Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996.10.28)

Pakeitimai:

 1.

 Parlamentas, Įstatymas

 Nr. I-1557, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.102-2315 (96.10.23)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO

 PAPILDYMO ĮSTATYMAS

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                       SVEIKATOS SISTEMOS

                            ĮSTATYMAS

                  1994 m. liepos 19 d. Nr.I-552

                             Vilnius

     Lietuvos Respublikos Seimas,

     pripažindamas, kad

     gyventojų sveikata  yra didžiausia  visuomenės socialinė  ir

ekonominė vertybė,

     sveikata - tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet

ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė,

     sveikatos  potencialą   ir  jo   palaikymo   sąlygas   lemia

ekonominės  sistemos  raidos  stabilumas,  visuomenės  socialinio

saugumo  ir   švietimo  garantijos,  gyventojų  užimtumas  ir  jų

pakankamos pajamos,  apsirūpinimas būstu, prieinama, priimtina ir

tinkama   sveikatos    priežiūra,   kokybiška    mityba,   darbo,

gyvenamosios ir  gamtinės aplinkos  kokybė,  gyventojų  pastangos

ugdyti sveikatą,

     asmens pastangos  būti  sveikam  gali  būti  skatinamos  tik

gyvenamam laikui  ir žmogaus  orumui priimtinomis socialinėmis ir

ekonominėmis priemonėmis,

     kuo  geresnė   visuomenės  sveikata   yra  būtina   Lietuvos

valstybės saugumo  ir  klestėjimo    bei  atviros,  teisingos  ir

darnios pilietinės visuomenės kūrimo prielaida;

     atsižvelgdamas į  Pasaulinės Sveikatos Asamblėjos 30 sesijos

1977 metais paskelbtas globalinės strategijos "Sveikata visiems -

2000",  Otavos   sveikatos  stiprinimo  chartijos  ir    Lietuvos

nacionalinės sveikatos koncepcijos nuostatas;

     siekdamas užtikrinti  prigimtinę žmogaus  teisę  turėti  kuo

geresnę  sveikatą,   taip  pat   teisę  turėti   sveiką  aplinką,

priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą;

     vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija,

     priima Sveikatos sistemos įstatymą.

                             I DALIS

                        SVEIKATOS SISTEMA

                 I SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI

     1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos 

                    įstatymo paskirtis

    Lietuvos   Respublikos    sveikatos    sistemos    įstatymas

reglamentuoja  Lietuvos   nacionalinę  sveikatos   sistemą,   jos

struktūrą, sveikatos  saugos, sveikatos  stiprinimo ir  sveikatos

atgavimo  santykių   teisinio  reguliavimo   ribas,  sveikatinimo

veiklos  mastų   nustatymo,  asmens   ir   visuomenės   sveikatos

priežiūros organizavimo,  valdymo, sveikatos rėmimo, sveikatinimo

veiklos sutarčių sudarymo pagrindus,  atsakomybės už sveikatinimo

veiklos   teisės    normų   pažeidimus    pagrindus,   gyventojų,

sveikatinimo veiklos subjektų teises ir pareigas.

     2 straipsnis. Sveikatos santykių teisinis reguliavimas

     Sveikatos santykius,  atsirandančius saugant,  stiprinant ir

padedant  atgauti   asmens  ir   visuomenės  sveikatą,  taip  pat

santykius,  susijusius   su  asmens  teisių  turėti  kuo  geresnę

sveikatą įgyvendinimu,  asmens ir  visuomenės sveikatos  interesų

gynyba,  reguliuoja  šis  įstatymas,  kiti  sveikatinimo  veiklos

įstatymai,  taip  pat  šių  įstatymų  prasmei  neprieštaraujantys

valstybinės valdžios  ir valdymo  struktūrų bei  įstaigų,  vietos

savivaldos, visuomeninių  organizacijų,  žmonių  teisių  ir  kitų

socialinių  klausimų,   aplinkos  apsaugos,   ekonomikos,  krašto

apsaugos  ir  vidaus  tvarkos  įstatymai,  poįstatyminiai  teisės

aktai, sutartys ar susitarimai dėl sveikatinimo veiklos bei darbo

salygų.

     3 straipsnis. Sveikatos santykių teisinio reguliavimo ribos

     Tik  Lietuvos  Respublikos  sveikatinimo  veiklos  įstatymai

nustato:

     1) sveikatos teisės veikimo sferą, uždavinius ir principus;

     2)  sveikatinimo   veiklos  rūšių   ir  sveikatinimo  veiklos

subjektų  sistemą,   pagrindinių  sveikatinimo   veiklos   valdymo

subjektų   kompetenciją,    sveikatinimo   veiklos   koordinavimo,

sveikatos   priežiūros    valstybinių   tarnybų   ir   valstybinių

inspekcijų, asmens  ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei

farmacinės  veiklos   subjektų  teises   ir  pareigas   asmens  ir

visuomenės  sveikatos  priežiūroje  ar  farmacinėje  veikloje,  jų

steigimo,  veiklos, jos nutraukimo teisinius pagrindus;

     3) valstybinės  higienos   inspekcijos  steigimo,   veiklos,

reorganizavimo  teisinius   pagrindus,   valstybinės   higieninės

kontrolės sąlygas ir tvarką;

     4) nacionalinės  sveikatos sistemos išteklių struktūrą ir jų

valdymo pagrindus;

     5) sveikatinimo  veiklos  organizavimo,  valdymo,  sveikatos

rėmimo bei finansavimo pagrindus;

     6) sveikatinimo  veiklos būtinąsias  sąlygas ir jų kontrolės

teisinius pagrindus;

     7) gyventojų  teises   ir  pareigas  sveikatinimo  veikloje,

visuomenės  dalyvavimo   sveikatos  reikalų   tvarkyme  teisinius

pagrindus;

     8) asmenų,  turinčių   aukštąjį   ar   specialųjį   vidurinį

medicinos  ar   kitos  specialybės   išsilavinimą,   akreditavimo

sveikatinimo veiklai  bei farmacinei veiklai teisinius pagrindus,

pagrindines profesines  medicinos specialistų  pareigas,  teises,

kvalifikacinių reikalavimų  nustatymo, jų  kvalifikacijos  kėlimo

bei jų  praktikos ribojimo  tvarką, sveikatos priežiūros reklamos

ribojimo,  civilinės  atsakomybės  už  žalą  pacientų  sveikatai,

padarytą vykdant  asmens sveikatos priežiūrą, nustatymo teisinius

pagrindus;

     9) sveikatinimo  veiklos  sutarčių  sudarymo  tvarką  ir  jų

esmines sąlygas;

     10) pirminės sveikatinimo  veiklos organizavimo, valdymo, jos

sąlygų kontrolės teisinius pagrindus;

     11) visuomenės    sveikatos    priežiūros    sistemą,    jos

organizavimo, valdymo,  higieninio  reglamentavimo,  užkrečiamųjų

ligų  epidemiologinės   saugos,  higieninės   ir  epidemiologinės

kontrolės, higieninės ekspertizės teisinius pagrindus;

     12) žmonių  saugos   darbe,   darbo   medicinos,   vartotojų

sveikatos saugos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus;

     13) bendrus  maisto   produktų  kokybės   reikalavimus.  Šių

produktų gamybos,  importo,  prekybos,  reklamos  sąlygų,  maisto

produktų ir jų taros kokybės  kontrolės, jos ženklinimo tvarką;

     14) bendrus  geriamojo vandens  kokybės reikalavimus, vandens

valymo, nukenksminimo, kokybės pagerinimo teisinius pagrindus;

     15)  narkotinių   ir  psichotropinių   medžiagų,   alkoholio

produktų,  tabako  ir  jo  gaminių  gamybos,  prekybos,  importo,

eksporto,  jų   licencijavimo,     vartojimo  kontrolės   tvarką,

alkoholinių  gėrimų,     rūkalų   vartojimo   mažinimo   sistemą,

narkologinės priežiūros,  alkoholinių gėrimų  ir rūkalų  reklamos

draudimo tvarką;

     16) nuodų,  kitų toksinių  ir radioaktyvių medžiagų gamybos,

prekybos, importo,  eksporto, transportavimo,  naudojimo sąlygas,

reikalavimus darbams  su jonizuojančio  spinduliavimo šaltiniais,

radiacinio saugumo užtikrinimo sąlygas ir kontrolės tvarką;

     17) užkrečiamųjų  ligų   profilaktikos  sistemą,   šių  ligų

kontrolės organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus;

     18) visuomenės sveikatos  monitoringo,  visuomenės sveikatos

ekspertizės  sąlygas,   jų  organizavimo  bei  valdymo  teisinius

pagrindus;

     19) kūno kultūros  ir sporto  organizavimo, valdymo, dopingo

ir lyties kontrolės teisinius pagrindus;

     20) asmenų teises  vykdant  psichikos  sveikatos  priežiūrą,

psichikos sveikatos  priežiūros  sąlygas,  jos  organizavimo  bei

valdymo, jos sąlygų kontrolės  teisinius pagrindus;

     21) invalidų  medicininės   ir   socialinės   reabilitacijos

organizavimo teisinius pagrindus;

     22) stomatologinės   priežiūros,   narkologinės   priežiūros

sąlygas, jos organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus;

     23) šeimos  planavimo  bei  genetinio  konsultavimo  tvarką,

kontracepcijos, dirbtinio  apvaisinimo, vaisiaus  saugos, nėštumo

nutraukimo, sterilizavimo teisinius pagrindus;

     24) biomedicininių tyrimų  etikos reikalavimus, jų laikymosi

kontrolės tvarką  bei atsakomybę  už biomedicininių tyrimų etikos

reikalavimų pažeidimus;

     25) žmogaus  kraujo   paėmimo  donorystei,  kraujo  produktų

gamybos, žmogaus  kraujo ir  jo produktų transfuzijos sąlygas bei

tvarką;

     26)  organų   ar  audinių   paėmimo   transplantacijai,   jų

panaudojimo   transplantacijai,    medicinos   mokslo   tyrimams,

diagnostikai, gydymui    pagrindus, sąlygas bei tvarką;

     27) asmens terminalinių  būklių ir  mirties fakto  nustatymo

kriterijus,  asmens   atsisakymo  nuo   dalies  ar  visų  gyvybės

pratęsimo  paslaugų  sąlygas,  lavono  patologoanatominio  tyrimo

(autopsijos) sąlygas ir tvarką;

     28) farmacinių   paslaugų    teikimo,   farmacinės   veiklos

organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus;

     29) leidimo platinti  vaistus ir vaistines medžiagas Lietuvos

Respublikoje išdavimo, jų kokybės kontrolės sąlygas ir tvarką;

     30) sveikatos  draudimo   sistemą,   privalomojo   sveikatos

draudimo lėšų  surinkimo tvarką, savanoriškojo sveikatos draudimo

teisinius pagrindus,  apdraustųjų ir draudėjų teises ir pareigas,

sveikatos draudimo  įstaigų steigimo  ir    veiklos  tvarką,  šių

įstaigų teises ir pareigas;

     31) atsakomybės  už sveikatinimo veiklos įstatymų reikalavimų

pažeidimus pagrindus.

     Lietuvos Respublikos  Vyriausybė,  ministerijos,  valstybinės

tarnybos ir  valstybinės inspekcijos  turi  teisę  priimti  teisės

aktus  sveikatos   santykių  reguliavimo   klausimais  pagal  savo

kompetenciją,  išskyrus   tuos,  kuriuos  reguliuoja  sveikatinimo

veiklos įstatymai.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų,

valstybinių  tarnybų   ir  valstybinių   inspekcijų  teisės   aktų

nuostatos, kurios pablogina sveikatinimo veiklos sąlygas palyginti

su  tomis,   kurias  nustato   sveikatinimo   veiklos   įstatymai,

negalioja.

     Įmonės, įstaigos, organizacijos pagal savo kompetenciją turi

teisę priimti  teisės aktus, nustatančius papildomas palyginti su

įstatymais ir  kitais  teisės  aktais  ekonomines  ir  socialines

paskatas piliečiams  ugdyti savo  sveikatą, ūkiniams subjektams -

verstis  sveikatai  naudinga  ūkine-komercine  veiklą,  papildomą

paramą socialiai  remtinoms gyventojų  grupėms kompensuojant  šių

sveikatos priežiūros  kaštus, papildomus  reikalavimus visuomenės

sveikatos priežiūros įgyvendinimui. Įmonių, įstaigų, organizacijų

teisės aktų nuostatos, kurios pablogina sveikatinimo veiklos lygį

palyginti su  tuo, kurį nustato sveikatinimo veiklos įstatymai ir

kiti teisės aktai, negalioja.

     4 straipsnis. Sveikatinimo veikla

     Sveikatinimo veiklą sudaro:

     1) asmens sveikatos priežiūra;

     2) visuomenės sveikatos priežiūra;

     3) farmacinė veikla;

     4) tradicinė medicina,  liaudies medicina bei nemedicininiai

sveikatos atgavimo būdai.

     5 straipsnis. Sveikatinimo veiklos tikslai

     Sveikatinimo veiklos tikslai yra:

     1) mažinti  atskirų   visuomenės  socialinių  ir  profesinių

grupių atsilikimą  nuo kitų  visuomenės  grupių  pagal  sveikatos

būklės  rodiklius,  nepabloginant  bendrojo  gyventojų  sveikatos

lygio;

     2) saugoti  gyventojus  nuo  ligų,  išvengiamos  mirties  ir

invalidumo;

     3) ilginti gyvenimo  be ligų  ir traumų laiką bei gerinti jo

kokybę;

     4) didinti gyvenimo ekonominį ir socialinį našumą.

     6 straipsnis. Sveikatinimo veiklos reguliavimo principai

     Šio įstatymo  1 straipsnyje nurodytiems santykiams reguliuoti

taikomi šie principai:

     1) visapusiška asmens ir visuomenės sveikatos sauga;

     2) asmens,  visuomenės   sveikatos  bei  valstybės  interesų

derinimas;

     3) asmens  teisių   turėti  kuo   geresnę  sveikatą   lygybė

nesvarbu, kokios  jis būtų  lyties, rasės,  tautybės, pilietybės,

socialinės padėties ir profesijos;

     4) asmens laisvė pasirinkti kuo geresnės sveikatos sąlygas;

     5) asmens sveikatos  priežiūros priimtinumas, prieinamumas ir

tinkamumas;

     6) asmenų  laisvė  vienytis  į  visuomenines  organizacijas,

ginančias asmens  ir visuomenės  sveikatos interesus,ir valstybės

parama šių organizacijų veiklos programoms;

     7) visapusiškas,  teisingas   ir   nepavėluotas   visuomenės

informavimas apie  kuo geresnės  sveikatos ugdymo  sąlygas ir šių

sąlygų reklama;

     8) visuomeninių   organizacijų    dalyvavimas   sveikatinimo

veiklos valdyme tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus

savo atstovus;

     9) valstybės   parama   asmenims   saugant,   atgaunant   ir

stiprinant jų sveikatą;

     10) valstybės  garantuojamas   sveikatos  priežiūros  kaštų,

kurie galėtų  pabloginti gyvenimo  kokybę,  dalinis  ar  visiškas

kompensavimas;

     11) visų sveikatinimo  veiklos subjektų  vykdoma visapusiška

pavojaus ir žalos asmens ir visuomenės sveikatai prevencija;

     12) valstybės vykdomas  sveikatai naudingų ūkinių pastangų ir

iniciatyvos skatinimas.

     Jeigu šio  įstatymo 1 straipsnyje nurodyti santykiai įstatymų

nėra sureguliuoti  ir  jiems  negalima  pritaikyti  teisės  normų,

reguliuojančių  panašius   santykius,  nuostatų,  tai  sprendžiant

kilusius ginčus  taikomi šio  straipsnio pirmoje  dalyje išvardyti

principai.

       II SKYRIUS. LIETUVOS NACIONALINĖ SVEIKATOS SISTEMA

     7 straipsnis. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos

                    sudarymo pagrindai

     Lietuvos nacionalinės  sveikatos sistemos sudarymo pagrindai

yra:

     1) socialinio teisumo sveikatinimo veikloje užtikrinimas;

     2)  visų   sveikatinimo  veiklos   išteklių  integravimas  į

vieningą sistemą,  jų planavimas  ir naudojimas  atsižvelgiant  į

nacionalinius sveikatinimo veiklos prioritetus;

     3) asmens  sveikatos  priežiūros  bei  visuomenės  sveikatos

priežiūros integravimas į vieningą sistemą;

     4) socialinės   rinkos   ekonomikos   elementų   sveikatinimo

veikloje,   nepažeidžiant    nacionalinių   sveikatinimo   veiklos

prioritetų, diegimas;

     5) Lietuvos   sveikatos    programos,   sveikatos   sistemos

reformos programų įgyvendinimo užtikrinimas;

     6) sveikatinimo    veiklos     tarpžinybinio    koordinavimo

užtikrinimas;

     7) visuomenės  dalyvavimo   sveikatinimo   veiklos   valdyme

užtikrinimas.

     8 straipsnis. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos     

               struktūra

     Lietuvos  nacionalinę   sveikatos  sistemą   (toliau   šiame

įstatyme - LNSS)  sudaro:

     1) LNSS vykdomieji subjektai;

     2) LNSS valdymo subjektai.

     3) LNSS ištekliai;

     4) LNSS veikla ir teikiamos paslaugos bei patarnavimai;

     9 straipsnis. LNSS vykdomieji subjektai

     LNSS vykdomieji subjektai yra:

     1) valstybinės ir  savivaldybių asmens  ir  (ar)  visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigos;

     2) įmonės, akredituotos nustatytų rūšių sveikatinimo veiklai

bei sudariusios  šio įstatymo  nustatytas   sveikatinimo  veiklos

sutartis su LNSS veiklos, paslaugų ir patarnavimų užsakovais.

     10 straipsnis. LNSS valdymo subjektai

     LNSS valdymo subjektai yra:

     1) LNSS veiklos valstybinio valdymo subjektai;

     2) vietos savivaldybės ir jų institucijos;

     3) LNSS veiklos koordinavimo institucijos;

     4) LNSS specialieji valdymo subjektai;

     5) LNSS veiklos sąlygų kontrolės institucijos.

     LNSS valdymo  subjektai pagal  savo kompetenciją šio ir kitų

įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri ir koordinuoja

kitų  sveikatinimo   veiklos   subjektų,   nepriklausančių   LNSS

sistemai, sveikatinimo veiklą.

     11 straipsnis. LNSS ištekliai

     LNSS ištekliai yra:

     1) žemė, priklausanti  viešosios nuosavybės  teise valstybei

ar savivaldybėms, skirta rekreaciniams poreikiams bei kurortų or-

ganizavimui;

     2) gamtos  ištekliai (mineralinis vanduo, gydomasis purvas ir

kt.), skirti LNSS vykdomai medicininei reabilitacijai laiduoti;

     3) materialiniai ištekliai, skirti LNSS valdymui laiduoti;

     4) LNSS vykdomųjų ir valdymo subjektų turtas;

     5) valstybės  ir savivaldybių finansiniai biudžeto ištekliai,

skirti LNSS veiklai laiduoti;

     6) privalomojo sveikatos draudimo lėšos;

     7) bet  koks  kitas  turtas,  įstatymais  priskiriamas  LNSS

veiklai laiduoti;

     8) valstybinių  ir   savivaldybių   asmens   ir   visuomenės

sveikatos priežiūros  įstaigų,  valstybinių  įmonių,  akredituotų

asmens ar  visuomenės sveikatos  priežiūrai, farmacinei  veiklai,

specialistai ir kiti darbuotojai; 

     9) asmens  ir   visuomenės  sveikatos  informacijos  duomenų

bankai.

     LNSS išteklius  reglamentuoja  šis  ir  kiti  įstatymai  bei

teisės aktai.

     Į valstybines  ar savivaldybių asmens ar visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigas  negali būti nukreiptas turto išieškojimas.

     12 straipsnis. LNSS veikla ir teikiamos paslaugos

                    bei patarnavimai

     LNSS veiklai  ir  teikiamoms  paslaugoms  bei  patarnavimams

priskiriami:

     1) asmens sveikatos priežiūra;

     2) visuomenės sveikatos priežiūra;

     3) farmacinė veikla;

     4) šio įstatymo  I  dalies  IV  skyriuje  numatytos  mokamos

paslaugos bei patarnavimai.

     13 straipsnis. LNSS veiklos organizavimo lygiai

     LNSS veiklos organizavimo  lygiai yra:

     1) pirminis (toliau  šiame įstatyme  - pirminė  sveikatinimo

veikla);

     2) antrinis (toliau  šiame įstatyme  - antrinė  sveikatinimo

veikla);

     3) tretinis (toliau  šiame įstatyme  - tretinė  sveikatinimo

veikla).

     Pirminė sveikatinimo  veikla apima  savivaldybių teritorijos

administracinius vienetus.  Ją vykdo  savivaldybėms pavaldūs LNSS

subjektai.  Šį   darbą   sutartiniais   pagrindais   pagal   savo

kompetenciją gali  atlikti  ir  kiti  LNSS  veiklos  organizavimo

lygiams priklausantys LNSS vykdomieji subjektai.

     Antrinė   sveikatinimo    veikla    apima    aukštesniuosius

administracinius vienetus.  Ją vykdo aukštesniųjų administracinių

vienetų LNSS  subjektai. Šį  darbą sutartiniais  pagrindais pagal

savo  kompetenciją   gali  atlikti   ir  tretinio   LNSS  veiklos

organizavimo lygio LNSS vykdomieji subjektai.

     Tretinę sveikatinimo  veiklą pagal  savo kompetenciją  vykdo

universitetinės, akademinės  klinikos bei kiti medicinos pagalbos

centrai,  teikiantys   specializuotą  bei   labai   specializuotą

medicinos pagalbą asmenims neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą.

Šie LNSS  vykdomieji subjektai sutartiniais pagrindais pagal savo

kompetenciją gali vykdyti pirminę ir antrinę sveikatinimo veiklą.

     Pirminės sveikatinimo  veiklos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas

nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

     Pirminės, antrinės  ir tretinės  sveikatinimo veiklos  rūšių

bei  jas   įgyvendinančių  LNSS  vykdomųjų  sveikatinimo  veiklos

subjektų nomenklatūrą,  jų kompetenciją,  antrinės   ir  tretinės

sveikatinimo  veiklos  įgyvendinimo  tvarką  ir  sąlygas  nustato

įstatymai ir kiti teisės aktai.

     14 straipsnis. LNSS vykdomųjų subjektų sveikatinimo veiklos

                    išimtinės teisės

     Tik LNSS vykdomieji subjektai turi teisę atlikti ir vykdyti:

     1) valstybės  ar   savivaldybių  remiamą  (nemokamą)  asmens

sveikatos priežiūrą;

     2) medicininę  ir  socialinę  ekspertizę,  teisės  medicinos

ekspertizę,   teisės   psichiatrijos   ir   teisės   narkologijos

ekspertizę  bei patologoanatominę ekspertizę;

     3)  Lietuvos   Respublikos  Vyriausybės   nustatyto   sąrašo

visuomenės sveikatos priežiūros priemones;

     4) valstybinį  visuomenės sveikatos monitoringą ir valstybinę

visuomenės sveikatos ekspertizę.

     15 straipsnis. LNSS veiklos ir teikiamų paslaugų bei

                    patarnaviumų  užsakovai

     LNSS  veiklos   ir   teikiamų   paslaugų   bei   patarnavimų

pagrindiniai užsakovai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos

įstaigos, vietos  savivaldybės, Valstybinė ir teritorinės ligonių

kasos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

     LNSS veiklos  ir teikiamų paslaugų bei patarnavimų užsakymų,

kuriuos gali  nustatyti atitinkami  LNSS veiklos užsakovai, ribas

reglamentuoja įstatymai, kiti teisės aktai.

            III SKYRIUS. SVEIKATINIMO VEIKLOS LYGIAI

       I SKIRSNIS. PRIVALOMASIS SVEIKATINIMO VEIKLOS LYGIS

     16 straipsnis. Privalomojo sveikatinimo veiklos lygio

                    rodikliai

     Privalomasis sveikatinimo veiklos lygis nustato valstybės ar

savivaldybių remiamus  sveikatinimo veiklos  mastus, sveikatinimo

veiklos būtinąsias  sąlygas,  priemonių  ir  institucijų,  būtinų

išsaugoti ar  palaikyti jau  pasiektą gyventojų  sveikatos  lygį,

nomenklatūrą.

     Privalomąjį sveikatinimo veiklos lygį apibrėžia:

     1) Sveikatos  ministerijos   patvirtinti  ligų  diagnostikos

būtinųjų priemonių sąrašai;

     2) Sveikatos  ministerijos patvirtintas  būtinasis vaistų ir

kitų medicininės paskirties gaminių asortimentas;

     3) valstybės ir  savivaldybių  remiamos  (nemokamos)  asmens

sveikatos priežiūros priemonių nomenklatūra;

     4) valstybinių asmens  ir  visuomenės  sveikatos  priežiūros

įstaigų ir tarnybų, vaistinių nomenklatūra pagal jų pobūdį;

     5) būtinųjų  visuomenės   sveikatos   priežiūros   priemonių

nomenklatūra;

     6) nustatytos  asmens  ir  visuomenės  sveikatos  priežiūros

būtinosios sąlygos;

     7) privalomosios  valstybinės   ir  savivaldybių   sveikatos

programos;

     8) šio įstatymo  nustatytas  bazinis  sveikatinimo  veiklos,

kurią vykdo  Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema,  finansavimo

iš valstybės,  savivaldybių biudžetų  bei  privalomojo  sveikatos

draudimo lėšų, dydis.

     Privalomasis   sveikatinimo    veiklos   lygis    nustatomas

atsižvelgiant į  gyventojų demografinius,  sveikatos ir  aplinkos

kokybės rodiklius bei jų kitimo tendencijas.

     Privalomojo  sveikatinimo   veiklos   lygį,   išskyrus   šio

straipsnio antrosios  dalies 1,2  punktuose nurodytus  bei asmens

sveikatos priežiūros  priimtinumo ir tinkamumo rodiklius, nustato

Lietuvos   Respublikos    Vyriausybė   pagal   bendrą   Sveikatos

ministerijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos teikimą.

     17 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių remiamos (nemokamos)

                    asmens  sveikatos priežiūros struktūra

     Valstybės  ir   savivaldybių   remiama   (nemokama)   asmens

sveikatos priežiūra apima:

     1) prevencinę medicinos pagalbą;

     2) atstatomąją medicinos pagalbą;

     3) medicininę reabilitaciją;

     4) slaugą;

     5) socialines  paslaugas   ir  socialinę   globą   medicinos

pagalboje;

     6) paslaugas,  šio įstatymo  nustatyta  tvarka  priskiriamas

medicinos pagalbai.

     18 straipsnis. Valstybės remiama (nemokama) asmens sveikatos

                    priežiūra

     Valstybės remiamai  (nemokamai) asmens  sveikatos priežiūrai

priskiriama:

     1) būtinoji  medicinos   pagalba  antriniame  ir  tretiniame

sveikatinimo veiklos lygiuose;

     2) karių, kariūnų ir teisėtvarkos bei teisėsaugos pareigūnų,

savanorių  asmens sveikatos priežiūra;

     3) asmenų, sulaikytų  policijos, esančių  kardomojo kalinimo

vietose,  nuteistųjų   asmens   sveikatos   priežiūra   (išskyrus

medicininę  reabilitaciją   sanatorinio   bei   kurortinio   tipo

įstaigose);

     4) asmenų,  nukentėjusių dėl  teisės  pažeidimų,  jeigu  jie

teisės  aktų   nustatyta  tvarka  yra  liudytojai  baudžiamosiose

bylose,  asmens sveikatos priežiūra;

     5) asmens  sveikatos   priežiūra  pagal  įstatymo  nustatytą

valstybės tarnautojų kategorijų sąrašą;

     6) asmenų, sergančių  be pertraukos  ilgiau kaip 4 mėnesius,

asmens sveikatos priežiūra;

     7) dantų,  galūnių,   sanarių,  kitų   organų   protezavimas

asmenims, sergantiems  ligomis, kurių  sąrašą  tvirtina  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė;

     8) asmens    sveikatos    priežiūra    asmenų,    susirgusių

tuberkulioze, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, AIDS, Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės   nustatyto  sąrašo   infekcinėmis   bei

endokrininėmis ligomis, taip pat psichikos ligomis, onkologinėmis

ligomis, priklausomybės  nuo alkoholio  sindromu, narkomanijomis,

toksikomanijomis;

     9) kraujo  donorystė,   hemodializė,   organų   ir   audinių

transplantavimas.

     Valstybės  remiamos   asmens  sveikatos   priežiūros  mastus

(asmens   sveikatos    priežiūros   rūšis    bei   jų   priemonių

nomenklatūrą), išskyrus  šio straipsnio pirmosios dalies 5 punkte

nurodytą atvejį,  nustato Lietuvos  Respublikos Vyriausybė  pagal

bendrą Sveikatos  ministerijos ir  Nacionalinės sveikatos tarybos

teikimą.

     19 straipsnis. Savivaldybių remiama (nemokama) asmens

                    sveikatos priežiūra

     Savivaldybių   remiamai    (nemokamai)   asmens    sveikatos

priežiūrai priskiriama:

     1) pirminio  sveikatinimo veiklos  lygio būtinoji  medicinos

pagalba;

     2) nėščiųjų asmens sveikatos priežiūra;

     3) motinų  asmens  sveikatos  priežiūra  iki  vaikui  sukaks

vieneri metai;

     4) bedarbių  nedarbingų   šeimos  narių   asmens   sveikatos

priežiūra;

     5) asmenų iki 16 metų asmens sveikatos priežiūra;

     6) asmenų,  kurių pajamos yra mažesnės negu valstybės remiamų

pajamų lygis, našlaičių iki 18 metų asmens sveikatos priežiūra;

     7) I grupės invalidų asmens sveikatos priežiūra;

     8) nustatytų kategorijų asmenų dantų protezavimas.

     Savivaldybės remiamos  asmens  sveikatos  priežiūros  mastus

(asmens sveikatos priežiūros rūšis bei jų priemonių nomenklatūrą)

nustato Lietuvos  Respublikos Vyriausybė  pagal bendrą  Sveikatos

ministerijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos teikimą.

     Savivaldybės turi teisę esant galimybei pagal bendrą miesto,

rajono savivaldybės  gydytojo ir  bendruomenės sveikatos  tarybos

teikimą nustatyti  papildomus, palyginti su tais, kuriuos nustatė

Lietuvos Respublikos  Vyriausybė, savivaldybių remiamos asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros mastus.

     20 straipsnis. Sveikatinimo veiklos būtinosios sąlygos

     Sveikatinimo  veiklos   Lietuvos   Respublikoje   būtinosios

sąlygos yra:

     1) akreditavimas asmens,  visuomenės sveikatos priežiūros ar

farmacijos veiklai;

     2) asmens  ir visuomenės  sveikatos priežiūros prieinamumas,

priimtinumas ir tinkamumas.

     Sveikatinimo veikla apima tik Lietuvos valstybės teritoriją,

jeigu  ko   kita  nenustato   Lietuvos  Respublikos  tarptautinės

sutartys.

     Akreditavimo  asmens,  visuomenės  sveikatos  priežiūrai  ar

farmacijos veiklai  tvarką ir  sąlygas nustato  šis įstatymas  ir

kiti teisės aktai.

     Asmens sveikatos  priežiūros prieinamumo  rodiklius  nustato

Lietuvos   Respublikos    Vyriausybė   pagal   bendrą   Sveikatos

ministerijos ir  Nacionalinės sveikatos  tarybos teikimą.  Asmens

sveikatos priežiūros  priimtinumo reikalavimus  nustato įstatymai

ir kiti teisės aktai.

     Asmens  sveikatos   priežiūros  tinkamumo  reikalavimus  bei

normas  reglamentuoja   standartizacijos  norminiai   dokumentai,

kuriuos rengia  universitetinės, akademinės  klinikos ir centrai.

Visuomenės   sveikatos    priežiūros    tinkamumo    reikalavimus

reglamentuojančius standartizacijos  norminius  dokumentus  pagal

savo  kompetenciją   rengia   Valstybinė   visuomenės   sveikatos

priežiūros   tarnyba    prie   Lietuvos   Respublikos   sveikatos

ministerijos, sveikatinimo  veiklos sąlygų kontrolės institucijos

prie kitų  Vyriausybės įstaigų.  Šiuos norminius dokumentus pagal

savo kompetenciją  tvirtina  Sveikatos  ministerija  ar  Lietuvos

standartizacijos tarnyba prie Ekonomikos ministerijos.

     Sveikatinimo veiklos būtinąsias sąlygas turi užtikrinti visi

sveikatinimo veiklos  subjektai. Sveikatinimo  veiklos subjektai,

neužtikrinantys nustatytų  sveikatinimo veiklos  būtinųjų sąlygų,

atsako pagal įstatymus.

       II SKIRSNIS. SUTARTINIS SVEIKATINIMO VEIKLOS LYGIS

     21 straipsnis. Sutartinio sveikatinimo veiklos lygio

                    nustatymo sąlygos

     Sutartiniam   sveikatinimo    veiklos   lygiui   priskiriama

privalomajam   sveikatinimo    veiklos   lygiui    nepriklausanti

sveikatinimo veikla.

     Sutartinio sveikatinimo  veiklos lygio mastai ir sąlygos yra

nustatomi   šio   įstatymo   numatytomis   sveikatinimo   veiklos

sutartimis.   Šiose    sutartyse   šalių   nustatyti   sutartinio

sveikatinimo veiklos  lygio mastai  ir sąlygos  neturi pabloginti

privalomojo sveikatinimo veiklos lygio.

     22 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutartis ir jos

                    sudarymo  tvarka

     Sveikatinimo veiklos  sutartis -  tai  sveikatinimo  veiklos

subjekto ar subjektų (sveikatinimo veiklos sutarties vykdytojo ar

vykdytojų), turinčių teisę verstis sveikatinimo veikla ar ją vyk-

dyti, ir  sveikatinimo veiklos  užsakovo ar užsakovų susitarimas,

kuriuo sveikatinimo  veiklos subjektas  (subjektai)  įsipareigoja

vykdyti tam tikro masto ir rūšių sveikatinimo veiklą, teikti šios

srities  paslaugas   ir  patarnavimus,   o  sveikatinimo  veiklos

užsakovas (užsakovai)  įsipareigoja mokėti  už atliktą  darbą  ir

suteiktas paslaugas ir patarnavimus.

     23 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutarčių šalys

     Sveikatinimo veiklos  sutarčių šalimis gali būti Vyriausybės

įstaigos, vietos savivaldybių valdymo organai, sveikatos draudimo

įstaigos, įmonės, įstaigos, organizacijos, fiziniai ir juridiniai

asmenys iš  vienos pusės, juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios

juridinio asmens  statuso, akredituoti  sveikatinimo veiklai - iš

kitos pusės.

     24 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutarties sudarymas

     Sveikatinimo veiklos  sutartis  paprastai turi būti sudaroma

raštu. Ji laikoma sudaryta, jei sutarties šalys susitaria dėl es-

minių sveikatinimo veiklos sutarties sąlygų.

     25 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutarties struktūra,

                    turinys   ir   jos galiojimas

     Sveikatinimo  veiklos   sutarčių  šalys   nustato   sutarčių

struktūrą, skyrius bei priedus.

     Sveikatinimo  veiklos   sutarties  turinys   yra  jos  šalių

sulygtos  sutarties   sąlygos,  apibrėžiančios  šalių  teises  ir

pareigas, jų  vykdymo tvarką  ir šalių  atsakomybę, šio  įstatymo

nustatytos esminės sveikatinimo veiklos sutarčių sąlygos.

     Sutarties   šalys    negali   nustatyti    sutartyje   tokių

sveikatinimo  veiklos   sąlygų,  kurios  pablogintų  sveikatinimo

veiklos  sąlygas   palyginti  su  tomis,  kurios  nustatytos  šio

įstatymo,  kitų  įstatymų  bei  teisės  aktų.  Kilus  ginčui  dėl

sveikatinimo  veiklos  sutarties  sąlygų  taikymo,  jį  sprendžia

teismas.

     Sveikatinimo veiklos  sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo.

Sutarties galiojimo terminai nustatomi šalių susitarimu.

     26 straipsnis. Esminės sveikatinimo veiklos sutarties

                    sąlygos

     Kiekvienoje sveikatinimo  veiklos sutartyje jos šalys privalo

sulygti dėl esminių sąlygų:

     1) sveikatinimo  veiklos   rūšių,  šios   veiklos  masto  ir

įgyvendinimo terminų;

     2) sveikatinimo   veiklos    įkainių   ir    šalių   sutarto

sveikatinimo   veiklos    masto   finansavimo   bei   paprastųjų,

nepaprastųjų, papildomųjų išlaidų kompensavimo tvarkos;

     3) ligonių,  vaistų  ir  vaistinių  medžiagų  transportavimo

išlaidų kompensavimo tvarkos;

     4) užsiėmimo  privačia   sveikatinimo  veikla  rezervuojamos

laiko dalies;

     5) sveikatinimo veiklos  sutarties pakeitimo,  papildymo  ir

nutraukimo tvarkos;

     6) sutarčių šalių  nustatytos papildomos,  palyginti su šiuo

įstatymu, materialinės  atsakomybės  už  sutarčių  įsipareigojimų

netinkamą vykdymą ir jų vienašališką nutraukimą;

     7) sutarčių įsipareigojimų  vykdymo ir  jų kontrolės tvarkos

bei terminų.

     Šio straipsnio  pirmosios  dalies  4  punktas  taikomas  tik

privatiems sveikatinimo  veiklos subjektams, sudariusiems sutartį

su LNSS  užsakovais dėl  privalomojo sveikatinimo  veiklos  lygio

darbų atlikimo.

    27 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutarčių vykdymo

                    kontrolė

     Sveikatinimo veiklos sutarties įsipareigojimų kontrolę vykdo

sutartį sudariusios šalys.

     Sveikatinimo veiklos sutarties šalių atstovų atsiskaitymo už

sutarties įsipareigojimų  vykdymą tvarka  ir  terminai  nustatomi

sutartyje.

     28 straipsnis. Atsakomybė už sveikatinimo veiklos   sutarčių

                    nevykdymą ar jos vienašališką nutraukimą

     Už sveikatinimo  veiklos  sutarčių vykdymą atsakingos abi jas

sudariusios šalys.

     Sveikatinimo  veiklos   sutarties  vienašališko   nutraukimo

pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

     Jei  sveikatinimo   veiklos      sutarties   įsipareigojimai

neįvykdomi  ar  ji  vienašališkai  nutraukiama  dėl  sveikatinimo

veiklos  subjekto   (sveikatinimo  veiklos  sutarties  vykdytojo)

kaltės,  sveikatinimo   veiklos   užsakovo   patirti   nuostoliai

kompensuojami  iš  sveikatinimo  veiklos  subjekto  (sveikatinimo

veiklos sutarties  vykdytojo) lėšų.   Jeigu  sveikatinimo veiklos

sutarties  įsipareigojimai   neįvykdomi   ar   ji   vienašališkai

nutraukiama   dėl    sveikatinimo   veiklos    užsakovo   kaltės,

sveikatinimo veiklos   subjekto  (sveikatinimo veiklos  sutarties

vykdytojo)  patirti   nuostoliai  kompensuojami  iš  sveikatinimo

veiklos užsakovo lėšų.

         IV SKYRIUS. VALSTYBINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ ASMENS

           IR VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ,

   FARMACINĖS VEIKLOS SUBJEKTŲ TEIKIAMOS MOKAMOS PASLAUGOS IR

               PATARNAVIMAI SVEIKATINIMO VEIKLOJE

     29 straipsnis. Mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos

                    ir patarnavimai

     Mokamos   asmens    sveikatos   priežiūros    paslaugos   ir

patarnavimai yra:

     1) asmens  sveikatos   priežiūros  priemonės,   įtrauktos   į

Sveikatos ministerijos  ir Nacionalinės sveikatos tarybos sudarytą

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą  sąrašą;

     2) Sveikatos   ministerijos   nustatyto   sąrašo   paslaugos

(patalynė, ligoninės  rūbai, telefonas,  televizorius   ir  kt.),

teikiamos stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

     3) asmenų  siuntimas   nustatyta  tvarka  į  užsienio  šalių

sveikatos priežiūros įstaigas;

     4)  analogiškų   pagal  savo   veikimo  efektyvumą,   tačiau

brangesnių  vaistų  teikimas  stacionarinėse  medicinos  pagalbos

įstaigose;

     5)  Sveikatos   ministerijos  nustatyto   sąrašo   paslaugos,

teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ligoniui mirus.

     Mokamų asmens  sveikatos priežiūros  paslaugų ir patarnavimų

teikimo tvarką,  tarifus, mokėjimo  ir jo lengvatų taikymo tvarką

nustato  Lietuvos   Respublikos  Vyriausybė,  vadovaudamasi  šiuo

įstatymu, Valstybinio  socialinio  draudimo  įstatymu  ir  kitais

įstatymais.

     30 straipsnis. Mokamos farmacinės veiklos paslaugos ir

                    patarnavimai

     Mokamos farmacinės veiklos paslaugos ir patarnavimai yra:

     1) vaistų registravimas;

     2) vaistų  kokybės   tyrimas  juridinių  ir  fizinių  asmenų

užsakymu;

     3) vaistų,   išskyrus   nustatyto   sąrašo   narkotinio   ir

psichotropinio   veikimo    vaistus,   realizavimas    vaistinėse

gyventojams be recepto;

     4)  užsakymų   ekstemporalių,  išskyrus   nustatyto   sąrašo

narkotinio ir  psichotropinio  veikimo  vaistus,  vaistų  gamybai

priėmimas telefonu  iš  medicinos  pagalbos  įstaigų  ir  fizinių

asmenų, akredituotų asmens sveikatos priežiūrai;

     5) vaistų pristatymas  jų užsakovui;

     6) kiti patarnavimai.

     Mokamų farmacinės  veiklos paslaugų  ir patarnavimų  teikimo

tvarką, tarifus,  mokėjimo ir  jo lengvatų taikymo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos  Vyriausybė, vadovaudamasi  šiuo įstatymu ir

kitais teisės aktais.

     31 straipsnis. Mokamos visuomenės sveikatos priežiūros

                    paslaugos ir patarnavimai

     Mokamos  visuomenės   sveikatos  priežiūros   paslaugos   ir

patarnavimai yra:

     1) Lietuvos  Respublikos  sveikatos  ministerijos  nustatytų

profesijų, darbų  ir gamybų  šakų ar  barų  darbuotojų  sveikatos

mokymas;

     2) visuomenės sveikatos  monitoringas, visuomenės  sveikatos

ekspertizė, atliekami  suinteresuotų juridinių  ir fizinių asmenų

užsakymu;

     3) suaugusiųjų    profilaktiniai     skiepijimai,    išskyrus

skiepijimus, atliekamus  pavojingų infekcijų židiniuose bei gydymo

tikslams;

     4) patalpų   ir   teritorijų   dezinfekcija,   dezinsekcija,

deratizacija, išskyrus  darbus, atliekamus ypatingai pavojingų ir

pavojingų infekcijų židiniuose;

     5) standartizacijos norminių  dokumentų  ir  kitų  spaudinių

visuomenės     sveikatos    priežiūros    klausimais  leidyba  ir

platinimas;

     6) sveikatos programų  kūrimas  suinteresuotų  juridinių  ir

fizinių asmenų užsakymu;

     7)  kitos   visuomenės  sveikatos  priežiūros  paslaugos  ir

patarnavimai.

     Mokamų   visuomenės   sveikatos   priežiūros   paslaugų   ir

patarnavimų teikimo  tvarką,  tarifus,  mokėjimo  tvarką  nustato

Lietuvos Respublikos  Vyriausybė, vadovaudamasi  šiuo įstatymu ir

kitais teisės aktais.

                            II DALIS

                       SVEIKATINIMO VEIKLA

            I SKYRIUS. UŽSIĖMIMAS SVEIKATINIMO VEIKLA

     32 straipsnis. Teisė užsiimti sveikatinimo veikla Lietuvos

                    Respublikoje

     Asmens ar  visuomenės sveikatos  priežiūra užsiimti arba jos

priemones  skirti  turi  teisę  asmenys,  įgiję  išsilavinimą  ir

specialų pasiruošimą  šiuos specialistus  rengiančiose įstaigose,

kurioms Lietuvos  Respublikos Vyriausybė  yra  pripažinusi  teisę

išduoti dokumentus,  patvirtinančius atitinkamą  asmens sveikatos

ar visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją, šio

įstatymo ir  kitų teisės aktų nustatyta tvarka akredituoti asmens

ar visuomenės sveikatos priežiūrai ir turintys licenciją užsiimti

šių rūšių veikla Lietuvos Respublikoje.

     Asmenų akreditavimo  kitų rūšių sveikatinimo veiklai sąlygas

ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai.

     Asmens  ar   visuomenės   sveikatos   priežiūros   paslaugos

Sveikatos ministerijos  nustatyta tvarka  gali būti  teikiamos ir

užsienio  šalių   asmens  ar   visuomenės  sveikatos   priežiūros

specialistų tik labdaros ar specialistų mokymo tikslams, jeigu ko

kita nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

     Valstybinių ar  savivaldybių asmens  ar visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų  specialistai, gavę nustatyta tvarka licenciją

privačiai praktikai,  turi teisę praktikuoti privačiai tik už šių

įstaigų ribų.

     Asmenų, įgijusių  asmens ar  visuomenės sveikatos priežiūros

išsilavinimą,   tačiau    neturinčių   specialaus    pasiruošimo,

kvalifikaciją  bei   jos  pripažinimo  tvarką  nustato  Sveikatos

ministerija.

     Teisė užsiimti  sveikatinimo veikla  gali  būti  atimta  tik

įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

     33 straipsnis. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

                    specialistų profesinės pareigos, teisės, jų

                    profesinis     tobulinimasis  ir atsakomybė

     Pagrindines  profesines   asmens  ir   visuomenės  sveikatos

priežiūros specialistų  pareigas,  teises,  Hipokrato  priesaikos

turinį ir  jos priėmimo sąlygas bei tvarką, jų praktikos ribojimo

tvarką,     atsakomybę  už    žalą  sveikatai,  padarytą  vykdant

sveikatos priežiūrą, nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

     34 straipsnis. Sveikatos priežiūros specialistų pareiga

                    saugoti   asmens sveikatos (medicininę)

                    paslaptį

     Asmens  ar  visuomenės  sveikatos  priežiūros  specialistams

draudžiama pažeisti  asmens  sveikatos  informacijos,  kurią  jie

sužinojo eidami  profesines pareigas,  konfidencialumą. Medicinos

etikos     reikalavimus     asmens     sveikatos     informacijos

konfidencialumui saugoti nustato Sveikatos ministerija.

    35 straipsnis. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

                specialistų    pareiga informuoti  apie

                užkrečiamųjų ligų atvejus

     Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, įtarę

ar nustatę asmenis sergant Sveikatos ministerijos nustatyto sąrašo

infekcinėmis ligomis  ar  esant  šių  ligų  sukėlėjų  nešiotojais,

privalo nustatyta tvarka informuoti apie tai Valstybinę visuomenės

sveikatos priežiūros  tarnybą. Informacijos  apie infekcines ligas

teikimo tvarką nustato Sveikatos ministerija.

     Jeigu asmens  ir  visuomenės  sveikatos  priežiūros  įstaigų

specialistai,  išaiškinę   ar  įtarę  asmenis  sergant  Sveikatos

ministerijos nustatyto  sąrašo infekcinėmis  ligomis ar esant šių

ligų  nešiotojais,   nustatytu  laiku   ir  tvarka   neinformuoja

Valstybinės visuomenės  sveikatos priežiūros  tarnybos apie šiuos

asmenis, tai jiems taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

             II SKYRIUS. ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

            I SKIRSNIS. PREVENCINĖ MEDICINOS PAGALBA

     36 straipsnis. Informacinės paslaugos ligų profilaktikos

                    klausimais

    Informacines paslaugas ligų profilaktikos klausimais privalo

teikti visi  asmens sveikatos  priežiūros subjektai. Šių paslaugų

teikimo sąlygas ir tvarką nustato Sveikatos ministerija.

     37 straipsnis. Atrankiniai asmenų sveikatos patikrinimai

     Atrankiniai asmenų  sveikatos  tyrimai  atliekami  Sveikatos

ministerijos sprendimu ir jos nustatyta tvarka.

     Respondentų visumą,  kuriems atliekami atrankiniai sveikatos

patikrinimai, ir  statistinės informacijos  surinkimo, kaupimo ir

apdorojimo būdus nustato sveikatos informacinės tarnybos.

     38 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika ir

                    chemioprofilaktika

     Asmens sveikatos  priežiūros subjektų, kurie privalo vykdyti

užkrečiamųjų  ligų   imunoprofilaktiką  bei   chemioprofilaktiką,

nomenklatūrą    ir     šių    ligų     imunoprofilaktikos     bei

chemioprofilaktikos  turinį, sąlygas bei tvarką nustato Sveikatos

ministerija.

     Užkrečiamųjų ligų  imunoprofilaktikos ar chemioprofilaktikos

priemones  priverstinai  taikyti  asmenims  galima  tik  įstatymų

nustatytais pagrindais  ir tvarka,  jeigu kyla  reali grėsmė, kad

jie  gali   susirgti  ypatingai   pavojingomis  ar   pavojingomis

užkrečiamosiomis ligomis.

     Medicinos specialistai,  pažeidę šio straipsnio reikalavimus,

atsako įstatymų nustatyta tvarka.

     39 straipsnis. Profilaktiniai patikrinimai

     Nustatytų  profesijų   darbuotojai  bei  asmenys,  dirbantys

nustatytuose  darbuose  ir  gamybos  šakose  bei  baruose,  prieš

užsiimdami profesine  veikla ir  jos  metu  privalo  pasitikrinti

sveikatą. Šių profesijų, darbų ir gamybų šakų bei barų sąrašą bei

asmenų sveikatos  tikrinimo tvarką  nustato Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

     Privalomai   tikrinama Sveikatos    ministerijos   nustatytų

profesijų, darbų  ir gamybos  šakų ar  barų  darbuotojų,  asmenų,

bendravusių su  ligoniais,  susirgusiais  Sveikatos  ministerijos

nustatyto sąrašo infekcinėmis ligomis, sveikata.

     Medicinos pagalbos  įstaigos  privalo  per  nustatytą  laiką

tikrinti sveikatą:

     1) nėščiųjų, vaikų iki 16 metų;

     2) motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai;

     3) asmenų, bendravusių  su ligoniais, susirgusiais Sveikatos

ministerijos nustatyto sąrašo užkrečiamosiomis ligomis.

     Nustatytų profesijų, gamybos šakų bei barų darbuotojai, kiti

asmenys,   bendravę    su   ligoniais,   susirgusiais   Sveikatos

ministerijos nustatyto  sąrašo užkrečiamosiomis  ligomis, šio  ir

kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis turi būti izoliuojami

ir  per   nustatytą  laiką  stebima  jų  sveikatos  būklė.  Šiems

asmenims, jų  artimiesiems ar  jų atstovams nesutikus su gydytojo

sprendimu dėl  izoliacijos ir  sveikatos  būklės  stebėjimo,  tie

asmenys  įstatymų   nustatyta  tvarka   turi  būti   priverstinai

izoliuojami ir  priverstinai stebima jų sveikatos būklė. Policija

sveikatos  priežiūros   įstaigų  teikimu  privalo  padėti  tokius

asmenis priverstinai izoliuoti.   

     Lietuvos  Respublikos   Vyriausybės   nustatytų   profesijų,

darbuose ir gamybos šakose ar baruose dirbantys darbuotojai, taip

pat Sveikatos  ministerijos nustatytų profesijų, darbų ir gamybos

šakų ar  barų dirbantieji,  bendravę su  ligoniais,  susirgusiais

Sveikatos ministerijos  nustatyto  sąrašo  infekcinėmis  ligomis,

atsisakę nustatytu  laiku pasitikrinti  sveikatą, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

           II SKIRSNIS. ATSTATOMOJI MEDICINOS PAGALBA

     40 straipsnis. Būtinoji medicinos pagalba

     Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama:

     1) pirmoji medicinos pagalba;

     2) institucinė  (nestacionarinė   ar   stacionarinė)   skubi

medicinos pagalba.

     Asmenims,  kuriems   dėl  nelaimingo   atsitikimo,  avarijų,

ekologinių  ir  gaivalinių  nelaimių  arba  dėl  ūmaus  susirgimo

gelbstint gyvybę  yra būtina medicinos pagalba, pirmąją medicinos

pagalbą privalo  neatidėliotinai suteikti medicinos ar farmacijos

specialistai,  buvę   kartu  su   nukentėjusiais   ar   ligoniais

nelaimingų  atsitikimų   ar  ūmaus  gyvybei  pavojingo  susirgimo

vietose.

     Nestacionarinę skubią  medicinos pagalbą  nukentėjusiems  ar

staigiai susirgusiems privalo teikti:

     1) skubios medicinos pagalbos mobilios tarnybos;

     2) nukentėjusiam ar  ūmiai susirgusiam  - artimiausia asmens

sveikatos priežiūros įstaiga.

     Stacionarinę skubią  medicinos pagalbą  teikia stacionarinės

specializuotos medicinos  pagalbos įstaigos ar medicinos pagalbos

įstaigų specializuoti skyriai šiai pagalbai teikti.

     Jeigu asmens  gyvybei gresia  realus  pavojus,  stacionarinė

skubi medicinos  pagalba gali  būti  suteikta  ir  be  to  asmens

sutikimo, ne  mažiau kaip  dviejų gydytojų  konsiliumui  nutarus,

informavus ligonį,  jo šeimos  narius  ar  jo  atstovą,  o  jeigu

nukentėjęs ar  ūmiai  susirgęs  yra  nepilnametis,  -  jo  tėvus,

globėjus apie suteiktą medicinos pagalbą.

     Būtinosios medicinos pagalbos turinį, jos teikimo pagrindus,

sąlygas ir tvarką, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, medicinos

ir  farmacijos   specialistų  kompetenciją  būtinosios  medicinos

pagalbos  teikimo   klausimais  nustato   Sveikatos  ministerija.

Skubios medicinos pagalbos mobilių tarnybų struktūrą, steigimo ir

finansavimo tvarką,  kompetenciją nustato  Sveikatos ministerija,

neviršydama skirtų lėšų.

     Asmenims,  kurie  šio  įstatymo  ir  kitų  teisės  aktų  yra

įpareigoti teikti  būtinąją medicinos  pagalbą, savo neveikimu ar

veikimu padidinusiems nukentėjusių ar staigiai  susirgusių asmenų

sveikatos  pakenkimą,   taikoma  įstatymų   nustatyta  drausminė,

materialinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

     41 straipsnis. Diagnostikos ir gydymo priemonių taikymas

     Ligų diagnostikos  priemonių, taikomų  Lietuvos  Respublikos

medicinos pagalbos  įstaigose, mastai  turi būti  ne  mažesni  už

tuos, kurie  yra nustatyti  ligų diagnostikos  būtinųjų priemonių

sąrašuose.

     Medicinos pagalbos  specialistai turi  teisę pasirinkti  šio

įstatymo ir  kitų teisės  aktų nustatyta tvarka aprobuotas gydymo

technologijas.  Gydymo   technologijų  taikymo   tvarką   nustato

sveikatos priežiūros standartizacijos norminiai dokumentai.

     Vaistai yra  priskiriami diagnostikos bei gydymo priemonėms,

jeigu:

     1) juos skiria gydytojas ar kitas asmuo, turintis teisę juos

skirti;

     2)  jie   yra   nustatyta   tvarka   įregistruoti   Lietuvos

Respublikoje.

     Medicinos specialistas  gali  panaudoti  naujus,  moksliškai

pagrįstus, bet  dar  neįregistruotus  nustatyta  tvarka  vaistus,

profilaktikos,  diagnostikos   ir  gydymo   metodus,   medicininę

aparatūrą  ir  instrumentus  tik  stengdamasis  ligonį  išgydyti,

išgelbėti ar  pratęsti jo  gyvybę. Šiuo  atveju jis privalo gauti

ligonio, o jeigu ligonis nesąmoningos būsenos arba nepilnametis -

jo tėvų,  artimųjų, globėjų  ar jo  atstovo, taip  pat  medicinos

pagalbos įstaigos  medicinos etikos  komisijos sutikimą dėl tokių

asmens  sveikatos   priežiūros   technologijų   naudojimo.   Toks

sutikimas turi  būti patvirtintas  raštiškai.    Kai  ligonis yra

nesąmoningos būsenos ir kai nėra jokių žinių apie jo artimuosius,

tėvus, globėjus  ar jo  atstovą,  šios  technologijos  gali  būti

taikomos tik raštiškai pritarus ne mažiau kaip dviejų atitinkamos

specialybės gydytojų  konsiliumui bei medicinos pagalbos įstaigos

medicinos etikos komisijai.

     Priverstinės hospitalizacijos, priverstinės diagnostikos bei

priverstinio  gydymo   priemonių  taikymas  asmenims  galimi  tik

įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, esant realiai grėsmei,

kad šie  asmenys veiksmais  ar dėl  savo  sveikatos  būklės  gali

padaryti esminę žalą  savo sveikatai, gyvybei arba aplinkinių as-

menų sveikatai,  gyvybei. Medicinos  specialistai, pažeidę  šiuos

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

     42 straipsnis. Žmogaus kraujo ir jo produktų transfuzija

     Žmogaus kraujas  transfuzijai ar kraujo produktų gamybai gali

būti paimtas iš donoro tik šio laisva valia ir sutikimu.

     Žmogaus kraują  ir jo  produktus pagal sudarytas su užsienio

šalių juridiniais asmenimis sutartis įvežti į Lietuvos Respubliką

donorystės tikslui  ir išvežti  iš jos turi teisę tik akredituoti

šiai veiklai asmens sveikatos priežiūros subjektai.

     Žmogaus kraujo  ir jo produktų įvežimo į Lietuvos Respubliką

ir išvežimo  iš jos  sąlygas bei tvarką, Lietuvos Respublikos bei

užsienio šalių  piliečiams leidžiamo įvežti į Lietuvos Respubliką

donorų kraujo  ar jo  produktų kiekį,  skirtą asmeniškai  naudoti

gydymui,  žmonių   kraujo  ir   jo  kraujo   produktų,  naudojamų

transfuzijai, tyrimo  dėl jo nekenksmingumo sveikatai, sąlygas ir

tvarką nustato Sveikatos ministerija.

     Žmogaus kraujo  paėmimo donorystės  tikslui, kraujo produktų

gamybos, žmogaus  kraujo ir  jo produktų  transfuzijos, organų ar

audinių,  paimamų   iš  jo  kūno,  panaudojimo  transplantacijai,

medicinos mokslo  tyrimams,  diagnostikai,  gydymui  sąlygas  bei

tvarką, kraujo,  audinių ir  (ar) organų  donorų  teises  nustato

įstatymai.

     Asmenys,  pažeidę   šio  straipsnio   reikalavimus,   atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

     43 straipsnis. Žmogaus kūno audinių ir organų

                    transplantacija

     Žmogaus kūno audiniai ir (ar) organai negali būti komercinių

sandorių objektais ir turi būti naudojami tik transplantavimui ar

biomedicininių tyrimų  tikslams. Žmogaus  kūno  audinių  ir  (ar)

organų pardavimas  ar pirkimas,  tokios veiklos reklama užtraukia

įstatymų nustatytą atsakomybę.

     Žmogaus  kūno   audinių  ar  organų,  paimamų  iš  jo  kūno,

panaudojimo transplantavimui, medicinos mokslo tyrimams, diagnos-

tikai, gydymui  sąlygas bei tvarką, audinių ir (ar) organų donorų

teises nustato įstatymai.

         III SKIRSNIS. MEDICININĖ REABILITACIJA, SLAUGA,

           SOCIALINĖS PASLAUGOS IR SOCIALINĖ GLOBA BEI

      PATARNAVIMAI, PRISKIRIAMI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪRAI

     44 straipsnis. Medicininė reabilitacija

     Ligonių medicininės  reabilitacijos  medicinos  pagalbos  ir

slaugos  įstaigose,   pacientų  atrankos   ir   jų   siuntimo   į

reabilitacines ligonines ir sanatorijas sąlygas ir tvarką nustato

Sveikatos ministerija.

     Invalidų medicininės  reabilitacijos organizavimo  pagrindus

nustato  Invalidų  socialinės  integracijos  įstatymas.  Invalidų

medicininės reabilitacijos  sąlygas ir  tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

     Vietovių,    tinkančių     medicininės    (ir    socialinės)

reabilitacijos organizavimui,  pripažinimo kurortais tvarką ir jų

organizavimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     45 straipsnis. Žmonių slauga

     Žmonės slaugomi namuose, kur jie gyvena, medicinos pagalbos,

slaugos bei socialinės globos institucijose.

     Negalios  ištiktų   asmenų,  senų   žmonių  slaugos  turinį,

sąlygas, jos  organizavimo tvarką  nustato  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

     46 straipsnis. Asmens medicinos pagalbos teikiamos

                    socialinės     paslaugos ir   socialinė globa

     Socialinių  paslaugų  teikimas  ir  socialinė  globa  asmens

sveikatos  priežiūroje     organizuojama   stengiantis  sumažinti

pacientų, asmenų,  ištiktų negalios,  senų žmonių  psichoemocinės

įtampos lygį,  padėti jiems  kovoti su  stresais ir užtikrinti jų

socialinį saugumą. Socialines paslaugas teikia ir socialinę globą

tvarko medicinos pagalbos įstaigų socialiniai darbuotojai.

     Socialinių paslaugų  rūšis ir  jų teikimo mastus, socialinės

globos asmens sveikatos priežiūroje turinį, jos tvarką ir sąlygas

nustato ir  sveikatos priežiūros  sistemos socialinių  darbuotojų

nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Socialinių darbuotojų  rengimo ir  jų kvalifikacijos  kėlimo

tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

     47 straipsnis. Paslaugos bei kiti patarnavimai, priskiriami

                    medicinos pagalbai

     Paslaugos  bei   kiti  patarnavimai,  priskiriami  medicinos

pagalbai, yra:

     1) farmaciniai  patarnavimai   (recepto  priėmimas   ir   jo

patikrinimas, vaisto  parinkimas pagal  receptą ar ekvivalentinio

veikimo  vaistų   parinkimas,   žodinis   ir   raštiškas   asmens

informavimas  apie   vaisto  vartojimo  būdą,  informacijos  apie

vaisto saugaus  vartojimo sąlygas  patikslinimas, vaistų, kuriems

nereikia  recepto,   išdavimas  savigydai,     vaistų   ar   kitų

medicininės paskirties  priemonių paskyrimas  atsižvelgiant į as-

mens nurodytas sveikatos būklės problemas ir vaistų išdavimo nus-

tatytą tvarką, informacijos apie vaistų prieinamumą pateikimas);

     2) ligonių   transportavimo,    protezavimo,   ortopediniai,

aprūpinimo   kompensacine    technika,   gaminiais,    produktais

(įskaitant maisto  produktus), naudojamais  medicinos  pagalboje,

patarnavimai.

     Šio straipsnio  pirmoje dalyje  numatytos paslaugos bei kiti

patarnavimai priskiriami medicinos pagalbai, jeigu:

     1) jie yra  skiriami gydytojo ar kito asmens, turinčio teisę

juos skirti;

     2) jie yra  įtraukti į  skiriamų  paslaugų  bei  patarnavimų

sąrašą, sudarytą   medicinos  pagalbos  subjekto  ir  jo  veiklos

užsakovo,  Sveikatos   ministerijos  ar  savivaldybių,  kai  šios

paslaugos ir  patarnavimai priklauso  valstybės  ar  savivaldybių

remiamai asmens sveikatos priežiūrai.

     Medicinos  pagalba  neapima  paslaugų  ir  produktų,  skirtų

kosmetiniams ar  higieniniams tikslams, net jei jie taip pat būtų

naudingi asmens sveikatai.

            IV SKIRSNIS. ASMENS SVEIKATOS EKSPERTIZĖ

     48 straipsnis. Asmens sveikatos potencialo ekspertizė

     Asmens  sveikatos  potencialo  ekspertizę  atlieka  sveikatos

centrai. Šios  ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką nustato

Sveikatos ministerija.

     49 straipsnis. Medicininė darbingumo ekspertizė

     Laikinojo asmens  nedarbingumo ekspertizę  atlieka medicinos

pagalbos  įstaigos   gydytojas  arba   gydytojų  komisija.   Šios

ekspertizės organizavimo  ir atlikimo  tvarką  nustato  Sveikatos

ministerija.

     50 straipsnis. Medicininė ir socialinė ekspertizė

     Ilgalaikio  arba   pastovaus  darbingumo  netekimo  atvejais

medicininę ir  socialinę ekspertizę atlieka valstybinių medicinos

pagalbos įstaigų  medicininės ir socialinės ekspertizės komisijos

ir Valstybinės  medicininės-socialinės ekspertizės komisijos. Šių

komisijų nuostatų tvirtinimo tvarką ir kompetenciją reglamentuoja

Invalidų  socialinės   integracijos  įstatymas.  Ilgalaikio  arba

pastovaus  darbingumo   netekimo  medicininius   ir   socialinius

kriterijus nustato  Sveikatos  ministerija  kartu  su  Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija.

     51 straipsnis. Teisės medicinos ekspertizė

     Teisės medicinos ekspertizė daroma remiantis kvotos, tardymo

organų  ar   prokuroro  nutarimu,   taip  pat  teismo  nutartimi.

Ekspertizę   atlieka   Valstybinė   teisės   medicinos   tarnyba.

Ekspertizės organizavimo  ir  atlikimo  tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

     52 straipsnis. Teisės psichiatrinė ir teisės narkologinė

                    ekspertizė

     Teisės psichiatrinė,  teisės narkologinė  ekspertizė  daroma

remiantis kvotos,  tardymo organų ar prokuroro nutarimu, taip pat

teismo   nutartimi.   Ekspertizes   atlieka   Valstybinė   teisės

psichiatrijos ir  narkologijos tarnyba.  Ekspertizės organizavimo

ir atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     53 straipsnis. Patologoanatominė ekspertizė

     Patologoanatominė  ekspertizė   atliekama  asmeniui   mirus.

Lavono patologoanatominio  tyrimo (autopsijos)  sąlygas ir tvarką

reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

           III SKYRIUS. VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

     54 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros visuotinumas

     Vykdyti  visuomenės   sveikatos  priežiūrą,  kuria  siekiama

ugdyti  sveikatą,  užkirsti  kelią  vartojimui  skirtų  produktų,

maisto,  geriamojo   vandens,  gyvenamosios,  darbo  ir  gamtinės

aplinkos kokybės  blogėjimui, užkirsti  kelią ligoms ir traumoms,

sumažinti  sergamumą,   yra  visų  fizinių  ir  juridinių  asmenų

pareiga. Juridiniai  ir fiziniai asmenys, pažeidę šį reikalavimą,

atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.    

     55 straipsnis. Visuomenės sveikatos ugdymas

     Visuomenės sveikatos ugdymą sudaro:

     1) sveikatos propaganda masinėse informacijos priemonėse;

     2) sveikatos žinių populiarinimas;

     3) sveikatos mokymas;

     4) šeimos planavimo konsultavimas.

     Sveikatos   propagandą,    remiančią   sveikatos   politikos

iniciatyvas,   masinėse   informacijos   priemonėse   organizuoja

Lietuvos Respublikos  Vyriausybė ar  savivaldybės iš valstybės ar

savivaldybių  biudžeto   lėšų.  Sveikatos   propagandos  masinėse

informacijos  priemonėse   sąlygas  ir  tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

     Sveikatos žinios, kurios skatina gyventojų sveiką gyvenseną,

populiarinamos,   šeimos    planavimas    konsultuojamas    pagal

valstybines ir savivaldybių sveikatos programas.

     Sveikatos mokymą  sudaro savanoriško,  privalomojo sveikatos

mokymo ir kūno kultūros  priemonių visuma.

     Sveikatos ugdymo  sąlygas ir tvarką reglamentuoja šis ir kiti

įstatymai bei teisės aktai.

     56 straipsnis. Visuomenės sveikatos sauga

     Visuomenės sveikatos  saugos  pagrindą  sudaro  pavojaus  ir

žalos sveikatai  ribojimo priemonių  sistema darbo,  gyvenamojoje

bei gamtinėje aplinkoje.

     Pavojaus  ir   žalos  sveikatai   prevencija  ir   ribojimas

įgyvendinamas:

     taikant:

     1) darbo,  gyvenamosios   bei  gamtinės   aplinkos,  maisto,

geriamojo vandens, žaliavų, technikos bei įrangos ir kitų prekių,

ūkinės ar  kitokios  veiklos    nepavojingumo  ir  nekenksmingumo

sveikatai rodiklių ir reikalavimų higieninį reglamentavimą;

     2) ūkinės-komercinės ir kitokios veiklos licencijavimą;

     3) juridinių  ir   fizinių  asmenų  akreditavimą  asmens  ar

visuomenės sveikatos priežiūros veiklai;

     nustatant:

     4) sanitarines apsaugos zonas;

     5) sveikatai kenksmingų prekių gamybos kvotas;

     sustabdant sveikatai  kenksmingą ar pavojingą ūkinę-komercinę

ar kitokią veiklą;

     taikant individualius  akcizus sveikatai  žalingoms prekėms,

įrašytoms  į   Akcizų  įstatymą,  ir  kitus  įstatymų  nustatytus

ekonominio reguliavimo būdus;

     taikant  įstatymų   nustatytą  atsakomybę   už  sveikatinimo

veiklos teisės aktų pažeidimus.

     Žaliavos, technika, įranga, statybinės medžiagos, gyvenamųjų

patalpų interjero  elementai, maistas, jo pakuotė, tara bei kitos

prekės, geriamasis vanduo neturi sukelti jokios rizikos sveikatai

arba gali kelti jai tik minimalią riziką. Darbo, gyvenamosios bei

gamtinės aplinkos,  ūkinės ar kitokios veiklos, vartojimui skirtų

produktų nekenksmingumo  ir nepavojingumo  sveikatai reikalavimus

ir rodiklius  nustato Lietuvos  Respublikos sveikatos  priežiūros

standartizacijos norminiai dokumentai, kuriuos rengia ir tvirtina

Sveikatos ministerija.

     Sveikatai  kenksmingas   ar   pavojingas   ūkinės-komercinės

veiklos rūšis,  kurioms užsiimti reikalingas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar  jos įgaliotos  Valstybinės  visuomenės  sveikatos

priežiūros tarnybos išduotas leidimas (licencija), nustato Įmonių

įstatymas.

     Įmonių ūkinė-komercinė veikla, kuri kenkia žmonių sveikatai,

jų darbo  ir  gyvenamajai  aplinkai,  Įmonių  įstatymo  nustatyta

tvarka  turi  būti  ribojama  atsisakant  išduoti  ar  atšaukiant

leidimą (licenciją) tokiai veiklai.

     Leidimų  (licencijų)  ūkinei-komercinei  veiklai,  neigiamai

veikiančiai sveikatą,  atšaukimo, tokios  veiklos  sustabdymo  ar

uždraudimo kriterijus,  juridinių asmenų ir pareigūnų įgaliojimus

sustabdyti ar  nutraukti tokią  veiklą bei jų įgyvendinimo tvarką

nustato šis  įstatymas,  Įmonių  įstatymas,  kiti  įstatymai  bei

teisės aktai.

     Apie  ūkinės-komercinės   ir  kitokios  veiklos,  prekių  ir

paslaugų kenksmingumą sveikatai sprendžia valstybinės tarnybos ir

valstybinės   inspekcijos,    vykdančios   visuomenės   sveikatos

kontrolę.

     Ūkinės-komercinės  ir   kitokios  veiklos,  žmonių  buities,

mokymosi  ar   darbo  sąlygų,   įvairių  statinių,  jų  projektų,

technologinių  procesų,   geriamojo  vandens,   maisto,  žaliavų,

technikos bei  įrangos ir  kitų prekių,  paslaugų kenksmingumo ar

pavojingumo  sveikatai  ekspertizės  sąlygas  ir  tvarką  nustato

įstatymai ir kiti teisės aktai. Sveikatai kenksmingų ar pavojingų

prekių, kurių  gamyba, prekyba, sveikatai kenksmingų ar pavojingų

paslaugų teikimas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turi būti

draudžiami ar  ribojami, sąrašus  tvirtina  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

     Sveikatai kenksmingų  ar pavojingų prekių, kurių gamyba turi

būti  ribojama,  gamybos  kvotas  nustato  Vyriausybės  įstaigos,

išduodančios leidimus (licencijas) šioms prekėms gaminti.

     Akreditavimo  sveikatos  priežiūros  ar  farmacinei  veiklai

tvarką, sveikatai  kenksmingų prekių apmokestinimo individualiais

akcizais dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     57 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė

     Sveikatinimo veiklos subjektai pagal savo kompetenciją vykdo

užkrečiamųjų ligų  pirminę, antrinę  ir tretinę  profilaktiką  ir

kontrolę.

     Lietuvos   Respublikos   Vyriausybė,   ministerijos,   kitos

Vyriausybės įstaigos užtikrina     Lietuvos           Respublikos

teritorijos ir  gyventojų  apsaugą  nuo  ypatingai  pavojingų  ir

pavojingų infekcinių  ligų įvežimo  bei jų  platinimo.  Ypatingai

pavojingų ir  pavojingų užkrečiamųjų  ligų sąrašus  tvirtina  bei

keičia Sveikatos  ministerija. Sanitarinių  - priešepideminių bei

karantininių priemonių,  kuriomis siekiama  apsaugoti  gyventojus

nuo  ypatingai  pavojingų  užkrečiamųjų  ligų,  sistemos  taikymo

tvarką nustato  Lietuvos Respublikos  Vyriausybė.  Veterinarinius

sanitarinius  reikalavimus   ypatingai  pavojingų   ir  pavojingų

užkrečiamųjų ligų profilaktikai nustato Veterinarijos įstatymas.

     Lietuvos Respublikos  Vyriausybė  ar  savivaldybės,  iškilus

infekcinių ligų  atsiradimo ar plitimo grėsmei, joms atsiradus ir

paplitus, -  gali įstatymų  nustatyta tvarka  įvesti atitinkamose

teritorijose ypatingąsias  darbo, mokymosi, kelionių ir pervežimų

sąlygas bei režimus, kad būtų apsisaugota nuo šių ligų.

     Juridiniai  ir   fiziniai  asmenys,   pažeidę  teisės   aktų

nustatytus   užkrečiamųjų   ligų   profilaktikos   ir   kontrolės

reikalavimus, atsako pagal įstatymus.

     58 straipsnis. Ypatingos visuomenės sveikatai situacijos

     Ypatinga  visuomenės   sveikatai  situacija   -  tai  tokios

visuomenės sveikatos  raidos aplinkybės,  kai  aplinkos  veiksnių

poveikis lemia staigų:

            1) grupinių ar  masinių sveikatos  pakenkimų pavojaus

atsiradimą;

            2) grupinių  ar masinių gyventojų sveikatos pakenkimų

atsiradimą.

       Teritorija, kurioje staigiai atsiranda grupinių ar masinių

sveikatos pakenkimų  pavojus,  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

sprendimu yra skelbiama pavojaus visuomenės sveikatai rajonu.

     Teritorija,   kurioje   pakenkiama   gyventojų   grupių   ar

pakenkiama didelės gyventojų masės sveikata, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sprendimu  yra skelbiama  žalos visuomenės  sveikatai

rajonu.

     Ypatingų   visuomenės    sveikatai    situacijų    nustatymo

kriterijus,  ypatingų  visuomenės  sveikatai  situacijų  valdymo,

kontrolės,  neigiamų   pasekmių  visuomenės  sveikatai  ir  ūkiui

šalinimo priemonių  bei jų  finansavimo tvarką  tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

     59 straipsnis. Neinfekcinių ligų ir traumų profilaktika ir

                    kontrolė

     Įmonės,   įstaigos,   organizacijos,   medicinos   pagalbos,

medicininės ir  socialinės reabilitacijos  bei  slaugos  įstaigos

pagal savo  kompetenciją kontroliuoja  neinfekcinių susirgimų bei

traumų profilaktiką, sergamumą bei traumatizmą.

     Profesinių  susirgimų,   apsinuodijimų,  traumatizmo   darbe

profilaktikos ir  kontrolės  sąlygas  ir  tvarką  nustato  Žmonių

saugos darbe įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.

     Traumatizmo, kurį lemia transportas, profilaktikos priemones

ir turinį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Neinfekcinių  ligų   antrinės  ir   tretinės   profilaktikos

priemonių taikymą  medicinos pagalboje  nustato šis  įstatymas ir

kiti teisės aktai.

     60 straipsnis. Visuomenės sveikatos kontrolė

     Visuomenės sveikatos kontrolė yra valstybės ir savivaldybių.

     Valstybės įgyvendinama visuomenės sveikatos kontrolė apima:

     1) valstybinę alkoholio kontrolę;

     2) valstybinę tabako kontrolę;

     3) valstybinę narkotikų kontrolę;

     4) valstybinę higieninę kontrolę;

     5) valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę;   

     6) valstybinę saugos darbe organizavimo kontrolę;

     7) valstybinę  radiacinio   saugumo  atominėje  energetikoje

kontrolę;

     8) valstybinę veterinarinę kontrolę;

     9) valstybinį medicininį auditą.

     Savivaldybės vykdo  savo teritorijos  gyvenamosios  aplinkos

palaikymo palankia sveikatai sanitarinę kontrolę.

     Visuomenės  sveikatos  kontrolės  turinį,  jos  įgyvendinimo

tvarką,  kontrolės  institucijų  kompetenciją  reglamentuoja  šis

įstatymas, Veterinarijos  įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas,

Žmonių saugos darbe įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

     Sanitarinės kontrolės,  kurią turi vykdyti savivaldybės savo

teritorijų  administraciniuose   vienetuose,  turinį   ir  tvarką

nustato Lietuvos  Respublikos Vyriausybė  Sveikatos  ministerijos

teikimu.

     61 straipsnis. Sveikatai kenksmingos ūkinės-komercinės

                    veiklos  sustabdymas

     Valstybinės    inspekcijos,     savivaldybių     sanitarijos

inspekcijos,  vykdančios   visuomenės  sveikatos  kontrolę,  savo

sprendimu turi  teisę reikalauti,  kad  darbdavys  (jo  įgaliotas

asmuo) sustabdytų darbus, jeigu:

     1) darbdavys   nevykdo   visuomenės   sveikatos   priežiūros

valstybinių inspekcijų teisėtų reikalavimų;      

     2) paaiškėja,  kad   žaliavos,  gaminama   ir   realizuojama

produkcija,  realizuojamos   prekės,   darbo   priemonės   kenkia

sveikatai;

     3) dėl  sveikatos   priežiūros   standartizacijos   norminių

dokumentų pažeidimų  darbo aplinka  tampa pavojinga  sveikatai ar

padaroma žala sveikatai;

     4) kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

     Darbų sustabdymo  dėl pavojaus  ir  žalos  sveikatai  tvarką

nustato šis  įstatymas, Žmonių  saugos darbe  įstatymas  ir  kiti

įstatymai.

     Valstybinės   inspekcijos,    kontroliuojančios   visuomenės

sveikatos  priežiūrą,   savivaldybių   sanitarijos   inspekcijos,

nustačiusios  visuomenės   sveikatos   priežiūros   teisės   aktų

pažeidimus, gali  taikyti baudas  ir ekonomines  sankcijas, kurių

taikymo,  išieškojimo  tvarka  nustatyta  Administracinių  teisės

pažeidimų kodekso, kitų įstatymų bei teisės aktų.

     62 straipsnis. Sveikatinimo veiklos valdymo funkcijos,

                    priskiriamos visuomenės sveikatos priežiūrai

     Visuomenės sveikatos  priežiūrai  priskiriamos  sveikatinimo

veiklos valdymo  funkcijos, išdėstytos  šio įstatymo IV dalies II

skyriaus 86, 87, 88, 89, 90 ir 94 straipsniuose.

        IV SKYRIUS. FARMACINĖ VEIKLA, TRADICINĖ MEDICINA,

       LIAUDIES MEDICINA, NEMEDICININĖS SVEIKATOS ATGAVIMO

                            PRIEMONĖS

     63 straipsnis. Farmacinė veikla

     Farmacinę veiklą  turi teisę  vykdyti  ar  ja  užsiimti  tik

akredituoti šiai  veiklai juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios

juridinio asmens statuso, fiziniai asmenys.

     Farmacinės  veiklos  struktūrą,  jos  organizavimo  teisinius

pagrindus, akreditavimo  šiai veiklai  sąlygas bei tvarką  nustato

šis įstatymas,  Farmacinės veiklos  įstatymas, kiti  įstatymai bei

teisės aktai.

     64 straipsnis. Tradicinė medicina, liaudies medicina,

                    nemedicininės  sveikatos atgavimo priemonės

     Tradicinės  medicinos,   liaudies  medicinos,  nemedicininio

sveikatos  atgavimo   paslaugas  teikia  juridiniai  ir  fiziniai

asmenys, teisės  aktų nustatyta  tvarka akredituoti šiai veiklai.

Tradicinės medicinos,  liaudies medicinos paslaugų, nemedicininių

sveikatos atgavimo  priemonių taikymo   sąlygas ir tvarką nustato

šis įstatymas ir kiti teisės aktai.

                            III DALIS

           SVEIKATINIMO VEIKLOS VYKDOMIEJI SUBJEKTAI,

                  JŲ TEISIŲ IR PAREIGŲ TURINYS

             I SKYRIUS. ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS,

      VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS BEI FARMACINĖS VEIKLOS

                     SUBJEKTAI IR JŲ STEIGIMAS

     65 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės

                    sveikatos priežiūros   bei farmacinės

                    veiklos subjektų steigimas

     Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės  veiklos subjektų steigimą reglamentuoja įstatymai

ir kiti teisės aktai.

     Valstybines   asmens    sveikatos   priežiūros,   visuomenės

sveikatos  priežiūros   įstaigas,  valstybines   vaistines   savo

sprendimu steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos pavedimu

- Sveikatos ministerija.

     Savivaldybių   asmens   sveikatos   priežiūros,   visuomenės

sveikatos priežiūros  įstaigos, vaistinės steigiamos savivaldybės

tarybos sprendimu.

     Privačios  nuosavybės   teise  veikiantys  asmens  sveikatos

priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos

subjektai steigiami  pačių steigėjų  sprendimu,  gavus  Sveikatos

ministerijos leidimą (licenciją).

     66 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės

                    sveikatospriežiūros  bei farmacinės veiklos

                    subjektų steigimo dokumentai

     Asmens sveikatos  priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės veiklos subjektų steigimo dokumentai yra:

     1) Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybos ar

Valstybinės vaistų  kontrolės tarnybos pagal kompetenciją išduoti

dokumentai, patvirtinantys  šių  subjektų  projektines  galimybes

užtikrinti sveikatinimo veiklos būtinąsias sąlygas;

     2)  asmens   sveikatos  priežiūros,   visuomenės   sveikatos

priežiūros bei farmacinės veiklos subjektų nuostatai (įstatai);

     3) kiti  Įmonių   įstatymo  bei   kitų  įstatymų   nustatyti

dokumentai.

     Asmens   sveikatos    priežiūros,    visuomenės    sveikatos

priežiūros,  farmacinės   veiklos  subjektų  nuostatai  (įstatai)

sudaromi  pagal  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  patvirtintus

tipinius nuostatus (įstatus).

     67 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės

                    sveikatos  priežiūros bei farmacinės veiklos

                    nuosavybės     formos    bei  nuosavybės

                    teisės subjektai

     Nuosavybės formas  bei  nuosavybės  teisės  subjektus  asmens

sveikatos  priežiūroje,   visuomenės  sveikatos   priežiūroje  bei

farmacinėje veikloje reglamentuoja Civilinis kodeksas.

     Nuosavybės teisės  objektus,  kurie  reikalingi  įgyvendinti

pirminei   sveikatinimo    veiklai   savivaldybės   teritorijoje,

priskiria savivaldybės nuosavybės teisės įstatymai.

     68 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės

                    sveikatos priežiūros  bei farmacinės veiklos

                    subjektų ekonominės veiklos tipai bei  jų

                    nomenklatūra

     Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės  veiklos subjektų  ekonominės veiklos  pobūdį  bei

kompetenciją nustato jų steigėjai ir įstatymai.

     Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės  veiklos subjektus, kurie steigiami ir veikia kaip

valstybinės ar savivaldybių įstaigos, valstybinės ar savivaldybių

įmonės, taip  pat sveikatinimo veiklos rūšis, kurias gali vykdyti

tik šie subjektai, nustato šis ir kiti įstatymai.

     Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės  veiklos subjektų  nomenklatūrą pagal jų atliekamą

sveikatinimo veiklą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

     69 straipsnis. Valstybinių ir savivaldybių asmens ir

                    visuomenės     sveikatos priežiūros įstaigų

                    registravimas ir perregistravimas

     Kiekviena valstybinė  ar savivaldybės  asmens ar  visuomenės

sveikatos  priežiūros   įstaiga,  prieš   pradėdama  sveikatinimo

veiklą, privalo  būti registruojama  rejestre, kurio steigėjas ir

vyriausias tvarkytojas  yra Sveikatos  ministerija.  Šį  rejestrą

tvarko ir vietos savivaldybių valdymo organai.

     Sveikatos ministerija  registruoja  tik  iš  valstybės  lėšų

įsteigtas asmens  ir visuomenės  sveikatos  priežiūros  įstaigas,

taip pat kaupia ir tvarko visų Lietuvos Respublikos savivaldybėse

įregistruotų asmens  ir visuomenės  sveikatos priežiūros  įstaigų

duomenis.

     Savivaldybių valdymo  organai registruoja,  kaupia ir tvarko

asmens ir  visuomenės sveikatos  priežiūros įstaigų,  įsteigtų iš

savivaldybės lėšų, duomenis.

     Jeigu   valstybinių ar  savivaldybių  asmens  ar  visuomenės

sveikatos priežiūros  įstaigų  steigimo  dokumentai  keičiami  ar

papildomi, jos turi būti nustatyta tvarka perregistruojamos.

     Valstybinių ar  savivaldybių asmens  ar visuomenės sveikatos

priežiūros  įstaigų   registravimo  ir   perregistravimo  tvarką,

atsisakymo registruoti  pagrindus  nustato  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

     70 straipsnis. Valstybinių ar savivaldybių asmens ir

                    visuomenės     sveikatos  priežiūros įstaigų,

                    įmonių, užsiimančių sveikatinimo   veikla,

                    likvidavimas

     Valstybinės ar  savivaldybių asmens  ar visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigos likvidavimo pagrindu gali būti:

     1) steigėjo sprendimas nutraukti savo įstaigos veiklą;

     2) Sveikatos ministerijos  ar savivaldybės  tarybos priimtas

sprendimas atšaukti savo įsteigtos įstaigos registravimą, kai jos

negauna akreditavimo asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrai.

     Įmonių, užsiimančių sveikatinimo veikla, likvidavimo pagrin-

dus nustato Įmonių įstatymas.

            II SKYRIUS. ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS,

     VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS BEI FARMACINĖS VEIKLOS

                   SUBJEKTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

     71 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės

                    sveikatos priežiūros bei farmacinės veiklos

                    subjektų teisės

     Asmens sveikatos  priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės veiklos subjektai turi teisę:

     1) sudaryti  šio   ir   kitų   įstatymų   nustatyta   tvarka

sveikatinimo  veiklos  sutartis,  taip  pat  Civiliniame  kodekse

numatytas sutartis;     

     2) turėti viename  iš Lietuvos Respublikos, taip pat viename

iš  užsienio  valstybių  įregistruotų  bankų  savo  sąskaitas  ir

naudoti jose esančias lėšas;

     3) nustatyti  viso  turimo  kapitalo  naudojimo  kryptis  ir

būdus, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams

ir asmens  sveikatos priežiūros,  visuomenės sveikatos priežiūros

ar farmacinės veiklos subjekto nuostatams (įstatams);

     4) sudaryti sutartis  dėl trumpalaikių beprocentinių paskolų

iš   nebiudžetinių    lėšų   įplaukų    suteikimo    valstybinėms

(savivaldybių) sveikatos priežiūros įstaigoms arba gavimo, teikti

šioms paramą;

     5) nustatyti,  jeigu   tai  neprieštarauja  šiam  įstatymui,

asmens ar  visuomenės sveikatos  priežiūros  subjekto  nuostatams

(įstatams),  vidaus   organizacinę  struktūrą  bei  steigti  savo

filialus, kurių  veiklos tikslas  - aptarnauti  asmens  sveikatos

priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos

subjekto  pagrindinę   veiklą  ir   gauti  papildomų  pajamų  jos

plėtojimui, apibrėžti padalinių teisinį statusą;

     6) savarankiškai užmegzti  sveikatinimo  veiklos  ryšius  su

vidaus ir užsienio partneriais;

     7) nustatyti asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros darbų

ir  patarnavimų,  vaistų,  kitų  medicininės  paskirties  gaminių

kainas,  tarifus,   darbo  apmokėjimo   sistemas,  išskyrus  tuos

atvejus, kai  pagal šį  ir kitus  įstatymus asmens  ar visuomenės

sveikatos priežiūros  ir patarnavimų,  vaistų,  kitų  medicininės

paskirties gaminių kainas ir kitus normatyvus reguliuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, savivaldybės;

     8) pateikti teisminius  ieškinius dėl žalos, jiems padarytos

neteisėtais valstybinių  valdymo  organų,  savivaldybių  valdybų,

sveikatos draudimo  įstaigų, taip  pat  pareigūnų,  einant  jiems

tarnybines pareigas, administracinio valdymo veiksmais.

     Asmens ar  visuomenės  sveikatos  priežiūros  subjektai  gali

turėti ir  kitokias teises,   jeigu  jos  neprieštarauja  šiam  ir

kitiems įstatymams  bei asmens  sveikatos  priežiūros,  visuomenės

sveikatos  priežiūros  ar  farmacinės  veiklos  subjektų  steigimo

dokumentams.

     72 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės

                    sveikatos priežiūros  bei farmacinės veiklos

                    subjektų pareigos

     Asmens sveikatos  priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės veiklos subjektų pareigos yra:

     1) laikytis šio  įstatymo, kitų sveikatinimo veiklos įstatymų

bei teisės aktų reikalavimų;

     2) sudaryti  sveikas ir  saugias medicinos  personalo  darbo

sąlygas;

     3) stengtis  užkirsti kelią  pavojui bei  žalai sveikatai ir

aplinkai sveikatingumo  veikloje, taip  pat riboti  šios  veiklos

galimą pavojų bei žalą sveikatai;

     4) užtikrinti jų vykdomos sveikatinimo veiklos atitikimą ak-

reditacijos dokumentuose nustatytoms sąlygoms;

     5) užtikrinti    pagal    savo    kompetenciją    nustatytas

sveikatinimo veiklos  būtinąsias sąlygas;

     6) teikti  gyventojams informaciją   apie  asmens   sveikatos

priežiūros, visuomenės  sveikatos priežiūros įstaigas ir tarnybas,

vaistines, jų veiklą ir teikiamas paslaugas ir patarnavimus;

     7) užtikrinti  asmenų  teisę  gauti  informaciją  apie  savo

sveikatą ir šios informacijos konfidencialumą;

     8) nustatyta   tvarka   organizuoti   visuomenės   sveikatos

monitoringą ir teikti sveikatos statistinę informaciją;

     9)  laiku   informuoti   Valstybinę   visuomenės   sveikatos

priežiūros tarnybą apie išaiškintus užkrečiamųjų ligų atvejus;

     10) organizuoti šio  įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų

nustatyta tvarka medicinos personalo asmens sveikatos priežiūrą;

     11) įstatymų  bei kitų teisės aktų nustatytais pagrindais ir

tvarka  organizuoti   asmens  sveikatos   priežiūros,  visuomenės

sveikatos priežiūros  bei farmacinės  veiklos subjektų  civilinės

atsakomybės dėl  žalos sveikatai,  padarytos vykdant sveikatinimo

veiklą, draudimą.

     Asmens ar  visuomenės sveikatos  priežiūros  subjektai  gali

turėti ir  kitokias pareigas,   jeigu  jos neprieštarauja šiam ir

kitiems įstatymams bei jų steigimo dokumentams.

                            IV DALIS

             SVEIKATINIMO VEIKLOS VALDYMO PAGRINDAI

         I SKYRIUS. SVEIKATOS RĖMIMO BŪDAI IR PRIEMONĖS

     73 straipsnis. Sveikatos santykių valstybinio reguliavimo

                    ekonominės  priemonės

     Sveikatos  santykiai  reguliuojami  taikant  įstatymų,  kitų

teisės aktų reglamentuojamas ekonomines priemones:

     1) mokesčius;

     2) privalomojo sveikatos draudimo lėšas;              

     3) savanoriškojo sveikatos draudimo lėšas;

     4) draudimo  nuo nelaimingų  atsitikimų ir  profesinių  ligų

lėšas;

     5) kitų rūšių draudimo įmokas;

     6) valstybės biudžeto tikslines subsidijas;

     7) lengvatines paskolas;

     8) kainodaros politiką;

     9) licencijas;

     10) ekonomines sankcijas  už sveikatinimo veiklos įstatymų ir

kitų teisės aktų pažeidimus;

     11) kitas ekonomines priemones.

     74 straipsnis. Valstybės biudžeto tikslinių subsidijų

                    naudojimas sveikatinimo veiklai remti

     Tikslinių valstybės biudžeto dotacijų skirstymo sveikatinimo

veiklai remti prioritetai yra:

     1) privalomojo sveikatinimo veiklos lygio užtikrinimas;

     2) brangios medicininės  technologijos, aparatūros,  įrangos

įsigijimas  ir   įdiegimas  valstybinėse   asmens  ir  visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigose, valstybinėse vaistinėse;

     3) ypatingų  visuomenės   sveikatai  situacijų   (epidemijų,

gaivalinių  nelaimių,  ekologinių  katastrofų)  sukeltų  neigiamų

gyventojų sveikatai pasekmių šalinimas;

     4) kitos Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatytos asmens

ir visuomenės sveikatos priežiūros reikmės.

     Konkrečius subsidijų  objektus nustato  Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

     75 straipsnis. Lengvatinių paskolų taikymas

     Juridiniams ir  fiziniams asmenims,  kurie  yra  privalomųjų

valstybinių,  savivaldybių   sveikatos  programų   užsakovai   ir

nustatyta tvarka  yra jas  aprobavę, valstybinėms  vaistų tiekimo

įmonėms,  gavusiems   banko  paskolas  atitinkamai  šių  programų

įgyvendinimui ar  būtinojo asortimento vaistų ir kitų medicininės

paskirties  gaminių  tiekimui  į  Lietuvos  Respubliką,  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės ar savival-

dybių biudžetų padengiamos gautų paskolų palūkanos.

     76 straipsnis. Privalomojo sveikatinimo veiklos lygio

                    priemonių įkainių   ir   paslaugų  bei

                    patarnavimų    tarifų nustatymo tvarka

     Privalomojo sveikatinimo  veiklos lygio priemonių ir paslaugų

bei patarnavimų  bazinius įkainius  ir tarifus  tvirtina  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė  ar jos  pavedimu Sveikatos ministerija. Ši

nustato jas  vienodas visoje  valstybėje, suderinusi su Valstybine

kainų  ir   konkurencijos  tarnyba,   Valstybine   ligonių   kasa,

Valstybine visuomenės  sveikatos  priežiūros  tarnyba  bei  kitais

suinteresuotais  sveikatinimo   veiklos  valdymo  subjektais.  Jei

einamaisiais biudžetiniais  metais, likus  vienam mėnesiui  iki jų

pabaigos, Sveikatos  ministerija nesudera  dėl įkainių  nustatymo,

juos  tvirtina   Lietuvos  Respublikos   Vyriausybė.   Privalomojo

sveikatinimo lygio darbų ir patarnavimų kainas ir tarifus Lietuvos

Respublikos Vyriausybė  indeksuoja ne  rečiau kaip vieną kartą per

ketvirtį,  jeigu   infliacijos  lygis   per  ketvirtį  viršija  10

procentų.

     77 straipsnis. Privalomojo sveikatinimo veiklos lygio

                    priemonių ir   paslaugų bei patarnavimų kaštų

                    gyventojams  kompensavimas

     Valstybės   ir   savivaldybių   remiama   asmens   sveikatos

priežiūra, paslaugos  ir patarnavimai, pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatytas  šiai sveikatos priežiūrai reikalingų ligų

diagnostikos būtinųjų  priemonių, būtinojo  asortimento vaistų ir

kitų medicininės  paskirties  gaminių  bazines  kainas,  Lietuvos

Respublikos  piliečiams   ir  asmenims   be  pilietybės,   nuolat

gyvenantiems Lietuvoje, yra nemokami.

     Skirtumai tarp  valstybės ar  savivaldybių  remiamos  asmens

sveikatos priežiūros  bazinių ir realių kaštų padengiami įstatymo

nustatyta tvarka iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.

     78 straipsnis. Kitų sveikatinimo veiklos priemonių ir

                    paslaugų  bei patarnavimų kaštų kompensavimas

                    iš   privalomojo    sveikatos draudimo lėšų

     Asmenims, kuriems  pagal   šio įstatymo 18 ir 19 straipsnius

netaikoma valstybės  ar  savivaldybių  remiama  asmens  sveikatos

priežiūra,  palaugos   ir  patarnavimai,   asmens  ir  visuomenės

sveikatos priežiūros, paslaugų ir patarnavimų  kaštų kompensavimo

tvarką iš  privalomojo sveikatos  draudimo lėšų nustato įstatymai

ir kiti teisės aktai.

     79 straipsnis. Sveikatos priežiūros specialistų profesinio

                    lavinimosi skatinimas

     Valstybinių ar  savivaldybių asmens  ir visuomenės  sveikatos

priežiūros įstaigų ir tarnybų medicinos specialistų kvalifikacijos

kėlimo ir persikvalifikavimo išlaidos   Lietuvos       Respublikos

Vyriausybės nustatyta  tvarka  ir  sąlygomis  yra  padengiamos  iš

valstybės ar  savivaldybių biudžetų  lėšų, jeigu  kitų šių išlaidų

padengimo šaltinių nenustato kiti įstatymai.

     Farmacijos įmonių  specialistų kvalifikacijos kėlimo ir per-

sikvalifikavimo išlaidos padengiamos iš šių įmonių lėšų.

     80 straipsnis. Įmonių ir įstaigų, akredituotų asmens

                    sveikatos priežiūrai,  civilinės atsakomybės

                    už žalą, padarytą asmenų sveikatai

                    vykdant asmens sveikatos priežiūrą, draudimas

     Įmonės   ir    įstaigos,   akredituotos   asmens   sveikatos

priežiūrai, privalo  drausti savo  civilinę atsakomybę  už  žalą,

padarytą asmenų sveikatai vykdant asmens sveikatos priežiūrą.

     Įmonių ir  įstaigų, akredituotų asmens sveikatos priežiūrai,

civilinės atsakomybės  už žalą, padarytą asmenų sveikatai vykdant

asmens sveikatos priežiūrą, privalomojo draudimo sutarčių sąlygas

ir sudarymo  tvarką, privalomojo  draudimo lėšų  šaltinius ir  jų

lėšų  panaudojimo   tvarką  nustato   Draudimo  įstatymas,   kiti

įstatymai bei teisės aktai.

     81 straipsnis. Parama sveikatos priežiūros įstaigoms,

                    sveikatos programų  įgyvendinimui, gyventojų

                    sveikatos priežiūrai

     Paramos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms,

sveikatos  programų  įgyvendinimui  tvarką  nustato  Labdaros  ir

paramos įstatymas.

     Gyventojų  grupių,   kurių  sveikatai   daro  didelę   įtaką

sveikatos   rizikos   faktoriai,   išskyrus   sveikatos   rizikos

faktorius,  kuriuos   lemia  jų   žalingi  įpročiai,   asmens  ar

visuomenės  sveikatos   priežiūros  kaštai  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės ar savivaldybių nustatyta tvarka gali būti padengiami

iš valstybinėms,  savivaldybių sveikatos  programoms skirtų lėšų.

Tokias gyventojų grupes nustato Sveikatos ministerija.

     82 straipsnis. Visuomeninių organizacijų, ginančių

                    visuomenės     sveikatos interesus,

                    veiklos programų rėmimas

     Visuomeninių  organizacijų,   ginančių  visuomenės  sveikatos

interesus, veiklos  programų rėmimui  nustatyta tvarka  gali  būti

naudojamos Valstybinio  sveikatos  fondo,  savivaldybių  sveikatos

fondų, įmonių, įstaigų, organizacijų, konfesijų, kitų juridinių ir

fizinių asmenų  sveikatos fondų  lėšos. Rėmimo  iš šių  fondų lėšų

pagrindus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     83 straipsnis. Sveikatai kenksmingų prekių ir paslaugų

                    reklamos ribojimas

     Lietuvos  Respublikoje   draudžiama  alkoholio,   tabako  ir

ribojama kitų,  darančių neigiamą  įtaką  sveikatai,  prekių  bei

paslaugų reklama.  Tokių prekių  ir paslaugų reklamos draudimo ar

ribojimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

     84 straipsnis. Ekonominių sankcijų taikymas

     Ekonominės  sankcijos   įmonėms  gali   būti  taikomos,  kai

nustatomi sveikatinimo  veiklos teisės  aktų pažeidimai  arba kai

neįvykdomi valstybinių inspekcijų, valstybinių tarnybų, vykdančių

visuomenės  sveikatos  kontrolę,  taip  pat  farmacinės  veiklos,

vaistų ir  vaistinių medžiagų kokybės kontrolę, pareigūnų teisėti

nurodymi.

     Ekonominės sankcijos  įmonėms gali  būti skiriamos  ir tada,

kai  nustatomi  nelaimingų  atsitikimų  darbe,  profesinių  ligų,

profesinių apsinuodijimų,  hospitalinių  infekcijų,  užkrečiamųjų

ligų slėpimo atvejai.   

     Ekonominių sankcijų  šiame straipsnyje  numatytais  atvejais

taikymo, išieškojimo  ir apskundimo tvarką, sankcijų dydį nustato

įstatymai.

            II SKYRIUS. ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS,

       VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS, FARMACINĖS VEIKLOS

      BEI KITŲ RŪŠIŲ SVEIKATINIMO VEIKLOS VALDYMO FUNKCIJOS

     85 straipsnis. Asmens sveikatos informacijos viešumo

                    ribojimas

     Asmens sveikatos  informacijos viešumas  gali būti ribojamas

tik įstatymų nustatytais atvejais, kai ji sudaro asmens sveikatos

(medicininę) paslaptį.  Asmens sveikatos (medicininės) paslapties

kriterijus nustato įstatymai.

     Draudžiama     skelbti   masinėse  informacijos   priemonėse

informaciją  apie   asmens  sveikatą  be  jo  raštiško  sutikimo.

Informacijos apie  asmens sveikatą kompiuteriuose apsauga privalo

užtikrinti jos  konfidencialumą.  Asmens  sveikatos  informacijos

sveikatinimo veiklos  subjektams priklausančiuose  kompiuteriuose

konfidencialumo   apsaugos    reikalavimus   nustato    Sveikatos

ministerija.

     Asmenys,    pažeidę     asmens    sveikatos     informacijos

konfidencialumą, atsako pagal šį ir kitus įstatymus.

     86 straipsnis. Visuomenės sveikatos informacija ir jos

                    monitoringas

     Informacijos apie  visuomenės sveikatą  viešumas negali būti

ribojamas ir ji negali būti laikoma valstybine paslaptimi.

     Visuomenės sveikatai,  sveikatos  fiziniams,  cheminiams  ir

biologiniams  veiksniams,   sveikatos  priežiūros  poreikiams  ir

ištekliams, sveikatos priežiūros prieinamumui, tinkamumui stebėti

ir  informacijai   apie  tai  registruoti  Lietuvos  Respublikoje

sudaroma visuomenės  sveikatos  stebėjimo  (visuomenės  sveikatos

monitoringo) sistema.

     Visuomenės sveikatos  monitoringą pagal  kompetenciją  vykdo

ministerijos, kitos  Vyriausybės įstaigos,  savivaldybės, įmonės,

sveikatos priežiūros įstaigos.

     Visuomenės sveikatos  valstybinį monitoringą vykdo Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

     Visuomenės   sveikatos    monitoringo   turinį,   struktūrą,

įkainius, vykdymo  ir  jo  duomenų  skelbimo  tvarką,  visuomenės

sveikatos monitoringo  subjektų kompetenciją nustato įstatymai ir

kiti teisės aktai.

     87 straipsnis. Visuomenės sveikatos ekspertizė

     Visuomenės   sveikatos   stebėjimo   (visuomenės   sveikatos

monitoringo) duomenims  įvertinti Lietuvos Respublikoje atliekama

visuomenės sveikatos ekspertizė.

     Visuomenės sveikatos  ekspertizę pagal  kompetenciją atlieka

ministerijos, kitos  Vyriausybės įstaigos,  savivaldybės, įmonės,

sveikatos priežiūros įstaigos.

     Valstybinę  visuomenės   sveikatos  ekspertizę   atlieka  ir

išvadas pateikia  Sveikatos ministerija bei Valstybinė visuomenės

sveikatos   priežiūros   tarnyba,   kiti   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės įgalioti juridiniai asmenys.

     Visuomenės  sveikatos  ekspertizės  pagrindus,  jos  turinį,

finansavimo,  vykdymo   ir  išvadų   skelbimo  tvarką,  įkainius,

visuomenės sveikatos  ekspertizės subjektų  kompetenciją  nustato

įstatymai ir kiti teisės aktai.

     88 straipsnis. Sveikatinimo veiklos planavimas

     Lietuvos   Respublikoje   sveikatinimo   veiklos   planavimo

pagrindą sudaro programinis planavimas.

     Lietuvos Respublikos  Seimas  Vyriausybės  teikimu  tvirtina

ne mažiau kaip 10 metų laikotarpiui sveikatinimo veiklos tikslus,

valstybės  siekiamo   sveikatos  lygio   rodiklius  ir   Lietuvos

sveikatos programą  jiems pasiekti.  Lietuvos sveikatos programos

sandarą, jos  rengimo,  finansavimo,  įgyvendinimo  ir  kontrolės

tvarką  reglamentuoja   nuostatai,  kuriuos   tvirtina   Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

     Lietuvos  sveikatos   programoje  nustatytiems   uždaviniams

įgyvendinti Lietuvos  Respublikos Vyriausybė, ministerijos, kitos

Vyriausybės    įstaigos,    savivaldybės    rengia    atitinkamai

valstybines, šakines  ar   savivaldybių kompleksines ir tikslines

sveikatos  programas   arba  numato  šių  uždavinių  įgyvendinimo

priemones kitose socialinio ir ekonominio plėtojimo programose.

     Sveikatos   programų   rengimo,   tvirtinimo,   finansavimo,

įgyvendinimo   ir   kontrolės   tvarką   reglamentuoja   Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtinti nuostatai.

     89 straipsnis. Sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos

                    standartizacija

     Asmens  ir   visuomenės  sveikatos  priežiūros  įgyvendinimo

sąlygos,  vaistų   kokybė  turi   atitikti  Lietuvos  Respublikos

standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus.

     Sveikatos priežiūros  standartizacijos norminius  dokumentus

rengia   sveikatos priežiūros sistemos įstaigos. Šiuos dokumentus

atsižvelgiant  į   jų  tipą  tvirtina  Sveikatos  ministerija  ar

Lietuvos standartizacijos tarnyba prie Ekonomikos ministerijos.

     Tais   atvejais,    kai    sveikatos    priežiūros    kokybė

nereglamentuota standartizacijos norminių dokumentų, reikalavimai

sveikatos priežiūros sąlygoms gali būti įteisinami     Sveikatos

ministerijos   teisės aktuose.

     Juridiniai  ir  fiziniai  asmenys,  nesilaikantys  sveikatos

priežiūros standartizacijos  dokumentų reikalavimų,  atsako pagal

įstatymus.

     90 straipsnis. Fizinių ir juridinių asmenų akreditavimas

                    sveikatinimo veiklai

     Teisė verstis  sveikatinimo  veikla  pripažįstama  asmenims,

įgijusiems specialų  pasiruošimą ir  šio įstatymo,  kitų įstatymų

bei teisės  aktų  nustatyta  tvarka  gavusiems  licenciją.  Teisė

teikti atskiras  sveikatinimo veiklos  paslaugas bei patarnavimus

pripažįstama asmenims,  Lietuvos Respublikos  įstatymų  nustatyta

tvarka  gavusiems  sertifikatą  (dokumentą,  patvirtinantį  teisę

teikti nustatytas paslaugas bei patarnavimus).

     Teisė užsiimti  sveikatinimo veikla pripažįstama juridiniams

asmenims, įmonėms,  neturinčioms  juridinio  asmens  teisių,  šio

įstatymo,  kitų   įstatymų  bei   teisės  aktų  nustatyta  tvarka

gavusioms leidimą šiai veiklai.

     Asmens   ar   visuomenės sveikatos  priežiūros   licencijas,

sertifikatus,  leidimus   išduoda,   juos   atšaukia   Valstybinė

akreditavimo   sveikatos   priežiūrai  tarnyba   prie   Sveikatos

apsaugos    ministerijos.    Gydytojams    medicinos    praktikos

licencijas  ir  sertifikatus  išduoda,  atnaujina,   sustabdo  ir

panaikina  Sveikatos  apsaugos  ministerija.  Farmacijos  veiklos

leidimus (licencijas)  išduoda,  juos  atšaukia Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

     Licencijų,  sertifikatų,   leidimų   (licencijų)   išdavimo,

įregistravimo, atšaukimo tvarką reglamentuoja šis įstatymas, kiti

įstatymai  bei   teisės  aktai.   Sveikatinimo  veiklos   leidime

(licencijoje)   turi būti  nurodytas šių  įstaigų, įmonių veiklos

pobūdis, finansavimo  šaltiniai, pelno paskirstymas, informacijos

visuomenei apie jų veiklą teikimo tvarka.  Leidimai (licencijos),

sertifikatai išduodami  atsižvelgiant į  šio  įstatymo  nustatytą

sveikatinimo veiklos rūšių struktūrą.

     Ginčai  dėl   licencijų,  sertifikatų,   leidimų   išdavimo,

įregistravimo, jų atšaukimo sprendžiami teisme.

     Neakredituotų fizinių  asmenų,   juridinių  asmenų,  įmonių,

neturinčių  asmens   statuso,  vykdoma  sveikatinimo  veikla  yra

neteisėta. Fiziniai  ir juridiniai asmenys, užsiimantys neteisėta

sveikatinimo veikla, atsako pagal įstatymus.

     Profesinės medicinos,  farmacijos  darbuotojų  organizacijos

šio įstatymo,  kitų teisės  aktų nustatyta  tvarka gali dalyvauti

sveikatos priežiūros  įstaigų, farmacijos  įmonių,  medicinos  ir

farmacijos specialistų akreditavimo veikloje.    

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1557, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.102-2315 (96.10.23)

     91 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų

                    įgyvendinimo kontrolė

     Kiekvienos    asmens     sveikatos    priežiūros    įstaigos

administracija  privalo   atlikti  asmens   sveikatos  priežiūros

tinkamumo ir  prieinamumo lokalinį  medicininį auditą.  Lokalinio

medicininio audito tvarką nustato Sveikatos ministerija.

     Pacientas,  norėdamas,   kad  būtų   užtikrintas   medicinos

pagalbos  tinkamumas,   išskyrus  būtinosios  medicinos  pagalbos

suteikimo atvejus,  turi teisę  kreiptis į  pasirinktą  gydytoją,

kuris,  paciento   raštišku  pageidavimu,  gali  sutikti  atlikti

individualų   medicininį auditą. Individualaus medicininio audito

sąlygas, turinį, tvarką, jo apmokėjimo šaltinius, tvarką ir kitas

sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

     Valstybinį medicininį  auditą atlieka Valstybinė medicininio

audito inspekcija  prie  Sveikatos  ministerijos  bei  Valstybinė

ligonių kasa.  Valstybinio medicininio  audito turinį,  jo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     92 straipsnis. Sveikatinimo veiklos mokslinių tyrimų

                    organizavimas

     Taikomųjų ir fundamentaliųjų biomedicininių tyrimų kriterijus

nustato Sveikatos ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba.

     Taikomųjų  biomedicininių  ir visuomenės   sveikatos  tyrimų

prioritetus nustato,  tyrimus  užsako,  finansuoja  ir  vykdo  jų

kontrolę Sveikatos ministerija.

     Fundamentaliųjų  biomedicininių tyrimų prioritetus  nustato,

tyrimus užsako,  finansuoja ir  vykdo jų kontrolę Lietuvos mokslo

taryba.

     Draudžiama  vykdyti   biomedicininius  tyrimus  be  Lietuvos

medicinos etikos  komiteto leidimo.  Biomedicininių tyrimų etikos

reikalavimus ir jų kontrolės tvarką nustato biomedicininių tyrimų

etikos įstatymas.

     Sveikatinimo  veiklos   moksliniai  tyrimai   vykdomi  pagal

sutartis, sudaromas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

     93 straipsnis. Sveikatos priežiūros ir farmacijos

                    specialistų    rengimo   bei jų         

                    kvalifikacijos kėlimo organizavimas

     Sveikatos priežiūros  ir farmacijos  specialistų rengimu bei

jų  kvalifikacijos   kėlimu  pagal   savo  kompetenciją  rūpinasi

Sveikatos  ministerija   ir   profesinės   sveikatos   priežiūros

specialistų organizacijos.

     Sveikatos priežiūros  ir farmacijos specialybėms registruoti

sudaromas  sveikatos   priežiūros   ir   farmacijos   specialistų

registras, kurio tvarkytojas yra Sveikatos ministerija.

     Asmens ir  visuomenės  sveikatos  priežiūros  bei  farmacijos

specialistų  kvalifikacijos   kėlimo  tvarką   nustato   Sveikatos

ministerija, suderinusi  su  profesinėmis  asmens  bei  visuomenės

sveikatos priežiūros ir farmacijos darbuotojų organizacijomis.

     94 straipsnis. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

                    technologijų įvertinimas

     Asmens  ir   visuomenės  sveikatos   priežiūros   subjektams

draudžiama naudoti  neįvertintas asmens  sveikatos ir  visuomenės

sveikatos  priežiūros   technologijas,  išskyrus   šio   įstatymo

nustatytus atvejus.

     Asmens  ir   visuomenės  sveikatos  priežiūros  technologijų

įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Kad brangiai  kainuojančių asmens  ar  visuomenės  sveikatos

priežiūros technologijų  įsigijimas iš  valstybės ar savivaldybių

biudžetų  lėšų   būtų  pagrįstas,   valstybinės  ar  savivaldybių

sveikatos  priežiūros  įstaigos    privalo  pateikti  Valstybinei

medicininio  audito   inspekcijai  prie   Sveikatos  ministerijos

ekonominį ir socialinį šių technologijų įsigijimo pagrindimą. Šių

technologijų kainų  ribas, pagal  kurias turi  būti teikiamas  jų

įsigijimo pagrindimas, nustato Sveikatos ministerija.

     95 straipsnis. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

                    technologijų naudojimo tvarka

     Asmens  ar   visuomenės  sveikatos   priežiūrai  turi   būti

naudojami tik Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka įregistruoti

vaistai, profilaktikos,  diagnostikos, gydymo metodai, medicininė

aparatūra ir  instrumentai. Neįregistruotus Lietuvos Respublikoje

vaistus galima  naudoti Lietuvoje  tik tuo  atveju,  kai  yra  jų

registravimą užsienio  šalyse patvirtinantys dokumentai, taip pat

kitais šio  ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Tokių vaistų

naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Sveikatos ministerija.

     Asmens  ir   visuomenės  sveikatos  priežiūros  technologijų

įvertinimo  ir   jų  registravimo  tvarką  nustato  šis  ir  kiti

įstatymai bei teisės aktai.

         III SKYRIUS. SVEIKATINIMO VEIKLOS FINANSAVIMAS

     96 straipsnis. Bazinis Lietuvos nacionalinės sveikatos

                    sistemos  veiklos  finansavimo dydis

     Bazinis Lietuvos  nacionalinės  sveikatos  sistemos  veiklos

finansavimo dydis,  įskaitant  valstybės  biudžeto,  savivaldybių

biudžetų  lėšas   bei  privalomojo   sveikatos  draudimo   lėšas,

kiekvieniems metams  turi  sudaryti  pagal  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės nustatytą  skaičiavimo  metodiką  ne  mažiau  kaip  5

procentus bendrojo vidinio produkto vertės.

     97 straipsnis. LNSS veiklos vykdomųjų subjektų finansavimo

                    pagrindai

     LNSS veiklos vykdomųjų subjektų finansavimo  pagrindai yra:

     1) juridinio asmens,  įmonės, neturinčios  juridinio  asmens

teisių,   akreditavimą asmens  ar visuomenės sveikatos priežiūrai

patvirtinantys dokumentai;

     2) sveikatinimo veiklos sutarties sudarymas;

     3) įmonių   ir   įstaigų,   akredituotų   asmens   sveikatos

priežiūrai,  privalomojo   draudimo   sutarties   dėl   civilinės

atsakomybės už  žalą,   padarytą asmens  sveikatai vykdant asmens

sveikatos priežiūrą, sudarymas.

     Privalomojo visuomenės  sveikatos priežiūros  lygio darbų ir

patarnavimų finansavimo  pagrindas yra  šio straipsnio  pirmosios

dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos sąlygos.

     98 straipsnis. Sveikatinimo veiklos subjektų finansavimo

                    šaltiniai

     Valstybinių ar  savivaldybių asmens  ir visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų,  valstybinių  įmonių,  akredituotų  nustatytų

rūšių sveikatinimo veiklai, finansavimo šaltiniai yra:

     1) Lietuvos Respublikos  valstybės ar  savivaldybių biudžetų

lėšos;

     2) sveikatos draudimo lėšos;

     3) draudimo nuo nelaimingų atsitikimų lėšos;

     4) sveikatos fondų lėšos;

     5) lėšos už  mokamą sveikatos priežiūrą ir mokamas paslaugas

bei patarnavimus;

     6) palūkanos,  mokamos   už  bankuose   saugomas  asmens  ar

visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų nebiudžetines lėšas.

     Valstybinių ir  savivaldybių asmens  ir visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų,   valstybinių  įmonių, akredituotų  nustatytų

rūšių sveikatinimo  veiklai, finansavimo iš valstybės ar savival-

dybių  biudžetų   lėšų  tvarką   nustato   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybė.

     Privačių subjektų,  akredituotų sveikatinimo veiklai, finan-

savimo šaltiniai yra:

     1) sveikatos draudimo lėšos;

     2) draudimo nuo nelaimingų atsitikimų lėšos;

     3) lėšos už  mokamą sveikatos priežiūrą ir mokamas sveikatos

priežiūros paslaugas bei patarnavimus;

     4) palūkanos,  mokamos  už  bankuose  saugomas  šių  įstaigų

lėšas;

     5) įmonių, įstaigų,  organizacijų, konfesijų, kitų juridinių

ir fizinių asmenų sveikatos fondų lėšos.

     Privatiems subjektams,  akredituotiems asmens  ar visuomenės

sveikatos  priežiūrai,   Lietuvos  Respublikos   Vyriausybės   ar

savivaldybių  nustatyta   tvarka  gali  būti  skiriami  valstybės

biudžeto  ar   savivaldybių  biudžetų   asignavimai   privalomojo

sveikatinimo veiklos lygio darbams ir paslaugoms užtikrinti, taip

pat Valstybinio  sveikatos fondo  ir savivaldybių sveikatos fondų

lėšos valstybinių ar savivaldybių sveikatos programų vykdymui.

     99 straipsnis. Valstybinių ir savivaldybių sveikatos

                    priežiūros     įstaigų  finansinė veikla

     Valstybinės ir  savivaldybių asmens  ir visuomenės  sveikatos

priežiūros įstaigos  savarankiškai nustato savo išlaidų struktūrą,

išskyrus tą  jų dalį, kuri skiriama darbo apmokėjimui. Šių išlaidų

normatyvus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Valstybinių ir  savivaldybių asmens  ir visuomenės sveikatos

priežiūros  įstaigų,  darbuotojų  darbo  apmokėjimo,  neviršijant

patvirtintų normatyvų,  sąlygas apibrėžia  kolektyvinės sutartys,

sudaromos Kolektyvinių  susitarimų ir sutarčių įstatymo nustatyta

tvarka.

     100 straipsnis. Visuomenės sveikatos monitoringo ir

                    visuomenės     sveikatos ekspertizės

                    finansavimo tvarka

     Įmonės, kurių  ūkinė-komercinė ar kitokia veikla daro kenksm-

ingą poveikį  sveikatai, gyvenamosios  ir darbo  aplinkos kokybei,

privalo  apmokėti   iš  savo   lėšų  tokio   poveikio   sveikatai,

gyvenamajai ir  darbo aplinkai  stebėjimus  (visuomenės  sveikatos

monitoringą) ir  visuomenės sveikatos  ekspertizę, kuriuos atlieka

Valstybinė visuomenės  sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos

ministerijos ir jos padaliniai.

     Įmones,  kurių   ūkinė-komercinė  ar   kitokia  veikla  daro

kenksmingą poveikį  sveikatai,  gyvenamosios  ir  darbo  aplinkos

kokybei, nustato  Valstybinė higienos inspekcija prie Valstybinės

visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos.

     101 straipsnis. Sveikatinimo veiklos mokslinių tyrimų

                    finansavimas

     Valstybės biudžeto lėšos, skirtos sveikatos priežiūrai, gali

būti naudojamos ir sveikatinimo veiklos moksliniams taikomiesiems

tyrimams finansuoti. Sveikatinimo veiklos mokslinių fundamentinių

tyrimų finansavimui  turi būti  naudojamos mokslui  ir  techninei

pažangai skirtos valstybės biudžeto lėšos.

     102 straipsnis. Valstybinis sveikatos fondas

     Valstybinis  sveikatos  fondas  steigiamas  sukaupti  lėšoms

valstybinėms  sveikatos  programoms  finansuoti  ir  visuomeninių

organizacijų, ginančių  visuomenės sveikatos  interesus,  veiklos

programoms remti.  Valstybinį sveikatos  fondą  steigia  Lietuvos

Respublikos   Vyriausybė   ir   paveda   Sveikatos   ministerijai

disponuoti šiuo fondu ir jį tvarkyti. Valstybinio sveikatos fondo

nuostatus ir jo sąmatą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Valstybinio sveikatos fondo lėšų šaltiniai yra:

     1) Lietuvos Respublikos  Seimo nustatyta  valstybės biudžeto

asignavimų,  skiriamų   valstybinėms  socialinio   ir  ekonominio

plėtojimo programoms, dalis;

     2) Draudimo  reikalų tarybos  paskirta draudimo organizacijų

atskaitymų į prevencijos fondą dalis;

     3) įstatymo nustatyta  akcizų  už  alkoholinius  gėrimus  ir

tabako gaminius bei etiliuotą benziną įmokų, pervedamų į fondą iš

Valstybinės mokesčių  inspekcijos surenkamosios  sąskaitos banke,

dalis;

     4) draudėjų,  mokančių   valstybinio   socialinio   draudimo

įmokas,  nustatyta  pelno,  gauto  panaudojant  laikinai  laisvas

valstybinio socialinio draudimo biudžeto lėšas, dalis;

     5) savanoriškos fizinių ar juridinių asmenų įmokos;

     6) palūkanos, mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

     7) 50 procentų  lėšų, gautų  pritaikius baudas ir ekonomines

sankcijas už  sveikatinimo veiklos  įstatymų ir  kitų teisės aktų

pažeidimus;

     8) kitos teisėtai įgytos lėšos.

     103 straipsnis. Savivaldybių sveikatos fondai

     Savivaldybių  sveikatos  fondai  steigiami  sukaupti  lėšoms

savivaldybių   visuomenės    sveikatos   priežiūros    programoms

finansuoti bei  visuomeninių  organizacijų,  ginančių  visuomenės

sveikatos  interesus,   veiklos  programoms  remti.  Savivaldybės

sveikatos  fondą   steigia  ir   jo   išlaidų   sąmatą   tvirtina

savivaldybės taryba.

     Savivaldybių sveikatos  fondų  tipinius  nuostatus  tvirtina

Lietuvos Respublikos Seimas.

     Savivaldybių sveikatos fondų lėšų šaltiniai yra:

     1) savivaldybės biudžeto dotacijos;

     2) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;

     3) palūkanos, mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

     4) savivaldybių  gamtos  apsaugos  fondų  lėšų  20  procentų

atskaitymai;

     5) Sveikatos   draudimo   įstatymo   nustatyta   privalomojo

sveikatos  draudimo   įmokų  į   savivaldybių  sveikatos   fondus

atskaitymų dalis;

     6) kitos teisėtai įgytos lėšos.

     104 straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų, konfesijų,

                    kitų juridinių ir  fizinių asmenų

                    sveikatos fondai

     Įmonės, įstaigos, organizacijos, konfesijos, kiti juridiniai

ir fiziniai asmenys turi teisę steigti sveikatos fondus sveikatos

programoms finansuoti  ir sveikatos  priežiūros  įstaigų  veiklos

programoms remti.  Šių sveikatos  fondų sudarymo, likvidavimo bei

jų  lėšų  naudojimo  tvarka  nustatoma  jų  nuostatuose,  kuriuos

tvirtina  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė.  Šio  fondo  išlaidų

sąmatą tvirtina jo steigėjas (steigėjai).

     Įmonių, įstaigų,  organizacijų, konfesijų, kitų juridinių ir

fizinių asmenų sveikatos fondų pajamas sudaro:

     1) juridinių ir  fizinių asmenų  lėšos bei  jų  savanoriškos

įmokos;

     2) palūkanos, mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

     3) kitos teisėtai įgytos lėšos.   

     105 straipsnis. Farmacinės veiklos finansavimas

     Farmacinės veiklos finansavimo šaltiniai yra:

     1) lėšos  už realizuojamus  Lietuvos Respublikoje vaistus ir

kitus medicininės paskirties gaminius;

     2) lėšos už  pagamintus Lietuvos Respublikoje ir realizuotus

užsienio  valstybėse  vaistus  ir  kitus  medicininės  paskirties

gaminius;

     3) lėšos  už  šio  įstatymo  nustatytus  mokamus  farmacinės

veiklos paslaugas bei patarnavimus;

     4) kitos įstatymų nustatytos lėšos.

                             V DALIS

               LNSS VALDYMO SUBJEKTŲ KOMPETENCIJA

    I SKYRIUS. LNSS VALSTYBINIO VALDYMO SUBJEKTŲ KOMPETENCIJA

     106 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

                    pagrindiniai   įgaliojimai sveikatinimo

                    veiklai valdyti

     Lietuvos Respublikos  Vyriausybė tvarko sveikatinimo reikalus

ir reguliuoja sveikatinimo veiklą:

     1) tvirtindama  ir   užtikrindama  privalomąjį  sveikatinimo

veiklos lygį bei jo laikymosi kontrolę;

     2) tvirtindama   ir   užtikrindama   valstybinių   sveikatos

programų įgyvendinimą;

     3) nustatydama   ministerijų    ir    Vyriausybės    įstaigų

kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais;

     4) užtikrindama    tarpžinybinės     sveikatinimo    veiklos

koordinavimą valstybiniu lygiu;

     5) rengdama  ir   teikdama   Lietuvos   Respublikos   Seimui

svarstyti sveikatinimo  veiklos  įstatymų  ir  kitų  teisės  aktų

projektus;

     6) rengdama ir  priimdama   pagal savo  kompetenciją  teisės

aktus kitais sveikatinimo veiklos reguliavimo klausimais;

     7) steigdama    valstybines    tarnybas    ir    valstybines

inspekcijas, vykdančias  sveikatinimo  veiklą,  ir  vykdydama  jų

steigėjo funkcijas;

     8) rūpindamasi, kad  Lietuvos valstybės sienos ir teritorija

būtų apsaugotos nuo užkrečiamųjų ligų įvežimo, jų paplitimo;

     9) vykdydama kitas  sveikatinimo veiklos  valdymo funkcijas,

kurias   Lietuvos   Respublikos   Vyriausybei   paveda   Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

     107 straipsnis. Sveikatos ministerijos pagrindiniai

                    įgaliojimai    sveikatinimo   reikalams

                    tvarkyti

     Sveikatos ministerija:

     nustato pagal  savo  kompetenciją  privalomojo  sveikatinimo

veiklos  lygio   mastus  ir   teikia  juos   tvirtinti   Lietuvos

Respublikos Vyriausybei;

     analizuoja gyventojų  sveikatos būklę ir jos raidos prognozę,

prisideda  nustatant   sveikatinimo  veiklos   tikslus,  valstybės

siekiamo sveikatos  lygio rodiklius ir Lietuvos sveikatos programą

jiems pasiekti;

     prisideda rengiant valstybines sveikatos programas;

     Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės   pavedimu   kartu   su

savivaldybėmis nustato  pirminės sveikatos  priežiūros  plėtojimo

pagrindines kryptis;

     dalyvauja akreditacijoje  sveikatos priežiūrai  ir  prižiūri

visų nuosavybės  rūšių asmens  ir visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės veiklos subjektų veiklą;

     tvarko pagal  savo kompetenciją  kitus asmens  ir visuomenės

sveikatos priežiūros bei farmacinės veiklos rūšių reikalus;

     rengia  ir  priima  pagal  savo  kompetenciją  teisės  aktus

sveikatinimo  veiklos   rūšių,   išvardytų   šiame   straipsnyje,

įgyvendinimo klausimais.

     Sveikatos  ministerija  tvarko  kitus  sveikatinimo  veiklos

reikalus kartu  su kitomis ministerijomis pagal šio įstatymo 108-

109 straipsnius ir vykdo kitas valstybinio reguliavimo funkcijas,

numatytas šiame  įstatyme, kituose  įstatymuose  ir  ministerijos

nuostatuose.

     108 straipsnis. Bendroji ministerijų, Vyriausybės įstaigų

                    kompetencija sveikatinimo reikalų klausimais

     Ministerijos, Vyriausybės įstaigos pagal savo kompetenciją:

     1) sustabdo,  riboja   ūkinių  subjektų  veiklą,  kenkiančią

sveikatai bei  aplinkai, kai  pažeidžiami sveikatos priežiūros ar

aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimai;

     2) skelbia visuomenei  ūkinės ir kitokios veiklos, galinčios

turėti  kenksmingą   poveikį  sveikatai,   projektus,  planus  ir

programas;

     3) laiku  informuoja   gyventojus  apie   sveikatos  rizikos

laipsnį gyvenamojoje ir darbo aplinkoje;

     4) riboja potencialiai  pavojingas sveikatai darbinės veiklos

rūšis;

     5) remia žmonių išsilavinimo, kultūros ir informuotumo lygio

kėlimą,  siekiant   daryti  teigiamą   įtaką   žmonių   elgesiui,

susijusiam su sveiko gyvenimo būdo formavimu;

     6) organizuoja  sveikatos propagandą per masinės informacijos

priemones;

     7) draudžia ar  riboja sveikatai kenksmingų prekių, vartojimo

reikmenų reklamą;  

     8) draudžia   ar   riboja   sveikatai   kenksmingų   prekių,

produkcijos gamybą,  paslaugų teikimą,  importą, prekybą tokiomis

prekėmis ir jų vartojimą;

     9) prisideda prie aplinkos kokybės atstatymo ir palaikymo;

     10) organizuoja  priemonių, skirtų  atstatyti  ir  palaikyti

nustatytą maisto produktų, geriamo vandens kokybę, įgyvendinimą;

     11) organizuoja  veiklą,   kad  būtų   pašalintos  ypatingos

visuomenės sveikatai  situacijos  pasekmės  žmonių  sveikatai  ir

gyvybei;

     12) plėtoja ir  optimizuoja valstybinių sveikatos priežiūros

įstaigų, tarnybų, bei valstybinių farmacijos įmonių tinklą;

     13) kontroliuoja,  kaip   juridiniai  ir   fiziniai  asmenys

laikosi Sveikatos priežiūros įstatymų, vykdo sveikatos priežiūros

standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus;

     14) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip

įstatymų leidimo  būdu  nustatyti  fizinių  ir  juridinių  asmenų

atsakomybę už  sveikatinimo veiklos  teisės aktų  pažeidimus,  už

padarytą žalą sveikatai ir aplinkai;

     15)  plėtoja  sveikatinimo  veiklos  mokslinius  tyrimus  ir

studijas;

     16)  plėtoja   tarptautinį   bendradarbiavimą   sveikatinimo

veiklos srityje.

     109 straipsnis. Specialioji kitų ministerijų kompetencija

                    sveikatinimo   reikalų  klausimais

     Pacientų teisių  apsaugos politikos, atsakomybės už pavojų ir

žalą sveikatai  nustatymo reikalus  pagal savo kompetenciją tvarko

Sveikatos ministerija ir Teisingumo ministerija.

     Užsienio  humanitarinės   ir  techninės  pagalbos  sveikatos

sistemai reikalus pagal savo kompetenciją tvarko Užsienio reikalų

ministerija ir Sveikatos ministerija.

     Eismo   nelaimių    prevencijos,   žalos    sveikatai    dėl

nusikalstamos   veiklos    prevencijos   reikalus    pagal   savo

kompetenciją tvarko  Susisiekimo ministerija  ir  Vidaus  reikalų

ministerija.

     Asmens   sveikatos   priežiūros   penitenciarinėje   srityje

reikalus  pagal   savo   kompetenciją   tvarko   Vidaus   reikalų

ministerija ir Sveikatos ministerija.

     Vidaus tarnybos  ir policijos pareigūnų bei jiems prilygintų

asmenų, karių, kariūnų asmens sveikatos priežiūros reikalus pagal

savo kompetenciją  tvarko  Krašto  apsaugos  ministerija,  Vidaus

reikalų ministerija ir Sveikatos ministerija.

     Sveikatos draudimo  politikos,  žalos  sveikatai  nustatymo,

medicininės ir  socialinės ekspertizės,  socialinių  paslaugų  ir

socialinės globos  integravimo į  sveikatos  priežiūros  sistemą,

žmonių saugos  darbe  reikalus  pagal  savo  kompetenciją  tvarko

Socialinės  apsaugos   ir  darbo     ministerija   ir   Sveikatos

ministerija.

     Įstaigų ir  įmonių, akredituotų asmens sveikatos priežiūrai,

civilinės  atsakomybės   už  žalą   sveikatai,  padarytą  vykdant

sveikatos  priežiūrą,  draudimo  nustatymo  reikalus  pagal  savo

kompetenciją tvarko Finansų ministerija ir Sveikatos ministerija.

     Palankios sveikatai  aplinkos palaikymo  reikalus pagal savo

kompetenciją tvarko  Aplinkos apsaugos  ministerija ir  Sveikatos

ministerija.

     Gyventojų aprūpinimo  geros maistinės  ir biologinės  vertės

maisto produktais,  veterinarinės kontrolės, vartotojų aprūpinimo

veterinariniais vaistais  reikalus pagal savo kompetenciją tvarko

Žemės ūkio ministerija ir Pramonės ir prekybos ministerija.

     Transporto ir  kelių ekologijos  reikalus tvarko Susisiekimo

ministerija.

     Prekių  kokybės   plėtojimo  reikalus   tvarko  Pramonės  ir

prekybos ministerija.

     Gyventojų  aprūpinimo  geros  kokybės  geriamuoju  vandeniu,

sveikos gyvenamosios erdvės politikos reikalus tvarko Statybos ir

urbanistikos ministerija.

     Sveikatos  ugdymo   švietimo  sistemos  įstaigose,  pedagogų

kvalifikacijos kėlimo  sveikatos ugdymo klausimais reikalus pagal

savo kompetenciją  tvarko Švietimo ir mokslo ministerija kartu su

Sveikatos ministerija.

     Sveikatinimo veiklos  valstybinių  registrų,  klasifikatorių

rengimo, sveikatos  sistemos kompiuterizavimo  politikos reikalus

pagal savo  kompetenciją tvarko Ryšių ir informatikos ministerija

ir Sveikatos ministerija.

     Sveikatinimo  veiklos   valstybinę  statistiką   pagal  savo

kompetenciją  tvarko   Statistikos  departamentas  prie  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir Sveikatos ministerija.

           II SKYRIUS. SAVIVALDYBIŲ IR JŲ INSTITUCIJŲ

          KOMPETENCIJA SVEIKATINIMO VEIKLOS KLAUSIMAIS

     110 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija

                    sveikatinimo   veiklos valdymo klausimais

     Savivaldybės taryba:

     1) tvirtina   pirminės    sveikatos   priežiūros   plėtojimo

programą, kitas  savivaldybės kompleksines ir tikslines sveikatos

programas ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

     2) tvirtina savivaldybės  biudžeto lėšas sveikatinimo veiklai

ir jų panaudojimo apyskaitą;

     3) tvirtina  savivaldybės   sudarytas  sveikatinimo  veiklos

sutartis;

     4) nustato sveikatos  rėmimo būdus,  priemones ir jų taikymo

tvarką;  

     5) sudaro  savivaldybės sveikatos  fondą, tvirtina  jo  lėšų

panaudojimo apyskaitą ir kontroliuoja jų naudojimą;

     6)  sudaro   bendruomenės  sveikatos   tarybą,  skiria   jos

pirmininką ir tvirtina jos nuostatus;

     7) steigia,  reorganizuoja   ar  likviduoja  savas  pirminės

sveikatos priežiūros  įstaigas, farmacijos  įmones  ir  vykdo  jų

steigėjo funkcijas;

     8)  nustato   savivaldybės  reguliavimo   sferai   priskirtų

įstaigų, organizacijų  asmens ir  visuomenės sveikatos priežiūros

įgaliojimus;

     9) atšaukia    prieštaraujančius     sveikatinimo    veiklos

įstatymams ar savivaldybės tarybos sprendimams sveikatinimo veik-

los  klausimais   savivaldybės  valdybos,  viršaičio  (mero)  bei

seniūnų   sprendimus    ir   potvarkius,    komitetų,   komisijų,

bendruomenės  sveikatos   tarybos  bei   kitų  tarybos   sudarytų

institucijų sprendimus;

     10) vykdo kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus

įstatymų ir kitų teisės aktų.

     111 straipsnis. Savivaldybės mero arba savivaldybės valdybos

                    kompetencija sveikatinimo veiklos reikalų

                    klausimais

     Savivaldybės meras arba savivaldybės valdyba:

     1) organizuoja Lietuvos  sveikatos programos, valstybinių ir

sveikatos programų  įgyvendinimą, savivaldybės pirminės sveikatos

priežiūros plėtojimo programos, kitų savivaldybės kompleksinių ir

tikslinių sveikatos  programų projektų  rengimą  ir  savivaldybės

tarybos patvirtintų programų, sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų

teisės aktų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;

     2) užtikrina    pagal    savo    kompetenciją    privalomąjį

sveikatinimo   veiklos    lygį   savivaldybės   teritorijoje   ir

organizuoja jo laikymosi kontrolę;

     3) organizuoja pirminę sveikatinimo veiklą;

     4) organizuoja  savivaldybės   tarybos  nustatytų  sveikatos

rėmimo priemonių įgyvendinimą;

     5) sudaro šio  įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

sveikatinimo veiklos  sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės

tarybai ir kontroliuoja jų laikymąsi;

     6) vykdo  savivaldybės   nuosavybei  priklausančių  pirminės

sveikatos priežiūros  įstaigų projektavimo, statybos, kapitalinio

remonto užsakovo funkcijas;

     7) organizuoja   savivaldybės    nuosavybei    priklausančių

pirminės sveikatos priežiūros įstaigų medicininį auditą;

     8) organizuoja  pacientų   teisių   įgyvendinimo   priežiūrą

pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

     9) įstatymų numatytais pagrindais neleidžia įmonėms užsiimti

ūkine-komercine  veikla,   nustatyta  tvarka   atšaukia  išduotas

juridiniams ir fiziniams asmenims licencijas tai veiklai;

     10) vykdo kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus

įstatymų ir kitų teisės aktų.

     112 straipsnis. Miesto, rajono savivaldybės gydytojo

                    kompetencija sveikatinimo veiklos reikalų

                    klausimais

     Miesto, rajono  savivaldybės gydytoją  skiria  ir  atleidžia

savivaldybės  taryba.

     Miesto ar  rajono savivaldybės gydytojais gali būti skiriami

medicinos specialistai,  išlaikę sveikatos  ekonomikos, sveikatos

teisės, vadybos,  sveikatinimo  veiklos  organizavimo  egzaminus.

Egzaminų komisiją ir programą sudaro sveikatos ministras.

     Miesto,   rajono    savivaldybės       gydytojas   vadovauja

savivaldybės sveikatinimo  veiklos padaliniui,  kurio  tarnautojų

etatų skaičių nustato savivaldybė.

     Miesto, rajono savivaldybės gydytojas:

     1) vykdo  savivaldybės   mero  arba   savivaldybės  valdybos

funkcijas, numatytas  šio įstatymo  111 straipsnio 1, 2, 3, 5, 7,

8, punktuose;

     2) vykdo kitus  sveikatinimo veiklos  įgaliojimus, numatytus

savivaldybės   sveikatinimo    veiklos   padalinio   nuostatuose,

patvirtintuose savivaldybės mero arba savivaldybės valdybos.

     113 straipsnis. Aukštesniojo teritorijos administracinio

                    vieneto gydytojo  kompetencija sveikatinimo

                    veiklos reikalų klausimais

     Aukštesniojo teritorijos  administracinio  vieneto  gydytoją

skiria ir  atleidžia Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė  sveikatos

ministro  teikimu.   Aukštesniojo   teritorijos   administracinio

vieneto gydytojas  yra  kartu  Valstybinės  visuomenės  sveikatos

priežiūros  tarnybos   regioninio  visuomenės   sveikatos  centro

direktorius.

     Aukštesniojo teritorijos administracinio vieneto gydytojas:

     1) prižiūri  sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų teisės aktų,

Lietuvos sveikatos  programos ir  valstybinių  sveikatos  programų

įgyvendinimą ir remia savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimą

aukštesniajame teritorijos administraciniame vienete;

     2) apibendrina  sveikatos santykių  valstybinio  reguliavimo

priemonių    taikymo    praktiką    aukštesniajame    teritorijos

administraciniame  vienete   ir  rengia   pasiūlymus  Valstybinei

sveikatos reikalų komisijai dėl jų rengimo bei tobulinimo;

     3)  derina   su  aukštesniojo   teritorijos  administracinio

vieneto administracija  ir Sveikatos  ministerija antrinio  lygio

asmens sveikatos  priežiūros įstaigų  steigimo, reorganizavimo ar

likvidavimo klausimus;

     4) prižiūri,  kaip apskrities  administracija vykdo antrinio

lygio sveikatos  priežiūros įstaigų statybos, kapitalinio remonto

ir užsakovo funkcijas;

     5)  prižiūri  antrinio  lygio  asmens  sveikatos  priežiūros

įstaigų veiklą ir organizuoja jų medicininį auditą;

     6)  organizuoja   pacientų  teisių   įgyvendinimo  priežiūrą

antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

     7) vykdo  kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus

įstatymų ir kitų teisės aktų.

     Aukštesniojo teritorijos  administracinio vieneto  gydytojas

savo funkcijoms  įgyvendinti savo  žinioje turi  specialistus  ir

pagalbinį personalą,  kurių etatų  struktūrą ir  skaičių  nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

       III SKYRIUS. LNSS VEIKLOS KOORDINAVIMO INSTITUCIJOS

     114 straipsnis. Nacionalinė sveikatos taryba

     Nacionalinė sveikatos  taryba -  tai savarankiškai veikianti

sveikatos   politikos   koordinavimo   institucija.   Nacionalinė

sveikatos taryba  sudaroma ir  veikia pagal  Lietuvos Respublikos

Seimo  patvirtintus   nuostatus.  Nacionalinę   sveikatos  tarybą

sudaro: 1/3  savivaldybių bendruomenių  sveikatos tarybų atstovų,

1/3  visuomeninių  organizacijų,  ginančių  visuomenės  sveikatos

interesus,   atstovų,   1/3   visuomenės   sveikatos   priežiūros

specialistų. Nacionalinės sveikatos tarybos veikla yra remiama iš

valstybės biudžeto.

     Nacionalinė sveikatos taryba:

     koordinuoja Valstybės mastu:

     1) sveikatos ugdymo politiką;

     2) alkoholio kontrolės politiką;

     3) tabako kontrolės politiką;

     4) narkotikų kontrolės politiką;  

     5) visuomenės sveikatos saugos politiką;

     6) ligų profilaktikos ir kontrolės politiką;

     aprobuoja valstybinių sveikatos programų projektus savo kom-

petencijos klausimais;

     aprobuoja privalomojo  sveikatinimo  veiklos  lygio  mastus,

sveikatinimo veiklos  tikslų, valstybės  siekiamo sveikatos lygio

rodiklių ir Lietuvos sveikatos programos projektus;

     rengia  ir   kasmet  teikia   Lietuvos  Respublikos   Seimui

pranešimą  apie   gyventojų  sveikatos   ir  sveikatos  politikos

formavimo ir įgyvendinimo būklę;

     vykdo kitas  funkcijas, kurios  jai priskirtos  pagal šį  ir

kitus įstatymus bei tarybos statutą.

     Nacionalinė sveikatos taryba turi teisę:

     1) gauti  iš Lietuvos  Respublikos Vyriausybės, ministerijų,

kitų Vyriausybės  įstaigų, savivaldybių  valdymo organų,  įmonių,

įstaigų,  organizacijų  teisės  aktų,  programų  projektus,  kitą

informaciją,  reikalingą   šiame  įstatyme   ir  tarybos  statute

numatytoms funkcijoms vykdyti;

     2) atlikti  pagal kompetenciją  įstatymų, kitų  teisės aktų,

socialinio ir  ekonominio plėtojimo  programų projektų ekspertizę

ir teikti šių programų rengėjams savo išvadas;

     3) teikti  pagal savo  kompetenciją  konsultacijas  Lietuvos

Respublikos   Seimui,    Vyriausybei,    ministerijoms,    kitoms

Vyriausybės įstaigoms;

     4) sudaryti   ekspertų    komisijas    tarybos    funkcijoms

įgyvendinti.

     115 straipsnis. Valstybinė sveikatos reikalų komisija

     Valstybinė  sveikatos   reikalų   komisija   prie   Lietuvos

Respublikos Vyriausybės yra institucija, koordinuojanti sveikatos

rėmimo   planavimą    ir   įgyvendinimą   ministerijose,   kitose

Vyriausybės įstaigose,  sveikatinimo  veiklos  įstatymų  ir  kitų

teisės aktų įgyvendinimą.

     Valstybinę  sveikatos   reikalų  komisiją   sudaro  ir   jos

nuostatus tvirtina  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė.  Valstybės

sveikatos reikalų  komisijos  veikla  finansuojama  iš  valstybės

biudžeto.

     Valstybinė sveikatos reikalų komisija koordinuoja šių sričių

sveikatos rėmimo planavimą ir įgyvendinimą:

     1) gyventojų sveikatos ugdymo;

     2)  aplinkos  apsaugos,  aplinkos  higienos,  žmonių  saugos

darbe, darbo higienos ir darbo medicinos;

     3) mitybos higienos ir maisto kokybės kontrolės;

     4) alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės;

     5) traumatizmo profilaktikos;

     6) infekcinių ligų kontrolės ir jų profilaktikos;

     koordinuoja sveikatinimo  veiklos įstatymų  ir  kitų  teisės

aktų įgyvendinimą,  apibendrina jų  taikymo praktiką, koordinuoja

jų rengimą  ministerijose ir kitose Vyriausybės įstaigose, teikia

pasiūlymus Lietuvos  Respublikos Vyriausybei  dėl jų  rengimo bei

tobulinimo, taip pat - teisės aktų projektus Lietuvos Respublikos

Vyriausybei;

     atlieka  valstybinių   socialinio  ir  ekonominio  plėtojimo

programų, valstybės  investicijų programų,  koncepcijų, įstatymų,

kitų teisės  aktų projektų  ekspertizę ir  teikia pasiūlymus  šių

projektų rengėjams savo kompetencijos klausimais;

     Lietuvos Respublikos  Vyriausybės pavedimu  sudaro sveikatos

rėmimo sutartis  tarp Lietuvos  Respublikos Vyriausybės ir vietos

savivaldybių.

     Valstybinė sveikatos reikalų komisija turi teisę:

     1) gauti iš  Lietuvos Respublikos  Vyriausybės, ministerijų,

kitų Vyriausybės  įstaigų, savivaldybių  valdymo organų,  įmonių,

įstaigų,  organizacijų   įstatymų,  kitų  teisės  aktų,  programų

projektus bei  kitą informaciją,  reikalingą  šiame  įstatyme  ir

komiteto nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;

     2) atlikti  pagal savo  kompetenciją įstatymų,  kitų  teisės

aktų,  socialinio   ir  ekonominio  plėtojimo  programų  projektų

ekspertizę ir teikti šių programų rengėjams ekspertizės išvadas;

     3) teikti  pagal savo  kompetenciją  konsultacijas  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybei,   ministerijoms,   kitoms   Vyriausybės

įstaigoms, savivaldybių valdymo organams;

     4) dalyvauti  savivaldybių valdymo organams, suinteresuotoms

ministerijoms, kitoms  Vyriausybės įstaigoms  svarstant sveikatos

rėmimo klausimus ir teikti pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo;

     5)  sudaryti   laikinas  ar   nuolatines  ekspertų  ar  kitų

specialistų   grupes    komisijos   kompetencijai    priskirtiems

uždaviniams spręsti.

     116 straipsnis. Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba

     Savivaldybės   bendruomenės    sveikatos   taryba    -   tai

savarankiška sveikatinimo  veiklos koordinavimo  institucija prie

savivaldybės tarybos. Šią tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina

savivaldybės taryba.  Savivaldybės bendruomenės  sveikatos tarybą

sudaro: 1/3  visuomenės  sveikatos  priežiūros  specialistų,  1/3

savivaldybės nuosavų  įmonių, įstaigų,  organizacijų atstovų, 1/3

visuomeninių   organizacijų,    ginančių   visuomenės   sveikatos

interesus, atstovų.  Savivaldybės bendruomenės  sveikatos tarybos

veikla yra remiama iš savivaldybės biudžeto.

     Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba:

     koordinuoja savivaldybės teritorijoje:

     1) sveikatos ugdymo politiką;

     2) alkoholio kontrolės politiką;

     3) tabako kontrolės politiką;

     4) narkotikų kontrolės politiką;  

     5) visuomenės sveikatos saugos politiką;

     6) infekcinių susirgimų profilaktikos ir kontrolės politiką;

     aprobuoja   savivaldybės   pirminės   sveikatos   priežiūros

plėtojimo programos, kitų savivaldybės sveikatos programų projek-

tus;

     nagrinėja,  teikia   pagal   savo   kompetenciją   klausimus

savivaldybės tarybai, savivaldybės valdybai, viršaičiui (merui);

     vykdo kitas  funkcijas, priskirtas tarybai pagal šį ir kitus

įstatymus bei tarybos nuostatus.

     Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba turi teisę:

     1) gauti  iš savivaldybės valdymo institucijų,  savivaldybės

teritorijoje esančių  įmonių, įstaigų,  organizacijų informaciją,

reikalingą  šiame  įstatyme  ir  tarybos  nuostatuose  numatytoms

funkcijoms vykdyti;

     2) atlikti  pagal savo  kompetenciją  savivaldybės  tarybos,

savivaldybės valdymo  institucijų valdymo sprendimų, savivaldybės

socialinio ir  ekonominio plėtojimo  programų projektų ekspertizę

ir teikti šių programų rengėjams savo išvadas;

     3) teikti  pagal savo kompetenciją konsultacijas savivaldybės

tarybai, savivaldybės valdymo institucijoms, ūkiniams subjektams;

     4)   sudaryti    ekspertų   komisijas   tarybos   funkcijoms

įgyvendinti;

     5) deleguoti savo atstovus į Nacionalinę sveikatos tarybą.

         IV SKYRIUS. LNSS SPECIALIEJI VALDYMO SUBJEKTAI

     117 straipsnis. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės

                    tarnyba prie  Lietuvos Respublikos

                    Vyriausybės

     Valstybinę tabako  ir  alkoholio    kontrolės  tarnybą  prie

Lietuvos  Respublikos   Vyriausybės  steigia   ir  jos  nuostatus

tvirtina Lietuvos  Respublikos Vyriausybė.  Valstybinė  tabako ir

alkoholio kontrolės  tarnyba  yra  juridinis  asmuo.  Jos  veikla

finansuojama iš valstybės biudžeto.

     Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba:

     1) licencijuoja alkoholio, tabako gamybą, prekybą, importą;

     2)  kontroliuoja,  kaip  ūkiniai  subjektai  laikosi  tabako

kontrolės ir alkoholio kontrolės įstatymų;

     3)  vykdo   kitų  įstatymų,   tarnybos  nuostatų   nustatytas

funkcijas.

     118 straipsnis. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros

                    tarnyba prie Sveikatos ministerijos

     Valstybinę  visuomenės   sveikatos  priežiūros  tarnybą  prie

Sveikatos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos

ministerija.

     Valstybinė  visuomenės  sveikatos  priežiūros  tarnyba  prie

Sveikatos ministerijos:

     1)  vykdo  teritorijų  aukštesniuosiuose  administraciniuose

vienetuose regioninių  Sveikatos ministerijos padalinių funkcijas

visuomenės sveikatos priežiūrai tvarkyti;

     2) Sveikatos  ministerijos pavedimu  kartu su savivaldybėmis

nustato pirminės  sveikatos  priežiūros  plėtojimo  prioritetines

kryptis;

     3)  vykdo   visuomenės  sveikatos   monitoringą  ir  atlieka

visuomenės sveikatos ekspertizę;

     4) Sveikatos  ministerijos pavedimu  rengia standartizacijos

norminius dokumentus, skirtus visuomenės sveikatos priežiūrai;

     5)  įstatymų   ir  kitų  teisės  aktų  nustatyta  tvarka  ir

pagrindais  išduoda leidimus ūkinei-komercinei veiklai;

     6)  vykdo   kitų  įstatymų,   tarnybos  nuostatų   nustatytas

funkcijas.

     119 straipsnis. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie

                    Sveikatos  ministerijos

     Valstybinę   vaistų   kontrolės   tarnybą   prie   Sveikatos

ministerijos  steigia   ir  jos   nuostatus  tvirtina   Sveikatos

ministerija.  Ši   tarnyba  yra   juridinis  asmuo.   Jos  veikla

finansuojama iš valstybės biudžeto.

     Valstybinė   vaistų   kontrolės   tarnyba   prie   Sveikatos

ministerijos:

     1) akredituoja  juridinius ir  fizinius  asmenis  farmacinei

veiklai;

     2) licencijuoja  vaistų ir vaistinių prekių gamybą, prekybą,

importą;

     3) registruoja vaistus;

     4) kontroliuoja vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę;

     5) kontroliuoja farmacinę veiklą;

     6) vykdo  farmacinės veiklos  monitoringą (informacijos apie

vaistus,  jų   gamybą,  importą,   prekybą,  eksportą   rinkimas,

kaupimas, apdorojimas ir platinimas);

     7) vykdo kitas funkcijas, nustatytas kitų įstatymų, tarnybos

nuostatų.

     120 straipsnis. Valstybinė teisės medicinos tarnyba prie

                    Sveikatos ministerijos

     Valstybinę   teisės   medicinos   tarnybą   prie   Sveikatos

ministerijos  steigia   ir  jos   nuostatus  tvirtina   Sveikatos

ministerija.  Ši   tarnyba  yra   juridinis  asmuo.   Jos  veikla

finansuojama iš valstybės biudžeto.

     Valstybinė   teisės   medicinos   tarnyba   prie   Sveikatos

ministerijos:

     1) daro  kvotos, tardymo ir teismo pavedimu teismo medicinos,

teisės medicinos ekspertizes ir tyrimus;

     2) vykdo  kitas įstatymų  ir  tarnybos  nuostatų  nustatytas

funkcijas.

     121 straipsnis. Valstybinė teisės psichiatrijos ir

                    narkologijos   tarnyba prie  Sveikatos

                    ministerijos

     Valstybinę teisės psichiatrijos ir narkologijos tarnybą prie

Sveikatos  ministerijos   steigia  ir   jos  nuostatus   tvirtina

Sveikatos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla

finansuojama iš valstybės biudžeto.

     Valstybinė teisės  psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie

Sveikatos ministerijos:

     1) daro  kvotos, tardymo ir teismo pavedimu teismo medicinos,

teisės psichiatrijos ir narkologijos ekspertizes;

     2) vykdo  kitas įstatymų  ir  tarnybos  nuostatų  nustatytas

funkcijas.

     122 straipsnis. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros

                    veiklai tarnyba prie Sveikatos ministerijos

     Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą

prie Sveikatos  ministerijos steigia  ir  jos  veiklos  nuostatus

tvirtina Sveikatos  ministerija. Ši  tarnyba yra juridinis asmuo.

Jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

     Valstybinė akreditavimo  sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

prie Sveikatos ministerijos:

     1) kontroliuoja,  ar sveikatos  priežiūros įstaigos,  įmonių

plotai,  įranga   atitinka  standartizacijos  norminių  dokumentų

reikalavimus;

     2)  vykdo   medicininio  audito   ir  sveikatos   priežiūros

priimtinumo kontrolės duomenų monitoringą;

     3) išduoda  juridiniams ir  fiziniams asmenims  ar  atšaukia

nustatyta tvarka  licencijas,  sertifikatus,  leidimus  sveikatos

priežiūros veiklai;     

     4) vykdo kitas funkcijas, nustatytas tarnybos nuostatų.

     Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

prie Sveikatos ministerijos turi teisę reikalauti:

     1) iš  fizinių ir juridinių asmenų informacijos ir dokumentų,

reikalingų jos funkcijoms vykdyti;

     2)  iš   sveikatos  priežiūros   įstaigų,  tarnybų,   įmonių

steigėjų,  kad   neakredituotos  sveikatos  priežiūros  įstaigos,

tarnybos, įmonės,  jų struktūriniai  padaliniai būtų  pertvarkomi

pagal  sveikatos  priežiūros  veiklos  standartizacijos  norminių

dokumentų  reikalavimus  į  kito  pobūdžio  sveikatos  priežiūros

įstaigas,  farmacijos   įmones   pagal   Sveikatos   ministerijos

patvirtintą nomenklatūrą;

     3)  iš   juridinių  asmenų,   išdavusių   įmonėms   leidimus

(licencijas) ūkinei-komercinei  veiklai,  juos  nustatyta  tvarka

atšaukti,  jeigu  įmonės  neakredituojamos  visuomenės  sveikatos

saugos veiklai.

     123 straipsnis. Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos

     Valstybinė ir  teritorinės ligonių  kasos  nustatyta  tvarka

kaupia sveikatos draudimo įnašus bei kitas teisėtai įgytas lėšas,

užtikrina nustatytų  rūšių asmens  sveikatos priežiūros  paslaugų

apmokėjimą (pirkimą),  kontroliuoja jų  kaštus ir  kokybę, teikia

lėšų savivaldybių  sveikatos programų  įgyvendinimui, vykdo kitas

funkcijas, nustatytas įstatymų ir kasų nuostatų.

     124 straipsnis. Profesinės asmens bei visuomenės sveikatos

                    priežiūros ir farmacijos darbuotojų

                    organizacijos

     Profesinės asmens  bei visuomenės  sveikatos priežiūros  bei

farmacijos darbuotojų organizacijos šio ir kitų įstatymų bei kitų

teisės aktų  nustatyta tvarka  dalyvauja  Nacionalinės  sveikatos

tarybos, savivaldybių  bendruomenių  sveikatos  tarybų  veikloje,

juridinių ir  fizinių asmenų  akreditavime sveikatinimo  veiklai,

įmonių ir  įstaigų, akredituotų  sveikatinimo  veiklai,  valdyme,

rūpinasi savo  narių kvalifikacijos  kėlimu, sudaro  kolektyvines

sutartis ir susitarimus dėl darbo ir jo apmokėjimo sąlygų.

       V SKYRIUS. LNSS VEIKLOS SĄLYGŲ KONTROLĖS SUBJEKTAI

     125 straipsnis. Valstybinė higienos inspekcija prie

                    Valstybinės visuomenės  sveikatos priežiūros

                    tarnybos

     Valstybinę higienos  inspekciją prie  Valstybinės visuomenės

sveikatos priežiūros  tarnybos steigia  ir jos  veiklos nuostatus

tvirtina  Sveikatos  ministerija.  Ši  inspekcija  yra  juridinis

asmuo. Jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

     Valstybinė higienos  inspekcija prie  Valstybinės visuomenės

sveikatos priežiūros tarnybos:

     1) vykdo valstybinę higieninę kontrolę;

     2)  kontroliuoja,   kaip  laikomasi   sveikatos   priežiūros

įstatymų  ir   sveikatos  priežiūros   standartizacijos  norminių

dokumentų reikalavimų;

     3) duoda  leidimus vykdyti žemės sklypų naudojimo, statybos,

rekonstrukcijos darbus,  diegti naujas  žaliavas,  technologijas,

gamybos priemones, receptūras, realizuoti prekes, vartojimo reik-

menis;

     4)  taiko   sankcijas  fiziniams  ir  juridiniams  asmenims,

nesilaikantiems sveikatinimo veiklos teisės aktų reikalavimų;

     5) vykdo  kitas funkcijas,  nustatytas įstatymų, kitų teisės

aktų  ir inspekcijos nuostatų.

     126 straipsnis. Valstybinė medicininio audito inspekcija

                    prie Sveikatos ministerijos

     Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos min-

isterijos steigia  ir jos  veiklos nuostatus  tvirtina  Sveikatos

ministerija. Ši  inspekcija yra  juridinis asmuo.  Jos veikla yra

finansuojama iš valstybės biudžeto.

     Valstybinė  medicininio  audito  inspekcija  prie  Sveikatos

ministerijos:

     1) kontroliuoja  ir analizuoja  sveikatos priežiūros įstaigų

veiklos ekonominį efektyvumą;

     2) kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi

standartizacijos   norminių   dokumentų   reikalavimų   sveikatos

priežiūros kokybės klausimais;

     3) kontroliuoja,  kaip valstybinės ir savivaldybių sveikatos

priežiūros  įstaigos   laikosi  nustatytų   sveikatos  priežiūros

prieinamumo reikalavimų;

     4) vykdo kitas funkcijas, nustatytas inspekcijos nuostatų.

     127 straipsnis. Lietuvos medicinos etikos komitetas

     Lietuvos medicinos  etikos komitetą  steigia ir  jo  veiklos

nuostatus  tvirtina  Sveikatos  ministerija.  Lietuvos  medicinos

etikos komitetas  yra juridinis asmuo. Jo veikla yra finansuojama

iš valstybės biudžeto.

     Lietuvos medicinos etikos komitetas:

     1)  kontroliuoja,   kaip  fiziniai  ir  juridiniai  asmenys,

vykdantys  asmens   sveikatos  priežiūrą  ar  ja  besiverčiantys,

laikosi   įstatymų   ir   standartizacijos   norminių   dokumentų

reikalavimų medicinos etikos klausimais;

     2) išduoda leidimus biomedicininiams tyrimams;

     3) vykdo kitas funkcijas, nustatytas komiteto nuostatų.

     Lietuvos  medicinos   etikos  komitetas   turi   regioninius

padalinius   aukštesniuosiuose    teritorijų   administraciniuose

vienetuose.

     128 straipsnis. Medicinos pagalbos įstaigų medicinos etikos

                    komisijos

     Medicinos  pagalbos   įstaigų  medicinos   etikos  komisijos

prižiūri, kaip  asmens sveikatos  priežiūros specialistai laikosi

medicinos etikos reikalavimų.

       Medicinos  pagalbos  įstaigų  medicinos  etikos  komisijos

sudaromos ir  veikia pagal  Sveikatos  ministerijos  patvirtintus

nuostatus.

     129 straipsnis. Savivaldybių sanitarijos inspekcija

     Savivaldybių  sanitarijos   inspekcija  yra   specializuotas

savivaldybės    administracijos    padalinys,    kontroliuojantis

sanitariją savivaldybės teritorijoje.

     Savivaldybių     sanitarijos     inspekcijos     uždavinius,

kompetenciją,  struktūrą,   jos  pareigūnų  teises  ir  pareigas,

sanitarinės kontrolės  turinį ir  tvarką reglamentuoja nuostatai,

kuriuos  tvirtina   Lietuvos  Respublikos   Vyriausybė  Sveikatos

ministerijos teikimu.

     Sanitarijos   reikalavimus   reglamentuoja   standartizacijos

norminiai  dokumentai,   kuriuos  rengia  ir  tvirtina  Valstybinė

higienos inspekcija.

     130 straipsnis. Pacientų teisių priežiūros pareigūnai

     Savivaldybių valdybos,  viršaičiai  (merai)  privalo  skirti

pacientų teisių  priežiūros pareigūnus  (kontrolierius). Jų etatų

skaičiaus normatyvus  tvirtina  savivaldybės  taryba,  tačiau  jų

skaičius turi  būti  ne  mažesnis  kaip  du  etatai  savivaldybės

teritorijos administraciniam vienetui. Pacientų teisių priežiūros

kontrolieriai privalo paaiškinti pacientams apie šiame ir kituose

įstatymuose reglamentuojamas  jų teises,  padėti pacientams,  kai

jie  kreipiasi   su  skundais  dėl  asmens  sveikatos  priežiūros

būtinųjų sąlygų  ar jų  teisių sveikatinimo  veikloje  pažeidimo,

nagrinėti jų skundus.

     Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

skiria pacientų  teisių priežiūrai kontrolierius, kurie prižiūri,

kaip antrinio  ir tretinio  sveikatos priežiūros  lygio sveikatos

priežiūros įstaigos  užtikrina pacientų teises.  

     Pacientų teisių  gynimo, jų  priežiūros tvarką reglamentuoja

šis įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.

     Pacientų   teisių   priežiūros   kontrolierių   kompetenciją

reglamentuoja  Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės   patvirtinti

nuostatai.

     131 straipsnis. Kitų sveikatinimo veiklos kontrolės

                    institucijų kompetencija  sveikatinimo

                    veiklos klausimais

     Kitų sveikatinimo  veiklos kontrolės institucijų (Valstybinės

veterinarijos tarnybos,  Valstybinės  darbo  inspekcijos  ir  kt.)

kompetenciją sveikatinimo  veiklos klausimais  nustato  įstatymai,

kiti teisės aktai bei tų institucijų nuostatai.

                            VI DALIS

           ASMENŲ IR ŪKINIŲ SUBJEKTŲ TEISIŲ IR PAREIGŲ

                  SVEIKATINIMO VEIKLOJE TURINYS

              I SKYRIUS. ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

                      SVEIKATINIMO VEIKLOJE

     132 straipsnis. Gyventojų teisės sveikatinimo veikloje

     Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę:

     1) turėti  sveiką, saugią  fizinę ir  socialinę aplinką  bei

informaciją apie pavojų sveikatai šioje aplinkoje;

     2) turėti  sveikatai saugias  vartojimui  skirtas  žaliavas,

gaminius, prekes ir paslaugas;

     3) turėti  informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas ir

tarnybas bei jų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;

     4) gauti  informaciją apie  savo sveikatą  ir garantijas dėl

šios informacijos konfidencialumo;

     5)  turėti   priimtiną,  prieinamą   ir  tinkamą   sveikatos

priežiūrą;

     6)  pasirinkti   nustatyta   tvarka   sveikatos   priežiūros

specialistą, sveikatos  priežiūros įstaigą,  sveikatos priežiūros

rūšį arba jų atsisakyti, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip;

     7) turėti  nemokamą sveikatos  priežiūrą (valstybės  remiamą

sveikatos priežiūrą);

     8) gauti  valstybės nustatytą  paramą saugant,  atgaunant ir

stiprinant sveikatą;

     9)  dalyvauti   šio  įstatymo   nustatyta  tvarka  nustatant

sveikatos    priežiūros    plėtojimo    prioritetines    kryptis,

kontroliuojant sveikatos priežiūros prieinamumą ir tinkamumą.

     Nepilnamečio ar  neveiksnaus asmens tėvai, įtėviai, globėjai

ar rūpintojai  turi teisę savo vaikams, įvaikiams ar globotiniams

parinkti sveikatos  priežiūros specialistą,  sveikatos priežiūros

įstaigą,  sveikatos  priežiūros  rūšį  ar  atsisakyti  jų,  jeigu

įstatymuose nenumatyta kitaip.

     Teisę turėti nemokamą sveikatos priežiūrą (valstybės remiamą

asmens  ir   visuomenės  sveikatos  priežiūrą  bei  paslaugas  ir

patarnavimus), valstybės  nustatytą paramą  saugant, atgaunant ir

stiprinant sveikatą  turi tik  Lietuvos Respublikos  piliečiai ir

asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje.

     Užsieniečių asmens  sveikatos priežiūros  tvarka ir  sąlygos

apibrėžiamos Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

     133 straipsnis. Gyventojų pareigos sveikatinimo veikloje

     Lietuvos Respublikos gyventojai privalo:

     1) rūpintis  savo nepilnamečių  vaikų (įvaikių, globotinių),

savo senų tėvų sveikata;

     2) nepažeisti kitų asmenų sveikatos teisių;

     3) saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

     Asmenys, pažeidę  šio straipsnio  reikalavimus, atsako pagal

įstatymus.

     134 straipsnis. Asmenų pareiga suteikti  pirmąją pagalbą

                    nelaimingų  atsitikimų ir ūmių gyvybei

                    pavojingų susirgimų atvejais

     Asmenims, kuriems  dėl nelaimingo  atsitikimo arba dėl ūmaus

gyvybei pavojingo  susirgimo yra  būtina pagalba, pirmąją pagalbą

privalo neatidėliodami  suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyto sąrašo  profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojai,

transporto  priemonių   vairuotojai  mėgėjai,   buvę   kartu   su

nukentėjusiais  ar   ligoniais  nelaimingų  atsitikimų  ar  ūmaus

gyvybei pavojingo  susirgimo vietose.  Šių asmenų apmokymo teikti

pirmąją  pagalbą   kvalifikacinius  reikalavimus   bei  pirmosios

pagalbos žinių  patikrinimo tvarką  ir sąlygas  nustato  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

     Asmenims, kurie  pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus yra

įpareigoti teikti  pirmąją pagalbą,  savo  neveikimu  ar  veikimu

padidinusiems nukentėjusių  ar ūmiai  susirgusių asmenų sveikatos

pakenkimą, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

        II SKYRIUS. ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ, ORGANIZACIJŲ TEISĖS

               IR PAREIGOS SVEIKATINIMO  VEIKLOJE

     135 straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų teisės

                    sveikatinimo veikloje

     Įmonės, įstaigos, organizacijos turi teisę:

     1) sudaryti  šio   ir   kitų   įstatymų   nustatyta   tvarka

sveikatinimo veiklos  sutartis;

     2) steigti  šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

sveikatos fondus;

     3) steigti  įstatymų nustatyta  tvarka asmens  ar visuomenės

sveikatos priežiūros, farmacinės veiklos subjektus bei vykdyti jų

steigėjo  funkcijas,   įkurti  savo   struktūrinius   padalinius,

vykdančius asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrą;

     4) organizuoti  sveikatos programų  rengimą ir finansuoti jų

įgyvendinimą   iš savo  įsteigtų sveikatos fondų ar kitų teisėtai

įgytų lėšų.

     Įmonės, įstaigos,  organizacijos  gali  turėti  ir  kitokias

teises,   jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams bei

steigimo dokumentams.

     136 straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų pareigos

                    sveikatinimo veikloje

     Įmonės, įstaigos,  organizacijos savo  ūkinėje-komercinėje ar

kitoje veikloje privalo:

     1)   užtikrinti    pagal   savo   kompetenciją   privalomąjį

sveikatinimo veiklos lygį;

     2) vykdyti  sveikatos priežiūros  standartizacijos  norminių

dokumentų reikalavimus;

     3) laiku informuoti sveikatos priežiūros įstaigas, tarnybas,

gyventojus apie  pavojų sveikatai, kurį lemia jų veikla, gaminama

produkcija, realizuojamos prekės;

     4) sudaryti sveikas ir saugias darbo sąlygas;

     5) užkirsti  kelią kylančiam pavojui aplinkai, riboti pavojų

ir žalą aplinkai;

     6) saugoti  žmones  nuo  per  maistą  ir  geriamąjį  vandenį

plintančių užkrečiamųjų  ligų, invazijų,  taip pat  apsinuodijimų

maistu,  įgyvendinti   užkrečiamųjų  ligų   plitimą   ribojančias

priemones;

     7)  nustatyta  tvarka  organizuoti  ir  apmokėti  visuomenės

sveikatos monitoringą ir visuomenės sveikatos ekspertizę;

     8) organizuoti darbuotojų sveikatos priežiūrą;

     9) kompensuoti  žalą sveikatai ir aplinkai, kurią padarė savo

veika.

     Įmonės, įstaigos,  organizacijos  gali  turėti  ir  kitokias

pareigas, jeigu  šios neprieštarauja  šiam ir  kitiems įstatymams

bei steigimo dokumentams.

     Įmonių,  įstaigų,   organizacijų  teisių   įgyvendinimas  ir

pareigų  sveikatinimo  veikloje  vykdymas  neturi  pažeisti  kitų

fizinių ir juridinių asmenų teisių.

     Įmonės, įstaigos,  organizacijos, pažeidusios šio straipsnio

reikalavimus, atsako pagal įstatymus.

                            VII DALIS

                ATSAKOMYBĖ UŽ SVEIKATINIMO VEIKLOS

                     TEISĖS NORMŲ PAŽEIDIMUS

     137 straipsnis. Atsakomybės už sveikatinimo veiklos teisės

                    normų  pažeidimus taikymas

     Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę sveikatinimo veiklos

teisės normų reikalavimus, atsako pagal įstatymus.

     138 straipsnis. Padarytos žalos sveikatai atlyginimas

     Juridiniai ir  fiziniai asmenys,  savo veikimu  ar neveikimu

padarę žalos  žmonių  sveikatai,  privalo  atlyginti  nuostolius,

atsiradusius dėl  sveikatos pakenkimo,  o nukentėjusiam  mirus  -

atlyginti  žalą   jo  šeimai  ir  kitiems  asmenims.  Nuostoliai,

atsiradę dėl  sveikatos pakenkimo,  apskaičiuojami pagal Lietuvos

Respublikos    Vyriausybės     patvirtintus    žalos    sveikatai

apskaičiavimo dydžius  ir  metodikas,  jeigu  kitaip  nenustatyta

įstatymų, ir   išieškomi teismine tvarka. Žalos atlyginimo tvarką

nustato Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

     Asmenims,  apdraustiems  nuo  nelaimingų  atsitikimų  darbe,

nuostolių dėl  žalos sveikatai, o nukentėjusiam mirus -  žalos jo

šeimai ir  kitiems asmenims,  atlyginimo tvarką  ir dydį  nustato

draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas.

     Pacientams  nuostolių,   atsiradusių  dėl  žalos  sveikatai,

padarytos vykdant  jų sveikatos  priežiūrą, o  jiems mirus  -  jų

išlaikytiniams,  atlyginimo   sąlygas  ir   tvarką  reglamentuoja

įstatymai bei kiti teisės aktai.

     139 straipsnis. Prievolė atlyginti sveikatos priežiūros

                    valstybinių tarnybų, valstybinių inspekcijų,

                    sveikatos priežiūros įstaigų ir

                    kitų  juridinių asmenų išlaidas,

                    atsiradusias dėl neteisėta veika   padarytos

                    žalos sveikatai

     Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos

žmonių  sveikatai,   privalo   atlyginti   sveikatos   priežiūros

valstybinėms tarnyboms  ir valstybinėms  inspekcijoms,  sveikatos

priežiūros įstaigoms,  kitiems juridiniams  asmenims jų išlaidas,

kurias šie  turėjo dėl  tų juridinių ir fizinių asmenų neteisėtos

veikos ir  kurios susijusios  su Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyto  sąrašo   užkrečiamųjų  ligų,  taip  pat  apsinuodijimų

maistu, profesinių  ligų ir  apsinuodijimų pavienių  ir  grupinių

atvejų  išaiškinimu,   diagnostika,  asmenų,   susirgusių  šiomis

ligomis, gydymu,   slauga, maitinimu gydymo įstaigose, medicinine

ir  socialine  reabilitacija,  protezavimu,  socialinės  pagalbos

teikimu, šių  ligų plitimą  ribojančių priemonių įgyvendinimu bei

jų pasekmių  sveikatai ir  ūkiui likvidavimu,  jeigu neįrodo, kad

žala sveikatai  atsirado dėl  nenugalimos jėgos  ar  nukentėjusių

tyčios.

     Šio  straipsnio   pirmojoje   dalyje   nurodytais   atvejais

sveikatos priežiūros valstybinių tarnybų, valstybinių inspekcijų,

sveikatos  priežiūros  įstaigų,  kitų  juridinių  asmenų  išlaidų

atlyginimas išreikalaujamas  šalims susitarus ar teismine tvarka,

jas apskaičiavus  pagal faktines  ieškovo ar  šalies, pateikusios

materialines pretenzijas, išlaidas.

     140 straipsnis. Moralinės žalos atlyginimas

     Asmenys,    pažeidę    sveikatos    priežiūros    priimtinumo

reikalavimus,  asmens   sveikatos   informacijos   konfidencialumą

(asmens medicininę  paslaptį), privalo atlyginti asmeniui padarytą

žalą.

     Teismas,   nustatydamas    moralinės   (neturtinės)   žalos,

išreikštos pinigais,  dydį, atsižvelgia  į žalą padariusio asmens

turtinę  padėtį,   teisės  pažeidimo   sunkumo  laipsnį,   teisės

pažeidimo pasekmes  ir kitas  aplinkybes, tačiau kiekvienu atveju

šis dydis negali viršyti 500 minimalių mėnesinių atlyginimų.

     141 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatos

                    priežiūros ir  farmacine veikla ar jos

                    vykdymą

     Neteisėtas  vertimasis  sveikatos  priežiūros  ir  farmacine

veikla ar  jos neteisėtas vykdymas užtraukia ekonomines sankcijas

juridiniams asmenims,  administracinę atsakomybę  pareigūnams  ar

piliečiams  arba Baudžiamajame kodekse numatytą atsakomybę.

                           VIII DALIS

                     BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

     142 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinio

                    bendradarbiavimo    sveikatinimo veikloje

                    pagrindiniai principai

    Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis

ir tarptautinėmis  organizacijomis  sveikatinimo  veikloje,  turi

vadovautis šiais principais:

     1) užtikrinti, kad  Lietuvos Respublikos  įmonės savo ūkine-

komercine veikla  nepadarytų žalos  kitų  valstybių  teritorijoje

gyvenantiems asmenims;

     2) teikti  suinteresuotoms  šalims  objektyvią  ir  patikimą

sveikatos informaciją;

     3)  aktyviai   siekti  Pasaulinės   Sveikatos  Organizacijos

globalinės strategijos "Sveikata-visiems " įgyvendinimo;

     4)  bendradarbiauti   likviduojant  ekologinių   katastrofų,

avarijų ir  gaivalinių  nelaimių  neigiamas  pasekmes  visuomenės

sveikatai.

     143 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos

                    įstatymas ir  tarptautinės sutartys

     Jeigu tarptautinėje  sutartyje, kurios  šalimi yra  Lietuvos

Respublika, nustatyti  kitokie negu  šiame įstatyme reikalavimai,

taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

     144 straipsnis. Kai kurios Lietuvos Respublikos sveikatos

                    sistemos įstatyme   panaudotos sąvokos

     Sveikata -  tai asmens  ir  visuomenės  fizinė,  dvasinė  ir

socialinė gerovė.

     Sveikatos  sauga   -  tai   sveikatai  kenksmingų   veiksnių

stebėjimas, nepavėluotas pavojaus sveikatai nustatymas, sveikatai

kenksmingų  fizinės  ir  socialinės  aplinkos  veiksnių  poveikio

prevencija ar ribojimas.

     Sveikatos  atgavimas   -  sveikatos   potencialo   atkūrimas

medicinos   pagalbos,    slaugos,   medicininės   ir   socialinės

reabilitacijos priemonėmis.

     Sveikatos stiprinimas  - tai valstybinių valdžios ir valdymo

organų, savivaldybių  bei visuomenės įsipareigojimų, priemonių ir

veiksmų visuma,  padedanti  gausinti  bei  racionaliau  panaudoti

sveikatos priežiūros išteklius ir kontroliuoti žmonių sveikatą.

     Valstybės  siekiamas   sveikatos  lygis   -  tai   valstybės

nustatyti   atitinkamam laikotarpiui  visuomenės sveikatos lygio,

kurio pasiekimą laiduoja valstybė,  rodikliai.

     Sveikatos sistema  - tai  sveikatos reikalų tvarkymo sistema,

kurią sudaro  sveikatinimo veikla, sveikatinimo veiklos vykdomieji

ir valdymo subjektai.

     Privalomasis sveikatinimo veiklos lygis - baziniai gyventojų

sveikatos saugos,  jos atgavimo ir stiprinimo mastai, nustatantys

pradinę sveikatinimo veiklos plėtojimo planavimo poziciją.

     Asmens sveikatos  priežiūra  -    tai  valstybės  akredituotų

fizinių  ir   juridinių  asmenų   veikla,  turinti   tikslą  laiku

diagnozuoti ir užkirsti kelią asmens sveikatos sutrikimams, padėti

jam atgauti ir sustiprinti sveikatą.

     Visuomenės sveikatos  priežiūra  - tai visuomenės ar atskirų

jos grupių sveikatos sauga ir jos stiprinimas.

     Farmacinė veikla - juridinių ir fizinių asmenų veikla, kurią

reglamentuoja Farmacinės veiklos įstatymas.

     Sveikatos  rėmimas   -  tai  valstybės  nustatytų  teisinių,

socialinių ir  ekonominių  priemonių ir visuomeninių organizacijų

veiklos programų,  remiančių sveikatos saugą, sveikatos atgavimą,

skatinančių asmens ir visuomenės sveikatos stiprinimą, sistema.

     Pirminė sveikatos  priežiūra -  nespecializuota kvalifikuota

asmens sveikatos  priežiūra, psichikos  sveikatos  priežiūra  bei

nespecializuota  visuomenės   sveikatos  priežiūra   gyvenamojoje

vietoje.

     Antrinė sveikatos priežiūra - specializuota asmens sveikatos

priežiūra, kurią  vykdo aukštesniųjų  teritorijos administracinių

vienetų sveikatos  priežiūros įstaigos,  specializuota visuomenės

sveikatos priežiūra,  kurią vykdo valstybės nustatytų valstybinių

tarnybų ir  valstybinių inspekcijų  padaliniai  aukštesniuosiuose

administraciniuose vienetuose.

     Tretinė sveikatos  priežiūra -  labai  specializuota  asmens

sveikatos priežiūra,  labai  specializuota  visuomenės  sveikatos

priežiūra, kurią  vykdo centrinės  asmens ir visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigos.

     Sveikatos priežiūros  priimtinumas - tai valstybės nustatyta

tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios

sveikatos priežiūros  paslaugų atitiktį  medicinos  mokslo  prin-

cipams ir medicinos etikos reikalavimams.

     Sveikatos priežiūros  prieinamumas - tai valstybės nustatyta

tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios

asmens sveikatos  priežiūros paslaugų  ekonominį, komunikacinį ir

organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei.

     Sveikatos priežiūros  tinkamumas -  tai  valstybės  nustatyta

tvarka pripažįstamos  sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios

sveikatos  priežiūros   paslaugų   bei   patarnavimų   kokybę   ir

efektyvumą.

     Valstybės ir  savivaldybių remiama  sveikatos  priežiūra  ir

paslaugos bei  patarnavimai -  tai valstybės  nustatytų rūšių  ir

mastų   asmens ir  visuomenės sveikatos priežiūra, kurios sąlygas

bei kaštų visišką padengimą laiduoja valstybė ar savivaldybės.

     Sveikatos  priežiūros   standartizacija  -   tai   sveikatos

priežiūros  kokybės   reikalavimų  ir   rodiklių  reglamentavimas

norminiuose dokumentuose.

     Sveikatos priežiūros standartizacijos norminiai dokumentai -

tai teisės  aktai, kuriais  yra nustatyti reikalavimai, normos ir

normatyvai sveikatos  veiksniams, sveikatos  priežiūrai  bei  jos

kokybei.

     Medicininis auditas  - tai  sveikatos priežiūros    paslaugų

prieinamumo ir tinkamumo  ekspertizė ir kontrolė.

     Fizinių ir  juridinių asmenų,  įmonių, neturinčių  juridinio

asmens statuso,  akreditavimas sveikatos priežiūrai ar farmacijos

veiklai -  tai valstybės  nustatyta veikla,  kuria suteikiama  ar

panaikinama  teisė  verstis  sveikatos  priežiūros  ar  farmacine

veiklomis ar jas vykdyti.

     Sveikatos programa  - tai  prioritetinių sveikatos  santykių

plėtojimo planas,  kurio paskirtis  yra patvirtinti  alternatyvių

sveikatinimo veiklos  priemonių, taip  pat  mokslo  taikomųjų  ar

fundamentinių tyrimų   lyginamąjį  efektyvumą ir  optimizuoti  jų

naudojimą.

     Sveikatos  ugdymas  -  valstybinio reguliavimo ir pilietinės

iniciatyvos,   socialinio    marketingo,   socialinės   reklamos,

sveikatos mokymo  ir propagandos,  formuojančių sveiką gyvenseną,

informuojančių visuomenę  apie  sveikatos  sąlygas  ir  sveikatos

priežiūros problemas, visuma.

     Sveikatos   mokymas -  tai sveikatos  priežiūros  institucijų

vykdoma veikla,  kurios tikslas apmokyti atskiras gyventojų grupes

saugoti ir stiprinti sveikatą.

     Visuomenės sveikatos  kontrolė -  tai valstybės  nustatyta ar

savaveiksmė visuomenės  sveikatos valdymo  forma,  kuria  siekiama

visuomenės  sveikatos   monitoringo  rodiklių  pagrindu  nustatyti

norminiuose  aktuose   reglamentuojamų  sveikatos   ir   sveikatos

priežiūros lygių,  sveikatos priežiūros kokybės rodiklių neigiamus

poslinkius ir formuoti juos koreguojančius valdymo sprendimus .

      Sveikatos  priežiūros išteklių  kontrolė  -  tai  valstybės

reglamentuojama   juridinių    ir    fizinių    asmenų    veikla,

optimizuojanti sveikatos  priežiūros materialinių  ir  ekonominių

išteklių panaudojimą.

     Visuomenės   sveikatos    monitoringas   -   tai   valstybės

reglamentuojama   ar savaveiksmė   visuomenės sveikatos poreikių,

sveikatos  priežiūros   išteklių,  sveikatos   raidos,  sveikatos

priežiūros lygio,  jos  kokybės  bei  aplinkos  būklės  nustatytų

rodiklių  stebėjimo ir analizės sistema.

     Visuomenės sveikatos  ekspertizė -  tai visuomenės  sveikatos

monitoringo duomenų  analizė, jos  raidos tendencijų  prognozė  ir

gautų duomenų norminiuose aktuose nustatyta tvarka interpretavimas

bei žalos visuomenės sveikatai ir jos priežiūrai nustatymas.

     Asmens sveikatos  priežiūros technologijos  -  tai  vaistai,

profilaktikos, diagnostikos, gydymo metodai, medicinos aparatūra,

įranga ir medicininiai instrumentai.

     145 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos

                    įstatymo įsigaliojimas

     Lietuvos   Respublikos   sveikatos   sistemos   įstatymo   3

straipsnis, 10  straipsnio antroji  dalis,   11 straipsnis,    13

straipsnio penktoji  ir šeštoji  dalys,   15 straipsnio  trečioji

dalis, 16  straipsnio ketvirtoji  dalis,  18  straipsnio  antroji

dalis, 19  straipsnio antroji  dalis, 20  straipsnio  ketvirtoji,

penktoji, šeštoji  ir septintoji  dalys, 29  straipsnio pirmosios

dalies 1  punktas, antroji dalis, 30 straipsnio antroji dalis, 31

straipsnio antroji dalis, 32, 33 ir 34 straipsniai, 35 straipsnio

antroji dalis,  36 straipsnis,  37 straipsnio  antroji dalis,  38

straipsnis,  39   straipsnio  pirmoji,   antroji,  ketvirtoji  ir

penktoji dalys,  40 straipsnio  antroji,  šeštoji  ir  septintoji

dalys, 41  straipsnio antroji,  trečioji, ketvirtoji  ir  šeštoji

dalys, 42  straipsnio trečioji,  ketvirtoji ir penktoji dalys, 43

straipsnis,  44  straipsnis,  45  straipsnio  antroji  dalis,  46

straipsnio  antroji   ir  trečioji   dalys,  48   straipsnis,  49

straipsnis, 50  straipsnis,  51  straipsnis,  52  straipsnis,  53

straipsnis, 55 straipsnio antroji, trečioji ir penktoji dalys, 56

straipsnis,  57 straipsnio antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys,

58 straipsnio antroji dalis, 59 straipsnio trečioji ir ketvirtoji

dalys, 60 straipsnio trečioji ir ketvirtoji dalys, 61 straipsnis,

63 straipsnio antroji dalis, 64 straipsnis, 65 straipsnio pirmoji

dalis, 66 straipsnis, 68 straipsnio antroji ir trečioji dalys, 69

straipsnis, 70  straipsnis,  73  straipsnis,  74  straipsnis,  IV

dalies I  skyrius, 85  straipsnio trečioji  dalis, 86  straipsnio

penktoji dalis,  87 straipsnio  ketvirtoji dalis,  88  straipsnio

antroji, trečioji  ir ketvirtoji  dalys, 89  straipsnio  antroji,

trečioji ir  ketvirtoji dalys,  90 straipsnis, 91 straipsnis,  92

straipsnio pirmoji,  antroji, trečioji  ir ketvirtoji  dalys,  93

straipsnio antroji  ir trečioji  dalys, 94,  95  straipsniai,  96

straipsnis,  98   straipsnio  antroji  ir  ketvirtoji  dalys,  99

straipsnio pirmoji  dalis,  102  straipsnio  pirmoji  dalis,  103

straipsnio antroji  dalis,  104  straipsnio  pirmoji  dalis,  105

straipsnis, 108  straipsnis, 109  straipsnis, 112 straipsnis, 113

straipsnis, 114  straipsnio pirmoji dalis, 115 straipsnio antroji

dalis, 116  straipsnio  pirmoji  dalis,  117  straipsnio  pirmoji

dalis, 118  straipsnio pirmoji  dalis,   119  straipsnio  pirmoji

dalis, 120  straipsnio  pirmoji  dalis,  121  straipsnio  pirmoji

dalis,    122  straipsnio  pirmoji  dalis,  123  straipsnis,  125

straipsnio pirmoji  dalis,  126  straipsnio  pirmoji  dalis,  127

straipsnio pirmoji  dalis, 128  straipsnio antroji  dalis,    129

straipsnio antroji  ir trečioji dalys, 130 straipsnio trečioji ir

ketvirtoji dalys,  133 straipsnio  antroji dalis, 134 straipsnis,

138  straipsnio   pirmoji,  antroji   ir  trečioji  dalys,    139

straipsnis, 141  straipsnis įsigalioja Lietuvos Respublikos Seimo

nutarimo "Dėl  Lietuvos Respublikos  sveikatos sistemos  įstatymo

145  straipsnyje   nurodytų  straipsnių  įgyvendinimo"  nustatyta

tvarka,  o  iki  nurodytuose  straipsniuose  minėtų  teisės  aktų

patvirtinimo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais.

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS