Įstatymas netenka galios 1993-05-11:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-138, 1993-04-27, Lietuvos aidas, 1993, Nr. 88-0 (1993-05-11); Žin., 1993, Nr. 15-375 (1993-05-21), i. k. 0931010ISTA000I-138

Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas

Suvestinė redakcija nuo 1991-12-18 iki 1993-05-10

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 26-0; Žin. 1991, Nr.5-130, i. k. 0911010ISTA00I-1029

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAIKINASIS MUITŲ TARIFŲ

Į S T A T Y M A S

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Šis įstatymas numato muitų tarifų išvežamoms, įvežamoms ir gabenamoms tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją prekėms bei kitoms vertybėms nustatymo, muitų taisyklių sistemos sudarymo ir taikymo tvarką.

Šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitų tarifas – tai susistemintas mokesčių, kuriais apmokestinamos išvežamos, įvežamos ir gabenamos per Lietuvos Respublikos teritoriją prekės bei kitos vertybės, normų rinkinys. Muitų tarifus pagal prekių ir krovinių pobūdį, apskaičiavimo metodus bei tarifų struktūrą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitų tarifai sudaromi laikantis tarptautinėje praktikoje pripažintų muitų formavimo principų bei normų ir remiasi harmonizuota prekių aprašymo ir kodavimo sistema.

4 straipsnis. Visos į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos teritorijos gabenamos prekės ir kitos vertybės turi būti apmokestinamos, jeigu šis įstatymas nenumato ko kita.

5 straipsnis. Muitų tarifai rengiami, nustatomi, panaikinami ir keičiami laikantis šio įstatymo ir tvarkos, kurią nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

II. MUITAI IR JŲ RŪŠYS

6 straipsnis. Pagal prekių ir krovinių pobūdį taikomi šie muitai:

1) išvežamieji, – mokami už išvežamas iš Lietuvos Respublikos prekes ir kitas vertybes;

2) įvežamieji, – mokami už įvežamas į Lietuvos Respubliką prekes ir kitas vertybes;

3) sezoniniai, – mokami tam tikrą laikotarpį išvežant arba įvežant kai kurias prekes ir kitas vertybes.

Visi šie muitai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos muitų tarifus.

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į apskaičiavimo metodą, taikomi šie muitai:

1) advalioriniai (vertybiniai), – apskaičiuojami apmuitinamų prekių ir kitų daiktų muitinės nustatomos vertės dydžio procentais;

2) specifiniai, – apskaičiuojami už prekių ir kitų vertybių mato vienetą tvirtu tarifu;

3) mišrūs, – kai derinami abu šie muitai.

8 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į Lietuvos ūkio interesus ir tarifų struktūrą, taikomi šie muitai:

1) specialieji, – taikomi kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius atskirų firmų, užsienio šalių ar jų sąjungų veiksmus Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Specialiojo muito dydis nustatomas kiekvienu atveju atskirai;

2) antidempingiai, – taikomi, kai prekės ir kitos vertybės išvežamos ar įvežamos į Lietuvos Respubliką žemesne kaina negu panašių arba tiesiogiai konkuruojančių prekių ir kitų vertybių kainos yra jų išvežimo ar įvežimo momentu, ir jeigu išvežant ar įvežant šias prekes bei vertybes gali būti padaryta žala Lietuvos Respublikos interesams;

3) kompensaciniai, – taikomi, kai išvežamos iš Lietuvos Respublikos prekės, kurių gaminimui arba eksportui tiesiogiai arba netiesiogiai buvo naudojama subsidija, ir jeigu jas išvežant gali būti padaryta žala Lietuvos Respublikos interesams. Kompensacinis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio;

4) fiskaliniai (finansiniai), – taikomi, kai prekės ir kitos vertybės apmokestinamos siekiant padidinti valstybės biudžeto pajamas;

5) protekciniai (apsaugos), – taikomi, kai prekės ir kitos vertybės apmokestinamos norint apsaugoti vietinius gamintojus nuo užsienio firmų konkurencijos;

6) preferenciniai, – taikomi, kai norima sumažinti muitą prekėms ir kitoms vertybėms, įvežamoms iš atskirų šalių;

7) išlyginamieji, – taikomi, kai prekės ir kitos vertybės apmokestinamos norint išlyginti importinių ir savo gamybos prekių ir kitų vertybių kainas;

8) retorsiniai, – taikomi apmokestinant prekes ir kitas vertybes tų šalių, kurios labai padidinta muitus savoms prekėms ir kitoms vertybėms;

9) statistiniai, – taikomi Lietuvos Respublikos prekybos apyvartai apskaičiuoti.

III. MUITŲ DYDIS

9 straipsnis. Apmokestinamų prekių ir kitų vertybių muitas apskaičiuojamas pagal deklaruojamą prekės vertę arba kainą. Nustatant muitų dydį, atsižvelgiama ir į sąskaitoje– faktūroje nurodytą prekės ir kitų vertybių kainą bei kitas faktines į sąskaitą– faktūrą neįtrauktas išlaidas:

1) transportavimo, pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo ir draudimo išlaidas iki Lietuvos Respublikos muitų sienos pervažiavimo punkto;

2) komisinius ir brokerinius mokesčius.

10 straipsnis. Jeigu savininko prekių ir kitų vertybių nurodyta deklaracijoje vertė arba kaina yra nereali arba jos negalima nustatyti ir patikrinti, muitinė muito dydį nustato pagal:

1) identiškų prekių ir kitų vertybių kainą Lietuvos rinkoje;

2) panašių arba tiesiogiai konkuruojančių prekių ir kitų vertybių kainą Lietuvos rinkoje;

3) šių prekių ir kitų vertybių atsiskaitomąją vertę.

IV. MUITŲ APSKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS

11 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinė muitą apskaičiuoja pagal muitų tarifų normas, galiojančias deklaracijos pateikimo dieną. Užsienio valiuta muitas mokamas tais atvejais, kai atsiskaitoma pagal kontraktą.

12 straipsnis. Visos surinktos muitų sumos pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

V. ATLEIDIMAS NUO MUITŲ MOKĖJIMO

13 straipsnis. Nuo muitų mokėjimo atleidžiama:

1) transporto priemonės, kuriomis reguliariai pervežami į kitas valstybes kroviniai, bagažas ir keleiviai, taip pat įrankiai, kuras, maisto produktai ir kiti reikmenys, kurių gali prireikti kelyje, tarpinio sustojimo metu ar likviduojant įvairius minėtų transporto priemonių gedimus;

2) užsienio valiuta ir vertybiniai popieriai;

3) prekės ir kitos vertybės, nebetinkamos naudojimui;

4) prekės ir kitos vertybės, kurios gabenant pateks į Lietuvos Respubliką kaip humanitarinė pagalba, įforminta atitinkamais dokumentais;

5) vertybės, kurios laikinai įvežamos į Lietuvos Respubliką ir išvežamos ir įvežamos, jų neapdirbus arba neperdirbus;

6) kompensacinė technika invalidams.

Papildyta punktu:

Nr. I-2046, 1991-11-28, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 251-0 (1991-12-17); Žin., 1991, Nr. 36-971 (1991-12-31), i. k. 0911010ISTA00I-2046

VI. MUITŲ GRĄŽINIMAS, IŠIEŠKOJIMAS, APMOKESTINIMAS IR

ATSAKOMYBĖ UŽ MUITŲ MOKESČIŲ NESUMOKĖJIMĄ

14 straipsnis. Prekių ir kitų vertybių savininkui pareikalavus, nepagrįstai išieškoti muitai Vyriausiojo muitininko arba teismo sprendimu turi būti grąžinami per vienerius metus nuo muitų sumokėjimo dienos.

15 straipsnis. Dėl prekių ir kitų vertybių savininko kaltės nesumokėtą muito sumą muitinė išieško per metus nuo įforminimo dienos.

16 straipsnis. Per Lietuvos Respublikos muitinės sieną išvežami asmeninio naudojimo reikmenys apmokestinami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos ir muito dydžio.

17 straipsnis. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyta kita apmokestinimo tvarka negu nurodyta šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymų poįstatyminiuose aktuose, taikomos tarptautinių sutarčių normos.

18 straipsnis. Nesumokėjus nustatytų muitų mokesčių, iš juridinių asmenų neginčo tvarka, o iš fizinių asmenų – įstatymo nustatyta tvarka išieškoma nesumokėto muito trigubo dydžio bauda.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m. sausio 31 d.

Nr. I-1029

Pakeitimai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas

Nr. I-2046, 1991-11-28, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 251-0 (1991-12-17); Žin., 1991, Nr. 36-971 (1991-12-31), i. k. 0911010ISTA00I-2046

Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo muitų tarifų įstatymo papildymo