Suvestinė redakcija nuo 2009-04-26 iki 2009-12-15
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 86-3711, i. k. 102301MISAK00000412
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL AUKŠTADVARIO REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 412
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.2 punktu,
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „saugomos teritorijos“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 412
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-90 redakcija)
AUKŠTADVARIO REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau – Reglamentas) – nustato specialius Aukštadvario regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos jo teritorijoje reikalavimus bei apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
2. Veiklą Aukštadvario regioniniame parke (toliau – Regioninis parkas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 623-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos miškų (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos vandens (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos turizmo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Saugaus eismo automobilių keliais (Žin., 2000, Nr. 92-2883) įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Aukštadvario regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227), statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas, kiti teisės aktai bei apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Regioniniame parke, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo, Aukštadvario regioninio parko ir jo zonų ribų bei buferinės apsaugos zonos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 1310 (Žin., 2005, Nr. 34-1100), Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas aplinkos ministro 2005 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-189 (Žin., 2005, Nr. 50-1672), regioninio parko dalių specialieji ar detalieji planai, gamtotvarkos ir paveldotvarkos planai, bendrieji planai.
3. Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms), esantiems Regioniniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai ir/ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.
4. Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai) ir jų teritorijos tvarkomos remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2001, Nr. 110-3987), Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Gamtos paveldo objektų nuostatais, patvirtintais 2005 m. balandžio 19 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-214 (Žin., 2005, Nr. 58-2026), pagal šių objektų gamtotvarkos projektus.
5. Atskiros Regioninio parko dalys yra įtrauktos į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908).
Veiklą šiose teritorijose reglamentuoja, apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335), kiti įstatymai bei teisės aktai, taip pat šis Reglamentas. Planų, programų ir ūkinės veiklos projektų įgyvendinimo poveikis PAST ir vietovėms, atitinkančioms BAST atrankos kriterijus, vertinamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) ir Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650), nustatyta tvarka.
6. Reglamente vartojamos sąvokos:
Apžvalgos aikštelė (regykla) – vieta, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengti mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, apžvalgos bokštas. Joje gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai).
Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).
Buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas teismo sprendimu arba kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose.
Istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis (tiek kaimiškasis, tiek miestietiškasis) – tai kryptingai formuotas, tenkinantis biologinius, psichologinius (informacinius, estetinius), socialinius, ergonominius (tinkamumo veiklai), ekonominius gyvenamosios, darbo ir/ar poilsio aplinkos kokybės poreikius kraštovaizdis.
Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.
Lankomi objektai – skirti ir/ar pritaikyti lankymui paveldo objektai ir kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai bei objektai, apžvalgos aikštelės (regyklos) bei kiti visuomenės poreikiams skirti objektai.
Mažasis pramoginis laivas – laivas, kurio korpusas trumpesnis kaip 20 m, bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas, skirtas sporto, pramogų ir laisvalaikio reikmėms.
Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – paprastų konstrukcijų statiniai: atraminės sienutės, tvorelės, šviestuvai, lauko baldai, pavėsinės, stoginės, laiptai, lieptai, tilteliai, dekoratyvinės skulptūros, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), informaciniai ženklai bei riboženkliai bei kiti teritorijos vieningo stiliaus tvarkymo bei puošybos statiniai.
Pažintinis takas – takas, skirtas pėstiesiems, bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirginiam turizmui, įrengtas siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su gamtos ir/ar kultūros paveldo objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turintis informacijai skirtų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.
Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje gali būti įrengiami lauko baldai, pavėsinės, persirengimo kabinos, laužavietės, tualetas, kiti mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo ir sporto aikštelės. Joje turi būti sudarytos sąlygos lankytojų higienos poreikiams tenkinti bei buitinėms atliekoms surinkti.
Rekreaciniai statiniai – poilsio (žaidimo) aikštelės, regyklos, apžvalgos bokštai, medžiotojų bokšteliai, pavėsinės, pažintiniai takai su informacijai skirtais statiniais, miestų, miestelių aikščių, parkų, skverų ir kitų želdynų įranga, paplūdimių įranga, jachtų ir valčių elingai, prieplaukos, krantinės, taip pat mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
Rekreaciniai pastatai – poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingų pastatai, turizmo bazės, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, pirtys, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai, moteliai, svečių namai).
Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga, pritaikyta palapinėms statyti. Joje gali būti įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, įranga maistui ruošti, laužavietės, sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei poilsiui organizuoti.
Tradicinė etnografinio regiono architektūra – etnografinei sričiai būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra, teritorinė erdvinė struktūra, statinių ryšys su kraštovaizdžiu.
Visuomenės poreikiai saugomose teritorijose – viešieji poreikiai, susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybes poilsiauti, susipažinti su vertybėmis saugomose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldu.
Vizualinė (regimoji) tarša – dėl neracionalios žmogaus veiklos vykstantis kraštovaizdžio vizualinės struktūros estetinės kokybės praradimas (kraštovaizdžio estetinę vertę mažinančių statinių (neišvaizdžių, nederančių kraštovaizdyje architektūriniu stiliumi) statyba ir/ar netinkamai (neracionaliai) suformuoti želdiniai, užstojantys gamtos ir kultūros paveldo objektus, vaizdingas ir vertingas panoramas.
Kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo, Statybos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. REGIONINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS
7. Regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
7.1. konservacinio prioriteto: Mergiškių gamtinis rezervatas, Mergiškių, Saloviškių, Spindžiaus, Strėvos aukštupio, Vilkokšnio, Verknės aukštupio, Verknės kraštovaizdžio draustiniai; Antakmenių, Tabaliukų, Strėvos ištakų, Verniejaus hidrografiniai draustiniai; Skrebio botaninis draustinis; Verknės botaninis-zoologinis draustinis; Mošos archeologinis draustinis; Aukštadvario urbanistinis draustinis;
7.2. ekologinės apsaugos prioriteto: teritorijos į šiaurę ir vakarus nuo Aukštadvario, į pietus nuo Aukštadvario HE tvenkinio, į vakarus nuo Vilkokšnio ir Verknės aukštupio kraštovaizdžio draustinių, į rytus nuo Spindžiaus ir Strėvos aukštupio kraštovaizdžio draustinių, ties Kamaravos, Petrašiškių, Mackantiškių, Gudžionių kaimais;
7.3. rekreacinio prioriteto: teritorijos Aukštadvario apylinkėse su Sienio, Pilaitės ir Skrebio ežeru, Aukštadvario HE tvenkinio didžiąja dalimi, Vilkokšnio ežero Kojos įlankos šiaurinėje pakrantėje, Strėvos kaime su Stankos ežero ir Bagdanonių HE tvenkinio pakrantėmis, prie Šamuko, Drabužio, Štareinės, Aukšlinio, Ungurio, Verniejaus, Juodžiuko, Vilūnų ir Spindžiaus ežerų, Grinapolio, Grendavės ir Alkaičio kaimų;
7.4. ūkinio prioriteto: žemės ūkio teritorijos Karaliūnų, Drabužininkų ir Petrašiškių kaimų apylinkėse;
8. Regioninio parko tvarkymo plane išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704).
III. REIKALAVIMAI VEIKLAI VISOSE REGIONINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE REGLAMENTUOTI
10. Statiniai Regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ir remontuojami, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono architektūros savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant:
10.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;
10.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
11. Nauji statiniai įskaitant ir ūkininko ūkio sodybos statinius, projektuojami ir statomi tik regioninio parko tvarkymo plane ir specialiojo arba bendrojo teritorijų planavimo dokumentuose nurodytose vietose, išskyrus bendrojo apsauginio ūkininkavimo (Ž3b) ir tradicinio gamybinio ūkininkavimo (Ž4a) kraštovaizdžio tvarkymo zonas. Esamos sodybos gali būti pritaikomos kaimo turizmo paslaugoms teikti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.
12. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statinių projektus Regioninio parko tvarkymo plane pažymėtoms buvusioms sodyboms atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, taip pat laikantis 10 punkte išdėstytų reikalavimų. Kitose vietose pastatai gali būti projektuojami (statomi) ir tuo atveju, kai buvusiose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdinių ir kt.
13. Naujos aukštos įtampos elektros linijos neprojektuojamos. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, jos tiesiamos požeminiais kabeliais.
14. Inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos projektuojamos, statomos, (tiesiamos), rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, teritorijų planavimo dokumentuose numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, bei istoriniu požiūriu vertingos kelio dangos, išlikę senojo „Karališkojo vieškelio“ akmenimis grįstos atkarpos Strėvos, Petrašiškių kaimuose, Aukštadvario–Onuškio kelio dalis Paverknės miške.
15. Projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, didesnes kaip 500 m2 ploto, turi būti numatytos želdinių juostos, skaidančios aikšteles mažesnėmis dalimis.
16. Regioniniame parke miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonas, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirginio turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, išsaugant natūralią gamtinę aplinką.
17. Regioniniame parke esančiose sodybose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami ir remontuojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų, normatyvinių saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų bei tradicinės etnografinio regiono architektūros savitumų, paveldo objektų apsaugos reikalavimų ir šių sąlygų:
17.1. viename žemės sklype galima statyti tik vieną gyvenamąjį namą ir priklausinius. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų, išskyrus tokių namų statybą regioninio parko gyvenamosios paskirties zonose;
17.2. tradicinė sodyba susideda iš šių pastatų: gyvenamojo namo, lauko virtuvės, rūsio, tvarto, daržinės (gali būti sujungta su tvartu), kluono, svirno, pirties, malkinės.
Kiti naujai projektuojami sodybų pastatai (garažai, pastatai ūkinei veiklai) architektūriniais sprendimais turi būti derinami prie tradicinių ūkinių pastatų;
17.3. gyvenamieji pastatai statomi vieno aukšto (su palėpe) stačiakampio formos, dvišlaičiu stogu. Didžiausias gyvenamųjų namų aukštis nuo pastatu užstatomo žemės sklypo vidutinės altitudės iki kraigo aukščiausio taško – iki 8,5 m, cokolio aukštis – iki 0,5 m. Gyvenamojo namo bendrasis užstatomas plotas – iki 120 m2. Šios nuostatos netaikomos gyvenamosiose zonose;
17.4. priklausiniai vienaukščiai, dvišlaičiu stogu. Tvarto, daržinės aukštis – iki 9 m, kiti priklausiniai statomi ne aukštesni kaip 5 m. Statinių aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės sklypo vidutinės altitudės iki stogo kraigo aukščiausio taško. Ūkinių pastatų dydis ir proporcijos bei fasadų architektūriniai sprendiniai turi atitikti jų paskirtį;
17.5. pagrindinė gyvenamųjų pastatų sienų ar išorės apdailos medžiaga – medis. Pjautinių rąstų sienos dažomos ruda spalva arba išlaikoma natūrali medžio spalva. Silikatinių plytų mūro pastatų išorinės sienos apkalamos lentomis, dailylentėmis arba tinkuojamos. Draudžiama statinius apkalti plastikinėmis dailylentėmis;
17.6. pastatus rekomenduojama dažyti etnografiniam regionui būdingomis spalvomis: ruda, pilka, geltona, bei molio ir medžio atspalviais. Gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogai dvišlaičiai 35°–45°. Tradicinė stogų danga – gontai, nendrės, šiaudai, skiedros. Stogai gali būti dengiami čerpėmis, bituminiu šiferiu, neblizgia skarda, kita ekologiška danga;
17.7. gyvenamuose namuose langai projektuojami trijų (dviejų) dalių langų, gyvenamuosiuose namuose langai orientuoti vertikaliai, ūkiniuose pastatuose – horizontaliai. Ūkinių pastatų langų plotas – iki 0,75 m2. Šios nuostatos netaikomos Regioninio parko gyvenamosios paskirties ir rekreacinio prioriteto zonose;
17.8. pastatų stoguose, išskyrus Aukštadvario urbanistinį draustinį ir Pakalninkų kaimą, gali būti projektuojami sutapdinti su stogo plokštuma stoglangiai;
17.9. kai žemės sklypo plotas yra iki 0,5 ha, pastatų bendras užimamas plotas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2005 m. liepos 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464), 9 priedo reikalavimus, bet negali viršyti 375 kvadratinių metrų. Didesniuose negu 0,5 ha ploto sklypuose bendras statiniais užimamas plotas negali viršyti 500 m2, o konservacinio prioriteto zonose bendras užimamas plotas negali viršyti 375 m2. Šios nuostatos netaikomos esamoms ar buvusioms sodyboms, kurių užstatymo plotas yra (buvo) didesnis.
18. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
18.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos;
18.2. neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) neperregimomis tvoromis. Tveriama ne aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio ažūrinėmis tvoromis (virbų, karčių, žabų, lentų);
18.3. neleidžiama tverti rekreacinių teritorijų – paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių ir pravažiavimų bei praėjimų į juos, pažintinių takų ir kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti Regioninio parko lankymą;
18.4. neleidžiama tverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, kitus gamtos išteklius, kai to reikia miško želdiniams ir žėliniams apsaugoti nuo žvėrių daromos žalos bei nustatyta tvarka steigiant aptvarus medžiojamiesiems gyvūnams laikyti arba kai tai būtina saugioms eismo sąlygoms keliuose užtikrinti;
18.5. namų valdose, vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 30 m2 ploto, iki 0,5 m nuo vandens paviršiaus;
18.6. užrašai informaciniuose, reklaminiuose skyduose, stenduose, nuorodose rašomi valstybine kalba bei vadovaujantis Valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis. Informacinių skydų ar stendų pastatymo vieta turi būti derinama su Regioninio parko direkcija;
19. Pavėsinės statomos iš medžio, stogų danga – skiedros, nendrės ar jų imitacija. Šių statinių aukštis ne didesnis kaip 4 m, užstatymo plotas ne didesnis kaip 15 m2.
20. Regioninio parko teritorijoje draudžiama įrengti vėjo energijos generavimo įrenginius ar jų kompleksus.
21. Buvusių žemės ūkio įmonių pastatus, ypač esančius draustiniuose, ekologinės apsaugos bei rekreacinio prioriteto zonose, prie pažintinių takų, regyklų bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualinėje aplinkoje, rekomenduojama griauti arba perstatyti į atitinkančius regioninio parko steigimo tikslus bei architektūrinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomenės poreikiams.
22. Draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (kilnojamuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kaip laikinieji statiniai, reikalingi mokslo institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos laikotarpiu, teisės aktų nustatyta tvarka turint išduotą statybos leidimą statyti ar rekonstruoti regioniniame parke esančius statinius.
Kilnojamieji nameliai gali būti įrengiami kempinguose, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose ir teisės aktuose numatytais atvejais.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-176, 2009-04-17, Žin., 2009, Nr. 46-1828 (2009-04-25), i. k. 109301MISAK00D1-176
23. Regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais, ne keliuose statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
IV. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI KONSERVACINIO PRIORITETO FUNKCINĖSE ZONOSE (REZERVATUOSE IR DRAUSTINIUOSE) REGLAMENTUOTI
24. Regioninio parko Mergiškių gamtiniame rezervate naujų statinių statyba draudžiama, išskyrus statinius, reikalingus rezervato tikslams įgyvendinti.
25. Rengiant etnografiniu požiūriu vertingų Aukštadvario urbanistinio draustinio bei Pakalninkų, Spindžiaus, Mackantiškių, Strėvininkų, Petrašiškių kaimų, Čižiūnų kaimo senosios dalies, Mošos, Tamelių vienkiemių, išlaikiusių senąją struktūrą ir/ar architektūrą, detaliuosius planus, iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, vertingų gamtos ar kultūros elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastus.
26. Regioninio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai:
26.1. gyvenamieji namai projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip 8,5 m vieno aukšto su palėpe ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo pobūdį, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo bokštus;
26.3. gyvenamuosiuose bei ūkiniuose pastatuose draudžiama projektuoti bei įrengti vitrininius langus. Pastatų stoguose gali būti įrengti tūriniai stoglangiai. Su stogo danga sutapdinti stoglangiai įrengiami stogo plokštumoje tik iš kiemo pusės;
26.4. draustiniuose esamas sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas;
27. Konservacinio prioriteto funkcinėse zonose draudžiama statyti mobiliojo ir radijo ryšio bokštus.
28. Draustiniuose, gamtos ir kultūros paveldo objektų ar saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijose, jų apsaugos zonose neleidžiama statyti statinių, trukdančių apžvelgti paveldo objektus, pažeidžiančių jų raiškumą, didinančių teritorijos vizualią (regimąją) taršą.
29. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus rekomenduojama rekultivuoti taikant priemones, atitinkančias draustinio steigimo tikslus (įveisiant miškus, įrengiant vandens telkinius, atkuriant pievų ir pelkių bendrijas), biologinės įvairovės apsaugos bei gausinimo reikalavimus.
30. Renginiai (sporto varžybos, koncertai, spektakliai, stovyklos ir pan.), organizuojami regioninio parko konservacinio prioriteto funkcinėje zonoje, turi būti derinami su regioninio parko direkcija.
V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI EKOLOGINĖS APSAUGOS PRIORITETO FUNKCINĖSE ZONOSE REGLAMENTUOTI
32. Ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingose teritorijose, išskirtose visuomenės poreikiams, vandens telkinių pakrantėse pagal nustatyta tvarka parengtus projektus, gali būti įrengti mediniai lieptai, kiti rekreacinės paskirties, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI REKREACINIO PRIORITETO FUNKCINĖSE ZONOSE REGLAMENTUOTI
34. Rekreacinio prioriteto zonose išskirtos intensyvaus (NRb-urbanizuotos rekreacinės aplinkos) ir ekstensyvaus (NRa-subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos) rekreacinio naudojimo tvarkymo teritorijos.
35. Rekreacinio prioriteto zonose esamos sodybos gali būti pritaikomos rekreaciniams pastatams įrengti.
36. Intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose (NRb urbanizuotos rekreacinės aplinkos), numatytose Regioninio parko tvarkymo plane, pagal detaliuosius planus galima rekreacinių statinių statyba.
37. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama tik poilsio ir turizmo paslaugų infrastruktūra. Jose negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrangos:
37.1. infrastruktūra kuriama visų pirma urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose, neplanuojant statyti naujų didelių (daugiau nei 50 vietų) rekreacinių pastatų;
37.2. projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip 8,5 m aukščio 1 aukšto su palėpe rekreaciniai pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia pastatyti kitus parko tikslus atitinkančius statinius;
37.3. subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose įrengiamos trumpalaikio poilsio vietos – poilsiavietės, atokvėpio vietos bei paplūdimiai su minimalia rekreacine įranga;
37.4. rekreacinių pastatų talpumas gali būti didinamas rekonstruojant esamus rekreacinius pastatus bei pritaikant sodybas rekreaciniams pastatams įrengti;
37.5. rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės;
37.6. miškai tvarkomi, juose įrengiant būtiną minimalią rekreacinę infrastruktūrą bei taikant kraštovaizdžio formavimo kirtimus;
37.7. autoturizmui pritaikomi esami bendro naudojimo, miško ir lauko keliai, įrengiant specialius pažintinio autoturizmo maršrutus;
37.8. turistinių trasų tinklas kuriamas, kad būtų sudarytos galimybės pasiekti visus svarbiausius lankomus Regioninio parko objektus;
38. Gamtinė aplinka rekreaciniams poreikiams pertvarkoma minimaliai. Regioninio parko rekreacinio prioriteto zonose nustatomos šios teritorijų tvarkymo veiklos sąlygos ir apribojimai:
38.1. vykdomi darbai, didinantys vietovės estetinį potencialą, naudojamos kraštovaizdžio formavimo priemonės;
38.4. vandens telkiniai ar jų dalys naudojamos, formuojant aplinką numatytoms vandens rekreacijos rūšims;
VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI KITOS (GYVENAMOSIOS) PASKIRTIES FUNKCINĖSE ZONOSE REGLAMENTUOTI
39. Rengiant detaliuosius miestelio bei kaimų planus, būtina laikytis šių planavimo nuostatų: neplėsti Aukštadvario regioninio parko Aukštadvario miestelio ir kaimų, išskyrus numatytus Regioninio parko tvarkymo plane. Jų urbanistiniai-architektūriniai ir inžinerinių tinklų klausimai sprendžiami rengiant detaliuosius planus pagal specialiuosius reikalavimus, nustatytus gyvenamajai ar ūkinei zonai.
40. Esamose gyvenamosiose vietovėse galima didinti namų valdų skaičių, statyti visuomeninės paskirties pastatus. Gyvenviečių plėtra diferencijuojama pagal Regioninio parko tvarkymo plane nustatytą jų reglamento tipą.
VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI AUKŠTADVARIO REGIONINIO PARKO BUFERINĖJE ZONOJE REGLAMENTUOTI
IX. SKATINAMA VEIKLA
43. Regioniniame parke skatinama:
43.2. neplyni kirtimai, miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus. Konservacinio ir ekologinės apsaugos prioriteto zonose pagrindinio kirtimo biržėse siekti savaiminio miško atsiželdinimo;
43.3. miško sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose, nustatytuose Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje;
43.4. pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų atkūrimas: Aukštadvario, Alešiškių, Vladislavos, Mergiškių, Tolkiškių, Verniejaus, Kamaravos, Modestavos, Gubiškių dvarviečių, Grinkavos malūno, Aukštadvario lentpjūvės autentiškas atkūrimas ir esančių želdinių išsaugojimas, apleistų buvusių žemės ūkio bendrovių gamybinių pastatų likvidavimas Aukštadvaryje, Tolkiškių, Gubiškių, Čižiūnų, Žilinciškių kaimuose, prie Tabaliuko ežero; Gedanonių, Pakalninkų karjerų rekultivacija;
43.5. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;
43.6. gamtotvarkos projektų vykdymas, gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas, siekiant suinteresuoti objektų savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Regioninio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;
43.7. apžvalgos aikštelių, numatytų Regioninio parko tvarkymo plane, ir bokštų pagal nustatyta tvarka parengtus projektus įrengimas ir naudojimas;
43.8. pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant Regioninio parko tvarkymo plane numatytų pažintinių takų pėsčiųjų, dviračių, vandens ir žirginiam turizmui, žiemos sezono metu pažintinius takus bei jų įrangą panaudojant slidžių turizmui;
43.9. poilsiaviečių įrengimas rekreacinėse zonose, kitose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose;
43.10. rekreacinės infrastruktūros kūrimas, mokomųjų ir pažintinių takų, numatytų regioninio parko tvarkymo plane, projektavimas ir įrengimas;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-560, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4920 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-560
Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 412 "Dėl Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-90, 2008-01-31, Žin., 2008, Nr. 40-1474 (2008-04-08), i. k. 108301MISAK000D1-90
Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 425 "Dėl Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-176, 2009-04-17, Žin., 2009, Nr. 46-1828 (2009-04-25), i. k. 109301MISAK00D1-176
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 412 "Dėl Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo" pakeitimo