(Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412; 2003, Nr. 38-1721, Nr. 47-2065,
Nr. 57-2534, Nr. 70-3165; 2004, Nr. 96-3520, Nr. 168-6175)

1 straipsnis. 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 4 punktą pripažinti netekusiu galios, buvusį 5 punktą laikyti 4 punktu ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Valstybės ilgalaikis materialusis turtas yra:

1) žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai ir kiti nekilnojamieji daiktai;

2) žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai bei kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, jei bet koks šiame punkte išvardytas turtas valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka;

3) Lietuvos bankui, valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, savivaldybėms ir šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais kitiems juridiniams asmenims patikėjimo teise perduoti pastatai ar jų dalys, statiniai ar įrenginiai;

4) kitas ilgalaikis materialusis turtas.“

2. 3 straipsnio 3 dalies 5 punkte išbraukti žodžius „valstybės institucijų, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti“, 6 punktą pripažinti netekusiu galios, buvusį 7 punktą laikyti 6 punktu ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Valstybės nematerialusis turtas yra:

1) valstybės vardas;

2) Lietuvos Respublikos heraldikos objektai;

3) teisės į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje;

4) radijo dažnių ištekliai;

5) patentai ir licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų, valstybiniai sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, valstybės valdoma informacija, kurios naudojimą reglamentuoja kiti įstatymai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;

6) kitas nematerialusis turtas.“

3. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybės finansinis turtas yra:

1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų piniginiai ištekliai;

2) Lietuvos banko kapitalas;

3) valstybei nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;

4) reikalavimo teisė į valstybės išduotas paskolas;

5) kitas finansinis turtas.“

2 straipsnis. 4 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti“, 3 punktą pripažinti netekusiu galios, buvusį 4 punktą laikyti 3 punktu ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Savivaldybių nematerialusis turtas yra:

1) savivaldybių heraldikos objektai;

2) patentai ir licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų, sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;

3) kitas nematerialusis turtas.“

2. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybių finansinis turtas yra:

1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami savivaldybės biudžeto piniginiai ištekliai;

2) savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;

3) reikalavimo teisė į savivaldybės išduotas paskolas;

4) kitas finansinis turtas.“

3 straipsnis. 6 straipsnio 2 punkto pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) savivaldybės tarybos sutikimu perimdama valstybės turtą savivaldybių savarankiškosioms ir priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms įgyvendinti, kai šis turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal Vyriausybės nutarimus;“.

4 straipsnis. 7 straipsnio 3 dalies pakeitimas

7 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus „3“ įrašyti skaičių „4“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Subjektų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais – turto patikėjimo sutartis.“

5 straipsnis. 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas

8 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių „nuosavybės teise“ įrašyti žodžius „įgyvendindamos turto savininko funkcijas“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą - įgyvendindamos turto savininko funkcijas;“.

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 8¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 8¹ straipsniu:

„8¹ straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai

Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:

1) visuomeninės naudos; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą;

2) efektyvumo; šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;

3) racionalumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas;

4) viešosios teisės; šis principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.“

7 straipsnis. 9 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 9 straipsnio 1 dalyje po žodžio „tvarka“ įrašyti žodžius „išskyrus šio Įstatymo 16¹ straipsnio 7 dalyje nustatytą išimtį“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 16¹ straipsnio 7 dalyje nustatytą išimtį, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.“

2. 9 straipsnio 2 dalyje po žodžio „savivaldybės“ įrašyti žodžius „ir šio Įstatymo 16¹ straipsnyje nustatytais atvejais akcinė bendrovė Turto bankas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, – valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais savivaldybės ir šio Įstatymo 16¹ straipsnyje nustatytais atvejais akcinė bendrovė Turto bankas.“

8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Savivaldybėms perduodamo valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise

1. Patikėjimo teise savivaldybės valdo, naudoja ir disponuoja:

1) valstybės turtu, kuris pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar neperduotas jų nuosavybėn. Jeigu savivaldybė atsisako perimti nuosavybėn jai perduodamą valstybės turtą, Vyriausybės nutarimu šis turtas gali būti perduotas valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;

2) valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduodamas valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) bei priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms atlikti.

2. Jeigu pasikeičia valstybinės (perduotos savivaldybėms) ar priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos ar jų subjektai arba perduotas valstybės turtas tapo nereikalingas šioms funkcijoms įgyvendinti, Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas kitiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams.“

9 straipsnis. 11 straipsnio 3 dalies pakeitimas

11 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje po žodžių „funkcijoms įgyvendinti“ įrašyti žodžius „ir tik tais atvejais, kai jie pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas“, trečiame sakinyje po žodžių „patikėjimo sutartį“ įrašyti žodžius „ir juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Kitiems juridiniams asmenims savivaldybės turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai jie pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, ir juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas. Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų. Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Sutartį sudariusi savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties remdamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jei juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja sutartį pasirašiusi savivaldybės institucija ar įstaiga, jei savivaldybės taryba nenustato kitaip.“

10 straipsnis. 13 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktų pakeitimas ir straipsnio papildymas 4, 5 dalimis

1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybių institucija, arba viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;“.

2. 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „organizacijoms bei“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) labdaros ir paramos fondams;“.

3. 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte išbraukti žodžius „visuomeninėms organizacijoms“, „asociacijų sąjungoms“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„4) asociacijoms ir politinėms partijoms;“.

4. Papildyti 13 straipsnį 4 dalimi:

„4. Asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims.“

5. Papildyti 13 straipsnį 5 dalimi:

„5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai vadovaujantis šio Įstatymo 16¹ straipsniu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas suteikiamas pagal panaudos sutartį.“

11 straipsnis. 14 straipsnio pavadinimo, 2, 3, 4 ir 6 dalių pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnio pavadinimą, 2, 3, 4, 6 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuoma

1. Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, jei tas ilgalaikis materialusis turtas:

1) neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti;

2) neįtrauktas į privatizavimo programą;

3) nereikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti.

2. Valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja ne konkurso būdu:

1) Vyriausybė, vykdydama Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, arba kai toks turtas išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybėms;

2) valstybės turto valdytojas, kai ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas trumpalaikiam neatidėliotinam darbui (avarijų, stichinių nelaimių likvidavimui ir pan.) ar trumpalaikiam renginiui (parodai, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms) organizuoti. Bendra turto nuomos trukmė šiems darbams ar renginiams negali būti ilgesnė kaip 30 dienų per kalendorinius metus.

3. Valstybės trumpalaikis materialusis turtas Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išnuomojamas kartu su ilgalaikiu materialiuoju turtu, jei tuo siekiama užtikrinti efektyvią ilgalaikio materialiojo turto nuomą.

4. Vyriausybė turi nustatyti viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti:

1) nuomos konkurso taikymo tvarka;

2) reglamentuotos valstybės turto valdytojo pareigos organizuojant nuomos konkursą;

3) pagrindiniai nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis.

5. Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Jei nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, tai nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.

6. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“

12 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita, indeksavimas ir valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto ataskaita

1. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.

2. Viso valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą rengia Statistikos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 1 dienos Statistikos departamentas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos projektą pateikia Valstybės kontrolei, o ši iki spalio 1 dienos pateikia Statistikos departamentui preliminarias išvadas. Statistikos departamentas, įvertinęs Valstybės kontrolės pateiktas preliminarias išvadas, iki lapkričio 1 dienos pateikia Valstybės kontrolei ir Vyriausybei valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą. Vyriausybė kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis, privalo pateikti Seimui valstybės turto ataskaitą. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Statistikos departamento atliekamas funkcijas rengiant valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą perima Finansų ministerija.

3. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitą rengia savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią ataskaitą savivaldybės administracija teikia Vietos savivaldos įstatyme numatytoms savivaldybės institucijoms ir Statistikos departamentui.

4. Valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas turi būti teisės aktų nustatyta tvarka registruojamas viešuosiuose registruose.

5. Užtikrinant sprendimų, susijusių su valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, kokybę ir jų priėmimo procedūrų koordinavimą, naudojamasi valstybės turto informacinės paieškos sistema. Valstybės turto informacinės paieškos sistemą tvarko Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar valstybės įmonė. Vyriausybė tvirtina valstybės turto informacinės paieškos sistemos nuostatus.“

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių reikmėms įgytas turtas

1. Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Įgytas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei.

2. Savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Įgytas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei.“

14 straipsnis. Įstatymo papildymas 16¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 16¹ straipsniu:

„16¹ straipsnis. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimas

1. Valstybės nekilnojamasis turtas, reikalingas valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, gali būti atnaujinamas laikantis šiame Įstatyme nustatytų principų.

2. Valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas, kai jis neatitinka valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas. Šis turtas gali būti atnaujinamas jį rekonstruojant arba įsigyjant (perkant, statant ir pan.) naują nekilnojamąjį turtą. Valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą tuo atveju, kai turimą valstybės nekilnojamąjį turtą netikslinga atnaujinti rekonstrukcijos būdu.

3. Valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas pagal Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą. Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.

4. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimo ir koordinavimo funkcijas įgyvendina akcinė bendrovė Turto bankas (valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius). Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymas ir kiti teisės aktai.

5. Atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius ir valstybės turto valdytojas sudaro susitarimą, kuriame turi būti nurodyta:

1) kad valstybės turto valdytojas, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui perduodantis nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise (jeigu reikalinga), šiuo ar kitu suteikiamu valstybės funkcijoms įgyvendinti reikalingu nekilnojamuoju turtu naudosis panaudos teisėmis tol, kol atnaujintas nekilnojamasis turtas jam bus perduotas patikėjimo teise; taip pat panaudos gavėjo pareiga apdrausti nekilnojamąjį turtą ir aptartos kitos panaudos sąlygos ir tvarka;

2) valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui perduodamo valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo terminai;

3) valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriaus veiksmai atnaujinant perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kaip susitarimo šalys pasiskirsto funkcijas atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą;

4) kiek tikslinės paskirties, skolintų lėšų susitarimo šalys įdės įgyvendindamos valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo investicinį projektą;

5) valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti reikalingo papildomo finansavimo šaltiniai (jeigu reikalinga);

6) valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui mokamas atlygis už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimą;

7) kaip bus atsiskaitoma su valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriumi už savų ar skolintų lėšų panaudojimą atnaujinant valstybės nekilnojamą turtą.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytam susitarimui turi pritarti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriaus valdyba. Jeigu valdyba susitarimui nepritaria, valstybės turto valdytojas turi teisę sprendimo projektą teikti svarstyti Vyriausybei. Vyriausybės sprendimas yra galutinis.

7. Valstybės nekilnojamojo turto, kuris įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo turto sąrašą, valdytojas po šio straipsnio 5 dalyje numatyto susitarimo sudarymo savo sprendimu perduoda turtą valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise (jeigu reikalinga). Jeigu valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą, šį turtą patikėjimo teise valdo valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius iki atnaujinto turto perdavimo valstybės turto valdytojui. Nekilnojamasis turtas, atnaujintas įgyjant naują nekilnojamąjį turtą, yra valstybės nuosavybė.

8. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują turtą, parduoda aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Kartu su šiuo turtu parduodamas jam priskirtas valstybinės žemės sklypas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Lėšos, gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, kurį reikia atnaujinti, ir kartu parduotą jam priskirtą valstybinės žemės sklypą, naudojamos su turto atnaujinimu susijusioms prievolėms įvykdyti, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotam atlygiui už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo koordinavimą, organizavimą mokėti ir kitoms faktinėms su turto įsigijimu susijusioms išlaidoms padengti.

9. Jeigu, pardavus nekilnojamąjį turtą, kurį reikia atnaujinti, ir atskaičius šio straipsnio 8 dalyje numatytas išlaidas, lieka nepanaudotų lėšų, jos gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tik kito valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimui prioritetą teikiant valstybės turto valdytojo poreikių tenkinimui.

10. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius Finansų ministerijos pritarimu turi teisę skolintis lėšų, kurių reikia valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius prievolių, susijusių su valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimu, įvykdymui užtikrinti gali įkeisti atnaujinamą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus Seimo rūmus, Vyriausybės rūmus, Lietuvos Respublikos Prezidento rezidenciją, Ministro Pirmininko rezidenciją ir kitą turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė.

11. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriaus prašymu Vyriausybė jos nustatyta tvarka turi teisę skolintis lėšų, reikalingų valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti. Prireikus Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija šiam tikslui turi teisę valstybės vardu skolintis lėšų vidaus ir užsienio rinkose imdama paskolas, išleisdama Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.“

15 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn

1. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:

1) jį privatizuojant pagal įstatymus;

2) parduodant pastatus ar jų dalis, statinius ar įrenginius užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms organizacijoms jų atstovybėms įkurti;

3) parduodant užsienio valstybėje esantį nekilnojamąjį turtą;

4) nematerialųjį ir materialųjį turtą (išskyrus nekilnojamuosius daiktus) Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms ir priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms įgyvendinti;

5) nekilnojamuosius daiktus Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms ir priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms įgyvendinti, jei šis turtas yra pripažintas nereikalingu pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas;

6) valstybei priklausančių viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybėms savivaldybių savarankiškosioms ir priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms įgyvendinti;

7) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais.

2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:

1) jį privatizuojant pagal įstatymus;

2) perduodant jį valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn;

3) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais.

3. Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto pardavimo užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms organizacijoms jų atstovybėms įkurti ir sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto užsienio valstybėje esančio turto pardavimo priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas turtas parduodamas jį įvertinus pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas turtas parduodamas rinkos kaina.

4. Savivaldybės turtas savivaldybės tarybos sprendimu gali būti perduotas valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn, kai yra atitinkamai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba kitos savivaldybės tarybos sutikimas. Užsienio valstybėje esantis savivaldybės nekilnojamasis turtas rinkos kaina parduodamas savivaldybės tarybos sprendimu.

5. Valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu.“

16 straipsnis. 18 straipsnio pripažinimas netekusius galios

18 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

17 straipsnis. 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybės ir savivaldybių turto investavimas – tai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo, perdavimas:

1) viešajai įstaigai, akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei vykdant steigimo sutartyje prisiimtus steigėjo turtinius įsipareigojimus;

2) didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, jei valstybė ir (ar) savivaldybė yra jų dalyvė;

3) viešajai įstaigai nustatant (formuojant) dalininkų kapitalą, jei teisės aktų nustatyta tvarka biudžetinė įstaiga pertvarkoma į viešąją įstaigą;

4) akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jei teisės aktų nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę;

5) steigiamiems ar įsteigtiems kitos teisinės formos juridiniams asmenims, kurių veiklos tikslas yra tarptautinis bendradarbiavimas, kai tuo siekiama užtikrinti tinkamą įstatymuose numatytų valstybės ar savivaldybių funkcijų įgyvendinimą.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima Vyriausybė. Sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba. Prieš priimant tokį sprendimą būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka.“

18 straipsnis. Įstatymo papildymas 19¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 19¹ straipsniu:

„19¹ straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių juridinio asmens dalyvio teisių atstovavimas

Valstybės ir savivaldybių turtinės ir neturtinės teisės viešosiose įstaigose, akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse ir kitos teisinės formos juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

19 straipsnis. 20 straipsnio 1 dalies pakeitimas

20 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „pagal“, vietoj žodžio „dalį“ įrašyti žodžius „dalyje ir šio Įstatymo 16¹ straipsnio 10 dalyje nustatytas išimtis“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Valstybės turtas negali būti įkeistas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio Įstatymo 16¹ straipsnio 10 dalyje nustatytas išimtis.“

20 straipsnis. 21 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas

1. 21 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus „4“ įrašyti skaičių „2“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Valstybės kontrolė kasmet iki gruodžio 1 dienos pateikia Seimui išvadą dėl šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos.“

2. 21 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičiaus „5“ įrašyti skaičių „3“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) pateikia savivaldybės tarybai (tarybos nustatyta tvarka bei terminais) išvadą dėl šio Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytos ataskaitos.“

21 straipsnis. 22 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktų, 2 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) jo negalima naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos ir šis faktas yra tinkamai įformintas. Pripažinto negalimu naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos materialiojo turto vertė perkeliama į finansinį turtą (gautinas lėšas);“.

2. 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte prieš žodį „nelieka“ įrašyti žodžius „jis nereikalingas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir (ar)“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„8) jis nereikalingas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir (ar) nelieka kur jį pritaikyti.“

3. 22 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje po žodžio „netikslinga“ įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą atvejį“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą atvejį. Laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pat paskirties ir to paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija.“

4. 22 straipsnio 4 dalį papildyti sakiniu ir ją išdėstyti taip:

„4. Sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima turto valdytojas, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei 11 straipsnio 3 dalyje numatytus asmenis. Sprendimas dėl turto, kurį valdo šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei 11 straipsnio 3 dalyje numatyti asmenys, pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priimamas jį gražinus valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, sudariusiai sutartį. Pagal šio straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas priimami turto valdytojų sprendimai dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų pripažinimo nereikalingais valstybės ir savivaldybės funkcijoms įgyvendinti turi būti suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija.“

22 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalis ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto panaudojimas ir nurašymas

1. Panaudoti nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ar savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį, galima šiais būdais:

1) perduodant patikėjimo teise 9, 10 ir 11 straipsniuose nustatytais atvejais ir tvarka;

2) perduodant pagal panaudos sutartį šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka;

3) investuojant šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka;

4) parduodant viešuose prekių aukcionuose (išskyrus nekilnojamuosius daiktus bei Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų valdomą turtą) Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) nekilnojamuosius daiktus parduodant pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą;

6) parduodant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų valdomą turtą (išskyrus nekilnojamuosius daiktus) Vyriausybės nustatyta tvarka;

7) perduodant valstybės ar savivaldybių nuosavybėn šio Įstatymo 6 ir 17 straipsniuose nustatytais atvejais ir tvarka;

8) gyvūnus parduodant ar perleidžiant Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

2. Jeigu nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ar savivaldybių ilgalaikio, trumpalaikio materialiojo turto negalima panaudoti nė vienu iš šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytų būdų, jis turi būti nurašomas ir išardomas, o liekamosios medžiagos įtraukiamos į apskaitą. Likusį turtą, taip pat turtą, kurio išardymo išlaidos viršija laukiamą liekamųjų medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus kenksmingumą, jei reikia. Likviduojamas ir nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažintas nematerialusis turtas. Jeigu nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų negalima panaudoti šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu būdu, jie turi būti nurašomi šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

3. Su valstybės paslaptis sudarančia informacija susijusio turto, kuris laikantis nustatytos valstybės paslaptis sudarančios informacijos apsaugos reikalavimų privalomai turi būti sunaikintas, kai tampa nereikalingas arba netinkamas (negalimas) naudoti, sąrašą sudaro naikintino turto valdytojas, t. y. paslapčių subjektais esančios valstybės ar savivaldybių institucijos bei jų steigiamos įmonės ir įstaigos, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga ir kurioms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka suteikiama teisė įslaptinti bei išslaptinti informaciją, suderinusios jį su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

4. Valstybės ar savivaldybės institucija, įmonė, įstaiga ar organizacija, panaudojusi turtą šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 2 punktą, nurodytais būdais, turi jį nurašyti.

5. Šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju nepadengta finansinio turto (gautinų lėšų) dalis nurašoma įsiteisėjus prokuroro nutarimui ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo ar teisėjo nutarimui nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

6. Valstybės ir savivaldybių turtas, pripažinus jį nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, nurašomas, išardomas ir likviduojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybei ar savivaldybei priklausantys gyvūnai, pripažinti nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti, numarinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

7. Pardavus nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ir savivaldybių turtą, atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas, gautos lėšos skiriamos:

1) investicijoms į valstybės ar savivaldybės įmonę, valdžiusią šį turtą;

2) kai turtą valdo valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, – 50 procentų atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą ir 50 procentų institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms.“

23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 14 straipsnis įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2007 m. sausio 1 d. parengia teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 14 straipsnio nuostatoms įgyvendinti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį.

3. Siekiant tinkamai įgyvendinti šio įstatymo 14 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2006 m. rugsėjo 1 d. pateikia Seimui Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2009 m. sausio 1 d. parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatoms įgyvendinti.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. ir 2010 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose turėtų numatyti reikalingas lėšas viso valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio registruotino turto inventorizavimui ir registravimui viešuosiuose registruose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1451, 2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 36-1272 (2008-03-29)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.