Įsakymas netenka galios 2018-05-25:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-601, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-24, i. k. 2018-08302
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl akušerinės-ginekologinės priežiūros moterų konsultacijose“ pripažinimo netekusiu galios
Suvestinė redakcija nuo 1999-03-27 iki 2018-05-24
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 47-1131, i. k. 0962250ISAK00000248
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL AKUŠERINĖS-GINEKOLOGINĖS PRIEŽIŪROS MOTERŲ KONSULTACIJOSE
1996 m. gegužės 10 d. Nr. 248
Vilnius
Kūdikių mirtingumas, lyginant su 1994 m., sumažėjo nuo 13,8 iki 12,6 tūkstančiui gimusių. Mirčių sumažėjo nuo perinatalinio periodo būklių, infekcinių ir nervų ligų, bet padidėjo nuo nelaimingų atsitikimų. Toks pat mirčių skaičius išliko išvengtinų atvejų grupėje, kurios didžiąją dalį sudaro kvėpavimo organų ligos.
Iš 11 mirusių nėščiųjų ir gimdyvių, kaip parodė šių atvejų tyrimas, 6 atvejais mirties priežastys buvo sąlyginai išvengiamos. Labiausiai trūko operatyvumo diagnozuojant ir gydant septines gimdymų komplikacijas (Druskininkai, Kaunas, Šiauliai). Naujagimių mirties priežasčių analizė išaiškino nemažai trūkumų moterų konsultacijų darbe: pavėluotai išaiškinami ir gydomi lėtiniai susirgimai, nėščiosios nepakankamai ištiriamos, laiku nenusiunčiamos konsultuotis pas genetiką, atlikti ultragarsinį ištyrimą. Nėščiosios ir gimdyvės, kurioms reikalinga specializuota pagalba, laiku nenusiunčiamos į perinatologijos centrus arba atitinkamo lygio stacionarus. Daug nėščiųjų su aukšta rizika gydo Zarasų, Ukmergės, Šalčininkų, Telšių ir kitų rajonų centrinės ligoninės.
Nemažai išaiškinta gimdymo priežiūros klaidų, kai naujagimiai patyrė hipoksiją, traumą. Tuo tarpu rajonų centrinių ligoninių akušerijos stacionaruose pastebimai auga operacinis aktyvumas, daugėja cezario pjūvio operacijų (Visagine – 17%, Telšiuose, Kuršėnuose, Joniškyje, Mažeikiuose – 10% ir daugiau). Tačiau perinataliniai rodikliai negerėja, nes gimdyvės, atsižvelgiant į rizikos laipsnį, laiku nenukreipiamos į II lygio stacionarus, nepakankama medicininės priežiūros kokybė.
Nemažėja atvejų, kai nesėkmingo gimdymo baigtį lemia neatsakingas moters požiūris į nėštumą: nelanko moterų konsultacijos, pavėluotai atvyksta į stacionarą (Vilniaus r., Ukmergė). Tai rodo trūkumus Sveikatos mokymo ir motinystės mokyklų darbe.
Negalima palikti nuošaly gydytojų kvalifikacijos bei darbo organizacijos klausimų. Nepakankamai rajonuose savo kvalifikacija rūpinasi pediatrai, teikiantys neonatologinę pagalbą. Pagaliau išaiškėjo, kad ne visi rajonų skyrių vedėjai susipažinę su Perinatologijos programa – ir tai baigiantis 5-iems programos vykdymo metams!
Siekdamas gerinti nėščiųjų, gimdyvių ir kūdikių sveikatos priežiūros kokybę,
ĮSAKAU:
2. Miestų sveikatos apsaugos, sanitarijos ir higienos skyrių vedėjams, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams:
2.1. kartu su savivaldybėmis ne rečiau kaip du kartus per metus analizuoti motinoms ir vaikams teikiamos medicinos pagalbos rezultatus ir kokybę, operatyviai šalinti pasitaikančius trūkumus;
2.2. užtikrinti Perinatologijos programos nuostatų vykdymą, pastoviai kontroliuoti, kad medicinos pagalba nėščiosioms būtų teikiama atitinkamo lygio stacionaruose pagal rizikos laipsnį;
2.3. sudaryti sąlygas ir nustatyti tvarką moterų konsultacijų gydytojams kelti kvalifikaciją akušeriniuose stacionaruose;
3. Perinatologijos centrų vadovams:
3.1. suaktyvinti medicinos priežiūros kokybės kontrolę. Analizuoti ne tik mirties atvejus, bet ir medicinos priežiūros kokybę, skiriant ypatingą dėmesį moterų konsultacijoms;
4. Pripažinti netekusiu galios 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 1 priede nustatytą Nėščiųjų sveikatos tikrinimo tvarką.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1996 05 10 įsakymu Nr. 248
AKUŠERINĖS-GINEKOLOGINĖS PRIEŽIŪROS MOTERŲ
KONSULTACIJOSE TVARKA
Akušerinės priežiūros tvarka
1. Akušerinės priežiūros grandys:
– nėščių moterų priežiūra;
– ligų išaiškinimas ir gydymas;
– priežiūra po gimdymo ir gydymas;
– dispanserizacija po nesėkmingai pasibaigusio nėštumo ir reabilitacija.
2. Nėščių moterų priežiūra.
2.2. Pirmojo apsilankymo metu, po klinikinio ir specialaus akušerinio ištyrimo, užpildoma nėščiųjų sekimo kortelė (f111), pasikeitimo lapas (f113); nėščioji siunčiama konsultuotis pas specialistus ir atlikti laboratorinius tyrimus, nurodoma, kaip dažnai nėščioji turi lankytis konsultacijoje.
2.3. Nėščiųjų priežiūra vykdoma Akušerinės-ginekologinės priežiūros konsultacijose tvarkos (toliau – Tvarka) 1 priede nustatyta tvarka.
2.4. Nėščioji (jei pageidauja – su sutuoktiniu) pagal sudarytą specialią programą ruošiama gimdymui, kūdikio priežiūrai ir natūraliam kūdikio maitinimui, supažindinama su šeimos planavimo metodais.
3. Ligų išaiškinimas ir gydymas.
3.1. Kiekvieno nėščiosios apsilankymo metu įvertinamas rizikos laipsnis vaisiui, vadovaujantis metodinėmis rekomendacijomis („Rizikos faktoriai vaisiui nėštumo ir gimdymo metu“, Vilnius, 1992).
3.2. Kiekvienai nėščiajai, priklausomai nuo rizikos jos pačios ir vaisiaus sveikatai laipsnio ir patologijos pobūdžio, sudaromas individualus nėštumo priežiūros ir vaisiaus būklės tyrimų planas.
3.3. Nėščiosioms be rizikos ar su maža rizika jų ir vaisiaus sveikatai naudojami įprasti vaisiaus būklės tyrimo metodai – vaisiaus judesių skaičiavimas ir gimdos dugno aukščio matavimas. Šias nėščiąsias nėštumo metu gali prižiūrėti akušerė, konsultuojant gydytojui 3 kartus per nėštumo laikotarpį: po tyrimų, atliktų pirmą kartą apsilankius konsultacijoje, esant 28 savaičių ir 40 savaičių nėštumui. Visas nėščiąsias po 40 nėštumo savaitės prižiūri gydytojas.
3.4. Nustačius vidutinę ir didelę riziką, vaisius ir jo būklė turi būti intensyviai tiriama, panaudojant reikalingus šiuolaikinius tyrimo metodus (kardiotokografiją, ultragarsinį tyrimą ir kt.) perinatalinės patologijos kabinete arba stacionare.
4. Priežiūra po gimdymo ir gydymas.
4.1. Pagimdžiusią moterį po gimdymo per 3 paras namuose aplanko akušerė arba, esant reikalui, gydytojas akušeris- ginekologas.
Ginekologinės priežiūros tvarka
6. Ginekologinės pagalbos grandys:
– profilaktinis darbas;
– diagnostinis ir gydomasis darbas;
– dispanserizacija;
– reabilitacija.
7. Profilaktinis darbas.
7.1. Profilaktiniai ginekologiniai moterų sveikatos tikrinimai atliekami 2 kartus per metus nuo 16 m. amžiaus moterims, gyvenančioms ar dirbančioms konsultacijai priklausančioje teritorijoje.
7.2. Profilaktiniai tikrinimai gali būti atliekami tiek konsultacijose, tiek įmonių specialiai pritaikytose patalpose.
Konsultacijos vedėjas sudaro sąlygas moterims profilaktiškai pasitikrinti.
