Suvestinė redakcija nuo 2010-07-01 iki 2010-11-16
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 69-2399, i. k. 1041100NUTA00000488
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PLĖTROS IKI 2010 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 28 d. Nr. 488
Vilnius
Siekdama užtikrinti viešojo administravimo plėtros tęstinumą ir įgyvendinti Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), III skyriaus 3 skirsnio „Valstybės valdymas ir savivalda“ nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Neteko galios nuo 2007-05-20
Punkto naikinimas:
Nr. 472, 2007-05-09, Žin. 2007, Nr. 55-2152 (2007-05-19), i. k. 1071100NUTA00000472
3. Neteko galios nuo 2007-05-20
Punkto naikinimas:
Nr. 472, 2007-05-09, Žin. 2007, Nr. 55-2152 (2007-05-19), i. k. 1071100NUTA00000472
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PLĖTROS IKI 2010 METŲ STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija (toliau vadinama – ši Strategija) siekiama sukurti aplinką viešojo administravimo sistemos plėtrai.
2. Šios Strategijos, paremtos Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) rekomendacijomis, kaip tobulinti viešąjį administravimą, parengimą lėmė:
2.1. poreikis įgyvendinti Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), ilgalaikio valstybės raidos prioriteto „Žinių visuomenė“ vieną iš pagrindinių įgyvendinimo krypčių „Valstybės valdymas ir savivalda“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“ (Žin., 2003, Nr. 28-1142) 1.6 punktu patvirtintą vieną iš strateginių tikslų (prioritetų) – plėtoti informacinę ir žinių visuomenę;
2.2. didėjantys asmenų reikalavimai, kad centrinio, teritorinio ir vietinio valdymo lygiais geriau būtų sprendžiamos socialinės ir kitos jų problemos, nuolat didėjantis privataus sektoriaus vaidmuo, jo įtaka šalies ekonomikos raidai ir informacinių ir ryšių technologijų (toliau vadinama – IRT) plėtra;
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
3. Atsižvelgiant į Europos ministrų, atsakingų už viešąjį administravimą, 2003 m. gruodžio 1 d. Romoje patvirtintą Bendradarbiavimo viešojo administravimo srityje vidutinės trukmės 2004-2005 metų programą, šios Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu ypač daug dėmesio bus skiriama šioms sritims:
4. Tikimasi, kad šios Strategijos įgyvendinimas padės įtvirtinti perėmimu ir tęstinumu grindžiamą šalies socialinės ir ekonominės raidos politiką, modernizuoti ir racionalizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų struktūrą, planavimo, organizavimo ir koordinavimo ryšius, įtvirtinti patikimą veiklos kontrolės ir vidaus audito sistemą, užtikrinti optimalų įgaliojimų, kompetencijos ir atsakomybės paskirstymą centriniu, teritoriniu ir vietos savivaldos lygiais. Tobulės viešojo administravimo sprendimų dėl asmenų, kurie kreipiasi į valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, priėmimo procedūros, bus siekiama paprasčiau teisiškai reglamentuoti verslą, sukurti profesionalią, stabilią valstybės tarnybą, gebančią tinkamai atlikti savo funkcijas Lietuvai tapus ES valstybe nare, užtikrinti gerą viešųjų paslaugų kokybę. Sparti informacinės visuomenės plėtra suteiks galimybes modernizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų darbą, patį viešojo administravimo procesą, kad jis veiktų efektyviai, būtų atviras asmenims, kad būtų operatyviai reaguojama į sparčiai kintančias aplinkybes.
5. Rengiant šią Strategiją, išanalizuota viešojo administravimo sektoriaus būklė, nustatytos viešojo administravimo sektoriaus stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės (II skyrius). Remiantis analizės rezultatais, pateikta viešojo administravimo sektoriaus vizija, tikslai ir uždaviniai šiems tikslams pasiekti (III skyrius). Šios Strategijos įgyvendinimo klausimai ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, pagal kuriuos bus įvertinta per tam tikrą laiką pasiekta pažanga įgyvendinant uždavinius, aptariami IV skyriuje.
II. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SEKTORIAUS BŪKLĖS IR SSGG (STIPRYBĖS,
SILPNYBĖS, GALIMYBĖS, GRĖSMĖS) ANALIZĖ
Būklės analizė
6. Viešojo administravimo sektoriaus būklės analizė atlikta pagal šias Strategijos įgyvendinimo kryptis: centrinio valstybės administravimo, teritorinio valstybės administravimo, vietos savivaldos, valstybės tarnybos ir e. valdžios.
7. Centrinis valstybės administravimas.
1995–2003 metais Lietuvoje dominavo centrinio valstybės administravimo institucijų steigimo ir likvidavimo tendencijos: keitėsi kai kurių valstybės institucijų pavaldumas, gausėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų, naujiems valstybinio reguliavimo uždaviniams spręsti buvo steigiamos naujos centrinio valdymo institucijos. Steigiant ir likviduojant ministerijas, ne kartą buvo keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131).
8. Klausimams, kurie nebuvo priskirti ministerijų kompetencijai, spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigė Vyriausybės įstaigas – departamentus, kontrolės ir apskaitos funkcijas atliekančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir kitas įstaigas. Tačiau didelė Lietuvos Respublikos Vyriausybei tiesiogiai pavaldžių skirtingos funkcinės paskirties įstaigų įvairovė (tarnybos, inspekcijos, departamentai, agentūros, komitetai), nepakankamai apibrėžti įstaigų prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigimo kriterijai, daugiapakopė ministerijų struktūra apsunkina valdymo ryšius, kelia bendradarbiavimo ir koordinavimo problemų.
9. Analizuojant kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų evoliuciją, peršasi tokia išvada: nuo to, kam įstaiga tiesiogiai pavaldi – Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar ministerijai, – darbo pobūdis nesikeičia, o steigiant vis daugiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų, nepavaldžių ministrams, plečiasi sritis, už kurią neatsako nė vienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Galiojantys teisės aktai nesudaro sąlygų formuotis bendrai viešojo administravimo institucijų sistemai. Todėl būtina iš naujo svarstyti kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų pavaldumo klausimus.
10. Valstybės valdymo sistemoje yra ir tokių institucijų, kurios steigiamos pagal specialius įstatymus (pvz., Konkurencijos taryba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir t. t.), neturint bendros jų steigimo koncepcijos ir principų.
11. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) nustatyti viešojo administravimo principai, viešojo administravimo sritys, viešojo administravimo subjektų sistema, administracinės procedūros organizavimo ir tarnybinės pagalbos teikimo sąlygos. Šiame įstatyme taip pat reglamentuojamas viešojo administravimo kokybės valdymas, viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo teisiniai pagrindai ir kontrolė, nustatyta jų administracijos struktūra.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
12. Priimtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 117-4441), kuriame įtvirtinta, kad viešojo administravimo įstaigos, kurios vadovas yra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais strateginiais veiklos planais, o viešojo administravimo įstaigos, kurios vadovas nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas, – teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais metiniais veiklos planais. Viešojo administravimo įstaigos strateginiai ar metiniai veiklos planai skelbiami šios įstaigos arba viešojo administravimo įstaigos, kuriai ji yra pavaldi, interneto tinklalapyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13, 26, 27, 29, 30, 33 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatyme (Žin., 2008, Nr. 117-4442) nustatyta, kad ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis ministro patvirtintais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879), ir derinamais su Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, kitais strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintiems ministerijų strateginiams veiklos planams pritaria Vyriausybė. Ministerijų strateginiai veiklos planai skelbiami ministerijų interneto tinklalapiuose.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
13. 2003 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 5 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 10-342), kuriame įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiga teikti Lietuvos Respublikos Seimui savo metinę veiklos ataskaitą ir ministerijų pareiga teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonės bei ministerijų strateginiai veiklos planai.
14. Strateginio planavimo sistema diegiama, tačiau per mažai dėmesio skiriama valstybės institucijų strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimui, priežiūrai ir vertinimui, o tai lemia ne itin gerą institucijos strateginių veiklos planų kokybę. Be to, nepakankamas valstybės institucijų struktūrinių padalinių ir valstybės tarnautojų veiklos sąryšis su pačių institucijų tikslais ir uždaviniais.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamiems sprendimų projektams rengėjai nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. privalo atlikti sprendimų projektų poveikio vertinimą. Priimant pagal savo kompetenciją sprendimus, ministrams, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovams ir savivaldybėms rekomenduota vadovautis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975). Kaip teigiama šios Metodikos 2 punkte, „Sprendimų projektų poveikio vertinimas – būdas, kaip tobulinti viešosios politikos formavimą, valstybės institucijų ir įstaigų sprendimo priėmimą. Poveikiui vertinti surinkta medžiaga suteikia sprendimus priimančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie galimas sprendimų alternatyvas ir jų įgyvendinimo pasekmes. Taip sudaromos sąlygos pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimo būdą.“. Tačiau tam, kad informacija apie sprendimų projektų poveikio vertinimą būtų išsami ir leidžianti pasirinkti optimalų sprendimo būdą, reikėtų numatyti palankesnes sąlygas, kad vertinant sprendimų projektų poveikį galėtų dalyvauti ne tik suinteresuotos institucijos, bet ir kitos grupės (pvz., asocijuotos verslo struktūros, nevyriausybinės organizacijos ir t.t.), kurių veiklai darys įtaką priimti sprendimai. Be to, reikėtų stiprinti valstybės tarnautojų gebėjimus vertinti sprendimų projektų poveikį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 719, 2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
16. Svarbu, kad visuomenė pasitikėtų viešojo administravimo sistema. Reikia nemažai laiko ir viešojo administravimo sektoriaus pastangų, kad pasitikėjimas susiformuotų. Asmenys turi teisę reikalauti, kad valstybės institucijos bei įstaigos dėtų visas pastangas, įgyvendindamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytus tikslus, kad jos tinkamai teiktų paslaugas. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, gebančios laiku, tinkamai ir tausodamos išteklius įvykdyti joms keliamus tikslus ir uždavinius, įgis visuomenės pasitikėjimą.
17. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779), reguliuoja viešojo administravimo institucijoms ir įstaigoms asmenų pateiktų prašymų priėmimą, įregistravimą, nagrinėjimą, atsakymo parengimą ir jo išsiuntimą (įteikimą) adresatui, taip pat asmenų aptarnavimą taikant „vieno langelio“ principą. Tačiau praktikoje kai kurių rūšių asmenų prašymams nagrinėti „vieno langelio“ principas iki šiol nėra taikomas, nes jų nagrinėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintos procedūros neatitinka „vieno langelio“ principo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
18. Kitas svarbus aspektas siekiant visuomenės pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis – skatinti visuomenę aktyviai dalyvauti valstybės valdyme. Sukurta teisinė bazė, sudaranti galimybes visuomenei susipažinti su norminių teisės aktų projektais. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) įtvirtinta, kad „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ spausdinami įstatymų ir kitų teisės aktų projektai, kurie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu skelbiami svarstyti visuomenei. Pagal Įstatymų ir kitų aktualiausių norminių teisės aktų projektų skelbimo „Interneto“ tinkle tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 118 (Žin., 1999, Nr. 15-389), Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto tinklalapyje skelbiamas ministerijų sąrašas su nuorodomis į kiekvienos ministerijos įstatymų ir kitų skelbiamų norminių teisės aktų projektų sąrašą; ministerijos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei projektus teikiančios bei technines galimybes turinčios institucijos taip pat sudaro savo tinklalapiuose projektų sąrašus su nuorodomis į konkrečius projektus. Taigi teisiniai pagrindai visuomenei susipažinti su teisės aktų projektais yra, tačiau visuomenė neskatinama aktyviai domėtis valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veikla, per mažai dėmesio skiriama informacijai apie teisės aktų projektus, pateikiamus valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse, atnaujinti.
19. 2003 metais priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 104-4639) nustato, kad ministrai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o esant galimybei – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais. Siekiant įpareigoti valstybės pareigūnus reguliariai atsiskaityti visuomenei apie savo veiklą, skelbti jų ataskaitų santraukas spaudoje, kad rinkėjai galėtų žinoti, kaip jų interesus gina išrinktų atstovų paskirti asmenys, atitinkamų pakeitimų padaryta ir kituose įstatymuose: priimti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 104-4640), Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 104-4641), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 104-4642), Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6, 12 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 104-4643) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 15, 17, 20, 21, 29, 31, 37, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 104-4636).
20. Teritorinis valstybės administravimas.
Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnieji administraciniai vienetai – apskritys – buvo suformuoti 1994 metais, kai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 60-1183), nustatantį 10 apskričių. Tais pačiais metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015), kuris nustato pagrindinius apskrities valdymo organizavimo principus, apskrities valdytojo (nuo 1996 metų ši sąvoka pakeista į sąvoką „apskrities viršininkas“) kompetenciją – uždavinius ir įgaliojimus atskirais valdymo klausimais, jo santykius su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. Apskričių viršininkams buvo pavestos funkcijos regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. Taip pat apskričių viršininkams buvo pavesta vykdyti valstybines ir tarpregionines programas apskrityse, koordinuoti apskrityje esančių ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų administracijos padalinių veiklą, derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą įgyvendinant regionines programas, numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 719, 2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
21. Apskričių viršininkų įgaliojimai buvo formuojami perimant iš savivaldybių ir centralizuojant dalį funkcijų, susijusių su valstybės interesais. Kitą dalį apskričių viršininkų funkcijų turėjo sudaryti išskaidytos centrinių valstybinio administravimo subjektų regioninio pobūdžio funkcijos ir teritorinių valstybinio administravimo subjektų veiklos koordinavimas. Savivaldybių funkcijos apskričių viršininkams buvo perduotos laiku, atitinkamai perskirsčius materialinius ir finansinius išteklius, tačiau dalis ministerijų ir Vyriausybės įstaigų funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos apskrities valdymo ir kituose įstatymuose, taip ir liko neperduotos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 719, 2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
22. Per visą Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo galiojimo laikotarpį nebaigta perskirstyti funkcijų apskričių viršininkams ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, neįgyvendintas subsidiarumo principas, kuriuo buvo paremtas teritorinio valdymo optimizavimas, kai kurios funkcijos, kurias buvo pavesta vykdyti apskričių viršininkams ir jų administracijoms, tapo nebeaktualios.
Punkto pakeitimai:
Nr. 719, 2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
23. Siekiant optimizuoti teritorinį valdymą ir įgyvendinant penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), nuostatas, 2009 metais priimtas Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2009, Nr. 87-3661).
Punkto pakeitimai:
Nr. 719, 2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
24. Priėmus Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą, sudarytas teisinis pagrindas pakeisti valdymo organizavimą apskrityse, atsisakyti apskrities valdymo organizavimo per apskrities viršininką: apskrities viršininko ir apskrities viršininko administracijos funkcijas, kurios gali būti įgyvendinamos vietinio valdymo lygiu, perduoti savivaldybėms, o funkcijas, kurių reikia bendrajai nacionalinei politikai atskirose valdymo srityse formuoti ir įgyvendinti, perduoti valstybės institucijoms ir įstaigoms.
Punkto pakeitimai:
Nr. 719, 2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 815 „Dėl Priemonių apskričių viršininkų vykdomoms funkcijoms perskirstyti plano patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 90-3885) buvo patvirtintos priemonės, užtikrinančios sklandų apskričių viršininkų ir apskričių viršininkų administracijų vykdomų funkcijų perskirstymo ir apskričių viršininkų įsteigtų biudžetinių įstaigų steigėjo teisių ir viešosiose įstaigose apskrities viršininko įgyvendinamų dalininko ar savininko teisių ir pareigų perdavimo savivaldybėms procesą, taip pat priemonės, užtikrinančios perskirstytų funkcijų vykdymo ir administracinių paslaugų teikimo nepertraukiamumą, panaikinus apskrities viršininko pareigybę ir likvidavus apskrities viršininko administraciją.
Punkto pakeitimai:
Nr. 719, 2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
26. Neteko galios nuo 2010-07-01
Punkto naikinimas:
Nr. 719, 2010-06-07, Žin. 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
27. Neteko galios nuo 2010-07-01
Punkto naikinimas:
Nr. 719, 2010-06-07, Žin. 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
28. Vietos savivalda.
Valstybė įstatymų nustatytomis formomis prižiūri savivaldybių veiklą. Savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo (t.y. prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus) Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai. Vyriausybės atstovo institucija ir sprendimų priėmimo procedūros modernizuotos 2002 metais priėmus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2002, Nr. 127-5748).
29. Siekiant tobulinti vietos savivaldą, aiškiau apibrėžti savivaldybės institucijų ir administracijos kompetenciją, išplėsti seniūnijų ir seniūnų teises, formuoti pilietinę visuomenę, 2000 metais priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 91-2832). Nustatyta, kad savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir vykdomosios institucijos – savivaldybės valdyba, savivaldybės meras, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas. 2002 metais priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17, 21 straipsnių papildymo bei įstatymo papildymo tryliktuoju skirsniu įstatymu (Žin., 2002, Nr. 103-4605) reglamentuotas vietos gyventojų apklausų vykdymas savivaldybėse, išplėstos nuolatinių savivaldybių gyventojų galimybės dalyvauti vietos valdžios sprendimų priėmimo procese.
30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo įrašymo į Konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2003, Nr. 19-828) pripažino, kad kai kurios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, 2003 m. sausio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą (Žin., 2003, Nr. 17-704). Pakeista savivaldybių institucinė struktūra ir priimti kiti vietos savivaldos sistemos pakeitimai. Nustatyta, kad savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius, – turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Meras yra savivaldybės vadovas. Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (filialai) ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo valstybės tarnautojai. Savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui. Savivaldybės administracijos direktorius skiriamas mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
31. Savivaldybių funkcijas ateityje numatoma nuolat ir metodiškai plėsti. Savivaldybėms funkcijos gali būti perduodamos tik po to, kai kiekvienu atveju įvertinamos finansinės šio proceso galimybės ir užtikrinamas visiškas savivaldybių pasirengimas šias funkcijas atlikti. Kitaip net ir perdavus tam tikras funkcijas savivaldybėms jų savarankiškumas padidinamas tik sąlygiškai.
32. Kiekviena savivaldybė sudaro savarankišką biudžetą. Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, kurių reikia įstatymų priskirtoms funkcijoms atlikti ir savivaldybėms įstatymų suteiktoms valstybės funkcijoms bei programoms vykdyti. Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro mokestinės pajamos, nemokestinės pajamos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijos. Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, o šiuos biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos.
33. Būtina tobulinti savivaldybių atliekamų funkcijų finansavimo sistemą. Nuo 2002 metų lėšos, kurių reikia savivaldybėms perduotoms valstybės funkcijoms vykdyti, skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kaip specialioji tikslinė dotacija. Parengta bendra visoms savivaldybėms lėšų apskaičiavimo atitinkamai valstybės suteiktai funkcijai vykdyti metodika. Priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija – vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas – finansuojama pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2002, Nr. 119-5339), iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamomis dotacijomis.
34. Nuo 2003 metų įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, išplečiantys savivaldybių finansines galimybes finansinių išteklių formavimo srityje, t.y. savivaldybėms suteikta teisė be apribojimų nustatyti fiksuotus pajamų mokesčio dydžius individualios veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšims ir konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, taip pat išplėstas vietinių rinkliavų objektų sąrašas. Svarstoma galimybė suteikti savivaldybių taryboms teisę nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifą, kuris labai padidintų finansinį savivaldybių nepriklausomumą. Tolesnis vietos mokesčių bazės išplėtimas kompleksiškai susijęs su funkcijų tarp visų valdymo lygių paskirstymu: vietinius mokesčius galima įvesti tik tuomet, kai bus tvirtai apsispręsta dėl visų valdymo lygių funkcijų paskirstymo ir jų finansavimo šaltinių. Tik tokiu atveju bus suformuota pastovi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų bazė, ateityje nereikės keisti vietinių mokesčių tarifų dėl atliekamų funkcijų keitimo.
