Suvestinė redakcija nuo 2015-12-03 iki 2022-11-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 76-3001, i. k. 1081010ISTA00X-1607
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMAS
DĖL DARBUOTOJŲ DALYVAVIMO BENDROVĖJE PO VIENOS VALSTYBĖS RIBAS PERŽENGIANČIO RIBOTOS ATSAKOMYBĖS BENDROVIŲ JUNGIMOSI
2008 m. birželio 17 d. Nr. X-1607
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šis įstatymas nustato darbuotojų dalyvavimą po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi (toliau – jungimasis) veiksiančioje ribotos atsakomybės bendrovėje.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
2. Dalyvavimas – darbuotojų atstovų įtaka ribotos atsakomybės bendrovės valdymui, kuri įgyvendinama per teisę rinkti, skirti ribotos atsakomybės bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kito organo narius, siūlyti juos skirti ir (ar) nepritarti jų paskyrimui.
3. Darbuotojų atstovai – ribotos atsakomybės bendrovės, kuri veiks po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi, taip pat besijungiančių ribotos atsakomybės bendrovių, susijusios kontroliuojamosios ribotos atsakomybės bendrovės ar susijusio padalinio darbuotojų atstovai; Lietuvos Respublikoje buveinę turinčios ribotos atsakomybės bendrovės ar padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, darbuotojų atstovai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 19 straipsnyje; kitoje valstybėje narėje buveinę turinčių ribotos atsakomybės bendrovių, taip pat kitoje valstybėje narėje veikiančių padalinių darbuotojų atstovai, kaip jie apibūdinti pagal tų valstybių narių teisės aktus ir (ar) nusistovėjusią tvarką. Šiame įstatyme nustatytais atvejais darbuotojų atstovu laikomas ir šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytas specialusis derybų komitetas, taip pat ribotos atsakomybės bendrovės, kuri veiks po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi, administravimo ar priežiūros, ar kito organo narys, kurį išrinko, paskyrė ar pasiūlė darbuotojai ar jų atstovai.
4. Jungimasis – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatyme.
5. Kito lygmens vadovybė – bendrovės, kuri veiks po jungimosi, kontroliuojamosios bendrovės valdymo ar administravimo organas arba šios bendrovės padalinio ar šios bendrovės kontroliuojamosios ribotos atsakomybės bendrovės padalinio vadovas.
6. Kompetentingas besijungiančių bendrovių organas – besijungiančių ribotos atsakomybės bendrovių valdymo ar administravimo organų susitarimu sudarytas organas deryboms su specialiuoju derybų komitetu dėl darbuotojų dalyvavimo ribotos atsakomybės bendrovėje, kuri veiks po jungimosi.
7. Kontroliuojamoji bendrovė – juridinis asmuo, kuriam kita ribotos atsakomybės bendrovė gali daryti lemiamą įtaką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo 4 straipsnyje.
9. Ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – bendrovė) – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatyme.
10. Specialusis derybų komitetas – pagal šio įstatymo nuostatas sudarytas organas deryboms su kompetentingu besijungiančių bendrovių organu dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje, kuri veiks po jungimosi.
11. Susijęs padalinys – besijungiančios bendrovės padalinys, tapsiantis po jungimosi veiksiančios bendrovės padaliniu.
12. Susijusi kontroliuojamoji bendrovė – besijungiančios bendrovės kontroliuojamoji bendrovė, tapsianti po jungimosi veiksiančios bendrovės kontroliuojama bendrove.
3 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas taikomas, jei bendrovės, kuri veiks po jungimosi, buveinė yra Lietuvos Respublikoje.
2. Nepaisant bendrovės, kuri veiks po jungimosi, buveinės vietos, šis įstatymas taip pat taikomas nustatant:
1) Lietuvos Respublikoje buveinę turinčių besijungiančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ir bendrovės, kuri veiks po jungimosi, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiančių susijusių padalinių bei bendrovės, kuri veiks po jungimosi, padalinių darbuotojų skaičių;
2) Lietuvos Respublikoje buveinę turinčių besijungiančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių, Lietuvos Respublikoje veikiančių susijusių padalinių darbuotojų atstovų skyrimo ar rinkimo į specialiuosius derybų komitetus tvarką ir sąlygas;
3) Lietuvos Respublikoje buveinę turinčių bendrovės, kuri veiks po jungimosi, jos kontroliuojamųjų bendrovių, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiančių jos padalinių darbuotojų atstovų skyrimo, rinkimo ar siūlymo į bendrovės, kuri veiks po jungimosi, administravimo ar priežiūros, ar kitus organus tvarką, taip pat jų įgaliojimų trukmę;
4) specialiojo derybų komiteto, taip pat į bendrovės, kuri veiks po jungimosi, administravimo ar priežiūros, ar kitus organus darbuotojų arba jų atstovų išrinktų, paskirtų, pasiūlytų narių garantijas ir teisių apsaugą, jų teisę į kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo, nakvynės ir gyvenimo išlaidų atlyginimą, kai šie nariai darbo santykiais yra susiję su Lietuvos Respublikoje buveinę turinčia bendrove, kuri veiks po jungimosi, besijungiančia bendrove, susijusia kontroliuojamąja bendrove ar Lietuvos Respublikoje veikiančiu susijusiu padaliniu arba su Lietuvos Respublikoje buveinę turinčia bendrovės, kuri veiks po jungimosi, kontroliuojamąja bendrove ar Lietuvos Respublikoje veikiančiu šios bendrovės padaliniu ar jos kontroliuojamosios bendrovės padaliniu;
3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams, kuriems taikomos Finansinio tvarumo įstatymo III skyriaus nuostatos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2064, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19177
ANTRASIS SKIRSNIS
DARBUOTOJŲ DALYVAVIMO BENDROVĖJE PO JUNGIMOSI PAGRINDAI
4 straipsnis. Darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po jungimosi prielaidos
1. Šio įstatymo nustatyta tvarka darbuotojai naudojasi dalyvavimo teisėmis bendrovėje, kuri veikia po jungimosi, jei:
1) bent vienos besijungiančios bendrovės vidutinis darbuotojų skaičius per šešių mėnesių terminą iki viešo jungimosi sąlygų paskelbimo buvo didesnis negu 500 ir toje bendrovėje taikoma darbuotojų dalyvavimo tvarka arba
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, taip pat ir kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais besijungiančios bendrovės, susijusios kontroliuojamosios bendrovės ir susijusio padalinio darbuotojų skaičius, taip pat besijungiančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ir susijusių padalinių darbuotojų skaičius kiekvienoje valstybėje narėje apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo 7 straipsniu.
5 straipsnis. Darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po jungimosi įgyvendinimas
1. Darbuotojų dalyvavimas bendrovėje po jungimosi įgyvendinamas, kai šio įstatymo nustatyta tvarka:
1) derybomis sudaromas susitarimas tarp kompetentingo besijungiančių bendrovių organo ir šių bendrovių bei tarp susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ir susijusių padalinių darbuotojams atstovaujančio specialiojo derybų komiteto dėl darbuotojų dalyvavimo po jungimosi veiksiančioje bendrovėje arba
2) iki šio įstatymo 17 straipsnyje numatyto derybų termino pabaigos nebuvo sudarytas susitarimas dėl darbuotojų dalyvavimo po jungimosi veiksiančioje bendrovėje, o kiekvienos besijungiančios bendrovės kompetentingas organas nusprendžia, kad darbuotojai dalyvaus po jungimosi veiksiančioje bendrovėje pagal šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatytas standartines taisykles, arba
2. Bendrovių jungimasis negali būti baigtas tol, kol po jungimosi veiksiančios bendrovės įstatai neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto susitarimo arba 2–3 punktuose nustatytais atvejais – šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatytų standartinių taisyklių nuostatų, arba kol specialusis derybų komitetas nėra priėmęs sprendimo nutraukti pradėtas derybas ar jų nepradėti. Kai bent vienoje besijungiančioje bendrovėje įgyvendinamas darbuotojų dalyvavimas ir toks dalyvavimas bus įgyvendinamas po jungimosi veiksiančioje bendrovėje, ši bendrovė privalo užtikrinti, kad darbuotojai ir toliau galėtų naudotis jų dalyvavimo teisėmis.
3. Kiekvienos besijungiančios bendrovės administravimo ar valdymo organas privalo sudaryti sąlygas ir užtikrinti priemones, būtinas darbuotojų dalyvavimui bendrovėje po jungimosi įgyvendinti.
6 straipsnis. Bendradarbiavimas
1. Šiame įstatyme reglamentuojamas bendrovės, kuri veikia po jungimosi, administravimo ar priežiūros, ar kito organo, kompetentingo besijungiančių bendrovių organo, kiekvienos besijungiančios bendrovės kompetentingo organo ar kito lygmens vadovybės ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas turi vykti laikantis šalių kooperacijos, lygiateisiškumo, geranoriškumo, pagarbos teisėtiems savitarpio interesams ir kitų socialinės partnerystės principų.
7 straipsnis. Teisė į informaciją
1. Bendrovės, kuri veikia po jungimosi, administravimo ar priežiūros, ar kitas organas, kompetentingas besijungiančių bendrovių organas, kiekvienos besijungiančios bendrovės kompetentingas organas ar kito lygmens vadovybė turi teikti jų darbuotojų atstovams jų veiklai reikalingą informaciją ir atsako už informacijos teisingumą. Informacija turi būti teikiama tokiu būdu ir mastu, kad darbuotojų atstovai galėtų nuodugniai įvertinti galimą poveikį ir prireikus pasirengti konsultacijoms su kompetentingu besijungiančių bendrovių organu.
