Įsakymas netenka galios 2012-01-08:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-1053, 2011-12-29, Žin., 2012, Nr. 5-144 (2012-01-07), i. k. 111301MISAK0D1-1053

Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.02: 2011 "Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai" patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2011-01-30 iki 2012-01-07

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 25-779, i. k. 103301MISAK00000703

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.04.02:2004 „INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI“ PATVIRTINIMO

2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 703

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ (pridedama).

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas reglamentas įsigalioja 2004 m. gegužės 1 d. ir taikomas po šio termino pradedamiems vykdyti inžineriniams geologiniams (geotechniniams) tyrimams.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 703

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.04.02:2004

INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato reikalavimus, kurių reikia laikytis atliekant visų rūšių inžinerinius geologinius (geotechninius) žemės tyrimus teritorijų planavimo ir statybos reikmėms.

2. Inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus sudaro geologinių, hidrogeologinių, geofizikinių, geomechaninių ir geodinaminių žemės tyrimų statybos ir statinių naudojimo reikmėms visuma.

3. Reglamentas nustato inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų pagrindinius principus ir šių darbų atlikimo tvarką.

4. Reglamentas taip pat nustato iš žemės gelmių paimtų uolienų, gruntų ir požeminio vandens mėginių ir bandinių tyrimų statybos reikmėms tvarką.

5. Reglamento nuostatomis siekiama:

5.1. nustatyti visų statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), taip pat kitų juridinių ir fizinių asmenų, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas, sąveiką inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų srityje;

5.2. užtikrinti statinio darną su aplinka, taip pat racionalų žemės gelmių savybių bei žemės išteklių naudojimą;

5.3. užtikrinti tyrimų duomenų pakankamumą ir kokybę detaliojo planavimo dokumentams, statinio projektui bei statybos darbų technologijos projektui rengti.

6. Statybos sklypo inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų reglamentavimo tikslas yra nustatyti reikalavimus, kad atliktų tyrimų duomenys leistų suprojektuoti ir pastatyti statinį, kuris:

6.1. per visą ekonomiškai pagrįstą naudojimo laiką atitiktų statinio esminius reikalavimus;

6.2. tenkintų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, nesukeltų gretimų statinių deformacijų;

6.3. atitiktų normatyvinės kokybės reikalavimus;

6.4. statybos ir naudojimo metu atitiktų poveikio aplinkai apribojimus.

7. Reglamentas taikomas inžineriniams geologiniams (geotechniniams) tyrimams, kurie atliekami:

7.1. urbanistinei plėtrai ir infrastruktūros objektams skirtų teritorijų bei žemės sklypų statinių statybai inžinerinėms geologinėms sąlygoms įvertinti;

7.2. pagrįsti statinio statybą;

7.3. rengti statinio projekto konstrukcinę dalį – statinio pamatų ar atraminių konstrukcijų geotechninius sprendinius;

7.4. rengti statybos darbų technologijos projektą;

7.5. vertinti geologinių procesų ir reiškinių poveikį statiniams, kultūros paveldui ir aplinkai;

7.6. atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

7.7. rengti statinio projekto aplinkos apsaugos dalį;

7.8. statinių avarijoms (konstrukcijų griūtims) tirti;

7.9. statinio ekspertizės reikmėms.

8. Reglamento nuostatos taip pat taikomos, kai specialiuosius reikalavimus inžineriniams geologiniams (geotechniniams) tyrimams nustato Aplinkos ministerijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų (pagal kompetenciją) ir Aplinkos ministerijos patvirtinti normatyviniai statybos statinio saugos ir paskirties dokumentai:

8.1. statiniams projektuoti karstiniame rajone;

8.2. tyrimams, kurie atliekami projektuojant susisiekimo komunikacijas, tiltus, tunelius, kitus kelių statinius;

8.3. tyrimams jūrų ir jūrų uostų infrastruktūros statinių statybai ir uostų akvatorijų gilinimui;

8.4. tyrimams, kurie skirti parinkti antžeminių (paviršinių ir sekliai įleistų į žemę) branduolinės energetikos objektų statybos vietas, įvertinti parinktų statybos sklypų tinkamumą ir rengti tokių statinių projektus.

9. Reglamentas netaikomas:

9.1. požeminių giluminių branduolinės energetikos objektų inžineriniams geologiniams tyrimams;

9.2. naudingųjų iškasenų telkinių žvalgybos inžineriniams geologiniams tyrimams;

9.3. naudingųjų iškasenų kasybos ir gavybos inžineriniams geologiniams tyrimams;

9.4. inžinerinio geologinio kartografavimo darbams.

10. Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [21.1].

11. Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai sudaro statybinių tyrimų dalį, o inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų ataskaita yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas.

12. Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai yra žemės gelmių geologinio tyrimo rūšis, veikla, kuria verstis reikia leidimo [21.2].

13. Teisę atlikti inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų darbus turi Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, nustatyta tvarka gavusi leidimą šios rūšies tyrimams [21.7].

14. Nustatyta tvarka išduotą leidimą privalo turėti ir įmonė, subrangos būdu atliekanti tam tikrą inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų dalį (geofizikinius tyrimus, geotechninius ar hidrogeologinius bandymus, taip pat uolienų, gruntų, požeminio vandens mėginių ir bandinių laboratorinį tyrimą ar bandymą).

15. Leidimą atlikti inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka įmonei išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės institucija – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba).

16. Leidimas išduodamas įvertinus įmonėje dirbančiųjų specialistų specializaciją, kvalifikaciją ir išsilavinimą [21.7].

17. Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos gręžinių kerną ar jo mėginius [21.8].

18. Lietuvos geologijos tarnyba, išdavusi įmonei leidimą, suteikiantį teisę atlikti inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus, turi teisę gauti iš tos įmonės informaciją, reikalingą jos atliekamų tyrimų darbų kontrolei vykdyti.

19. Inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus įmonė privalo registruoti Žemės gelmių registre [21.9].

20. Inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba [21.10; 21.13].

II SKYRIUS. NUORODOS

21. Reglamento nuorodose pateikiami šie teisės aktai:

21.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

21.2. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164);

21.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391);

21.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);

21.5. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092);

21.6. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771);

21.7. Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634);

21.8. Leidimų išvežti iš Lietuvos Respublikos geologines kolekcijas, muziejų geologinius eksponatus, gręžinių kerną ar jo mėginius išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1624 (Žin., 1996, Nr. 1-22);

21.9. Žemės gelmių registro nuostatai, pavirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676);

21.10. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906);

21.11. Bendrųjų duomenų apie planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų šalinimu, teikimo Europos Bendrijų Komisijai tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1872 (Žin., 2002, Nr. 116-5198);

21.12. Branduolinės energetikos objekto statybos ar rekonstravimo projekto derinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1873 (Žin., 2002, Nr. 116-5199);

21.13. Inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrinėjimų valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 227 (Žin., 1997, Nr. 118-3064);

21.14. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 262 (Žin., 2002, Nr. 57-1697);

21.15. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 263 (Žin., 2002, Nr. 57-1698);

21.16. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10 (Žin., 2001, Nr. 5-152);

21.17. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos 1997 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 186/62 „Dėl Branduolinės energetikos objektų statybos techninių reglamentų paruošimo grafiko“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124);

21.18. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko 2002 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 45 „Dėl Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo reikalavimų pavirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 106-4797);

21.19. Nekilnojamosiose kultūros vertybėse atliekamų priešavarinių, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1999 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 29 (Žin., 1999, Nr. 18-499);

21.20. Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 211 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150);

21.21. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 173 (Žin., 2002, Nr. 42-1586; 2003, Nr. 37-1634);

21.22. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 329 (Žin., 2000, Nr. 67-2031; 2002, Nr. 31-1175);

21.23. Techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 410 (Žin., 1999, Nr. 112-3260);

21.24. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.04:1998 „Statinio statybos pagrindimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 1998, Nr. 71-2084);

21.25. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 182 (Žin., 2002, Nr. 42-1587);

21.26. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 199 (Žin., 2002, Nr. 54-2144);

21.27. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639);

21.28. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639);

21.29. Statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 (Žin., 2002, Nr. 55-2200);

21.30. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 231 (Žin., 2003, Nr. 59-2682);

21.31. Statybos techninis reglamentas STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 232 (Žin., 2002, Nr. 55-2209);

21.32. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančių Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijų – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S1 „Earthquakes and associated topics in relation to nuclear power plant siting“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124) pakeitimas IAEA Safety Guide No. NS-G-3.3 „Evaluation of seismic hazards for nuclear power plants“;

21.33. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančių Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijų – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S2 „Seismic analysis and testing of nuclear power plants“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124) pakeitimas IAEA Safety Guide No. 50-SG-D15 „Seismic desing and qualification for nuclear power plants“;

21.34. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančios Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijos – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S7 „Nuclear power plant siting: Hydrogeologic aspects“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124);

21.35. Statybos techninio reglamento rangą atitinkančių Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijų – IAEA Safety Guide No. 50-SG-S8 „Safety aspects of the foundations of nuclear power plants“ (Žin., 1997, Nr. 119-3124) keitimas IAEA Safety Guide „Geotechnical aspects of nuclear power plant site evaluation and foundation“;

21.36. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statybos taisyklės ST 4032987.01:2001 „Inžineriniai geologiniai tyrimai“, įregistruotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 514 (Inf. pranešimai, 2001, Nr. 85);

21.37. Statybos rekomendacijos R 33-02 „Automobilių kelių inžineriniai geologiniai tyrinėjimai“, patvirtintos Automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 138 (Žin., 2003, Nr. 3-87);

21.38. Lietuvos aplinkos normatyvinis dokumentas LAND 1-98 „Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo privalomieji aplinkos apsaugos reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 85 (Žin., 1998, Nr. 50-1376);

21.39. Laikinasis Lietuvos standartas LST L ENV 1997-1:2001 – LST L ENV 1997-2:2001 „Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas (1ir 2 dalys)“;

21.40. Laikinasis Lietuvos standartas LST L ENV 1998-5:2002 „Eurokodas 8. Atsparių žemės drebėjimui konstrukcijų projektavimo reikalavimai. 5 dalis. Pamatai, atraminės konstrukcijos ir geotechniniai aspektai“;

21.41. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas GKTR 2.08.01:2000 „Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai“, patvirtintas Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 28 (Žin., 2000, Nr. 32-921);

21.42. Lietuvos standartas LST ISO 5667-11:1998 „Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“;

21.43. Lietuvos standartas LST 0-4:1999 „Standartizacija. 4 dalis. Tarptautinių, regioninių ir užsienio šalių standartizacijos organizacijų ir institucijų standartų bei kitų leidinių taikymas“;

21.44. Lietuvos standartas LST ISO 1000:1997 „SI vienetai ir jų kartotinių bei tam tikrų kitų vienetų vartojimo rekomendacijos“;

21.45. Lietuvos standartas LST ISO 31-3:1996 „Dydžiai ir vienetai. 3-oji dalis. Mechanika“;

21.46. Lietuvos standartas LST ISO 3534-1:1996 „Statistika. Terminai ir apibrėžimai, simboliai“;

21.47. Lietuvos standartas LST ISO 5966:2000 „Dokumentai. Mokslinių ir techninių ataskaitų pateikimas“.

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

22. Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme [21.2], Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme [21.3], Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [21.1] ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme [21.5] nurodytas sąvokas ir jų apibrėžimus.

23. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

23.1. inžineriniai geologiniai tyrimai – žemės gelmių sandaros ir savybių tyrimai statybų planavimo ir statybos reikmėms; veikla, skirta ištirti užstatomos teritorijos, akvatorijos, statybos sklypo ar jo dalies inžinerines geologines sąlygas ir gauti duomenis, reikalingus atlikti detalųjį planavimą, rengti statinio statybos pagrindimą, projektinius pasiūlymus, statinio projektą, statybos darbų technologijos projektą, atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

23.2. geotechniniai tyrimai – statybos sklypo ar jo dalies inžineriniai geologiniai tyrimai statinio pamatų, atraminių konstrukcijų ar statybos darbų technologijos projekto sprendiniams rengti;

23.3. inžinerinės geologinės sąlygos – visuma geologinių, hidrogeologinių, geotechninių, geomechaninių, geodinaminių bei seismologinių charakteristikų ir parametrų, reikalingų statyboms planuoti, statiniams projektuoti, statyti ir naudoti, taip pat vertinti poveikį aplinkai ir parinkti statinių bei aplinkos apsaugos priemones;

23.4. inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumas – apibendrintas kokybinis įvertis, kuriuo nusakomas tyrimų eigoje išaiškintas statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų palankumas sumanyto statinio statybai ir naudojimui ir į kurį atsižvelgiama, kai reikia nustatyti ar keisti sklypo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar režimą, kai reikia pagrįsti statinio statybą, rengti jo projektą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, taip pat kai reikia nustatyti, tikslinti ar keisti geotechninę kategoriją;

23.5. inžinerinių geologinių sąlygų tinkamumas – Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) normatyvinių dokumentų nustatytų reikalavimų statybos vietos ir statybos sklypo inžinerinėms geologinėms sąlygoms tenkinimo įvertis; sąvoka taip pat taikoma inžinerinių geologinių sąlygų visumai vertinti, kai tyrimai atliekami tam tikros paskirties statinio statybai pagrįsti ir jo projektui rengti;

23.6. gruntai – savaime sutankėjusios arba sutankintos ar išpurentos nuogulos, nuosėdos, kitos žemės, kurių gamtinė ar dirbtinai suformuota storymė tiriama, vertinama ir panaudojama statybos reikmėms – kaip esamo ar projektuojamo statinio pagrindas ar statinio požeminė terpė, arba kaip statybos žemės darbų objektas ar žemės statinys, arba kaip statybai svarbių geologinių vyksmų ir reiškinių aplinka;

23.7. uolienos – kristalizacinių ir cementacinių struktūros sąsajų sukietinti kristalinių ar amorfinių mineralų, jų nuotrupų patvarūs gamtiniai agregatai, sudarantys plyšiuotus sluoksnius ar diskrečius masyvus, kurių irsmo deformacijos trapios ar trapiai plastinės, o spūdumo deformacijos siejamos su plyšių tūrio pokyčiais;

23.8. įžemis – po perkasto, kasinėto, supiltinio ar kitokio technogeninio grunto sluoksniu natūraliai slūgsantis nesuardytos gamtinės sandaros gruntas; nejudinta žemė;

23.9. statinio pagrindas – gruntų ar uolienų storymė, į kurią remiasi statinys ar jo dalis ir kuri deformuojama statybos ir statinio naudojimo metu;

23.10. požeminė terpė – gruntų ar uolienų storymė, į kurią įleisti ar įterpti arba kurioje įrengti požeminiai statiniai, statinių požeminės dalys, inžineriniai tinklai, arba kuri sudaro požeminių ertmių aplinkumą;

23.11. geotechninė kategorija – statinio projekto konstrukcinės (geotechninės) dalies bei statybos darbų technologijos projekto sudėtingumo matas – statinio tvirto sujungimo su žeme sąlygų įvertis; geotechninė kategorija nusako statinio mechaninio patvarumo, pastovumo ir normatyvinės kokybės netekties riziką dėl pagrindo ir požeminės terpės inžinerinių geologinių sąlygų; geotechninė kategorija nustatoma pagal statinio rūšį ir paskirtį, pagal normatyvinių dokumentų nurodytus statinio konstrukcijos sudėtingumo požymius ir pagrindui perduodamų apkrovų didumą, pagal statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumą, taip pat pagal statybos ir statinio poveikius pagrindui, gretimiems statiniams ir aplinkai;

23.12. pagrindinis gręžinys – tyrimo gręžinys, gręžiamas iš anksto nustatytose vietose ir skirtas išaiškinti statybos sklypo, statinio pagrindo, požeminės terpės inžinerinę geologinę ir hidrogeologinę sandarą, taip pat ištirti požeminio vandens, gruntų ar uolienų sudėtį ir savybes;

23.13. tarpinis gręžinys – tyrimo gręžinys, skirtas inžineriniams geologiniams (geotechniniams) ir hidrogeologiniams duomenims papildyti, patikslinti sluoksnių ir lęšių ribas bei išplitimą; jis gręžiamas pagrindinių gręžinių ar geotechninio zondavimo išaiškintose sudėtingose geologinio pjūvio vietose;

23.14. geotechninis zondavimas – gruntų storymių sandaros ir fizinės būklės, kai kurių geotechninių parametrų netiesioginio įvertinimo būdas – gruntų gebos priešintis mechaniniams poveikiams, kuriuos sukelia apibrėžtomis sąlygomis į tiriamą storymę įterpiami nustatytų matmenų ir formos zondavimo antgaliai, tiesioginis matavimas; gruntų mechaninio priešinimosi įterpti zondavimo antgalį matavimas gali būti atliekamas kartu su tų gruntų išorinės trinties, perteklinio vandens slėgio, neutronų ir gama spinduliuotės registravimu tiriamos storymės vertikaliajame geologiniame pjūvyje;

23.15. inžinerinis geologinis sluoksnis– statinio pagrindą ar požeminę terpę sudarančios gruntų storymės dalis, kurios geologinių požymių visuma tapati, o sudėtis, fizinė būklė ir savybės statistiškai vienodos. Inžinerinis geologinis sluoksnis apibūdinamas geotechninių parametrų būdingosiomis (charakteristinėmis) vertėmis, kurios surandamos to sluoksnio gruntų savybių tyrimo duomenų statistinio apdorojimo būdu arba yra parenkamos iš inžinerinio geologinio kartografavimo statistinių apibendrinimų;

23.16. geotechniniai parametrai – inžineriniai geologiniai rodikliai, skirti rengti statinio projekto konstrukcinę dalį ar kitoms projektavimo ir statybos reikmėms – sluoksnių geometriniai matmenys, hidrogeodinaminės ir hidrocheminės charakteristikos, gruntų sudėties, jų fizikinių ir mechaninių savybių rodiklių skaitinės vertės – ekstreminės, būdingosios (charakteristinės), projektinės (skaičiuotinės); inžineriniai geologiniai rodikliai yra adaptuoti, pritaikyti fizikiniai dydžiai, kurių žymenis ir indeksus nustato Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartai ir kurių skaitinės vertės reikiamu tikslumu bei nustatytu pasikliovimo lygmeniu surandamos pripažintais būdais ir apibrėžtomis metodikomis bei matuojamos tarptautinės sistemos vienetais;

23.17. būdingoji rodiklio vertė (charakteristinė vertė) – inžinerinio geologinio sluoksnio geotechninis parametras – grunto savybės rodiklio skaitinė vertė, nusakanti to rodiklio tiriamos visumos vidurkio vienpusio pasikliautinojo intervalo ribos įvertinį, atitinkantį statinio ir gruntų storymės mechaninio sąveikojimo nepalankiausią atvejį bei pasirinktą rizikos reikšmingumo laipsnį ar nustatytą pasikliovimo lygmenį;

23.18. projektinė rodiklio vertė (skaičiuotinė vertė) – inžinerinio geologinio sluoksnio geotechninis parametras – daliniu saugos koeficientu padidinta ar sumažinta būdingoji (charakteristinė) to rodiklio vertė, atitinkanti to sluoksnio mechaninės sąveikos su statinio apkrova nepalankiausią atvejį, nustatytą statinio projektavimo užduotyje; atsižvelgdamas į konversijos daugiklį ir dalinį saugos koeficientą, projektinę rodiklio vertę nustato statinio projekto ar statinio projekto konstrukcinės dalies vadovas;

23.19. tyrimų įmonė – juridinis asmuo, turintis nustatyta tvarka išduotą leidimą atlikti inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus ir atsakingas už leidimo sąlygų laikymąsi;

23.20. tyrimų vadovas – nustatytą kvalifikaciją ir tyrimų patirtį turintis fizinis asmuo, tyrimų įmonės darbuotojas, atsakingas už tyrimų techninės užduoties vykdymą pagal parengtą ir įvertintą (jei privaloma) tyrimų programą;

23.21. tyrimų atlikėjas (tyrėjas) – nustatytą kvalifikaciją turintis fizinis asmuo, tyrimų įmonės darbuotojas, atliekantis tam tikros rūšies (rūšių) tyrimų darbus ir atsakingas už tyrimų duomenų pakankamumą ir kokybę.

IV SKYRIUS. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

24. Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai (toliau – IGG tyrimai) atliekami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais ir Reglamento nuostatomis.

25. Įmonės, atliekančios IGG tyrimų darbus, darbuotojai privalo laikytis teritorijos režimo (jei toks nustatytas) reikalavimų.

26. IGG tyrimų atlikėjai privalo laikytis darbų saugomose teritorijose nustatytos tvarkos, nepažeisti žemės, kurioje vykdomi darbai, savininkų ir naudotojų teisių, taip pat privalo nustatyta tvarka atlyginti žalą.

27. Įmonė IGG tyrimus privalo atlikti, vadovaudamasi technine užduotimi (toliau – Techninė užduotis) pagal parengtą programą (jei ji privaloma), ir pateikti tyrimų ataskaitą užsakovui.

28. IGG tyrimų sudėtis, apimtis ir priemonės turi būti nustatytos ir parinktos taip, kad būtų galima gauti pakankamus duomenis, reikalingus statinio projektui rengti, atsižvelgiant į sumanyto statinio statybos ir naudojimo reikalavimus.

29. IGG tyrimai turi teikti visus reikiamus duomenis apie statinio (statinių grupės) pagrindo, požeminės terpės ir gretimos aplinkos geologinę sandarą, požeminį vandenį, taip pat statiniui projektuoti reikalingus gruntų ir uolienų parametrus.

30. IGG tyrimai vietovėje atliekami išnagrinėjus teritorijos inžinerinio geologinio kartografavimo duomenis (1 priedas).

31. Tyrimų atlikėjas privalo vadovautis vietovės, kurioje yra tiriamasis statybos sklypas, geologinės analizės prioritetu.

32. Būtina išanalizuoti anksčiau atliktų inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų statybos sklype ar gretutinėje vietovėje duomenis.

33. Reikia įvertinti statybos sklypo ir aplinkinės vietovės urbanistinės raidos ar ūkinio naudojimo istoriją, taip pat atsižvelgti į atliktą žemių melioraciją, reljefo lyginimą, anksčiau vykdytus žemės darbus, kitus technogeninius vietovės pokyčius.

34. Reikia įvertinti statybos ir statinių naudojimo tiriamojoje vietovėje patirtį, išanalizuoti sukauptus tokios patirties apibendrinimų duomenis.

35. Turi būti įvertinti geologinės aplinkos pokyčiai, kuriuos gali sukelti statybos darbai ar statinio naudojimas ir kurie gali lemti statinio deformacijas, gretimų statinių ir vietovės geodinaminį pastovumą.

36. Atliekami IGG tyrimai turi teikti žinių vertinti statybos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir (jei reikia) teikti duomenis rengti statinio projekto aplinkos apsaugos dalį (kai ji privaloma) [21.5].

37. IGG tyrimai atliekami tokiais terminais, kad duomenys apie statybos sklypo inžinerines geologines ir hidrogeologines sąlygas būtų gauti iki pradedant rengti statinio projektą.

38. IGG tyrimų darbų sudėtį, darbų rūšis ir apimtį reikia parinkti atsižvelgiant į projekto rengimo etapą, geotechninę kategoriją ir į IGG tyrimų paskirtį:

38.1. sumanyto statinio statybos sklypo paskirties ir naudojimo sąlygoms nustatyti ar keisti;

38.2. pakartotinai taikant kito statybos sklypo inžinerinėms geologinėms sąlygoms parengtus projektus;

38.3. projektiniams siūlymams ar projektiniams sprendiniams pagrįsti;

38.4. statinio projekto konstrukcinei daliai rengti;

38.5. statybos darbų (žemės darbų) technologijai parinkti;

38.6. atvejams, kai iš esmės pakeičiami sumanyto statinio parametrai;

38.7. statinių avarijų (konstrukcijų griūčių) tyrimo reikmėms;

38.8. geologinių procesų ir reiškinių stabilizavimui, kitoms aplinkotvarkos reikmėms.

39. Vertinant geologinius procesus ir reiškinius bei jų aktyvumą ir keliamas grėsmes statiniui, vadovaujamasi jų suskirstymo schema (2 priedas).

40. Atliekant IGG tyrimus branduolinės energetikos objektų ir kitų seisminiams poveikiams jautrių statinių projektavimo reikmėms, būtina įvertinti teritorijos seisminį aktyvumą, hidrogeologinės situacijos ir gruntų sudėties bei fizinės būklės sąlygojamą dinaminio praskydimo potencialą, kitas dinamines gruntų storymių charakteristikas [21.32; 21.33; 21.34; 21.35; 21.40].

41. Branduolinės energetikos objektų projektavimo, statybos ir naudojimo reikmėms statybos sklypo seismingumui įvertinti turi būti atliktas seisminis mikrorajonavimas, nustatytos gruntų storymių seisminės kategorijos, gruntų seisminių virpesių lygiai SL-1 ir SL-2 [21.32]. Žemės drebėjimų balai įvertinami pagal 1964 metų Medvedevo-Šponhojerio-Karniko žemės drebėjimų stiprumo skalę MSK 64 [21.33]; jei numatyta IGG tyrimų Techninėje užduotyje, branduolinės energetikos objekto statybos aikštelės seismingumą galima įvertinti projektiniu žemės drebėjimo stiprumu arba maksimaliu skaičiuojamuoju žemės drebėjimo stiprumu, atsižvelgiant į gruntų seismines kategorijas (4 priedas).

42. Kitų ypatingų statinių statybos sklypų seismingumas įvertinamas (jei tokio įvertinimo reikalavimas yra IGG tyrimų Techninėje užduotyje) nustatyta tvarka [21.40], atsižvelgiant į gruntų storymių seismines kategorijas; žemės drebėjimų lygiai įvertinami pagal MSK 64 ar 1998 metų Europos makroseisminę skalę EMS 98.

43. Branduolinės energetikos objektų statybos sklypams parinkti, nustatyti jų tinkamumą, taip pat įvertinti parinktų statybos sklypų inžinerines geologines sąlygas IGG tyrimai atliekami vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) normatyviniais dokumentais [21.17], kurie kaupiami Lietuvos Respublikos valstybinėje atominės energetikos saugos inspekcijoje (toliau – VATESI).

44. Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone IGG tyrimai atliekami tik po teritorijos karstinio pastovumo įvertinimo (3 priedas), o tyrimų darbai – pagal tiems tyrimams skirto statybos techninio reglamento nustatytus reikalavimus.

45. Valstybinės reikšmės automobilių keliams projektuoti skirti IGG tyrimai atliekami vadovaujantis normatyvinių dokumentų reikalavimais [21.37].

46. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemėje ir akvatorijoje IGG tyrimai atliekami uosto direkcijos statybos taisyklių nustatyta tvarka [21.36].

47. Kitos nuostatos:

47.1. tyrimų vietos nustatomos ir nužymimos pagal 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemą (LKS–94), integruotą į WGS–84, o altitudės matuojamos pagal Baltijos aukščių sistemą, taip pat Valstybinę Lietuvos aukščių sistemą (LAS) [21.41];

47.2. naudojama matavimo įranga ir matavimo prietaisai turi tenkinti reikiamą matavimų tikslumą ir turi būti laiku metrologiškai patikrinti;

47.3. gruntų storymių ir sluoksnių geologiniam amžiui ir kilmei žymėti vartojami geologiniai indeksai, nurodyti Reglamento 6 priede;

47.4. tyrimų dokumentuose ir ataskaitose vartojami rodikliai, fizikiniai dydžiai, jų žymėjimo ženklai ir indeksai, taip pat matavimo vienetai turi atitikti 7 priede pateiktus rodiklių ir dydžių žymėjimus bei matavimo vienetus, taip pat Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatytus standartus, perimtus Lietuvos standartais [21.43; 21.44; 21.45];

47.5. tyrimų ataskaitos tekstas ir priedai rengiami valstybine kalba; jei sutartyje arba tyrimų Techninėje užduotyje nustatyta kitaip, ataskaitos tekstą ir priedų antraštes privalu išversti į valstybinę kalbą.

48. Jeigu IGG tyrimų, atliekamų ne visuomenės lėšomis, ataskaitos duomenys turi komercinės paslapties požymių, tyrimų įmonės nuožiūra ar tyrimų užsakovo reikalavimu tokiai ataskaitai suteikiama terminuoto riboto naudojimo slaptumo žyma.

49. Pateikiant IGG tyrimų ataskaitą su riboto naudojimo slaptumo žyma Lietuvos geologijos tarnybai, lydraštyje nurodoma:

49.1. ataskaitos duomenys;

49.2. ataskaitos duomenų įslaptinimo motyvai ir terminai;

49.3. ataskaitos duomenų perdavimo trečiajai šaliai su raštišku juos įslaptinusio paslapčių subjekto sutikimu sąlygos.

50. Kai IGG tyrimų užsakovas yra valstybės ir tarnybos paslapčių subjektas, jo nuožiūra ir reikalavimu, vadovaujantis įslaptinamų duomenų detaliuoju sąrašu, IGG tyrimų ataskaitai suteikiama nustatyta įslaptintos informacijos žyma, jos įslaptinimo terminai ir įslaptinimo sąlygos.

51. IGG tyrimų detalumas, tyrimų darbų apimtys, tyrimų priemonės ir būdai priklauso nuo uždavinių, kurie sprendžiami konkrečiame teritorijų planavimo, statinio statybos pagrindimo, statinio projekto rengimo ar statybos darbų etape. Pagal šių uždavinių pobūdį skiriami:

51.1. žvalgybiniai inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai;

51.2. projektiniai inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai;

51.3. kontroliniai inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai.

V SKYRIUS. ŽVALGYBINIAI INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI

52. Žvalgybiniai IGG tyrimai yra vietovės tinkamumo konkretaus statinio statybai įvertinimas pagal geologinių, hidrogeologinių, geomorfologinių ir geodinaminių požymių visumą.

53. Žvalgybiniai IGG tyrimai – tai išankstinis inžinerinių geologinių sąlygų nusakymas ir įvertinimas, kuris atliekamas:

53.1. urbanizuotų teritorijų planavimo sąlygoms rengti (jei reikia);

53.2. kai nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis naujų statinių statybai;

53.3. kai keičiamas suformuoto užstatyti žemės sklypo naudojimo režimas;

53.4. rengiant statinio statybos pagrindimą, projektinius pasiūlymus ar galimybių studiją;

53.5. rengiant konkurso dokumentus;

53.6. pagrįsti statinio statybos projekto principinius sprendinius, jei tie sprendiniai priklauso nuo teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų ypatumų.

54. Žvalgybiniai IGG tyrimai atliekami, kai jų privalomumą ar būtinumą nustato teisės aktai, arba jei to reikalauja statytojas ar projektuotojas.

55. Žvalgybinių IGG tyrimų pagrindas yra užsakovo parengta Techninė užduotis – patvirtintas dokumentas, turintis privalomuosius rekvizitus. Techninėje užduotyje pateikiami tyrimų objekto duomenys, koordinatės, suformuluojami tyrimų tikslai ir klausimai, į kuriuos tyrimų atlikėjas turi pateikti atsakymus ir išvadas.

56. Atsižvelgiant į branduolinės saugos ir radiacinės apsaugos garantijas ir ypatingas branduolinės energetikos objektų projektavimo, statybos ir eksploatacijos sąlygas, rengiama branduolinės energetikos objekto statybos potencialių vietų parinkimo speciali schema, kurioje nagrinėjamos kelios galimos statybos vietos. Žvalgybiniai IGG tyrimai branduolinės energetikos objektų vietoms parinkti atliekami TATENA normatyvinių dokumentų nustatyta tvarka [21.32; 21.35].

57. Branduolinės energetikos objekto statybai parinktų (vienos ar kelių) potencialių sklypų žvalgybiniai IGG tyrimai atliekami dviem etapais. Pirmasis – parengiamųjų žvalgybinių IGG tyrimų etapas – yra parinkto sklypo (ar sklypų) tinkamumo branduolinės energetikos objekto statybai įvertinimas pagal turimus tektoninių, geologinių, hidrogeologinių ir geofizikinių tyrimų duomenis. Antrasis žvalgybinių IGG tyrimų etapas yra parinkto sklypo (ar sklypų) tinkamumo branduolinės energetikos objekto statybai tikrinimas tiesioginiais geologinio gręžimo, hidrogeologinių bandymų ir seismologinių tyrimų būdais TATENA nustatyta tvarka [21.33; 21.34].

58. Kitų statinių statybos reikmėms skirti žvalgybiniai IGG tyrimai gali būti atliekami be parengiamųjų darbų – tyrimus vietovėje sudaro teritorijos (statybos sklypo ir gretimos vietovės) apžiūra ir inžinerinio geologinio kartografavimo duomenų analizė.

59. Žvalgybinių IGG tyrimų atlikėjas vietovės, sklypo apžiūrai turi gauti žemės savininko, nuomininko ar naudotojo sutikimą (tais atvejais, kai šie asmenys nėra statytojai).

60. Žvalgybinių IGG tyrimų etapo – apžiūros vietovėje – darbai:

60.1. geologinės ir geomorfologinės sandaros požymių išaiškinimas, sluoksnių geologinio amžiaus ir genezės identifikavimas;

60.2. gruntų sudėties ir jų fizinės būklės preliminarus įvertinimas;

60.3. vandens tiekimo gręžinių, šulinių apžiūra, gruntinio vandens lygio tikrinimas;

60.4. žemių melioracijos ir drenažo įrenginių būklės išaiškinimas;

60.5. aktyvių ir stabilizuotų geologinių procesų apraiškų išaiškinimas;

60.6. esamų statinių būklės vertinimas;

60.7. vandens telkinių, esamų ir rekultivuotų karjerų, kitų atvirųjų kasinių apžiūra;

60.8. kultūros paveldo objektų apžiūra (jei yra);

60.9. pavojingų taršos židinių apžiūra (jei yra);

60.10. kiti darbai pagal Techninę užduotį.

61. Žvalgybinių IGG tyrimų etapo – duomenų analizės ir apdorojimo – darbai atliekami panaudojant šiuos geologijos fondo šaltinius ir ankstesnių tyrimų duomenis:

61.1. Žemės gelmių registro medžiagą;

61.2. geologinio kartografavimo medžiagą;

61.3. inžinerinio geologinio kartografavimo medžiagą;

61.4. teritorijų inžinerinius geologinius žemėlapius ir regioninių inžinerinių geologinių tyrimų duomenis;

61.5. ankstesnių vietovės IGG tyrimų ataskaitas;

61.6. apžiūros darbų vietovėje duomenis.

62. Žvalgybinių IGG tyrimų duomenys ir įvertinimai pateikiami ataskaitoje, kurią sudaro:

62.1. teisės aktų, reglamentuojančių tyrimų objekto inžinerinį geologinį vertinimą, sąrašas;

62.2. kitų panaudotų šaltinių sąrašas;

62.3. ankstesnių tyrimų duomenys;

62.4. geologinės ir hidrogeologinės situacijos apibūdinimas;

62.5. statybos sklypo ir vietovės apžiūros rezultatai;

62.6. Techninėje užduotyje suformuluotų klausimų aiškinimas;

62.7. apibendrinamoji išvada.

63. Žvalgybinių IGG tyrimų ataskaita sutartyje nustatyta tvarka perduodama užsakovui; vienas ataskaitos egzempliorius perduodamas Lietuvos geologijos tarnybai.

VI SKYRIUS. PROJEKTINIAI INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI

64. Projektiniai IGG tyrimai atliekami statinio projektui rengti. Tyrimų ataskaita yra privalomasis projektavimo dokumentas [21.1; 21.12; 21.26].

65. Projektiniai IGG tyrimai privalomi naujo, atkuriamo ar rekonstruojamo statinio techniniam projektui rengti, taip pat projektuoti nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus. Projektiniai IGG tyrimai atliekami ir konceptualaus projekto etapui – statinio statybos pagrindimui, projektiniams pasiūlymams, galimybių studijai ir konkursinei dokumentacijai, taip pat nesudėtingų statinių projekto schemoms rengti [21.19; 21.24].

66. Tyrimai turi būti atlikti prieš pradedant rengti techninį projektą (projekto konstrukcinę dalį).

67. Statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai, tikslinamieji ir tikrinamieji skaičiavimai privalo būti grindžiami projektinių IGG tyrimų duomenimis.

68. Projektinių IGG tyrimų darbų sudėtis, apimtis ir turinys priklauso nuo Techninėje užduotyje suformuluotų klausimų ir nuo geotechninės kategorijos, kuri nustatoma, tikslinama ir keičiama atsižvelgiant į:

68.1. projektuojamo statinio parametrus ir pagrindo apkrovų pobūdį ir didumą;

68.2. statinio konstrukcijos sudėtingumą;

68.3. statinio pagrindo ir požeminės terpės geologinius ir hidrogeologinius ypatumus;

68.4. gretimų statinių statybos patirtį, jų deformacijų būklę, taip pat geologinių procesų aktyvumą statybos sklype ir gretimoje vietovėje;

68.5. statinio, jo statybos ir naudojimo galimus poveikius gretimiems statiniams ir aplinkai.

69. Geotechninę kategoriją (jei ji nenustatyta normatyviniais statybos techniniais dokumentais) nustato projekto vadovas kartu su projekto konstrukcinės dalies vadovu, o tyrimų užsakovas nurodo tyrimų Techninėje užduotyje. Geotechninė kategorija gali būti tikslinama pagal parengiamųjų darbų duomenis, taip pat atsižvelgiant į žvalgybinių ir projektinių IGG tyrimų rezultatus.

70. Tais atvejais, kai geotechninė kategorija yra nustatyta pagal normatyvinio statybos techninio dokumento nuostatą, ji negali būti keičiama.

71. Atsižvelgiant į statinio konstrukcinį sudėtingumą ir statybos sklypo inžinerines geologines sąlygas, skiriamos trys geotechninės kategorijos:

71.1. pirmoji – paprasti statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai [21.28; 21.39];

71.2. antroji – nesudėtingi statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai [21.26; 21.40];

71.3. trečioji – sudėtingi statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai [21.22; 21.27; 21.35; 21.36; 21.40].

72. Pirmąją geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai atliekami, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

72.1. rengiami pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie nesudėtingų antrosios grupės statinių, kitų paprastos konstrukcijos, lengvų ir negiliai (iki 3 m) į žemę įleistų statinių projektai, kurių projektavimo užduotyse ar išankstiniuose projektiniuose pasiūlymuose numatyti įprastų konstrukcijų pamatai, seklios įlaidos, žemos atraminės sienos, arba rengiami projektai pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie nesudėtingų statinių pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus [21.28];

72.2. statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas įvertinamas:

72.2.1. neatliekant patikslinamųjų skaičiavimų, vadovaujantis detaliomis darbų vykdymo taisyklėmis;

72.2.2. neatliekant nesudėtingų statinių patikslinamųjų skaičiavimų, vadovaujantis bendrąja patirtimi;

72.2.3. vadovaujantis bendrąja ar lyginamąja patirtimi, neatliekant pagrindo laikomosios gebos, taip pat požeminės terpės, atraminių ir žemės statinių pastovumo tikrinamųjų skaičiavimų;

72.3. statyba planuojama nesudėtingos geologinės sandaros sklypuose, kurių inžinerinės geologinės sąlygos pakankamu detalumu įvertintos teritorijos inžinerinio geologinio kartografavimo dokumentuose ar ištirtos žvalgybinių IGG tyrimų metu;

72.4. statybos sklypas yra pakankamai dideliu atstumu nuo stačių ar eroduojamų šlaitų, taip pat kai sklype ar arti jo nėra aktyvių geologinių procesų apraiškų;

72.5. greta esančių statinių statybos ir naudojimo patirtis tenkina naujo statinio projektinius sprendinius;

72.6. kai statinio statybos pagrindimo dokumentuose nustatyta, kad sumanyto statinio statyba ir naudojimas nesukels grėsmių gretimiems statiniams, kad nereikės atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, kad statinys atitiks detaliajame plane nustatytą sklypo paskirtį ir sklypo naudojimo sąlygas.

73. Pirmosios geotechninės kategorijos projektams ar projekto schemoms rengti atliekami šie IGG tyrimai (jei statytojas kartu su projektuotoju nustato, kad jie reikalingi):

73.1. statybos sklypo geologinės sandaros, gruntų geologinio amžiaus, genezės ir technogeninių pokyčių tikrinimas ir aiškinimas;

73.2. hidrogeologinės situacijos išaiškinimas, gruntinio vandens lygio tikrinimas ir jo korodavimo agresyvumo betonui įvertinimas;

73.3. gruntų identifikavimas pagal jų sudėtį ir fizinę būklę;

73.4. silpnųjų gruntų buvimo geologiniame pjūvyje patikrinimas;

73.5. gamtinių ir technogeninių geologinių procesų apraiškų identifikavimas;

73.6. pačiame statybos sklype ar tapačiomis geologinėmis ir hidrogeologinėmis sąlygomis apibūdinamoje gretimoje vietovėje anksčiau statytų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo patirties nagrinėjimas.

74. Pirmosios geotechninės kategorijos projektams tyrimai atliekami vadovaujantis teritorijos ankstesnių inžinerinių geologinių ir hidrogeologinių sąlygų įvertinimų analize:

74.1. nagrinėjami Žemės gelmių registro inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų duomenys;

74.2. analizuojama inžinerinio geologinio kartografavimo medžiaga ir sukaupti duomenys apie gruntų sudėtį, fizinę būklę, gruntų fizikines ir mechanines savybes, gruntinį vandenį ir geologinius procesus;

74.3. analizuojama sklypo detalaus plano medžiaga ir duomenys;

74.4. patikrinami (jei yra) statinio statybos pagrindimo dokumentai;

74.5. nagrinėjamos ankstesnių inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų ataskaitos.

75. Pirmąją geotechninę kategoriją atitinkantys IGG tyrimų lauko darbai atliekami tokios apimties, kad tenkintų Techninės užduoties reikalavimus.

76. Pirmosios geotechninės kategorijos projektams skirti IGG tyrimų lauko darbai yra:

76.1. inžineriniai geologiniai vietovės apžiūros darbai;

76.2. gręžinių gręžimas ir geotechninis zondavimas statinio pagrindo ir požeminės terpės sluoksnių riboms nustatyti, gruntų sudėties ir fizinės būklės identifikavimas, gruntinio vandens lygio matavimas.

77. IGG tyrimų rezultatai pirmosios geotechninės kategorijos projektams pateikiami gręžinių stulpeliais ir inžineriniais geologiniais pjūviais. Ataskaitos tekstas turi būti glaustas, joje pateikiami būtini duomenys, išvados ir siūlymai projektuotojui.

78. Antrąją geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai atliekami, kai tenkinamos šios sąlygos:

78.1. projektuojami šie statiniai:

78.1.1. ypatingi statiniai, nepriskirti trečiajai geotechninei kategorijai;

78.1.2. statiniai, kurių techniniuose sprendiniuose numatomi sudėtingų konstrukcijų ar gilūs pamatai;

78.1.3. požeminiai statiniai, įleisti į žemę nuo 3 iki 6 m, taip pat statiniai, kurių statybai būtini didelės apimties žemės darbai;

78.1.4. statiniai, perduodantys į gruntus horizontalias apkrovas, atraminės ir įlaidinės sienos, gruntiniai inkarai ir inkarinės sistemos;

78.1.5. statiniai ant supiltinių ar kitų technogeninių gruntų;

78.1.6. statiniai lėkštuose (iki 25 laipsnių statumo) šlaituose ir arti jų;

78.1.7. statiniai, statomi kartotinai taikant projektus, parengtus kitos vietovės geologinėms sąlygoms;

78.1.8. statiniai, kuriems turi būti atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo [21.14];

78.1.9. statiniai, kurių projektams yra privaloma aplinkos apsaugos dalis [21.14; 21.22; 21.38];

78.1.10. statiniai, kurių parametrai atitinka pirmąją geotechninę kategoriją, bet kurie projektuojami sklypuose, apibūdinamuose vidutinio sudėtingumo ir sudėtingomis inžinerinėmis geologinėmis sąlygomis;

78.2. statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas įvertinamas:

78.2.1. atliekant patikslinamuosius supaprastintus skaičiavimus įvertinus kritinę ir (arba) naudojimo ribinę būklę;

78.2.2. atliekant patikslinamuosius skaičiavimus įvertinus tik naudojimo ribinę būklę, kai tiksliai įvertinti kritinę būklę nereikalaujama.

79. IGG tyrimai, skirti antrosios geotechninės kategorijos projektams, turi būti pakankami projektiniams sprendiniams ir patikslinamiesiems statinio ribinės būklės skaičiavimams parengti bei atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

80. Antrąją geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai aprėpia visus uždavinius, išvardytus 73 punkte, o ankstesnių tyrimų duomenų nagrinėjimas atliekamas 74 punkte nurodyta tvarka.

81. Lauko darbai ir laboratoriniai IGG tyrimai, atitinkantys antrosios geotechninės kategorijos projektų reikalavimus, turi teikti duomenis, kurių visiškai pakaktų:

81.1. nustatyti statybos sklypo, statinio pagrindo ar požeminės terpės inžinerinės geologinės sandaros geometrinius parametrus;

81.2. įvertinti gruntų geotechninius parametrus;

81.3. įvertinti hidrogeologinę situaciją, prognozuoti jos pokyčius;

81.4. vertinti geologinių procesų grėsmes ir statybos poveikį aplinkai.

82. IGG tyrimų rezultatai antrosios geotechninės kategorijos projektams pateikiami išsamia ataskaita. Ataskaitoje geometriniai parametrai, gruntų geotechninių parametrų vertės turi išsamiai apibūdinti išskirtus inžinerinius geologinius sluoksnius. Ataskaitoje turi būti pateikiami vandeningųjų sluoksnių hidrogeodinaminiai ir hidrocheminiai parametrai, pateiktas korodavimo agresyvumo vertinimas.

83. Trečiąją geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai atliekami, kai tenkinamos šios sąlygos:

83.1. projektuojami šie statiniai:

83.1.1. branduolinės energetikos objektai [21.11; 21.18];

83.1.2. ypatingi statiniai, turintys sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų požymius ir techninius parametrus [21.27];

83.1.3. ypatingi statiniai, kuriems privalu atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą [21.14];

83.1.4. statiniai, įregistruoti kaip nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės;

83.1.5. požeminiai statiniai, kurie įleisti į daugiau nei 6 metrų gylį;

83.1.6. seisminiams poveikiams jautrūs statiniai (jei tai nustatyta statinio projektavimo užduotyje);

83.1.7. statiniai Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone;

83.1.8. statiniai stačiuose (daugiau kaip 25 laipsnių) šlaituose ir arti jų;

83.1.9. statiniai, kurių parametrai atitinka antrąją geotechninę kategoriją, bet kurie projektuojami ir statomi arti nestabilių šlaitų, abrazijos, erozijos ir nuošliaužų pažeistose žemėse, sklypuose, kurių sudėtinga geologinė ar hidrogeologinė sandara (5 priedas).

83.2. statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas įvertinamas taip:

83.2.1. naudojimo reikalavimai turi būti tokie, kad nesusidarytų ribinė būklė, įskaitant ir galimus statinių savininkų nurodomus specialius ar papildomus naudojimo reikalavimus;

83.2.2. apkrovų ir poveikių įtaka turi būti nustatoma projektavimo, statybos ir naudojimo metu;

83.2.3. apskaičiuojant statinių ar jų dalių nuovargį gali būti atsižvelgta į skirtingą ilgalaikiškumą ar apkrovos pasikartojimo dažnumą;

83.2.4. nustatant poveikių ir medžiagų savybių rodiklių vertes, gali būti taikomi daliniai saugos koeficientai, kurie parenkami reprezentacinių poaibių pagrindu. Tais atvejais patikimumo reikalavimas yra sąlygojamas naudojamos kokybės kontrolės sistemos. Pageidautini saugos ir tinkamumo naudoti lygiai gali būti nustatyti tikimybių metodais.

84. Projektiniai IGG tyrimai branduolinės energetikos objektų statybos sklypuose atliekami TATENA normatyvinių dokumentų nustatyta tvarka [21.17; 21.35] pagal tyrimų darbų programą.

85. Trečiąją geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai atliekami vadovaujantis tyrimų Technine užduotimi; tyrimų darbai vykdomi pagal tyrimų darbų programą. Programoje turi būti numatyta:

85.1. parengiamųjų darbų rūšys, būdai ir apimtis;

85.2. lauko darbų rūšys, būdai ir apimtis;

85.3. laboratorinių tyrimų darbų rūšys, būdai ir apimtis;

85.4. duomenų apdorojimo būdai.

86. Trečiąją geotechninę kategoriją atitinkančių projektinių IGG tyrimų priemonės, darbų būdai ir apimtis parenkama taip, kad statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų analizė leistų sudaryti projektuojamo statinio pagrindo ir požeminės terpės geomechaninį modelį, kad leistų įvertinti gruntų parametrų būdingąsias (charakteristines) vertes ir tikrinti bet kurią ribinę būklę ar jų derinį.

VII SKYRIUS. KONTROLINIAI INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI

87. Kontroliniai IGG tyrimai yra atliktų projektinių IGG tyrimų kokybės ir tyrimų duomenų patikimumo tikrinimas; tikrinimo metodai ir metodikos turi atitikti kontrolinių tyrimų Techninės užduoties reikalavimus.

88. Kontrolinius IGG tyrimus turi teisę inicijuoti statytojas savo nuožiūra ar statinio projektuotojo, statybos rangovo pasiūlymu, taip pat statybos bei teritorijų planavimo ir tyrimų valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos reikalavimu.

89. Kontroliniai IGG tyrimai atliekami vadovaujantis Technine užduotimi pagal parengtą ir su statytoju suderintą programą.

90. Kontrolinių IGG tyrimų išvados pateikiamos statytojui, projekto projektuotojui bei valstybinės priežiūros institucijai.

91. Kontroliniai IGG tyrimai gali būti atliekami iki pradedant rengti statinio projektą, taip pat projekto rengimo metu. Kontroliniai IGG tyrimai gali būti stebėjimai ir bandymai, atliekami statybos ir statinio naudojimo metu – prognozuotoms inžinerinėms geologinėms sąlygoms patikrinti. Kontroliniai IGG tyrimai gali būti statinio ekspertizės, statinio avarinės būklės tyrimų ar esamo statinio tyrimų sudėtinė dalis.

92. Kontroliniais IGG tyrimais negali būti laikomi statinių pamatų, įlaidinių ir atraminių sienų statybos ar įrengimo technologijos bandymai, taip pat savikontrolės darbai, kurie atliekami:

92.1. vykdant polių ar lakštinių polių sukalimo ir jų laikomosios gebos išbandymus;

92.2. tikrinant žemės darbų metu atliekamo gruntų sutankinimo kokybę;

92.3. registruojant cemento skiedinio įslėgimo ar įpurškimo į gruntų storymes duomenis;

92.4. vykdant gruntų sausinimo darbus;

92.5. vykdant kitus statybos technologinio proceso darbus – inkarų gruntuose išbandymus, pamatų duobių išplūkimus ir kt.;

92.6. vykdant geodinaminio ir geotechninio monitoringo darbus – statinių nuosėdžių ir poslinkių vyksmo stebėseną, požeminių srautų dinamikos matavimą, geologinių procesų eigos tyrimą, gruntų masyvų deformacijų matavimą, perteklinio vandens slėgio esamų statinių pagrinduose dinamikos vertinimą ir kt.

93. Kontroliniai IGG tyrimai skirstomi pagal jų paskirtį:

93.1. kontroliniai tyrimai – patikrinti ir patikslinti projektinių IGG tyrimų duomenis, kai keičiami projekto techniniai sprendiniai, kartu pakeičiant projekto geotechninę kategoriją, ar jei nuo anksčiau atliktų statybos aikštelės IGG tyrimų praėjo daugiau nei penkeri metai;

93.2. kontroliniai tyrimai iškastoje pamatų duobėje ar kitokiame statybiniame kasinyje – patikrinti projektinių IGG tyrimų duomenis ir inžinerinės geologinės prognozės atitiktį tikrosioms sąlygoms;

93.3. valstybinės priežiūros kontroliniai tyrimai – įvertinti įmonės atliktų IGG tyrimų kokybę ir duomenų patikimumą.

VIII SKYRIUS. PASIRENGIMAS INŽINERINIAMS GEOLOGINIAMS (GEOTECHNINIAMS) TYRIMAMS

94. IGG tyrimus organizuoja ir koordinuoja jų užsakovas, pasirašęs IGG tyrimų sutartį. Šiuo užsakovu gali būti: statytojas, projektuotojas, rangovas, teritorijų planavimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo organizatorius, statinio ekspertizės įmonė [21.26, 21.29].

95. Ekstremaliomis situacijomis (statinių griūtys, avarijos, stichinės nelaimės) operatyvią IGG tyrimų atlikimo tvarką nustato Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos [21.31].

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-2, 2010-01-04, Žin., 2010, Nr. 4-167 (2010-01-12), i. k. 110301MISAK0000D1-2

96. Tyrimų darbai ruošiami ir atliekami vadovaujantis šiais dokumentais:

96.1. sudaryta IGG tyrimų darbų sutartimi;

96.2. IGG tyrimų Technine užduotimi;

96.3. IGG tyrimų darbų programa (jei ji privaloma).

97. IGG tyrimų darbų sutartis rengiama ir sudaroma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu konkursai tyrimų darbams pirkti finansuojami iš Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių programų lėšų, IGG tyrimų sutartys gali būti parengiamos ir sudaromos Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) standartinėmis darbų sutarčių sąlygomis [21.26].

98. IGG tyrimų darbų sutartį privalu derinti su žemės, kurioje bus atliekami tyrimai, savininku, nuomininku ar naudotoju. Sutartyje turi būti aptartos sąlygos tyrimo darbų padarytai žalai atlyginti.

99. Užsakovas tyrimų įmonę, turinčią teisę atlikti IGG tyrimų darbus, pasirenka savo nuožiūra arba konkurso tvarka. IGG tyrimams, kurių viešasis pirkimas yra privalomas, – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

100. Sutarties su tyrimų įmone privalomasis priedas yra IGG tyrimų Techninė užduotis.

101. Techninė užduotis tyrimams atlikti rengiama pagal statinio projektavimo užduoties duomenis.

102. Jei IGG tyrimai atliekami rengti naujo statinio statybos projektą, Techninė užduotis turi atitikti detalaus planavimo dokumentus bei privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus.

103. Techninė užduotis turi būti parengta, suderinta, patvirtinta ir perduota tyrimų įmonei iki projektavimo darbų pradžios, atskirais motyvuotais atvejais – statinio projekto rengimo ir statybos darbų metu.

104. Techninė užduotis rengiama viena visiems statinio projekto rengimo etapams arba sudaromos atskiros Techninės užduotys kiekvienam projektavimo etapui, taip pat (jei tai būtina) statybos darbų technologijos projektui rengti. Kontroliniams IGG tyrimams turi būti parengta atskira Techninė užduotis.

105. Techninėje užduotyje užsakovas pateikia tokius duomenis:

105.1. projektuojamo statinio (statinio projekto) pavadinimas, numeris, statybos sklypo vieta (adresas), duomenys apie statinį;

105.2. užsakovo (užsakovo įgalioto asmens) duomenys, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;

105.3. projektavimo įmonės duomenys, adresas, projekto vadovo duomenys, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas (jei tyrimų užsakovas yra projektuotojas);

105.4. statybos rūšis (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas ir kt.), statinio paskirtis, duomenys apie tyrimo, projektavimo ir statybos finansavimo pobūdį (visuomenės lėšos, investicijos ir kt.), taip pat kokios paskirties žemėje statinys statomas;

105.5. geotechninė kategorija;

105.6. statinio projektavimo specialiosios sąlygos (jei tos sąlygos yra nustatytos);

105.7. duomenys apie projektuojamo statinio parametrus pagal projektavimo užduotį, duomenys apie numatomus pamatų konstrukcijų variantus, apie perduodamų į pagrindą apkrovų didumą ar intensyvumą;

105.8. duomenys iš statybos sklypo (statybvietės) detaliojo plano (sklypo ribos ir ribų koordinatės, požeminių komunikacijų, inžinerinių tinklų planai ir kt.);

105.9. statinio statybos pagrindimo išvada, taip pat duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumą (jei tokie yra);

105.10. normatyvinių dokumentų, kuriais vadovaujantis atliekami IGG tyrimai, sąrašas;

105.11. duomenys apie ankstesnius statybos sklypo inžinerinius geologinius (geotechninius), geologinius, hidrogeologinius tyrimus.

106. Techninės užduoties priedai:

106.1. topografiniai (geodeziniai) planai ir schemos, pažymint projektuojamo statinio vietą ir kontūrus, esamus statinius (pastatai, inžineriniai statiniai, tarp jų inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos);

106.2. statybos sklype ar gretimoje teritorijoje esančių geodezinių ženklų koordinatės;

106.3. tyrimų darbams atlikti duoti leidimai, tyrimų darbų derinimo su inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkais ir naudotojais dokumentai;

106.4. žemės savininko, nuomininko ar naudotojo (kai jie nėra statytojai) sutikimas vykdyti darbus jo disponuojamoje teritorijoje;

106.5. statybos sklype ar gretutinėse vietose anksčiau atliktų tyrimų ataskaitų, kuriomis disponuoja užsakovas, kopijos;

106.6. grunto mėginių ir bandinių perdavimo saugoti sąlygos (tik trečiajai geotechninei kategorijai).

107. Užsakovas Techninėje užduotyje gali nurodyti tik tuos IGG tyrimų reikalavimus, kuriuos leidžia nustatyti Reglamentas ir neturi teisės vienašališkai nustatyti ar nurodyti IGG tyrimų darbų metodų ir metodikų, taip pat tyrimų darbų sudėties ir šių darbų technologijos.

108. Parengtą Techninę užduotį užsakovas privalo suderinti su projekto vadovu.

109. Suderintą Techninę užduotį tvirtina tyrimų užsakovas.

110. Kai IGG tyrimus užsako ir atlieka ta pati įmonė (specializuota tyrimų ir projektavimo įmonė), tyrimų užsakovu laikomas projektuotojas, kuris ir parengia Techninę užduotį.

111. Techninės užduoties kopija yra privalomasis IGG tyrimų ataskaitos priedas. Jei Techninė užduotis parengta ne valstybine kalba, pateikiamas jos vertimas į šią kalbą.

112. Taikant trečią geotechninę kategoriją, tyrimų įmonė, vadovaudamasi Techninės užduoties duomenimis, privalo parengti IGG tyrimų darbų programą.

113. Pirmosios ir antrosios geotechninių kategorijų IGG tyrimų darbų apimtys ir tyrimų darbų rūšys nustatomos vadovaujantis normatyviniais statybos techniniais dokumentais [21.37; 21.39].

IX SKYRIUS. PARENGIAMŲJŲ DARBŲ TVARKA

114. Parengiamieji darbai atliekami žvalgybinių, projektinių ir kontrolinių inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų reikmėms.

115. Parengiamuosius tyrimų darbus sudaro:

115.1. topografinių, geodezinių planų tikrinimas tyrimų vietoje, statybos sklypo dalies, kur numatoma išdėstyti tyrimo agregatus, reljefo įvertinimas, esamų statinių techninės būklės apžiūra, tiriamojo sklypo dangos, tyrimo vietų ir privažiavimo kelių būklės įvertinimas, inžinerinių tinklų ir kitų objektų apsaugos zonų nužymėjimas, geodezinių ženklų vietų, būklės ir koordinačių bei altitudžių tikslinimas;

115.2. gręžimo ir kitų tyrimo agregatų privažiavimo prie nustatytų ir nužymėtų tyrimo vietų ir saugaus darbų atlikimo galimybių vertinimas, taip pat IGG tyrimų įrangos transportavimo, pastatymo ar inkaravimo sąlygų nustatymas, reikalingų matmenų darbo aikštelių ir saugių darbo vietų parengimas;

115.3. inžinerinio geologinio kartografavimo medžiaga ir duomenimis pagrįstas tiriamojo sklypo dalies geologinės sandaros sudėtingumo lygmens nustatymas, gruntų sluoksnių genezės, geologinio amžiaus ir geologinio indeksavimo tikslinimas, hidrogeologinės situacijos, požeminio vandens korodavimo agresyvumo židinių ir geologinių reiškinių išaiškinimas;

115.4. tiriamajame plote anksčiau atliktų inžinerinių geologinių (geotechninių), hidrogeologinių, geofizikinių tyrimų ataskaitų duomenų nagrinėjimas bei ankstesnių projektų ar statybos lyginamosios patirties vertinimas;

115.5. nustatytų, pažymėtų topografiniame plane ir nužymėtų vietovėje gręžinių, kasinių, kitų tyrimų vietų derinimas su žemės savininkais, nuomininkais ar naudotojais, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais ar naudotojais, taip pat leidimų atlikti tyrimo darbus apsauginėse zonose bei saugomose teritorijose gavimas, šių leidimų derinimas su vietos savivaldos institucijomis [21.16; 21.36; 21.37].

116. Parengiamieji darbai baigiami IGG tyrimų lauko darbų, laboratorinių tyrimų ir duomenų apdorojimo tvarkos nustatymu.

117. Trečiosios geotechninės kategorijos projektams skirti parengiamieji darbai baigiami projektinių IGG tyrimų darbų programos sudarymu [21.14; 21.27; 21.35; 21.36].

118. IGG tyrimų darbų programą (toliau – Tyrimų programa) rengia tyrimų vadovas ir derina su užsakovu.

119. Uostų infrastruktūros statinių statybos sklypų, uostų akvatorijų, branduolinės energetikos objektų statybos sklypų Tyrimų programos turi būti įvertintos valstybinės priežiūros tvarka [21.13; 21.36]. Kitos Tyrimų programos teikiamos vertinti rengėjo arba tyrimų užsakovo nuožiūra ar reikalavimu.

120. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos valstybės institucijos turi teisę tikrinti ir vertinti Tyrimų programas jų rengimo, derinimo, tvirtinimo ir vykdymo etapuose [21.10; 21.13].

121. Programa turi visiškai atitikti Techninę užduotį IGG tyrimams. Programoje nustatomi ir paaiškinami būdai, nurodomos priemonės, metodikos ir taisyklės Techninėje užduotyje suformuluotiems uždaviniams spręsti.

122. Programoje turi būti nurodyta:

122.1. IGG tyrimų tikslai ir uždaviniai;

122.2. inžinerinio geologinio kartografavimo medžiaga ir duomenys bei ankstesnių tyrimų archyvinės medžiagos analizė ir vertinimas;

122.3. ankstesnių geologinių, hidrogeologinių ir inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų duomenys;

122.4. kiti duomenys, būtini pagrįsti IGG tyrimų darbų sudėtį, apimtį, metodus, technologiją ir detalumą;

122.5. topografiniai (geodeziniai) planai, juose turi būti pažymėtos gręžinių, kasinių, lauko bandymų, mėginių ir bandinių ėmimo vietos bei jų koordinatės;

122.6. tyrimo metodai, metodikos, duomenų apdorojimo būdai;

122.7. normatyvinių statybos techninių dokumentų, kuriais vadovaujantis atliekami tyrimai, sąrašas;

122.8. tyrimų darbų dokumentų (gręžimo ir stebėjimų registravimo žurnalų, geologinio dokumentavimo žiniaraščių) sąrašas [21.39; 21.42];

122.9. tyrimų darbų atlikėjų sąrašas, nurodant jų kompetencijas;

122.10. tyrimų darbų subrangovinės įmonės ir joms išduotų leidimų tirti žemės gelmes galiojimo patvirtinimas;

122.11. tyrimų darbų atlikimo kalendorinis grafikas;

122.12. Techninės užduoties ir užduoties priedų kopijos.

X SKYRIUS. INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ (GEOTECHNINIŲ) TYRIMŲ DARBŲ TVARKA

123. IGG tyrimų darbai yra:

123.1. lauko darbai vietovėje;

123.2. laboratoriniai tyrimai;

123.3. duomenų apdorojimas.

124. IGG tyrimų lauko darbai skirti išaiškinti statinio statybos sklypo (ar jo dalies) inžinerinę geologinę ir hidrogeologinę sandarą, išskirti inžinerinius geologinius sluoksnius, surasti gruntų sudėties ir fizinės būklės rodiklių vertes bei įvertinti gruntų fizikines ir mechanines savybes nusakančių rodiklių vidurkines, ekstremines ir būdingąsias (chrakteristines) vertes, gruntų filtracijos parametrus, išmatuoti požeminio vandens lygio gylius, išaiškinti gruntinio vandens srautų kryptis, jo lygių režimą, prognozuoti lygių pokyčius, taip pat ištirti gruntų storymėse vykstančius geologinius procesus, gruntų korozingumą ir požeminio vandens korodavimo agresyvumą.

125. IGG tyrimų lauko darbų rūšis, būdus ir apimtį (jei neprivaloma rengti Tyrimų programą) nustato tyrimų vadovas, vadovaudamasis normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatomis.

126. IGG tyrimų lauko darbai sudaro žvalgybinių, projektinių ir kontrolinių IGG tyrimų svarbiausiąją dalį. Lauko darbų rūšis ir apimtį apibrėžia tyrimų gylis ir detalumas, kurie priklauso nuo projektuojamo statinio parametrų ir projekto geotechninės kategorijos.

127. Lauko darbai turi visiškai atitikti Techninę užduotį ir darbų programą (jei ji parengta), o tyrimų duomenys ir rezultatai – visiškai tenkinti statinio projekto rengimo reikalavimus. Jei projekto rengimo ar statybos darbų eigoje iš esmės keičiami projektiniai sprendiniai ar statybos darbų technologija, privaloma tvarka turi būti atlikti būtini papildomi IGG tyrimų lauko darbai.

128. Lauko darbų atlikėjas turi teisę pradėti darbus tik atlikęs Reglamento 115.5 punkte išvardytus veiksmus.

129. Lauko darbų vietoje atlikėjas kartu su požeminių inžinerinių tinklų savininkų ar naudotojų atstovais turi nužymėti šių tinklų bei kitų požeminių statinių vietas ir jų apsaugos zonas. Privalu nužymėti nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijų ir jų apsaugos zonų, saugomų teritorijų ir jų apsaugos zonų ribas ir imtis priemonių apsaugoti nuo galimos žalos.

130. Prieš darbų pradžią esamų statinių apsaugos zonose tyrimų atlikėjas kartu su priežiūros atstovu turi suderinti su juos naudojančiomis įmonėmis saugos priemones, o tyrimų darbus vykdyti tik dalyvaujant jų savininkų ar naudotojų atstovams darbų vietoje. Jei tyrimų darbų metu aptinkami brėžiniuose ar geodezinėje nuotraukoje nenurodyti inžineriniai tinklai, kiti inžineriniai statiniai, kultūrinės ar archeologinės vertybės, darbai laikinai sustabdomi.

131. Nustatomos IGG tyrimų vietų (gręžinių žiočių, geotechninio zondavimo angų ir kt.) koordinatės ir altitudės.

132. Geofizikiniai IGG tyrimų metodai taikomi geologinių ribų interpoliavimui tarp išgręžtų gręžinių, taip pat panaudojami kai kuriems uolienų, gruntų ir vandeningųjų sluoksnių parametrams išmatuoti, išaiškinti ribą tarp uolienų ir jas dengiančių nuogulų bei ištyrinėti įžemio paviršiaus reljefą po supiltinių ar kitokių technogeninių gruntų storyme. Seismologiniai tyrimai atliekami branduolinės energetikos objektų statybos sklypų seisminiams parametrams išmatuoti ir gruntų dinaminio praskydimo potencialui įvertinti [21.32].

133. Gręžinių gręžimas yra tiesioginių IGG tyrimų lauko darbų esminė dalis. Tyrimų gręžiniai gręžiami ištirti statybos sklypo geologinę ir hidrogeologinę sandarą, išaiškinti gruntų sudėtį, vandeningumą ir fizinę būklę, preliminariai išskirti inžinerinius geologinius sluoksnius, išmatuoti gruntinio bei spūdinio požeminio vandens lygių gylį, imti gruntų ir vandens mėginius, uolienų ir gruntų bandinius. Gręžiniuose gali būti atliekami geofizikiniai ir hidrogeologiniai tyrimai (bandomieji išpumpavimai ir kt.) ar geotechniniai (presiometriniai ir kt.) bandymai, tam tikruose gylio tarpsniuose gali būti atliekamas geotechninis zondavimas. Gręžinių gręžimas yra privalomas geofizikinių tyrimų ir geotechninių bandymų duomenims interpretuoti.

134. Gręžimo vietų išdėstymas, gręžinių skaičius ir gręžimo gylis nustatomas vadovaujantis normatyviniais statybos techniniais dokumentais, atsižvelgiant į tyrimų vietos geologinės ir hidrogeologinės sandaros sudėtingumą, silpnųjų gruntų buvimą geologiniame pjūvyje, taip pat įvertinant geotechninę kategoriją [21.35; 21.36; 21.37 ir kt.].

135. IGG tyrimų gręžiniai skirstomi į pagrindinius ir tarpinius. Tarpiniai gręžiniai gali būti pakeičiami kasiniais (šurfais) [21.19] arba (motyvuotais atvejais) geotechniniu zondavimu.

136. Žvalgybinių ir kontrolinių inžinerinių geologinių tyrimų eigoje gręžiami tik pagrindiniai gręžiniai. Gręžinių gręžimo būdas ir technologija, gręžinio konstrukcija ir skersmuo parenkami taip, kad IGG tyrimų eigoje būtų galima [21.39]:

136.1. laikantis darbų saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų išgręžti reikiamo skersmens gręžinį į nustatytą gylį reikiamu tikslumu nužymėtoje vietoje;

136.2. priklausomai nuo gręžimo būdo reikiamu tikslumu identifikuoti skirtingos sudėties ir skirtingos fizinės būklės gruntų (ar uolienų) sluoksnių ribas bei išmatuoti tų sluoksnių pado ir kraigo slūgsojimo gylį;

136.3. išmatuoti gruntinio vandens lygio gylį, spūdinio požeminio vandens (jei yra) pjezometrinio lygio aukštį;

136.4. paimti grunto ir požeminio vandens mėginius;

136.5. paimti nustatytų matmenų nesuardytos sandaros gruntų ir uolienų bandinius, išsaugant rišlių gruntų gamtinį drėgnumą [21.42];

136.6. gręžskylėse atlikti numatytus kitus – geotechninio zondavimo, geofizikinio tyrimo ar hidrogeologinio bandymo darbus;

136.7. laikantis nustatytų reikalavimų likviduoti gręžinį;

136.8. pasiekti, kad žala, padaryta žemės savininkui, nuomininkui ar naudotojui, būtų kiek įmanoma mažiausia.

137. Pagrindiniai gręžiniai išdėstomi pagal patvirtintos Techninės užduoties (ir Tyrimų programos) reikalavimus. Tarpinių gręžinių ir geotechninio zondavimo (bandymų) vietos kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos vadovaujantis Technine užduotimi (ir Tyrimų programa), o jų skaičius – pagal statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumą, įvertinamą vadovaujantis inžinerinio geologinio kartografavimo duomenimis (5 priedas).

138. Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone, uostų teritorijoje (uostų žemėje ir akvatorijoje), branduolinės energetikos objektų statybos sklypuose IGG tyrimų gręžinių rūšis, skaičių, išdėstymą ir gylį nustato statybos techniniai reglamentai bei statinio saugos ir paskirties dokumentai [21.18; 21.34; 21.35; 21.36; 21.37].

139. Inžinerinių geologinių gręžinių gylis turi tenkinti Techninės užduoties reikalavimus, projektuojamų statinių paskirtį ir rūšį apibūdinančius parametrus, statinio konstrukcinių elementų sprendinius, taip pat projekto skaičiavimų reikalavimus. Nustatant gręžinių gręžimo gylį, būtina atsižvelgti į ankstesnių tyrimų išvadas apie tiriamojo sklypo bei gretutinių teritorijų geologinės ir hidrogeologinės sandaros sudėtingumą.

140. Projektinių (ir kontrolinių) IGG tyrimų pagrindiniai gręžiniai turi būti gręžiami vienodo gilumo (t. y. iki tos pačios altitudės žymos), o gręžinių gylis, nustatomas vadovaujantis normatyviniais statybos techniniais dokumentais [31.35; 21.36; 21.37 ir kt.], turi tenkinti Techninę užduotį ir turi būti aptartas (jei reikia) Tyrimų programoje.

141. Inžinerinių geologinių gręžinių gylis padidinamas tuo atveju, kai pagal inžinerinio geologinio kartografavimo ar kitus tyrimų duomenis išaiškinama esant spūdinį vandeningąjį sluoksnį projektuojamo statinio pagrinde arba kai spūdinis požeminis vanduo aptinkamas gręžiant gręžinį. Šiuo atveju, jei vandens spūdžio aukščio įvertinimas yra svarbus rengti statinio projektą, gręžiniai gręžiami iki gylio, kuriame pasiekiama spūdinį vandeningąjį sluoksnį aslojanti vandenspara.

142. Atsižvelgiant į gręžimo darbų metu gautus pagrindinių gręžinių duomenis, tarpinių gręžinių skaičius, išdėstymas ir gylis gali būti keičiami. Tokie pakeitimai turi būti motyvuoti ir raštu suderinti su IGG tyrimų užsakovu.

143. Gręžimo žurnalai pildomi Lietuvos standarto nustatyta tvarka. Šios tvarkos privaloma laikytis pildant gruntų ir vandens mėginių, gruntų bandinių etiketes ir žiniaraščius.

144. Pirminis gruntų identifikavimas atliekamas pagal geologinius litologinius požymius ir preliminarų vandeningumo, fizinės būklės įvertinimą.

145. Požeminio vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams imami laikantis Lietuvos standarto reikalavimų [21.42].

146. Nesuardytos sandaros ir gamtinio (ar liekaninio) drėgnumo gruntų bandiniai laboratoriniams mechaniniams bandymams imami iš pagrindinių gręžinių kerno.

147. Hidrogeologiniai tyrimai sudaro inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų sudedamąją dalį, skirtą įvertinti požeminio ir paviršinio vandens įtaką statiniams, ir susideda iš:

147.1. vandeniui labai laidžių sluoksnių filtracinių savybių tyrimo (jei reikia) – filtracijos koeficiento (savitojo hidraulinio laidumo) verčių suradimo bandomaisiais išpumpavimais ar bandomaisiais įpylimais (aeracijos zonoje);

147.2. vandeniui silpnai laidžių ir laidžių gruntų filtracijos koeficiento (savitojo hidraulinio laidumo) verčių suradimo (jei reikia) laboratoriniais tiesioginės filtracijos ar gruntų bandinių konsolidacijos būdais;

147.3. gruntinio vandens lygio gylio matavimo ir vandens lygio sezoninio svyravimo įvertinimo;

147.4. spūdinio požeminio vandens sluoksnių identifikavimo, pjezometrinio lygio aukščio matavimo, gruntinio ir spūdinio vandeningųjų sluoksnių sąveikos įvertinimo;

147.5. vandens nuotekų iš vandentiekio, technologinių vamzdynų, kanalizacijos įrenginių, taip pat technogeninio požeminio vandens apraiškų įvertinimo;

147.6. požeminio vandens srauto krypties ir linkmės, to srauto maitinimo, iškrovos ir drenavimo sąlygų išaiškinimo;

147.7. požeminio vandens cheminės sudėties ir korodavimo agresyvumo įvertinimo.

148. Projektiniams skaičiavimams ir hidrogeologinių sąlygų pokyčiams prognozuoti reikalingus parametrus reikia išmatuoti tiesioginiais bandymais statybos sklype, taip pat panaudoti gruntinio vandens lygio ilgalaikių stebėjimų duomenis.

149. Filtracinių bandymų metodai ir metodikos, taip pat bandymų vietų išdėstymas priklauso nuo statinių parametrų ir tyrimų uždavinių, suformuluotų Techninėje užduotyje.

150. Požeminio ir paviršinio vandens cheminės analizės duomenys turi būti pakankami įvertinti jų korodavimo agresyvumą.

151. Projektinių ir kontrolinių IGG tyrimų lauko darbų sudėtyje geotechninis zondavimas (ar geotechniniai bandymai) atliekamas kartu su gręžinių gręžimu zondavimo vietose ar šalia jų.

152. Gruntų mechaninių savybių rodiklių skaitinėms vertėms surasti iš geotechninio zondavimo duomenų leidžiama panaudoti tik normatyvinio statybos techninio dokumento nustatytas koreliacines priklausomybes. Gruntų mechaninėms savybėms įvertinti neleidžiama dviguba koreliacija, kai panaudojamoje regresijos lygtyje faktorinis požymis yra geotechninio zondavimo rodiklis, kurio vertė surandama iš kitos koreliacinės priklausomybės.

153. Bandomųjų apkrovimų (standaus štampo apkrovimo, dinaminio štampo bandymo, kaliforniškojo gruntų kompaktiškumo bandymo, standartizuoto kartotinio apkrovimo) procedūras, matavimo duomenų apdorojimo ir interpretavimo tvarką nustato normatyvinis statybos techninis dokumentas.

154. Branduolinės energetikos objekto statybos sklype turi būti nustatomos gruntų seisminės kategorijos (4 priedas), atliekami tyrimai gruntų dinaminio praskydimo potencialui įvertinti bei išmatuojami Techninėje užduotyje išvardyti gruntų seisminiai parametrai [21.32].

155. Laboratoriniai tyrimai yra grunto mėginių ir grunto bandinių, požeminio vandens mėginių sudėties ir savybių kiekybinis įvertinimas pripažintais metodais, panaudojant standartines ar kodifikuotas metodikas ir tam skirto normatyvinio statybos techninio dokumento nustatytus tyrimo duomenų apdorojimo būdus.

156. Požeminio vandens hidrocheminės sudėties tyrimus, taip pat korodavimo agresyvumo įvertinimus gali atlikti laboratorijos, turinčios Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą leidimą atlikti tokias analizes.

157. Gruntų mėginių ir bandinių laboratoriniai tyrimai ir bandymai atliekami atestuotose gruntotyros laboratorijose [21.40].

158. Gruntų laboratoriniai tyrimai aprėpia:

158.1. granuliometrinę analizę, organinės medžiagos kiekio ir klasifikacinių rodiklių verčių suradimą gruntų klasifikavimo, identifikavimo ir inžinerinių geologinių sluoksnių išskyrimo reikmėms;

158.2. gruntų fizinę būklę nusakančių savybių (tankumo, drėgnumo, plastingumo, konsistenciškumo, poringumo ir kt.) rodiklių verčių radimą;

158.3. gruntų filtracinių savybių ir sąveikos su vandeniu (praskydimo, sufozinio atsparumo, brinkimo) ypatybių kiekybinį įvertinimą (jei nurodyta Techninėje užduotyje);

158.4. gruntų mechaninių savybių – stiprumo, spūdumo, tamprumo – tyrimą tiesioginiais statiniais ar dinaminiais bandymais;

158.5. gruntų konsolidacijos tyrimą (jei nurodyta Techninėje užduotyje).

159. Nustatant gruntų laboratorinių tyrimų sudėtį ir tyrimų metodų bei metodikų reikalavimus, vadovaujamasi laboratoriniams tyrimams skirtu normatyviniu statybos techniniu dokumentu.

160. Gruntų granulinei sudėčiai ištirti skirtos granuliometrinės analizės būdą ir metodiką, taip pat išskiriamų frakcijų matmenis nustato tyrimų Techninės užduoties reikalavimas geotechninei klasifikacijai. Geotechninės klasifikacijos reikalavimus nustato projekto vadovas kartu su projekto konstrukcinės dalies vadovu.

161. Uolienų geomechaninių savybių rodiklių vertės surandamos Tarptautinės uolienų mechanikos draugijos (ISRM) aprobuotais metodais [21.39].

162. Gruntų fizinę būklę nusakančių ir klasifikacinių fizikinių savybių rodiklių apibendrintosios vertės yra statistinių imčių vidurkiai [21.46], ekstreminės vertės ir standartiniai nuokrypiai.

163. Vienmačių geotechninių parametrų (gruntų savitojo sunkio, stiprumo gniuždant, stiprumo tempiant, stiprumo kerpant, stiprumo gniuždant triašėje įtemptumo būklėje, filtracijos koeficiento ir kt.) būdingosios (charakteristinės) vertės yra tiriamosios visumos vidurkio vienpusio pasikliautinojo intervalo nepalankiausieji įvertiniai, esant užduotam pasikliovimo lygmeniui; pasikliovimo lygmuo, kaip taisyklė, užduodamas 0,95 [21.39; 21.46]. Deformacijų (spūdumo, standumo) modulio ir Puasono skaičiaus būdingosios (charakteristinės) vertės yra bandymų būdais surastos nominaliosios vertės.

164. Dvimačių geotechninių parametrų (suminės sankibos ir vidinės trinties koeficiento) būdingosios (charakteristinės) vertės surandamos:

164.1. mažiausiųjų kvadratų būdu apskaičiavus Kulono-Navje ar Kulono-Moro priklausomybės regresijos koeficiento ir regresijos laisvojo nario vienpusio pasikliautinojo intervalo nepalankiausius įvertinius nustatytam statmenųjų įtempių tarpsniui ir užduotam pasikliovimo lygmeniui [21.39];

164.2. mažiausiųjų kvadratų būdu apskaičiavus Kulono-Navje ar Kulono-Moro priklausomybės regresijos koeficiento ir regresijos laisvojo nario vertes iš vienmačių stiprumo parametrų pasikliautinojo vienpusio intervalo nepalankiausiųjų įvertinių, atitinkančių užduotą pasikliovimo lygmenį [21.39].

165. Nustatyti geotechninių parametrų projektines (skaičiuotines) vertes, parenkant dalinius saugos koeficientus bei konversijos daugiklį [21.39], yra statinio projekto konstrukcinės dalies vadovo prerogatyva.

XI SKYRIUS. INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ (GEOTECHNINIŲ) TYRIMŲ ATASKAITA

166. IGG tyrimų ataskaita yra teritorijų planavimo dokumentų sudedamoji dalis ir privalomasis dokumentas statinio projektui rengti; ataskaita yra kontrolės, priežiūros, ekspertizės ir avarijų tyrimo dokumentas.

167. Ataskaitos rengimą organizuoja tyrimų vadovas tik visiškai užbaigus numatytus tyrimų darbus.

168. Ataskaitos rengimo darbų seka tokia:

168.1. ankstesnių tyrimų duomenų nagrinėjimas;

168.2. gautų tyrimų duomenų analitinis ir grafoanalitinis apdorojimas;

168.3. gautų tyrimo duomenų geologinė ir hidrogeologinė analizė ir sisteminimas;

168.4. kartografinės ir grafinės medžiagos rengimas;

168.5. gruntų geotechninių parametrų ir uolienų geomechaninių parametrų apskaičiavimas;

168.6. išvadų, rekomendacijų ir siūlymų rengimas;

168.7. ataskaitos tekstinės dalies rengimas;

168.8. ataskaitos teksto ir priedų apipavidalinimas ir įforminimas.

169. Rengiant ataskaitą atsižvelgiama, kad jos apimtis, skyrių detalumas ir privalomumas priklauso nuo: IGG tyrimų paskirties ir etapo (žvalgybiniai, projektiniai ar kontroliniai tyrimai); geotechninės kategorijos (pirmosios, antrosios, trečiosios); išaiškintų inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumo ir ypatumų; Techninės užduoties reikalavimų; Tyrimų programoje nustatytų sąlygų.

170. IGG tyrimų ataskaitoje pateikiamų apdorotų ir susistemintų duomenų sudėtis ir apimtis turi visiškai atitikti Techninę užduotį; jei IGG tyrimus ar tyrimų dalį atliko subrangovinė įmonė, jos parengta tyrimų darbų ataskaita turi visiškai atitikti Techninės užduoties reikalavimus; subrangovo atliktų IGG tyrimų ataskaitai nustatomi tokie pat reikalavimai, kaip IGG tyrimus atlikusios įmonės ataskaitai.

171. IGG ataskaitoje privalu vartoti Lietuvos standartų [21.43; 21.44; 21.45] nustatytus rodiklių raidinius žymenis ir indeksus, kitus ženklus ir fizikinių dydžių matavimo vienetus, taip pat Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus geologinius indeksus (6 priedas). Nedimensinių fizikinių dydžių, vartojamų gruntų savybėms nusakyti, matavimo vienetas yra 1 (vienetas) [21.45].

172. IGG tyrimų ataskaitos sandaros, turinio ir priedų reikalavimus nustato ir keičia Lietuvos geologijos tarnyba [21.1].

173. IGG tyrimų ataskaita susideda iš aiškinamojo rašto bei tekstinių ir grafinių priedų. Po titulinio lapo talpinamas turinys, kuriame išvardijami visi ataskaitos aiškinamojo rašto skyriai bei tekstiniai ir grafiniai priedai.

174. IGG ataskaitos aiškinamajame rašte turi būti šie skyriai: įvadas, bendrieji duomenys apie statybos sklypą (teritoriją, akvatoriją); geologinė sandara; hidrogeologinės sąlygos, gruntų sudėtis ir inžineriniai geologiniai sluoksniai; gruntų fizikinės ir mechaninės savybės; geologiniai procesai ir reiškiniai; išvados ir rekomendacijos.

175. Jei IGG tyrimai atliekami statinio rekonstravimo ar atkūrimo projektui rengti, aiškinamajame rašte turi būti statinio pamatų, statinio pagrindo bei požeminės terpės būklės įvertinimui skirtas skyrius. Toks skyrius privalomas IGG tyrimų, atliktų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbų projektams rengti, ataskaitose [21.19; 21.25].

176. Ataskaitoje turi būti šie duomenys: tyrimų užsakovas; tyrimų vieta, adresas, koordinatės; žemės nuosavybė (savininkas, nuomininkas, naudotojas); tyrimų paskirtis ir etapas; statinio kategorija; projekto geotechninė kategorija; sumanyto statinio pamatų konstrukcijos sprendiniai, apkrovų rūšys ir intensyvumas; duomenys apie Tyrimų programos aprobavimą ir vertinimą (jei programa buvo parengta); duomenys apie tyrimų darbų rūšis, metodus, įrangą, metrologinę patikrą, tyrimų metodiką ir taikytus normatyvinius dokumentus; nurodomos IGG tyrimų etapų datos ir trukmė; lauko darbų, laboratorinių tyrimų ir duomenų apdorojimo atlikėjai; išvardijami darbai, kuriuos atliko subrangovai; nurodomos nuokrypių (jei jie yra) nuo Techninės užduoties priežastys; paaiškinimai dėl darbų programos pakeitimų, papildomų darbų (jei buvo); ankščiau atliktų tyrimų apžvalga ir statybos lyginamoji patirtis; inžinerinio geologinio kartografavimo duomenų panaudojimas.

177. Skyriuje „Bendrieji duomenys“ pateikiamos žinios apie statybos sklypą (teritoriją, akvatoriją):

177.1. žemės paviršiaus reljefas, altitudės, šlaitų statumas, kiti morfometriniai ir morfologiniai ypatumai, dugno batimetriniai duomenys (jei reikia);

177.2. sklypo technogeninė apkrova (iškasos, sampylos, esami statiniai);

177.3. duomenys apie saugomas teritorijas (jei yra); žinios apie nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes (jei yra);

177.4. svarbiausi hidrografiniai kranto ir akvatorijos parametrai (jei yra).

178. Skyriuje „Geologinė sandara“ pateikiami tyrimų duomenys:

178.1. kvartero sistemos sluoksnių geologinis amžius, genezė, sudėtis;

178.2. sluoksnių slūgsojimo sąlygos, sluoksnių deformacijos, palaidotos struktūros, tektonikos elementai (jei reikia įvertinti);

178.3. ikikvarterinės storymės sluoksniai (jei yra tirti), jų litologiniai ypatumai ir petrografinė sudėtis, sandaros ir struktūros elementai;

178.4. sukarstėjusių uolienų sluoksnių (jei yra) geologiniai ypatumai įvertinami vadovaujantis tam skirto statybos techninio reglamento nuostatomis.

179. Skyriuje „Hidrogeologinės sąlygos“ aprašomi:

179.1. išaiškinti vandeningieji sluoksniai, nustatyti požeminio vandens tipai;

179.2. vandeningųjų sluoksnių tįsa, kiti geometriniai matmenys, slūgsojimo, maitinimo ir drenavimo sąlygos sluoksnių filtracinės (hidraulinio laidumo) savybės (jei reikia);

179.3. gruntinio vandens lygis, lygio režimas, lygio gylio prognozė, srauto kryptis;

179.4. požeminio vandens pjezometrinio lygio gylis, hidraulinės sąsajos;

179.5. technogeninio gruntinio vandens formavimosi galimybės, galimi taršos židiniai;

179.6. požeminio vandens hidrocheminė sudėtis, jo korodavimo aktyvumo ir agresyvumo įvertinimas.

180. Skyriuje „Gruntų sudėtis ir inžineriniai geologiniai sluoksniai“ pateikiamos žinios apie gruntų storymėse išskirtus inžinerinius geologinius sluoksnius, jų geometrinius parametrus, juos sudarančių gruntų sudėtį ir fizinę būklę nusakančius rodiklius, vandeningumą, savybių kitimo pobūdį.

181. Skyriuje „Gruntų fizikinės ir mechaninės savybės“ kiekvienam išskirtam inžineriniam geologiniam sluoksniui apibūdinti pateikiami lauko darbų ir laboratorinių tyrimų bei tyrimų duomenų apdorojimo rezultatai:

181.1. gruntų sudėtį, jų fizinę būklę nusakantys rodikliai ir charakteristikos;

181.2. gruntų savybių nevienodumo įvertinimas inžineriniuose geologiniuose sluoksniuose (rodiklių verčių aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, kitimo koeficientai);

181.3. gruntų mechaninių savybių tyrimų metodai, metodikos ir duomenų apdorojimo būdai;

181.4. gruntų stiprumo rodiklių įverčiai (ar įvertiniai);

181.5. gruntų deformacinių (spūdumo, tamprumo) rodiklių įverčiai (ar įvertiniai) [21.46];

181.6. gruntų filtracinių ir atsparumo vandens poveikiui rodiklių įverčiai;

181.7. statinių projektams rengti skirti geotechniniai parametrai;

181.8. gruntų seisminės kategorijos ir praskydimo potencialas (jei numatyta Tyrimų programoje).

182. Skyriuje „Geologiniai procesai ir reiškiniai“ aprašomi:

182.1. dabartinių geologinių procesų apraiškos, aktyvūs ar stabilizuoti gamtiniai ir technogeniniai geologiniai reiškiniai (jei yra);

182.2. statinių deformacijos ištirtame ir gretutiniuose sklypuose (jei yra);

182.3. krantų ir šlaitų tvirtinimų deformacijos (jei yra);

182.4. seisminio aktyvumo įvertinimas (jei numatyta Techninėje užduotyje).

183. Ataskaitos aiškinamasis raštas baigiamas siūlymais, rekomendacijomis ir išvadomis apie:

183.1. statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų tinkamumą sumanyto statinio statybai ir naudojimui;

183.2. sklypo inžinerinių geologinių ir hidrogeologinių sąlygų įtaką statinio naudojimui;

183.3. geologinės ir hidrogeologinės sandaros įtaką statybos darbams;

183.4. gruntų tinkamumą statinio pagrindui ar požeminei terpei bei jų panaudojimą žemės darbuose;

183.5. statinio pagrindo ir pamatų klojimo gylio parinkimą, pamatų, įlaidinių ar atraminių sienų įrengimą, geotechninės kategorijos pakeitimą ar patikslinimą (jei būtina);

183.6. specialias inžinerines priemones sudėtingomis hidrogeologinėmis ir geologinėmis sąlygomis (jei reikia);

183.7. Techninės užduoties reikalavimų tenkinimą.

184. Ataskaitos tekstiniai ir grafiniai priedai:

184.1. Techninės užduoties kopija;

184.2. tyrimų įmonei ir tyrimų subrangovinėms įmonėms Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo kopijos;

184.3. ištirto sklypo padėties vietovėje schema;

184.4. topografinis (geodezinis) planas, kuriame pažymėta tyrimų vietos (gręžimo, geotechninio zondavimo ir kt.), inžinerinių geologinių pjūvių linijos, projektuojamų statinių kontūrai;

184.5. gręžinių, kitų tyrimų vietų geodezinių koordinačių LKS-94 ir altitudžių Baltijos aukščių sistemoje žiniaraštis;

184.6. archyvinės ir fondinės medžiagos duomenų apie anksčiau gręžtus gręžinius, geotechninių bandymų vietas planas;

184.7. inžineriniai geologiniai gręžinių stulpeliai – tyrimų metu išgręžtų ar paimtų iš ankstesnių tyrimų ataskaitų;

184.8. inžineriniai geologiniai pjūviai su inžinerinių geologinių sluoksnių ribomis ir hidrogeologiniais duomenimis;

184.9. geotechninio zondavimo kreivės, bandomųjų apkrovimų grafikai, geofizikinių tyrimų brėžiniai;

184.10. gruntų (ir uolienų) fizikinių ir mechaninių savybių tyrimų rezultatų lentelės;

184.11. gruntų (ir uolienų) mechaninių ir filtracinių bandymų (jei tokie bandymai atlikti) duomenų grafikai;

184.12. požeminio (gruntinio) vandens cheminių analizių duomenų lentelės;

184.13. gruntų geotechninių parametrų, nustatytų kiekvienam inžineriniam geologiniam sluoksniui, lentelės.

185. Branduolinės energetikos objektų statybai parinktų vietų tinkamumui įvertinti ir tikrinti bei branduolinės energetikos objektų projektams rengti skirtų IGG tyrimų ataskaitų reikalavimus nustato TATENA normatyviniai dokumentai [21.17; 21.35].

186. Už ataskaitoje pateiktų išvadų pagrįstumą atsako IGG tyrimų vadovas. Jis taip pat atsako už subrangovų atliktų tyrimų duomenų kokybę ir tų tyrimų išvadas.

187. IGG tyrimų vadovas turi pasirašyti ataskaitą, jos priedus, aiškinamąjį raštą.

188. Ataskaita ir jos priedai parengiami pagal Lietuvos standarto LST ISO 5966:2000 „Dokumentai. Mokslinių ir techninių ataskaitų pateikimas“ [21.47] reikalavimus. Ataskaitą pasirašo tyrimus atlikusios įmonės vadovas. Ataskaitos antraštiniame lape nurodomas ataskaitos egzemplioriaus numeris ir naudojimo sąlygų žyma.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-80, 2011-01-26, Žin., 2011, Nr. 12-560 (2011-01-29), i. k. 111301MISAK000D1-80

189. Ataskaita įteikiama užsakovui su darbų perdavimo-priėmimo aktu.

190. Po ataskaitos įteikimo užsakovui vienas IGG tyrimų ataskaitos egzempliorius su lydraščiu pateikiamas Lietuvos geologijos tarnybai [21.7].

191. Statybos sklypo IGG tyrimų ataskaitos duomenys tos pačios (ar žemesnės) geotechninės kategorijos projektui galioja penkerius metus.

192. Jei nuo IGG tyrimų ataskaitos parengimo praėjo daugiau nei penkeri metai, taip pat jei žvalgybinės apžiūros metu konstatuojami inžinerinių geologinių sąlygų pokyčiai arba nustatoma, kad ataskaitos duomenys yra nepakankami, privaloma atlikti statybos sklypo kontrolinius IGG tyrimus.

XII SKYRIUS. INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ (GEOTECHNINIŲ) TYRIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

193. Kokybiškai atlikti IGG tyrimai sumažina statybos išlaidas, padeda užtikrinti statinio normatyvinę kokybę; gera IGG tyrimų kokybė yra teritorijos (statybos sklypo) ar akvatorijos inžinerinių geologinių sąlygų ištyrimo detalumo, pakankamumo ir tas sąlygas nusakančių parametrų patikimumo visuma, tenkinanti normatyvinių statybos techninių dokumentų, kitų teisės aktų ir Reglamento reikalavimus.

194. IGG tyrimų kokybę užtikrina:

194.1. leidimų atlikti inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus išdavimo tvarkos laikymasis [21.7];

194.2. tyrimų registravimas Žemės gelmių registre [21.9];

194.3. tyrimų ataskaitų privalomas pateikimas Lietuvos geologijos tarnybai [21.7];

194.4. IGG tyrimų trūkumų analizė, prevencija, tyrimų būdų ir metodų tobulinimas [21.13].

195. IGG tyrimų kokybė tikrinama ir vertinama vadovaujantis valstybinės priežiūros tvarka [21.1; 21.10; 21.13].

196. IGG tyrimų duomenų kokybės užtikrinimui Lietuvos geologijos tarnyba atlieka [21.1; 21.10; 21.13]:

196.1. tyrimų darbų kontrolę;

196.2. lauko darbų ir laboratorinių tyrimų duomenų tikrinimą;

196.3. tyrimų rezultatų ir išvadų vertinimą;

196.4. kontrolinius valstybinės priežiūros tyrimus.

197. Nustatę Reglamento pažeidimus, valstybinę priežiūrą atliekantys pareigūnai IGG turi teisę:

197.1. reikalauti pašalinti išaiškintus trūkumus;

197.2. tikrinti laboratorijas, atliekančias gruntų, uolienų ir požeminio vandens sudėties ir savybių tyrimus;

197.3. vertinti IGG tyrimų Technines užduotis ir programas, tyrimų darbų rūšių ir apimčių pakankamumą ir pagrįstumą.

198. Valstybinę priežiūrą atliekantys Lietuvos geologijos tarnybos pareigūnai apie atliktų IGG tyrimų kokybę sprendžia įvertindami ataskaitas, nustatydami, ar jose pateikti duomenys tenkina Reglamento, kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, ar įvykdyta Techninė užduotis.

199. IGG tyrimų kokybės tikrinimo ir įvertinimo rezultatai su išvadomis ir siūlymais išdėstomi patikrinimo akte, kurio kopija perduodama tyrimų įmonės vadovui; apie nepakankamos apimties, nekokybiškai atliktus IGG tyrimus valstybinę priežiūrą atliekanti institucija praneša jų užsakovui, taip pat viešojo administravimo subjektui, atliekančiam teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.

200. Visus patikrinimo akte nurodytus trūkumus IGG tyrimų įmonė turi pašalinti per patikrinimo akte nurodytą pakankamą tai atlikti laiką.

201. Nepašalinus trūkumų, Lietuvos geologijos tarnyba nustatyta tvarka sustabdo arba panaikina įmonei išduoto leidimo atlikti IGG tyrimus galiojimą [21.7].

XIII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

202. Ginčai dėl Reglamento taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

STR 1.04.02:2004

1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKLOS TERITORIJOS INŽINERINIO GEOLOGINIO IŠTIRTUMO SCHEMA

_____________

STR 1.04.02:2004

2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE VYKSTANČIŲ GEOLOGINIŲ PROCESŲ IR PAPLITUSIŲ GEOLOGINIŲ REIŠKINIŲ SUSKIRSTYMO SCHEMA

______________

STR 1.04.02:2004

3 priedas

ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO RAJONO ZONOS PAGAL TERITORIJOS KARSTINIO PASTOVUMO KATEGORIJAS

______________

STR 1.04.02:2004

4 priedas

GRUNTŲ SEISMINĖS KATEGORIJOS

Grunto seisminė kategorija	Grunto sudėties, fizinės būklės apibūdinimas pagal laboratorinių tyrimų duomenis
I	Žvyras, turintis mažiau 30-ies procentų masės smėlio, aleurito ir molio priemaišų; nelabai sudūlėję uolienos.
II	Žvyras, kurio negalima pagal jo sudėtį priskirti I seisminei kategorijai; žvirgždingas, rupus ir vidutinio rupumo drėgnas didelio ir vidutinio tankumo smėlis; smulkus, labai smulkus ir dulkingas drėgnas tankus ir vidutinio tankumo smėlis; molingi gruntai, kurių konsistencija standžiai plastinė, puskietė ar kieta, o poringumo koeficiento vertės mažesnės už 0,9 (molio ir priemolio) ar mažesnės už 0,7 (priesmėlio); visos sudūlėję uolienos.
III	Visos puraus smėlio atmainos; vandens įsotintas žvirgždingas, rupus, vidutinio rupumo, smulkus, labai smulkus ir dulkingas smėlis; visi molingi gruntai, kurių konsistencija minkštai plastinė, takiai plastinė ar taki; molingi gruntai, kurių konsistencija standžiai plastinė, puskietė ar kieta, bet poringumo koeficiento vertės didesnės už 0,9 (molio ir priemolio) ar didesnės už 0,7 (priesmėlio).

______________

STR 1.04.02:2004

5 priedas

TERITORIJOS (STATYBOS SKLYPO, JUOSTINIO STATYBOS SKLYPO, AIKŠTELĖS) POŽYMIAI INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ SĄLYGŲ SUDĖTINGUMO IŠANKSTINIAM VERTINIMUI PAGAL INŽINERINIO GEOLOGINIO KARTOGRAFAVIMO DUOMENIS

Sąlygos	Sąlygų sudėtingumo įvertinimas
1. Geomorfologinės	paprastos	vidutinės	sudėtingos
1	2	3	4
Reljefo genetinių ir morfometrinių tipų skaičius	1–2	3–4	>4
Reljefo raižytumas	lygus reljefas	mažai raižytas	raižytas
Technogeniniai reljefo pokyčiai (sampylos, pylimai, iškasos, karjerai)	nėra	nedideli pokyčiai	labai pakeistas reljefas
Paviršiaus nuolydžiai, laipsn.	<15	15–25	>25
Šlaitai, nuokalnės, slėniai	nėra	yra	yra daug
Erozinės, termokarstinės, sufozinės ir kitos neigiamos reljefo formos	nėra	yra nedaug ir mažų	yra daug ir didelių
Atstumas iki nepastovių šlaitų ir eroduojamų krantų, m	>100	100–50	<50
2. Geologinės	paprastos	vidutinės	sudėtingos
Podirvio sluoksnio (įžemio) genezė	ikikvarterinės uolienos, pagrindinė morena, fliuvioglacialiniai, senojo aliuvio, vagos aliuvio dariniai	hipergeninė morena, limnoglacialiniai, jūriniai, eoliniai, aliuviniai dariniai	sukarstėję ikikvarterinės uolienos, kraštiniai dariniai, senvagių aliuvio, biogeninės ir technogeninės nuogulos
Įžemio gruntai	Žvyras, smėlis, moreninis priesmėlis, moreninis priemolis, uoliena	molis, juostinis molis, juostinis priemolis, aliuvinis priemolis ir priesmėlis, aleuritas, įdūlėjusi uoliena	sukarstėjusi uoliena, dolomitmilčiai, dumblas, sapropelis, durpės, sudurpėjusi nuogula, dumblinga nuosėda, dribsmėlis, technogeniniai dariniai
Skirtingų litologinių tipų sluoksnių skaičius	<3	3–5	>5
Ikikvarterinių sluoksnių uolienos	nėra	gali būti	yra sukarstėjusių ar sudūlėjusių
Santykiškai silpni sluoksniai	nėra	slūgso viršutinėje pjūvio dalyje ir nedidelio storio	slūgso giliau ir didelio storio
Supiltinės, suplautinės ar perkastos storymes	nėra	planingai suformuotos, sutankintos ar sutankėjusios	betvarkės, nesutankintos ar nesutankėjusios
Sluoksniuotumo pobūdis	horizontalūs ir subhorizontalūs ištisiniai sluoksniai	įkypi nevientisi sluoksniai ir lęšiai	sudėtingos konfigūracijos sluoksniai, lęšiai, lustai
Palaidotos paleoreljefo formos	nėra	gali būti	yra palaidotų paleoįrėžių
3. Hidrogeologinės	paprastos	vidutinės	sudėtingos
Gruntinio vandens slūgsojimo gylis, m	>3	2–3	<2
Galima vandens lygio kitimo amplitudė, m	<0,5	0,5–1	>1
Vandeningojo sluoksnio išplitimas	vienodas, ištisinis	diskretus, nevienodo storio	komplikuotas, sudėtingas
Duomenys apie vandens korozinį agresyvumą	duomenų nėra	nustatytas silpnas agresyvumas	yra duomenų apie agresyvumą
Drenažo įrenginiai ar vandens turintys vamzdynai	nėra	yra veikiantys, hidrauliškai išbandyti	neaišku, arba yra netvarkingi ar neveikia
Sluoksnio vandens laidumas	vandenspara	nedidelis	didelis ar labai nevienodas
Spūdinio vandeningojo sluoksnio slūgsojimo gylis ir hidrostatinis spūdis	spūdinio sluoksnio nėra	gylis per 20 m, pjezometrinis lygis giliau nei 2 m nuo žemės paviršiaus	gylis mažesnis nei 20 m, pjezometrinis lygis mažesniame nei 2 m gylyje
Gruntinio vandens sąveika su paviršiniais vandenimis	sąveikos nėra	sąveika silpna	yra hidraulinė sąveika
Požeminio vandens iškrovos zona, šaltiniai, versmės	nėra	gretimoje vietovėje	pačiame sklype
Duomenys apie taršą	duomenų nėra	yra taršos požymių	tarša nustatyta
4. Geodinaminės	paprastos	vidutinės	sudėtingos
Seismingumas pagal MSK 64	iki 3 balų	iki 6 balų	daugiau kaip 6 balai
Seismingumas pagal EMS 98	iki 3 balų	iki 6 balų	daugiau kaip 6 balai
Seisminė gruntų kategorija	pirmoji	antroji	trečioji
Karstinio proceso apraiškos ir reiškiniai	nėra	nėra	yra
Nuošliaužos, kitos šlaitų stabilumo pažeidos	nėra	stabilizuotos	aktyvios
Kiti geodinaminiai procesai ir reiškiniai	nėra	lokalūs	intensyvūs
Statinių deformacijos	nėra	gretimoje vietovėje	pačiame sklype

______________

STR 1.04.02:2004

6 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS KVARTERO SISTEMOS GRUNTŲ GEOLOGINIS AMŽIUS, GENEZĖ IR GEOLOGINIAI INDEKSAI

Holocenas (IV) ir vėlyvasis ledynmetis (III)

t IV – technogeniniai dariniai

t_ps IV – žemės statinių gruntai

t_pl IV – supiltiniai gruntai

d IV – deliuvinės nuogulos

b IV – pelkių (balų) nuogulos

l IV – limninės nuosėdos

a IV – aliuvinės nuogulos

a_d IV – aliuvinės deltinės nuogulos

a_s, a₁, a₂, …IV – aliuvinės salpinės, pirmosios, antrosios ir t. t. viršsalpinių terasų nuogulos

v IV – eolinės sąnašos

m IV – jūrinės nuosėdos

m_b, m_t IV – biogeninės ir technogeninės jūrinės dugno nuosėdos

m IVPL – jūrinės Postlitorinos nuosėdos

m IVL – jūrinės Litorinos nuosėdos

l IVA – limninės Ancyliaus nuosėdos

v III-IV – senosios eolinės nuogulos

d-s III-IV – deliuvinės-solifliukcinės nuogulos

lg IIIB – limnoglacialinės Baltijos ledyninio ežero nuosėdos

a III – senosios aliuvinės nuogulos

Viršutinis pleistocenas (III)

lg IIIbl – limnoglacialinės Baltijos posvitės prieledyninių baseinų nuosėdos

f IIIbl – fliuvioglacialinės Baltijos posvitės prieledyninės nuogulos

lgt IIIbl – Baltijos posvitės vidinio ledo limnoglacialiniai dariniai

ft IIIbl – Baltijos posvitės vidinio ledo ir kraštiniai fliuvioglacialiniai dariniai

g IIIbl – glacialinės Baltijos posvitės pagrindinės morenos nuogulos

gt IIIbl – Baltijos posvitės kraštinė morena (bl₀ – Rytų Lietuvos, bl₁ – Pietų Lietuvos, bl₂ – Vidurio Lietuvos, bl₃ – Šiaurės Lietuvos, bl₄ – Pajūrio recesinės fazės)

lg IIIgr – limnoglacialinės Grūdos posvitės nuosėdos

f IIIgr – fliuvioglacialinės Grūdos posvitės nuogulos

lgt IIIgr – Grūdos posvitės vidinio ledo limnoglacialiniai dariniai

ft IIIgr – Grūdos posvitės vidinio ledo ir kraštiniai fliuvioglacialiniai dariniai

g IIIgr – glacialinės Grūdos posvitės pagrindinės morenos nuogulos

gd IIIgr – glacialinės Grūdos posvitės pagrindinės morenos nuogulos (dislokacinė, skeldiška morena)

b, l, a IIInm₂ – pelkių, limninės bei aliuvinės Vidurinio Nemuno svitos nuosėdos

b, l, d, d-s IIInm₁ – pelkių, limninės, deliuvinės bei deliuvinės-solifliukcinės Apatinio Nemuno svitos nuosėdos ir nuogulos

b, l, a IIImr – pelkių, limninės bei aliuvinės Merkinės svitos nuosėdos

Vidurinis pleistocenas (II)

lg IImd – limnoglacialinės Medininkų svitos nuosėdos

f IImd – fliuvioglacialinės Medininkų svitos nuogulos

g IImd – glacialinės Medininkų svitos pagrindinės morenos nuogulos

gd IImd – glacialinės Medininkų svitos pagrindinės morenos nuogulos (dislokacinė, skeldiška morena)

l IIpm – limninės Pamario svitos nuosėdos

l, b, a IIsn – limninės, pelkių bei aliuvinės Snaigupėlės svitos nuosėdos

lg IIžm – limnoglacialinės Žemaitijos svitos nuosėdos

f IIžm – fliuvioglacialinės Žemaitijos svitos nuogulos

g IIžm – glacialinės Žemaitijos svitos pagrindinės morenos nuogulos

gd IIžm – glacialinės Žemaitijos svitos pagrindinės morenos nuogulos (dislokacinė, skeldiška morena)

l, b, a IIbt – limninės, pelkių bei aliuvinės Butėnų svitos nuosėdos

lg IIdn – limnoglacialinės Dainavos svitos nuosėdos

f IIdn – fliuvioglacialinės Dainavos svitos nuogulos

g IIdn – glacialinės Dainavos svitos pagrindinės morenos nuogulos

l, b, a IItr – limninės, pelkių bei aliuvinės Turgelių svitos nuosėdos

lg IIdz – limnoglacialinės Dzūkijos svitos nuosėdos

f IIdz – fliuvioglacialinės Dzūkijos svitos nuogulos

g IIdz – glacialinės Dzūkijos svitos pagrindinės morenos nuogulos

Apatinis pleistocenas (I)

l Ivn – limninės Vindžiūnų svitos nuosėdos

g Ikl – glacialinės Kalvių svitos pagrindinės morenos nuogulos

Prepleistocenas

l, a pp dm – limninės bei aliuvinės Daumantų svitos nuosėdos

______________

STR 1.04.02:2004

7 priedas

INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ (GEOTECHNINIŲ) TYRIMŲ ATASKAITOSE VARTOJAMI RODIKLIAI, DYDŽIAI, JŲ ŽYMENYS IR MATAVIMO VIENETAI

Grunto tankumą ir sunkumą apibūdinantys rodikliai

r_s – dalelių (masės) tankis, Mg × m^-3

r, r_n – gamtinis (masės) tankis, Mg × m^-3

r_d – sauso grunto tankis, Mg × m^-3

r_dmin – mažiausias sauso grunto tankis, Mg × m^-3

r_dmax – didžiausias sauso grunto tankis, Mg × m^-3

r_r – liekaninis tankis, Mg × m^-3

r_sat – soties tankis, Mg × m^-3

r_Pr – Proktoro tankis, Mg × m^-3

r_modPr – modifikuotas Proktoro tankis, Mg × m^-3

g, g_n – savitasis sunkis, kN × m^-3

g_sb – savitasis sunkis vandenyje (apsemto grunto savitasis sunkis), kN × m^-3

g_w – porų vandens savitasis sunkis, kN × m^-3

Grunto drėgnumą apibūdinantys rodikliai

w, w_n – gamtinis drėgnis (natūralusis drėgnis), 1

w_v – tūrinis drėgnis, 1

w_r – liekaninis drėgnis, 1

w_sat – soties drėgnis, 1

w_opt – optimalusis drėgnis, 1

S_r – soties laipsnis, 1

Gruntų poringumą apibūdinantys rodikliai

e, e_n – poringumo koeficientas, gamtinio poringumo koeficientas, 1

e_o – pradinio poringumo koeficientas, 1

e_n+1 – pusiausvyrinio poringumo koeficientas, 1

e_max – didžiausio poringumo koeficientas, 1

e_min – mažiausio poringumo koeficientas, 1

n – poringumo rodiklis, 1

Grunto plastingumą apibūdinantys rodikliai

w_L – takumo drėgnis (drėgnis takumo riboje), 1

w – Vasiljevo takumo drėgnis, 1

w – Kazagrandės takumo drėgnis, 1

w_p – plastingumo drėgnis kočiojant, 1

w – plastingumo drėgnis slegiant, 1

I_p – plastingumo rodiklis (plastingumo tarpsnis, plastinės būklės tarpsnis), 1

Grunto konsistenciškumą apibūdinantys rodikliai

R_pn – penetracijos rodiklis, kN × m^-2

I_L – takumo rodiklis, 1

I_c – konsistencijos rodiklis, 1

Grunto sandaros kompaktiškumą apibūdinantys rodikliai

I_D – tankumo (sandaros tankumo) rodiklis, 1

I_s – kompaktiškumo rodiklis, 1

I_{Pr –} Proktoro tankumo rodiklis, 1

K_{d –} sutankėjimo rodiklis, 1

CBR- kaliforniškasis kompaktiškumo rodiklis, 1

Mechaniniai dydžiai

M – masė, kg, Mg

F – jėga, kN, MN

F_{g –} sunkis, kN, MN

W – svoris, kN, MN

P – slėgis, kPa, MPa

s – statmenasis įtempis, kPa, MPa

s₁; s₂; s₃ – svarbiausieji įtempiai, kPa, MPa

s¢ – efektyvusis statmenasis įtempis, kPa, MPa

t – šlyties įtempis, kPa, MPa

t¢ – efektyvusis šlyties įtempis, kPa, MPa

u – neutralusis slėgis (porų vandens slėgis), kPa, MPa

Du – perteklinis porų vandens slėgis, kPa, MPa

e – ilginė (santykinė) deformacija, 1

Ds, Dh – sąslūgis, mm, cm

s – nuosėdis, mm, cm

Grunto standumą apibūdinantys rodikliai

E, E_Y – tampros modulis (Jungo modulis), MPa

E_s – standumo modulis, MPa

G – šlyties modulis (Kulono modulis), MPa

K – spūdos modulis, MPa

m – Puasono santykis, 1

n – Puasono skaičius, 1

Grunto spūdumą apibūdinantys rodikliai

E_o – deformacijų modulis (visuminės deformacijos modulis), MPa

E_m – (drenuoto grunto) deformacijų modulis, MPa

E_PLT – (bandomųjų apkrovimų) deformacijų modulis, MPa

E_oed – odometrinis (kompresinis) deformacijų modulis, MPa

E_LMT – dilatometrinis deformacijų modulis, MPa

a_v – spūdos koeficientas (kompresijos koeficientas), MPa^-1

m_v – tūrinės spūdos koeficientas, MPa^-1

C_{c –} kompresijos rodiklis, 1

c_{v –} konsolidacijos koeficientas, m² · s^-1

U_{t –} konsolidacijos laipsnis, 1

Grunto stiprumą apibūdinantys rodikliai

s_c, q_u – stiprumas gniuždant, kPa, MPa

s_t – stiprumas tempiant, kPa, MPa

s_cf – irsmo stiprumas gniuždant, kPa, MPa

s_tf – irsmo stiprumas tempiant, kPa, MPa

s_cr – užribinis stiprumas gniuždant, kPa, MPa

s_tr – užribinis Karneiros stiprumas, kPa, MPa

t_f – irsmo stiprumas kerpant (stiprumas kerpant), kPa, MPa

t – efektyvusis stiprumas kerpant, kPa, MPa

t_r – slysmo stiprumas, kPa, MPa

t – efektyvusis irsmo stiprumas, kPa, MPa

t – efektyvusis slysmo stiprumas, kPa, MPa

c – suminė sankiba (sankiba), kPa, MPa

c_c – tariamoji sankiba, kPa, MPa

c_u – nedrenuotoji sankiba (nedrenuoto grunto stiprumas), kPa, MPa

c¢ – efektyvioji sankiba (tikroji sankiba), kPa, MPa

j – vidinės trinties kampas, laipsniai

j_u – nedrenuotosios vidinės trinties kampas, laipsniai

j¢ – efektyviosios vidinės trinties kampas, laipsniai

tan j – vidinės trinties koeficientas, 1

tan Y_{n –} šlyties koeficientas, 1

Geotechninio zondavimo ir bandomųjų apkrovimų rodikliai

q_c – kūgio sprauda (grunto priešinimasis kūgio spraudai), MN × m^-2, MPa

q_t – pjezokūgio sprauda (grunto priešinimasis pjezokūgio spraudai), MN × m^-2, MPa

q_n – grynoji pjezokūgio sprauda, MN × m^-2, MPa

f_s – paviršinė movos trintis (grunto trintis į movą), kN × m^-2, kPa

f_t – koreguota movos trintis, kN × m^-2, kPa

R_t – paviršinės trinties koeficientas, 1

u_o – geostatinis porų vandens slėgis, kPa

u – išmatuotas porų vandens slėgis, kPa

Du – perteklinis porų vandens slėgis, kPa

B_q -porų slėgio koeficientas, 1

N_n – standartinė kūgio smiga (smūgių skaičius), 1

n₁₀, n_n – dinaminės smigos rodiklis, 1

q_d – dinaminė kūgio smiga, MPa

c_tv, t_FS – stiprumas kerpant mentele, kPa, MPa

p_L – ribinė štampo apkrova, MPa

p_LM – ribinis Menaro slėgis, MPa

Gruntų savybes apibūdinančių rodiklių būdingųjų (charakteristinių) verčių žymenys

g_k – būdingoji (charakteristinė) savitojo sunkio vertė, kN × m^-3

c_uk – būdingoji (charakteristinė) nedrenuotos sankibos vertė, kPa

c – būdingoji (charakteristinė) efektyviosios sankibos vertė, kPa

j – būdingoji (charakteristinė) efektyviosios vidinės trinties kampo vertė, laipsniai

tan j – būdingoji (charakteristinė) efektyviosios vidinės trinties koeficiento vertė, 1

c_k – būdingoji (charakteristinė) sankibos vertė, kPa

j_k – būdingoji (charakteristinė) vidinės trinties kampo vertė, laipsniai

tan j_k – būdingoji (charakteristinė) vidinės trinties koeficiento vertė, 1

E_k – būdingoji (charakteristinė) deformacijų (standumo, spūdumo) modulio vertė, MPa

k_k – būdingoji (charakteristinė) filtracijos koeficiento (savitojo hidraulinio laidumo) vertė,
m × d^-1, cm s^-1

Statistikos rodiklių žymenys

n – imties didumas (imtis)

, Mx – tiriamosios visumos vidurkis

s_x- vidutinis kvadratinis nuokrypis

 – imties (aritmetinis) vidurkis

s², – imties dispersija

s, s_{x –} standartinis nuokrypis

cv, V_{x –} kitimo (variacijos) koeficientas

s – standartinė vidurkio paklaida

e_x – paklaidos rėžis

Mo – moda

Md – mediana

g₁ – imties asimetrijos koeficientas

g₂ – imties eksceso koeficientas

x_max, x_min – ekstreminės vertės

(x_max,- x_min) – duomenų aibės plotis

a – reikšmingumo lygmuo

Q – pasikliovimo lygmuo

t_a(n-1) – Stjudento skirstinio su (n-1) laisvės laipsniais

a lygmens kritinė vertė

r, r_xy – koreliacijos (Pirsono koreliacijos) koeficientas

Brėžiniuose ir tekstuose vartojamos santrumpos ir žymenys

GRĘŽ., gręž. – gręžinys

ŠURF., šurf. – kasinys, šurfas

IGS – inžinerinis geologinis sluoksnis

B₉₄ – geodezinė platuma Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS 94), laipsn.

L₉₄ – geodezinė ilguma Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS 94), laipsn.

x, y – plokštuminės koordinatės Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS 94), m

ABS. A., abs. a – absoliutusis aukštis, absoliučioji altitudė, m

H_n – normalinis aukštis Baltijos (Kronštato) aukščių sistemoje, m

H_e – elipsoidinis aukštis Lietuvos aukščių sistemoje (LAS), m

GVG – gruntinio (požeminio) vandens slūgsojimo gylis (nuo žemės paviršiaus), m

GVL – gruntinio (požeminio) vandens lygio altitudė, m

DH – požeminio vandens spūdžio aukštis, m

PVL – pjezometrinio lygio altitudė, m

MSK 64 – 1964 metų Medvedevo-Šponhojerio-Karniko makroseisminė skalė

EMS 98 – 1998 metų Europos makroseisminė skalė

Grunto bandymų metodų pavadinimų santrumpos

OED – kompresijos bandymas (Oedometer Test)

TX – stabilometrijos bandymas, triašio gniuždymo bandymas (Triaxial Test)

PT – filtracinio laidumo bandymas (Permeability Test)

DST – tiesioginio kirpimo bandymas (Direct Shear Test)

CBRT – kaliforniškasis kompaktiškumo bandymas (California Bearing Ratio Test)

CPT – kūgio spraudos bandymas (Cone Penetration Test)

CPTU – pjezokūgio spraudos bandymas (Piezocone Test)

PMT – presiometrijos bandymas (Pressuremeter Test)

SPT – kūgio smigos bandymas (Standard Penetration Test)

DP – dinaminės smigos bandymas (Dynamic Probing Test)

FVT – bandymas mentele (Field Vane Test)

DMT – dilatometrijos bandymas (Dilatometer Test)

PLT – štampo apkrovimo bandymas (Plate Loading Test)

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-2, 2010-01-04, Žin., 2010, Nr. 4-167 (2010-01-12), i. k. 110301MISAK0000D1-2

Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymų pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-80, 2011-01-26, Žin., 2011, Nr. 12-560 (2011-01-29), i. k. 111301MISAK000D1-80

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 703 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2004 "Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai" patvirtinimo" pakeitimo