Suvestinė redakcija nuo 2013-12-28 iki 2015-09-30
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 45-1702, i. k. 108301MISAK00D1-199
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATŲ
2008 m. balandžio 14 d. Nr. D1-199
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2007, Nr. 77-3044) 15 straipsniu:
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39-1280);
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. D1-572 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-51);
2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. D1-317 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 80-2911);
2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. D1-508 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 120-4572);
2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. D1-603 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 118-4851).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199
MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) nustato miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinių ir žėlinių priežiūros, apsaugos ir miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimus.
2. Šių Nuostatų reikalavimai privalomi valstybinių miškų valdytojams ir naudotojams. Privačių miškų savininkams privalomi 4, 5, 6, 7, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 23, 24, 25, 33, 37, 38, 39 ir 40 šių Nuostatų punktai, kiti punktai – rekomenduotini.
3. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:
medynų ir krūmynų pertvarkymas – medynų ir krūmynų kirtimas ir želdinimas siekiant vertingesnių norimos paskirties ir rūšinės sudėties miško želdinių arba žėlinių;
miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo;
miško kenkėjai – organizmai (mikroorganizmai, bestuburiai arba stuburiniai gyvūnai), kenkiantys miško medžiams, mažinantys jų prieaugį, bloginantys jų kokybę ir darantys nuostolius;
miško veisimas – miško želdinimas ir (arba) žėlimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo;
miško želdiniai – miško medžiai ir krūmai, žmogaus pasodinti arba pasėti ne mažesniame kaip 0,1 ha plote atkuriant arba įveisiant mišką;
miško želdinimas – miško atkūrimas arba įveisimas sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis;
miško želdinių ir žėlinių atsodinimas – pakartotinis sodmenų sodinimas arba sėklų sėjimas žuvusių arba negyvybingų miško želdinių arba žėlinių vietoje;
miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones;
miško žėlimo skatinimas – palankių sąlygų miško žėlimui sudarymas, taikant specialias ūkines priemones;
miško žėliniai – miško medžiai ir krūmai, savaime sužėlę ne mažesniame kaip 0,1 ha plote atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemei, kurioje miškas prieš tai neaugo;
mišrusis miško atkūrimas arba įveisimas – miško želdinimas ir žėlimas ne mažesniame kaip 0,1 ha plote atkuriant arba įveisiant mišką;
plantaciniai želdiniai – specialios paskirties (auginami prekinei medienai, energetinei žaliavai ir kt.) vienos medžių ar krūmų rūšies želdiniai;
tikslinės medžių rūšys – medžių rūšys, kuriomis turi būti atkuriamas ar įveisiamas miškas;
želdavietė – sklypas miškui želdinti;
želvietė – sklypas miškui želti.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-623, 2009-10-27, Žin., 2009, Nr. 130-5654 (2009-10-31), i. k. 109301MISAK00D1-623
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
4. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir saugoti juos nuo gaisrų, miško kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių.
5. Rezervatiniai (I gr.) miškai atkuriami jiems natūraliai atželiant, ekosistemų apsaugos (II A gr.), rekreaciniai (II B gr.), apsauginiai (III gr.) ir ūkiniai (IV gr.) – natūraliai atželiant ar želdinant.
6. Saugomose teritorijose, esančiose bet kurios funkcinės paskirties miškuose, miškas atkuriamas ar įveisiamas vadovaujantis šių Nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, reikalavimais.
7. Vidutinės ir ilgos rotacijos plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė ilgesnė kaip penkeri metai, priskiriami miško želdiniams. Trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė penkeri ir mažiau metų, miško želdiniams nepriskiriami. Plantaciniai miško želdiniai gali būti auginami tik tuose plotuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo, išskyrus atvejus, kai jie sodinami moksliniams tyrimams atlikti.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
II. ŽELDAVIETĖS, ŽELVIETĖS IR DIRVOS PARUOŠIMAS
8. Paruošiant želdavietę ar želvietę miškui želdinti ar želti, nustatomas jos plotas ir, atsižvelgiant į jos sąlygas, nuleidžiamas paviršinis vanduo, pašalinami nepageidaujami medžiai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos, taikomos priemonės miško kenkėjų ir grybinių ligų židiniams surasti, naikinti ir jų daromai žalai mažinti, biologinei įvairovei gausinti (įrengiami vandens telkiniai – girdyklos miško gyvūnams, sodinamos nektaringų ir ornitochorinių augalų grupės ir kt.).
10. Miško želdiniai turi būti sodinami į paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama ištisai (ariant, frezuojant, kultivuojant ir kt.) arba iš dalies (išariant vagas, padarant aikšteles, mikropakilimus ir kt.), atsižvelgiant į želdavietės sąlygas. „L“ hidrotopo augavietėse želdiniai sodinami tik į mikropakilimus. Suplūktose žemės ūkiui naudotose žemėse dirva ruošiama ją ištisai suariant ne mažesniu kaip 35 cm gyliu. Dirva gali būti neruošiama, kai miško želdiniai sodinami:
10.3. Na, Nb, Nc, Nd, Nf augaviečių ne senesnėse kaip pusės metų vėjavartų kirtavietėse, kai buvusio medyno skalsumas buvo ne mažesnis kaip 0,7;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
III. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS IR TANKIS
11. Miško želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis parenkama atsižvelgiant į augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį, laikantis šių reikalavimų:
11.1. atkuriant mišką, želdinių ir (ar) žėlinių rūšinėje sudėtyje turi būti daugiau kaip 75 procentų medžių rūšių, atitinkančių Nuostatų 1–3 priedų reikalavimus, išskyrus atvejus, kai paliekami atželti baltalksnynai ir skroblynai valstybiniuose ekosistemų apsaugos (II A gr.), apsauginiuose (III gr.) ir visuose privačiuose miškuose, ir kai atkuriamas miškas buvusiuose šakninės pinties židiniuose visų nuosavybės formų II–IV gr. pušynuose. Plantaciniai miškai gali būti atkuriami tų pačių arba kitų medžių rūšių plantaciniais želdiniais;
11.2. įveisiant mišką tikslinės medžių rūšys miško želdiniuose ir žėliniuose turi atitikti Nuostatų 10 priedo reikalavimus. Medžių rūšys, neatitinkančios šio priedo reikalavimų, rūšinėje sudėtyje gali sudaryti ne daugiau kaip 5 procentus, krūmai į rūšinę sudėtį neįskaitomi. Plantaciniuose želdiniuose vegetatyviniu būdu padaugintų medžių rūšių klonų skaičius turi atitikti Nuostatų 11 priedo reikalavimus;
11.3. Nb augavietėse atkuriant mišką tik spygliuočių medžių rūšimis, turi būti grupėmis (ne mažiau kaip 1 procentas želdavietės ar želvietės ploto) veisiami nektaringi lapuočiai medžiai ir krūmai arba išsaugoti jų savaiminukai;
11.4. buvę šakninės pinties židiniai II–IV gr. pušynuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, turi būti atkuriami lapuočių medžių rūšimis;
11.5. atkuriant eglynų kirtavietes, kuriose eglių kelmų su centriniu puviniu yra 40 procentų ir daugiau, ir nuo grybinių ligų ar vabzdžių kenkėjų pažeidimų žuvusių spygliuočių kirtavietes, želdinių ir (ar) žėlinių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 50 procentų lapuočių medžių rūšių.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
12. Ūkiniuose (IV gr.) miškuose, išskyrus juose esančias saugomas teritorijas, kirtavietės paliekamos atželti tomis pačiomis tikslinėmis medžių rūšimis tik tais atvejais, kai prieš tai augę ir šalia augantys tų pačių medžių rūšių medynai yra ne žemesnės kaip antros selekcinės grupės (jeigu selekcinė grupė nenustatyta – ne žemesnio kaip antro boniteto, pušies medynai Dzūkų ir Sūduvos aukštumos kilmės rajone (LT/P6) – ne žemesnio kaip trečio boniteto), išskyrus Nae, Ua, Ub, Uc, Pa, Pb, Pc, Pd ir nusausintas Pa ir Pb augavietes, kuriose medynų selekcinė grupė neribojama.
13. Projektuojant želdinius ir (ar) žėlinius, jų tankis ekosistemų apsaugos (IIA gr.), apsauginiuose (III gr.) ir ūkiniuose (IV gr.) miškuose turi atitikti Nuostatų 4 priedo reikalavimus. Jeigu želvietėje augančių tikslinių medžių rūšių žėlinių tankis mažesnis už nurodytą, jie auga netolygiai ir nėra galimybės jiems atsirasti, reikia papildomai želdinti. Projektuojant želdinių ir (ar) žėlinių tankį ir rūšinę sudėtį, būtina atsižvelgti į želdavietėje ar želvietėje augančių tikslinių medžių rūšių gyvybingų žėlinių kiekį ir jų išsidėstymą. Vėjavartoms palankiose vietose ne didesniu kaip 25 m atstumu nuo palaukės gali būti veisiami 20 procentų retesni želdiniai iš vėjui atsparių medžių rūšių, tačiau bendras želdinių ir (ar) žėlinių tankis sklype turi atitikti 4 priedo reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
14. Neteko galios nuo 2013-12-28
Punkto naikinimas:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin. 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
IV. MIŠKO SODINIMAS
15. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 (Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240), reikalavimus.
16. Miško sodmenų iškasimo, laikymo, pervežimo sąlygos ir jų kokybė turi atitikti Miško sodmenų kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 (Žin., 2003, Nr. 71-3292).
5 skyrius. Neteko galios nuo 2010-10-22
Skyriaus naikinimas:
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin. 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
VI. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
20. Miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi kol susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai (minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų):
20.1. atliekami priežiūros darbai – užpilamos žemėmis ir prispaudžiamos nuplautos ar nupustytos, apnuogintos medelių šaknys, pataisomos šalčio iškilnotų medelių sodinimo vietos, atkasami žemėmis užnešti medeliai, nuleidžiamas paviršinis vanduo, šalinama stelbianti žolinė augalija, stelbiantys medžiai ir krūmai;
20.2. taikomos apsaugos priemonės nuo vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų, įrengiamos ar atnaujinamos priešgaisrinės mineralizuotos juostos laikantis Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 (Žin., 1995, Nr. 32-751), reikalavimų;
20.3. želdiniai ir (ar) žėliniai, kurių rūšinėje sudėtyje yra 50 procentų ir daugiau ąžuolo, turi būti aptverti specialia, apsaugai nuo žvėrių tinkama tvora, ne žemesne kaip 2 m;
20.4. individualios medelių apsaugos turi užtikrinti medelio kamieno iki lajos pradžios ir viršūninio pumpuro apsaugą, netrukdyti jam augti ir jo nežaloti.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
21. Miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami, kai jie sklype auga netolygiai ir (ar) juose augančių gyvybingų medžių ir krūmų rūšių tankis yra:
21.1. įveisiant ar atkuriant mišką želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas (želdinimas ir žėlimas), projektuotų medžių ir krūmų rūšių pirmaisiais metais po želdinių pasodinimo mažesnis kaip 85 procentų, trečiaisiais – mažesnis kaip 80 procentų Nuostatų 4 priede nurodyto tankio;
21.2. kirtavietėje augančiuose žėliniuose tikslinių medžių rūšių (pagal Nuostatų 1–3 priedus) trečiaisiais metais po miško iškirtimo – mažesnis kaip 80 procentų Nuostatų 4 priede nurodyto tankio;
21.3. įveisiant mišką žėliniuose trečiaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo tikslinių medžių rūšių (pagal Nuostatų 10 priedą) – mažesnis kaip 80 procentų Nuostatų 4 priede nurodyto tankio.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
VII. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ DOKUMENTAI
22. Valstybinėje žemėje miškas atkuriamas, įveisiamas, medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi pagal Nuostatų 5 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kurį tvirtina: valstybės įmonės miškų urėdijos valdomiems miškams – valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas, kitų valdytojų ar naudotojų miškams – jų įgalioti asmenys. Sklypui, kuriame numatomas miško žėlimas, Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas ne vėliau kaip per du su puse metų po miško iškirtimo, sklypui, kuriame numatomas miško želdinimas, – iki miško želdinimo darbų pradžios.
Kertant mišką atvejiniais kirtimais, kai po paskutinio kirtimo atvejo tikslinių medžių rūšių žėlinių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 0,5 m ir jų tankis atitinka Nuostatų 38 punkte nustatytus reikalavimus, Miško želdinimo ir žėlimo projektas nerengiamas, surašomas laisvos formos miško atkūrimo aktas, kuriame turi būti nurodyta žėlinių vieta, plotas, augavietė, vidutinis aukštis, tankis, amžius ir rūšinė sudėtis. Šį aktą valstybės įmonės miškų urėdijos valdomiems miškams tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas, kitų valdytojų ar naudotojų miškams – jų įgalioti asmenys. Kai taikant atvejinius kirtimus šių rodiklių pasiekti nepavyko arba taikomos žėlimą skatinančios priemonės, Miško želdinimo ir žėlimo projektas rengiamas prieš paskutinį kirtimo atvejį arba po jo, atsižvelgiant į susidariusias sąlygas miškui atkurti.
Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas raštu, įvedamas į kompiuterinę duomenų bazę, duomenys apie įvykdytus darbus jame įrašomi ne vėliau kaip per mėnesį nuo darbų atlikimo. Miško želdinimo ir žėlimo projektas ar miško atkūrimo aktas saugomas, kol bus nukirstas pagal jį įveistas arba atkurtas medynas. Atžėlę ir apželdinti sklypai pažymimi miškotvarkos taksacinėje ir kartografinėje medžiagoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-623, 2009-10-27, Žin., 2009, Nr. 130-5654 (2009-10-31), i. k. 109301MISAK00D1-623
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
23. Privačioje žemėje miškas veisiamas, medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi ir neteisėtai iškirstas miškas atkuriamas vadovaujantis Nuostatais ir jų 6 priede nurodytu Miško želdinimo ir žėlimo projektu (toliau – Projektas). Veisiant mišką ir pertvarkant medynus ir (ar) krūmynus Projektą tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas arba jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas; kai miškas iškirstas neteisėtai, – Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnas. Miškas atkuriamas vadovaujantis Nuostatais ir vidinės miškotvarkos projektu arba Nuostatų 6 priede nurodytu Projektu, kurį, savininko pageidavimu, rengia vidinės miškotvarkos projekto rengėjas arba biržės rėžėjas. Projektas nerengiamas, kai plote, kuriame veisiamas miškas, jau auga miško žėliniai, kurių vidutinis amžius didesnis kaip penkeri metai, jų rūšinė sudėtis ir tankis atitinka Nuostatų 38 punkto reikalavimus. Projektas dėl svarbių priežasčių (pasikeitus augavietės sąlygoms ir pan.) gali būti tikslinamas. Patikslintą Projektą tvirtina įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-623, 2009-10-27, Žin., 2009, Nr. 130-5654 (2009-10-31), i. k. 109301MISAK00D1-623
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
24. Valstybinėje ir privačioje žemėje atkuriant mišką, atliekant medynų ir (ar) krūmynų pertvarkymą, kirtavietei ar pertvarkomam plotui, įveisiant mišką vienam ar keliems besiribojantiems kadastriniams ar taksaciniams sklypams rengiamas vienas Miško želdinimo ir žėlimo projektas. Įveisiant mišką, kai viena skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ų) grupė užima 0,5 ha ir didesnį plotą, šiam plotui gali būti rengiamas atskiras Miško želdinimo ir žėlimo projektas.
Valstybinėje žemėje, kai viena skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ių) grupė ir (ar) skirtingas miško atkūrimo būdas (želdinimas, žėlimas, mišrus) užima 0,3 ha ir didesnį plotą, miško želdinimo ir (ar) žėlimo priemonės šiems plotams projektuojamos atskirai ir jie pažymimi projekto brėžinyje numeruojant eilės tvarka. Neatkuriami ar nepertvarkomi plotai (0,1 ha ir didesni, išskyrus valksmus), skirti technologinėms, gamybinėms miškų ūkio ar kitoms reikmėms, pažymimi projekto brėžinyje ir įrašomi į projektą. Visų šių plotų dydžiai nustatomi apytikriai, tačiau jų suma turi atitikti visą kirtavietės ar pertvarkomo miško plotą.
Valstybinėje ir privačioje žemėje įveisiant mišką, projekto brėžinyje turi būti pažymėtos 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės, visos neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių, elektros linijos, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, 0,1 ha ir didesni plotai, kuriuose miškas neveisiamas, įvairūs intarpai (kai miškas veisiamas privačioje žemėje, projekto brėžinyje turi būti nurodytas veisiamo miško plotas ir želdinamas ar želiantis plotas).
Miško želdinimo ir žėlimo projekte turi būti nurodyta ar želdiniai yra plantaciniai, ar bandomieji.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-623, 2009-10-27, Žin., 2009, Nr. 130-5654 (2009-10-31), i. k. 109301MISAK00D1-623
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
25. Įveisiant mišką medžiai nuo gretimo žemės ūkio paskirties žemės savininko sklypo ribos turi būti projektuojami ir sodinami ne arčiau kaip 15 m atstumu, krūmai – ne arčiau kaip 6 m atstumu. Šio atstumo galima nesilaikyti, kai miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinką, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis.
VIII. MIŠKO ŽELDINIMO DARBŲ KOKYBĖS VERTINIMAS
26. Miško želdinimo darbų kokybės vertinimą atlieka ir vertinimo apimtis nustato valstybinių miškų valdytojai, naudotojai ir valstybinių miškų kontrolę atliekančios institucijos. Miško želdinimo darbų vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo miško želdinimo darbų įvykdymo, vadovaujantis šių Nuostatų 7 ir 8 priedais.
27. Miško želdinimo darbų kokybė vertinama pagal šiuos rodiklius: miško sodmenų kokybę, jų pasodinimo kokybę, želdinių tankį ir želdinių apsaugos kokybę. Bendra miško želdinimo darbų kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą. Įveisus ar atkūrus mišką sėjimo būdu, miško želdinimo darbų kokybė nevertinama.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-623, 2009-10-27, Žin., 2009, Nr. 130-5654 (2009-10-31), i. k. 109301MISAK00D1-623
IX. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITA
28. Valstybiniuose miškuose miško želdinių ir žėlinių apskaitą privalo atlikti visi jų valdytojai ir naudotojai, privačiuose miškuose – Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybiniai miškų pareigūnai, jei ją būtina atlikti pagal kitų teisės aktų reikalavimus arba pačiam savininkui pageidaujant. Apskaita atliekama rudenį:
28.1. įveisiant ir atkuriant mišką miško želdinių ir plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas (želdinimas ir žėlimas), – pirmaisiais ir trečiaisiais metais po miško želdinių pasodinimo, vadovaujantis miško želdinių apskaitos metodu;
28.2. atkuriant mišką miško žėlinių – trečiaisiais metais po miško iškirtimo, vadovaujantis miško žėlinių apskaitos metodu;
28.3. įveisiant mišką miško žėlinių – trečiaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo, vadovaujantis miško žėlinių apskaitos metodu.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
29. Apskaitos metu, vadovaujantis Nuostatų 7 priedu, želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas, nustatomas augančių gyvybingų projektuotų, žėliniuose – tikslinių medžių ir krūmų rūšių tankio ir Nuostatų 4 priede nurodyto reikalingo jų tankio 1 ha santykis pagal medžių ir krūmų rūšis procentais, ir reikalingų atsodinti medžių ir krūmų kiekis visame plote pagal jų rūšis.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-623, 2009-10-27, Žin., 2009, Nr. 130-5654 (2009-10-31), i. k. 109301MISAK00D1-623
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
30. Neteko galios nuo 2013-12-28
Punkto naikinimas:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin. 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
31. Neteko galios nuo 2013-12-28
Punkto naikinimas:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin. 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
33. Atlikus apskaitą nustatoma, ar reikia papildomai želdinti, ar taikyti žėlimą skatinančias priemones. Jeigu nustatoma, kad želdiniai ir (ar) žėliniai pagal Nuostatų 37 punktą žuvo, jie turi būti atkuriami iš naujo.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
X. MIŠKO ATKŪRIMO, ĮVEISIMO, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ KOKYBĖS VERTINIMAS
34. Miško atkūrimą ir įveisimą, miško želdinių ir žėlinių kokybę vertina Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus arba jo teritorinių poskyrių valstybiniai miškų pareigūnai, arba miško valdytojai (valstybiniuose miškuose), vadovaudamiesi Nuostatų 35, 36 ir 38 punktais, 7 ir 9 priedais. Miško želdinių ir žėlinių kokybė vertinama rudenį: želdinių ir plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas (želdinimas ir žėlimas) – septintaisiais želdinių augimo metais, žėlinių – septintaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
35. Miško želdinių ir (ar) žėlinių kokybė vertinama vadovaujantis šiame punkte ir Nuostatų 9 priede nustatytais reikalavimais. Jeigu vienas iš jų neatitinka nustatytų reikalavimų, kokybė vertinama nepatenkinamai. Miško želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas, vertinami projektuotų, žėliniuose – tikslinių (pagal Nuostatų 1–3 arba 10 priedus) rūšių medžiai pagal šiuos rodiklius:
35.2. projektuotų arba tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį (nevertinama Kuršių nerijos nacionaliniame parke);
35.3. nepageidaujamų (neprojektuotų arba netikslinių) rūšių medžių ir krūmų, stelbiančių projektuotas arba tikslines rūšis, vidutinį aukštį: geros kokybės želdiniuose ir (ar) žėliniuose nepageidaujamų rūšių medžiai ir krūmai neturi stelbti projektuotų arba tikslinių rūšių; patenkinamos kokybės – nepageidaujamų rūšių medžių ir krūmų vidutinis aukštis neturi būti 1,5 karto didesnis už projektuotų arba tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, išskyrus pušį ir ąžuolą, kurių nepageidaujamos rūšys neturi stelbti;
35.4. rūšinę sudėtį: geros kokybės želdinių ir plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas, rūšinėje sudėtyje pagrindinė tikslinė medžių rūšis turi atitikti projektuotą ir gali būti ne daugiau kaip 10 procentų neprojektuotų tikslinių (pagal 1–3 arba 10 priedus) rūšių medžių; patenkinamos kokybės – rūšinėje sudėtyje neprojektuotų tikslinių rūšių medžių gali būti ne daugiau kaip 20 procentų; žėlinių rūšinė sudėtis turi atitikti 1–3 arba 10 priedų reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
36. Želdinių ir žėlinių kokybė nustatoma šių Nuostatų 35 punkte nurodytus rodiklius lyginant su faktiniais. Bendra želdinių ar žėlinių kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą.
37. Želdiniai ir (ar) žėliniai laikomi žuvusiais, kai gyvybingų medelių skaičius atkuriamame arba įveisiamame plote ar jo dalyje, ne mažesnėje kaip 0,1 ha, yra mažesnis 75 procentais ir daugiau už Nuostatų 38 punkte nustatytus minimalius reikalavimus. Želdinių ar žėlinių žuvimo faktą valstybiniuose miškuose nustato valstybės įmonės miškų urėdijos urėdo arba kito miškų valdytojo įsakymu sudaryta komisija. Jei želdiniai ar žėliniai žuvo 0,5 ha ir didesniame plote dėl ligų ar kenkėjų pažeidimų, į komisijos sudėtį įtraukiamas Valstybinės miškų tarnybos atstovas. Privačiuose miškuose želdinių ar žėlinių žuvimo faktą nustato Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybinis miškų pareigūnas; jei želdiniai ar žėliniai žuvo 0,5 ha ir didesniame plote dėl ligų ar kenkėjų pažeidimų – Valstybinės miškų tarnybos atstovas. Nustačius miško želdinių ar žėlinių žuvimo faktą, surašomas laisvos formos aktas, kuriame nurodomas žuvusių želdinių ar žėlinių plotas, žuvusių medelių kiekis pagal medžių rūšis, žuvimo priežastys, rekomenduojamas miško atkūrimo būdas ir rūšinė sudėtis, gerinantys būsimų želdinių ar žėlinių atsparumą neigiamiems veiksniams.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
Nr. D1-1052, 2011-12-29, Žin., 2012, Nr. 1-38 (2012-01-04), i. k. 111301MISAK0D1-1052
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
38. Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių gyvybingų medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, pagal Nuostatų 11 punktą yra didesnis arba lygus: pušies Pa augavietėje – 0,5 tūkst. vnt./ha, pušies Pb augavietėje – 1,2 tūkst. vnt./ha, pušies kitose augavietėse – 2,5 tūkst. vnt./ha, eglės – 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo, buko, guobinių – 1,8 tūkst. vnt./ha, uosio, klevo – 1,6 tūkst. vnt./ha, liepos, juodalksnio, beržo, baltalksnio – 1,5 tūkst. vnt./ha, drebulės, maumedžio – 0,9 tūkst. vnt./ha.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
39. Kai privataus miško kirtavietėje penktaisiais metais po medyno iškirtimo tolygiai išsidėsčiusių gyvybingų medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, pagal Nuostatų 11 punktą yra mažesnis nei nurodyta 38 punkte, miškas laikomas neatkurtu ir jo atkūrimą organizuoja Aplinkos ministerija.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
1 priedas
VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS EKOSISTEMŲ APSAUGOS (IIA GR.) IR APSAUGINIAMS (III GR.) MIŠKAMS ATKURTI
| Augavietė, miško tipas |
Medžių rūšys |
Pastabos |
| Nae, Na – kerpšilis |
P, B, Pk |
Pk tik Kuršių nerijos nacionaliniame parke |
| Na, Nb – brukniašilis |
P, B |
|
| Nb – žaliašilis |
P, E, B |
|
| Lb – mėlynšilis |
P, E, B |
|
| Nc – šilagiris |
P, E, Ą, B, K, L |
|
| Lc – mėlyngiris |
P, E, Ą, B, K, L, D, J |
|
| Nd – sausgiris |
Ą, E, U, L, K, B |
|
| Ld – žaliagiris |
Ą, E, U, B, L, K, J, D |
|
| Nf, Lf – baltmiškis |
Ą, U, K, L, G, E, J, B, D |
|
| Lf, Uf – šlapgiris |
U, Ą, J, B, D, E |
|
| Ub, Ua – balašilis |
P, B, E, D, J |
|
| Uc – paraistis |
J, P, E, B |
|
| Ud – palieknis; Uf – juodgiris |
J, U, E, P, B |
|
| Pa – tyrašilis; Pb – raistašilis |
P, B, E |
|
| Pc – raistas; Pd – lieknas |
J, P, E, U, B |
|
Pastabos:
1. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenkamos, atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.
2. Ekosistemų apsaugos miškuose vyraujančių medžių rūšių auginimo tikslingumas priklauso nuo saugomos teritorijos kategorijos ir konkretaus sklypo ekosistemų natūralios sukcesijos. Želdinant pirmenybė teikiama toms medžių rūšims, kurios labiausiai atitinka gamtinių procesų dėsningumus arba saugomo ekosistemos komponento išlikimą ir plėtrą.
3. Apsauginiuose miškuose vyraujančių medžių rūšių parinkimas priklauso nuo jų funkcijų. Vandens apsauginiuose želdiniuose pirmenybė teikiama medžių rūšims, kurios turi tankią mišrią šaknų sistemą ažūrines lajas, laukų apsauginiams želdiniams labiau tinka medžių rūšys su tankiomis lajomis ir t. t.
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
2 priedas
VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS REKREACINIAMS (II B GR.) MIŠKAMS ATKURTI
| Augavietė, miško tipas |
Medžių rūšys |
Pastabos |
| Nae, Na – kerpšilis |
P, B, Pj, Pk |
Pk tik Kuršių nerijos nacionaliniame parke |
| Na, Nb – brukniašilis |
P, B, Pj |
|
| Nb – žaliašilis |
P, B, E, Ąr, M |
|
| Lb – mėlynšilis |
P, B, E, Pj, Ąr, M |
|
| Nc – šilagiris |
P, Ą K, L, E, B, Pj, Ąr, M |
|
| Lc – mėlyngiris |
P, Ą K, L, B, E, Pj, Ąr, M |
|
| Nd – sausgiris |
Ą K, L, B, E, U, B, M |
|
| Ld – žaliagiris |
Ą K, L, B, E, U, J |
|
| Nf, Lf – baltmiškis |
Ą K, L, U, B, E, G, M, Pc |
|
| Lf, Uf – šlapgiris |
Ą U, B, E, J |
|
| Ub, Ua – balašilis, Pa – tyrašilis, Pb – raistašilis |
P, B |
|
| Uc – paraistis; Pc – raistas |
P, B, J, E |
|
| Ud – palieknis, Pd – lieknas, |
U, J, B, E, P |
|
Pastabos:
1. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenkamos, atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.
2. Medžių rūšių žymėjimas:
Ą – paprastasis ąžuolas
Ąr – raudonasis ąžuolas
B – karpotasis arba plaukuotasis beržas
E – paprastoji eglė
G – guobiniai
J – juodalksnis
K – paprastasis klevas
L – mažalapė liepa
M – europinis maumedis
P – paprastoji pušis
Pc – pocūgė
Pj – juodoji pušis
Pk – kalninė pušis
U – paprastasis uosis
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
3 priedas
VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS ŪKINIAMS (IV GR.) MIŠKAMS ATKURTI
| Augavietė, miško tipas |
Medžių rūšys |
Pastabos |
| Nae, Na – kerpšilis; |
P |
|
| Nb – žaliašilis |
P, E, M |
|
| Lb, La – mėlynšilis |
P, E, B |
|
| Nc – šilagiris |
E, P, M, Ą K, L, Bu, Ąb, B |
Ąžuolynai daugiau veistini pietvakarių Lietuvoje priemolio, molio ar dvilyčiuose dirvožemiuose |
| Lc – mėlyngiris |
E, P, B, K, L, Ą D, J |
|
| Nd – sausgiris |
Ą E, M, U, K, L, Bu, Ąb, B |
|
| Ld – žaliagiris |
E, B, U, Ą Ąb, J, K, L, D |
Pietvakarių Lietuvoje daugiau veistini ąžuolynai, o šiaurinėje ir rytinėje jos dalyse – eglynai ir uosynai |
| Nf, Lf – baltmiškis |
Ą U, L, K, G, E, Ąb, B, D, J |
|
| Lf, Uf – šlapgiris |
B, U, J, Ą E, D |
|
| Ub, Ua – balašilis |
P, E, B |
|
| Pa, Pb – tyrašilis, raistašilis |
P, B |
|
| Uc – paraistis |
J, B, P, E |
|
| Pc – raistas |
B, J, P, E |
|
| Ud – palieknis |
J, U, B, E |
|
| Pd – lieknas |
J, B, U, E |
|
| Uf – juodgiris |
J, U, B, E |
|
Pastabos:
2. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenkamos, atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.
3. Medžių rūšių žymėjimas:
Ą – paprastasis ąžuolas
Ąb – bekotis ąžuolas
B – karpotasis arba plaukuotasis beržas
Bu – paprastasis bukas
D – drebulė
E – paprastoji eglė
G – guobiniai
J – juodalksnis
K – paprastasis klevas
L – mažalapė liepa
M – europinis maumedis
P – paprastoji pušis
U – paprastasis uosis
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
4 priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. D1-970
redakcija)
PROJEKTUOJAMAS ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ TANKIS ekosistemų apsaugos (IIA gr.), apsauginiuose (III gr.) ir ūkiniuose (IV gr.) miškuose
| Medžių rūšys |
Želdinių tankis, tūkst. vnt./ha |
Žėlinių tankis, tūkst. vnt./ha |
|
| iki 0,5 m (ąžuolo, beržo, buko, eglės, juodalksnio, baltalksnio, liepos, maumedžio, pušies, skroblo) ir iki 1,0 m (uosio, klevo, drebulės ir guobinių) |
>0,5 m (ąžuolo, beržo, buko, eglės, juodalksnio, baltalksnio, liepos, maumedžio, pušies, skroblo) ir >1,0 m (uosio, klevo, drebulės ir guobinių) |
||
| Ąžuolas |
≥ 4 |
5 ir > |
4 ir > |
| Baltalksnis |
>3 |
6 ir > |
4 ir > |
| Beržas, skroblas |
>3 |
6 ir > |
4 ir > |
| Bukas |
≥ 4 |
5 ir > |
4 ir > |
| Drebulė |
>1,5 |
6 ir > |
4 ir > |
| Eglė |
>3 |
4 ir > |
3 ir > |
| Guobiniai |
≥ 4 |
6 ir > |
4 ir > |
| Juodalksnis |
>3 |
6 ir > |
4 ir > |
| Klevas |
>4 |
6 ir > |
4 ir > |
| Liepa |
>3 |
4 ir > |
3 ir > |
| Maumedis |
≥ 2 |
– |
– |
| Pušis |
>5 |
Pa augavietėje – 1 ir >, Pb augavietėje – 3 ir >, kitose – 6 ir > |
Pa augavietėje – 0,5, Pb augavietėje – 2, kitose – 4 ir > |
| Uosis |
>4 |
6 ir > |
4 ir > |
| Hibridinė drebulė |
≥ 1,2 |
– |
– |
| Krūmai |
4–5 |
– |
– |
Pastabos:
1. Mišrių želdinių ir žėlinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį procentais želdinių sudėtyje.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
5 priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. D1-970
redakcija)
(Miško želdinimo ir žėlimo projekto valstybinėje žemėje formos pavyzdys)
TVIRTINU
A.V. ________________________________
(Pareigų pavadinimas)
__________________________________
(Parašas)
__________________________________
(V., pavardė)
20 ___ m.__________________________d.
MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTAS
| 0.1. Projekto Nr.* |
| 0.2. Miškų urėdija* |
| 0.3. Girininkija* |
| 0.4. Kitas žemės valdytojas* |
| 0.5. Kvartalo Nr*. |
| 0.6. Sklypo (-ų) Nr. ir (ar) jų dalys* |
| 0.7. Kadastrinio sklypo Nr. (pildoma, kai miškas įveisiamas) |
| 0.8. Bendras atkuriamas ar veisiamas plotas* _____ ha, iš jo – želdinamas ir (ar) želiantis (nurodomas tik įveisiant) ha |
| 0.9. Miškų funkcinė paskirtis ir grupė:* (specialiosios paskirties (2A, 2B), apsauginiai (3), ūkiniai (4)) |
| 0.10. Miškas:* atkuriamas (1), įveisiamas (2), pertvarkomas (3), polajiniai želdiniai (4), prieš kirtimą (5) |
| 0.11. Želdiniai: plantaciniai (nurodoma rotacijos trukmė, m.) (1), bandomieji (2) |
| 0.12. Buvusio medyno (-ų) rūšinė sudėtis ir selekcinė grupė ar bonitetas1: |
| 0.13. Buvusio medyno ir (ar) krūmyno kirtimo ar pertvarkymo būdas, metai ir mėnuo: |
| 0.14. Projekto vykdymo pradžia* m. ir želdinimo metai2 sezonas:* pavasario (1) rudens (2) |
1. PROJEKTUOJAMOS PRIEMONĖS
| 1.1. Želdiniai (sodinimas ir sėjimas)* (1) |
||||||||||||||||
| Ploto dalies Nr.3* |
Plotas, ha* |
Dtg4 |
Rūšinė sudėtis* |
Dirvos ruošimo būdas |
Mišrinimo būdas (grupių plotas ar medžių rūšių išdėstymo schemos), sodinimo atstumai, metrais tarp eilių ir eilėse pagal rūšis |
Tankis, tūkst. |
Medžių ir krūmų rūšių sodmenų (sėklų) poreikis plote pagal rūšis*, tūkst. vnt. (kg) |
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|||||||||||||||
| Sodmenų ar sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis*, iš viso |
|
|||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
| 1.2. Mišrusis būdas* (2) |
||||||||||||||||
| Ploto dalies Nr.3* |
Plotas, ha* |
Dtg4 |
Rūšinė sudėtis* (įskaitant ir savaiminį žėlimą ar sodinimą) |
Dirvos ruošimo būdas ar miško žėlimo skatinimo priemonės |
Mišrinimo būdas (grupių plotas ar medžių rūšių išdėstymas), sodinimo atstumai, metrais tarp eilių ir eilėse pagal rūšis |
Tankis, tūkst. |
Medžių ir krūmų rūšių sodmenų (sėklų) poreikis plote pagal rūšis*, tūkst. vnt. (kg) |
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|||||||||||||||
|
|
|
|||||||||||||||
| Sodmenų ar sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis*, iš viso |
|
|||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
| Sodmenų ir sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis visuose plotuose*, iš viso
|
|
|||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
| 1.3. Žėliniai* (3) |
||||||||||||||||
| Ploto dalies Nr.3* |
Plotas, ha* |
Dtg4 |
Rūšinė sudėtis* |
Tankis, tūkst. vnt./ha pagal projektuotas medžių ir krūmų rūšis7* |
Žėlimą skatinančios priemonės |
|||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
| 1.4. Neatkuriamas ar neįveisiamas plotas*(4), ha (0,1 ha ir didesnis, išskyrus valksmus) |
||||||||||||||||
| Ploto dalies Nr.3* |
Plotas, ha* |
Nurodomos priežastys, kodėl miškas neatkuriamas ar neįveisiamas |
||||||||||||||
|
|
|
|
||||||||||||||
|
|
|
|
||||||||||||||
3 Ploto dalis, kurioje projektuojamos skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ių) grupė ir (ar) skirtingas atkūrimo būdas, įrašoma iš eilės, neatsižvelgiant į buvusių sklypų ar jų dalių numeraciją, pvz., Nr. 1 (želdinimas – 10Ą), Nr. 2 (želdinimas – 8E2B), Nr. 3 (žėlimas – 10B) ir t. t.
6 Sodinamų želdinių tankis ir projektuojamas žėlinių pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – Nuostatų) 4 priedą tankis.
2. ATLIKTI MIŠKO ŽELDINIMO DARBAI
2.1. Panaudota miško dauginamoji medžiaga, iš viso:
| Medžio rūšis* |
Kiekis visame plote, tūkst. vnt* |
Sodmenų amžius ir tipas* |
Miško dauginamosios medžiagos kategorija* |
Kilmės dokumento Nr./sėklinės bazės objekto kodas* |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.2. Miško želdinimo darbų kokybės vertinimas:
| Ploto dalies Nr. |
Sodmenų kokybė |
Pasodinimo kokybė |
Želdinių tankis |
Želdinių apsauga |
Bendras kokybės įvertinimas |
Būtinos priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Duomenis pateikė ................................................................................................................................................
(Pareigų pavadinimas, parašas, v., pavardė, data)
2.3. Atlikti želdavietės, želvietės, dirvos paruošimo, žėlimo skatinimo ir kiti darbai
..............................................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................................
3. MIŠKO ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ APSKAITA
| Ploto dalies Nr.* |
Projektuota rūšinė sudėtis |
Augančių projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankis pagal rūšis, tūkst. vnt./ha |
Reikalingas medžių ir krūmų rūšių tankis (pagal Nuostatų 4 priedą) pagal rūšis, tūkst. vnt./ha |
Augančių projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankio ir reikalingo jų tankio (pagal Nuostatų 4 priedą) plote santykis pagal rūšis,* proc. |
Reikalingų atsodinti medžių ir krūmų rūšių pagal jų rūšis kiekis plote, tūkst. vnt. |
Apskaitą atlikusio pareigūno pareigos, v., pavardė ir apskaitos data |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4. MIŠKO ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ ATSODINIMAS
| Atsodi-nimo metai* |
Sezonas
|
Medžio rūšis* |
Kiekis visame plote, tūkst. vnt.* |
Sodmenų amžius ir tipas* |
Miško dauginamosios medžiagos kategorija* |
Kilmės dokumento Nr./ sėklinės bazės objekto kodas* |
Duomenis pateikė (pareigos, v., pavardė, data) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5. MIŠKO ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ NURAŠYMAS
| Ploto dalies Nr.*
|
Plotas, ha*
|
Nurašymo metai*
|
Nurašymo priežastys* |
Želdinių ar žėlinių nurašymo akto Nr. ir data |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Nurašymo priežastys: gaisras (1), šalčio poveikis (2), sausra (3), mechaniniai pažeidimai (4), technologijos pažeidimai (5), oro užterštumas (6), rekreacinė perkrova (7), išmirkimas (8), lapuočių stelbimas (9), žvėrių pažeidimai (10), ganiava (11), šaknų kenkėjai (12), lajos kenkėjai (13), liemenų kenkėjai (14), šaknų ligos (15), lajų ligos (16), liemenų ligos (17), neatžėlė (18), kitos (19).
6. ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
| Ploto dalies Nr.
|
Plotas, ha
|
Atliktos priemonės |
Data |
Pareigų pavadinimas, parašas, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7. ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ KOKYBĖS VERTINIMAS 7 METAIS
| Vertinimo metai* |
Ploto dalies Nr.* |
Plotas,* ha |
Gyvybingų projektuotų (želdinių ir taikant mišrųjį būdą) ar tikslinių (žėlinių) rūšių medžių tankis pagal medžių rūšis, tūkst. vnt./ha |
Rūšinė sudėtis vertinimo metu* |
Projektuotų (želdinių ir taikant mišrųjį būdą) ar tikslinių (žėlinių) rūšių medžių vidutinis aukštis pagal medžių rūšis, m |
Kokybė* |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Duomenis pateikė .....................................................................................................................................
(Pareigų pavadinimas, parašas, v., pavardė, data)
Būtinos ūkinės priemonės …………………………………………………………………………….....
...................................................................................................................................................................
Pastabos:
1. Projekto brėžinys rengiamas tokiu masteliu, kad jame būtų galima pažymėti neželdintinus plotus (išskyrus valksmus), skirtingų medžių rūšių grupes, skirtingą miško atkūrimo būdą (0,3 ha ar didesnio ploto ir pan.).
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
6 priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. spalio 18 d.
įsakymo Nr. D1-859 redakcija)
(Miško želdinimo ir žėlimo projekto privačioje žemėje forma ir šio projekto rengimo reikalavimai)
MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTAS
| ŽELDAVIETĖS AR ŽELVIETĖS APRAŠYMAS |
|
| Žemės savininko ar valdytojo vardas, pavardė ar pavadinimas |
|
| Miško želdinimo ar žėlimo vieta |
|
| Veisiamo ar atkuriamo miško plotas (ha), iš kurio – želdinamas ar želiantis (ha) |
|
| Pertvarkomo medyno ar krūmyno amžius, rūšinė sudėtis, selekcinė grupė, bonitetas, skalsumas |
|
| Trumpas želdavietės ar želvietės aprašymas |
|
| Augančių gyvybingų tikslinių medžių ar krūmų rūšių savaiminukų kiekis 1 ha ir sklype pagal medžių ar krūmų rūšis (tūkst. vnt.), jų amžius ir išsidėstymas |
|
| Nurodyti, ar miškas sklype veisiamas pirmą kartą |
|
| PROJEKTUOJAMOS PRIEMONĖS |
|
| Miško funkcinė paskirtis |
|
| Projekto vykdymo pradžia* |
|
| Miško atkūrimo ar įveisimo būdas |
|
| Pertvarkymo būdas |
|
| Projektuojama želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis |
|
| Medyno ar krūmyno kirtimo būdas ir iškertamas plotas (ha) |
|
| Želdavietės ar želvietės paruošimo darbai |
|
| Dirvos ruošimo būdas |
|
| Bendras tikslinių medžių rūšių tankis 1 ha (tūkst. vnt.) |
|
| Medžių ar krūmų rūšių sodinimo atstumai (m) ir jų išdėstymas (eilėmis, juostomis, grupėmis), grupių plotas (ha), eilių skaičius juostose |
|
| Sodmenų poreikis iš viso pagal medžių ir krūmų rūšis (tūkst. vnt.)
|
|
| Kilmių rajonai, iš kurių galima įsivežti miško dauginamąją medžiagą pagal medžių rūšis |
|
| Apsaugos priemonės |
|
| Priežiūros priemonės |
|
| Kitos priemonės |
|
PRIDEDAMA. Sklypo brėžinys M 1:10 000 arba 1:5000
Projektą parengė _________________________________________________________
(Parašas, vardas, pavardė, parengimo data)
Projektą patvirtino (įveisiant ar pertvarkant mišką)
______________________________________________________________________
(VĮ miškų urėdijos antspaudas ir miškų urėdo ar jo įgalioto valstybinio miškų pareigūno
parašas, vardas, pavardė)
MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTO PRIVAČIOJE ŽEMĖJE RENGIMO REIKALAVIMAI
1. Miško želdinimo ir žėlimo projektas įveisiant mišką rengiamas atsižvelgiant į rekomendacijas „Miško želdinimo ir žėlimo skatinimo technologiniai modeliai žemės ūkiui nenaudojamose žemėse“ (Vilnius, 2005).
2. Skiltyje „Miško želdinimo ar žėlimo vieta“ įveisiant mišką turi būti įrašytas tik sklypo adresas ir kadastrinis (-iai) numeris (-iai), pertvarkant ar atkuriant mišką – sklypo adresas ir kadastrinis (-iai) numeris (-iai), miškų urėdija, girininkija, kvartalo ir sklypo (-ų) numeris (-iai).
3. Skiltyje „Veisiamo ar atkuriamo miško plotas (ha), iš kurio – želdinamas ar želiantis (ha)“ į veisiamo miško plotą įtraukiami suprojektuoti miško želdiniai ar žėliniai, priešgaisrinės mineralizuotos juostos, elektros perdavimo linijų, magistralinių dujotekių ir naftotiekių trasos, einančios per projektuojamus želdinius ar žėlinius, neapželdinti žemės ruožai prie melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų (pagal savivaldybės vykdomosios institucijos išduotas sąlygas), neapželdintos apsauginės juostos, besiribojančios su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais prie kelių ir vandens telkinių, neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų. Į želdinamą ar želiantį plotą įtraukiamas plotas, kuriame sodinami sodmenys, sėjamos sėklos ar želia miškas. Atkuriant ar pertvarkant mišką šių plotų išskirti nereikia.
4. Skiltyje „Trumpas želdavietės ar želvietės aprašymas“ turi būti nurodytos visos sklype esančios augavietės, ploto suvelėnėjimas, užmirkimas (jei reikia), reljefas, augantys savaiminiai (iš jų – ir nepageidaujami) medžiai ir krūmai. Nustatant augavietę, kai įveisiamas miškas, turi būti kasamas dirvožemio profilis ir nustatomas podirvis. Būtina nurodyti, ar miškas sodinamas išeksploatuotuose karjeruose ar durpynuose.
5. Skiltis „Augančių gyvybingų tikslinių medžių ar krūmų rūšių savaiminukų kiekis 1 ha ir sklype pagal medžių ar krūmų rūšis (tūkst. vnt.), jų amžius ir išsidėstymas“ pildoma, kai sklype yra savaiminių gyvybingų tikslinių medžių rūšių savaiminukų, kurie įtraukiami į projektuojamų želdinių ar žėlinių rūšinę sudėtį.
6. Skiltyje „Miško funkcinė paskirtis“ įveisiant mišką nurodoma miško funkcinė paskirtis (ūkinė, apsauginė, rekreacinė ir kt.), atkuriant ar pertvarkant – miškų grupė (IV gr. – ūkinis, III gr. – apsauginis ir kt.), nurodoma, ar želdiniai yra plantaciniai.
7. Skiltį „Projekto vykdymo pradžia“ pildo pats žemės savininkas, pradėjęs miško įveisimo darbus. Nurodoma patvirtinto Miško želdinimo ir žėlimo projekto vykdymo pradžia, t. y. metai ir sezonas (pvz., 2010 m. pavasaris).
8. Skiltyje „Miško atkūrimo ar įveisimo būdas“ nurodoma, kaip bus įveisiamas ar atkuriamas miškas: sėjimu, sodinimu, žėlimu ar taikant mišrų būdą (sodinimą ar sėjimą ir savaiminį žėlimą).
9. Skiltis „Pertvarkymo būdas“ pildoma, kai pertvarkomi medynai ar krūmynai. Nurodomas pertvarkymo būdas, vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 14-676) 88 punktu. Yra šie pertvarkymo būdai: ištisinis, koridoriais, grupėmis.
10. Skiltyje „Projektuojama želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis“ nurodoma želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis, išreikšta formule, kuri nustatoma, apskaičiuojant kiekvienos medžių rūšies medelių skaičiaus santykinę dalį visame želdinius ar žėlinius sudarančių medelių skaičiuje. Ši dalis išreiškiama sveiku skaičiumi (koeficientu) nuo 1 iki 10. Pavyzdžiui, želdinių rūšinė sudėtis – 7E2B1K, tai reiškia, kad želdiniuose yra 66–75 proc. paprastosios eglės, 16–25 proc. beržo ir 6–15 proc. paprastojo klevo. Rūšinės sudėties formulė rašoma koeficientų mažėjimo tvarka.
11. Skiltis „Medyno ar krūmyno kirtimo būdas ir iškertamas plotas (ha)“ pildoma, kai atliekamas medyno ar krūmyno pertvarkymas ar atkuriamas miškas. Nurodoma, ar buvęs medynas kirstas plynais ar atvejiniais ir kt. kirtimais, ar atliekamas ištisinis, koridoriais, grupėmis buvusio medyno ar krūmyno pertvarkymas.
12. Skiltis „Želdavietės ar želvietės paruošimo darbai“ pildoma, kai želdavietėje ar želvietėje reikia nuleisti paviršinį vandenį, pašalinti nepageidaujamus medžius ir krūmus, taikomos priemonės miško kenkėjų ir ligų židiniams surasti ar juos naikinti ir kt.
13. Skiltyje „Dirvos ruošimo būdas“ turi būti nurodyta, kaip turi būti ruošiama dirva (ištisai, vagomis, kauburėliais, aikštelėmis ir kt.), arba nurodyti priežastį, kodėl ji neruošiama. Nurodomas dirvos ruošimo gylis, atstumai tarp vagų, juostų, kauburėlių ar aikštelių dydis. Jei miškas sodinamas užmirkstančiose augavietėse ar šlaituose, nurodoma vagų kryptis.
14. Skiltyje „Bendras tikslinių medžių rūšių tankis 1 ha (tūkst. vnt.)“ nurodomas bendras viso ploto želdinių ar žėlinių tankis, kuris projektuojamas vadovaujantis Nuostatų 13 punkto reikalavimais.
15. Skiltyje „Sodmenų poreikis iš viso pagal medžių ir krūmų rūšis (tūkst. vnt.)“ sodmenų poreikis įveisiant ar atkuriant mišką apskaičiuojamas tik želdinamam ar želiančiam plotui, atsižvelgiant į sodinimo atstumus ir (ar) medžių grupių užimamą plotą.
16. Skiltyje „Kilmių rajonai, iš kurių galima įsivežti miško dauginamąją medžiagą pagal medžių rūšis“ nurodomi visi kilmių rajonai, iš kurių galima įsivežti miško dauginamąją medžiagą tų medžių rūšių, kurios nurodytos Miško dauginamosios medžiagos nuostatų (Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240) 1 priede.
17. Skiltyje „Apsaugos priemonės“ nurodomos apsaugos priemonės kiekvienai projektuojamai medžių rūšiai (jei kiekvienai iš jų taikomos skirtingos priemonės), išskyrus atvejus, kai visoms projektuojamoms medžių rūšims taikomos tos pačios apsaugos priemonės. Būtina nurodyti, nuo kokių kenkėjų želdiniai ar žėliniai turi būti saugomi (graužikų, kiškių, stirnų ir kt.). Jei tveriama tvora, turi būti nurodytas tvoros aukštis ir tankis, projektuojamų stovų plėšriesiems paukščiams aukštis, skaičius ir jų išdėstymas sklype, aprašomos, kokios turi būti naudojamos individualios medelių apsaugos priemonės, kaip jos tvirtinamos, jų aukštis. Jei projektuojama medelius apsaugoti repelentais, nurodoma, kada, kaip dažnai, kokiomis oro sąlygomis ir koks minimalus medelių kiekis turi būti apsaugotas. Turi būti nurodyta, kada ir kaip turi būti įrengtos mineralizuotos juostos, jų plotis, kada jos turi būti atnaujinamos.
18. Skiltyje „Priežiūros priemonės“ turi būti nurodytos medelių (ne tarpueilių) priežiūros priemonės nuo stelbiančios žolinės augalijos ar nepageidaujamų medžių ir krūmų, atsižvelgiant į medžių rūšių atsparumą stelbimui. Nurodomas jų taikymo periodiškumas (pagal stelbimo tikimybę, atsižvelgiant į augavietės sąlygas), žuvusių medelių atsodinimo reikalavimai, kitos būtinos priežiūros priemonės.
19. Skiltyje „Kitos priemonės“ nurodomos paliekamos neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių, elektros linijos, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, 0,1 ha ir didesnės neželdintinos aikštės, įvairūs intarpai ir kiti neželdintini plotai, nurodomas jų plotis ir (ar) užimamas plotas. Šioje grafoje gali būti nurodomos ir kitos specialiosios priemonės.
20. Sklypo brėžinys rengiamas M 1:10 000 arba 1:5000. Veisiant mišką, želdavietė ar želvietė apmatuojama ir kampuose pažymima stulpeliais. Brėžinyje atkuriant ar pertvarkant mišką turi būti nurodytas atkuriamo ar pertvarkomo miško plotas, įveisiant mišką – veisiamo miško plotas ir želdinamas ar želiantis plotas. Brėžinyje nurodoma sklypo padėtis pasaulio šalių atžvilgiu, gretimi objektai, sujungimas su kvartaliniu tinklu (kai projektas sudaromas taksaciniam sklypui), rumbai arba azimutai, arba vidaus kampai ir linijų ilgiai, arba posūkio taškų koordinatės, pažymėtos visos neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių, elektros linijos, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, 0,1 ha ir didesnės neželdintinos aikštės, įvairūs intarpai ir kiti neželdintini plotai, 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-623, 2009-10-27, Žin., 2009, Nr. 130-5654 (2009-10-31), i. k. 109301MISAK00D1-623
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
7 priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. D1-970
redakcija)
MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITOS IR VERTINIMO METODIKA
1. Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika naudojama vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbų kokybę, atliekant miško želdinių ir (arba) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę.
2. Miško želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas (želdinimas ir žėlimas), kai sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus sklypo ploto, kai 3,1–5 ha – 4 procentus, kai 5,1–10 ha – 3 procentus, kai sklypo plotas didesnis kaip 10 ha, jos turi užimti ne mažiau kaip 2 procentus sklypo ploto ir turi būti vienodo 100–400 m2 ploto.
3. Miško žėliniuose, kai sklype vyrauja tankūs (> 8 tūkst. vnt./ha) žėliniai, stačiakampių apskaitos aikštelių plotas turi būti 4 m2, kai jie vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha) – 10 m2, kai jie yra reti (< 2 tūkst. vnt./ha) – 20 m2. Mažesniuose kaip 1 ha sklypuose turi būti ne mažiau kaip 5, 1–3 ha – 8 apskaitos aikštelės, didesniuose kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių.
4. Želdinimas arba žėlimas yra tolygus, kai projektuotų ir (ar) tikslinių medžių rūšių medelių pakankamas tankis (pagal Nuostatų 9 priedą) yra ne mažiau kaip 66 procentai visų apskaitos aikštelių, netolygus – kai jų yra mažiau kaip 66 procentai visų apskaitos aikštelių.
5. Atliekant apskaitą ar vertinimą, vienodo dydžio apskaitos aikštelės arba juostos tolygiai išdėstomos sklype (geriausiai – vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis). Į apskaitos aikštelę turi patekti visas mišrinimo ciklas, neįtraukiant neželdintinų plotų, pažymėtų Miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinyje, ir valksmų. Apskaitos aikštelėse apskaitomi tik gyvybingi projektuotų ir (ar) tikslinių medžių rūšių pasodinti ir želiantys medeliai.
6. Sėjimo būdu įveistuose želdiniuose apskaitomas tik vienas iš kelių vienoje sėjimo vietoje išdygusių medelių.
7. Miško žėliniuose atskirai pagal aukščio grupes skaičiuojami 2 metų ir vyresni (išskyrus beržą), turintys šonines šakutes ir formuojantys vieną stiebą, medeliai: ąžuolo, baltalksnio, beržo, buko, eglės, juodalksnio, liepos, maumedžio, pušies – iki 0,5 m ir >0,5 m; uosio, klevo, drebulės ir guobinių – iki 1,0 ir >1,0 m.
8. Į apskaitą įtraukiami tik gyvybingi medeliai, augantys vienas nuo kito ne arčiau kaip 0,7 m atstumu. Pušies, eglės ir ąžuolo želdiniuose ir (ar) žėliniuose į apskaitą gali būti įtraukiami tik ne mažesnėmis kaip 0,03 ha grupėmis augantys beržo ir drebulės žėliniai.“
9. Žvėrių pažeistuose želdiniuose ar žėliniuose į apskaitą įtraukiami tik sveiki ir nedaug pažeisti, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 97-4303; 2013, Nr. 105-5162), 2 priedą.
10. Medelių vidutinis aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje išmatavus 5 vidutinio aukščio projektuotų (želdiniuose ir taikant mišrųjį būdą) arba tikslinių (žėliniuose pagal Nuostatų 1–3 ir 10 priedus) medžių rūšių medelių aukščius ir apskaičiavus jų vidurkį. Nepageidaujamų (neprojektuotų arba netikslinių) medžių ir krūmų vidutinis aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje išmatavus 5 vidutinių nepageidaujamų medžių arba krūmų aukščius ir apskaičiavus jų vidurkį. Medelių aukščiai matuojami 10 cm tikslumu.
11. Skaičiuojant miško želdinių ir žėlinių tankį, aukštį ir rūšinę sudėtį, leidžiama 10 procentų Nuostatuose nurodytų dydžių paklaida.
Medelių gyvybingumo vertinimas
| Medžių rūšis
|
Gyvybingas
|
Negyvybingas
|
| Pušis
|
Menturės turi ne mažiau kaip 4 šakutes, apaugusias spygliais; ūgliai ir šakutės storos, spygliai ilgi, gerai išsivystęs viršūninis ūglis |
Menturės turi mažai (1–3) šakučių, spygliai reti – tik šakučių galuose; ūgliai ir šakutės plonos, spygliai menki
|
| Eglė
|
Viršūninis ūglis yra ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesnis už šoninius, laja smaili, kūgiška, spygliai tankūs |
Viršūninis ūglis trumpesnis už šoninius, laja skėtiška, spygliai reti
|
|
Ąžuolas |
Ryškus viršūninis ūglis, gana storas, pumpurai stambūs, normalaus dydžio (kaip stambių medžių) |
Stagariškas stiebelis arba ryškiai krūmiška lajos forma, labai nuplonėję ūgliai, lapai ploni, reti |
| Uosis, klevas, liepa
|
Šakutės sudaro smailų kampą su liemeniu, viršūninis ūglis storas, laja kūgiška, pumpurai stambūs, lapai tamsiai žali |
Viršūninis ūglis plonas, dažniausiai trumpas, laja skėtiška arba reta, šakutės sudaro statų kampą su liemeniu, lapai maži, blyškūs |
| Beržas, juodalksnis, baltalksnis, drebulė, guobiniai |
Ryškus, storas viršūninis ūglis, pumpurai stambūs, laja kūgiška |
Viršūninis ūglis plonas, dažniausiai trumpas, pumpurai smulkūs, laja skėtiška arba krūmiška |
| Kitos medžių rūšys
|
Medelis nepažeistas žvėrių, vabzdžių kenkėjų, grybinių ligų, nepalankių augimo sąlygų arba jų pažeidimai neturi neigiamos įtakos augimui |
Medelis pažeistas žvėrių, vabzdžių kenkėjų, grybinių ligų, nepalankių augimo sąlygų, todėl skursta, nyksta, džiūsta
|
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
8 priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. spalio 18 d.
įsakymo Nr. D1-859 redakcija)
Miško želdinimo darbų kokybės vertinimas
| Vertinimo kriterijai |
Gerai (3) |
Patenkinamai (2) |
Blogai (1) |
| Sodmenų kokybė (vertinama vadovaujantis Miško sodmenų kokybės reikalavimais (Žin., 2003, Nr. 71-3292; 2008, Nr. 68-2598) |
mažiau kaip 10% sodmenų neatitinka reikalavimų |
10–20% sodmenų neatitinka reikalavimų |
daugiau kaip 20% sodmenų neatitinka reikalavimų |
| Pasodinimo kokybė (šaknys neužlenktos, prispaustos, pasodinta tinkamoje vietoje mikroreljefo atžvilgiu, vienmečiai pušies sėjinukai pasodinti iki pirmųjų spyglių) |
pasodinta gerai (trūkumai pagal pateiktus kriterijus sudaro mažiau kaip 10%) |
10–20% sodmenų pasodinta nekokybiškai |
daugiau kaip 20% sodmenų pasodinta nekokybiškai |
| Želdinių tankis (vertinama vadovaujantis Nuostatų 13 punktu) |
želdinių tankis mažesnis iki 5% už nurodytą Nuostatų 13 punkte |
želdinių tankis mažesnis 6–20% už nurodytą Nuostatų 13 punkte |
želdinių tankis mažesnis daugiau kaip 20% už nurodytą Nuostatų 13 punkte |
| Želdinių apsaugos kokybė (nuo entokenkėjų, ligų, jeigu projektuota – šaknų mirkymas, mineralizuotos juostos) |
dėl pažeidimų žuvo arba stipriai pažeista mažiau kaip 10% pasodintų medelių |
dėl pažeidimų žuvo arba stipriai pažeista 10–20% pasodintų medelių |
dėl pažeidimų žuvo arba stipriai pažeista daugiau kaip 20% pasodintų medelių |
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
9 priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. D1-970
redakcija
Miško želdinių IR žėlinių kokybės vertinimas 7 metais
| Medžių rūšių pavadinimas
|
Augavietė
|
Vertinimas
|
1 metų
|
2 metų
|
3 metų
|
4 metų
|
Žėlinių tankis 1–4 metais, kai jų aukštis virš 0,5 m ar 1 m,
|
Želdinių ir žėlinių tankis 7 metais, tūkst. vnt./ha
|
Vidutinis aukštis 7 metais, m
|
|
| želdinių tankis, tūkst. vnt./ha
|
||||||||||
| Pušis
|
Nae, Ua, Ub, Uc, Na, La, Nb, Lb, Nc, Lc
|
geri
|
≥4,5
|
≥4,3
|
≥4,1
|
≥4,0
|
≥4,0
|
≥4,0
|
≥1,0 – Nae, Ua, Ub, Uc ≥1,1 – Na, La ≥1,8 – Nb, Lb, Nc, Lc |
|
| patenkinami
|
≥2,9
|
≥2,7
|
≥2,6
|
≥2,5
|
≥2,5
|
≥2,5
|
≥0,7 – Nae, Ua, Ub, Uc ≥0,8 – Na, La ≥1,3 – Nb, Lb, Nc, Lc |
|||
| Pa
|
geri
|
–
|
–
|
–
|
–
|
≥1,0
|
≥1,0
|
–
|
||
| patenkinami
|
–
|
–
|
–
|
–
|
≥0,5
|
≥0,5
|
–
|
|||
| Pb
|
geri
|
–
|
–
|
–
|
–
|
≥3,0
|
≥3,0
|
–
|
||
| patenkinami
|
–
|
–
|
–
|
–
|
≥1,2
|
≥1,2
|
–
|
|||
| Eglė
|
Visų
|
geri
|
≥2,7
|
≥2,6
|
≥2,5
|
≥2,5
|
≥3,0
|
≥2,5
|
≥1,2
|
|
| patenkinami
|
≥1,7
|
≥1,6
|
≥1,6
|
≥1,6
|
≥1,9
|
≥1,6
|
≥0,8
|
|||
| Ąžuolas, bukas, guobiniai |
Visų
|
geri
|
≥2,7
|
≥2,6
|
≥2,5
|
≥2,4
|
≥3,0
|
≥2,0
|
≥1,5
|
|
| patenkinami
|
≥1,8
|
≥1,8
|
≥1,8
|
≥1,8
|
≥1,8
|
≥1,8
|
≥1,2
|
|||
| Uosis, klevas
|
Visų
|
geri
|
≥3,6
|
≥3,4
|
≥3,3
|
≥3,2
|
≥4,0
|
≥2,5
|
≥2,0
|
|
| patenkinami
|
≥2,3
|
≥2,2
|
≥2,1
|
≥2,0
|
≥2,5
|
≥1,6
|
≥1,5
|
|||
| Liepa, skroblas, juodalksnis, beržas, baltalksnis
|
Visų
|
geri
|
≥2,7
|
≥2,6
|
≥2,5
|
≥2,4
|
≥3,0
|
≥2,4
|
–
|
|
| patenkinami
|
≥1,7
|
≥1,6
|
≥1,5
|
≥1,5
|
≥1,9
|
≥1,5
|
–
|
|||
| Drebulė
|
Visų
|
geri
|
≥1,5
|
≥1,4
|
≥1,4
|
≥1,4
|
≥2,0
|
≥1,4
|
–
|
|
| patenkinami
|
≥1,0
|
≥1,0
|
≥1,0
|
≥0,9
|
≥1,3
|
≥0,9
|
–
|
|||
| Maumedis
|
Visų
|
geri
|
≥1,8
|
≥1,7
|
≥1,6
|
≥1,6
|
≥2,0
|
≥1,5
|
2,5
|
|
| patenkinami
|
≥1,2
|
≥1,1
|
≥1,0
|
≥1,0
|
≥1,3
|
≥0,9
|
2,0
|
|||
| Hibridinė drebulė
|
Visų
|
geri
|
≥1,2
|
≥1,2
|
≥1,2
|
≥1,1
|
–
|
≥1,1
|
–
|
|
| patenkinami
|
≥1,1
|
≥1,0
|
≥1,0
|
≥1,0
|
–
|
≥0,9
|
–
|
|||
Pastabos:
1. Mišrių želdinių ar žėlinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį procentais.
2. Spygliuočių želdinių ir žėlinių tankis įveisiant mišką, įveisiant ir atkuriant mišką Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje gali būti iki 20 proc. mažesnis už nurodytą šiame priede.
3. 1–4 metų, aukštesni kaip 0,5 m vertinami eglės, pušies, ąžuolo, skroblo, juodalksnio, baltalksnio, beržo, liepos, buko ir maumedžio žėliniai, aukštesni kaip 1 m – uosio, klevo, drebulės ir guobinių žėliniai. Kai žėliniai mažesni kaip 0,5 m ar 1 m, jų tankis sklype turi būti 20 proc. didesnis už nurodytą.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-970
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
10 priedas
TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS MIŠKAMS ĮVEISTI
1 lentelė
| Augavietė |
Tikslinės medžių rūšys |
| Na – labai nederlinga, normalaus drėkinimo |
P, B |
| Nb – nederlinga, normalaus drėkinimo |
P, B, M, E, Bt |
| Lb – nederlinga, laikinai užmirkstanti |
P, E, B, D, J, Bt* |
| Nc – vidutiniškai derlinga, normalaus drėkinimo |
E, P, B, M, K, L, G, Ą**, Bu, J****D, Bt |
| Lc – vidutiniškai derlinga, laikinai užmirkstanti |
P, E, J, B, Ą, G, L, D, Dh, Bt* |
| Nd – derlinga, normalaus drėkinimo |
E, Ą, B, M, K, L, G, U, Bu, Sb, D, Dh, P****, J****, Bt |
| Ld – derlinga, laikinai užmirkstanti |
Ą, E, U, B, J, G, K, L, Sb, D, Dh, P****, Bt* |
| Nf – labai derlinga, normalaus drėkinimo |
E, Ą, B, M, K, L, G, U, Bu, Sb, J, D, Dh, Bt* |
| Lf – labai derlinga, laikinai užmirkstanti |
Ą, E, U, B, J, G, K, L, Sb, D, Dh, Bt* |
| Ub – nederlinga, nuolat užmirkusi |
P, B, J, E*** |
| Uc – vidutiniškai derlinga, nuolat užmirkusi |
J, B, Bt*, E*** |
| Ud – derlinga, nuolat užmirkusi |
J, B, U, Sb, D, Bt*, E*** |
| Uf – labai derlinga, nuolat užmirkusi |
J, B, U, D, Bt*, E*** |
| Pan, Pbn, Pcn, Pdn – pelkinė durpinė nusausinta |
Tikslinės medžių rūšys parenkamos pagal susiformavusias arba besiformuojančias augavietės sąlygas |
Pastabos:
1. Savaime apželiant mišku ne miško žemei toleruotinos visos lentelėje nurodytos vietinės medžių rūšys, neatsižvelgiant į augavietę ar miško funkcinę paskirtį.
2. Ne miško žemės dirvožemių tipai prilyginami miško augavietėms vadovaujantis leidiniu „Miško augaviečių tipai“ (Kaunas, „Lututė“, 2006).
4. Želdiniuose pamiškėms formuoti ir bioįvairovei palaikyti be tikslinių gali būti sodinamos ir kitos medžių rūšys – miškinė obelis, miškinė kriaušė, trešnė, paprastoji ieva, paprastasis šermukšnis ir kt., krūmai.
9. Medžių rūšių žymėjimas:
| Ą – paprastasis ir bekotis ąžuolas |
L – mažalapė liepa |
|
| B – karpotasis arba plaukuotasis beržas |
M – europinis ir plačiažvynis maumedis |
|
| Bt – baltalksnis |
O – miškinė obelis |
|
| Bu – paprastasis bukas |
P – paprastoji pušis |
|
| D – drebulė |
Pk – kalninė pušis |
|
| Dh – hibridinė drebulė |
S – skirpstas |
|
| E – paprastoji eglė |
Sb – skroblas |
|
| G – guobiniai |
Šm – šermukšnis |
|
| J – juodalksnis |
U – paprastasis uosis |
|
| K – paprastasis klevas |
V – vinkšna |
|
| Kš – miškinė kriaušė |
kr – vietinės kilmės krūmai |
|
2 lentelė
| Augavietė |
Želdinių rūšinė sudėtis |
Pradinis tankis, tūkst. vnt./ha ir sodinimo vietų išdėstymas, m |
Pastabos |
| Na
|
8P2B + kr
|
4000; 2,5x0,8
|
Mišrinama juostomis ir eilėmis: 4 eilės P, 1 eilė B arba B pavienėmis eilėmis. Mišrinant grupėmis, B grupių dydis – ne mažesnis kaip 0,03 ha. P eilėse ir pamiškėje gali būti sodinami vietinės kilmės krūmai |
| Nb
|
7–8P3–2Bt + kr
|
4000; 2,5x1
|
P su Bt mišrinama juostomis ir eilėmis: 3–4 eilės P, 1 eilė Bt. Pamiškėse sodinama O, Kš, Šm ir vietinės kilmės krūmai |
| 5–6P3–2E2Bt + kr
|
4000; 2–2,5x1,2–1
|
Mišrinama juostomis ir eilėmis: juostose 4 eilės 2P1E eilėse, 1 eilė Bt arba grupėmis reljefo pažemėjimuose. Didžiausias atstumas tarp eilių – 2,5 m. Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje |
|
| 8–10M2–0Bt |
2500; 4x1 |
Mišrinama eilėse |
|
| 5–8P5–2B |
4000; 2–2,5x1,2–1
|
Mišrinama grupėmis, atstumas tarp P ir B grupių – ne mažesnis kaip 2,5 m |
|
| Lb
|
7–8P3–2J
|
4000; 2,5x1
|
P sodinama 3–4 eilių juostomis, J – eilėmis arba grupėmis reljefo pažemėjimuose |
| 5P3E2J
|
4000; 2,5x1
|
Mišrinama juostomis ir eilėmis: 4 eilės 2P1E eilėse, 1 eilė J arba grupėmis reljefo pažemėjimuose |
|
| Nc
|
5E3P2L +kr
|
3300; 2–3x1,5–1
|
Mišrinama: 1 eilė E, 1 eilė PLPL arba 2 eilės E, 1 eilė P, 1 eilė L O, Kš ir vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje |
| 6–10Ą4–0P,L,S +kr
|
4200; 3–4x0,8–0,6
|
Tik priemolio ar dvinariuose dirvožemiuose. Ą su P mišrinami eilėmis arba juostomis. Ą su L mišrinami eilėmis, eilėse arba juostomis |
|
| 10B+kr |
3300; 3–4,0x1–0,8 |
– |
|
| 7–8M3–2Bt +kr
|
2500; 2,5–4x1,6–1
|
M (europiniai) neveistini pajūryje ir vakariniuose Žemaitijos aukštumų šlaituose – čia veisiami M plačiažvyniai (hibridiniai). Mišrinama juostomis ir eilėmis: 2–4 eilės M, 1 eilė Bt(J) arba eilėse: 2–4M1Bt(J). Didžiausias atstumas tarp M ir Bt(J) eilių – 2,5 m |
|
| 10Bu + kr |
4000; 2,5x1,0 |
Bu želdiniai geriau auga Sb arealo ribose |
|
| 8E2J+kr
|
3300; 2–2,5x1,5–1
|
Mišrinama: 4 eilės E, 1 eilė J. Didžiausias atstumas tarp E ir J eilių – 2,5 m |
|
| Lc
|
3–5E5–3P2J + kr
|
3300; 3–4x1–0,75
|
Mišrinama juostomis ir eilėmis: 4 eilės 2E1P eilėse, 1 eilė J. Grupėmis J sodinamas reljefo pažemėjimuose ir jeigu jie sudaro daugiau kaip 20 proc. ploto, J dalis rūšinėje sudėtyje gali didėti. Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje |
| 7–8E3–2J + kr
|
3300; 3,0–4x1–0,75
|
3–4 eilės E, 1 eilė J. Jei yra reljefo pažemėjimų, J sodinamas juose grupėmis. Jeigu reljefo pažemėjimai užima daugiau kaip 20 proc. ploto, J dalis rūšinėje sudėtyje gali didėti. Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje |
|
| 10–0B0–10J + kr |
3300; 3–4x1–0,75 |
Mišrinama eilėmis, eilėse, grupėmis arba juostomis |
|
| Nd
|
6–10Ą4–0L, P, Sb + kr
|
4200; 3–4x0,8-0,6
|
Ą su P mišrinami eilėmis, juostomis grupėmis. Ą su L mišrinami eilėmis, eilėse arba juostomis. Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje |
| 8–10M2–0J(Bt) + kr
|
2500; 2,5–4,0x1,6–1
|
Mišrinama juostomis ir eilėmis: 3–4 eilės M, 1 eilė J arba eilėse: 3–4M1J arba grupėmis reljefo pažemėjimuose. Didžiausias atstumas tarp M ir J eilių – 2,5 m |
|
| 10B + kr |
3300; 3–4,0x1–0,75 |
Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje |
|
| 10Bu + kr |
4000; 2,5x1 |
Bu želdiniai geriau auga Sb arealo ribose |
|
| 8E2J+kr |
3300; 2–2,5x1,5–1,2 |
Mišrinama juostomis ir eilėmis:3–4 eilės E, 1 eilė J arba grupėmis |
|
| Ld
|
6–8E4–2J + kr
|
3300; 3x1
|
Mišrinama juostomis ir eilėmis: 3–4 eilės E, 1 eilė J arba J sodinamas grupėmis reljefo pažemėjimuose, vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje |
| 6–10Ą 4–0P, L, J, V, Sb |
4200; 3–4,0x0,8–0,6
|
Ą su P mišrinamas eilėmis arba juostomis ir eilėmis. Ą su L galima mišrinti eilėmis, eilėse arba juostomis ir eilėmis. J ir V gali būti sodinami grupėmis reljefo pažemėjimuose |
|
| 10–0B0–10J+ kr
|
3300; 3–4x1–0,75
|
Mišrinama eilėmis, eilėse arba J sodinamas reljefo pažemėjimuose grupėmis, vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje |
|
| Nf
|
6–10Ą4–0L+K, V, Sb, kr
|
4200; 3–4x0,8–0,6
|
Ą su L mišrinami eilėmis, eilėse arba juostomis ir eilėmis. K, V, Sb galima sodinti mažomis grupėmis, o vietinės kilmės krūmus – pamiškėje |
| 8–10M2–0J(Bt) + kr
|
2500; 2,5–4x1,6–1
|
Mišrinama juostomis ir eilėmis: 3–4 eilės M, 1 eilė J arba eilėse: 3–4M1J. Mišrinant juostomis ir eilėmis, didžiausias atstumas tarp eilių – 2,5 m |
|
| 8E2J + kr
|
3300; 2–4x1,5–0,75 |
Mišrinama juostomis ir eilėmis: 4 eilės E, 1 eilė J. Mišrinant didžiausias atstumas tarp eilių – 2,5 m |
|
| 10B+kr |
3300; 3–4x1–0,75 |
– |
|
| 7–8B3–2J |
3300; 3–4x1–0,75 |
J ir B mišrinamas eilėse arba eilėmis |
|
| 10K + kr |
4000; 2–4x1,2–0,6 |
– |
|
| 10L + kr |
3000; 2–4x1,6–0,8 |
– |
|
| Lf
|
6–10Ą4–0J + kr |
4200; 3–4x0,8–0,6 |
J sodinamas grupėmis reljefo pažemėjimuose arba mišrinama juostomis ir eilėmis: 4–9 eilės Ą, 1 eilė J. Vietinės kilmės krūmai sodinami pamiškėje |
| 8–10J2–0V |
3300; 3–4x1–0,75 |
V sodinama apie 0,01 ha dydžio grupėmis |
|
| 5–10B5–0J
|
3300; 3–4x1–0,75
|
Mišrinama grupėmis, eilėmis, eilėse arba juostomis ir eilėmis |
|
| 10K + kr |
4000; 2–4x1,2–0,6 |
– |
|
| 10L + kr |
3000; 2–4x1,6–0,8 |
– |
|
| 5U5J + kr |
3500; 2x1,2–1,5 |
Mišrinama eilėmis. U eilėse sodinamas 1,2 m, J – 1,5 m atstumais |
|
| Ub
|
8P2B, J
|
4000; 2–3x1,2–0,8
|
Mišrinama juostomis ir eilėmis: 4 eilės P, 1 eilė B ar J, ar B su J. U hidrotopo sklypuose sodinamas B plaukuotasis |
| Uc, Ud
|
5–10J5–0B
|
3000; 2–4x1,6–0,8
|
Mišrinama grupėmis, eilėmis, eilėse arba juostomis ir eilėmis |
| Uf
|
5–10J5–0B
|
3000; 2–4x1,6–0,8
|
Mišrinama grupėmis, eilėmis, eilėse arba juostomis ir eilėmis |
| 5U5J
|
3500; 2x1,2–1,5
|
Mišrinama grupėmis arba eilėmis. U eilėse sodinamas 1,2 m, J – 1,5 m atstumais |
Pastabos:
3. Medžių rūšių mišrinimo būdai: juostomis, kurias sudaro ne mažiau kaip 2 eilės; nuo 0,03 ha iki 0,5 ha ploto grupėmis; eilėmis ir eilėse.
Papildyta priedu:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-970
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
11 priedas
MINIMALUS KLONŲ KIEKIS VEGETATYVIŠKAI PADAUGINTŲ MEDŽIŲ RŪŠIŲ PLANTACINIUOSE ŽELDINIUOSE*
| Želdinių plotas, ha
|
Klonų kiekis, vnt.
|
| 1 ir mažesnis
|
1
|
| >1–2
|
2
|
| >2
|
3
|
* Sodinant minimalų klonų kiekį, vieno klono medeliai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. visų sodinamų medelių kiekio.
Papildyta priedu:
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-623, 2009-10-27, Žin., 2009, Nr. 130-5654 (2009-10-31), i. k. 109301MISAK00D1-623
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. D1-199 "Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-859, 2010-10-18, Žin., 2010, Nr. 124-6336 (2010-10-21), i. k. 110301MISAK00D1-859
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. D1-199 "Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-1052, 2011-12-29, Žin., 2012, Nr. 1-38 (2012-01-04), i. k. 111301MISAK0D1-1052
Dėl aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. D1-199 "Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-970, 2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 135-6894 (2013-12-27), i. k. 2013-00184
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. D1-199 "Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų" pakeitimo ir papildymo