2. Specialiojo derybų komiteto nariai, taip pat į po jungimosi veikiančios bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kito organo narius išrinkti, paskirti ar pasiūlyti darbuotojų atstovai, pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri yra laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, tik tada, kai tai būtina jų pareigoms atlikti.
3. Specialiojo derybų komiteto nariui, į po jungimosi veikiančios bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kito organo narius išrinktam, paskirtam ar pasiūlytam darbuotojų atstovui, taip pat į derybas dėl darbuotojų dalyvavimo įtrauktam ekspertui ir vertėjui, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą, draudžiama žinoma tapusią informaciją, kuri yra laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, atskleisti tretiesiems asmenims. Šis įpareigojimas lieka galioti ir nutrūkus darbuotojų atstovų įgaliojimams ar sutartiniams santykiams su ekspertu ar vertėju.
4. Bendrovės, kuri veikia po jungimosi, administravimo ar priežiūros, ar kitas organas, kompetentingas besijungiančių bendrovių organas, besijungiančios bendrovės kompetentingas organas ar kito lygmens vadovybė gali raštu atsisakyti suteikti informaciją, kuri yra laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, jei tokia informacija dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti bendrovei arba jos veiklai.
5. Gavęs rašytinį atsisakymą pateikti informaciją, specialiojo derybų komiteto narys ar į bendrovės, kuri veikia po jungimosi, administravimo ar priežiūros, ar kitą organą išrinktas, paskirtas ar pasiūlytas darbuotojų atstovas per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos gali kreiptis į teismą. Teismui nustačius, kad atsisakymas pateikti informaciją yra nepagrįstas, bendrovės, kuri veikia po jungimosi, administravimo ar priežiūros, ar kitas organas, kompetentingas besijungiančių bendrovių organas, besijungiančios bendrovės kompetentingas organas ar kito lygmens vadovybė įpareigojami šią informaciją suteikti.
8 straipsnis. Darbuotojų atstovų teisių apsauga ir garantijos
1. Su Lietuvos Respublikoje buveinę turinčiomis bendrove, kuri veikia po jungimosi, besijungiančia bendrove, susijusia kontroliuojamąja bendrove, taip pat su Lietuvos Respublikoje veikiančiais bendrovės, kuri veikia po jungimosi, padaliniu ar susijusiu padaliniu darbo santykiais susijusiems specialiojo derybų komiteto nariams turi būti sudaromos sąlygos dalyvauti specialiojo derybų komiteto posėdžiuose, taip pat derybose su kompetentingu besijungiančių bendrovių organu, paliekant jiems darbo vietą ir vidutinį darbo užmokestį. Ta pati taisyklė taikoma ir į bendrovės, kuri veikia po jungimosi, administravimo ar priežiūros, ar kitą organą išrinktiems, paskirtiems ar pasiūlytiems darbuotojų atstovams.
2. Su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais darbuotojais jų narystės specialiajame derybų komitete, taip pat bendrovės, kuri veikia po jungimosi, administravimo ar priežiūros, ar kitame organe laikotarpiu darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva be juos skyrusio darbuotojų atstovo sutikimo. Jei šie nariai buvo išrinkti darbuotojų kolektyvo susirinkime ar bendrojoje bendrovių ir (ar) padalinių darbuotojų delegatų konferencijoje, sutikimą juos atleisti iš darbo turi teisę duoti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius. Tokiu atveju darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkai mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnis.
3. Specialiojo derybų komiteto nariams, į bendrovės, kuri veikia po jungimosi, administravimo ar priežiūros, ar kitą organą išrinktiems, paskirtiems ar pasiūlytiems darbuotojų atstovams nuo jų paskyrimo ar išrinkimo į pareigas dienos taikoma teisių apsauga ir garantijos pagal tos valstybės narės, kurioje yra juos įdarbinusios bendrovės buveinė ar kurioje veikia juos įdarbinęs padalinys, teisės aktus ir (ar) nusistovėjusią praktiką.
4. Dėl bendrovių jungimosi pasibaigusiose Lietuvos Respublikoje buveinę turinčiose susijusiose kontroliuojamosiose bendrovėse, Lietuvos Respublikoje veikiančiuose susijusiuose padaliniuose darbuotojų atstovų veikla tęsiasi toliau. Pareiga užtikrinti darbuotojų atstovų veiklos tęstinumą tenka bendrovės, kuri veiks po jungimosi, valdymo ar administravimo organui.
TREČIASIS SKIRSNIS
DERYBŲ ORGANIZAVIMAS
9 straipsnis. Informavimas apie jungimąsi
1. Jungimosi atveju besijungiančių bendrovių valdymo ar administravimo organai savo susitarimu turi sudaryti kompetentingą besijungiančių bendrovių organą deryboms dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje, kuri veiks po jungimosi, arba priimti sprendimą, kad darbuotojai dalyvaus šioje bendrovėje pagal šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatytas standartines taisykles.
2. Tuo tikslu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jungimosi sąlygų pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui kiekvienos besijungiančios bendrovės valdymo ar administravimo organas turi raštu informuoti darbuotojų atstovus bendrovėje, jos susijusiose kontroliuojamosiose bendrovėse ar jos padaliniuose, o kai jų nėra, – informuoti darbuotojus darbuotojų kolektyvo susirinkimuose ir kitomis bendrovėse ar padaliniuose įprastomis informacijos teikimo priemonėmis apie:
1) besijungiančias bendroves, jų susijusias kontroliuojamąsias bendroves ir susijusius padalinius, taip pat darbuotojų atstovus šiose bendrovėse ir padaliniuose;
2) bendrą darbuotojų skaičių besijungiančiose bendrovėse, susijusiose kontroliuojamosiose bendrovėse ir susijusiuose padaliniuose, taip pat kiekviename iš jų atskirai, ir bendrą darbuotojų skaičių kiekvienoje valstybėje narėje;
3) apskaičiuotą vietų specialiajame derybų komitete, tenkančių kiekvienos iš besijungiančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ir susijusių padalinių darbuotojų atstovams, skaičių, taip pat jų paskirstymą pagal skirtingas valstybes nares;
4) besijungiančiose bendrovėse, susijusiose kontroliuojamosiose bendrovėse ir susijusiuose padaliniuose esamas dalyvavimo teises, tai yra kokią šių bendrovių administravimo ar priežiūros, ar kitų organų narių dalį darbuotojai arba jų atstovai turi teisę skirti, rinkti, siūlyti juos skirti ir (ar) nepritarti jų paskyrimui ir koks darbuotojų skaičius dirba šiose bendrovėse ar padaliniuose;
5) priimtą sprendimą taikyti standartines taisykles (jei toks sprendimas yra priimtas), taip pat iš besijungiančiose bendrovėse buvusių dalyvavimo formų pasirenkamą dalyvavimo formą bendrovėje, veiksiančioje po jungimosi, taip pat darbuotojų atstovams tenkančių vietų administravimo ar priežiūros, ar kitame organe paskirstymą valstybėms narėms pagal šio įstatymo 22 straipsnio nuostatas.
10 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto sudėtis
1. Deryboms su kompetentingu besijungiančių bendrovių organu dėl darbuotojų dalyvavimo po jungimosi veiksiančioje bendrovėje turi būti sudaromas specialusis derybų komitetas.
2. Vienoje valstybėje narėje buveinę turinčių besijungiančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ar joje veikiančių susijusių padalinių darbuotojai turi teisę skirti ar rinkti specialiojo derybų komiteto narius. Valstybės narės besijungiančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ar joje veikiančių susijusių padalinių darbuotojų atstovams skiriama vietų, atsižvelgiant į juose dirbančių darbuotojų skaičių nuo bendro darbuotojų skaičiaus visose valstybėse narėse esančiose besijungiančiose bendrovėse, susijusiose kontroliuojamosiose bendrovėse ar jose veikiančiuose susijusiuose padaliniuose:
3. Nuo kiekvienos besijungiančios bendrovės, kuri po jungimosi pasibaigia, specialiojo derybų komiteto nariais nuo valstybės narės papildomai skiriama ar renkama po vieną darbuotojų atstovą, užtikrinant, kad kiekvienos toje valstybėje narėje buveinę turinčios besijungiančios bendrovės, kuri turi pasibaigti, darbuotojai skirtų ar rinktų savo atstovą. Papildomų narių skaičius neturi viršyti 20 procentų narių, išrinktų ar paskirtų pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, ir turi būti užtikrinama, kad tiems patiems darbuotojams nebūtų atstovaujama kelis kartus. Jei besijungiančių bendrovių skaičius yra didesnis už papildomų vietų skaičių, šios papildomos vietos paskirstomos tarp skirtingų valstybių narių besijungiančių bendrovių, kuriose daugiausia darbuotojų.
4. Jeigu valstybei narei skirta daugiau negu viena vieta, darbuotojų atstovai turi būti skiriami ar renkami iš skirtingų bendrovių ir (ar) padalinių.
5. Skiriant ar renkant specialiojo derybų komiteto narius, turi būti skatinama moterų ir vyrų dalyvavimo pusiausvyra.
11 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto sudarymas
1. Jei besijungiančios bendrovės, susijusios kontroliuojamosios bendrovės buveinė yra Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikoje veikia susijęs padalinys, specialiojo derybų komiteto narį (narius) iš Lietuvos Respublikos skiria atitinkamai tos bendrovės ar to padalinio darbuotojų atstovai. Jei Lietuvos Respublikoje buveinę turi kelios besijungiančios bendrovės, susijusios kontroliuojamosios bendrovės ir (ar) veikia vienas ar keli susiję padaliniai, specialiojo derybų komiteto narys (nariai) skiriamas (skiriami) visų tų bendrovių ir (ar) padalinių darbuotojų atstovų bendru sutarimu.
2. Jei Lietuvos Respublikoje buveinę turinčios besijungiančios bendrovės, susijusios bendrovės ar joje veikiančio susijusio padalinio darbuotojų atstovai per 30 dienų nuo šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos informacijos pateikimo nepaskiria specialiojo derybų komiteto nario (narių), specialiojo derybų komiteto narys (nariai) renkamas (renkami) slaptu balsavimu darbuotojų kolektyvo susirinkime. Jį sušaukti gali bet kuris darbuotojų atstovas. Ta pati tvarka taikoma ir tada, jei toje bendrovėje arba tame padalinyje nėra darbuotojų atstovų, tokiu atveju sušaukti darbuotojų kolektyvo susirinkimą privalo bendrovės administravimo ar valdymo organas arba padalinio vadovas.
3. Jei Lietuvos Respublikoje buveinę turi kelios besijungiančios bendrovės, susijusios kontroliuojamosios bendrovės ir (ar) Lietuvos Respublikoje veikia vienas ar keli susiję padaliniai, ir šių bendrovių ir (ar) padalinių darbuotojų atstovai tarpusavyje per 30 dienų nuo šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos informacijos pateikimo nesusitarė dėl specialiojo derybų komiteto nario (narių) iš Lietuvos Respublikos skyrimo arba jei bent vienoje kurioje buveinę Lietuvos Respublikoje turinčioje besijungiančioje bendrovėje, susijusioje kontroliuojamojoje bendrovėje ar Lietuvos Respublikoje veikiančiame susijusiame padalinyje nėra darbuotojų atstovų, toks narys (nariai) renkamas (renkami) slaptu balsavimu bendrojoje bendrovių ir (ar) padalinių darbuotojų delegatų konferencijoje. Joje kiekvienai dešimčiai bendrovės ar padalinio darbuotojų atstovauja vienas delegatas. Konferenciją turi sušaukti atitinkamai bendrovės ar padalinio, kuriame dirba didžiausias darbuotojų skaičius, bendrovės administravimo ar valdymo organas arba padalinio vadovas.
4. Darbuotojų kolektyvo susirinkimui ir bendrajai bendrovių ir (ar) padalinių darbuotojų delegatų konferencijai mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 62 straipsnio 5 dalies nuostatos.
5. Besijungiančios bendrovės, susijusios kontroliuojamosios bendrovės administravimo ar valdymo organas ir susijusio padalinio vadovas privalo suteikti techninę pagalbą organizuojant darbuotojų kolektyvo susirinkimą ar bendrąją bendrovių ir (ar) padalinių darbuotojų delegatų konferenciją.
6. Specialiojo derybų komiteto nariai nuo kitose valstybėse narėse buveinę turinčių besijungiančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ar jose veikiančių susijusių padalinių darbuotojų yra skiriami ar renkami pagal tų valstybių narių teisės aktus ir (ar) nusistovėjusią tvarką.
12 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto veiklos organizavimas
2. Specialusis derybų komitetas priima sprendimus visų savo narių balsų dauguma tuo atveju, jei ši dauguma atstovauja visų darbuotojų daugumai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose šio įstatymo straipsniuose nurodytus atvejus. Kiekvienas narys turi po vieną balsą.
3. Jei derybų metu sprendžiama dėl esamų dalyvavimo teisių atsisakymo ar naudojimosi jomis apribojimo, sprendimą priima specialusis derybų komitetas. Tokiam specialiojo derybų komiteto sprendimui priimti reikalinga 2/3 narių, kurie atstovauja ne mažiau kaip 2/3 visų darbuotojų mažiausiai dviejose valstybėse narėse, balsų dauguma. Šios nuostatos taikomos, jei dalyvavimas yra įgyvendinamas besijungiančiose bendrovėse, kuriose dirba ne mažiau kaip 25 procentai bendro besijungiančių bendrovių darbuotojų skaičiaus.
4. Dalyvavimo teisių atsisakymas ar naudojimosi jomis apribojimas reiškia, kad po jungimosi veiksiančios bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kito organo narių, kuriuos renka, skiria, siūlo ar nepritaria jų skyrimui darbuotojai ir (ar) jų atstovai, dalis yra mažesnė už darbuotojų ir (ar) jų atstovų renkamų, skiriamų, siūlomų ar kurių skyrimui nepritariama bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kitų organų narių dalį bet kurioje besijungiančioje bendrovėje.
13 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto posėdžiai
1. Pirmąjį specialiojo derybų komiteto posėdį sušaukia kompetentingas besijungiančių bendrovių organas.
2. Specialusis derybų komitetas turi teisę rinktis į posėdžius prieš pradedant derybas su kompetentingu besijungiančių bendrovių organu ir prieš kiekvieną derybų su juo posėdį. Toks specialiojo derybų komiteto posėdis negali trukti ilgiau kaip vieną dieną. Jei kompetentingas besijungiančių bendrovių organas sutinka, specialusis derybų komitetas gali posėdžiauti dažniau ir (ar) ilgiau.
3. Besijungiančios bendrovės specialiojo derybų komiteto posėdžiams privalo suteikti patalpas, darbo priemones, užtikrinti vertimą ir tinkamą posėdžio organizavimą.
4. Specialiojo derybų komiteto posėdžiai yra uždari, jei specialusis derybų komitetas nenusprendžia kitaip.
14 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto sudarymo ir veiklos išlaidos
1. Visos išlaidos, susijusios su specialiojo derybų komiteto sudarymu ir jo narių dalyvavimu komiteto posėdžiuose ar derybose su kompetentingu besijungiančių bendrovių organu, atlyginamos besijungiančių bendrovių lėšomis jų susitarimu. Šioms išlaidoms taip pat priskiriamos specialiojo derybų komiteto narių kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo, nakvynės ir gyvenimo išlaidos, kurių dydį ir atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Per 30 dienų nuo specialiojo derybų komiteto posėdžio pabaigos neatlyginus specialiojo derybų komiteto nario kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo, nakvynės ir gyvenimo išlaidų, šias išlaidas per 30 dienų nuo atskiro pareikalavimo raštu privalo atlyginti ta besijungianti bendrovė, susijusi kontroliuojamoji bendrovė ar susijęs padalinys, su kuriuo darbo santykiais yra ar buvo susijęs specialiojo derybų komiteto narys.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai numatoma po jungimosi veiksiančios bendrovės buveinė bus ne Lietuvos Respublikoje, bet Lietuvos Respublikoje buveinę turi besijungianti ar susijusi kontroliuojamoji bendrovė arba Lietuvos Respublikoje veikia susijęs padalinys, su kuriuo ar su kuria darbo santykiais yra ar buvo susijęs išlaidas atlyginti pareikalavęs specialiojo derybų komiteto narys.
4. Jei specialusis derybų komitetas kviečiasi vieną ar kelis ekspertus, kaip numatyta šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, ir jei specialusis derybų komitetas ir kompetentingas besijungiančių bendrovių organas nesusitaria dėl didesnio apmokamų ekspertų skaičiaus, besijungiančios bendrovės privalo atlyginti tik vieno eksperto darbo išlaidas.
15 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto kompetencija
1. Specialusis derybų komitetas turi teisę nuspręsti:
1) pradėti derybas ar jų nepradėti su kompetentingu besijungiančių bendrovių organu dėl darbuotojų dalyvavimo po jungimosi veiksiančioje bendrovėje;
2. Sprendimas nepradėti derybų su kompetentingu besijungiančių bendrovių organu arba nutraukti pradėtas derybas gali būti priimtas 2/3 specialiojo derybų komiteto narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 2/3 darbuotojų, balsų dauguma, su sąlyga, kad šie nariai atstovauja darbuotojams ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse.
3. Priėmus sprendimą nepradėti derybų su kompetentingu besijungiančių bendrovių organu arba nutraukti pradėtas derybas, darbuotojų dalyvavimui šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos netaikomos. Susijusiose kontroliuojamosiose bendrovėse bus įgyvendinamas dalyvavimas pagal tos valstybės narės, kurioje yra šios bendrovės buveinė, teisės aktus ir (ar) nusistovėjusią tvarką.
16 straipsnis. Derybų pradžia
1. Kompetentingas besijungiančių bendrovių organas, gavęs specialiojo derybų komiteto pranešimą apie sprendimą pradėti derybas, per 30 dienų turi sušaukti pirmąjį specialiojo derybų komiteto ir kompetentingo steigime dalyvaujančių bendrovių organo derybų posėdį.
2. Apie pirmojo derybų posėdžio sušaukimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų turi būti raštu pranešta specialiojo derybų komiteto nariams ir besijungiančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ir susijusių padalinių, kuriuose dirba specialiojo derybų komiteto nariai, atitinkamai valdymo ar administravimo organams arba vadovui.
3. Pranešime apie derybų posėdį turi būti nurodyta:
1) padalinys ar bendrovė, kuriame dirba į derybų posėdį kviečiamas specialiojo derybų komiteto narys (nariai);
2) į derybų posėdį kviečiamo specialiojo derybų komiteto nario (narių) vardas (vardai), pavardė (pavardės) ir pareigos;
17 straipsnis. Derybų trukmė
1. Derybos gali trukti ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo specialiojo derybų komiteto sudarymo dienos.
18 straipsnis. Derybų posėdžių tvarka
1. Kompetentingas besijungiančių bendrovių organas ir specialusis derybų komitetas susitaria dėl derybų posėdžių vedimo tvarkos, derybų posėdžių vietos, pranešimų apie posėdžius pateikimo terminų ir tvarkos, pirmininkavimo ir sekretoriavimo posėdžiams tvarkos.
2. Derybų posėdžiai turi būti protokoluojami. Kiekvieno posėdžio protokolą pasirašo posėdžiui pirmininkavęs asmuo ir kitos derybų šalies įgaliotas atstovas.
19 straipsnis. Derybų rezultatas
1. Derybos baigiamos, kai pasiekiamas susitarimas tarp specialiojo derybų komiteto ir kompetentingo besijungiančių bendrovių organo dėl darbuotojų dalyvavimo.
2. Susitarime dėl darbuotojų dalyvavimo po jungimosi veiksiančioje bendrovėje turi būti nustatyta:
2) detalūs susitarimai dėl darbuotojų dalyvavimo po jungimosi veiksiančios bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kituose organuose, įskaitant nuostatas dėl šios bendrovės, jos kontroliuojamųjų bendrovių administravimo ar priežiūros organo, jų komitetų, pelno siekiančio vieneto valdymo grupės ar kito organo narių, kuriuos darbuotojų atstovai turės teisę rinkti, skirti, siūlyti arba nepritarti jų skyrimui, skaičiaus, procedūrų, kurias gali taikyti darbuotojai rinkdami, skirdami, siūlydami šiuos narius arba nepritardami jų skyrimui, ir nurodytų narių teisės;
3. Susitarimui netaikomos šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos, išskyrus atvejus, kai derybose tarp specialiojo derybų komiteto ir kompetentingo besijungiančių bendrovių organo susitariama, kad darbuotojų dalyvavimas po jungimosi veiksiančioje bendrovėje bus įgyvendinamas pagal šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
STANDARTINĖS TAISYKLĖS
20 straipsnis. Standartinių taisyklių taikymo prielaidos
1. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, šiame skirsnyje nustatytos standartinės taisyklės taikomos, kai:
1) derybose tarp specialiojo derybų komiteto ir kompetentingo besijungiančių bendrovių organo susitarta, kad darbuotai dalyvaus po jungimosi veiksiančioje bendrovėje pagal šio skirsnio nuostatas, arba
2) iki šio įstatymo 17 straipsnyje numatyto derybų termino pabaigos nebuvo sudarytas susitarimas dėl darbuotojų dalyvavimo po jungimosi veiksiančioje bendrovėje, o kiekvienos besijungiančios bendrovės kompetentingas organas nusprendžia, kad darbuotojų dalyvavimas po jungimosi veiksiančioje bendrovėje bus įgyvendinamas pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Tokiu atveju specialusis derybų komitetas nepriima šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyto sprendimo nepradėti derybų arba nutraukti pradėtas derybas, arba
2. Šio skirsnio nuostatos taikomos šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, jei:
1) iki jungimosi užbaigimo momento vienoje ar keliose besijungiančiose bendrovėse, kuriose dirbo ne mažiau kaip trečdalis visų besijungiančių bendrovių darbuotojų, buvo įgyvendinamas darbuotojų dalyvavimas arba
21 straipsnis. Dalyvavimo teisės
1. Po jungimosi veiksiančios bendrovės, jos kontroliuojamosios bendrovės, ar padalinio darbuotojai arba jų atstovai turi teisę rinkti, skirti ar siūlyti tiek narių po jungimosi veiksiančios bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kitame organe, kad jų skaičius būtų proporcingas didžiausiam tokių narių skaičiui, kuris buvo nustatytas kurioje nors besijungiančioje bendrovėje iki jungimosi užbaigimo dienos.
22 straipsnis. Dalyvavimo teisių paskirstymas
1. Darbuotojams tenkantis narių skaičius bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kitame organe paskirstomas kiekvienai valstybei narei proporcingai joje dirbančių po jungimosi veiksiančios bendrovės, jos kontroliuojamųjų bendrovių ir padalinių darbuotojų skaičiui. Jei proporcingo skirstymo būdu vienoje ar keliose valstybėse narėse dirbantiems darbuotojams nėra suteikiama tokia vieta, likusios laisvos vietos turi būti paskirstomos pirmenybę suteikiant tos valstybės narės, kurioje yra įregistruota bendrovės buveinė, darbuotojams.
2. Sprendimą dėl vietų skaičiaus paskirstymo atitinkamoms valstybėms narėms ir sprendimą dėl to, kokia dalyvavimo forma iš besijungiančiose bendrovėse buvusiųjų bus pasirenkama bendrovėje, veiksiančioje po jungimosi, priima specialusis derybų komitetas.
3. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju tokį sprendimą priima kompetentingas besijungiančių bendrovių organas. Šis sprendimas bet kurios besijungiančios bendrovės, susijusios kontroliuojamosios bendrovės ar susijusio padalinio darbuotojų atstovo gali būti ginčijamas teisme, kuris turi teisę jį panaikinti ir įpareigoti parengti šio įstatymo nuostatas atitinkantį sprendimą.
23 straipsnis. Darbuotojų atstovai bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kitame organe
1. Kai po jungimosi veiksiančios bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kito organo vieno ar kelių narių vieta tenka Lietuvos Respublikai, į šį organą skiriama ir renkama šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Kitose valstybėse narėse buveinę turinčių po jungimosi veiksiančios bendrovės kontroliuojamųjų bendrovių, taip pat jose veikiančių šios bendrovės padalinių darbuotojai arba jų atstovai į bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kitus organus renkami ar skiriami pagal tų valstybių narių teisės aktus ir (ar) nusistovėjusią tvarką.
3. Skiriamas ar renkamas gali būti ir darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos narys, nepaisant to, ar jis dirba, ar dirbo bendrovėje, dalyvaujančioje bendrovių jungimesi.
4. Kiekvienas po jungimosi veiksiančios bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kito organo narys, išrinktas, paskirtas ar pasiūlytas šio skirsnio nustatyta tvarka, turi tokias pačias teises, įskaitant ir teisę balsuoti, ir įsipareigojimus kaip ir visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti nariai.
24 straipsnis. Pranešimas apie darbuotojų atstovus
1. Apie išrinktus, paskirtus ar pasiūlytus darbuotojų atstovus po jungimosi veikiančios bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kitame organe turi būti nedelsiant pranešta tos bendrovės valdymo organui.
2. Po jungimosi veikiančios bendrovės, jos kontroliuojamosios bendrovės administravimo ar valdymo organas, taip pat jos padalinio vadovas turi raštu informuoti darbuotojų atstovus savo bendrovėje ar padalinyje apie darbuotojų atstovus, išrinktus, paskirtus ar pasiūlytus į bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kitus organus, nurodydamas jų vardus, pavardes ir kontaktinius duomenis.
25 straipsnis. Narystės pradžia ir pabaiga
1. Po jungimosi veiksiančios bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kito organo nariu darbuotojų atstovas tampa nuo jo paskyrimo, išrinkimo ar pasiūlymo dienos, jei bendrovės įstatai nenumato vėlesnės datos.
2. Narystė bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kitame organe pasibaigia:
4) pasibaigus po jungimosi veiksiančios bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kito organo kadencijai;
3. Kai narystė pasibaigia šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais ir iki bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kito organo kadencijos pabaigos yra likę ne mažiau kaip 6 mėnesiai, šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti skiriamas, renkamas ar siūlomas naujas narys. Jis skiriamas, renkamas ar siūlomas tik iki bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kito organo kadencijos pabaigos.
26 straipsnis. Darbuotojų atstovo skyrimo, rinkimo, siūlymo procedūros ir veiklos išlaidos
1. Visas išlaidas, susijusias su darbuotojų atstovo skyrimu, rinkimu, siūlymu į po jungimosi veiksiančios bendrovės administravimo ar priežiūros, ar kito organo narius, taip pat su šio nario dalyvavimu organo posėdžiuose, atlygina po jungimosi veiksianti bendrovė. Šioms išlaidoms taip pat priskiriamos narių kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo, nakvynės ir gyvenimo išlaidos, kurių dydį ir atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Po jungimosi veikiančiai bendrovei per 30 dienų neatlyginus nario kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo, nakvynės ir gyvenimo išlaidų, šias išlaidas per 30 dienų nuo atskiro pareikalavimo raštu privalo atlyginti ta šios bendrovės kontroliuojamoji bendrovė, jos padalinys, su kuriuo darbo santykiais yra ar buvo susijęs išlaidas atlyginti pareikalavęs organo narys.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai po jungimosi veikiančios bendrovės buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos Respublikoje buveinę turi jos kontroliuojamoji bendrovė ar Lietuvos Respublikoje veikia jos padalinys, su kuriuo ar su kuria darbo santykiais yra ar buvo susijęs išlaidų atlyginimo pareikalavęs bendrovės organo narys.
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Lietuvos Respublikos
įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo
bendrovėje po vienos valstybės ribas
peržengiančio ribotos atsakomybės
bendrovių jungimosi“
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (OL 2005 L 310, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (OL 2014 L 173, p. 190).
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-2064, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19177
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2064, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19177
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas