Suvestinė redakcija nuo 2007-11-23 iki 2008-04-03
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 86-3724, i. k. 102301MISAK00000425
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PAJŪRIO REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 425
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.2 punktu,
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „saugomos teritorijos“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 425
PAJŪRIO REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) – tai teisės aktas, nustatantis specialius Pajūrio regioninio parko teritorijos ir jos apsaugos zonos apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
2. Veiklą Pajūrio regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos miškų (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos vandens (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos turizmo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Saugaus eismo automobilių keliais (Žin., 2000, Nr. 92-2883) įstatymai ir kiti įstatymai; Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Pajūrio regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227); statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas, kiti teisės aktai ir apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Pajūrio regioniniame parke, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo; Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282 (Žin., 2005, Nr. 72-2620), Pajūrio regioninio parko dalių specialieji ar detalieji planai, gamtotvarkos ir paveldotvarkos planai, bendrieji planai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-573, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4933 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-573
3. Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms), esantiems Pajūrio regioniniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai ir savivaldybių bendrieji planai.
4. Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai) ir jų teritorijos tvarkomi, remiantis Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų nuostatais ir pagal šių objektų gamtotvarkos projektus.
5. Pagrindiniai Pajūrio regioninio parko kraštotvarkos koncepcijos uždaviniai yra gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas, gyvenamosios bei rekreacinės paskirties reglamentuota statyba, siekiant atstatyti buvusį šios teritorijos užstatymą ir numatyti naują užstatymą, pagrįstą vietos teritorijos tvarkymo tradicijomis.
II. Šiame reglamente vartojamos sąvokos
6. Apžvalgos aikštelė (regykla) – teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Jame gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji kraštovaizdžio elementai.
7. Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).
8. Buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.
9. Istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki 20 a. vidurio.
10. Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.
11. Lankomi objektai – skirti ir/ar pritaikyti lankymui paveldo objektai ir kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai bei objektai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės, paplūdimiai bei kiti visuomenės reikmėms skirti objektai.
12. Mažasis pramoginis laivas – laivas, kurio korpusas trumpesnis kaip 15 m, neatsižvelgiant į varomąją priemonę, skirtas pramogų ir laisvalaikio reikmėms.
13. Mažieji kraštovaizdžio architektūros elementai – tvoros, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), informaciniai ženklai bei riboženkliai, laiptai, lieptai ir kt.
14. Medinė valčių pastogė – medinis statinys, įrengtas ant vandens telkinio kranto ir skirtas laikyti ne daugiau kaip 5 valtims.
15. Pažintinis takas – takas, skirtas pėstiesiems, dviratininkams ar kitiems teritorijos lankytojams, įrengtas siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su gamtos ir/ar kultūros paveldo objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turinčiais informacijai skirtų mažosios architektūros elementų.
16. Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
17. Rekreaciniai įrenginiai – miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai (laipynės, sūpynės ir kt.), persirengimo kabinos ir pan.
18. Rekreaciniai pastatai – ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai).
19. Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Joje sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti.
20. Tradicinė regiono architektūra – atskiroms etnografinėms sritims būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties statinių architektūra bei teritorinė erdvinė struktūra, susiformavusi iki profesionaliosios architektūros atsiradimo.
21. Visuomenės poreikiai saugomose teritorijose – viešieji poreikiai, susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybes poilsiauti, susipažinti su saugomomis teritorijomis, gamtos ir kultūros paveldu, plėtoti aplinkosaugos švietimą ir mokymą.
22. Vizualinė (regimoji) tarša – kraštovaizdžio estetinę vertę mažinantys statiniai, įrenginiai ar kiti kraštovaizdžio elementai (neišvaizdžių, nederančių kraštovaizdyje architektūriniu stiliumi, užstojančių gamtos ir kultūros paveldo objektus, vaizdingas panoramas) vertingose ir vaizdingose teritorijose.
23. Valstybinio parko lankytojas – žmogus, pastoviai negyvenantis valstybinio parko teritorijoje ir esantis valstybinio parko teritorijoje trumpalaikio ar ilgalaikio poilsio bei turistinio apsilankymo (pėsčiųjų, dviračių, vandens, auto ir kt.) tikslais.
Kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo, Statybos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-573, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4933 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-573
III. REGIONINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS
24. Pajūrio regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
24.1. konservacinio prioriteto (Plazės gamtinis rezervatas, Nemirsetos, Olando kepurės ir Šaipės kraštovaizdžio draustiniai, Karklės talasologinis draustinis, Kalotės botaninis-zoologinis draustinis, Karklės botaninis ir Karklės etnokultūrinis draustiniai);
24.2. ekologinės apsaugos prioriteto (Plazės gamtinio rezervato, Nemirsetos ir Šaipės kraštovaizdžio draustinių, Karklės talasologinio draustinio, Kalotės botaninio-zoologinio draustinio bei Karklės etnokultūrinio draustinio apsaugos zonos);
24.4. ūkinio prioriteto (Karklės–Dargužių–Kalotės bei Grabių–Šaipių–Bruzdelyno žemės ūkio teritorijos);
25. Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal tipinius apsaugos reglamentus.
IV. REIKALAVIMAI veiklai visose regioninio PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE reglamentuoti
27. Pagrindinis Pajūrio regioninio parko kraštovaizdžio formavimo principas -atkurti parko teritorijoje gamtos ir kultūros vertybes, naudoti kraštovaizdžio kompozicijos atkūrimo metodus, kuriais užtikrinamas tolimesnis teritorijos architektūrinis-urbanistinis vystymasis.
28. Regioniniame parke ir jo buferinės apsaugos zonoje taikomi bendrieji kraštovaizdžio formavimo principai:
28.1. išsaugoti neužstatytas erdves – Girulių–Kalotės miško masyvą bei Karklės–Nemirsetos natūralių pievų, pelkių ir miškų ruožą 1 – 2,5 km atstumu palei pajūrį;
28.2. buvusių žemės ūkio įmonių pastatus ir buvusius karinės paskirties statinius, ypač esančius draustiniuose, ekologinės apsaugos bei rekreacinio prioriteto zonose prie pažintinių takų, regyklų bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualinėje aplinkoje, rekomenduojama griauti arba perstatyti į atitinkančius regioninio parko steigimo tikslus bei architektūrinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomenės poreikiams;
29. Kraštovaizdžio gamtiniai elementai tvarkomi, taikant šiuos principus:
29.1. vandens telkiniai (melioruoti upeliai ir kanalai) tvarkomi, atkuriant natūralias vagas, atkuriant buvusias ir įrengiant naujas kūdras prie sodybų bei laukuose;
30. Pajūrio regioniniame parke esančiose namų valdose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis statybos techninių reglamentų bei tradicinės regiono architektūros savitumų, paveldo objektų apsaugos reikalavimų ir šių sąlygų:
30.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;
30.2. išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį, formas ir išmatavimus bei formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą;
30.3. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
30.4. nauji pastatai gali būti statomi ar didinamas sklypo užstatymo plotas (bet ne daugiau kaip 500 m2), esamų pastatų tūris esamose ar buvusiose sodybose, išlaikant charakteringus architektūrinius statinio dydžius;
30.5. viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą) su vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų;
30.6. nauji gyvenamieji namai statomi ne aukštesni kaip 8,5 m aukščio. Gyvenamųjų namų aukštis iki pastatų karnizo – 4,0 m, iki kraigo – 8,5 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
30.8. bendras sklypo užstatymo plotas negali viršyti 500 m2 (išskyrus gyvenamosios paskirties funkcinę zoną), nustatant, jog iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas – iki 120 m2;
30.9. pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos (sienoms – medis, degtos raudono molio plytos, tinkas ar jas imituojančios medžiagos; stogo dangai – nendrės, gontai, čerpės ar jas imituojančios medžiagos);
31. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose.
32. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų. Kitose vietose ne miško paskirties žemėje pastatai gali būti statomi ir tuo atveju, kai buvusiose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdinių ir kt.
33. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti požeminiais kabeliais.
34. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijas, kelius, privažiavimus, statinius) projektuojama ar įrengiama, kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.).
35. Projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, didesnes kaip 500 m2 ploto, turi būti numatytos želdinių juostos, skaidančios aikšteles mažesnėmis dalimis.
36. Pajūrio regioninio parko miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirginio turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos ir kt., išsaugant natūralią gamtinę aplinką.
37. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
37.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos, naudojamos autentiškos arba imituojančios autentiškas medžiagos ir formos;
37.2. neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis. Sodybas tverti ažūrinėmis tvoromis (virbų, karčių, lentų, žabų) be cokolio;
37.3. neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, kitus gamtos išteklius;
37.5. Kalotės ežero pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 30 m2 ploto; Plocio ežere lieptus ir tiltelius statyti draudžiama;
37.6. prie vandens telkinių, išskyrus esančių rezervatuose ir draustiniuose, gali būti įrengiamos medinės valčių pastogės;
37.7. užrašai reklamos skyduose, stenduose, nuorodose rašomi valstybine kalba. Kitomis kalbomis reklama gali būti skelbiama, tik suderinus su Pajūrio regioninio parko direkcija;
38. Krantų ir kopų tvarkymo bei tvirtinimo darbai atliekami pagal parengtus projektus, nurodant tvarkymo ir/ar tvirtinimo darbų apimtis bei būdus ir technologijas, atliekamus darbus suderinus su regioninio parko direkcija.
39. Miškų tvarkymo, priežiūros bei eksploatavimo darbai atliekami pagal miškotvarkos projektą, informavus Pajūrio regioninio parko direkciją.
391. Regioniniame parke draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/ namelius), išskyrus Statybos įstatyme, kituose teisės aktuose numatytus atvejus ir teisės aktų nustatyta tvarka masiniams renginiams naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius.
Papildyta punktu:
Nr. D1-573, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4933 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-573
392. Regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais, ne keliuose statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Papildyta punktu:
Nr. D1-573, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4933 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-573
V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Konservacinio prioriteto funkcinėsE zonosE (rezervatUOSE ir draustiniUOSE) REGLAMENTUOTI
40. Pajūrio regioninio parko Plazės gamtiniame rezervate statyba draudžiama, išskyrus statinius, reikalingus rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti.
41. Rengiant detaliuosius etnografiniu požiūriu vertingų Karklės ir Nemirsetos kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir architektūrą, planus, iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, vertingų gamtos ar kultūros elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems.
42. Pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės (regyklos) gali būti įrengiamos vietose, nustatytose Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), draustinių tvarkymo planuose bei kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.
43. Pajūrio regioninio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai – esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane ir draustinių tvarkymo planuose, projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo charakterį, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo bokštą.
45. Draustiniuose esančias sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.
VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI EKOLOGINĖS APSAUGOS prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
47. Esamose sodybose, neartinant užstatymo linijos prie paviršinio vandens telkinio, galima rekonstruoti esamus pastatus ar statyti naujus vietoj buvusiųjų, ne aukštesnius kaip 8,5 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo.
VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI rekreacinio prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
49. Rekreacinio prioriteto zonose išskiriamos intensyvaus ir ekstensyvaus rekreacinio naudojimo tvarkymo teritorijos.
50. Rekreacinio prioriteto zonose esančias sodybas rekomenduojama rekonstruoti į rekreacinius pastatus.
51. Intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose (rekreacinės paskirties žemėje), rekreacinio prioriteto funkcinėse zonose esančiuose kaimuose galima rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba, jeigu tai neprieštarauja Pajūrio regioninio parko tvarkymo planui (planavimo schemai).
52. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama poilsio ir turizmo infrastruktūra. Jose negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrangos.
53. Rekreacinė infrastruktūra kuriama rekreacinio prioriteto zonose, pradėtose urbanizuoti teritorijose, neplečiant rekreacinių statinių statybos gamtinį pobūdį išlaikiusiame kraštovaizdyje, neplanuojant statyti naujų didelių (daugiau kaip 10 vietų) rekreacinių pastatų.
54. Projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno–dviejų aukštų su mansarda rekreaciniai pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia įrengti apžvalgos bokštą.
55. Rekreacinių pastatų talpumas gali būti didinamas plečiant esamus rekreacinius pastatus bei rekonstruojant sodybas.
56. Rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės.
57. Miško parkai kuriami Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytose vietose, įrengiant jiems būtiną rekreacinę infrastruktūrą.
58. Autoturizmui pritaikomi esami bendro naudojimo keliai ir miško bei lauko keliai, įrengiant specialius pažintinius autoturizmo maršrutus.
59. Pagal galimybes formuojamos teritoriškai atskiros turizmo (autoturizmo, vandens turizmo, dviratininkų ir pėsčiųjų turizmo) sistemos.
60. Turistinių trasų tinklas kuriamas taip, kad būtų sudarytos galimybės pasiekti visus svarbiausius lankomus Pajūrio regioninio parko objektus.
61. Gamtinė aplinka rekreaciniams interesams pertvarkoma minimaliai. Pajūrio regioninio parko rekreacinio prioriteto zonose nustatomos šios teritorijų tvarkymo veiklos sąlygos ir apribojimai:
61.1. vykdomi darbai, didinantys vietovės estetinį potencialą, naudojamos specialios kraštovaizdžio architektūros priemonės;
61.4. vandens telkiniai ar jų dalys naudojamos, formuojant aplinką numatytoms vandens rekreacijos rūšims;
62. Neteko galios nuo 2007-11-23
Punkto naikinimas:
Nr. D1-573, 2007-11-07, Žin. 2007, Nr. 120-4933 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-573
VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI
63. Rengiant detaliuosius planus, būtina laikytis šių planavimo nuostatų:
63.1. neplėsti Pajūrio regioninio parko gyvenviečių, išskyrus esančių gyvenamosiose ir ūkinio prioriteto zonose. Jų urbanistiniai-architektūriniai ir inžinerinės įrangos klausimai sprendžiami, rengiant detaliuosius planus pagal specialiuosius reikalavimus, nustatytus gyvenamajai ar ūkinio prioriteto zonai;
64. Namų valdose, esančiose Pajūrio regioninio parko gyvenamosiose zonose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
64.1. esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno-dviejų aukštų su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo charakterį, pastatyti apžvalgos ar kitos paskirties bokštą;
IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI ūkinio prioriteto funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI
66. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose esančiose sodybose galima atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų, rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius.
X. SKATINAMA VEIKLA
68. Pajūrio regioniniame parke skatinama:
68.2. miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;
68.3. miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose. Želdinių juostomis ar grupėmis rekomenduojama skaidyti plačius intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinti ribas tarp ūkininkų sklypų;
68.4. pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų atkūrimas, remiantis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu (planavimo schema);
68.5. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;
68.6. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas, siekiant suinteresuoti objektų savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Pajūrio regioninio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;
68.7. specialių apžvalgos bokštų įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta tvarka parengtus projektus;
68.8. pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant autoturizmui, dviračių, pėsčiųjų ir vandens turizmui;
68.9. poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, kitose teritorijų planavimo dokumentuose (planavimo schemose, specialiuosiuose planuose) nustatytose vietose;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-573, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4933 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-573
Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 425 "Dėl Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo" pakeitimo