35. Per savivaldybių biudžetus paskirstoma apie 3,5 mlrd. litų, arba beveik trečdalis nacionalinio biudžeto. Tai, kad būtina griežčiau kontroliuoti, kaip savivaldybėse panaudojamos lėšos, pastaruoju metu pabrėžė ne tik Valstybės kontrolė, bet ir tarptautinės finansų institucijos (Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas). Savivaldybėse būtina stiprinti vidaus auditorių administracinius gebėjimus.
36. 2003 metais priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 15, 17, 20, 21, 29, 31, 37, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo įstatymą, sukurta teisinė bazė nuo 2004 m. sausio 1 d. įdiegti savivaldybėse vidaus ir išorės audito sistemą. Steigiama centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, skirtas vidaus auditui atlikti savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės turtą ir juo disponuoja. Ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas, prižiūri savivaldybės kontrolės ir audito institucija – savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba).
37. Būtina tobulinti administracinę-teritorinę savivaldybių sandarą. Nuo 1995 metų savivaldybių gausėja. Dabar Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Didžiausia yra Vilniaus miesto savivaldybė (per 550 tūkst. gyventojų), mažiausia – Neringos savivaldybė (2,4 tūkst. gyventojų). Vidutinis šalies savivaldybės dydis – 60 tūkst. gyventojų. Dominuoja savivaldybės, kuriose yra nuo 20 iki 40 tūkst. gyventojų. Lietuvos savivaldybės, palyginti su analogiškais municipalinio tipo administraciniais vienetais kitose artimose Lietuvai Europos valstybėse, yra didesnės. Atsiranda prieštaravimų tarp savivaldybių, kurių vienos centras ir daugelis gyventojams viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų bei organizacijų yra kitos savivaldybės teritorijoje. Kai kuriose savivaldybių teritorijose vietinės atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, taip pat vietinės viešojo administravimo įstaigos yra toli nuo gyventojų, nepajėgia užtikrinti spartaus ir tinkamo viešųjų vietos reikalų tvarkymo, viešųjų paslaugų teikimo, lemia dalies gyventojų pasyvumą ir mažą suinteresuotumą dalyvauti tvarkant viešuosius vietos reikalus.
38. Kai kurios vietos gyventojų bendruomenės aktyviai reiškia iniciatyvą steigti savivaldybes savo gyvenamojoje teritorijoje. Būtina skatinti bendruomenių atstovų dalyvavimą priimant savivaldybių sprendimus. Jau sudarytos teisinės sąlygos bendruomenių atstovams aktyviai dalyvauti priimant savivaldybių sprendimus, tačiau kol kas praktiškai bendruomenių lyderiai dar retai imasi iniciatyvos realizuoti savo teises.
39. Būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti efektyvų savivaldybių viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą tobulinant savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų, teikiančių gyventojams socialines, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas, taip pat savivaldybių administravimo subjektų, išduodančių asmenims licencijas ar leidimus, veiklą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
391. 2008 m. rugsėjo 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 113-4290) (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas išdėstytas nauja redakcija), kuriame patobulinta savivaldybių institucijų sandara, funkcijos ir įgaliojimai, patikslintos kai kurios ankstesnės ir apibrėžtos naujos sąvokos.
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
40. Valstybės tarnyba.
Per pastarąjį dešimtmetį pakito visuomenės požiūris į valstybės tarnybą, valstybės tarnautojams keliami vis didesni reikalavimai. Stebima tendencija turėti greičiau reaguojančią į pokyčius, profesionalią ir mažiau kainuojančią administraciją. Vykdomos valstybės tarnybos reformos tikslas – modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą, suformuoti profesionalią ir stabilią valstybės tarnybą, atitinkančią ES taikomus kriterijus.
41. Naujas valstybės tarnybos reformos etapas prasidėjo 2002 metais Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2002, Nr. 45-1708), kuris nustatė pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. Šiuo įstatymu buvo pasirinkta atviros ir riboto dydžio valstybės tarnybos koncepcija, kai valstybės tarnautojai yra tik tie asmenys, kurie koordinuoja ar įgyvendina tam tikros valstybės valdymo srities politiką, rengia ir koordinuoja teisės aktų, sutarčių ar programų projektus, valdo personalą ir finansinius išteklius, turi viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Įstatymas reglamentuoja maždaug 60 tūkst. valstybės tarnautojų veiklą. Jis yra taikomas maždaug 700 valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų.
42. Valstybės tarnybos teisinis reguliavimas iš esmės yra sukurtas. Išskirtini veiklos prioritetai – didinti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus, sukurti valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą. Sėkmingas šių prioritetų įgyvendinimas turėtų skatinti naujos organizacinės elgsenos valstybės tarnyboje formavimąsi, institucijų bendradarbiavimą.
43. Įtvirtinta nauja valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimo sistema siekiama užtikrinti valstybės tarnybos profesionalumą ir veiksmingumą, valstybės tarnautojo veiklos rezultatai ir jo kvalifikacija susiejami su galimybe eiti aukštesnės kategorijos pareigas arba įgyti aukštesnę kvalifikacinę klasę, taigi ir gauti didesnį darbo užmokestį.
44. Lietuvos narystė ES iškelia būtinybę formuoti valstybės tarnyboje naują organizacinę elgseną, susijusią su administracinių gebėjimų stiprinimu. Narystė ES suteikia Lietuvai galimybę pasinaudoti ES struktūrine parama. Paramos lėšų planavimo ir panaudojimo efektyvumas priklausys nuo šioje srityje dirbančių valstybės tarnautojų administracinių gebėjimų ir kvalifikacijos, todėl būtina sudaryti išankstines sąlygas atitinkamoms lėšas administruojančioms institucijoms išlaikyti kvalifikuotus specialistus ir užtikrinti pakankamą jų skaičių. Valstybės tarnautojų mokymo 2002–2006 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 1073 (Žin., 2002, Nr. 71-2981), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė strateginį valstybės tarnautojų mokymo tikslą – iki 2006 metų parengti valstybės tarnautojus dirbti narystės ES sąlygomis. Tuo tikslu pradėtas sistemingo valstybės tarnautojų mokymo procesas, atlikta mokymo poreikių aplinkos analizė trimis valstybės valdymo lygiais: centriniu, teritoriniu ir vietos lygiu kuriama institucijų, prisidedančių prie valstybės tarnautojų mokymo, sistema. Valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1163 (Žin., 2006, Nr. 127-4845), nustatyti prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo tikslai tobulinti visų lygių valstybės tarnautojų gebėjimus administruoti ES struktūrinę paramą, dalyvauti ES sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo procesuose, pasirengti pirmininkauti ES 2013 metais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
Nr. 719, 2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
45. 2002 metais įsteigtas Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės tarnybos departamentas), kurio misija – kurti profesionalią ir veiksmingą valstybės tarnybą įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką šioje srityje, taip pat užtikrinti valstybės tarnybos institucinę brandą.
46. Vidaus reikalų ministerija 2003–2005 metais įgyvendina PHARE projektą „Valstybės tarnybos valdymo tobulinimas“. Projekto tikslas – didinti Valstybės tarnybos departamento administracinius gebėjimus ir modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą viešajame administravime.
47. Valstybės tarnautojų registro pagrindu kuriama valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema, kuri leis aprūpinti valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas informacija, kurios reikia jų veiklai.
48. E. valdžia.
Šiuolaikinės valstybės, siekdamos našaus, efektyvaus ir skaidraus valstybės valdymo, savo veiklą viešojo administravimo srityje orientuoja į veiksmus, jungiančius šiuolaikines IRT galimybes su perspektyviais valstybės valdymo būdais. Visuma viešojo administravimo veikloje diegiamų IRT, organizacinių šios veiklos pokyčių ir naujų įgūdžių, skirtų viešosioms ir administracinėms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti, suvokiama kaip e. valdžia. Siekiant užtikrinti e. valdžios plėtrą, reikia pertvarkyti vidinius viešojo administravimo procesus, nuosekliai plėtoti elektroninį turinį ir infrastruktūrą, užtikrinti saugų ir efektyvų duomenų teikimą tarp valstybės registrų ir informacinių sistemų, saugiai identifikuoti ir autentifikuoti asmenis elektroninėje erdvėje, užtikrinti efektyvų elektroninio parašo naudojimą elektroniniams dokumentams tvarkyti ir saugoti, asmenims, kurie kreipiasi į viešojo administravimo institucijas ir įstaigas, identifikuoti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
49. Vidaus reikalų ministerija, siekdama mažinti skaitmeninę atskirtį kaimiškosiose vietovėse, sudaryti galimybes gyventojams išmokti naudotis IRT, pasinaudoti šių technologijų teikiamomis galimybėmis, nuo 2002 metų integruodama privataus verslo, centrinės ir vietinės valdžios ir ES struktūrinių fondų išteklius, Lietuvos kaimiškosiose vietovėse steigė viešosios interneto prieigos taškus (toliau vadinama – VIPT). Šis tikslas pasiektas 2008 metų IV ketvirtį pabaigus kurti integruotą 875 VIPT tinklą. Ypač daug dėmesio skirta kaimiškosioms vietovėms, kuriose interneto skverbties vidurkis labai skiriasi nuo didžiųjų Lietuvos miestų.
Siekdama prijungti prie plačiajuosčio interneto tinklo kaimiškųjų vietovių, kuriose verslas nesuinteresuotas plačiajuosčių tinklų infrastruktūros plėtra, valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas ir sudaryti galimybes naudotis paslaugomis verslo įmonėms ir gyventojams, viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ nuo 2005 metų įgyvendino projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ (toliau vadinama – RAIN projektas). Šis projektas baigtas įgyvendinti 2008 metais. Įgyvendinus RAIN projektą, atsirado galimybės teikti plačiajuosčio interneto paslaugas. RAIN projekto metu buvo nutiesta 3357 kilometrai šviesolaidinių kabelinių linijų, kurios sujungė 340 mokyklų ir visas 468 kaimiškąsias seniūnijas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
50. Ugdant Lietuvos gyventojų gebėjimus naudotis IRT, sudarant sąlygas visiems Lietuvos gyventojams siekti visuotinio kompiuterinio raštingumo, atitinkančio jų išsimokslinimą ir profesinę veiklą, įgyvendinama Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124). Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarte, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2016 (Žin., 2005, Nr. 7-218), nustatyti reikalavimai ir rekomendacijos, susiję su gyventojų kompiuterinio raštingumo kvalifikacija, įteisinti kompiuterinio raštingumo patvirtinimo principai. Valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010 metų strategijoje vienas iš nustatytų prioritetinių valstybės tarnautojų mokymo tikslų yra stiprinti darbinių ES kalbų ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957; 2008, Nr. 122-4647), įgyvendinimo veiksmų plane numatyta 9.2 priemonė – sukurti suaugusiųjų mokymuisi skirtą elektroninę mokymosi programų ir objektų saugyklą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
51. Įgyvendinant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), 2006 metais parengta kompiuterinio raštingumo ir naudojimosi elektroninėmis paslaugomis mokymo ir testavimo programinė priemonė, kuri paskelbta Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Informacinės visuomenės plėtros komitetas) interneto svetainėje, pritaikius ją naudotis žmonėms su negalia.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
52. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto tyrimo „Informacinės technologijos Lietuvoje“ duomenimis, asmenų, kurie naudojasi kompiuteriu, 2008 metais padaugėjo iki 55,7 procento (2007 metais buvo 51,8 procento). Asmenų, kurie naudojasi internetu, 2007 metais buvo 48,7 procento, o 2008 metais – 53,1 procento. 2008 metais gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, naudojančių kompiuterius, dalis pasiekė 94,8 procento (2007 metais buvo 90,5 procento), o įmonių, kurios naudojosi internetu, 2008 metais padaugėjo iki 92,7 procento (2007 metais buvo 88,4 procento).
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
53. Vidaus reikalų ministerija, nuo 2005 metų integruodama centrinės valdžios ir ES struktūrinių fondų išteklius, sukūrė Saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą (toliau vadinama – SVDPT), sudarantį sąlygas institucijoms saugiai keistis informacija ir užtikrinantį registrų bei valstybės informacinių sistemų apsaugą. SVDPT sujungtas su ES IDABC (Interoperable Delivery of Pan-European eGovernment Services to Public Administrations, Bussinesses and Citizens) programos TESTA (Trans Europien Services for Telematics between Administrations) tinklu ir yra valstybės informacinių sistemų tarpusavio sąveikos bei sąveikos su ES programų informacinėmis sistemomis pagrindas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
54. Didinant elektroniniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą, sukurta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų elektroniniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų interneto svetainė „Elektroniniai valdžios vartai“ (www.evaldzia.lt, www.epaslaugos.lt ir www.govonline.lt). Šioje interneto svetainėje pateikiama informacija gyventojams ir verslo subjektams apie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų elektroniniu būdu teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas. Šiuo metu interneto svetainėje „Elektroniniai valdžios vartai“ galima užsisakyti pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį ir už jas susimokėti, pasitikrinti informaciją apie valstybinį socialinį draudimą, suteiktų medicininių paslaugų apimtį ir išrašytų medikamentų kiekį, elektroniniu būdu pateikti dokumentus Ryšių reguliavimo tarnybai, užsakyti teistumo (neteistumo) pažymas, gauti Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomų registrų informaciją, naudotis kitomis valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
55. Vidaus reikalų ministerijos užsakyto ir 2008 metų spalį–lapkritį atlikto tyrimo duomenimis, 61,91 procento Lietuvos gyventojų, bendraujančių su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. Populiariausios elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos gyventojams yra šios: ieškoti leidinių, publikacijų įvairiose viešosiose bibliotekose (65,88 procento); pateikti mokesčių deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir susigrąžinti sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio dalį (61,34 procento); gauti konsultacijas, informaciją apie mokesčius Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje (32,12 procento); ieškoti laisvų darbo vietų Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje ir užsakyti informaciją apie atsiradusias laisvas norimas darbo vietas (23,59 procento); gauti informaciją iš Švietimo ir mokslo ministerijos apie mokymosi galimybes Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse (18,15 procento). 44,84 procento Lietuvos gyventojų, nesinaudojančių elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jie nesinaudoja šiomis paslaugomis, yra galimybių neturėjimas (t. y. jie nemoka naudotis kompiuteriu, internetu, neturi prieigos prie interneto namuose ar darbe ir panašiai).
Minėtas viešųjų ir administracinių paslaugų tyrimas parodė, kad ES Bendrajame pagrindinių viešųjų paslaugų sąraše (Common list of basic public services) nurodytų 20 pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę brandos rodiklis 2008 metais yra 66 procentai (2007 metais jis buvo 55 procentai), o visiškai interaktyvių minėtų 20 paslaugų (fully online availability) brandos rodiklis 2008 metais yra 31,7 procento.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
56. Informacinės visuomenės plėtros komiteto inicijuoto projekto „Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo – sistemų sąveikos gebos sukūrimas“, įgyvendinamo 2006–2008 metais, vienas iš pagrindinių uždavinių – įdiegti priemones (bendrąją terpę), leisiančias organizuoti ir valdyti duomenų mainus tarp įvairiose technologinėse terpėse funkcionuojančių informacinių sistemų subjektų, dalyvaujančių valstybės valdyme, viešųjų ir administracinių paslaugų elektroniniu būdu teikime. Įgyvendinant šį projektą, įsigyta duomenų mainų platforma, skirta duomenų mainams tarp institucijų, atsakingų už viešųjų ir administracinių paslaugų elektroniniu būdu teikimą, įgyvendinti, atnaujintas ir su ja susietas viešųjų ir administracinių paslaugų portalas „Elektroniniai valdžios vartai“ (www.evaldzia.lt, www.epaslaugos.lt, www.govonline.lt).
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
57. Vidaus reikalų ministerijos užsakyto ir 2008 metų spalį–lapkritį atlikto tyrimo metu buvo apklausti viešojo administravimo subjektai, administruojantys arba teikiantys viešąsias ar administracines paslaugas. Jie nurodė šias pagrindines priežastis, kurios trukdo plėtoti elektroniniu būdu teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas: valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų kokybės ir tarpusavio sąveikos trūkumai (54 procentai respondentų); nesudarytos sąlygos saugiai ir kontroliuojant valstybės lygiu identifikuoti asmenis elektroninėje erdvėje (51 procentas respondentų); nepakankamas e. valdžios projektų finansavimas (46 procentai respondentų); e. valdžios projektų valdymo žinių ir įgūdžių trūkumas (33 procentai respondentų); kvalifikuoto personalo trūkumas (31 procentas respondentų).
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
58. Plėtojant elektroninės demokratijos sprendimus, įgyvendinama Balsavimo internetu diegimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2007, Nr. 81-3332). Šia programa siekiama sukurti ir išbandyti balsavimo internetu sistemą, kuri palengvintų piliečiams dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, suteiktų daugiau galimybių balsuoti ne rinkimų apylinkėje, tačiau iki šiol nepriimti rinkimus reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimai ir papildymai, kurie įteisintų balsavimą internetu.
Siekiant identifikuoti svarbiausias demokratijos funkcionavimo problemas šiuolaikinėje žinių visuomenėje ir pasiūlyti efektyvius būdus joms spręsti panaudojant IRT, vykdomas Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Mykolo Romerio universiteto bendras projektas „Demokratija žinių visuomenėje: iššūkių ir galimybių analizė“. Šio projekto metu buvo parengta elektroninio balsavimo galimybių studija, kurioje buvo įvertintos elektroninio balsavimo Lietuvoje galimybės, potenciali nauda, sąnaudos ir galimi pavojai. Taip pat projekto vykdytojai sukūrė racionalaus balsavimo internetu sistemą „MANO BALSAS LT“, kuri leidžia rinkėjams ir tiems, kurie domisi politika, atlikus trumpą testą, palyginti savo pažiūras su politikų pažiūromis, pagal jas susirasti artimiausią politiką ar partiją.
Paskutinis projekto sukurtas produktas – Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos analizės portalas monoseimas.lt. Tai interaktyvi interneto svetainė, supažindinanti Lietuvos piliečius su Lietuvos Respublikos Seimo veikla: reikšmingais balsavimais, Lietuvos Respublikos Seimo narių biografijomis, veikla ir pasisakymais Lietuvos Respublikos Seime.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
59. Vidaus reikalų ministerija per 2008 metų II–IV ketvirčius įgyvendino Asmenų identifikavimui elektroninėje erdvėje reikalingos infrastruktūros sukūrimo investicijų projektą, kuriuo siekiama sudaryti reikiamas sąlygas asmenims identifikuoti elektroninėje erdvėje ir užtikrinti suderinamumą nacionaliniu ir ES lygiais, sukuriant programines sąsajas tarp Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos, kuri sudarys asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatus ir kvalifikuotus sertifikatus, įrašomus į asmens tapatybės korteles, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių ir organizacijų informacinių sistemų.
Vidaus reikalų ministerija pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo kvietimą dėl mokslo tiriamųjų darbų inicijavo mokslinį tyrimą „Elektroninės valdžios suderinamumo Lietuvoje strateginės gairės“, kuris vykdytas 2008 metais. Tyrimo tikslas – įvertinus gerąją patirtį ES valstybėse ir atlikus situacijos analizę, pateikti strategines e. valdžios sprendimų suderinamumo gaires. Šio projekto metu pasiūlytas Lietuvos e. valdžios suderinamumo gairių architektūros modelis siejasi su šiuo metu priimtomis Europos suderinamumo gairėmis, taip pat rengiama jų antrąja versija, nes jame daug dėmesio skiriama visiems suderinamumo lygmenims: organizaciniam, semantiniam ir techniniam.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
60. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad skundai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Atsakymai į šiuos skundus gali būti pateikiami asmeniui keliais būdais: elektroniniu paštu, asmenų pageidavimu siunčiami paštu skunde nurodytu adresu, įteikiami asmeniškai. Atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta, kad asmens prašymas, pateiktas elektroniniu būdu ir pasirašytas elektroniniu parašu, prilyginamas prašymui raštu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
601. Elektroninį parašą reglamentuojanti teisinė bazė Lietuvoje sukurta, nėra kliūčių diegti ir naudoti elektroninį parašą. Informacinės visuomenės plėtros komitetas nuo 2005 metų vykdo projektą „Elektroninio parašo infrastruktūros plėtra“, kurio tikslas – sudaryti valstybės institucijoms reikiamas sąlygas naudoti elektroninį parašą elektroniniams dokumentams pasirašyti, šių dokumentų mainams tarp valstybės institucijų vykdyti, viešosioms ir administracinėms paslaugoms teikti elektroniniu būdu. Vykdant šį projektą, jau sukurta ir nemokamai platinama elektroninio parašo formavimo ir tikrinimo įranga, veikianti atvirojo kodo ir patentuotos programinės įrangos aplinkoje, taip pat elektroninio parašo nuotolinio mokymosi ir testavimosi sistema. Parengtas ir patvirtintas valstybės tarnautojų mokymo planas – elektroninio parašo mokymo kurso programa. 2008 metų III ketvirtį Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su Valstybės tarnybos departamentu ir Asmens dokumentų išrašymo centru prie Vidaus reikalų ministerijos parengė techninį sprendimą dėl naujo pavyzdžio valstybės tarnautojų pažymėjimų išdavimo. Tokie pažymėjimai nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. jau išduodami pradėjusiems dirbti naujiems valstybės tarnautojams ir keičiant senuosius valstybės tarnautojo pažymėjimus. Šių pažymėjimų lustuose įrašomi elektroninio parašo sertifikatai, leidžiantys asmenį patikimai identifikuoti elektroninėje erdvėje, ir jam pasirašyti elektroniniu parašu.
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
602. Elektroninių dokumentų valdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-12 (Žin., 2006, Nr. 7-268), sudarė teisinį pagrindą elektroninių dokumentų valdymui valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, kituose subjektuose, įgaliotuose atlikti viešojo administravimo funkcijas, taip pat nustatė elektroninių dokumentų valdymo sistemų funkcinius reikalavimus. Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-119 (Žin., 2008, Nr. 118-4488), nustatė valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, kitų subjektų, įgaliotų atlikti viešojo administravimo funkcijas, valstybės įgaliotų asmenų sudaromų rašytiniams dokumentams prilygintų elektroninių dokumentų, pasirašytų elektroniniu parašu, specifikacijų minimalius reikalavimus.
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
603. Informacinės visuomenės plėtros komitetas kasmet atlieka valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių būklės analizę (pagal Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 (Žin., 2003, Nr. 38-1739; 2006, Nr. 115-4376), nustatytus reikalavimus) ir Informacinės ir žinių visuomenės plėtros komisijai teikia savo išvadas ir pasiūlymus. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų interneto svetainių 2008 metų būklės analizės rezultatai parodė, kad interneto svetainėms nustatytus reikalavimus labiausiai atitinka ministerijų (72,7 procento), apskričių viršininkų administracijų (69,2 procento), Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų institucijų (61,2 procento) interneto svetainės, mažiausiai – ministerijoms pavaldžių įstaigų (38,3 procento), teisminės valdžios institucijų (39,8 procento), Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų institucijų (41,2 procento) interneto svetainės. Savivaldybių interneto svetainės vidutiniškai atitinka interneto svetainėms nustatytus reikalavimus (52,1 procento).
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
604. Prie efektyvesnės e. valdžios plėtros prisideda ir ES struktūrinės paramos panaudojimas. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, vykdydamas Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), 3.3 priemonę, finansavimą iš ES struktūrinių fondų skyrė 42 projektams pagal 3 veiklos sritis: elektroninė valdžia ir elektroninės paslaugos, elektroninė infrastruktūra ir projektų dokumentacijos parengimas. 2007–2013 metų laikotarpiu e. valdžios projektai bus finansuojami pagal Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
605. Viešosios ir administracinės paslaugos į internetą perkeliamos laipsniškai – nuo informacinio pobūdžio iki personalizuotų viešųjų ir administracinių paslaugų. Išskiriami 5 viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiai:
605.1. informacinis lygis – informaciją apie viešąją ar administracinę paslaugą galima rasti viešoje interneto svetainėje, per kurią elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, arba viešoje interneto svetainėje, kurią administruoja viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas ar administruojantis viešąsias paslaugas;
605.2. vienpusės sąveikos lygis – viešoje interneto svetainėje, per kurią elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, arba viešoje interneto svetainėje, kurią administruoja viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas ar administruojantis viešąsias paslaugas, suteikiama galimybė vartotojui gauti paraiškos formą (atsisiųsti ją iš interneto svetainės), siekiant pradėti viešosios ar administracinės paslaugos gavimo procedūrą;
605.3. dvipusės sąveikos lygis – viešoje interneto svetainėje, per kurią elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, arba viešoje interneto svetainėje, kurią administruoja viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas ar administruojantis viešąsias paslaugas, suteikiama galimybė vartotojui paraiškos formą užpildyti internete ir ją išsiųsti viešojo administravimo subjektui, tačiau pati viešoji ar administracinė paslauga suteikiama neelektronine forma;
605.4. bendradarbiavimo lygis – viešoje interneto svetainėje, per kurią elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, arba viešoje interneto svetainėje, kurią administruoja viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas ar administruojantis viešąsias paslaugas, suteikiama galimybė vartotojui dalyvauti visame viešosios ar administracinės paslaugos teikime per interneto svetainę; vartotojui, siekiančiam elektroniniu būdu gauti geros kokybės viešąją ar administracinę paslaugą, nereikia atlikti formalių procedūrų;
605.5. personalizuotas lygis – viešosios ir administracinės paslaugos elektroniniu būdu teikiamos vartotojui automatiškai panaudojant buvusią vartotojo registraciją ir duomenis apie vartotoją, atsisakius pakartotinio duomenų įvedimo; viešosios ar administracinės paslaugos teikimo metu vartotojas informuojamas apie jam būtinus atlikti veiksmus; viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas ar administruojantis viešąsias paslaugas, vartotojui pateikia iš anksto iš dalies užpildytas duomenų perdavimo formas; taip vartotojui automatiškai teikiamos tam tikros socialinio ar ekonominio pobūdžio viešosios ir administracinės paslaugos, atitinkančios vartotojo statusą, ir nereikalaujama, kad vartotojas pateiktų prašymą jas suteikti.
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
606. Valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, siekiančioms viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę, būtina užtikrinti atitinkamą elektroninės informacijos konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo lygį. Siekiant sudaryti sąlygas saugiai automatiniu būdu tvarkyti elektroninę informaciją valstybės informacinėse sistemose ir valstybės ar žinybiniuose registruose arba kitose informacinėse sistemose, nustatyti Bendrieji elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891).
Siekiant metodiškai padėti valstybės institucijoms ir įstaigoms, valdančioms informacines sistemas, organizuoti elektroninės informacijos saugą, parengtos Saugos dokumentų turinio gairės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1V-172 (Žin., 2007, Nr. 53-2070), Saugaus elektroninės informacijos teikimo sutarties pavyzdinė forma, patvirtinta vidaus reikalų ministro 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-241 (Žin., 2007, Nr. 75-2980), Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-247 (Žin., 2007, Nr. 78-3160; 2008, Nr. 127-4866), ir Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techniniai saugos reikalavimai, patvirtinti vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1V-384 (Žin., 2008, Nr. 127-4866).
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizė
61. Atlikus viešojo administravimo sektoriaus SSGG analizę, įvertinti vidiniai ir išoriniai veiksniai. Vidiniai veiksniai įvertinti šiais aspektais: teisinė bazė, organizacinė struktūra, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, planavimo sistema. Vidinių veiksnių įvertinimas leido nustatyti viešojo administravimo sektoriaus stiprybes ir silpnybes. Išoriniai veiksniai, leidę nustatyti viešojo administravimo sektoriaus galimybes ir grėsmes, įvertinti naudojant PEST analizės techniką (t.y. įvertinti politiniai, ekonominiai, socialiniai ir technologiniai veiksniai).
62. Šiame punkte pateikiama viešojo administravimo sektoriaus SSGG analizė:
62.1. Stiprybės:
62.1.4. Užtikrintas politinio neutralumo principo įgyvendinimas valstybės tarnyboje centriniu lygiu.
62.1.5. Neteko galios nuo 2009-05-29
Punkto naikinimas:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin. 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.1.10. Didinamas valstybės tarnautojų kompiuterinis raštingumas pagal ECDL programą (European Computer Driving Licence).
62.1.11. Teikiama ES ir užsienio šalių parama viešajam administravimui ir valstybės tarnybai tobulinti.
62.1.12. Nustatyta darbo užmokesčio sistema sudaro sąlygas išlyginti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio disproporcijas.
62.1.13. Plačiau panaudojamos IRT valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.1.15. Sparčiai didėja gyventojų ir verslo subjektų naudojimosi kompiuteriu ir internetu apimtis;
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.1.16. Funkcionuoja SVDPT tinklas;
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.1.17. Baigtas kurti VIPT tinklas – Lietuva tapo viena iš pirmaujančių ES valstybių pagal VIPT skaičių vienam gyventojui: Lietuvoje įsteigti 875 VIPT;
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.1.18. Tobulinamos elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, gyventojai ir verslo subjektai vis dažniau jomis naudojasi.
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.2. Silpnybės:
62.2.1. Viešojo administravimo institucijos nestandartizuotos, kai kurios jų funkcijos dubliuojamos.
62.2.3. Nesukurtas institucijų, dalyvaujančių mokant valstybės tarnautojus, koordinavimo mechanizmas.
62.2.5. Nepakankamai apibrėžtos viešųjų paslaugų teikimo bendrosios procedūros, todėl neišplėtota viešųjų paslaugų teikimo infrastruktūra.
62.2.6. Daug valstybės tarnautojų pereina dirbti į privatų sektorių (dažniausiai teisininkai, ekonomistai ir IRT specialistai) nesudarius pakankamos motyvacijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.2.8. Valstybės tarnautojai menkai moka užsienio kalbas, nepakankamas jų kompiuterinis raštingumas.
62.2.10. Nepakankamai išugdyti valstybės tarnautojų administraciniai gebėjimai dirbti narystės ES sąlygomis.
62.2.11. Nepakankamai rūpinamasi nustatyti valstybės tarnautojų mokymo poreikius valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose.
62.2.15. Per mažai dėmesio skiriama strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimui, priežiūrai ir vertinimui.
62.2.17. Nepakankami valstybės tarnautojų administraciniai gebėjimai rengti strateginio planavimo dokumentus.
62.2.18. Nesukurta valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistema.
62.2.19. Darbo užmokesčio fondas neplanuojamas remiantis žmogiškųjų išteklių poreikio įvertinimu, atsižvelgiant į valstybės institucijų strateginius tikslus ir nuolat kintančias funkcijas.
62.2.20. Dalinio centralizuoto finansavimo nebuvimas neleidžia tinkamai koordinuoti aktualių valstybės tarnautojų mokymo programų rengimo.
62.2.21. Nepakankamas e. valdžios projektų finansavimas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų.
62.2.22. Kvalifikuoto personalo, dirbančio su e. valdžia susijusiose srityse, trūkumas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.2.23. Nepriimti teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą elektroniniu būdu ir balsavimo internetu tvarką.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.2.24. Neteko galios nuo 2009-05-29
Punkto naikinimas:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin. 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.2.25. Nepakankamai realizuota sąveika tarp registrų ir informacinių sistemų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.2.26. Ne visos informacinės sistemos elektroninei informacijai perduoti naudoja SVDPT, elektroninė informacija perduodama bendro naudojimo kompiuterių tinklais arba tam tikriems uždaviniams vykdyti kuriami atskiri kompiuterių tinklai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.2.27. Neteko galios nuo 2009-05-29
Punkto naikinimas:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin. 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.3. Galimybės:
62.3.1. Integracija į ES skatina: perimti institucinę ir administravimo patirtį iš ES valstybių narių, tarpinstitucinio koordinavimo ir bendradarbiavimo poreikį, didinti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus, pertvarkyti informacines sistemas.
62.3.3. Vadovaujantis ES teisynu (acquis) ir patirtimi e. valdžios srityje, gyventojams sudaromos lygios galimybės su kitais ES valstybių narių gyventojais naudotis e. valdžios teikiamomis galimybėmis.
62.3.4. Sudarytos teisinės sąlygos diegti šiuolaikinius valdymo metodus, gerinti asmenų aptarnavimą ir viešųjų paslaugų kokybę, tobulinti valstybės tarnautojų mokymo sistemą, didinti valstybės tarnautojų atskaitomybę.
62.3.5. Atsižvelgiant į ES teisyną (acquis), tobulinami ir priimami nauji teisės aktai, sudarantys visas būtinas teisines sąlygas įgyvendinti e. valdžios projektus.
62.3.6. Stabili ekonomikos plėtra įgalina skirti finansinių išteklių viešojo administravimo sektoriuje dirbančių asmenų gebėjimams ugdyti.
62.3.7. Šalies ekonomikos plėtra ir gaunama ES fondų finansinė parama sudaro galimybę geriau finansuoti projektus viešojo administravimo srityje.
62.3.8. ES struktūrinės paramos panaudojimo taisyklės leidžia finansuoti būtinas priemones, kurių reikia e. valdžios plėtrai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.3.10. IRT pritaikymas viešajame sektoriuje atveria naujas asmenų bendravimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis galimybes.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.3.11. Sukurta valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema sudaro sąlygas pereiti prie tobulesnio žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame administravime.
62.3.12. Elektroninį parašą reglamentuojanti teisinė bazė Lietuvoje sukurta, nėra kliūčių diegti ir naudoti elektroninį parašą.
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.3.13. Vykdomi projektai asmenų elektroninio identifikavimo srityje sudarys galimybę asmenims pasirašyti elektroninius dokumentus elektroniniu parašu, saugiai identifikuoti ir autentifikuoti asmenis elektroninėje erdvėje.
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.3.14. SVDPT gali būti panaudotas e. valdžios informacinių išteklių vieningai apsaugai nuo grėsmių iš viešųjų tinklų užtikrinti.
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.3.15. Plėtojamas kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN pagerins kaimiškųjų vietovių gyventojų galimybes pasitelkti modernias IRT, internetą švietimo ir gebėjimų, kūrybiškumo ir verslumo ugdymo reikmėms.
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.4. Grėsmės:
62.4.1. Neužtikrinamas viešojo administravimo institucijų ir valstybės tarnautojų bendradarbiavimas, jų veiklos koordinavimas.
62.4.5. Nepakankama valstybės tarnautojų kvalifikacija ir jų stoka neleidžia iki galo pasinaudoti ES narystės pranašumais (pvz., ES struktūrine parama), todėl gali nukentėti šalies ekonomikos plėtra ir gerokai sumažėti parama.
62.4.6. Darbo užmokesčiui skirtų biudžeto asignavimų stoka ir esama netobula motyvacijos sistema neleidžia pritraukti į valstybės tarnybą aukštos kvalifikacijos specialistų ir juos išlaikyti.
62.4.7. Didėjant atotrūkiui tarp pajamų privačiame sektoriuje ir valstybiniame sektoriuje, mažėja valstybės tarnybos sistemos galimybės atsinaujinti.
62.4.8. Neteko galios nuo 2009-05-29
Punkto naikinimas:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin. 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.4.12. Vis dar nepakankama valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir gyventojų kompetencija IRT srityje, nepasitikėjimas ir nenoras savo veikloje naudoti šiuolaikines IT stabdo e. valdžios procesus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.4.13. Nepakankamai moderni Valstybės tarnautojų registro apsauga gali sudaryti galimybes duomenims „nutekėti“.
62.4.14. Gali būti panaudojamos ne visos SVDPT teikiamos galimybės.
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
62.4.15. Jeigu nebus tobulinamas SVDPT, gali būti keblu užtikrinti nepertraukiamą elektroninės valdžios funkcionavimą ir paslaugų teikimą, atsirasti grėsmė e. valdžios informacinių išteklių saugai.
Papildyta punktu:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
III. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SEKTORIAUS VIZIJA, TIKSLAI IR
UŽDAVINIAI
63. Atsižvelgiant į viešojo administravimo sektoriaus būklės ir SSGG analizes, Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje nustatytus siekius, problemas, susijusias su dabartine viešojo administravimo reformos būkle, asmenų poreikius, ši Strategija remiasi tokia vizija: „Teikianti geresnes viešąsias paslaugas ir atsižvelgianti į asmenų poreikius viešojo administravimo sistema, perimanti ES institucinę, administravimo ir politinio proceso patirtį“.
64. Viešojo administravimo sektoriaus strateginis tikslas – sukurti skaidrią, veiksmingą, orientuotą į rezultatus ir tinkamą asmenų aptarnavimą viešojo administravimo sistemą, pagrįstą IRT.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
65. Viešojo administravimo sektoriaus tikslai:
65.1. Tikslas – tobulinti viešojo administravimo sistemą.
Viešojo administravimo sistemos tobulinimas apima viešojo administravimo sistemos institucijų sandaros ir jų vidinės struktūros modernizavimą, viešojo administravimo procedūrų skaidrumo užtikrinimą ir geros kokybės viešųjų paslaugų teikimą. Šiame punkte nurodytam tikslui pasiekti numatyti uždaviniai:
65.1.1. Tobulinti valdymo institucijų sistemos sandarą ir modernizuoti jų vidines struktūras.
Vykdant šį uždavinį, reikėtų apsispręsti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei tiesiogiai pavaldžių skirtingos funkcinės paskirties įstaigų, taip pat dėl tarpšakinio profilio institucijų, steigiamų pagal specialius įstatymus, vietos valdymo sistemoje ir funkcijų apibrėžimo. Sprendžiant tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemas, reikėtų įtvirtinti optimalų institucinės sandaros modelį centriniu lygiu, kuris aiškiai atspindėtų valdymo ryšius tarp institucijų, jų pavaldumo klausimus ir funkcijų pasiskirstymą.
Taip pat būtina ir toliau vykdyti viešojo administravimo institucijų vidaus administravimo struktūros modernizavimą. Dėl to reikėtų parengti teisės aktų, kurie numatytų viešojo administravimo institucijų vidinės struktūros standartizavimo pagrindus, projektus.
65.1.2. Tobulinti į rezultatus orientuotą valdymą.
Veiksmingas viešasis administravimas remiasi pasiektais rezultatais, nes administravimo procesas ir įvairios procedūros nėra savitikslis dalykas. Būtina įdiegti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos vertinimo sistemą, stiprinti jų veiklos vidaus audito ir kontrolės sistemas. Sprendžiant šį uždavinį, reikėtų tobulinti strateginio planavimo sistemą: tobulinti Strateginio planavimo metodiką, kuria naudojamasi šiuo metu, ir gerinti pačių institucijų strateginių veiklos planų kokybę, mokyti valstybės tarnautojus juos rengti; vertinti strateginių veiklos planų įgyvendinimo rezultatus, tinkamai nustatyti strateginių veiklos planų įgyvendinimo vertinimo kriterijus.
65.1.3. Supaprastinti sprendimų priėmimo procedūras.
Kad asmenys labiau pasitikėtų viešuoju administravimu, turi būti taikomos paprastesnės sprendimų priėmimo procedūros. Jos turi būti lanksčios, skaidrios ir viešos, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo ar grupė asmenų turėtų realią galimybę sužinoti, kokiais argumentais grindžiamas vieno ar kito sprendimo priėmimas, kad būtų sudaromos sąlygos geriau ir greičiau išspręsti jiems rūpimus klausimus.
Sprendžiant šį uždavinį, tobulintinos ne tik viešojo administravimo sprendimų priėmimo procedūros dėl asmenų, kurie kreipiasi į valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas su prašymais, bet ir teisinis verslo reglamentavimas (kad būtų pagerintos verslo aplinkos sąlygos). Šios Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu turėtų būti persvarstyti esamieji atskiras verslo sritis reglamentuojantys teisės aktai ir prireikus pateikti pasiūlymai dėl jų tobulinimo. Rengiami nauji teisės aktų projektai turėtų būti įvertinti pagal Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodiką ir užtikrinta, kad juos rengiant dalyvautų suinteresuoti asmenys, kuriems tiesiogiai darys įtaką rengiamo projekto nuostatos.
65.1.4. Gerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę.
Europos valstybėse, siekiant gerinti viešųjų paslaugų kokybę, viešajame administravime diegiami kokybės vadybos metodai – (pvz., CAF – Common Assessment Framework (Bendro įvertinimo sistemos modelis), EQFM – European Quality Foundation Model (Europos kokybės valdymo modelis) – kurių tikslas – tenkinti vartotojų poreikius, nuolat analizuoti ir gerinti savo veiklą, taip pat valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą. Sprendžiant šį uždavinį, būtų galima integruoti kokybės vadybą į administravimo veiklą, nustatyti kokybės standartus, juos vertinti bei dalytis gerąja patirtimi (Best Practice) su ES valstybėmis narėmis.
65.2. Tikslas – optimizuoti teritorinį valdymą.
Įgyvendinant šį tikslą, numatoma siekti veiksmingo iš apskričių viršininkų ir apskričių viršininkų administracijų perimtų funkcijų paskirstymo remiantis subsidiarumo principu bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, perėmusių apskričių viršininkų ir apskričių viršininkų administracijų funkcijas, veiklos koordinavimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 719, 2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
65.3. Tikslas – plėtoti vietos savivaldą: vietos savivaldos lygiu sukurti veiksmingą valdymą, patogų gyventojams.
Būtina nustatyti optimalią administracinę-teritorinę savivaldybių sandarą ir vietos savivaldos lygiu sukurti tinkamiausią organizacinę institucijų bei įstaigų struktūrą su aiškiu atsakomybės pasiskirstymu ir kompetencijos apibrėžimu; pasiekti, kad savivaldybių tarybų ir jų vykdomųjų institucijų santykiai būtų grindžiami konstituciniu vykdomųjų institucijų atskaitingumo taryboms ir savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų institucijų atžvilgiu principais. Turi būti konstruktyviai derinami valstybės ir savivaldybių interesai. Šiame punkte nurodytam tikslui pasiekti numatyti uždaviniai:
65.3.1. Didinti savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą, savivaldybių veiklos ir finansinio valdymo efektyvumą.
Sprendžiant šį uždavinį, būtina nuolat ir metodiškai plėsti savivaldybių funkcijas, tačiau savivaldybių institucijoms turi būti priskirtos ir perduotos tik tokios funkcijos, kurias jos būtų pajėgios atlikti, kiekvienu atveju įvertinus finansines galimybes ir savivaldybėms esant visiškai pasirengusioms šias funkcijas atlikti.
Be to, būtina tobulinti mokestinių pajamų paskirstymo tarp Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų mechanizmą; sudaryti galimybes savivaldybėms pakankamai savarankiškai prisiimti įsipareigojimus, pasirinkti būdus, šaltinius ir priemones jiems įgyvendinti. Numatoma suteikti savivaldybėms didesnes teises mokesčių (kurie yra savivaldybių biudžetų finansiniai ištekliai), tarifų nustatymo, mokesčių bazės formavimo ir administravimo srityje. Išplėsta vietinių mokesčių bazė garantuos nuolatinius savivaldybių biudžetų pajamų šaltinius.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. savivaldybėse diegiama vidaus audito sistema, kuri kartu su išorės audito sistema užtikrins veiksmingą lėšų kontrolę bei rizikos valdymą. Vidaus audito sistema diegiama nuosekliai ir tobulinama metodiškai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5540) reikalavimus ir savivaldybių poreikius. Būtina kelti savivaldybių kontrolierių, atliekančių audito funkcijas savivaldybėse, kvalifikaciją.
65.3.2. Sudaryti sąlygas savivaldybėms teikti geros kokybės, gyventojams prieinamas viešąsias paslaugas.
Būtina nustatyti optimalią administracinę-teritorinę savivaldybių sandarą. Savivaldybių teritorinė reforma bus įgyvendinama remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2003, Nr. 59-2679), nustatytomis naujų savivaldybių steigimo sąlygomis, principais, kriterijais bei procedūromis, taip pat nurodytuoju nutarimu patvirtintu Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo koncepcijos įgyvendinimo veiksmų planu.
Bus tobulinami teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų paslaugų teikimą. Dalį viešųjų paslaugų geriau už savivaldybių įsteigtus paslaugų teikėjus galėtų teikti privatūs asmenys, tačiau prieš perduodant privačiam sektoriui viešųjų paslaugų teikimą savivaldybėse turi būti užtikrinta reikiama viešųjų paslaugų kokybės ir sąnaudų kontrolė.
65.3.3. Skatinti, kad vietos gyventojų bendruomenių atstovai aktyviau dalyvautų priimant savivaldybių sprendimus.
Savivaldybių sprendimai turi būti priimami skaidriai: reikia nuolat (periodiškai) informuoti gyventojus apie svarstomus ir priimtus sprendimus savivaldybėje; bendruomenėms aktualiausiais reikalais, prieš priimant sprendimą, organizuoti viešąsias diskusijas dėl sprendimo alternatyvų; vietos gyventojų bendruomenių atstovus dažniau įtraukti į savivaldybėse sudaromas darbo grupes; steigti daugiau visuomeninių patariamųjų komisijų; skatinti savivaldybes įgyvendinti vietos gyventojų bendruomenių atstovų (lyderių) švietimo projektus; skatinti savivaldybių administravimo subjektų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą sprendžiant vietos viešuosius reikalus; sudaryti sąlygas vietos gyventojų bendruomenėms keistis patirtimi.
65.3.4. Stiprinti seniūnijas vykdant vidinę savivaldybių decentralizaciją.
Būtina daugiau funkcijų perduoti seniūnijoms ir tuo viešųjų paslaugų teikimą dar labiau priartinti prie gyventojų. Sprendžiant šį uždavinį, būtų tikslinga apsvarstyti galimybę pakeisti dabartinį seniūnijos, kaip savivaldybės administracijos struktūrinio teritorinio padalinio, statusą. Būtina užtikrinti tolygų visų savivaldybės seniūnijų finansavimą.
65.4. Tikslas – didinti valstybės tarnybos administracinius gebėjimus, gerinti valstybės tarnautojo įvaizdį.
Lietuvos narystė ES lemia būtinybę formuoti administravimo kultūrą, pagrįstą nauja organizacine elgsena valstybės tarnyboje ir tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Įgyvendinus šį tikslą, padidėtų valstybės tarnybos gebėjimai tarnauti visuomenės interesams, jos prestižas. Šiame punkte nurodytam tikslui pasiekti numatyti uždaviniai:
65.4.1. Organizuoti sistemingą valstybės tarnautojų mokymą.
Sprendžiant šį uždavinį, bus kuriamas institucijų, dalyvaujančių mokant valstybės tarnautojus, koordinavimo mechanizmas, įdiegta valstybės tarnautojų mokymo metinio planavimo procedūra, susieta su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų formavimu valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, sustiprinta valstybės tarnautojų mokymo kokybės stebėsena, standartizuojami specialieji kvalifikaciniai reikalavimai įvairių lygių valstybės tarnautojams.
Ypač svarbu toliau ugdyti valstybės tarnautojų gebėjimus ES teisės, strateginio planavimo, valdymo, darbo komandoje, derybų srityse, gerinti jų užsienio kalbų mokėjimą.
65.4.2. Užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Siekiant užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, būtina sukurti valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą. Sprendžiant šį uždavinį, bus tobulinamos valstybės tarnautojų atranka ir tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, diegiama valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema, kuri leis padidinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informuotumą ir įgyvendinti personalo valdymo vientisumą, o tai savo ruožtu padės modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą viešajame administravime.
65.4.3. Supaprastinti valstybės tarnybos procedūras ir taisykles, įgyvendinti valstybės tarnybos veiklos kontrolės sistemą.
Būtina turėti valstybės tarnybą, veikiančią pagal bendras ir aiškias atrankos, veiklos, vertinimo procedūras ir taisykles.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatą dėl šio įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų įgyvendinimo kontrolės, būtina sukurti veiksmingą valstybės tarnybos veiklos kontrolės sistemą, kuri apimtų kontrolės tikslų, jų vykdymo būdų ir metodų, gautos informacijos apdorojimo ir išvadų pateikimo nustatymą.
Sukurti mechanizmus iš dalies finansuoti ES struktūrinės paramos planavimo ir valdymo veiksmus iš ES biudžeto ir sąlygas, leidžiančias užtikrinti pakankamus struktūrinės paramos valdymo ir planavimo gebėjimus, skatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti valstybės tarnyboje ir joje likti.
65.4.4. Gerinti valstybės tarnautojo įvaizdį.
Kad visuomenė labiau pasitikėtų valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, didėtų valstybės tarnautojų autoritetas, jų atsakomybė už savo veiksmus, atskaitomybė visuomenei ir valdžios įstaigoms, būtų užkirstas kelias korupcijai atsirasti ir plisti, bus tobulinama teisinė bazė, reglamentuojanti valstybės tarnautojų etiką.
Gerinant valstybės tarnautojo įvaizdį, bus tobulinamas etinių normų praktinis taikymas valstybės tarnyboje, stiprinami komunikaciniai vidiniai ryšiai valstybės tarnyboje ir išoriniai ryšiai su visuomene. Visuomenė turi būti visapusiškai informuojama apie valstybės tarnautojų veiklą.
65.5. Tikslas – tobulinti gyventojams ir verslo subjektams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų ir informacijos prieinamumą ir kokybę, plėtoti viešojo administravimo sprendimų priėmimą naudojant IRT
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
65.5.1. Tobulinti gyventojams ir verslo subjektams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų ir informacijos prieinamumą ir kokybę naudojant IRT.
Viešosios paslaugos, kurias administruoja valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, ir administracinės paslaugos turi būti teikiamos naudojant modernias IRT aukščiausiu įmanomu viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiu, ypač daug dėmesio skiriant aukštu sąveikumo (interoperability) lygiu pasižyminčioms, su ES piliečių ir verslo subjektų mobilumu susijusioms paslaugoms, nes jos kuria didžiausią pridėtinę vertę, turi ekonominį ir antikorupcinį poveikį, taip pat toms paslaugoms, kurių labiausiai reikia Lietuvos gyventojams ir verslo subjektams.
Teikiant viešąsias ir administracines paslaugas, turi būti siekiama plataus viešųjų ir administracinių paslaugų naudojimo (t. y. sąsajai su vartotoju turi būti panaudojamos paplitusios atvirosios technologijos), trumpesnio asmenų aptarnavimo laiko, mažesnių, palyginti su įprastiniais tokių paslaugų teikimo būdais, sąnaudų. Viešosios ir administracinės paslaugos internetu turi būti teikiamos „vieno langelio principu“, taip pat jų teikimui gali būti panaudoti ir kiti ryšio kanalai: mobilieji telefonai, kontaktiniai centrai, skaitmeninė televizija, elektroninis paštas ir kiti ryšio kanalai, tačiau turi būti paliekami ir iki šiol visuotinai naudojami tokių paslaugų teikimo būdai. Viešosios ir administracinės paslaugos turi būti perkeliamos į elektroninę erdvę laikantis „skirta visiems“ („design for all“) principo, atsižvelgiant į Interneto prieinamumo rekomendacijas (WAI – Web Accessibility Initiative), kad jos būtų pritaikytos įvairių vartotojų grupių poreikiams, įskaitant žmones su negalia. Perkeliant viešąsias ir administracines paslaugas į elektroninę erdvę, taip pat turėtų būti panaudotos visos informacijos teikimo įvairiais pavidalais galimybės (pavyzdžiui, tekstu, vaizdu ir garsu).
Sprendžiant šį uždavinį, svarbu užtikrinti prieigą prie šiuolaikinių IRT visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, darbingumo ar neįgalumo lygio, lyties, rasinės ir etninės kilmės, religinių ir politinių įsitikinimų, socialinės padėties ar pajamų. Tam administruojamas VIPT tinklas, plėtojamas kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN, turi būti organizuojami gyventojų kompiuterinio raštingumo kėlimo kursai, didinama valstybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo kompetencija. Kad asmenys būtų saugiai ir patikimai identifikuojami ir autentifikuojami elektroninėje erdvėje, galėtų efektyviau pasinaudoti elektroniniais dokumentais, kurių autentiškumas ir integralumas būtų patvirtintas elektroniniu parašu, ir nacionalinėmis ir tarpeuropinėmis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, teikiamomis naudojant modernias IRT, reikia užtikrinti atitinkamos infrastruktūros plėtrą ir jos suderinamumą nacionaliniu ir ES lygiais, sukurti programines sąsajas integracijai su kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių bei organizacijų informacinėmis sistemomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
65.5.2. Plėtoti viešojo administravimo sprendimų priėmimą naudojant saugias IRT.
Sprendžiant šį uždavinį, būtina tobulinti teisės aktus ir reorganizuoti viešojo administravimo procesus – pritaikyti juos IRT panaudojimui priimant sprendimus, kad viešosios ir administracinės paslaugos gyventojams ir verslo subjektams taptų geresnės kokybės, būtų taupomos viešojo administravimo išlaidos, o viešojo administravimo subjektų sprendimų priėmimas taptų skaidrus ir efektyvus. Taip pat labai svarbu užtikrinti „vieno langelio“ principo įgyvendinimą visose viešojo administravimo institucijose ir įstaigose, plėtoti elektroninės demokratijos sprendimus, kad panaudojant IRT gyventojai būtų įtraukiami į valstybės valdymo procesą, nuotoliniu būdu galėtų pareikšti savo nuomonę apie jiems teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas ar planuojamus priimti sprendimus. Be to, būtina priimti teisės aktus, reglamentuojančius balsavimo internetu tvarką. Įgyvendinant šias nuostatas, turėtų būti skatinami ir remiami atitinkami projektai elektroninės demokratijos srityje. Diegiant IRT viešosioms ir administracinėms paslaugoms teikti, turi būti laikomasi neutralumo technologijų atžvilgiu principų (neteiktinas prioritetas konkrečiai technologijai ar jos gamybos būdui) ir užtikrinami tarpinstituciniai duomenų mainai, grindžiami žiniatinklio paslaugų (web services) naudojimu. Institucijos, administruodamos viešąsias ir teikdamos administracines paslaugas, turėtų naudoti sukurtus asmens tapatybės nustatymo, apmokėjimo už paslaugas ir duomenų mainų elektroninėje erdvėje sprendimus (asmens tapatybės nustatymą pagal asmens tapatybės kortelę, Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemą, Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūrą, Saugų valstybinio duomenų perdavimo tinklą).
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
65.5.3. Neteko galios nuo 2009-05-29
Punkto naikinimas:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin. 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Šios Strategijos įgyvendinimas ir priežiūra
67. Bus parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų ar papildymų projektai šios Strategijos nuostatoms įgyvendinti.
68. Kad būtų sudaryta galimybė reguliariai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti kliūtis ir problemas, kurios gali iškilti įgyvendinant šią Strategiją, turi būti sukurta šios Strategijos įgyvendinimo stebėsenos sistema. Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, turi būti numatytos ir įgyvendintos papildomos priemonės, užtikrinančios joje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į išorės ir vidaus pokyčius, šios Strategijos sudedamosios dalys turi būti svarstomos ir tikslinamos kasmet. Šios Strategijos įgyvendinimo priemonių vykdymą prižiūri ir atitinkamus pasiūlymus vidaus reikalų ministrui teikia Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo priežiūros komisija, susidedanti iš Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos, Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Ūkio ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybės tarnybos departamento atstovų. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina vidaus reikalų ministras.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1084, 2006-10-30, Žin., 2006, Nr. 118-4482 (2006-11-04), i. k. 1061100NUTA00001084
Nr. 55, 2008-01-23, Žin., 2008, Nr. 13-436 (2008-01-31), i. k. 1081100NUTA00000055
Nr. 254, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 36-1293 (2008-03-29), i. k. 1081100NUTA00000254
Nr. 1022, 2009-09-09, Žin., 2009, Nr. 109-4610 (2009-09-11), i. k. 1091100NUTA00001022
Vertinimo kriterijai
69. Šios Strategijos įgyvendinimo stebėsenai vykdyti nustatyti vertinimo kriterijai, tiesiogiai susiję su joje numatytais tikslais, uždaviniais ir leidžiantys reguliariai vertinti padarytą pažangą:
69.2. savivaldybių finansinio savarankiškumo rodiklis – savivaldybių biudžetų dalis, kurią sudaro visi savivaldybių finansiniai ištekliai, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiąsias dotacijas (procentais);
69.3. savivaldybių suorganizuotų viešųjų diskusijų vietos bendruomenėms aktualiais klausimais skaičius (vienetais);
69.6. įdiegta valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose (procentais);
69.7. valstybės tarnautojų, dalyvavusių valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų organizuotame mokyme, skaičius (procentais);
69.8. asmenų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis (procentais);
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
69.9. visiškai interaktyvių viešųjų ir administracinių paslaugų, numatytų pagal ES programinius dokumentus, dalis (procentais).
Punkto pakeitimai:
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1084, 2006-10-30, Žin., 2006, Nr. 118-4482 (2006-11-04), i. k. 1061100NUTA00001084
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 488 "Dėl Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 472, 2007-05-09, Žin., 2007, Nr. 55-2152 (2007-05-19), i. k. 1071100NUTA00000472
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 488 "Dėl Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo" ir 2005 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 197 "Dėl Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2005–2006 metų priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 55, 2008-01-23, Žin., 2008, Nr. 13-436 (2008-01-31), i. k. 1081100NUTA00000055
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 488 "Dėl Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 254, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 36-1293 (2008-03-29), i. k. 1081100NUTA00000254
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 488 "Dėl Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo" pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 464, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 62-2493 (2009-05-28), i. k. 1091100NUTA00000464
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 488 "Dėl Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo" pakeitimo ir 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2115 "Dėl Elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1022, 2009-09-09, Žin., 2009, Nr. 109-4610 (2009-09-11), i. k. 1091100NUTA00001022
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 488 "Dėl Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo" pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 719, 2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 69-3444 (2010-06-15), i. k. 1101100NUTA00000719
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 488 "Dėl Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo" pakeitimo