PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2020 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 532 redakcija)

Karinės medicinos ekspertizės nuostatai

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato karinės medicinos ekspertizės komisijos sudėtį, jos darbo organizavimą, teises ir funkcijas, karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą, Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigas, kurias baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaigos), tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis (toliau – žvalgybos pareigūnai), asmenų, stojančių į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius (toliau – koviniai būriai), profesinės karo tarnybos karių, privalomosios karo tarnybos karių, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų ir žvalgybos pareigūnų bei šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, taip pat kitų šaulių ir atsargos karių sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką.

Punkto pakeitimai:

Nr. 532, 2020-05-27, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11448

2. Asmenų, nurodytų Nuostatų 1 punkte, sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – Komisija).

3. Tikrosios karo tarnybos karių, einančių karinės aviacijos specialistų pareigas ar į jas pretenduojančių, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ir pretenduojančių į karinės aviacijos specialistų pareigas ar stojančių į karo mokymo įstaigas mokytis pagal programas, susijusias su karine aviacija, sveikata papildomai tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

4. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado įsakymais, teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, ir Nuostatais.

5. Nuostatuose vartojamos sąvokos:

5.1. Apribojimo laipsnis – susirgimo sunkumo ir asmens sveikatos sutrikimo laipsnis, kai asmuo serga viena ar keliomis ligomis.

5.2. Ekspertinė išvada – Komisijos gydytojo specialisto, šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę.

5.3. Ekspertinė nuomonė – Komisijos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ar žvalgybos institucijos tarnybinio tyrimo komisijai pateikta nuomonė apie galimybę nustatytą kario, žvalgybos pareigūno žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu arba šaulio mirties, žūties, susižalojimo, sužalojimo ar kitokio sveikatos sutrikimo priežastį – su šaulio tarnyba ar šaulio statusu.

5.4. Ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie priimtą ekspertinį nutarimą.

5.5. Ekspertinis nutarimas – pagal ekspertines išvadas Komisijos pakomisės pirmininko (toliau – Komisijos pirmininkas, pirmininkas) priimtas sprendimas dėl tiriamo asmens sveikatos būklės ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio.

5.6. Karinė gydytojų konsultacinė komisija – kolegialus Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – KMT) organas, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos karių, šaulių gydymo ir tyrimo klausimus. Karinės gydytojų konsultacinės komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina KMT vadas.

5.7. Karinė medicinos ekspertizė (toliau – medicinos ekspertizė) – asmens sveikatos būklės įvertinimas, tinkamumo tarnybai ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymas, taip pat ekspertinės nuomonės apie galimybę asmens žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu teikimas. Medicinos ekspertizė yra viena iš specializuotosios medicinos ekspertizės rūšių.

5.8. Sveikatos grupė – bendros asmens sveikatos būklės, nustatant asmens tinkamumą tarnybai, rodiklis.

5.9. Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžtos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Karo prievolės įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.

II SKYRIUS

KOMISIJOS SUDĖTIS, DARBO ORGANIZAVIMAS

6. Komisija susideda iš:

6.1. centrinės pakomisės, susidedančios iš šių narių: pirmininko, gydytojų specialistų ir psichologo;

6.2. regioninių pakomisių, susidedančių iš šių narių: pirmininko, šeimos gydytojų, gydytojų specialistų ir psichologo.

7. Komisijos (centrinės pakomisės ir regioninių pakomisių) personalinę sudėtį, regioninių pakomisių skaičių ir veiklos regionus nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas KMT vadas, o Komisijos sekretorius skiria KMT vadas.

8. Komisijos gydytojai privalo turėti galiojančią atitinkamą medicinos praktikos licenciją, psichologai – turėti medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją. Komisijos pirmininkai turi turėti ne mažesnį kaip trejų metų darbo karo tarnyboje stažą.

9. Komisijos darbas organizuojamas sveikatinimo veiklą vykdančiuose Lietuvos kariuomenės padaliniuose, turinčiuose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla; už Komisijos darbo organizavimą atsako sveikatinimo veiklą vykdantis Lietuvos kariuomenės padalinys, kuriame atliekama medicinos ekspertizė, už ekspertinių nutarimų pagrįstumą – Komisijos pirmininkai, priėmę ekspertinį nutarimą, už ekspertinių išvadų pagrįstumą – jas priėmę Komisijos gydytojai; psichologai atsako už psichologinį vertinimą.

III SKYRIUS

KOMISIJOS FUNKCIJOS

10. Komisija atlieka šias funkcijas:

10.1. Centrinė pakomisė:

10.1.1. atlieka asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą, karo mokymo įstaigas, tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis, profesinės karo tarnybos karių, privalomosios karo tarnybos karių, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų ir žvalgybos pareigūnų medicinos ekspertizę;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 532, 2020-05-27, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11448

10.1.2. nustato tikrosios karo tarnybos karių, atsargos karių, žvalgybos pareigūnų ir šaulių sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį;

10.1.3. pateikia Krašto apsaugos ministerijos ar žvalgybos institucijos tarnybinio tyrimo komisijai ekspertinę nuomonę;

10.1.4. fiksuoja medicinos ekspertizės duomenis medicinos dokumentuose ir Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje);

10.1.5. atlieka tikrosios karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų, vykstančių į tarptautines operacijas, medicinos ekspertizę.

10.2. Regioninės pakomisės:

10.2.1. atlieka karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, šaulių, stojančių į kovinius būrius, privalomosios karo tarnybos karių (išskyrus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius), šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, medicinos ekspertizę;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 532, 2020-05-27, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11448

10.2.2. fiksuoja medicinos ekspertizės duomenis medicinos dokumentuose ir Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje).

IV SKYRIUS

KOMISIJOS TEISĖS

11. Komisija turi teisę:

11.1. siųsti tikrinamus asmenis į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ištirti papildomai ar patikslinti diagnozę;

11.2. kreiptis į kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojus specialistus ir psichologus dėl vertinimų, kurių reikia ekspertinei nuomonei priimti;

11.3. gauti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir kitų įstaigų dokumentus ir duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis apie tikrinamų asmenų sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, reikalingus Nuostatuose nurodytų tikrinamų asmenų sveikatai tikrinti, atrankai pagal sveikatos būklę vykdyti ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsniui nustatyti.

V SKYRIUS

SIUNTIMAS ATLIKTI MEDICINOS EKSPERTIZĖS

12. Karo prievolininkus, šaukiamus į privalomąją karo tarnybą, stojančius į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atlikti medicinos ekspertizės siunčia Lietuvos kariuomenės padalinio, kuriam pavesta administruoti karo prievolę, viršininkas (vadas) ar jo įgaliotas asmuo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 532, 2020-05-27, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11448

13. Į kovinius būrius stojančius šaulius atlikti medicinos ekspertizės siunčia Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vadas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs šaulio prašymą leisti atlikti tarnybą koviniame būryje.

14. Asmenis, stojančius į karo mokymo įstaigas, atlikti medicinos ekspertizės siunčia Lietuvos švietimo įstaiga, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis, kita krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys.

15. Tikrosios karo tarnybos karius, krašto apsaugos sistemoje pagal žvalgybos tarnybos sutartis tarnaujančius žvalgybos pareigūnus atlikti medicinos ekspertizės siunčia krašto apsaugos sistemos institucija, šaulius – Lietuvos šaulių sąjunga, atsargos karius – Lietuvos kariuomenės padalinys, kuriam pavesta administruoti karo prievolę.

16. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnus atlikti medicinos ekspertizės siunčia Valstybės saugumo departamentas pagal Valstybės saugumo departamento direktoriaus tvirtinamus kalendorinių metų grafikus, suderintus su KMT vadu. Grafike nurodoma, kokiomis dienomis ir kiek žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių Valstybės saugumo departamente, siunčiama atlikti medicinos ekspertizės. Grafiką Valstybės saugumo departamentas pateikia KMT kiekvienais kalendoriniais metais iki sausio dešimtos dienos.

17. Siunčianti institucija asmenį registruoja atlikti medicinos ekspertizę ne vėliau kaip prieš šimtą dvidešimt dienų iki ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo pabaigos Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje) arba išduoda krašto apsaugos ministro nustatytos formos siuntimą (toliau – Siuntimas). Nurodymas pasitikrinti sveikatą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamiems karo prievolininkams skelbiamas Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka.

