Suvestinė redakcija nuo 2007-04-01 iki 2008-02-05

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 41-1365, i. k. 10411DPNUTA0000N-24

LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA

N U T A R I M A S

DĖL DRAUDIMO ĮMONĖS DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PADENGIMO TURTU TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2004 m. kovo 9 d. Nr. N-24

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 35 straipsnio 6 dalimi ir įgyvendindama 1973 m. liepos 24 d. pirmąją Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir plėtojimu, suderinimo, 1988 m. birželio 22 d. antrąją Tarybos direktyvą 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, apibrėžiančią nuostatas, padedančias veiksmingai įgyvendinti laisvę teikti paslaugas, ir pataisančią Direktyvą 73/239/EEB, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, iš dalies pakeičiančią direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva), 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:

1. Patvirtinti Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisykles (pridedama).

2. Nustatyti, jog šis nutarimas įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d.

Lietuvos Respublikos

draudimo priežiūros

komisijos pirmininkas Edvinas Vasilis-Vasiliauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros

komisijos 2004 m. kovo 9 d. nutarimu

Nr. N-24

(Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros

komisijos 2007 m. sausio 16 d. nutarimo

Nr. N-9 redakcija)

DRAUDIMO ĮMONĖS DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PADENGIMO TURTU TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisyklės (toliau -Taisyklės) nustato draudimo įmonių draudimo techninių atidėjinių (toliau – atidėjiniai) padengimo turtu tvarką, sąlygas, apribojimus ir valiutų suderinamumo taisykles. Užsienio valstybių draudimo įmonių filialams taikomi tokie patys reikalavimai dėl atidėjinių padengimo turtu, kaip ir draudimo įmonėms, išskyrus Taisyklių 4 punktą.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. Reguliuojamos rinkos:

2.1.1. Lietuvos Respublikoje veikiančios rinkos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos reguliuojamų rinkų sąrašą;

2.1.2. kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančios rinkos, įtrauktos į tos Europos Sąjungos valstybės narės reguliuojamų rinkų sąrašą;

2.1.3. užsienio valstybėje veikiančios rinkos, kurių veiklą prižiūri tos valstybės vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros institucija.

2.2. Turto lokalizavimas – kilnojamojo ar nekilnojamojo turto buvimas valstybėje, nesietinas su kilnojamojo turto deponavimu ar ribojančių priemonių, tokių kaip hipotekos įregistravimas taikymu nekilnojamajam turtui. Turto, apimančio skolininkams pateiktus reikalavimus, buvimo vieta laikoma valstybė, kurioje šie reikalavimai turi būti realizuoti.

Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246) ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. vasario 3 d. nutarime Nr. N-7 „Dėl draudimo įmonių finansinės atskaitomybės“ (Žin., 2004, Nr. 29-951) vartojamas sąvokas.

3. Atidėjiniai gali būti padengti tik turtu, nustatytu Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Turtas, dengiantis atidėjinius, turi nuolat sudaryti ne mažiau kaip 100 procentų bendros atidėjinių sumos, atsižvelgiant į visą draudimo įmonės veiklą. Jeigu draudimo įmonės turtas, dengiantis atidėjinius, sudaro mažiau kaip 100 procentų bendros atidėjinių sumos, draudimo įmonė per vieną darbo dieną nuo nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją (toliau – Priežiūros komisija) dėl leidimo padengti tą atidėjinių dalį kitu draudimo įmonės turtu išdavimo. Kreipdamasi dėl tokio leidimo išdavimo, draudimo įmonė privalo pateikti argumentuotą prašymą, draudimo įmonės turto, dengiančio draudimo techninius atidėjinius, sąrašą bei viso draudimo įmonės turto sąrašą. Priežiūros komisija, išduodama leidimą dengti atidėjinius, nurodo turtą, kuriuo leidžiama dengti atidėjinius, bei terminą, kurį toks leidimas galioja.

4. Draudimo įmonių atidėjiniai, atitinkantys draudimo ir perdraudimo veiklos (toliau – draudimo veikla) sąlygotus įsipareigojimus dėl draudimo rizikų, esančių Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, gali būti dengiami tik turtu, lokalizuotu Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, jei pagal Valiutų suderinamumo taisyklių (1 priedas) 7 punktą leidžiama įsipareigojimus išreikšti kita, nei ta, kuria yra prisiimti įsipareigojimai, valiuta.

5. Užsienio valstybių draudimo įmonių filialų atidėjiniai, atitinkantys draudimo veiklos sąlygotus įsipareigojimus dėl draudimo rizikų, esančių Lietuvos Respublikoje, gali būti dengiami tik turtu, lokalizuotu Lietuvos Respublikoje.

6. Taisyklių 4 ir 5 punkto nuostatos netaikomos nepareikalautoms įmokėti draudimo ir perdraudimo įmokoms bei perdraudikų skoloms, kuriomis dengiami atidėjiniai.

7. Atidėjinius dengiant nekilnojamuoju turtu, šio turto objektai gali būti:

7.1. žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties sklypus;

7.2. ūkinės-komercinės paskirties pastatai, butai, gyvenamieji namai ir jų priklausiniai.

8. Atidėjiniai dengiami paskolomis tik esant visoms šioms sąlygoms:

8.1. paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu, nurodytu 7.1 ir 7.2 punktuose;

8.2. suteikiamos paskolos dydis neviršija 75 procentų įkeisto turto rinkos vertės, nustatytos nepriklausomų turto vertintojų;

8.3. paskolos nėra suteiktos glaudžiais ryšiais su draudimo įmone susijusiems asmenims;

8.4. paskolas teikianti draudimo įmonė nėra apdraudusi arba perdraudusi įkeičiamo turto, kuriuo garantuojamas esamo arba būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymas.

9. Atidėjinius dengiant terminuotais indėliais bankuose, šio turto objektais negali būti terminuoti indėliai, kurie pagal įmonės patvirtintą apskaitos politiką yra priskirti pinigų ekvivalentams.

10. Atidėjiniai dengiami išvestinėmis priemonėmis tik esant visoms šioms sąlygoms:

10.1. išvestinė priemonė yra skirta tik turto, dengiančio atidėjinius, rizikai sumažinti;

10.2. išvestinės priemonės tikroji vertė yra patikimai nustatoma;

10.3. sandoris dėl išvestinės priemonės, naudojamos investicijų rizikai mažinti, turi būti labai veiksmingas, tai yra nuo jo sudarymo per visą jo galiojimo laikotarpį pagal įmonės apskaičiavimus objekto tikrosios vertės arba pinigų srautų pasikeitimai bus kompensuoti išvestinės priemonės tikrosios vertės arba pinigų srautų pasikeitimais nuo 80 iki 125 procentų.

11. Atidėjiniai dengiami pinigų rinkos priemonėmis, esant visoms šioms sąlygoms:

11.1. pinigų rinkos priemonė pagal savo turinį ir prasmę nepatenka į kitas turto grupes, kuriomis yra leidžiama dengti atidėjinius;

11.2. pinigų rinkos priemonės emitentas yra juridinis asmuo:

11.2.1. kurio vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose;

11.2.2. kurio nuosavas kapitalas sudaro mažiausiai 10 milijonų eurų;

11.2.3. kuris nėra susijęs glaudžiais ryšiais su draudimo įmone;

11.3. pinigų rinkos priemonės išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veikla yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti už nustatytus Europos Sąjungoje.

12. Atidėjiniai turi būti padengti turtu, vadovaujantis Valiutų suderinamumo taisyklėmis.

13. Atidėjiniai padengiami turtu pagal šiuos reikalavimus:

13.1. atidėjinius dengiantis turtas turi būti įvertinamas, atimant skolas, susijusias su to turto įsigijimu;

13.2. visas turtas įvertinamas vadovaujantis atsargumo principu, numatant rizikas, dėl bet kokių negautinų sumų. Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus turtą, nurodytą Taisyklių 7 punkte, naudojamas atidėjiniams padengti tik tada, jei tokio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas vadovaujantis atsargumo principu;

13.3. vertybiniai popieriai, kuriais neprekiaujama reguliuojamose rinkose, gali būti naudojami atidėjinių padengimui tik tada, jeigu jie galėtų būti parduoti per protingai trumpą laiką arba jeigu tai yra draudimo įmonių, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų akcijos arba Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruotų kolektyvinio investavimo subjektų akcijos arba investiciniai vienetai;

