Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 4-184, i. k. 109505ANUTA00000247
Nauja redakcija nuo 2012-03-07:
Nr. 03-45, 2012-02-23, Žin. 2012, Nr. 28-1285 (2012-03-06), i. k. 112505ANUTA00003-45
LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms
2009 m. gruodžio 30 d. Nr. 247
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 26 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 19 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos banko valdyba nutaria:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 03-260, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21264
1. Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimus elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms (pridedama);
2. Neteko galios nuo 2019-01-01
Punkto naikinimas:
Nr. 03-260, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21264
3. Neteko galios nuo 2019-01-01
Punkto naikinimas:
Nr. 03-260, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21264
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247
(Lietuvos banko valdybos
2012 m. vasario 23 d. nutarimo
Nr. 03-45 redakcija)
VIDAUS KONTROLĖS, RIZIKOS VALDYMO IR GAUTŲ LĖŠŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR MOKĖJIMO ĮSTAIGOMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimai elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms (toliau – Reikalavimai) nustato pagrindinius vidaus kontrolės, rizikos valdymo bei iš elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų arba kitų mokėjimo paslaugų teikėjų gautų lėšų apsaugos reikalavimus, kuriuos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga turi vykdyti, kad jos veikla būtų stabili, patikima ir saugi.
2. Reikalavimai taikomi elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, turinčioms Lietuvos banko išduotą licenciją, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialams (toliau – elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos).
3. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:
Atsiskaitymų rizika (angl. settlement risk, vok. Risiko im Zahlungsverkehr) – tikimybė patirti nuostolių dėl to, kad atsiskaitymai nebus įvykdyti taip, kaip numatyta sutartyse.
Likvidumo rizika (angl. liquidity risk, vok. Liquiditätsrisiko) – tikimybė, kad dėl lėšų trūkumo elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos įsipareigojimams vykdyti teks parduoti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos turtą arba jo dalį, pritraukti papildomų lėšų nepalankiomis rinkos sąlygomis ir dėl to patirti nuostolių.
Operacinė rizika (angl. operational risk, vok. operationelles Risiko) – tikimybė patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų ar nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių poveikio, įskaitant teisinę riziką.
Rinkos rizika (angl. market risk, vok. Marktrisiko, Marktpreisrisiko, Marktpreisänderungsrisiko) – tikimybė, kad rinkos kintamieji – palūkanų norma, valiutos kursas, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos – pasikeis taip, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių.
Sandorio šalies kredito rizika (angl. counterparty credit risk, vok. Kreditrisiko (des Geschäftspartners) – tikimybė patirti nuostolių dėl to, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų.
Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme (Žin., 2011, Nr. 163-7759) ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 153-6887).
II. VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMA
4. Vidaus kontrolė – nenutrūkstamas procesas, kurio metu ir kuriam darydami įtaką elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vadovai ir kiti darbuotojai užtikrina, kad:
4.1. finansinė ir kita informacija, naudojama ir elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos viduje, ir vykdant priežiūrą arba trečiųjų asmenų, bus patikima, tinkama ir teikiama laiku;
5. Vidaus kontrolę elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoje turi užtikrinti patikima ir tinkamai veikianti vidaus kontrolės sistema. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos vidaus kontrolės sistemą turi sudaryti:
5.1. leidžianti užtikrinti funkcijų atskyrimą, vertikalius ir horizontalius atsakomybės ryšius organizacinė struktūra;
6. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vidaus kontrolė turi būti organizuota vadovaujantis šiais pagrindiniais reikalavimais:
6.1. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vadovai turi pažinti ir išmanyti visas reikšmingas, su elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veikla susijusias rizikos rūšis, nustatyti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigai priimtiną rizikos mastą;
6.2. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vadovai turi užtikrinti tinkamas procedūras, reikalingas vidaus kontrolei, ir reguliarią jų peržiūrą;
6.3. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vadovai turi užtikrinti, kad imsis visų reikalingų priemonių rizikai nustatyti, įvertinti, stebėti, riboti ir kontroliuoti;
6.4. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vadovai turi užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamą kvalifikaciją ir reputaciją, pakankamai patirties ir reikiamų įgūdžių savo pareigoms atlikti;
6.5. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoje veikianti informavimo sistema turi būti tinkamai reglamentuota (turi būti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vadovams teikiamos informacijos registras, nurodyti atsakingi asmenys, teikimo periodiškumas);
6.6. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos rizikos vertinimas turi apimti visas rizikos rūšis (atsiskaitymų, likvidumo, operacinės, rinkos, sandorio šalies kredito ir kt.), su kuriomis susiduria elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga;
6.7. vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti tinkamą kontrolės struktūrą, nustatytas kontrolės procedūras kiekvienu valdymo lygiu. Kontrolės procedūros turėtų apimti: ataskaitas vadovams, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos struktūrinių padalinių veiklos kontrolę, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos turto apsaugą, vadovų informavimą, duomenų tikrinimą ir lyginimą;
6.8. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vadovai turi užtikrinti, kad būtų atskirtos mokėjimo operacijų vykdymo, rizikos vertinimo ir apskaitos funkcijos;
6.9. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoje turi veikti patikima informacinių technologijų sistema. Turi būti užtikrinta saugi ir nenutrūkstama šios sistemos, ypač susijusios su duomenų kaupimu, apdorojimu ir naudojimu, veikla, parengtas jos veiklos tęstinumo planas ir pasiruošta įvairiems ypatingiems atvejams;
6.10. vidaus kontrolės sistema turi garantuoti patikimos ir tinkamos vidaus bei išorės informacijos pateikimą laiku ir tinkama forma;
6.11. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos darbuotojai, vykdydami savo pareigas, apie vidaus kontrolės sistemos trūkumus, netinkamai valdomą riziką, su kuria susiduria elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga, arba pažeidimus turi nedelsdami pranešti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vadovams.
7. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos rizikos valdymo procesas turi būti nepertraukiamas ir apimti visus rizikos valdymo ciklo etapus: rizikos nustatymą, vertinimą, stebėjimą, jos ribojimą ir kontrolę.
8. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoje turi būti įdiegta veiksminga rizikos valdymo sistema, apimanti visų rizikos rūšių (atsiskaitymų, likvidumo, operacinės, rinkos, sandorio šalies kredito ir kt.) valdymo strategiją, limitų sistemą, kitas rizikos valdymo priemones ir procedūras, taip pat rizikos valdymo vidaus kontrolę.
9. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga turi užtikrinti tinkamą rizikos, kuri gali atsirasti dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos investuojamų iš elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų arba kitų mokėjimo paslaugų teikėjų gautų lėšų, valdymą:
9.1. turi būti vertinama ir stebima investuojamų lėšų rinkos rizika, ypač daug dėmesio skiriant užsienio valiutos kurso (skaičiuojamos atvirosios užsienio valiutų pozicijos) ir palūkanų normos rizikai;
10. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos rizikos valdymą reglamentuojantys dokumentai turi atitikti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos pobūdį ir sudėtingumą.
11. Galutinė atsakomybė už elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialo tarpininko, elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialų vardu veikiančio fizinio ar juridinio asmens tinkamos vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemos funkcionavimą visuomet tenka elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigai, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialui.
III. VEIKLOS FUNKCIJŲ PERDAVIMAS KITIEMS ASMENIMS
12. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos sprendimas, kad pati nevykdys tam tikrų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų, o perduos kitiems asmenims, nesumažina elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos atsakomybės už tinkamą funkcijų, susijusių su elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimu, vykdymą, vidaus kontrolės proceso organizavimą ir visapusišką prisiimamos rizikos valdymą. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijos perduodamos kitiems asmenims laikantis šių principų:
12.1. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vadovai yra tiesiogiai atsakingi už tinkamą rizikos, susijusios su elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimu, valdymą ir kontrolę;
12.2. dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo neturi būti apribota elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vadovų atsakomybė už funkcijų, nustatytų atitinkamuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, vykdymą;
12.3. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga, priimdama sprendimą perduoti vykdyti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijas kitiems asmenims, turi užtikrinti stabilią, patikimą ir saugią elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklą bei nepažeisti Lietuvos banko galimybių vykdyti priežiūros funkcijas tokiu pat mastu kaip ir tuo atveju, jeigu šias funkcijas ir toliau vykdytų pati elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga.
13. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga turi pateikti Lietuvos bankui visą būtiną informaciją, susijusią su elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimu kitiems asmenims, ir prireikus užtikrinti prieigą prie kitų asmenų, kuriems perduota vykdyti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijas, duomenų bazių, sudaryti galimybę susipažinti su jų išorės audito rezultatais ir atlikti kitus būtinus veiksmus, susijusius su priežiūros funkcijų vykdymu tokiu pat mastu kaip ir tuo atveju, jeigu šias funkcijas ir toliau vykdytų pati elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga.
14. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga, priimdama sprendimą perduoti vykdyti svarbias elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijas kitiems asmenims, turi ypač atidžiai įvertinti šį sprendimą ir laikytis Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų.
15. Prieš priimdama sprendimą perduoti vykdyti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijas, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga privalo:
15.1. įsitikinti, kad kitas asmuo, kuriam numatoma perduoti vykdyti veiklos funkcijas, yra finansiškai stabilus ir patikimas, turi tinkamą kompetenciją, išteklių ir patirties teikiant atitinkamas paslaugas, taip pat įvertinti jo pajėgumą ir taip užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą ateityje;
15.2. visapusiškai įvertinti, kaip šis sprendimas paveiks elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos gebėjimą laiku ir nenutrūkstamai vykdyti savo įsipareigojimus, su kokia nauja rizika gali susidurti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga ir kokių priemonių ji imsis siekdama sumažinti riziką iki priimtino lygio;
16. Su elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimu kitiems asmenims susijusi rizika elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoje valdoma vadovaujantis elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vadovų patvirtintomis elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo procedūromis, kurios reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos.
17. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims procedūroms taikomi šie reikalavimai:
17.1. procedūros turi apimti visas kitiems asmenims perduotas vykdyti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijas ir proporcingas prisiimamai rizikai rizikos valdymo priemones;
17.2. kai elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga numato perduoti vykdyti svarbias elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijas, atsižvelgiama į šio sprendimo poveikio analizės rezultatus;
17.3. procedūrose nurodoma, kurie elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos padaliniai (arba darbuotojai) stebi ir kontroliuoja kiekvienos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sutarties vykdymą;
17.4. procedūrose turi būti aptartas sprendimo sudaryti naują arba pakeisti galiojančią elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sutartį priėmimas, išankstinis kitų asmenų tinkamumo vertinimas, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sandorio parengimas, jo įgyvendinimas, stebėjimas, kontrolė ir pabaiga, įskaitant veiklos tęstinumo planavimą ir aiškią pasitraukimo strategiją, ir veiksmų nenumatytais atvejais planavimas.
18. Sudarius sandorį, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga turi nuolat stebėti kito asmens, kuriam perduota vykdyti veiklos funkcijas, veiklą.
