Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.05.13)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1993, Nr.2-29
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai
penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine
rinkimų teise, slaptu balsavimu.
2 straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos
Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus
pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų
dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis
gali būti renkamas Seimo nariu. Į Lietuvos Respublikos piliečio
gyvenimo Lietuvoje laiką įskaitomas laikas, praleistas už
Lietuvos Respublikos ribų, jei tai susiję su politine tremtimi
ar įkalinimu už politinius įsitikinimus iki 1990 m. kovo 11 d.,
darbu diplomatinėse tarnybose bei kitomis užduotimis,
susijusiomis su Lietuvos valstybės pavedimais.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne
daugiau kaip du kartus iš eilės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos
Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip
18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti
neveiksniais.
Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos
Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties,
rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų ar pažiūrų - draudžiami.
4 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę
rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą.
5 straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento
rinkimai
Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
6 straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti
rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.
7 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos
Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų
organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama
ne vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.
Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą,
rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą
ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos
Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų
rezultatus.
Valstybinės masinės informacijos priemonės informuoja
visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę
nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja
rinkimų komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat
gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir
vykdymą.
8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas
apmoka valstybė.
II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
9 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
Respublikos miestų ir rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų
apylinkes. Kiekvieno miesto, rajono suskirstymą į rinkimų
apylinkes, rinkimų apylinkių skaičių ir dydį nustato miesto,
rajono rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 37 dienoms iki
rinkimų.
Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi iki 5 tūkstančių
rinkėjų.
Miesto, rajono rinkimų komisija per 5 dienas po rinkimų
apylinkių patvirtinimo informuoja rinkėjus, kokios yra kiekvienos
rinkimų apylinkės ribos, nurodo, kur yra jų buveinė ir balsavimo
patalpos.
10 straipsnis. Rinkimų komisijos
Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
1) Respublikos Prezidento rinkimų komisija;
2) miesto, rajono rinkimų komisijos;
3) apylinkių rinkimų komisijos.
Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į
Respublikos Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.
11 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų komisija
Respublikos Prezidento rinkimų komisija yra aukščiausia
Respublikos Prezidento rinkimų organizavimo institucija.
Respublikos Prezidento rinkimų komisiją, iki rinkimų dienos
likus ne mažiau kaip 45 dienoms, sudaro Seimas.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija sudaroma iš:
komisijos pirmininko;
trijų asmenų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais nustatomi iš teisingumo ministro pateiktų 6 kandidatūrų;
trijų asmenų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pateiktų 6
kandidatūrų.
Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į
Respublikos Prezidento rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Burtų traukimą Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas.
Politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo
vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų
sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į Respublikos
Prezidento rinkimų komisiją po vieną atstovą iki komisijos
sudarymo.
Seimas negali atmesti pasiūlytų kandidatūrų.
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos pirmininką skiria
Seimas. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos pirmininkas,
taip pat komisijos nariai, paskirti į komisiją burtų keliu, jeigu
jie yra politinių partijų, visuomeninių politinių judėjimų ar
visuomeninių politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo
narystę šiose organizacijose ir judėjimuose ir darbo komisijoje
laikotarpiu negali dalyvauti šių organizacijų ar judėjimų
veikloje, vykdyti jų pavedimų.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija savo posėdyje
išsirenka pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių.
Pirmininko pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių
politinėms partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams ar
tautinių mažumų visuomeninėms politinėms organizacijoms.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija sudaroma Respublikos
Prezidento rinkimų laikui ir netenka savo įgaliojimų, kai
prisiekia Respublikos Prezidentas.
12 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
įgaliojimai
Respublikos Prezidento rinkimų komisija:
1) išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus;
2) registruoja kandidatus į Respublikos Prezidentus, išduoda
jiems kandidato į Respublikos Prezidentus pažymėjimą;
3) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų
dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo
pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;
4) tvarko Respublikos Prezidento rinkimams skirtas valstybės
lėšas;
5) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;
6) nagrinėja skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų,
apylinkių rinkimų komisijų sprendimų;
7) nustato ir skelbia Respublikos Prezidento rinkimų
rezultatus;
8) išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos
Prezidento pažymėjimą;
9) perduoda Valstybės archyvui saugoti Respublikos
Prezidento rinkimų dokumentus;
10) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija negali aiškinti šio
įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Respublikos Prezidento
rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo.
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos pateiktus klausimus
Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka.