Sudaromas sąrašas asmenų, kuriems reikalingas privalomas sveikatos patikrinimas f048/a.
7.3. Profilaktinio patikrinimo metu būtina apžiūrėti:
– krūtis;
– kaklo, pažastų, kirkšnies limfmazgius;
– išorinius lytinius organus;
– atlikti kolposkopiją (nesant jo – Šilerio mėginį);
– paimti medžiagą onkocitologiniui bakterioskopiniui tyrimui.
8. Diagnostinis ir gydomasis darbas.
8.2. Nesant vaikų ir paauglių ginekologijos specialisto, moterų konsultacijos gydytojas akušeris-ginekologas privalo mokėti apžiūrėti ir teikti pagalbą bet kokio amžiaus mergaitei, o esant indikacijoms, nusiųsti konsultuotis pas specialistą ar aukštesnės kvalifikacijos gydytoją.
8.3. Pirmo pacientės apžiūrėjimo duomenys įrašomi į ambulatorinę kortelę f025/a. Joje taip pat turi būti įrašyti tyrimų duomenys, patarimai, paskyrimai bei atliktos diagnostinės ir gydomosios procedūros.
Antrame kortelės puslapyje įrašoma patikslinta diagnozė. Duomenys taip pat įrašomi ir į statistinį taloną f025-2/a.
8.4. Įvertinama kiekvienos pacientės krūtų, pažastų ir kirkšnies limfmazgių, išorinių ir vidinių lyties organų būklė.
8.5. Atliekami šie tyrimai:
– makšties ir gimdos kaklelio išskyrų bakterioskopinis, o esant parodymams, ir bakteriologinis tyrimas;
– onkocitologija;
– kolposkopija (nesant kolposkopo – Šilerio mėginys);
– WAR, AIDS (rizikos grupės moterims).
8.6. Atsižvelgiant į ligos profilį, atliekami papildomi tyrimai ir reikiamų specialistų konsultacijos.
8.7. Jei diagnozė neaiški, ligonė siunčiama konsultuotis pas vedėją, kitus specialistus arba į stacionarą patikslinti diagnozę.
8.8. Moteris, sergančias ginekologinėmis ligomis, gydo gydytojas akušeris-ginekologas, jo paskyrimus vykdo akušerė.
8.10. Konsultacijoje atliekamos šios diagnostinės ir gydomosios operacijos:
– diagnostinė gimdos gleivinės vakuum aspiracija, diagnostinis gimdos ertmės išgramdymas;
– polipektomija;
– gimdos kaklelio biopsija;
– gimdos kaklelio elektrokonizacija;
– gimdos kaklelio kriodestruktūrizacija;
– intrauterinės spiralės įdėjimas ir pašalinimas;
– nėštumo nutraukimas iki 4-ių savaičių vakuum aspiracijos būdu;
– cerviko- ir histerosalpingografija.
Visos operacijos registruojamos chirurginių operacijų registravimo žurnale f069/a.
8.11. Po operacijų, moterys prižiūrimos dieniniame stacionare, esančiame moterų konsultacijoje ar poliklinikoje, arba išleidžiamos namo.
9. Dispanserizacija.
Pacientė dispanserizuojama nustačius ligas, išvardintas šios Tvarkos 3 priede. Dispanserizuojama moteris turi būti visapusiškai ištirta. F30 įrašomi duomenys apie ligos trukmę, gydymą, lankomumą. Dispanserizacijos terminus kontroliuoja akušerė. Moteriai atsisakius lankytis konsultacijoje nurodytu laiku, ji turi būti įspėta dėl galimų pasekmių, o dispanserizacija nutraukta.
10. Reabilitacija.
Reabilitacija po ginekologinių susirgimų organizuojama poliklinikos reabilitacijos skyriuje, profilaktoriume, sanatorijoje, kurorte, vadovaujantis Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų 1993 02 11 įsakymu Nr. 71/10 „Dėl reabilitacinio gydymo organizavimo respublikoje 1993 m.“.
Sveikatos mokymas
11. Visi gydytojai ir akušerės privalo organizuoti ir vykdyti sveikatos mokymo darbą. Tai individualūs pokalbiai kiekvienos pacientės apsilankymo konsultacijoje metu bei grupiniai užsiėmimai. Šiam darbui turi būti išskirta patalpa ir parūpinta speciali literatūra, aparatūra bei vaizdinės priemonės.
12. Privaloma mokymo programa:
– mergaičių ir berniukų lytinio auklėjimo principai;
– vyrų ir moterų lytinių organų higiena;
– ginekologinių ligų profilaktika;
– onkologinių ligų profilaktika;
– lytiškai plintančių ligų profilaktika;
– šeimos planavimas (natūralus šeimos planavimas, hormoninė kontracepcija ir kitos priemonės);
– nėščiųjų ruošimas gimdymui pagal specialią programą, propaguojant natūralų maitinimą.
______________
1 priedas. Neteko galios nuo 1999-03-27
Priedo naikinimas:
Nr. 117, 1999-03-15, Žin. 1999, Nr. 28-811 (1999-03-26), i. k. 0992250ISAK00000117
Akušerinės-ginekologinės
priežiūros moterų konsultacijoje tvarka
2 priedas
Dispanserizacijos principai po nesėkmingai pasibaigusio nėštumo
|
Apsilankymų dažnis |
Dispanserinės įskaitos trukmė |
Gydymo taktika |
Po savaiminio nėštumo nutrūkimo |
Po 1 mėn., vėliau pagal gydytojo nurodymą |
Iki kito sėkmingai pasibaigusio gimdymo |
1. Priežasties išaiškinimas ir specifinis gydymas 2. Reabilitacija 3. Kitą nėštumą planuoti ne anksčiau, kaip po 4 mėn. 4. Psichologo konsultacija |
Po priešlaikinio gimdymo |
Po 1 mėn., vėliau pagal gydytojo nurodymą |
Iki kito sėkmingai pasibaigusio gimdymo |
1. Priežasties išaiškinimas ir specifinis gydymas 2. Reabilitacija 3. Kitą nėštumą planuoti ne anksčiau, kaip po 4 mėn. 4. Gimdos kaklelio ir gimdos būklės įvertinimas |
Po gimdymo, esant vaisiaus vystymosi anomalijai |
Po 1 mėn., vėliau pagal gydytojo nurodymą |
Iki kito sėkmingai pasibaigusio gimdymo |
1. Priežasties išaiškinimas ir specifinis gydymas 2. Reabilitacija 3. Kitą nėštumą planuoti ne anksčiau, kaip po 4 mėn. 4. Psichologo konsultacija 5. Genetinis ištyrimas |
Po negimdinio nėštumo baigties |
Po 1 mėn., vėliau pagal gydytojo nurodymą |
Iki kito sėkmingai pasibaigusio gimdymo |
1. Priežasties išaiškinimas ir specifinis gydymas 2. Reabilitacija 3. Kitą nėštumą planuoti ne anksčiau, kaip po 4 mėn. 4. Kiaušintakių būklės įvertinimas |
Po nėštumo nutraukimo |
Po 1 mėn., vėliau pagal gydytojo nurodymą |
3 mėnesiai |
Reabilitacija, kitą nėštumą planuoti ne anksčiau, kaip po 4 mėn. Sveikatos mokymas Kiaušintakių būklės įvertinimas (pagal indikacijas) |
______________
Akušerinės-ginekologinės
priežiūros moterų konsultacijoje tvarka
3 priedas
Sergančių ginekologinėmis ligomis moterų dispanserizacijos principai
I. LYTIES ORGANŲ UŽDEGIMINĖS LIGOS
|
|||
|
APSILANKYMŲ DAŽNIS |
DISPANSERINĖS ĮSKAITOS TRUKMĖ
|
GYDYMO TAKTIKA
|
Cervicitas
Trichomoninis kolpitas
Salpingitas, salpingo oforitas (ūmus, poūmis, lėtinis) |
Gydytojo nurodymu
Gydytojo nurodymu
Kartą per mėnesį |
2 mėnesiai
Tol, kol gaunamas normalus tyrimo atsakymas po paskirto gydymo 6 mėn. po klinikinio pasveikimo |
Priežasties išaiškinimas, priešuždegiminis gydymas Specifinis priešuždegiminis abiejų partnerių gydymas
Priešuždegiminis, rezorbcinis, reabilitacinis gydymas
|
II. LYTIES ORGANŲ GERYBINIAI NAVIKAI |
|||
Gimdos miomos(taip pat ir gimdos kaklelio)
Kiaušidžių cistos(retencinės)
Kiaušidžių cistomos (su proliferancija ir be jos)
Kiaušidžių fibromos, po tekomos ir kiti gerybiniai navikai
Endometriozė (įvairios lokalizacijos) |
Kas 3-4 mėn.
