Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.01.23)

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

***Pabaiga***

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                        APLINKOS APSAUGOS

                           ĮSTATYMAS

                  I SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI

    1 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

     Šiame įstatyme:

     aplinka  -  gamtoje  funkcionuojanti  visuma  tarpusavyje

susijusių  elementų (žemės paviršius ir gelmės, oras,  vanduo,

dirvožemis,   augalai,  gyvūnai,  organinės   ir   neorganinės

medžiagos,  antropogeniniai komponentai) bei juos vienijančios

natūraliosios ir antropogeninės sistemos;

     aplinkos  apsauga  -  aplinkos  saugojimas  nuo  fizinio,

cheminio,    biologinio   bei   kitokio   neigiamo   poveikio,

atsirandančio naudojant gamtos išteklius;

     gamtos   ištekliai   -  gyvosios  ar  negyvosios   gamtos

elementai,  kuriuos  žmogus naudoja  arba  gali  naudoti  savo

poreikiams;

     ekosistema   -  funkcinė  gyvųjų  ir  negyvųjų   elementų

sistema, kurios komponentus jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų

apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai;

     aplinkos  apsaugos  normatyvas  -  tai  nustatyta  tvarka

įteisinta ūkinės ar kitos veiklos poveikio aplinkai leistinumo

skaitmeninė ar loginė išraiška;

     aplinkos  apsaugos  standartas  -  tai  nustatyta  tvarka

parengtas  ir  patvirtintas normatyvinis  dokumentas,  kuriame

nustatomos  bendram  ir  daugkartiniam  naudojimui  tinkančios

taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos;

     gamtos  išteklių limitavimas - gamtos išteklių  naudojimo

normų  nustatymas, atsižvelgiant į turimas žinias apie  gamtos

išteklių kiekį, jų atsinaujinimą ir išsaugojimą ateičiai;

     kenksmingas  poveikis  aplinkai  -  ekosistemos  ar   jos

komponentų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas;

     aplinkos  monitoringas  - sistemingas  aplinkos  bei  jos

komponentų   būklės   ir  kitimo  stebėjimas,   antropogeninio

poveikio įvertinimas ir prognozė;

     poveikio aplinkai vertinimas - planuojamos veiklos galimo

poveikio aplinkai nustatymo procesas;

     ekologinė  informacija  - duomenų apie  aplinkos  kokybės

būklę visuma;

     ūkinė  veikla - ūkinė ir kitokia veikla, kuri turi įtakos

aplinkai;

     pavojingos  medžiagos  - nuodingos, kenksmingos,  degios,

sprogstančios,  koroziją  sukeliančios  ir  kitos   medžiagos,

galinčios  pakenkti  žmogui ir aplinkoje  vykstantiems  gamtos

procesams;

     teršalų  emisija - tai teršiančios medžiagos išmetimas  į

aplinką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    2 straipsnis. Įstatymo paskirtis

     Šis     įstatymas    reguliuoja    visuomeninius   santykius

aplinkosaugos   srityje,   nustato  pagrindines   juridinių   bei

fizinių   asmenų   teises    ir   pareigas   išsaugant   Lietuvos

Respublikai  būdingą  biologinę  įvairovę,  ekologines   sistemas

bei   kraštovaizdį,   užtikrinant   sveiką   ir  švarią  aplinką,

racionalų gamtos išteklių  naudojimą  Lietuvos  Respublikoje, jos

teritoriniuose  vandenyse,  kontinentiniame  šelfe ir ekonominėje

zonoje.

    Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą

bei aplinkos  apsaugą reglamentuojantys  įstatymai  ir  norminiai

aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    3 straipsnis. Aplinkos apsaugos objektas

    Aplinkos   apsaugos   objektas   yra   Lietuvos   Respublikos

teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai

priklausantys gamtos ištekliai.

    4 straipsnis. Aplinkos apsaugos principai

    Aplinkos apsauga  Lietuvos Respublikoje  yra visos  valstybės

bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga.

    Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti

visuomeninius bei  privačius interesus  aplinkos kokybei gerinti,

skatinti gamtos  išteklių naudotojus  ieškoti būdų  ir priemonių,

kaip išvengti  arba  sumažinti  neigiamą  poveikį  aplinkai,  bei

ekologizuoti gamybą.

    Gamtos  ištekliai   turi  būti   naudojami   racionaliai   ir

kompleksiškai, atsižvelgiant  į aplinkos išsaugojimo bei atkūrimo

galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus.

    Aplinkos  apsauga   grindžiama   visapusiška,   teisinga   ir

savalaike ekologine informacija.

    5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija

                  aplinkos apsaugos srityje

     Lietuvos   Respublikos   Seimas,   formuodamas   aplinkos

apsaugos valstybės politiką:

     1)   nustato  pagrindines  aplinkos  apsaugos  ir  gamtos

išteklių naudojimo politikos kryptis;

     2) tvirtina aplinkos apsaugos strategiją;

     3)   tvirtina  valstybės  biudžeto  asignavimus  aplinkos

apsaugos priemonėms finansuoti;

     4)   ratifikuoja  ir  denonsuoja  svarbiausias   Lietuvos

Respublikos  aplinkos apsaugos bei gamtos  išteklių  naudojimo

tarptautines sutartis;

     5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    6 straipsnis. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema

     Valstybinį    aplinkos    apsaugos    valdymą    Lietuvos

Respublikoje  vykdo Vyriausybė, Aplinkos apsaugos ministerija,

kitos įgaliotos valstybės institucijos.

     Aplinkos   apsaugos  valdymą  savivaldybių   teritorijose

įstatymų  nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos

institucijos.

     Kiekviena iš šių institucijų atsako už šio įstatymo  joms

priskirtų funkcijų vykdymą.

     Lietuvos  Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama  aplinkos

apsaugos valstybės politiką:

     1)   Aplinkos  apsaugos  ministerijos  teikimu   tvirtina

aplinkos  apsaugos  strategijos veiksmų programą,  valstybines

gamtos  išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programas  bei

schemas;

     2)   įstatymų   nustatyta   tvarka   formuoja   valstybės

institucijų,  įgyvendinančių  aplinkos  apsaugos   ir   gamtos

išteklių naudojimo politiką, sistemą;

     3)  koordinuoja  valstybės ir vietos  savivaldos  valdymo

institucijų  veiklą  aplinkos  apsaugos  ir  gamtos   išteklių

naudojimo srityje;

     4)    sudaro    ir   įgyvendina   Lietuvos    Respublikos

tarpvalstybines sutartis aplinkos apsaugos ir gamtos  išteklių

naudojimo srityje;

     5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

     Lietuvos   Respublikos  aplinkos  apsaugos   ministerija,

vykdydama  aplinkos  apsaugos  valdymą  ir  valstybinį  gamtos

išteklių naudojimo reguliavimą:

     1)   organizuoja  ir  koordinuoja  valstybės  strategijos

įgyvendinimą  aplinkos apsaugos ir gamtos  išteklių  naudojimo

srityje,  rengia valstybines ilgalaikes ir tikslines  aplinkos

apsaugos  bei gamtos išteklių naudojimo programas,  numato  jų

įgyvendinimo tvarką ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos;

     2)   organizuoja   ir  koordinuoja  valstybinės   svarbos

aplinkos  apsaugos  schemų, kitų aplinkos  apsaugos  priemonių

rengimą, taip pat rengia šias schemas ir priemones, numato  jų

įgyvendinimo  (taikymo)  mechanizmą,  kontroliuoja,  kaip  jos

vykdomos (taikomos);

     3)  rengia  įstatymų,  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nutarimų  ir  kitų  teisės aktų aplinkos  apsaugos  ir  gamtos

išteklių naudojimo klausimais projektus, organizuoja bendrųjų,

specialiųjų  bei  detaliųjų  teritorinio  planavimo  dokumentų

aplinkos  apsaugos klausimais rengimą, pagal savo kompetenciją

derina  ministerijų,  kitų  Vyriausybės  įstaigų,  apskrities,

vietos    savivaldos,    kitų   institucijų    teisės    aktų,

reguliuojančių  ūkinę  ir  kitokią  veiklą,  galinčią   turėti

poveikio   aplinkai,   projektus  bei  teritorinio   planavimo

dokumentus,  kad jie atitiktų aplinkos apsaugos  įstatymus  ir

kitus teisės aktus;

     4)  pagal  savo kompetenciją rengia ir tvirtina  aplinkos

apsaugos  ir  gamtos  išteklių naudojimo  normas,  normatyvus,

standartus bei taisykles;

     5)   pagal  savo  kompetenciją  nustato  gamtos  išteklių

naudojimo   limitus  ir  sąlygas,  leidimų  išdavimo   tvarką,

reglamentuoja   ir  kontroliuoja  gamtos  išteklių   apskaitą,

organizuoja  valstybinių  kadastrų  bei  registrų,   priskirtų

ministerijos kompetencijai, sudarymą bei tvarkymą;

     6)  teikia  Lietuvos Respublikos Vyriausybei  valstybinių

rezervatų, draustinių,valstybinių parkų, gamtos paminklų, kitų

gamtinio pobūdžio saugomų teritorijų steigimo projektus;

     7)   reglamentuoja   ir  kontroliuoja  veiklą   saugomose

teritorijose,   organizuoja  valstybinių  rezervatų   valdymą,

sudaro  ir  tikslina Raudonąją knygą, organizuoja  ir  atlieka

darbus,  susijusius su retų bei nykstančių  augalų,  grybų  ir

gyvūnų išsaugojimu bei gausinimu, reglamentuoja augalų, gyvūnų

medžioklės  ir  žūklės  trofėjų įvežimo,  išvežimo,  taip  pat

gyvūnų laikymo nelaisvėje tvarką;

     8)  nustato  ir  kontroliuoja teršalų (ir  radioaktyviųjų

medžiagų)  emisijos  į  aplinką normas bei  apskaitos  tvarką,

nustato  leidimų atlikti teršalų (ir radioaktyviųjų  medžiagų)

emisiją išdavimo tvarką;

     9)  nustato  pavojingų  cheminių  medžiagų  ir  pavojingų

atliekų,  radioaktyviųjų medžiagų bei  potencialių  biologinės

taršos   šaltinių  gamybos  ir  įvežimo,  tranzito,  išvežimo,

naudojimo, saugojimo, laidojimo, nukenksminimo, utilizavimo ir

apskaitos tvarką bei radiacinio saugumo normatyvus;

     10)  nustato  tvarką,  kuria  įvertinama,  ar  produkcija

atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus, organizuoja šį darbą;

     11)   rengia   ir   tvirtina  aplinkai  padarytos   žalos

apskaičiavimo metodikas;

     12)   organizuoja  ir  koordinuoja  kompleksinį  aplinkos

monitoringą,  kuria  ir nuolat papildo  aplinkos  apsaugos  ir

gamtos   išteklių   naudojimo   kompiuterizuotą   informacijos

sistemą, naudojasi šia informacija;

     13)  pagal  savo kompetenciją organizuoja ir  koordinuoja

mokslo  tyrimus,  susijusius  su  gamtos  ištekliais   ir   jų

naudojimu bei aplinkos apsauga;

     14)  nustatyta tvarka formuoja valstybinį gamtos apsaugos

fondą ir disponuoja jo lėšomis;

     15)  nustatyta  tvarka  pagal savo  kompetenciją  palaiko

ryšius  su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis  ir

tarptautinėmis  organizacijomis, rengia tarptautinių  sutarčių

projektus,    pasirašo   šias   sutartis,    organizuoja    jų

įgyvendinimą,  taip  pat Lietuvos Respublikos  Vyriausybės  ar

Ministro  Pirmininko pavedimu atstovauja Lietuvos  Respublikai

užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;

     16)   informuoja   visuomenę  apie  aplinkos   būklę   ir

koordinuoja  ekologinį  švietimą, rūpinasi  aplinkos  apsaugos

specialistų  rengimu  bei  tobulinimu,  atlieka  atestacinį  -

licencinį darbą;

     17) vykdo valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių

naudojimo  kontrolę, nustato valstybinės aplinkos apsaugos  ir

gamtos išteklių naudojimo kontrolės vykdymo tvarką;

     18)  teikia  pasiūlymus dėl aplinkos apsaugos  ir  gamtos

išteklių  naudojimo  ekonominės sistemos formavimo,  dalyvauja

nustatant  muitų  už  įvežamus ir išvežamus  gamtos  išteklius

politiką;

     19)   organizuoja   kitų  aplinkos   apsaugos   priemonių

įgyvendinimą ir kontrolę;

     20) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

     Kitų  valstybės  institucijų funkcijas aplinkos  apsaugos

srityje nustato kiti įstatymai bei šių institucijų nuostatai.

     Vietos  savivaldos institucijos, organizuodamos  aplinkos

apsaugos   įstatymų,   Vyriausybės   bei   Aplinkos   apsaugos

ministerijos   priimtų   norminių   aktų   aplinkos   apsaugos

klausimais įgyvendinimą:

     1)   valdo,  naudoja  ir  saugo  joms  priskirtus  gamtos

išteklius ir aplinkosaugos objektus;

     2)   paskirsto  pagal  savivaldybėms  nustatytus  limitus

valstybinius gamtos išteklius;

     3)  rengia, tvirtina ir įgyvendina savivaldybių  aplinkos

apsaugos  ir gamtos išteklių naudojimo programas,  schemas  ir

kitas aplinkos apsaugos priemones;

     4)   formuoja  savivaldybės  gamtos  apsaugos  fondą   ir

disponuoja juo, tvirtina asignavimus aplinkos apsaugai;

     5)   steigia   ir   tvarko  įstatymų   nustatyta   tvarka

savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus;

     6)  pagal  kompetenciją nagrinėja ir  derina  planuojamos

veiklos objektų projektus;

     7)  tvarko  miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus,

rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles;

     8) nustato savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius

normatyvus,  suderinusios  su juos patvirtinusiomis  valstybės

institucijomis;

     9)  pagal  kompetenciją priima sprendimus ir kontroliuoja

jų vykdymą;

     10) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    II SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ

                 ORGANIZACIJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

    7 straipsnis. Piliečių ir visuomeninių organizacijų teisės

     Piliečiai ir visuomeninės organizacijos turi teisę:

     1)  laiku gauti teisingą informaciją apie aplinkos  būklę

ir   gamtos  išteklių  naudojimą,  planuojamos  veiklos  įtaką

aplinkai, kitą aplinkosaugos informaciją;

     2)   dalyvauti  planuojamos  veiklos  poveikio   aplinkai

vertinimo procese;

     3)  reikalauti,  kad  būtų nutrauktas kenksmingas  ūkinės

veiklos objektų poveikis aplinkai;

     4) reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

     5) atlikti visuomeninį poveikio aplinkai vertinimą;

     6)  organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos

apsaugos kontrolę;

     7)   reikalauti,  kad  valstybės  valdžios   ir   valdymo

institucijos   organizuotų  ekologinį  švietimą   ir   mokymą,

nevaržomai propaguoti aplinkos apsaugos idėjas;

     8)  reikalauti  nubausti asmenis, kaltus  dėl  kenksmingo

poveikio aplinkai, ir pareigūnus, netinkamai vykdančius  jiems

pavestas aplinkos apsaugos funkcijas;

     9)  lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas,  kurių

lankymas draudžiamas ar ribojamas nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    8 straipsnis. Valstybinės valdžios, valdymo ir kontrolės

                  institucijų pareigos užtikrinant piliečių ir

                  visuomeninių organizacijų teises

     Valstybės  valdžios,  valdymo ir  kontrolės  institucijos

pagal savo kompetenciją privalo :

     1)  stebėti aplinkos kokybės pokyčius ir informuoti  apie

tai  visuomenę, nustatyti ekologiškai pagrįstus  ir  techniniu

požiūriu   įgyvendinamus  aplinkos  kokybės   normatyvus   bei

standartus;

     2)   tenkinti   arba  motyvuotai  atmesti   piliečių   ir

visuomeninių   organizacijų   pasiūlymus   aplinkos   apsaugos

klausimais;

     3)   viešai  skelbti  ūkinės  veiklos,  galinčios  turėti

kenksmingo poveikio aplinkai, projektus;

     4)   neleisti,  kad  ūkinės  veiklos  subjektai  pažeistų

aplinkos apsaugos įstatymus, normatyvus ir standartus;

     5) visuomenei reikalaujant, organizuoti poveikio aplinkai

vertinimą arba motyvuotai jo atsisakyti;

     6)   įvertinti  visuomenės  pastabas  ir  pasiūlymus  dėl

planuojamos veiklos galimo poveikio aplinkai;

     7)   užtikrinti,  kad  būtų  atlyginta  neteisėta  veikla

padaryta žala aplinkai, o kalti asmenys nubausti;

     8) organizuoti ekologinį švietimą ir mokymą;

     9)   skatinti   piliečius,   visuomenines   organizacijas

dalyvauti saugant aplinką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    9 straipsnis. Piliečių ir visuomeninių organizacijų pareigos

    Lietuvos Respublikos  piliečiai ir visuomeninės organizacijos

privalo saugoti  aplinką, tausoti  gamtos išteklius ir nepažeisti

kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

    10 straipsnis. Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be

                   pilietybės teisės ir pareigos

    Užsienio  valstybių   piliečiai  bei  asmenys  be  pilietybės

privalo vykdyti  šio   įstatymo nustatytas  Lietuvos  Respublikos

piliečių  pareigas  ir  turi  visas  šiame  įstatyme  įtvirtintas

Lietuvos  Respublikos   piliečių  teises,   jeigu  kiti  Lietuvos

Respublikos įstatymai nenumato kitko.

       III SKYRIUS. GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR APSKAITA

    11 straipsnis. Gamtos išteklių naudojimo objektas

    Gamtos išteklių  naudojimo objektas  yra Lietuvos Respublikos

jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai.

     12 straipsnis. Saugomos teritorijos ir gamtinis karkasas

     Saugomos teritorijos yra:

     1)  išsaugančios  - rezervatai, draustiniai  bei  saugomi

kraštovaizdžio objektai;

     2) apsaugančios - įvairios paskirties apsaugos zonos;

     3)   gamtos  išteklius  atkuriančios  -  saugomi   gamtos

išteklių sklypai;

     4)  kompleksinės paskirties - valstybiniai (nacionaliniai

ir  regioniniai) parkai, biosferos monitoringo  teritorijos  -

biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.

     Gamtinio  pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas aplinkos

apsaugos   požiūriu   svarbias   bei   pakankamai   natūralias

teritorijas, garantuojančias bendrą kraštovaizdžio  stabilumą,

į  bendrą  kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų  sistemą

jungia gamtinis karkasas.

     Saugomų  teritorijų apsaugą ir gamtos išteklių  naudojimą

jose  reglamentuoja  Lietuvos Respublikos  saugomų  teritorijų

įstatymas,kiti įstatymai ir teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    13 straipsnis. Valstybinė gamtos išteklių apskaita

     Valstybinės gamtos išteklių apskaitos, kadastrų  tvarkymo

ir   atskaitomybės   tvarką   nustato   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    14 straipsnis. Gamtos išteklių naudotojai

    Gamtos išteklių  naudotojais gali būti juridiniai ir fiziniai

asmenys.

    Gamtos  išteklių  naudojimo  pagrindas  yra  nuosavybės  arba

naudojimosi teisė.

    Gamtos išteklių naudotojai privalo:

    1) savo  lėšomis  įvertinti  ūkinės  veiklos  galimą  poveikį

aplinkai;

    2) racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius;

    3)  įgyvendinti   priemones,  naikinančias  arba  mažinančias

neigiamą poveikį aplinkai;

    4) paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus,  imtis priemonių,

kad  būtų   jo  išvengta,  o  atsiradus  žalingiems  padariniams,

neatidėliodami juos  pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos

apsaugos pareigūnus bei institucijas;

    5) nepažeisti  kitų  gamtos  išteklių  naudotojų  teisių  bei

teisėtų interesų;

    6) neteisėta  veika padarę  žalos  aplinkai  padarytąją  žalą

atlyginti;

    7) vykdyti  teisėtus įgaliotų  aplinkos apsaugos  institucijų

bei jų pareigūnų reikalavimus.

             IV SKYRIUS. ŪKINĖS VEIKLOS REGULIAVIMAS

     15 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimas

     Ūkinė  veikla  planuojama ir vykdoma  remiantis  šiuo  ir

kitais  įstatymais,  norminiais aktais, aplinkos  monitoringo,

valstybinės  gamtos  išteklių apskaitos  duomenimis,  aplinkos

apsaugos  programomis bei schemomis, kraštotvarkos  projektais

bei generaliniais planais atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos

gamtos potencialą.

     Juridiniai  ir  fiziniai asmenys,  planuojantys  užsiimti

ūkine  veikla, savo lėšomis įstatymų nustatyta tvarka  atlieka

poveikio  aplinkai  vertinimą,  parengia  dokumentaciją   apie

tokios  veiklos galimą poveikį aplinkai ir teikia ją derinimui

pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą planuojamos

veiklos   rūšių   ir  objektų  priskyrimo  vietos   savivaldos

institucijų  ar  Aplinkos apsaugos ministerijos  kompetencijai

sąrašą.

     Šio  straipsnio  antrojoje dalyje nurodytos  institucijos

įvertina  pateiktą  dokumentaciją apie galimą  ūkinės  veiklos

įtaką  aplinkai  ir  pateikia pagal savo kompetenciją  išvadas

arba  motyvuotą  sprendimą  dėl veiklos  galimumo.  Sprendimas

privalomas institucijai, išduodančiai leidimus ūkinei veiklai.

     Dokumentacijos apie ūkinės veiklos galimą įtaką  aplinkai

rengimo  tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     16 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikio

                    aplinkai, projektavimas

     Juridinių  bei  fizinių asmenų ūkinės veiklos,  galinčios

turėti poveikį aplinkai, teritorinis organizavimas ir aplinkos

tvarkymo  valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo  ir

specialiojo teritorinio planavimo dokumentus.

     Juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys  objektų,

galinčių  turėti poveikio aplinkai, statybą, rekonstravimą  ar

plėtimą,  rengiantys bendruosius ir specialiuosius teritorinio

planavimo  projektus,  projektinėje  dokumentacijoje   privalo

numatyti  priemones  gamtos  ištekliams  racionaliai  naudoti,

neigiamam poveikiui aplinkai išvengti.

     Projektinė  dokumentacija nustatyta tvarka suderinama  su

vietos   savivaldos   institucijomis  ir   Aplinkos   apsaugos

ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    17 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas

                   ir plėtimas

    Juridiniai ir  fiziniai asmenys gali statyti, rekonstruoti ar

plėsti ūkinės  veiklos objektus  tik  turėdami  šio  įstatymo  16

straipsnio reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją.

    Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ar plėtimas be

projektinės   dokumentacijos,    numatytos   šio    įstatymo   16

straipsnyje, arba  nesilaikant joje  nustatytų aplinkos  apsaugos

reikalavimų, pažeidžiant statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbų

aplinkosauginius   apribojimus    užtraukia   įstatymų   numatytą

atsakomybę.

    Atsakomybės  taikymas   neužkerta  kelio   šio   įstatymo   6

straipsnyje nurodytoms  valstybinio aplinkos  apsaugos valdymo ir

kontrolės institucijoms  arba  jų  pareigūnams  nustatyta  tvarka

sustabdyti ūkinės  veiklos  objektų  statybos,  rekonstravimo  ar

plėtimo darbus.

     18 straipsnis. Pastatytų, rekonstruotų ir išplėstų ūkinės

                   veiklos objektų priėmimas

    Pastatyti, rekonstruoti  ir išplėsti  ūkinės veiklos objektai

priimami   eksploatuoti    tik   įvykdžius   visas   projektinėje

dokumentacijoje numatytas aplinkos apsaugos priemones.

     Priimant   pastatytus,   rekonstruotus,   išplėstus   ūkinės

veiklos  objektus,  dalyvauja  Aplinkos   apsaugos   ministerijos

sistemos pareigūnai arba pateikiamos jų išvados.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     19 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas

     Juridiniai   ir   fiziniai   asmenys,   prieš   pradėdami

eksploatuoti   ūkinės  veiklos  objektus,   privalo   Aplinkos

apsaugos  ministerijos nustatyta tvarka gauti gamtos  išteklių

naudojimo  ir  teršalų  emisijos  į  aplinką  leidimą  (gamtos

išteklių naudojimo leidimą).

     Juridiniai  ir  fiziniai asmenys ūkinės veiklos  objektus

eksploatuoja  pagal leidime nustatytas sąlygas ir  neviršydami

aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

     Juridiniai  ir  fiziniai asmenys,  eksploatuodami  ūkinės

veiklos objektus, kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu

aplinkai,  privalo  savo  lėšomis  stebėti  aplinkos   teršimo

laipsnį,  teršimo  poveikį aplinkai,  užtikrinti  informacijos

apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei.

     Juridiniai  ir  fiziniai asmenys,  eksploatuodami  ūkinės

veiklos  objektus,  privalo nustatyta  tvarka  vykdyti  gamtos

išteklių naudojimo ir teršalų emisijos apskaitą.

     Juridiniai  ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys  ūkinės

veiklos   objektus,  kuriems  nereikalingas  gamtos   išteklių

naudojimo  ir  teršalų  emisijos į aplinką  leidimas,  privalo

laikytis   tokiems   objektams  nustatytų  aplinkos   apsaugos

normatyvų ir standartų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    20 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų gamyba ir

                   naudojimas

     Juridiniai  ir  fiziniai  asmenys,  naudodami  pavojingas

chemines  medžiagas, privalo laikytis nustatytos šių  medžiagų

naudojimo,  saugojimo,  apskaitos,  laidojimo,  nukenksminimo,

transportavimo, tranzito, įvežimo ir išvežimo tvarkos.  Tokios

medžiagos  saugomos, laidojamos ir nukenksminamos jų gamintojo

ar naudotojo lėšomis.

     Pavojingų   cheminių   medžiagų   naudojimo,   saugojimo,

apskaitos   ir  leidimų  išdavimo,  laidojimo,  nukenksminimo,

tranzito,  įvežimo, išvežimo tvarką nustato Aplinkos  apsaugos

ministerija.

     Lietuvos Respublikoje draudžiama cheminio ginklo  gamyba,

dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    21 straipsnis. Radioaktyviųjų medžiagų gamyba ir naudojimas

     Radioaktyviųjų    medžiagų   ir    atliekų    bei    kitų

jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo, saugojimo,

apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito,

įvežimo,   išvežimo   tvarką  nustato   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

     Gaminti radioaktyviąsias medžiagas, skirtas branduoliniam

ginklui arba atominių elektrinių kurui, taip pat perdirbti jau

panaudotus   tokio   kuro   elementus   Lietuvos   Respublikos

teritorijoje draudžiama.

     Lietuvos  Respublikoje  draudžiama  branduolinio   ginklo

gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     22 straipsnis. Biologiniai taršos šaltiniai

     Potencialių   biologinių   taršos   šaltinių   naudojimo,

saugojimo,   apskaitos,   kūrimo,  dauginimo,   nukenksminimo,

tranzito,  įvežimo,  išvežimo tvarką  bei  normatyvus  nustato

Aplinkos  apsaugos  ministerija kartu  su  Sveikatos  apsaugos

ministerija.

     Lietuvos   Respublikoje  draudžiama   biologinio   ginklo

gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    23 straipsnis. Atliekų tvarkymas

     Juridiniai  ir fiziniai asmenys privalo tvarkyti  atliekų

apskaitą,  laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės  įgaliotų

institucijų nustatytos atliekų laikymo, saugojimo,  rūšiavimo,

utilizavimo  ir  nukenksminimo  tvarkos.  Atliekos  tvarkomos,

laikomos,    saugomos,    laidojamos,    nukenksminamos     ir

transportuojamos gamintojų arba naudotojų lėšomis.

     Juridiniai bei fiziniai asmenys atsako už gamybos proceso

metu   susidariusias  atliekas  tol,  kol  jos   neperdirbtos,

nenukenksmintos  arba  nustatyta  tvarka  neperduotos  kitiems

juridiniams bei fiziniams asmenims.

     Žemės  sklypus pavojingoms ir radioaktyviosioms atliekoms

laikyti,  saugoti  bei  nukenksminti nustatyta  tvarka  skiria

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Pavojingos   ir   radioaktyviosios   atliekos   laikomos,

saugomos   ir  nukenksminamos  specialiuose  įrenginiuose   ar

saugyklose.

     Pavojingų  ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą organizuoja

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės įgaliotos  institucijos,  o

kitų - vietos savivaldos institucijos.

     Atliekas  įvežti  į  Lietuvos  Respubliką  joms  saugoti,

nukenksminti arba laidoti draudžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    24 straipsnis. Ypatingosios ekologinės situacijos

     Ypatingoji  ekologinė  situacija  -  pavojinga   aplinkos

būklė, kai dėl ūkinės veiklos, avarijos ar kitokio įvykio  bei

gamtinių  priežasčių labai ir (ar) nuolat  viršijami  aplinkos

kokybės normatyvai, degraduoja aplinka.

     Vietovės,    kuriose   susidarė   ypatingoji    ekologinė

situacija,skelbiamos  ekologinio  pavojaus   arba   ekologinės

nelaimės zonomis.

     Vietovę,   kurioje   labai  viršijami  aplinkos   kokybės

normatyvai,  pavojingai degraduoja aplinka, Aplinkos  apsaugos

ministerija skelbia ekologinio pavojaus zona.

     Vietovę,  kurioje  dėl ūkinės veiklos, avarijos,  kitokio

poveikio ar gamtinių priežasčių negrįžtamai degradavo  aplinka

ir   ji   nebetinka   žmonėms   gyventi,   Aplinkos   apsaugos

ministerijos  teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė  skelbia

ekologinės nelaimės zona.

     Vietovė,  kuri  paskelbiama  ekologinės  nelaimės   zona,

žymima specialiais ženklais.

     Ekologinio   pavojaus  ir  ekologinės   nelaimės   zonose

sustabdoma,   ribojama  arba  uždraudžiama  neigiamos   įtakos

aplinkai   ir  žmonių  sveikatai  turinti  veikla.  Ekologinio

pavojaus zonos režimą nustato Aplinkos apsaugos ministerija, o

ekologinės   nelaimės  zonos  režimą  -  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

     Ypatingųjų   ekologinių  situacijų  metu  juridiniai   ir

fiziniai  asmenys  šalina priežastis,  likviduoja  padarinius,

vykdo kitas nustatyto režimo priemones.

     Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apskrities valdytojas ar

vietos   savivaldos   institucijos   turi   teisę   pasitelkti

specialiąsias    tarnybas,   organizacijas   bei    gyventojus

ekologinių  nelaimių  priežastims ir  padariniams  likviduoti,

priimti sprendimus dėl gyventojų evakuacijos.

     Ekologinių  nelaimių likvidavimo išlaidas atlygina  kalti

juridiniai ir fiziniai asmenys, o kitais atvejais - valstybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

        V  SKYRIUS. APLINKOS BŪKLĖS STEBĖJIMO IR NEIGIAMO

               POVEIKIO APLINKAI RIBOJIMO SISTEMA

    25 straipsnis. Aplinkos būklės stebėjimo sistema

     Aplinkai   ir  jos  komponentų  būklei  stebėti  Lietuvos

Respublikoje  sudaroma vieninga aplinkos monitoringo  sistema,

apimanti  valstybinį  ir ūkio subjektų  aplinkos  monitoringą.

Aplinkos  apsaugos ministerija vykdo aplinkos  monitoringą  ir

koordinuoja ūkio subjektų vykdomą aplinkos monitoringą.

     Valstybinis   aplinkos  monitoringas   finansuojamas   iš

valstybės lėšų.Ūkio subjektai aplinkos monitoringą vykdo  savo

lėšomis.

     Valstybinio ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo turinį,

struktūrą  bei  vykdymo  tvarką nustato  Aplinkos  monitoringo

įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    26 straipsnis. Neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema

     Neigiamas  ūkinės  veiklos  poveikis  aplinkai  ribojamas

aplinkos    apsaugos   normatyvais,   standartais,   limitais,

teisinėmis ir ekonominio reguliavimo priemonėmis.

     Lietuvos  Respublikoje  nustatomi teršalų  koncentracijos

aplinkoje  bei  atskiruose  aplinkos  komponentuose,   teršalų

emisijos  į  aplinką, cheminių ir kitokių  aplinkai  pavojingų

medžiagų   naudojimo,  gamtos  išteklių  naudojimo,  triukšmo,

vibracijos,  elektromagnetinių  laukų  ir  kitokio   poveikio,

radiacinio saugumo, bendrosios antropogeninės apkrovos ir kiti

aplinkos apsaugos normatyvai.

     Prieš  naujos technologijos, gaminio ar medžiagos kūrimą,

gamybos  pradžią ir įdiegimą būtina atlikti poveikio  aplinkai

vertinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     27  straipsnis.  Poveikio aplinkai vertinimo  valstybinė

                      ekspertizė

     Poveikio   aplinkai   vertinimo   valstybinę   ekspertizę

nustatyta tvarka organizuoja Aplinkos apsaugos ministerija.

     Poveikio   aplinkai  vertinimo  valstybinės   ekspertizės

išvados   yra  privalomos  visiems  juridiniams  ir  fiziniams

asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

      VI SKYRIUS. EKONOMINIS APLINKOS APSAUGOS MECHANIZMAS

    28 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonominės priemonės

    Ekologiniai    ir  ekonominiai valstybės  interesai  derinami

taikant   Lietuvos Respublikos  įstatymuose  bei  kituose  teisės

aktuose įtvirtintą  ekonominį aplinkos  apsaugos  mechanizmą.  Jį

sudaro:

    1) mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą;

    2) mokesčiai už aplinkos teršimą;

    3) kreditavimo reguliavimas;

    4) valstybės subsidijos;

    5) kainų politika;

    6) ekonominės sankcijos ir nuostolių kompensavimas;

    7) kiti ekologiniai mokesčiai ir priemonės.

    29 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonominių priemonių

                   įgyvendimo būdai

    Mažaatliekių technologijų  diegimas, ekologiškos  produkcijos

gamyba  skatinami   mažinant  mokesčius,   teikiant   kreditavimo

lengvatas bei valstybės subsidijas.

    30 straipsnis. Aplinkos apsaugos priemonių valstybinis

                   finansavimas

    Aplinkos apsaugos priemones pagal atitinkamus norminius aktus

finansuoja gamtos išteklių naudotojai, valstybė bei savivaldybės.

     Aplinkos  apsaugai  skiriamos valstybės  biudžeto  lėšos

naudojamos  pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės  nustatytas

prioritetines kryptis ir programas.

     Valstybinis gamtos apsaugos fondas ir savivaldybių gamtos

apsaugos  fondai  yra papildomi aplinkos apsaugos  finansavimo

šaltiniai. Papildomas finansavimo šaltinis gali būti  užsienio

kreditai.

     Valstybinio gamtos apsaugos fondo sudarymo ir disponavimo

juo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Seimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

   VII  skyrius. Aplinkos apsaugos valstybinė  kontrolė  ir

                 teisinė atsakomybė

Skyriaus pavadinimas pakeistas:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     31 straipsnis. Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė

     Lietuvos  Respublikoje valstybinę  aplinkos  apsaugos  ir

gamtos  išteklių  naudojimo kontrolę vykdo  Aplinkos  apsaugos

ministerijos  sistemos  pareigūnai  -  valstybiniai   aplinkos

apsaugos inspektoriai.

     Vykdydami  tarnybines  pareigas,  valstybiniai   aplinkos

apsaugos inspektoriai turi teisę:

     1)  nustatyta  tvarka sustabdyti ūkinės ir kitos  veiklos

objektų  statybą  ar  rekonstravimą,  sustabdyti  ar  apriboti

juridinių ir fizinių asmenų veiklą, jeigu pažeidžiami aplinkos

apsaugos įstatymai arba ši veikla neatitinka aplinkos apsaugos

normatyvų, taisyklių, limitų ir kitų nustatytų sąlygų;

     2)   pateikę   tarnybinį  pažymėjimą,  netrukdomi   įeiti

(įvažiuoti)  į  visų  įmonių,  įstaigų,  organizacijų,   ūkių,

karinių  dalinių, pasienio ruožo teritorijas ir objektus,  kad

vykdytų  juose valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių

naudojimo   kontrolę  ir  atliktų  kontrolinius  tyrimus   bei

matavimus;

     3)  surašyti  protokolus, aktus  ir  kitokius  nustatytos

formos dokumentus;

     4)  nustatyta  tvarka  nagrinėti  administracinių  teisės

pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;

     5)   sustabdyti  ir  tikrinti  Lietuvos  Respublikos  bei

užsienio  valstybių laivus, kitas vandens transporto priemones

Lietuvos  Respublikos  vidaus,  teritoriniuose  vandenyse   ir

ekonominėje   zonoje  -  vykdyti  juose  valstybinę   aplinkos

apsaugos  ir  gamtos  išteklių naudojimo  kontrolę,  taip  pat

vykdyti  šią  kontrolę  tarptautiniuose  vandenyse  esančiuose

Lietuvos Respublikos laivuose;

     6)  kad  būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų

pažeidimams, už kuriuos numatyta administracinė ar baudžiamoji

atsakomybė, sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto

priemones, nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą  ir  daiktų

patikrinimą,  paimti daiktus ir dokumentus,  apžiūrėti  įvykio

vietą;

     7)  pagal tarptautinius įsipareigojimus tikrinti Lietuvos

Respublikos  juridinių ir fizinių asmenų veiklą, susijusią  su

gamtos išteklių naudojimu tarptautiniuose vandenyse;

     8)   įstatymų  numatytais  atvejais  pristatyti  aplinkos

apsaugos  įstatymų  pažeidėjus į  policiją  arba  gyvenvietės,

apylinkės savivaldybės patalpas asmenybei nustatyti;

     9)   saugoti,  nešioti  ir  panaudoti  nustatyta   tvarka

tarnybinį  ginklą  bei specialiąsias priemones  -  antrankius,

asmens  apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis,  transporto

priverstinio stabdymo priemones;

     10) dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.

     Aplinkos   apsaugos  ministerija,  vykdydama   valstybinę

aplinkos  apsaugos  ir  gamtos  išteklių  naudojimo  kontrolę,

steigia neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių institucijas,

tvirtina jų nuostatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    32 straipsnis. Neteisėta veika padarytos žalos aplinkai

                   atlyginimo būdai

    Juridiniai ir  fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos

aplinkai, žmonių  sveikatai ir gyvybei, kitų juridinių ir fizinių

asmenų turtui  bei interesams, privalo atlyginti visus nuostolius

ir, esant galimybei, atstatyti aplinkos objekto būklę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

    33 straipsnis. Ieškiniai dėl neteisėta veika padarytos žalos

                   atlyginimo

     Pareikšti  ieškinius dėl neteisėta veika padarytos  žalos

turi teisę:

     1)  juridiniai  ir  fiziniai  asmenys,  kurių  sveikatai,

turtui ar interesams padaryta žalos;

     2)  Lietuvos  Respublikos aplinkos apsaugos  ministerijos

pareigūnai,  kiti įstatymų įgalioti pareigūnai,  kai  padaryta

žalos valstybės interesams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     34   straipsnis.  Teisinė  atsakomybė,  ginčų   aplinkos

                       apsaugos  klausimais nagrinėjimo

                       ir sprendimų priėmimo tvarka

     Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos

reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus.

     Ginčus  aplinkos  apsaugos ir gamtos  išteklių  naudojimo

klausimais  įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja  ir  sprendžia

Lietuvos Respublikos teismai.

     Ginčai  tarp  Lietuvos Respublikos ir užsienio  valstybių

juridinių  bei fizinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos

įstatymų   nustatyta   tvarka,  jeigu   Lietuvos   Respublikos

tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita šių ginčų  nagrinėjimo

ir sprendimo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

         VIII SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIS

           BENDRADARBIAVIMAS APLINKOS APSAUGOS SRITYJE

    35 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis  bendra-

                   darbiavimas aplinkos apsaugos klausimais

    Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripažintais ir

skelbiamais tarptautiniais  aplinkos apsaugos  principais, sudaro

tarptautines sutartis  aplinkos  apsaugos  klausimais,  dalyvauja

tarptautinių aplinkos apsaugos organizacijų veikloje.

    Bendradarbiaudama su  kitomis valstybėmis  aplinkos  apsaugos

klausimais, Lietuvos Respublika:

    1) siekia regioninio ir visuotinio ekologinio saugumo;

    2) sprendžia  regionines  bei  globalines  aplinkos  apsaugos

problemas;

    3) teikia  suinteresuotoms šalims objektyvią informaciją apie

ekologinę situaciją Lietuvoje;

    4) tvarko ir reguliuoja bendrus gamtos išteklių klausimus;

    5) prisideda  likviduojant neigiamus  ekologinių nelaimių bei

avarijų padarinius;

    6) plėtoja mokslo ir techninius ryšius;

    7)  vykdo   kitus  tarptautinius   įsipareigojimus   aplinkos

apsaugos klausimais.

    36 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

                   įstatymų santykis su tarptautinėmis aplinkos

                   apsaugos sutartimis

    Lietuvos  Respublikos   įstatymai  turi   atitikti   Lietuvos

ratifikuotas tarptautines  sutartis aplinkos  apsaugos klausimais

ir visuotinai pripažintas tarptautines aplinkos apsaugos normas.

    Lietuvos   Respublikos   tarptautinėse   sutartyse   aplinkos

apsaugos klausimais įtvirtinamos taisyklės turi atitikti Lietuvos

Respublikoje   nustatytus    aplinkos   kokybės   normatyvus   ir

standartus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                     BRONISLOVAS KUZMICKAS

Vilnius, 1992 m. sausio 21 d.

             Nr.I-2223