Nutarimas netenka galios 1992-05-25:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 384, 1992-05-25, Žin., 1992, Nr. 21-627 (1992-07-31), i. k. 0921100NUTA00000384
Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos
Suvestinė redakcija nuo 1992-01-22 iki 1992-05-24
Nutarimas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 144-0; Žin. 1991, Nr.23-621, i. k. 0911100NUTA00000278
TAR pastaba. Šiuo nutarimu pripažįstama netekusiais galios Individualios statybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278, reikalavimai dėl raštiškų pasižadėjimų (įsipareigojimų) patuštinti turimą gyvenamąją patalpą pasistačius gyvenamąjį namą, butą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 33, 1992-01-22, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 19-0 (1992-01-29); Žin., 1992, Nr. 11-289 (1992-04-20), i. k. 0921100NUTA00000033
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 dalinio pakeitimo bei papildymo
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL INDIVIDUALIOS STATYBOS
1991 m. liepos 12 d. Nr. 278
Vilnius
Skatindama individualią bei kooperatinę gyvenamųjų namų statybą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. žemės sklypai gali būti suteikiami Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems yra sukakę 18 metų, individualiems gyvenamiesiems namams statyti, taip pat fiziniams bei juridiniams asmenims, užsiimantiems gyvenamųjų namų, socialinių ir gamybinių objektų statyba kaip komercine-ūkine veikla. Žemės sklypų įsigijimo arba nuomos užsienio piliečiams ar įmonėms tvarką reglamentuoja atitinkami normatyviniai aktai;
2.2. žemės sklypai savivaldybių numatytose (turinčiose didesnę paklausą) vietose skiriami (įsigyjami) per aukcionus.
Pavesti Ekonomikos ministerijai iki 1991 m. rugpjūčio 10 d. parengti žemės sklypų įsigijimo aukcionuose tvarką;
2.3. individuali statyba plėtojama visuose miestuose, kaimo gyvenvietėse ir vienkiemiuose (išskyrus saugotinas teritorijas, kuriose statyti uždrausta);
2.4. žemės sklypus individualiai statybai paruošia savivaldybės arba sklypų gavėjai. Su tuo susijusias išlaidas paprastai padengia sklypų gavėjai;
2.5. žemės plotus miestų gyventojų gyvenamiesiems namams statyti už tų miestų teritorijos ribų atitinkamų vietovių savivaldybės, suderinusios su žemės naudotojais, skiria miestų savivaldybėms arba įmonėms, organizacijoms, o kilusius nesutarimus sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sklypus kvartaluose, skirtuose miesto gyventojų individualiai statybai rajono savivaldybės teritorijoje, skirsto miesto valdyba.
Sprendimus dėl sklypų suteikimo individualiai statybai priima: mieste – miesto savivaldybė, kaime – apylinkės taryba, suderinusi su žemės naudotoju, o žemės plotuose, skirtuose miestų gyventojų individualiai statybai už tų miestų ribų, atitinkamos vietovės savivaldybė pagal žemės plotą gavusios miesto savivaldybės tiesioginį arba įmonės, organizacijos paskirstymą;
2.6. miestų ir rajonų valdybos privalo užtikrinti, kad nuo 1991 m. spalio 1 d. būtų tenkinami visų piliečių pageidavimai gauti sklypą gyvenamiesiems namams, socialiniams ir gamybiniams objektams statyti. Jei nepakanka įrengtų žemės sklypų, turi būti skiriami neįrengti sklypai;
2.7. piliečiai, gavę sklypus gyvenamiesiems namams statyti, išbraukiami iš įskaitos valstybiniam (visuomeniniam) gyvenamajam plotui gauti ar įstoti į namų statybos kooperatyvą;
2.8. besistatančius gyvenamuosius namus piliečius ir jų šeimos narius leidžiama laikinai įregistruoti, iki baigsis statybai skirtas laikas, pastatytuose ūkiniuose pastatuose, jeigu šie pastatai tinka laikinai gyventi. Klausimą dėl laikino piliečių įregistravimo kiekvienu atveju sprendžia miesto (rajono) valdyba.
3. Pripažinti netekusiais galios:
LKP CK ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1987 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 264 „Dėl individualinės gyvenamųjų namų statybos tolesnio plėtojimo respublikoje“ (Žin., 1987, Nr. 29-343);
LKP CK ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. 85 „Dėl priemonių individualinei gyvenamųjų namų statybai sparčiau plėtoti“ (Žin., 1988, Nr. 12-96);
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 364 „Dėl individualinės statybos“ (Žin., 1989, Nr. 2-8);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 289 „Dėl piliečių laikino įregistravimo tvarkos“ (Žin., 1990, Nr. 28-690).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278
Individualios statybos nuostatai
Bendroji dalis
1. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam yra sukakę 18 metų, turi teisę statyti individualų gyvenamąjį namą arba jo dalį.
Pilietis jam suteiktame sklype gali statyti ir gyvenamojo namo priklausinius (ūkinius, buitinius pastatus bei įrenginius). Gyvenamojo namo ir jo priklausinių rekonstravimas, priestatų bei antstatų statyba taip pat laikomi individualia statyba ir vykdomi vadovaujantis šiais nuostatais.
2. Individualiai statybai miestuose suteikiamas sklypas iki 0,15 ha, o kaimo gyvenvietėse (įskaitant miestus ir miesto tipo gyvenvietes, kurie yra ir ūkių gyvenvietės) – iki 0,25 ha, remiantis kvartalų projektais arba gyvenviečių planais.
Miestų (rajonų) valdybos nustato sklypų dydį atsižvelgdamos į vietos sąlygas, pagal patvirtintus išplanavimo projektus.
3. Bendras visų sklype esančių pastatų, išskyrus šiltnamius, užimamas plotas neturi viršyti šioje lentelėje nurodytų dydžių:
| Sklypo plotas (kv. metrais) |
Maksimalus pastatų užimamas plotas(procentais) |
| iki 400 |
50 |
| 600 |
45 |
| 900 |
40 |
| 1500 |
30 |
| 2500 |
20 |
Valstiečio ūkio gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai statomi atsižvelgiant į Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Žemės ūkio ministerijos rekomendacijas.
4. Asmuo, kuris be patvirtinto projekto ir valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintos sklypo naudojimo (nuomos) sutarties pasistatė, stato, perstato gyvenamąjį namą, jo dalį ar kitą pastatą arba iš esmės nukrypo nuo projekto, statybos normų ir taisyklių, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus.
Laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo projekto, jeigu keičiamas namo ilgis, plotis, aukštis, architektūrinis sprendimas, pagrindinės laikančiosios konstrukcijos arba pastatų vieta.
5. Stichinei nelaimei sunaikinus ar sugriovus pastatus, jų savininkas per dvejus metus turi pradėti atstatyti senus arba statyti naujus pastatus. Per šį laiką nepradėjus statyti, sklypo naudojimo (nuomos) sutartis gali būti nutraukta teismine tvarka.
6. Magistraliniai inžineriniai tinklai, keliai ir elektros tiekimo linijos turi būti nutiesti iki pirmųjų namų statybos pabaigos. Kvartalo vidaus inžinerinius tinklus statytojai paprastai nutiesia savo lėšomis.
Žemės sklypų suteikimas
7. Sklypai individualiai statybai skirstomi tokia tvarka:
7.1. kvartaluose, kuriuose magistralinius inžinerinius tinklus nutiesia savivaldybė, ji skirsto sklypus tiesiogiai piliečiams arba per įmones, įstaigas, organizacijas;
7.2. kvartaluose, skirtuose įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, magistralinius inžinerinius tinklus, kelius ir elektros tiekimo linijas nutiesia šios įmonės, įstaigos, organizacijos ir skirsto sklypus savo darbuotojams kolektyvinėse sutartyse nustatyta tvarka, atsižvelgdamos į šiuose nuostatuose numatytas lengvatas;
7.3. kvartaluose, skirtuose individualios statybos bendrijoms, šios bendrijos nutiesia magistralinius inžinerinius tinklus, kelius ir elektros tiekimo linijas. Individualios statybos bendrija veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Bendrijos įstatus registruoja ir bendrijos narių sąrašą tvirtina savivaldybė.
8. Pilietis, norėdamas gauti sklypą individualiai statybai, pareiškimą paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, išskyrus šiuos atvejus:
8.1. savivaldybės skirtąjį kvartalą arba jo dalį skirsto įmonės, įstaigos, organizacijos. Šiuo atveju pareiškimas paduodamas atitinkamai įmonei, įstaigai, organizacijai;
8.2. sklypą piliečiui skiria tiesiogiai kitos vietovės savivaldybė šių nuostatų 12.2 punkte nurodytais atvejais. Pareiškimas paduodamas tai savivaldybei, kurios teritorijoje norima statyti namą.
Asmenys, turintys teisę į šiuose nuostatuose numatytas lengvatas, prie pareiškimų prideda atitinkamus dokumentus.
Pilietis, nuomojantis gyvenamąjį plotą valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose, prie pareiškimo gauti sklypą valstybės įrengtoje teritorijoje (kurioje nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai) prideda savo ir visų pilnamečių šeimos narių, kurie kelsis į naująjį namą, raštišką pasižadėjimą, kad jie, pastačius šį namą, patuštins turimą gyvenamąją patalpą. Asmuo, pasistatęs individualų namą ar jo dalį, privalo per 3 mėnesius patuštinti nuomojamas iš valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas, nutraukdamas nuomos sutartį.
9. Individualios statybos kvartalas ar jo dalis gali būti suteiktas įmonėms, kurios savo medžiagomis ir lėšomis nutiesia inžinerinius tinklus, kelius ir elektros tiekimo linijas, pastato tinkamus eksploatuoti gyvenamuosius namus ir juos parduoda arba nuomoja. Įsigijusiam nuosavybės teise namą asmeniui sklypas išnuomojamas neterminuotam naudojimui arba parduodamas vadovaujantis atitinkamais normatyviniais aktais. Žemės įsigijimo tvarką užsienio piliečiui nustato Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.
10. Sklypai individualiai statybai kvartaluose, kuriuose savivaldybė yra įrengusi magistralinius inžinerinius tinklus, suteikiami pagal patvirtintą eilę, atsižvelgiant į pareiškimo įteikimo datą bei esamas gyvenamąsias sąlygas. Šią eilę sudaro ir tvirtina piliečių pareiškimus priėmusi miesto valdyba, apylinkės taryba arba įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas. Kasmet nuo sausio 15 d. iki kovo 15 d. eilė peržiūrima ir patikslinama, atsižvelgiant į įvykusius pasikeitimus.
Piliečiai iš eilės gauti sklypą individualiai statybai išbraukiami šiais atvejais:
savo noru atsisakę ketinimo statyti namą;
pateikę klaidingus duomenis;
mirus, jeigu nelieka kartu gyvenusių šeimos narių.
Iš eilės pilietį išbraukia ją sudarantis ir tvirtinantis organas arba pareigūnas. Apie įrašymą į eilę arba atsisakymą tai padaryti, taip pat išbraukimą iš eilės piliečiui pranešama raštu, nurodant sprendimo motyvus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pakeisti eilę tvirtinančio organo arba pareigūno sprendimą.
11. Sklypai kvartaluose, kuriuose savivaldybė yra įrengusi magistralinius inžinerinius tinklus, be eilės suteikiami šia tvarka:
11.1. šeimoms, kuriose yra I ar II grupės invalidų arba asmenų, sergančių sunkiomis lėtinėmis ligomis, numatytomis specialiame sąraše, reabilituotiems piliečiams ir jų vaikams, gimusiems tremties vietose, taip pat asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, jeigu kiekvienam šeimos nariui tenka mažiau ploto, negu numatyta pagal butų suteikimo normas;
11.2. piliečiams, kurių namai turi būti pertvarkyti arba nugriauti paimant (išperkant) sklypą valstybės ar visuomenės reikalams, – toje vietovėje, kurioje yra tie namai (jeigu šie piliečiai pasirenka tokį kompensavimo būdą);
11.3. piliečiams, kurių gyvenamasis plotas yra avarinis arba netinkamas gyventi, gyvenantiems namų pusrūsiuose arba be komunalinių patogumų;
11.4. šeimoms, turinčioms tris ar daugiau kartu gyvenančių vaikų arba paėmusioms auginti ne mažiau kaip du našlaičius;
12. Sklypai individualiai statybai skiriami atskirai, be eilės:
12.1. piliečiams, sutinkantiems statyti namus kvartaluose be inžinerinių tinklų, – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pareiškimo įteikimo dienos;
13. Sprendimus dėl sklypų suteikimo individualiai statybai priima: mieste – miesto savivaldybė, kaime – apylinkės taryba, suderinusi su žemės naudotoju, o žemės plotuose, skirtuose miestų gyventojams individualiai statybai už miesto ribų, atitinkamos vietovės savivaldybė pagal žemės plotą gavusios miesto savivaldybės arba įmonės, organizacijos paskirstymą. Ginčus su žemės naudotojais (išskyrus privačius asmenis) sprendžia miesto (rajono) valdyba, o galutinį sprendimą gali priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Projektas, statybos kontrolė ir priėmimas naudoti
14. Gyvenamasis namas, jo priklausiniai statomi pagal miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintus projektus. Miesto (rajono) vyriausiasis architektas, atsižvelgdamas į vietos urbanistinę situaciją, nurodo projektuojamų pastatų aukštingumą ir architektūrinę išvaizdą, o tvirtindamas projektą, tikrina jame numatytuosius techninius sprendimus.
15. Gyvenamųjų namų, jų priklausinių statybos, perstatymo, rekonstravimo, priestatų bei antstatų statybos projektus rengia projektavimo įmonės (įskaitant personalines įmones, turinčias teisę verstis šia veikla) arba patys piliečiai – savo individualiai statybai, atsižvelgdami į miesto (rajono) vyriausiojo architekto reikalavimus.
16. Statytojas gali pradėti statybą, turėdamas miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį (pavyzdys pridedamas), kuri įsigalioja po metų, jei per tą laiką paklojami namo pamatai.
Kaimo gyvenvietę priskyrus prie miesto, pilietis, turintis valstybinėje notarinėje kontoroje anksčiau patvirtintą sklypo naudojimo (nuomos) sutartį, toliau naudojasi sutartyje nurodyto dydžio sklypu.
17. Jeigu namo bendrasavininkis nori statyti ar rekonstruoti gyvenamąjį namą, jo priklausinius, įrengti rūsį, leidimas šiems darbams duodamas tik kitiems bendrasavininkiams sutikus raštu, o jo negavus, – esant teismo sprendimui.
18. Statybos pradžios ir pabaigos terminai aptariami sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartyje ir gali būti keičiami vietos savivaldybei sutikus. Laikoma, jog statyba pradėta, paklojus pamatus, ir baigta, – patvirtinus namo priėmimo naudoti aktą. Jeigu sklypo (išskyrus nuosavybės teise priklausančią žemę) gavėjas per metus nepakloja pamatų (neįvykdo sutartyje numatytų sąlygų), sklypo naudojimo (nuomos) sutartis laikoma nutraukta.
19. Statybos techninė priežiūra vykdoma ir baigtas statyti objektas priimamas naudoti pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintas taisykles. Valstybinę priežiūrą vykdo miesto (rajono) valdybos statybos inspektorius.
20. Priimtus naudoti individualios statybos objektus statytojas privalo per tris mėnesius teisiškai įregistruoti techninės inventorizacijos įstaigoje.
Statybos nebaigęs sklypo neterminuoto naudojimo sutartyje nurodytu ar vietos savivaldybės pratęstu laiku, taip pat nepriimtą naudoti statinį savavališkai naudojantis statytojas traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus.
______________
Individualios statybos nuostatų
priedas
Žemės sklypo naudojimo (nuomos)
individualiai statybai sutartis
Tūkstantis devyni šimtai ............................................................................ metų
(žodžiais)
................................................. mėnesio ................................................. diena.
(žodžiu) (žodžiais)
1............................................................................................................................................................. ,
(žemės sklypą atstovaujančios organizacijos pavadinimas)
kuriai atstovauja .................................................................................................................................... ,
(pareigos, vardas, pavardė, tėvo vardas)
veikianti(s) pagal .................................................................................................................................... ,
(pagrindas)
suteikia statytojui ...................................................................................................................................
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
naudoti (nuomai) ................................................................................................................................... kv. metrų
(žodžiais)
ploto žemės sklypą .................................................................................................................................
(vietovės pavadinimas, adresas)
individualiai statybai.
2. Statytojai įsipareigoja:
2.1. pradėti individualią statybą per vienerius metus ir baigti ją per ............................. metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos. Laikoma, jog statyba pradėta, paklojus pamatus ir baigta, – patvirtinus namo priėmimo naudoti aktą. Šie terminai gali būti keičiami vietos savivaldybei sutikus;
2.2. nenukrypti nuo patvirtinto projekto (nekeisti pastatų ilgio, pločio, aukščio, vietos ir architektūrinio sprendimo), nestatyti priestatų bei įrenginių be miesto (rajono) vyriausiojo architekto leidimo ar suderinto projekto;
3. Valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtinus sutartį, ji įsigalioja po metų, jei per tą laiką paklojami namo pamatai.
Jeigu statytojas neįvykdo šios sutarties sąlygų, ji laikoma nutraukta.
5. Šalių adresai:
Sklypą suteikusi įstaiga ..........................................................................................................................
(pavadinimas)
................................................................................................................................................................
(adresas)
Statytojas ...............................................................................................................................................
(gyvenamosios vietos adresas, paso serija ir
................................................................................................................................................................
numeris, kieno ir kada išduotas)
Pakeitęs adresą, statytojas per savaitę apie tai praneša sklypą suteikusiai įstaigai.
6. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną notarinei kontorai, statytojai ir sklypą suteikusiai įstaigai.
Sklypą suteikusios įstaigos įgaliotinis Statytojas
.............................................................. .............................................................................
(parašas) (vardo raidė ir pavardė) (parašas) (vardo raidė ir pavardė)
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 33, 1992-01-22, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 19-0 (1992-01-29); Žin., 1992, Nr. 11-289 (1992-04-20), i. k. 0921100NUTA00000033
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 dalinio pakeitimo bei papildymo