Kas mėnesį
Kas 2-3 mėn. po operacijos
Kas 1-2 mėn.
Kas 3-4 mėn.
|
Iki menopauzės ir metus menopauzėje arba metus po radikalios operacijos
6 mėn. po klinikinių reiškinių išnykimo
5 metai po operacijos
5 metai operacijos
Metai po klinikinių reiškinių išnykimo |
Konservatyvus, stabdantis miomų augimą gydymas. Esant kraujavimui, bandomasis gimdos išgramdymas ir priežastinis gydymas. Operacinis gydymas, esant indikacijoms
Priežastinis gydymas, operacija, esant indikacijoms
Operacinis gydymas, vėliau priežastinis gydymas
Operacinis gydymas, vėliau priežastinis gydymas
Lokalizacijos ir proceso išplitimo išaiškinimas. Priežastinis gydymas, esant indikacijoms - operacinis gydymas |
III. MĖNESINIŲ CIKLO SUTRIKIMAI GIMDOMUMO AMŽIUJE |
|||
Amenorėja pirminė ir antrinė
Algomenorėja
Menoragija
Metroragija |
Gydytojo nurodymu
Gydytojo nurodymu
Gydytojo nurodymu
Gydytojo nurodymu |
Susireguliavus mėnesinėms, 6 mėn.
Susireguliavus mėnesinėms, 6 mėn.
Susireguliavus mėnesinėms, 6 mėn.,
Susireguliavus mėnesinėms, 6 mėn. |
Priežasties išaiškinimas ir gydymas (kolpocitologija, hormonų tyrimai, echoskopija, bazalinės temperatūros matavimas, citogenetinis tyrimas ir kt.
Priežasties išaiškinimas ir gydymas(kolpocitologija hormonų tyrimai, echoskopija, bazalinės temperatūros matavimas)
Priežasties išaiškinimas ir gydymas (kolpocitologija, hormonų tyrimai, echoskopija, bazalinės temperatūros matavimas)
Reikalui esant, gimdos išgramdymas, histologija ir priežastinis gydymas |
IV. MĖNESINIŲ CIKLO SUTRIKIMAI PERI- IR POSTMENOPAUZĖS LAIKOTARPIU |
|||
Menoragija
Metroragija
|
Gydytojo nurodymu
Gydytojo nurodymu |
Iki menopauzės Amenorėjoje 1 metai
Amenorėjoje 1 metai
|
Gimdos išgramdymas, histologija, gydymas esant parodymams
Frakcinis gimdos kaklelio ir gimdos išgramdymas, histologija. Jei kartojasi kraujavimas kas3 mėn., kartoti gimdos išgramdymą |
V. MAKŠTIES, GIMDOS KAKLELIO LIGOS |
|||
Vulvos kraurozė, leukoplakia
Gimdos kaklelio pseudoerozija
Gimdos kaklelio displazija
Gimdos kaklelio polipai |
Gydytojo nurodymu ne rečiau kaip kas 6 mėn.
Gydytojo nurodymu ne rečiau kaip kas 6 mėn
Kas 2-3 mėn.,. sugijus – ne rečiau kaip kas 6 mėn.
Kas 2-3 mėn., sugijus – ne rečiau kaip kas 6 mėn. |
Metai, išnykus klinikiniams reiškiniams
3 mėn. po išgijimo
2 metai po išgijimo
Metai po išgijimo |
Kolposkopija, biopsija, konservatyvus gydymas, esant indikacijoms - operacinis
Onkocitologija, kriodestrukcija, esant parodymams, konizacija ir kt. gydymas
Biopsija, onkocitologija, priežastinis gydymas(operacinis)
Polipektomija, frakcinis gimdos kaklelio ir gimdos išgramdymas |
VI. KITOS LIGOS |
|||
Pūslinė išvisa |
kas 2-3 mėn., sugijus, ne rečiau kaip kas 6 mėn. |
Iki kito nėštumo, 2 metus menopauzėje |
Gimdos išgramdymas, specifinis gydymas, hormonų tyrimas, onkoginekologo konsultacija |
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. 117, 1999-03-15, Žin., 1999, Nr. 28-811 (1999-03-26), i. k. 0992250ISAK00000117
Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo