           □ netirtas
	HbeAg	□ teigiamas            □ neigiamas           □ netirtas
	Anti-HBs	□ teigiamas            □ neigiamas           □ netirtas
	Anti-HBc	□ teigiamas            □ neigiamas           □ netirtas
Hepatitas C	Anti-HCV	□ teigiamas            □ neigiamas           □ netirtas
	HCV RNR	□ teigiamas            □ neigiamas           □ netirtas
ŽIV	Anti-ŽIV	□ teigiamas            □ neigiamas           □ netirtas
	CD4 ląstelės	Skaičius                                                   □ netirtas
	RNR	Kopijų/ml                                                □ netirtas
Kiti

3. Ar šaltinis priklauso rizikos grupei dėl per kraują plintančių ligų sukėlėjų?

□ kraujo produktų recipientas                           □ hemofilija                                □ kita

□ intraveninių narkotikų vartojimas                  □ seksualinis aktyvumas

□ padidėjusios transaminazės                           □ dializė

4. Jei šaltinis ŽIV teigiamas, ar gydytas priešvirusiniais vaistais iki mikrotraumos (ekspozicijos)?

□ nežinoma □ zidovudinu □ zalcitabinu □ lamivudinu □ kitais_______________

(parašyti)

5. Papildomos žinios apie šaltinį______________________________________________________

II. DUOMENYS APIE DARBUOTOJĄ, PATYRUSĮ MIKROTRAUMĄ (EKSPOZICIJĄ)

1. Ar buvo skiepytas nuo hepatito B?

□ ne

□ taip        □ 1 dozė         □ 2 dozės        □ 3 dozės

Jei taip, kada tirta anti-HBs?(data)_______________, koks anti-HBs lygis__________

2. Ar darbuotoja nėščia?

□ ne           □ taip             □ nežinoma

Jei nėščia, kuris nėštumo trimestras: □ pirmas □ antras □ trečias

3. Tyrimų rezultatai po mikrotraumos (ekspozicijos)

Ligų sukėlėjai	Tyrimas	Rezultatas	Tyrimo data
Hepatitas B	HBsAg	□ teigiamas          □ neigiamas             □ netirtas
	HbeAg	□ teigiamas          □ neigiamas             □ netirtas
	Anti-HBs	□ teigiamas          □ neigiamas             □ netirtas
	Anti-HBc	□ teigiamas          □ neigiamas             □ netirtas
Hepatitas C	Anti-HCV	□ teigiamas          □ neigiamas             □ netirtas
	HCV RNR	□ teigiamas          □ neigiamas             □ netirtas
ŽIV	Anti-ŽIV	□ teigiamas          □ neigiamas             □ netirtas
Kiti (ALT, AST)
Kiti

4. Gydymui/profilaktikai skirti vaistai ir vakcinos

Gydymas	Dozė	Data	Trukmė ir pastabos
HBIG	1
	2
HBV vakcina	1
	2
	2
	Stipriklis
ŽIV antivirusiniai vaistai
Zadivudinas
Lamivudinas
Kiti antivirusiniai
Kiti

5. Pakartotinių tyrimų rezultatai

Ligų sukėlėjai	Tyrimas	Rezultatas	Tyrimo data
Hepatitas B	1-as tyrimas
	HbsAg	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	Anti-HBs	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	Anti-HBc	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	2-as tyrimas
	HBsAg	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	Anti-HBs	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	Anti-HBc	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	3-as tyrimas
	HbsAg	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	Anti-HBs	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	Anti-HBc	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
Hepatitas C	1 – Anti-HCV	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	2 – Anti-HCV (po 4–6 mėn.)	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
ŽIV	1 – Anti-ŽIV	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	2 – Anti-ŽIV (po 6 sav.)	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	3 – Anti-ŽIV (po 3 mėn.)	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
	4 – Anti-ŽIV (po 6 mėn.)	□ teigiamas        □ neigiamas       □ netirtas
Kiti
Kiti

6. Pastabos ir išvados:

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

                             (Pareigos)                                                   (Parašas)                                            (Vardas ir pavardė)

______________

Lietuvos higienos norma HN 45:2004

„Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose:

darbuotojų saugos ir sveikatos, prietaisų,

paviršių higieninės priežiūros reikalavimai“

6 priedas

STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ VYNIOJIMO BŪDAI

1. Sterilizuojami gaminiai vyniojami dviem būdais.

2. Pirmasis sterilizuojamų gaminių vyniojimo būdas:

2.1. sterilizuojami gaminiai (sulankstytų tekstilinių gaminių paketas, sietelis su prietaisais) dedami ant dviejų popieriaus lakštų vidurio (1 brėžinys);

2.2. viršutinė vidinio popieriaus lakšto dalis užlenkiama virš paketo ir popieriaus kraštas atlenkiamas pagal paketo aukštį (2 brėžinys);

2.3. užlenkiama apatinė popieriaus lakšto dalis (3 brėžinys);

2.4. popierius iš kairės ir dešinės pusės užlenkiamas virš paketo (4 ir 5 brėžiniai);

2.5. išorinis popieriaus lakštas lankstomas taip pat kaip vidinis, tik priešinga kryptimi: lenkiama apatinė lakšto dalis, po to viršutinė, dešinė ir kairė pusės (6, 7, 8 brėžiniai);

2.6. paketas užklijuojamas lipnia juosta (9 brėžinys).

3. Antrasis sterilizuojamų gaminių vyniojimo būdas:

3.1. sterilizuojamas paketas (pvz., sulankstytų tekstilinių gaminių paketas, sietelis su prietaisais) dedamas į vidurį ant dviejų popieriaus lakštų taip, kad jo kraštai būtų lygiagretūs popieriaus lakštų kampus sujungiančioms įstrižainėms (1 brėžinys);

3.2. vidinio popieriaus lakštas užlenkiamas per sterilizuojamo paketo plotį į viršų ir kartu atlenkiamas pagal išilginę kraštinę taip, kad susidarytų trikampis (2 brėžinys), leidžiantis aseptiškai atidaryti paketą;

3.3. popierius užlenkiamas iš dešinės ir kairės pusės taip, kad susidarytų atvira vienpusė ertmė viršutinėje paketo dalyje (3 ir 4 brėžiniai);

3.4. viršutinė popieriaus lakšto dalis lenkiama ant sterilizuojamo paketo, o popieriaus trikampis sukišamas į ertmę taip, kad šiek tiek išsikištų (5 brėžinys);

3.5. išorinis popieriaus lakštas lankstomas taip pat kaip vidinis, popieriaus paketas užklijuojamas lipnia juosta (6, 7, 8, 9 brėžiniai).

______________

8 priedas. Neteko galios nuo 2009-01-14

Priedo naikinimas:

Nr. V-1270, 2008-12-24, Žin. 2009, Nr. 4-107 (2009-01-13), i. k. 1082250ISAK00V-1270

7 priedas. Neteko galios nuo 2009-01-14

Priedo naikinimas:

Nr. V-1270, 2008-12-24, Žin. 2009, Nr. 4-107 (2009-01-13), i. k. 1082250ISAK00V-1270

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-680, 2005-09-02, Žin., 2005, Nr. 110-4028 (2005-09-10), i. k. 1052250ISAK000V-680

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. V-248 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra" patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1270, 2008-12-24, Žin., 2009, Nr. 4-107 (2009-01-13), i. k. 1082250ISAK00V-1270

Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai" patvirtinimo