18. Tikrinamas asmuo Komisijai turi pateikti:

18.1. dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę (pasą ar tapatybės kortelę);

18.2. Siuntime arba medicinos ekspertizės metu Komisijos gydytojo nurodytus medicinos ekspertizei atlikti reikalingus medicinos dokumentus, kurių sąrašą nustato KMT vadas;

18.3. tikrosios karo tarnybos, atsargos kariai ir šauliai nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo atveju – dokumentą, patvirtinantį nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo faktą arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją; ligos atveju – išrašą iš medicinos dokumentų.

19. Tikrosios karo tarnybos kariai, atsargos kariai, žvalgybos pareigūnai ir šauliai siunčiami į Komisiją atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų:

19.1. tinkamumą tolesnei tikrosios karo tarnybos kario, žvalgybos pareigūno tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, taip pat pagrįstai įtarus tikrosios karo tarnybos kariui, žvalgybos pareigūnui ar šauliui sveikatos sutrikimą, dėl kurio gali keistis jo tinkamumas tarnybai, kai jis atsisako gydymo Lietuvos kariuomenės padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir nepristato asmens sveikatos priežiūros įstaigų pažymos apie sveikatos būklės įvertinimą ir (ar) pradėtą gydymą. Ar tikrosios karo tarnybos kariui, žvalgybos pareigūnui, šauliui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia Karinė gydytojų konsultacinė komisija;

19.2. sveikatos sutrikimo sunkumo (sunkaus, apysunkio, lengvo) laipsnį, liekamuosius reiškinius ir dėl to sumažėjusį (nesumažėjusį) tinkamumą tarnybai pagal sveikatos būklę. Nustatyti sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio tikrosios karo tarnybos kariai, atsargos kariai, žvalgybos pareigūnai ir šauliai siunčiami (arba jų medicininiai dokumentai, pagrindžiantys sveikatos sutrikimą, išsiunčiami) ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų pasibaigus jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiui arba nustačius priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir pareigų vykdymo ar tarnybos. Nustatyti liekamuosius reiškinius ir tinkamumą tarnybai pagal sveikatos būklę tikrosios karo tarnybos kariai, atsargos kariai, žvalgybos pareigūnai ir šauliai siunčiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nustatytais terminais;

19.3. tinkamumą tolesnei tikrosios karo tarnybos kario, žvalgybos pareigūno tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje – ne vėliau kaip prieš šimtą dvidešimt dienų iki ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo pabaigos;

19.4. tinkamumą tolesnei tikrosios karo tarnybos kario, žvalgybos pareigūno tarnybai, prieš siunčiant mokytis ar skiriant į tarnybą užsienyje, jeigu ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo laikas baigiasi mokymosi ar tarnybos užsienyje laikotarpiu;

19.5. tinkamumą tikrosios karo tarnybos kario, žvalgybos pareigūno tarnybai tarptautinėje operacijoje, jeigu neturi galiojančio ekspertinio nutarimo dėl tinkamumo tarptautinei operacijai.

20. Tikrosios karo tarnybos kariai, šauliai ir žvalgybos pareigūnai į Komisiją siunčiami ir privalo atvykti likus ne mažiau kaip šimtui dvidešimt dienų iki ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo pabaigos, o Nuostatų 19.4 ir 19.5 papunkčiuose nustatytais atvejais – likus ne mažiau kaip šimtui dvidešimt dienų iki siuntimo mokytis ar atlikti tarnybos užsienyje arba pasirengti tarptautinei operacijai dienos. Asmuo medicinos ekspertizės atlikti privalo atvykti per trisdešimt dienų, o Nuostatų 19.1 papunktyje nustatytu atveju – per penkias darbo dienas nuo Siuntimo gavimo.

21. Jeigu tikrosios karo tarnybos karys, šaulys, žvalgybos pareigūnas, atsargos karys negali atvykti atlikti medicinos ekspertizės dėl sveikatos būklės, medicinos ekspertizė gali būti atliekama vadovaujantis medicinos dokumentais, jeigu juose pakanka medžiagos ekspertiniam nutarimui priimti. Gavus medicininius dokumentus, Komisijos pirmininkas įvertina juos ir priima sprendimą, ar yra pakankamai informacijos apie asmens sveikatos būklę ekspertiniam nutarimui priimti. Jeigu nepakanka informacijos, Komisijos pirmininko sprendimu per dešimt dienų nuo sprendimo priėmimo Komisija vyksta į asmens buvimo vietą.

VI SKYRIUS

MEDICINOS EKSPERTIZĖ

22. Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – kriterijai), patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru.

23. Atvykęs atlikti medicinos ekspertizės asmuo pateikia Nuostatų 18 punkte nurodytus dokumentus. Registruotojas privalo patikrinti asmens tapatybę ir pateiktų dokumentų galiojimą. Jeigu asmuo turi laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, Komisijos pirmininkas sprendžia, ar gali būti atlikta medicinos ekspertizė.

24. Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato KMT vadas.

25. Komisijos gydytojai ir psichologai, prieš atlikdami medicinos ekspertizę, privalo patikrinti asmens tapatybę, remdamiesi pateiktu asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

26. Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – medicinos ekspertizės aktas).

27. Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai.

28. Komisija medicinos ekspertizę asmeniui turi atlikti per devyniasdešimt dienų nuo jo atvykimo į medicinos ekspertizę. Jeigu asmenį būtina tirti papildomai, patikslinti jo diagnozę ar jį gydyti, Komisijos pirmininko leidimu medicinos ekspertizės atlikimo laikas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau nei trisdešimt dienų. Asmuo privalo vykdyti Komisijos gydytojų ir psichologų nurodymus, kad būtų laiku ir tinkamai atlikta jo medicinos ekspertizė. Jeigu asmenį reikia gydyti, priimamas ekspertinis nutarimas ir skiriama pakartotinė medicinos ekspertizė.

29. Jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė.

30. Asmenims, siunčiamiems ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės, išduodamas sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos siuntimas.

31. Papildomus tyrimo, konsultacijos ar patikslintos diagnozės duomenis Komisijos gydytojas naudoja priimdamas ekspertines išvadas.

32. Komisijos pirmininkas priima ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas Komisijos gydytojams pateikus ekspertines išvadas. Jeigu priimant ekspertinį nutarimą kyla įtarimų dėl ekspertinės išvados pagrįstumo, Komisijos pirmininkas turi teisę pareikalauti, kad abejotiną ekspertinę išvadą priėmęs Komisijos gydytojas pateiktų motyvuotą paaiškinimą raštu per tris darbo dienas po to, kai visi gydytojai pateikia ekspertines išvadas. Jeigu Komisijos gydytojas negali pagrįsti ekspertinės išvados, Komisijos pirmininko sprendimu ekspertinę išvadą priima Karinė gydytojų konsultacinė komisija. Šiuo atveju ekspertinis nutarimas priimamas per tris darbo dienas nuo paaiškinimų gavimo arba Karinės gydytojų konsultacinės komisijos ekspertinės išvados priėmimo.

33. Ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai.

34. Jeigu atliekant medicinos ekspertizę nustatomas ūmus susirgimas (liga ar lėtinės ligos paūmėjimas) ar trauma, teikiamos rekomendacijos, kaip juos gydyti. Ligai užsitęsus ilgiau nei galioja ekspertinio nutarimo pažyma, priimamas ekspertinis nutarimas, kurio galiojimo laikas nustatomas pagal prognozuojamą ligos (gydymo) pabaigą, ir skiriama pakartotinė medicinos ekspertizė. Galutinės ekspertinės išvados daromos ir ekspertinis nutarimas priimamas tik baigus gydymą arba paaiškėjus susirgimo padariniams.

35. Nutarimai dėl sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo priimami vadovaujantis Nuostatų priede nustatytu Karių sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikimų sąrašu.

36. Ekspertiniai nutarimai įrašomi:

36.1. medicinos ekspertizės akte;

36.2. Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje).

37. Komisijos sekretorius ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nutarimo priėmimo dienos įrašo į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje) ir užpildo ekspertinio nutarimo pažymą, kurią pasirašo Komisijos pirmininkas.

38. Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma: ekspertinio nutarimo numeris, nutarimo data, ekspertinis nutarimas, asmens sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma), ekspertinio nutarimo galiojimo data, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai bei sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis ir liekamieji reiškiniai (jei asmuo buvo siųstas sveikatos sutrikimo sunkumo laipsniui nustatyti). Rekomendacijomis dėl ribojimų tarnybai privaloma vadovautis skiriant asmenį į pareigas.

39. Ekspertinio nutarimo pažymos kopija ar Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje esantys ekspertinio nutarimo duomenys (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje) perduodami institucijai ar jos padaliniui, siuntusiam asmenį į Komisiją, per tris darbo dienas priėmus ekspertinį nutarimą. Institucija ar jos padalinys, siuntęs asmenį į Komisiją, jį apie šį nutarimą privalo informuoti per penkias darbo dienas nuo ekspertinio nutarimo gavimo arba, kai yra objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė ir kita), dėl kurių per nurodytą laiką negalima informuoti apie nutarimą, – kitą dieną šioms priežastims išnykus. Ištirtas asmuo ekspertinio nutarimo pažymos kopiją, pateikęs rašytinį prašymą, gali atsiimti Komisijoje.

40. Ekspertinio nutarimo pažymos galioja:

40.1. stojantiesiems į profesinę karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, šaukiamiesiems į privalomąją karo tarnybą, šaulio tarnybą koviniame būryje, tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis, taip pat karo mokymo įstaigas, – dvejus metus nuo išdavimo dienos; jeigu asmuo per tą laiką priimamas į profesinę karo, privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, šaulio koviniame būryje tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį arba įstoja mokytis į karo mokymo įstaigą, – kaip nustatyta Nuostatų 40.2 papunktyje;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 532, 2020-05-27, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11448

40.2. tikrosios karo tarnybos kariams, žvalgybos pareigūnams, šauliams tarnybai koviniame būryje ir asmenims, siunčiamiems nustatyti tinkamumo karo, žvalgybos pareigūno tarnybai tarptautinėje operacijoje, patikrintiems iki trisdešimt penkerių metų (įskaitytinai), – šešerius metus nuo išdavimo dienos, trisdešimt šešerių metų ir vyresniems – ketverius metus nuo išdavimo dienos;

40.3. ekspertinio nutarimo pažymos, išduotos asmenims, kuriems skirta pakartotinė medicinos ekspertizė, – jose nurodytą laiką;

40.4. ekspertinio nutarimo pažymos, išduotos asmenims, pripažintiems netinkamais tarnybai, – jose nurodytą laiką.

41. Jeigu dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos nėra galimybės atlikti karinę medicinos ekspertizę, krašto apsaugos ministras gali pratęsti ekspertinių nutarimų pažymų galiojimo laiką, bet ne ilgiau kaip šimtą aštuoniasdešimt dienų, skaičiuojamų nuo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimo momento.

42. Komisijos pirmininkas, gavęs iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą.

43. Kai asmuo per nustatytą laiką neatvyksta į Komisiją arba nepristato privalomų pateikti dokumentų ir skirtų klinikinių tyrimų ir (arba) konsultacijų rezultatų ir todėl ne visi Komisijos gydytojai priima ekspertines išvadas, Komisijos pirmininkas medicinos ekspertizės akte nurodo, kad ekspertinis nutarimas nepriimtas dėl nebaigtos medicinos ekspertizės.

44. Komisijos pirmininko priimamų ekspertinių nutarimų dėl tikrinamo asmens tinkamumo tarnybai formuluotes nustato krašto apsaugos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45. Ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą ekspertinį nutarimą, išskyrus ekspertinius nutarimus dėl asmens sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo. Šie ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui per dešimt dienų nuo jų įteikimo kariui, jo šeimos nariams ar jų prašymu kitam kario interesams atstovaujančiam asmeniui.

46. Įgyvendinant Nuostatus (išskyrus kai asmens duomenis tvarko kitos sveikatos priežiūros įstaigos), 1 punkte nurodytų asmenų (išskyrus šaulių, nestojančių į kovinius būrius) asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, siekiant tikrinti šių asmenų sveikatą, nustatant jų tinkamumą tarnybai, taip pat nustatyti sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu ir atitinkamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu.

Šaulių, nestojančių į kovinius būrius, asmens duomenys yra tvarkomi sveikatos tikrinimo, sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo tikslais, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

Įgyvendindamos Nuostatus, kitos sveikatos priežiūros įstaigos asmens duomenis tvarko asmens sveikatos tikrinimo tikslais, vadovaudamosi Reglamentu (ES) 2016/679 ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

Nuostatuose nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka ir terminais. Informacija apie asmens duomenų tvarkymą krašto apsaugos sistemoje pateikiama krašto apsaugos ministro tvirtinamose asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo taisyklėse ir Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kam.lt.

Punkto pakeitimai:

Nr. 70, 2021-02-03, paskelbta TAR 2021-02-05, i. k. 2021-02322

________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 604, 2007-06-13, Žin., 2007, Nr. 72-2843 (2007-06-30), i. k. 1071100NUTA00000604

Nr. 379, 2016-04-13, paskelbta TAR 2016-04-21, i. k. 2016-10145

Nr. 476, 2019-05-15, paskelbta TAR 2019-05-20, i. k. 2019-07958

Nr. 532, 2020-05-27, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11448

Karinės medicinos ekspertizės nuostatų

priedas

KARIŲ SUNKIŲ, APYSUNKIŲ IR LENGVŲ SUŽEIDIMŲ, TRAUMŲ IR KITŲ SVEIKATOS SUTRIKIMŲ SĄRAŠAS

1. Sunkiems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikimams priskiriami:

1.1. kaukolės skliauto / kaukolės pamato atvirieji ir uždarieji lūžiai;

1.2. vidutinio ar sunkaus laipsnio galvos smegenų sumušimas / sunkus galvos smegenų sukrėtimas;

1.3. traumos sukeltas kraujavimas kaukolės viduje: epidurinė hematoma, subdurinė hematoma, kraujavimas į smegenis, kraujavimas po voratinkliniu dangalu;

1.4. daugybiniai veido kaulų lūžiai (išskyrus nosikaulius);

1.5. kaklo, krūtinės ar juosmens slankstelio kūno ar lanko lūžiai, kai kartu pažeidžiamos nugaros smegenys ar nervų šaknelės;

1.6. nugaros smegenų sužalojimas (sumušimas, suspaudimas);

1.7. kiti nervų sistemos pažeidimai dėl traumų, ūminių atsitiktinių apsinuodijimų, potrauminių uždegimų, mechaninės asfiksijos, sukėlę plegijas, trauminę epilepsiją, hidrocefaliją, vienos galūnės parezę ar kitas lėtines ligas, nulėmusias funkcijos sutrikimą;

1.8. ryklės, gerklų, trachėjos, stemplės kiauriniai sužalojimai ar lūžimai, sukėlę ryškų organų funkcijos sutrikimą (kvėpavimo, kalbos, rijimo ar kitą);

1.9. kaklo suspaudimas ar kitokia mechaninė asfiksija, sukėlusi objektyviais duomenimis patvirtintą smegenų kraujotakos sutrikimą;

1.10. krūtinės ląstos, pilvo ertmės sužalojimai, kai pažeisti vidaus organai, nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, sukėlę ryškų organų funkcijos sutrikimą;

1.11. atviras žastikaulio, stipinkaulio, alkūnkaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kaulų lūžis ar uždarieji mažiausiai dviejų ilgųjų kaulų (blauzdikaulio, šlaunikaulio, žastikaulio, stipinkaulio, alkūnkaulio) lūžiai;

1.12. trauminis rankos ar kojos, vienos rankos ar kojos visų pirštų amputavimas;

1.13. dubens kaulų lūžiai su dislokacija su dubens organų pažeidimu arba taikytas operacinis gydymas;

1.14. stambių kraujagyslių sužalojimas;

1.15. sužalojimai, sukėlę sunkų šoką, sunkų kolapsą, riebalinę ar oro emboliją ar tromboemboliją ar ryškų organų funkcijos sutrikimą;

1.16. elektros trauma, sukėlusi gyvybei pavojingą būklę;

1.17. jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta spindulinė liga;

1.18. užsikrėtimas, ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, sukėlusios didelių anatominių ar funkcinių sutrikimų;

1.19. vienos akies ar abiejų akių visiškas aklumas ar stabilus regėjimo pablogėjimas, kai nematoma pirštų iš dviejų metrų ir mažesnio atstumo (regėjimo aštrumas 0,04 ir mažesnis be korekcijos);

1.20. kalbos netekimas, kai nesugebama reikšti minčių kitiems suprantamais žodžiais;

1.21. klausos organų veiklos sutrikimas, sukėlęs abiejų ausų visišką kurtumą, labai ryškių vestibulinių sutrikimų; labai žymus klausos sutrikimo laipsnis (kai girdimi garsai nuo 71 iki 90 dB);

1.22. išorinių priežasčių poveikio sukeltas lytinės veiklos (sugebėjimo lytiškai santykiauti, apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti) sutrikimas;

1.23. normalaus nėštumo nutrūkimas ar dirbtinis nėštumo nutraukimas (neatsižvelgiant į nėštumo trukmę);

1.24. gyvybei pavojingi ūminiai apsinuodijimai;

1.25. sunkus psichikos sutrikimas (reaktyvinės būsenos, keliančios pavojų savo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai bei žymiai sutrikdančios darbingumą ir socialinę adaptaciją);

1.26. I–II laipsnio nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 25 procentai kūno paviršiaus, III laipsnio nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 10 procentų kūno paviršiaus, kvėpavimo takų pažeidimai arba yra pažeistos labai svarbios kūno sritys (veidas, tarpvietė, plaštaka, pėdos), nudegimai elektros lanku;

1.27. III–IV laipsnių nušalimai, apimantys 10 ir daugiau kūno paviršiaus arba sutrikdę organų funkcijas;

1.28. kiti išorinių priežasčių poveikio padariniai, sukėlę ryškius organų anatominius ar funkcinius sutrikimus.

2. Apysunkiams sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikimams priskiriami:

2.1. sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikimai, sukėlę anatominių pakitimų ar funkcinių sutrikimų, kurie lėmė laikinąjį nedarbingumą, trunkantį ilgiau kaip 13 dienų (kai nėra galimybės išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams, taip pat užsienyje tarnybą atliekantiems kariams, nedarbingumu laikomas kario medicininiuose dokumentuose esantis įrašas apie jo nedarbingumą atitinkamu laikotarpiu):

2.1.1. kita galvos smegenų trauma ar nervų sistemos pažeidimas, nenurodyti šio sąrašo 1.1–1.7 ir 1.20, 1.21 papunkčiuose;

2.1.2. abiejų ausų kaušelių didesnės dalies netekimas;

2.1.3. atvirieji ir uždarieji žandikaulių lūžiai;

2.1.4. dalies liežuvio netekimas, sunkinantis kalbą ir rijimą;

2.1.5. trijų ir daugiau šonkaulių lūžiai;

2.1.6. komplikuoti kaulų išnirimai;

2.1.7. kaklo, krūtinės ar juosmens slankstelio kūno ar lanko lūžiai, išnirimas;

2.1.8. kryžkaulio, uodegikaulio lūžiai;

2.1.9. vienos kojos visų pirštų, plaštakos I ar II piršto, III ir IV pirštų ar kelių galūnių pavienių pirštų amputavimas;

2.1.10. vieno raktikaulio, šeivikaulio atvirieji izoliuoti lūžiai; žastikaulio, stipinkaulio, alkūnkaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kaulų uždarieji lūžiai;

2.1.11. peties–raktikaulio, krūtinkaulio–raktikaulio sąvaržos vientisumo pažeidimas;

2.1.12. sąnarių (peties, alkūnės, klubo, kelio, čiurnos) raiščių nutrūkimai;

2.1.13. I–II laipsnio nudegimai, kai pažeista 16–25 procentų kūno paviršiaus, III laipsnio nudegimai, kai pažeista 3–10 procentų kūno paviršiaus;

2.1.14. III laipsnio nušalimai, išskyrus šio sąrašo 1.27 papunktyje nurodytus III laipsnio nušalimus;

2.2. sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikimai, sukėlę anatominių pakitimų ar funkcinių sutrikimų:

2.2.1. stabilus regėjimo sumažėjimas iki 0,08–0,09 (be korekcijos);

2.2.2. klausos sutrikimo laipsnis (kai girdimi garsai nuo 41 iki 70 dB);

2.2.3. netaisyklingas sąkandis po žandikaulio lūžių, vidutiniškai trikdantis kramtymo funkciją;

2.2.4. peties sąnario kontraktūra, kai vidutiniškai sutrikdoma judesių apimtis;

2.2.5. alkūnės, riešo, klubo, kelio, čiurnos sąnarių kontraktūros, vidutiniškai ribojančios judesius;

2.3. kiti išorinių priežasčių poveikio padariniai (vidutiniškas suluošinimas), sukėlę negrįžtamų anatominių pakitimų arba funkcinių sutrikimų, 21 dienų ir ilgiau trunkantį laikinąjį nedarbingumą (kai nėra galimybės išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams, taip pat užsienyje tarnybą atliekantiems kariams, nedarbingumu laikomas kario medicininiuose dokumentuose esantis įrašas apie nedarbingumą atitinkamu laikotarpiu), išskyrus šio sąrašo 1 punkte nurodytus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikimus;

2.4. trijų arba daugiau dantų netekimas;

2.5. užsikrėtimas pavojingomis žmonių užkrečiamosiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, sukėlusioms vidutinį funkcijos sutrikimą; kurios lėmė laikinąjį nedarbingumą, trunkantį 21 dieną ir ilgiau (kai nėra galimybės išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams, taip pat užsienyje tarnybą atliekantiems kariams, nedarbingumu laikomas kario medicininiuose dokumentuose esantis įrašas apie jo nedarbingumą atitinkamu laikotarpiu).

3. Lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikimams priskiriami:

3.1. sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikimai, kurie lėmė ilgiau kaip 7 dienas trunkantį laikinąjį nedarbingumą (kai nėra galimybės išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams, taip pat užsienyje tarnybą atliekantiems kariams, nedarbingumu laikomas kario medicininiuose dokumentuose esantis įrašas apie jo nedarbingumą atitinkamu laikotarpiu);

3.1.1. uždaroji kaukolės trauma, sukėlusi galvos smegenų sukrėtimą, uždaroji stuburo smegenų trauma;

3.1.2. nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės;

3.1.3. sąnarių raiščių įtrūkimas;

3.1.4. nekomplikuoti kaulų išnirimai;

3.1.5. vieno iš plaštakos trijų pirštų (III, IV ar V) amputavimas dėl traumos, pavienio III, IV ar V plaštakos piršto kontraktūra, vienos apatinės galūnės pavienių pirštų amputavimas;

3.1.6. uždarieji pavienių dubens kaulų (klubikaulio skiauterės ar sparno, vieno sėdynkaulio ar vieno gaktikaulio) lūžiai, nesuardantys dubens žiedo vientisumo, nepažeidę vidaus organų, stambiųjų kraujagyslių ir nervų;

3.1.7. pėdos, plaštakos kaulų, vieno ar dviejų šonkaulių, vieno raktikaulio, šeivikaulio, vidinio blauzdikaulio kulkšnelio izoliuoti uždarieji lūžiai;

3.1.8. I–II laipsnio nudegimai, kai pažeista 10–15 procentų kūno paviršiaus, III laipsnio nudegimai, kai pažeista apie 2 procentus kūno paviršiaus;

3.1.9. II laipsnio nušalimai;

3.1.10. akies ragenos, junginės svetimkūniai, nekiaurinės akies traumos, laikinai sutrikdę regėjimą, I laipsnio akies nudegimai;

3.1.11. nežymus klausos sutrikimo laipsnis (kai girdimi garsai nuo 26 iki 40 dB);

3.1.12. kiti sveikatos sutrikimai, kurie lėmė ilgiau kaip 7 dienas trunkantį laikinąjį nedarbingumą (išskyrus šio sąrašo 1 ir 2 punktuose nurodytus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikimus) (kai nėra galimybės išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams, taip pat užsienyje tarnybą atliekantiems kariams, nedarbingumu laikomas kario medicininiuose dokumentuose esantis įrašas apie jo nedarbingumą atitinkamu laikotarpiu);

3.2. vieno ar dviejų dantų netekimas.

_____________________________

Papildyta priedu:

Nr. 532, 2020-05-27, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11448

Pakeitimai: