Nutarimas paskelbtas: Žin., 2005, Nr. 152-5602
Neoficialus nutarimo tekstas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS TURIZMO INFORMACIJOS CENTRŲ STEIGIMO
2006–2008 METAIS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2005 m. gruodžio 23 d. Nr. 1425
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 721
punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos turizmo informacijos centrų
steigimo 2006–2008 metais programą (pridedama).
2. Pavesti Ūkio ministerijai koordinuoti ir
kontroliuoti Lietuvos turizmo informacijos centrų steigimo 2006–2008 metais
programos įgyvendinimą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1425
lietuvos turizmo informacijos
centrų steigimo 2006–2008 metais programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos turizmo informacijos centrų steigimo
2006–2008 metais programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta įgyvendinant
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo
priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 721
punktą. Ši Programa apima naujų Lietuvos turizmo informacijos centrų užsienyje
steigimą ir veikiančių užsienyje centrų veiklos finansavimą.
2. Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio
ministerijos (toliau vadinama – Valstybinis turizmo departamentas) turizmo
informacijos centrų (atstovybių) (toliau vadinama – centrai) steigimo
užsienyje funkcija priskirta Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998,
Nr. 32-852;
2002, Nr. 123-5507)
19 straipsnio 9 punkto. Centrai steigiami ir jų veikla organizuojama pagal
Nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 metų programos, patvirtintos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1637 (Žin., 2003,
Nr. 121-5481),
priemonių įgyvendinimo 8.1 ir 9.2 punktus.
3. Centrai užsienyje yra Lietuvos turizmo įvaizdžio
formavimo ir rinkodaros atstovybė užsienio valstybėse, veikianti kaip
pagrindinis turizmo informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos vienetas,
tiesiogiai ir netiesiogiai susijęs su valstybinio ir tarptautinio lygio turizmo
veikla. Centrų užsienyje pagrindiniai uždaviniai – Lietuvos turizmo galimybių
propagavimas ir rinkodara, patrauklaus Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimas.
Centrų užsienyje veiklą koordinuoja Valstybinis turizmo departamentas.
II. ESAMA PADĖTIS
4. Iki 2005 m. gruodžio 1 d. užsienio valstybėse
įsteigti ir veikia penki centrai: Vokietijoje – Baltijos valstybių centras
Berlyne (bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos, įsteigtas 2000 metais, veiklos
pradžioje buvo įsikūręs Miunsteryje), Rusijoje – Lietuvos centras Maskvoje
(įsteigtas 2000 metais), Suomijoje – Lietuvos centras Helsinkyje (įsteigtas
2004 metais), Lenkijoje – Lietuvos centras Varšuvoje (įsteigtas 2004
metais) ir Ispanijoje – Lietuvos centras Barselonoje (įsteigtas 2005 metų
rugsėjo mėnesį). Vykdant Nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 metų programos
įgyvendinimo priemones, 2005 metų gruodžio mėnesį įsteigtas Lietuvos centras
Didžiojoje Britanijoje, Londone.
5. Centrai užsienyje veikia kaip Valstybinio turizmo
departamento įsteigtos viešosios įstaigos Lietuvos turizmo fondo atstovybės,
kurios veiklą vykdo pagal Valstybinio turizmo departamento direktoriaus įsakymu
patvirtintus nuostatus ir už savo veiklą bei lėšų naudojimą per viešąją įstaigą
Lietuvos turizmo fondą atsiskaito Valstybiniam turizmo departamentui.
6. Centrų užsienio valstybėse steigimas ir veikla
finansuojami iš biudžeto asignavimų, skirtų Valstybiniam turizmo departamentui
Nacionalinei turizmo plėtojimo programai vykdyti: 2003 metais dviem centrams
išlaikyti skirta 175 tūkst. litų, 2004 metais keturiems centrams išlaikyti
skirta 677 tūkst. litų, 2005 metais šioms reikmėms skirta 1376 tūkst. litų
(įskaitant dviejų naujų centrų steigimą 2005 metų III–IV ketvirčiais).
7. Centrai užsienyje veiklą vykdo pagal kasmet
sudaromą ir Valstybinio turizmo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą
centrų užsienyje veiklos planą, pagal kurį organizuojamas centro darbas ir
atliekamos šios funkcijos:
7.1. kaupiama ir teikiama informacija (renkama ir
teikiama individualiems klientams informacija apie Lietuvos turizmo išteklius
ir paslaugas, platinami reklaminiai ir pažintiniai leidiniai, atnaujinamos
interneto svetainės, ieškoma naujų ryšių, palaikomi esami ryšiai);
7.2. formuojamas Lietuvos turizmo įvaizdis (Lietuvos
turizmo galimybės pristatomos užsienio valstybių turizmo parodose, verslo
misijose, prezentacijose ir kituose renginiuose, organizuojama rinkodara šalies
regionuose);
7.3. dirbama su užsienio valstybės žiniasklaida
(rengiami pranešimai spaudai, radijui, televizijai, organizuojamos spaudos
konferencijos ir prezentacijos, rengiamos pažintinės kelionės po Lietuvą
žiniasklaidos atstovams, teikiama informacija elektroninėmis priemonėmis);
7.4. dirbama su užsienio valstybių turizmo verslo
atstovais (palaikomi ryšiai su kelionių organizatoriais ir turizmo agentūromis,
apgyvendinimo įstaigomis, kitomis turizmo institucijomis, ieškoma naujų ryšių,
organizuojamos verslo misijos ir pažintinės kelionės po Lietuvą kelionių
organizatoriams);
7.5. bendradarbiaujama su Lietuvos Respublikos
ambasadomis, Ūkio ministerija, Valstybiniu turizmo departamentu, kitomis
Lietuvos turizmo institucijomis – dalyvaujama bendruose projektuose, teikiama
informacija.
8. Centrai užsienyje propaguoja Lietuvos turizmo
produktus ir paslaugas, Lietuvos kultūros ir architektūros paveldą, kurortus,
nacionalinius parkus, įvairų poilsį Lietuvoje ir jo galimybes. Centrai ne tik
teikia informaciją pavieniams asmenims, bet ir konsultuoja turizmo verslo
atstovus, bendradarbiauja su turizmo įmonėmis, vykdo įvairius rinkodaros
projektus. 2004 metais centrai užsienyje aptarnavo apie 20000 pavienių asmenų,
kurie lankėsi centruose arba teiravosi informacijos telefonu, faksu arba elektroniniu
paštu. Įvykdytos šios rinkodaros priemonės: suorganizuota ir dalyvauta
dešimtyje tarptautinių ir regioninių turizmo parodų, devyniose turizmo verslo
misijose, apie šešiasdešimtyje kitų turizmo renginių (prezentacijos, seminarai,
spaudos konferencijos, radijo ir televizijos laidos ir kita), surengta 10
pažintinių turų po Lietuvą užsienio žurnalistams. Kadangi centrai aktyviai
dirba su užsienio valstybės žiniasklaida ir periodiškai siunčia informacinius
pranešimus spaudai, ypač padaugėjo palankių publikacijų apie Lietuvos turizmą
užsienio spaudoje ir populiariuose kelionių leidiniuose. Visuose centruose
reguliariai atnaujinama centrų interneto svetainė valstybės nacionaline kalba
ir pristatomos Lietuvos turizmo naujovės. Centrų užsienio valstybėse veikla –
dar ir galimybė palaikyti su Lietuva etninius ryšius, kuriuos lemia įvairūs
dvišaliai istoriniai, kultūriniai santykiai, žmonių giminystės ar tarpusavio
bendravimo kontaktai ir kurie skatina etninio turizmo plėtrą.
9. 2004 metų duomenimis (palyginti su 2003 metais),
dėl aktyvios centrų veiklos Lietuvoje padaugėjo turistų iš tų valstybių,
kuriose centrai veikia: Lietuvos apgyvendinimo įmonėse turistų iš Vokietijos
padaugėjo 43,9 procento, iš Lenkijos – 43,5 procento, iš Suomijos – 10,1
procento. Tačiau turistų iš Rusijos – vienos iš prioritetinių ir didžiausių
Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų – sumažėjo 2,1 procento dėl nepalankių vizų
režimo reguliavimo sąlygų. Taigi centrų veiklos efektyvumą lemia daugybė nuolat
kintančių tiesioginių ir netiesioginių veiksnių. Vienas iš jų – labai padidėjęs
susidomėjimas Lietuva ir informacijos apie jos turizmo galimybes poreikis po
to, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.
10. Tiesioginį centrų veiklos efektyvumą mažina
informacijos apie Lietuvos turizmo galimybes ir paslaugas stoka, nepakankamas
turistinės informacijos orientavimas į tikslines turizmo rinkas, Lietuvos –
naujos ir neturinčios aiškaus įvaizdžio valstybės – suvokimas tarptautinėse
turizmo rinkose, darbo patirties stoka, neigiami faktai apie Lietuvą užsienio
žiniasklaidoje ir per menkas reagavimas į tokius atvejus, lėšų turizmo
rinkodaros projektams įgyvendinti, verslo rinkodaros iniciatyvumo stoka. Taigi
sprendžiant šiuos centrų informacinio aprūpinimo klausimus, bus plečiamos ir jų
veiklos naudingumo galimybės.
III. CENTRŲ UŽSIENYJE VEIKLOS
PLĖTRA
11. Centrų užsienyje veiklos plėtra artimiausiu metu
bus orientuota į veikiančių centrų veiklos efektyvumo ir naudingumo didinimą,
jų tinklo plėtojimą – naujų centrų steigimą svarbiose Lietuvai turizmo rinkose.
12. Prioritetinės artimosios turizmo rinkos
(atsižvelgiant į atvykstančių turistų gausėjimą, ekonominių ryšių ir transporto
srautų potencialo augimą) yra Vokietijos Federacinė Respublika, Lenkijos
Respublika, Latvijos Respublika, Rusijos Federacija, Skandinavijos valstybės,
Baltarusijos Respublika ir Estijos Respublika. Potencialios turizmo rinkos –
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Vakarų Europos
valstybės (Prancūzijos Respublika, Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika),
Beneliukso valstybės, taip pat tolimosios Kinijos Liaudies Respublikos ir
Japonijos turizmo rinkos.
13. Centrų veiklos ekonominis naudingumas vertinamas
sisteminiu požiūriu – kaip visos turizmo paslaugų sistemos ekonominis
naudingumas. Bendrasis centrų veiklos vertinimas – turistų gausėjimas ir
padidėjusios turizmo paslaugų sektoriaus pajamos daugiausia priklauso ir nuo
veiksnių, nesusijusių su centrų veikla, t.y. nuo valstybės pasiekiamumo,
turizmo infrastruktūros išvystymo lygio ir teikiamų turizmo paslaugų įvairovės,
kokybės ir kainos, tiesiogiai vykdomų verslo rinkodaros priemonių. Lietuvos
turizmo informacijos centrų steigimo užsienyje koncepcijoje ir ekonominiame
pagrindime pateiktais užsienio rinkų tyrimų ir sąnaudų naudingumo duomenimis,
veikiančių užsienio valstybėse centrų finansinė nauda (esama pinigų srauto
vertė, apskaičiuota tūkst. litų, imant 5 procentų diskonto normą, laikotarpiui
nuo 2005 iki 2010 metų) sudarytų: Berlyne – 7483 tūkst. litų, Varšuvoje –
4135,6 tūkst. litų, Helsinkyje – 608,8 tūkst. litų, Maskvoje – 1101,4
tūkst. litų, 2005 metais įsteigtų Londone – 5418,7 tūkst. litų, Barselonoje –
127,6 tūkst. litų. Ekonominio vertinimo duomenimis, artimiausius penkerius
metus visų dabar veikiančių centrų veikla turizmo sektoriui bus ekonomiškai
naudinga. Be to, pristatant Lietuvos turizmo galimybes atskirose rinkose, bus
gerinamas ir bendras Lietuvos įvaizdis, didinamas informuotumas apie šalį.
14. Potencialių turizmo rinkų vertinimas centrų
steigimo požiūriu:
14.1. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės
Airijos Karalystės turizmo rinka svarbi Lietuvos atvykstamojo turizmo plėtrai
rinkos potencialu (daugiau kaip 50 mln. gyventojų), didėjančia šioje rinkoje
Lietuvos turizmo produktų paklausa, nuolatiniu šios rinkos turistų srauto
didėjimu ir kelionės trukmės ilgėjimu. Šiuo metu tarp Vilniaus ir Londono
veikia vienas intensyviausių oro linijų susisiekimo maršrutas, nuo 2005 metų
rugsėjo mėnesio atidarytas pigių skrydžių reisas Londonas–Kaunas. Londonas –
pasaulyje pripažintas turizmo centras, kuriame vyksta svarbiausi tarptautiniai
turizmo renginiai ir parodos, aktyvus tarptautinis kultūrinis ir politinis
gyvenimas, taip pat yra vienas žymiausių informacijos sklaidos centrų. Taigi
centro Londone steigimas atveria plačias aktyvios turizmo rinkodaros galimybes
tiek šios valstybės rinkoje, tiek platesnėje tarptautinėje erdvėje.
14.2. Vakarų Europos valstybių (Prancūzijos Respublikos,
Ispanijos Karalystės ir Italijos Respublikos) turizmo rinka svarbi Lietuvos
atvykstamojo turizmo plėtrai rinkos potencialu (beveik 150 mln. gyventojų),
turistų iš šių valstybių daugėja bene sparčiausiai (2004 metais, palyginti
su 2003 metais – 99–103 procentai), nors šioje rinkoje rinkodaros veikla buvo
gana pasyvi. Į šių valstybių sostines yra tiesioginis susisiekimas oro
linijomis, 2004 metais pradėti skrydžiai Vilnius–Barselona. Po to, kai Lietuva
įstojo į Europos Sąjungą, šių valstybių kelionių agentūros ir pavieniai asmenys
vis dažniau pageidauja gauti konkrečius duomenis apie Lietuvos turizmo
galimybes ir produktus. Jiems patrauklūs kultūrinio poilsio neurbanizuotoje
Lietuvos gamtinėje aplinkoje (kaimo turizmo) turistiniai produktai, nedidelės
kainos.
14.3. Tolimosios (Japonijos, Kinijos Liaudies
Respublikos) turizmo rinkos svarbios Lietuvos atvykstamojo turizmo plėtrai
rinkos potencialu (per 1,428 mlrd. gyventojų). Pasaulio turizmo organizacijos
ir Europos kelionių komisijos duomenimis, turistų iš šių valstybių Europos
Sąjungos valstybėse gausėja bene sparčiausiai, panašių tendencijų tikimasi ir
ateityje. Tačiau daugiausia kelionėms išleidžianti valstybė yra ir dar ilgai
išliks Japonija. Lietuvos kultūrinio turizmo produktai, įtraukti į Baltijos regiono
maršrutus, minėtų valstybių kelionių organizatorių vertinami kaip patrauklūs ir
perspektyvūs. Lietuvos galimybės konkuruoti dėl Kinijos turizmo rinkos padidės
tik po to, kai Lietuva taps visateise Šengeno sutarties dalyve.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
165,
2007-02-07, Žin., 2007, Nr. 21-765 (2007-02-15)
15. Naujiems centrams užsienyje steigti 2006–2008
metais prireiks Lietuvos Respublikos valstybės biudžetinių asignavimų: 2006
metais – 310 tūkst. litų, 2007 metais – 396 tūkst. litų, 2008 metais – 713
tūkst. litų. Preliminariais skaičiavimais, centrams užsienyje steigti ir jų
veiklai plėtoti prireiks: 2006 metais – 2042 tūkst. litų, 2007 metais – 2438
tūkst. litų, 2008 metais – 3151 tūkst. litų.
IV. CENTRŲ STEIGIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
16. Svarbiausiasis centrų steigimo užsienyje tikslas –
skatinti atvykstamąjį turizmą. Tai didintų Lietuvos turizmo paslaugų
konkurencingumą tarptautinėse turizmo rinkose ir Lietuvos turizmo sektoriaus
veiklos efektyvumą. Didėjantys turistų srautai didintų turizmo produktų
vartojimą ir paslaugų teikėjų pajamas.
17. Centrų steigimas prioritetinėse užsienio rinkose
spręs šiuos svarbiausiuosius uždavinius:
17.1. formuoti patrauklų ir labiau į tikslinę rinką
orientuotą Lietuvos turizmo įvaizdį;
17.2. išplėsti turistinės informacijos sklaidą;
17.3. sudaryti palankesnes sąlygas turizmo verslo
subjektams pristatyti savo produktus ir aktyviau konkuruoti tarptautinėse
turizmo rinkose.
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
18. Šios Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai
yra:
18.1. užsienio turistų gausėjimas (procentais);
18.2. apgyvendinimo paslaugų sektoriaus pajamų,
gaunamų iš užsienio (atvykstamojo) turizmo, didėjimas (procentais);
18.3. viešųjų turizmo rinkodaros projektų, kuriuose
dalyvauta, skaičius;
18.4. išplatintų turistinės informacijos leidinių
skaičiaus didėjimas (kartais);
18.5. centrų organizuotų renginių skaičius.
19. Prognozuojami šios Programos įgyvendinimo
rezultatai: turistų pagausės 15 procentų, apgyvendinimo paslaugų
sektoriaus pajamos padidės 20 procentų, išplatintų turistinės informacijos
leidinių padaugės 1,5 karto, kasmet kiekvienas centras įvykdys ne mažiau kaip
20 viešųjų turizmo rinkodaros projektų ir organizuos ne mažiau kaip 20 renginių.
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO FINANSAVIMAS
20. Šios Programos priemonėms, nurodytoms priede,
įgyvendinti, t.y. centrų veiklai plėtoti ir naujiems centrams steigti,
reikalingos lėšos, atsižvelgiant į finansines galimybes, numatomos asignavimų
valdytojui – Valstybiniam turizmo departamentui rengiamame atitinkamų metų
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Šių priemonių įgyvendinimas taip pat
gali būti finansuojamas savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių
fondų ir programų, taip pat kitomis teisės aktų nustatyta tvarka gautomis
lėšomis.
––––––––––––––––
Lietuvos
turizmo informacijos centrų