13 straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas
Miestų ir rajonų rinkimų komisijas sudaro Respublikos
Prezidento rinkimų komisija likus iki Respublikos Prezidento
rinkimų dienos ne mažiau kaip 40 dienų.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos sudaromos iš:
dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,
turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurių kandidatūras siūlo
teisingumo ministras;
dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,
kurių kandidatūras siūlo Lietuvos teisininkų draugija.
Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali
siūlyti ir daugiau kandidatūrų.
Politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio
daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio
sąrašo) turi teisę pasiūlyti į miestų, rajonų rinkimų komisijas po du
savo atstovus. Respublikos Prezidento rinkimų komisija šių
kandidatūrų atmesti negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai
tvirtinti komisijos nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo
ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos.
Miesto, rajono rinkimų komisijos pirmininką skiria
Respublikos Prezidento rinkimų komisija.
Miesto, rajono rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje
išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Vilniaus ir Kauno miestuose šio straipsnio nustatyta tvarka
gali būti sudaroma daugiau kaip po vieną miesto rinkimų komisiją,
turinčią šio įstatymo 14 straipsnyje numatytus įgaliojimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
14 straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų
įgaliojimai
Miesto, rajono rinkimų komisija:
1) suskirsto miesto, rajono teritoriją į rinkimų apylinkes,
nustato jų ribas ir apylinkių numeraciją;
2) informuoja mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie
rinkimų apylinkių ribas, jų buveinę, darbo laiką ir balsavimo
patalpas;
3) prižiūri, kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;
4) surašo miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą;
5) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų
ir veiksmų, priima dėl jų sprendimus;
6) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
15 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Apylinkių rinkimų komisijas sudaro miestų, rajonų rinkimų
komisijos iki Respublikos Prezidento rinkimų dienos likus ne
mažiau kaip 36 dienoms.
Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias
pasiūlo politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir tautinių mažumų
visuomeninės politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į
apylinkių rinkimų komisiją iki 3 savo atstovų. Jeigu kandidatūrų
nebuvo pasiūlyta, miestų, rajonų rinkimų komisijos gali
proporcingai padidinti aukščiau nurodytų politinių jėgų
atstovavimo normą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos negali atmesti šiame
straipsnyje nurodytų kandidatūrų, pasiūlytų į apylinkės rinkimų
komisiją.
Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria miestų, rajonų
rinkimų komisijos.
Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
16 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš savivaldybių valdymo institucijų gauna rinkėjų
sąrašus,juos tikslina ir tvirtina;
2) įrašo rinkėjus į apylinkės rinkimų sąrašą, jeigu yra šio
įstatymo 24 straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos;
3) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
4) likus iki rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, pateikia
apylinkės rinkėjų sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai;
5) įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo
pažymėjimus;
6) garantuoja, kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų
parengtos balsavimo patalpos ir balsadėžės;
7) rinkimų dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;
8) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą;
9) svarsto tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus
rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų
skaičiavimo protokolų surašymo klausimais ir priima dėl jų
sprendimus;
10) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
17 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose
dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai
priimami atviru balsavimu balsų dauguma. Balsams pasidalijus po
lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai,
nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją
nuomonę, kuri pridedama prie protokolo.
Pasibaigus balsavimui, apylinkės rinkimų komisijos, miestų,
rajonų rinkimų komisijos gali priimti sprendimus tik dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo.
Visų rinkimų komisijų visi posėdžiai yra vieši. Juose turi
teisę dalyvauti politinių partijų, visuomeninių politinių
judėjimų, taip pat save iškėlusių kandidatų į Respublikos
Prezidentus paskirti stebėtojai, kandidatų į Respublikos
Prezidentus patikėtiniai, visų masinės informacijos priemonių
atstovai.
Niekas neturi teisės rengti neviešų rinkimų komisijų
posėdžių.
Rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams, atliekant savo
pareigas rinkimų komisijoje, draudžiama bet kokia forma vykdyti
rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią.
Asmenys, pažeidę šį reikalavimą, gali būti atleisti iš komisijos.
18 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų iki balsavimo pabaigos
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios kandidatą į Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos
Prezidentus patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali
apskųsti šia tvarka:
1) apylinkių rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono
rinkimų komisijai;
2) miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Respublikos
Prezidento rinkimų komisijai;
3) Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimus -
Aukščiausiajam Teismui.
Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas
nuo skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.
19 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų pasibaigus balsavimui
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios kandidatą į Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos
Prezidentus patikėtiniai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus
dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti miesto,
rajono rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų
priėmimo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl
apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo
protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos
narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
biuletenius ir, nustačiusios aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius biuletenius, gali
pakeisti apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Miestų, rajonų
rinkimų komisijos neturi teisės pripažinti negaliojančiais
apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimai gali
būti apskųsti Aukščiausiajam Teismui ne vėliau kaip per 2 dienas
nuo jų priėmimo ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48
valandas. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir jo vykdymas
Respublikos Prezidento rinkimų komisijai yra privalomas.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija, nagrinėdama skundus
dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo mieste ar rajone, gali
perskaičiuoti miesto, rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų
biuletenius ir, nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus biuletenius, gali pakeisti miesto, rajono ir
apylinkės balsų skaičiavimo protokolų įrašus. Respublikos
Prezidento rinkimų komisija neturi teisės pripažinti
negaliojančiais miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolų.
20 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms
Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos,
jų pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti
įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.
Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos,
jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti
rinkimų komisijų pareikštus prašymus ir duoti rinkimų komisijai
motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą
skaičių personalo.
Vietos savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos
privalo suteikti rinkimų komisijoms patalpas bei įrengimus
rinkimams rengti ir vykdyti.
21 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų
komisijose gauna atlyginimą pagal Respublikos Prezidento rinkimų
komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Rinkimų
komisijų pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose,
organizacijose ir dėl veiklos rinkimų komisijose negaunantiems
darbo užmokesčio, už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne
didesnį kaip vieno vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje
atlyginimą.
22 straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas
Rinkimų komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje
gali atleisti juos patvirtinusi institucija.
Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys
skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
23 straipsnis. Rinkėjų sąrašų sudarymas
Rinkimams vykdyti sudaromi rinkimų apylinkių rinkėjų
sąrašai. Sąrašus sudaro atitinkamų savivaldybių valdymo
institucijos ir jų vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų
komisijoms likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos.
Apylinkių rinkimų komisijos gautus rinkėjų sąrašus
patikslina ir patvirtina. Patvirtintą rinkėjų sąrašą pasirašo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir sekretorius.
24 straipsnis. Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus
bendroji tvarka
Į apylinkės rinkėjų sąrašą įrašomi aktyviąją rinkimų teisę
turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo
metu nuolat gyvena tos rinkimų apylinkės teritorijoje.
Jei prasidėjus sąrašų sudarymui rinkėjas pakeitė savo
nuolatinę gyvenamąją vietą, jis gali būti įrašomas į apylinkės
rinkėjų sąrašus pagal naują nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo
atveju, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, pastarosios
vietos apylinkės komisijai jis turi paduoti pareiškimą dėl
įrašymo į rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų komisija turi
pasirūpinti, kad pilietis būtų išbrauktas iš ankstesnės
nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės rinkėjų sąrašo.
25 straipsnis. Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą
Kiekvienas rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų
sąrašą. Tai tikrina miestų, rajonų rinkimų komisijos ir
Respublikos Prezidento rinkimų komisija. Nustačiusi, kad rinkėjas
yra įrašytas į kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne mažiau
kaip 20 dienų iki rinkimų, miesto, rajono ar Respublikos
Prezidento rinkimų komisija kreipiasi į rinkėją, kad šis per 5
dienas praneštų, į kurios apylinkės rinkėjų sąrašą jis norėtų
būti įrašytas. Jei per nustatytą terminą rinkėjas
neapsisprendžia, Respublikos Prezidento rinkimų komisija jį įrašo
į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurioje, jos nuomone,
rinkėjui patogiau balsuoti, ir apie tai per 3 dienas praneša
rinkėjui. Toks Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
sprendimas negali būti apskųstas.
26 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, miesto, rajono
rinkimų komisija viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti,
ir sudaro sąlygas rinkėjams su jais susipažinti, nurodydama laiką
ir vietą šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.
27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas
Pastabas dėl netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas
gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų
komisija pastabas privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 48
valandas nuo jų gavimo. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas
per 48 valandas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas miesto,
rajono rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija per 48
valandas nuo skundo gavimo privalo priimti sprendimą. Miesto,
rajono rinkimų komisijos sprendimas yra galutinis.
28 straipsnis. Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo
Skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti, rinkėjas gali
pateikti apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų komisija
skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip
per 24 valandas nuo jo gavimo.
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 48 valandas gali
būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24
valandas, o jo sprendimas yra galutinis.
Pastabos ir skundai, pateikti likus mažiau kaip 24 valandoms
iki rinkimų pradžios, nenagrinėjami.
29 straipsnis. Miestų, rajonų rinkėjų sąrašai
Miestų, rajonų rinkėjų sąrašus, likus iki rinkimų dienos ne
mažiau kaip 25 dienoms, sudaro miestų, rajonų rinkimų komisijos
pagal apylinkių rinkimų komisijų pateiktus apylinkių rinkėjų
sąrašus.
30 straipsnis. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą, likus ne mažiau kaip 20
dienų iki rinkimų dienos, sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų pateiktus rinkėjų
sąrašus, taip pat rinkėjų, gyvenančių užsienyje, sąrašus.
IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
31 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus
kėlimas
Kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti
pavieniai asmenys.
Kandidatus į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti
politinės partijos ir politinės organizacijos.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus skaičius neribojamas.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas
kitą dieną sudarius Respublikos Prezidento rinkimų komisiją ir
baigiamas ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos.
32 straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą
rinkimuose kandidatu į Respublikos
Prezidentus
Asmuo, iškeltas ar iškėlęs save kandidatu į Respublikos
Prezidentus, ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų raštu
pareiškia apie tai Respublikos Prezidento rinkimų komisijai.
Jeigu kandidatą į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat
pateikiamas raštu. Taip pat yra pateikiami kandidato pilietybę
bei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių
vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20
tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį
sumokėjusiam asmeniui.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3
dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) nuo pareiškimo gavimo
patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti
kandidatu į Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą
sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimo lapus su
kandidato į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų
neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus ne
vėliau kaip per 3 dienas gali būti apskundžiamas Aukščiausiajam
Teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72
valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo
dienos. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.
33 straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti
ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašai renkami rinkėjų
parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
Aš, Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
______________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė)
pareiškimą dalyvauti m. _________________ ___ d. rinkimuose
kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
______________________________________________________________
Eil.Asmens pa- Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr. vardė,var- Respublikos gyvenamoji ir
das pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris
______________________________________________________________
Lapo pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas,
pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento
serija, numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.
Visus duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas
užpildo pats. Rinkėjas gali paremti kiekvieną kandidatą į
Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų parašų rinkimo lapus išduoda Respublikos Prezidento
rinkimų komisija tiesiogiai asmenims, raštu pareiškusiems apie
dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos Prezidentus, o
šių asmenų prašymu - jų nurodytiems asmenims.
34 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus
įregistravimas
Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, asmenys,
iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos Prezidentus,
privalo pateikti Respublikos Prezidento rinkimų komisijai jos
išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų parašų.
Asmenys, iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus, gali pateikti Respublikos Prezidento rinkimų
komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Respublikos
Prezidento rinkimų komisija šią pažymą paskelbia masinės
informacijos priemonėse.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per
24 valandas nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar
jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to
paties kandidato į Respublikos Prezidentus pasirašė du kartus ar
daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat
parašai tų piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų
arba juos įrašė neteisingus.
Jeigu atmetus parašus, kurie neįskaitomi, kandidatą į
Respublikos Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų, Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 3 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
atsisakymas įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos
Prezidentus ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo
dienas) gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui, o šis privalo
išnagrinėti skundą per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir
nedarbo dienos. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.
Asmenys, iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja
juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Respublikos Prezidento rinkimų komisijoje.
Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 22 dienoms,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija oficialiai skelbia visų
asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus,
sąrašą ir ne vėliau kaip per 3 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos
Prezidentus pažymėjimą. Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos
Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos prasideda Respublikos
Prezidento rinkimų kampanija.
35 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus
patikėtinis
Asmuo, įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus,
turi teisę turėti patikėtinius. Kandidatas į Respublikos
Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą Respublikos Prezidento
rinkimų komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant
kandidato vardą ir pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę
kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti
susitikimuose su rinkėjais, masinės informacijos priemonėse,
rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus
kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie
neprieštarauja įstatymams.
Kandidatas į Respublikos Prezidentus gali bet kada raštu
atšaukti savo patikėtinį. Patikėtinis laikomas atšauktu nuo
pareiškimo dėl jo atšaukimo įteikimo Respublikos Prezidento
rinkimų komisijai.
36 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidatai
į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu paskirti stebėtojus į
kiekvieną rinkimų komisiją. Respublikos Prezidento rinkimų
stebėtojo pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų
pažymėjimus išduoda:
1) stebėtojų, paskirtų stebėti Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos, taip pat miestų, rajonų rinkimų komisijų
veiklą, - Respublikos Prezidento rinkimų komisija;
2) stebėtojų, paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų
veiklą, - miestų, rajonų rinkimų komisijos.
Rinkimų stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų,
kurių veiklą jie paskirti stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad
rinkimų komisijos pirmininkas bei nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie
rinkimų komisijų protokolų ir sprendimų.
Šiame įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi
teisę apskųsti rinkimų komisijų sprendimus.
Rinkimų stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į
Respublikos Prezidentus turi teisę bet kada raštu atšaukti savo
stebėtoją. Stebėtojas laikomas atšauktu nuo pareiškimo dėl jo
atšaukimo įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė asmeniui
stebėtojo pažymėjimą.
V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų
sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir
kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis
valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo
rinkiminę programą.
Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi
padėti kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti
susitikimus su rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus
neskelbtiną.
38 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių
pareigų rinkimų kampanijos laikui
Kandidatas į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos
laikui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, jo prašymu gali būti
atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Už šį laiką iš
valstybės lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
39 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus
neliečiamybė
Kandidatas į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos
metu, taip pat po rinkimų negali būti be Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos sutikimo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn,
suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos
teismine tvarka už veiksmus, padarytus Respublikos Prezidento
rinkimų kampanijos metu.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija turi pasirūpinti
kandidato į Respublikos Prezidentus apsauga.
40 straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos
Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys
rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą,
organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,
kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip
pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip
platinę melagingus duomenis apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
VI. RINKIMŲ AGITACIJA
41 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
Politinės partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir
kandidatai į Respublikos Prezidentus rinkimų agitaciją gali
pradėti nuo tos dienos, kai prasideda Respublikos Prezidento
rinkimų kampanija, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos.
Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir
būdais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos
Konstituciją ir įstatymus. Rinkimų kampanijos pradžią paskelbia
Respubikos Prezidento rinkimų komisija.
42 straipsnis. Naudojimosi masinės informacijos
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatams į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos
galimybės rinkimų agitacijai nemokamai naudotis valstybinėmis
masinės informacijos priemonėmis. Konkrečią valstybinio radijo ir
televizijos laidų apimtį ir laiką kiekvieno kandidato į
Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos radijo ir
televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas
lygybės principas kandidatams į Respublikos Prezidentus.
Kandidatai į Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai
skirtą laiką valstybinėse masinės informacijos priemonėse,
valstybiniame Lietuvos radijuje ir televizijoje gali išnaudoti
patys ar leisti tuo laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms
politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms bei
patikėtiniams ar jų nurodytiems kitiems asmenims.
Agitaciją komercinėse masinės informacijos priemonėse riboja
tik speciali Respublikos Prezidento rinkimų sąskaita.
Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, vadovaudamasi kandidatų į
Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principu.
Masinės informacijos priemonės, paskelbusios
kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų
5 dienoms paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio atsakomąją nuomonę.
43 straipsnis. Draudimas valstybės institucijų
pareigūnams daryti poveikį rinkėjų valiai
Rinkimų kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams,
taip pat valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams
draudžiama naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma
vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų
valią.
Jeigu tokie asmenys yra kandidatai į Respublikos
Prezidentus, masinės informacijos priemonėse jie gali pasisakyti
tik šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu jų
tarnybinių pareigų vykdymas reikalauja pranešti masinės
informacijos priemonėms svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik
spaudos konferencijoje.
44 straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat
politinių partijų ir politinių organizacijų, piliečių ir
kandidatų į Respublikos Prezidentus gautų lėšų, kurios kaupiamos
specialiose Respublikos Prezidento rinkimų sąskaitose Lietuvos
taupomajame banke ir jo skyriuose.
Kandidatams į Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų
lygiais pagrindais apmokama už šiame įstatyme nurodytą laiką
valstybiniame Lietuvos radijuje ir televizijoje, už kandidato
rinkiminio plakato, taip pat rinkiminės programos atspausdinimą.
Rinkimų agitacijai skirtų valstybės lėšų naudojimą kontroliuoja
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis
bankas. Ataskaitas apie valstybės lėšų sunaudojimą rinkimų
agitacijai Respublikos Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos
taupomasis bankas turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 15
dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Kandidatai į Respublikos Prezidentus ir išrinktas
Respublikos Prezidentas apie visas rinkimams gautas ir sunaudotas
lėšas (nurodydamas jų šaltinius) turi paskelbti spaudoje ne
vėliau kaip per 30 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
45 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkimų agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų
pradžios ir rinkimų dieną. Tuo metu jokių vaizdinių rinkimų
agitacijos priemonių, išskyrus išleistas Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos, negali būti balsavimo patalpoje, pastate ir 50
metrų atstumu aplink jį.
VII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
46 straipsnis. Rinkimų biuleteniai
Respublikos Prezidento rinkimams kiekvienam rinkėjui
pateikiamas biuletenis, kuriame nurodoma kiekvieno kandidato į
Respublikos Prezidentus vardas ir pavardė. Kandidatai į
Respublikos Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal
abėcėlę.
47 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
Respublikos Prezidento rinkimų komisija rinkimų biuletenius
ir vokus miestų, rajonų rinkimų komisijoms pristato likus ne
mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų. Miestų, rajonų rinkimų
komisijos perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų
priėmimo aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos biuletenius apylinkių
rinkimų komisijoms pristato likus ne mažiau kaip vienai dienai
iki rinkimų. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja
biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir
vokus pašto skyriams pristato likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki
rinkimų.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, rinkimų
biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami
rinkėjams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija atsako už rinkimų
biuletenių ir vokų išleidimą, apskaitą ir pristatymą
nepažeidžiant nurodytų terminų.
48 straipsnis. Balsavimo pažymėjimas
Kiekvienam rinkėjui, likus iki rinkimų ne mažiau kaip 10
dienų, įteikiamas balsavimo pažymėjimas. Balsavimo pažymėjimus
siunčia ar kitaip perduoda apylinkių rinkimų komisijos ir apie
tai pažymi rinkėjų sąraše. Jei dėl apylinkės rinkimų komisijos
kaltės balsavimo pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti
išduotas tuoj pat rinkėjui pareikalavus.
Rinkėjui, pateikusiam raštišką prašymą, gali būti išduotas
balsavimo pažymėjimo dublikatas.
Balsavimo pažymėjime nurodoma:
1) miesto, rajono rinkimų komisijos numeris;
2) apylinkės rinkimų komisijos numeris;
3) rinkėjo eilės numeris apylinkės rinkėjų sąraše;
4) rinkėjo vardas, pavardė;
5) rinkėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;
6) balsavimo patalpos adresas.
VIII. BALSAVIMAS
49 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos
rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik
toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra
įtrauktas. Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.
50 straipsnis. Balsavimo patalpos įrengimas
Balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Respublikos
Prezidento rinkimų komisija.
Balsavimo kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų
matyti joje esančio rinkėjo.
Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienam
rinkėjui kiekvienoje rinkimų apylinkėje.
Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių,
išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą.
51 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus
joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada
rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs, ar
balsadėžė yra tuščia, ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad
balsavimo patalpa įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės
gautų biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija
rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, įrašo
kiekvienam komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių skaičių
į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro
balsavimo patalpą tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
52 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
Atvykęs į balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės
rinkimų komisijos nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą
dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir pasirašo
rinkėjų sąraše. Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Tik
po to, kai rinkėjas pasirašė, jam išduodamas rinkimų biuletenis.
Balsuojant paštu, balsavimo pažymėjime pažymima apie biuletenio
išdavimą ir balsavimo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
Išduoti rinkėjui kurio nors kito asmens rinkimų biuletenį
draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako
pagal įstatymą.
53 straipsnis. Balsavimo tvarka
Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,
kurioje pats biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali
įeiti ir būti tik vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio
penktojoje dalyje numatytu atveju.
Biuletenyje rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos
Prezidentus pavardę, už kurį jis balsuoja "už".
Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės
rinkimų komisijos sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos
pirmininkas perbraukia rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį ir
ant jo pasirašo. Taip pat ant sugadinto rinkimų biuletenio
pasirašo rinkimų komisijos sekretorius ir vienas iš narių.
Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai.
Rinkėjas, dėl fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų
biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį,
kuris vietoj jo užpildytų rinkimų biuletenį balsavimo kabinoje ir
įmestų jį į balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams
bei rinkimų stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją
draudžiama.
54 straipsnis. Balsavimas paštu
Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis,
pradedant septintąja diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai
dienai iki rinkimų, jei į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus
rinkėjas yra įrašytas, ir baigiant likus dviem dienoms iki
rinkimų, jei rinkėjas nėra įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų
sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.
Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas.
Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų
išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo
paštu metu skiriamas atsakingas pareigūnas (pareigūnai).
Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas
galėtų netrukdomas užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į
balsavimo voką.
Balsavimas paštu vyksta šio įstatymo 52 ir 53 straipsniuose
nustatyta tvarka, išskyrus biuletenių įmetimą į balsadėžę. Kartu
su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami vokai balsavimui paštu.
Rinkėjas užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį
balsavimo voką, jį užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu
įdeda į išorinį voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas
antspauduojamas ryšių skyriaus antspaudu.
Vokai balsavimui paštu adresuojami tos apylinkės rinkimų
komisijai, į kurios apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas yra
įtrauktas.
Išorinius vokus, balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius
paštininkas atneša į namus negalintiems vaikščioti rinkėjams
likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 2 dienoms. Negalinčių
vaikščioti rinkėjų sąrašą, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki
rinkimų, sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal duomenis, raštu
pateiktus miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų. Pašto
darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali
atnešti išorinių vokų, balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių į
namus rinkėjams, kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti
rinkėjų sąrašą.
Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu balsavimo
pažymėjimu, balsavimo voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas
gali:
1) įteikti pašto skyriaus pareigūnui;
2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į pašto dėžutę.
55 straipsnis. Balsavimas diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje
(konsulate) galima jos darbo valandomis. Tam turi būti skirta ne
mažiau kaip 4 valandos per dieną. Balsavimo dienas (ne mažiau
kaip 5) kiekvienai diplomatinei atstovybei (konsulatui) nustato
Respublikos Prezidento rinkimų komisija, suderinusi su Užsienio
reikalų ministerija. Diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose
vyksta balsavimas, sąrašą sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija, suderinusi su Užsienio reikalų ministerija. Už
balsavimo organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato)
vadovas.
56 straipsnis. Balsavimas laive, plaukiojančiame su
Lietuvos valstybės vėliava
Balsavimas laive, plaukiojančiame su Lietuvos valstybės
vėliava, vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6 dienas iki
rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki
rinkimų dienos arba jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis
teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo
rinkimų apylinkėje ar paštu.
Sąrašą laivų, kuriuose vyksta balsavimas, ir balsavimo
kiekviename laive laiką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija, suderinusi su kompetentingomis tarnybomis ir Užsienio
reikalų ministerija taip, kad kiekvienam laive esančiam Lietuvos
Respublikos piliečiui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už
balsavimo laive oganizavimą atsako laivo kapitonas ar jo
padėjėjas, esantys Lietuvos Respublikos piliečiais.
57 straipsnis. Balsavimo Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės
vėliava, tvarka
Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės
vėliava, nustato Respublikos Prezidento rinkimų komisija.
58 straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi
specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.
Galintys judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys
balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Negalinčius judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus bei
globotinius lanko specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos
tvirtina miestų, rajonų rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo
turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų
biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali
pasinaudoti asmens, kuriuo pasitiki, pagalba (išskyrus pašto,
gydymo bei globos įstaigos darbuotojus, rinkimų stebėtojus).
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo
nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,
kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas rinkimų komisijoms yra
privalomas.
Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos
psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos
sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
59 straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose
sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.
Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti
jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
60 straipsnis. Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali
išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apygardose.
IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
61 straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita
pašto skyriuose
Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas
grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto, rajono
rinkimų komisijai.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus
viršininkas tam specialiai skirtame žurnale Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Paštas vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia
apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą Respublikoje tvarko
Prezidento rinkimų komisija.
62 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų
apylinkėse
Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos
narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka
atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario
nepanaudotus rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų
skaičiavimo protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus
rinkėjų sąraše, balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra
neteisėtai išduotų biuletenių.
Nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų
komisijos viešai suskaičiuojami, anuliuojami nukerpant dešinįjį
viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam skirtus vokus ir
užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
63 straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir
balsavusių rinkėjų apskaita
Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti
antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo
būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija
priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas
aktas ir balsai neskaičiuojami.
Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir
pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų
pažymėtus balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų
skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų
skaičiavimo tvarką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija.
Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma,
visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali
būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės
rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai,
skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius
biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius
nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių
skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal
apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu
gautų biuletenių skaičių.
Radusi balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota
rinkėjams, komisija imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą.
64 straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius,
pradedami skaičiuoti rinkimų biuleteniai, gauti paštu:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus visus paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir
tikrinami pagal apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo
vokai antspauduojami rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo
pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo
balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo
pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas
vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio balsavimo voko;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas
gautas paštu, pavardės daromas specialus įrašas apie rinkėjo
balso gavimą;
5) užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į
balsadėžę, paruoštą pagal nustatytus reikalavimus;
6) taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė
atidaroma ir, atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus,
skaičiuojami paštu gauti balsai pagal 63 straipsnio
reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas
rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas
antspauduotas vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo
slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas aukštesniajai rinkimų
komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų
skaičiavimo protokolą.
65 straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje
protokolai
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo
protokolas. Jame įrašoma:
1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų
skaičius, balsavimo pažymėjimų skaičius, nepanaudotų biuletenių
skaičius;
4) nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų
skaičius;
11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos
Prezidentus skaičius;
14) iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose
rinkėjų skaičius;
15) iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių
skaičius;
16) iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų balsų skaičius.
Jeigu balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo
išduota rinkėjams, apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole,
nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių
nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
66 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3) tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau
kaip už vieną kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4) tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į
Respublikos Prezidentus jis balsavo.
Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu
priima apylinkės rinkimų komisija.
67 straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų
komisijai
Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip
pat negaliojančius ir nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų
skaičiavimo protokolą, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų
dokumentus Respublikos Prezidento rinkimų komisijos nustatyta
tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono
rinkimų komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po
balsavimo pabaigos.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija bei Vidaus reikalų
ministerija privalo garantuoti rinkimų dokumentų transportavimo
bei juos transportuojančių asmenų saugumą.
68 straipsnis. Balsų skaičiavimas miesto, rajono rinkimų
komisijoje
Miesto, rajono rinkimų komisija balsus pradeda skaičiuoti,
kai gauna visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus rinkimų
dokumentus iš visų rinkimų apylinkių.
69 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolai
Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus,
rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus miesto, rajono
rinkimų komisija nustato:
1) mieste, rajone dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių,
kuris lygus miesto, rajono rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų
skaičiui;
2) mieste, rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus miesto, rajono rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių
skaičiui;
3) mieste, rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus miesto, rajono rinkimų apylinkėje galiojančių biuletenių
skaičiui;
4) už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų
balsų skaičių. Jis lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.
Šie duomenys surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolus, kuriuos pasirašo miesto, rajono rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai.
70 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas Respublikos Prezidento rinkimų
komisijai
Miestų, rajonų rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš
rinkimų apylinkių, rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo
protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą ir kitus
rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir
ne vėliau kaip per 36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda
Respublikos Prezidento rinkimų komisijai.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija rinkimų rezultatų
nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų
rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus šio
straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus dokumentus.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija pagal miestų, rajonų
rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų
skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;
2) dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;
3) negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
5) už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų
balsų skaičių.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija, nagrinėdama šio
įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti
rinkimų biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali
pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Respublikos
Prezidento rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo protokoluose
rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių,
miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija, nustačiusi, kad
šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar
dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos
Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos
Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais.
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus,
kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei
visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų
rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia,
bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko
reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos
šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas
dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų pirmame balsavimo
rate. Šiuo atveju išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau
balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du
kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo
nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento
rinkimai.
71 straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus
ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų
komisijose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus Respublikos
Prezidento rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių partijų
ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus, taip pat asmenų, iškėlusių save į Respublikos
Prezidentus, paskirti stebėtojai, taip pat visų masinės
informacijos priemonių atstovai.
Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas
rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų
pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijų darbui.
Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti
pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu
su kitais rinkimų dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai
rinkimų komisijai.
72 straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau kaip per 4 dienas po rinkimų skelbia Respublikos
Prezidento rinkimų komisija.
Pakartotinių Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau kaip per 4 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos
skelbia Respublikos Prezidento rinkimų komisija.
73 straipsnis. Respublikos Prezidento pažymėjimas
Po rinkimų rezultatų paskelbimo Respublikos Prezidento
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 valandas nuo rezultatų
paskelbimo išrinktam Respublikos Prezidentui įteikia Lietuvos
Respublikos Prezidento pažymėjimą.
74 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų
saugojimas
Pasibaigus Respublikos Prezidento rinkimams, Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 20 dienų po to,
kai baigiasi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos
sprendimų išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų,
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų
sąrašus.
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO
PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m. gruodžio 22 d.
Nr.I-28