13.4. iš draudėjo nepareikalautos įmokėti, tačiau pripažintos draudimo įmonės pajamomis, pasirašytos draudimo įmokos gali būti įskaitomos atidėjiniams padengti tik atėmus visas šiam asmeniui priklausančias, išskyrus atidėjinius, sumas ir atėmus perdraudiko dalį iš draudėjo nepareikalautose įmokėti draudimo įmokose. Pagal kiekvieną draudimo sutartį nepareikalauta įmokėti draudimo įmokos dalis negali viršyti perkeltų įmokų atidėjinio. Perdraudiko dalis nepareikalautoje įmokėti draudimo įmokoje nustatoma pagal tą patį santykį, kaip ir perdraudiko dalis perkeltų įmokų atidėjinyje. Iš perdraudėjo nepareikalautoms įmokėti perdraudimo įmokoms, kuriomis leidžiama padengti atidėjinius, taikomi tokie patys reikalavimai. Šiomis įmokomis leidžiama padengti atidėjinius tik tada, jei tos įmokos pagal draudimo arba perdraudimo sutartis mokėtinos būsimaisiais laikotarpiais ir mokėjimo terminas dar nesuėjęs;

13.5. perdraudiko skola gali būti įskaitoma atidėjiniams padengti tik išskaičiavus perdraudikui mokėtinas sumas pagal perdraudimo sutartis. Perdraudiko skola – perdraudiko dalis atidėjimuose ir kitos iš perdraudiko gautinos sumos, kurių mokėjimo terminai dar nesuėję. Perdraudiko skola galima dengti ne didesnę atidėjinių dalį, nei yra perdraudiko dalis atidėjimuose. Perdraudiko skola turi būti įvertinama pagal kiekvieną perdraudiką. Perdraudiko dalis atidėjimuose – tai draudimo įmonės įsipareigojimų dalis, kuri pagal perdraudimo sutartis perleidžiama perdraudikui;

13.6. turtas arba jo dalis, dengiantys atidėjinius, negali būti įkeisti arba kitaip suvaržyti daiktinėmis teisėmis, taip pat negali būti apribotas disponavimas juo;

13.7. jeigu dukterinė įmonė savo vardu tvarko patronuojančios įmonės investicijas ar jų dalį, kuri investuota į tam tikrus turto objektus, tačiau kurie neatvaizduoti patronuojančios įmonės balanse, tai šie turto objektai turi būti įvertinti taikant Taisyklių nuostatas.

14. Draudimo įmonės valdyba privalo patvirtinti draudimo įmonės atidėjinių investavimo strategiją, kuri turi būti peržiūrima valdybos ne rečiau kaip kartą per finansinius metus. Draudimo įmonės investavimo strategija turi apimti:

14.1. investavimo kryptis, ilgalaikius investavimo tikslus pagal atskiras turto grupes, atsižvelgiant į draudimo įmonės rizikas, susijusias su vykdoma draudimo veikla;

14.2. investavimo rizikas (nuvertėjimo, likvidumo, palūkanų normų, dalyvavimo kitų įmonių veikloje, išvestinių priemonių ir kitas rizikas): šių rizikų identifikavimą, kontrolę, kitimo įtaką atidėjinių padengimui turtu;

14.3. apribojimus turto paskirstymui pagal teritorijas, rinkas, veiklos sektorius, subjektus ir valiutas;

14.4. apribojimus investicijoms į tam tikras turto grupes, tuo atveju, kai investicijos yra nepriimtinos arba yra ribotos, pavyzdžiui, gali būti sunku parduoti turtą dėl rinkos nelikvidumo arba neįmanoma nustatyti rinkos kainos;

14.5. išvestinių priemonių naudojimo politiką, kurią sudaro:

14.5.1. tikslai, kurių siekiant yra naudojamos išvestinės priemonės;

14.5.2. apribojimai atskiroms išvestinėms priemonėms;

14.5.3. išvestinių priemonių veiksmingumo vertinimo metodika;

14.5.4. kita, įmonės nuomone, reikšminga informacija;

14.6. nustatytą atskaitomybę ir atsakomybę dėl visų sandorių;

14.7. apribojimus investicijoms į glaudžiais ryšiais susijusias įmones.

15. Draudimo įmonei pateikus argumentuotą prašymą:

15.1. atidėjiniai dengiami turtu, lokalizuotu Taisyklių 4 ir 5 punktuose nenurodytose valstybėse, tik gavus Priežiūros komisijos leidimą, kuriame nurodoma atidėjinių padengimo turtu sąlygos ir laikotarpis;

15.2. išimtiniais atvejais Priežiūros komisija, priėmusi motyvuotą sprendimą, vadovaudamasi Draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių 13 punkte nustatytais reikalavimais, gali laikinai išduoti leidimą atidėjinius padengti turtu pagal Draudimo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 12 punktą;

15.3. išimtiniais atvejais Priežiūros komisija, priėmusi motyvuotą sprendimą, vadovaudamasi Draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių 13 punkte nustatytais reikalavimais, gali laikinai nustatyti išimtis dėl nustatytų apribojimų Taisyklių 17–20 punktuose;

15.4. išimtiniais atvejais Priežiūros komisija, priėmusi motyvuotą sprendimą, vadovaudamasi Draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, gali laikinai išduoti leidimą atidėjinius padengti kitu turtu pagal Draudimo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 12 punktą.

16. Draudimo įmonės, norėdamos atidėjinius dengti turtu, kuriam reikalingas Priežiūros komisijos leidimas, surenka ir pateikia turto objektą identifikuojančius duomenis, kartu nurodydamos šios informacijos šaltinius. Priežiūros komisija turi teisę pareikalauti papildomos informacijos apie tokį turtą.

II. ATIDĖJINIŲ PADENGIMO TURTU APRIBOJIMAI

17. Atidėjinius padengiant turtu negali būti viršijami šie atskiroms turto grupėms nustatyti apribojimai nuo bendros atidėjinių sumos:

17.1. savivaldybės vertybiniais popieriais – ne daugiau kaip 10 procentų;

17.2. nekilnojamuoju turtu – ne daugiau kaip 20 procentų, bet vienu objektu – ne daugiau kaip 10 procentų;

17.3. terminuotais indėliais bankuose – ne daugiau kaip 30 procentų, bet viename banke – ne daugiau kaip 10 procentų;

17.4. paskolomis, užtikrintomis nekilnojamuoju turtu – ne daugiau kaip 5 procentus, bet vienam subjektui – ne daugiau kaip 1 procentą;

17.5. hipotekinėmis obligacijomis – ne daugiau kaip 20 procentų;

17.6. akcijomis, kurios yra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose- ne daugiau kaip 20 procentų;

17.7. akcijomis, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose – ne daugiau kaip 5 procentus, gavus Priežiūros komisijos leidimą, bet vieno subjekto – ne daugiau kaip 1 procentą;

17.8. įmonių obligacijomis, išskyrus hipotekines obligacijas, kurios yra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose – ne daugiau kaip 20 procentų;

17.9. įmonių obligacijomis, išskyrus hipotekines obligacijas, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose – ne daugiau kaip 5 procentus, gavus Priežiūros komisijos leidimą, bet vieno subjekto – ne daugiau kaip 1 procentą;

17.10. Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotų investicinių kintamo kapitalo bendrovių akcijomis ir investicinių fondų investiciniais vienetais – ne daugiau kaip 10 procentų, bet vieno subjekto – ne daugiau kaip 5 procentus;

17.11. užsienio valstybėje licencijuotų investicinių kintamo kapitalo bendrovių akcijomis ir investicinių fondų investiciniais vienetais – ne daugiau kaip 5 procentus, gavus Priežiūros komisijos leidimą, bet vieno subjekto – ne daugiau kaip 1 procentą;

17.12. pinigais atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje, įskaitant ir pinigų ekvivalentus, – ne daugiau kaip 5 procentus, tarp jų – kasoje ne daugiau kaip 3 procentus;

17.13. naujai išleidžiamomis obligacijomis, jeigu emisijos sąlygose yra numatytas įsipareigojimas ne vėliau kaip per 1 metus nuo šių vertybinių popierių išleidimo įtraukti juos į prekybą reguliuojamose rinkose – ne daugiau kaip 5 procentus, bet vieno subjekto – ne daugiau kaip 1 procentą;

17.14. pinigų rinkos priemonėmis, kurios yra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose – 5 procentus, bet vieno subjekto – ne daugiau kaip 1 procentą;

17.15. pinigų rinkos priemonėmis, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose – ne daugiau kaip 1 procentą, gavus Priežiūros komisijos leidimą.

18. Jei Taisyklių 20 punkte nenustatyta kitaip, atidėjinių investicijų į Taisyklių 17.4–17.11 ir 17.13–17.15 punktuose nurodytus objektus, tenkančius vienam subjektui, suma negali būti didesnė nei 5 procentai bendros atidėjinių sumos. Draudimo įmonė gali investuoti į Taisyklių 17.4–17.11 ir 17.13–17.15 punktuose nurodytus objektus, tenkančius vienam subjektui, iki 10 procentų bendros atidėjinių sumos, esant abiem šioms sąlygoms:

18.1. yra tenkinami visi 17.4–17.11 ir 17.13–17.15 punktų reikalavimai;

18.2. investicijų pagal visus objektus, nurodytus 17.4–17.11 ir 17.13–17.15 punktuose, į kuriuos investuojama daugiau nei 5 procentai atidėjinių, suma sudaro ne daugiau kaip 40 procentų bendros atidėjinių sumos.

19. Jei Taisyklių 20 punkte nenustatyta kitaip, atidėjinių investicijų į Taisyklių 17.7, 17.9, 17.11 ir 17.15 punktuose nurodytus objektus suma negali viršyti 5 procentų bendros atidėjinių sumos.

20. Taisyklių 12, 17–19 punktų nuostatos netaikomos gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, atidėjimui bei profesinių pensijų kaupimo techniniam atidėjimui ir bendra atidėjinių suma, nurodyta Taisyklių 17–19 punktuose, neapima gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, atidėjinio bei profesinių pensijų kaupimo techninio atidėjinio.

21. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, atidėjinys turi būti padengiamas draudėjo pasirinktu turtu, nustatytu Draudimo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje – įsipareigojimai ir juos atitinkantis atidėjinys turi būti suderinti su draudėjo pasirinktu turtu. Pinigai atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje turi sudaryti ne daugiau kaip 5 procentus, tarp jų – kasoje ne daugiau kaip 3 procentus gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, atidėjinių sumos. Tam tikrais atvejais įsipareigojimai ir turtas turi būti suderinami taip:

21.1. jei išmokos pagal draudimo sutartį yra tiesiogiai siejamos su investicinių kintamo kapitalo bendrovių akcijomis, investicinių fondų investicinių vienetų verte arba draudimo įmonės vidinių fondų, kurie paprastai dalijami į vienetus, turto verte, atidėjiniai dėl šių išmokų turi būti padengiami tomis akcijomis, investiciniais vienetais arba draudimo įmonės vidinių fondų turtu;

21.2. jei išmokos pagal draudimo sutartį yra tiesiogiai siejamos su akcijų indeksu ar kitu, Taisyklių 21.1 punkte nenurodytu, vertės kriterijumi, tai atidėjinys dėl šių išmokų privalo kaip įmanoma tiksliau atitikti arba vienetus, susietus su vertės kriterijumi, arba, kai vienetai nėra nustatomi, saugų ir likvidų turtą, kuris kaip įmanoma tiksliau atitinka turtą, kuriuo yra pagrįstas atitinkamas vertės kriterijus;

21.3. jei Taisyklių 21.1 ir 21.2 punktuose nurodytos išmokos apima garantuotą investicijų grąžą arba kitą garantuotą išmoką, tai atitinkamiems papildomiems atidėjiniams taikomi Draudimo įstatymo 35 straipsnio 1, 3 dalyse ir Taisyklių 1–16 punktuose nustatyti reikalavimai.

22. Profesinių pensijų kaupimo techninis atidėjinys dengiamas turtu, vadovaujantis Draudimo įstatymo 35 straipsnio nuostatomis, laikantis Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3248) 48 straipsnyje nustatytų investavimo apribojimų. Pinigų atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje dydžiui bei įsipareigojimų pagal gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, ir juos atitinkančio turto derinimui mutatis mutandis taikomos Taisyklių 21 punkto (išskyrus 21.3 punktą) nuostatos.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. N-9, 2007-01-16, Žin., 2007, Nr. 8-349 (2007-01-19), i. k. 10711DPNUTA00000N-9

Draudimo įmonės draudimo techninių

atidėjinių padengimo turtu taisyklių

1 priedas

VALIUTŲ SUDERINAMUMO TAISYKLĖS

1. Atidėjiniai turi būti padengti turtu, išreikštu ta valiuta, kuria yra prisiimti draudimo įmonės įsipareigojimai, numatyti draudimo ir perdraudimo sutartyse, išskyrus Valiutų suderinamumo taisyklių (toliau – taisyklės) 5–7 punktuose nustatytas išimtis.

2. Gyvybės draudimo veiklai netaikomi šių taisyklių 3.2–3.4 punktai.

3. Valiuta, kuria prisiimti draudiko įsipareigojimai pagal draudimo ir perdraudimo sutartis (toliau – draudimo sutartis), nustatoma taip:

3.1. jei draudimo sutartyje numatyta draudimo apsauga yra išreikšta tam tikra valiuta, draudiko įsipareigojimai laikomi prisiimti ta valiuta;

3.2. jei draudimo sutartyje numatyta draudimo apsauga nėra išreikšta jokia valiuta, laikoma, kad draudiko įsipareigojimai yra prisiimti tos valstybės, kurioje yra draudimo rizika, valiuta. Tais atvejais, kai sudarius draudimo sutartį yra pakankamas pagrindas numatyti, kad draudimo išmoka bus mokama ta valiuta, kuria mokamos draudimo įmokos, o ne valiuta tos valstybės, kurioje yra draudimo rizika, draudikas gali laikyti, kad jo įsipareigojimai prisiimti ta valiuta, kuria mokamos draudimo įmokos. Užsienio valstybė, kurioje yra draudimo rizika, nustatoma vadovaujantis Draudimo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nustatytais kriterijais;

3.3. jeigu draudikui yra pranešama apie draudiminį įvykį, dėl kurio draudimo išmoka mokėtina kita valiuta, nei ta, kuri būtų nustatyta vadovaujantis šių taisyklių 3.1 ir 3.2 punktais, laikoma, kad draudiko įsipareigojimai yra prisiimti ta kita valiuta, pavyzdžiui, kai ji nustatyta teismo sprendime arba draudikas ir draudėjas susitaria;

3.4. tais atvejais, kai žala yra įvertinta valiuta, kuri iš anksto žinoma draudikui, tačiau kita valiuta, nei ta, kuri būtų nustatyta vadovaujantis šių taisyklių 3.1–3.3 punktais, draudikas gali laikyti, kad jo įsipareigojimai yra prisiimti valiuta, kuri buvo iš anksto žinoma draudikui.

4. Turtas yra laikomas išreikštu konkrečia valiuta, jei jis yra laikomas ta konkrečia valiuta arba jį galima realizuoti ta konkrečia valiuta be valiutų keitimo santykio kitimo rizikos.

5. Jeigu šių taisyklių 1–4 punktuose nustatyti reikalavimai įpareigoja draudiką dengti dalį visų atidėjinių turtu, išreikštu kuria nors valiuta, ir šis turtas sudarytų ne daugiau kaip 7 procentus turto, išreikšto kitomis valiutomis, tai draudikas gali nesilaikyti šio įpareigojimo.

6. Pagal kiekvieną konkrečią valiutą įsipareigojimų ir juos dengiančio turto valiutų nesuderinamumas gali sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų įsipareigojimų, prisiimtų ta konkrečia valiuta. Tačiau turto, dengiančio atidėjinius, visomis valiutomis suma turi būti ne mažesnė nei įsipareigojimų, mokėtinų visomis valiutomis, suma.

7. Draudikas gali nesivadovauti taisyklėmis dėl įsipareigojimų, kurie yra prisiimti kita nei vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių valiuta ir kai:

7.1. investicijos šia valiuta yra reguliuojamos;

7.2. šios valiutos pervedimams taikomi apribojimai arba

7.3. ši valiuta dėl priežasčių, panašių į numatytas šių taisyklių 7.1 ir 7.2 punktuose, netinka atidėjiniams padengti.

8. Jeigu vadovaujantis šiomis taisyklėmis draudiko įsipareigojimai turi būti padengti turtu, išreikštu Europos Sąjungos valstybės narės valiuta, šis reikalavimas taip pat laikomas įvykdytu, jei turtas yra išreikštas eurais.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. N-9, 2007-01-16, Žin., 2007, Nr. 8-349 (2007-01-19), i. k. 10711DPNUTA00000N-9

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Nutarimas

Nr. N-101, 2005-06-29, Žin., 2005, Nr. 81-2993 (2005-06-30), i. k. 10511DPNUTA000N-101

Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. N-24 "Dėl Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Nutarimas

Nr. N-9, 2007-01-16, Žin., 2007, Nr. 8-349 (2007-01-19), i. k. 10711DPNUTA00000N-9