19. Visi elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos sandoriai dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims grindžiami tiksliai suformuluotų, išsamių rašytinių sutarčių pagrindu, kuriose, be kita ko, turi būti:
19.1. aiškiai apibrėžta, kokios elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijos perduodamos vykdyti kitiems asmenims ir kokie kokybiniai reikalavimai taikomi teikiamoms paslaugoms, taip pat aiškiai nustatyta šalių atsakomybė;
19.2. numatytas kito asmens, kuriam perduota vykdyti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijas, įsipareigojimas iš anksto informuoti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigą apie numatomus pertvarkymus, kurie gali neigiamai paveikti jo gebėjimą vykdyti įsipareigojimus elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigai;
19.3. numatyta elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos teisė nutraukti sandorį su kitu asmeniu, kuriam perduota vykdyti veiklos funkcijas, Lietuvos banko reikalavimu, jeigu asmuo nevykdo savo įsipareigojimų arba tampa nemokus;
19.4. numatytas kito asmens, kuriam perduota vykdyti veiklos funkcijas, įsipareigojimas pateikti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigai būtiną informaciją, reikalingą elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos rizikos valdymo procesui užtikrinti;
19.6. numatyta elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos teisė reguliariai atlikti asmens, kuriam perduota vykdyti veiklos funkcijas, tikrinimą;
19.7. jeigu kitas asmuo, kuriam perduota vykdyti veiklos funkcijas, yra sudaręs arba ketina sudaryti sandorį su trečiaisiais asmenimis, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos sandoryje su kitu asmeniu, kuriam perduota vykdyti veiklos funkcijas, turi būti užtikrinta elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos teisė gauti informaciją iš trečiųjų asmenų.
20. Likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki sandorio dėl veiklos funkcijų perdavimo kitam asmeniui sudarymo (įsigaliojimo), elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga privalo apie tai raštu informuoti Lietuvos banką, nurodydama, kokių veiklos funkcijų numatoma nevykdyti, kuriam asmeniui jos bus perduotos (nurodyti asmens pavadinimą (vardą, pavardę), buveinės adresą (gyvenamąją vietą), veiklos pobūdį, patirtį, užimamą padėtį rinkoje), taip pat pateikti sandorio dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitam asmeniui projektą ir informaciją apie tai, kaip perduodamos veiklos funkcijos bus įtraukiamos į elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemą.
21. Jeigu elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos pateiktos informacijos nepakanka, kad būtų galima įvertinti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos prisiimamos rizikos mastą, Lietuvos bankas gali reikalauti, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga pateiktų papildomos informacijos.
22. Lietuvos bankas per 1 mėnesį nuo Reikalavimų 20 punkte nurodyto pranešimo ir informacijos gavimo, o jei vadovaujantis Reikalavimų 21 punktu pareikalaujama pateikti papildomos informacijos, – per 1 mėnesį nuo papildomos informacijos gavimo, įvertina elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos sprendimą perduoti vykdyti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijas kitam asmeniui ir informuoja elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigą, jeigu priimami Reikalavimų 24 punkte nurodyti sprendimai.
23. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos pateiktos informacijos pagrindu, atsižvelgdamas į numatomų perduoti vykdyti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų pobūdį ir kompleksiškumą, kito asmens, kuriam planuojama perduoti vykdyti veiklos funkcijas, patirtį, užimamą padėtį rinkoje ir kt., Lietuvos bankas vertina, kaip numatomas elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo sandoris atitinka šių Reikalavimų nuostatas, ar jis galėtų neigiamai paveikti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vidaus kontrolę, rizikos valdymo sistemą ir Lietuvos banko galimybes vykdyti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos priežiūrą.
24. Jeigu nustatoma, kad numatomas elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitam asmeniui sandoris neatitinka Reikalavimų nuostatų arba yra kitų įstatymuose nustatytų pagrindų, Lietuvos bankas, vadovaudamasis Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi ir Mokėjimo įstaigų įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, gali nurodyti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigai nesudaryti sandorio dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitam asmeniui, pašalinti teisės aktų pažeidimus, sumažinti šio sandorio mastą arba atlikti kitus veiksmus (pvz., sudarant sandorį atsižvelgti į Lietuvos banko nustatytas sąlygas, numatyti alternatyvias rizikos mažinimo priemones ir kt.).
IV. IŠ ELEKTRONINIŲ PINIGŲ TURĖTOJŲ IR MOKĖJIMO PASLAUGŲ VARTOTOJŲ ARBA KITŲ MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ GAUTŲ LĖŠŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI
25. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų arba iš kitų mokėjimo paslaugų teikėjų gautas lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti vienu iš Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir Mokėjimo įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų.
26. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą gali sudaryti:
26.2. skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitų valstybių narių vyriausybės, valstybių narių centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios, institucijos ir įmonės, kurioms nustatytas ne žemesnis, negu nurodyta Reikalavimų priede, vertybinių popierių investicinis reitingas arba panašus reitingas pinigų rinkoje ir nėra informacijos apie jokius žemesnius (neinvesticinius) reitingus. Be to, minėtais skolos vertybiniais popieriais turi būti prekiaujama aktyvioje rinkoje, informacija apie jų kainas reguliariai prieinama visuomenei ir šios kainos turi rodyti faktinius bei reguliariai besikartojančius rinkos sandorius tarp nesusijusių šalių;
26.3. terminuotieji indėliai iki vienų metų, laikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose (įskaitant užsienio valstybių kredito įstaigų filialus, veikiančius Lietuvos Respublikoje) arba kitose valstybėse narėse įsteigtose kredito įstaigose (įskaitant užsienio valstybių kredito įstaigų filialus, veikiančius kitose valstybėse narėse);
27. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga negali investuoti į skolos vertybinius popierius, kurie yra išleisti juridinių asmenų, priklausančių tai pačiai kaip ir elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga grupei.
28. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga, pasirinkusi iš elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų arba kitų paslaugų teikėjų gautas lėšas apsaugoti draudimo sutartimi, garantija arba laidavimo raštu, gali sudaryti sutartis tik su Lietuvos Respublikos draudimo bendrove arba kredito įstaiga (įskaitant užsienio valstybės draudimo bendrovės arba kredito įstaigos filialą, veikiantį Lietuvos Respublikoje) ir (arba) kitos valstybės narės draudimo bendrove arba kredito įstaiga (įskaitant užsienio valstybės draudimo bendrovės arba kredito įstaigos filialą, veikiantį kitoje valstybėje narėje), nepriklausančia tai pačiai kaip ir elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga grupei.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Neteko galios nuo 2019-01-01
Punkto naikinimas:
Nr. 03-260, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21264
Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų
lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų
ir mokėjimo įstaigoms
priedas
MAŽIAUSI REIKALAUJAMI INVESTICIJŲ REITINGAI
|
|
Mažiausi reikalaujami investicijų reitingai |
|
| Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
|
| Moody’s Investors Service |
Baa3 |
P3 |
| Standard & Poor’s |
BBB- |
A3 |
| Fitch Ratings |
BBB- |
F-3 |
| Thomson Bank Watch |
BBB- |
TBW3 |
_________________
4004 forma patvirtinta
Lietuvos banko valdybos
2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247
(2012 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 03-45
redakcija)
Forma neteko galios nuo 2019-01-01.
Formos pakeitimai:
Nr. 03-224, 2014-10-30, paskelbta TAR 2014-11-04, i. k. 2014-15675
Nr. 03-260, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21264
5004 forma patvirtinta
Lietuvos banko valdybos
2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247
(2012 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 03-45
redakcija)
Forma neteko galios nuo 2019-01-01.
Formos pakeitimai:
Nr. 03-224, 2014-10-30, paskelbta TAR 2014-11-04, i. k. 2014-15675
Nr. 03-260, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21264
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-45, 2012-02-23, Žin., 2012, Nr. 28-1285 (2012-03-06), i. k. 112505ANUTA00003-45
Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 "Dėl Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų mokėjimo įstaigoms" pakeitimo
2.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-224, 2014-10-30, paskelbta TAR 2014-11-04, i. k. 2014-15675
Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo
3.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-260, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21264
Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo