Suvestinė redakcija nuo 2013-10-11 iki 2015-08-31

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 117-5366, i. k. 1032210ISAK0003-611

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL KROVINIŲ KROVIMO IR TVIRTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2003 m. lapkričio 5 d. Nr. 3-611

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (Žin., 2004, Nr. 72-2489) 42 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-27; 2010, Nr. 12-557) 5 straipsnio 3 dalies 6 punktu ir 15 straipsnio 1 dalimi:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 3-419, 2010-07-07, Žin., 2010, Nr. 83-4400 (2010-07-14), i. k. 1102210ISAK0003-419

1. Tvirtinu Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles (pridedama)*.

2. Nustatau, kad Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklės įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

3. Pavedu Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininkui Jonui Savickui kontroliuoti, kaip geležinkelių transporte laikomasi šių taisyklių.

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                         ZIGMANTAS BALČYTIS

____________________

* Su taisyklėmis galima susipažinti internete http://www.litrail.lt ir akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ (Mindaugo g. 12/14, Vilnius)

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3–611

ADV/7

KROVINIŲ KROVIMO IR TVIRTINIMO

TAISYKLĖS

VILNIUS 2004

PRATARMĖ

PARENGĖ

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Lietuvos mokslininkų sąjungos skyrius „Technika“ (darbo vadovas dr. Kazys Sakalauskas) ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) Eismo saugumo tarnybos specialistas Jevgenijus Kozlovas (I dalies III, V–XI skyriai) bei Krovinių vežimo valdybos specialistai Stasė Balsienė (I dalies III, V–XI skyriai) ir Alvydas Sakalauskas (I dalies I–II, IV skyriai, II–IV dalys, 1–3 priedai)

PERŽIŪRĖJO, SUREDAGAVO IR SUTVARKĖ

LG Technikos tarnybos Techninės dokumentacijos skyrius (Česlovas Černiauskas)

SUDERINTA

DK – Juozas Senūta

DI – Vytautas Ramonas

VK – Rimvydas Valys

VR – Silistinas Razgus

VP – Alfredas Zubkevičius

TT – Liudmila Sarkisianc

Taisyklių projektas 1999 11 29 aprobuotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto išplėstiniame Kelių katedros posėdyje (katedros vedėjas dr. Alfredas Laurinavičius)

Tikrino LG Standartizacijos, metrologijos ir kokybės valdymo skyrius (Raimondas Puišys)

GALIOJA nuo 2004-01-01

Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklės pakeičia „Krovinių krovimo ir tvirtinimo technines sąlygas“, 1988 m. (rus. Технические условия погрузки и крепления грузов)

TURINYS

I DALIS

KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS ATVIRUOSE VAGONUOSE

I SKYRIUS. KROVINIŲ KROVIMO IR TVIRTINIMO VAGONUOSE BENDRIEJI REIKALAVIMAI

I skirsnis. Bendrosios nuostatos

II skirsnis. Krovinių, sukrautų ir įtvirtintų šiose Taisyklėse nenumatytu būdu, vežimo reikalavimai

III skirsnis. Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių parengimas

II SKYRIUS. MEDIENOS KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

IV skirsnis. Bendrieji reikalavimai

V skirsnis. Nepaketuotos medienos krovimas pagal įprastą gabaritą

Rąstai

Pjautinė mediena

Pabėgiai ir kita trumpamatė pjautinė mediena

VI skirsnis. Paketuotos medienos krovimas pagal įprastą gabaritą

Medienos veržimas daugkartinio naudojimo pusiau standžiomis pakabomis

Medienos veržimas tašelių ir vielos aprišalais

Medienos veržimas plieninėmis juostomis

Medienos veržimas lyno arba vielos aprišalais

VII skirsnis. Medžio drožlių plokščių krovimas pagal įprastą gabaritą

VIII skirsnis. Nepaketuotos medienos krovimas pagal zoninį gabaritą

Bendroji dalis

Negenėta mediena

Medienos riejimas stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje

Rąstų riejimas kaupe

Kaupo rietuvės tvirtinimas ant ilgųjų tarpiklių

Kaupe formuojamos rietuvės įtvirtinimas be ilgųjų tarpiklių

Ne trumpesnė kaip 3,0 m mediena

Trumpamatės medienos vežimas pusvagoniuose su įtaisytais grebėstais

IX skirsnis. Paketuotos medienos krovimas pagal zoninį gabaritą

Rąstai

Daugkartinio naudojimo pusiau standžiomis pakabomis suveržti pjautinės medienos paketai

Plieninėmis juostomis suveržta pjautinė mediena

Neįmirkyti 2,75 m ilgio pabėgiai

Įmirkyti 2,75 m ilgio pabėgiai

X skirsnis. Medienos krovimas į specialiai įrengtus vagonus

Ilgų rąstų ir pjautinės medienos vežimas keturašiuose platforminiuose vagonuose su VO–162 tipo metalinėmis galinėmis sienelėmis ir VO–118

tipo metaliniais šoniniais priešiniais statramsčiais

Bendroji dalis

Rąstai

Pjautinė mediena

Ilgi rąstai keturašiuose platfominiuose vagonuose su VO–118 tipo įranga

Rąstų vežimas 23–4000 modelio keturašiuose platforminiuose vagonuose

Rąstų vežimas keturašiuose miškavežiuose

Rąstų vežimas keturašiuose miškavežiuose su statramsčių antgaliais

III SKYRIUS. METALO IR METALO PRODUKCIJOS KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

XI skirsnis. Bendrieji reikalavimai

XII skirsnis. Rūšinio valcuoto plieno krovimas ir tvirtinimas

XIII skirsnis. Lakštinio metalo krovimas ir tvirtinimas

XIV skirsnis. Pakuose esančio lakštinio metalo krovimas ir tvirtinimas

XV skirsnis. (6–160) mm storio lakštinio metalo krovimas ir tvirtinimas

XVI skirsnis. Sliabų krovimas ir tvirtinimas

XVII skirsnis. Metalo luitų krovimas ir tvirtinimas

XVIII skirsnis. Bliumų krovimas ir tvirtinimas

XIX skirsnis. Luitadėžių krovimas ir tvirtinimas

XX skirsnis. Metalo ritinių (štripsų) krovimas ir tvirtinimas

XXI skirsnis. Bandažų ir vientisų valcuotų ratų krovimas ir tvirtinimas

XXII skirsnis. Metalinių valcavimo velenėlių krovimas ir tvirtinimas

XXIII skirsnis. Iešmų krovimas ir tvirtinimas

XXIV skirsnis. Metalo laužo krovimas ir tvirtinimas

XXV skirsnis. Aširačių krovimas ir tvirtinimas

XXVI skirsnis. Luitadėžių vežimėlių krovimas ir tvirtinimas

XXVII skirsnis. Vamzdžių krovimas ir tvirtinimas

XXVIII skirsnis. (10500–12000) mm ilgio metalinių vamzdžių krovimas ir tvirtinimas skirtingo tūrio kėbulų pusvagoniuose

XXIX skirsnis. Iki 11800 mm ilgio ir 1420 mm skersmens polietileno dangos plieno vamzdžių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose pusvagoniuose

XXX skirsnis. 1420 mm skersmens polietileno dangos plieno vamzdžių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose

XXXI skirsnis. Ketaus šildymo radiatorių paketų krovimas ir tvirtinimas pusvagoniuose

XXXII skirsnis. Metalo konstrukcijų krovimas ir tvirtinimas keturašiuose pusvagoniuose ir platforminiuose vagonuose

IV SKYRIUS. GELŽBETONIO, ASBESTCEMENČIO IR KITOKIŲ GAMINIŲ BEI KONSTRUKCIJŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

XXXIII skirsnis. Gelžbetonio gaminių ir konstrukcijų krovimas ir tvirtinimas

XXXIV skirsnis. Asbestcemenčio gaminių krovimas

XXXV skirsnis. Stambiaplokščių namų statybos gaminių krovimas ir tvirtinimas

XXXVI skirsnis. Gelžbetonio, keramzitbetonio ir gipso plokščių bei pertvarų krovimas ir tvirtinimas

XXXVII skirsnis. Gelžbetonio lovių krovimas į keturašius Platforminius vagonus

XXXVIII skirsnis. Gelžbetonio lovių krovimas j keturašius pusvagonius

XXXIX skirsnis. Gelžbetonio gaminių krovimas j savivarčius vagonus

XL skirsnis. Į maišus suberto cemento paketų krovimas

V SKYRIUS. Į DĖŽES SUPAKUOTŲ IR NESUPAKUOTŲ SU PLOKŠČIU PAVIRŠIUMI KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

XLI skirsnis. Bendrieji reikalavimai

XLII skirsnis. Kilnojamųjų vagono tipo namelių krovimas ir tvirtinimas

VI SKYRIUS. CILINDRO FORMOS KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

XLIII skirsnis. Bendrieji reikalavimai

XLIV skirsnis. Ilgųjų vamzdžių krovimas ir tvirtinimas

VII SKYRIUS. RATINIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

XLV skirsnis. Bendrieji reikalavimai

XLVI skirsnis. Traktorių priekabų krovimas ir tvirtinimas

XLVII skirsnis. Lengvųjų automobilių krovimas ir tvirtinimas

XLVIII skirsnis. Lengvųjų automobilių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose sutankintu būdu

XLIX skirsnis. Grūdinių kultūrų nuėmimo savaeigių kombainų krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose

L skirsnis. Kombainų be javapjovės krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis)

LI skirsnis. Kombainų su kupetuotuvu be javapjovės krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis)

LII skirsnis. Kombainų su pakabintu smulkintuvu be javapjovės krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis)

LIII skirsnis. Kombainų su iki 5 m pločio javapjove krovimas ir tvirtinimas (lauko sąlygomis)

LIV skirsnis. Kombainų su javapjove krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis)

LV skirsnis. Kombainų be javapjovės, su kabinomis ir be jų, krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis)

LVI skirsnis. Kombainų su kupetuotuvu, nuožulnia kamera, javapjove bei kabina krovimas ir tvirtinimas (lauko sąlygomis)

VIII SKYRIUS. VIKŠRINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

LVII skirsnis. Bendrieji reikalavimai

LVIII skirsnis. Traktorių, buldozerių ir krūmapjovių krovimas ir tvirtinimas

LIX skirsnis. Ekskavatorių, kranų ir vamzdžių klotuvų krovimas ir tvirtinimas

IX SKYRIUS. KONTEINERIŲ IR ŠIAUDŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS ATVIRUOSIUOSE VAGONUOSE

LX skirsnis. Universaliųjų konteinerių krovimas

LXI skirsnis. Specializuotųjų konteinerių krovimas

LXII skirsnis. Presuotų šiaudų ryšulių krovimas j keturašius pusvagonius

X SKYRIUS. ILGŲJŲ KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS KETURAŠIŲ PLATFORMINIŲ VAGONŲ JUNGINIUOSE NAUDOJANT TURNIKETINES ATRAMAS

LXIII skirsnis. Bendrieji reikalavimai

LXIV skirsnis. Ilgųjų krovinių krovimas ir tvirtinimas naudojant CNII MPS tipo turniketines atramas

LXV skirsnis. 25 m ilgio geležinkelio bėgių krovimas ir tvirtinimas

LXVI skirsnis. Autokelių tiltų 24 m ilgio gelžbetonio perdangų sijų krovimas ir tvirtinimas

LXVII skirsnis. Iki 44 m ilgio metalinių tiltinių kranų sijų krovimas ir tvirtinimas

LXVIII skirsnis. 24 m ir 18 m ilgio gelžbetonio gegninių santvarų krovimas ir tvirtinimas

LXIX skirsnis. Ilgųjų krovinių krovimas ir tvirtinimas naudojant turniketus .

LXX skirsnis. Aukštos įtampos gelžbetonio atramų stulpų krovimas ir tvirtinimas

LXXI skirsnis. Gelžbetonio sijų ZBDR–18 krovimas ir tvirtinimas

LXXII skirsnis. 33 m ir 24 m ilgio tiltinių gelžbetonio sijų krovimas ir tvirtinimas platforminių vagonų junginiuose naudojant turniketus

XI SKYRIUS. SUNKIŲJŲ PRAMAIŠIUI SU LENGVAISIAIS KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS PUSVAGONIUOSE IR PLATFORMINIUOSE VAGONUOSE

LXXIII skirsnis. Bendrieji reikalavimai

LXXIV skirsnis. Metalo ir didelio skersmens vamzdžių krovimas ir tvirtinimas pusvagoniuose

LXXV skirsnis. Gelžbetonio gaminių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose

LXXVI skirsnis. Metalo pakuose ir šienapjovių „KIR–1,5M“ krovimas ir tvirtinimas pusvagoniuose

II DALIS

BE TAROS VEŽAMŲ SMULKIŲ FRAKCIJŲ KROVINIŲ KROVIMAS Į ATVIRUOSIUS VAGONUS

LXXVII skirsnis. Bendrieji reikalavimai

LXXVIII skirsnis. Smulkios frakcijos biralų paviršiaus lyginimas ir plūkimas

LXXIX skirsnis. Pusvagoniuose vežamų biralų apsauga nuo išbyrėjimo per kėbulo plyšius

LXXX skirsnis. Pusvagoniuose vežamų krovinių apsauga nuo išpustymo

III DALIS

KROVINIŲ KROVIMO IR TVIRTINIMO DENGTUOSIUOSE VAGONUOSE BŪDAI

LXXXI skirsnis. Bendrieji reikalavimai

LXXXII skirsnis. Paketų tvirtinimo dengtuosiuose vagonuose priemonės

LXXXIII skirsnis. Grūdai

LXXXIV skirsnis. Popieriaus ritinių krovimo ir tvirtinimo bendrieji reikalavimai

LXXXV skirsnis. Popieriaus ritinių, kurių skersmuo 800 mm plius minus 50 mm, krovimas ir tvirtinimas

LXXXVI skirsnis. Popieriaus ritinių, kurių skersmuo 850 mm plius minus 50 mm, krovimas ir tvirtinimas

LXXXVII skirsnis. Paketuotų keraminių plytelių krovimas ir tvirtinimas

LXXXVIII skirsnis. Presuotų šiaudų ryšulių krovimas ir tvirtinimas

LXXXIX skirsnis. M-140AO markės radiatorių paketų krovimas ir tvirtinimas

IV DALIS

VAGONŲ SAUGA KRAUNANT KROVINIUS

XC skirsnis. Bendrieji reikalavimai

XCI skirsnis. Pusvagoniai

XCII skirsnis. Dengtieji vagonai

XCIII skirsnis. Platforminiai vagonai

XCIV skirsnis. Cisterniniai vagonai

XCV skirsnis. Izoterminiai vagonai

XCVI skirsnis. Specializuotieji vagonai

XCVII skirsnis. Visų tipų krovimo priemonės, išskyrus tas, kurios turi kaušinius griebtuvus

XCVIII skirsnis. Krovimo priemonės, turinčios griebtuvus

XCIX skirsnis. Vagonų verstuvai

C skirsnis. Krautuvai

CI skirsnis. Vibratoriai ir purentuvai

CII skirsnis. Vagonų šildyklos

CIII skirsnis. Krovinių plūktuvai, vagonų valytuvai, krovimo angų

dangčių uždarytuvai ir kitokia įranga

PRIEDAI

1 priedas. Forma KR–101. Krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projekto patikros aktas

2 priedas. Forma KR–105. Vagonų patikros aktas

3 priedas. Forma KR–109. Krovinio bandomojo vežimo aktas

4 priedas. Forma KR–110. Krovinio bandomojo vežimo kontrolinė kortelė

Literatūra

Pakeitimų registravimo lapas

I DALIS

KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS ATVIRUOSE VAGONUOSE

I SKYRIUS

KROVINIŲ KROVIMO IR TVIRTINIMO VAGONUOSE BENDRIEJI REIKALAVIMAI

I skirsnis. Bendrosios nuostatos

1. Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir atestatų, suteikiančių teisę sudaryti krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemas, išdavimo tvarką.

Gabenamiems tarptautiniais maršrutais kroviniams krauti ir tvirtinti taikomi tarptautinio krovinių gabenimo sutarčių ir taisyklių nustatyti reikalavimai. Šių Taisyklių reikalavimai taikomi tais atvejais, kurie nėra reglamentuoti tarptautinio krovinių gabenimo sutartyse ir taisyklėse.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-419, 2010-07-07, Žin., 2010, Nr. 83-4400 (2010-07-14), i. k. 1102210ISAK0003-419

2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos ir santrumpos:

2.1. aprišalas – vienetinių krovinių pritvirtinimo vagone priemonė (viela, lynas, virvė ir kt.);

2.2. atotampa – viela, į kurią nors pusę tempianti krovinį, kad šis tvirčiau laikytųsi;

2.3. deformacija – formos ir matmenų pakitimas ar pakeitimas; kūno dalelių tarpusavio padėties pokyčių intensyvumo matas;

2.4. krovinio gavėjas – krovinio vežimo sutartyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę gauti krovinį;

2.5. glemžimas – sutelktinis mažo sąlyčio ploto gniuždymas;

2.6. grebėstai – stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje skersai statramsčių prikaltos lentos (kartys) virš pusvagonio bortų sukrautai medienai užtverti;

2.7. geležinkelio įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra keleivių ir (ar) krovinių vežimas bendrojo naudojimo geležinkeliais, nuosavomis ar nuomojamomis traukos priemonėmis;

2.8. įrąža – vienas iš šešių vektorinių dydžių, atstojančių konstrukcijos elemento skerspjūvio vidines jėgas; įtempimas nuo vidaus jėgų;

2.9. įtempimas – vidinių jėgų intensyvumo matas;

2.10. kirpimas – konstrukcijos elemento deformavimas vien skersinėmis jėgomis;

2.11. konteineriai – daugkartinio naudojimo kroviniams gabenti skirta standartinė tara, užtikrinanti krovinių saugą ir pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti;

2.12. metalo pakas – vienodo ilgio (su nuokrypiais pagal standartus) metalo vienetai, surišti viela arba metaline juosta;

2.13. paketas – sustambintas krovinio vienetas, kurį sudaro keli mažesni krovinio vienetai (dėžės, statinės, maišai, lentos, vamzdžiai, pabėgiai, liejiniai ir kt.), sutvirtinti universaliomis arba specialiomis vienkartinio ar daugkartinio naudojimo paketavimo priemonėmis, ant padėklų ar be jų;

2.14. papentis – lenta nuo rąsto krašto, naudojama kaip tarpiklis, padėklas arba medžiaga skydams daryti;

2.15. krovinių paketavimo priemonės – keturių arba šešių grandžių metalinės sąvaržos, metaliniai lankstūs lynai, plokštieji padėklai krovimo darbams palengvinti ir paspartinti;

2.16. patvarumas – konstrukcijos elemento, detalės savybė nesuirti dėl kintamųjų įtempimų, nuo kurių atsiranda besiplečiantis nuovarginis plyšys, savybė priešintis vadinamajam nuovargiui;

2.17. polinkis – krovinio padėtis (nelygiagreti) horizontalios plokštumos (vagono grindų) atžvilgiu;

2.18. ryšulys – stambus krovinio vienetas, suformuotas iš rūšinio metalo (strypų, vamzdžių ir kt.), surištas viela arba metaline juosta;

2.19. krovinio siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, sudaręs krovinio vežimo sutartį;

2.20. standumas – medžiagos savybė priešintis deformavimui;

2.21. stiprumas – medžiagos savybė nesuirti dėl mechaninių veiksnių;

2.22. stotis – geležinkelio infrastruktūros dalis. Ją sudaro kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti, išformuoti, suformuoti, išleisti ir praleisti, keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti;

2.23. geležinkelio valdytojas – Lietuvos Respublikos įmonė, teisėtu pagrindu prižiūrinti bendrojo naudojimo geležinkelius ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms;

2.24. žyminys – pakrovos gabarito riba;

2.25. SC – svorio centras;

2.26. b. g. l. – bėgių galvučių lygis;

2.27. indeksas adm – leistinasis;

2.28. indeksas lim – ribinis.

3. Į atvirus vagonus kroviniai kraunami ir įtvirtinami juose tiksliai laikantis šių Taisyklių, taip pat šių Taisyklių II skirsnyje nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų krovinių krovimo ir tvirtinimo būdų projektų, sudarytų iš brėžinių, schemų, skaičiavimų ir paaiškinimų.

3.1. Jei kituose šių Taisyklių skirsniuose pateikti reikalavimai neatitinka šiame skirsnyje pateiktų reikalavimų, tai vadovaujamasi tų skirsnių (punktų) reikalavimais.

3.2. Šiose Taisyklėse vartojami Tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetai pagal LST ISO 31 dalyje „Dydžiai ir vienetai“ nustatytus reikalavimus. Skaičiavimo duomenys atitinka prekinių traukinių greitį iki 27,8 m/s (100 km/h).

3.3. Atvirame vagone sukrautas krovinys (įskaitant krovimo ir tvirtinimo įtaisus) turi tilpti į pakrovos gabaritą (žr. 1 paveikslą, toliau tekste – santrumpa – pav.).

3.3.1. Kai krovinio ilgis neviršija 1 lentelėje nurodytų reikšmių, krovinio skersiniai matmenys atitinka pakrovos gabaritą.

3.3.2. Ilgojo krovinio (žr. šių Taisyklių 15 punktą) leistinieji skersiniai matmenys apskaičiuojami pagal šių Taisyklių 59 ir 60 punktų reikalavimus.

1 lentelė

Matmenys metrais

Vagono tipas	Didžiausias atstumas nuo vagono vidurio iki krovinio galo	Vagonų junginio		Didžiausias atstumas nuo junginio vidurio iki krovinio galo
		tipas	bazė
Platforminis vagonas, kurio bazė:		Junginys iš dviejų platforminių vagonų, kurių bazė:
9,720	8,800	8,800	14,620	11,840
9,294	8,580	8,580	14,194	11,600

4. Automobiliai, traktoriai, žemės ūkio ir kelių statybos mašinos, gelžbetonio ir metalo gaminiai bei kiti, ne ilgesni už vagoną, kroviniai kraunami pagal lengvatinį pakrovos gabaritą (žr. 2 pav.).

4.1. Taip pakrautą krovinį pateikdamas vežti siuntėjas važtaraščio ypatingųjų žymų skiltyje pažymi: „Lengvatinis pakrovos gabaritas“. Geležinkelio įmonės atsakingi darbuotojai lygiai taip pat pažymi krovinio lydraštį ir vagonlapį.

Lygiai taip pažymimas važtaraštis, krovinio lydraštis ir vagonlapis, kai ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėse (Žin., 2000, Nr. 32–1507) nustatyta tvarka įforminami papildomi arba nauji važtos dokumentai.

4.2. Lengvatinio pakrovos gabarito ribos žyminio taško atstumas B nuo kelio ašies ir jo aukštis H virš bėgių galvučių lygio nurodytas 2 lentelėje.

5. Medieną į pusvagonius leidžiama krauti pagal zoninį pakrovos gabaritą (žr. 3 pav.).

5.1. Taip pakrautą krovinį pateikdamas vežti siuntėjas važtaraščio ypatingųjų žymų skiltyje pažymi: „Zoninis pakrovos gabaritas“. Geležinkelio įmonės atsakingi darbuotojai taip pat pažymi krovinio lydraštį ir vagonlapį.

Lygiai taip pažymimas važtaraštis, krovinio lydraštis ir vagonlapis, kai ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėse nustatyta tvarka įforminami papildomi arba nauji važtos dokumentai.

5.2. Zoninio pakrovos gabarito ribos žyminio taško atstumas B nuo kelio ašies ir jo aukštis H virš b. g. l. nurodytas 3 lentelėje.

6. Į vagoną krovinys sukraunamas taip, kad nuo vagono ašių skaičiaus priklausantis jo vežimėliams tenkančių krovinio masės dalių skirtumas būtų ne didesnis kaip: 10000 kg – keturašiame, 15000 kg – šešiaašiame, 20000 kg – aštuonašiame vagone.

Krovinys sukraunamas taip, kad vagono vežimėliui tenkanti krovinio masės dalis nebūtų didesnė kaip pusė vagono krovumo.

6.1. Jei tai padaryti neįmanoma, tai atsižvelgus j krovinio masę m_Kr (toliau santrumpos: m_Krn – krovinio (n-tojo) vieneto masė, m_Kr – visų krovinio vienetų masė), krovinio svorio centro SC_Kr (toliau santrumpos: SC_Krn – krovinio (n–tojo) vieneto, SC_Kr – visų krovinio vienetų) didžiausi leistinieji išilginiai poslinkiai nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono skersinę ašį, nurodyti 4 lentelėje.

(pav.)	(pav.)
1 paveikslas	2 paveikslas
(pav.)
3 paveikslas

2 lentelė

Matmenys metrais

Lengvatinio pakrovos gabarito žyminio (taško)
aukštis H virš b.g.l.	atstumas B nuo kelio ašies	aukštis H virš b.g.l.	atstumas B nuo kelio ašies
0,380–1,299	1,625	4,391–4,400	1,339
1,300–1,400	1,700	4,401–4,410	1,332
1,401–1,452	1,699	4,411–4,420	1,324
1,453–1,504	1,698	4,421–4,430	1,316
1,505–1,556	1,697	4,431–4,440	1,308
1,557–1,608	1,696	4,441–4,450	1,300
1,609–1,660	1,695	4,451–4,460	1,293
1,661–1,712	1,694	4,461–4,470	1,285
1,713–1,764	1,693	4,471–4,480	1,277
1,765–1,816	1,692	4,481–4,490	1,270
1,817–1,868	1,691	4,491–4,500	1,262
1,869–1,920	1,690	4,501–4,510	1,254
1,921–1,972	1,689	4,511–4,520	1,246
2,023–2,024	1,688	4,521–4,530	1,239
2,025–2,076	1,687	4,531–4,540	1,231
2,077–2,128	1,686	4,541–4,550	1,223
2,129–2,180	1,685	4,551–4,560	1,215
2,181–2,232	1,684	4,561–4,570	1,208
2,233–2,284	1,683	4,571–4,580	1,200
2,285–2,336	1,682	4,581–4,590	1,192
2,337–2,388	1,681	4,591–4,600	1,184
2,389–2,440	1,680	4,601–4,610	1,176
2,441–2,492	1,679	4,611–4,620	1,168
2,493–2,544	1,678	4,621–4,630	1,160
2,545–2,596	1,677	4,631–4,640	1,153
2,597–2,648	1,676	4,641–4,650	1,146
2,649–2,700	1,675	4,651–4,660	1,137
2,701–2,752	1,674	4,661–4,670	1,129
2,753–2,804	1,673	4,671–4,680	1,122
2,805–2,856	1,672	4,681–4,690	1,114
2,857–2,908	1,671	4,691–4,700	1,106
2,909–2,960	1,670	4,701–4,710	1,098
2,961–3,012	1,669	4,711–4,720	1,090
3,013–3,064	1,688	4,721–4,730	1,083
3,065–3,116	1,667	4,731–4,740	1,075
3,117–3,168	1,666	4,741–4,750	1,067
3,169–3,220	1,665	4,751–4,760	1,060
3,221–3,272	1,664	4,761–4,770	1,052
3,273–3,324	1,663	4,771–4,780	1,044
3,325–3,376	1,662	4,781–4,790	1,036
3,377–3,428	1,661	4,791–4,800	1,029
3,429–3,480	1,660	4,801–4,810	1,021
3,481–3,532	1,659	4,811–4,820	1,013
3,533–3,584	1,658	4,821–4,830	1,006
3,585–3,636	1,657	4,831–4,840	0,998
3,637–3,688	1,656	4,840–4,850	0,990
3,689–3,740	1,655	4,851–4,860	0,982
3,741–3,790	1,654	4,861–4,870	0,975
3,791–3,844	1,653	4,871–4,880	0,967
3,845–3,896	1,652	4,881–4,890	0,959
3,897–3,948	1,651	4,891–4,900	0,951
3,949–4,000	1,650	4,901–4,910	0,943
4,001–4,010	1,642	4,911–4,920	0,936
4,011–4,020	1,634	4,921–4,930	0,928
4,021–4,030	1,627	4,931–4,940	0,920
4,031–4,040	1,619	4,941–4,950	0,912
4,041–4,050	1,611	4,951–4,960	0,905
4,051–4,060	1,603	4,961–4,970	0,897
4,061–4,070	1,596	4,971–4,980	0,889
4,071–4,080	1,588	4,981–4,990	0,882
4,081–4,090	1,580	4,991–5,000	0,873
4,091–4,100	1,572	5,001–5,010	0,866
4,101–4,110	1,564	5,011–5,020	0,858
4,111–4,120	1,557	5,021–5,030	0,850
4,121–4,130	1,549	5,031–5,040	0,842
4,131–4,140	1,541	5,041–5,050	0,835
4,141–4,150	1,533	5,051–5,060	0,827
4,151–4,160	1,526	5,061–5,070	0,819
4,161–4,170	1,518	5,071–5,080	0,811
4,171–4,180	1,510	5,081–5,090	0,803
4,181–4,190	1,502	5,091–5,100	0,795
4,191–4,200	1,495	5,101–5,110	0,787
4,201–4,210	1,487	5,111–5,120	0,779
4,211–4,220	1,479	5,121–5,130	0,772
4,221–4,230	1,472	5,131–5,140	0,764
4,231–4,240	1,464	5,141–5,150	0,756
4,241–4,250	1,456	5,151–5,160	0,748
4,251–4,260	1,448	5,161–5,170	0,741
4,261–4,270	1,441	5,171–5,180	0,733
4,271–4,280	1,433	5,181–5,190	0,725
4,281–4,290	1,425	5,191–5,200	0,717
4,291–4,300	1,417	5,201–5,210	0,709
4,301–4,310	1,409	5,211–5,220	0,702
4,311–4,320	1,402	5,221–5,230	0,694
4,321–4,330	1,394	5,231–5,240	0,686
4,331–4,340	1,386	5,241–5,250	0,678
4,341–4,350	1,378	5,251–5,260	0,671
4,351–4,360	1,371	5,261–5,270	0,663
4,361–4,370	1,363	5,271–5,280	0,655
4,371–4,380	1,355	5,281–5,290	0,647
4,381–4,390	1,348	5,291–5,300	0,640

3 lentelė

Matmenys metrais

Zoninio pakrovos gabarito žyminio (taško)
aukštis H virš b.g.l.	atstumas B nuo kelio ašies	aukštis H virš b.g.l.	atstumas B nuo kelio ašies
0,380–4,000	1,625	4,651–4,660	1,488
4,001–4,010	1,623	4,661–4,670	1,486
4,011–4,020	1,621	4,671–4,680	1,484
4,021–4,030	1,619	4,681–4,690	1,482
4,031–4,040	1,617	4,691–4,700	1,480
4,041–4,050	1,615	4,701–4,710	1,472
4,051–4,060	1,613	4,711–4,720	1,465
4,061–4,070	1,611	4,721–4,730	1,457
4,071–4,080	1,608	4,731–4,740	1,450
4,081–4,090	1,606	4,741–4,750	1,442
4,091–4,100	1,604	4,751–4,760	1,434
4,101–4,110	1,602	4,761–4,770	1,427
4,111–4,120	1,600	4,771–4,780	1,419
4,121–4,130	1,598	4,781–4,790	1,412
4,131–4,140	1,596	4,791–4,800	1,404
4,141–4,150	1,594	4,801–4,810	1,396
4,151–4,160	1,592	4,811–4,820	1,389
4,161–4,170	1,590	4,821–4,830	1,381
4,171–4,180	1,588	4,831–4,840	1,374
4,181–4,190	1,586	4,841–4,850	1,366
4,191–4,200	1,584	4,851–4,860	1,358
4,201–4,210	1,582	4,861–4,870	1,357
4,211–4,220	1,579	4,871–4,880	1,343
4,221–4,230	1,577	4,881–4,890	1,336
4,231–4,240	1,575	4,891–4,900	1,328
4,241–4,250	1,573	4,901–4,910	1,320
4,251–4,260	1,571	4,911–4,920	1,313
4,261–4,270	1,569	4,921–4,930	1,305
4,271–4,280	1,567	4,931–4,940	1,298
4,281–4,290	1,565	4,941–4,950	1,290
4,291–4,300	1,563	4,951–4,960	1,282
4,301–4,310	1,561	4,961–4,970	1,275
4,311–4,320	1,559	4,971–4,980	1,267
4,321–4,330	1,557	4,981–4,990	1,260
4,331–4,340	1,555	4,991–5,000	1,252
4,341–4,350	1,553	5,001–5,010	1,244
4,351–4,360	1,550z	5,011–5,020	1,237
4,361–4,370	1,548	5,021–5,030	1,229
4,371–4,380	1,546	5,031–5,040	1,222
4,381–4,390	1,544	5,041–5,050	1,214
4,391–4,400	1,542	5,051–5,060	1,206
4,401–4,410	1,540	5,061–5,070	1,199
4,411–4,420	1,538	5,071–5,080	1,191
4,421–4,430	1,536	5,081–5,090	1,184
4,431–4,440	1,534	5,091–5,100	1,176
4,441–4,450	1,532	5,101–5,110	1,168
4,451–4,460	1,530	5,111–5,120	1,161
4,461–4,470	1,528	5,121–5,130	1,153
4,471–4,480	1,526	5,131–5,140	1,146
4,481–4,490	1,524	5,141–5,150	1,138
4,491–4,500	1,521	5,151–5,160	1,130
4,501–4,510	1,519	5,161–5,170	1,123
4,511–4,520	1,517	5,171–5,180	1,115
4,521–4,530	1,515	5,181–5,190	1,108
4,531–4,540	1,513	5,191–5,200	1,100
4,541–4,550	1,511	5,201–5,210	1,052
4,551–4,560	1,509	5,211–5,220	1,004
4,561–4,570	1,507	5,221–5,230	0,956
4,571–4,580	1,505	5,231–5,240	0,908
4,581–4,590	1,503	5,241–5,250	0,860
4,591–4,600	1,501	5,251–5,260	0,812
4,601–4,610	1,499	5,261–5,270	0,764
4,611–4,620	1,497	5,271–5,280	0,716
4,621–4,630	1,495	5,281–5,290	0,668
4,631–4,640	1,492	5,291–5,300	0,620
4,641–4,650	1,490

4 lentelė

Krovinio masė (mKr), kg	Krovinių svorio centro SCKr didžiausi leistinieji išilginiai poslinkiai (metrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per
	pusvagonio, kurio bazė lvb metrų	platforminio vagono, kurio bazė lvb metrų
	8,650	9,720	9,294
	skersinę ašį
40 000	1,081	1,215	1,161
45 000	0,960	1,080	1,032
50 000	0,865	0,970	0,929
55 000	0,550	0,618	0,422
60 000	0,144	0,162	0
65 000	0	0	–
70 000	–	–	–

6.2. Didžiausias leistinasis krovinių svorio centro SC_Kr poslinkis skersai vagono nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono išilginę ašį – 0,1 m. Jei tai padaryti neįmanoma, vagonas balansuojamas.

7. Norint išvengti pakrovos negabaritiškumo ir geriau išnaudoti vagono krovumą bei talpą, išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į krovinių masę m_Kr, išskyrus amortizuotųjų (turinčių smūgių slopintuvus), ilgųjų (žr. šių Taisyklių 15 punktą) bei nesimetriškai išdėstytų vagone, leidžiami krovinių svorio centro SC_Kr poslinkiai:

7.1. išilginiai, nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per skersinę vagono ašį

5 lentelėje nurodytu atstumu; tačiau krovinių svorio centro SC_Kr skersinis poslinkis nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono išilginę ašį, neturi būti didesnis kaip 0,1 m;

7.2. atsižvelgiant į vagono su kroviniu svorio centro aukštį virš b. g. l. lygio,
H_SCB skersiniai, nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono išilginę ašį 6 lentelėje nurodytu atstumu; be to, krovinių svorio centro S_Kr išilginis poslinkis nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono skersinę ašį, draudžiamas.

5 lentelė

Krovinio masė (mKr), kg	Krovinių svorio centro SCKr didžiausi leistinieji išilginiai poslinkiai (metrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per keturašio pusvagonio arba platforminio vagono skersinę ašį
10 000	3,000
15 000	2,480
20 000	2,230
25 000	2,070
30 000	1,970
35 000	1,890
40 000	1,840
45 000	1,800
50 000	1,760
55 000	0,850
60 000	0,420
62 000	0,250
67 000	0,070
virš 70 000	0
PASTABA. Kai krovinio masės mKr reikšmės tarpinės, leistinasis bendrojo svorio centro SCKr poslinkis nustatomas interpoliuojant.

6 lentelė

Krovinio masė, kg	Vagono su kroviniu svorio centro aukštis HSCB virš b.g.l., m	Krovinių svorio centro SCKr didžiausi leistinieji išilginiai poslinkiai (metrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per keturašio pusvagonio arba platforminio vagono išilginę ašį
iki 10 000	iki 1,200	0,620
	1,500	0,550
	2,000	0,410
	2,300	0,320
nuo 10 000 iki 30 000	iki 1,200	0,550
	1,500	0,450
	2,000	0,350
	2,300	0,280
nuo 30 000 iki 50 000	iki 1,200	0,350
	1,500	0,280
	2,000	0,250
	2,300	0,200
nuo 50 000 iki 55 000	iki 1,500	0,220
	2,000	0,170
	2,300	0,150
nuo 55 000 iki 67 000	iki 1,500	0,180
	2,000	0,140
	2,300	0,120
nuo 67 000 iki 70 000	iki 2,300	0,023
nuo 70 000 ir daugiau	iki 2,300	0
PASTABA. Kai vagonų su kroviniais bendrojo svorio centro aukščio HSCB reikšmės tarpinės, krovinių svorio centro SCKr leistinųjų poslinkių dydis nustatomas interpoliuojant.

SC_Kr1, SC_Kr2 – krovinio vienetų svorio centrai; SC_B – bendras vagono ir krovinio svorio centras

4 paveikslas

5 paveikslas

7 lentelė

Bendra dviejų krovinio vienetų masė (mKr), kg	Didžiausias leistinasis atstumas (metrais) tarp į keturašius pusvagonius ir Platforminius vagonus pakrauto krovinio vienetų svorio centrų
	išilgai vagono (l)	skersai vagono (b)
20 000	8,000	1,250
30 000	7,000	0,900
40 000	6,000	0,750
50 000	6,000	0,600
55 000	6,000	0,500
67 000	5,000	0,400
72 000	4,500	0,350
PASTABA. Kai krovinio vienetų masė tarpinė, didžiausias leistinasis atstumas nustatomas interpoliuojant.

8 lentelė

Leistinosios padėklo apkrovos, N	Mažiausias leistinasis atstumas (a) metrais tarp vertikaliųjų plokštumų, einančių per padėklo vidurį ir po 1963 m. pagaminto platforminio vagono skersinę ašį, kai apkrovos pasiskirstymo skersai vagono plotis (B)
	0,880	1,780	2,700
	metro
353039	2,900 / 3,100	2,600 / 2,900	2,150 / 2,400
323619	1,925 / 2,075	1,760 / 1,885	1,725 / 1,850
304006	1,650 / 1,775	1,550 / 1,700	1,425 / 1,550
294199	1,550 / 1,675	1,450 / 1,600	1,300 / 1,450
264779	1,325 / 1,425	1,225 / 1,350	1,075 / 1,200
245166	1,100 / 1,200	0,900 / 1,100	0,750 / 0,900
220649	0,575 / 0,950	0,375 / 0,750	0,250 / 0,500
196133	0,400 / 0,550	0,150 / 0,325	neribojama
171616	neribojama	neribojama
PASTABA. Skaitiklyje – atstumas a, kai greitis 25 m/s (90 km/h), vardiklyje – 27,8 m/s (100 km/h).

9 lentelė

Leistinosios padėklo apkrovos, N	Didžiausias leistinasis atstumas (a) metrais tarp vertikaliųjų plokštumų, einančių per padėklo vidurį ir po 1963 m. pagaminto platforminio vagono skersinę ašį, kai apkrovos pasiskirstymo skersai vagono plotis B
	0,880	1,780	2,700
	metro
98066	–	–	–
122583	6,250	6,350	6,400
147099	6,000	6,050	6,150
196133	5,600	5,650	5,750
245166	5,400	5,450	5,550
323619	5,350	5,400	5,500
353039	–	–	5,500
PASTABA. Kai apkrovos reikšmės tarpinės, atstumas nustatomas interpoliuojant.

10 lentelė

Didžiausias prekinių traukinių greitis, m/s	Pusvagonio pagaminimo metai	Didžiausios leistinosios pusvagonio skersinės
		vidurinės tarpinės
		sijų apkrovos niutonais (N), kai krovinio plotis
		1,400	2,100	2,700	1,400	2,100	2,700
		metro
27,8	1964–1973	140235	147099	157887	230456	252030	284392
	po 1973	171616	183384	202997	238301	267721	304006
25,0	1964–1973	155925	165732	177500	253992	277528	314793
	po 1973	189268	202997	222610	268702	295180	335387

10 lentelė (pabaiga)

Didžiausias prekinių traukinių greitis, m/s	Pusvagonio pagaminimo metai	Didžiausios leistinosios pusvagonio skersinės
		šerdeso galinės
		sijų apkrovos niutonais (N), kai krovinio plotis
		1,400	2,100	2,700	1,400	2,100	2,700
		metro
27,8	1964–1973	0,5 P*	0,5 P*	0,5 P*	111795	129447	137293
	po 1973	0,5 P*	0,5 P*	0,5 P*	215746	236340	257914
25,0	1964–1973	0,5 P*	0,5 P*	0,5 P*	125525	144157	152983
	po 1973	0,5 P*	0,5 P*	0,5 P*	226533	261837	280470
P* – geležinkelio valdytojo nustatytas vagono krovumas.

8. Du vienodos masės krovinio vienetus (m_Kr1 = m_Kr2) leidžiama vežti pakrautus simetriškai vagono įstrižainei (žr. 4 pav.), jei vagono su kroviniu SC aukštis virš b. g. l.
H_SCB ne didesnis kaip 2,3 m. Be to, atstumas l tarp krovinio vienetų svorio centrų SC_Kr1 ir SC_Kt2 neturi būti didesnis kaip 7 lentelėje pateikti matmenys, o bendras vagono ir krovinio svorio centras SC_B turi būti vertikalioje plokštumoje, einančioje per tuščio vagono svorio centrą SC_N.

9. Leistinosios platforminio vagono bazės ribose sudėtų skersinių padėklų (žr. 5 pav.) apkrovos nurodytos šių Taisyklių 8 lentelėje.

Leistinosios skersai platforminio vagono rėmsijės už bazės ribų (ant gembių) sudėtų padėklų apkrovos, kai traukinio greitis 27,8 m/s (100 km/h), nurodytos šių Taisyklių 9 lentelėje.

10. Vagono rėmą veikiančių apkrovų išskirstymo plotis B_apskr apskaičiuojamas pagal formulę:

B_apskr = b_kr+ 1,35 h_p;                                                                                (1)

čia:

b_kr – krovinio plotis atramos vietoje metrais;

h_p – skersinio padėklo aukštis metrais.

11. Didžiausios leistinosios keturašio pusvagonio skersinių (vidurinių, tarpinių, šerdeso ir galinių) sijų apkrovos (krovinio svorio jėgos) nurodytos šių Taisyklių 10 lentelėje.

12. Didžiausi leistinieji keturašių pusvagonių ir platforminių vagonų rėmų lenkimo momentai M_lenk nurodyti šių Taisyklių 11 lentelėje.

13. Pusvagonio iškrovimo angų dangčius turi veikti tik tolygiai išsiskirsčiusi jėga, ne didesnė kaip 58 840 N.

13.1. Kai pusvagonio iškrovimo angos dangčio plotas 0,0625 m² [(0,25x0,25) m²], jį veikiančių jėgų suma neturi būti didesnė kaip 22 555 N; kai pusvagonio iškrovimo angos dangčio plotas mažesnis, savitoji dangčio apkrova neturi būti didesnė kaip 360 885 Pa.

13.2. Kai krovinys padedamas ant dviejų, ne trumpesnių kaip 1,25 m, padėklų, padėtų skersai grindų bangų, iškrovimo angos dangtį veikianti jėga neturi būti didesnė kaip 58 840 N. Be to, atstumas tarp padėklų ašių neturi būti mažesnis kaip 0,7 m, o atstumai tarp padėklo ir vagono šoninės sienos bei kito padėklo ir vagono vidurinės sijos – vienodi.

11 lentelė

Didžiausias prekinių traukinių greitis, m/s	Krovinių išdėstymo skersai vagono plotis (b), m	Didžiausi leistinieji rėmų lenkimo momentai M*lenk (t * cm)
		platforminių vagonų	pusvagonių
		pagamintų
		po 1963	iki 1974	po 1973
	0,880	97	45	49,5
25,0	1,780	105	48	52,8
	2,700	115	55	60,5
	0,880	91	40	46
27,8	1,780	99	44	50,6
	2,700	110	50	57,5
M*lent – pusvagoniams taikoma tuo atveju, kai apkrova veikia jo skersines sijas.

12 lentelė

Krovinio masė (mKr) kilogramais ne didesnė kaip	Krovinio ilgis (lKr) metrais ne didesnis kaip
20000	30,000
25000	27,000
30000	24,000
35000	22,500
40000	21,000
45000	20,000
50000	19,000
55000	18,500
60000	18,000
65000	14,300
70000	14,300
72000	14,300
PASTABA. Atstumas nuo platforminio vagono vidurio iki krovinio krašto (iš bet kurios pusės) turi būti ne didesnis kaip pusė krovinio ilgio (0,5 lKr ).

13.3. Iki 12000 kg sveriantį krovinį leidžiama padėti taip, kad jis remtųsi į dviejų iškrovimo angų dangčius, kuriems jėgos perduodamos per padėklus, padedamus šių Taisyklių nustatyta tvarka.

13.4. Tarp iškrovimo angos dangčio bangų esantį ir galais besiremiantį į pusvagonio rėmo atraminius kampainius, o viduriu – į vagono vidurinę siją, padėklą veikianti jėga neturi būti didesnė kaip 81 395 N.

14. Platforminio vagono bortų sekcijos ir pusvagonio galinės durys bei iškrovimo angų dangčiai turi būti uždaryti ir įtvirtinti antšovomis.

Pakraunamo platforminio vagono bortų sekcijų kaištiniai uždoriai nuspaudžiami žemyn.

14.1. Kraunant ilguosius (žr. šių Taisyklių 15 punktą) krovinius, platforminio vagono skersgalinių bortų sekcijos nuleidžiamos ant gembių, pusvagonio durys atidaromos ir įtvirtinamos.

14.2. Draudžiama krovinį atremti į nuleistas platforminio vagono bortų sekcijas, todėl jis dedamas ant padėklų.

14.3. Vežant krovinius platforminiais vagonais su nuleistomis šoninių bortų sekcijomis, pastarosios būtinai pritvirtinamos prie žiedų, esančių ant išilginių vagono sijų. Nesant tokių žiedų, šoninių bortų priešines sekcijas skersai vagono siuntėjas turi surišti 4 mm skersmens viela, prakišta po vagono apačia, žemiau šoninių ir vidurinių sijų.

Už platforminio vagono bortų įtvirtinimą atsako krovinio siuntėjas.

14.4. Prieš nuleidžiant ir įtvirtinant platforminio vagono bortų sekcijas, būtina kruopščiai apžiūrėti ašidėžes.

Nuleistos platforminio vagono bortų sekcijos įtvirtinamos vertikalioje padėtyje, o ant kairiajame krašte esančių šoninių bortų sekcijų baltais nenusitrinančiais dažais užrašomas vagono numeris.

14.5. Jeigu krovinio formos leidžia pakelti platforminių vagonų šoninių bortų kraštines sekcijas, tai jos pakeliamos ir įtvirtinamos trumpais statramsčiais.

Šiuo atveju (žr. šių Taisyklių 14.3 punktą) vagono priešinių bortų sekcijos surišamos viela, du kartus perkišta po vagono šonine ir vidurine sijomis.

15. Draudžiamos didesnės kaip 0,4 m krovinio galų iškyšos už vagono galinės sijos.

15.1. Kai iškyša didesnė kaip 0,4 m – ilgasis krovinys vežamas vagonų junginiu, kuriame jis atremiamas į vieną arba du vagonus.

15.2. Vagonų junginys formuojamas iš vienodo tipo vagonų; gretimų tuščių vagonų sankabų išilginių ašių aukščio skirtumas neturi būti didesnis kaip 0,1 m.

16. Šiame skirsnyje pateikti į du vagonus atremto ilgojo krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo reikalavimai taikomi tik tais atvejais, kai krovinio svorio jėgos kiekvienam junginio laikančiajam vagonui perduodamos per turniketų atramas.

17. Jeigu į vieną keturašį platforminį vagoną atremto ilgojo krovinio svorio centras SC_Kr yra vertikalioje plokštumoje, sutampančioje su vagono skersine ašimi, tai atsižvelgus į krovinio ilgį ir platforminio vagono lingių įtaisus, leistinoji krovinio masė m_kr nustatoma pagal šių Taisyklių 12 lentelę.

18. Norint geriau išnaudoti vagono krovą bei talpą, ne ilgesnius kaip 17,2 m, vienodo skerspjūvio visame ilgyje ir tolygiai išskirstyta apkrova krovinius leidžiama vežti išsikišusius viename platforminio vagono arba pusvagonio gale. Be to, leidžiamas krovinio svorio centro SC_Kr išilginis poslinkis nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono skersinę ašį. Toks didžiausias leistinasis poslinkis metalinius bortus turinčiame 9,720 m bazės keturašiame platforminiame vagone nurodytas šių Taisyklių 13 lentelėje, o 8,650 m bazės keturašiame pusvagonyje – 14 lentelėje.

19. Įtaisant vagonuose turniketus vadovaujamasi šių Taisyklių 6 ir 7 punktais.

20. Kreivomis kelio atkarpomis vežant į du vagonus atremtą krovinį, jo įtvirtinimo įtaisai (atotampos, statramsčiai, bortai ir kiti) neturi kliudyti junginio vagonų poslinkiams krovinio atžvilgiu.

Nuo skersinių poslinkių ar virtimo krovinį sulaikantys įtaisai krovinio atramų plokštumose įtaisomi ant abiejų vagonų.

20.1. Apsauginių platforminių vagonų šoninių bortų sekcijos nuleidžiamos, jei jos trukdo judėti kroviniui vagono atžvilgiu važiuojant kreivomis kelio atkarpomis. Iš junginio pusės esančios platforminių vagonų galinių bortų sekcijos nuleidžiamos ant gembių.

20.2. Tarp gretimuose junginio vagonuose sukraunamų krovinio vienetų galų paliekamas ne mažesnis kaip 0,27 m tarpas (žr. 6 a pav.).

20.3. Jei ilgasis krovinys remiasi į du vagonus ir turi iškyšas, tai tarpas tarp iškyšos galo ir krovinio, pakrauto į apsauginį vagoną, turi būti: toje pusėje, kurioje ilgasis krovinys vagone įtvirtintas nuo skersinio poslinkio, ne mažesnis kaip 0,270 m, o priešingoje pusėje – 0,490 m (žr. 6 b pav.), jei junginyje yra tarpiniai (papildomi) apsauginiai vagonai – 0,710 m (žr. 6 c pav.).

20.4. Po ilgaisiais kroviniais dedamų padėklų ilgis turi būti vagono pločio, o plotis ir aukštis – apskaičiuojami.

13 lentelė

Krovinio masė (mKr), kg	Platforminiame vagone pakrauto krovinio ilgis (lKr) metrais ne didesnis kaip	Didžiausias leistinasis krovinio svorio centro SCKr išilginis poslinkis (a) metrais nuo platforminio vagono skersinės ašies
Iki 10000	17,200	3,000
15000	16,700	2,480
20000	16,430	2,230
25000	16,300	2,070
30000	16,200	1,970
35000	16,100	1,890
40000	16,040	1,840
45000	16,000	1,800
50000	15,960	1,760
55000	15,100	0,850
60000	14,720	0,420
62000	14,590	0,390
64000	14,330	0,130
67000	14,290	0,090
72000	14,290	0
PASTABA. Kai krovinio masė (mKr) tarpinė, leistinasis krovinio ilgis (lKr) ir poslinkis (αal) nustatomi interpoliuojant.

14 lentelė

Krovinio masė (mKr), kg	Į pusvagonį pakrauto krovinio maksimalus ilgis (lKr) metrais ne didesnis kaip	Didžiausias leistinasis krovinio svorio centro SCKr išilginis poslinkis metrais nuo pusvagonio skersinės simetrijos ašies
10000	16,500/15,700	3,000
15000	16,000/15,200	2,480
20000	15,730/14,970	2,230
25000	15,570/14,770	2,070
30000	15,470/14,670	1,970
35000	15,380/14,590	1,890
40000	15,340/14,540	1,840
45000	15,300/14,500	1,800
50000	15,260/14,460	1,760
55000	14,350/13,550	0,850
60000	13,960/13,160	0,460
62000	13,840/13,040	0,340
64000	13,610/12,810	0,110
66000	13,570/12,770	0,070
72000	13,170/12,370	0
1 PASTABA. Skaitiklio reikšmė taikoma kroviniui, kurio vienas galas 0,4 m išsikiša už pusvagonio galinės sijos, vardiklio – kroviniui, kurio vienas galas prispaustas prie pusvagonio skersgalio. 2 PASTABA. Kai krovinio masė (mKr) tarpinė, leistinoji krovinio iškyša ir poslinkis (αal) nustatomi interpoliuojant.

20.5. Norint sumažinti vagonų junginio išardymo tikimybę, ant jo šoninių bortų iš abiejų vagono pusių užrašoma: „Junginio neišardyti“.

20.6. Pakrauto vagono atkabinimo svirtis turi būti minkšta viela pririšta prie gembių.

20.7. Prieš pradedant krauti, geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka patikrinamas techninis vagonų junginio parengimas kroviniui krauti ir vežti.

21. Kroviniams įtvirtinti naudojamos atotampos, rišalai, spyriai, skėtikliai, statramsčiai, padėklai, tarpikliai, skydai, turniketai ir kitokios priemonės, taip pat daugkartinio naudojimo standartiniai įtvirtinimo įtaisai.

21.1. Draudžiama naudoti drebulės, alksnio, liepos ir kitokių sausmedžių krovinio įtvirtinimo priemones (statramsčius, padėklus, tarpiklius ir kt.).

Drebuliniai ir alksniniai padėklai bei tarpikliai naudojami tik gniuždymui atlaikyti ir tik tuo atveju, jei prie jų nebus pritvirtinami tašai, skėtikliai ar kitokios įtvirtinimo priemonės.

21.2. Vielines atotampas, medines sijas ir kitokias šiose Taisyklėse numatytas krovinio įtvirtinimo priemones siuntėjas gali pakeisti daugkartinio naudojimo standartiniais įtvirtinimo įtaisais, kurių tvirtumas turi būti pagrįstas ir ne mažesnis už šių Taisyklių tvirtinimo rekvizituose nurodytąjį. Siuntėjas privalo turėti šių įtaisų dokumentus ir naudojimo instrukciją.

21.3. Prieš pakraudamas krovinį, siuntėjas turi patikrinti, ar turimi standartiniai įtaisai atitinka dokumentuose nurodytus reikalavimus ir ar jie tvarkingi. Už standartinių įtaisų kokybę ir patvarumą atsako siuntėjas.

21.4. Prieš pakraudamas krovinį, siuntėjas privalo nuvalyti sniegą, ledą ir purvą nuo vagono grindų, krovinio atramų, padėklų, tarpiklių, sijų ir nuo krovinio paviršiaus, esančio po rišalais. Žiemos metu lietimosi su kroviniu vietas ant vagono grindų ir padėklų būtina pabarstyti iki 2 mm sluoksniu sauso smėlio.

22. Statramsčiams naudojamas sveikas apvalus medis, kurio skersmuo storgalyje – (120–140) mm, plongalyje – ne mažesnis kaip 90 mm.

Statramsčius galima padaryti iš ne žemesnės kaip antros rūšies pjautinės medienos pagal GOST 8486-86E ir GOST 2695-83 reikalavimus. Šiuo atveju naudojama išilgai pluošto pjauta (90x120) mm skerspjūvio mediena.

22.1. Pusvagonyje statramsčiai statomi plongaliais ir storgaliais į viršų.

(pav.)

6 paveikslas

(pav.)

7 paveikslas

22.2. Platforminiuose vagonuose statomų statramsčių apatinė dalis nutašoma, kad jie glaudžiai priglustų prie statramsčių ąsų visomis keturiomis savo briaunomis. Tarp vienos statramsčio briaunos ir ąsos jos apačioje neturi likti didesnis kaip 15 mm plyšys, kuris būtinai užsandarinamas pleištu. Į statramsčių ąsą pleištas įspraudžiamas iš apačios; jei vagone yra įtaisytos dvigubos statramsčių ąsos, tai pleištas iš viršaus (apačios) įspraudžiamas į apatinę ąsą ir prie statramsčio prikalamas (50–60) mm ilgio vinimis.

22.3. Statramsčio iškyša iš ąsos turi būti (80–100) mm.

22.4. Priešinių šoninių statramsčių viršutinės arba viršutinės ir vidurinės dalys skersai vagono surišamos viela: viršutinėse dalyse vielojama (25–100) mm virš krovinio ir bent 50 mm žemiau statramsčio galo, apatinėse – taip, kad viela nesiliestų su kroviniu, esančiu virš jos ir po ja.

22.5. Jei ąsos įtaisytos platforminio vagono išorėje, tai statramsčiai nuo vagono borto pusės nutašomi, kad glaudžiai priglustų prie vagono bortų.

22.6. Šoniniai statramsčiai nuo platforminio vagono grindų lygio neturi būti aukštesni kaip 2,8 m.

22.7. Keturašiuose pusvagoniuose, kurių bortų aukštis 1,88 m, statramsčių iškyšos virš jų neturi būti didesnės kaip 0,9 m, kurių bortų aukštis yra 2,06 m – 0,7 m.

22.8. Šešiaašiuose pusvagoniuose, kurių bortų aukštis 2,365 m, statramsčių iškyšos virš jų neturi būti didesnės kaip 0,4 m.

22.9. Kai pusvagonis ar platforminis vagonas pakraunamas pagal zoninį pakrovos gabaritą, šoninių statramsčių aukštis nuo vagono grindų lygio turi atitikti šį pakrovos gabaritą.

22.10. Į platforminį vagoną statomi trumpieji statramsčiai neturi būti trumpesni už bortų aukštį.

23. Krovinio įtvirtinimo priemonės (padėklai, tarpikliai, atraminiai tašai ir skėtikliai) daromos iš ne žemesnės kaip trečios rūšies pjautinės medienos, įvairaus profilio metalo, gelžbetonio ir kitų medžiagų.

23.1. Leidžiama naudoti sudėtinius (į aukštį ir plotį) padėklus ir tarpiklius, išskyrus padėklus, sudėtus į plotį, kai kroviniai vežami pusvagoniuose, ir į aukštį, kai vežami į du vagonus besiremiantys ilgieji kroviniai. Dvigubų padėklų abi dalys viena su kita suveržiamos varžtais arba kabėmis, sukalamos vinimis ar kitaip sutvirtinamos, kad nejudėtų viena kitos atžvilgiu.

23.2. Jei dvigubų į aukštį sudėtų spyrių ir skėtiklių dalys sukalamos vinimis, tai apatiniam tašeliui prikalti prie grindų, o viršutiniam – prie apatinio reikia ne mažiau vinių negu yra apskaičiuota tašeliui prikalti prie grindų.

23.3. Skersinių padėklų ilgis turi būti lygus vagono pločiui, o tarpiklių – krovinio pločiui. Jeigu nepažeidžiamas pakrovos gabaritas, leidžiamos padėklų (iki 0,2 m) iškyšos už krovinio briaunos.

23.4. Skersiniai tarpikliai vienas virš kito sudedami ne arčiau kaip 0,5 m atstumu nuo krovinio galo ir 0,3 m – nuo statramsčių.

23.5. Padėklai ir tarpikliai neturi būti aukštesni kaip 25 mm, o spyriai ir skėtikliai –
50 mm.

23.6. Sunkių krovinių įtvirtinimo tašelius patartina sudėti taip, kad jų pluoštas būtų lygiagretus krovinio briaunai (žr. 7 pav.).

24. Atotampos ir aprišalai gali būti vieliniai, iš metalinių strypų ir juostų, grandinių, plieninio lyno ir kitokių medžiagų.

24.1. Kiekvienos atotampos vienas galas pritvirtinamas prie krovinio detalės, kitas – prie vienos iš 34 ir 37 lentelėje nurodytų vagono detalių. Draudžiama atotampas pritvirtinti prie kitų vagono detalių (pvz., pusvagonio statramsčių ąsos, žiedų, esančių ant pusvagonio viršutinės ir ant platforminio vagono šoninės sijos).

24.2. Atotampai padaryti reikiamas vielos gijų skaičius ir gijų skerspjūvio plotas apskaičiuojami silpniausioje aprišalo vietoje (tarp įtvirtinimų).

24.3. Vielojama vientisa ne mažiau kaip dviejų gijų viela. Kiekvienas vielos galas du arba tris kartus apsukamas apie kroviniui ar vagonui pririšti skirtą elementą ir bent tris kartus apie aprišalą. Po to gijos būtinai viena su kita susukamos.

Naudojant atskiras vielos gijas, jų galai įtvirtinami vientisam aprišalui nustatyta tvarka.

24.4. Linginiai kroviniai vielojami taip, kad vielos tarpusavyje nesiliestų ir krovinį vežant nenutrintų viena kitos.

24.5. Jeigu platforminiame vagone ąsos įtaisytos vagono viduje, tai (bortų neliečiančios) vielos pritvirtinamos prie jų; jei ąsos įtaisytos vagono išorėje ir vielos liečia bortus, tai jos prakišamos po bortais (kai vagono bortai metaliniai, vielas galima tiesti virš jų). Bet kuriuo atveju platforminio vagono bortus būtina apsaugoti nuo sulaužymo.

24.6. Virš vagono bortų tiesiamomis vielomis krovinys įtvirtinamas tada, kai vielų pritvirtinimo prie krovinio vieta yra aukščiau platforminio vagono bortų.

24.7. Viela neturi veržti platforminio vagono borto, jei kampas tarp jos ir vertikaliosios plokštumos didesnis kaip 15 laipsnių. Prireikus platforminio vagono bortai nuleidžiami.

24.8. Vielos galai pritvirtinami prie dviejų priešinių šoninių ąsų.

Jeigu iš plieninių juostų su tempikliais padaryti aprišalai liečia platforminio vagono bortus, tai tokie bortai nuleidžiami.

24.9. Metaliniai strypai ir juostos prie krovinio privirinamos arba priveržiamos varžtais. Už privirinimo (priveržimo) kokybę ir patvarumą atsako krovinio siuntėjas.

24.10. Jei atotampos pritvirtinamos taip, kad tarp atotampos ir vagono grindų bei tarp atotampos projekcijos ant vagono grindų ir vagono išilginės ašies susidaro ne didesnis kaip
45 laipsnių kampas, bet krovinio konstrukcinės ypatybės to padaryti neleidžia, tai polinkio kampą galima padidinti, padidinus ir atotampų skerspjūvio plotą. Šiuo atveju kiekviena 6 mm skersmens vielos gijų pora pakeičiama 15 lentelėje nurodyto skersmens vielos gijų pora.

25. Naudojama ne mažesnio kaip 4 mm skersmens, termiškai apdorota (atkaitinta) viela. Jos paviršiuje neturi būti įtrūkimų, susukimų, išsisluoksniavimų, šerpetų ir kitų pažeidimų.

Draudžiama antrą kartą naudoti tą pačią vielą, tačiau:

25.1. leidžiama vienokio skersmens vielą pakeisti kitokio skersmens viela, pvz.: dvi
6 mm skersmens vielos gijas pakeisti trimis 5 mm skersmens arba penkiomis 4 mm skersmens vielos gijomis;

25.2. leidžiama vieloti plonesne – (1–4) mm skersmens viela, susukta gamykliniu būdu. Šiuo atveju 1 mm skersmens suktinė viela turi būti ne mažiau kaip šešiolikos gijų, 2 mm skersmens – ne mažiau keturių gijų ir 6 mm skersmens – ne mažiau kaip dviejų gijų;

25.3. vielojama ir neapvalia (3–4) mm skersmens viela, kurios skerspjūvis būtų ne mažesnis kaip 0,00002 m²;

25.4. atotampoms, aprišalams ir kitokioms krovinių įtvirtinimo priemonėms naudojamos vienodo ilgio vielos gijos, kurios stipriai įtempiamos laužtuvėliu ar panašiomis priemonėmis susukant gijas vieną su kita.

26. Kroviniai prikalami GOST 283-75 ir GOST 4028-63 atitinkančiomis vinimis, kurių matmenys nurodyti šių Taisyklių 16 lentelėje.

Leidžiama 6 mm skersmens vinis pakeisti šių Taisyklių 17 lentelėje nurodyto skersmens vinimis.

15 lentelė

Kampas tarp atotampos projekcijos ir vagono išilginės ašies laipsniais	Vielos gijų nvg, reikiamų atotampos ir ų padaryti atotampą, skaičius, kai kampas tarp os projekcijos ant vagono grindų yra
	iki 46	46–50	51–55	56–60	61–65	66–70	71–75	76–80
	laipsni
Iki 45	2/3	3/2	3/2	3/3	4/3	5/4	6/5	8/6
46–50	3/2	3/2	3/2	4/3	4/3	5/4	6/5	–/7
51–55	3/2	3/2	3/3	4/3	5/4	6/4	7/5	–/8
56–60	3/3	4/3	4/3	4/3	5/4	6/5	8/6	–
61–65	4/3	4/3	5/4	5/4	6/4	7/5	–/7	–
66–70	5/4	5/4	6/4	6/5	7/5	–/7	–	–
71–75	6/5	6/5	7/5	8/6	–/7	–	–	–
76–80	8/6	–/7	–/8	–	–	–	–	–
PASTABA. Vardiklis – 6 mm skersmens viela, skaitiklis – 7 mm skersmens viela.

16 lentelė

Matmenys milimetrais

Strypo skersmuo	Vinies ilgis	Mažiausias galvutės skersmuo
3,0	70–80	6,0
3,5	90	7,0
4,0	100–120	7,5
5,0	120–150	9,0
6,0	150–200	11,0
8,0	250	14,0

17 lentelė

Kelios
6,0	3,0	3,5	4,0	5,0	8,0
mm, skersmens vinys
keičiamos	jas atstos
2	8	6	5	3	2
3	12	9	7	5	2
4	16	12	9	6	3
5	20	15	12	8	3
6	24	18	14	9	4
7	28	21	16	10	4
8	32	24	18	12	5
9	36	27	20	13	5
10	41	30	23	15	6

26.1. Prie platforminio vagono grindų medinės detalės prikalamos statmenomis vinimis, kalamomis ne mažesniu kaip 30 mm atstumu nuo lentos briaunos ir ne mažesniu kaip 90 mm – nuo detalės briaunos. Draudžiama vinis kalti į tarpus tarp lentų ir užlenkti vinių galvutes.

26.2. Vinys turi būti (50–60) mm ilgesnės už įtvirtinimo detales, kad kartu su pastarosiomis būtų perkalamos vagono grindys.

26.3. Visais atvejais turi būti laikomasi minimalių atstumų tarp kalamų vinių bei tarp vinių ir prikalamos medienos briaunų (žr. 8 pav. ir 18 lentelę), išskyrus šiose Taisyklėse nurodytus atvejus.

18 lentelė

Vinių išdėstymo kryptis	Mažiausias atstumas, mm, tarp
	vinių		vinių ir medienos briaunų
	kai kalamos iki 6 mm skersmens vinys ir medienos
	storis		plaušas vinies atžvilgiu
	(35–45) mm	virš 50 mm	statmenas	lygiagretus
Išilgai medienos plaušo	S1 = 125	S1 = 90	S4 = 90	S5 = 30
Skersai medienos plaušo, kai vinis kalama į gaminį statmena	S2 = 30	S2 = 30	S4 = 90	S5 = 30
Skersai medienos plaušo, kai vinis kalama 45° kampu į išilginę briauną	S3 = 30	S3 = 30	S4 = 90	S5 = 30

26.4. Vinimis sukalamos ne plonesnės kaip 35 mm medinės detalės.

26.5. Vinys į pleištus, spyrius, skėtiklius ir kitas detales įkalamos nesuskaldant medienos. Prieš įkalant vinis į tvirtas lapuočių medienos (ąžuolo, skroblo ir kt.) detales, jose išgręžiamos skylės.

26.6. Leidžiama prie padėklų krovinį pritvirtinti bėgvinėmis ir kabėmis.

Draudžiama bėgvines ir storesnes kaip 8 mm kabes kalti į platforminio vagono grindis.

27. Leidžiama krovinį įtvirtinti standartiniais varžtais, smeigėmis (strypeliais su sriegiais galuose) ir sraigtais. Norint, kad veržlės savaime neatsisuktų, naudojami vielokaiščiai, fiksuojamosios veržlės, išplakamas sriegis arba suvirinama.

Leidžiama suvirinti krovinio įtvirtinimo priemones arba jas privirinti prie krovinio.

(pav.)

8 paveikslas

(pav.)

9 paveikslas

Už suvirintų siūlių kokybę ir sujungimų patikimumą atsako siuntėjas.

28. Visos siuntėjo panaudotos krovinio įtvirtinimo priemonės (statramsčiai, skydai, padėklai, sąvaržos, tašeliai ir kiti) įrašomos į siuntėjo įrašams skirtą važtaraščio skiltį ir galinėje stotyje kartu su kroviniu išduodamos gavėjui. Tokios priemonės, nepašalintos iš gavėjo vagono, vertinamos kaip atliekos ir pretenzijų dėl jų geležinkelio įmonė nepriima.

29. Siekdamas užtikrinti traukinių eismo saugumą ir vežamo krovinio saugą, siuntėjas privalo:

29.1. krovinį patikimai įtvirtinti taroje;

29.2. patikrinti krovinio įtvirtinimo vagone detalių ir mazgų patvarumą (ar išlaikys juos veikiančias jėgas);

29.3. kai reikia, ant krovinio įtaisyti įtvirtinimo elementus;

29.4. patikrinti ratinių, vikšrinių ir kitokių mašinų stabdžius ir jų sistemas; įjungti mašinų stabdžiai neturi savaime atsileisti;

29.5. iš mašinų aušinimo sistemų išpilti vandenį;

29.6. talpyklose degalų palikti ne daugiau kaip:

29.6.1. 10 l – lengvuosiuose ir iki 5000 kg krovumo automobiliuose bei ratiniuose mažo ir vidutinio galingumo traktoriuose;

29.6.2. 15 l – didesnio kaip 5000 kg krovumo automobiliuose, vikšriniuose traktoriuose ir sunkiosiose kelių tiesimo mašinose;

29.7. fiksatoriais įtvirtinti visas judančias mašinų ir įrenginių dalis (kad nepasisuktų ir nepasislinktų skersai ar išilgai vagono);

29.8. nuimti ir supakuoti arba pakavimo medžiagomis apsaugoti visas dūžtančias, lengvai nuimamas krovinio dalis ir neapsaugotus (benzinu ar elektra varomus) motorus;

29.9. supakuoti ir vagone įtvirtinti atsargines mašinų dalis arba jas sudėti į mašinos kabiną;

29.10. užplombuoti automobilius, traktorius, savaeiges žemės ūkio ar kitas mašinas, sudaryti aprašą, kuriame nurodo visas nuo mašinos nuimtas detales, dėžių, į kurias sudėtos atsarginės dalys, įranga, skaičių ir buvimo vietas, plombų tipą, skaičių ir jų kontrolinius ženklus;

29.11. ant kiekvienos, aukštesnės kaip 1,0 m, krovinio dėžės ir geležinkelio įmonės pareikalavimu ant kiekvieno įrenginių, mašinų ar neįpakuotų ir aukštesnių kaip 1,0 m krovinio vienetų nenuplaunamaisiais ryškiai raudonais dažais nupieštu šiuo W(ženklas) ženklu nurodyti krovinio svorio centro SC_Kr vietą. Piešiama ant gretimų šoninės ir galinės krovinio vieneto plokštumų, ten, kur ant jų projektuojamas SC_Kr.

30. Norint mechanizuotai iškrauti krovinį, siuntėjas su gavėju tarpusavyje sutaria, kiek turi būti rietuvėse paketų ir kokia jų bei atskirų krovinio vienetų masė, nustato, ar reikia padėklų ir tarpiklių.

30.1. Jeigu galinėje stotyje krovinį savo krautuvais iškraus geležinkelio įmonė, tai kraunamų paketų masė parenkama pagal tokių krautuvų kėlą (stočių sąrašai ir jose esančių krautuvų kėla nurodyti Tarifų knygoje). Šiuo atveju mechanizuotai kraunami kroviniai turi būti ant padėklų ir su tarpikliais.

30.2. Padėklai nebūtini, kai konstrukcijose yra užkabinimo įtaisai.

31. Iškrovęs krovinį, gavėjas privalo:

31.1. iš vagono išvalyti krovinio likučius ir šiukšles, nuimti krovinio įtvirtinimo priemones (statramsčius, tašelius, atotampas ir kt.);

31.2. nuimti vielas nuo vagonų automatinės sankabos svirčių rankenų, pusvagonio iškraunamųjų angų dangčių ir platforminio vagono šoninių uždorių;

31.3. uždaryti platforminio vagono bortų sekcijas, pusvagonio duris ir iškraunamųjų angų dangčius.

32. Norint nesugadinti vagonų, reikia laikytis šių Taisyklių IV dalies reikalavimų.

33. Už kroviniui įtvirtinti naudojamų priemonių, įtaisų, įrenginių ir medžiagų nustatytą skaičių, matmenis ir kokybę atsako krovinio siuntėjas (arba geležinkelio įmonė, jei ji krovinį pakrovė).

34. Krovimo darbų vadovai Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) nustatyta tvarka egzaminuojami, ar moka Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles ADV/7. Egzaminus išlaikę asmenys gauna Inspekcijos nustatytos formos pažymėjimą.

35. Krovimo darbų vadovas tam skirtoje važtaraščio skiltyje įrašo:

35.1. kai krovinys pakrautas ir įtvirtintas šiose Taisyklėse numatytu būdu: „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas laikantis Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių _______ punkto reikalavimų“;

35.2. kai krovinys pakrautas ir įtvirtintas šiose Taisyklėse nenumatytu būdu: „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas pagal brėžinį Nr. .................., patvirtintą ....... m. ...................... mėn. ........ d., šiomis krovinio tvirtinimo priemonėmis .....................“.

Įrašas patvirtinamas siuntėjo spaudu ir darbų vadovo parašu; nurodoma darbų vadovo vardas, pavardė, pareigos ir pažymėjimo numeris.

36. Jei krovimo darbų vadovas nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų, jis nušalinamas nuo vadovavimo krovimo darbams iki kito žinių patikrinimo. Egzamino neišlaikiusiems arba nuo darbo nušalintiems darbuotojams draudžiama eiti darbų vadovo pareigas.

37. Geležinkelio įmonės, geležinkelio valdytojo ir Inspekcijos įgalioti darbuotojai gali (pradinėje stotyje geležinkelio įmonės darbuotojai – privalo) patikrinti, ar krovinys taisyklingai (kaip nurodyta šiose Taisyklėse arba šių Taisyklių II skirsnyje nustatyta tvarka patvirtintame krovimo ir įtvirtinimo būdo projekte) pakrautas ir įtvirtintas vagone.

37.1. Pateikiant vežti šiose Taisyklėse numatytu būdu pakrautą krovinį, geležinkelio įmonės darbuotojai gali iš siuntėjo pareikalauti būtinų, siuntėjo patvirtintų, dokumentų, brėžinių eskizų, kuriuose turi būti nurodytas krovinio svoris ir pagrindiniai matmenys; krovinio svorio centro SC_Kr (SC_Krn) vieta, vagono su kroviniu svorio centro SC_B vieta, krovinio priešvėjinio šono paviršiaus plotas S_prv, bet kurio vagono grindims ir pusvagonio iškrovimo angų dangčiams perduodamų jėgų P, F dydis, krovinio įtvirtinimo priemonės (statramsčiai, skydai, padėklai, sąvaržos, tašeliai ir kiti) ir jų sudėtinių elementų (pvz., vielos gijų, tašelių) skaičius bei matmenys.

38. Masiškai vežamų suverstinių (anglies, žvyro, smėlio, skaldos ir kt.) krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklingumą patikrina krovinį vežti priimančios geležinkelio įmonės įgaliotas asmuo (pvz., krovinių priėmėjas), o krovinių, kuriems sukrovimo ir įtvirtinimo būdai šiose Taisyklėse nenumatyti – stoties viršininkas, jo pavaduotojas arba kitas atsakingas asmuo (pvz., vyr. krovinių priėmėjas).

Patikrinimo metu nustačius, kad krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai, vagonlapyje padaromas įrašas „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai“ ir patvirtinamas parašu bei nurodoma tikrinusio darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos.

II skirsnis. Krovinių, sukrautų ir įtvirtintų šiose
Taisyklėse nenumatytu būdu, vežimo reikalavimai

39. Norėdamas išsiųsti šiose Taisyklėse nenumatytu būdu sukrautą ir įtvirtintą krovinį, siuntėjas likus ne mažiau kaip dešimt dienų iki krovinio pakrovimo datos privalo pateikti geležinkelio įmonei (vežėjui) (toliau – geležinkelio įmonė) krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemą (toliau – projektas). Projektą privalo parengti asmuo, turintis atestatą, suteikiantį teisę sudaryti krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemas, išduotą šių Taisyklių 5 priedo nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-419, 2010-07-07, Žin., 2010, Nr. 83-4400 (2010-07-14), i. k. 1102210ISAK0003-419

40. Siuntėjo pateiktą projektą patikrina geležinkelio valdytojo ir geležinkelio įmonės įgaliotieji asmenys kartu su siuntėjo atstovais.

41. Jei projektas tinkamas, surašomas KR-101 formos Krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projekto patikros aktas (žr. šių Taisyklių 1 priedą), kurį savo parašais patvirtina projektą tikrinę asmenys. Visi brėžiniai arba schemos taip pat turi būti pasirašyti.

41.1. KR-101 formos Krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projekto patikros aktas surašomas trimis egzemplioriais (po vieną krovinio siuntėjui, pradinei stočiai, krovinį vežti priimančiai geležinkelio įmonei); prie visų akto egzempliorių pridedami brėžiniai, schemos, apskaičiavimai ir aiškinamieji raštai.

42. Toje pačioje stotyje pakartotinai pateikiant vežti tokiame pačiame vagone taip pat pakrautą krovinį ir nuimamąją vagonų įrangą, nereikia daryti papildomo projekto, pakanka prie važtos dokumentų pridėti turimų brėžinių, schemų, paaiškinamosios dalies ir
KR-101 formos Krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projekto patikros akto kopijas.

43. Krovinio krovimą ir įtvirtinimą prižiūri darbų vadovas, kuris pakrovus krovinį tam skirtoje važtaraščio skiltyje įrašo:

43.1. kai krovinys pakrautas pagal brėžinį: „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas pagal brėžinį Nr. ................., ................ (nurodo pareigas), patvirtintą ..... m. .................... d., šiomis krovinio tvirtinimo priemonėmis ................“ (išvardija pavadinimus ir nurodo jų skaičių, pvz.: 8 statramsčiai, 4 atotampos ir kt.);

43.2. kai krovinys įtvirtintas nenuimamąja įranga: „Krovinys įtvirtintas nenuimamąja įranga; brėžiniai, schemos ir paaiškinamoji dalis 20.... m. .................. d. išsiųsti su važtaraščiu Nr. .........“;

43.3. įrašai patvirtinami darbų vadovo parašu ir nurodoma vardas, pavardė, pareigos ir pažymėjimo numeris.

44. Priimdamas krovinį vežti, geležinkelio įmonės įgaliotas darbuotojas patikrina, ar krovinys pakrautas ir įtvirtintas brėžinyje parodytu būdu ir, jei krovinys įtvirtintas nenuimamąja įranga – jos įtvirtinimą, o teigiamus tikrinimo rezultatus įrašo vagonlapyje: „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai“ arba „Nenuimamoji įranga įtvirtinta taisyklingai“.

44.1. Įrašas patvirtinamas parašu ir nurodomas darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos.

45. Pakelinėje stotyje aptiktas šiose Taisyklėse nenumatytu būdu sukrautas ir įtvirtintas, tačiau be atitinkamos žymos važtaraštyje (žr. šių Taisyklių 43 punktą) krovinys – sulaikomas. Apie tai telegrama nedelsiant pranešama geležinkelio valdytojui, krovinį vežti priėmusiai geležinkelio įmonei, siuntėjui ir gavėjui.

45.1. Krovinys į galinę stotį išsiunčiamas tik po to, kai krovinį sulaikiusiai stočiai, remiantis šių Taisyklių 39 punktu, bus pateiktas parengtas ir patvirtintas krovinio įtvirtinimo projektas.

45.2. Kai kliūtys pašalintos, geležinkelio įmonės įgaliotasis darbuotojas (pvz., krovinių priėmėjas) patikrina, ar krovinys pakrautas ir įtvirtintas projekte numatytu būdu ir, jei krovinys įtvirtintas nenuimamąja įranga – tai ir jos įtvirtinimą, o teigiamus tikrinimo rezultatus įrašo į važtaraštį ir vagonlapį (žr. šių Taisyklių 43 ir 44 punktus).

Įrašą patvirtina parašu, nurodo darbuotojo vardą, pavardę ir pareigas, taip pat stotį, kurioje kliūtys pašalintos.

46. Krovinį siunčiant mažąja arba smulkiąja siunta, prie kiekvieno važtaraščio pridedamas projektas, kuris bus reikalingas krovinį kraunant į vagoną.

47. Krovinį į vagoną pakrovusios geležinkelio įmonės įgaliotasis darbuotojas patikrina, ar krovinys pakrautas ir įtvirtintas patvirtintame projekte nustatytu būdu, o teigiamus tikrinimo rezultatus įrašo vagonlapyje: „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai“. Įrašą patvirtina parašu ir nurodo darbuotojo vardą, pavardę ir pareigas.

48. Iš kitų šalių ar kito pločio vėžės geležinkelių į perkrovimo punktus atvežti kroviniai į 1520 mm pločio vėžės geležinkelio vagonus sukraunami ir juose įtvirtinami šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.

Kai krovinio sukrovimo ir įtvirtinimo būdas šiose Taisyklėse nenumatytas, krovinio savininkas (jo įgaliotas asmuo) privalo pateikti parengtus ir patvirtintus projektus.

49. Geležinkelio valdytojas gali savo įsakymu paskirti laikiną arba nuolatinę komisiją krovinio sukrovimo ir įtvirtinimo projektams parengti ir tikrinti.

50. Didelėse perkrovimo stotyse krovimo ir tvirtinimo projektus parengia geležinkelio valdytojo įsakymu paskirti darbuotojai, kurie surašo ir pasirašo aktus.

Rengiant pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projektą, įvertinamos šios apkrovos:

50.1. išilginės horizontaliosios inercijos jėgos, atsirandančios važiuojančio traukinio vagonams trinksint vienas į kitą, manevruojant, vagonus leidžiant nuo kalnelio ir stabdant;

50.2. skersinės horizontaliosios inercijos jėgos, atsirandančios vagonams judant kreivėmis ar pereinamaisiais kelio ruožais;

50.3. dėl vagono virpesių pagreičio atsirandančios vertikaliosios jėgos;

50.4. vėjo slėgio jėga;

50.5. trinties jėgos;

50.6. svorio jėga.

51. Išilginių ir vertikaliųjų jėgų pridėties vieta yra SC_Kr, o vėjo – priešvėjinio šono paviršiaus plokštumos svorio centras SC_Sprv.

Ant dviejų atramų sukrautą ilgąjį krovinį veikiančių vertikalių ir skersinių jėgų pridėties vieta yra krovinio skerspjūvio plokštumų svorio centrai SC_Spl , esantys vertikaliose plokštumose, einančiose per atramų vidurį.

Sukraunant ir įtvirtinant krovinį, jėgos įvertinamos abiejuose deriniuose, kaip nurodyta 19 lentelėje.

Pirmasis derinys atitinka vagonų trinkius manevruojant, paleidžiant nuo skirstomojo kalnelio bei traukinį stabdant, antrasis – traukiniui važiuojant didžiausiu leistinuoju greičiu (iki atskiro Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo, apskaičiavimuose taikoma 27,8 m/s (100 km/h) prekinio traukinio greičio reikšmė).

52. Išilginė inercijos jėga F^iš (niutonais) apskaičiuojama pagal formulę:

F^iš = αal^iš x m_Kr;                                                                                         (2)

čia:

αal^iš – santykinės išilginės inercijos jėgos dydis, niutonais kilogramui, kurio reikšmė, atsižvelgiant į krovinio įtvirtinimo būdą ir vagono (vagonų junginio) bruto masę, nurodyta
20 lentelėje;

m_Kr – krovinio masė kilogramais.

52.1. Santykinės išilginės inercijos jėgos αal^iš tarpinis dydis apskaičiuojamas pagal formules:

αal^iš = αal^iš₂₂ – [m_Krv x (αal^iš₂₂ – αal^iš₉₄)] / 72 000;                                              (3)

αal^iš = αal^iš₄₄ – [m_Krj x (αal^iš₄₄ – αal^iš₁₈₈)] / 144 000;                                           (4)

čia:

m_Krv – (vagone esančio) krovinio masė kilogramais;

m_Krj – (vagonų junginyje esančio) krovinio masė kilogramais;

αal^iš₂₂, αal^iš₉₄, αal^iš₄₄, αal^iš₁₈₈ – santykinės išilginės inercijos jėgos dydis, niutonais kilogramui, nurodytas 20 lentelėje, atitinkamai 22000 kg ir 94000 kg vagono bruto masei arba 44000 kg ir 188000 kg vagonų junginio bruto masei.

53. Skersinė horizontalioji inercijos jėga F^sk (niutonais), kuri, įvertinus išcentrinę jėgą, apskaičiuojama pagal formulę:

F^sk = αal^sk x m_Kr;                                                                                         (5)

čia:

αal^sk – santykinės skersinės inercijos jėgos dydis, niutonais kilogramui, kurio reikšmė nurodyta 21 lentelėje, atsižvelgiant į tai, kurioje skersinėje plokštumoje (einančioje per vagono vidurį αal^sk_v ar per šerdeso siją αal^sk_š) yra krovinio svorio centras SC_Kr;

m_Kr – krovinio masė kilogramais.

53.1. Jei krovinio svorio centras SC_Kr yra kitose skersinėse plokštumose, tai santykinės skersinės inercijos jėgos dydis αal^sk apskaičiuojamas pagal formulę:

αal^sk = αal^sk_v + [2 x (αal^sk_š – αal^sk_v) / l_v] x l_Kr;                                                       (6)

čia:

l_v – vagono bazė metrais;

l_{Kr –} atstumas (metrais) tarp skersinių plokštumų, einančių per krovinio svorio centrą SC_Kr ir vagono skersinę ašį;

αal^sk_š, αal^sk_v – santykinės skersinės inercijos jėgos dydis (niutonais kilogramui), kurio reikšmė nurodyta 21 lentelėje.

53.2. Į du vagonus besiremiančio ilgojo krovinio santykinės skersinės inercijos jėgos dydis αal^sk nurodytas 21 lentelėje.

54. Vertikalioji inercijos jėga F^vert apskaičiuojama pagal formulę:

F^vert = αal^vert x m_Kr;                                                                                     (7)

čia:

m_Kr – krovinio masė kilogramais.

19 lentelė

Jėgų derinys	Krovinį veikianti jėga, N
	išilginė inercijos	skersinė inercijos	vertikalioji dinaminė	vėjo slėgio	trinties
I
punktas	52	---	---	---	56
formulė	2	---	---	---	11 arba 12
II
punktas	---	53	54	55	56
formulė	---	5	7	10	13 arba 14

20 lentelė

Krovinio įtvirtinimo tipas	Santykinė išilginė inercijos jėga (αališ) N/kg, kai krovinys remiasi į
	vieną vagoną		du vagonus
	o vagono (vagonų junginio) bruto masė, kg
	22000	94000	44000	188000
	αal22	αal94	αal44	αal188
Stangrus (atotampos, trauklės ir aprišalai, mediniai spyriai ir skėtikliai, metalinės juostos)	11,7	9,5	11,7	8,4
Tvirtas (sraigtai, termosiūlės)	18,6	16,3	18,6	15,2

21 lentelė

Krovinio sukrovimo būdas	Santykinė skersinė inercijos jėga (αal^sk) N/kg, kai prekinis traukinys važiuoja
	25,0 m/s	27,8 m/s
	greičiu
Krovinys remiasi į vieną vagoną, o krovinio svorio centras (SCKr) yra vertikalioje plokštumoje, einančioje per:
– vagono vidurį (αalv)	2,7	3,2
– šerdeso siją (αalš)	4,9	5,3
Krovinys remiasi į du vagonus	3,4	3,9

αal^vert – santykinės vertikaliosios jėgos dydis, niutonais kilogramui, kuris atsižvelgus j traukinio greitį v (metrais per sekundę) apskaičiuojamas pagal formules:

αal^vert (v = 25 m/s) = 1,962 + k x l_pl + 18633 / m_Kr;                                     (8)

αal^vert (v = 27,8 m/s) = 2,452 + k x l_pl + 20986 / m_Kr;                                  (9)

čia:

k – koeficientas, kurio reikšmė 0,049, kai krovinys remiasi j vieną vagoną, ir – 0,196, kai krovinys remiasi j du vagonus;

l_pl – atstumas (metrais) tarp skersinių plokštumų, einančių per krovinio svorio centrą SC_Kr ir vagono skersinę ašį;

m_Kr – krovinio masė kilogramais (kai ji mažesnė kaip 10000 kg, jos reikšmė (8) ir
(9) formulėse prilyginama 10000 kg).

55. Vėjo slėgio jėga F_vėj (niutonais) apskaičiuojama pagal formulę:

F_vėj = P_vėj x S_proj;                                                                                         (10)

čia:

P_vėj – jėga (niutonais) kuria vėjas slegia kiekvieną krovinio paviršiaus kvadratinį metrą (skaičiavimuose P_vėj = 491 Pa);

S_proj – krovinio priešvėjinio šono paviršiaus projekcijos plotas (kvadratiniais metrais) į vertikaliąją plokštumą, einančią per vagono išilginę ašį. Kai krovinys yra gaubta konstrukcija (kevalas), apskaičiavimams imama pusė projekcijos ploto.

56. Trinties jėga F^tr (niutonais) apskaičiuojama:

56.1. pirmajam deriniui (išilgine kryptimi):

56.1.1. kai krovinys pakrautas be turniketų, nesvarbu į kelis (vieną ar du) vagonus jis atremtas, pagal formulę:

F^tr = 0,00980665 (m_Kr x μmiu);                                                     (11)

56.1.2. ilgiesiems kroviniams, kai jie vienodai slegia turniketus, pagal formulę:

F^tr_iš (ilg.) = 0,00980665 [0,5 m_Kr x (μmiu + μmiu_tum)];                        (12)

56.2. antrajam deriniui (skersine kryptimi):

56.2.1. kai krovinys atremtas j vieną vagoną, pagal formulę:

F^tr_sk = 9,807 [m_Kr x μmiu (1000 – αal^vert)];                                       (13)

56.2.2. ilgajam kroviniui, kai jis atremtas j du vagonus (apskaičiuojama kiekvienam vagonui), pagal formulę:

F^tr_sk = 9,807 [0,5 m_Kr x μmiu (1000 – αal^vert)];                                 (14)

čia:

μmiu – krovinio trinties j vagono grindis, padėklus ir turniketų paviršių koeficientas;

μmiu_turn – turniketų paslankiosios dalies trinties j jų nepaslankiąją dalį koeficientas (μmiu_turn = 0,1);

m_Kr – krovinio masė kilogramais;

αal^vert – santykinės vertikaliosios jėgos dydis (niutonais kilogramui) kuris, atsižvelgiant j traukinio važiavimo greitį v, metrais per sekundę, apskaičiuojamas pagal (8) ir (9) formules.

56.3. Trinties tarp krovinio atramos pagrindo, padėklų ir vagono grindų (nuvalytų nuo purvo, sniego, ledo ir tepalų) koeficiento μmiu reikšmės, kai ant padėklų ir vagono grindų (lietimosi su padėklais, kroviniu vietose) pažertas plonas smėlio sluoksnis ir trinasi:

56.3.1. medis su medžiu – 0,45;

56.3.2. plienas su medžiu – 0,40;

56.3.3. plienas su plienu – 0,30;

56.3.4. gelžbetonis su medžiu – 0,55.

56.4. Naudojant iš Nr. 20–200 tipo švitrinio popieriaus ant medžiaginio pagrindo padarytus ir dvigubai sulenktus šiurkščiąja puse į išorę tarpiklius, tarp krovinio ir padėklų bei tarp padėklų ir vagono grindų atramos paviršių trinties koeficiento μmiu reikšmė, kai medis trinasi į medį arba į metalą, lygi 0,6. (Jei neįmanoma laikytis šių reikalavimų, pvz., išteptas krovinio paviršius, imama mažiausia trinties koeficiento μmiu reikšmė.)

56.5. Vagonuose su atdarais galais stačiai sustatytų lakštinio plieno ritinių trinties j medį koeficientas μmiu lygus 0,61, o ištepto lakštinio plieno paketų – 0,21.

56.6. Didesnių už šiame punkte nustatytų trinties koeficiento μmiu reikšmių naudojimą apskaičiavimuose, krovinio siuntėjas turi argumentuoti.

22 lentelė

Krovinio ilgis, m	Koeficiento kp reikšmės, esant atitinkamam tarpui tarp atramų, m
	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19
14	3,91	3,41	2,83	2,14	1,20	---	---	---	---	---	---	---
15	4,16	3,67	3,11	2,46	1,64	---	---	---	---	---	---	---
16	4,42	3,93	3,39	2,78	2,04	1,14	---	---	---	---	---	---
17	4,68	4,20	3,68	3,09	2,40	1,60	---	---	---	---	---	---
18	4,96	4,48	3,96	3,41	2,74	2,01	1,14	---	---	---	---	---
19	5,23	4,76	4,24	3,71	3,08	2,39	1,60	---	---	---	---	---
20	5,48	5.04	4,54	4,01	3,40	2,75	2,01	1,13	---	---	---	---
21	5,78	5,31	4,82	4,31	3,72	3,09	2,40	1,59	---	---	---	---
22	6,04	5,59	5,13	4,60	4,03	3,43	2,77	2,01	1,17	---	---	---
23	6,32	5,86	5,40	4,90	4,32	3,75	3,12	2,40	1,61	---	---	---
24	6,59	6,16	5,68	5,18	4,64	4,08	3,46	2,77	2,03	1,21	---	---
25	6,86	6,44	5,95	5,48	4,94	4,39	3,79	3,14	2,43	1,65	---	---
26	7,16	6,72	6,25	5,77	5,25	4,70	4,12	3,47	2,80	2,06	1,25	---
27	7,46	6,99	6,53	6,07	5,55	5,00	4,45	3,82	3,17	2,46	1,69	---
28	7,70	7,29	6,81	6,34	5,83	5,31	4,76	4,16	3,68	2,85	2,11	1,29
29	7,98	7,55	7,12	6,62	6,14	5,63	5,08	4,47	3,86	3,21	2,51	1,74
30	8,27	7,84	7,39	6,94	6,41	5,92	5,56	4,80	4,20	3,57	2,89	2,14
31	8,54	8,13	7,69	7,22	6,73	6,20	5,69	5,12	4,53	3,91	3,25	2,54
32	8,82	8,42	7,99	7,53	7,02	6,53	6,01	5,43	4,86	4,14	3,62	2,93

23 lentelė

Keturašio vagono tipas	Krovinio virpesių savasis dažnis, Hz
(63–65) t krovumo pusvagonis	0–1,6; 3,4–4,7; 17,2–21,7; 54,3–oo∞
(62–65) t krovumo platforminis vagonas	0–1,6; 3,4–9,7; 18,7–26,6; 55,2– oo∞

57. Jei ant dviejų atramų padėto ilgojo krovinio lenkiamasis skerspjūvio standis E x I_p mažesnis kaip 88,26 mN, padaugintų iš kvadratinio metro, tai būtina nustatyti krovinio virpesių savojo dažnio w, hercais, dydį, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

w = kp ((0,102 (E * Ip)) / mKr)^1/2 (15)

čia:

E – krovinio tamprumo modulis paskaliais;

m_Kr – krovinio masė kilogramais;

k_p – koeficientas, kurio reikšmės nurodytos 22 lentelėje;

I_p – krovinio skerspjūvio ploto polinis inercijos momentas (metrais ketvirtajame laipsnyje) apskaičiuojamas pagal formulę:

I_p = I_o x n;                                                                                                (16)

čia:

I_o – krovinio vieneto skerspjūvio ploto polinis inercijos momentas (horizontaliosios ašies atžvilgiu) metrais ketvirtajame laipsnyje;

n – krovinio vienetų skaičius.

57.1. Pagal (15) ir (16) formules apskaičiuotas krovinio virpesių savasis dažnis w turi atitikti 23 lentelėje nurodytas reikšmes.

57.2. Keičiant atstumus tarp atramų, galima padidinti arba sumažinti krovinio virpesių savąjį dažnį.

58. Į vieną vagoną pakrauto ilgojo krovinio leistinasis plotis B, kai važiuojant kreivosiomis kelio atkarpomis nepažeidžiamas pakrovos gabaritas, apskaičiuojamas:

58.1. krovinio dalims, esančioms tarp vagono nukreipiamųjų pjūvių ir turinčioms poslinkius j kelio kreivės vidų, pagal formulę:

B_v = B_pg – 2 f_v;                                                                                         (17)

24 lentelė

Matmenys milimetrais

lvb arba ljb	fv reikšmės, kai atstumas lfv nuo krovinio vidinio skerspjūvio iki artimiausio vagono (vagonų junginio) kreipiamojo pjūvio
	iki 2500	3000	3500	4000	4500	5000	5500	6000
0–17000	–	–	–	–	–	–	–	–
18000	–	–	–	–	–	–	–	–
19000	–	–	–	–	–	–	–	6
20000	–	–	–	–	–	2	9	15
21000	–	–	–	–	–	9	17	24
22000	–	–	–	–	7	16	25	33
23000	–	–	–	4	14	24	32	40
24000	–	–	–	9	20	31	40	49
25000	–	–	2	15	26	38	48	58
26000	–	–	7	21	33	45	56	66
27000	–	–	12	26	40	52	64	75
28000	–	2	17	32	46	59	72	83
29000	–	6	22	38	52	66	80	92
30000	–	11	27	44	59	74	87	100

24 lentelė (tęsinys)

Matmenys milimetrais

lvb arba ljb	fv reikšmės, kai atstumas lfv nuo krovinio vidinio skerspjūvio iki artimiausio vagono (vagonų junginio) kreipiamojo pjūvio
	6500	7000	7600	8000	8600	9000	9500	10000
0–17000	–	–	–	–	–	–	–	–
18000	2	5	8	9	10	11	–	–
19000	11	15	19	21	23	24	24	–
20000	20	26	30	32	35	36	38	38
21000	30	36	40	44	47	49	51	52
22000	39	45	51	55	60	62	65	66
23000	48	55	62	66	72	75	79	81
24000	57	66	73	78	84	88	92	95
25000	67	76	84	89	97	101	106	109
26000	76	86	95	101	109	114	119	123
27000	85	96	106	112	120	127	133	138
28000	95	106	116	123	133	139	146	152
29000	104	116	127	135	146	152	160	166
30000	113	126	138	146	157	165	174	181

24 lentelė (pabaiga)

Matmenys milimetrais

lvb arba ljb	fv reikšmės, kai atstumas lfv nuo krovinio vidinio skerspjūvio iki artimiausio vagono (vagonų junginio) kreipiamojo pjūvio
	10500	11000	11600	12000	13000	14000	15000
0–17000	–	–	–	–	–	–	–
18000	–	–	–	–	–	–	–
19000	–	–	–	–	–	–	–
20000	–	–	–	–	–	–	–
21000	52	–	–	–	–	–	–
22000	67	68	–	–	–	–	–
23000	82	83	84	–	–	–	–
24000	98	99	100	101	–	–	–
25000	112	115	116	118	–	–	–
26000	128	130	132	134	136	–	–
27000	144	147	148	152	155	–	–
28000	158	162	164	169	173	175	–
29000	174	178	180	186	192	195	–
30000	188	194	196	203	211	215	216
PASTABA. Kai vagonų bazės (lvb arba ljb) ir atstumų reikšmės tarpinės, fv – nustatoma interpoliuojant.

25 lentelė

Matmenys milimetrais

lv	8000	9000	10000	11000	12000	13000	14000	15000	16000
f	23	29	36	43	52	61	67	81	92

25 lentelė (tęsinys)

lv	17000	18000	19000	20000	21000	22000	23000
f	103	116	130	144	158	174	190

25 lentelė (pabaiga)

lv	24000	25000	26000	27000	28000	29000	30000
f	203	225	241	261	282	301	324

(pav.)

10 paveikslas

58.2. krovinio dalims, esančioms už vagono kreipiamųjų pjūvių (už vagono arba jų junginio bazės ribų, ant gembių) ir turinčioms poslinkius j kreivosios kelio atkarpos išorę:

B_iš = B_pg – 2 f_iš; (18)

čia:

B_pg – pakrovos gabarito plotis ieškomame taške virš b.g.l. (metrais);

f_v ir f_iš – krovinio pločio apribojimai atsižvelgiant j poslinkius kreivosios kelio atkarpos vidų ar išorę (metrais);

58.3. krovinio pločio apribojimų f_v ir f_iš reikšmės nurodytos 24 ir 25 lentelėse, atsižvelgiant j vagono bazę l_vb ir atstumus l_fv (metrais) – nuo konkrečios krovinio dalies, esančios vagono bazės ribose, iki artimiausio kreipiamojo pjūvio bei l_fiš, metrais, – nuo konkrečios krovinio dalies, esančios už vagono bazės ribų, iki vagono artimiausio kreipiamojo pjūvio (žr. 9 pav.);

58.4. jei krovinio skerspjūvis pastovus, tai atstumai bus vienodi:

l_fv = 0,5 l_vb; (19)

l_fiš = 0,5 (L – l_vb); (20)

čia:

l_vb – vagono bazė metrais;

L – krovinio ilgis metrais.

58.5. kai f_v ir f_iš reikšmės 24 ir 26 lentelėse nenurodytos, jos apskaičiuojamos pagal formules:

f_v = [(500 / R) * (l_vb – l_fv) * l_fv] – 105; (21)

 f_iš = [(500 / R) * (l_vb + l_fv) * l_fv – 105 + k; (22)

čia

500 – koeficientas;

105 – statinių artumo gabarito ir tarpukelių paplatinimo dalis skaičiuotinose kreivėse;

R – skaičiuotinos kreivės spindulys (R = 350) metrais.

26 lentelė

Matmenys milimetrais

lv arba lj	fiš reikšmės, kai atstumas lfiš tarp krovinio išorinio skerspjūvio ir artimiausio vagono arba turniketo kulno (kreipiamojo) pjūvio
	iki 2600	3000	3500	4000	4500	5000	5500	6000
8650	–	–	–	4	24	44	66	88
9000	–	–	–	3	23	44	66	88
9290	–	–	–	3	23	44	65	88
9720	–	–	–	2	22	43	65	87
10000	–	–	–	2	22	43	65	87
11000	–	–	–	3	23	44	63	88
12000	–	–	–	4	25	46	68	91
13000	–	–	–	6	27	49	71	94
14000	–	–	–	8	30	52	74	98
14190	–	–	–	10	31	53	75	98
14620	–	–	–	11	32	54	77	100
15000	–	–	–	12	34	56	79	102
16000	–	–	–	17	37	63	83	107
17000	–	–	–	19	42	65	88	113
18000	–	–	–	23	46	69	94	119
19000	–	–	4	27	50	74	99	125
20000	–	–	8	31	55	80	105	131
21000	–	–	12	35	60	85	111	138
22000	–	–	15	40	65	90	117	144
23000	–	–	20	44	70	97	119	151
24000	–	–	24	49	75	102	130	158
25000	–	–	27	54	82	108	136	166
26000	–	–	32	59	86	114	143	173
27000	–	10	36	64	92	120	149	180
28000	–	14	41	69	98	126	156	188
29000	–	18	46	74	103	133	163	195
30000	–	22	50	79	109	138	171	203

26 lentelė (pabaiga)

lv arba lj	fiš reikšmės, kai atstumas lfiš tarp krovinio išorinio skerspjūvio ir artimiausio vagono arba turniketo kulno (kreipiamojo) pjūvio
	6500	7000	7500	8000	8500	9000	9500	10000
8650	112	136	160	186	212	239	266	294
9000	111	135	160	185	211	238	265	293
9290	111	135	159	184	210	237	264	292
9720	110	134	159	184	210	237	264	292
10000	110	134	159	184	210	236	264	292
11000	112	135	160	185	211	238	265	293
12000	114	138	163	188	214	241	268	297
13000	118	142	167	192	218	246	273	302
14000	122	146	171	198	224	252	280	308
14190	122	147	173	199	226	253	281	310
14620	125	149	175	201	228	256	284	314
15000	127	152	177	204	230	259	287	317
16000	132	157	183	210	238	266	295	325
17000	137	164	190	218	245	275	304	334
18000	144	171	197	226	254	283	313	344
19000	151	178	205	234	263	292	323	354
20000	157	185	213	242	272	302	333	364
21000	164	193	221	251	281	312	343	375
22000	172	201	230	260	290	322	354	387
23000	179	209	239	269	300	332	365	398
24000	187	217	247	279	310	343	376	410
25000	195	225	256	288	320	353	387	422
26000	203	234	265	298	331	364	398	434
27000	211	242	274	308	341	376	411	446
28000	219	251	282	318	352	387	422	468
29000	227	260	293	328	362	398	434	471
30000	235	269	303	338	373	410	446	484

k – krovinio galų papildomieji poslinkiai, milimetrais, atsirandantys dėl vagono posvyrių geležinkelio vėžėje (įskaitant kelio ir riedmenų priežiūros normas), kurie apskaičiuojami pagal formulę:

k = 70 [(L / l_vb) – 1,41]; (23)

58.6. kai krovinys atremtas j du vagonus, (17) ir (18) formulėse f_v ir f_iš reikšmės keičiamos f’_v ir f’_iš apribojimų reikšmėmis, kurios apskaičiuojamos:

58.6.1. kai krovinio dalys yra tarp turniketų kreipiamųjų pjūvių (žr. 10 pav.), skaičiuojama pagal formulę:

f’_v = f_v + f;                                                                                                (24)

PASTABA. (24) formulė taikoma, kai f_v > 0; jeigu f_v < 0, tai skaičiuojama pagal (26) formulę.

58.6.2. kai krovinio dalys yra už turniketų kreipiamųjų pjūvių (už vagonų junginio bazės), skaičiuojama pagal formulę:

f’_iš = f_iš – f;                                                                                               (25)

čia:

f – krovinį laikančio vagono poslinkis (milimetrais), kurio reikšmė, atsižvelgiant į vagono bazės l_vb matmenis, nurodyta 25 lentelėje;

58.7. reikiamos f_v ir f_iš reikšmės nustatomos atsižvelgiant j vagonų junginio bazę ir atstumus f_v ir f_iš atitinkamai pagal 24 ir 26 lenteles;

58.7.1. kai apskaičiuotosios f_v ir f_iš reikšmės neigiamos, j jas neatsižvelgiama, nes šiuo atveju krovinio plotis atitinka pakrovos gabaritą;

58.7.2. kai visame ilgyje krovinio skersiniai matmenys vienodi, atstumai l_fv ir l_fiš apskaičiuojami pagal (19) ir (20) formules, kur reikšmės l_vb pakeičiamos l_j reikšmėmis;

58.7.3. kai ieškomi parametrai (25) ir (27) lentelėse nenurodyti, f’_v ir f’_iš apribojimų reikšmės apskaičiuojamos pagal formules:

f’_v = [ (500 / R) (l_j – n_v)] – 105 + (125 / R) l^2_vb; (26)

f’_iš = [ (500 / R) (l_j – n_v)] – 105 + (125 / R) l^2_vb + k; (27)

27 lentelė

Vagono tipas	Tuščio vagono svorio centro HSCN aukštis (metrais) virš b.g.l.	Koeficiento reikšmė
		p	q
Keturašis pusvagonis	1,130	5,61	0,11
Šešiaašis pusvagonis	1,130	8,36	0,15
Keturašis platforminis vagonas	0,800	3,34	0,10

28 lentelė

Krovinys	Poslinkiai	Įtvirtinimo priemonės
Vienetinis ir sunkusis plokščiu pagrindu	Poslinkiai išilgai ir skersai vagono	Šoniniai ir galiniai statramsčiai, tašeliai, atotampos ir aprišalai
	Virtimas išilgai ir skersai vagono	Atotampos ir aprišalai, nuokartos, kriauklai, piramidės
Kevalo (cilindro) formos	Poslinkiai išilgai ir skersai vagono	Šoniniai ir galiniai statramsčiai, atotampos, aprišalai
	Riedėjimas išilgai ir skersai vagono	Tašeliai, aprišalai, atotampos
Su ratais	Poslinkiai išilgai ir skersai vagono	Tašeliai, atotampos

28 lentelė (pabaiga)

Krovinys	Poslinkiai	Įtvirtinimo priemonės
Su ratais	Riedėjimas išilgai ir skersai vagono	Tašeliai, atotampos
Vienarūšis rietuvėse	Poslinkiai išilgai ir virtimas skersai vagono	Šoniniai statramsčiai, aprišalai, skydai, prievaržos
Ilgasis	Poslinkiai išilgai ir skersai vagono, virtimas skersai vagono	Aprišalai, atotampos, prievaržos, pasparos, tašeliai

29 lentelė

Krovinio sukrovimo vagonų junginyje būdas, kai krovinys remiasi	Tg γgama reikšmės taikomos krovinio daliai
	vidurinei	galinei
į du gretimus keturašius vagonus	0,036	0,017
į vieną keturašį vagoną	–	0,025

30 lentelė

Deformacijos rūšis	Plieno markės pagal GOST (380–71; 1050–74; 6713–75)	Įtempimas σsiadm,max, MPa
Tempimas ir gniuždymas	St 3 ir St 20	161,8
Tempimas ir gniuždymas	St 30	181,1
Lenkimas	St 3 ir St 20	161,8
Lenkimas	St 5 ir St 30	181,1
Kirpimas	St 3 ir St 20	116,8
Glemžimas	St 3 ir St 20	245,2
Varžtų tempimas	St 3 ir St 20	137,3

58.8. į atvirą vagoną pakrauto krovinio plotis turi būti mažesnis už skaičiuotinį arba lygus jam;

58.9. kai į atvirą vagoną krovinys pakraunamas nesimetriškai vagono išilginei ašiai, krovinio skersiniai matmenys, matuojami nuo plokštumos, einančios per šią ašį, iš abiejų pusių neturi būti didesni kaip 0,5 B_v ir 0,5 B_iš reikšmės.

59. Į du junginio pusvagonius atremto ilgojo krovinio leistinasis plotis apskaičiuojamas pagal formules:

59.1. įvertinus krovinio galo poslinkį į kreivės išorę, pagal formulę:

B_iš = B_naud – 2 (l_Kr^g + k);                                                                          (28)

59.2. įvertinus krovinio vidurio poslinkį į kreivės vidų, pagal formulę:

B_v = B_dur – 2 l_dur;                                                                                      (29)

čia:

B_naud –pusvagonio naudingas plotis (milimetrais) vertikalioje plokštumoje, einančioje per krovinio galą;

B_dur – durų angos plotis milimetrais;

l_Kr^g – krovinio galo poslinkis (milimetrais) apskaičiuojamas pagal formulę:

l_Kr^g = (L^{2 –} l²_j) / 8R;                                                                                   (30)

l_{dur –} krovinio vidurinės dalies poslinkis (milimetrais) durų angos plokštumoje apskaičiuojamas pagal formulę:

l_dur = (l²_j – l²_pl) / 8R;                                                                                 (31)

čia:

l_pl – atstumas tarp sukabintų pusvagonių galų vidinių durų išorinių plokštumų (keturašiuose vagonuose jis lygus 1750 mm).

60. Skersinis vagono atsparumas tikrinamas tada, kai vagono su kroviniu svorio centras SC_Kr yra 2,3 m virš bėgių galvučių lygio arba kai vagono su kroviniu priešvėjinio paviršiaus plotas didesnis kaip 50 m², o vagonų junginio (kai krovinys atremtas j du vagonus) – 80 m².

60.1. Vagono su kroviniu svorio centro aukštis H_SCB (žr. 11 pav.) apskaičiuojamas pagal formulę:

H_SCB = (m_Kr1H_SCKr1 + m_Kr2H_SC2 + ... + m_KrnH_SCKrn + m_NH_SCN ) /

/ (SUM SUM∑∑_Kr + m_N);                                                                                         (32)

čia:

m_Kr1, m_Kr2, ..., m_Krn – kiekvieno krovinio vieneto masė kilogramais;

SUM∑m_Kr – visų krovinio vienetų masė kilogramais;

H_SCKr1, H_SCKr2, ..., H_SCKrn – krovinio vieneto svorio centro aukštis virš b.g.l. (milimetrais);

m_N – vagono tara kilogramais;

H_SCn – tuščio vagono svorio centro aukštis virš b.g.l. (milimetrais) (žr. 27 lentelę).

60.2. Pakrauto vagono (vagonų junginio) skersinis atsparumas užtikrinamas, jeigu patenkinama nelygybė:

(P_išc + P_v) / P_st <=≤ 0,5;                                                                               (33)

čia:

P_{išc –} papildoma vagono rato apkrova, atsirandanti dėl išcentrinių jėgų;

P_v – papildoma vagono rato apkrova, atsirandanti dėl vėjo;

P_{st –} statinė bėgio apkrova nuo rato (kilogramais).

P_st = (1 : n_r) x {(n_v x m_N) + m_Kr [(b – b_p) / (S + 0,5 f_ak)]};                       (34)

čia:

m_Kr – krovinio masė kilogramais;

m_N – vagono tara kilogramais;

n_r – krovinį laikančiųjų vagonų ratų skaičius;

n_v – krovinį laikančiųjų vagonų skaičius;

b krovinio svorio centro SC_Kr skersinis poslinkis (metrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono išilginę ašį;

b_p – papildomas ilgojo krovinio svorio centro SC_Kr skersinis poslinkis (metrais), vagonų junginiui važiuojant kreivomis kelio atkarpomis, apskaičiuojamas pagal formulę:

b_p = [(l_v ± 2l_p)² – l²_v] / 8R_sk ;                                                                     (35)

čia:

(+) – ženklas dedamas, kai atramos slankioja nuo laikančiųjų vagonų vidurio į vagonų junginio išorę;

(-) – ženklas dedamas, kai atramos slankioja nuo laikančiųjų vagonų vidurio į vagonų junginio vidų;

l_v – atstumas (metrais) tarp junginio laikančiųjų vagonų centrų;

l_{p –} atstumas (metrais) tarp krovinio atramos ir vagono, kuriame ji yra, centro;

R_{sk –} skaičiuotinis kreivės spindulys imamas, kai didžiausias leistinasis greitis 25,0 m/s (90 km/h) – 840 metrų, kai 27,8 m/s (100 km/h) – 1 000 metrų;

2S (= 1,580) – atstumas (metrais) tarp ratų riedėjimo apskritimų;

f_ak – junginio vagonų atraminio kontūro pločio padidėjimas, važiuojant per skaičiuotines kreives, apskaičiuojamas pagal formulę:

f_ak = (l²_viš – l²_vvid) / 8R_sk                                                                                                       (36)

čia:

l_viš – atstumas (metrais) tarp vagonų junginio išorinių vežimėlių šerdeso ašių;

l_vvid – atstumas (metrais) tarp vagonų junginio laikančiųjų vagonų vidinių vežimėlių šerdeso ašių.

60.3. Kai krovinys vagone pakraunamas nesimetriškai, mažiausia apkrauto vežimėlio statinė apkrova P_st apskaičiuojama pagal formules:

60.3.1. kai krovinio poslinkiai išilginiai:

P_st = (1 / n_vv) {0,5m_N + m_Kr [0,5 + (l_išpas / l_v)]};                                       (37)

60.3.2. kai vienu metu krovinio poslinkiai išilginiai ir skersiniai:

P_st = (1 / n_vv) {0,5 m_N + m_Kr [0,5 + (l_išpas / l_v)] [1 – (b / S)]};                  (38)

čia:

n_{vv –} vagono vežimėlio ratų skaičius;

m_{Kr –} krovinio masė kilogramais;

m_{N –} vagono tara kilogramais;

l_išpas – krovinio svorio centro SC_Kr išilginis poslinkis (milimetrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono skersinę ašį;

l_{v –} vagono bazė metrais;

b – krovinio svorio centro SC_Kr skersinis poslinkis (milimetrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono išilginę ašį;

2S (= 1,58) – atstumas tarp ratų riedėjimo apskritimų (milimetrais).

31 lentelė

Gijos skersmuo, mm	Vielinės įtvirtinimo priemonės leistinosios įrąžos Fadm niutonais (N), kai gijos skersmuo milimetrais (mm)
	4,0	4,5	5,0	5,5	6,0
2	2674,5	3432,0	4216,5	5197,5	6080,0
	4315,0	5491,5	6668,5	8237,5	9610,5
3	3971,5	5148,0	6325,0	7796,0	9120,1
	6472,0	8237,5	10002,5	12356,0	14317,5
4	5295,5	6864,5	8433,5	10395,0	12160,0
	8629,5	10983,0	13337,0	16475,0	19221,0
5	6619,5	8580,0	10542,1	12993,5	15200,0
	10787,0	13729,0	16671,0	20593,5	24026,0
6	7943,0	10296,5	12650,5	15592,5	18240,3
	12944,5	16475,0	20005,5	24712,5	28831,5
7	9267,0	12013,0	14759,0	18191,3	21280,0
	15102,0	19221,0	23339,5	28831,5	33636,5
8	10591,0	13729,0	16867,0	20790,0	24320,0
	17259,5	21966,5	26674,0	32950,0	38442,0

31 lentelė (pabaiga)

Gijos skersmuo, mm	Vielinės įtvirtinimo priemonės leistinosios įrąžos Fadm niutonais (N), kai gijos skersmuo milimetrais (mm)
	6,3	6,5	7,0	7,5	8,0
2	6668,5	7158,5	8335,5	9512,0	10787,0
	10591,0	11277,5	13238,5	15200,0	17161,5
3	10002,7	10738,0	12503,0	14268,5	16180,5
	15886,5	16916,0	19858,0	22800,0	25742,0
4	13337,0	14317,7	16671,0	19024,5	21574,5
	21182,0	22555,0	26477,0	30400,5	34323,0
5	16671,0	17897,0	20839,0	23781,0	26968,0
	26477,5	28194,0	33097,0	38000,5	42904,0
6	20005,5	21476,5	25006,5	28537,0	32361,5
	31773,5	33832,5	39716,5	45600,5	51484,5
7	24320,4	25055,5	29174,5	33293,5	37755,5
	37069,0	39471,5	46336,0	53201,0	60065,5
8	26674,0	28635,0	33342,5	38049,5	43149,0
	42364,5	45110,5	52955,5	60801,0	68646,5
PASTABA. Skaitiklyje – įrąžos, kraunant šiose Taisyklėse nustatytu būdu, vardiklyje – pagal projektą.

(pav.)

11 paveikslas

(pav.)

12 paveikslas

60.4. Papildoma vertikalioji rato apkrova, atsirandanti dėl išcentrinių P_išc ir vėjo jėgų P_v:

(P_išc ⁺ P_v)=[2 / n_vv (2S + f_ak)] x [0,075 (n_v x m_N + m_Kr) x H_SCB + W x h_w + n_vv x p – q];            (39)

čia:

n_v – krovinį laikančiųjų vagonų skaičius;

W – vėjo apkrovos atstojamoji (niutonais), veikianti krovinio iškyšas;

h_w – vėjo jėgų atstojamosios pridėjimo aukštis (milimetrais) virš bėgių galvučių lygio;

p – vėjo apkrovų į laikančiųjų vagonų kėbulus ir vežimėlius bei krovinių bendrojo svorio centro SC_mKr skersinių poslinkių dėl lingių deformacijos koeficientas;

q – vagonų junginio atramos kontūro paplatėjimo ir ilgojo krovinio SC_mKr poslinkių važiuojant kreivomis kelio atkarpomis koeficientas.

60.5. Koeficientų p ir q reikšmės pateiktos 27 lentelėje.

61. Atsižvelgiant j krovinio konfigūraciją, jis įtvirtinamas pagal 28 lentelės nuostatas.

62. Nuo poslinkių krovinys įtvirtinamas atotampomis, skėtikliais, atramomis, spyriais, aprišalais ir kitomis priemonėmis.

62.1. Krovinio įtvirtinimus veikiančios išilginė ΔDeF_iš ir skersinė ΔDeF_sk apkrovos apskaičiuojamos pagal formules:

ΔDeF_iš = F_{iš –} F^tr_iš;                                                                                        (40)

ΔDeF_sk = ηeta x (F_sk + W) – F^tr_sk ;                                                                     (41)

čia:

F_{iš –} išilginė inercijos jėga (niutonais) apskaičiuojama pagal (2) formulę;

F^tr_iš – išilginė trinties jėga (niutonais) apskaičiuojama pagal (11) ir (12) formules;

ηeta – koeficientas, kurio reikšmė imama 1,0, vežant pagal vietines krovinio krovimo ir tvirtinimo taisykles, 1,25 – kai rengiamas eksportuojamo krovinio krovimo ir tvirtinimo būdas;

F_{sk –} skersinė horizontalioji inercijos jėga (niutonais), kuri, įvertinus išcentrinę jėgą, apskaičiuojama pagal (5) formulę;

W – vėjo apkrovų atstojamoji (niutonais), veikianti krovinio iškyšas;

F^tr_{sk –} skersinė trinties jėga (niutonais) apskaičiuojama pagal (13) ir (14) formules.

62.2. Krovinio įtvirtinimus veikiančios išilginė ΔDeF_iš ir skersinė ΔDeF_sk apkrovos gali veikti vienodas įtvirtinimo priemones ir skirtingų rūšių priemonių visumą:

ΔDeF_iš = ΔDeF_iš1 + ΔDeF_iš2 + ... + ΔDeF_išn ;                                                          (42)

ΔDeF_sk = ΔDeF_sk1 + ΔDeF_sk2 + ...+ ΔDeF_skn ;                                                          (43)

čia ΔDeF – išilginių ir skersinių apkrovų dalys, tenkančios atotampoms, sijoms, aprišalams ir kitoms įtvirtinimo priemonėms.

63. Nustatant krovinių įtvirtinimo būdus, svarbu pasirūpinti išilginiu krovinių nesvirumu naudojant vienodas įtvirtinimo priemones.

63.1. Kai parenkamas pavieniame vagone arba vagonų junginyje kraunamo krovinio įtvirtinimo būdas, atotampoms tenkanti apkrova R_att, įvertinus padidėjusias trinties jėgas nuo vertikaliųjų jos dalių (žr. 12 pav.), apskaičiuojama pagal formules:

63.1.1. pirmam apkrovų deriniui:

R^iš_att = ΔDeF^iš_att / [n^iš_att (μmiu sin αal + cos αal cos βbe_iš)];                                        (44)

63.1.2. antram apkrovų deriniui:

R^sk_att = ΔDeF^sk_att / [n^sk_att (μmiu sin αal + cos αal cos βbe_sk)];                                       (45)

čia:

R^iš_att, R^sk_att – atotampos apkrova niutonais;

n^iš_att, n^sk_att – vienu metu ir viena kryptimi veikiančių atotampų skaičius;

αal – kampas (laipsniais) tarp atotampos ir jos projekcijos į vagono grindis;

βbe_iš, βbe_sk – kampas (laipsniais) tarp atotampos projekcijos į horizontalią plokštumą ir išilginės (skersinės) vagono ašies.

63.2. Atotampos skerspjūvis (konkretus gijų skaičius, vielos skersmuo) nustatomas pagal didžiausias R^iš_att ir R^sk_att apkrovas.

Viena kryptimi (išilgai ar skersai vagono) veikiančių atotampų apkrovos apskaičiuojamos tik pagal pirmąjį arba tik pagal antrąjį derinį.

64. Tašai prie vagono grindų prikalami vinimis, priveržiami varžtais ar kitaip pritvirtinami.

64.1. Tašeliui prikalti reikiamų vinių n_vin skaičius apskaičiuojamas pagal formules:

64.1.1. išilgai vagono:

n^iš_vin = ΔDeF^iš_spyr+skėk / (n^iš_spyt+skėk x R_vin) ;                                                      (46)

64.1.2. skersai vagono:

n^sk_vin = ΔDeF^sk_spyr+skėk / (n^sk_spyr+skėk x R_vin) ;                                                     (47)

čia:

ΔDeF^iš_spyr+skėk, ΔDeF^sk_spyr+skėk – išilginių ir skersinių apkrovų dalys, tenkančios spyriams ir skėtikliams;

n^iš_spyr+skėk, n^sk_spyr+skėk – vienu metu ir viena kryptimi veikiančių skėtiklių ir spyrių skaičius;

R_{vin –} leistinoji vienos vinies apkrova (žr. 32 lentelę).

65. Į pavienį vagoną ar vagonų junginį sukrauto ir nuo skersinio ar išilginio poslinkio įtvirtinto krovinio aprišalo apkrova R_apriš apskaičiuojama pagal formulę:

R_apriš = ΔDeF^sk(iš)_apriš / (2n_apriš μmiu sin αal);                                                         (48)

čia:

ΔDeF^sk(iš)_apriš – išilginių ir skersinių apkrovų dalys, tenkančios aprišalams;

n_apriš – aprišalų skaičius;

μmiu – krovinio trinties į vagono grindis, padėklus ir turniketų paviršių koeficientas;

αal – kampas (laipsniais) tarp aprišalo ir jo projekcijos į vagono grindis.

66. Vežamas krovinys gali ne tik pasislinkti, bet ir parvirsti.

66.1. Nesvirumo koeficientas ηeta_nesv apskaičiuojamas pagal formules:

66.1.1. nesvirumas išilgai vagono (žr. 13 pav.):

ηeta^sk_nesv = l^iš_nesv / (h_SCKr – h^iš_at) ≥>= 1,25;                                                         (50)

66.1.2. nesvirumas skersai vagono (žr. 14 pav.):

ηeta^sk_nesv = (m_Kr x l^sk_nesv) / [F^sk (h_SCKr – h^sk_at) + F_vėj (h_proj – h^sk_at)] ≥>= 1,25;       (50)

čia:

m_{Kr –} krovinio masė kilogramais;

l^iš_nesv, l^sk_nesv – trumpiausias atstumas (milimetrais) nuo SC_Krm projekcijos į horizontalią plokštumą iki virtimo skersai arba išilgai vagono briaunos;

h_SCKr – krovinio svorio centro aukštis (milimetrais) virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio;

h^iš_at, h^sk_at – išilginės arba skersinės atramos aukštis (milimetrais) virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio;

h_{proj –} krovinio šoninio paviršiaus projekcijos centro aukštis (milimetrais) virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio;

F_{vėj –} vėjo slėgio jėga (niutonais) apskaičiuojama pagal (10) formulę.

66.2. Krovinys (plokštė, ferma ar kt.), kuris be papildomų įtvirtinimo įtaisų gali nuvirsti ir apgadinti vagoną, turi būti vežamas panaudojus specialias metalines kasetes, metalinius arba medinius kriauklus ir piramides, kurių parametrai apskaičiuojami. Be tokių įtaisų vežamo krovinio vienetai sujungiami į masyvą (vientisą bloką, monolitą), negalintį nuvirsti. Blokui sutvirtinti naudojami kampuočiai, loviai arba kitokio profilio plieno sijos, kurių atskiros dalys suvirinamos arba suveržiamos varžtais.

66.3. Kai nesvirumo koeficientas ηeta_nesv lygus (0,8–1,0), krovinį nuo poslinkių tikslinga įtvirtinti vienos rūšies įtaisais (pvz., tašais), o nuo virtimo – kitokiais (pvz., atotampomis).

Kai vežamas krovinys gali virsti skersai vagono, jį reikia stengtis įtvirtinti atotampomis taip, kad jos būtų pritvirtintos krovinio viršutinėje dalyje, o jų projekcijos į vagono grindis būtų statmenos vagono išilginei ašiai.

Atotampų apkrova nustatoma atsižvelgiant į skersinę horizontalią inercijos jėgą ir vėjo apkrovą.

66.4. Kai nesvirumo koeficientas ηeta_nesv lygus (1,01–1,25), krovinį galima įtvirtinti atotampomis, kurios atlaiko išilgines ir skersines apkrovas.

Atotampos skerspjūvis (konkretus gijų skaičius arba vielos skersmuo) nustatomas pagal suminę apkrovą, atsirandančią atotampoje dėl krovinio poslinkių arba virtimo skersai ar išilgai vagono.

Šiuo atveju atotampų apkrovos dėl poslinkių apskaičiuojamos pagal (44) ir
(45) formules, o dėl apvirtimo – pagal (51) ir (52) formules.

66.5. Vienu metu skersai ir išilgai vagono virsti galintys kroviniai turi būti vežami vagonuose su įtaisyta specialia įranga (piramidės, rėmai ir kt.), kad krovinys neapvirstų.

(pav.)

13 paveikslas

(pav.)

14 paveikslas

66.6. Galinčių apvirsti krovinių tvirtinimo įtaisų (atotampų) apkrovos
R_gr apskaičiuojamos pagal formules:

66.6.1. apkrovos išilgai vagono:

R^iš_gr = [ηeta F^iš (h_SCKr – h^iš_at) – m_Kr l^iš_gr] / n^iš_at l_proj cos γgama;                             (51)

66.6.2. apkrovos skersai vagono:

R^sk_gr = {ηeta [F^sk(h_SCKr – h^sk_at)+ F_vėj (h_proj – h^sk_at)] – m_Kr l^sk_nesv} / n^sk_at b_proj cos φphi, (52)

čia:

F^iš – išilginė inercijos jėga (niutonais) apskaičiuojama pagal (2) formulę;

h_SCKr – krovinio svorio centro aukštis virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio milimetrais;

h^iš_at, h^sk_at – išilginės arba skersinės atramos aukštis virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio milimetrais;

m_{Kr –} krovinio masė kilogramais;

F^{sk –} skersinė horizontalioji inercijos jėga, niutonais, kuri, įvertinus išcentrinę jėgą, apskaičiuojama pagal (5) formulę;

γgama – kampas, laipsniais, tarp atotampos ir jos projekcijos į išilginę vertikaliąją plokštumą;

F_vėj – vėjo slėgio jėga, niutonais, apskaičiuojama pagal (10) formulę;

φphi – kampas, laipsniais, tarp atotampos ir jos projekcijos į skersinę vertikaliąją plokštumą;

l_proj, b_proj – trumpiausių atstumų nuo krovinio virtimo briaunos iki atotampos projekcijos j išilginę ir skersinę vertikaliąją plokštumą;

n_at – atotampų skaičius;

h_proj – krovinio šoninio paviršiaus projekcijos centro aukštis virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio milimetrais;

ηeta – koeficientas, kurio reikšmė 1, kai nesvirumo koeficientas 1,0 arba didesnis, ir 1,25, kai nesvirumo koeficientas mažesnis kaip 1.

(pav.)

15 paveikslas

(pav.)

16 paveikslas

67. Cilindro formos ir su ratais kroviniai nuo riedėjimo įtvirtinami spyriais ir atotampomis arba vielojami (žr. 15 ir 16 pav.). Šiuo atveju vienam spyriui prikalti reikiamas vinių skaičius apskaičiuojamas pagal formules:

67.1. išilgai vagono:

n^iš_vin = [m_Kr (ctg αal – μmiu)] / (n^iš_apriš R_vin);                                                     (53)

67.2. skersai vagono:

n^iš_vin = [m_Kr (ctg αal – μmiu)] / (n^sk_apriš R_vin);                                                     (54)

čia:

n_apriš – aprišalų skaičius.

68. Aprišalo apkrova R_apriš (niutonais) apskaičiuojama pagal formulę:

R_apriš = {1,25 x [F_sk x (0,5D – h^sk_att) + F_vėj (h_proj – h^sk_att)] – m_Kr b^sk_gr } / (n^sk_att b_proj);       (55)

čia:

D – krovinio skersmuo milimetrais.

69. Aprišalo skerspjūvis S_apriš (kvadratiniais milimetrais) apskaičiuojamas pagal formulę:

S_apriš = R_apriš / [σsi_leist];                                                                               (56)

čia:

R_apriš – aprišalo apkrova niutonais;

[σsi_leist] – leistinieji įtempimai, kurių reikšmės, atsižvelgiant į plieno rūšį, parenkamos pagal 30 lentelę.

70. Padėklų ir vagono grindų atsparumas lenkimo ir gniuždymo įtempimams apskaičiuojamas pagal formules:

[σsi_leist] = M / W_taš;                                                                                     (57)

[σsi_gn] = (N_pad + F_pad) / S^rėė_proj;                                                                   (58)

čia:

N_pad – padėklą veikianti svorio ir tvirtinimo įtaisų apkrovos vertikaliųjų dedamųjų apkrova niutonais;

F_pad – padėklą veikianti vertikalioji inercijos jėga niutonais;

S^rėė_proj – krovinio rėmimosi į vieną padėklo horizontalią plokštumą projekcija kvadratiniais metrais;

M – lenkimo momentas;

W_{taš –} stačiakampę skerspjūvio formą turinčio tašelio atsparumo lenkimui momentas (kubiniais milimetrais) apskaičiuojamas pagal formulę:

W_taš = bh² / 6;                                                                                           (59)

čia:

b – tašelio plotis milimetrais;

h – tašelio aukštis milimetrais.

Platforminio vagono grindys klojamos iš (48–55) mm storio ir 150 mm pločio pirmarūšių pušinių arba eglinių lentų.

71. Ilgiesiems kroviniams vežti naudojamų padėklų ir turniketo atramų aukštis apskaičiuojamas pagal formules:

71.1. 17 (a, b) paveiksle parodytiems atvejams:

h_pad = a_n tg γgama + h_gr + f_įlink + l_aps + h_sl;                                                      (60)

71.2. 17 (c) paveiksle parodytam atvejui:

h_pad = 228 + 27 [ (l_jb – 14,6) / 2] + f_įlink ;                                                 (61)

čia:

a_n – atstumas (milimetrais) nuo krovinio laisvojo galo galimo lietimosi su vagono grindimis taško iki artimiausios atramos vidurio, kai krovinys remiasi j du vagonus, arba laikančiojo vagono kraštinio aširačio ašies, kai krovinys remiasi j vieną vagoną;

γgama – kampas (laipsniais) krovinio ir junginio vagono išilginės ašies, kurios tangentas parenkamas pagal 29 lentelę;

h_gr – leistinasis junginio gretimų vagonų grindų aukščio skirtumas, ne didesnis kaip 100 milimetrų;

l_aps – 25 milimetrų apsauginis tarpas;

f_įlink – krovinio tamprusis įlinkis milimetrais;

h_st – 90 milimetrų aukščio pusvagonio galinis slenkstis;

l_jb – vagonų junginio bazė milimetrais.

(pav.)

17 paveikslas

72. Prieš vežant ilguosius krovinius patikrinama, ar atramų plotis laiduoja krovinio nesvirumą b_atr:

b_atr = [2 (N_atr μmiu h_atr – P_laik h_laik)] / N_atr;                                                     (62)

čia:

N_atr – atramą veikianti svorio ir įtvirtinimo įtaisų apkrovos vertikaliųjų dedamųjų apkrova niutonais;

P_laik – atramų laikančioji jėga niutonais;

h_laik – apkrovos pridėjimo aukštis milimetrais.

73. Turniketai yra tinkamiausia įranga ilgiesiems kroviniams sukrauti.

73.1. Siuntėjas privalo:

73.1.1. turėti turniketų ir tvirtinimo priemonių komplekto pasus bei naudojimo žinynus ir pasirūpinti jų reikalavimų vykdymu. Ant ilgiesiems kroviniams sukrauti ir tvirtinti naudojamų bet kurio tipo turniketų turi užrašyti inventorinį numerį ir nurodyti kito patikrinimo datą;

73.1.2. patikrinti turniketų ir tvirtinimo priemonių komplekto būklę, nuo jų nuvalyti purvą, o kulno ir tarpinio rėmo pakulnio dalis, kurios liečiasi su apatiniu ir viršutiniu rėmu, patepti universaliu tepalu US-2, o patikrinimo rezultatus naudojimo žinyne nustatyta tvarka įrašyti į nurodytos formos žurnalus. Naudojimo žinyną rengia ir tvirtina siuntėjas; žinyne nurodoma įrangos apžiūrėjimo tvarka, remontų periodiškumas ir kiti būtini reikalavimai.

73.2. Norėdamas išsiųsti grąžinamus turniketus, siuntėjas privalo pagal šių Taisyklių
39 punkto reikalavimus padaryti ir pateikti tvirtinti turniketų pakrovimo ir tvirtinimo būdo projektą.

73.2.1. Patvirtintą projektą siuntėjas prideda prie važtos dokumentų to krovinio, kuriam sukrauti ir įtvirtinti panaudota tokia įranga. Apie pridedamus dokumentus siuntėjas įrašo tam skirtoje važtaraščio skiltyje, o įrašą patvirtina parašu ir nurodo savo vardą, pavardę ir pareigas.

73.2.2. Tam pačiam gavėjui dažnai siunčiant krovinį, pakrautą į vagoną su nuimamaisiais turniketais, leidžiama patvirtintą pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projektą pridėti tik prie pirmąjį kartą siunčiamo krovinio važtos dokumentų. Kai projektas prie važtos dokumentų nepridedamas, krovimo darbų vadovas tam skirtoje važtaraščio skiltyje įrašo: „Grąžinamųjų turniketų sukrovimo ir įtvirtinimo brėžiniai pridėti ..... m. ..................... mėn. ...... d. prie važtaraščio Nr. ...........“. (Įrašas patvirtinamas parašu, nurodomas vardas, pavardė ir pareigos).

73.3. Grąžindamas turniketus, gavėjas vadovaujasi kartu su važtaraščiu gautais dokumentais.

73.4. Krovinio krovimo ir įtvirtinimo taisyklingumas tikrinamas pagal šių Taisyklių
44 ir 45 punktų reikalavimus.

74. Į du junginio vagonus atremtiems ilgiesiems kroviniams vežti gali būti naudojami paslankieji ir nepaslankieji turniketai.

Turniketai turi leisti vagonų junginiui laisvai judėti važiuojant tiesia ar kreiva kintamojo profilio kelio atkarpa, taip pat per skirstomojo kalnelio keterą.

75. Naudojant paslankiuosius ir nepaslankiuosius turniketus ilgiesiems kroviniams vežti būtina laikytis šių reikalavimų:

75.1. šerdeso išilginio judėjimo įpjovos l^šerd_įpj ilgis apskaičiuojamas pagal formulę:

l^šerd_įpj = (4 l_a + 20) (n_v – 1) + d + 50;                                                       (63)

čia:

l_a – autosankabos smūgių slopintuvo eiga milimetrais (III–1T tipo imama 100 mm);

n_{v –} vagonų skaičius junginyje (neskaičiuojant išsikišusių krovinio galų apsauginių vagonų);

d – šerdeso skersmuo milimetrais;

75.2. kraunant krovinį ant turniketų, šerdesas turi būti įpjovos viduryje;

75.3. apatinės turniketo atramos tvirtinimas prie vagono apskaičiuojamas tokia, kaip ir kroviniui įtvirtinti, tvarka, įskaitant turniketo masę. Šiuo atveju apskaičiuojama išilginė inercijos jėga:

75.3.1. nepaslankiųjų turniketų:

F^iš_nejturn =(m_Kr + m_nejturn + 0,5 m_jturn) αal^iš_t;                                                 (64)

75.3.2. paslankiųjų turniketų:

F^iš_jturn = 0,625 (m_Kr + m_jturn) μmiu^tr_sld;                                                           (65)

čia:

m_nejturn – nepaslankiosios turniketo atramos masė kilogramais;

m_jturn – paslankiosios turniketo atramos masė kilogramais;

αal^iš_{t –} santykinė išilginė inercijos jėga, kai įrengti nenuimamieji turniketai: jeigu vagonų junginio bruto masė 188 000 kg – 19,6 niutono kilogramui, jeigu vagonų junginio bruto masė 44 000 kg – 29,4 niutono kilogramui;

μmiu^tr_sld – turniketo paslankiosios dalies slydimo trinties koeficientas, lygus 0,1;

75.4. Tarpinės αal^iš_t reikšmės nustatomos interpoliuojant.

Kai naudojami nuimamieji turniketai, αal^iš reikšmės parenkamos pagal 20 lentelę.

75.5. Kiekvieno turniketo skersinė inercijos jėga apskaičiuojama pagal formulę:

F^sk_turn = 0,5 (m_Kr + m_nejturn + m_jturn) αal^sk_turn;                                               (66)

čia:

αal^sk_turn – santykinė skersinė inercijos jėga, kurios reikšmė 3,92 niutono kilogramui, traukiniui važiuojant 25,0 m/s (90 km/h) greičiu, ir 4,41 niutono kilogramui, traukiniui važiuojant 27,8 m/s (100 km/h) greičiu;

75.6. kiekvienai turniketo atramai nuo poslinkių įtvirtinti trinties jėgos apskaičiuojamos pagal formules:

75.6.1. nepaslankiųjų turniketų išilgine kryptimi:

F^iš_nejta = (0,5 m_Kr – m_nejturn) μmiu + (0,5 m_Kr + m_nejturn) μmiu^tr;                           (67)

75.6.2. paslankiųjų turniketų išilgine kryptimi:

F^iš_jta = (0,5 m_Kr + m_nejturn) μmiu^tr;                                                                  (68)

75.6.3. nepaslankiųjų ir slankiųjų turniketų skersine kryptimi:

F^sk_t = 0,5 (m_Kr + m_t) μmiu (1000 – αal^vert);                                                       (69)

čia:

μmiu – koeficientas, krovinio trinties į turniketo paviršių ir turniketo į vagono grindis;

75.7. krovinio pritvirtinimas prie turniketo viršutinio rėmo apskaičiuojamas tokiai pačiai jėgai, kaip turniketo pritvirtinimas prie platforminio vagono;

75.8. ilgasis krovinys ant turniketų kraunamas taip, kad SC_Kr būtų vertikalioje plokštumoje, einančioje per platforminio vagono išilginę ašį;

75.9. tikrinant pakrovos gabaritiškumą ir nustatant negabaritiškumo rūšį ir laipsnį skaičiuotinis krovinio ilgis ir aukštis laikomas pagrįstu atsižvelgiant į turniketo tipą ir atitinkamai padidinus tikrąjį jų dydį;

32 lentelė

Vinies skersmuo, mm	Vinies ilgis, mm	Vinies leistinoji įrąža Fadm niutonais (N), kai medinė tvirtinimo detalė ne žemesnė kaip 40 mm
5,0	120–150	735,5
6,0	150–200	1059,1
8,0	250	1882,9

33 lentelė

Detalių deformavimo rūšis	Eglinių ir	pušinių
	nuimamųjų tvirtinimo priemonių	vagono detalių
	leistinieji įtempimai [σsiadm,max], MPa
Lenkimas	11,7	8,3
Tempimas išilgai medienos pluošto	8,3	5,8
Gniuždymas ir glemžimas išilgai medienos pluošto	11,7	8,3
Gniuždymas ir glemžimas skersai medienos pluošto	1,7	1,1
Glemžimas (detalės dalies, jos ilgio ir pločio atžvilgiu) skersai medienos pluošto, kai laisvasis detalės galas ne trumpesnis kaip detalės storis ir ne trumpesnis kaip 0,1 m	2,9	1,9

33 lentelė (pabaiga)

Detalių deformavimo rūšis	Eglinių ir	pušinių
	nuimamųjų tvirtinimo priemonių	vagono detalių
	leistinieji įtempimai [σsiadm,max], MPa
Glemžimas (detalės dalies, jos ilgio ir pločio atžvilgiu) skersai medienos pluošto poveržle, kai įtempimo jėgos kryptis su medienos pluoštu sudaro (60–90) laipsnių kampą	3,9
Skėlimas pleištu, kai skėlimo ilgis ne didesnis kaip du pleišto storiai arba kaip dešimties įkirčių gylis ir skeliama:
išilgai medienos pluošto	1,1	–
skersai medienos pluošto	0,5	–
Kirpimas išilgai medienos pluošto (skėlimas) šoniniuose įkirčiuose, kai skėlimo ilgis ne didesnis kaip penki detalės storiai ir kai detalių sunėrimo kampas:
mažesnis kaip 30 laipsnių	0,5	–
30 laipsnių arba didesnis	0,3	–
Kirpimas skersai medienos pluošto	5,3	3,9
PASTABA. Naudojant kitokią medieną, šioje lentelėje nurodytas įtempimas dauginamas iš pataisos koeficiento, nurodyto 34 lentelėje.

75.10. naudojant du ilgųjų krovinių vežimo paslankiuosius turniketus, krovinio pritvirtinimas prie jo viršutinės dalies apskaičiuojamas pagal I skyriaus reikalavimus. Šiuo atveju taikomi santykinių inercijos jėgų dydžiai, atitinkantys normatyvus, nustatytus naudojamiems turniketams;

75.11. turniketai ant platforminių vagonų montuojami ir tvirtinami pagal tokiems turniketams patvirtintus dokumentus.

76. Krovinių sukrovimo ir įtvirtinimo projektų apskaičiavimuose būtina naudotis tokiais duomenimis:

76.1. plieninių įtvirtinimo įtaisų ribinių įtempimų [σsi_lim] reikšmėmis;

76.2. vagono detalių ribinių įtempimų [σsi_lim] reikšmėmis;

76.3. suvirinimo siūlių leistinieji įtempimai [σsi_adm,max], kai suvirinama elektrodais
E-42 rankiniu būdu ir kai suvirinama automatiškai – 152 MPa tempiant, gniuždant bei lenkiant, ir 93 MPa – kerpant;

76.4. vielinių įtvirtinimo priemonių leistinosios apkrovos F_adm nurodytos šių Taisyklių 31 lentelėje;

76.5. į medines įtvirtinimo detales kalamų vinių leistinosios apkrovos F_adm nurodytos šių Taisyklių 32 lentelėje;

76.6. eglinių ir pušinių nuimamųjų įtvirtinimo priemonių ir vagono detalių leistinieji įtempimai [σsi_{adm, max}] nurodyti 33 lentelėje;

76.7. jeigu nuimamosios įtvirtinimo priemonės ir vagono detalės padarytos iš kitos medienos, tai 33 lentelėje nurodytos [σsi_adm,max] reikšmės padauginamos iš pataisos koeficientų, nurodytų šių Taisyklių 34 lentelėje;

34 lentelė

Medienos rūšis	Leistinojo įtempimo σsiadm,max pataisos koeficientas ηetapat, kai mediena
	tempiama ir lenkiama išilgai pluošto	gniuždoma ir glemžiama skersai pluošto	skeliama
Maumedis	1,2	1,2	1,0
Jakutijos pušis, Kaukazo kėnis, kedras	0,9	0,9	0,9
Kolos pusiasalio pušis ir eglė, kėnis	0,8	0,8	0,8
Ąžuolas, uosis, skroblas, klevas, baltoji akacija	1,3	2,0	1,6
Beržas, bukas, Tolimųjų Rytų uosis	1,1	1,6	1,3

76.8. krovinio masė neturi būti didesnė kaip:

76.8.1. 45000 kg, kai krovinys 3 m ilgio rietuve sukrautas platforminio vagono vidurinėje dalyje;

76.8.2. 60000 kg, kai krovinys 4,3 m ilgio rietuve sukrautas tarp platforminio vagono šoninių sijų;

76.9. keturašiame platforminiame vagone esančių krovinio įtvirtinimo mazgų ir detalių leistinosios apkrovos F_adm nurodytos 35 lentelėje;

35 lentelė

Keturašių platforminių vagonų krovinio įtvirtinimo mazgų ir detalių pavadinimai	Leistinosios apkrovos (Fadm,max), kN
Statramsčių ąsa:
pritvirtinta kniedėmis	24,5
lietinė privirinta	49,0
Vagono gale įtaisyta atraminė gembė:
1) lietinė, kai kampas tarp jos normalės ir atotampos:
90°	63,7
45°	89,2
2) suvirinta, kai kampas tarp jos normalės ir atotampos:
90°	98,0
45°	139,2
1971 m. antrajame pusmetyje ir vėliau pagaminto platforminio vagono viduje esantis pririšimo įtaisas	73,6

76.10. keturašio platforminio vagono metalinių bortų leistinosios apkrovos F_adm nurodytos 36 lentelėje;

36 lentelė

Po 1963 m. pagaminto platforminio vagono bortai su pleištiniais uždoriais	Metalinės borto sekcijos apkrovos (Fadm,max), kN,
	pasiskirsčiusios tolygiai apačioje	nuo (50–100) mm aukščio tašelio, pastatyto priešais
		pleištinį uždorį prie	statramsčio ąsą
	borto sekcijos, kuri papildomai
	neįtvirtinta			įtvirtinta
				mediniais	metaliniais
	statramsčiais
šoniniai (išilgai banguoti)	39,2	14,7	19,6	29,4	39,2
galiniai	19,6	–	9,8	24,5	34,3

37 lentelė

Apkrovos Fadm,max pridėties vieta pusvagonyje	Leistinosios apkrovos (Fadm,max), kN, kai jėgų kryptis lygiagreti išilginei vagono ašiai
	su medinėmis	nespyrinės konstrukcijos su metalinėmis
	bortų apkalomis pusvagonis pagamintas
	po 1963 m.	iki 1974 m.	po 1973 m.
Kampinio statramsčio
a) viršus	161,8	161,8	168,7
b) 0,65 m virš grindų	157,3	178,0	185,3
c) per 0,1 m virš grindų	215,7	215,7	225,6
Galinis slenkstis	410,0	410,0	428,5

38 lentelė

Keturašio pusvagonio bortų apkalos	Atotampos vienu metu tempia šiuos vagono viršutinio rišalų pritvirtinimo įtaisus	Viršutinio rišalų pritvirtinimo įtaiso apkrovos (Fadm,max), kN, kai atotampa skersinės plokštumos atžvilgiu sudaro
		0	45	60	75 ir didesnį
		kampą
medinės	kelis	8,3	1 11,7	16,6	24,5
metalinės	visus	14,7	20,6	24,5	24,5
	šešis ir mažiau, simetriškai vagono atžvilgiu išdėstytus	20,6	24,5	24,5	24,5

76.11. kai keturašio platforminio vagono metalu apkaltų bortų sekcijos įtvirtinamos statramsčiais (žr. šių Taisyklių 22 punktą), kurie viršutinėje dalyje suveržiami ne mažesnio kaip 5 mm skersmens keturių gijų viela, bortų leistinosios apkrovos F_adm, palyginus su nurodytomis šių Taisyklių 36 lentelėje, padvigubėja;

76.12. kai krovinys įtvirtinamas skėtikliais, kiekvienai borto sekcijai jų turi būti ne daugiau kaip du, kurie įstatomi priešais statramsčių ąsas, ne daugiau kaip trys, priešais pleištinius uždorius;

76.13. kiekvieną pusvagonio šoninės sienos statramstį (per 0,1 m aukštį nuo grindų) veikianti skečiamoji jėga neturi būti didesnė kaip:

76.13.1. 49,0 kN, kai pusvagonis su medinėmis bortų apkalomis pagamintas po
1963 m.;

76.13.2. 68,6 kN, kai pusvagonis nespyrinės konstrukcijos su metalinėmis bortų apkalomis;

76.14. pusvagonio kampinių statramsčių ir galinių slenksčių leistinosios apkrovos F_adm,_max, kai jėgos nukreiptos lygiagrečiai vagono išilginei ašiai, nurodytos šių Taisyklių
37 lentelėje;

76.15. prie pusvagonio galinių slenksčių būtinai padedama po medinį tašą, kurio matmenys turi būti tokie: skerspjūvis – (60x100) mm, ilgis – lygus pusvagonio naudingajam pločiui;

76.16. pusvagonio (kiekvieno) aprišalų pritvirtinimo įtaiso apkrovos F_adm,max neturi būti didesnės kaip:

76.16.1. 49,0 kN, kai įtempiamas apatinis aprišalų pritvirtinimo įtaisas;

76.16.2. 45,5 kN, kai įtempiamas vidurinis aprišalų pritvirtinimo įtaisas;

76.16.3. nurodytos šių Taisyklių 38 lentelėje, kai įtempiamas (vagono viduje ir išorėje) viršutinis aprišalų pritvirtinimo įtaisas;

76.17. draudžiama pusvagonyje vienu metu įtempti vidurinį ir viršutinį pririšimo įtaisus, esančius prie to paties pusvagonio šoninės sienos statramsčio.

III skirsnis. Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių parengimas

77. Pagal šių Taisyklių II skirsnio reikalavimus parengtus krovinio krovimo ir įtvirtinimo būdus būtina išbandyti vagonų trinkiais (kai vagonai trinkiuojami vienas į kitą), krovinius vežant traukinyje ir bandomųjų vežiojimų metu.

78. Iki bandymo siuntėjo parengtas krovinio krovimo ir įtvirtinimo būdas (brėžinys, apskaičiavimai ir aprašymas) turi būti patikrintas ir patvirtintas geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka.

78.1. Aprašyme nusakomos krovinio skiriamosios ypatybės, masė, pagrindiniai matmenys, parengimo vežti tvarka, įtvirtinimo reikmenys, jų išdėstymas ir matmenys, skaičius ir medžiagos, iš kurių jie pagamintini.

78.2. Brėžinyje parodoma:

78.2.1. vagono rūšis, krovumas, vežimėlių modelis ir kiti būtini duomenys, taip pat viso krovinio ir atskirų jo dalių sukrovimo pagal pakrovos gabaritą schemos;

78.2.2. pagrindiniai matmenys (ilgis, plotis, aukštis ar atskirų krovinio vietų skersmuo), masė ir krovinio svorio centro SC_Kr koordinatės krovinio (ilgio, pločio ir aukščio) atžvilgiu;

78.2.3. kiekvieno tvirtinimo elemento (padėklų, atramų, atotampų, vinių, apkabų ir kitokių) išdėstymas ir matmenys, atotampų polinkio kampai;

78.2.4. atstumai tarp krovinio vienetų atramų arba tarp padėklų ir tarpiklių, ant kurių kraunamas krovinys; atstumai nustatomi tiek skersai, tiek išilgai vagono ir nurodomos jų ypatybės (padarymo būdas, slankiųjų važiuoklės, kilnojamųjų ir sukamųjų dalių bei nuimamosios įrangos įtvirtinimas ir kt.);

78.2.5. atskirų krovinio vienetų tvirtinimo (kad vežami nepasislinktų, neriedėtų ir nenuvirstų), detalių ir mazgų, prie kurių pritvirtinamos atotampos ir kiti tvirtinimo elementai, pavadinimai.

78.3. Apkaičiavimais pagrindžiami krovinio ir jo dalių, ypač kilnojamųjų ir sukamųjų, taisyklingo sukrovimo ir įtvirtinimo būdai; leistinieji krovinio elementų, kuriais sujungiami įtvirtinimo įtaisai (atotampos, aprišalai ir kt.), įtempimai.

79. Geležinkelio valdytojo potvarkiu patikrinamas krovinio sukrovimo ir įtvirtinimo būdo patikimumas.

80. Vagonų išbandymas trinkiais ir bandomieji vežiojimai atliekami su trimis – penkiais vagonais (vagonų junginiais), pakrautais pagal geležinkelio valdytojo patvirtintą krovinio krovimo ir įtvirtinimo būdo projektą.

81. Bandoma stebint komisijai, kuri įpareigojama:

81.1. bandymų metu kontroliuoti, kad bandomieji vagonai būtų pakrauti pagal geležinkelio valdytojo patvirtintą krovinio krovimo ir įtvirtinimo būdo projektą;

81.2. kontroliuoti, kad tiksliai būtų vykdoma šiame skirsnyje nustatyta bandymų tvarka ir sąlygos;

81.3. surašyti KR-105 formos Vagonų patikros aktą (žr. šių Taisyklių 2 priedą), kuriame pateikiamos išvados dėl siūlomo krovinio sukrovimo ir įtvirtinimo būdo patikimumo ar nepatikimumo;

81.4. parengti pasiūlymus, kaip pagerinti krovinio krovimo ir įtvirtinimo būdą.

82. Vagonas bandymams paruošiamas taip:

82.1. krovinys pakraunamas ir įtvirtinamas taip, kaip numatyta projekte;

82.2. norint nustatyti, ar krovinys pasislinko vagono grindų atžvilgiu, krovinio atramos ir vagonas pažymimi kontrolinėmis juostomis: dažais, kreida ar spalvotu pieštuku.

83. Prie bandymų akto pridedamas krovinio sukrovimo ir įtvirtinimo brėžinys, kuriame nurodoma:

83.1. krovinio vienetų pagrindiniai matmenys (ilgis, plotis, aukštis ir skersmuo);

83.2. atstumai tarp atskirų krovinio vienetų atramų (dvi projekcijos – skersai ir išilgai vagono);

83.3. atskirų krovinio vienetų svorio centro padėtis SC (nurodomos ilgio, pločio ir aukščio koordinatės);

83.4. padėklų, atramų ir kitų krovinio tvirtinimo priemonių (elementų) išdėstymas. Krovinio tvirtinimo elementai sunumeruojami ir įrašomi į lentelę (žr. šių Taisyklių
39 lentelę).

84. Trinkių bandymai su pavieniais vagonais ir junginiais, kuriuose krovinys remiasi į vieną vagoną, atliekami tiesiose kelio atkarpose, o su vagonų junginiais, kuriuose krovinys atremtas į du vagonus, – tiesiose ir kreivose, kai kreivės spindulys (300–400) m, kelio atkarpose. Kiekvienas vagonas ar junginys išbandomas trinkiuojant į stovinčius tris arba keturis vagonus, kurie pakrauti pagal krovumą. Pirmas pusvagonis įtvirtinamas ratstabdžiais.

39 lentelė

Krovinio įtvirtinimo elemento
numeris	pavadinimas	medžiaga	ilgis, plotis, aukštis, mm	skerspjūvis, mm

(pav.)

18 paveikslas

84.1. Tiesioje kelio atkarpoje bandoma dvylika kartų: pirmus dešimt kartų, kai vagonų riedėjimo greitis didesnis kaip 1,1 m/s (4 km/h), bet ne didesnis kaip 1,9 m/s (7 km/h), iš jų du kartus, kai vagonų riedėjimo greitis didesnis kaip 1,4 m/s (5 km/h), bet ne didesnis kaip
1,7 m/s (6 km/h), ir vieną kartą, kai vagonų riedėjimo greitis didesnis kaip 1,7 m/s (6 km/h), bet ne didesnis kaip 1,9 m/s (7 km/h); po to vieną kartą bandoma, kai vagonų riedėjimo greitis didesnis kaip 1,9 m/s (7 km/h), bet ne didesnis kaip 2,2 m/s (8 km/h) ir vieną kartą, kai vagonų riedėjimo greitis didesnis kaip 2,2 m/s (8 km/h), bet ne didesnis kaip 2,5 m/s (9 km/h).

84.2. Kreivose kelio atkarpose bandoma dešimt kartų (anksčiau nustatyta tvarka), kai vagonai rieda didesniu kaip 1,1 m/s (4 km/h), bet ne didesniu kaip 1,9 m/s (7 km/h) greičiu.

84.3. Krovinio krovimo ir įtvirtinimo būdas laikomas tinkamu, jeigu po dešimties bandymų krovinio įtvirtinimo rekvizitai nebus gerokai deformuoti, krovinys liks įtvirtintas ir tinkamas toliau vežti, o per du paskutinius bandymus vagonas nebus apgadintas.

84.4. Tokia pačia tvarka (pirma – iš vieno galo, po to – iš kito) išbandomi vagonų junginiai, kuriuose krovinys atremtas į du vagonus, išskyrus tuos atvejus, kai abiejuose vagonuose įrengti vienodi turniketai.

85. Bandymams vagonai pastatomi taip, kad krovinio įtvirtinimo priemonėms tektų didžiausios apkrovos, pvz., ratinės ir vikšrinės mašinos priekiu nukreiptos į smūgiui priešingą pusę. Kiekvienos mašinos turi būti įjungtas stovėjimo stabdys ir pavaros pirmoji pozicija.

86. Vagono riedėjimo greitis kontroliniame 10 m ilgio ruože (žr. 18 pav.) prieš trinkį nustatomas pagal formulę:

V =36 / t;                                                                                                 (70)

čia:

t – sekundmačių nustatytas laiko tarpas (sekundėmis), per kurį vagonas laisvai nurieda kontrolinį 10 m kelio ruožą.

87. Bandymai atliekami tiesioje kelio atkarpoje. Po kiekvieno bandymo komisijos nariai privalo apžiūrėti vagonus (jų junginius) ir visas krovinio įtvirtinimo priemones (elementus). Apžiūros rezultatai surašomi KR-109 formos Krovinio bandomojo vežimo akte (žr. šių Taisyklių 3 priedą).

87.1. Į KR-109 formos Krovinio bandomojo vežimo aktą įrašomi:

87.1.1. išmatuoti visi krovinio būklės pokyčiai (poslinkiai nustatomi pagal žymes prieš ir po trinkių);

87.1.2. visi vagonų konstrukcijos ar krovinio tvirtinimo elementų pokyčiai ir defektai.

87.2. Jei bandymo metu pasislinkęs krovinys ar jo tvirtinimo priemonių (elementų) pažeidimas kelia grėsmę traukinių eismo saugumui, krovinio ar vagono saugai, tai bandymai nedelsiant nutraukiami ir apie tai įrašoma KR-109 formos Krovinio bandomojo vežimo akte.

88. Išbandžius trinkiais, bandoma vežant traukiniu.

Bandoma šviesiu paros metu ir vienoje kelio atkarpoje su (350–700) m spindulio kreivėmis, kuriomis traukinys turi važiuoti maksimaliu prekiniams traukiniams nustatytu greičiu.

89. Į atskirą traukinį iš vienos lokomotyvo pusės prikabinami bandomieji vagonai, iš kitos – vagonas su komisijos nariais.

89.1. Pagal šių Taisyklių II skirsnio reikalavimus parengtas krovinio krovimo ir įtvirtinimo būdas išbandomas, kai prekinių traukinių maksimalus greitis 25 m/s (90 km/h). Bandoma keletą kartų: pirmą, kai traukinys važiuoja mažesniu kaip 25 m/s (90 km/h) greičiu, kitus kartus, kai važiavimo greitis didesnis kaip 25 m/s (90 km/h), bet ne didesnis kaip
27,8 m/s (100 km/h).

89.2. Krovinio krovimo ir įtvirtinimo būdas išbandomas, kai prekinių traukinių maksimalus greitis 27,8 m/s (100 km/h). Bandoma keletą kartų: pirmą, kai traukinys važiuoja mažesniu kaip 27,8 m/s (100 km/h) greičiu, kitus kartus, kai važiavimo greitis didesnis kaip 27,8 m/s (100 km/h), bet ne didesnis kaip 30,6 m/s (110 km/h).

89.3. Bandomasis traukinys turi nuvažiuoti ne mažiau kaip 60 km.

89.4. Greitmačio juosta kartu su traukinio greičio duomenimis perduodama komisijai.

89.5. Draudžiama bandomajam traukiniui tarpstotyje prasilenkti su keleiviniu traukiniu.

90. Bandymų metu komisija turi nuolat stebėti krovinį ir jo įtvirtinimą; apžiūri stotyse, o prireikus ir tarpstočiuose.

90.1. Nustačius krovinio įtvirtinimo elementų defektus arba poslinkius, gresiančius traukinių eismo saugumui, vagono ar krovinio saugai, bandymai nedelsiant nutraukiami.

90.2. Bandymų rezultatai surašomi KR-109 formos Krovinio bandomojo vežimo akte.

90.3. Komisija nusprendžia, ar būtina (visą ar dalį) krovinį perkrauti į kitą vagoną arba pakeisti (visus ar pavienius) krovinio įtvirtinimo elementus.

91. Bandomasis krovinys vagone (jų junginyje) vežamas (1000–2000) km, iš jų ir vienkeliais ruožais.

91.1. Kai bandymus prižiūri komisijos nariai, visame ruože stebimų vagonų grupė bendra traukinių formavimo tvarka prikabinama prie prekinio traukinio galiniame sąstato ketvirtadalyje.

92. Apie bandomąjį krovinio vežimą važtaraščio antraštinio lapo dešinėje pusėje parašoma: „Bandomasis vežimas“.

Prie važtos dokumentų pridedamas KR-109 formos Krovinio bandomojo vežimo aktas, kurio pirmąją dalį pradinėje stotyje užpildo ir savo parašais patvirtina komisija.

93. Kiekvieno traukinio, kuriuo buvo vežama tokia vagonų grupė, traukinio lapo kopija perduodama komisijai.

94. Vagonus lydinti komisija sistemingai apžiūri krovinį ir jo įtvirtinimą, o apžiūros rezultatus įrašo į KR-110 formos Krovinio bandomojo vežimo kontrolinę kortelę (žr. šių Taisyklių 4 priedą).

94.1. Komisija atidžiai apžiūri krovinio padėtį, padėklų, tarpiklių, atotampų ir tvirtinimo elementų būklę. Visi pradinės padėties nuokrypiai laikomi defektais.

94.2. Defektai charakterizuojami trumpais, aiškiais įrašais. Pvz., jei vienoje stotyje iš pradinės padėties krovinys išilgai vagono pasislinko per 50 mm, tai antrojoje KR-110 formos Krovinio bandomojo vežimo kontrolinės kortelės skiltyje, prie defektą nustačiusios stoties pavadinimo įrašomas skaičius „50“ ir, jei nuvažiavus dar 100 km krovinys išilgai vagono pasislinko dar 10 mm, tai įrašomas skaičius „60“. Vadinasi, bandymų metu iš pradinės padėties krovinys išilgai vagono pasislinko 60 mm. Analogiškai surašomi skersiniai poslinkiai.

94.3. Patikrintuose krovinio įtvirtinimo elementuose rasti defektai aprašomi taip:

94.3.1. iš dalies ištrauktos vinys, kuriomis tašas Nr. 1 prikaltas prie grindų; tašas pasislinkęs per 10 mm;

94.3.2. laisva atotampa Nr. 3 ir t. t.

94.4. Neaptikusi krovinio įtvirtinimo elementų defektų, komisija KR-110 formos Krovinio bandomojo vežimo kontrolinės kortelės 6 skiltyje įrašo: „Tinkamas“.

94.5. Aptikusi krovinio tvirtinimo elementų pažeidimų, krovinį lydinti komisija nusprendžia, ar vagonas su kroviniu gali būti vežamas toliau, ar reikia jį atkabinti.

95. Būtina apžiūrėti krovinio įtvirtinimo priemones (elementus) ir vagoną, prieš pradedant traukinio vagonus skirstyti nuo kalnelio ir jį išskirsčius. Aptikti krovinio tvirtinimo priemonių defektai, krovinio padėties pokyčiai ir vagonų pažeidimai įrašomi į KR-110 formos Krovinio bandomojo vežimo kontrolinę kortelę.

96. Galinėje stotyje komisija užpildo ir savo parašais patvirtina KR-109 formos Krovinio bandomojo vežimo akto antrąją dalį.

97. Leidžiama vežti bandomąjį krovinį ir be komisijos. Šiuo atveju pradinės stoties viršininkas telegrama įpareigoja galinės stoties viršininką sudaryti komisiją kroviniui iškrauti.

Galinės stoties viršininkas ir komisijos nariai užpildo KR-109 formos Krovinio bandomojo vežimo akto antrąją dalį ir aktą išsiunčia į pradinę stotį.

98. Baigus bandymus, išnagrinėjami:

98.1. krovinio nejudumo ir patvarumo patikrinimo aktai, apskaičiavimai, brėžiniai bei krovinio krovimo ir įtvirtinimo būdo projektai;

98.2. įrašai KR-110 formos Krovinio bandomojo vežimo kontrolinėje kortelėje;

98.3. KR-109 formos Krovinio bandomojo vežimo aktas;

98.4. numatomi tokių krovinių vežimo mastai;

98.5. standartai ir kiti krovinio pakuotę bei transportavimo būdą nustatantys normatyviniai dokumentai.

Šią medžiagą išanalizavusi komisija parengia patikslintą krovinio sukrovimo ir įtvirtinimo būdą, kurį geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka pateikia patvirtinti.

Bandomieji kroviniai tarptautiniais maršrutais vežiojami tarptautiniais susitarimais nustatyta tvarka.

99. Daugkartiniam naudojimui skirtos krovinio krovimo ir įtvirtinimo priemonės (elementai) ir įrenginiai (turniketai, metalinės atramos, atotampos ir kt.) išbandomi pagal geležinkelio valdytojo suderintą programą.

II SKYRIUS MEDIENOS KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

IV skirsnis. Bendrieji reikalavimai

100. Šiame skyriuje nustatoma medienos (pjautinės ir nepjautinės, paketuotos ir nepaketuotos) sukrovimo ir įtvirtinimo keturašiuose ir šešiaašiuose pusvagoniuose ir keturašiuose platforminiuose vagonuose tvarka.

Pusvagoniuose su aklinomis grindimis riejama tik paketuota mediena.

101. Į vagoną sukraunamos medienos kiekį lemia:

101.1. vagono krovumas (masė);

101.2. vagono talpa (naudingasis ilgis, plotis ir aukštis);

101.3. pakrovos gabarito (įprastojo ir zoninio) ir jo dalių: stačiakampės ir į viršų siaurėjančios ribos;

101.4. leistinųjų iškyšų (už vagono galinės sijos) dydis;

101.5. leistinasis pakrovos ilgis, kurį lemia vagono bazė.

102. Mediena riejama stačiakampėje ir į viršų siaurėjančioje pakrovos gabarito dalyje (toliau tekste – kaupas).

103. Pagrindinė ir kaupo rietuvė gali būti pavienė ir sudurtinė (kai kelios vienodo ir nevienodo ilgio rietuvės suduriamos galais).

104. Rietuvės (pavienės ir sudurtinės) ilgis neturi būti didesnis kaip:

104.1. 14,4 m, kai riejama 9,720 m bazės platforminiame vagone;

104.2. 13,9 m, kai riejama 9,294 m bazės platforminiame vagone;

104.3. 13,7 m, kai riejama keturašiame pusvagonyje;

104.4. 16,1 m, kai riejama šešiaašiame pusvagonyje.

105. Leidžiama rieti nevienodo ilgio medieną, šiuo atveju:

105.1. kiekviena aukščiau kraunama rietuvė neturi būti ilgesnė už apačioje sukrautą rietuvę;

105.2. vagono galuose kraunamos ilgesnės rietuvės.

106. Rietuvėje sudedama vienodo ilgio ir storio mediena, su nuokrypiais pagal standartus.

107. Kai pusvagonio naudingame plote mediena netelpa, atidaromos vienerios arba abejos pusvagonio galinės durys.

108. Draudžiama kaupe rieti tokią nepaketuotą medieną:

108.1. kreivus rąstgalius;

108.2. šviežiai nugenėtą, įmirkytą, impregnuotą arba ilgai nedžiūstančiomis medžiagomis padengtu paviršiumi, išskyrus pabėgius;

108.3. trumpesnius kaip 1,6 m rąstus keturašiame pusvagonyje;

108.4. trumpesnius kaip 4,0 m rąstus šešiaašiame pusvagonyje.

109. Apledėjusi mediena vežama geležinkelio valdytojui leidus ir, be to, paketuota. Šiuo atveju būtina laikytis II skirsnyje nustatytos tvarkos.

110. Mediena riejama ant 50 mm storio ir (150–200) mm pločio padėklų ir tarpiklių (lentų, papenčių ir kitos neapvalios medienos).

Taip pat naudojami storieji (130–160) mm storio ir (200–250) mm pločio padėklai ir tarpikliai.

Padėklų ilgis turi būti lygus vagono vidaus pločiui, tarpiklių – rietuvės pločiui.

111. Mediena riejama ant dviejų padėklų. Po (1,6–3,0) m ilgio rietuve padėklai dedami (0,3–0,5) m atstumu nuo rietuvės galo, po didesnio kaip 3,0 m ilgio rietuve –(0,5–0,8) m atstumu.

111.1. Po pjautinės medienos rietuve (vidurinėje dalyje) dedamas papildomas padėklas.

112. Rietuvės aukštai atskiriami tarpikliais, padedamais virš padėklų.

112.1. Kai stačiakampės pakrovos gabarito dalyje mediena riejama daugiau kaip dviem aukštais, viršutinis aukštas atskiriamas lentomis arba aptašytais papenčiais.

112.2. Kaupe rietuvės aukštai atskiriami (3,0–3,1) m ilgio tarpikliais, kurių skerspjūvio matmenys neturi būti mažesni kaip:

112.2.1. (75x150) mm, kai riejami rąstai;

112.2.2. (50x150) mm, kai riejama pjautinė mediena.

113. Tarpikliai padedami lygiagrečiai su vagono grindimis.

114. Mediena suveržiama standartinėmis metalinėmis (keturių ir šešių) grandžių sąvaržomis (žr. 19 pav.).

114.1. Standartinėmis metalinėmis keturių grandžių sąvaržomis suveržiama šoninių priešinių statramsčių pora.

114.2. Standartinėmis metalinėmis šešių grandžių sąvaržomis suveržiami kaupo rietuvės rąstai.

(pav.)

19 paveikslas

115. Medienos rietuvės užtveriamos šoniniais priešiniais statramsčiais (ne mažiau kaip dvi poros rietuvei), kurie vagone įstatomi ne mažesniu kaip:

115.1. 0,18 m atstumu nuo rietuvės galo, kai rietuvė iki 3 m ilgio;

115.2. 0,25 m atstumu nuo rietuvės galo, kai rietuvė 3 m ir ilgesnė.

116. Statramsčių įstatymo tvarka nurodyta šių Taisyklių I skirsnyje.

116.1. Šoninius statramsčius leidžiama statyti ant pusvagonio grindų. Šiuo atveju kiekvienas šoninis statramstis dviejose vietose (prie gretimų viršutinių ir apatinių statramsčių ąsų arba prie viršutinių statramsčių ąsų ir trikampių kabių, esančių ant pusvagonio apatinės sijos) vielojamas 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

116.2. Jei pusvagonyje statramsčių ąsos įtaisytos 30 laipsnių kampu, tai statramsčiai įtvirtinami tokia tvarka: pasviras statramstis įkišamas į statramsčių ąsą ir įstatomas į pririšimo įtaisą, esantį ant pusvagonio grindų, prie kurio statramstis vielojamas ne mažesnio kaip 4 mm skersmens dviejų gijų viela.

116.3. Prie atdarų pusvagonio skersgalinių durų šoniniai statramsčiai statomi tarp durų sąvaros ir vagono kėbulo kampinio statramsčio ir dviejose vietose vielojami prie durų vyrių kilpų.

116.4. Draudžiama naudoti pjautinės medienos statramsčius.

116.5. Pusvagoniuose įtaisomų statramsčių skersmuo (viršutinio jų vielojimo vietoje) neturi būti mažesnis kaip (100–110) mm.

116.6. Kai pusvagonyje mediena riejama penkiomis ir daugiau rietuvių, šalia jiems skirtų ąsų pastatyti šoniniai statramsčiai sutvirtinami dviem (25–30) mm storio lentomis (žr. 20 pav.), kurios viršutinių ir apatinių statramsčių ąsų lygyje prie jų vielojamos arba prie ąsose esančių statramsčių prikalamos vinimis.

116.7. Jei pusvagonyje įtaisytos tik viršutinės statramsčių ąsos, šoniniai statramsčiai (300–400) mm virš vagono grindų viena su kita būtinai sutvirtinami prie jų prikalamomis (25–30) mm storio lentomis.

117. Kiekviena šoninių priešinių statramsčių pora būtinai sutvirtinama:

117.1. statramsčių viršutinėje dalyje, medieną riejant pusvagoniuose ir platforminiuose vagonuose;

117.2. (papildomai) statramsčių vidurinėje dalyje, rąstus, pusapvalę ir ilgą pjautinę medieną riejant platforminiuose vagonuose;

117.3. statramsčiai vidurinėje dalyje tvirtinami taip:

117.3.1. kai mediena riejama dviem aukštais – tvirtinama tarp jų;

117.3.2. kai mediena riejama trimis, keturiais ir penkiais aukštais – tvirtinama tarp antrojo ir trečio aukštų.

118. Šoninių priešinių statramsčių pora viršutinėje ir vidurinėje dalyje standartinėmis metalinėmis keturių grandžių sąvaržomis sutvirtinama taip:

118.1. sąvaržos didžioji kilpa užmaunama ant vieno poros statramsčio ir prie jo prikalama (70–80) mm ilgio vinimis;

118.2. sąvaržos mažoji kilpa prie kito poros statramsčio vielojama ne mažesnio kaip
5 mm skersmens keturių gijų viela;

118.3. į sąvaržos mažąją kilpą įvertos vielos galai susukami su sąvaržos viela, kurią sukant dalbele sąvarža įtempiama;

118.4. vietoj standartinių keturių grandžių metalinių sąvaržų šoninių priešinių statramsčių porą viršutinėje ir vidurinėje dalyse leidžiama vieloti (4–6) mm skersmens viela. Reikiamas rišalo gijų skaičius nustatomas pagal 40 lentelę.

(pav.)

a – šešios rietuvės; b – penkios išilginės ir viena skersinė rietuvė; c – penkios rietuvės; d – keturios rietuvės; 1 – statramstis;
2 – statramsčių sutvirtinimo lenta; 3– rišalas;

4 – statramsčių ąsos

20 paveikslas

40 lentelė

Rišalas	Rišalo gijų skaičius, kai riejama
	platforminiame	vagone pusvagonyje
vidurinis	4/2	0/0
viršutinis	2/4	2/4
1 PASTABA. Lentelėje nurodytas 6 mm skersmens vielos rišalo gijų skaičius; naudojant kitokio skersmens vielą, reikia vadovautis šių Taisyklių 25 punkto reikalavimais. 2 PASTABA. Skaitiklyje nurodytas rišalo vielos gijų skaičius, kai mediena vagone riejama be kaupo, vardiklyje –su kaupu.

V skirsnis. Nepaketuotos medienos krovimas pagal įprastą gabaritą

Rąstai

119. Rąstai riejami išilgai vagono.

120. Pusę rąstų storgalių deda viename rietuvės gale, pusę – kitame. Kaupo rietuvėje kaitaliojami pavienių rąstų storgaliai ir viršūnės. Pagrindinėje rietuvėje leidžiama kaitalioti glėbio rąstų storgalius ir plongalius.

121. Ant tarpiklių padėti kraštiniai rąstai būtinai prispaudžiami prie šoninių statramsčių.

122. Tarpikliai turi remtis į vidurinius ir kraštinius prie statramsčių priglaustus rąstus.

123. Ant vagono grindų, po kiekvienu rąstų rietuvės galu, (0,3–0,8) m atstumu nuo jo, padedama po tarpiklį.

123.1. Lygiai taip padedamais tarpikliais rąstų rietuvė dalijama aukštais.

123.2. Kai mediena telpa pusvagonio viduje ir kraunama uždarius galines duris, po sudurtinės rąstų rietuvės antro aukšto išoriniais galais dedami (130–160) mm storio ir
(200–250) mm pločio storieji tarpikliai.

123.3. Kai mediena netelpa pusvagonio viduje ir kraunama atidarius galines duris, kraštinių rąstų rietuvių išoriniai galai dedami ant pusvagonio slenksčių; šiuo atveju storieji tarpikliai nereikalingi.

124. Kiekviena rąstų rietuvė užtveriama (žr. 21 ir 22 pav.) šoninių priešinių statramsčių poromis, kurių turi būti:

124.1. dvi, kai rietuvė ne ilgesnė kaip 3,5 m;

124.2. trys, kai rietuvė ilgesnė kaip 3,5 m, bet ne ilgesnė kaip 5,5 m;

124.3. keturios, kai rietuvė ilgesnė kaip 5,5 m.

125. Kai rietuvė užtveriama trimis šoninių priešinių statramsčių poromis, dvi jų (kraštinės) pastatomos rietuvės galuose, o trečioji – tarp kraštinių įstatoma į statramsčių ąsas.

125.1. Kai vagone yra ne trumpesnės kaip 4,0 m trys rietuvės (žr. 23 pav.), vidurinė rietuvė užtveriama dviem šoninių statramsčių poromis.

125.2. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje suriejus (2,4–2,5) m aukščio pagrindinę rąstų rietuvę ir ją įtvirtinus, toliau rąstai riejami kaupe.

126. Ant pagrindinės rąstų rietuvės, po kiekvienu kraunamos kaupo rąstų rietuvės galu, (500–800) mm atstumu nuo jo briaunos, dedama po ilgąjį tarpiklį taip, kad tarpiklio galai
(75–100) mm išsikištų abipus rietuvės.

Tarpikliuose ne mažesniu kaip 50 mm atstumu nuo galo padaromos (10–15) mm gylio įpjovos, kuriose užkabinamos standartinių metalinių šešių grandžių sąvaržų didžiosios kilpos.

127. Ant pagrindinės rąstų rietuvės, po kiekvienos kraunamos kaupo rąstų rietuvės viduriu (tarp ilgųjų tarpiklių), dedama 6 mm skersmens dviejų gijų viela taip, kad galai vienodai išsikištų abipus rietuvės.

128. Kaupe mediena (žr. 24 pav.) riejama taip:

128.1. ant ilgųjų tarpiklių sudėti kraštiniai rąstai prispaudžiami prie šoninių statramsčių (leidžiamos rąstų iškyšos virš statramsčio, bet ne didesnės kaip 1/4 statramsčio skersmens);

128.2. ant ilgųjų tarpiklių tarp kraštinių rąstų glaudžiai vienas prie kito dedami kiti rąstai;

(pav.)

1 – šoniniai statramsčiai; 2 – viršutiniai skersiniai įtvirtinimai; 3 – kaupo rišalas; 4 – skersinis vidurinysis įtvirtinimas;
5 – ilgieji tarpikliai; 6 – tarpikliai; 7 – storieji tarpikliai; 8 – padėklai

21 paveikslas

(pav.)

1 – šoniniai statramsčiai; 2 – skersiniai viršutiniai įtvirtinimai; 3 – ilgieji tarpikliai; 4 – kaupo aprišalas; 5 – kraštinių statramsčių įtvirtinimai

22 paveikslas

(pav.)

23 paveikslas

(pav.)

24 paveikslas

128.3. įgaubose tarp apačioje esančių rąstų dedami kito aukšto rąstai ir taip suriejami visi rąstai.

Kaupo šlaito kampas neturi būti didesnis kaip 50 laipsnių, todėl kaupo aukštų kraštuose dedami ne įvairesni kaip trijų artimų skersmenų rąstai.

129. Kaupo rąstų rietuvės dviejose vietose suveržiamos standartinėmis metalinėmis šešių grandžių sąvaržomis ir trečioje vietoje viela, iš anksto padėta po rietuve.

Suveržiama taip:

129.1. sąvaržos didžioji kilpa užmaunama ant ilgojo tarpiklio galo ir prie jo prikalama (70–80) mm ilgio vinimis arba vielojama ne mažesnio kaip 5 mm skersmens vienos gijos viela;

129.2. sąvaržos mažoji kilpa prie ilgojo tarpiklio kito galo vielojama 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Įpjovoje viela bent kartą apsukama apie tarpiklį;

129.3. sąvaržų rišalo ir rietuvės aprišalo galai vienas su kitu sujungiami ir standžiai susukami;

129.4. vietoj sąvaržų leidžiama naudoti vielą. Šiuo atveju kiekviena rietuvė suveržiama trimis 6 mm skersmens dviejų gijų vielos aprišalais. Kraštiniai rietuvės aprišalai įpjovų vietoje vieną kartą apsukami apie ilguosius tarpiklius, vidurinis – rietuvės viduryje standžiai apjuosiamas apie rietuvę.

130. Pusvagoniuose rąstai riejami ir be tarpiklių (žr. 25 pav.).

130.1. Rąstus rieti be tarpiklių:

130.1.1. leidžiama, kai gavėjas savo privažiuojamuosiuose keliuose sutinka priimti taip surietus rąstus (apie turimą gavėjo sutikimą siuntėjas pažymi važtos dokumentuose, siuntėjo įrašams skirtoje skiltyje);

130.1.2. draudžiama, kai jie siunčiami į stočių bendrojo naudojimo kelius, skirtingų vėžės pločių geležinkelių susijungimo punktus, perkrovimo į kitokias transporto priemones stotis, taip pat gavėjams, nesutikusiems priimti taip sukrautus rąstus.

130.2. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje rąstus suriejus, išlyginus jų viršutinę eilę ir sutvirtinus šoninių priešinių statramsčių poras (viršutinėje statramsčių dalyje, (0,5–0,8) m žemiau viršaus), kiekvienos kraunamos rietuvės aprišimo vietoje dedama 6 mm skersmens dviejų gijų susukta viela taip, kad jos galai vienodai išsikištų abipus rietuvės.

130.3. Kaupo rąstų rietuvės suveržiamos trijose vietose. Tai padaroma abipus rietuvės išsikišusius vielos galus virš rąstų vieną su kitu sujungus ir standžiai susukus.

(pav.)

1 – šoniniai statramsčiai; 2 – skersiniai viršutiniai įtvirtinimai; 3 – kaupo rišalas

25 paveikslas

(pav.)

1 –atotampos; 2 – skersinė kartis; 3 – šoniniai statramsčiai; 4 – skydo vidurinis statramstis; 5 – skydo lentos; 6 – galiniai statramsčiai; 7 – skėtikliai

26 paveikslas

130.4. Taip riejamų rąstų užtvaras tik vielojamas; draudžiama šoninius priešinius statramsčius sutvirtinti standartinėmis metalinėmis keturių ar šešių grandžių sąvaržomis.

131. Šviežiai nugenėta, impregnuota ar lėtai džiūstančiomis medžiagomis padengta ir stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje surieta mediena užtveriama skersgaliniais skydais:

131.1. per pakrovos aukštį (nuo pakrovos apačios iki viršaus), kai riejama platforminiuose vagonuose;

131.2. per dalį pakrovos aukščio (nuo kėbulo viršaus iki pakrovos viršaus), kai riejama pusvagoniuose. Be to, galiniais skydais užtveriami ir virš pusvagonio kėbulo surieti trumpi rąstai ir iki 3,0 m ilgio pjautinė mediena.

132. Skydams (žr. 26–30 pav.) padirbti naudojami vienodi vagono naudingojo pločio ruošiniai: (40–50) mm storio ir (150–200) mm pločio lentos, (50–70) mm storio papenčiai ar (60–80) mm skersmens kartys.

132.1. Skydo statramsčiai ir kartys (ruošiniai ir skydo sutvirtinimo) lietimosi vietose būtinai aptašomos.

132.2. Kiekvienas ruošinys iš krovinio pusės prie statramsčių prikalamas (120–150) mm ilgio vinimis.

132.3. Kiekvienas skydas sutvirtinamas vagono naudingojo pločio ir ne mažesnio kaip 100 mm skersmens skersine kartimi, kuri prie skydo kiekvieno kraštinio statramsčio prikalama dviem (150–200) mm ilgio vinimis ir pririšama ne mažesnio kaip 5 mm skersmens dviejų gijų viela.

132.4. Skydo sutvirtinimo karčių galuose (80–100) mm atstumu nuo briaunų padaromos įpjovos, už kurių užkabinamos atotampos.

132.5. Tarp skydo ir artimiausios krovinio rietuvės išorinės briaunos draudžiama palikti didesnį kaip 50 mm tarpą.

133. Platforminiame vagone skydai montuojami ant arčiausiai rietuvės galo esančių (šoninių priešinių, skersgalinių ar specialiai tam tikslui ant vagono grindų įtaisytų) statramsčių.

134. Ant šoninių priešinių statramsčių poros platforminiame vagone sumontuotas skydas (žr. 26 pav.) per vidurį sutvirtinamas trečiuoju statramsčiu. Tam tikslui ant vagono grindų pastatytas statramstis prie platforminio vagono grindų prikalamas ne trumpesnėmis kaip 100 mm dviem vinimis ir įtvirtinamas (50x150) mm skerspjūvio skėtikliu, prie vagono grindų prikaltu ne trumpesnėmis kaip 100 mm keturiomis vinimis.

Šiuo atveju platforminio vagono bortų galinės sekcijos įtvirtinamos trumpais statramsčiais.

135. Ant trijų statramsčių (tam tikslui pastatytų) platforminiame vagone sumontuotas skydas (žr. 27 pav.) įtvirtinamas dviem 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis.

135.1. Atotampos pritvirtinamos karties įpjovoje ir prie šoninių statramsčių ąsų.

135.2. Kampas tarp platforminio vagono grindų plokštumos ir atotampos neturi būti didesnis kaip 45 laipsniai.

(pav.)

1 – atotampa; 2 – skersinė kartis; 3 – skydo lentos; 4 – skėtiklis; 5 – galiniai statramsčiai;

6 – skydo statramsčiai

27 paveikslas

(pav.)

1 – sutvirtinimo lentos; 2 – pasparos; 3 – skersinė kartis; 4 – skydo lentos; 5 – atotampos;

6 – skydo statramsčiai; 7 – skėtikliai

28 paveikslas

(pav.)

1 – skėtikliai; 2 – sutvirtinimo lentos; 3 – pasparos; 4 – skydo statramsčiai; 5 – skersinė kartis; 6 – skydo lentos; 7 – sutvirtinimo lentelės; 8 – skersiniai viršutiniai įtvirtinimai

29 paveikslas

136. Pusvagonyje skydai montuojami ant arčiausiai rietuvės galo esančių (šoninių priešinių, skersgalinių ar tam tikslui ant vagono grindų įtaisytų) statramsčių.

137. Ant dviejų (tam tikslui ant pusvagonio grindų įtaisytų) statramsčių skydas (žr.
28 pav.) montuojamas ir įtvirtinamas taip:

137.1. statramsčiai ant grindų statomi 0,85 m atstumu nuo pusvagonio išilginės ašies;

137.2. kiekvienas statramstis apačioje įtvirtinamas skėtikliu, kuriuo gali būti:

137.2.1. rąstas, ne mažesnio kaip 65 mm skersmens su plokščiai nutašytu pagrindu;

137.2.2. tašas, ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio;

137.3. kiekvienas skėtiklis vienu galu įremiamas į pusvagonio skersgalinį slenkstį, kitu – į skydo statramstį, prie kurio prikalamas (90–100) mm ilgio vinimis;

137.4. skėtikliai vienas su kitu (prie pusvagonio galinio slenksčio) sutvirtinami ne mažesnio kaip (16x75) mm skerspjūvio ir vagono naudingojo pločio lenta (papenčiu), prie kiekvieno skėtiklio prikalama (60–70) mm ilgio vinimis;

137.5. skėtikliai sutvirtinami pasparomis (lentomis arba papenčiais), kurių vienas galas (60–70) mm ilgio vinimis prikalamas prie skėtiklio, kitas – prie statramsčio;

137.6. skydas įtvirtinamas 6 mm skersmens dviejų gijų vielos dviem atotampomis. Atotampos pritvirtinamos prie karties galo ir prie pusvagonio trikampių (antrųjų už skydo) arba šoninių statramsčių ąsų.

138. Ant pusvagonio grindų pastatytų trijų statramsčių skydas (žr. 29 pav.) montuojamas ir įtvirtinamas taip:

138.1. skydo statramsčiai sustatomi taip, kad kraštiniai statramsčiai būtų prie pusvagonio šoninių bortų, o trečias – viduryje tarp jų;

138.2. kiekvienas kraštinis skydo statramstis prie jam artimiausio šoninio užtvaro statramsčio pritvirtinamas dviem lentomis. Lentos prie statramsčių prikalamos žemiau šoninių priešinių statramsčių sutvirtinimų;

(pav.)

1 – skydo lentos; 2 – skydo statramsčiai; 3 – skersinė kartis; 4 – (25–30) mm storio lenta

30 paveikslas

(pav.)

1 – (135x135) mm skerspjūvio tarpiklis; 2 – šoniniai statramsčiai; 3 – 6 mm skersmens keturių gijų vielos sąvarža; 4 – skersiniai viršutiniai įtvirtinimai; 5 – kaupo tarpikliai; 6 – skersgaliniai skydai; 7 – skersai vagono sukrauta mediena

31 paveikslas

138.3. skydo apačia įtvirtinama skėtikliais, skėtiklių sutvirtinimo lenta ir pasparomis taip pat, kaip pusvagonyje ant dviejų statramsčių montuojamo skydo apačia.

139. Pusvagonyje surieta mediena (trumpi rąstai ir pjautinė) užtveriama ant keturių statramsčių sumontuotais skydais (žr. 30 pav.). Skydas montuojamas ir įtvirtinamas taip, kaip skydas šviežiai nugenėtai medienai. Be to:

139.1. skydo statramsčiai ant vagono grindų ir storgaliais viršun statomi 0,55 m ir 1,35 m atstumu nuo pusvagonio išilginės ašies;

139.2. statramsčių skersmuo (statramsčio viršutinių vagono ąsų lygyje) neturi būti mažesnis kaip (100–110) mm;

139.3. (300–400) mm virš grindų statramsčiai vienas su kitu sutvirtinami (25–30) mm storio lenta;

139.4. skydas (vagono bortų viršaus lygyje) sutvirtinamas ne mažesnio kaip 100 mm skersmens kartimi. Iš skydo ruošiniams priešingos statramsčių pusės kartis prie skydo kraštinių statramsčių prikalama 6 mm skersmens ir (175–200) mm ilgio dviem vinimis.

140. Jei skydais užtveriama mediena (žr. 31 pav.) neužima pusvagonio naudingo ploto, tai riejama ir skydais užtveriama taip:

140.1. skydas prispaudžiamas prie rietuvės galų ir apačioje įtvirtinamas skėtikliais bei pasparomis;

140.2. į tarpą tarp skydo ir vagono skersgalio (per visą kėbulo aukštį) pridedama palaidos medienos arba jos siaurų paketų.

Riejant trumpą pjautinę medieną (lentas, tašus, papenčius ir pabėgių išpjovas), kiekvienas skydas (žr. 32 pav.) papildomai įtvirtinamas 6 mm skersmens dviejų gijų vielos dviem atotampomis. Atotampos pritvirtinamos prie skydo vidurinių statramsčių ir skersinių tašelių, esančių ant kaupo viršaus.

141. Ne trumpesnius kaip 3,0 m ilgio kreivus rąstgalius platforminiuose vagonuose rieti leidžiama laikantis šių reikalavimų:

141.1. išilgai vagono rąstgaliai riejami sudurtinai ir be tarpų sandūroje;

141.2. rąstgalius užtveriančių šoninių priešinių statramsčių poros (jų vidurinėje dalyje ir lygiai taip pat kas dvi rąstgalių eilės) būtinai vielojamos (tarpikliai nereikalingi).

Platforminiuose vagonuose surieti rąstgaliai per pakrovos aukštį (nuo pakrovos apačios iki viršaus) užtveriami skersgaliniais skydais.

Skydams padirbti naudojami lentų ir papenčių ruošiniai (kartys nenaudojamos). Skydų įtaisymo vagonuose tvarka nurodyta šių Taisyklių 132–135 punktuose.

(pav.)

1 – atotampos; 2 – skydo statramsčiai; 3 – skersinė kartis; 4 – skydo lentos; 5 – statramsčių sutvirtinimo lenta

32 paveikslas

(pav.)

1 – (150x150) mm skerspjūvio tašas; 2 –3 m ar ilgesnės rietuvės; 3 – trumpieji statramsčiai; 4 – statramsčių rišalas; 5 – kaupo pakabos; 6 – trumpesnės kaip 3 m rietuvės; 7 – galinės durys; 8 – ilgasis tarpiklis

33 paveikslas

142. Kreivus rąstgalius pusvagoniuose rieti leidžiama laikantis šių reikalavimų:

142.1. riejama tik uždarius ir įtvirtinus abejas pusvagonio skersgalines duris;

142.2. rąstgalių rietuvės užtveriamos šoniniais priešiniais statramsčiais (ne mažiau kaip dvi poros rietuvei), kurie viršutinėje dalyje vielojami.

Pusvagoniuose surieti rąstgaliai per dalį pakrovos aukščio (nuo kėbulo viršaus iki pakrovos viršaus) užtveriami skersgaliniais skydais.

Skydams padirbti naudojami ne mažesnio kaip 65 mm storio lentų ir papenčių ruošiniai (kartys nenaudojamos).

Skydų įtaisymo vagonuose tvarka nustatyta šių Taisyklių 132 ir 136–140 punktuose.

143. Nevienodo ilgio medieną vagonuose rieti (žr. 33 pav.) leidžiama laikantis šių reikalavimų:

143.1. ne trumpesnės kaip 3,0 mm ilgio medienos rietuvės sukraunamos vagono galuose, trumpesnės – vagono vidurinėje dalyje;

143.2. po išoriniais rietuvės galais dedamas ir prie vagono skersgalinio slenksčio prispaudžiamas storasis padėklas;

143.3. rietuvės išoriniai galai išlyginami;

143.4. leidžiama ne didesnė kaip 200 mm bet kurio rietuvės išorinio galo iškyša už vagono galinės sijos.

144. Pusvagonio stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje (pusvagonio kėbulo aukštyje) sukrovus nevienodo ilgio nepaketuotos medienos rietuves, toliau riejami ne mažesnio kaip 3,0 m ilgio medienos paketai. Paketai turi perdengti po jais esančių nepaketuotos medienos rietuvių sandūras.

Kaupe (riejami ne trumpesni kaip 3,0 m ilgio) paketai įtvirtinami bendra tvarka.

144.1. Nevienodo ilgio medieną pusvagoniuose su atdaromis vieneriomis durimis rieti leidžiama laikantis šių reikalavimų:

144.1.1. medinį kėbulą turinčio vagono uždaros durys užtveriamos skydu;

144.1.2. skydui padirbti naudojamos (30–40) mm storio lentos;

144.1.3. skydas neturi išsikišti virš vagono kėbulo;

144.1.4. storasis padėklas prispaudžiamas prie skydo statramsčių.

Pjautinė mediena

145. Pjautinė mediena riejama taip, kad atskiri jos vienetai visiškai priglustų vienas prie kito ir prie užtvaro statramsčių.

145.1. Kai lentos neužima viso vagono naudingojo pločio ir lieka už lentą siauresnis tarpas, tai jis užpildomas skiausčiomis lentomis.

145.2. Kiekvienoje rietuvės eilėje turi būti vienodo storio lentos arba tašai (su nuokrypiais pagal standartus).

146. Kiekviena pjautinės medienos rietuvė (žr. 33, 34 ir 35 pav.) užtveriama šoniniais priešiniais statramsčiais, kurių porų skaičių lemia rietuvės ilgis:

146.1. dviem, kai rietuvės ilgis nuo 2,7 m iki 5,0 m;

146.2. trimis, kai rietuvės ilgis nuo 5,0 m iki 8,0 m;

146.3. keturiais, kai rietuvės ilgis nuo 8 m iki 12 m.

147. Nevienodo ilgio pjautinę medieną rieti leidžiama laikantis šių reikalavimų:

147.1. vienoje rietuvėje per visą jos ilgį leidžiama sudurtinai rieti skirtingo ilgio lentas. Šiuo atveju:

147.1.1. sandūros turi būti be plyšių;

147.1.2. rietuvės galai turi būti išlyginti;

147.1.3. rietuvės galai turi ne mažiau kaip 500 mm išsikišti už artimiausio statramsčio;

147.1.4. rietuvės užtveriamos šoninių priešinių statramsčių poromis (ne mažiau dviejų vienai rietuvei);

147.2. stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje kraunamoje rietuvėje per visą jos aukštį leidžiama sudurtinai rieti skirtingo ilgio lentas. Rietuvės viršuje, po viduriniais tarpikliais ir virš jų draudžiama dėti skirtingo ilgio lentas;

147.3. stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje aukščiau pusvagonio bortų esantis krovinys turi būti grebėstuojamas.

148. Grebėstuojama lentomis arba papenčiais: lentos turi būti ne trumpesnės kaip 3000 mm ir ne plonesnės kaip 25 mm, papenčiai ne trumpesni kaip 3000 mm ir

ne plonesni kaip 30 mm. Lentos (papenčiai) iš vagono vidaus pusės prie šoninių statramsčių prikalamos ne trumpesnėmis kaip 70 mm ilgio vinimis.

149. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje pjautinę medieną suriejus (2,5–2,6) m aukščiu, virš šoninių statramsčių riejama kaupo rietuvė.

(pav.)

1 – šoniniai statratramsčiai; 2 – tarpikliai; 3 – skersiniai viršutiniai įtvirtinimai; 4 – papildomi tarpikliai; 5 – ilgieji tarpikliai; 6 – skersiniai viršutiniai tarpikliai; 7 – kaupo rišalai; 8 – storieji tarpikliai; 9 – padėklai

34 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – kraštinių statramsčių įtvirtinimas; 3 – skersiniai viršutiniai įtvirtinimai; 4 – šoniniai statramsčiai; 5 – kaupo rišalai; 6 – ilgieji tarpikliai; 7 – veržikliai; 8 – papildomi tarpikliai

35 paveikslas

150. Kaupo pjautinė mediena riejama ir įtvirtinama taip:

150.1. ant kiekvienos stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje sukrautos rietuvės (virš kraštinių padėklų ir tarp jų – rietuvės vidurinėje dalyje) dedami trys ilgieji tarpikliai taip, kad jų galai (75–100) mm išsikištų abipus rietuvės;

150.2. ilguose tarpikliuose ne mažesniu kaip 50 mm atstumu nuo galų padaromos
(10–15) mm gylio įpjovos, kuriose užkabinami aprišalai;

150.3. po to riejamos gulsčios kaupo lentos: apatinės kraštinės prispaudžiamos prie šoninių statramsčių, o aukščiau jų kraštinės lentos riejamos laiptuotai (žr. 36 pav.), pakopos plotis turi būti (20–50) mm. Tarp kraštuose sudėtų, dedamos kitos lentos;

150.4. kad būtų tvirčiau, kaupo rietuvės (25x100) mm skerspjūvio trimis tarpikliais
3 padalijamos į dvi lygias dalis: tarpikliuose palikus (75–100) mm pločio pakopą, toliau laiptuotai riejamos kitos lentos. Šių Taisyklių 150.2 punkte nustatyta tvarka tarpikliuose padaromos įpjovos;

150.5. ant kaupo rietuvių (virš kiekvieno ilgojo tarpiklio) dedami (50x150) mm skerspjūvio veržikliai taip, kad jų galai (75–100) mm išsikištų abipus rietuvės. Veržikliai įpjaunami šių Taisyklių 150.2 punkte nustatyta tvarka;

150.6. kiekvienas veržiklis (galuose) ne mažesnio kaip 125 mm ilgio dviem vinimis prikalamas prie rietuvės viršutinių lentų;

150.7. pjautinės medienos rietuvė iš abiejų pusių sutvirtinama 6 mm skersmens dviejų gijų vielos trimis aprišalais. Prie tarpinių ilgųjų tarpiklių ir veržiklio pritvirtinta aprišalo viela surišama po kaupo tarpikliais: aprišalo gijos turi būti tarpiklių ir veržiklių įpjovose. Tarp tarpiklių ir tarp tarpiklio ir veržiklio esanti viela tvirtai susukama dalbele.

151. Nevienodo ilgio lentas kaupe rieti leidžiama laikantis šių reikalavimų:

151.1. trumpos lentos suduriamos rietuvės viduryje ir iš visų pusių (šonų, viršaus, apačios) pridengiamos (2,7–3,5) m ilgio lentomis;

151.2. kiekvienos rietuvės apačioje ir po tarpiniais ilgaisiais tarpikliais ir virš jų (bent dviem aukštais) dedamos ne mažesnio kaip 2,7 m ilgio lentos.

152. Siuntėjas gali įrengti priedangą, kuri pjautinės medienos rietuves apsaugos nuo užteršimo ir atmosferos poveikio. Šiuo atveju vadovaujamasi šių Taisyklių II skirsnio reikalavimais.

153. Pjautinė mediena paketuojama nedegiomis ir sunkiai užsidegančiomis medžiagomis, kurių trinties su mediena koeficientas ne mažesnis kaip 0,6.

Siuntėjas atsakingas už paketavimo priemonių patvarumą.

Pabėgiai ir kita trumpamatė pjautinė mediena

154. Neįmirkyti pabėgiai platforminiuose vagonuose riejami stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje ir kaupe.

155. Nustatoma tokia neįmirkytų pabėgių riejimo platforminio vagono stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje tvarka:

155.1. išilgai vagono kiekviename jo gale suriejama po dvi pabėgių rietuves, o tarp sudvigubintų kraštinių rietuvių pabėgiai riejami skersai vagono (žr. 37 pav.);

155.2. po kiekviena pabėgių rietuve dedami du padėklai: kiekvienas padėklas padedamas (200–250) mm nuo jam artimiausio rietuvės galo.

Po vagono skersgaliui artimiausiu rietuvės galu, (300–500) mm nuo briaunos, padedamas storasis padėklas (pabėgis);

155.3. skersai platforminio vagono surieti pabėgiai pakrovos aukštyje užtveriami ne mažesnio kaip 35 mm storio lentomis (papenčiais).

Iš vagono vidaus, pradedant nuo bortų viršaus, užtvaro ruošiniai prie kiekvieno statramsčio prikalami ne mažesnio kaip 70 mm ilgio vinimis. Tarp užtvaro ruošinių neturi likti plyšių, o skydo galai už statramsčių (į vagono skersgalio pusę) turi išsikišti ne mažiau kaip 250 mm;

155.4. išilginės pabėgių rietuvės užtveriamos šoniniais priešiniais statramsčiais (ne mažiau kaip dvi poros vienai rietuvei), kurie viršutinėje ir vidurinėje dalyse būtinai vielojami;

155.5. stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje suriejus (2,5–2,6) m aukščio pabėgių rietuvę, toliau virš šoninių statramsčių riejamas kaupas.

156. Nustatoma tokia neįmirkytų pabėgių riejimo platforminiame vagone kaupo rietuvėse tvarka:

156.1. išilgai vagono riejami pabėgiai sudedami keturiomis rietuvėmis taip, kad vidurinių (antrosios ir trečiosios) rietuvių sandūros sutaptų su vagono skersine ašimi;

156.2. pabėgiai riejami septyniais aukštais;

156.3. po pabėgių rietuvės galais (500 mm atstumu nuo briaunos) padedami ilgieji tarpikliai;

156.4. ilgųjų tarpiklių galuose (ne mažesniu kaip 50 mm atstumu nuo briaunos) padaromos (10–15) mm gylio įpjovos, kuriose turi būti užkabinamos standartinės šešių grandžių metalinės sąvaržos ir rišalai;

156.5. ant ilgųjų tarpiklių skiausčiai padedamos ir prie šoninių statramsčių priglaudžiamos (0,025–0,030) m X 0,25 m skerspjūvio ir 6 m ilgio dvi lentos. Prie lentų priglaudžiami skiausti pirmojo aukšto kraštiniai pabėgiai, tarp kurių glaudžiai dedami gulsti pabėgiai. Po to prie pirmo aukšto skiausčių pabėgių (iš vagono vidaus) priglaudžiami skiausti antrojo aukšto kraštiniai pabėgiai, tarp kurių glaudžiai dedami gulsti pabėgiai. Lygiai taip pabėgiai dedami kituose aukštuose, išskyrus viršutinį. Viršutiniame aukšte skiausčiai dėti kraštinių pabėgių nereikia: tarp iš apačios išsikišusių skiausčių pabėgių, gulsčiai dedami šio aukšto pabėgiai;

156.6. tarp pabėgių susidarę tarpai (kiekviename aukšte ir per visą rietuvės ilgį) užpildomi mediniais skėtikliais;

156.7. rietuvės dviejose vietose skersai vagono suveržiamos standartinėmis šešių grandžių metalinėmis sąvaržomis, kurių didžioji ąsa užmaunama ant ilgojo tarpiklio vieno galo, o mažoji – prie kito jo galo vielojama dviejų gijų 6 mm skersmens viela. Sąvaržos didžioji kilpa ir viela įtvirtinamos tarpiklių įpjovose. Sąvaržos mažoji kilpa prie tarpiklio prikalama ne mažesnio kaip 70 mm ilgio vinimi.

(pav.)

1 – veržiklis; 2 – skersiniai viršutiniai įtvirtinimai; 3 – ilgieji tarpikliai; 4 – šoniniai statramsčiai; 5 – papildomi tarpikliai;
6 – kaupo rišalai

36 paveikslas

(pav.)

1 – kaupo rišalai; 2 – ilgieji tarpikliai; 3 – kaupo rietuvių užtvaro lentos; 4 – skersiniai įtvirtinimai; 5 – tarpikliai; 6 – storieji tarpikliai; 7 – šoniniai statramsčiai; 8 – padėklai; 9 – pabėgių šoninio užtvaro lentos; 10 – išilginiai padėklai

37 paveikslas

157. Neįmirkyti pabėgiai pusvagoniuose riejami (žr. 39 pav.) stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje ir kaupe.

158. Neįmirkytus pabėgius riejant stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje:

158.1. uždaros pusvagonių galinės durys užtveriamos iš pabėgių surenčiama siena;

158.2. prie statramsčių ąsų statmenai pastatoma po vieną pabėgį, kuris pagrindu atremiamas į pusvagonio šonines ir vielojamas prie statramsčių ąsų;

158.3. ne didesniu kaip 1,0 m aukštu ant vagono grindų riejami pabėgiai taip, kad tarp pabėgių sienos ir artimiausios jai pabėgių rietuvės galo susidarytų tarpas, į kurį tilptų stati užtvaro pabėgiai arba ne plonesni kaip 40 mm papenčiai;

158.4. tarp pabėgių, pririštų prie statramsčių ąsų, statomi kiti į pusvagonio šonines pagrindu atremiami pabėgiai: taip iš pabėgių suformuojamas pusvagonio šonų užtvaras. Tarpikliams užtvare paliekami tarpai;

158.5. po to pabėgiai vėl riejami stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje (rietuvė turi būti (0,12–0,15) m žemesnė už užtvarą);

158.6. riejant pabėgius, kiekviena jų rietuvė paruošiama mechanizuotai iškrovai: pabėgiai rietuvėje dedami ant dviejų padėklų ir ne mažesnio kaip 35 mm storio tarpikliais padalijami į du arba tris aukštus.

(pav.)

1 – storieji padėklai; 2 – padėklai; 3 – tarpikliai; 4 – ilgieji tarpikliai; 5 – šoninio užtvaro lentos; 6 – skersiniai viduriniai įtvirtinimai; 7 – skersiniai viršutiniai įtvirtinimai; 8 – kaupo rišalas; 9 – šoniniai statramsčiai; 10 – užtvaro lentos

38 paveikslas

(pav.)

1 – kaupo rišalas; 2 – ilgieji tarpikliai; 3 – vertikalusis užtvaras; 4 – skersinis užtvaras; 5 – tarpiklis; 6 – padėklas

39 paveikslas

Be to, vienoje kraštinėje rietuvėje į tarpus tarp aukštus atskiriančių tarpiklių įveriama ne mažesnio kaip 5 mm skersmens viela, kurios virš pusvagonio šoninių lygio išsikišantys galai pritvirtinami prie stačiųjų pabėgių. (Pradedant iškrovą, šia viela bus traukiamos krautuvo pakabos.)

159. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje suriejus neįmirkytus pabėgius, ant kiekvienos rietuvės 500 mm atstumu nuo jos galų padedami ilgieji tarpikliai, ant kurių turi būti riejami kaupo pirmojo aukšto pabėgiai.

160. Neįmirkyti pabėgiai kaupe riejami tokia tvarka:

160.1. iš viso suriejami šeši aukštai;

160.2. prie užtvaro rąstų priglaudžiami ir ant ilgųjų tarpiklių skiausčiai padedami kraštiniai pabėgiai, tarp jų vienas prie kito glaudžiai dedami kiti pirmojo aukšto gulsti pabėgiai. Po to prie pirmajame aukšte skiausčiai sudėtų pabėgių (iš vagono vidaus pusės) priglaudžiami ir taip pat skiausčiai sudedami antrojo aukšto kraštiniai pabėgiai, o tarp jų vienas prie kito glaudžiai sudedami kiti šio aukšto gulsti pabėgiai;

160.2.1. taip pat pabėgiai riejami kituose aukštuose, išskyrus viršutinį;

160.2.2. viršutinio aukšto pabėgiai gulsčiai sudedami tarp skiausčiai padėtųjų, išsikišančių virš penkto aukšto;

160.3. kiekviename aukšte tarpai tarp pabėgių skečiami mediniais skėtikliais;

160.4. kaupo pabėgiai pusvagonyje įtvirtinami lygiai taip, kaip ir platforminiame vagone.

161. Įmirkyti pabėgiai pusvagoniuose riejami neįmirkytiems pabėgiams (157–160) punktuose nustatyta tvarka atsižvelgiant į šias nuostatas:

161.1. draudžiama pusvagonio galus užtverti papenčiais;

161.2. pusvagonių šonai užtveriami, o jų skersgalinės sienos surenčiamos iš I ir II tipo pabėgių;

161.3. pusvagonio šonai užtveriami vieno tipo pabėgiais.

162. Kita trumpamatė pjautinė mediena platforminiuose vagonuose (žr. 38 pav.) riejama ir įtvirtinama pabėgiams nustatyta tvarka.

Šiuo atveju būtina vadovautis šiomis kaupo rietuvių krovimo nuostatomis:

162.1. aukštų kraštuose (vietoj pabėgių) skiausčiai padedami trys sortimento vienetai, tarp kurių (per pusę jų aukščio) kitas sortimentas riejamas gulsčiai;

162.2. kiekviena rietuvė (išskyrus pabėgių) papildomai (trečioje vietoje) suveržiama 6 mm skersmens keturių gijų vielos aprišalu (žr. šių Taisyklių 127–129 punktus).

Vietoj standartinių šešių grandžių metalinių sąvaržų leidžiama naudoti 6 mm skersmens keturių gijų vielą (žr. šių Taisyklių 129.4 punktą).

163. Riejant (1,8–2,5) m ilgio rąstus, kaupo dvi gretimos kraštinės rietuvės tarpusavyje suveržiamos (žr. 31 pav.) 6 mm skersmens keturių gijų viela, pritvirtinama prie ilgųjų tarpiklių.

Rąstų kraštinių rietuvių ilgieji tarpikliai turi būti už šoninių priešinių statramsčių poros, žiūrint iš vagono skersgalio.

164. Leidžiama (2,6–3,0) m ilgio medieną kaupe rieti be ilgųjų tarpiklių (žr. šių Taisyklių 130 punktą).

165. Kraunant popiermalkes, malkas ir kitokią, ne ilgesnę kaip 2,8 m, medieną, leidžiama pusvagonio šonus, per visą jų ilgį, užtverti kraunamu sortimentu (žr. 40 pav.). Šiuo atveju būtina laikytis tokių nuostatų:

165.1. užtveriama ne mažesnio kaip (50x150) mm skerspjūvio pjautine mediena;

165.2. prie statramsčių ąsų sustatyta mediena prie jų vielojama 6 mm skersmens dviejų gijų viela;

165.3. dedamų ilgųjų tarpiklių (ant kurių turi būti kraunamas kaupas) vietoje pusvagonio šoniniai bortai neužtveriami;

165.4. rietuvė turi būti (250–300) mm žemesnė už užtvarą.

166. Nustatoma tokia trumpamatės (popiermalkių, malkų ir kitokios iki 1,6 m ilgio) medienos sukrovimo ir įtvirtinimo pusvagonyje, kurio bortai per visą perimetrą užtveriami statmeno sortimento vientisu užtvaru (žr. 41 pav.), tvarka:

166.1. rietuvė kraunama ant dviejų (50x150) mm skerspjūvio padėklų;

166.2. rietuvės į du arba tris aukštus padalijamos ne plonesniais kaip 50 mm tarpikliais;

166.3. riejama išilgai pusvagonio;

166.3.1. pakrovos gabarito ribose virš pusvagonio kėbulo leidžiamos užtvaro iškyšos (iki keturių dešimtadalių sortimento ilgio);

166.3.2. pusvagonio skersgalių užtvaro sortimentas tarpusavyje sutvirtinamas ne mažesnio kaip 30 mm storio ir (2,9–3,0) m ilgio lenta (papenčiu), kuri iš vidinės užtvaro pusės įremiama į vagono šoninius bortus ir ne mažesnio kaip 70 mm ilgio vinimis prikalama prie dviejų, užtvaro kraštuose ir vidurinėje dalyje stovinčių, krovinio vienetų;

166.3.3. gulsčio krovinio rietuvės viršus turi būti 50 mm žemiau užtvaro antrosios pakopos viršaus.

(pav.)

1 – šoninis užtvaras; 2 – tarpikliai; 3 – ilgieji tarpikliai; 4 – skersiniai viršutiniai įtvirtinimai; 5 – papildomi tarpikliai;
6 – storieji (135x135) mm skerspjūvio tarpikliai; 7 – galinis skydas; 8 – sutvirtinamoji kartis; 9 – skersai vagono sukrauta mediena

40 paveikslas

(pav.)

1 – užtvaras; 2 – užtvarą sutvirtinančios lentos

41 paveikslas

167. Ne ilgesniu kaip 1,6 m ilgio sortimento užtvaru atitverta mediena riejama tokia tvarka:

167.1. krovinį suriejus į rietuvę, 0,6 m žemesnę už pusvagonio kėbulą (žr. 42 pav.), per visą pusvagonio perimetrą, vienodo storio sortimentas be tarpų sustatomas taip, kad virš pusvagonio kėbulo sortimento iškyša nebūtų didesnė kaip keturi dešimtadaliai jo ilgio (taip padaroma pirmoji užtvaro pakopa);

167.2. iki 0,4 m užtvaro pakopos aukščio glaustai prie užtvaro suriejus krovinį, greta pirmosios užtvaro pakopos per visą jos ilgį vientisa eile vienodo storio sortimentas sustatomas taip, kad virš užtvaro pirmos pakopos sortimento iškyša nebūtų didesnė kaip keturi dešimtadaliai jo ilgio.

168. Kai užtveriama ilgesniu kaip 1,6 m sortimentu, pakrovos gabarito ribose leidžiamos iki keturių dešimtadalių sortimento ilgio iškyšos: užtvaro pirmos pakopos sortimento – virš pusvagonio kėbulo ir užtvaro antros pakopos – virš užtvaro pirmos pakopos.

169. Nustatoma tokia trumpamatės (popiermalkių, ilgų malkų ir kitokios iki 1,6 m ilgio) medienos sukrovimo ir įtvirtinimo pusvagonyje su grebėstais (žr. 43 pav.) tvarka:

169.1. mediena užtveriama statramsčiais: aštuoniomis poromis – šoninių priešinių ir šešiomis poromis – skersgalinių;

169.2. grebėstai padirbami iš ne mažesnio kaip 30 mm storio lentų (papenčių), kurios iš vagono vidaus pusės prie statramsčių prikalamos ne trumpesnėmis kaip 70 mm vinimis;

169.3. prie skersgalinių statramsčių prikalamos vagono pločio lentos (papenčiai);

169.4. pusvagonio kampuose sustatyti kraštiniai gretimi (šoniniai su galiniais) statramsčiai tarpusavyje suveržiami 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

170. Nustatoma tokia trumpamatės (popiermalkių, ilgų malkų ir kitokios iki 1,6 m ilgio) medienos sukrovimo pusvagonyje ir įtvirtinimo skydais (žr. 44 pav.) tvarka:

170.1. skydai padirbami iš ilgų (100–140) mm skersmens rąstų, surišamų 6 mm skersmens vienos gijos viela;

170.2. skersgalinio skydo rąstai tarpusavyje papildomai sutvirtinami prikalamomis dviem skydo pločio lentjuostėmis;

170.3. pusvagonio šonuose montuojami du skydai, vienas 6,0 m, kitas 5,6 m ilgio arba trys 4,0 m ilgio skydai (šie skydai įremiami į skersgalius);

170.4. pusvagonio skersgaliuose montuojama po vieną 3,0 m ilgio skydą;

(pav.)

1 – užtvaro sutvirtinamoji lenta; 2 – užtvaro antroji eilė; 3 – užtvaro pirmoji eilė

42 paveikslas

170.5. prie statramsčių (iš vagono vidaus pusės keturiose vietose) skydas pririšamas
6 mm skersmens vienos gijos viela; jei vielojama prie statramsčio viršaus, tai viela užkabinama už įpjovos statramstyje;

170.6. šoninių priešinių statramsčių poros viršutinė dalis turi būti skersai įtvirtinta standartine keturių grandžių metaline sąvarža arba viela;

170.7. gulsčių krovinių rietuvė turi būti 50 mm žemesnė už užtvarą.

171. Jei krovinio gavėjas neprieštarauja (oficialiai sutiko) ir apie tai krovimo darbų vadovas pažymi važtos dokumentuose (siuntėjo įrašams skirtoje skiltyje), leidžiama į gavėjo privažiuojamuosius kelius siunčiamą medieną sukrauti ir įtvirtinti 165–170 punktuose nustatyta tvarka. Jei krovinį iškrauna geležinkelio įmonė – tokį sutikimą duoda ji.

(pav.)

1 – šoniniai statramsčiai; 2 – užtvaro lentos; 3 – šoninių ir galinių statramsčių rišalai

43 paveikslas

172. Nustatoma tokia (2,0–2,6) m ilgio (lentų, papenčių ir kitos) medienos sukrovimo ir įtvirtinimo platforminiuose vagonuose (žr. 45 pav.) tvarka:

172.1. mediena riejama išilgai vagono;

172.2. po vagono skersgaliui artimiausiu sudurtinės rietuvės galu, ant vagono grindų padedamas storas ne mažesnio kaip (135x135) mm skerspjūvio padėklas;

172.3. storas padėklas padedamas 0,5 m atstumu nuo artimiausio rietuvės galo;

172.4. kiekviena rietuvė užtveriama dviem poromis šoninių priešinių statramsčių, kurie viršutinėje ir vidurinėje dalyje vienas su kitu sutvirtinami;

172.5. jeigu tarp rietuvių susidaro tarpai, tai jie iki rietuvių viršaus užpildomi skersai platforminio vagono riejama mediena, kuri užtveriama lentomis ar papenčiais (žr.
155.3 punktą).

VI skirsnis. Paketuotos medienos krovimas pagal įprastą gabaritą

Medienos veržimas daugkartinio naudojimo pusiau standžiomis pakabomis

173. Pjautinės medienos (pabėgiai, lentos, tašai ir kt.) ir rąstų iki 8,0 m ilgio paketai suveržiami daugkartinio naudojimo pusiau standžiomis pakabomis (toliau –PS tipo pakabomis) (41 lentelė).

173.1. Paketuojama iš anksto ir be tarpiklių.

173.2. Pakabos įtempiamos.

173.3. Paketai ant vagono grindų sudedami be padėklų.

(pav.)

1 – galiniai statramsčiai; 2 – skydo pritvirtinimas prie statramsčių; 3 – galiniai skydai; 4 – skydo pritvirtinimas prie šoninių statramsčių; 5 – skydo rišalas; 6 – šoniniai statramsčiai; 7 – šoniniai skydai; 8 – skersinių statramsčių viršutinis įtvirtinimas

44 paveikslas

(pav.)

1 – skersiniai įtvirtinimai; 2 – šoninio užtvaro lentos; 3 – tarpikliai; 4 – storieji padėklai; 5 – padėklai; 6 – šoniniai statramsčiai

45 paveikslas

(pav.)

1 – grandinė; 2 – veržiklis; 3 – kilpinis užraktas; 4 – skersinis tarpiklis; 5 – kabė

46 paveikslas

(pav.)

1 – skersinis tarpiklis; 2 – grandinė; 3 – veržiklis; 4 – kilpinis užraktas; 5 – sutvirtinamoji lenta; 6 – kabė

47 paveikslas

(pav.)

1 – kabė; 2 – grandinė; 3 – veržiklis; 4 – kilpinis užraktas

48 paveikslas

(pav.)

1 – kabė; 2 – grandinė; 3 – veržiklis; 4 – kilpinis užraktas

49 paveikslas

174. Paketams veržti reikiamą PS pakabų tipą ir skaičių lemia medienos rūšis, paketo ilgis ir masė:

174.1. dvi PS tipo pakabos (1,0–6,5) m ilgio ir ne didesnės kaip 15000 kg masės paketui;

174.2. keturios PS–05 tipo pakabos ilgesnės kaip 6,5 m ir didesnės kaip 15000 kg masės paketui.

175. Ant (1,0–6,5) m ilgio paketų dvi PS tipo pakabos dedamos taip, kad:

175.1. tarp jų nesusidarytų tarpas, didesnis už pusę paketo ilgio;

175.2. jos būtų vienodu atstumu nuo paketo ašies, bet ne mažesniu kaip (0,3–0,5) m atstumu nuo paketo galų.

176. Ant 7,6 m ir 8,0 m ilgio rąstų paketų keturios PS–05 tipo pakabos (žr. 50 pav.) dedamos taip, kad:

176.1. tarp sudvigubintų pakabų būtų (0,25–0,30) m ilgio tarpas, o tarp pakabų porų – (3,0–3,5) m;

176.2. pakabų poros būtų vienodu atstumu nuo paketo galų.

177. PS tipo pakabos sujungiamos taip:

177.1. po 1979 m. pagamintos pakabos (žr. 51 pav.) laisvos grandys 2 įveriamos į užrakto kilpą 1 ir įtvirtinamos 2 mm skersmens vienos gijos vielos veržikliu;

177.2. iki 1980 m. pagamintos PS tipo pakabos laisvos grandys du kartus įveriamos į viršutinės pakabos žiedą ir įtvirtinamos ne mažesnio kaip 4 mm skersmens dviejų gijų vielos veržikliu.

PS tipo pakabos sujungiamos grandines įtempiant kranu.

178. Paketuojama taip:

178.1. pjautinės medienos paketas (žr. 46 pav.) ne mažesnio kaip (25x100) mm skerspjūvio tarpikliais padalijamas į tris dalis. Paketams atskirti reikiamą tarpiklių skaičių (nuo dviejų iki keturių) nulemia medienos ilgis;

178.2. dviaukštis trapecijos formos kaupo paketas (žr. 47 pav.) suformuojamas taip: apatiniame apie 0,1 m aukščio ir 2,6 m pločio aukšte ant pakabų per visą aukštį dedamos lentos (nuo dviejų iki keturių), ant kurių šalia pakabų padėjus du (75x150) mm arba (100x100) mm skerspjūvio ir 2,7 m ilgio skersinius tarpiklius, riejamas pjautinės medienos antras aukštas.

Paketas viršuje sutvirtinamas dviem (1,20–1,25) m ilgio (šalia pakabų dedamomis) lentomis, kurios ne trumpesnėmis kaip 100 mm penkiomis vinimis prikalamos prie paketo viršaus;

(pav.)

50 paveikslas

(pav.)

1 – keičiamasis žiotis turintis užraktas; 2 – kilpinis užraktas; 3 – veržiklis

51 paveikslas

(pav.)

52 paveikslas

178.3. jei į paketą sukraunama trumpesnė kaip 1,0 m mediena, tai vidurinėje paketo dalyje sudurtinai dedama trumpesnė, o apačioje, viršuje ir šonuose – paketo ilgio mediena. Neleistinos medienos vienetų iškyšos už paketo galo;

178.4. jei pakete sukraunami trumpamatės pjautinės medienos ruošiniai (parketo, taros lentelės ir kt.), paketo šonai visiškai užtveriami viena ant kitos skiausčiai dedamų paketo ilgio lentų skydais;

178.5. jei formuojamas antro aukšto rąstų paketas, tai į viršų siaurėjantis jo viršus turi būti arkos formos (žr. 52 pav.).

179. Iki 3,0 m ilgio rąstų, pabėgių ir taros lentelių paketai į pusvagonius (žr. 53 ir
54 pav.) sukraunami dviem aukštais ir keletu sudurtinių rietuvių.

179.1. Pusvagonyje telpančių rietuvių (galais suduriamų) skaičių lemia paketų, grindų ilgis ir uždaros ar neuždaros skersgalinės durys.

179.2. Sandūroje paketai standžiai suglaudžiami.

41 lentelė

Paketuojamos medienos		Pakabų		Paketo
rūšis	ilgis, m	tipas	skaičius	plotis, m	aukštis, m	masė, kg
Pjautinė mediena (pabėgiai, lentos, tašai ir kt.) (žr. 46 pav.)	1,0–6,5	PS–01	2	1,35	1,30	6000
Pjautinė mediena trapecijos formos paketuose (žr. 47 pav.)	3,0–6,5	PS–02	2	2,75 (apačioje) 1,25 (viršuje)	1,20	6000
Trumpamatės pjautinės medienos ruošiniai (taros lentelės ir kt.) (žr. 48 pav.)	1,0–3,0	PS–04*	2	2,80	1,60	6000
Pabėgiai	2,6–2,8	PS–04	2	2,80	1,35	6000
Trumpa skaldyta ir apvali mediena (malkos, popiermalkės, skėtikliai ir kt.) (žr. 49 pav.)	1,0–3,0	PS–04		2,80	1,60	6000
Rąstai	3,0–6,5	PS–05	2	2,50;	1,60	15000
	daugiau kaip 6,5 iki 8,0		4	2,80		ne didesnė kaip 15000 iki 20000
Pjautinė mediena (storos lentos ir kt.)	4,1–4,5	PS–05	2	2,80	1,60	iki 15000
* Leidžiama trumpamatės pjautinės medienos ruošinių (1,35 x 1,30) m skerspjūvio paketus suveržti PS–01 tipo pakabomis (vietoj PS–04 tipo pakabų). Šiuo atveju, kai riejama be kaupo, kiekviena viršutinio aukšto paketų pora viena su kita vielojama 4 mm skersmens viela, ne mažiau kaip du kartus perveriama per pakabų ąsas.

179.3. Jei tarp rietuvės ir pusvagonio galų (aklino skersgalio arba uždarų durų) susidaro tuštuma, tai ji iki bortų aukščio užpildoma skersai vagono dedama mediena, nepaketuota arba siauruose paketuose.

179.4. Po kiekvienu antro aukšto kraštiniu (dedamas ne trumpesnis kaip 1,5 m) paketu (0,4–0,5) m nuo išorinės briaunos dedamas ne trumpesnis kaip 1,5 m ir 0,15 m storio tarpiklis (žr. 54 pav.).

179.5. Antro aukšto kraštiniai paketai viršuje sutvirtinami (1,8–2,2) m ilgio (prie išorinio paketo galo dedama) lenta, kuri ne trumpesnėmis kaip 100 mm šešiomis vinimis prikalama prie paketo viršaus.

(pav.)

1 – skersai vagono sukrauti rąstai; 2 – galinis skydas

53 paveikslas

180. Ne ilgesnių kaip 2,0 m negenėtų rąstų, ne ilgesnės kaip 1,5 m pjautinės ir nepjautos, ilgesnės kaip 8,0 m genėtos, taip pat įmirkytos (išskyrus pabėgius) medienos paketai kraunami į pusvagonius su uždaromis skersgalinėmis durimis.

Sukrovus medieną, jos išoriniai galai užtveriami skydais (žr. 53 ir 54 pav.). Skydų montavimo tvarka nustatyta šių Taisyklių 132 ir 137 punktuose.

181. Negenėtos, neįmirkytos ir nepadengtos ilgai džiūvančiomis medžiagomis medienos paketus leidžiama krauti į pusvagonius su atdaromis galinėmis durimis. Šiuo atveju tarpduryje dedamų paketų ilgis turi būti ne mažesnis kaip:

181.1. 3,0 m, kai kraunami apvalios medienos paketai;

181.2. 1,5 m, kai kraunami pjautinės medienos paketai.

182. Pabėgių paketai vežami pusvagoniuose su uždaromis durimis (žr. 55 ir 56 pav.).

(pav.)

1 – skersai vagono sukrauti rąstai; 2 – skersinis tarpiklis; 3 – galinis skydas; 4 – skersinės lentos

54 paveikslas

182.1. Rietuvės išoriniai galai užtveriami skiausčiai (skersai vagono vienas ant kito sudėtų) ir stačiai sudėtų pabėgių skydais.

Pusvagonio pločio skydai sumontuojami ant žemės.

182.2. Skydams sumontuoti reikalingą pabėgių skaičių lemia:

182.2.1. stačiai dedamiems (dešimt, vienuolika arba dvylika) – pusvagonio naudingasis plotis ir pabėgių tipas bei rūšis;

182.2.2. skiausčiai dedamiems (šeši, septyni arba aštuoni) – pabėgių tipas bei rūšis ir pusvagonio kėbulo aukštis. Skiausčių pabėgių skydas turi būti (200–250) mm žemesnis už pusvagonio kėbulą.

182.3. Pusvagonyje skiausčių pabėgių skydas prispaudžiamas prie stačių pabėgių skydo.

182.4. Montuojant skydą, statieji pabėgiai vienas su kitu sutvirtinami prie jų prikalamomis dviem skydo pločio (viršutine ir apatine) lentomis.

Viršutinė (ne mažesnio kaip 30 mm aukščio ir ne mažesnio kaip 100 mm pločio) lenta prikalama (30–50) mm atstumu nuo skydo viršaus, apatinė [40 mm aukščio ir (150–180) mm pločio] – iš paketų pusės prikalama (30–50) mm atstumu nuo skydo apačios.

Lentos prikalamos (5–6) mm skersmens ir 150 mm ilgio vinimis. Vinių skaičių lemia pabėgių skaičius: viena vinis vienam pabėgiui.

183. Pjautinės medienos (1,35x1,30) m skerspjūvio paketai riejami pusvagoniuose ir platforminiuose vagonuose.

(pav.)

1 – pabėgių paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – skydo sutvirtinimo viršutinės lentos; 4 – skydo sutvirtinimo apatinės lentos; 5 – skersai vagono sukrauti pabėgiai; 6 – skydas; 7 – po skydu padėti pabėgiai

55 paveikslas

(pav.)

1 – pabėgių paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – skydo sutvirtinimo viršutinės lentos; 4 – skydo sutvirtinimo apatinės lentos; 5 – skersai vagono sukrauti pabėgiai; 6 – skydas; 7 – po skydu padėti pabėgiai; 8 – tuštumą užpildantys pabėgiai

56 paveikslas

184. Pusvagoniuose (žr. 57 pav.) riejant ilgesnės kaip 1,5 m pjautinės medienos paketus (stačiakampėje pakrovos dalyje ir kaupe) statramsčiai ir tarpikliai nereikalingi.

184.1. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje paketai sudedami dviem eilėmis ir dviem aukštais.

184.2. Trečiuoju pakrovos aukštu riejami kaupo (trapecijos formos ir pusvagonio pločio) paketai. Kaupo paketų ilgį ir skaičių lemia stačiakampės pakrovos gabarito dalies viršuje surietų paketų ilgis ir skaičius: abiejuose aukštuose jis turi būti vienodas.

184.3. Vienas ant kito paketai sudedami taip, kad jų apkabos būtų vienoje skersinėje plokštumoje. Būtinu atveju apkabos gali būti paslinktos ne didesniu kaip 100 mm atstumu.

184.4. Kiekvienas kaupo ir po juo esantis paketas suveržiamas PS–02 tipo pakabomis.

Suveržiama taip: laisvasis pakabos grandinės galas du kartus įveriamas į paketo, esančio po kaupu, pakabos ausį (taip grandinė įtempiama) ir pririšamas 0,004 m skersmens dviejų gijų viela (žr. 57 pav.).

185. Pusvagoniuose (4,1–4,5) m ilgio pjautinės medienos paketai sudedami dviem aukštais ir dviejų arba trijų dalių sudurtine rietuve be padėklų, tarpiklių, statramsčių ir galinių skydų.

186. Keturašiuose platforminiuose vagonuose (žr. 58 pav.) ne trumpesnės kaip 3,0 m pjautinės medienos paketai be tarpiklių (iki statramsčių viršaus) riejami stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje.

Kaupo paketai dedami ir įtvirtinami taip, kaip ir pusvagoniuose.

187. Nuo (3,0–8,0) m ilgio rąstų paketai keturašiuose platforminiuose vagonuose ir pusvagoniuose (žr. 59 ir 60 pav.) be tarpiklių ir padėklų sudurtinai riejami dviem aukštais.

Platforminiame vagone rąstų rietuvė užtveriama šoninių priešinių statramsčių poromis (žr. šių Taisyklių 124 punktą): kiekviena statramsčių pora (virš pirmojo pakrovos aukšto paketų) sutvirtinama standartine keturių grandžių metaline sąvarža.

188. Keturašiuose platforminiuose vagonuose ir pusvagoniuose (7,6 ir 8,0) m ilgio rąstų paketai riejami kartu su (3,8 ir 4,0) m ilgio paketais.

189. Platforminiame vagone kaupo paketais uždengiamos po jais esančių paketų sandūros.

190. Būtinu atveju vagone paketus leidžiama formuoti su statramsčiais, kurių turi būti:

190.1. pusvagonyje – aštuoni;

190.2. platforminiame vagone – šešiolika.

191. Vagonuose formuojamų paketų pakabos įtempiamos kranais, kurių kėla neturi būti mažesnė kaip:

191.1. 5 t, kai riejami (3,8 ir 4,0) m ilgio rąstai;

191.2. 10 t, kai riejami (7,6 ir 8,8) m ilgio rąstai.

(pav.)

1 – kabė; 2 – įtvirtinimo grandinė; 3 – veržiklis

57 paveikslas

(pav.)

58 paveikslas

(pav.)

59 paveikslas

192. Vagone suformuoto paketo pakabos sujungiamos šių Taisyklių 111 punkte nustatyta tvarka, paeiliui pakėlus kiekvieną paketo galą (žr. 61 pav.) už pakabos kilpų užkabinus keturių kablių griebtuvu (žr. 62 pav.).

193. Už netinkamą pakabų naudojimą atsako siuntėjas.

Medienos veržimas tašelių ir vielos aprišalais

194. Kiekvienas (4,0–6,5) m ilgio pjautinės medienos paketas tašelių ir vielos aprišalais suveržiamas trijose vietose: (0,8–1,0) m atstumu nuo paketo kiekvieno galo ir paketo vidurinėje dalyje.

194.1. Aprišalą (žr. 63 pav.) sudaro:

194.1.1. ne mažesnio kaip (50x100) mm skerspjūvio mediniai tašeliai (viršutinis ir apatinis);

194.1.2. 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

195. Tašeliai dedami skersai paketo taip, kad jie 50 mm išsikištų abipus paketo. Ne mažesniu kaip 25 mm atstumu nuo tašelio galo padaroma (10–12) mm gylio įpjova, kurioje po to užkabinama viela.

196. Nustatoma tokia paketų formavimo tvarka:

196.1. pjautinė medienos medžiaga riejama taip, kad atskiri jos vienetai visiškai priglustų vienas prie kito;

196.2. kai lentos neužima viso paketo pločio ir lieka už lentą siauresnis tarpas, jis (paketo vidurinėje dalyje) užpildomas skiausčiomis lentomis (žr. 64 pav.);

196.3. vienoje rietuvėje, per visą jos ilgį leidžiama sudurtinai rieti skirtingo ilgio sortimentą ir ilgesnes kaip 2 m lentas;

196.4. sudurtinio paketo galai turi būti išlyginti (be iškyšų);

196.5. draudžiama sudurtines lentas dėti paketo išorinėse eilėse.

197. Paketų matmenys parenkami tokie, kad atsižvelgus į vagono talpą, įskaitant kaupą, po keletą jų būtų galima sudėti eilėmis, aukštais ir sudurti galais.

(pav.)

60 paveikslas

61 paveikslas

62 paveikslas

(pav.)

63 paveikslas

(pav.)

64 paveikslas

Dėl paketų masės tariasi siuntėjas su gavėju. Jei galinėje stotyje paketus iškraus geležinkelio įmonė, tai paketų masė nustatoma atsižvelgiant į stotyje turimų mechanizmų kėlą (sąrašai pateikiami Tarifų knygoje).

198. Atsižvelgiant į pjautinės medienos paketų ilgį, išilgai pusvagonių ir platforminių vagonų jie riejami glaudžiai suduriamais galais, keletu eilių ir aukštų (žr. 65 pav.).

198.1. Išoriniai paketų kraštai prispaudžiami prie juos užtveriančių šoninių statramsčių.

198.2. Į rietuvę dedami vienodo ilgio ir aukščio paketai; leidžiamos 0,1 m ilgio paketų iškyšos, kad būtų suglausti aprišalų tašeliai.

199. Kiekviena šoninių priešinių statramsčių pora turi būti suveržta standartine keturių grandžių metaline sąvarža (žr. 65 pav.). Suveržiama tarp viršutinio ir po juo esančių paketų aukštų, paketo vidurinėje dalyje.

200. Suriejus pagrindinę paketų rietuvę, ant kiekvienos paketų eilės viršaus dedami trys šių matmenų skersiniai tarpikliai: skerspjūvis – (50x150) mm, ilgis – lygus vagono pločiui. Vienas iš skersinių tarpiklių dedamas paketo vidurinėje dalyje, kiti du (po vieną) dedami
(0,5–0,8) m atstumu nuo jam artimiausio paketo galo. (Ant šių tarpiklių riejamas kaupas).

Išilgai vagono prie šoninių statramsčių (iš vagono vidaus) prispaudžiamos (40x100) mm skerspjūvio lentos. Lentos prie tarpiklių, esančių po jomis (ne mažiau kaip prie dviejų), ir aprišalo tašelių prikalamos ne trumpesnėmis kaip 100 mm vinimis.

201. Kaupo paketai apačioje įtvirtinami (50x150x300) mm matmenų pasparomis, dedamomis ant padėklų. Paspara prispaudžiama prie kraštinio paketo išorinio šono ir ne trumpesnėmis kaip 100 mm dviem vinimis prikalama prie padėklų.

202. Kai kaupe paketai sudėti keliomis eilėmis, visi eilės paketai viršuje sutvirtinami ne mažesnio kaip 25 mm storio, (75–100) mm pločio ir rietuvės pločio lentomis (papenčiais). Ant tašelių padėtos lentos (papenčiai) prie jų prikalamos dviem ne trumpesnėmis kaip 7 mm vinimis (žr. 66 pav.).

Medienos veržimas plieninėmis juostomis

203. Pusvagoniuose ir platforminiuose vagonuose vežamus pjautinės medienos (1,0–6,6) m ilgio paketus leidžiama suveržti plieninėmis juostomis (žr. 67 pav.).

204. Pjautinės medienos paketo galai turi būti išlyginti (be iškyšų), o skerspjūvis – stačiakampio formos.

(pav.)

1 – skersinis viršutinis įtvirtinimas; 2 – šoniniai statramsčiai; 3 – išilginės lentos;
4 – jungiamosios lentos; 5 – skėtikliai

65 paveikslas

(pav.)

1 – aprišalo tašai; 2 – pjautinės medienos medžiagos paketai; 3 – sutvirtinamoji lenta

66 paveikslas

204.1. Paketo lentos gali būti trijų gretimų ilgių, jei eksportuojamos, ir keturių –jei neeksportuojamos.

204.2. Kai paketuojama skirtingo ilgio pjautinė mediena:

204.2.1. ilgiausi jos vienetai turi būti paketo viršuje ir apačioje (po du aukštus);

204.2.2. būtinu atveju, paketo kraštų vidurinėje dalyje (kas antrame aukšte) leidžiama sudurti du medienos vienetus.

205. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje (iki (2,5–2,6) m aukščio virš grindų) riejamų paketų skerspjūvis turi būti:

205.1. (1,35x1,15) m ir (1,350x0,515) m, kai riejama pusvagonio naudingajame plote;

205.2. (1,25x1,15) m ir (1,250x0,515) m, kai riejama pusvagonio tarpduryje;

205.3. (1,35x1,20) m ir (1,350x0,600) m, kai riejama platforminio vagono naudingajame plote.

206. Medienos vienetai pakete visiškai suglaudžiami.

207. Norint, kad paketas būtų pakankamai tvirtas, mediena kraunama keliais aukštais, atskiriamais ne mažesnio kaip 40 mm pločio, (16–25) mm storio ir paketo pločio tarpikliais.

208. Reikiamą (vienodų) aukštų skaičių lemia paketo aukštis:

208.1. trys aukštai, kai paketas ne mažesnio kaip 900 mm aukščio;

208.2. du aukštai, kai paketas mažesnio kaip 900 mm aukščio. Paketuojant plonesnę kaip 32 mm pjautinę medieną, paketas padalijamas į vienetu didesnį aukštų skaičių.

209. Aukštams atskirti reikiamą padėklų skaičių lemia paketo ilgis:

209.1. du padėklai, kai paketas mažesnio kaip 4,0 m ilgio;

209.2. trys padėklai, kai paketas nuo 4,0 m iki 5,5 m ilgio;

209.3. keturi padėklai, kai paketas 5,5 m ir didesnio ilgio.

210. Paketo aukštus atskiriantys tarpikliai padedami taip:

210.1. kraštiniai: 0,3 m atstumu nuo paketo galo, kai paketas ne ilgesnis kaip 3 m ir
0,5 m – kai paketas 3 m ir ilgesnis;

210.2. viduriniai – vienodu atstumu tarp kraštinių.

211. Paketai suveržiami 0,1 mm storio ir 20 mm pločio plienine juosta. Paketui suveržti reikiamą vietų skaičių lemia aukštą atskiriančių tarpiklių skaičius: vienas tarpiklis – viena juosta.

212. Juosta turi būti:

212.1. standžiai įtempiama (GOST 21100–81) pakavimo mašina ar tam tikrais įrenginiais;

212.2. sujungiama plieninėmis sąvaržomis, įpjaunant ir užlenkiant sąvaržų bei juostos briaunas.

213. Pusvagoniuose ir platforminiuose vagonuose pjautinės medienos paketai (žr. 68 ir 69 pav.) užtveriami šoninių priešinių statramsčių poromis (iki aštuonių). Statramsčių įtaisymo ir įtvirtinimo tvarka nustatyta šių Taisyklių 22 ir 115–118 punktuose.

214. Nesvarbu ar pusvagonio durys atdaros, ar uždaros, ar pakelti (nuleisti) platforminio vagono galiniai bortai, pirmo aukšto paketai riejami ant dviejų vagono pločio padėklų.

214.1. Po sudurtinės paketų rietuvės išoriniais galais dedami ne mažesnio kaip 130 mm storio ir (150–200) mm pločio storieji padėklai.

214.2. Po kitais paketų galais padedami 50 mm storio ir (150–200) mm pločio padėklai.

215. Padėklų ir tarpiklių naudojimo tvarka nurodyta šių Taisyklių 23 ir
110–113 punktuose.

216. Tarp storųjų padėklų ir pusvagonio (platforminio vagono) skersgalinio slenksčio padedamos (75–100) mm storio ir 150 mm pločio medinės atramos.

216.1. Atramos dedamos (0,5–0,8) m atstumu nuo statramsčių, pusvagonio šoninės sienos ir platforminio vagono šoninio borto.

216.2. Kiekviena atrama 5 mm skersmens ir 150 mm ilgio dviem vinimis prikalama platforminiame vagone – prie grindų, pusvagonyje – prie storųjų padėklų.

217. Atsižvelgus į pjautinės medienos paketų matmenis, paketai išilgai pusvagonių ir platforminių vagonų stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje riejami taip:

217.1. glaudžiai suduriant galais, dviem eilėmis nuo dviejų iki keturių aukštų;

217.2. išoriniai paketų kraštai prispaudžiami prie juos užtveriančių šoninių statramsčių;

217.3. rietuvės aukšto eilėse sudedami vienodo ilgio ir aukščio paketai;

217.4. jeigu paketai neužima viso vagono pločio ir lieka už paketą siauresnis tarpas, tai tarpas užpildomas glaudžiai sudedama paketo ilgio nepaketuota mediena;

217.5. rietuvės aukštai atskiriami (25–50)mm x (150–200) mm skerspjūvio tarpikliais;

217.6. stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje pjautinė mediena suriejama (2,5–2,6) m aukštu.

(pav.)

a – vienodo ilgio pjautinės medienos paketas; b – skirtingų ilgių pjautinės medienos paketas; 1 – paketo eilė; 2 – paketo aukštas; 3 – tarpiklis; 4 – plieninė juosta; 5 – etiketė

67 paveikslas

(pav.)

1 – atrama; 2 – storasis padėklas; 3 – vidurinis padėklas; 4 – paketus atskiriantis padėklas;
5 – apatinis ilgasis padėklas; 6 – vidurinis ilgasis padėklas; 7 – prispaudiklis; 8 – atramos lentos; 9 – kaupo rišalas; 10 – statramsčių sąvarža; 11 – skėtiklis

68 paveikslas

218. Pjautinės medienos paketus suriejus stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje, toliau mediena riejama kaupe (žr. 10 pav.).

219. Kaupe riejami ne platesni kaip 100 mm, ne žemesni kaip 515 mm ir ne trumpesni kaip 4 m paketai.

219.1. Draudžiama kaupe rieti sudurtinių lentų paketus.

219.2. Kaupe paketams surieti reikiamo tarpiklių skaičiaus nustatymo tvarka nurodyta šių Taisyklių 200 ir 201–210 punktuose.

219.3. Kaupe paketams suveržti reikiamo plieninės juostos skaičiaus nustatymo tvarka nurodyta šių Taisyklių 211 ir 212 punktuose.

219.4. Kaupo rietuvės paketų ilgis neturi būti didesnis už pagrindinės sudurtinės rietuvės paketų ilgį.

219.5. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje surieti paketai nuo kaupo paketų atskiriami ilgaisiais tarpikliais. Ilgųjų tarpiklių naudojimo tvarka nurodyta šių Taisyklių 112, 113 ir 126 punktuose.

220. Išilgai vagono pjautinės medienos paketai kaupe riejami dviem aukštais. Apatiniame aukšte paketai dedami dviem eilėmis, viršutiniame – viena.

221. Kaupo aukštai atskiriami ilgaisiais tarpikliais. Šių tarpiklių matmenys turi būti tokie: skerspjūvis – (50x150) mm, ilgis – 2,35 m, kai riejama pusvagoniuose, ir 2,40 m, kai riejama platforminiuose vagonuose.

Tarpikliuose 50 mm atstumu nuo jų galų, padaromos (10––15) mm įpjovos, kuriose turi būti įtvirtinta viela.

222. Ant viršutinio aukšto paketų virš ilgųjų tarpiklių skersai vagono padedami (50x150) mm skerspjūvio veržikliai.

222.1. Veržiklių galai 15 mm iškišami abipus paketo.

222.2. Veržiklių galuose turi būti įpjovos.

222.3. Kiekvienas veržiklis paketo galuose prikalamas dviem (100–125) mm ilgio vinimis.

223. Paketai trijose vietose suveržiami 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Viela užvyniojama abiejų tarpiklių ir veržiklio įpjovose. Vielos galai susukami

tarp tarpiklių ir tarp tarpiklio ir veržiklio.

224. Ant apatinių ilgųjų tarpiklių abipus paketo šonų dedami lentiniai, ne plonesni kaip 50 mm skėtikliai, kurie viena (siaurąja) briauna prispaudžiami prie šoninių statramsčių, o kita – prie paketo. Skėtiklis ir paketas turi būti vienodo ilgio.

(pav.)

1 – tarpikliai; 2 – vidurinė statramsčių sąvarža; 3 – viršutinė statramsčių sąvarža;
4 – prievarža; 5 – rišalas; 6 – vidurinis ilgasis tarpiklis; 7 – apatinis ilgasis tarpiklis;
8 – skėtiklis; 9 – atramos lentos; 10 – storasis padėklas; 11 – atrama; 12 – padėklas

69 paveikslas

(pav.)

70 paveikslas

225. Ant paketo aukštus atskiriančiųjų tarpiklių, abipus viršutinio paketo šonų ir išilgai vagono padedamos lentos. Prie paketo prispaudžiamų lentų skerspjūvis turi būti 50 mm x (100–150) mm, o ilgis – lygus paketo ilgiui.

226. Skėtikliai ir lentos abipus paketo prie kiekvieno tarpiklio prikalami (100–120) mm ilgio dviem vinimis.

227. Kaupas sukraunamas simetriškai vagono išilginei ašiai.

Medienos veržimas lyno arba vielos aprišalais

228. Į pusvagonius ir platforminius vagonus leidžiama krauti rąstus, suveržtus ne mažiau kaip dviem plieno arba vielos ir tašų aprišalais.

229. Paketai suveržiami (0,5–0,8) m atstumu nuo paketo galo.

230. Paketų ilgį ir skaičių siuntėjas sutaria su gavėju.

231. Rąstų riejimo tvarka nustatyta šių Taisyklių 119–144 punktuose.

232. Aprišalų tvirtumas turi prilygti PS tipo pakaboms.

VII skirsnis. Medžio drožlių plokščių krovimas pagal įprastą gabaritą

233. Paketuotos (2,15x1,83) m medžio drožlių plokštės vežamos pusvagoniuose, kurių šoninių bortų aukštis 2,060 m (žr. 11 pav.).

234. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje sukraunama: aštuoni paketai po penkiasdešimt penkias plokštes (kiekvieno paketo masė – 3320 kg), keturi paketai po keturiasdešimt devynias plokštes (kiekvieno paketo masė – 2960 kg) ir vienas trisdešimties plokščių paketas, kurio masė – 1810 kg.

235. Kaupe sukraunami keturi paketai po aštuoniasdešimt plokščių (kiekvieno paketo masė – 5000 kg).

236. Medžio drožlių plokščių šonus ir viršų sandariai uždengus paketo matmenų plokštėmis, paketas suveržiamas tašelių ir vielos aprišalais.

237. Pusvagonyje įtaisomos šešios poros šoninių priešinių statramsčių (žr. 10 pav.).

237.1. Pusvagonio kėbulo aukščio statramsčiai storgaliais viršun įstatomi į ąsas.

237.2. Statramsčių skersmuo turi būti 120 mm storgalyje ir ne mažesnis kaip 90 mm – plongalyje.

231.3. Statramsčiai prie ąsų pririšami 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

238. Pusvagonio skersgaliai užtveriami skydais, montuojamais ant penkių storgaliu viršun statomų skersgalinių statramsčių: dviejų 2,65 m aukščio (kraštinių) ir trijų 3,32 m aukščio (vidurinių).

238.1. Skydo statramsčių skersmuo turi būti 140 mm storgalyje ir 120 mm – plongalyje.

238.2. Prie skydo statramsčių prikalamos dvi 50 mm storio, (150–200) mm pločio ir pusvagonio pločio ilgumo lentos, ant kurių užkalama (2,15x1,83) m medžio drožlių plokštė.

238.3. Prie vidurinių skydo statramsčių (iš pusvagonio skersgalio pusės) prikalama (1,35x1,83) m medžio drožlių plokštė.

238.4. Skydo statramsčiai sutvirtinami 140 mm skersmens kartimi, kuri prie statramsčių prikalama iš kroviniui priešinės pusės.

Kartis 6 mm skersmens dviejų gijų viela pririšama prie artimiausių pusvagonio viršutinių rišimo įtaisų.

239. Stačiakampės pakrovos gabarito dalies galuose (išilgai vagono, skiausčiai ir gulsčiai) paketai kraunami ant (50x150x2800) mm matmenų dviejų padėklų. Stačiakampės pakrovos gabarito vidurinėje dalyje (skersai vagono ir skiausčias) paketas dedamas ant (50x150) mm skerspjūvio dviejų padėklų, kurių ilgį lemia tarpas tarp sukrautų paketų.

239.1. Kiekviename pusvagonio gale du paketai (po devynias, dešimt plokščių) gulsčiai sukraunami vienas ant kito ir prispaudžiami prie galinio skydo ir pusvagonio sienos.

239.2. Į tarpus tarp gulsčių paketų rietuvių ir pusvagonio sienos skiausčiai įstatomi du paketai (po keturiasdešimt devynias plokštes), kurie prispaudžiami prie galinio skydo.

239.3. Pusvagonio vidurinėje dalyje susidaręs tarpas užpildomas skersai vagono skiausčiai padedamu trisdešimties plokščių paketu.

239.4. Stačiakampės pakrovos gabarito dalies ir kaupo paketai atskiriami (50x150x1830) mm išilginiais tarpikliais, padedamais ant pusvagonio galuose gulsčiai sukrautų paketų. Ant išilginių tarpiklių dedami skersiniai (50x150x2800) mm tarpikliai (po keturis kiekvienai rietuvei).

(pav.)

1 – šoniniai statramsčiai; 2 – galiniai kraštiniai statramsčiai; 3 – galiniai viduriniai statramsčiai; 4 – skydo lentos; 5 – skersinė kartis; 6 – skėtiklis; 7 – stačiasis atramos tašas;
8 – rišalų tašai; 9 – tarpiklis; 10 – tarpiklis; 11 – atraminis tašas; 12 – lentos; 13 – skėtiklis; 14 – rišalas; 15 – medienos plaušo plokštė; 16 – pergaminas; 17 – atotampa; 18 – padėklas

71 paveikslas

1 – šoniniai statramsčiai; 2 – galiniai trumpieji statramsčiai; 3 – galiniai viduriniai statramsčiai; 4 – skydo lenta; 5 – skersinė kartis; 6 – tarpikliai; 7 – aprišalo tašas; 8 – atraminis tašas; 9 – tarpikliai; 10, 11 – padėklai; 12 – lenta; 13, 18 – medienos plaušo plokštės; 14 – pergaminas; 15 – aprišalas; 16 – rišalas; 17 – atotampa;
19 – tarpikliai

72 paveikslas

240. Nuo slenkamųjų judesių išilgai vagono kaupo paketai įtvirtinami:

240.1. atotampomis ir papildomai galiniais skydais, kad nepasislinktų į vagono išorę;

240.2. skėtikliais, kad nepasislinktų į vagono vidų.

Naudojami (50x150) mm skerspjūvio skėtikliai, kurių ilgį lemia tarpas tarp paketų. Skėtikliai prie stačiųjų atramų prikalami dviem 5 mm skersmens ir 12 mm ilgio vinimis.

241. Nuo slenkamųjų skersinių judesių vagono kaupo paketai įtvirtinami atramomis ir skėtikliais.

241.1. Naudojamos (50x100) mm skerspjūvio atramos, kurių ilgį lemia kaupo ilgis.

Prispaustos prie šoninių statramsčių atramos dedamos ant tarpiklių ir prie jų prikalamos 5 mm skersmens ir 120 mm ilgio vinimis.

241.2. Naudojami (50x150) mm skerspjūvio skėtikliai, kurių ilgį lemia tarpas tarp atsparos ir kaupo paketo.

Skėtiklis padedamas ant tarpiklių ir prie jų prikalamas 5 mm skersmens ir 120 mm ilgio dviem vinimis.

242. Siuntėjas iš (0,5x2,75) m matmenų medienos drožlių plokščių gali sumontuoti stogą, kuris krovinį apsaugotų nuo atmosferos įtakos.

243. Stogas montuojamas taip:

243.1. stogo plokštės (nuo skersgalinio skydo iki kaupo rietuvės galo) visiškai suglaudžiamos;

243.2. kaupo paketui artimas plokštės kraštas prikalamas prie lentų, o kitas –prie kiekvieno statramsčio (dviem vinimis). Prikalama 5 mm skersmens ir 120 mm ilgio vinimis;

243.3. pusvagonio vidurinėje dalyje prie kaupo paketų viršaus ir šonų prikalama medžio drožlių plokštė, po kuria patiesiamas pergamentas. Plokštės matmenis lemia turimos vietos matmenys.

244. Paketuotos (3,50x1,15) m matmenų medžio drožlių plokštės vežamos pusvagoniuose (žr. 12 pav.).

245. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje riejami: devyni paketai po penkiasdešimt keturias plokštes (kiekvieno paketo masė – 3910 kg) ir du paketai po trisdešimt penkias plokštes (kiekvieno paketo masė – 2510 kg).

246. Kaupe sukraunami trys paketai po devyniasdešimt plokščių (kiekvieno paketo masė – 6900 kg).

247. Medienos drožlių plokščių šonus ir viršų sandariai uždengus paketo matmenų plokštėmis, paketas suveržiamas tašelių ir vielos aprišalais.

248. Pusvagonyje įtaisomos šešios šoninių priešinių statramsčių poros.

248.1. Pusvagonio kėbulo aukščio statramsčiai storgaliais viršun įstatomi į ąsas.

248.2. Statramsčiai pririšami prie vidurinių ir viršutinių statramsčių ąsų.

249. Pusvagonio galai užtveriami skydais, montuojamais ant keturių storgaliu viršun statomų galinių statramsčių: dviejų 2,65 m aukščio (kraštinių) ir dviejų 3,40 m aukščio (vidurinių).

249.1. Skydo statramsčių skersmuo turi būti 140 mm storgalyje ir 120 mm – plongalyje.

249.2. Prie skydo statramsčių (vidurinėje ir apatinėje dalyse) prikalamos dvi lentos, ant kurių užkalama (2,90x1,15) m matmenų medžio drožlių plokštė.

250. Stačiakampės pakrovos gabarito dalies galuose skiausti ir gulsti paketai kraunami ant (50x100x2800) mm matmenų trijų padėklų.

251. Kiekviename pusvagonio gale du paketai (po penkiasdešimt keturias plokštes) gulsčiai sukraunami vienas ant kito ir prispaudžiami prie galinio skydo ir pusvagonio sienos.

Paketai atskiriami dviem (25x100x1150) mm matmenų tarpikliais.

252. Į tarpą tarp gulsčių paketų rietuvių ir pusvagonio sienos skiausčiai įstatomas penkiasdešimt keturių plokščių paketas, kuris prispaudžiamas prie galinio skydo.

253. Po to prie keturių skydo statramsčių 2,6 m aukštyje virš vagono grindų (iš kroviniui priešingos pusės) prikalama skersinė kartis, kuri pririšama 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

253.1. Prie vidurinių skydo statramsčių (iš krovinio pusės) prikalama (1,15x1,50) m matmenų medžio drožlių plokštė.

253.2. Skydų viduriniai statramsčiai keturių gijų neįtemptos vielos atotampomis pririšami prie vagono išorėje įtaisytų viršutinių rišimo įtaisų.

254. Vagono galuose (ant stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje sukrautų paketų, prispaustų prie skersgalinio skydo) vienas ant kito gulsčiai kraunami du kaupo paketai. Paketus baigus krauti, atotampos įtempiamos.

255. Abipus stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje ir kaupe gulsčiai sukrautų paketų ant padėklų sukraunami skiausti paketai. Skiausti paketai 6 mm skersmens dviejų gijų viela pririšami prie kaupo veržiklio ir prie vagono viduje įrengtų viršutinių rišimo įtaisų.

256. Tarpai tarp skiausčiai sukrautų paketų užpildomi trimis penkiasdešimt keturių plokščių paketais, iš kurių du vienas nuo kito atskirti dviem (25x100x1750) mm skiausčiai sudėtais tarpikliais.

257. Nuo slenkamųjų judesių skersai vagono kaupo paketai įtvirtinami ant tarpiklių padedamais tašais, kurie glaudžiai prispaudžiami prie šoninių statramsčių ir prie jų prikalami 5 mm skersmens ir 120 mm ilgio vinimis.

258. Norint vagone sukrautą krovinį apsaugoti nuo atmosferinių kritulių, jis uždengiamas nekondicinėmis (3,50x0,58) m dydžio plokštėmis, glaudžiai prispaudžiamomis prie kaupo paketų ir uždedamomis ant tam tikslui padėtų lentų bei pusvagonio šoninių bortų.

Kaupo paketui artimiausias plokštės kraštas prikalamas prie lentų, o kitas (dviem vinimis) prie šoninių statramsčių. Prikalama 5 mm skersmens ir 120 mm ilgio vinimis.

258.1. Skiausti paketai uždengiami pergaminu ar kita vandeniui nepralaidžia medžiaga, kuri pritvirtinama lentelėmis.

259. Medžio drožlių plokščių paketai iš vagono iškraunami atbuline tvarka.

260. Už atviruose vagonuose vežamų medžio drožlių plokščių apgadinimo galimas pasekmes atsako siuntėjas.

VIII skirsnis. Nepaketuotos medienos krovimas pagal zoninį gabaritą

Bendroji dalis

261. Zoninio pakrovos gabarito į viršų siaurėjanti dalis (žr. 73 pav.) yra gerokai platesnė negu įprasto pakrovos gabarito į viršų siaurėjanti dalis.

Pirmojo lūžio taškas a sutampa su įprastu pakrovos gabaritu; antrojo lūžio taškas b yra 4,700 m virš bėgių galvučių lygio ir pusvagonio vidaus plotyje (2,960 m); trečiojo lūžio taškas c yra 5,200 m virš bėgių galvučių lygio ir 1,100 m atstumu nuo gabarito ašies.

Abiejų gabaritų viršutinės apybrėžos sutampa.

262. Į kuriuos geležinkelius ir kurias stotis krovinius, pakrautus pagal zoninį pakrovos gabaritą, galima vežti, nurodyta šių Taisyklių 2 priede.

263. Pagal zoninį pakrovos gabaritą pakrautų krovinių važtos dokumentų įforminimo ypatumai nurodyti 5 punkte.

Negenėta mediena

264. Šios Taisyklės nustato ne trumpesnių kaip 3,75 m rąstų, išskyrus rąstgalius ir apledėjusią miško medžiagą, krovimo tvarką.

265. Rąstai surūšiuojami taip, kad vienoje kaupo rietuvėje jie būtų vienodo skersmens (su nuokrypiais pagal standartus).

266. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje riejama vieno skersmens (su nuokrypiais pagal standartus) mediena.

267. Rąstai riejami išilgai vagono.

(pav.)

1 – pusvagonis; 2 – užtvaro statramstis; 3 – zoninio gabarito apybrėža; 4 – įprastojo gabarito apybrėža

73 paveikslas

(pav.)

1 – kaupo šešių grandžių sąvarža; 2 – ilgasis tarpiklis; 3 – užtvaro statramstis; 4 – keturių grandžių statramsčių sąvarža; 5 – storasis padėklas; 7 – aprišalas

74 paveikslas

268. Pusės rąstų storgaliai dedami viename rietuvės gale, pusės – kitame.

269. Kaupo rietuvėje kaitaliojami pavienių rąstų storgaliai ir viršūnės.

270. Kraštiniai šoniniai, ant tarpiklių ir po jais surieti rąstai turi priglusti prie statramsčių.

271. Tarpikliai turi tvirtai remtis į vidurinius ir kraštinius, prie statramsčių prigludusius, rąstus.

272. Atsižvelgiant į medienos ilgį, vagone ji riejama paviene arba sudurtine (ne daugiau kaip trijų dalių) rietuve (žr. 14–18 pav.).

273. Trumposios rietuvės vagone sukraunamos sudurtinai – taip visiškai išnaudojama vagono talpa.

274. Bendras rietuvių ilgis pusvagonyje turi būti lygus pakrovos ilgiui.

275. Leidžiama pusvagonyje sukrauti skirtingo ilgio rietuves.

276. Jei bendras rietuvių ilgis mažesnis už pusvagonio vidaus ilgį, leidžiama tarp rietuvių palikti ne didesnius kaip 300 mm tarpus.

Neleidžiamos rąstų iškyšos už vagono skersgalinės sijos.

277. Kraunant medieną naudojami (lentiniai ir kitos neapvalios medienos, išskyrus papenčius) pusvagonio vidaus pločio ilgio, ne mažesnio kaip 50 mm storio ir (150–200) mm pločio, padėklai.

278. Kaupe mediena riejama ant 3,0 m ilgio ir ne mažesnio kaip (15x150) mm skerspjūvio tarpiklių.

Po išoriniais kraštinių rietuvių galais padedami storieji (130–160) mm aukščio ir
(200–250) mm pločio padėklai.

279. Kiekviena šoninių priešinių statramsčių pora suveržiama metaline standartine keturių grandžių sąvarža, o kaupo rietuvė – metaline standartine šešių grandžių sąvarža.

Vietoj standartinių keturių grandžių metalinių sąvaržų šoninių priešinių statramsčių porą viršutinėje ir vidurinėje dalyse leidžiama vieloti. Vielos naudojimo tvarka nurodyta šių Taisyklių 25 punkte.

280. Vietoj statramsčių gali būti sveiki rąstai.

Statramsčiai turi būti 3,28 m aukščio. Statramsčiai parenkami, kad viršutinio jų vielojimo pusvagonyje skersmuo nebūtų mažesnis kaip (100–110) mm.

281. Statramsčių iškyšų virš pusvagonio bortų matmenis lemia bortų aukštis. Leistina statramsčių iškyša:

281.1. 1,4 m, kai pusvagonio šoniniai bortai yra 1,88 m aukščio;

281.2. 1,22 m, kai pusvagonio bortai yra 2,06 m aukščio.

282. Statramsčių naudojimo tvarka nustatyta šių Taisyklių 22 punkte ir
115–118 punktuose.

283. Medienos rietuvės užtveriamos šoniniais priešiniais statramsčiais (ne mažiau kaip dvi poros rietuvei), kurie vagone pastatomi ne mažesniu kaip 0,25 m atstumu nuo rietuvės galo.

284. Užtvaro statramsčiai pusvagonyje statomi ir plongaliu, ir storgaliu viršun.
284.1. Storgaliu viršun pastatomas statramstis aptašomas iki metalinės standartinės keturių grandžių sąvaržos didžiosios ąsos skersmens matmenų (120 mm).

Medienos riejimas stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje

285. Kiekviena medienos rietuvė užtveriama šoninių priešinių statramsčių poromis: šešiomis, kai pusvagonio durys uždaros (žr. 76 pav.), ir aštuoniomis, kai pusvagonio durys atdaros (žr. 74, 75, 77 ir 78 pav.).

286. Vidurinė rietuvė kraunama ant dviejų skersinių padėklų, padėtų (0,5–0,8) m atstumu nuo rietuvės galų.

287. Po išoriniais kraštinių rietuvių galais padedami stori (130–160) mm aukščio ir (200–250) mm pagrindo pločio padėklai.

288. Jei kraunamos medienos rietuvės netelpa pusvagonio viduje, tai išoriniai rietuvių galai padedami ant pusvagonio skersgalinio slenksčio (be storųjų padėklų).

289. Po to, kai rąstai pagrindinėje rietuvėje sukrauti ir sulyginti, standartinėmis keturių grandžių metalinėmis sąvaržomis skersai įtvirtinama kiekvienos šoninių priešinių statramsčių poros viršutinė dalis.

Tai padaroma taip: sąvaržos didžioji pakabos ąsa užmaunama ant vieno poros statramsčio viršaus ir prie jo prikalama (70–80) mm ilgio vinimi, o sąvaržos mažoji pakabos ąsa prie kito statramsčio vielojama 16 mm skersmens keturių gijų viela. (Per mažąją pakabos ąsą įvertos vielos galai susukami su jos pagrindinėmis gijomis ir viela laužtuvėliu susukama taip, kad tarp pakabos grandžių neliktų tarpų, o pati pakaba būtų įtempta.)

Draudžiama vielą susukti taip, kad ji deformuotųsi.

Rąstų riejimas kaupe

290. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje sukrauta mediena toliau kraunama kaupe.

291. Du ilgieji tarpikliai padedami (0,5–0,8) m atstumu nuo rietuvės galų taip, kad abipus rietuvės susidarytų (75–100) mm iškyšos.

(pav.)

1 – šešių grandžių kaupo sąvarža; 2 – ilgasis tarpiklis; 3 – užtvaro statramstis; 4 – keturių grandžių statramsčių sąvarža; 5 – padėklas; 6 – aprišalas

75 paveikslas

(pav.)

1 – šešių grandžių kaupo sąvarža; 2 – ilgasis tarpiklis; 3 – užtvaro statramstis; 4 – keturių grandžių statramsčių sąvarža; 5 – storasis padėklas; 6 – aprišalas

76 paveikslas

(pav.)

1 – šešių grandžių kaupo sąvarža; 2 – ilgasis tarpiklis; 3 – užtvaro statramstis; 4 – keturių grandžių statramsčių sąvarža; 5 – storasis padėklas; 6 – aprišalas

77 paveikslas

(pav.)

1 – šešių grandžių kaupo sąvarža; 2 – ilgasis tarpiklis; 3 – užtvaro statramstis; 4 – keturių grandžių statramsčių sąvarža; 5 – aprišalas

78 paveikslas

292. Tarpiklyje 50 mm atstumu nuo galo padaromos (10–15) mm gylio įpjovos, kuriose užkabinamos standartinės šešių grandžių metalinės pakabos didžiosios ąsos.

293. Kaupe riejami ne didesnio kaip 300 mm skersmens ir ne įvairesni kaip trijų gretimų skersmenų rąstai.

294. Ant ilgųjų tarpiklių dedamus kraštinius rąstus reikia prispausti prie šoninių statramsčių (leidžiamos ne didesnės kaip 1/4 statramsčio skersmens rąstų iškyšos virš statramsčio).

295. Įgaubose tarp apačioje esančių rąstų dedami kito aukšto rąstai ir taip suriejami visi rąstai.

Aukščiau esančių kraštinių kaupo rąstų skersmuo turi būti ne didesnis kaip žemiau esančių kraštinių rąstų skersmuo (žr. 19 pav.).

Kaupo rietuvės tvirtinimas ant ilgųjų tarpiklių

296. Ant ilgųjų tarpiklių surieti kaupo rąstai suveržiami:

296.1. rietuvės galuose dviem metalinėmis standartinėmis šešių grandžių pakabomis;

296.2. rietuvės vidurinėje dalyje vielos rišalu.

297. Sąvaržos pakabos didžioji ąsa užmaunama ant ilgojo tarpiklio vieno galo, o pakabos mažoji ąsa prie jo kito galo pririšama 6 mm skersmens keturių gijų viela, kuri būtinai vieną kartą apsukama apie tarpiklį.

Sąvaržos pakabos didžioji ąsa prie ilgojo tarpiklio prikalama (10–80) mm ilgio dviem vinimis ir pririšama ne mažesnio kaip 5 mm skersmens viela.

298. Norint rietuvę suveržti viela, po jos viduriu padedama 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

Sukrovus rietuvę, abipus jos kyšantys vielos galai sujungiami ir tvirtai susukami.

Kaupe formuojamos rietuvės įtvirtinimas be ilgųjų tarpiklių

299. Jeigu gavėjas oficialiai yra davęs sutikimą, tai leidžiama į jo privažiuojamuosius kelius siunčiamus negenėtus rąstus į kaupą pusvagonyje sukrauti be ilgųjų tarpiklių (žr.
80 pav.).

299.1. Apie sutikimą krovimo darbų vadovas pažymi važtos dokumentuose siuntėjo įrašams skirtoje skiltyje.

(pav.)

a) – patvariai sukrauti rąstai; b) – nepatvariai (neleistinai) sukrauti rąstai; 1 – užtvaro statramstis; 2 – keturių grandžių statramsčių sąvarža; 3 – ilgasis tarpiklis; 4 – šešių grandžių kaupo sąvarža.

79 paveikslas

(pav.)

1 – užtvaro statramstis; 2 – keturių grandžių statramsčių sąvarža; 3 – ilgasis tarpiklis; 4 – šešių grandžių kaupo sąvarža; 5 – kaupo aprišalas; 6 – vielinė statramsčių sąvarža

80 paveikslas

299.2. Taip sukrautus negenėtus rąstus draudžiama siųsti į krovimo mechanizmus turinčias stotis, į skirtingo pločio vėžės geležinkelių sandūros stotis, į eksportuojamos medienos perkrovimo stotis, taip pat gavėjams, kurie nesutiko priimti taip sukrautos medienos.

300. Po to, kai bus išlyginta stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje pagrindinės rietuvės viršutinis rąstų aukštas ir suveržtos šoninių priešinių statramsčių poros, ant kiekvienos rietuvės trijose vietose padedama 6 mm skersmens dviejų susuktų gijų viela. Po vielą padedama (0,5–0,8) m atstumu nuo kraunamos rietuvės galo, o trečioji – po tokios rietuvės viduriu taip, kad abipus rietuvės būtų vienodi vielos galai.

Sukrovus viršutinę rietuvę, abipus jos kyšantys vielos galai vienas su kitu sujungiami ir tvirtai susukami.

301. Tokiu būdu riejant medieną, šoninių priešinių statramsčių pora viršutinėje dalyje suveržiama 6 mm skersmens keturių gijų viela.

Šoninių priešinių statramsčių poras viršutinėje dalyje draudžiama suveržti metalinėmis standartinėmis keturių grandžių sąvaržomis.

Ne trumpesnė kaip 3,0 m mediena

302. Pjautinė mediena pusvagonyje užtveriama aštuoniomis šoninių priešinių statramsčių poromis (žr. 81 pav.).

303. Statramsčių naudojimo tvarka nustatyta šių Taisyklių 22, 115–118 ir
280–284 punktuose.

304. Kiekviena rietuvė kraunama ne mažiau kaip ant dviejų vagono vidaus pločiui lygių padėklų:

304.1. prie galinio slenksčio (po išoriniais rietuvės galais) pusvagonyje dedamas storasis (130–160) mm aukščio ir (200–250) mm pločio padėklas;

304.2. po kitais rietuvės galais – 50 mm aukščio ir (150–200) mm pločio padėklai. Padėklas padedamas (0,5–0,8) m atstumu nuo rietuvės galo.

305. Pjautinės medienos vienetai stipriai prispaudžiami prie statramsčių ir suglaudžiami vienas su kitu.

305.1. Jei sukrautos lentos neužima pusvagonio viso naudingojo pločio ir susidaro mažesni už lentos plotį tarpai, tai jie užpildomi skiausčiomis lentomis.

305.2. Kiekviename aukšte sukraunamos vienodo storio ir ilgio (su nuokrypiais pagal standartus) lentos.

306. Kad medieną būtų įmanoma iškrauti mechanizuotai, stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje jos rietuvė ne mažesnio kaip 25 mm storio tarpikliais padalijama į aukštus.

306.1. Jeigu gavėjas oficialiai yra davęs sutikimą, leidžiama į jo privažiuojamuosius kelius siunčiamą medieną pusvagoniuose sukrauti vientisa rietuve – be tarpiklių. Apie sutikimą krovimo darbų vadovas pažymi važtos dokumentuose siuntėjo įrašams skirtoje skiltyje.

307. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje sukrovus pjautinės medienos rietuvę, šoninių priešinių statramsčių poros suveržiamos standartinėmis keturių grandžių metalinėmis pakabomis.

(pav.)

1 – storasis padėklas; 2 – šoninis užtvaro statramstis; 3 – ilgasis tarpiklis; 4 – kaupo rišalas; 5 – prievarža; 6 – kaupo viršus; 7 – stačiakampė rietuvės dalis; 8 – skersinė statramsčių sąvarža

81 paveikslas

(pav.)

1 – šoninis užtvaro statramstis; 2 – statramsčių sąvarža; 3 – statramsčių rišalas; 4 – prievarža; 5 – zoninio gabarito apybrėža; 6 – viršutinė rietuvės dalis; 7 – ilgasis tarpiklis; 8 – stačiakampė rietuvės dalis

82 paveikslas

307.1. Rietuvė turi būti 150 mm žemesnė už statramsčius.

308. Ant stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje sukrautos rietuvės padedami trys ilgieji 50 mm x (150–200) mm skerspjūvio ir iki 3 m ilgio tarpikliai taip, kad abipus rietuvės jie būtų (15–100) mm išsikišę.

308.1. Tarpikliuose (50 mm atstumu nuo galo) padaromos (10–15) mm gylio įpjovos.

309. Po to pagal zoninį pakrovos gabaritą formuojamas medienos kaupas.

310. Kaupo rietuvės šonai (žr. 82 pav.) suformuojami laipteliais: kiekviena aukščiau kraunamo aukšto kraštinė lenta pastumiama vagono vidurio link taip, kad tarp gretimų aukštų kraštinių lentų išorinių briaunų susidarytų (20–10) mm pločio laiptelis.

Kaupo viršaus (5,15 m virš bėgių galvučių lygio) plotis neturi būti didesnis kaip 2,1 m.

311. Ant kaupo viršaus (virš ilgųjų tarpiklių) padedami (50x150) mm skerspjūvio ne ilgesni kaip 2,2 m veržikliai. Veržiklių galuose (50 mm atstumu nuo briaunos) padaromos (10–15) mm gylio įpjovos vielai užvynioti.

312. Kiekvienas veržiklis prie viršutinių rietuvės lentų prikalamas dviem ne trumpesnėmis kaip 125 mm ilgio vinimis.

313. Kiekviena kaupo rietuvė trijose vietose suveržiama 6 mm skersmens dviejų gijų viela, įpjovose užkabinama už tarpiklių ir veržiklių (žr. 36 pav.).

Aprišalo naudojimo tvarka nustatyta šių Taisyklių 150.1 punkte.

314. Siuntėjas gali įrengti priedangą, kuri pjautinės medienos rietuves apsaugotų nuo užteršimo ir atmosferos poveikio. Šiuo atveju vadovaujamasi II skirsnio reikalavimais.

Trumpamatės medienos vežimas pusvagoniuose su įtaisytais grebėstais

315. Medienos pjuvenos, drožlės, skiedros, rąstų išpjovos, taros lentelės, ruošiniai baldams ir kitokia trumpamatė mediena sukraunama į pusvagonius po to, kai sandariai uždarytos durys ir iš lentų (papenčių) sukalti grebėstai.

316. Pusvagoniuose įtaisomos šoninių priešinių statramsčių aštuonios poros po tris statramsčius vagono galuose (žr. 83 pav.).

Statramsčių naudojimo tvarka nustatyta šių Taisyklių 22, 115–118 ir
280–284 punktuose.

311. Pusvagonio galuose esantys kraštiniai statramsčiai viršutinėje dalyje prie jiems artimiausių pusvagonio šonuose pastatytų statramsčių pririšami 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Be to, statramsčiai prie pusvagonio viršutinio rišimo įtaiso pritvirtinami 6 mm skersmens dviejų gijų vielos atotampomis.

318. Vidurinis galinis statramstis pastatomas ant vagono grindų. Prie visų trijų galinių statramsčių (300–400) mm virš vagono grindų prikalama (25–30) mm storio lenta.

319. Pusvagonio galuose pastatyti kraštiniai statramsčiai viršutinėje dalyje sutvirtinami ne mažesnio kaip 100 mm skersmens skersine kartimi. Vagono vidaus pločiui lygaus ilgio kartis prie kiekvieno kraštinio statramsčio prikalama dviem (150–200) mm ilgio vinimis ir pririšama 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

(pav.)

1 – pabėgių išpjova (papentis); 2 – padėklas; 3 – šoninis statramstis; 4 – galinis statramstis; 5 – jungiamoji lenta; 6 – storasis tarpiklis; 7 – skersinė kartis; 8 – karties rišalas; 9 – statramsčių rišalas; 10 – lentinis užtvaras; 11 – statramsčių sąvarža; 12 – tarpiklis; 13 – atotampa; 14 – galo lentinis užtvaras

83 paveikslas

(pav.)

1 – PS–05 tipo pakaba; 2 – veržiklis

84 paveikslas

320. Krovinį sukrovus, šoniniai priešiniai statramsčiai sutvirtinami metalinėmis standartinėmis keturių grandžių sąvaržomis arba suveržiami 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

321. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje medieną sukrovus aukštu, (150200) mm žemesniu už pusvagonio viršutinio rišimo įtaisų lygį, įtaisomi grebėstai.

321.1. Grebėstuoti pradedama (80–90) mm žemiau pusvagonio viršutinio rišimo įtaisų lygio, o baigiama – (80–90) mm žemiau statramsčių viršaus.

321.2. Grebėstuojama (25–30) mm storio lentomis arba papenčiais, kurie priglaudžiami vienas prie kito ir iš krovinio pusės prie statramsčių prikalami ne trumpesnėmis kaip 10 mm vinimis.

321.3. Pusvagonio galai grebėstuojami lentomis, kurių ilgis turi būti lygus pusvagonio vidaus pločiui.

322. Mediena riejama tik stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje, įskaitant grebėstų aukštį.

323. Skiedros, drožlės ir pjuvenos į pusvagonį verčiamos tik po to, kai vagono galuose ir šonuose pastatyti ir pritvirtinti statramsčiai.

324. Papenčiai ir kita mediena kraunama ant padėklų, tarpiklių (kraunant ne daugiau kaip keturias rietuves) ir be jų.

325. Medieną kraunant ant padėklų ir tarpiklių, papenčiai ir kita 2,15 m ilgio mediena išilgai vagono sukraunama keturiomis rietuvėmis. Į du arba tris aukštus rietuvė padalijama dviem tarpikliais.

326. Po sudurtinės rietuvės išoriniais galais dedami 50 mm storio tarpikliai, po kitais – 35 mm.

327. Kiekviena rietuvė kraunama ant dviejų 50 mm x (150–200) mm skerspjūvio padėklų, dedamų ant pusvagonio grindų.

328. Tarp galinės rietuvės tarpiklių prakišama ne mažesnio kaip 5 mm skersmens vienos gijos viela, kurios galai virš pusvagonio šoninių bortų ištraukiami ir pritvirtinami prie statramsčių.

329. Jeigu gavėjas yra davęs sutikimą, į jo privažiuojamuosius kelius siunčiamą 2,15 m ilgio medieną leidžiama sukrauti be tarpiklių. Apie sutikimą krovimo darbų vadovas pažymi važtos dokumentuose siuntėjo įrašams skirtoje skiltyje.

330. Iki 1,6 m ilgio mediena pusvagoniuose riejama be padėklų ir tarpiklių. Mediena sudedama taip, kad rietuvės viršus būtų 50 mm žemiau grebėstų viršaus.

IX skirsnis. Paketuotos medienos krovimas pagal zoninį gabaritą

Rąstai

331. Negenėti rąstai paketuojami PS–05 tipo pakabomis.

332. Tokiu būdu supaketuoti negenėti rąstai vežami keturašiuose pusvagoniuose, kurių šoninių bortų aukštis 2060 mm.

333. Atsižvelgiant į medienos ilgį, pusvagonyje su atdaromis ir uždaromis durimis iš rąstų sukraunamos dviaukštės dviejų arba trijų dalių sudurtinės rietuvės (žr. 84 pav.).

333.1. Antro aukšto paketų viršus apvalinamas.

333.2. Padėklai ir tarpikliai nenaudojami.

334. Rietuvėmis maksimaliai išnaudojamas pusvagonio vidaus ilgis. Leidžiama sukrauti nevienodo ilgio medienos rietuves.

335. Pusvagonyje (žr. šių Taisyklių 331 ir 332 punktus) pagal zoninį pakrovos gabaritą riejami tokių matmenų paketai: aukštis – 1,75 m, plotis – 2,70 m.

Draudžiama šiuos matmenis viršyti.

336. Kiekvienas nuo 1,5 m iki 3,0 m ilgio ir ne didesnės kaip 6000 kg masės paketas suveržiamas dviem PS–04 tipo pakabomis, o kiekvienas (3,0–6,5) m ilgio, didesnės kaip
6000 kg ir ne didesnės kaip 15000 kg masės paketas suveržiamas dviem PS–05 tipo pakabomis.

Pakabos juosiamos 1/4 paketo ilgio atstumu nuo paketo galo ir ašies.

337. Paketų masę kontroliuoja siuntėjas, atsižvelgdamas į kraunamos medienos charakteristiką.

338. Keturių (aštuonių) kabių pakabomis užkabinti paketai kraunami kranais. Leidžiama naudoti 6,0 m ilgio keturių atšakų lyno pakabą arba ne mažesnio kaip

4,0 m ilgio lyno pakabų įtaisą.

339. Ilgesni kaip 6,5 m ir sunkesni kaip 15000 kg paketai suveržiami keturiomis
PS–05 tipo pakabomis.

339.1. Suporintos pakabos juosiamos vienodu atstumu nuo paketo galo.

339.2. Tarp suporintų pakabų paliekamas (200–300) mm tarpas, tarp pakabų porų – (3,0–3,5) m.

340. Pakaba susegama pro kilpos užraktą perveriant laisvąjį grandinės galą ir jį užfiksuojant ne plonesne kaip 4 mm skersmens viela.

Pakabos stipriai įtempiamos.

341. Pusvagonyje esančio apatinio paketų aukšto viršus turi būti (300–350) mm žemiau pusvagonio kėbulo viršaus.

342. Kraštinį paketą draudžiama paversti pusvagonio skersgalio pusėn.

343. Pusvagonyje suriejamos penkios, šešios, septynios arba aštuonios (1,5–2,0) m ilgio rąstų rietuvės, suveržtos PS–04 tipo pakabomis. Rietuvių skaičių lemia pusvagonio vidaus ilgis.

344. Prieš pradedant krauti paketus, pusvagonio galuose ant keturių statramsčių sumontuojami skydai.

344.1. Statramsčiai 6 mm skersmens vienos gijos viela pririšami prie pakabų ir prie trikampių ąsų, esančių ant pusvagonio grindų, ir, jeigu tokie yra, prie viršutinių ir vidurinių pusvagonio rišimo įtaisų.

344.2. Sveikos apvalios medienos statramsčių ilgį lemia jų pastatymo skyde vieta:

344.2.1. ne ilgesni kaip 3,28 m, kai statramsčiai pastatomi krašte;

344.2.2. 3,6 m ilgio, kai statramsčiai pastatomi viduryje.

344.3. Vagone statramsčiai pastatomi storgaliu viršun.

Pusvagonio viršutinio rišimo įtaiso lygyje statramsčių skersmuo neturi būti mažesnis kaip (100–110) mm.

344.4. Tarp pusvagonio kampuose pastatytų šoninių priešinių statramsčių statoma skydo statramsčių eilė. Eilės kraštiniai statramsčiai statomi 350 mm atstumu nuo pusvagonio išilginės ašies, viduriniai – 550 mm.

344.5. Skydo statramsčiai sutvirtinami (25–30) mm storio lenta, (300–400) mm virš vagono grindų prikalama prie statramsčių.

345. Kiekvienas skydas (0,8–1,0) m virš pusvagonio viršutinio rišimo įtaisų lygio sutvirtinamas skersine kartimi. Naudojamos pusvagonio naudingajam pločiui lygaus ilgio kartys.

345.1. Ne mažesnio kaip 100 mm skersmens kartis prie kiekvieno statramsčio prikalama dviem 6 mm skersmens ir (115–200) mm ilgio vinimis bei papildomai pririšama ne mažesnio kaip 5 mm skersmens dviejų gijų viela.

345.2. Lietimosi vietose kartys ir statramsčiai aptašomi.

345.3. Kartyje (80–100) mm atstumu nuo galo padaromos įpjovos atotampoms užkabinti.

346. Virš pusvagonio kėbulo išsikišanti skydo dalis iš krovinio pusės apkalama
(40–50) mm storio, (150–200) mm pločio ir pusvagonio naudingajam pločiui lygaus ilgio lentomis.

Kiekviena lenta prie skydo statramsčių prikalama (120–150) mm ilgio vinimis.

347. Skydai 6 mm skersmens keturių gijų vielos dviem atotampomis pritvirtinami už karties (įpjovų vietoje) ir už antrųjų (skaičiuojant nuo skydo) pusvagonio viduje ar išorėje esančių viršutinio rišimo įtaisų.

348. Skydų montavimo tvarką lemia paketų pakrovimo būdas: išnaudojamas ar neišnaudojamas pusvagonio naudingasis ilgis.

348.1. Kai išnaudojamas visas pusvagonio naudingasis ilgis (žr. 85 pav.), pusvagonio galuose sumontuojami skydai.

Tarp skydų be tarpų sudedami (pirmo aukšto) paketai, ant jų – antro aukšto paketai.

348.2. Kai neišnaudojamas visas pusvagonio naudingasis ilgis (žr. 86 pav.), pirmiausia sumontuojamas skydas viename pusvagonio gale.

Kraštinį paketą prispaudus prie skydo, o kitus – vienas prie kito, sudedami (pirmo aukšto) paketai.

Prie išorinio rietuvės galo (ir prie jo prispaudus) sumontuojamas kitas skydas.

349. Tarpas (tarp antro skydo ir pusvagonio galo) užpildomas siaurų paketų arba nepaketuotos medienos rietuve, kuri turi būti (150–200) mm žemesnė už vagono kėbulą.

Pusvagonio naudingojo pločio ilgio rietuvė kraunama skersai vagono. Rietuvės antro aukšto paketai riejami ant pirmo aukšto paketų.

350. Skydų nereikia, jei riejami ilgesni kaip 2,0 m medienos paketai.

351. Kai paketai neužima pusvagonio viso naudingojo ploto ir lieka už kraunamų paketų ilgį mažesnis tarpas, tai šis užpildomas ne trumpesniais kaip 1,5 m medienos paketais.

Pusvagonio vidurinėje dalyje leidžiama rieti trumpesnius kaip 2,0 m medienos paketus (žr. 86–88 pav.).

(pav.)

1 – paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – skydas; 4 – skydo statramsčiai; 5 – skydo rišalas

85 paveikslas

352. Paketai riejami be tarpų.

353. Papildomus, ne trumpesnius kaip 2,0 m ilgio medienos paketus leidžiama padėti pusvagonio gale.

353.1. Šiuo atveju pakrovos būdą lemia paketo ilgis. Kai pusvagonio gale padedamas:

353.1.1. 2,0 m ilgio medienos paketas (žr. 89 pav.), vagono galas užtveriamas skydu;

353.1.2. ilgesnis kaip 2,0 m medienos paketas (žr. 90 pav.) – skydo nereikia.

353.2. Tarp ilgesnių kaip 2,0 m medienos paketų ir tarp tokių kraštinių paketų ir pusvagonio galo leidžiama palikti (150–200) mm tarpus (žr. 91 pav.).

354. Kai paketai neužima pusvagonio viso naudingojo ploto ir lieka didesnis kaip
200 mm tarpas, tai šis užpildomas nepaketuotos medienos (žr. 92 pav.) arba ne trumpesne kaip 1,5 m ilgio medienos paketų rietuve. Rietuvė turi būti (150–200) mm žemesnė už vagono kėbulą.

355. Leidžiama į pusvagonius su atdaromis galinėmis durimis rieti ilgesnius kaip 3,0 m medienos paketus. Šiuo atveju neleidžiamos didesnės kaip 400 mm rietuvių iškyšos už pusvagonio skersgalinės sijos.

Daugkartinio naudojimo pusiau standžiomis pakabomis suveržti pjautinės medienos paketai

356. Zoninio pakrovos gabarito ribose į pusvagonius krauti skirtos (1,5–4,0) m ilgio pjautinės (lentos, tašai, papenčiai ir kitokios) medienos paketai suveržiami daugkartinio naudojimo pusiau standžiomis PS–04 ir PS–05 tipų pakabomis.

357. Paketai suformuojami tam skirtose 2,1 m pločio ir 1,15 m aukščio talpyklose. Viršyti šiuos matmenis draudžiama.

358. Paketai vežami 2060 mm kėbulo aukščio keturašiuose pusvagoniuose.

359. Pusvagoniuose paketai riejami be padėklų, tarpiklių ir užtvaro (statramsčių).

360. Paketai dviem aukštais suriejami sudurtinėje rietuvėje. Norint visiškai išnaudoti pusvagonio ilgį, leidžiama rieti skirtingo ilgio pjautinės medienos paketus.

361. Kiekvienas paketas suveržiamas dviem vieno tipo pakabomis.

Kai paketo masė ne didesnė kaip 6000 kg – naudojamos PS–04 tipo pakabos, kai paketo masė didesnė kaip 6000 kg, bet ne didesnė kaip 15000 kg – PS–05 tipo pakabos.

362. Pakabų naudojimo tvarka nustatyta 340 punkte.

363. Paketų masę kontroliuoja siuntėjas, atsižvelgdamas į kraunamos medienos charakteristiką.

364. Paketų krovimo į pusvagonius tvarka nustatyta šių Taisyklių 338 punkte.

365. PS–04 tipo pakabomis suveržti (1,5–2,0) m ilgio pjautinės medienos paketai pusvagoniuose užtveriami skydais (žr. 85 ir 86 pav.).

Skydų montavimo ir paketų krovimo tvarka nustatyta šių Taisyklių 343–349 punktuose.

366. Kai pusvagoniuose riejami ilgesni kaip 2,0 m pjautinės medienos paketai, skydų nereikia.

367. Ne didesnės kaip 6000 kg masės ir (2,1–3,0) m ilgio pjautinės medienos paketai sutvirtinami PS–04 tipo pakabomis ir, atsižvelgiant į naudingąjį pusvagonio ilgį, sukraunami keturiomis, penkiomis ar šešiomis rietuvėmis.

368. Didesnės kaip 6000 kg masės ir 3,0 m ilgio pjautinės medienos paketai suveržiami PS–05 tipo pakabomis.

369. Šio tipo pakabomis sutvirtinami ir (3,1–4,0) m ilgio pjautinės medienos paketai.

370. Kai paketai neužima pusvagonio viso naudingojo ploto (žr. 87–92 pav.) riejama šių Taisyklių 351–354 punktuose nustatyta tvarka.

371. Leidžiama į pusvagonius su atdaromis galinėmis durimis rieti ilgesnius kaip 3,0 m medienos paketus. Šiuo atveju draudžiamos didesnės kaip 400 mm rietuvių iškyšos už pusvagonio skersgalinės sijos.

372. Kitais atvejais taikomi šių Taisyklių bendrieji reikalavimai.

Plieninėmis juostomis suveržta pjautinė mediena

373. Pagal zoninį pakrovos gabaritą kraunamų pjautinės medienos paketų skersiniai matmenys nustatyti GOST 19041–85E; kitais atvejais vadovaujamasi įprastajam pakrovos gabaritui taikomais reikalavimais.

374. Pusvagoniuose ir platforminiuose vagonuose pjautinės medienos paketai užtveriami šoninių priešinių statramsčių poromis (ne mažiau dviejų rietuvei).

Šiuo atveju naudojami mediniai (1,18–2,80) m ilgio statramsčiai.

Statramsčių naudojimo tvarka nustatyta šių Taisyklių 22 ir 115–118 punktuose.

375. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje suriejama dviaukštė pjautinės medienos paketų rietuvė, o ant jos kaupo paketai suriejami vienu arba dviem aukštais.

376. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje riejami 1,2 m aukščio ir tokio pločio pjautinės medienos paketai:

376.1. 1,25 m, riejant pusvagoniuose;

376.2. 1,35 m, riejant platforminiuose vagonuose;

(pav.)

1 – paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – skydas; 4 – skydo statramstis; 5 – skydo rišalas;

6 – mediena tuštumai užpildyti

86 paveikslas

376.3. vagono naudingojo pločio atžvilgiu dedami du paketai, kurie išorinėmis briaunomis prispaudžiami prie užtvaro statramsčių pusvagonyje (platforminiame vagone apatinio aukšto paketai prispaudžiami prie jo bortų);

376.4. tarp paketų susidarę tarpai užpildomi paketo ilgio pjautine mediena;

376.5. jei tarp paketų susidaro mažesnis kaip 150 mm pločio tarpas, tai tarp tarpiklių įspraudžiami du vertikalūs paketo aukščio skėtikliai. Skėtikliai vienas su kitu poromis sutvirtinami 25 mm storio lenta, prie kiekvieno jų prikalama 50 mm ilgio dviem vinimis.

377. Paketai stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje riejami ant padėklų ir tarpiklių.

378. Paketai riejami ant dviejų arba trijų (skaičių lemia paketo ilgis) vagono naudingojo pločio ilgio ir tokio aukščio bei pločio padėklų (dedamų ant vagono grindų):

378.1. 130 mm aukščio ir (150–200) mm pločio, dedamų po išoriniais sudurtinės rietuvės galais;

378.2. 50 mm aukščio, (150–200) mm pločio, dedamų po neišoriniais sudurtinės rietuvės galais.

379. Stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje riejamų paketų aukštai atskiriami tarpikliais. Reikiamą tarpiklių skaičių (du arba tris) lemia paketų ilgis.

Naudojami (25–50) mm aukščio, (150–200) mm pločio ir rietuvės pločio padėklai.

380. Paketai vagonuose užtveriami šoniniais priešiniais statramsčiais (ne mažiau dviejų porų rietuvei). Statramsčiai poromis sutvirtinami pagal bendrus reikalavimus.

Stačiakampės pakrovos gabarito dalies dviaukštė rietuvė turi būti 200 mm žemesnė už statramsčius.

381. Kaupo paketai sukraunami ant 3,0 m ilgio, (0,05–0,10) m aukščio ir 0,15 m pločio ilgųjų tarpiklių, padedamų ant stačiakampės pakrovos gabarito dalies paketų.

(pav.)

1 – paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – skydas; 4 – skydo statramstis; 5 – skydo rišalas

87 paveikslas

1 – trumpi paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – ilgi paketai

88 paveikslas

(pav.)

1 – paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – skydas; 4 – skydo statramsčiai; 5 – skydo rišalas

89 paveikslas

(pav.)

1 – paketai; 2 – paketų sąvaržos

90 paveikslas

(pav.)

1 – paketai; 2 – paketų sąvaržos

91 paveikslas

(pav.)

1 – paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – mediena tuštumai užpildyti

92 paveikslas

(pav.)

1 – pusvagonis; 2 – padėklas; 3 – galinė atrama; 4 – paketas; 5 – statramstis; 6 – keturių grandžių sąvarža;

7 – ilgasis tarpiklis; 8 – rišalas; 9 – skėtiklis; 10 – atraminis tašelis

93 paveikslas

(pav.)

1 – pusvagonis; 2 – storasis padėklas; 3 – galinė atrama; 4 – paketas; 5 – padėklai ir tarpikliai; 6 – skersinės metalinės sąvaržos; 7 – ilgasis tarpiklis; 8 – kaupo paketas; 9 – prievarža; 10 – rišalas; 11 – skėtiklis

94 paveikslas

(pav.)

1 – platforminis vagonas; 2 – paketas; 3 – statramstis; 4 – vidurinė statramsčių sąvarža; 5 – viršutinė statramsčių sąvarža; 6 – ilgasis tarpiklis; 7 – skėtiklis; 8 – atraminis tašas;

9 – platforminio vagono bortas

95 paveikslas

(pav.)

1 – platforminis vagonas; 2 – galinė atrama; 3 – storasis padėklas; 4 – padėklas ir tarpiklis; 5 – paketas; 6 – statramstis; 7 – vidurinė statramsčių sąvarža; 8 – viršutinė statramsčių sąvarža; 9 – ilgasis tarpiklis; 10 – kaupo paketas; 11 – prievarža; 12 – rišalas; 13 – skėtiklis

96 paveikslas

(pav.)

1 – pusvagonis; 2 – galinė atrama; 3 – padėklas; 4 – paketas; 5 – tarpiklis; 6 – statramstis; 7 – statramsčių sąvarža; 8 – ilgasis tarpiklis; 9 – papildomas ilgasis tarpiklis; 10 – rišalas; 11 – skėtiklis; 12 – prievarža

97 paveikslas

(pav.)

1 – platforminis vagonas; 2 – padėklas; 3 – galinė atrama; 4 – paketas; 5 – statramstis; 6 – vidurinė sąvarža; 7 – tarpų tarp paketų užpildas; 8 – viršutinė statramsčių sąvarža; 9 – ilgasis tarpiklis; 10 – skėtiklis; 11 – papildomas ilgasis tarpiklis; 12 – rišalas; 13 – atraminė lenta; 14 – prievarža

98 paveikslas

(pav.)

1 – pusvagonis; 2 – statramstis; 3 – statramsčių sąvarža; 4 – papildomas ilgasis tarpiklis; 5 – rišalas; 6 – atraminė lenta; 7 – prievarža

99 paveikslas

(pav.)

1 – pusvagonis; 2 – pagrindinis ir kaupo paketai; 3 – statramstis; 4 – statramsčių sąvarža; 5 – papildomas tarpiklis; 6 – kaupo rišalas; 7 – atraminė lenta; 8 – prievarža; 9 – ilgasis tarpiklis; 10 – padėklas; 11 – storasis padėklas; 12 – galinė atrama; 13 – tarpiklis

100 paveikslas

(pav.)

1 – platforminis vagonas; 2 – paketas; 3 – statramstis; 4 – vidurinė statramsčių sąvarža; 5 – viršutinė statramsčių sąvarža; 6 – prievarža; 7 – rišalas; 8 – atraminė lenta; 9 – skėtiklis; 10 – tarpų tarp paketų užpildas; 11 – platforminio vagono bortas

101 paveikslas

(pav.)

1 – platforminis vagonas; 2 – storasis padėklas; 3 – padėklas; 4 – paketas; 5 – statramstis; 6 – vidurinė statramsčių sąvarža; 7 – tarpiklis; 8 – viršutinė statramsčių sąvarža; 9 – kaupo paketai; 10 – prievarža; 11 – rišalas; 12 – atraminė lenta; 13 – skėtiklis; 14 – galinė atrama

102 paveikslas

382. Pagal zoninį pakrovos gabaritą kaupo paketus (žr. 93–102 paveikslus) surieti galima trimis būdais. Paketų suformavimo ir riejimo būdą lemia kranų kėla ir kitos vietinės sąlygos.

Kaupe riejamų paketų matmenys ir aukštų skaičius nurodyti 42 lentelėje.

383. Kaupe galais suduriamų paketų skaičių (du, trys arba keturi) lemia paketų ilgis.

Kaupe surietos medienos ir vagono išilginės ašys turi sutapti.

384. Pirmuoju būdu riejami kaupo paketai ant ilgųjų tarpiklių sukraunami vienu aukštu (po du paketus vagono plotyje).

384.1. Ant paketų poros (skersai vagono) 50 mm aukščio ir 150 mm pločio veržikliai uždedami taip, kad 15 mm išsikištų abipus ilgomis briaunomis suglaustų paketų. Veržiklių galuose padaromos įpjovos vielai užvynioti.

384.2. Kiekvienas veržiklis (galuose) prie paketų prikalamas dviem (100–125) mm ilgio vinimis.

42 lentelė

Kaupo riejimo būdas	Kaupo aukštų		Kaupo paketų matmenys (mm)
	skaičius	numeriai	pusvagonyje		platforminiame vagone
			plotis	aukštis	plotis	aukštis
1	1	1	1000x2*	1050	1000x2*	1150
(žr. 93–96 pav.)
2	2	1	1250x2*	500	1350x2*	550
(žr. 99–102 pav.)		2	1000x2*	500	1000x2*	550
3	2	1	1250x2*	500	1350x2*	550
(žr. 97; 98 pav.)		2	1250	500	1350	550
Daugiklis „2“ reiškia, kad dedami du paketai vagono plotyje.

385. Kaupo paketus riejant antruoju ir trečiuoju būdais, sukraunamos dviaukštės rietuvės. Be to, vagono plotyje paketai sudedami taip:

385.1. riejant antruoju būdu – po du paketus abiejuose aukštuose;

385.2. riejant trečiuoju būdu – du paketai apatiniame aukšte ir vienas paketas viršutiniame aukšte.

386. Antruoju ar trečiuoju būdu riejant kaupo paketus, aukštai atskiriami (virš ilgųjų tarpiklių padedamais) (50x150) mm skerspjūvio skersiniais tarpikliais.

387. Tarpiklių ilgį lemia vagono rūšis:

387.1. pusvagoniuose naudojami (2,65–2,10) m ilgio tarpikliai;

387.2. platforminiuose vagonuose naudojami (2,85–2,90) m ilgio tarpikliai.

388. Tarpiklių galuose (50 mm atstumu nuo briaunos) padaromos (10–15) mm įpjovos vielai užkabinti.

389. Ant kaupo viršaus uždedami veržikliai. Veržiklių naudojimo tvarka nustatyta
384 punkte.

390. Kaupo rietuvės aukštis (matuojama nuo ilgųjų tarpiklių apačios iki veržiklių viršaus) neturi būti didesnis kaip:

390.1. 1,2 m, kai riejama pusvagoniuose;

390.2. 1,3 m, kai riejama platforminiuose vagonuose.

391. Kaupo pjautinės medienos paketai abipus vielojami 6 mm skersmens viela. Kai paketas ne ilgesnis kaip 4,5 m, naudojama dviejų gijų viela, kai ilgesnis – trijų.

392. Pirmuoju būdu kraunant kaupą, iš abiejų rietuvės pusių dedami skėtikliai. Skėtikliai (ne plonesnės kaip 50 mm lentos) dedami ant ilgųjų tarpiklių ir viena briauna įremiami į šoninius statramsčius. Tarp paketo ir skėtiklio įspraudžiami atraminiai tašeliai (ne plonesni kaip 50 mm papenčiai).

393. Antruoju ir trečiuoju būdais kraunant kaupą, apatiniai kaupo paketai prispaudžiami prie šoninių statramsčių viršaus. Jei tarp statramsčių ir paketų susidaro tarpai, tai jie užpildomi paketo ilgio skiausčiomis ant ilgųjų tarpiklių padedamomis 50 mm storio lentomis.

Antruoju ar trečiuoju būdais sukrauto kaupo skėtikliai dedami ant kaupo aukštus atskiriančių tarpiklių (abipus viršutinio paketo).

394. Skėtikliai ir atraminiai tašai prie kiekvieno tarpiklio prikalami dviem
(100–120) mm ilgio vinimis.

Neįmirkyti 2,75 m ilgio pabėgiai

395. Dar nepradėti krauti mediniai neįmirkyti 2,75 m ilgio pabėgiai paketuojami.

396. Specialiai įrengtose talpyklose supaketuoti stačiakampiai pabėgių paketai suveržiami daugkartinio naudojimo PS–05 tipo pakabomis.

Tokie paketai į pusvagonius sukraunami be statramsčių, padėklų ir tarpiklių.

397. Medinių neįmirkytų pabėgių paketai vežami keturašiais pusvagoniais, kurių šoniniai bortai (virš vagono grindų lygio) ne žemesni kaip 2,06 m.

398. Pusvagonio galinės durys (sienos) užtveriamos skydais, sumontuotais iš pabėgių.

399. Pusvagonyje dviem aukštais suriejami aštuoni pabėgių paketai (žr. 103 pav.).

400. Pagal zoninį pakrovos gabaritą riejami (1,5–1,6) m aukščio, 2,8 m pločio ir
PS–05 tipo pakabomis suveržti pabėgių paketai.

401. Po kiek pabėgių reikia sukrauti į vertikalias ir horizontalias paketo eiles, nurodyta 43 lentelėje.

43 lentelė

Pabėgių tipas	Pabėgių skaičius paketo
	horizontaliose	vertikaliose
	eilėse
I	10	8
II	11	9
III	11	9

402. Pakete gulsčiai sudedami tik vienos medienos rūšies ir vieno tipo (apipjaustyti, neapipjaustyti arba abiejų rūšių) pabėgiai.

403. Jeigu šių Taisyklių 43 lentelėje nurodytas pabėgių skaičius horizontaliose eilėse nesutelpa, tai vidurinio aukšto pabėgiai kraunami skiausčiai.

404. Viršutinio aukšto pabėgiai ir paketų galai sulyginami.

405. Kiekvienas paketas suveržiamas dviem vieno tipo pakabomis, uždedamomis už
0,5 m nuo paketo galo.

Ne sunkesni kaip 9000 kg paketai suveržiami PS–05 tipo pakabomis. Ne sunkesnius kaip 6000 kg, (1,5–1,6) m aukščio ir 2,8 m pločio paketus leidžiama suveržti PS–04 tipo pakabomis.

406. Pagal zoninį pakrovos gabaritą PS–04 tipo pakabomis suveržti paketai pakraunami taip, kaip ir suveržtieji PS–05 tipo pakabomis (žr. 104 pav.).

407. Leidžiama suformuoti ir mažesnių matmenų paketus, kai:

407.1. PS–04 ar PS–05 tipų pakabomis suveržti pabėgių paketai siunčiami į tuos geležinkelius (ruožus), kuriuose zoninis pakrovos gabaritas negalioja;

407.2. PS–04 tipo pakabomis suveržiami tvirtos medienos (pvz., maumedžio) pabėgiai.

408. Siuntėjas kontroliuoja paketų masę, atsižvelgdamas į konkrečių pabėgių masės charakteristiką.

409. Paketai į vagonus sukraunami kranais, naudojant (nuo keturių iki aštuonių) pakabas. Leidžiama naudoti ir keturias, ne trumpesnes kaip 6,0 m ilgio, lyno pakabas arba specialų įtaisą (skersinį), turintį ne trumpesnes kaip 4,0 m ilgio lyno pakabas.

(pav.)

1 – pabėgių paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – viršutinė skydo sutvirtinimo lenta; 4 – apatinė skydo sutvirtinimo lenta; 5 – skydo statieji pabėgiai; 6 – skydo gulstieji pabėgiai; 7 – po skydu dedami pabėgiai.

103 paveikslas

410. Vagono galų užtveriamieji skydai sumontuojami ant žemės.

411. Skydui (žr. 103 pav.) sunaudojama nuo dešimties iki dvylikos vagone pastatomų ir šeši arba septyni vienas ant kito guldomi pabėgiai. Pabėgių skaičių lemia vagono naudingasis plotas, pabėgių tipas ir rūšis.

Skiausti pabėgiai vienas ant kito kraunami iki pusvagonio viršaus ir prispaudžiami prie stačiųjų pabėgių.

412. Stačiai sustatyti ir pagrindu prie paketų galo prispausti pabėgiai vienas su kitu sutvirtinami dviem (apatine ir viršutine) lentomis.

412.1. Apatinė (skydo pločiui lygaus ilgio, 40 mm storio ir (150–180) mm pločio ir ne siauresnė už skydo galą) lenta prie skydo prikalama iš kroviniui priešingos pusės.

412.2. Viršutinė (skydo pločiui lygaus ilgio, ne mažesnio kaip 30 mm storio ir ne mažesnio kaip 100 mm pločio) lenta prikalama (30–50) mm žemiau skydo viršaus.

412.3. Lentos prie kiekvieno stačiojo pabėgio prikalamos 150 mm ilgio ir (5–6) mm skersmens vinimis.

413. Ant žemės sumontuotas skydas apjuosiamas dviem lyno rišalais, už kurių užkabintas skydas kranu pakeliamas ir pastatomas į pusvagonį. Prie skydo apatinės dalies prispaudus pabėgių paketus, rišalas nuimamas.

414. Skydai montuojami iš paketuojamo arba turimo tipo pabėgių.

415. Pabėgiai į pusvagonį pakraunami taip:

415.1. (100–120) mm atstumu nuo galinių durų (sienų), skersai pusvagonio ant grindų skiausčiai padedamas pirmas pabėgis. Ant jo montuojamas vagono galą užtveriantis skydas. Kad skydas nenugriūtų, prie jo prispaudžiamas pirmas pabėgių paketas. Toliau sukraunami visi aukšto paketai;

415.2. jei, padėjus ketvirtą (aukšto paskutinį) paketą ir sumontavus antrą skydą, vagono naudingasis ilgis nevisiškai išnaudotas, tai pirmiau (lygiai taip pat, kaip pirmasis) montuojamas antrasis skydas, tarp kurio ir trečiojo šio aukšto paketo įspraudžiamas paskutinis (ketvirtasis) paketas;

415.3. jei, vientisą kėbulą turinčiame pusvagonyje, padėjus ketvirtą paketą ir antrą skydą, neišnaudojamas visas vagono vidaus ilgis, tai pirmiausia prispaustas prie trečiojo, pastatomas ketvirtasis paketas, po to taip pat sumontuojamas antras skydas;

415.4. jei tarp skydo ir pusvagonio skersgalio susidaro tarpas, tai jis iki kėbulo viršaus užpildomas skersai pusvagonio vienas ant kito dedamais pabėgiais.

(pav.)

1 – pabėgių paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – viršutinė skydo sutvirtinimo lenta; 4 – apatinė skydo sutvirtinimo lenta; 5 – skydo statieji pabėgiai; 6 – skydo gulstieji pabėgiai

104 paveikslas

Ant apatinio aukšto paketų sukraunami keturi viršutinio aukšto paketai.

416. Pagal zoninį pakrovos gabaritą sukrauta pabėgių rietuvė (matuojama nuo grindų lygio) turi būti ne aukštesnė kaip 3,30 m, o skydas – 3,28 m.

417. Kai PS–04 ar PS–05 tipo pakabomis suveržti pabėgių paketai siunčiami į geležinkelius (jų ruožus), kuriuose zoninis pakrovos gabaritas negalioja – paketai sukraunami pagal įprastąjį pakrovos gabaritą.

Pagal įprastąjį pakrovos gabaritą riejami 2,8 m pločio ir ne didesnio kaip 1,42 m aukščio pabėgių paketai.

418. Pagal įprastą pakrovos gabaritą pabėgiai į pusvagonius sukraunami 415 punkte nustatyta tvarka. Skydai statomi ant grindų (po skydu pabėgis nededamas).

Įmirkyti 2,75 m ilgio pabėgiai

419. Specialiose talpyklose suformuoti medinių įmirkytų 2,75 m ilgio medinių pabėgių paketai suveržiami PS–04 ar PS–05 tipų pakabomis.

420. Tokie paketai vežami keturašiais pusvagoniais, kurių šoninių bortų aukštis vagono viduje ne mažesnis kaip 2,06 m.

421. Paketai į vagonus kraunami kranais, naudojantis keturiomis arba aštuoniomis pakabomis.

421.1. Leidžiama naudoti ir keturių atšakų ne mažesnio kaip 6 m ilgio lyno pakabas bei traversinį įtaisą su ne mažesnio kaip 4 m ilgio lyno pakabomis.

422. PS tipo pakabomis suveržti pabėgių paketai riejami be šoninių statramsčių, padėklų ir tarpiklių.

423. Pusvagonyje dviem aukštais suriejami aštuoni pabėgių paketai.

424. Pusvagonio galai užtveriami skydais, sumontuotais iš pabėgių.

425. Specialiai įrengtose talpyklose suformuoti stačiakampiai pabėgių paketai suveržiami daugkartinio naudojimo PS–04 ar PS–05 tipo pakabomis.

Iš suveržtų medinių pabėgių daromi 2,8 m pločio ir 1,6 m aukščio, bet ne aukštesni kaip 1,65 m paketai.

426. Paketų pakabos turi būti stipriai įtemptos.

Pakabos sujungiamos taip: paketas pakeliamas taip, kad talpyklos pagrindas ir kabančioji dalis neatsiskirtų. Pakabos grandinės galas perveriamas per kilpą ir vieną kartą užfiksuojamas ne mažesnio kaip 4 mm skersmens vienos gijos viela. Vielos galai tris kartus susukami.

427. PS–04 tipo pakabomis suveržiamų paketų formavimo būdą lemia medienos rūšis. Į paketą sudedama:

427.1. aštuoniasdešimt bet kurio tipo beržinių pabėgių (horizontaliose eilėse po dešimt, vertikaliose – po aštuonis);

427.2. devyniasdešimt pušinių arba eglinių pabėgių (horizontaliose eilėse po dešimt, vertikaliose – po devynis).

428. Jei egliniai, pušiniai ir beržiniai pabėgiai mišriai sukrauti į paketą, tai pakete jų neturi būti daugiau kaip aštuoniasdešimt (horizontaliose eilėse po dešimt, vertikaliose – po aštuonis).

Draudžiama maumedinių pabėgių paketus veržti PS–04 tipo pakabomis.

429. Pusiau standžiomis PS–04 tipo pakabomis suveržto medinių pabėgių paketo masė neturi būti didesnė kaip 6000 kg.

430. Kai skirtingos medienos ir įvairaus tipo pabėgiai paketuojami nesurūšiuoti – pakete pabėgių neturi būti daugiau kaip devyniasdešimt (horizontaliose eilėse po dešimt, vertikaliose – po devynis).

431. Kai PS–05 tipo pakabomis veržiamuose paketuose pabėgiai dedami surūšiuoti pagal tipus, tai leistinasis vieno tipo eglinių, pušinių ar beržinių arba to paties tipo mišrių (eglinių, pušinių ir beržinių) pabėgių kiekis horizontaliose ir vertikaliose paketo eilėse nurodytas 44 lentelėje.

44 lentelė

	Pabėgių skaičius (vnt.) paketo
Pabėgių tipas	horizontaliose	vertikaliose
	eilėse
I	10	9
II	10	10
III	11	10

431.1. Į paketą leidžiama sudėti ne daugiau kaip devyniasdešimt maumedinių pabėgių.

431.2. PS-05 tipo pakabomis suveržiamas ne didesnės kaip 8400 kg masės pabėgių paketas.

432. Apatinio aukšto paketus leidžiama suformuoti pusvagonyje.

432.1. Tokiu atveju iš anksto pakabos sudedamos ant vagono grindų taip, kad jos būtų (0,6–0,1) m atstumu nuo dedamo paketo galo.

432.2. Pakabos trauklės vieliniais kabliukais vertikaliai pritvirtinamos prie pusvagonio viršutinio rišimo įtaisų.

432.3. Lankstieji viršutiniai įtarpai ir pakabų užrakto sąvaržos galai permetami per pusvagonio kėbulą. Jei pusvagonio kėbulo viduje yra viršutiniai krovinio pritvirtinimo įtaisai – prie jų pritvirtinamos krovinio trauklės pakabos.

432.4. Apatinių paketų viršus turi būti 450 mm žemiau vagono viršutinio rišimo įtaisų lygio.

432.5. Pakabas sujungus, vielos kabliai ir viela nuimami.

433. Paketai į vagoną pakraunami gulsčiai. Paketo vidurinėje dalyje leidžiama pabėgius sudėti skiausčiai.

434. Viršutiniai paketo aukštai ir paketų galai sulyginami.

435. Kiekvienas paketas suveržiamas dviem to paties tipo pakabomis, uždedamomis vienodu atstumu nuo paketo centro.

Pakabos juosiamos 1/4 paketo ilgio atstumu nuo paketo galo.

436. Siuntėjas kontroliuoja paketo masę, atsižvelgdamas į kraunamų pabėgių masės charakteristiką.

437. Vagono galams užtverti skydai montuojami ant žemės.

437.1. Kai į vagoną keliamas viena lyno kilpa apjuostas skydas, tai, atsižvelgiant į pabėgių tipą, rūšį ir vagono vidaus plotį, jis sumontuojamas iš vagone stačiai pastatomų (nuo dešimties iki dvylikos) pabėgių.

437.2. Jei į vagoną keliamas dviem lyno kilpomis išilgai apjuostas skydas, tai, atsižvelgiant į pabėgių tipą ir rūšį, jis sumontuojamas iš skersai vagono skiausčiai vienas ant kito sudėtų (nuo šešių iki aštuonių) pabėgių.

438. Skydai pastatomi ant trijų pabėgių, vienas ant kito gulsčiai sudėtų ant vagono grindų.

439. Statieji skydo pabėgiai vienas su kitu sutvirtinami trimis lentomis. Dvi lentos prikalamos skydo viršutinėje dalyje, trečioji – apatinėje.

440. Skydo viršutinėje dalyje iš abiejų jo pusių prikalama po vieną ne plonesnę kaip
30 mm, (200–250) mm pločio ir skydo pločio lentą.

Skydo apatinėje dalyje iš paketų pusės prikalama viena 40 mm storio, (150–180) mm pločio ir skydo pločiui lygi lenta.

(pav.)

1 – pabėgių paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – viršutinės skydo sutvirtinimo lentos; 4 – apatinės skydo sutvirtinimo lentos; 5 – skersai vagono sukrauti pabėgiai; 6 – skydas; 7 – po skydu padėti pabėgiai

105 paveikslas

(pav.)

1 – pabėgių paketai; 2 – paketų sąvaržos; 3 – viršutinės skydo sutvirtinimo lentos; 4 – apatinės skydo sutvirtinimo lentos; 5 – skersai vagono sukrauti pabėgiai; 6 – skydas; 7 – po skydu padėti pabėgiai; 8 – tuštumos užpildymo pabėgiai

106 paveikslas

440.1. Viršutinės lentos prikalamos (30–50) mm žemiau skydo viršaus, apatinė –
(30–50) mm virš skydo apačios.

440.2. Lentos prie kiekvieno pabėgio prikalamos (5–6) mm skersmens ir 150 mm ilgio vinimis.

441. Be to, viršutinės lentos trijose vietose (galuose ir vidurinėje dalyje) papildomai surišamos ne mažesnio kaip 4 mm skersmens vienos gijos viela.

441.1. Tarp pabėgių perkištos vielos galai apsukami apie kiekvieną lentą ir, juos sujungus, tris kartus susukami.

441.2. Vielos galai (paliekami ne ilgesni kaip 100 mm) užlenkiami žemyn.

442. Pabėgių riejimo būdą lemia vagono ilgis. Ant žemės skydai sumontuojami tik iš stačiai pusvagonyje pastatomų pabėgių.

443. 12,016 m naudingojo ilgio pusvagonyje pabėgiai riejami taip: pirmiausia prie jo skersgalių, skersai vagono vienas ant kito skiausčiai sudedami pabėgiai (nuo šešių iki aštuonių). Glaustai prie jų skersai vagono gulsčiai, vienas ant kito padedami trys I ir II tipo (I+I+II) pabėgiai (ant jų montuojamas pirmasis skydas). Prie šių pabėgių prispaudžiami kraštiniai apatinio aukšto pabėgių paketai.

Po to ant trijų pabėgių pastatomas iš stačiai vagone sukrautų pabėgių (nuo dešimties iki dvylikos) sumontuotas skydas ir vagono vidurinėje dalyje sukraunami kiti du šio aukšto paketai.

Ant apatinio aukšto paketų sukraunami keturi viršutinio aukšto paketai (žr. 106 pav.).

444. 12,1 m naudingojo ilgio su aklinais skersgaliais pusvagonyje pabėgiai riejami taip: pirmiausia prie vieno galo skersai vagono vienas ant kito skiausčiai sudedami pabėgiai (nuo šešių iki aštuonių). Glaustai prie jų skersai vagono gulsčiai vienas ant kito sudedami trys I ir
II tipo (I+I+II) pabėgiai (ant jų montuojamas pirmas skydas), o prie jų glaustai vienas prie kito į vagoną sukraunami visi keturi apatinio aukšto pabėgių paketai. Po to, prie kraštinio paketo išorinio galo, lygiai taip pat kaip prie galo, sudedami trys pabėgiai (ant jų montuojamas antras skydas).

444.1. Sukrovus pirmo aukšto pabėgių paketus, montuojamas pirmas, po to ir antras skydas.

444.2. Jei tarp antro skydo ir vagono galo susidaro tarpas, tai jis (žr. 106 pav.), užpildomas skersai vagono dedamais pabėgiais, kurių viršus turi būti (0,20–0,25) m žemiau kėbulo viršaus. (Kad antras skydas negriūtų, jis vielojamas prie viršutinių paketų pakabų; užpildžius tarpą pabėgiais, viela nuimama.)

445. Kai 12,1 m vidaus ilgio pusvagonyje būna pastatytas trečias apatinio aukšto paketas, leidžiama prie vagono laisvo galo pastatyti papildomą pabėgių paketą. Toks paketas suformuojamas iš gulsčiai vienas ant kito skersai vagono dviem eilėmis sudėtų pabėgių (nuo dvidešimties iki dvidešimt keturių). Vagono aukščio atžvilgiu sudedama nuo dešimties iki dvylikos pabėgių. Tokio paketo viršus turi būti (0,20–0,25) m žemiau vagono viršaus.

Prie šio paketo prispaudžiami trys antro skydo pabėgiai.

Toliau į pusvagonį pastatomas ketvirtas apatinio aukšto paketas, antras skydas ir sukraunami keturi viršutinio aukšto paketai.

446. Jei ant žemės skydas sumontuojamas iš stačiai ir gulsčiai pusvagonyje kraunamų pabėgių, tai į 12,076 m arba į 12,700 m vidaus ilgio pusvagonį pabėgiai sukraunami taip: už (0,1–0,2) m nuo vieno skersgalio, pirmiausia skersai vagono gulsčiai vienas ant kito sudedami trys I ir II tipo (I+I+II) pabėgiai, ant kurių montuojamas pirmasis skydas. Po to prie skydo glaudžiai padedamas pirmas aukšto paketas, o prie jo irgi vienas prie kito priglaudžiami antras ir trečias (viduriniai) šio aukšto paketai.

Sukrovus vidurinius paketus, prie pusvagonio laisvo galo, lygiai kaip pirmas, montuojamas antras skydas, o į tarpą tarp skydo ir trečio paketo įstatomas ketvirtas (paskutinis) šio aukšto paketas.

Ant apatinio paketų aukšto kraunami viršutinio aukšto paketai.

447. Taip pabėgius sukrauti galima tik estakadoje (tiltiniame statinyje virš žemės ar transportinio vandens), kurioje skydai, kol bus sudėti apatinio aukšto paketai, prilaikomi kabliais.

Kai estakados nėra, pirmiausia ant vagono grindų prie abiejų estakados galų padedama po tris (skydams pastatyti skirtus) pabėgius. Po to į vagoną sukraunami pirmojo aukšto paketai, montuojami skydai ir sukraunami antrojo aukšto paketai.

448. Pagal zoninį pakrovos gabaritą pakrautų paketų maksimalus aukštis, matuojamas nuo vagono grindų, neturi būti didesnis kaip 3,30 m, o skydų – 3,28 m.

449. Jeigu pabėgiai pakraunami gavėjui, kurio stotyje zoninis pakrovos gabaritas negalioja, tai PS–04 ir PS–05 tipų pakabomis suveržti paketai sukraunami pagal įprastą pakrovos gabaritą.

449.1. Pagal įprastą pakrovos gabaritą sukraunami 2,8 m pločio ir ne aukštesni kaip 1,42 m pabėgių paketai.

449.2. Pagal įprastą pakrovos gabaritą paketai sukraunami taip, kaip ir pagal zoninį, tik vagono galus uždengiantys skydai montuojami ant pusvagonio grindų.

X skirsnis. Medienos krovimas į specialiai įrengtus vagonus

Ilgų rąstų ir pjautinės medienos vežimas keturašiuose platforminiuose vagonuose su VO-162 tipo metalinėmis galinėmis sienelėmis ir VO-118 tipo metaliniais šoniniais priešiniais statramsčiais

Bendroji dalis

450. Siuntėjas (gavėjas) jam priklausančiuose (išsinuomotuose) keturašiuose platforminiuose vagonuose gali įrengti VO-162 tipo metalines skersgalines sieneles (toliau tekste – VO-162 tipo sienelės) ir VO-118 tipo metalinius šoninius priešinius statramsčius be aprišalo grandinių (toliau tekste – VO-118 tipo statramsčiai).

Taip paruoštuose keturašiuose platforminiuose vagonuose vežami (3,0–13,5) m ilgio rąstai ir (3,0–6,5) m ilgio pjautinė mediena.

451. Asmuo, kuriam priklauso keturašiai platforminiai vagonai arba kuris juos išsinuomojo, pagamina ir zoninio pakrovos gabarito ribose įrengia VO-162 tipo sieneles ir VO-118 tipo statramsčius.

452. VO-162 tipo sienelės ir VO-118 tipo statramsčiai pagaminami ir vagonuose įrengiami pagal Sverdlovsko miškų pramonės mokslinio techninio instituto parengtus projektus:

452.1. VO-118–1.000 Medienos tvirtinimo įranga;

452.2. VO-118–1.200 Statramstis;

452.3. VO-162.10.000–03 Skersgalinė sienelė.

453. VO-162 tipo sieneles ir VO-118 tipo statramsčius platforminiuose vagonuose įrengiantis asmuo privalo:

453.1. nuo vagonų nuimti (prieš įrengiant VO tipo įrangą) visas (šonines ir galines) bortų sekcijas ir patikrinti, ar turi visas projekte nurodytas medienos tvirtinimo priemones;

453.2. turėti projekto savininko ir savo įmonės vadovų patvirtintus brėžinius, techninį pasą bei naudojimo žinyną ir laikytis visų šių dokumentų reikalavimų.

454. Ant kiekvieno platforminio vagono, kuriame įrengtos VO-162 tipo sienelės ir pastatyti VO-118 tipo statramsčiai, būtinai pritvirtinama lentelė, kurioje nurodomi tokie įrenginių komplekto (sienelės, statramsčiai ir krovinio įtvirtinimo vagone elementai) duomenys:

454.1. gamintojo pavadinimas;

454.2. pagaminimo data;

454.3. inventorinis numeris;

454.4. patikros (paskutinės ir kitos) data.

455. Draudžiama be patikros naudoti platforminius vagonus su VO-162 tipo sienelėmis ir VO-118 tipo statramsčiais.

456. Už netinkamą įtvirtinimo įtaisų komplekto (sienelių, statramsčių ir krovinio įtvirtinimo elementų) naudojimą atsako komplekto rengėjas.

457. Kiekviena VO-162 tipo sienelė (simetriška platforminio vagono išilginei ašiai) pastatoma ant vagono rėmo ir prispaudžiama prie priekinių tašelių viršutinių aprišalų arba užkišama už jų (žr. 101 pav.). Leidžiamos sienelės iškyšos už priekinių tašelių, bet ne didesnės kaip 250 mm.

457.1. Jei sienelė išsikiša už priekinių tašelių, būtina išsaugoti tašelių viršutinį aprišalą.

457.2. VO-162 tipo sieneles į priekinių tašelių viršutinį aprišalą atremti draudžiama.

458. Kiekviena VO-162 tipo sienelė prie platforminio vagono pritvirtinama dviem metalinėmis plokštėmis ir aštuoniais varžtais (po plokštę ir keturis varžtus iš kiekvienos pusės).

459. Tarp VO-162 tipo sienelių (simetriškai platforminio vagono skersinei ašiai) pastatomi šeši metaliniai rėmai, sudaryti iš dviejų statramsčių ir skersinio padėklo. Statramsčiai ir padėklas yra monolitinė VO-118 tipo metalinė konstrukcija.

460. Kiekvienas statramstis platforminio vagono statramsčių ąsose įtvirtinamas dviem metalinėmis plokštėmis ir keturiais varžtais.

461. Kiekvienas statramstis viršutinėje dalyje turi antgalį be įtvirtinimo elementų (grandinių, vielos, lyno ar kitų).

(pav.)

1 – VO-162 tipo skersgalinė sienelė; 2 – viršutinis priekinio statramsčio aprišalas (priekinis lakštas);
3 – metalinės sienelės įtvirtinimo plokštės; 4 – sienelės įtvirtinimo varžtas; 5 – VO-118 tipo statramstis;
6 – skersinis padėklas; 7 – metalinės statramsčių įtvirtinimo plokštės; 8 – statramsčių įtvirtinimo varžtai;
9 – statramsčio antdėklas

107 paveikslas

462. VO-162 tipo sienelių ir VO-118 tipo statramsčių viršaus aukštis neturi būti didesnis kaip 4,15 m virš bėgių galvučių lygio.

463. VO-162 tipo sienelių ir VO-118 tipo statramsčių išorinės apybrėžos turi tilpti į zoninį pakrovos gabaritą per visą perimetrą.

464. Prieš kraudamas medieną į specialiai įrengtus platforminius vagonus, siuntėjas privalo:

464.1. patikrinti, ar tinkamos naudoti VO-162 tipo sienelės, VO-118 tipo statramsčiai ir jų įtvirtinimo elementų rinkinys (metalinės plokštės, varžtai ir veržlės);

464.2. patikros rezultatus įrašyti į įrenginių naudojimo instrukcijoje nustatytos formos žurnalą.

465. Į platforminius vagonus su VO-162 tipo sienelėmis ir VO-118 tipo statramsčiais rąstai ir pjautinė mediena išilgai vagono kraunami be tarpiklių.

Leidžiama rąstų ir pjautinės medienos rietuves tarpikliais padalyti į du, tris ar keturis aukštus. Šiuo atveju rietuvės aukštai atskiriami mediniais arba lyno tarpikliais. Aukštų skaičius rietuvėse nustatomas siuntėjo ir gavėjo susitarimu.

Rąstai

466. Platforminiuose vagonuose su VO-162 tipo sienelėmis ir VO-118 tipo statramsčiais:

466.1. (3,0–13,5) m ilgio rąstai, išskyrus kreivuolius, riejami keletu (nuo vieno iki keturių) aukštų;

466.2. rąstų rietuvės viršus neturi būti aukščiau 4,15 m virš bėgių galvučių lygio ir bent 100 mm žemiau VO-162 tipo sienelių ir VO-118 tipo statramsčių viršaus.

467. Pusė rąstų storgalių dedama viename rietuvės gale, pusė – kitame. Rietuvėse kaitaliojami pavienių rąstų ir glėbio storgaliai ir viršūnės.

Kraštinėse rietuvėse apatiniai rąstų glėbiai dedami plongaliais į VO-162 tipo sienelių pusę, kituose – plongaliais į vagono vidurio pusę.

468. Rąstai vagone sukraunami taip (žr. 108 pav.): pirmiausia prie kiekvienos
VO-162 tipo sienelės sukraunama po rąstų rietuvę, vėliau tarp jų sukraunamos kitos vienodo aukščio rietuvės. Leidžiama vienos rietuvės iškyša virš gretimos rietuvės, bet ne didesnė kaip 2/3 rąsto skersmens.

Draudžiama rietuvės viršuje padėti pavienius palaidus rąstus; viršutiniai rąstai suglaudžiami ir sulyginami.

469. Leidžiama mediniais ir lyno tarpikliais rąstų rietuvę padalyti į keletą (nuo dviejų iki keturių) aukštų (žr. 109 pav.).

470. Medinių tarpiklių ilgis turi būti lygus rietuvės pločiui.

470.1. Tarpikliais gali būti ne plonesnės kaip 25 mm ir (150–200) mm pločio lentos. Vietoj lentų pirmą nuo antro ir antrą nuo trečio (ne rietuvės viršutinio) rąstų aukštus leidžiama atskirti neaptašytais papenčiais, viršutinį nuo po juo esančio –aptašytais papenčiais.

470.2. Rietuvės aukštai atskiriami dviem mediniais tarpikliais, kurie nuo rietuvės galo padedami (0,3–0,5) m atstumu, kai rietuvė 3,0 m ilgio, ir (0,5–0,8) m – kai rietuvė ilgesnė.

471. Vietoj tarpiklio gali būti (19–22) mm skersmens lynas.

471.1. Dviejų tokių tarpiklių stiprumas vienam 3,0 m ilgio ir ne didesnės kaip 6000 kg masės rąstų paketui turi būti lygus dviejų PS–04 tipo pakabų stiprumui, o vienam
(3,0–13,5) m ilgio ir ne didesnės kaip 15000 kg masės – dviejų PS–05 tipo pakabų stiprumui.

471.2. Po kiekvienu, ilgesniu kaip 6,5 m ir didesnės kaip 15000 kg, masės rąstų paketu dedami keturi lyno tarpikliai, kurių stiprumas turi būti lygus keturių PS–05 tipo pakabų stiprumui.

471.3. Po 3,0 m ilgio rietuve tarpikliai dedami (0,3–0,5) m nuo galo atstumu, po ilgesne (pavieniai ir poromis) – (0,5–0,8) m atstumu.

471.4. Lyno tarpiklių įtvirtinimo tvarka nurodyta šių Taisyklių 535 punkte.

472. Draudžiama viename vagone naudoti skirtingus (medinius ir lyno) tarpiklius.

473. Rąstų rietuvės užtveriamos šoniniais priešiniais statramsčiais (ne mažiau kaip dvi poros rietuvei), kurių kraštinės turi būti ne mažesniu kaip 250 mm atstumu nuo rietuvės galo.

Platforminio vagono galams artimiausios šoninių priešinių statramsčių poros, skersiniais tarpikliais sujungtos su rėmais yra VO-162 tipo sienelių konstrukcija (monolitas).

474. Vagone leidžiama krauti skirtingo ilgio rąstų rietuves. Rietuvę draudžiama krauti iš skirtingo ilgio rąstų.

475. Vagone esančių rąstų rietuvių bendras ilgis turi būti artimas vagono ilgiui.
475.1. Kai sudurtinė rietuvė (žr. 110 pav.) trumpesnė už vagono naudingąjį ilgį, tarp rietuvių paliekami tarpai, ne didesni kaip 300 mm.

476. Platforminiame vagone esančios medienos, VO-162 tipo sienelių, VO-118 tipo statramsčių ir jų įtvirtinimo elementų bendra neto masė neturi būti didesnė kaip 61000 kg.

Pjautinė mediena

477. Platforminiuose vagonuose su VO-162 tipo sienelėmis ir VO-118 tipo statramsčiais:

477.1. (3,0–6,5) m ilgio pjautinė (apipjaustyta ir neapipjaustyta) mediena (žr. 111 pav.), išskyrus įmirkytus pabėgius, riejama keletu (nuo dviejų iki keturių) aukštų;

477.2. pjautinės medienos rietuvės viršus neturi būti aukščiau 4,65 m virš bėgių galvučių lygio ir bent 100 mm žemiau VO-162 tipo sienelių ir VO-118 tipo statramsčių viršaus.

478. Pjautinė mediena vagone kraunama taip (žr. 108 pav.): pirmiausia prie kiekvienos VO-162 tipo sienelės sukraunama po rąstų rietuvę, vėliau tarp jų kraunamos kitos vienodo aukščio rietuvės. Leidžiama vienos rietuvės iškyša virš gretimos rietuvės, bet ne didesnė kaip 100 mm.

(pav.)

1 – rąstų rietuvė; 2 – VO-118 tipo statramstis; 3 – VO-162 tipo sienelė; 4 – priekinės sijos viršutinis aprišalas

108 paveikslas

(pav.)

1 – rąstų rietuvė; 2 – VO-118 tipo statramstis; 3 – VO-162 tipo sienelė; 4 – tarpiklis; 5 – priekinės sijos viršutinis aprišalas

109 paveikslas

479. Rietuvėje pjautinė mediena sudedama taip, kad atskiri jos vienetai visiškai priglustų vienas prie kito ir prie užtvaro statramsčių.

479.1. Kai lentos (tašai) neužima viso vagono naudingojo pločio ir lieka už lentą (tašą) siauresnis tarpas, tai jis užpildomas skiausčiomis lentomis (tašais).

479.2. Rietuvės eilės sudedamos iš vienodo storio lentų (tašų) su nuokrypiais pagal standartus.

480. Nevienodo ilgio pjautinę medieną sudėti į vieną rietuvę leidžiama tik laikantis šių reikalavimų:

480.1. rietuvės viršus, apačia ir kraštai per visą perimetrą užtveriami rietuvės ilgio pjautine mediena;

480.2. sandūros turi būti be tarpų;

480.3. rietuvės galai turi būti išlyginti;

480.4. rietuvės viršuje, po tarpikliais ir virš jų (dviem eilėmis) dedama rietuvės ilgio pjautinė mediena;

480.5. draudžiama rietuvės viršuje dėti kreivas, sulenktas ar kitaip deformuotas lentas.

481. Kai riejama ne didesnio kaip 30 mm storio apipjaustyta pjautinė mediena, rietuvės viršuje (viena ar dviem eilėmis) dedama ne mažesnio kaip 30 mm storio neapipjaustyta pjautinė mediena.

482. Mediniais ar lyno tarpikliais leidžiama pjautinės medienos rietuvę padalyti į keletą (nuo dviejų iki keturių) aukštų (žr. 112 pav.).

Tarpiklių naudojimo tvarka nurodyta šių Taisyklių 470–472 punktuose. 482.2. Rietuvės aukštai atskiriami trimis tarpikliais. Trečiasis (lygiai toks pat kaip ir kraštiniai) tarpiklis dedamas po rietuvės viduriu.

483. Kiekvienos rietuvės viršutinės lentos būtinai sutvirtinamos ant jų skersai vagono padedamomis prievaržomis, 50 mm storio, 150 mm pločio ir ne trumpesnėmis kaip 2960 mm (pakrovos gabarito taškas 4700 mm virš bėgių galvučių lygio).

Prievaržų viršus neturi būti aukščiau 4700 mm virš bėgių galvučių lygio. Virš tarpiklių padėtos prievaržos prie lentų tolygiai prikalamos šešiomis (100125) mm ilgio vinimis.

484. Rietuvės užtveriamos šoniniais priešiniais statramsčiais (ne mažiau kaip dvi poros rietuvei), kurių kraštinės poros turi būti ne mažesniu kaip 250 mm atstumu nuo rietuvės galo.

485. Vagone leidžiama krauti skirtingo ilgio pjautinės medienos rietuves. Vagone esančių rąstų rietuvių bendrasis ilgis turi būti artimas vagono ilgiui.

486. Platforminiame vagone esančios medienos, VO-162 tipo sienelių, VO-118 tipo statramsčių ir jų įtvirtinimo elementų bendroji neto masė neturi būti didesnė

kaip 61000 kg.

487. Į vagonus sukraudamas medieną siuntėjas ir ją iškraudamas gavėjas turi išvengti platforminio vagono rėmo, VO-162 tipo sienelių, VO-118 tipo statramsčių ir jų įtvirtinimo elementų trinkiavimo krovimo mechanizmais ir mediena.

487.1. Likus 0,5 m iki platforminio vagono grindų, būtina sulėtinti medienos leidimo greitį.

(pav.)

1 – rąstų rietuvė; 2 – VO-118 tipo statramstis; 3 – VO-162 tipo sienelė; 4 – priekinės sijos viršutinis aprišalas

110 paveikslas

(pav.)

1 – rąstų rietuvė; 2 – VO-118 tipo statramstis; 3 – VO-162 tipo sienelė; 4 – priekinės sijos viršutinis aprišalas;
5 – veržiklis

111 paveikslas

488. Į techniniu ir komerciniu požiūriu netinkamus platforminius vagonus, taip pat į tuos, kuriuose sugadintos VO-162 tipo sienelės, VO-118 tipo statramsčiai ir jų įtvirtinimo elementai, medieną krauti draudžiama.

489. Už šių Taisyklių nesilaikymą kraunant į platforminius vagonus su įtaisytomis
VO-162 tipo sienelėmis ir VO-118 tipo statramsčiais, kraunant ir įtvirtinant (3,0–13,5) m ilgio rąstus bei (3,0–6,5) m ilgio pjautinę medieną, už tokių vagonų saugą ir techninę būklę pakrovęs krovinį siuntėjas ir už tokių vagonų išvalymą, saugą ir techninę būklę iškrovęs krovinį gavėjas atsako pagal Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksą.

490. Pateikdamas vežti tuščią platforminį vagoną su įtaisytomis VO-162 tipo sienelėmis ir VO-118 tipo statramsčiais, siuntėjas turi sudaryti krovinio vežimo sutartį vadovaudamasis ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių 14 priede nustatyta tvarka.

490.1. VO-162 tipo sienelės, VO-118 tipo statramsčiai ir jų įtvirtinimo įtaisai lygiai taip pat sutvirtinami tuščiuose ir krautuose platforminiuose vagonuose.

490.2. Draudžiama pakrovai siųsti tuščius platforminius vagonus su netinkamomis
VO-162 tipo sienelėmis, VO-118 tipo statramsčiais ir jų įtvirtinimo elementais.

Ilgi rąstai keturašiuose platforminiuose vagonuose su VO-118 tipo įranga

491. (3,0–13,5) m ilgio rąstai vežami 1520 mm geležinkelio vėžės pločio ir 61 t krovumo keturašiuose platforminiuose vagonuose.

492. Vagono statramsčių ąsose įtaisomi aštuoni metaliniai rėmai (žr. 113 pav.).

492.1. Tam, kad rietuvės būtų pasvirusios į vagono vidurį, naudojami skirtingų aukščių skersiniai rėmai. Skaičiuojant nuo vagono galo rėmų aukštis toks: pirmo –210 mm, antro – 250 mm, trečio – 230 mm ir ketvirto – 210 mm.

(pav.)

1 – rąstų rietuvė; 2 – VO-118 tipo statramstis; 3 – VO-162 tipo sienelė; 4 – tarpiklis; 5 – priekinės sijos viršutinis aprišalas; 6 – veržiklis

112 paveikslas

492.2. Abipus rėmo, jo vidurinėje dalyje įtaisomos atramos. Rėmo galuose įtaisomi statramsčiai.

493. Pagal įprastą pakrovos gabaritą sukrautai medienai sutvirtinti kiekvieno statramsčio viršutinėje dalyje yra pritvirtintos ilgosios grandys ir grandinės, o pagal zoninį pakrovos gabaritą sukrautai medienai sutvirtinti – statramsčių priedurai ir grandinės.

Šoninių priešinių statramsčių poros grandinės sujungiamos specialiais užraktais.

494. Rąstai riejami stačiakampėse ir į viršų siaurėjančiose pakrovos gabarito dalyse. Padėklai ir tarpikliai nenaudojami.

495. Riejant medieną, būtina visiškai išnaudoti pakrovos gabaritą.

496. Leidžiama vienos rietuvės iškyša virš gretimos rietuvės, bet ne daugiau kaip
200 mm.

497. Rietuvės užtveriamos rėmais (ne mažiau kaip dviem vienai rietuvei).

Jei rietuvę užtveria tik du rėmai, atstumas tarp rietuvės galo ir rėmo statramsčių neturi būti mažesnis kaip 250 mm.

498. Draudžiamos didesnės kaip 400 mm rietuvės iškyšos už platforminio vagono galinės sijos.

499. Leidžiama rietuvę tarpikliais padalyti į keletą (nuo dviejų iki keturių) aukštų. Tarpiklių (viename vagone naudojami tik mediniai arba tik lyno) naudojimo tvarka nustatyta šių Taisyklių 470–471 punktuose.

500. Medieną sukrovus (arba iškrovus) rėmo statramsčių grandinės viena su kita sujungiamos, o svirties užrakto žiedas vielojamas (3–4) mm skersmens termiškai apdorota viela.

Medienai suveržti reikiamas sąvaržos ilgis reguliuojamas figūrine grandimi.

501. Platforminių vagonų VO-118 tipo įrangos technine būkle rūpinasi krovinio siuntėjas ir gavėjas. Krovinio gavėjas, be to, turi išvalyti įrangą ir taisyklingai užfiksuoti užraktus (uždorius).

502. Norint nesugadinti įrangos ir vagonų, draudžiama trinkiuoti statramsčius ir laisvai (nestabdant) į vagoną mesti medieną iš didesnio kaip 0,5 m aukščio.

Rąstų vežimas 23–4000 modelio keturašiuose platforminiuose vagonuose

503. 23–4000 modelio keturašiuose platforminiuose vagonuose vežami nepaketuoti, negenėti (4,0; 5,0; 6,5; 8,0 ir 10,0) m ilgio ir genėti ne ilgesni kaip 20,0 m rąstai.

504. Siuntėjui (gavėjui) priklausantys 23–4000 modelio keturašiai platforminiai vagonai (žr. 114 pav.) turi šiuos pakrovos matmenis: ilgis – 21,17 m, plotis – 2,8 m, aukštis – 2,37 m.

23–4000 modelio keturašio platforminio vagono krova – 55 t.

505. Rąstus riejant išilgai platforminio vagono, reikia išnaudoti visą vagono ilgį.

506. Rietuvės kraunamos ant skersinių padėklų.

507. Vienodo ilgio rąstų riejimo vagonuose būdai parodyti:

507.1. 115 pav., kai riejami 4,0 m ilgio rąstai;

507.2. 116 pav., kai riejami 5,0 m ilgio rąstai;

507.3. 117 pav., kai riejami 6,5 m ilgio rąstai;

bendras platforminio vagono pakrovos (a) su ilgosiomis grandinėmis (b) ir su statramsčių antgaliais (c) vaizdas: 1 – platforminis vagonas; 2 – metalinis rėmas; 3 – platforminio vagono statramsčio ąsa; 4 – plačioji rėmo plokštuma; 5 – ilgoji grandinė (statramsčio antgalis); 6 – kaupo įtvirtinimo grandinės; 7 – užrakto svirties žiedas; 8 – figūrinė grandis

113 paveikslas

(pav.)

1 – statramstis; 2 – galinė sienelė

114 paveikslas

(pav.)

115 paveikslas

(pav.)

116 paveikslas

507.4. 118 pav., kai riejami 10,0 m ilgio rąstai.

508. Nevienodo ilgio rąstų riejimo vagonuose būdai parodyti:

508.1. 119 pav., kai riejami (4,0–6,0–6,0–4,0) m ilgio rąstai;

508.2. 120 pav., kai riejami (8,0–4,0–8,0) m ilgio rąstai.

Šiuo atveju būtina visiškai išnaudoti leistinąjį pakrovos ilgį.

509. Rąstų rietuvės užtveriamos šoniniais priešiniais statramsčiais (ne mažiau kaip dvi poros rietuvei), kurių kraštinės turi būti ne mažesniu kaip 250 mm atstumu nuo rietuvės galo.

510. Platforminiame vagone suriejamos vienodo aukščio rąstų rietuvės: rietuvių viršus neturi būti aukščiau 3,87 m virš bėgių galvučių lygio, 100 mm žemiau statramsčių viršaus.

511. Rieti pradedama nuo vagono galų; išorinis rietuvės galas prispaudžiamas prie galinės sienelės.

Riejama simetriškai platforminio vagono ašims.

512. Rąstų rietuvė mediniais (50x150x2800) mm matmenų tarpikliais padalijama į du, tris ar keturis aukštus.

513. Pusė iki 20 m ilgio rąstų storgaliais dedami viename rietuvės gale, pusė –kitame (žr. 121 pav.).

514. Norint krovos darbų metu apsaugoti platforminius vagonus, draudžiama trinkiuoti vagono kėbulą, vagone įtaisytą įrangą ir laisvai (nestabdant) mesti medieną iš didesnio kaip 500 mm aukščio.

(pav.)

117 paveikslas

(pav.)

118 paveikslas

(pav.)

119 paveikslas

(pav.)

120 paveikslas

(pav.)

121 paveikslas

515. Iškrovęs krovinį, gavėjas turi išvalyti vagoną.

516. Draudžiama naudoti pakrovai ir pateikti vežti tuščius platforminius vagonus su apgadinta nenuimamąja įranga.

Rąstų vežimas keturašiuose miškavežiuose

517. Siuntėjui (gavėjui) priklausančiuose keturašiuose miškavežiuose vežami (10–24) m ilgio rąstai.

Miškavežio krovumas – 56 t, ilgis tarp automatinių sankabų ašių – 25,08 m.

518. Rąstai į miškavežius sukraunami ir iš jų iškraunami siuntėjo (gavėjo) privažiuojamuosiuose keliuose.

519. Rąstai vagone įtvirtinami paslankiomis gembėmis (žr. 122 pav.) ir grandinėmis (žr. 123 pav.), įtaisytomis viršutinėje dalyje metalinių statramsčių, pritvirtintų prie platforminio vagono rėmo.

520. Rąstus į platforminį vagoną sukrovus arba iš jo iškrovus, gembės pasukamos į vidurinę poziciją (pakrovos gabarito ribose) ir užfiksuojamos (įtvirtinamos tam tikra padėtimi) taip, kad savaime nepasisuktų.

Gembė (žr. 124 pav.) pasukama ir užfiksuojama sukikliu, įstatomu į sukamojo mechanizmo velenėlio ašies horizontalią angą. Pasukus svirtį, šios Г formos gembė pakeliama ir pasukama 100 laipsnių kampu.

521. Rąstus į platforminį vagoną sukrovus arba iš jo iškrovus, šoninių priešinių statramsčių poros grandinės viena su kita sujungiamos ant jų galų esančiais specialiais užraktais (žr. 123 pav.).

522. Kad būtų tvirčiau, rąstai riejami ant specialių metalinių padėklų (savo forma primenančių šukas), nepaslankiai įtaisytų tarp kiekvienos šoninių priešinių statramsčių poros.

523. Rąstų rietuvė platforminiame vagone sukraunama simetriškai platforminio vagono ašims.

524. Pusė rąstų storgalių dedami viename rietuvės gale, pusė – kitame.

525. Draudžiama didesnė kaip 300 mm rietuvės galo iškyša už vagono galinės sijos.

(pav.)

1 – statramsčiai; 2 – pasukamoji gembė; 3 – stacionarūs skersiniai padėklai; 4 – mediniai (lynų) tarpikliai

122 paveikslas

Draudžiama pavienių rąstų iškyša už rietuvės galo, kai rietuvė išsikiša už vagono galinės sijos.

526. Rąstų rietuvės matmenys parodyti 122 ir 123 paveiksluose.

527. Draudžiamas didesnis kaip 300 mm rietuvės aukščio skirtumas (matuojama rietuvės galuose ir vidurinėje dalyje).

528. Draudžiamos rąstų iškyšos virš statramsčių ir gembių.

529. Kraštiniai rąstai užtveriami statramsčiais (ne mažiau kaip trimis). Rąstai dedami taip, kad juos užtveriantys kraštiniai statramsčiai ir gembės būtų ne mažesniu kaip 1,0 m atstumu nuo rąsto galo.

530. Storgalių sukaupimo vietose rąstai riejami ypač standžiai, kad vežami pavieniai rąstai neišsprūstų iš rietuvės.

531. Draudžiama rieti negenėtus ir labai kreivus rąstus, kai 24 m ilgio rąsto išlinkis lygus 1,0 m ir 10 m rąsto išlinkis lygus 0,5 m.

532. Norint mechanizuotai iškrauti rąstus, jų rietuvė tarpikliais padalijama į du, tris arba keturis aukštus.

Siuntėjas gali nenaudoti tarpiklių, jei gavėjas sutinka priimti taip surietus rąstus.

533. Kiekvienas rietuvės aukštas atskiriamas dviem (80–100) mm aukščio ir ne siauresniais kaip 150 mm mediniais arba (19–22) mm skersmens lyno tarpikliais.

Draudžiama viename vagone naudoti medinius ir lyno tarpiklius.

534. Mediniai, rietuvės pločio ilgio tarpikliai padedami ne mažesniu kaip 300 mm atstumu už šoninių priešinių statramsčių poros ir rąstais prispaudžiami taip, kad vežant neišsikištų iš rietuvės.

535. Kiekvienas lyno galas prie rąstų pririšamas ne mažesnio kaip 4 mm skersmens vienos gijos viela, kurios galai sujungiami ir susukami (sukinyje turi būti ne mažiau kaip trys vijos). Paliekami ne ilgesni kaip 50 mm rišalo galai, kurie būtinai užlenkiami rąstų pusėn.

Be to, kiekvienas lyno galas prie rąstų prikalamas dviem (120–150) mm ilgio ir ne mažesnio kaip 5 mm skersmens vinimis.

Kilpos viduje (žr. 122 pav.) prispaustos prie lyno vinys 1/3 savo ilgio įkalamos į rąstus; likę vinių galai užlenkiami per lyną.

536. Vežti rąstus neišnaudojus miškavežių talpos draudžiama.

Rąstų vežimas keturašiuose miškavežiuose su statramsčių antgaliais

537. Siuntėjui (gavėjui) priklausančiuose keturašiuose (61 t krovumo) miškavežiuose ant statramsčių įtaisomi antgaliai.

537.1. Taip įrengtuose miškavežiuose (žr. 125 pav.) pagal zoninį pakrovos gabaritą rąstai riejami šių Taisyklių 522–534 punktuose nustatyta tvarka.

537.2. Rąstų rietuvės viršus neturi būti aukščiau 4,1 m virš bėgių galvučių lygio.

538. Pabaigus krovos darbus, antgaliais paaukštintų šoninių priešinių statramsčių poros grandinės viena su kita sujungiamos ant jų galų esančiais specialiais užraktais.

538.1. Svirties užrakto žiedas vielojamas termiškai apdorota (3–4) mm skersmens viela.

538.2. Medieną suveržti reikiamas sąvaržos ilgis reguliuojamas figūrine grandimi.

539. Norint krovos darbų metu apsaugoti platforminius vagonus, draudžiama trinkiuoti vagono kėbulą, vagone įtaisytą įrangą ir laisvai (nestabdant) mesti medieną iš didesnio kaip 0,5 m aukščio.

540. Už netinkamą miškavežių naudojimą atsako siuntėjas.

541. Naudoti pakrovai ir pateikti vežti miškavežius su netvarkinga įranga draudžiama.

542. Rąstai miškavežiuose riejami ir iš jų iškraunami siuntėjo (gavėjo) privažiuojamuosiuose keliuose.

(pav.)

1 – statramsčiai; 2 – mediniai (lynų) tarpikliai; 3 – suveržiamoji grandinė; 4 – stacionarūs skersiniai padėklai; 5 – užraktas

123 paveikslas

(pav.)

1 – suktuvėlis; 2 – svirtis; 3 – velenėlis; 4 – gembė

124 paveikslas

(pav.)

1 – šoninis statramstis; 2 – statramsčio antgalis; 3 – suveržiamoji grandinė; 4 – figūrinė grandis; 5 – užraktas

125 paveikslas

III SKYRIUS

METALO IR METALO PRODUKCIJOS KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

XI skirsnis. Bendrieji reikalavimai

543. Šiame skirsnyje nustatomi įvairių profilių rūšinio ir lakštinio metalo, metalo luitų, bliumų, sliabų, luitadėžių, vamzdžių ir kt. metalo produkcijos bei metalo laužo krovimo ir tvirtinimo atviruosiuose vagonuose būdai atsižvelgiant į vagono krovumą ir talpą.

544. Į pusvagonius metalo produkcija kraunama ant skersinių padėklų iš lentų (papenčių), kurių ilgis lygus vagono vidaus pločiui, o skerspjūvis – (40x100) mm. Padėklai dedami ant skersinių vagono rėmo sijų. Galima dėti po dvi lentas vieną ant kitos, sutvirtinama ne mažiau kaip trimis vinimis.

545. Pusvagonio angų kabliai fiksuojami sektoriais ir ne mažesnio kaip 4 mm skersmens viela viena apsuka pririšami prie uždorių kampainių. Vielos galai tris kartus užsukami metaline plokštele (skirta vielai sukti) šiame skirsnyje numatytais atvejais.

Vielos galai turi būti ne ilgesni kaip (90–100) mm ir užlenkti pusvagonio angos link.

546. Kraunant metalo produkciją į platforminius vagonus su uždarais galiniais bortais vagono galuose įtaisoma po dvi poras statramsčių. Jeigu vagono galiniai bortai yra su pleištiniu uždoriu, tai statramsčių gali nebūti.

546.1. Jeigu krovinys pakrautas aukščiau vagono galinių bortų, tai jie paaukštinami ne plonesnėmis kaip 35 mm storio lentomis (papenčiais), vinimis glaudžiai prikalamomis viena prie kitos iš vidinės galinių vagono statramsčių pusės. Lentų ilgis turi būti lygus galiniam vagono bortui arba 150 mm didesnis už krovinio plotį iš kiekvienos krovinio pusės. Kiekviena lenta (papentis) prikalama prie abiejų galinių vagono statramsčių 4 vinimis (po 2 vinis į kiekvieną statramstį) ne mažiau kaip 40 mm gilyn.

546.2. Jeigu metalo produkcija pakrauta ne aukščiau išilginių vagono bortų, priešinės jų sekcijos surišamos trijose vietose prie rišalo kablių ne mažesnio kaip 6 mm skersmens 5 gijų viela.

546.3. Vietoje vielos rišalo šoninius vagono bortus galima sutvirtinti šoniniais statramsčiais: kiekviena vidurinė išilginių bortų sekcija tvirtinama 2 statramsčiais, o kiekviena kraštinė – vienu statramsčiu, kuris įstatomas į antrąjį nuo galinio vagono borto statramsčio lizdą. Statramsčiai turi būti lygūs su išilginiais vagono bortais arba aukštesni už juos (iki 200 mm).

546.4. Metalo produkciją galima krauti iki išilginių platforminio vagono bortų viršaus nesurišant jų ir nestatant statramsčių, jei vagono bortai yra su pleištiniu uždoriu.

Lakštinio metalo rietuvės vagone išdėstomos taip, kad bendro svorio centro poslinkis neviršytų šių Taisyklių 6, 7 ir 8 punktuose nustatytų normų.

547. Norint krovinį pakrauti ir iškrauti mechanizuotai, į pavienius pusvagonius ir platforminius vagonus kraunama metalo produkcija gali būti sudėta ant padėklų (atskiriančių krovinį nuo vagono grindų) ir tarpiklių (atskiriančių pakus arba krovinio vienetus vieną nuo kito). Padėklai ir tarpikliai išdėstomi tolygiai krovinio ilgiui ir simetriškai vagono centro atžvilgiu.

548. Jeigu rūšinis metalas pakraunamas ant viso pusvagonio grindų ploto, tai tokio metalo pakus galima krauti be padėklų.

549. Visais rūšinio metalo pakrovos be padėklų atvejais pakai turi būti su papildomomis apkabomis. Už šių apkabų patvarumą atsako siuntėjas.

550. Jeigu metalas kraunamas išilgai vagono, tai medinės galinės durys per visą pakrovos aukštį atitveriamos lentų skydais (žr. 126 pav.). Lentų storis turi būti ne mažesnis kaip 30 mm, o ilgis – lygus pusvagonio pločiui. Skydas prie galinių vagono durų tvirtinamas 4 mm skersmens viela, du kartus apsukama per viršutinius rišalo žiedus išorinėje pusvagonio pusėje. Vertikalieji skydo tašai turi būti krovinio pusėje.

XII skirsnis. Rūšinio valcuoto plieno krovimas ir tvirtinimas

551. Atskiri rūšinio plieno vienetai (juostinis, lovinis plienas, šešiabriaunis, kampuotis, siaurosios vėžės bėgiai ir kt.) pakuose turi būti sudėti lygiagrečiai, nesukryžiuoti. Kiekvienas rūšinio plieno pakas (profilis iki 180 mm) surišamas ne mažesnio kaip 6 mm skersmens dviguba viela skersai dviejose vietose, jei metalo pako ilgis iki 6000 mm, jei ilgesnis – trijose vietose.

551.1. Kiekvienas rūšinio plieno (profilis virš 180 mm) pakas surišamas 6 mm skersmens dviejų gijų viela skersai dviejose vietose, kai metalo pako ilgis iki 9000 mm, jei ilgesnis – trijose vietose.

Atskiri vienetai gali išsikišti iš rietuvės ar ryšulio ne daugiau kaip 200 mm galinių vagono durų link.

551.2. Lovinio plieno, sijų, kvadratinių ruošinių (profilis iki 50 mm) ir iki 200 mm pločio juostinio plieno pakai dviejose vietose skersai surišami ne mažesnio kaip 6 mm skersmens dviejų gijų viela, jei metalo pako ilgis iki 6000 mm, jei ilgesnis –trijose vietose.

551.3. Kiekvienas lovinio plieno, sijų, kvadratinių ruošinių (profilis virš 50 mm) pakas surišamas 6 mm skersmens dviejų gijų viela skersai dviejose vietose, jei metalo pako ilgis iki 9000 mm, jei ilgesnis – trijose vietose.

Atskiri lovinio plieno, sijų, kvadratinių ruošinių vienetai pakuose turi būti sudedami glaudžiai vienas prie kito ir nesukryžiuojami.

551.4. Ilgesnį kaip 5000 mm (profilis virš 50 mm) lovinį plieną, sijas ir kvadratinius ruošinius galima vežti atskirais vienetais.

551.5. Siaurosios vėžės bėgiai kraunami į keturašius platforminius vagonus (3–5) t masės pakuose. Kiekvienas pakas surišamas 6 mm skersmens dviejų gijų viela trijose vietose, po to dedamas ant trijų (25x100) mm skerspjūvio padėklų, kurių ilgis lygus vagono pločiui. Tvirtinama kaip rūšinis metalas pakuose.

552. Iki 6500 mm ilgio (profilis iki 180 mm) rūšinis metalas kraunamas į platforminį vagoną dviem ar daugiau rietuvėmis (žr. 127 pav.), nuosekliai išdėstytomis išilgai vagono, ir, kraunant į platforminius vagonus, kurių bortai su išilginiais gofrais ir pleištiniais uždoriais, atitveriamas dviem būdais:

552.1. į kiekvieną bortų sekciją iš kiekvienos vagono pusės įstatoma po du statramsčius;

552.2. į kiekvieną bortų sekciją įstatoma viena statramsčių pora ir priešingi statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens penkių gijų viela.

Kraunant rūšinį metalą į platforminį vagoną su šoniniais bortais, vertikaliais gofrais ir angos kabliais į kiekvieną abiejų vagono bortų sekciją įstatomi du statramsčiai; priešingi statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens trijų gijų viela.

553. Iki 6500 mm ilgio rūšinį metalą galima krauti dviem aukštais (žr. 127 pav.):

553.1. apatiniame aukšte kraunamos dvi rietuvės, viršutiniame aukšte – viena (žr.
128 pav.). Tvirtinama į kiekvieną abiejų vagono bortų sekciją įstatomu statramsčiu. Priešingi statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens 5 gijų viela;

553.2. apatiniame aukšte kraunamos trys rietuvės, viršutiniame aukšte – dvi, kurios sudedamos ant apatinio aukšto vidurinės rietuvės (žr. 129 pav.). Tvirtinama šešiomis poromis statramsčių, įstatomų į pirmą, antrą ir ketvirtą platforminio vagono bortų ąsas nuo vagono galų. Priešingi statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens 5 gijų viela. Statramsčių aukštis turi atitikti šių Taisyklių 22 punkto reikalavimus.

Kai į keturašius platforminius vagonus kraunamas nuo 6500 mm iki 10500 mm ilgio rūšinis metalas (profilis iki 180 mm), pakai kraunami į dvi rietuves užleistinai vagono viduryje, o nuo 10600 mm iki 13000 mm (profilis iki 180 mm) – į vieną rietuvę. Tvirtinama į kiekvieną borto sekciją iš abiejų vagono pusių įstatomu statramsčiu. Priešiniai statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens 5 gijų viela.

554. Nuo 13100 mm iki 13700 mm ilgio rūšinis metalas (profilis iki 180 mm) kraunamas į platforminį vagoną su nuleistais ant gembių galiniais bortais. Krovinio rietuvės dedamos ant 2600 mm ilgio ir (135x200) mm skerspjūvio skersinių padėklų. Padėklai dedami virš šerdeso sijų. Kiekvienas padėklas iš galinio borto pusės tvirtinamas dviem, ne trumpesniais kaip 200 mm ilgio ir (35x50) mm skerspjūvio, atraminiais tašeliais. Kiekvienas tašelis prie vagono grindų prikalamas dviem, ne trumpesnėmis kaip 100 mm ilgio, vinimis (žr. 130 pav.).

Viso pakrauto metalo rietuvė surišama 6 mm skersmens 4 gijų viela dviejose vietose. Priešingi vielos galai pritvirtinami prie 13 mm skersmens kablių, įkaltų į padėklų galus. Statramsčiai, įstatyti į priešingų vagono šoninių bortų pirmąsias ąsas, surišami 6 mm skersmens 5 gijų viela.

555. Nuo 13800 mm iki 15000 mm ilgio rūšinis metalas kraunamas į pavienius keturašius platforminius vagonus su vienodomis abipusėmis iškyšomis ir vežamas su kitu kroviniu pakrautais apsauginiais platforminiais vagonais.

Nuo 13800 mm iki 14000 mm ilgio rūšinį metalą išskirtiniais atvejais galima krauti į platforminius vagonus su skirtingo ilgio iškyšomis. Krovinys gali išsikišti vagono ilgio atžvilgiu už rėmsijės ne daugiau kaip 400 mm. Šiuo atveju rūšinis metalas tvirtinamas kaip ir (13100–13700) mm ilgio metalas.

(pav.)

1 – skydo lentos; 2 – viela; 3 – ne mažesnio kaip 20 mm skersmens ir ne siauresnis kaip 70 mm vertikalusis tašelis; 4 – (75–100) mm ilgio vinys

126 paveikslas

(pav.)

1– šoniniai statramsčiai; 2 – statramsčių rišalas; 3 – lentos galiniams vagono bortams atitverti; 4 – galiniai statramsčiai

127 paveikslas

(pav.)

1 – šoniniai statramsčiai; 2 – statramsčių rišalas; 3 – lentos galiniams vagono bortams atitverti;4 – galiniai statramsčiai

128 paveikslas

(pav.)

1 – šoniniai statramsčiai; 2 – statramsčių rišalas; 3 – lentos galiniams vagono bortams atitverti; 4 – galiniai statramsčiai

129 paveikslas

(pav.)

1 – šoniniai statramsčiai; 2 – statramsčių rišalas; 3 – rietuvės aprišalas; 4 – atraminiai tašeliai; 5 – padėklai; 6 – kabliai

130 paveikslas

(pav.)

1 – šoniniai statramsčiai; 2 – statramsčių rišalas; 3 – rietuvės skersinis vielos aprišalas; 4 – padėklai

131 paveikslas

556. Iki 14000 mm ilgio (profilis virš 180 mm) rūšinio metalo pakai kraunami viena rietuve.

Jeigu pakrautas krovinys yra aukščiau išilginių platforminio vagono bortų, tai rietuvė surišama 6 mm skersmens dviejų gijų viela dviejose vietose vienodu (400–500) mm atstumu nuo rietuvės galų.

Rūšinio metalo pakus (profilis virš 180 mm), ilgesnius už platforminio vagono ilgį, leidžiama krauti iškišant krovinį ne daugiau kaip 400 mm už platforminio vagono rėmsijų (žr. 131 pav.). Metalo pakai kraunami į vieną rietuvę ant trijų skersinių (50x100) mm skerspjūvio padėklų: du padėklai dedami virš šerdeso sijų, trečias –vagono viduryje.

Krovinio rietuvė tvirtinama trimis skersiniais 6 mm skersmens dviejų gijų vielos aprišalais. Aprišalai išdėstomi iš vienos bet kurios padėklų pusės ne didesniu kaip 100 mm atstumu nuo padėklų. Į dvi, skaičiuojamas nuo vagono galų, kraštines ąsas iš abiejų platforminio vagono pusių įstatomi mediniai statramsčiai. Priešiniai statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens 5 gijų viela.

557. Nuo 1100 mm iki 1400 mm ilgio (profilis iki 80 mm) rūšinis metalas kraunamas skersai vagono į dvi išilgines eiles keliais aukštais glaudžiai prie galinių ir šoninių vagono bortų. Jeigu, išnaudojus vagono krovumą, viršutiniame aukšte lieka laisvo ploto, tai rūšinis metalas šiame aukšte kraunamas į vieną eilę išilgai vagono virš vidurinės sijos (žr. 132 pav.).

558. Nuo 1500 mm iki 2300 mm ilgio (profilis iki 80 mm) rūšinis metalas kraunamas išilgai vagono keliomis rietuvėmis, išdėstytomis tolygiai ant vagono grindų (žr. 133 pav.).

559. Nuo 2400 mm iki 5900 mm ilgio (profilis iki 80 mm) rūšinis metalas kraunamas išilgai vagono į dvi ar daugiau rietuvių ant (40x100) mm skerspjūvio padėklų. Padėklai dedami ant visų skersinių pusvagonio sijų (žr. 134 pav.). Kraunant metalą į keturias rietuves, galai rietuvių, esančių vagono galuose, turi remtis į padėklus tarp vagono angų dangčių gofrų prie galinių slenkstelių. Kraunant nuo 2400 mm iki 2100 mm ilgio metalą tarpai tarp rietuvių turi būti pripildyti metalu, paklotu skersai vagono (žr. 135 pav.).

560. Nuo 5000 mm iki 5850 mm ilgio rūšinio metalo vienetai ir ryšuliai kraunami išilgai vagono dviem rietuvėmis (žr. 136 pav.) vienu arba dviem aukštais. Galinės medinės durys atitveriamos skydais. Skydai pritvirtinami viela prie viršutinių rišalo įtaisų.

561. Nuo 6000 mm iki 8900 mm (profilis iki 80 mm) rūšinis metalas, išskyrus sijas ir lovines sijas, kraunamas išilgai vagono į dvi rietuves vagono ilgio atžvilgiu sudedant pakų galus viduryje vagono užleistinai ir ant ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio padėklų. Padėklai dedami ant skersinių vagono sijų (žr. 131 pav.). Rietuvių galai turi remtis į duris, atitvertas mediniais skydais per visą krovinio aukštį.

562. Rūšinis metalas nuo 6000 mm iki 8900 mm ilgio (profilis 80 mm ir didesnis) išskyrus lovines sijas ir sijas, kraunamas į vieną rietuvę išilgai vagono taip, kad viduriniai pakai būtų prigludę prie vienų galinių vagono durų, o kraštiniai pakai –prie priešingų vagono durų (žr. 138 pav.). Šiuo atveju ant skersinių vagono sijų dedami ne mažesnio kaip
(40x100) mm skerspjūvio padėklai. Antras aukštas kraunamas kaip ir pirmas.

563. Rūšinis metalas nuo 9000 mm iki 12000 mm ilgio kraunamas į vagoną viena rietuve (žr. 139 pav.). Nuo 9000 mm iki 10000 mm ilgio rūšinis metalas kraunamas ant keturių, ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio, padėklų. Padėklai dedami ant šerdeso ir tarpinių skersinių vagono sijų. Nuo 10100 mm iki 12000 mm ilgio rūšinis metalas kraunamas ant dviejų, ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio, padėklų, dedamų ant pusvagonio šerdeso sijų.

564. Kraunant pagal 133–139 paveikslų schemas skydai tvirtinami pagal šių Taisyklių 550 punkto reikalavimus.

(pav.)

132 paveikslas

(pav.)

133 paveikslas

(pav.)

1 – galinių vagono bortų atitvara; 2 – padėklai

134 paveikslas

(pav.)

1 – galinių vagono bortų atitvara; 2 – padėklai

135 paveikslas

(pav.)

1 – medinis skydas; 2 – rūšinis metalas; 3 – pakų aprišalai

136 paveikslas

(pav.)

1 – galinių vagono bortų atitvara; 2 – padėklai

137 paveikslas

(pav.)

1 – galinių vagono bortų atitvara; 2 – padėklai; 3 – skersinis aprišalas

138 paveikslas

(pav.)

1 – galinių vagono bortų atitvara; 2 – padėklai

139 paveikslas

(pav.)

1 – medinis skydas; 2 – kvadrato formos ruošinys; 3 – padėklas

140 paveikslas

565. Nuo 3000 mm iki 3600 mm ilgio, šonu nuo 60 mm iki 150 mm, kvadrato formos ruošinių ryšuliai arba pakai gali būti kraunami į vagoną išilgai taip: iš pradžių į vagono vidurį kraunamos vienu aukštu horizontaliai dvi rietuvės, kurios nuo grindų neturi būti aukščiau kaip 200 mm – 300 mm (žr. 140 pav.). Po to ant jų kraunamos dar dvi rietuvės nuožulniai galinių vagono durų link. Šių rietuvių galai turi liesti apsauginį skydą arba metalines duris. Ant vagono grindų glaustai prie apsauginio skydo per visą vagono plotį dedamas ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio padėklas.

566. Nuo 3610 mm iki 4000 mm ilgio, šonu nuo 60 mm iki 150 mm, kvadrato formos ruošinių ryšuliai arba pakai kraunami išilgai vagono trimis rietuvėmis (žr. 141 pav.) vienu ar daugiau aukštais. Medinės pusvagonio durys atitveriamos skydais.

567. Nuo 4100 mm iki 5400 mm ilgio, šonu nuo 60 mm iki 150 mm, kvadrato formos ruošinių ryšuliai arba pakai gali būti kraunami taip: iš pradžių į vidurį vagono dedama vienu aukštu horizontaliai viena rietuvė, kuri nuo grindų turi būti ne aukščiau kaip (200–300) mm (žr. 142 pav.). Po to ant jos nuožulniai dedamos dar dvi rietuvės galinių vagono durų link. Abiejų rietuvių masė turi būti vienoda. Galinės su medine apkala durys atitveriamos skydais iš lentų. Nuožulniai sukrautų rietuvių galai turi remtis į ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio lentą ir priglusti prie apsauginio skydo lentų.

568. Nuo 5860 mm iki 8000 mm ilgio, šonu nuo 60 mm iki 150 mm, kvadrato formos ruošinių vienetai, ryšuliai arba pakai kraunami į vagoną dviem rietuvėmis: viena horizontaliai prie vienų galinių durų glaustai, kita – nuožulniai prie kitų durų. Po nuožulnia rietuve glaudžiai prie galinių durų slenkstelio arba skydo dedama ne mažesnio kaip (40x150) mm skerspjūvio lenta. Lentos ilgis turi būti lygus vagono pločiui. Galinės medinės vagono durys atitveriamos skydais (žr. 143 pav.).

569. Nuo 8100 mm iki 11800 mm ilgio, šonu nuo 60 mm iki 150 mm, kvadrato formos ruošinių vienetai, ryšuliai arba pakai kraunami išilgai vagono ir paslenkami galinių durų link (žr. 144 pav.). Po paskutiniu aukštu 1000 mm atstumu nuo galo dedamas (100–120) mm aukščio tarpiklis. Tarpiklis gali būti iš papenčio arba lentų, sudėtų ilgio ir aukščio atžvilgiu.

570. Nuo 5410 mm iki 5850 mm ilgio, šonu nuo 60 mm iki 150 mm, kvadrato formos ruošinių vienetai kraunami išilgai vagono dviem rietuvėm, vienu ar daugiau aukštais (žr.
145 pav.). Jeigu paskutiniame aukšte yra mažiau ruošinio vienetų, tai jie išdėstomi skėstai vienas nuo kito šoninių pusvagonio bortų link.

571. Nuo 8700 mm iki 11500 mm ilgio, šonu nuo 60 mm iki 150 mm, kvadrato formos ruošiniai kraunami į pusvagonį viena rietuve išilgai, keletu eilių pločio atžvilgiu ir keliais aukštais (žr. 146 ir 147 pav.), nuo galinių durų 200 mm atstumu.

571.1. Jeigu ruošiniai kraunami į vagoną nelyginiu aukštų skaičiumi, tai visuose aukštuose, išskyrus viršutinį, ruošiniai paslenkami galinių vagono durų link pakaitomis. Viršutinio aukšto ruošiniai sukraunami į vagono vidurį simetriškai išilginės ir skersinės vagono ašių atžvilgiu (žr. 146 pav.).

571.2. Jeigu į vagoną kraunamas lyginis ruošinių aukštų skaičius, tai šiuo atveju pirmame ir viršutiniame aukštuose jie kraunami į vagono vidurį simetriškai išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu. Tarpiniuose aukštuose ruošiniai pakaitomis paslenkami galinių vagono durų link (žr.147 pav.).

572. Iki 12000 mm ilgio, šonu nuo 60 mm iki 150 mm, kvadrato formos ruošiniai kraunami į pusvagonį viena rietuve išilgai, keletu eilių į plotį ir keliais aukštais (žr. 148 pav.). Ruošinio rietuvė kraunama simetriškai išilginės ir skersinės vagono ašių atžvilgiu. Vagono vežimėliai turi būti tolygiai apkrauti. Jeigu viršutiniame aukšte yra mažiau eilių negu žemesniame aukšte, tai ruošiniai šiame aukšte kraunami virš vidurinės sijos.

573. Galinės medinės vagono durys atitveriamos skydais pagal šių Taisyklių 550 punkto reikalavimus.

(pav.)

1 – medinis skydas; 2 – kvadrato formos ruošinys

141 paveikslas

(pav.)

1 – medinis skydas; 2 – kvadrato formos ruošinys; 3 – padėklas

142 paveikslas

(pav.)

1 – medinis skydas; 2 – kvadrato formos ruošinys; 3 – pakų aprišalas; 4 – padėklas

143 paveikslas

(pav.)

1 – medinis skydas; 2 – kvadrato formos ruošinys; 3 – pakų aprišalas; 4 – tarpiklis

144 paveikslas

(pav.)

1 – medinis skydas; 2 – kvadrato formos ruošinys

145 paveikslas

(pav.)

146 paveikslas

(pav.)

147 paveikslas

(pav.)

148 paveikslas

(pav.)

1 – pastorinti padėklai; 2 – rietuvės vielos aprišalas; 3 – padėklai

149 paveikslas

(pav.)

1 – šoniniai statramsčiai; 2 – lentos galiniams vagono bortams atitverti; 3 – galinių statramsčių atotampos; 4 – šoninių statramsčių rišalas; 5 – šoniniai statramsčiai; 6 – vielos tempikliai; 7 – tarpikliai; 8 – padėklai

150 paveikslas

574. Nuo 12000 mm iki 12500 mm ilgio rūšinis metalas, supakuotas į pakus, kraunamas išilgai keturašio pusvagonio su atidarytomis vieneriomis galinėmis durimis. Rietuvė dedama ant keturių padėklų. Vienas iš jų – (140x140) mm skerspjūvio – dedamas prie atidarytų durų galinio tašo iš vidinės slenksčio pusės (žr. 149 pav.); kiti du (40x100) mm skerspjūvio padėklai dedami ant tarpinių skersinių sijų, ketvirtas – virš šerdeso sijos. Rietuvė dviejose vietose surišama 6 mm skersmens 4 gijų viela, kuri tvirtinama prie apatinių trikampių vagono plokštelių. Bendra 12500 mm ilgio rietuvės masė pusvagonyje turi atitikti šių Taisyklių
14 lentelėje pateiktus reikalavimus. Uždarytosios galinės medinės durys atitveriamos skydu, kuris pritvirtinamas prie viršutinių rišalo žiedų.

575. Iki 13300 mm ilgio įlaidiniai poliai kraunami į platforminius vagonus taip (žr.
150 pav.):

575.1. ant platforminio vagono grindų dedami trys (25x100) mm skerspjūvio skersiniai padėklai iš lentų (papenčių). Padėklo ilgis turi būti lygus vagono pločiui. Du padėklai dedami virš vagono šerdeso sijų, o trečias – viduryje tarp jų;

575.2. ant padėklų išilgai platforminio vagono per visą jo plotį kraunama pirma įlaidinių polių eilė. Poliai kraunami vienas prie kito glaustai. Ant pirmos įlaidinių polių eilės (virš padėklų) dedami ne mažesnio kaip (25x100) mm skerspjūvio tarpikliai, kurių ilgis lygus rietuvės pločiui. Ant tarpiklių kraunama antra ir visos kitos įlaidinių polių eilės. Poliai kraunami eilėmis vienas ant kito, tačiau nesukryžiuojami;

575.3. kiekviena pakrauta rietuvė trijose vietose sutvirtinama 4 gijų 6 mm skersmens vielos tempikliais. Tempikliai rišami (100–150) mm atstumu nuo tarpiklių.

Jeigu polių rietuvė pakrauta virš galinių platforminio vagono bortų, tai šiuo atveju įtaisomi galiniai skydai, 100 mm aukštesni už rietuvę. Dėl to prie galinių statramsčių iš krovinio pusės prikalamos ne plonesnės kaip 50 mm storio lentos glaudžiai viena prie kitos (arba 60 mm storio papenčiai). Lentų (papenčių) ilgis turi būti lygus vagono pločiui. Papildomai galiniai statramsčiai rišami prie antrų šoninių, skaičiuojant nuo galinių bortų, statramsčių ąsų 6 mm skersmens 6 gijų viela. Statramsčiai, įtaisyti į pirmas ir trečias ąsas nuo vagono galų, turi būti aukščiau krovinio (100–200) mm. Priešingi statramsčiai rišami poromis 6 mm skersmens 5 gijų viela.

576. Nuo 13400 mm iki 20000 mm ilgio įlaidiniai poliai į platforminį vagoną kraunami taip (žr. 151 pav.):

576.1. nuo 13400 mm iki 14200 mm ilgio įlaidiniai poliai kraunami ant trijų skersinių padėklų per visą vagono plotį glaudžiai vienas prie kito. Du padėklai dedami virš šerdeso sijų, o trečias – viduryje tarp jų. Ant apatinės polių eilės kitos polių eilės kraunamos be tarpiklių. Poliai kraunami būtinai vienas ant kito; pakrauta polių rietuvė surišama keturiais vielos tempikliais; du iš jų rišami ne didesniu kaip 100 mm atstumu nuo kraštinių padėklų į vagono centro pusę, du kiti tempikliai – 1500 mm atstumu nuo vidurinio padėklo į abi puses. Papildomai rietuvė sutvirtinama dviem metalinėmis lovinėmis apkabomis, esančiomis
300 mm atstumu nuo kraštinių padėklų į vagono centro pusę;

576.2. nuo 14300 mm iki 20000 mm ilgio įlaidiniai poliai kraunami į trijų platforminių vagonų junginį: ant pagrindinio (vidurinio) platforminio vagono poliai krau nami su vienodo ilgio iškyšomis iš abiejų jos galų, o po iškyšomis pastatoma po vieną apsauginį vagoną; ant platforminio vagono grindų dedami keturi skersiniai padėklai; du kraštiniai padėklai dedami 650 mm atstumu nuo galinių vagono bortų, du viduriniai – 2000 mm – nuo vagono centro;

576.3. įlaidiniai poliai kraunami ant padėklų vienas prie kito glaustai, paliekant 300 mm tarpus tarp kraštinių polių ir platforminio vagono bortų. Poliai į rietuvę kraunami vienas ant kito be tarpiklių. Kiekviena polių rietuvė tvirtinama dviem stačiakampėmis lovinėmis apkabomis (žr. 152 pav.) ir 6 mm skersmens keturių gijų vielos tempikliais. Vielos tempiklių turi būti: kai polių ilgis iki 15000 mm – 6 vnt., 17000 mm – 8 vnt., 20000 mm – 10 vnt.;

576.4. stačiakampės lovinės apkabos sudedamos į platforminį vagoną prieš kraunant polius 300 mm atstumu nuo kraštinių padėklų vagono centro link;

576.5. vielos tempikliai išdėstomi taip:

576.5.1. tvirtinant rietuvę šešiais tempikliais – du iš jų išdėstomi 750 mm atstumu nuo vagono centro į abi puses, kiti keturi – 100 mm atstumu nuo kiekvieno padėklo vagono centro link;

576.5.2. tvirtinant rietuvę aštuoniais tempikliais – 6 iš jų išdėstomi kaip nurodyta šių Taisyklių 560.1 punkte, o du – 1350 mm atstumu nuo krovinio iškyšų galų;

576.5.3. tvirtinant rietuvę dešimčia tempiklių – 8 iš jų išdėstomi kaip nurodyta šių Taisyklių 560.2 punkte, o du – 3000 mm atstumu nuo krovinio iškyšų galų;

576.6. kraunant ilgesnius kaip 13000 mm įlaidinius polius, kiekvienas padėklas vagone prikalamas dviem bėgvinėmis, po vieną kiekviename padėklo gale;

576.7. skersiniai padėklai turi būti 220 mm aukščio, jų pagrindo plotis turi būti 250 mm (leidžiama naudoti du 220 mm aukščio ir 125 mm pagrindo pločio tašelius, sudedamus glaudžiai vienas prie kito ir sutvirtinamus keturiomis (10–15) mm skersmens statybinėmis apkabomis – po dvi iš kiekvienos pusės). Padėklų ilgis turi būti lygus vagono pločiui.

Kiekvienas skersinis padėklas papildomai tvirtinamas keturiais (50x100) mm skerspjūvio ir 200 mm ilgio atraminiais tašeliais (po du iš kiekvienos pusės). Tašeliai prikalami prie vagono grindų keturiomis 100 mm ilgio vinimis;

576.8. rietuvės surišamos 6 mm skersmens 4 gijų vielos tempikliais;

576.9. stačiakampės lovinės apkabos gaminamos iš lovinių sijų Nr. 20. Apkaba apglėbia rietuvę iš trijų pusių. Viršuje apkaba sutraukiama 28 mm skersmens varžtu su poveržlėmis, veržlėmis ir fiksuojamomis veržlėmis (žr. 152 pav.). Varžtas nuo krovinio neturi būti nutolęs daugiau kaip 50 mm.

Įlaidiniai poliai gali būti tvirtinami apkabomis iš dvitejinių sijų, statomų vertikaliai iš abiejų rietuvės pusių ir sutraukiamų rietuvės apačioje ir viršuje 28 mm skersmens varžtais su poveržlėmis, veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis;

576.10. polių rietuvės įtvirtinamos keturiomis 6 mm skersmens 4 gijų atotampomis. Kiekvienos atotampos vienas galas pririšamas prie viršutinio lovinės apkabos varžto, o kitas – prie vagono šoninio statramsčio ąsos;

576.11. kraunant iki 15000 mm ilgio polius vagone turi būti įtaisytos keturios poros šoninių statramsčių, kraunant iki 20000 mm ilgio polius – 6 poros šoninių statramsčių. Priešingi šoniniai statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens 2 gijų viela.

Junginio apsauginiai platforminiai vagonai gali būti pakrauti ta pačia kryptimi vežamu kroviniu.

577. Kraunant bėgius į keturašius platforminius vagonus, juose įtaisomos keturios poros statramsčių. Statramsčiai turi būti (100–200) mm aukščiau krovinio. Priešiniai statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens 5 gijų viela. Vagono galuose įtaisoma po du trumpus statramsčius.

(pav.)

1 – vielos tempikliai; 2 – padėklai; 3 – atraminiai tašeliai; 4 – loviniai tempikliai; 5 – lovinio tempiklio suveržimo varžtas; 6 – vielos atotampos; 7 – šoniniai statramsčiai; 8 – šoninių statramsčių vielos rišalas; 9 – geležinkelio bėgvinės

151 paveikslas

(pav.)

1 – lovinė sija; 2 – suveržimo varžtas; 3 – veržlė; 4 – fiksuojamoji veržlė; 5 – poveržlė

152 paveikslas

(pav.)

153 paveikslas

(pav.)

154 paveikslas

(pav.)

1 – galinė atitvara; 2 – tarpikliai; 3 – padėklai; 4 – storinti padėklai; 5 – atotampos

155 paveikslas

578. Iki 12500 mm ilgio geležinkelio bėgiai su skylėmis varžtams kraunami į keturašius platforminius vagonus. Ant vagono grindų dedami trys skersiniai padėklai iš ne mažesnio kaip 25 mm storio, 100 mm pločio lentų arba papenčių. Padėklų ilgis turi būti lygus vagono pločiui.

Du padėklai dedami virš šerdeso sijų, o trečias – vagono viduryje.

578.1. Pirmoje eilėje bėgiai kraunami ant padėklų padu žemyn vienas prie kito glaustai. Bėgių galai išlyginami pagal varžtų skyles. Antra bėgių eilė kraunama padu aukštyn taip, kad bėgių galvutės neuždengtų apatinės eilės bėgių varžtų pirmųjų skylių. Antros eilės bėgių galai išlyginami pagal priešingos pusės varžtų skyles. Trečioji bėgių eilė kraunama kaip pirmoji, ketvirta – kaip antroji ir t.t.

Tarp kiekvienų dviejų bėgių eilių dedami trys tarpikliai, kurių skerspjūvis ne mažesnis kaip (25x100) mm, o ilgis lygus krovinio pločiui. Bėgiai kiekvienoje eilėje per bėgių varžtų skyles surišami ne plonesne kaip 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Viela perkišama per pirmos eilės bėgių varžtų skyles. Vienas vielos galas turi būti kraštinio bėgio išorėje. Antras vielos galas priešingoje eilės pusėje užlenkiamas į viršų ir pertempiamas per keturias bėgių galvutes, po to perkišamas per kitų bėgių varžtų skyles ir, likus iki eilės galo keturioms bėgių galvutėms, viela pertempiama per šių bėgių galvutes iki kraštinio bėgio, kur surišama su pirmuoju vielos galu (žr. 153 pav.).

578.2. Antroji bėgių eilė surišama kaip pirmoji, tik antras vielos galas užlenkiamas žemyn ir pertempiamas per apatines bėgių galvutes (žr. 154 pav.). Trečioji eilė surišama kaip pirmoji, ketvirta – kaip antroji ir t. t. Viršutinė bėgių eilė – jeigu ji yra nelyginė – surišama abiejuose galuose. Kraunant bėgius į pavienius platforminius vagonus reikia laikytis šių Taisyklių 577 punkto reikalavimų.

579. Galima krauti skirtingų ilgių bėgius: apatinėje eilėje sukraunami ilgiausi vienodo ilgio bėgiai; antroje eilėje (galvutėmis žemyn) – trumpi bėgiai. Apatinės eilės bėgiai surišami abiejuose galuose per bėgių varžtų skyles perkišta viela.

Galima krauti skirtingų ilgių bėgius su jų galuose varžtais pritvirtintomis tvarslėmis. Šiuo atveju viela rišama per tvarslių varžtų skyles.

580. Iki 11500 mm ilgio geležinkelio bėgiai į keturašius pusvagonius kraunami taip pat, kaip ir iki 11500 mm ilgio rūšinis metalas. Nuo 11500 mm iki 12500 mm ilgio bėgiai kraunami į keturašius pusvagonius su atidarytomis vieneriomis galinėmis durimis (žr.
155 pav.). Virš pusvagonio šerdeso sijų dedami du padėklai, kurių ilgis lygus pusvagonio pločiui. Padėklo, kuris dedamas iš uždarytų durų pusės, pjūvis turi būti ne mažesnis kaip (40x100) mm, o iš atidarytų durų pusės – (100x150) mm.

Padėklai, tarpikliai ir bėgiai į pusvagonį kraunami bei bėgiai surišami tuo pat būdu, kaip nurodyta šių Taisyklių 578 punkte, kai kraunama į platforminį vagoną.

Uždarytos galinės medinės durys atitveriamos skydais šių Taisyklių 550 punkte nurodyta tvarka.

Iš atidarytų pusvagonio durų pusės dvi viršutinės bėgių eilės per varžtų skyles sutvirtinamos dviem 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis, pririšamomis prie apatinių trikampių rišalo plokštelių, jų nesant – prie išorinių kraštinės pusvagonio angos ąsų.

Bendra iki 12500 mm ilgio bėgių rietuvės masė neturi būti didesnė kaip šių Taisyklių
13 lentelėje nurodytų dydžių.

581. Tramvajų bėgiai į keturašius platforminius vagonus kraunami taip (žr. 156 pav.):

581.1. ant vagono grindų dedami trys ne mažesnio kaip (50x150) mm skerspjūvio skersiniai padėklai. Jų ilgis turi būti lygus vagono pločiui. Du padėklai dedami virš vagono šerdeso sijų, o trečias – viduryje tarp jų;

581.2. ant padėklų per visą vagono plotį kraunami bėgiai padu žemyn vienas prie kito glaustai lygiomis horizontaliomis eilėmis. Tarp gretimų bėgių eilių virš padėklų dedama po tris ne mažesnio kaip (25x150) mm skerspjūvio medinius tarpiklius. Tarpiklių ilgis turi būti lygus rietuvės pločiui. Dvi apatinės bėgių eilės sutvirtinamos trijose vietose skersai surišama 6 mm skersmens trijų gijų viela;

581.3. viršutinių eilių bėgiai išlyginami ir per varžtų skyles viela surišami šių Taisyklių 578 punkte nustatyta tvarka;

581.4. kiekviena viršutinė bėgių eilė, pradedant trečiąja, tvirtinama keturiomis 6 mm skersmens dviejų gijų vielos atotampomis. Atotampos rišamos per kraštinių bėgių abiejų galų varžtų skyles ir vagono statramsčių ąsas. Atotampos rišamos taip, kad su vagono grindimis sudarytų ne didesnį kaip 45° kampą;

581.5. krovinio rietuvė surišama dviejose vietose skersai 6 mm skersmens trijų gijų viela. Į vagono šonines statramsčių ąsas įtaisomos keturios statramsčių poros. Priešiniai statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Vagono galuose įtaisomi du trumpi statramsčiai.

582. Iki 12500 mm ilgio bėgiai be skylių varžtams kraunami į keturašius platforminius vagonus ir tvirtinami taip:

582.1. ant vagono grindų dedami trys (50x150) mm skerspjūvio ir 2700 mm ilgio padėklai. Pirmoje eilėje bėgiai kraunami padu žemyn, antroje eilėje – padu aukštyn. Tarp kiekvienų dviejų bėgių eilių dedama po tris (25x150) mm skerspjūvio tarpiklius. Jų ilgis turi būti lygus krovinio pločiui;

582.2. kiekvienos dvi bėgių eilės surišamos 6 mm skersmens dviejų gijų viela trijose vietose. Viela rišama ne didesniu kaip 100 mm atstumu nuo padėklo ir tarpiklių. Be to, visa bėgių rietuvė tvirtinama trijose vietose skersai 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

Į vagono šonines statramsčių ąsas įtaisomos keturios statramsčių poros. Priešiniai statramsčiai surišami poromis 7 mm skersmens 5 gijų viela. Vagono galuose įtaisomi du trumpi statramsčiai.

583. Smailiabėgiai kraunami į keturašius platforminius vagonus (žr. 157 pav.) vienas prie kito glaustai iki 5 t masės pakai; neleistini sukryžiavimai ir perkrypos.

Kraunant ilguosius smailiabėgius, ant platforminio vagono grindų dedami trys, ne mažesnio kaip (50x150) mm skerspjūvio, padėklai. Jų ilgis turi būti lygus vagono pločiui. Du padėklai dedami virš šerdeso sijų, trečias – vagono viduryje.

Smailiabėgiai kraunami ant padėklų padu žemyn taisyklingomis horizontaliomis eilėmis. Tarp eilių dedama po tris skersinius medinius, ne mažesnio kaip (25x150) mm skerspjūvio, tarpiklius. Jų ilgis turi būti lygus krovinio pločiui. Kiekvienos dvi bėgių eilės sutvirtinamos 6 mm skersmens dviejų gijų viela trijose vietose. Be to, visa bėgių rietuvė tvirtinama trijose vietose skersai 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Rietuvės galuose viela rišama (1–1,5) m atstumu nuo rietuvės galų.

Į vagono šoninių statramsčių ąsas įtaisomos keturios statramsčių poros. Priešingi statramsčiai surišami 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Vagono galuose įtaisomi du trumpi statramsčiai.

584. 25000 mm ilgio bėgiai su skylėmis varžtams kraunami į dviejų keturašių pusvagonių junginį (158 pav.). Ant kiekvieno pusvagonio tarpinių skersinių sijų dedami (180x230x2830) mm matmenų padėklai. Padėklai prie vagono apatinių trikampių rišalo plokštelių pritvirtinami 6 mm skersmens 6 gijų viela. Ant padėklų kraunama pirma dviguba bėgių eilė, kuri surišama per vidurį 6 mm skersmens keturių gijų vielos tempikliu.

Ant pirmosios dvigubos bėgių eilės (250–300) mm atstumu nuo kiekvieno vagono centro junginio galų link dedami du stambesni (150x230x2700) mm matmenų skersiniai tarpikliai. Ant jų kraunamas viršutinis dvigubų bėgių eilių paketas; tarp paketo eilių dedami (25x100) mm skerspjūvio tarpikliai taip, kaip parodyta 158 pav. Tarpiklių ilgis turi būti lygus krovinio pločiui. Viršutinis paketas surišamas keturiais 6 mm skersmens keturių gijų tempikliais, išdėstomais vienodu atstumu vienas nuo kito paketo ilgio atžvilgiu.

Visos bėgių eilės rišamos dviem 6 mm skersmens 6 gijų tempikliais; jie rišami taip, kad tempiklių gijos būtų išsidėsčiusios iš abiejų stambesniųjų tarpiklių pusių. Ant viršutinės bėgių eilės po tempikliais dedamos (50x150) mm skerspjūvio tvarslės su įdubomis galuose tempikliui.

Kiekvienoje eilėje bėgių galai surišami 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Į kraštinius padėklus ir stambesniuosius tarpiklius iš abiejų bėgių paketų pusių įkalama po dvi bėgvines
5 mm atstumu nuo kraštinio bėgio pado. Viename junginio pusvagonyje stambesnieji tarpikliai tvirtinami prie trikampių rišalo plokštelių keturiomis 6 mm skersmens šešių gijų vielos atotampomis. Bėgius tvirtinti naudotomis bėgvinėmis draudžiama. Į dviejų pusvagonių junginį kraunamų bėgių bendra masė neturi būti didesnė kaip 90 t.

Prieš kraunant bėgius vidinės galinės pusvagonių junginio durys turi būti atidarytos ir įtvirtintos.

Bėgiai kiekvienoje eilėje turi būti sudėti taip, kaip nurodyta 45 lentelėje.

45 lentelė

Bėgių eilė	Bėgių skaičius eilėje
	R 50	R 65
1	12	11
2	9	–
3	11	10
4	10	9
5	10	9
6	9	8
7	5	8
8	4	–
Iš viso	70	55

585. 25000 mm ilgio bėgiai be varžtų skylių kraunami ir tvirtinami taip pat, kaip ir bėgiai su varžtų skylėmis. Dėl to paketui tvirtinti naudojami 8 bėgiai su varžtų skylėmis viename gale arba keturi bėgiai su varžtų skylėmis abiejuose galuose.

Bėgiai su varžtų skylėmis abiejuose galuose kraunami po vieną kiekvienoje antros ir trečios sudvigubintos eilės pusėje, o bėgiai su varžtų skylėmis viename gale –po du kiekvienoje eilės pusėje skylėmis į priešingas puses ir paslenkami vienas kito atžvilgiu per vieną skylę. Antros ir trečios sudvigubintų eilių bėgiai atitveriami galuose 6 mm skersmens dviejų gijų vielos rišalais. Vielos rišalų galai įtvirtinami kraštinių bėgių varžtų skylių išorėje.

586. 25000 mm ilgio bėgiai su varžtų skylėmis į dviejų keturašių platforminių vagonų junginį kraunami tokia tvarka (žr. 159 pav.):

586.1. Į kiekvieną junginio platforminį vagoną 2600 mm atstumu nuo skersinės vagono ašies dedami padėklai 1, 5. Padėklas 1 gali būti iš vieno (150x250x2700) mm matmenų medinio tašo arba sudėtas iš dviejų (135x150) mm skerspjūvio tašelių, įdėtų į trijų lovinių sijų Nr. 30 atkarpų lovelius (žr.160 pav.). Dvi lovinių sijų atkarpos turi būti padėklo galuose, o trečia – viduryje. Medinis vieno tašo padėklas 5 turi būti tokio pat dydžio, kaip ir padėklas 1, arba gali būti sudėtas iš dviejų (135x135x2700) mm matmenų tašelių (žr. 161 pav.). Ant viršutinio padėklo 5 paviršiaus penkiolika 100 mm ilgio vinių prikalama (4x150x 2600) mm matmenų metalinė tvarslė. Viršutinė tvarslės dalis tepama tepalu.

586.2. Vietoje medinio padėklo 5 gali būti naudojamas bėgis R 50, kuris dedamas ant keturių bėgių padėklų KB-50 (žr. 162 pav.), iš kurių du turi būti virš vidurinės sijos. Taip pat galima naudoti šachtos statramstį, dedamą ant keturių bėgių padėklų KB-65 (žr. 163 pav.).

(pav.)

1 – atotampos; 2 – apatinių bėgių eilių vielos aprišalai; 3 – statramsčių vielos rišalas; 4 – šoniniai statramsčiai; 5 – rietuvės skersinis vielos aprišalas; 6 – tarpikliai; 7 – padėklai

156 paveikslas

1 – kiekvienų dviejų bėgių eilių vielos aprišalai; 2 – rietuvės skersiniai vielos aprišalai; 3 – statramsčių vielos rišalas; 4 – šoniniai statramsčiai; 5 – tarpikliai; 6 – padėklai; 7 – trumpi galiniai statramsčiai

157 paveikslas

1 – padėklai; 2 – pastorinti tarpikliai; 3 – tvarslės; 4 – padėklai; 5 – vielos rišalas; 6 – rietuvės vielos tempiklis; 7 – pirmosios bėgių eilės vielos tempiklis; 8 – atotampos; 9 – padėklo įtvirtinimas; 10 – kiekvienos bėgių eilės galinis rišalas; 11 – bėgvinės

158 paveikslas

(pav.)

1 – (150x250x2700) mm matmenų padėklai; 2,8 – (150x250x2700)mm matmenų pastorinti tarpikliai; 3 – 6 mm skersmens 6 gijų vielos rišalas (tempiklis); 4 – (50x150)mm skerspjūvio medinės tvarslės; 5 – (150x250x2700) mm matmenų medinis padėklas su metaline antšova; 6 – 6 mm skersmens 5 gijų vielos rišalas; 7 – (25x100) mm skerspjūvio tarpikliai; 9 –bėgvinės; 10 – 6 mm skersmens 8 gijų vielos atotampos; 11 – 6 mm skersmens 6 gijų vielos atotampos; 12 – atraminiai tašeliai

159 paveikslas

(pav.)

1 – lovinė sija N 30, l – 400; 2 – (135x150x2700) mm matmenų tašas

160 paveikslas

(pav.)

1 – lovinė sija N 30, 1 – 400; 2 – (135x135x2700) mm matmenų tašas; 3 – vinys 6,0, 1 – 100; 4 – (4x150x2600) mm matmenų juosta

161 paveikslas

(pav.)

1 – bėgis R50, l – 2700; 2 – KB-50 padėklas

162 paveikslas

(pav.)

1 – šachtos stovas SVP-27, l – 2700; 2 – KB-65 padėklas

163 paveikslas

(pav.)

1 – (135x135x2600) mm matmenų tašas

164 paveikslas

586.3. Kiekvienas 1, 5 padėklas nuo skersinio poslinkio tvirtinamas keturiais atraminiais (50x150x200) mm matmenų tašeliais 12, kurie prikalami prie vagono grindų penkiomi 150 mm ilgio vinimis.

586.4. Ant padėklų kraunama pirma sudvigubintų bėgių eilė, kuri per vidurį surišama
6 mm skersmens penkių gijų vielos tempikliu. Bėgių skaičius eilėse nurodytas 46 lentelėje.

586.5. Ant pirmos bėgių eilės lygiu atstumu nuo padėklų 1, 5 dedami du stambesni (150x250x2700) mm matmenų tarpikliai 2, 8. Atotampų tvirtinimo (30–40) mm gylio užkirtimai daromi ant tašo briaunų (100–200) mm atstumu nuo tašo galų.

586.6. Ant stambesniųjų tarpiklių kraunamos trys sudvigubintos bėgių eilės. Tarp kiekvienos sudvigubintų bėgių eilės virš stambesniųjų tarpiklių dedami (25x100) mm skerspjūvio tarpikliai.

586.7. Sustambintiems 2 ir 8 padėklams leidžiama naudoti tašą, kurio pagrindo ir šono plotis turi būti ne mažesnis kaip 200 mm, arba du tašelius, kiekvienas (150x150x2600) mm matmenų. Jie sutvirtinami 6 mm skersmens 2 gijų viela (žr. 164 pav.).

586.8. Trys viršutinės bėgių eilės rišamos keturiais 6 mm skersmens 5 gijų tempikliais 6. Jie paskirstomi tolygiai per visą rietuvės ilgį.

586.9. Visos bėgių eilės per sustambintus tarpiklius surišamos 6 mm skersmens 6 gijų vielos tempikliais 3; tempikliai rišami taip, kad jų gijos būtų išsidėsčiusios iš abiejų stambesniųjų tarpiklių pusių. Ant viršutinės bėgių eilės po tempikliais dedamos (50x150) mm skerspjūvio tvarslės su galuose esančiomis įdubomis tempikliui.

586.10. Kiekvienos eilės bėgių galai surišami 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Apatinės eilės bėgių galai surišami 6 mm skersmens 4 gijų viela, įveriama į dviejų kraštinių bėgių varžtų skyles ir per vidurį susukama.

586.11. Norint išvengti bėgių skersinio poslinkio į padėklą 1 ir tarpiklius 2, 8 iš abiejų bėgių paketų pusių (5–7) mm atstumu nuo kraštinio bėgio pado įkalama po dvi bėgvines
9. Papildomai antra sudvigubintų bėgių eilė viename platforminiame vagone surišama dviem 6 mm skersmens 6 gijų vielos atotampomis 11 tarp tarpiklio 8 ir padėklo 1 per artimiausių priešingų statramsčių ąsas.

586.12. Nuo išilginio poslinkio bėgiai tvirtinami prie sustambinto tarpiklio 2 keturiomis 6 mm skersmens 8 gijų vielos atotampomis 10, perveriamomis per viduri nių šoninių vagono statramsčių ąsas. Kad atotampos nenuslystų nuo tarpiklių, ant jų daromi užkirtimai. Viršutinė bėgių rietuvė tvirtinama keturiais 6 mm skersmens 6 gijų tempikliais 6. Antra sudvigubintų bėgių eilė antrame platforminiame vagone surišama dviem 6 mm skersmens 6 gijų vielos atotampomis taip, kaip 11 pozicijoje. Atotampos išdėstomos greta sustambintų tarpiklių ir tvirtinamos prie artimiausių priešingų vagono statramsčių ąsų.

586.13. Platforminio vagono bortų vidurinės sekcijos sutvirtinamos trumpais apvaliais mediniais statramsčiais. Statramsčiai nestatomi į dvi poras vidurinių šoninių vagono ąsų, per kurias rišamos vielos atotampos 20. Statramsčiai nestatomi ir metaliniuose platforminiuose vagonuose su pleištiniais uždoriais.

586.14. Bėgių rietuvei tvirtinti nuo išilginio poslinkio vietoje tempiklių 20 galima taikyti 165 pav. parodytą būdą. Šiuo atveju tempikliai perkišami per tarpiklius, o jų galai pritvirtinami prie statramsčių ąsų. Tvirtinant šiuo būdu R 65 ir R 75 tipų bėgius sustambinti tarpikliai gali būti 100 mm aukščio.

586.15. Padėklai ir tarpikliai turi būti gaminami iš ne žemesnės kaip trečios rūšies pjautinės medienos pagal GOST 8486 – 86E reikalavimus.

586.16. Bėgius įtvirtinti naudotomis bėgvinėmis draudžiama.

(pav.)

165 paveikslas

586.17. Į dviejų keturašių platforminių vagonų junginį kraunamų bėgių bendroji masė neturi būti didesnė kaip 110 t. Vieno vagono grindų aukštis neturi skirtis nuo kito vagono grindų aukščio daugiau kaip 25 mm.

586.18. Bėgiai kiekvienoje eilėje turi būti sukrauti kaip nurodyta 46 lentelėje.

46 lentelė

Bėgių eilė	Bėgių	skaičius eilėje
	R 50	R 65	R 75
1	13	11	10
2	12	10	10
3	13	11	10
4	12	10	9
5	12	10	9
6	11	9	8
7	7	4	8
8	6	3	4
Iš viso	86	68	68

XIII skirsnis. Lakštinio metalo krovimas ir tvirtinimas

587. Lakštinis metalas pateikiamas vežti pagal GOST7566–81:

587.1. iki 4 mm storio – pakuose;

587.2. 4 mm storio – pakuose pagal gavėjo reikalavimą;

587.3. iki 400 mm pločio (juosta) – ritiniuose arba ritiniai ryšuliuose (rietuve);

587.4. platesnis kaip 400 mm pločio – ritiniuose.

588. Pakai surišami skersai ir išilgai vienodo skerspjūvio – ne mažesnio kaip 1,5 mm storio ir 30 mm pločio – juostomis arba 6 mm ne mažiau kaip dviejų gijų viela.

Aprišalų skaičius ir išdėstymas turi būti ne mažesnis kaip nurodyta 47 lentelėje.

Ant pakų briaunų po rišalo juostomis dedami (0,8–1,0) mm storio lakštinio plieno tarpikliai. Pakas aprišamas (300–500) mm atstumu nuo jo galų. Pakai ir ritiniai turi būti surišti ir sutvirtinti taip, kad kraunami ir vežami nesubyrėtų (GOST 7566–81).

Karštu būdu suvyniota į ritinius 4 mm storio juosta su glaudžiai prigludusiu išoriniu galu kraunama į vagoną neaprišus ritinių, jeigu to nereikalauja gavėjas.

47 lentelė

Lakšto arba juostos ilgis bei plotis, mm	Minimalus aprišalų skaičius
	netepaluoti (karštai valcuoti) lakštai arba juostos		tepaluoti (ėsdinti) arba šaltojo valcavimo
	išilginių	skersinių	išilginių	skersinių
iki 800	1	1	1	1
virš 800 iki 2000	2	2	2	2
virš 2000 iki 4000	2	3	3	4
virš 4000 iki 6000	2	4	3	6
virš 6000	3	5	4	8

589. Kraunant iki 10 mm storio lakštinį metalą kiekvienas pakas kraunamas ant dviejų (35x75) mm skerspjūvio lentų arba papenčių padėklų. Padėklai gali būti dedami po pakais skersai arba išilgai. Kiekvienas pakų juostinis aprišalas pritvirtinamas prie padėklų dviem (50–75) mm ilgio vinimis.

590. Tepaluoto ir netepaluoto metalo pakai ir atskiri lakštai sukraunami skersai ir išilgai vagono taip, kad vagono vežimėliai būtų apkrauti tolygiai, o krovinio bendrojo svorio centro skersinis poslinkis nuo vertikalios plokštumos, kurioje yra išilginė vagono ašis, neturi būti didesnis kaip 100 mm. Į vagoną galima krauti skirtingų dydžių ir masės metalo pakus. Šiuo atveju vagono vežimėlių apkrova turi būti apskaičiuojama arba nustatoma pagal masę.

591. Padėklams ir tarpikliams naudojamos (40x100) mm skerspjūvio lentos arba papenčiai. Galima naudoti padėklus iš atskirų dalių, sudėtų aukščio ir pločio atžvilgiu bei sutvirtintų pagal šių Taisyklių 23 punkto reikalavimus.

592. Kraunant lakštinio metalo pakus skersai ir išilgai vagono, leidžiamas iki 80 mm tarpas tarp pakų, taip pat tarp šoninių pusvagonio sienų ir pakų, jeigu konkrečiais atvejais tokie tarpai nenumatyti kraunamam metalui.

„Pakų išdėstymas išilgai vagono“ reiškia, kad ilgasis pako šonas turi būti išilgai vagono; „pakų išdėstymas skersai vagono“ – kad ilgasis pako šonas turi būti skersai vagono.

Tvirtinant lakštinio metalo pakus vielos rišalais arba atotampomis turi būti naudojama
6 mm skersmens viela.

Į kitą eilę vagone metalo pakai kraunami tik tada, kai pirmesnėje eilėje pakai, atsižvelgiant į jų dydį, sukrauti išnaudojant visą vagono plotą. Jeigu kitoje eilėje kraunamas mažesnis metalo pakų skaičius negu pirmesnėje, tai paskutinėje eilėje pakai išdėstomi dviem grupėmis virš vagono vežimėlių nuo galinių durų (900–1100) mm atstumu, jeigu tas atstumas nenurodytas konkrečioje metalo krovimo schemoje.

Jeigu bendra pakų masė paskutinėje eilėje yra mažesnė kaip 5 t, tai juos pritvirtinti prie apatinės pakų eilės nebūtina.

593. Prieš kraudamas lakštinį metalą, krovinio siuntėjas suderina su krovinio gavėju atskirų krovinio vietų masę, padėklų, tarpiklių naudojimą taip, kad galima būtų jį iškrauti mechanizuotai.

594. Pakų, lakštų, juostų, ritinių atskirų vietų masė neturi būti didesnė kaip:

594.1. 80 kg kraunant nemechanizuotai;

594.2. 5 t , 10 t, 25 t, 30 t, 35 t kraunant mechanizuotai pagal gavėjų užsakymus.

595. Pusvagonio su medžio apkala šoninės sienos ir galinės durys nuo krovinio atitveriamos vertikaliai sustatomais mediniais tašeliais. Tašeliai turi būti (50–100) mm aukščiau krovinio.

Galinės pusvagonio durys atitveriamos keturiais, ne mažesnio kaip (40x100) mm, skerspjūvio tašeliais. Du tašeliai pastatomi prie vidinių durų statramsčių, kiti du – prie kampinių statramsčių.

Kiekvienas medinis tašelis prie galinių vagono durų medžio apkalos prikalamas dviem vinimis. Vinys turi būti (20–25) mm ilgesnės už tašelio storį. Metalo pakai ir lakštai pusvagonyje turi būti sukrauti glaudžiai prie tašelių, pastatytų prie galinių durų.

596. Kraunant į pusvagonį lakštinį metalą pakuose su padėklais ar be jų, pusvagonio angos viso ploto tolygi apkrova turi būti ne didesnė kaip 6 t, kraunant ant dviejų, ne trumpesnių kaip 1250 mm ilgio, padėklų, padėtų skersai gofrų ant pusvagonio angos dangčio.

Atstumai tarp padėklų, tarp padėklo ir vagono šoninės sienos arba vidurinės vagono sijos turi atitikti šių Taisyklių 9 punkto reikalavimus.

Padėklo, padėto tarp angų dangčių gofrų, kurio galai remiasi į išilginius vagono kampainius, o vidurys – į vidurinę vagono siją, apkrova turi būti ne didesnė kaip 8,3 t.

Leidžiama krauti iki 12 t masės metalo pakus ant dviejų vagono angų dangčių apkraunant kiekvieną dangtį per padėklus, sudėtus šiame punkte nurodyta tvarka.

597. Tepaluoto ir netepaluoto lakštinio metalo pakai atsižvelgiant į matmenis kraunami skersai arba išilgai keturašio platforminio vagono grupėmis simetriškai skersinės vagono ašies atžvilgiu. Metalo pakų grupės vagono viduryje ir prie galinių bortų turi būti sukrautos vienu aukštu. Tarp vienu aukštu sukrautų metalo pakų grupių kraunami metalo pakai dviem aukštais (žr. 166 pav.) ir vienas su kitu surišami trimis statmenais skersiniais 6 mm skersmens dviejų gijų vielos aprišalais arba dviem metalinėmis juostomis.

597.1. Išilgai platforminio vagono galinių bortų dedami (80x80) mm skerspjūvio skersiniai atraminiai tašeliai. Jų ilgis turi būti lygus vagono pločiui. Tašeliai prikalami prie vagono grindų trimis, ne trumpesnėmis kaip 120 mm ilgio, vinimis.

597.2. Jeigu pakrauto metalo pakai yra aukščiau vagono šoninių, vagono šoninės iš abiejų pusių paaukštinamos pagal šių Taisyklių 546 punkto reikalavimus.

597.3. Prie platforminio vagono galinių bortų vienu aukštu sukrautų metalo pakų dviem aukštais sukrauti pakai vienas su kitu surišami trimis statmenais skersiniais ir vienu išilginiu
6 mm skersmens dviejų gijų vielos aprišalais arba dviem metalinėmis juostomis. Rišti nereikia, jeigu viršutinės eilės pakai sukrauti ne aukščiau kaip pusė pako aukščio virš pakų, sukrautų prie galinių platforminio vagono bortų.

597.4. Kraunant kartu su mediniais padėklais supakuotus metalo pakus skersiniai atraminiai tašeliai paaukštinami per padėklų aukštį.

597.5. Jeigu pakrauto metalo pakai yra aukščiau išilginių platforminio vagono bortų, jie iš abiejų pusių paaukštinami lentomis, vinimis, prikalamomis prie statramsčių, įtaisytų į ąsas, esančias vagono šonuose. Priešiniai statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

597.6. Įtaisyti į galines platforminio vagono ąsas mediniai statramsčiai rišami 6 mm skersmens 4 gijų vielos atotampomis prie pirmutinių šoninių vagono ąsų.

598. Iki 13000 mm ilgio, ne daugiau kaip 2700 mm pločio, 30 mm ir storesni metalo lakštai kraunami į keturašius platforminius vagonus vienetais arba paketais. Į kiekvieną paketą dedami vienodų matmenų lakštai.

598.1. Į vieną paketą dėti skirtingų matmenų lakštus leidžiama, jei mažesnių matmenų lakštai yra paketo viduryje. Atskiri lakštai neturi išsikišti iš rietuvės.

598.2. Paketai, atsižvelgiant į jų ilgį ir plotį, kraunami į vieną arba dvi rietuves išilgai platforminio vagono simetriškai vagono skersinės ir išilginės ašių atžvilgiu (žr. 167 pav.).

598.3. Kai metalo lakštai kraunami į dvi rietuves, rietuvės turi būti sandūroje.

Kiekviena rietuvė atitveriama trimis trumpų šoninių statramsčių poromis. Priešiniai šoniniai statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens keturių gijų viela.

598.4. Prie kiekvienos iki 250 mm aukščio rietuvės abiejų galų glaudžiai dedama po vieną 200 mm pločio atraminį skersinį tašelį. Tašelių aukštis turi būti lygus rietuvės aukščiui, o ilgis – platforminio vagono pločiui tarp išilginių bortų. Atraminio tašelio plotis turi būti ne mažesnis už jo aukštį. Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas keturiomis 200 mm vinimis (po dvi kiekviename tašelio gale). Tašelių galai vinių kalimo vietose turi būti ne storesni kaip
140 mm.

598.5. Tarp skersinių atraminių tašelių ir galinių platforminio vagono bortų ties galiniais statramsčiais priderinama po du, ne mažesnio kaip (150x200) mm skerspjūvio, išilginius skečiamuosius tašelius. Kiekvienas tašelis prikalamas keturiomis 225 mm ilgio vinimis prie platforminio vagono grindų.

598.6. Vietoje skersinių atraminių tašelių galima dėti statmenus atraminius, ne mažesnio kaip (150x200) mm skerspjūvio, tašelius, kurie (10–15) mm skersmens statybinėmis apkabomis sujungiami su išilginiais skečiamaisiais tašeliais ir mediniais spyriais (žr.
168 pav.).

598.7. Kiekvienas pakrautas metalo lakštų paketas tvirtinamas ne mažiau kaip dviem skėtikliais, kurie dedami glaudžiai tarp šoninių platforminio vagono statramsčių ir paketo. Skėtikliai turi būti ne siauresni kaip 200 mm; jų aukštis turi būti lygus paketo aukščiui, o ilgis – lygus tarpui tarp šoninio platforminio vagono statramsčio ir paketo. Kiekvienas skėtiklis prie vagono grindų prikalamas dviem 225 mm ilgio vinimis.

599. Nuo 13000 mm iki 13700 mm ilgio, iki 2700 mm pločio ir ne plonesni kaip 10 mm metalo lakštai kraunami į pavienius keturašius platforminius vagonus su nuleistais ant gembių galiniais bortais (žr. 169 pav.).

599.1. Lakštai kraunami ant dviejų skersinių (60–80) mm x 100 mm skerspjūvio padėklų. Padėklų ilgis turi būti lygus platforminio vagono pločiui tarp išilginių bortų. Padėklai dedami virš šerdeso sijos ir prikalami prie vagono grindų keturiomis (100–120) mm ilgio vinimis.

599.2. Ant krovinio 300 mm atstumu nuo jo šoninių briaunų išilgai platforminio vagono dedami aštuoni 50 mm x (100–150) mm x (1000–1500) mm matmenų mediniai tašeliai (po keturis prie kiekvieno paketo šono).

599.3. Ant kiekvienos išilginių tašelių poros dedama po vieną (135x100) mm skerspjūvio ir 3150 mm ilgio skersinį tašelį.

599.4. Abu kiekvieno skersinio tašelio galai tvirtinami prie platforminio vagono šoninių ąsų vertikaliais 6 mm skersmens 4 gijų vielos rišalais. Prieš suveržiant vielos rišalą ant metalo lakštų viršaus šalia kiekvieno skersinio tašelio lakštams suglausti paeiliui dedamas (3–5) t masės krūvis, kuris nuimamas po vielos rišalų įtempimo. Į vielos rišalų susukimo vietas įstatomi mediniai kuoleliai taip, kad neiškristų. Ant skersinių tašelių (70–100) mm atstumu nuo jų galų daromi (10–15) mm gylio užkirtimai, kad vielos rišalas nenuslystų nuo tašelių.

599.5. Skersiniams tašeliams galima naudoti ne mažesnio kaip 180 mm skersmens rąstus, kurie nutašomi taip, kad apatinėje jų pusėje būtų atraminė plokštuma.

599.6. Į pirmas ir antras šoninių platforminio vagono statramsčių ąsas, skaičiuo jant nuo kiekvieno vagono galo, įstatomos dvi trumpų statramsčių poros. Kiekviena priešinių statramsčių pora surišama 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Tarp platforminio vagono bortų ir krovinio ties šoniniais statramsčiais glaudžiai prie jų dedami mediniai skėtikliai. Skėtikliai turi būti ne siauresni kaip 200 mm; jų aukštis turi būti lygus krovinio rietuvės aukščiui. Kiekvienas skėtiklis prikalamas prie vagono grindų dviem vinimis.

600. Nuo 13800 mm iki 18000 mm ilgio, iki 2700 mm pločio metalo lakštai kraunami į trijų keturašių platforminių vagonų junginio vidurinį vagoną.

600.1. Nuo 13800 mm iki 16900 mm ilgio ir ne plonesni kaip 30 mm (žr. 170 pav.), taip pat nuo 17000 mm iki 18000 mm ilgio ir ne plonesni kaip 40 mm metalo lakštai kraunami ant penkių, ne plonesnių kaip 150 mm ir (200–250) mm pločio, skersinių padėklų. Padėklų ilgis turi būti lygus platforminio vagono pločiui. Du padėklai dedami virš šerdeso sijų, du –
(500–1000) mm atstumu nuo vagono galų, o penktas –vagono viduryje. Kiekvienas padėklas prikalamas prie platforminio vagono grindų keturiomis (200–250) mm ilgio vinimis.

600.2. Padėklai gali būti iš apvalių rąstų su plokščiu (200–250) mm pločio paviršiumi viršuje ir apačioje.

600.3. Metalo lakštų paketai sutvirtinami ir šoniniai statramsčiai įtaisomi šių Taisyklių 599 punkto nustatyta tvarka. (16000–18000) mm metalo lakštų paketai 1000 mm nuo galų papildomai įtvirtinami dviem 6 mm skersmens keturių gijų vielos apkabomis.

600.4. Į vieną platforminį vagoną galima krauti tik vienodų dydžių ilguosius lakštus.

601. Į keturašius pusvagonius leidžiama krauti ir nerištą į pakus netepaluotą

(11–30) mm storio, (1300–2700) mm pločio ir (2400–11500) mm ilgio lakštinį metalą.

601.1. (2400–2700) mm ilgio metalo lakštai kraunami skersai pusvagonio. (2800–4000) mm ilgio lakštai kraunami ir tvirtinami taip, kaip supakuoti į pakus metalo lakštai (žr. šių Taisyklių 606 punktą). (4000–5000) mm ilgio lakštai kraunami į vieną išilginę eilę trimis sutapdintomis rietuvėmis užleistinai 1000 mm atstumu nuo galinių durų (žr. 171 pav.). Lakštai kraunami ant ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio padėklų, kurie sudedami ant skersinių pusvagonio sijų.

Metalo rietuvė surišama 6 mm skersmens 4 gijų vielos aprišalais (400–500) mm atstumu nuo rietuvės galų ir viršutinio lakšto.

Iš kiekvienos galinių durų pusės tarp apatinio metalo lakšto ir pusvagonio slenkstelio priderinama po tris, ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio, skečiamuosius tašelius. Tašeliai vienas su kitu sutvirtinami dviem (25x100) mm skerspjūvio jungiamosiomis lentjuostėmis, prikalamomis dviem 50 mm ilgio vinimis.

601.2. Nuo 5000 mm iki 5500 mm ilgio metalo lakštai kraunami į vieną išilginę eilę dviem rietuvėmis glaudžiai viena prie kitos simetriškai išilginei ir skersinei pusvagonio ašių atžvilgiu. Kiekviena rietuvė dedama ant trijų, ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio, padėklų, kurie sudedami ant skersinių pusvagonio sijų. Iš kiekvienos galinių durų pusės tarp apatinio metalo lakšto ir pusvagonio slenkstelio priderinama po tris, ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio, skečiamuosius tašelius. Tašeliai vienas su kitu sutvirtinami dviem jungiamosiomis lentjuostėmis. Kiekviena rietuvė surišama dviem 6 mm skersmens 4 gijų vielos aprišalais.

601.3. Nuo 5500 mm iki 7500 mm ilgio lakštai kraunami į vieną išilginę eilę dviem rietuvėmis užleistinai 1000 mm atstumu nuo galinių durų ant ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio padėklų. Padėklai sudedami ant visų skersinių pusvagonio sijų (žr. 172 pav.). Metalo rietuvė viduryje ir galuose surišama trimis 6 mm skersmens 4 gijų vielos aprišalais.

Iš kiekvienos galinių durų pusės tarp apatinio pako ir pusvagonio slenkstelio priderinama po tris, ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio, skečiamuosius tašelius. Tašeliai sutvirtinami dviem jungiamosiomis lentjuostėmis.

601.4. Nuo 7500 mm iki 9000 mm ilgio metalo lakštai kraunami taip, kaip nurodyta šių Taisyklių 618 punkte.

601.5. Nuo 9000 mm iki 11500 mm ilgio metalo lakštai kraunami į vieną išilginę eilę viena rietuve ant ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio padėklų. Padėklai sudedami virš pusvagonio šerdeso sijų. Iš kiekvienos galinių durų pusės tarp apatinio lakšto ir pusvagonio slenkstelio priderinama po tris, ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio, skečiamuosius tašelius. Tašeliai sutvirtinami vienas su kitu dviem jungiamosiomis lentjuostėmis.

(pav.)

1 – skersinis rišalas; 2 – pakų aprišalas; 3 – galiniai statramsčiai

166 paveikslas

(pav.)

1 – galiniai statramsčiai; 2 – skečiamieji tašeliai; 3 – skersiniai atraminiai tašeliai; 4 – šoniniai statramsčiai; 5 – statramsčių rišalas; 6 – skėtikliai

167 paveikslas

(pav.)

168 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – išilginiai tašeliai; 3 – skersiniai tašeliai; 4 – vertikalus rišalas; 5 – šoniniai statramsčiai; 6 – statramsčių rišalas

169 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – išilginiai tašeliai; 3 – skersiniai tašeliai; 4 – vertikalus rišalas; 5 – šoniniai statramsčiai; 6 – statramsčių rišalas; 7 – vielos tempikliai

170 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – jungiamosios lentjuostės; 3 – skečiamieji tašeliai

171 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – jungiamosios lentjuostės; 3 – skečiamieji tašeliai

172 paveikslas

(pav.)

1 – mediniai tašeliai; 2 – skersiniai aprišalai

173 paveikslas

602. Leidžiama kartu krauti vienodo dydžio tepaluotą ir netepaluotą lakštinį metalą pagal tepaluoto lakštinio metalo krovimo ir tvirtinimo taisykles.

603. Nuo 11500 mm iki 12200 mm ilgio ir (8–16) mm storio metalo lakštai kraunami į keturašius pusvagonius su atidarytomis galinėmis durimis (žr. 173 pav.). Prieš kraunant iš vidinės vagono pusės prie abiejų galinių durų slenkstelių dedama glaustai po vieną
(100x100) mm skerspjūvio tašelį. Tašelių ilgis turi būti lygus atstumui tarp atidarytų galinių vagono durų.

Metalo lakštai kraunami ant medinių padėklų išilgai pusvagonio simetriškai išilginės ir skersinės pusvagonio ašių atžvilgiu. Lakštinio metalo rietuvė surišama dviem skersiniais
6 mm skersmens 4 gijų vielos aprišalais. Vielos aprišalai sudedami ant pusvagonio grindų prieš kraunant metalo lakštus.

Šiuo būdu sukrauti metalo lakštai vežami tik siuntėjo paskirtiniais sąstatais.

XIV skirsnis. Pakuose esančio lakštinio metalo krovimas ir tvirtinimas

604. (500–900) mm x (500–1100) mm matmenų netepaluoto ir tepaluoto metalo pakai ant pavažų ir be jų kraunami į pusvagonį skersai ir išilgai ir tolygiai išdėstomi ant vagono grindų (žr. 174 pav.).

Pakai pradedami krauti nuo galinių durų vagono vidurio link. Tarp pakų leidžiama palikti ne didesnius kaip 80 mm tarpus. Jeigu kraunant išilgai vagono jo viduryje tarp pakų lieka didesnė kaip 500 mm erdvė, tai pakai sutvirtinami skečiamosiomis grotomis (žr.
175 pav.) arba 6 gijų viela pririšami prie artimiausių trikampių rišalo plokštelių ar ąsų (žr.
176 pav.). Po viela dedami du ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio ir (300–350) mm ilgio tašeliai. Viela prie tašelių tvirtinama dviem (75–80) mm ilgio vinimis.

Įtaisomų skečiamųjų grotų išilginių ir skersinių tašelių pjūvis turi būti ne mažesnis kaip (100x100) mm. Tašeliai sutvirtinami keturiomis apkabomis.

Leidžiama vienoje vagono pusėje krauti lyginį pakų skaičių, kitoje pusėje – nelyginį. Šiame punkte nurodytų matmenų lakštinis metalas pakuose vežamas pagal šių Taisyklių
545 punkto reikalavimus.

605. (1500–2300) mm ir (2800–5500) mm ilgio lakštinio metalo pakai kraunami į pusvagonį išilgai vagono glaudžiai vienas prie kito į kelias rietuves. (500–540) mm pločio pakai kraunami skersai pusvagonio penkiomis eilėmis, (550–680) mm pločio

– keturiomis eilėmis, (690–900) mm pločio – trimis eilėmis, (910–1350) mm pločio

– dviem eilėmis.

Pakai kraunami simetriškai išilginės vagono ašies atžvilgiu priglaudžiant kraštinius pakus prie vagono sienų. Jeigu akivaizdu, kad visiškai pakrovus pusvagonį liks laisvo grindų ploto, metalo pakai virš vagono vežimėlių glaudžiai sudedami prie galinių slenkstelių. Norint apsaugoti nuo išilginio poslinkio, metalo pakai vagono viduryje tvirtinami dviem skečiamaisiais tašeliais, kurie dedami tarp skersai vagono prie metalo pakų glaudžiai sudėtų atraminių tašelių (žr. 177 pav.). Skečiamieji tašeliai sutvirtinami dviem (25x100) mm skerspjūvio jungiamosiomis lentjuostėmis; kiekviena lentjuostė prikalama prie tašelių keturiomis vinimis (po dvi į kiekvieną tašelį). Tašelių pjūvis turi būti ne mažesnis kaip (100x100) mm.

605.1. Kiekviena nuo 2800 mm iki 5500 mm ilgio metalo rietuvė kraunama ant dviejų ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio lentų arba papenčių padėklų.

605.2. Kraunant (1500–2300) mm ir (2400–2700) mm ilgio metalo pakus pusvagonio angų kabliai viela pririšami prie angos dangčio gembės.

605.3. Nuo 2400 mm iki 2700 mm ilgio metalo pakai kraunami skersai pusvagonio (žr. 178 pav.).

Leidžiama krauti į keturašius pusvagonius (4–10) mm storio nesupakuotą lakštinį metalą šių Taisyklių 601 punkte nustatyta tvarka. Šiuo atveju į rietuves kraunamo metalo vieno pakėlimo kranu bendras lakštų aukštis neturi viršyti 50 mm.

605.4. Jeigu kraunant metalo pakus vienu aukštu neišnaudojamas vagono krovumas, tai pakai kraunami dviem aukštais. Šiuo atveju antrame aukšte pakai kraunami virš pusvagonio vežimėlių ir priglaudžiami prie galinių durų skersai vagono vidurinės sijos.

606. (1360–2700) mm pločio netepaluotas lakštinis metalas pakuose kraunamas viena eile išilgai vagono simetriškai išilginės ir skersinės pusvagonio ašių atžvilgiu.

606.1. Nuo 2800 mm iki 3000 mm ilgio pakai kraunami į keturias rietuves ilgio atžvilgiu; kiekviena rietuvė kraunama ant dviejų, ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio, padėklų. Padėklai dedami ant skersinių vagono sijų ir tarp angų dangčių gofrų prie galinių pusvagonio slenkstelių.

Kiekviena rietuvė tvirtinama keturiais skersiniais atraminiais (40x100) mm skerspjūvio tašeliais ir surišama dviem skersiniais 6 mm skersmens 4 gijų vielos aprišalais. Kiekvienas tašelis prikalamas prie padėklų dviem 75 mm ilgio vinimis.

Galinės medinės pusvagonio durys per visą pakrovos aukštį atitveriamos keturiais (50x100) mm skerspjūvio statmenais tašeliais (po du tašelius prie kiekvienos durų sąvaros). Tašeliai prikalami prie pusvagonio durų lentų pakalo priešais vidurinį ir kampinį statramsčius ne trumpesnėmis kaip (80–100) mm vinimis.

606.2. (3000–3600) mm ilgio metalo pakai kraunami išilgai vagono į tris rietuves. Kiekviena rietuvė kraunama ant dviejų, ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio, padėklų, kurie dedami virš skersinių pusvagonio sijų (žr. 179 pav.). Tarp kraš tinių rietuvių apatinių pakų ir pusvagonio slenkstelių glaustai dedama po tris, ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio, skečiamuosius tašelius. Skečiamieji tašeliai sutvirtinami dviem (25x100) mm skerspjūvio jungiamosiomis lentjuostėmis; kiekviena lentjuostė prikalama prie tašelių dviem 50 mm ilgio vinimis.

Kiekviena rietuvė tvirtinama keturiais skersiniais (40x100) mm skerspjūvio atraminiais tašeliais ir surišama dviem skersiniais 6 mm skersmens keturių gijų vielos aprišalais. Kiekvienas tašelis prikalamas prie padėklų dviem (80–90) mm ilgio vinimis.

606.3. Nuo 3600 mm iki 4000 mm ilgio lakštinio metalo pakai kraunami taip, kaip nurodyta šiame punkte, tik nededami skečiamieji tašeliai. Šiuo atveju galinės medinės pusvagonio durys per visą pakrovos aukštį atitveriamos keturiais statmenais (50x100) mm skerspjūvio tašeliais.

606.4. Nuo 4000 mm iki 5500 mm ilgio lakštinio metalo pakai kraunami išilgai vagono į dvi rietuves (žr. 180 ir 181 pav.). Kiekviena rietuvė kraunama ant trijų, ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio, padėklų, kurie dedami virš skersinių pusvagonio sijų. Tarp apatinių pakų ir pusvagonio slenkstelių glaustai dedama po tris, ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio, skečiamuosius tašelius. Skečiamieji tašeliai sutvirtinami dviem (25x1000) mm skerspjūvio lentjuostėmis; kiekviena jungiamoji lentjuostė prikalama prie tašelio dviem
50 mm ilgio vinimis. Tarp rietuvių, kurių ilgis nuo 4000 mm iki 4500 mm, vagono viduryje dedami du skečiamieji tašeliai. Skečiamieji tašeliai sutvirtinami jungiamosiomis lentjuostėmis (žr. 180 pav.). Kiekviena rietuvė tvirtinama keturiais (40x100) mm skerspjūvio skersiniais atraminiais tašeliais ir surišama dviem skersiniais 6 mm skersmens keturių gijų vielos aprišalais. Kiekvienas tašelis prikalamas prie padėklų dviem 75 mm ilgio vinimis.

606.5. Nuo 5500 mm iki 7500 mm ilgio metalo pakai kraunami į vieną išilginę eilę dviem rietuvėm užleistinai 1000 mm atstumu nuo galinių vagono durų ant ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio padėklų. Padėklai sudedami virš visų skersinių pusvagonio sijų (žr. 182 pav.). Metalo rietuvė surišama trimis skersiniais 6 mm skersmens dviejų gijų vielos aprišalais. Iš kiekvienos vagono galinių durų pusės prie apatinių pakų glaustai dedama
(50 x100) mm skerspjūvio skiausčia lenta. Tarp lentos ir pusvagonio galinių durų slenkstelio glaudžiai dedami trys (100x100) mm skerspjūvio skečiamieji tašeliai, kurie vienas su kitu sujungiami dviem jungiamosiomis lentjuostėmis.

Kiekviena rietuvė nuo skersinio poslinkio tvirtinama keturiais (40x100) mm skerspjūvio atraminiais tašeliais. Kiekvienas tašelis prie padėklų prikalamas dviem vinimis.

606.6. Nuo 7500 mm iki 9000 mm ilgio metalo pakai kraunami šių Taisyklių
601 punkte nustatyta tvarka.

606.7. Nuo 9000 mm iki 11500 mm ilgio pakai kraunami viena rietuve ant dviejų, ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio, padėklų, padėtų virš pusvagonio šerdeso sijų. Tarp apatinių pakų ir pusvagonio slenkstelių kiekviename vagono gale dedama po tris
(100x100) mm skerspjūvio skečiamuosius tašelius. Skečiamieji tašeliai sutvirtinami dviem jungiamosiomis lentjuostėmis.

Kiekviena rietuvė tvirtinama keturiais skersiniais (40x100) mm skerspjūvio atraminiais tašeliais. Kiekvienas tašelis prie padėklų prikalamas dviem 75 mm ilgio vinimis.

607. (600–900) mm x (1200–2000) mm matmenų tepaluoto ir netepaluoto lakštinio metalo pakai ant pavažų ir be jų (600–690) mm pločio kraunami keturiomis eilėmis,
(700–900) mm pločio – trimis eilėmis vagono pločio atžvilgiu. Vagono ilgio atžvilgiu pakai kraunami: (1200–1300) mm ilgio – devyniomis eilėmis, 1400 mm ilgio – aštuoniomis eilėmis, (1500–1600) mm ilgio – septyniomis eilėmis, (1700–2000) mm ilgio – penkiomis – šešiomis eilėmis.

Leidžiama pakus krauti pusvagonio pločio atžvilgiu, taip pat pramaišiui pločio ir ilgio atžvilgiu.

Norint metalo pakus sudėti skersai ant pavažų, prieš krovimą ant vagono grindų išilgai dedamos ne mažesnio kaip (25x100) mm skerspjūvio lentos (žr. 183 pav.).

Kraunant tepaluoto metalo pakus dviem aukštais, antrojo aukšto pakai tvirtinami prie pirmo aukšto pakų, kaip nurodyta šių Taisyklių 592 punkte. Jeigu kraunant pakus į vagoną jo viduryje tarp pakų lieka didesnė kaip 500 mm erdvė, tai tokiu atveju pakai sutvirtinami skečiamosiomis grotelėmis (žr. 175 pav.). Kraunant anksčiau nurodytų matmenų metalo pakus būtina laikytis šių Taisyklių 545 ir 551 punktų reikalavimų.

(pav.)

174 paveikslas

(pav.)

1 – lakštinio metalo pakai; 2 – atraminiai tašeliai; 3 – skečiamieji tašeliai

175 paveikslas

(pav.)

1 – skečiamieji tašeliai; 2– tašelis; 3 – lakštinio metalo pakai

176 paveikslas

(pav.)

1 – atraminiai tašeliai; 2 – skečiamieji tašeliai; 3 – jungiamosios lentjuostės

177 paveikslas

(pav.)

178 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai; 3 – jungiamosios lentjuostės; 4 – skečiamieji tašeliai

179 paveikslas

(pav.)

1 – skersiniai atraminiai tašeliai; 2 –padėklai; 3 – skečiamieji tašeliai; 4 – jungiamosios lentjuostės

180 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai; 3 – jungiamosios lentjuostės; 4 – skečiamieji tašeliai

181 paveikslas

1 – padėklai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai; 3 – skersiniai aprišalai; 4 – lenta; 5 – jungiamosios lentjuostės;
6 – skečiamieji tašeliai

182 paveikslas

1 – pavažos; 2 – išilginiai padėklai

183 paveikslas

1, 2 – išilginiai tašeliai; 3 – atraminiai tašeliai; 4 – vinys

184 paveikslas

608. (910–1350) mm x (1500–2700) mm matmenų tepaluoto ir netepaluoto metalo pakai be pavažų kraunami skersai pusvagonio, pradedant nuo galinių durų, ir paslenkami vienas kito atžvilgiu (žr. 184 pav.). Prieš kraunant ant vagono vidurinės sijos dedami (100x100) mm skerspjūvio tašeliai arba ne žemesni kaip 100 mm aukščio papenčių padėklai. Jeigu metalo pakai sveria daugiau kaip 10 tonų, jie kraunami ant ne mažesnio kaip
(40x100) mm skerspjūvio tašelių arba ne žemesnių kaip 40 mm aukščio papenčių padėklų; padėklai dedami 200 mm – 250 mm atstumu nuo vagono sienų. Jeigu kraunant metalo pakus neišnaudojamas vagono krovumas, tai leidžiama vienoje vagono pusėje krauti lyginį pakų skaičių, kitoje pusėje – nelyginį pagal šių Taisyklių 545 ir 547 punkto reikalavimus. Jeigu, pakrovus vagoną, pusvagonyje lieka laisvo grindų ploto, tai šiuo atveju pakai viduryje vagono tvirtinami ne mažesnio kaip (80x80) mm skerspjūvio ir reikiamo ilgio atraminiais tašeliais. Atraminiai tašeliai prie padėklų prikalami ne trumpesnėmis kaip 125 mm ilgio vinimis. Padėklai iš po pakų turi išsikišti (kyšoti) ne mažiau kaip (300–400) mm.

Jeigu antrame aukšte sukrauta mažiau metalo pakų negu pirmame, tai jie prie pirmo aukšto pakų tvirtinami, kaip nurodyta šių Taisyklių 592 punkte. Šiuo atveju (2500–2700) mm ilgio pakai pirmame aukšte ant vagono grindų kraunami be išilginių tašelių.

608.1. Lakštinio metalo pakus ant pavažų galima krauti skersai vagono ir paslinkti juos vienas kito atžvilgiu, nededant tašelių išilgai vidurinės sijos ir šoninių vagono sienų. Jeigu kraunant pakus į vagoną jo viduryje tarp pakų lieka didesnė kaip 500 mm erdvė, tai pakai tvirtinami dviem, ne mažesnio kaip (80x80) mm skerspjūvio, skečiamaisiais tašeliais. Šiuo atveju jie sutvirtinami ne mažesnio kaip (20x100) mm skerspjūvio jungiamosiomis lentjuostėmis. Lentjuosčių ilgis turi būti lygus vagono pločiui.

Kraunant tepaluoto metalo pakus dviem aukštais, antro aukšto pakai ant pavažų prie pirmo aukšto pakų tvirtinami pagal šių Taisyklių 592 punkto reikalavimus. Kraunant tepaluoto metalo pakus ant pavažų ir be jų trimis ir daugiau aukštais, po viršutinio aukšto pakais dedami vagono pločio tarpikliai. Prie tarpiklių tvirtinami ne mažesnio kaip
(40x100) mm skerspjūvio atraminiai tašeliai (žr. 185 pav.).

608.2. (1000x2000) mm matmenų netepaluoto lakštinio metalo pakai kraunami išilgai šoninių vagono sienų, o vienas pakas, už antro ar trečio pako, skaičiuojant nuo vagono galo, kraunamas skersai vagono (žr. 186 pav.). Jeigu pakų yra mažiau, jie kraunami taip: po du pakus išilgai kiekvienos vagono sienos, už jų kraunamas vienas pakas išilgai vagono per vidurį, už jo – vienas pakas per vidurį vagono skersai, už jo – po du pakus išilgai kiekvienos vagono sienos (žr. 187 pav.).

Tokių matmenų pakai kraunami pagal šių Taisyklių 596 ir 597 punkto reikalavimus.

609. (1000–1350) mm x (2700–5000) mm matmenų tepaluoto ir netepaluoto lakštinio metalo pakus be pavažų galima krauti skersai pusvagonio trimis grupėmis: viena pakų grupė kraunama išilgai vagono virš vidurinės sijos horizontaliai, o dvi kitos grupės – išilgai šoninių vagono sienų nuožulniai (žr. 188 pav.). Kiekvienos pakų grupės, nuožulniai sukrautos išilgai vagono sienų, masė turi būti vienoda. Išilgai vagono sienų metalo pakai kraunami ant (40x100) mm skerspjūvio padėklų. Padėklai dedami išilgai vagono ir gali būti ne ištisiniai, o sudurti.

Prieš kraunant metalo pakus nuožulniai nuo šoninių vagono sienų (150–200) mm atstumu dedami (40x100) mm skerspjūvio tašeliai arba papenčiai.

Pakai gali būti sukrauti skersai pusvagonio dviem rietuvėmis. Jeigu viduryje vagono atstumas tarp pakų yra didesnis kaip 200 mm, tai nuo pakų kraštų (150–200) mm atstumu išilgai viso vagono dedami ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio tašeliai arba tokio pat skerspjūvio papenčiai.

Kraunant metalo pakus ant pavažų ir be jų prie galinių vagono durų tvirtinami tašeliai pagal šių Taisyklių 595 punkto reikalavimus.

609.1. Nuo 2710 mm iki 2950 mm ilgio tepaluoto ir netepaluoto metalo pakai be pavažų kraunami išilgai vagono į keturias, o nuo 3600 mm iki 3900 mm ilgio – į tris rietuves.

609.2. Kraunant nuo 2710 mm iki 5500 mm ilgio tepaluoto metalo pakus ant pavažų į du ir daugiau aukštus, jie sukraunami vienodu atstumu nuo šoninių vagono sienų dviem arba trimis rietuvėmis glaudžiai prie galinių vagono durų.

Viename vagone metalo pakai gali būti sudėti taip: vienas pakas horizontaliai, du – nuožulniai (žr. 186 pav.) arba du nuožulniai (žr. 189 pav.). Leidžiama krauti į vagoną lyginį ir nelyginį pakų skaičių.

609.3. Nuo 2710 mm iki 5000 mm ilgio metalo pakai ant pavažų kraunami vienu aukštu dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir padedami padėklai (žr. 190 pav.), o ilgio atžvilgiu – dviem – keturiomis rietuvėmis ir padedami (100x100) mm skerspjūvio padėklai, kurių ilgis lygus vagono ilgiui. Kraunant tokius tepaluoto metalo pakus dviem aukštais kiekviena rietuvė surišama dviejose vietose 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Tepaluoto metalo pakai, pakrauti trimis aukštais ir daugiau, tvirtinami pagal šių Taisyklių 592, 595 ir 608 punktų reikalavimus.

609.4. (2960–3600) mm ir (3910–5000) mm ilgio tepaluoto ir netepaluoto lakštinio metalo pakai be pavažų kraunami vagono pločio atžvilgiu: vienas pakas horizontaliai ir du nuožulniai (žr. 188 pav.) arba du pakai nuožulniai (žr. 189 pav.), jeigu atstumas tarp pakų didesnis kaip 200 mm.

Šių matmenų lakštinis metalas pakuose kraunamas pagal šių Taisyklių 596 ir
597 punktų reikalavimus.

610. (1360–1700) mm x (1500–8000) mm matmenų metalo pakai kraunami vagono pločio atžvilgiu trimis grupėmis: viduryje pusvagonio – horizontaliai, kita grupė – horizontaliai paslinkta vienos vagono šoninės sienos link, o trečia – išilgai kitos vagono sienos nuožulniai (žr. 191 pav.). Nuožulniai sukrautų pakų užlaidas ant horizontaliai sukrautų pakų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Jeigu užlaidas mažesnis kaip 50 mm, tai jis padidinamas prie vagono sienų padedamais atitinkamo skerspjūvio tašeliais. Prie vienos vagono sienos horizontaliai sukrautų pakų masė turi atitikti prie kitos vagono sienos nuožulniai sukrautų pakų masę. Viduryje vagono sudėtų pakų aukštis neturi būti didesnis kaip 250 mm.

Kraunant anksčiau nurodytų matmenų metalo pakus tašeliai prie galinių vagono durų tvirtinami pagal šių Taisyklių 595 punkto reikalavimus.

610.1. Nuo 1500 mm iki 2700 mm ilgio metalo pakai be pavažų kraunami išilgai vagono keturiomis – septyniomis rietuvėmis viduryje ir prie vienos vagono šoninės sienos horizontaliai, o prie kitos – nuožulniai (žr. 192 pav.). Pakai be pavažų gali būti kraunami išilgai vagono, (200–400) mm paslinkti vienas kito atžvilgiu.

Metalo pakai be pavažų kraunami pagal šių Taisyklių 608 punkto reikalavimus.

610.2. (2710–2950) mm; (3610–3900) mm ir (5510–5800) mm ilgio metalo pakai be pavažų kraunami išilgai vagono atitinkamai keturiomis, trimis ir dviem rietuvėmis: kiekvienoje rietuvėje horizontaliai (viduryje ir prie vienos vagono šoninės sienos) ir nuožulniai prie kitos vagono sienos (žr. 191 pav.). Pakai gali būti sukrauti horizontaliai prie vienos vagono sienos ir nuožulniai – prie kitos (žr. 192 pav.). Metalo pakai į vieną vagoną gali būti kraunami dviem prieš tai nurodytais būdais pagal šių Taisyklių 598 punkto reikalavimus.

(pav.)

1 – tepaluoto lakštinio metalo pakas; 2 – pavažos; 3 – skersiniai padėklai; 4 – skersiniai tašeliai

185 paveikslas

(pav.)

1 – pavažos; 2 – lakštinio metalo pakai

186 paveikslas

(pav.)

1 – lakštinio metalo pakai

187 paveikslas

1 – išilginiai mediniai padėklai; 2 – lakštinio metalo pakai; 3 – vertikalus galiniai tašeliai

188 paveikslas

1 – išilginiai mediniai padėklai

189 paveikslas

1 – išilginiai padėklai; 2 – lakštinio metalo pakai; 3 – vertikalus galiniai tašeliai

190 paveikslas

1, 2 – nuožulniai ir horizontaliai sukrauti pakai; 3 – padėklai

191 paveikslas

(pav.)

1, 2 – nuožulniai ir horizontaliai sukrauti pakai

192 paveikslas

(pav.)

1 – horizontaliai sukrauti, vienas kito atžvilgiu paslinkti pakai; 2 – nuožulniai pakrautas pakas

193 paveikslas

(pav.)

1 – horizontaliai sukrauti, vienas kito atžvilgiu paslinkti pakai; 2 – nuožulniai pakrautas pakas

194 paveikslas

(pav.)

1 – vertikalus tašeliai; 2, 3 – nuožulniai ir horizontaliai sukrauti lakštinio metalo pakai

195 paveikslas

(pav.)

1 – pavažos; 2 – lakštinio metalo pakai; 3 – tarpiklis; 4 – atraminis tašelis; 5 – išilginis atraminis tašelis;
6 – jungiamoji lentjuostė

196 paveikslas

(pav.)

1 – vertikalus tašeliai; 2 – lakštinio metalo pakai

197 paveikslas

(pav.)

1 – nuožulniai sukrauti pakai; 2 – išilginis tašelis; 3 – horizontaliai sukrauti pakai; 4 – skersinis tašelis

198 paveikslas

610.3. (2960–3600) mm ir (3900–5500) mm ilgio metalo pakai be pavažų kraunami atitinkamai trimis ir dviem rietuvėmis. Kiekvienoje rietuvėje pirmiausia metalo pakai kraunami horizontaliai vienodu atstumu nuo šoninių vagono sienų ir (400–550) mm atstumu nuo galinių vagono durų (žr. 193 ir 194 pav.), po to – horizontaliai prie galinių vagono durų ir glaudžiai prie vienos vagono šoninės sienos. Likusieji pakai kraunami nuožulniai prie šoninės vagono sienos ir glaudžiai prie galinių vagono durų. Į vieną vagoną metalo pakai gali būti kraunami pagal kombinuotas schemas, parodytas dalimis 185, 188, 191 ir 195 paveiksluose.

610.4. Nuo 2710 mm iki 5500 mm ilgio netepaluoto metalo pakai ant pavažų arba metalas, įpakuotas į dėžes ant pavažų, kurios yra skersai pakų, gali būti kraunami pagal vieną iš schemų, parodytų 191 ir 195 pav. Jeigu pavažos yra išilgai pakų, tai pakai kraunami į vagono vidurį išilgai vidurinės vagono sijos dviem arba trimis rietuvėmis glaudžiai prie galinių vagono durų (žr. 196 pav.).

Kraunant lakštinį metalą vienu ar keliais aukštais po kiekvienos rietuvės paskutiniu aukštu (400–500) mm atstumu nuo kraštų dedami du, ne plonesni kaip 25 mm, tarpikliai. Tarpiklių ilgis turi būti lygus vagono pločiui. Prie tarpiklių iš viršaus ir iš apačios 100 mm ilgio vinimis tvirtinami (40x100) mm skerspjūvio ir reikiamo ilgio atraminiai tašeliai.

Jeigu išilgai vagono tarp pakų yra didesnis kaip 300 mm laisvas tarpas, tai šiuo atveju būtina prie tarpiklių iš abiejų pusių pritvirtinti išilginius (100x100) mm skerspjūvio atraminius tašelius.

610.5. 5810 mm – 8000 mm ilgio pakai be pavažų kraunami skersai vagono pagal vieną iš schemų, parodytų 188, 190, 191 ir 195 paveiksluose, o išilgai vagono –užleistinai (žr.
197 pav.).

Šių matmenų lakštinis metalas kraunamas ir tvirtinamas pagal šių Taisyklių 590 punkto reikalavimus.

611. (1710–2700) mm x (4000–8000) mm matmenų metalo pakai kraunami vagono pločio atžvilgiu dviem grupėmis: viena grupė – prie vienos vagono šoninės sienos horizontaliai, kita grupė – nuožulniai (žr.198 pav.). Po nuožulniai sukrautais pakais
(200–300) mm atstumu nuo pakų kraštų išilgai vagono dedami (100x100) mm skerspjūvio tašeliai arba atitinkamo skerspjūvio papenčiai. Horizontaliai ir nuožulniai sukrautų pakų masė turi būti vienoda.

611.1. Nuo 4200 mm iki 5900 mm ilgio pakai kraunami išilgai vagono, kaip nurodyta šių Taisyklių 610 punkte (žr. 193, 194 ir 198 pav.).

611.2. (5910–8000) mm ilgio pakai kraunami viduryje vagono viena rietuve užleistinai (žr. 197 pav.). Nuo skersinio poslinkio viršutinis aukštas tvirtinamas, kaip parodyta 196 pav. – kiekviena rietuvė dviejose vietose.

XV skirsnis. (6–160) mm storio lakštinio metalo krovimas ir tvirtinimas

612. (6–160) mm storio, (1000–2700) mm pločio ir (2800–11700) mm ilgio

netepaluotas lakštinis metalas į keturašius pusvagonius kraunamas ir tvirtinamas
48 lentelėje nurodytuose paveiksluose parodytais būdais.

48 lentelė

Lakšto matmenys, mm			Paveikslo numeris
storis	plotis	ilgis
6–160	1000–1300	2800–3600	197
6–160	1000–1300	3610–3900	198
6–160	1000–1300	3910–5500	199
6–160	1000–1300	5510–5900	200
6–160	1000–1300	5910–11700	201
6–160	1301–1400	2800–3600	202
6–160	1301–1400	3610–3900	203
6–160	1301–1400	3910–5500	204
6–160	1301–1400	5510–5900	205
6–160	1301–1400	5910–11700	206
6–160	1401–1700	2800–3600	207
6–160	1401–1700	3610–3900	208
6–160	1401–1700	3910–5500	209
6–160	1401–1700	5510–5900	210
6–160	1401–1700	5910–11700	211
6–160	1701–2700	2800–3600	212
6–160	1701–2700	3610–3900	210 ir 211
6–160	1701–2700	3910–5500	210
6–160	1701–2700	5510–5900	211
6–160	1701–2700	5910–11700	210 ir 211

613. Prieš kraunant lakštinį metalą į pusvagonį su medžio apkala jo šoninės sienos ir galinės durys nuo krovinio atitveriamos mediniais tašeliais, kurie statomi vertikaliai (žr.
199–215 pav.). Tašelių aukštis turi būti (50–100) mm didesnis už krovinio aukštį.

613.1. Galinės pusvagonio durys atitveriamos keturiais, ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio, tašeliais. Du tašeliai pastatomi prie durų vidinių statramsčių, kiti du – prie kampinių statramsčių.

613.2. Šoninės pusvagonio sienos atitveriamos ne mažesnio kaip (20x100) mm skerspjūvio tašeliais taip, kad kiekviena rietuvė remtųsi į du tašelius. Atstumas nuo rietuvės krašto iki tašelio turi būti (500–700) mm. Paprastai tašeliai dedami priešais šoninius pusvagonio kėbulo statramsčius. Pusvagonio sienoms atitverti galima naudoti papenčius be žievės, ne plonesnius kaip 20 mm mažiausiame pjūvyje.

613.3. Kiekvienas medinis tašelis prie vagono šoninių sienų ir galinių durų medžio apkalos prikalamas dviem vinimis. Vinys turi būti (15–20) mm ilgesnės už tašelio storį.

613.4. Metalo lakštai į pusvagonį turi būti pakrauti glaudžiai prie tašelių, pastatytų prie vagono galinių durų ir šoninių sienų.

614. (1000–1300) mm pločio, (2800–11700) mm ilgio metalo lakštai kraunami vagono pločio atžvilgiu trimis grupėmis: viena grupė viduryje pusvagonio – horizontaliai, o dvi kitos – išilgai šoninių vagono sienų – nuožulniai (žr. 199 a pav.). Horizontaliai kraunamos nuo 20 t iki 30 t masės grupės arba ne žemesnė kaip 100 mm ir ne aukštesnė kaip 200 mm aukščio rietuvė, o nuožulniai išilgai kiekvienos vagono sienos – nuo 17,5 t iki 22,5 t masės grupės. Prie kiekvienos vagono šoninės sienos pakrautų metalo lakštų masė turi būti vienoda.

Horizontaliai pakrautos rietuvės turi būti vienodai nutolusios nuo pusvagonio šoninių sienų.

614.1. Nuo 2800 mm iki 3600 mm ilgio metalo lakštai į pusvagonį kraunami tokiu būdu: pirmiausia į pusvagonį horizontaliai kraunamos trys rietuvės (žr. 199 b pav.), po to viduryje pusvagonio išilgai kiekvienos sienos – po dvi rietuves nuožulniai sudurtinai, o prie kiekvienų galinių vagono durų – po vieną rietuvę nuožulniai užleistinai (žr. 199 c pav.).

614.2. (3610–3900) mm ilgio metalo lakštai kraunami tokiu būdu: išilgai vagono – trys rietuvės horizontaliai, po to išilgai kiekvienos vagono sienos – po tris rietuves nuožulniai. Šiuo atveju kiekviena nuožulniai pakrauta rietuvė visu ilgiu turi remtis į horizontaliai pakrautą rietuvę (žr. 199 a ir 200 pav.).

614.3. (3910–5500) mm ilgio metalo lakštai kraunami į pusvagonį prie galinių durų horizontaliai dviem rietuvėmis (žr. 201 a pav.), po to viduryje pusvagonio išilgai kiekvienos šoninės vagono sienos – nuožulniai po vieną rietuvę; šios rietuvės turi remtis į dvi horizontalias rietuves, po to – prie kiekvienų galinių vagono durų – dar po vieną rietuvę nuožulniai užleistinai (žr. 201 b pav.).

614.4. (5510–5900) mm ilgio metalo lakštai kraunami išilgai vagono horizontaliai dviem rietuvėmis, po to išilgai kiekvienos šoninės vagono sienos – po dvi rietuves nuožulniai. Šiuo atveju kiekviena nuožulniai pakrauta rietuvė visu ilgiu turi remtis į horizontaliai pakrautą rietuvę (žr. 199 a pav. ir 202 pav.).

614.5. (5910–11700) mm ilgio metalo lakštai iš pradžių kraunami išilgai pusvagonio dviem rietuvėmis užleistinai (žr. 203 a pav.), po to išilgai kiekvienos vagono šoninės sienos – dviem rietuvėmis nuožulniai ir užleistinai (žr. 203 b pav.).

614.6. Kraunant (7100–8500) mm ilgio ir (21–160) mm storio metalo lakštus po laisvais viršutinių rietuvių galais (900–1100) mm atstumu nuo krašto dedami (40–80) mm storio padėklai, kurių ilgis turi būti lygus metalo lakštų pločiui (žr. 203 b pav.).

614.7. Kraunant (8510–11700) mm ilgio ir (21–160) mm storio metalo lakštus po kiekviena viršutine rietuve iš galinių durų pusės (500–700) mm atstumu nuo jų dedami
(80–100) mm aukščio padėklai, o iš kitos rietuvės pusės – (40–80) mm aukščio padėklai (žr. 203 c pav.).

Šių padėklų plotis turi būti ne mažesnis už jų aukštį.

615. (1301–1400) mm pločio, (2800–11700) mm ilgio metalo lakštai kraunami vagono pločio atžvilgiu dviem grupėmis (žr. 204 a pav.). Lakštų masė kiekvienoje grupėje turi būti vienoda.

615.1. (2800–3600) mm ilgio metalo lakštai kraunami išilgai pusvagonio prie kiekvienos šoninės vagono sienos keturiomis rietuvėmis: dvi rietuvės viduryje kraunamos sudurtinai, o dvi – nuožulniai galinių vagono durų link (žr. 204 b, c pav.).

615.2. (3610–3900) mm ilgio metalo lakštai kraunami į pusvagonį išilgai kiekvienos šoninės vagono sienos trimis rietuvėmis (žr. 205 pav.). Lakštai rietuvėse vienas kito atžvilgiu (200–350) mm paslenkami išilgai pusvagonio.

615.3. (3910–5500) mm ilgio metalo lakštai kraunami išilgai kiekvienos pusvagonio šoninės sienos trimis rietuvėmis: viena iš jų – viduryje vagono horizontaliai, o dvi kitos – nuožulniai (žr. 206 pav.).

(pav.)

1 – vertikalus medinis tašelis; 2, 3, 4 – horizontaliai, nuožulniai užleistinai ir nuožulniai sudurtinai sukrauti lakštai

199 paveikslas

(pav.)

1 – vertikalus medinis tašelis; 2, 3 – horizontaliai ir nuožulniai sukrauti lakštai

200 paveikslas

(pav.)

1 – vertikalus medinis tašelis; 2, 3, 4 – horizontaliai, nuožulniai, užleistinai sukrauti lakštai

201 paveikslas

1 – vertikalus medinis tašelis; 2, 3 – horizontaliai ir nuožulniai sukrauti lakštai

202 paveikslas

1 – vertikalus medinis tašelis; 2, 3 – horizontaliai, užleistinai, nuožulniai sukrauti lakštai; 4 – mediniai tarpikliai

203 paveikslas

1 – vertikalus medinis tašelis; 2, 3 – horizontaliai ir užleistinai sukrauti lakštai

204 paveikslas

1 – vertikalus medinis tašelis; 2 – horizontaliai sukrauti lakštai

205 paveikslas

615.4. (5510–5900) mm ilgio metalo lakštai kraunami į pusvagonį horizontaliai dviem rietuvėmis išilgai kiekvienos pusvagonio šoninės sienos (žr. 207 pav.). Lakštai rietuvėse vienas kito atžvilgiu (200–350) mm paslenkami išilgai pusvagonio.

615.5. (5910–11700) mm ilgio metalo lakštai kraunami išilgai kiekvienos pusvagonio šoninės sienos dviem rietuvėmis užleistinai (žr. 208 pav.).

615.6. (5910–7000) mm ilgio metalo lakštai gali būti kraunami užleistinai rietuvėmis (žr. 208 a pav.) arba užleistinai per keletą lakštų (žr. 208 b pav.).

615.7. Kraunant (7100–8600) mm ilgio ir 21 mm – 160 mm storio metalo lakštus po laisvais viršutinių rietuvių galais (900–1100) mm atstumu nuo krašto dedami (40–80) mm storio padėklai, kurių ilgis turi būti lygus metalo lakšto pločiui (žr. 208 c pav.).

615.8. Kraunant (8510–11700) mm ilgio ir (21–160) mm storio metalo lakštus po kiekviena viršutine rietuve iš galinių vagono durų pusės (500–700) mm atstumu nuo jų dedami (80–100) mm aukščio padėklai, o iš kitos rietuvės pusės – (40–80) mm aukščio padėklai (žr. 208 b pav.). Šių padėklų plotis turi būti ne mažesnis už jų aukštį.

616. (1401–1700) mm pločio ir (2800–11700) mm ilgio metalo lakštai kraunami vagono pločio atžvilgiu dviem grupėmis: viena grupė išilgai vienos vagono sienos horizontaliai, kita – išilgai kitos vagono sienos nuožulniai (žr. 209 a pav.). Metalo lakštų masė kiekvienoje grupėje turi būti vienoda. Nuožulniai sudėtų lakštų užlaidas ant horizontaliai sudėtų lakštų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Jeigu užlaidas mažesnis kaip 50 mm, tai jis padidinamas padedamais prie vagono sienų atitinkamo skerspjūvio tašeliais.

616.1. (2800–3600) mm ilgio metalo lakštai į pusvagonį kraunami tokiu būdu: pirmiausia į pusvagonį išilgai vienos sienos horizontaliai kraunamos trys rietuvės vienodu atstumu viena nuo kitos, be to, kraštinės rietuvės dedamos glaudžiai prie galinių vagono durų atitveriamųjų tašelių (žr. 209 b pav.); po to išilgai kitos vagono sienos ant sukrautų metalo rietuvių kraunamos nuožulniai keturios rietuvės: iš jų viduryje vagono dvi rietuvės sudurtinai, kitos dvi – prie galinių vagono durų – užleistinai (žr. 209 c pav.).

616.2. (3610–3900) mm ilgio metalo lakštai kraunami išilgai vienos vagono sienos trimis rietuvėmis horizontaliai ir išilgai kitos vagono sienos – trimis rietuvėmis nuožulniai (žr. 210 pav.).

616.3. (3910–5500) mm ilgio metalo lakštai kraunami išilgai vienos vagono sienos dviem rietuvėmis horizontaliai (žr. 211 a pav.), po to išilgai kitos vagono sienos trimis rietuvėmis nuožulniai: iš jų viena rietuvė viduryje vagono, o dvi kitos – nuožulniai galinių durų link (žr. 211 b pav.).

616.4. (5510–5900) mm ilgio metalo lakštai kraunami išilgai vienos vagono sienos dviem rietuvėmis horizontaliai ir išilgai kitos vagono sienos – dviem rietuvėmis nuožulniai (žr. 212 pav.).

616.5. (5910–11700) mm ilgio metalo lakštai kraunami išilgai vienos pusvagonio sienos dviem rietuvėmis horizontaliai, viduryje pusvagonio – užleistinai (žr. 213 a pav.), o išilgai kitos pusvagonio sienos – dviem rietuvėmis nuožulniai užleistinai (žr. 213 b, c pav.).

616.6. (5910–11700) mm ilgio ir (10–20) mm storio metalo lakštai kraunami užleistinai per keletą lakštų (žr. 208 pav.).

616.7. Kraunant (7100–8600) mm ilgio ir (21–160) mm storio metalo lakštus po laisvais viršutinės rietuvės galais (900–1100) mm atstumu nuo krašto dedami (80–100) mm storio padėklai, kurių ilgis turi būti lygus metalo lakštų pločiui (žr. 208 c pav.).

(pav.)

1 – vertikalus medinis tašelis; 2, 3 – horizontaliai ir užleistinai sukrauti lakštai

206 paveikslas

(pav.)

1 – vertikalus medinis tašelis; 2 – horizontaliai sukrauti lakštai

207 paveikslas

(pav.)

1 – vertikalus medinis tašelis; 2,3 – horizontaliai ir užleistinai sukrauti lakštai; 4 – mediniai tarpikliai

208 paveikslas

(pav.)

1 – vertikalus medinis tašelis; 2, 3, 4 – horizontaliai, nuožulniai sudurtinai ir užleistinai sukrauti lakštai

209 paveikslas

(pav.)

1 – vertikalus medinis tašelis; 2, 3 – horizontaliai ir nuožulniai sukrauti lakštai

210 paveikslas

(pav.)

a – horizontaliai sukrauti lakštai; b – horizontaliai ir nuožulniai sukrauti lakštai; 1 – vertikalus medinis tašelis; 2, 3, 4 – horizontaliai, nuožulniai ir nuožulniai užleistinai sukrauti lakštai

211 paveikslas

(pav.)

1 – vertikalus medinis tašelis; 2,3 – horizontaliai ir nuožulniai sukrauti lakštai

212 paveikslas

(pav.)

1 – vertikalus medinis tašelis; 2,3 – užleistinai ir nuožulniai sukrauti lakštai; 4 – mediniai tarpikliai

213 paveikslas

(pav.)

a – (3,6–3,9) m ilgio lakštai; b – (5,91–11,7) m ilgio lakštai; 1 – vertikalus medinis tašelis; 2, 3, 4 – horizontaliai, nuožulniai sudurtinai ir nuožulniai užleistinai sukrauti lakštai; 5 – išilginiai mediniai tarpikliai

214 paveikslas

(pav.)

1 – vertikalūs tašeliai; 2 – padėklai; 3 – jungiamosios lentjuostės; 4 – skečiamieji tašeliai

215 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – storinti padėklai; 3 – tarpikliai; 4 – jungiamosios lentjuostės; 5 – skečiamieji tašeliai

216 paveikslas

616.8. Kraunant (8510–11700) mm ilgio ir (21–160) mm storio metalo lakštus po kiekviena viršutine rietuve iš vagono galinių durų pusės (500–700) mm atstumu nuo jų dedami (80–100) mm aukščio, o iš priešingos pusės – (40–80) mm aukščio tarpikliai (žr.
213 c pav.). Šių tarpiklių plotis turi būti ne mažesnis už jų aukštį.

617. (1701–2700) mm pločio ir (2800–11700) mm ilgio metalo lakštai kraunami pusvagonio pločio atžvilgiu dviem grupėmis: viena lakštų grupė – išilgai vienos vagono sienos horizontaliai, kita – išilgai kitos vagono sienos – nuožulniai (žr. 214 a pav.). Metalo lakštų masė kiekvienoje grupėje turi būti vienoda. Po nuožulniai sudėtais lakštais
(200–300) mm atstumu nuo jų kraštų dedami (100x100) mm skerspjūvio tašeliai (žr.
214 b pav.).

(2800–3590) mm, (3600–3900) mm, (3910–5500) mm, (5510–5900) mm,
(5910–11400) mm ilgio metalo lakštai kraunami, kaip nustatyta šių Taisyklių 616 punkte (žr. 212 ir 213 pav.).

618. Netepaluotą (1360–2600) mm pločio ir storesnį kaip 30 mm lakštinį metalą leidžiama krauti į keturašius pusvagonius nesurištą į pakus.

(1000–1300) mm pločio ir storesnį kaip 30 mm lakštinį metalą leidžiama krauti dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu glaudžiai prie šoninių vagono sienų.

Kraunant storesnį kaip 30 mm lakštinį metalą mažesniu kaip 1000 mm atstumu nuo galinių vagono durų, kiekvienos galinės medinės vagono durys per visą pakrovos aukštį atitveriamos mediniais skydais pagal šių Taisyklių 550 punkto reikalavimus (arba skydų aukštis turi būti lygus krovinio aukščiui).

Kiekvienoje rietuvėje turi būti vienodų matmenų metalo lakštai. Leidžiama į vieną rietuvę krauti skirtingų matmenų netepaluoto metalo lakštus taip, kad mažesnių matmenų metalo lakštai būtų rietuvės viduryje. Metalo lakštų pločio skirtumas vienoje rietuvėje neturi būti didesnis kaip 400 mm, o atskiri metalo lakštai neturi išsikišti rietuvės ilgio atžvilgiu.

Jeigu į vieną rietuvę kraunami metalo lakštai, kurių pločio skirtumas yra didesnis kaip 400 mm, tai šiuo atveju kiekviena rietuvė surišama dviem skersiniais 6 mm skersmens keturių gijų vielos aprišalais, aprišalų gaubimo vietose – 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Tarp metalo lakštų briaunų ir aprišalų gaubimo vietose dedami (0,8–1,0) mm storio skardos tarpikliai.

618.1. Nuo 2800 mm iki 5500 mm ilgio metalo lakštai kraunami į vieną išilginę eilę dviem ir daugiau rietuvėmis vagono ilgio atžvilgiu (žr. 215 pav.). Kiekviena rietuvė dedama ant ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio padėklų, kurie dedami ant skersinių pusvagonio sijų. Jeigu metalo lakštų ilgis yra iki 3000 mm, tai padėklai dedami ir tarp angų dangčių gofrų prie galinių pusvagonio slenkstelių. Prie kiekvienų galinių vagono durų glaustai prie apatinių lakštų ir pusvagonio slenkstelių dedama po tris (150x150) mm skerspjūvio skečiamuosius tašelius. Skečiamieji tašeliai sutvirtinami dviem jungiamosiomis lentjuostėmis. Esant tarp rietuvių tarpui iki 4500 mm, viduryje vagono tarp rietuvių dedami du
(150x150) mm skerspjūvio skečiamieji tašeliai. Skečiamieji tašeliai sutvirtinami dviem (25x100) mm skerspjūvio jungiamosiomis lentjuostėmis; kiekviena jungiamoji lentjuostė prikalama prie tašelių dviem 50 mm ilgio vinimis.

Kiekviena metalo rietuvė surišama dviem 6 mm skersmens 4 gijų vielos aprišalais.

618.2. Nuo 5500 mm iki 9000 mm ilgio metalo lakštai kraunami į vieną išilginę eilę dviem rietuvėmis tokiu būdu, kad metalo lakštai vienas kitą iš dalies uždengtų ir būtų paliktas 1000 mm tarpas tarp rietuvės ir galinių vagono durų (žr. 216 pav.). Šiuo atveju pirmas lakštas kraunamas prie vienų vagono galinių durų ant ne mažesnių kaip (40x100) mm skerspjūvio padėklų 1, kurie dedami virš keturių skersinių vagono sijų. Antras metalo lakštas kraunamas prie kitų galinių vagono durų ant dviejų padėklų 2, padėtų ant likusių dviejų skersinių sijų. Padėklo 2 aukštis turi būti lygus padėklo 1 ir pirmojo lakšto storių sumai. Virš pusvagonio šerdeso sijų tarp kiekvieno metalo lakšto stačiai dedami tarpikliai, kurių aukštis lygus lakšto storiui.

Šiuo atveju pusvagonio galinės durys su medžio apkala per visą pakrovos aukštį atitveriamos dviem (40x100) mm skerspjūvio tašeliais. Visa rietuvė surišama trimis 6 mm skersmens 4 gijų vielos aprišalais.

Krauti storesnį kaip 30 mm lakštinį metalą užleistinai draudžiama išskyrus šių Taisyklių 614–617 punktuose nurodytais būdais.

Prie kiekvienų galinių vagono durų glaustai prie apatinių metalo lakštų ir pusvagonio slenkstelių dedama po tris (150x150) mm skerspjūvio skečiamuosius tašelius, kurie sutvirtinami dviem jungiamosiomis lentjuostėmis. Tokiu pat būdu kraunamas (4–30) mm storio nesupakuotas į pakus lakštinis metalas.

Kraunant anksčiau nurodyto ilgio lakštinį metalą į keturašius pusvagonius su metaliniu kėbulu, metalo lakštai gali būti kraunami užleistinai ir glaudžiai prie galinių pusvagonio durų.

618.3. Nuo 9000 mm iki 11500 mm ilgio metalo lakštai kraunami į vieną išilginę eilę viena rietuve ant ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio padėklų, sudėtų virš pusvagonio šerdeso sijų. Prie kiekvienų galinių vagono durų glaudžiai prie apatinių lakštų ir pusvagonio slenkstelių dedama po tris (150x150) mm skerspjūvio skečiamuosius tašelius, kurie sutvirtinami dviem jungiamosiomis lentjuostėmis.

619. Kraunant į pusvagonį (5910–11700) mm ilgio metalo lakštus (3700–4300) mm atstumu nuo kiekvienų vagono galinių durų dedama po vieną ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio padėklą. Jų ilgis turi būti lygus vagono pločiui. Jeigu kraunamas ilgesnis kaip 9 m lakštinis metalas, padėklai dedami virš vagono šerdeso sijų.

XVI skirsnis. Sliabų krovimas ir tvirtinimas

620. (1150–1950) mm ilgio, (1000–1250) mm pločio ir (100–200) mm storio sliabai kraunami į pusvagonį trimis aukštais (žr. 217 pav.). Kiekviename aukšte sliabai kraunami simetriškai išilginės ir skersinės vagono ašių atžvilgiu. Apatinis aukštas kraunamas ant medinių ne mažesnio kaip (50x150) mm skerspjūvio padėklų. Padėklų ilgis turi būti lygus vagono vidaus ilgiui. Padėklai gali būti sudurtiniai, bet jų sandūra turi būti ant skersinių vagono sijų.

Apatiniame aukšte sliabai kraunami išilgai vagono dviem eilėmis, o prie galinių vagono durų – po vieną sliabą skersai vagono. Visus iki 1400 mm ilgio sliabus leidžiama krauti apatiniame aukšte dviem eilėmis skersai vagono.

Antrame ir trečiame aukštuose sliabai kraunami glaudžiai vienas prie kito ir be tarpų prie durų atitvaro.

Trečiame aukšte sliabai kraunami skersai vagono į vieną eilę virš vidurinės sijos. Jeigu viršutiniame aukšte lieka laisvos erdvės, tai sliabai kraunami grupėmis virš šerdeso sijų. Jeigu kraunant trimis aukštais neišnaudojama vagono krova, tai leidžiama krauti ketvirtą aukštą. Šiuo atveju trečias aukštas kraunamas pagal apatinio aukšto schemą, o ketvirtas – pagal trečio aukšto schemą.

Sliabai turi būti kraunami pagal šių Taisyklių 545 ir 550 punktų reikalavimus.

621. (2000–2600) mm ilgio, (1000–1250) mm pločio ir (100–200) mm storio sliabai kraunami į pusvagonį trimis aukštais (žr. 218 pav.). Apatiniame aukšte prie galinių vagono durų kraunama po vieną sliabą skersai vagono, o kiti – išilgai vagono virš skersinių vagono sijų. Apatinio aukšto sliabai kraunami ant padėklų. Padėklai dedami ant skersinių vagono sijų ir prie galinių vagono durų tarp angų dangčių gofrų (600–700) mm atstumu vienas nuo kito. Padėklų matmenys nurodyti šių Taisyklių 544 punkte.

Antrame aukšte vienas sliabas kraunamas vagono centre skersai, o kiti – išilgai vagono, tolygiai uždengiant tarpus tarp sliabų apatiniame aukšte. Prie galinių vagono durų sukrauti sliabai turi būti prigludę prie šoninių pusvagonio sienų.

Trečiame aukšte sliabai kraunami skersai vagono virš vidurinės vagono sijos. Jeigu viršutiniame aukšte lieka laisvos erdvės, tai sliabai sukraunami grupėmis virš šerdeso sijų. Jeigu neišnaudojama vagono krova, tai leidžiama krauti ketvirtą aukštą pagal antro aukšto schemą, o penktą – pagal apatinio aukšto schemą.

Pusvagonių su medine apkala durys atitveriamos skydais.

622. (2600–3500) mm ilgio, (1000–7000) mm pločio ir (100–200) mm storio sliabai kraunami į pusvagonį dviem eilėmis ant padėklų (žr. 219–222 pav.). Jeigu kraunant trimis aukštais neišnaudojama vagono krova, tai kraunamas ketvirtas aukštas, kuriame sliabai lygiomis grupėmis išdėstomi virš pusvagonio vežimėlių (žr. 223 ir 224 pav.). Pusvagonių su medine apkala durys atitveriamos skydais.

623. 1700 mm ilgio ir 600 mm pločio sliabai kraunami į pusvagonį dviem aukštais (žr. 225 pav.). Kiekvienas sliabų aukštas kraunamas simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu. Pirmame aukšte pakraunami 26 sliabai: po 12 išilgai šoninių vagono sienų ir po vieną skersai vagono prie galinių vagono durų. Išilgai galinių vagono durų per visą krovinio aukštį dedami (100x150) mm skerspjūvio skersiniai tašeliai 2. Jų ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui. Išilgai vagono sienų tarp krovinio ir skersinių tašelių dedami reikiamo ilgio išilginiai tašeliai 1. Antrame aukšte kraunami 24 sliabai, po 12 kiekvienoje eilėje. Sliabų grupės po 6 vienetus kraunamos glaudžiai prie atraminių tašelių, sudėtų prie galinių vagono durų. Vagono viduryje dedami skečiamieji tašeliai 4, kurie sutvirtinami jungiamosiomis lentjuostėmis 3. Jeigu neišnaudojama vagono krova, tai sliabai trečiame aukšte kraunami prie galinių vagono durų (žr. 226 pav.).

623.1. Ilgesni kaip 3600 mm sliabai keturašiuose pusvagoniuose sukraunami ant (40x100) mm skerspjūvio padėklų. Jų ilgis turi būti lygus vagono pločiui. Sliabai kraunami taisyklingomis eilėmis išilgai pusvagonio ir praskečiami nuo išilginės vagono ašies šoninių vagono sienų link. Padėklai dedami virš galinių, šerdeso, tarpinių ir vidurinių skersinių pusvagonio sijų.

623.2. (3600–3900) mm ilgio ir (1050–1300) mm pločio sliabai kraunami į pusvagonį tokia tvarka (žr. 227 pav.): pirmas aukštas kraunamas ant aštuonių padėklų glaudžiai prie šoninių vagono sienų dviem išilginėmis eilėmis; antrame aukšte sliabai kraunami taip pat dviem eilėmis virš šerdeso sijų. Antrame aukšte sliabai kraunami į vidurį vagono tuo atveju, jeigu neišnaudojama vagono krova.

623.3. (3900–5900) mm ilgio, (1050–1300) mm pločio sliabai kraunami į pusvagonį dviem aukštais. Iki 8,0 t masės sliabai kraunami dviem aukštais po dvi išilgines eiles kiekviename aukšte (žr. 228 pav.). (8,0–10,5) t masės sliabai apatiniame aukšte kraunami dviem išilginėmis eilėmis, o viršutiniame – viena eile (229 pav.). Jeigu neišnaudojama vagono krova, tai leidžiama krauti vieną sliabą į trečią aukštą viduryje vagono (žr. 230 pav.).

Pusvagonių su medine apkala durys atitveriamos skydais.

1 – padėklai; 2 – skydas

217 paveikslas

(pav.)

218 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – skydas

219 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – skydas

220 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – skydas

221 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – skydas

222 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – skydas

223 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – skydas

224 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai atraminiai tašeliai; 2 – (100x150) mm skerspjūvio skersiniai tašeliai; 3 – jungiamosios lentjuostės; 4 – skečiamieji tašeliai

225 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai atraminiai tašeliai; 2 – (100x150) mm skerspjūvio skersiniai tašeliai; 3 – jungiamosios lentjuostės;
4 – skečiamieji tašeliai

226 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – galinis skydas

227 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – galinis skydas

228 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – galinis skydas

229 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – galinis skydas

230 paveikslas

XVII skirsnis. Metalo luitų krovimas ir tvirtinimas

624. Iki 8 t masės plieno luitai kraunami į keturašį platforminį vagoną trimis grupėmis po tris luitus virš šerdeso sijų ir po tris – vagono viduryje (žr. 231 pav.). Prie galinių vagono bortų dedama po vieną (70x80) mm skerspjūvio atraminį tašą. Jo ilgis turi būti lygus vagono pločiui. Kiekvienas tašas prikalamas prie vagono grindų penkiomis 120 mm ilgio vinimis. Galiniai platforminio vagono bortai sutvirtinami trumpais mediniais statramsčiais. Tarp atraminio tašo ir kraštinio luito dedama po du (70x80) mm skerspjūvio skečiamuosius tašelius. Jų ilgis turi būti lygus atstumui nuo atraminio tašo iki luito krašto. Kiekvienas skečiamasis tašelis prikalamas prie vagono grindų penkiomis 120 mm ilgio vinimis. Be to, kiekviena luito grupė nuo išilginio poslinkio tvirtinama dviem (50x100x350) mm matmenų atraminiais tašeliais. Kiekvienas tašelis prikalamas prie vagono grindų trimis 100 mm ilgio vinimis.

625. Iki 8 t masės ir ne trumpesni kaip 2000 mm plieno luitai kraunami į keturašį pusvagonį su CNII–Ch3 (rus. ЦНИИ–ХЗ) vežimėliais keturiomis skersinėmis eilėmis. Prie galinių vagono durų į vieną eilę kraunami trys luitai, viduryje vagono – dviejose eilėse po du luitus. Luitai kraunami ant skersinių vagono sijų sudėtų padėklų. Padėklai turi būti ne mažesnio kaip (40x150) mm skerspjūvio, jų ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui. Prie galinių vagono durų dedami ne mažesnio kaip (100x150) mm skerspjūvio skersiniai tašai. Jų ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui (žr. 232 ir 233 pav.).

Kraštinių rietuvių viduriniai luitai ištraukiami tiek, kad atsiremtų į vidurinės rietuvės luitų galus, ir padedami ant papildomai sudėtų padėklų.

625.1. Nuo 8 t iki 9 t masės ir ne mažesnio kaip 2000 mm ilgio plieno luitai kraunami į keturašį pusvagonį su CNII–Ch3–0 (rus. ЦНИИ–ХЗ–0) vežimėliais ir sudedami taip, kaip parodyta 234 pav. ir 235 pav. Jeigu neišnaudojama vagono krova, tai viduryje vagono simetriškai išilginės vagono ašies atžvilgiu papildomai kraunama po vieną luitą, kaip parodyta 232 ir 234 pav.

625.2. Kraunant sunkesnius kaip 8 t masės luitus žiemos metu atraminiai padėklų paviršiai turi būti pabarstyti sauso švaraus smėlio sluoksniu. Luitai kraunami ant padėklų, sudėtų virš skersinių pusvagonio sijų. Padėklai turi būti ne mažesnio kaip (40x150) mm skerspjūvio. Jų ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui. Apatinis luitų paviršius, kuris liečiasi su padėklais, turi būti lygus, be prielajų. Prie galinių vagono durų dedami ne mažesnio kaip (100x150) mm skerspjūvio skersiniai tašai. Jų ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui. Tarp atraminių tašų ir luitų galų glaudžiai dedami tokio pat skerspjūvio skečiamieji tašeliai. Leidžiama atraminius ir skečiamuosius tašelius sutvirtinti apkabomis. Kad tarp luitų ir skečiamųjų tašelių nebūtų tarpų, leidžiama glaudžiai pritaikyti tašelius – intarpus, prikalamus prie skečiamojo tašelio ne trumpesnėmis kaip 100 mm ilgio vinimis.

625.3. Nuo skersinių poslinkių kiekviena luitų rietuvė tvirtinama dviem
(50x150x300) mm skerspjūvio atraminių tašelių poromis. Kiekvienas tašelis prie padėklų prikalamas trimis, ne trumpesnėmis kaip 100 mm ilgio, vinimis.

626. Iki 70 kg masės ketaus luitai į pusvagonius ir platforminius vagonus kraunami suverstinai ir tolygiai paskirstomi visame vagono grindų plote. Kraunant luitus į platforminius vagonus, vagono bortai paaukštinami iki krovinio aukščio pagal šių Taisyklių 546 punkto reikalavimus. Į pusvagonius luitai kraunami pagal šių Taisyklių 545 ir 550 punktų reikalavimus.

(pav.)

1 – atraminis tašas; 2 – skečiamasis tašas; 3 – skečiamasis tašelis

231 paveikslas

(pav.)

1 – skečiamieji tašeliai; 2 – padėklai; 3 –atraminiai tašeliai; 4 –jungiamosios lentjuostės; 5 – skersiniai atraminiai tašai

232 paveikslas

(pav.)

1 – atraminiai tašeliai; 2 – padėklai; 3 – skečiamieji tašeliai; 4 –jungiamosios lentjuostės

233 paveikslas

(pav.)

1 – skečiamieji tašeliai; 2 – padėklai; 3 – atraminiai tašeliai; 4 – jungiamosios lentjuostės; 5 – skersiniai atraminiai tašai

234 paveikslas

(pav.)

1 – skečiamieji tašeliai; 2 – padėklai; 3 –atraminiai tašeliai; 4 – jungiamosios lentjuostės; 5 – skersiniai atraminiai tašai

235 paveikslas

(pav.)

1 – galiniai statramsčiai; 2 – atraminiai tašeliai; 3 – skečiamieji tašeliai; 4 – trumpi statramsčiai; 5 – statramsčių rišalas

236 paveikslas

(pav.)

1 – galiniai statramsčiai; 2 – atraminiai tašeliai; 3 – skečiamieji tašeliai

237 paveikslas

627. Iki 8 t masės plieno luitai vežami platforminiuose vagonuose su metaliniais bortais (žr. 236 pav.). Jeigu neišnaudojama vagono krova, tai leidžiama papildomai krauti vieną, du luitus, tolygiai sudedamus per visą vagono ilgį (žr. 237 pav.). Luitai kraunami ant platforminio vagono grindų plokščiąja puse skersai vagono. Kiekvienas kraštinis luitas tvirtinamas trimis (50x100) mm skerspjūvio išilginiais tašeliais, kurie įremiami į kraštinius luitus ir atraminius galinius tašelius. Kiekvienas išilginis tašelis prikalamas prie vagono grindų keturiomis 100 mm ilgio vinimis. Kiekvienos kraštinio vagono borto sekcijos ribose kraunami du luitai taip, kad jų galai būtų prieš šoninių statramsčių ąsas; kiti luitai kraunami vidurinių platforminio vagono borto sekcijų ribose. Leidžiama krauti luitus į platforminius vagonus su metaliniais bortais ir pleištiniais uždoriais nestatant trumpų šoninių statramsčių.

Visų kitų platforminių vagonų išilginiai bortai tvirtinami trumpais statramsčiais. Priešiniai šoniniai statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens 8 gijų viela. Kiekvienas luitas tvirtinamas dviem skersiniais (50x100) mm skerspjūvio atraminiais tašeliais. Jų ilgis turi būti lygus atstumui nuo luito galo iki išilginio platforminio vagono borto. Kiekvienas skersinis atraminis tašelis prie platforminio vagono grindų prikalamas keturiomis 100 mm ilgio vinimis.

XVIII skirsnis. Bliumų krovimas ir tvirtinimas

628. Iki 5900 mm ilgio bliumai kraunami į keturašius platforminius vagonus (žr.
238 pav.). Ant platforminio vagono grindų prie abiejų galinių bortų glaudžiai dedama po vieną (50x100) mm skerspjūvio skersinį atraminį medinį tašelį. Tašelių ilgis turi būti lygus atstumui tarp platforminio vagono šoninių bortų. Kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų keturiomis (90–100) mm ilgio vinimis. Krovinys kraunamas lygiomis eilėmis išilgai platforminio vagono vienu arba dviem aukštais. Bliumai, pakrauti prie galinių platforminio vagono bortų, turi būti prigludę prie skersinių atraminių tašelių.

Kiekviena platforminio vagono šoninių bortų sekcija ir galiniai bortai tvirtinami dviem trumpais statramsčiais. Priešiniai šoninių bortų statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens 8 gijų viela. Kraunant nuo 3600 mm iki 5900 mm ilgio bliumus, surišami tik statramsčiai, įtaisyti į pirmas ir trečias, skaičiuojamas nuo galinių platforminio vagono bortų, statramsčių ąsas.

629. (1150–1400) mm ilgio bliumai kraunami į pusvagonius (žr. 239 pav.) dviem – trimis aukštais dviem išilginėmis eilėmis. Bliumai kraunami skersai vagono glaudžiai prie šoninių vagono sienų ir galinių durų. Jeigu viršutinėse eilėse lieka laisvo ploto, bliumai kraunami virš vagono vežimėlių. Prieš pakraunant bliumus, prie galinių vagono durų glaudžiai dedama po keturis (25x100x2700) mm matmenų padėklus; tarp aukštų – po keturis tokių pat matmenų tarpiklius.

Pusvagonio angų kabliai viela pririšami prie angų dangčių gembių.

630. (2800–5900) mm ilgio bliumai kraunami į pusvagonį ant aštuonių (70x100) mm skerspjūvio padėklų. Padėklų ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui. Du kraštiniai padėklai dedami vagono gale tarp angų dangčių gofrų. Padėklų galai turi remtis į pusvagonio šoninių sienų apatinius kampuočius. Kiti padėklai dedami virš šerdeso ir tarpinių skersinių pusvagonio sijų.

Galinės vagono durys per visą pakrovos aukštį atitveriamos ne plonesnėmis kaip 30 mm lentomis arba papenčiais. Jų ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui.

630.1. (4000–5900) mm ilgio bliumai (žr. 240 pav.) kraunami ant padėklų išilgai vagono dviem skersinėmis rietuvėmis dviem aukštais. Jeigu antrame aukšte lieka laisvo ploto, bliumai pastumiami nuo išilginės vagono ašies šoninių vagono sienų link kiekvienoje pusėje tolygiai.

(pav.)

1 – atraminiai tašai; 2 – galiniai statramsčiai; 3 – šoniniai statramsčiai; 4 – vielos rišalai

238 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – tarpikliai; 3 – galiniai atitvarai

239 paveikslas

(pav.)

1 – galinio atitvaro lentos; 2 – padėklai

240 paveikslas

(pav.)

1 – galinio atitvaro lentos; 2 – padėklai

241 paveikslas

(pav.)

1 – galinio atitvaro lentos; 2, 3 – padėklai

242 paveikslas

(pav.)

1 – galinio atitvaro lentos; 2, 3 – padėklai

243 paveikslas

630.2. (3000–3500) mm ilgio bliumai (žr. 241 pav.) kraunami ant padėklų išilgai vagono trimis skersinėmis rietuvėmis. Kraštinės eilės priglaudžiamos prie galinių durų, o vidurinė (pagal skersinę pusvagonio ašį) – pastumiama nuo išilginės vagono ašies šoninių vagono sienų link. Pirmame aukšte netilpę bliumai kraunami ant kraštinių bliumų rietuvių glaudžiai prie pusvagonio išilginių sienų.

630.3. 2600 mm ilgio bliumai (žr. 242 pav.) kraunami trimis skersinėmis rietuvėmis ant šešių padėklų, kurie sudėti virš pusvagonio vidurinių tarpinių ir šerdeso sijų: keturi bliumai kraunami skersai pusvagonio po du glaudžiai prie kiekvienų vagono galinių durų.

630.4. (2800–2900) mm ilgio bliumai (žr. 243 pav.) kraunami ant padėklų išilgai pusvagonio keturiomis skersinėmis rietuvėmis. Galinės vagono durys per visą pakrovos aukštį atitveriamos skydais, gembės ir pusvagonio iškrovos angų kabliai surišami viela.

XIX skirsnis. Luitadėžių krovimas ir tvirtinimas

631. Iki 1,5 t masės luitadėžės kraunamos į platforminį vagoną (žr. 244 pav.) šešiomis eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir aštuoniomis eilėmis vagono ilgio atžvilgiu. Luitadėžės sukraunamos išilgai platforminio vagono eilėmis vienodais tarpais. Kraštinėse eilėse prie galinių bortų sukrautos luitadėžės per esančias ant jų ąsas viena su kita surišamos 6 mm skersmens septynių gijų viela. Visos luitadėžės surišamos 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Prie kiekvieno platforminio vagono galinio borto dedama po vieną (100x100x2750) mm matmenų skersinį atraminį tašelį. Kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų dešimčia 6 mm skersmens ir 150 mm ilgio vinių. Galiniai platforminio vagono bortai sutvirtinami trumpais statramsčiais.

632. 15 vienetų 4,6 t masės luitadėžių platforminiame vagone sukraunama vienodais tarpais, simetriškai vagono ašių atžvilgiu taip, kaip parodyta 245 pav. 11 vnt. luitadėžių sukraunama ilgąja puse skersai vagono, 4 vnt. – išilgai vagono. Prie galinių platforminio vagono bortų luitadėžės kraunamos (400–500) mm atstumu nuo jų. Galinių platforminio vagono bortų sekcijos sutvirtinamos trumpais statramsčiais, o išilgai šoninių platforminio vagono bortų sudedami (100x100x2750) mm matmenų atraminiai tašeliai. Kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų dešimčia 6 mm skersmens ir ne trumpesnių kaip 150 mm ilgio vinių. Į tarpus tarp atraminių tašelių ir kraštinių luitadėžių dedama po du
100 mm x 100 mm x (300500) mm skerspjūvio skečiamuosius tašelius; kiekvienas skečiamasis tašelis prikalamas penkiomis 6 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis (žr.
245 pav.).

633. Iki 6,7 t masės nuo 9 iki 11 vienetų luitadėžės kraunamos į platforminį vagoną ant dviejų eilių (25x200) mm skerspjūvio ir ne trumpesnių kaip 2000 mm ilgio padėklų taip, kad vienos eilės padėklų sandūros būtų tarp luitadėžių (žr. 246 pav.). Kiekvienas padėklas prie platforminio vagono grindų prikalamas trimis, ne trumpesnėmis kaip 75 mm ilgio, vinimis. Luitadėžės sukraunamos skersai platforminio vagono glaustai viena prie kitos. Po kraštinėmis luitadėžėmis iš išorinių pusių pakalami du (150x250) mm matmenų pleišto formos atraminiai tašeliai. Jie dedami ant padėklų (keturių) išilgai platforminio vagono ir kiekvienas prikalamas prie vagono grindų keturiomis, ne trumpesnėmis kaip 150 mm ilgio, vinimis. Kiekviena kraštinė luitadėžė įtvirtinama dviem 6 mm skersmens 6 gijų vielos atotampomis. Atotampos tvirtinamos prie luitadėžių prielajų. Kiekviename platforminio vagono gale sukrautos trys luitadėžės surišamos 6 mm skersmens 6 gijų viela. Viela rišama per esančias ant luitadėžių ąsas. Leidžiama rišti luitadėžes 6 mm skersmens 4 gijų viela taip, kaip parodyta 247 pav. Į visas išilginių platforminio vagono bortų ąsas įtaisomi mediniai statramsčiai. Jie surišami poromis 6 mm skersmens 8 gijų viela. Į platforminius vagonus su metaliniais bortais ir pleištiniais uždoriais statramsčiai nestatomi.

634. Nuo 6,7 t iki 12,5 t masės luitadėžės į keturašius platforminius vagonus kraunamos ir tvirtinamos taip, kaip parodyta 248 pav. Jeigu neišnaudojama vagono krova, tai viduryje vagono, išilgai jo, simetriškai išilginės vagono ašies atžvilgiu, papildomai galima krauti po dvi luitadėžes (žr. 249 pav.).

Kiekviena luitadėžė kraunama ant dviejų, ne mažesnio kaip (25x150) mm skerspjūvio, medinių padėklų. Jų ilgis turi būti lygus platforminio vagono pločiui. Jeigu padėklai dedami išilgai vagono, tai jų galai turi (300–400) mm iškišti už luitadėžės šono. Kiekvienas padėklas prikalamas prie vagono grindų dviem, ne trumpesnėmis kaip 75 mm ilgio, vinimis. Kiekviena luitadėžė tvirtinama keturiais, ne mažesnio kaip (150x200x350) mm skerspjūvio, skersiniais atraminiais tašeliais.

Tašeliai dedami ant padėklų, glaudžiai priderinami prie luitadėžių ir kiekvienas tašelis per padėklus prikalamas prie platforminio vagono grindų trimis, ne trumpesnėmis kaip
(200–225) mm ilgio, vinimis. Visos luitadėžės surišamos iš dviejų pusių per prielajas arba kakliukus 6 mm skersmens 4 gijų viela. Luitadėžės tvirtinamos aštuoniomis (po keturias iš kiekvienos pusės) 6 mm skersmens penkių gijų vielos atotampomis. Jų galai rišami prie kakliukų taip, kaip parodyta 248 pav.

1 – vielos aprišalas; 2 – galinis statramstis; 3 – rišalas; 4 – atraminis tašas

244 paveikslas

(pav.)

1– atraminis tašas; 2 – skečiamasis tašas

245 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai tarpikliai; 2 – pleišto formos tašeliai; 3 – statramsčiai; 4 – luitadėžių vielos rišalai; 5 – vielos atotampos; 6 – statramsčių rišalai

246 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai tarpikliai; 2 – pleišto formos tašeliai; 3 – statramsčiai; 4 – horizontalūs vielos rišalai; 5 – vielos atotampos; 6 – statramsčių rišalai

247 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai; 3 – atotampos; 4 – luitadėžių rišalai

248 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai; 3 – atotampos; 4 – luitadėžių rišalai

249 paveikslas

(pav.)

1 – atraminis tašas; 2 – rišalas; 3 – išilginiai rišalai; 4 – atraminiai tašeliai

250 paveikslas

(pav.)

1 – atraminis tašas; 2 – išilginiai padėklai; 3 – skersiniai padėklai; 4 – skečiamasis tašas; 5 – skydas

251 paveikslas

(pav.)

1 – atraminis tašelis; 2 – išilginiai padėklai; 3 – skersiniai padėklai; 4 – skečiamasis tašas; 5 – skydas

252 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2,3 – skečiamieji tašeliai; 4 – atraminis tašas; 5 – skersinė jungiamoji lentjuostė

253 paveikslas

635. Luitadėžės be plokščio paviršiaus šonuose kraunamos į platforminius vagonus vertikaliai ir glaudžiai viena prie kitos virš vidurinės vagono sijos simetriškai skersinės vagono ašies atžvilgiu (žr. 250 pav.). Į vieną vagoną sukraunami 5 vienetai, jeigu neišnaudojama vagono krova – 6 vienetai.

Nuo išilginio poslinkio kraštinės luitadėžės tvirtinamos dviem (100x150x800) mm matmenų atraminiais tašeliais. Tašeliai prie vagono grindų prikalami dešimčia 150 mm ilgio vinių. Papildomai luitadėžės per viršutinius kakliukus pririšamos prie statramsčių ąsų 8 mm skersmens keturių gijų vielos rišalu. Išilgine kryptimi luitadėžės viena su kita surišamos dviem 8 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis.

Nuo skersinio poslinkio kiekviena luitadėžė tvirtinama dviem poromis (50x100) mm skerspjūvio tašelių. Tašelių ilgis turi būti lygus tarpui tarp platforminio vagono borto ir luitadėžės. Kiekvienas tašelis prie platforminio vagono grindų prikalamas penkiomis 100 mm ilgio vinimis.

636. 8,5 t masės luitadėžės kraunamos į keturašį pusvagonį trimis grupėmis (žr.
251 pav.). Prie kiekvienų galinių vagono durų dedami (100x150) mm skerspjūvio tašai. Jų ilgis turi būti lygus vidiniam pusvagonio pločiui. Prie šių tašų glaudžiai skersai vagono dedama po dvi luitadėžes. Luitadėžės kraunamos ant trijų (30x150x2000) mm matmenų išilginių padėklų. Vidurinis padėklas dedamas virš vidurinės vagono sijos, o kraštiniai – ant vagono angų dangčių vidurio. Kiekviena vidurinės grupės luitadėžė kraunama ant dviejų (30x100) mm skerspjūvio skersinių padėklų. Jų ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui. Jeigu neišnaudojama vagono krova, tai viduryje vagono galima sukrauti dvi luitadėžes simetriškai išilginės vagono ašies atžvilgiu (žr. 252 pav.).

Padėklai dedami ant skersinių vagono sijų ir tarp vagono angų dangčių gofrų. Nuo skersinio poslinkio kiekviena luitadėžė tvirtinama (50x100) mm skerspjūvio atraminiais tašeliais. Tašelių ilgis turi būti lygus tarpui tarp luitadėžės ir išilginės vagono sienos. Atraminiai tašeliai dedami ant skersinių padėklų ir prikalami prie jų trimis 80 mm ilgio vinimis.

637. (14–16) t masės luitadėžės kraunamos į keturašius pusvagonius dviem grupėmis, ant (50x150) mm skerspjūvio skersinių padėklų. Padėklų ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui (žr. 253 pav.). Padėklai dedami virš skersinių vagono sijų ir prie galinių vagono durų tarp angų dangčių gofrų.

Tarp kraštinių luitadėžių ir galinių vagono slenkstelių dedami (100x100) mm skerspjūvio atraminiai tašeliai. Jų ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui.

Nuo skersinio poslinkio kiekviena luitadėžė įtvirtinama skersiniais (50x100) mm skerspjūvio atraminiais tašeliais, kurių ilgis turi būti lygus tarpui tarp luitadėžės ir išilginių pusvagonio sienų statramsčių. Atraminiai tašeliai dedami ant skersinių padėklų ir prikalami prie jų trimis 100 mm ilgio vinimis.

Nuo išilginio poslinkio luitadėžės tvirtinamos (100x100) mm skerspjūvio skečiamaisiais tašeliais. Jų ilgis turi būti lygus tarpui tarp vidurinių luitadėžių. Skečiamieji tašeliai dedami ant (25x100x2700) mm matmenų skersinių jungiamųjų lentjuosčių ir kiekvienoje jų susikryžiavimo vietoje prikalami dviem 120 mm ilgio vinimis.

XX skirsnis. Metalo ritinių (štripsų) krovimas ir tvirtinimas

638. Iki 6 mm storio ir iki 700 mm pločio juostinio metalo ritiniai (skrituliai), kurių išorinis skersmuo iki 1300 mm ir vieneto masė iki 2,5 t, kraunami platforminio vagono pločio atžvilgiu išilginėmis eilėmis: ritiniai, kurių išorinis skersmuo (600650) mm, kraunami keturiomis eilėmis, kurių išorinis skersmuo (700–900) mm –trimis eilėmis (žr. 254 pav.), kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 900 mm ir iki 1300 mm – dviem eilėmis. Ritinių eilės turi būti simetriškos išilginės vagono ašies atžvilgiu. Kiekvienoje eilėje ritiniai kraunami nuožulniai arba stačiai, o prie platforminio vagono galinių bortų – ant dviejų, ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio, išilginių padėklų gulsčiai. Padėklų ilgis turi būti lygus platforminio vagono ilgiui. Padėklai dedami vienas nuo kito atstumu, lygiu pusei kraunamo ritinio skersmens. Kiekvienas padėklas prikalamas septyniolika 150 mm ilgio vinių. Ilgio atžvilgiu padėklai gali būti sudurti iš kelių dalių. Kiekviena padėklo dalis, nepaisant jos ilgio, prikalama ne mažiau kaip dviem vinimis.

638.1. Ant išilginių padėklų glaudžiai prie galinių platforminio vagono bortų dedama po vieną (50x150)mm skerspjūvio skersinį tašelį. Jie turi būti ne trumpesni kaip 2000 mm. Tašeliai prikalami prie kiekvieno padėklo dviem, ne trumpesnėmis kaip 125 mm ilgio, vinimis.

638.2. Abi išilginės ritinių eilės, pakrautos nuožulniai arba stačiai, taip pat prie galinių platforminio vagono bortų gulsčiai, surišamos 6 mm skersmens dviejų gijų viela, perkišama per ritinių kiaurymes. Jeigu eilės viduryje lieka laisvas tarpas, tai tarp išilginių padėklų išilgai platforminio vagono dedami du, ne mažesnio kaip (75x100) mm skerspjūvio, skečiamieji tašeliai. Jų ilgis turi būti lygus tarpo dydžiui. Kiekvienas skečiamasis tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų trimis 125 mm ilgio vinimis.

Į visas platforminio vagono ąsas įtaisomi trumpi statramsčiai.

639. Kraunant lakštinio metalo ritinius (štripsus) į pusvagonį, kiekvienos jo galinės durys atitveriamos dviem (40x150) mm skerspjūvio tašeliais. Tašelių ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui. Vienas tašelis dedamas ant išilginių padėklų, o kitas –viršutinės štripso briaunos lygyje. Kiekvienas tašelis prie vagono durų prikalamas keturiomis 75 mm ilgio vinimis. Pusvagonio angų kabliai ir gembės surišamos viela kaip nustatyta šių Taisyklių
545 punkte.

640. Iki 2 t masės lakštinio metalo ritiniai kraunami į keturašius pusvagonius kaip parodyta 255 pav. Ant pusvagonio grindų išilgai vagono dedami keturi (50x100) mm skerspjūvio padėklai. Padėklai gali būti ištisiniai per visą vagono ilgį arba sudurtiniai, sandūromis virš skersinių vagono sijų. Atstumas tarp padėklų turi būti ne mažesnis kaip
700 mm, nuo vidurinio padėklo iki vidurinės vagono sijos ir nuo kraštinio padėklo iki šoninės vagono sienos – ne didesnis kaip 400 mm. Ritiniai kraunami simetriškai išilginės ir skersinės vagono ašių atžvilgiu dviem aukštais.

Tarpai tarp ritinių skersai ir išilgai vagono neturi būti didesni kaip 30 mm. Ritiniai sukraunami ant viso vagono grindų ploto. Jeigu šitaip krauti negalima, tai viduryje vagono tarp dviejų ritinių grupių dedami (100x100) mm skerspjūvio skečiamieji tašeliai. Kiekvienas tašelis prikalamas trimis 150 mm ilgio vinimis prie padėklų, sudėtų po ritiniais.

641. Nuo 2,0 t iki 3,5 t masės ir (500–700) mm aukščio metalo ritiniai, kurių išorinis skersmuo nuo 1000 mm iki 1350 mm, kraunami į keturašį pusvagonį simetriškai išilginės ir skersinės vagono ašių atžvilgiu dviem aukštais (žr. 256 pav.). Apatinė metalo ritinių eilė kraunama ant dviejų (50x150) mm skerspjūvio padėklų. Padėklų ilgis turi būti lygus vidiniam pusvagonio ilgiui. Atstumas tarp padėklų turi būti (600–700) mm. Padėklai gali būti sudurtiniai, sandūromis virš skersinių vagono sijų. Tarp apatinio aukšto kraštinių ritinių ir galinių vagono slenkstelių dedama po vieną (70x80) mm skerspjūvio atraminį tašelį. Tašelių ilgis turi būti lygus vidiniam pusvagonio pločiui.

(pav.)

1 – galiniai statramsčiai; 2 – skersinis atraminis tašelis; 3 – išilginiai padėklai; 4 – eilių ritinių rišalai; 5 – gulsčiai sukrautų ritinių rišalai

254 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai

255 paveikslas

(pav.)

1 – atraminis tašas; 2 – padėklai

256 paveikslas

(pav.)

1 – skečiamieji tašeliai; 2 – padėklai; 3 – skersiniai atraminiai tašeliai

257 paveikslas

Viršutinis aukštas kraunamas išilgai vagono virš vidurinės vagono sijos. Jeigu viršutiniame aukšte yra mažiau eilių negu žemesniame aukšte, tai metalo ritiniai kraunami virš vagono šerdeso sijų.

642. Iki 1400 mm skersmens ir nuo 3,5 t iki 4,5 t masės metalo ritiniai kraunami į pusvagonį stačiai vienu aukštu dviem, trimis eilėmis simetriškai išilginės vagono ašies atžvilgiu (žr. 257 pav.). Ant vagono grindų dedami (50x100) mm skerspjūvio (4–6) padėklai. Padėklų sudėjimo tvarka nustatyta šių Taisyklių 640 punkte.

Tarp ritinių grupių viduryje vagono dedami (100x100) mm skerspjūvio skečiamieji tašeliai. Jie prie išilginių padėklų prikalami keturiomis 150 mm ilgio vinimis.

643. (5,5–7,0) t; 9 t metalo ritiniai kraunami į keturašį pusvagonį dviem, trimis grupėmis (žr. 258–260 pav.). Kiekviena rulonų grupė kraunama ant penkių (50x150) mm skerspjūvio padėklų, sudėtų išilgai vagono. Vidurinis padėklas dedamas virš vidurinės vagono sijos, kiti – lygiagrečiai viduriniam padėklui (300–350) mm atstumu vienas nuo kito. Vidurinio ir dviejų kraštinių padėklų ilgis turi būti lygus pakrautų ritinių grupių ilgiui. Kitų padėklų ilgis turi būti lygus vagono ilgiui. Padėklai gali būti sudurtiniai, sandūromis virš skersinių vagono sijų.

Kiekviena metalo ritinių grupė atitveriama (50x100) mm skerspjūvio tvirtinimo lentomis. Lentų ilgis turi būti lygus pakrovos pločiui. Jos prikalamos prie padėklų dviem
100 mm ilgio vinimis. Jeigu neišnaudojama vagono krova, tai (4–5) t masės metalo ritiniai kraunami pagal šių Taisyklių 642 punkto reikalavimus (žr. 257 pav.); (5,5–7,0) t masės metalo ritiniai kraunami pagal 644 punkto reikalavimus (žr. 261 pav.); 9 t masės metalo ritiniai – pagal šių Taisyklių 644 punkto reikalavimus (žr. 262 pav.).

Tarp kraštinių metalo ritinių ir kiekvienų galinių vagono durų dedama po vieną
(50 x100) mm skerspjūvio atraminį tašelį. Tašelių ilgis turi būti lygus vidiniam pusvagonio pločiui. Tašeliai prie išilginių padėklų prikalami penkiomis 100 mm ilgio vinimis.

644. Iki 1350 mm skersmens ir (5,0–7,5) t masės lakštinio metalo ritiniai kraunami į pusvagonį dviem grupėmis simetriškai išilginei ir skersinei vagono ašims virš vidurinės ir skersinių vagono sijų (žr. 261 ir 262 pav.). Kraunant (1000–1200) mm išorinio skersmens ritinius virš skersinių vagono sijų, jie kraunami simetriškai išilginėms šitų sijų ašims.

(1200–1350) mm skersmens kraštiniai metalo ritiniai glaudžiai sukraunami prie atraminių tašelių, sudėtų prie galinių pusvagonio durų. Kitus ritinius galima paslinkti skersinių sijų atžvilgiu. Kiekvienoje grupėje tarp ritinių išilgai vagono tarpai neturi būti didesni kaip 30 mm.

Kiekviena ritinių grupė kraunama ant penkių, ne mažesnio kaip (50x200) mm skerspjūvio, padėklų, sudėtų išilgai vagono. Vidurinis padėklas dedamas virš vidurinės vagono sijos, kiti – lygiagrečiai viduriniam padėklui (250–300) mm atstumu vienas nuo kito. Padėklai, esantys greta vidurinio padėklo, turi būti lygūs vidiniam pusvagonio ilgiui.

Kiekviena ritinių grupė iš abiejų pusių tvirtinama dviem, ne mažesnio kaip
(50x100) mm skerspjūvio, skersiniais atraminiais tašeliais. Tašelių ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui. Atraminiai tašeliai prie kiekvieno išilginio padėklo prikalami dviem 100 mm ilgio vinimis. Jeigu neišnaudojamas vagono krovumas, tai į vidurį vagono galima pakrauti vieną ritinį ir tvirtinti jį pagal šių Taisyklių 643 punkto reikalavimus (žr. 260 pav.).

(pav.)

1 – atraminis tašas; 2 – padėklai; 3 – tvirtinimo lentjuostė

258 paveikslas

(pav.)

1 – atraminis tašas; 2 – padėklai; 3 – tvirtinimo lentjuostės

259 paveikslas

1 – atraminis tašas; 2 – padėklai; 3 – tvirtinimo lentjuostės

260 paveikslas

1 – padėklai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai

261 paveikslas

1 – padėklai; 2 – skersinis atraminis tašelis; 3 – skečiamasis tašelis

262 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai tašeliai; 2 – galiniai statramsčiai; 3 – skėtikliai; 4 – vielos rišalas; 5 – skersinis padėklas; 6 – trumpi šoniniai statramsčiai

263 paveikslas

XXI skirsnis. Bandažų ir vientisų valcuotų ratų krovimas ir tvirtinimas

645. Bandažai (žr. 263 pav.) į platforminius vagonus kraunami tokia tvarka:

645.1. jeigu bandažas ne platesnis kaip 135 mm, tai prie galinių platforminio vagono bortų kiekvienoje eilėje kraunama po tris gulsčius bandažus vieną ant kito. Bandažai surišami dviejose vietose 6 mm skersmens dviejų gijų viela; du apatiniai bandažai kraunami antbriauniais žemyn, o trečias (viršutinis) – paslenkamas į platforminio vagono vidurį; ketvirtas bandažas kraunamas nuožulniai, ne didesniu kaip 45° kampu, platforminio vagono grindų atžvilgiu ir įremiamas į plokščiąja puse sudėtus bandažus; visi kiti bandažai iki platforminio vagono vidurio kraunami taip pat nuožulniai. Tokia pat tvarka bandažai kraunami nuo priešingo platforminio vagono borto;

645.2. gretimos bandažų eilės turi būti sukrautos išilgai vagono glaudžiai viena prie kitos be tarpų tarp jų;

645.3. platesni kaip 135 mm bandažai kraunami prie galinių vagono bortų po du kiekvienoje eilėje, toliau bandažai kraunami taip, kaip nurodyta šiame punkte;

645.4. bandažai kraunami išilginėmis eilėmis nuožulniai, vienodais tarpais tarp jų, glaudžiai prie šoninių platforminio vagono bortų. Tarp nuožulniai sudėtų bandažų eilių ant vagono grindų kiti bandažai kraunami stačiai riedančiuoju paviršiumi išilgai vagono;

645.5. kiekviena nuožulniai sukrautų bandažų eilė atitveriama ne didesnio kaip
(50x 100) mm skerspjūvio tašeliais, kurie sudedami išilgai platforminio vagono glaudžiai prie bandažų. Tašeliai gali būti sudėti iš atskirų dalių; kiekviena dalis turi būti ne trumpesnė kaip 2000 mm. Kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų keturiomis, ne trumpesnėmis kaip 100 mm, vinimis;

645.6. prieš kiekvieną tašelį įtaisomi du trumpi šoniniai statramsčiai; tarp šių statramsčių ir išilginių tašelių glaudžiai prišliejami mediniai skėtikliai. Skėtikliai turi būti ne plonesni kaip 35 mm. Kiekvienas skėtiklis galuose prikalamas prie platforminio vagono grindų dviem, ne trumpesnėmis kaip 85 mm, vinimis;

645.7. iš abiejų galinių platforminio vagono bortų, taip pat viduryje platforminio vagono, prie stačiai pakrautų bandažų glaudžiai dedami ne mažesnio kaip (50x100) mm skerspjūvio skersiniai atraminiai tašeliai. Tašelių ilgis lygus tarpui tarp išilginių nuožulniai sukrautų bandažų eilių. Tarp skersinių tašelių viduryje platforminio vagono, taip pat tarp kraštinių tašelių ir galinių vagono bortų (prie galinių statramsčių) glaudžiai priderinama po du, ne mažesnio kaip (50x100) mm skerspjūvio, medinius skėtiklius (žr. 264 pav.). Kiekvienas skersinis tašelis ir skėtiklis turi būti prikalamas prie vagono grindų dviem, ne trumpesnėmis kaip 100 mm, vinimis;

645.8. dviejose kraštinėse eilėse kiekviena nuo galinio borto iki vidurio platforminio vagono nuožulniai sukrautų bandažų eilės dalis surišama 6 mm skersmens dviejų gijų viela, perkišama per bandažų kiaurymes; vielos galai pririšami prie vagono priešingo šoninio borto statramsčių ąsų;

645.9. išilgai platforminio vagono stačiai sukrauti bandažai surišami vienas su kitu visose antbriaunių sąlyčio vietose. Kraštinės vertikaliai sukrautų bandažų grupės pririšamos prie galinių vagono statramsčių ąsų;

645.10. stačiai sukrauti bandažai surišami 6 mm skersmens 4 gijų viela. Vielos sulinkimo vietose tarp vielos ir bandažų dedami (1–2) mm storio lakštinio metalo tarpikliai.

(pav.)

1 – skersinis padėklas; 2 – skėtikliai; 3 – galiniai statramsčiai; 4 – kraštinių bandažų rišalai prie galinio borto; 5 – vertikaliai sukrautų bandažų tarpusavio rišalai; 6 – šoniniai statramsčiai

264 paveikslas

(pav.)

1 – skersinis atraminis tašelis

265 paveikslas

646. Į keturašį pusvagonį bandažai ir ratai kraunami trimis išilginėmis eilėmis (žr.
265 pav.): dviejose kraštinėse eilėse ratai ir bandažai kraunami skersai vagono glaudžiai prie vagono sienų, o vidurinėje eilėje – išilgai vagono. Vidurinėje eilėje ratai sukraunami grupėmis po keturis kiekvienoje. Ratai kraunami glaudžiai prie (100x100) mm skerspjūvio ir 2800 mm ilgio tašelių, sudėtų prie galinių vagono durų. Tašeliai prikalami prie galinių vagono durų keturiomis 6 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis. Vienos grupės ratų antbriauniai nukreipti į vieną pusę, o kitos grupės – į priešingą. Kraštinėse eilėse ratai sukraunami nuožulniai: pirmieji ratai kraunami gulsčiai, 8 ratus palaipsniui keliant iki 85° kampo, eilė baigiama krauti (4–5) ratais 45° kampu. Į vidurinės eilės kraštinės grupės ratų stebules įtaisomi (150–160) mm skersmens ir 1000 mm ilgio statramsčiai. Pusvagonio angų kabliai ir gembės surišamos viela.

XXII skirsnis. Metalinių valcavimo velenėlių krovimas ir tvirtinimas

647. Į platforminius vagonus kraunami iki 27 t masės imtinai iki 1200 mm skersmens valcavimo velenėliai. Velenėlių ilgis lygus arba didesnis už jų skersmenį, velenėlių kaklelių skersmuo – iki 800 mm.

647.1. Valcavimo velenėliai kraunami išilgai platforminio vagono taip, kad kiekvieno velenėlio išilginė ašis būtų lygiagreti platforminio vagono išilginei ašiai (žr. 266 ir 267 pav.). Atsižvelgiant į kiekvieno velenėlio masę ir matmenis jie kraunami platforminio vagono pločio atžvilgiu po vieną (žr. 267 pav.) arba po kelis vienetus eilėje (žr. 266 pav.), platforminio vagono ilgio atžvilgiu – viena arba keliomis eilėmis (žr. 266 ir 267 pav.).

647.2. Iki 2 t masės ir ne mažesnio kaip 500 mm atraminio paviršiaus ilgio velenėliai, taip pat velenėliai nuo 2 t iki 15 t masės ir ne trumpesnio kaip 5000 mm atraminio paviršiaus kraunami tiesiog ant platforminio vagono grindų. Prieš tai nurodytos masės velenėliai, kurių atraminis paviršius trumpesnis (žr. 266 pav.), taip pat didesnės kaip 15 t masės velenėliai, nepaisant jų atraminio paviršiaus ilgio, sukraunami ant skersinių atraminių padėklų taip, kad tarpas tarp apatinės velenėlio briaunos ir platforminio vagono grindų būtų ne mažesnis kaip 30 cm.

647.3. Siuntėjo ir gavėjo susitarimu į platforminius vagonus galima krauti vienodos masės ir vienodų matmenų velenėlius glaudžiai vieną prie kito. Tais atvejais, kai velenėliai kraunami tiesiog ant platforminio vagono grindų, naudojami skersiniai atraminiai tašeliai. Kiekvienas velenėlis arba jų grupė, sukrauta eilėje platforminio vagono pločio atžvilgiu, iš abiejų galų tvirtinami (2600–2700) mm ilgio skersiniais atraminiais tašeliais. Atraminiai tašeliai turi būti gerai prigludę prie velenėlių galinių briaunų per visą jų sąlyčio su velenėliais ilgį. Atsižvelgiant į vieno arba kelių velenėlių, prigludusių prie skersinių atraminių tašelių, masę, mažiausi atraminių tašelių matmenys turi būti tokie: iki 8 t masės velenėliams –
(75 x 100) mm, nuo 8 t iki 15 t masės velenėliams – (100 x 150) mm.

647.4. Dėl būtino 30 mm tarpo tarp velenėlių apatinio paviršiaus ir platforminio vagono grindų dedami skersiniai padėklai, kurie kartu yra ir atramos. Į šiuos padėklus velenėliai turi remtis kakliukais. Padėklai gaminami iš ne mažesnio kaip (175x 250) mm skerspjūvio ir
2700 mm ilgio tašelių. Velenėlių kakliukų su padėklais lietimosi vietose padėkluose daromos (20–25) mm gylio pusiau apvalios įdubos.

647.5. Visais velenėlių krovimo atvejais naudojami ne mažesnio kaip (75x100) mm skerspjūvio išilginiai atraminiai tašeliai, kurie sudedami lygiagrečiai išilginės vagono ašies atžvilgiu. Prie abiejų galinių platforminio vagono bortų prieš kiekvieną trumpą galinį statramstį dedama po vieną skečiamąjį tašelį. Skečiamųjų tašelių galai turi būti glaudžiai prigludę prie galinių platforminio vagono bortų ir artimiausio skersinio atraminio tašelio arba padėklo.

(pav.)

1 – 22,6 t masės valcavimo velenėliai; 2 – keturių tašelių padėklai; 3 – 6,4 t masės valcavimo velenėliai; 4 – vieno tašelio padėklai; 5 – išilginiai skečiamieji tašeliai; 6 – skersiniai atraminiai pleištai; 7 – apkabos; 8 – galiniai statramsčiai

266 paveikslas

(pav.)

1 – 27 t masės valcavimo velenėliai; 2 – keturių tašelių padėklai; 3 – išilginiai skečiamieji tašeliai; 4 – skersiniai atraminiai pleištai; 5 – apkabos; 6 – galiniai statramsčiai

267 paveikslas

647.6. Kraunant valcavimo velenėlius į dvi ir daugiau eilių, tarp gretutinių eilių išilgai vagono dedama po du skečiamuosius tašelius. Tarpai tarp jų turi būti lygūs tarpams tarp galinių statramsčių (platforminio vagono pločio atžvilgiu). Skečiamųjų tašelių galai turi būti gerai prigludę prie skersinių atraminių tašelių arba gretutinių velenėlių eilių padėklų.

647.7. Kiekvienas velenėlis arba keletas jų, glaudžiai sukrautų viena eile, tvirtinami ne mažiau kaip keturiais skersiniais atraminiais pleištais (po du pleištus iš kiekvienos velenėlio arba jų grupės pusės). Kraunant velenėlius ant padėklų, atraminiai pleištai dedami ant viršutinių padėklų tašelių iš abiejų pusių glaudžiai prie kiekvieno velenėlio kaklelio ir tvirtinami prie padėklų apkabomis. Kiekvienas pleištas turi būti pritvirtintas prie padėklo ne mažiau kaip dviem statybinėmis apkabomis, kurių strypo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 10 mm. Apkabos kalamos iš abiejų pleišto šonų (40°–45°) kampu platforminio vagono grindų atžvilgiu (žr. 266 pav. ir 267 pav.).

647.8. Kraunant vieną, du arba daugiau velenėlių tiesiog ant vagono grindų viena eile, atraminiai pleištai dedami skersai platforminio vagono glaudžiai prie velenėlių ir prikalami vinimis prie vagono grindų.

Pleištai dedami nuo velenėlių galų atstumu, lygiu 1/4 jų ilgio.

647.9. Kraunant didesnio kaip 7000 mm ilgio velenėlius tiesiog ant vagono grindų, kiekvienas velenėlis papildomai tvirtinamas keturiais atraminiais pleištais (po du iš kiekvienos velenėlio pusės). Skersinių atraminių pleištų formos parodytos 266 pav. ir
267 pav.

Skersinių atraminių pleištų leidžiamieji skerspjūviai (aukštis ir plotis) nustatomi pagal velenėlių skersmenį:

Skersinių atraminių pleištų skerspjūviai, mm 75x100 100x150 134x200 velenėlio spindulys, mm iki 300 300x450 451x600

647.10. Reikiamas vinių skaičius vienam atraminiam arba skečiamajam tašeliui, padėklui arba pleištui tvirtinti nustatomas pagal vieno arba vienoje eilėje sukrautų velenėlių grupės masę (žr. 49 lentelę).

647.11. Tais atvejais, kai kiekvienos gretutinės eilės velenėlių bendra masė skirtinga, vinių skaičius, reikalingas tarp tų eilių sudėtiems tašeliams tvirtinti, nustatomas pagal didžiausią bendrą velenėlių svorį vienoje iš gretutinių eilių.

49 lentelė

Vieno arba grupės velenėlių masė, t	6 mm skersmens vinių skaičius
	skečiamajam tašeliui	atraminiam tašeliui arba padėklui	atraminiam pleištui
iki 5	2	4	2
5,1–8	3	4	2
8,1–10	3	6	2
10,1–12	4	9	2
12,1–15	5	12	2
15,1–18	5	17	3
18,1–20	6	19	3
20,1–22	6	21	4
22,1–25	7	24	4
25,1–27	9	25	5

XXIII skirsnis. Iešmų krovimas ir tvirtinimas

648. 1520 mm vėžės geležinkelio iešmai vežami išardyti komplektais.

649. 1/9 ir 1/11 kryžmėženklių iešmai (bėgių tipas R 43 ir R 50), kurių rėminiai bėgiai iki 12500 mm ilgio, kraunami į keturašius platforminius vagonus (žr. 268 pav.).

Surenkamos kryžmės vežamos neišardytos.

Iešmų smailės tvirtinamos prie rėminio bėgio 6 mm skersmens viela vienu apsukimu dviejose vietose – per smailės smaigalį ir jos vidurį. Lafetinio tipo iešmų rėminiai bėgiai ir smailės su visomis jų detalėmis turi būti sumontuoti ant lafetinių lapų.

Kraunant iešmus ant vagono grindų prie kiekvieno platforminio vagono galinio borto glaustai dedama po vieną 2700 mm ilgio, 150 mm pločio ir ne plonesnę kaip 50 mm lentą arba papentį plokščiąja puse. Ant platforminio vagono grindų glaustai prie lentų arba papenčių kraunamos kryžmės dviem lygiomis grupėmis (arba vienos kryžmės skirtumu). Kryžmės dedamos bėgių galvutėmis į viršų kaitaliojant jų galus.

Ant kiekvienos kryžmių grupės viršaus dedama po du, ne mažesnio kaip 25 mm storio, 150 mm pločio ir 2700 mm ilgio, tarpiklius. Ant tų tarpiklių (antruoju aukštu) glaustai prie galinių vagono bortų kraunami gretbėgiai. Tarpikliai turi būti dedami (800–1000) mm atstumu nuo gretbėgių galų.

649.1. Gretbėgiai kraunami suveržti varžtais poromis su įdėklais ir atramėlėmis, pritvirtintomis varžtais ir kitomis detalėmis, sudėtomis tarp jų. Leidžiama krauti ir pavienius gretbėgius su dėklais ir atramėlėmis, pritvirtintomis prie jų varžtais. Abiem krovimo atvejais gretbėgiai dedami padu žemyn.

Kraunant gretbėgius, suveržtus varžtais poromis, gretimos gretbėgių poros turi būti pastumtos viena kitos atžvilgiu taip, kad vienos poros atramos užeitų už kitos poros atramų. Pavieniai gretbėgiai kraunami taip pat. Gretimų gretbėgių įdėklai arba atramos turi būti užleistos viena už kitos. Iešmų pagalvėlės, kryžmių tilteliai, surišti kelio padėklai ir kitos smulkios iešmų detalės kraunamos ant platforminio vagono grindų ir ant kryžmių viduryje platforminio vagono laisvose vietose ir tarpuose tarp kryžmių ir gretbėgių, pakrovus kryžmes ir gretbėgius.

649.2. Nelafetinių iešmų rėminius bėgius (su smailėmis) galima krauti dviem būdais. Kiekvienas rėminių bėgių aukštas, kraunant abiem būdais, turi būti pakrautas ant keturių tarpiklių.

649.3. Kraunant rėminius bėgius pirmuoju būdu du, ne plonesni kaip 25 mm tarpikliai, dedami po smailės pošaknio tilteliais, kiti du (viduriniai), ne plonesni kaip 50 mm – po rėminiais bėgiais smailių smaigaliuose. Tarpikliai turi būti ne mažesnio kaip 150 mm pločio ir 2700 mm ilgio. Visuose pakrovos aukštuose tarpikliai dedami vienas virš kito.

Trečiame, ketvirtame ir penktame pakrovos aukštuose rėminiai bėgiai (su smailėmis) kraunami vienas virš kito bėgių galvutėmis į viršų. Viename aukšte gretimų rėminių bėgių smailių smaigaliai turi būti priešinguose galuose. Rėminių bėgių, sukrautų vienas virš kito anksčiau minėtuose trijuose aukštuose, smailių smaigaliai turi būti nukreipti viena kryptimi.

Trečiame pakrovos aukšte ant tarpiklių kraunami aštuoni rėminiai bėgiai (su smaigaliais). Kraunant 9–11 nelafetinių iešmų komplektų, ketvirtame aukšte kraunami aštuoni rėminiai bėgiai taip pat, kaip ir trečiame aukšte. Likusieji rėminiai bėgiai į penktą aukštą kraunami lygiomis dalimis platforminio vagono šonuose, o aukšto vidurys paliekamas laisvas.

Aštuoni nelafetinių iešmų komplektai ketvirtame ir penktame aukštuose kraunami po keturis rėminius bėgius platforminio vagono šonuose lygiomis dalimis.

649.4. Kraunant rėminius bėgius antruoju būdu visi vieno aukšto smailių smaigaliai turi būti nukreipti viena kryptimi. Gretimuose pakrovos aukštuose smailių smaigaliai nukreipiami į priešingas puses. Kiekviename pakrovos aukšte po smailių pošaknių tilteliais dedami
250 mm storio tarpikliai, o po rėminiais bėgiais su smailėmis – po tris 50 mm storio tarpiklius vienodu atstumu vienas nuo kito.

649.5. Kraunant lafetinius iešmus kiekviename pakrovos aukšte po lafetiniais lakštais dedami keturi, ne mažesnio kaip 150 mm pločio ir 2700 mm ilgio, tarpikliai. Du 25 mm storio tarpikliai dedami prieš antrąsias statramsčių ąsas, skaičiuojamas nuo galinių vagono bortų. Kiti du 50 mm storio tarpikliai glaudžiai dedami prie lafetinių lapų galinių briaunų, nukreiptų į platforminio vagono galus. Trečiame ir ketvirtame pakrovos aukštuose kraunama po penkis lafetinius lakštus (su rėminiais bėgiais ir smailėmis), penktame aukšte – po keturis–penkis, šeštame aukšte – po du–penkis lafetinius lakštus.

649.6. Jeigu reikia krauti iešmų perjungimo įtaisus, tai jiems paliekama laisva erdvė penkto ir šešto aukštų viduryje.

649.7. Rankiniai iešmų perjungimo įtaisai kraunami viena arba dviem grupėmis tarp rėminių bėgių viršutinėje rietuvėje.

649.8. Į galines vagono ąsas įtaisomi statramsčiai. Jie turi būti (100–200) mm aukštesni už sukrautus viršutinius rėminius bėgius. Galiniai vagono bortai paaukštinami ne plonesnėmis kaip 50 mm, ne siauresnėmis kaip 150 mm ir 2700 mm ilgio lentomis arba papenčiais. Jie prikalami prie galinių statramsčių iš krovinio pusės ne trumpesnėmis kaip 100 mm ilgio vinimis.

649.9. Galiniai statramsčiai tvirtinami prie antrųjų šoninių statramsčių ąsų, skaičiuojamų nuo galinių vagono bortų, 6 mm skersmens 5 gijų vielos atotampomis. Per sukrautų viršutiniame rietuvės aukšte rėminių bėgių abiejų galų varžtų skyles perkišama
6 mm skersmens dviejų gijų viela. Vielos galai tvirtinami prie antrųjų šoninių statramsčių ąsų, skaičiuojamų nuo galinių bortų.

649.10. Iešmų perjungimo įtaisai tvirtinami prie rėminių bėgių dviem (4–6) mm skersmens dviejų gijų vielos rišalais kaip parodyta 268 pav. Vielą reikia perkišti per rėminių bėgių arba atramėlių, pritvirtintų prie jų, arba lafetinių lakštų, skyles. Abu vielos rišalai susukami vienas su kitu.

649.11. Į pirmųjų ir trečiųjų šoninių statramsčių, skaičiuojamų nuo vagono galinių bortų, ąsas įtaisomos keturios statramsčių poros. Statramsčiai turi būti (100–200) mm aukštesni už sukrautus viršutinius rėminius bėgius. Priešiniai šoniniai statramsčiai surišami 6 mm skersmens 5 gijų viela.

(pav.)

1 – galinių statramsčių atotampos; 2 – rėminių bėgių vielos rišalas; 3 – perjungimo įtaisų viela; 4 – smailių įtvirtinamoji viela; 5 – šoniniai statramsčiai; 6 – šoninių statramsčių įtvirtinamoji viela; 7 – penktame aukšte sukrauti perjungimo įtaisai; 8 – galiniai statramsčiai; 9 – galinio skydo lentos; 10 – apsauginis tašas; (11–25) mm storio tarpikliai; 12 – trečiame, ketvirtame ir penktame aukštuose sukrauti rėminiai bėgiai su smailėmis ir pošaknio tilteliais; 13 – smailės atramos, kryžmių tilteliai ir bėgių padėklai; 14 – pirmame aukšte sukrautos kryžmės; 15 – antrame aukšte sukrauti gretbėgiai; 16 – 50 mm storio tarpikliai

268 paveikslas

XXIV skirsnis. Metalo laužo krovimas ir tvirtinimas

650. Metalo laužas turi būti taip paruoštas vežti, kad kraunant būtų maksimaliai išnaudotas vagono krovumas ir talpumas. Pusvagonio angų kabliai ir gembės surišamos viela, kaip nurodyta šių Taisyklių 545 punkte.

651. Kraunant metalo laužą iki šoninių platforminio vagono bortų aukščio, galiniai jo bortai sulyginami su šoniniais bortais, prie jų prikalamomis ne plonesnėmis kaip 40 mm lentomis arba ne plonesniais kaip 50 mm papenčiais. Lentų arba papenčių plotis turi būti (150–200) mm, o ilgis – lygus platforminio vagono pločiui.

651.1. Lentos (papenčiai) prie galinių platforminio vagono statramsčių iš krovinio pusės prikalamos 80 mm ilgio vinimis.

651.2. Metalo laužas kraunamas taip, kad būtų užimtas visas platforminio vagono grindų plotas pagal šių Taisyklių 3 punkto ir 6 punkto reikalavimus. Jeigu metalo laužas kraunamas į platforminius vagonus be pleištinių bortų uždorių, į jų šoninių statramsčių ąsas įtaisomos keturios statramsčių poros (j pirmąsias ir trečiąsias statramsčių, skaičiuojamų nuo vagono galinių bortų, ąsas).

Statramsčiai surišami poromis 6 mm skersmens penkių gijų viela.

651.3. Kraunant metalo laužą virš šoninių platforminio vagono bortų, vagono bortai paaukštinami (apgrebėstuojami) taip: į visas šoninių ir galinių statramsčių ąsas įtaisomi statramsčiai. Statramsčiai turi būti (100–150) mm aukštesni už krovinį. Prie statramsčių iš krovinio pusės per visą platforminio vagono perimetrą prikalamos ne plonesnės kaip 40 mm lentos arba ne plonesni kaip 50 mm papenčiai. Lentos arba papenčiai turi būti ne siauresni kaip 150 mm. Lentos (papenčiai) prikalamos prie kiekvieno platforminio vagono statramsčio 80 mm ilgio vinimis. Kraunant metalo laužą, kuriame yra smulkių daiktų, grebėstai turi būti ištisiniai, be tarpų tarp lentų, o kraunant stambių daiktų metalo laužą, lentos turi būti ne mažesnio kaip 100 mm pločio ir storio su tarpais tarp jų. Tarpai tarp lentų turi būti ne didesni, kaip pusė pakrautų daiktų pločio arba storio.

651.4. Galiniai statramsčiai sutvirtinami 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis, rišamomis prie antrųjų šoninių statramsčių, skaičiuojamų nuo platforminio vagono galų. Priešiniai šoniniai statramsčiai, kurių aukštis iki 1500 mm nuo platforminio vagono grindų, surišami 6 mm skersmens trijų gijų viela. 1500 mm aukščio statramsčiai 6 mm skersmens viela surišami dviejose vietose: viduryje pakrovos aukščio – keturių gijų, ir pakrovos viršuje – dviejų gijų viela.

651.5. Draudžiama glaudžiai prie grebėstų lentų krauti didesnius kaip 100 kg masės metalo laužo vienetus. Toks metalo laužas turi būti kraunamas apačioje, geriausiai ant platforminio vagono grindų.

652. Kraunant metalo laužą į pusvagonius virš šoninių bortų, jie paaukštinami (apgrebėstuojami) lentomis arba papenčiais, kaip nurodyta šių Taisyklių 546 punkte. Priešiniai šoniniai statramsčiai papildomai surišami 6 mm skersmens keturių gijų viela. Metalo laužas kraunamas tik į pusvagonius su metaliniu kėbulu.

653. Sukrauti stambūs metalo laužo vienetai turi būti tvirtinami atsižvelgiant į masę ir konfigūraciją laikantis šių Taisyklių atitinkamų punktų reikalavimų.

654. Pateikiant vežti metalo laužą prie važtos dokumentų turi būti pridedama pažyma pagal standartų reikalavimus apie tai, kad metalo laužas yra nukenksmintas, tinkamas saugiai vežti, perlydyti ir perdirbti.

XXV skirsnis. Aširačių krovimas ir tvirtinimas

655. Prieš kraunant į vagonus vagonų aširačius be ašidėžių ašių kakliukai turi būti apsaugoti nuo korozijos ir pažeidimų.

Vagonų aširačiai su ašidėžėmis ir be jų kraunami į keturašius platforminius vagonus vienu aukštu. Į platforminį vagoną sukraunama iki 22 aširačių (žr. 269 pav.). Pirmas aširatis kraunamas prie galinio vagono borto ir paslenkamas vieno šoninio borto link. Iš galinio platforminio vagono borto pusės aširatis tvirtinamas (100x100) mm skerspjūvio ir 2000 mm ilgio skersiniu atraminiu tašeliu. Tarp atraminio tašelio ir galinio vagono borto prieš galines ąsas glaudžiai įtaisomi du (100x100) mm skerspjūvio skečiamieji tašeliai. Į galines platforminio vagono ąsas įtaisomi trumpi statramsčiai. Kiti aširačiai kraunami glaudžiai vienas prie kito ir paslenkami vagono priešinių šoninių bortų link taip, kad krovinys būtų simetriškas išilginės vagono ašies atžvilgiu. Paskutinis aširatis tvirtinamas taip pat kaip ir pirmasis. Kiekvienas ratas iš abiejų pusių tvirtinamas (50x100x250) mm matmenų pleištais (po kraštinių aširačių ratais pleištai dedami iš vidinės vagono pusės). Kiekvienas skečiamasis tašelis tvirtinamas dviem vinimis, atraminis tašelis – aštuoniomis vinimis, pleištas – dviem vinimis. Vinių skersmuo 6 mm, ilgis – 150 mm. Kraštiniai aširačiai iš abiejų pusių tvirtinami 6 mm skersmens 4 gijų vielos atotampomis. Atotampos rišamos prie šoninių statramsčių ąsų ir ratų technologinių kiaurymių arba prie vidurinių ašių dalių arčiau ratų. Prie kiekvieno galinio vagono borto sukrauti trys aširačiai surišami 6 mm skersmens dviejų gijų viela (žr. 269 pav.).

656. Savivarčių vagonų, vagonų ketui vežti ir garvežių aširačiai į keturašius platforminius vagonus kraunami vienu aukštu (16–18) vienetų. Jie sukraunami į vagoną ir tvirtinami taip pat, kaip ir vagonų aširačiai (žr. šių Taisyklių 655 punktą). Kraunant 1,9 t ir didesnės masės aširačius kiekvienas skersinis atraminis tašelis tvirtinamas dešimčia vinių, pleištas – penkiomis vinimis. Kiekvienos vinies skersmuo – 6 mm, ilgis – 150 mm. Figūriniai pleištai (žr. 270 pav.) sudedami glaudžiai vienas prie kito taip, kad ratas atsiremtų į du pleištus ir kad ratų antbriauniai nesiektų platforminio vagono grindų.

656.1. Šilumvežių (žr. 271 b pav.) ir elektrovežių (žr. 271 a pav.) aširačiai kraunami į platforminius vagonus ant padėklų vienu aukštu: 12 vienetų šilumvežių ir 10 vienetų elektrovežių aširačių.

656.2. (40x100) mm skerspjūvio padėklai dedami išilgai vagono simetriškai jo išilginės ašies atžvilgiu. Kiekvienas padėklas prikalamas prie platforminio vagono grindų 6 mm skersmens 90 mm ilgio penkiolika vinių. Pirmas aširatis kraunamas prie galinio vagono borto taip, kad aširačio išilginė ašis būtų ne arčiau kaip 650 mm atstumu nuo galinio vagono borto, kuris įtvirtinamas trumpais mediniais statramsčiais. Kiti aširačiai kraunami vienas prie kito glaudžiai užleidžiant vieną rato antbriaunį už kito antbriaunio. Prie galinių platforminio vagono bortų sukrauti aširačiai iš vagono galinių bortų pusių tvirtinami (100x100) mm skerspjūvio 2000 mm ilgio skersiniais atraminiais tašeliais. Tarp atraminio tašelio ir galinio vagono borto prieš galines ąsas glaudžiai įtaisomi du (100x100) mm skerspjūvio skečiamieji tašeliai.

656.3. Kiekvienas ratas iš abiejų pusių įtvirtinamas ne mažesnių kaip (75x100x250) mm matmenų pleištais. Kiekvienas skečiamasis tašelis tvirtinamas dviem vinimis, atraminis tašelis – dešimčia vinių, pleištas – trimis vinimis šilumvežių ir keturiomis vinimis elektrovežių aširačiams. Vinių skersmuo – 6 mm, ilgis – 150 mm.

657. Vagonų aširačiai su ašidėžėmis ir be jų kraunami ir tvirtinami specialiuose platforminiuose vagonuose, kuriuose įrengti specialūs įtaisai – konteineriai (žr. 272 a pav.).

657.1. Specialusis konteineris (žr. 272 b pav.) turi: pagrindą 1, ložementą 2, tris statramsčius 3 ir skersines su amortizatoriais 4. Kiekvienas konteineris tvirtinamas vagone specialiomis atramomis, privirintomis prie vagono rėmų šoninių dvitėjinių sijų.

657.2. Į kiekvieną konteinerį kraunama 12 aširačių dviem aukštais. Pakrauto konteinerio bruto masė – 19,6 t. Pirmame konteinerio aukšte aširačiai kraunami į konteinerio pagrindo duobutes taip, kad kraštinėse (pirmoje ir šeštoje) duobutėse būtų aširačiai su vienodo (didžiausio) skersmens ratais (žr. 272 c, 272 d pav.). Ant pirmame aukšte sukrautų aširačių antbriaunių įtaisomas ložementas 2, į kurio duobutes, pradedant nuo vidurio, kraunami aširačiai antru aukštu. Ant viršutiniame aukšte sukrautų aširačių ašių įtaisomos skersinės 4, kurios sutvirtinamos statramsčiais su gnybtų veržlėmis 1. Gnybtų veržlės fiksuojamos specialia sklende 2 ir amortizatoriumi 3 (žr. 272 e pav.), kad neatsisuktų.

657.3. Iškrovus aširačius statramsčiai su skersinėmis sudedami horizontaliai ir tvirtinami prie konteinerio pagrindo 4 mm skersmens dviejų gijų viela; ložementai sudedami ant konteinerio grindų ir pritvirtinami prie jų kaiščiu ir kilpa (žr. 272 b ir 272 f pav.).

657.4. Krovinio siuntėjas atsako už konteinerių ir jų mazgų bei detalių kokybę ir atsparumą, tvirtinimo įrangą, už taisyklingą aširačių pakrovą ir tvirtinimą konteineriuose bei pakrautų konteinerių įtvirtinimą platforminiame vagone. Krovinio gavėjas atsako už statramsčių su skersinėmis ir ložementų tvirtinimą tuščiuose konteineriuose bei konteinerių įtvirtinimą platforminiame vagone.

(pav.)

1 – skečiamieji tašeliai; 2 – atraminiai tašeliai; 3 – vielos atotampos; 4 – rišalas; 5 – pleištas; 6 – statramsčiai

269 paveikslas

1 – skečiamieji tašeliai; 2 – atraminiai tašeliai; 3 – vielos atotampos; 4 – rišalas; 5 – pleištas;
6 – statramsčiai

270 paveikslas

1 – atraminis tašas; 2 – padėklas; 3 – pleištas; 4 – atotampa; 5 – rišalas; 6 – statramstis; 7 – skečiamasis tašas

271 paveikslas

(pav.)

272 paveikslas

XXVI skirsnis. Luitadėžių vežimėlių krovimas ir tvirtinimas

658. Keturašių luitadėžių vežimėliai į keturašius platforminius vagonus kraunami po du ratais į viršų. Prieš krovimą vežimėlių velkės turi būti nuimtos. Vežimėliai ant platforminio vagono grindų kraunami glaudžiai vienas prie kito (273 pav.).

Prie galinių platforminio vagono bortų glaudžiai prie vežimėlių rėmų dedami
(150x200) mm matmenų skersiniai atraminiai tašeliai. Jų ilgis turi būti lygus platforminio vagono pločiui tarp bortų. Kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų aštuoniomis 200 mm ilgio vinimis. Papildomai prie kiekvieno platforminio vagono galinių bortų statramsčio dedami keturi (50x100) mm skerspjūvio skečiamieji tašeliai. Kiekvienas skečiamasis tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų dviem 100 mm ilgio vinimis.

Į visas vagono bortų ąsas įtaisomi trumpi statramsčiai.

659. Šešiaašis vežimėlis kraunamas ant dviejų padėklų ratais į viršų. Padėklai sudedami simetriškai vagono skersinės ašies atžvilgiu 4500 mm atstumu vienas nuo kito (žr. 274 pav.). Kiekvienas padėklas, sudėtas iš dviejų (40x15x2700) mm matmenų lentų, tvirtinamas prie platforminio vagono grindų aštuoniomis 100 mm ilgio vinimis.

Šešiaašiai vežimėliai tvirtinami taip: vežimėlio galuose dedama po keturis
(100x150 x1000) mm matmenų atraminius tašelius, kurie turi būti gerai prigludę prie vežimėlio rėmo; kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų dvylika 150 mm ilgio vinių. Vežimėlio rėmas prie platforminio vagono statramsčių ąsų tvirtinamas 6 mm skersmens 8 gijų vielos atotampomis. Iš viso tvirtinama šešiolika išilginių ir keturiomis skersinėmis atotampomis. Atotampos tvirtinamos per vežimėlio rėmo kiaurymes arba prie specialiai privirintų 100 mm ilgio (75x75) mm kampainių. Kampainiai prie vežimėlio rėmo privirinami per visą jo ilgį su 8 mm suvirinimo siūlės statiniu. Draudžiama tvirtinti atotampas prie luitadėžių vežimėlių šoninių rėmų arba aširačių.

(pav.)

1 – skečiamieji tašeliai; 2 – statramsčiai; 3 – atraminiai tašeliai; 4 – statramsčiai

273 paveikslas

1 – atraminiai tašeliai; 2 – padėklai; 3 – privirinti kampainiai; 4 – išilginis vielos rišalas; 5 – skersinis vielos rišalas

274 paveikslas

XXVII skirsnis. Vamzdžių krovimas ir tvirtinimas

660. Kiekviena pakrauta į platforminį vagoną vamzdžių rietuvė tvirtinama: dviem šoninių statramsčių poromis, kai vamzdžių ilgis iki 4000 mm, trimis šoninių statramsčių poromis – nuo 4000 mm iki 5000 mm, keturiomis šoninių statramsčių poromis – ilgesni kaip 5000 mm.

Sukrovus iki 2000 mm aukščio vamzdžių pakrovą, statramsčiai tvirtinami viršuje ir per vidurį 6 mm skersmens 8 gijų vielos rišalais, sukrovus aukštesnę kaip 2000 mm pakrovą – viršuje vienu ir per vidurį dviem, ne mažesnio kaip 5 mm skersmens, 7 gijų vielos rišalais.

Atstumas tarp vielos rišalų turi būti ne didesnis kaip 1000 mm. Jeigu vamzdžių skersmuo didesnis kaip 1000 mm, vielos rišalais rišama kiekviena vamzdžių eilė.

661. Iki 159 mm skersmens imtinai plieniniai vamzdžiai tvirtai surišami į paketus.

662. Leidžiama rišti į paketus vamzdžius nuo 159 mm iki 219 mm skersmens imtinai. Šiuo atveju per rietuvės aukščio vidurį dedami trys skersiniai, ne mažesnio kaip (25x80) mm skerspjūvio, tarpikliai. Jeigu rietuvė aukštesnė kaip 2 m, ji dalijama į tris aukštus, tarp kurių dedama po tris šiame punkte nurodytų matmenų tarpiklius.

663. Kraunant į vieną platforminį vagoną skirtingo skersmens vamzdžius, mažesnio skersmens vamzdžiai kraunami po didesnio skersmens vamzdžiais arba į jų vidų.

Kraunant 159 mm ir mažesnio skersmens skirtingo ilgio vamzdžius prie šoninių platforminio vagono bortų kraunami ilgesni vamzdžiai, o rietuvės viduryje – trumpesni pramaišiui su ilgesniais. Į viršutines rietuvių eiles kraunami ilgesni vamzdžiai.

664. Nuo 159 mm iki 450 mm skersmens imtinai vamzdžiai kraunami atskiriant gretutines eiles trimis, ne mažesnio kaip (35x110) mm skerspjūvio, tarpikliais. Pirma vamzdžių eilė kraunama ant platforminio vagono grindų išilgai vagono. Kraštiniai vamzdžiai kraunami glaudžiai prie šoninių platforminio vagono bortų ir trijose vietose įkalami pleištai. Jeigu vamzdžiai neuždengia viso platforminio vagono pločio, jie dviem dalimis sukraunami glaudžiai prie šoninių platforminio vagono bortų taip, kad platforminio vagono viduryje pasiliktų laisvas plotas. Vamzdžiai tvirtinami pleištais trijose vietose. Pleištai dedami plokščiąja puse iš abiejų kiekvienos eilės dalies pusių. Eilės viduryje tarp vamzdžių esant nedideliam tarpui, vietoje dviejų pleištų gali būti dedamas vienas dvipusis glaudžiai pritaikytas pleištas.

Antrame ir kituose aukštuose vamzdžiai kraunami vienas ant kito tokia pat tvarka, kaip ir pirmojoje eilėje. Ne mažesnių kaip (40x100x200) mm matmenų pleištai prie platforminio vagono grindų arba tarpiklių prikalami dviem 100 mm ilgio vinimis (žr. 275 pav.).

Tarpiklių ilgis turi būti toks, kad prie jų būtų galima prikalti pleištus, sudėtus prie kraštinių rietuvės vamzdžių. Pleištai dedami išilgai tarpiklių.

Mažesnio kaip 300 mm skersmens vamzdžiai, sukrauti apatiniuose aukštuose iki platforminio vagono borto aukščio, pleištais netvirtinami, o viršutinėje rietuvės dalyje (virš platforminio vagono bortų) tvirtinami pleištais taip, kaip buvo nurodyta šiose Taisyklėse.

665. Iki 450 mm skersmens į platforminį vagoną kraunami vamzdžiai, ilgesni už atstumą tarp platforminio vagono kraštinių šoninių statramsčių ąsų, abiejuose platforminio vagono galuose atitveriami taip: galiniuose platforminio vagono bortuose įtaisoma po du statramsčius; prie jų vidinės pusės iki vamzdžių viršaus prikalamos 50 mm storio lentos arba papenčiai. Jų ilgis turi būti lygus platforminio vagono pločiui. Lentos arba papenčiai prikalami prie statramsčių ne trumpesnėmis kaip 100 mm ilgio vinimis. Tarpai tarp lentų turi būti dviejų eilių sandūroje ir mažesni už vamzdžių skersmenį. Galiniai statramsčiai tvirtinami ne mažesnio kaip 5 mm skersmens keturių gijų viela prie šoninių statramsčių ąsų ir horizontaliosios karties.

Jeigu pakrauti vamzdžiai yra trumpesni už atstumą tarp kraštinių šoninių statramsčių ąsų, atitveriamųjų skydų lentos kalamos tokiais pat tarpais, kaip nurodyta šiame punkte. Lentos prikalamos prie šoninių statramsčių, esančių arčiausiai prie vamzdžių rietuvės galų. Statramsčiai sutvirtinami keturių gijų vielos atotampomis. Kiekvienas skydas papildomai tvirtinamas dviem statramsčiais, kurie statomi ant platforminio vagono grindų tarp šoninių statramsčių. Jų ilgis turi būti lygus skydo aukščiui. Skydo viršus sutvirtinamas viena, ne plonesne kaip 100 mm skersmens, kartimi (arba ne mažesnio kaip (80x80) mm skerspjūvio tašeliu). Kartis arba tašelis tvirtinamas prie kiekvieno statramsčio dviem, ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio, vinimis ir ne mažesnio kaip 5 mm skersmens dviejų gijų viela. Kartys ir statramsčiai sujungimų vietose plokščiai nutašomi ir glaudžiai priderinami vienas prie kito. Statramsčiai ant platforminio vagono grindų tvirtinami ne mažesnių kaip (50x150x250) mm matmenų atraminiais tašeliais. Kiekvienas atraminis tašelis plokščiąja puse prikalamas prie platforminio vagono grindų keturiomis, ne trumpesnėmis kaip 100 mm ilgio, vinimis. Ne mažesnio kaip (50x150) mm skerspjūvio skydo lentos (papenčiai) prikalami prie tarpinių statramsčių ne trumpesnėmis kaip 100 mm ilgio vinimis.

666. Nuo 450 mm iki 1220 mm skersmens vamzdžiai kraunami perskiriant gretimus aukštus ne mažesnio kaip (50x150) mm skerspjūvio tarpikliais. Apatinis aukštas kraunamas ant tokio pat skerspjūvio padėklų. Vamzdžiai kraunami vienas ant kito taip, kad jų centrai būtų vienoje vertikalioje linijoje. Kiekvienas vamzdis iš abiejų pusių tvirtinamas ne mažesnių kaip (75x100x250) mm matmenų pleištais. Kiekvienas pleištas plokščiąja puse prikalamas prie vagono grindų arba tarpiklių dviem 125 mm ilgio vinimis (žr. 276 pav.). Tarp gretutinių iki 4000 mm ilgio vamzdžių aukštų dedami du, tarp ilgesnių kaip 4000 mm – trys skersiniai tarpikliai.

666.1. Rietuvės galuose glaudžiai dedami atitveriamieji skydai taip: ant platforminio vagono grindų iš abiejų rietuvės galų įtaisoma po du statramsčius 1300 mm atstumu vienas nuo kito ir vienodu atstumu nuo šoninių platforminio vagono bortų. Viršutiniai statramsčių galai sujungiami kartimis, kurių ilgis lygus platforminio vagono pločiui. Kiekviena kartis galuose tvirtinama už platforminio vagono šoninių statramsčių ąsų dviem 6 mm 4 gijų vielos atotampomis. Karčių galuose daromi užkirtimai, kad nuo jų nenuslystų atotampos. Kiekviena statramsčių pora tvirtinama įstrižai dar viena kartimi (arba (50–60) mm storio lenta). Kartys ir statramsčiai sujungimų vietose plokščiai nutašomi ir glaudžiai priderinami vienas prie kito. Karčių skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 100 mm. Vietoj karčių galima naudoti ne mažesnio kaip (80x80) mm skerspjūvio tašelius, kaip nurodyta šių Taisyklių 550 punkte. Kiekviena kartis prikalama prie statramsčių keturiomis 200 mm ilgio vinimis. Statramsčiai ant platforminio vagono grindų tvirtinami ne mažesnių kaip (50x100x250) mm matmenų atraminiais tašeliais. Kiekvienas atraminis tašelis plokščiąja puse prikalamas prie platforminio vagono grindų keturiomis, ne trumpesnėmis kaip 100 mm ilgio, vinimis. Be to, kiekvienas statramstis prikalamas prie platforminio vagono grindų dviem, ne trumpesnėmis kaip 120 mm ilgio, vinimis.

666.2. Skydo lentos (papenčiai) turi būti ne mažesnio kaip (60x150) mm skerspjūvio. Kiekviena lenta prikalama prie statramsčių iš rietuvės pusės ties vamzdžių centru vinimis (po dvi vinis prie kiekvieno statramsčio).

666.3. Iki 4000 mm ilgio ketaus vamzdžiai, viename gale platėjantys (flanšai, movos), kraunami ant dviejų padėklų, ilgesni kaip 4000 mm – ant trijų padėklų. Tarp gretutinių vamzdžių aukštų virš padėklų dedami tarpikliai. Tarpikliai turi būti 10 mm storesni už vamzdžių flanšų arba movų iškyšas. Kiekvienoje eilėje gretimų vamzdžių flanšai ir movos turi būti nukreipti į priešingas puses.

666.4. Padėklai ir tarpikliai dedami rietuvės ilgio atžvilgiu tolygiai ne mažesniu kaip 100 mm atstumu nuo šoninių platforminio vagono statramsčių (žr. 277 pav.).

666.5. Statramsčiai rišami ir ketaus vamzdžiai tvirtinami taip pat, kaip ir plieniniai vamzdžiai.

(pav.)

1 – horizontalioji kartis; 2 – galiniai statramsčiai; 3 – galinio atitvaro lentos; 4 – atotampos;
5 – šoniniai statramsčiai; 6 – viršutinis vielos statramsčių rišalas; 7 – vidurinis vielos statramsčių rišalas; 8 – tarpikliai; 9 – pleištai

275 paveikslas

(pav.)

1 – horizontalioji kartis; 2 – statramstis; 3 – atotampos; 4 – šoniniai statramsčiai; 5 – viršutinis vielos statramsčių rišalas; 6 – vidurinis vielos statramsčių rišalas; 7 – pleištai; 8 – tarpikliai;
9 – padėklai; 10 – atraminiai tašai; 11 – įstrižoji kartis; 12 – galinio atitvaro lentos

276 paveikslas

(pav.)

1 – horizontalioji kartis; 2 – statramsčiai; 3 – atotampos; 4 – šoniniai statramsčiai;
5 – viršutinis vielos statramsčių rišalas; 6 – vidurinis vielos statramsčių rišalas; 7 – pleištai;
8 – tarpikliai; 9 – padėklai; 10 – galinio atitvaro lentos; 11 – įstrižoji kartis; 12 – atraminiai tašai

277 paveikslas

(pav.)

278 paveikslas

(pav.)

1 – vielos aprišalas; 2 – metalinis tarpiklis; 3 – atotampos; 4 – vielos sąvaržos; 5 – metalinės atramos; 6 – tempiklis

279 paveikslas

(pav.)

280 paveikslas

667. 24000 mm ilgio ir 1020 mm skersmens vamzdžiai kraunami į dviejų keturašių platforminių vagonų junginį.

667.1. Metalo atramos (žr. 278 pav.) su pritvirtintais prie jų įdėklais iš medžio arba (500x2000x25) mm matmenų transporterio juostos kraunamos 1215 mm atstumu nuo kiekvieno platforminio vagono vidurio į junginio vidų. Kiekviena atrama tvirtinama dvidešimt dviem 150 mm ilgio vinimis, prikalamomis prie platforminio vagono grindų per atraminių plokščių kiaurymes.

667.2. Ant atramų simetriškai skersinės junginio ašies atžvilgiu kraunami 6 vamzdžiai trimis aukštais (žr. 279 pav.); tarp kiekvieno aukšto atramų plokštumoje dedami metaliniai tarpikliai (žr. 280 pav.).

667.3. Du gretimi vamzdžių aukštai rietuvėje surišami šešiais skersiniais 6 mm skersmens 4 gijų vielos tempiklių aprišalais. Trimis aprišalais rišami pirmo ir antro aukštų vamzdžiai, kitais trimis – antro ir trečio aukštų vamzdžiai (žr. 279 pav.). Aprišalai rišami per paketo vidurį ir 2 m atstumu nuo vamzdžių galų. Viršutinis vamzdžių aukštas tvirtinamas dviem 7 mm skersmens 8 gijų vielos aprišalais, pritvirtintais prie tarpiklių.

667.4. Atramos ir tarpikliai galuose sutvirtinami 7 mm skersmens 8 gijų vielos sąvaržomis. Vamzdžių rietuvė prie kiekvieno platforminio vagono tvirtinama keturiomis
7 mm skersmens 8 gijų vielos atotampomis. Atotampos pririšamos prie platforminio vagono šoninių statramsčių ąsų ir specialių kiaurymių galuose tarpiklių, esančių tarp antro ir trečio aukšto.

667.5. Metalo detalės gaminamos iš 20 markės plieno ir suvirinamos.

667.6. Junginio platforminių vagonų grindų aukščio skirtumas neturi būti didesnis kaip 35 mm.

XXVIII skirsnis. (10500–12000) mm ilgio metalinių vamzdžių krovimas ir tvirtinimas skirtingo tūrio kėbulų pusvagoniuose

668. Šiame skirsnyje nustatomi 530 mm, 630 mm, 720 mm, 820 mm, 1020 mm,
1220 mm, 1420 mm skersmens metalo vamzdžių krovimo ir tvirtinimo būdai keturašiuose pusvagoniuose.

Pusvagoniai pakrovai parengiami pagal šių Taisyklių 549 punkto reikalavimus. Vamzdžiai į pusvagonį turi būti sukrauti taip, kad vagono apkrova būtų tolygiai pasiskirsčiusi išilginės ir skersinės vagono ašių atžvilgiu.

Pirmame aukšte vamzdžiai (išskyrus 1420 mm ir 720 mm skersmens vamzdžius kraunant į vagoną 15 vienetų) kraunami ant dviejų (40x100) mm skerspjūvio padėklų, kurių ilgis lygus pusvagonio kėbulo pločiui. Padėklai dedami virš vagono šerdeso sijų.

669. 530 mm skersmens 27 vamzdžiai kraunami į pusvagonį šešiomis išilginėmis eilėmis (žr. 281 pav.).

670. 630 mm skersmens 19 vamzdžių kraunama į pusvagonį penkiomis išilginėmis eilėmis (žr. 282 pav.).

671. 720 mm skersmens 15 vamzdžių kraunama į pusvagonius su 64,6 m³; 66,8 m³ ir 70,0 m³ tūrio kėbulu (žr. 283 pav.), didesnio kaip 70 m³ tūrio – 17 vamzdžių (žr. 284 pav.). Kraunant į vagoną 15 vamzdžių skersai vagono virš kiekvienos šerdeso sijos glaudžiai prie vagono bortų dedami du (150x180x450) mm matmenų mediniai tašeliai.

672. 820 mm skersmens 11 vamzdžių kraunama į pusvagonį keturiomis išilginėmis eilėmis (žr. 285 pav.).

673. 1020 mm skersmens 6 vamzdžiai kraunami į pusvagonį (žr. 286 pav.). Prieš kraunant šeštąjį vamzdį ant trečiojo vamzdžio dedami du 120 mm aukščio ir ne siauresni kaip 150 mm mediniai tarpikliai.

(pav.)

281 paveikslas

(pav.)

282 paveikslas

(pav.)

283 paveikslas

(pav.)

284 paveikslas

(pav.)

285 paveikslas

(pav.)

286 paveikslas

(pav.)

287 paveikslas

(pav.)

288 paveikslas

(pav.)

289 paveikslas

(pav.)

290 paveikslas

674. Į pusvagonį kraunami penki (žr. 287 pav.) 1220 mm skersmens vamzdžiai.

Ant pirmos vamzdžių eilės virš šerdeso sijos dedami du (25x150) mm skerspjūvio tarpikliai, kurių ilgis lygus pusvagonio kėbulo pločiui. Ant kiekvieno tarpiklio trimis 5 mm skersmens 175 mm ilgio vinimis prikalami keturi (150x150x300) mm matmenų pleištai.

675. 1420 mm skersmens vamzdžiai į pusvagonį kraunami po keturis vienetus (žr.
288 pav.). Pirma (apatinė) vamzdžių eilė sudedama ant pusvagonio grindų.

Ant pirmos vamzdžių eilės virš šerdeso sijų dedami du (25x150) mm skerspjūvio tarpikliai, kurių ilgis lygus pusvagonio kėbulo pločiui. Ant kiekvieno tarpiklio trimis 5 mm skersmens 175 mm ilgio vinimis prikalami keturi (150x150x300) mm matmenų pleištai.

676. Nuo skersinio ir išilginio poslinkių vamzdžių eilės, sukrautos kaupu virš vagono bortų, tvirtinamos trimis 6 mm skersmens 4 gijų vielos aprišalais; vamzdžių eilės, dalinai išsikišusios virš vagono bortų, tvirtinamos dviem aprišalais. Aprišalai tvirtinami prie viršutinių arba apatinių šerdeso ir tarpinių statramsčių ąsų.

676.1. Aukščiau vagono bortų sukrauti vamzdžiai tvirtinami taip (žr. 289 pav.): prieš kraunant į pusvagonį viršutinę eilę 720 mm skersmens vamzdžių (15 vienetų vagone),
820 mm, 1220 mm skersmens vamzdžius, taip pat prieš sukraunant dvi viršutines eiles
530 mm, 620 mm, 720 mm skersmens vamzdžių (17 vienetų vagone), ant sukrautų į vagoną vamzdžių dedamas 6 mm skersmens dviejų gijų vielos tempiklis, kurio kilpa perkišama per pusvagonio šerdeso statramsčio ąsą 1. Ant pakrautos viršutinės vamzdžių eilės uždedamas
6 mm skersmens dviejų gijų vielos tempiklis, kurio kilpa perkišama per pusvagonio šerdeso statramsčio ąsą taip, kad viršutinio tempiklio kilpa praeitų per apatinio tempiklio kilpą, o apatinio tempiklio kilpa – per viršutinio tempiklio kilpą 2. Pakrovus viršutinę vamzdžių eilę, ant jos uždedamas 6 mm skersmens dviejų gijų vielos tempiklis, kurio kilpa perkišama per pusvagonio tarpinio statramsčio ąsą.

676.2. Laisvi tempiklių galai prie pusvagonio statramsčių ąsų 3 sulenkiami ir susukami, po to balnagūbryje tarp vamzdžių visiškai įtempiami ir susukami viršutiniai ir apatiniai tempikliai R.

676.3. Pusvagonio su medine apkala durų apsaugai įtaisomi mediniai skydai (žr.
290 pav.). Skydas gaminamas iš dviejų vertikalių ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio, 1900 mm aukščio atraminių tašelių. Tašeliai 650 mm aukštyje nuo pusvagonio grindų ir viršutinėje dalyje sujungiami (40x150) mm skerspjūvio lentomis. Jų ilgis turi atitikti pusvagonio kėbulo plotį. Lentos prie vertikalių tašelių prikalamos 5 mm skersmens
(120–150) mm ilgio vinimis.

XXIX skirsnis. Iki 11800 mm ilgio ir 1420 mm skersmens polietileno dangos plieno vamzdžių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose pusvagoniuose

677. Šiame skirsnyje nustatomi iki 11800 mm ilgio ir 1420 mm skersmens plieno vamzdžių su polietileno izoliacine danga krovimo ir tvirtinimo būdai keturašiuose metaliniuose pusvagoniuose, kurių kėbulo plotis 2878 mm ir didesnis.

678. Norint išsaugoti nesugadintą plieno vamzdžių polietileno dangą vagonai prieš tokių vamzdžių pakrovimą kruopščiai išvalomi.

679. Į pusvagonį kraunami keturi vamzdžiai (žr. 291 pav.).

680. Ant pusvagonio grindų virš šerdeso sijų dedami du (40x200) mm skerspjūvio padėklai 1, kurių ilgis lygus pusvagonio kėbulo pločiui. Virš padėklų ant vidinių šoninių vagono sienų įtaisoma ir prie viršutinių ir vidurinių tvirtinimo įtaisų pritvirtinama po du šoninius vertikalius (40x150) mm skerspjūvio ir 2150 mm ilgio statramsčius 2.

681.1. Prie galinių pusvagonio durų įtaisomi mediniai skydai. Skydas gaminamas iš dviejų vertikalių, ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio, 2150 mm aukščio atraminių tašelių 3. Šie tašeliai 650 mm aukštyje nuo pusvagonio grindų ir viršutinėje dalyje sujungiami (40x 150) mm skerspjūvio tašeliais 4, kurių ilgis lygus pusvagonio kėbulo pločiui. Šoniniai statramsčiai ir galiniai skydai tvirtinami 2 mm dviejų gijų viela arba kanapine virve 7. Draudžiama naudoti didesnio skersmens ir neatkaitintą vielą. Jungiamieji tašeliai
4 pritvirtinami prie vertikalių atraminių tašelių 3 sujungimo vietose įkalamomis po dvi 5 mm skersmens (120–150) mm ilgio vinimis.

681.2. Tarp pirmo ir antro vamzdžių aukštų virš padėklų dedami du (25x150) mm skerspjūvio tarpikliai 5. Jų ilgis lygus pusvagonio kėbulo pločiui. Ant kiekvieno tarpiklio trimis 5 mm skersmens 175 mm ilgio vinimis prikalami (150x150x300) mm matmenų pleištai 6.

681.3. Vamzdžių izoliacinės dangos apsaugai viršutiniame aukšte tarp vamzdžių ir aprišalų dedami keturi (2840x400) mm matmenų tarpikliai (kilimėliai) 9. Kiekvienas tarpiklis gaminamas iš (40x40) mm skerspjūvio dvidešimties tašelių, sujungtų metaline arba medžiagine juosta, prikalta 1,8 mm skersmens 32 mm ilgio vinimis (žr. 292 pav.).Vamzdžiai tvirtinami dviem 6 mm skersmens 4 gijų vielos aprišalais 7, 8. Aprišalai tvirtinami prie viršutinių išorinių pusvagonio ąsų.

681.4. Tarpikliai (kilimėliai) su vielos aprišalais sutvirtinami keturiomis 3 mm skersmens 70 mm ilgio vinimis. Vinys įkalamos į tašelį (3–25) mm gyliu, o jų galvutės užlenkiamos virš vielos aprišalo. Vietoje medinių tarpiklių leidžiama naudoti (1580x150) mm matmenų guminius tarpiklius (kilimėlius). Prie guminių tarpiklių (kilimėlių) prikalami du
150 mm ilgio (40x40) mm skerspjūvio mediniai tašeliai tarpikliams prie vielos aprišalų tvirtinti vinimis, kaip nurodyta šiame papunktyje.

XXX skirsnis. 1420 mm skersmens polietileno dangos plieno vamzdžių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose

681. Šiame skirsnyje nustatomi 1420 mm skersmens ir iki 11700 mm ilgio plieno vamzdžių su polietileno danga krovimo ir tvirtinimo būdai keturašiuose platforminiuose vagonuose.

682. Norint išsaugoti nesugadintą plieno vamzdžių polietileno dangą vagonai prieš tokių vamzdžių pakrovimą kruopščiai išvalomi.

683. Į keturašius platforminius vagonus kraunami trys 1420 mm skersmens vamzdžiai (žr. 293 pav.). Prieš kraunant į galinių platforminio vagono statramsčių ąsas įtaisomi trumpi mediniai statramsčiai 1. Ant platforminio vagono grindų virš šerdeso sijų dedami du
(40x200) mm skerspjūvio padėklai 2, kurių ilgis lygus platforminio vagono pločiui. Prie padėtų padėklų prikalami 3 mediniai pleištai. Dviejų kraštinių pleištų matmenys: (100x100x500) m; vidurinio pleišto – (100x100x1070) mm.

683.1. Vamzdžiai į platforminį vagoną kraunami simetriškai išilginės platforminio vagono ašies atžvilgiu. Kiekvieno platforminio vagono galuose dedama po du (100x100) mm skerspjūvio atraminius tašelius 3, kurių ilgis lygus platforminio vagono pločiui. Tarp atraminių tašelių dedami du (100x100) mm skerspjūvio skečiamieji tašeliai R. Jų ilgis nustatomas pagal atstumą tarp dviejų atraminių tašelių. Kiekvienas atraminis tašelis
3 prikalamas prie platforminio vagono grindų keturiasdešimt devyniomis 6 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis; kiekvienas skečiamasis tašelis R prikalamas prie platforminio vagono grindų dešimčia 6 mm skersmens 150 mm ilgio vinių.

683.2. Prieš kraunant trečią vamzdį ant apatinės vamzdžių eilės virš padėklų dedami du (15x200x1580) mm matmenų guminiai (arba iš kitos atitinkančios medžiagos) tarpikliai. Trečias vamzdis kraunamas į apatinės eilės vamzdžių balnagūbrį.

683.3. Nuo išilginio poslinkio trečiasis vamzdis įtvirtinamas 6 mm skersmens 6 gijų vielos atotampomis 6, kurios pririšamos prie šoninių platforminio vagono statramsčių ąsų. Tarp trečiojo vamzdžio galų ir atotampų dedami (100x100x1050) mm matmenų tarpikliniai tašai. Kiekvieno tarpiklinio tašo viduryje iš vamzdžio pusės dviem 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis prikalamas (100x100x250) mm skerspjūvio palaikomasis tašelis 8. Kiekviena atotampa 6 prie tarpiklinių tašų 7 prikalama dviem 4 mm skersmens 100 mm ilgio vinimis 9. Vamzdžiai tvirtinami trimis 6 mm skersmens 4 gijų vielos skersiniais aprišalais 10. Vamzdžių izoliacinės dangos apsaugai tarp vamzdžių ir aprišalų dedami guminiai arba mediniai kilimėliai (žr. 293 pav.).

(pav.)

291 paveikslas

(pav.)

292 paveikslas

(pav.)

293 paveikslas

(pav.)

1 – skydas; 2 – vielos aprišalai; 3 – tarpikliai; 4 – radiatorių paketai

294 paveikslas

XXXI skirsnis. Ketaus šildymo radiatorių paketų krovimas ir tvirtinimas pusvagoniuose

684. Į pusvagonį kraunama 114 paketų MS-140 markės ketaus šildymo radiatorių. Jie kraunami į pusvagonį dviem aukštais ir trimis eilėmis pusvagonio pločio atžvilgiu. Pirmame aukšte sukraunami 57 paketai po 11 radiatorių kiekviename pakete; antrame aukšte –
57 paketai po 12 radiatorių kiekviename pakete (žr. 294 pav.). Kad nebūtų perkrautas vagonas, paketus leidžiama daryti iš mažesnio radiatorių skaičiaus.

684.1. Prieš kraunant vagoną, prie galinių durų glaudžiai įtaisomi mediniai skydai (žr. 295 pav.), o skydo vertikalieji tašeliai įremiami į kampinius vagono statramsčius; tašeliai ir statramsčiai surišami (4–6) mm skersmens viela. Vienas nuo kito paketai skersai ir išilgai atitveriami mediniais tarpikliais (žr. 294 pav., 3 poz.). Tarpikliai turi būti 300 mm ilgio,
200 mm pločio, o jų storis turi būti lygus tarpui tarp paketų. Kiekviename tarpiklyje pragręžiama skylė, per kurią tarpiklis prie pakete esančio viršutinio radiatoriaus tvirtinamas (4–6) mm skersmens viela.

684.2. Antrame aukšte radiatorių paketai surišami 6 mm skersmens dviejų gijų viela po devynis paketus per poras kraštinių radiatorių, esančių trečioje paketo eilėje skaičiuojant nuo viršaus (žr. 294 pav., 2 poz.).

(pav.)

1 – (40x200) mm plokštelės; 2 – (75x175) mm tašeliai; 3 – (125x200) mm tašeliai; 4 – 6 mm skersmens vinys

295 paveikslas

XXXII skirsnis. Metalo konstrukcijų krovimas ir tvirtinimas keturašiuose pusvagoniuose ir platforminiuose vagonuose

685. Šiame skirsnyje nustatomi (3,0–14,2) m ilgio metalo konstrukcijų (kolonų, santvarų, sijų, plokščių ir žibintų santvarų) stačiakampių, vieno ir dviejų šlaitų, grotelinių, ištisai lygių ir su išsikišusiomis dalimis krovimo ir tvirtinimo būdai platforminiuose vagonuose arba pusvagoniuose, kai krovinys išsikiša už vagono galinio tašo ne daugiau kaip 400 mm. Metalo konstrukcijos kraunamos viena ir keliomis eilėmis vagono pločio ir ilgio atžvilgiu, vienu arba keliais aukštais (žr. 296 pav.). Metalo konstrukcijos kraunamos vienetais arba paketais ant dviejų arba trijų skersinių medinių padėklų ir tarpiklių, kaip nurodyta šių Taisyklių 23 punkte.

685.1. Padėklai ir tarpikliai turi būti storesni už viršuje arba apačioje išsikišančių metalo konstrukcijų dalių arba jų suveržimo elementų aukštį. Jeigu metalo konstrukcijų dalys arba jų suveržimo elementai išsikiša daugiau kaip 150 mm, naudojami suvirinti metaliniai padėklai. Minimalus krovinio atramos plotas į medinius padėklus ir tarpiklius atsižvelgiant į jų masę, nurodytas šių Taisyklių 50 lentelėje. Norint padidinti krovinio atramos plotą į medinius padėklus ir tarpiklius naudojamos ne plonesnės kaip 3 mm plieno plokštės, kurios privirinamos prie metalo konstrukcijų atraminių dalių.

685.2. Bendrojo svorio centro poslinkis neturi viršyti šių Taisyklių 6 punkte nustatytų dydžių.

685.3. Metalo konstrukcijas galima supaketuoti į paketus, o iš paketų padaryti blokus naudojant privirinimo arba suveržimo elementų tempiklius (smeiges, ne mažesnius kaip M 16 varžtus ir veržles, ne plonesnes kaip 10 mm ir ne siauresnes kaip 100 mm plieno juostas, ne mažesnių kaip (75x75x5) mm matmenų kampuočius). Tempikliai išdėstomi skersai vagonų tolygiai pakrovos ilgio atžvilgiu viršutinėje ir apatinėje konstrukcijų dalyse, kaip nurodyta šių Taisyklių 27 punkte. Sąvaržoms apatinėje konstrukcijų dalyje leidžiama naudoti 6 mm skersmens 4 gijų atkaitintą plieninę vielą (žr. 297 pav.). Suveržimo elementų skaičius atsižvelgiant į paketo masę ir aukštų skaičių nurodytas šių Taisyklių 50 lentelėje. Jeigu naudojamos vielos sąvaržos, naudojama vienu tempikliu daugiau, jeigu kraunamas daugiau negu vienas aukštas – dviem tempikliais daugiau.

685.4. Kiekvienas paketas, blokas arba atskira metalo konstrukcija vagone įtvirtinama
6 mm skersmens kelių gijų atkaitintos vielos atotampomis ir aprišalais. Atotampos ir aprišalai surišami prie platforminio vagono statramsčių ąsų, pusvagonio trikampių rišalo plokštelių ir prie metalo konstrukcijose esančių kiaurymių ir elementų, prie ne mažesnio kaip 16 mm skersmens apvalaus plieno technologinių ąsų. Ąsos prie apatinių metalo konstrucijų dalių privirinamos 6 mm statiniu keturiomis, ne trumpesnėmis kaip 100 mm ilgio, suvirinimo siūlėmis. Šiuo atveju krovinio plotis platforminiame vagone turi būti ne didesnis kaip
2700 mm ir pusvagonyje – ne didesnis kaip 2000 mm.

685.5. Nuo išilginio poslinkio krovinys tvirtinamas atotampomis, kurių skaičius atsižvelgiant į metalo konstrukcijų masę ir ilgį bei aukštų skaičių nurodytas 51 lentelėje. Nuo skersinio apvirtimo krovinys tvirtinamas dviem, trimis skersiniais aprišalais (žr. 51 lentelę) arba dviem kryžminių atotampų poromis.

685.6. Metalo konstrukcijų išilginės eilės ir aukštai sutvirtinami keturių gijų 6 mm skersmens atkaitintos vielos rišalais (žr. 296 pav.). Vielos rišalų skaičius atsižvelgiant į metalo konstrukcijų masę ir ilgį nurodytas 50 lentelėje.

685.7. Norint glaudžiau sukrauti metalo konstrukcijas su šoninėmis iškyšomis, galima jas išilgai paslinkti viena kitos atžvilgiu (žr. 298 pav.).

(pav.)

1 – rišalas; 2 – tarpiklis; 3 – padėklas

296 paveikslas

50 lentelė

Masė, t	Ilgis, m	Minimalus krovinio atramos plotas į medinius paviršius, cm^2	Paketų tempiklių arba privirinimo elementų skaičius, vnt.		Paketų rišalų skaičius, vnt.		Blokų tempiklių arba privirinimo elementų skaičius, vnt.		Vielos rišalų skaičius, vnt.
			viršutinėje dalyje	apatinėje dalyje	tarp išilginių eilių	tarp aukštų	viršutinėje dalyje	apatinėje dalyje
iki 30	–	1800	2			2	–	–	2
daugiau kaip 30		2800	3			3			3
–	iki 8	–	2	2	2	2	2	2	2
	daugiau kaip 8	–	3			3	3	3	3

(pav.)

1 – metalo konstrukcija; 2 – kampuotis; 3 – smeigė; 4 – veržlė; 5 – suvirinta smeigė; 6 – vielos sąvarža; 7 – varžtas; l_s – suvirinimo siūlės ilgis

297 paveikslas

(pav.)

1 – vagonas; 2 – metalo konstrukcija

298 paveikslas

51 lentelė

Krovinio masė, t	Aukštų		Krovinio vieneto tvirtinimas
	skaičius	eilės numeris nuo apačios	išilginių atotampų, veikiančių viena kryptimi		aprišalų arba kryžminės vnt.
			skaičius, vnt.	atotampų gijų skaičius, vnt.
iki 10	1	1	4	4	4
	2	1 2	- 6	- 4	- 4
	3	1 2 3	- 2 4	- 4 4	- - 4
nuo 10 iki 20	1	1	8	4	4
	2	1 2	- 8	- 4	- 4
	3	1 2 3	- 2 6	- 6 6	- - 4
nuo 20 iki 30	1	1	8	6	6
	2	1 2	- 8	- 6	- 6
	3	1 2 3	- 2 6	- 6 6	- - 6
nuo 30 iki 40	1	1	10	6	6
	2	1 2	4 6	6 6	- 6
	3	1 2 3	- 4 6	- 6 6	- - 6
nuo 40 iki 50	1	1	12	6	6
	2	1 2	4 8	6 6	- 6
	3	1 2 3	- 6 6	- 6 6	- - 6

(pav.)

1 – kryžminė atotampa; 2 – išilginė atotampa; 3 – standus tempiklis; 4 – vielos tempiklis;
5 – aprišalas; 6 – rišalas

299 paveikslas

686. Kolonų, santvarų, žibintų plokščių ir sijų metalo konstrukcijos kraunamos į vagonus, kaip parodyta 299 pav.

687. Žibintų santvarų metalo konstrukcijos kraunamos į vagonus, kaip parodyta
300 pav. Šiuo atveju metalo konstrukcijos suveržimo elementais supaketuojamos vagono pločio atžvilgiu ne mažiau kaip trijuose santvarų mazguose. Paketai surišami dviejų gijų
6 mm skersmens viela. Žibintų santvarų tvirtinimo normos nurodytos šių Taisyklių
51 lentelėje.

688. Kolonų, santvarų ir sijų metalo konstrukcijos kraunamos pagal zoninį pakrovos gabaritą. Krovinio važtos dokumentuose apie tai įrašoma šių Taisyklių 5.1 punkte nustatyta tvarka.

(pav.)

1 – kryžminė atotampa; 2 – išilginė atotampa; 3 – rišalas; 4 – tempiklis

300 paveikslas

IV SKYRIUS

GELŽBETONIO, ASBESTCEMENČIO IR KITOKIŲ GAMINIŲ BEI KONSTRUKCIJŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

XXXIII skirsnis. Gelžbetonio gaminių ir konstrukcijų krovimas ir tvirtinimas

689. Šiame skirsnyje nustatyti būdai, kuriais į atvirus vagonus leidžiama sukrauti ir įtvirtinti įvairius gelžbetonio gaminius ir konstrukcijas (pabėgius, kolonas, statybines plokštes ir kt.).

690. Kad krovinys vagone būtų sukrautas lygiagrečiai jo grindims, pavieniai gelžbetonio gaminiai ir jų rietuvės kraunamos ant skersai ar išilgai vagono padėtų padėklų, padirbtų iš lentų arba iš (25x100) mm skerspjūvio papenčių.

691. Skersai vagono dedamų padėklų ilgis turi būti lygus vagono pločiui, o išilgai vagono dedamas padėklas gali būti sudurtas iš ne trumpesnių kaip 2,0 m ilgio ruošinių.

692. Pusvagoniuose ruošiniai sujungiami suleistinai, sudedami vienas šalia kito ant grindų ir standžiai suglaudžiami šonais. Toks junginys sutvirtinamas vinimis, kurių nuo keturių iki šešių vienetų sukalama kaip pavaizduota 301 a ir b pav. Suleidimo ilgis vientisoje padėklo dalyje turi būti ne mažesnis kaip 400 mm; vientisi padėklai turi būti vienodo aukščio.

693. Išilgai pusvagonio dedamų padėklų ruošiniai suduriami virš vagono skersinių sijų.

694. Platforminiame vagone padėklai (žr. 301 c pav.) prie grindų prikalami vinimis.

694.1. Vinių (nuo keturių iki šešių vienetų) sukalimo tvarka nustatyta šių Taisyklių
26 punkte.

694.2. Vinys turi būti 50 mm ilgesnės už padėklo aukštį.

695. Galima padėklų nenaudoti, jei plokščią atramą turintys gelžbetonio gaminiai (jų rietuvės) sutelpa platforminio vagono medinių grindų plote (šiuo atveju sukraunama ant vagono grindų).

696. Atsižvelgiant į krovinio masę, ilgį ir konstrukcines ypatybes, skersai vagono padėklai visuomet sudedami ant jo šerdeso, vidurinės ir tarpinės sijos arba pusvagonio galuose tarp angų dangčių gofrų, padėklo galus atremiant į išilgai pusvagonio apatinio rėmo esančius kampainius.

696.1. Pagrindinius skersinius padėklus leidžiama dėti ant keturių papildomų išilginių padėklų, sudėtų ant dviejų, vagono pločio atžvilgiu gretimų, krovimo angų ir skersai dangčių gofrų.

696.2. Kiekvieno skersinio padėklo apkrova turi būti ne didesnė už tą, kuri nurodyta šių Taisyklių 9 punkte.

(pav.)

a, b – išilginiai sudurtiniai padėklai pusvagonyje; c – išilginiai sudurtiniai padėklai platforminiame vagone

301 paveikslas

(pav.)

302 paveikslas

697. Po kiekviena rietuve padėklai sudedami vienodame lygyje (ant papildomų padėklų ar be jų). Padėklų storis ir konfigūracija turi būti tokie, kad ant jų sukrauto krovinio ir vagono išilginės ašys būtų lygiagrečios.

698. Gaminių ir konstrukcijų aukštai rietuvėje atskiriami tarpikliais, kurių plotis gali būti (40–50) mm mažesnis už padėklų plotį.

698.1. Tarpikliai turi būti ne plonesni kaip 25 mm ir ne mažiau kaip (5–10) mm aukštesni už išsikišančių įdėklų detales ir montavimo kilpas (žr. 302 pav.).

Į rietuvių vidurį nukreiptos padėklų ir tarpiklių briaunos turi būti vienoje vertikalioje plokštumoje.

699. Jei gaminiai su faktūriniu paviršiumi kraunami vertikaliai ar nuolaidžiai, tai tarp jų įdedami tarpikliai.

Tarp rietuvių ir atskirų krovinio vienetų galima pastatyti stačiuosius arba padėti gulsčiuosius tarpiklius, kuriuos būtina įtvirtinti, kad jie neišsprūstų.

700. Atotampos prie gelžbetonio gaminių pritvirtinamos prie montavimo kilpų arba prie specialių pakabų angų betone. Tam panaudojami specialūs įdėklai arba pakabų žiedai (žr.
302 pav.).

701. Vagono pločio atžvilgiu keliomis eilėmis sukrauti gaminiai per montavimo kilpas vienas su kitu surišami 6 mm skersmens viela.

701.1. Reikiamas vielos gijų skaičius apskaičiuojamas konkrečiam atvejui.

701.2. Tarp gretimų gaminių vielos būtinai susukamos.

702. Pusvagoniuose gaminiai įtvirtinami siuntėjo iš anksto parengtomis atotampomis, kurių vielos susukamos specialiais įtaisais ar rankiniu būdu.

703. Gaminius į vagonus krauti galima tik betonui sutvirtėjus (kaip numatyta standarte ar gamybos normatyviniuose dokumentuose).

704. Siuntėjas yra atsakingas už krovinio įtvirtinimui naudojamų pakabų mazgų atsparumą.

705. Kad būtų apsaugoti gelžbetonio gaminių kampai nuo galimo apdaužymo atotampomis, rišalais ar kitais elementais, siuntėjas turi tarp krovinio ir jo tvirtinimo elementų įstatyti tarpiklius arba kampuočius ir juos įtvirtinti (kad neiškristų).

706. Plačiosios vėžės (1520 mm pločio) geležinkelių gelžbetonio pabėgiai (žr. 303 pav.) keturašiame platforminiame vagone sukraunami keturiomis rietuvėmis.

706.1. Devyniuose rietuvės aukštuose pabėgiai (po aštuonis aukšte) dedami išilgai vagono.

706.2. Paskutiniame aukšte du pabėgiai padedami skersai rietuvės.

(pav.)

1 – tarpikliai; 2 – pabėgiai; 3 – statramsčiai; 4 – atotampos; 5 – aprišalas; 6 – padėklai

303 paveikslas

(pav.)

1 – vielos rišalas; 2 – tarpikliai, 3 – atramos tašas; 4 – padėklai

304 paveikslas

707. Kiekviena pabėgių rietuvė formuojama ant dviejų (70x100x2750) mm matmenų skersinių padėklų.

707.1. Tarp rietuvės padėklų paliekamas 1500 mm tarpas, o kiekvienas padėklas
150 mm ilgio devyniomis vinimis prikalamas prie platforminio vagono grindų.

707.2. Pabėgiai sudedami taip, kad jų viršus (bėgiams skirtos plokštumos) būtų virš padėklų ir nukreiptas į viršų; ant šių plokštumų padedami (40x100x2500) mm matmenų, rietuvės aukštus atskiriantys, tarpikliai.

708. Rietuvėje sukrovus devynis pabėgių aukštus, pabėgiai vielojami 6 mm skersmens keturių gijų viela.

708.1. Ant šios rietuvės uždėjus abu paskutinio aukšto pabėgius, jie įtvirtinami dviem poromis 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos atotampų.

708.2. Atotampos pritvirtinamos prie statramsčių ąsų vagone ir prie pabėgių angose įstatytų pleištų.

709. Plačiosios vėžės geležinkelių gelžbetonio pabėgiai (žr. 304 pav.) išilgai keturašio pusvagonio kraunami į keturias aštuonaukštes rietuves.

709.1. Prieš pradedant krauti, į vagono galuose esančias ąsas įstatomi mediniai, pusvagonio kėbulo aukščio statramsčiai.

709.2. Draudžiamos pabėgių iškyšos virš pusvagonio kėbulo.

709.3. Rietuvės aukštuose dedama po aštuonis pabėgius.

Pabėgių skaičių rietuvėse lemia vagono krovumas; jei reikia, mažiau kaip po aštuonis pabėgius kraunama viršutiniame rietuvės aukšte.

709.4. Pabėgiai riejami simetriškai vagono išilginei ašiai.

709.5. Kiekviena pabėgių rietuvė kraunama ant dviejų skersinių (80x100) mm skerspjūvio ir pusvagonio pločio padėklų, sudedamų tarp pusvagonio angų dangčių bangų ir galais atremiamų į vagono rėmo išilginius kampuočius.

709.6. Padėklai išdėstomi 1500 mm atstumu vienas nuo kito.

709.7. Tarp gretimų aukštų ant pabėgių atraminio paviršiaus padedami
(40x100x2500) mm matmenų tarpikliai.

709.8. Kiekviena pabėgių rietuvė įtvirtinama 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos aprišalu, pritvirtinamu prie pusvagonio apatinių pririšimo įtaisų.

709.9. Prie uždarų galinių pusvagonio durų padedami (120x120x2850) mm matmenų atraminiai tašai.

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – atotampa

305 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – atotampa

306 paveikslas

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – atotampa

307 paveikslas

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – atotampa

308 paveikslas

1 – padėklas; 2 – atotampa; 3 – tarpiklis

309 paveikslas

710. Montavimo iškyšų neturinčios plokštės, kurias galima vežti sukrautas horizontaliai, tolygiai išdėstomos išilgai keturašio platforminio vagono: iš (2,8–3,3) m ilgio plokščių suformuojamos keturios rietuvės, iš (3,4–4,4) m – trys, iš (4,5–6,5) m – dvi ir iš ilgesnės kaip 6,5 m – viena rietuvė.

710.1. Plokštės kraunamos keletu aukštų iki visiško vagono krovumo išnaudojimo, atsižvelgiant į leistinąsias perkrovas arba gabaritus (žr. 305–307 pav.).

710.2. Kiekviena plokščių rietuvė kraunama ant dviejų skersinių (40x100x2870) mm matmenų padėklų, 150 mm ilgio vinimis prikalamų prie grindų.

710.3. Vinių skaičių lemia krovinio masė: viena vinis – vienai krovinio tonai, bet ne daugiau kaip dvidešimt vinių vienam padėklui.

710.4. Tarp gretimų aukštų ant padėklų ir (100–200) mm atstumu nuo montavimo kilpų padedami (25x100) mm skerspjūvio ir pakrovos pločio tarpikliai.

710.5. Jei vagono pločio atžvilgiu rietuvės aukšte yra keletas gaminių, tai jie skersai vagono dviejose vietose vienas su kitu vielojami.

710.6. Kiekviena, mažesnės kaip 18750 kg masės, rietuvė vagone įtvirtinama dviem poromis aštuonių gijų vielos atotampų.

710.7. Jei į vagoną kraunamos trys mažesnės kaip 25000 kg masės rietuvės, tai abi kraštinės įtvirtinamos trimis poromis aštuonių gijų vielos atotampų, o vidurinė –šešių gijų vielos keturiomis poromis atotampų.

710.8. Jei į vagoną kraunamos dvi, ne didesnės kaip 37500 kg masės, rietuvės, tai kiekviena įtvirtinama aštuonių gijų vielos keturiomis poromis atotampų.

710.9. Jei į vagoną (žr. 308 pav.) kraunama viena, ne didesnės kaip 75000 kg masės, ir iki 12 m ilgio rietuvė, tai ji įtvirtinama aštuonių gijų vielos aštuoniomis poromis atotampų.

710.10. Visais nurodytais atvejais naudojama 6 mm skersmens viela.

Ne mažesnio kaip 12 m ilgio gaminių rietuvė įtvirtinama 8 mm skersmens šešių gijų vielos šešiomis poromis atotampų (žr. 309 pav.).

711. (2,75–3,0) m pločio, įskaitant armatūros iškyšas, pamatų plokštės kraunamos į keturašius platforminius vagonus su nuleistomis šoninių bortų sekcijomis, kurios įtvirtinamos pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus (žr. 310 pav.).

711.1. Kiek leidžia vagono krovumas, pamatų plokštės gulsčiai sukraunamos dviem rietuvėmis į vagono ilgį ir keletu aukštų.

711.2. Padėklai nenaudojami; plokštės kraunamos tiesiog ant vagono grindų.

711.3. Tarp gretimų aukštų padedami (40x100x2750) mm matmenų tarpikliai.

711.4. Kiekviena rietuvė įtvirtinama 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos keturiomis poromis atotampų, rišamų už vagono statramsčių ąsų ir už montavimo kilpų, esančių ant viršutiniame aukšte sukrautų pamatų plokščių.

711.5. Kai sudurtinės rietuvės viršutiniame aukšte padedama tik viena pamatų plokštė, ji įtvirtinama 6 mm skersmens šešių gijų vielos keturiomis atotampomis, rišamomis už vagono statramsčių ąsų ir už montavimo kilpų, esančių ant plokštės.

Rietuvės įtvirtinamos anksčiau nurodyta tvarka.

712. (4,5–6,0) m ilgio ir (3,0–3,2) m pločio dangos ir perdangos sukraunamos į keturašius platforminius vagonus su nuleistomis šoninių bortų sekcijomis, kurios įtvirtinamos pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus (žr. 311 pav.).

Kiek leidžia vagono krovumas, tokios plokštės keletu aukštų gulsčiai sukraunamos dviem rietuvėmis į vagono ilgį.

713. 3,28 m pločio perdangas leidžiama krauti pagal lengvatinį pakrovos gabaritą šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka.

714. Apatinės plokštės sudedamos ant gaminio ilgumo ir (40x100) mm skerspjūvio išilginių padėklų, dedamų 300 mm atstumu nuo platforminio vagono krašto.

Kiekvienas padėklas prie platforminio vagono grindų prikalamas (100–120) mm ilgio penkiomis vinimis.

714.1. Tarp gretimų aukštų ant gaminių ir virš padėklų dedami padėklų ilgio tarpikliai.

714.2. Kiekviena plokščių rietuvė įtvirtinama 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos keturiomis poromis atotampų, rišamų už vagono statramsčių ąsų ir už montavimo kilpų, esančių ant viršutiniame aukšte sukrautų plokščių.

714.3. Kai sudurtinės rietuvės viršutiniame aukšte padedama tik viena plokštė, ji įtvirtinama 6 mm skersmens keturių gijų vielos dviem poromis atotampų, rišamų už vagono statramsčių ąsų ir už montavimo kilpų, esančių ant viršutiniame aukšte sukrautų plokščių.

714.4. Rietuvės įtvirtinamos prieš tai nurodyta tvarka.

715. Iki 6,0 m ilgio ir iki 3,0 m pločio P, PA, PK tipo ir panašios plytos ir plokštės bei 1,5 m pločio dangos ir perdangos kraunamos į keturašius platforminius vagonus su nuleistais šoniniais bortais, kurie įtvirtinami pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus (žr. 312 pav.).

(pav.)

1 – atotampa; 2 – tarpiklis

310 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – atotampa

311 paveikslas

715.1. Kiek leidžia vagono krovumas bei talpumas, be to, simetriškai vagono skersinei ir išilginei ašims sukraunamos dvi sortimento rietuvės į ilgį, viena arba dvi eilės į plotį ir keletu aukštų.

Aukštų skaičių nustato siuntėjas, atsižvelgdamas į sortimento matmenis ir masę.

715.2. Prieš kraunant krovinį, į vagono šonuose esančias kabes įstatomos ir varžtais, veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis įtvirtinamos specialios metalinės ąsos (žr. 313 pav.).

715.3. Už sąvarų atsparumą ir taisyklingą sumontavimą atsako siuntėjas.

715.4. Nuo vagono grindų matuojamas rietuvių aukštis turi būti ne didesnis kaip
2630 mm.

716. Lovio formos plokštės į vagoną kraunamos dugnu aukštyn.

716.1. Apatinės plokštės sudedamos ant (100x200) mm skerspjūvio ir 3,2 m ilgio skersinių padėklų, dedamų (500–600) mm atstumu nuo krovinio galo.

Kiekvienas padėklas prie platforminio vagono grindų prikalamas 150 mm ilgio penkiomis vinimis.

Leidžiama naudoti į plotį sudurtus dviejų dalių padėklus, kurių galai vienas su kitu sutvirtinami 10 mm skersmens virbalų apkabomis.

716.2. Padėklai, į kuriuos plokštės remiasi visu savo pločiu, gali būti (80x160) mm skerspjūvio.

716.3. Antras ir kiti plokščių aukštai sukraunami ant dviejų (50x150) mm skerspjūvio ir 3,2 m ilgio tarpiklių, padėtų ant padėklų.

716.4. Kiekvienos rietuvės abu viršutiniai plokščių aukštai įtvirtinami penkiomis poromis išilginių atotampų 3 ir 4 (žr. 312 pav.).

Be to, kiekvienos rietuvės viršutinio aukšto plokštės įtvirtinamos keturių vielos gijų dviem poromis skersinių atotampų 9.

716.5. Antrojo (skaičiuojant nuo rietuvės viršaus) aukšto plokštės viena su kita vielojamos keturių gijų viela.

Skersai plokščių rišalas užkabinamas už montavimo kilpų.

717. Kai platforminiame vagone esančio krovinio bendroji masė 60000 kg, viršutinio aukšto išilginės atotampos 3 turi būti iš šešių gijų vielos, o antro aukšto nuo viršaus išilginės atotampos – iš keturių gijų.

717.1. Kai krovinio bendroji masė didesnė kaip 60000 kg (iki 72000 kg imtinai), visos atotampos turi būti iš šešių gijų vielos.

717.2. Visais atvejais turi būti naudojama 6 mm skersmens viela.

(pav.)

1 – galinis statramstis; 2 – tarpiklis; 3 – viršutinio aukšto atotampos; 4 – antro aukšto atotampos; 5 – šoninis statramstis; 6 – statramsčių rišalas; 7 – specialios medinės ąsos;
8 – padėklas; 9 – skersinė atotampa; 10 – skečiamasis tašelis; 11 – atraminis tašelis

312 paveikslas

718. Vagono galuose rietuvės įtvirtinamos trumpaisiais statramsčiais ir ne mažesnio kaip (100x200) mm skerspjūvio atraminiais ir skečiamaisiais tašais (žr. 312 pav.).

718.1. Vienas su kitu tašai sutvirtinami ne plonesnėmis kaip 8 mm skersmens virbų kabėmis.

718.2. Kiekvienas tašas prie vagono grindų prikalamas keturiomis 6 mm skersmens ir ne ilgesnėmis kaip 150 mm vinimis.

719. Abipus rietuvės į specialias metalines ąsas (žr. 313 pav.) įstatoma po dvi poras statramsčių, kurių aukštis virš platforminio vagono grindų turi būti ne didesnis kaip 2710 mm.

Šoniniai priešiniai statramsčiai tarp antrojo iš apačios ir viršutinio plokščių aukšto vienas su kitu surišami 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

720. Montavimo kilpas turinčios dangos ir perdangos keturašiame pusvagonyje gulsčiai ir tolygiai į vagono ilgį ir plotį sukraunamos keletu glaudžių rietuvių.

721. Tarp rietuvių galima padėti medinius tarpiklius, kuriuos būtina įtvirtinti (kad nepasislinktų, neišsprūstų).

722. Keliais aukštais sukrauti plokštes rietuvėje sprendžia siuntėjas, atsižvelgdamas į pusvagonio krovumą, plokščių matmenis ir masę bei pakrovos gabaritą.

(pav.)

a – dešinioji ąsa; b – kairioji ąsa

313 paveikslas

723. Išilgai vagono (2,8–3,9) m ilgio plokštės sukraunamos trimis rietuvėmis, o
(4,0–6,4) m ilgio – dviem.

Vagono pločio atžvilgiu kraunama viena ar kelios plokštės.

724. Iki 5,9 m ilgio plokštės sukraunamos į keturašius pusvagonius su uždaromis galinėmis durimis (žr. 314 pav.), o (5,9–6,4) m ilgio plokštės, išskyrus neturinčias kilpinių pakabų – su atdaromis (žr. 315 pav.).

725. Jei dėl plokščių konstrukcinių ypatybių neįmanoma visų padėklų sudėti virš pusvagonio skersinių sijų, o vieną padėklą veikianti apkrova didesnė kaip 8300 kg, tai pagal šių Taisyklių 9 punkto reikalavimus pirmiausia ant pusvagonio iškraunamųjų angų dangčių (skersai bangų) vagono pločio atžvilgiu padedami keturi, ne mažesnių kaip
(50x150x1250) mm matmenų, išilginiai padėklai. Ant jų uždedamas vienas arba du vagono pločio padėklai (žr. 314 pav.).

Atsižvelgiant į plokščių ilgį, išilginiai padėklai dedami virš bet kurių pusvagonio iškrovimo angų, tačiau angos apkrova turi būti ne didesnė kaip 6000 kg.

726. Lietimosi vietose skersiniai padėklai prie išilginių prikalami 100 mm ilgio dviem vinimis.

(pav.)

1 – išilginis padėklas; 2 – skersinis padėklas; 3 – atotampa; 4 – tarpiklis

314 paveikslas

727. Visų skersinių padėklų viršutinės plokštumos turi būti viename lygyje.

727.1. Jei plokščių rietuvė vienu galu remiasi į skersinių ir išilginių padėklų derinį, o kitu – tik į skersinius padėklus, tai pastarieji pastorinami vienas ant kito sudedant du padėklus.

Pastorinti galima du padėklus, padedamus vieną ant kito.

727.2. Jei plokštės kraunamos dviem rietuvėmis, tai kiekviena jų kraunama ant dviejų skersinių padėklų, kurie, atsižvelgiant į plokščių ilgį, dedami virš vagono vidurinės ir šerdeso (arba skersinės) sijų (žr. 315 pav.).

728. Kai 2,8 m ilgio plokštės kraunamos trimis rietuvėmis, vidurinės rietuvės skersiniai padėklai dedami virš pusvagonio vidurinių sijų, o kraštinių – virš vagono tarpinių ir šerdeso sijų (žr. 314 b pav.).

729. Kai į vagoną kraunamos (2,8–3,9) m ilgio plokštės, tai, prieš vagono viduryje pradedant krauti rietuvę, tarp vagono vidurinės ir tarpinės sijų, kaip paaiškinta anksčiau, padedami du išilginiai padėklai, o ant jų – skersiniai (žr. 314 c pav.) arba skersiniai padėklai dedami tiesiog ant vagono vidurinių sijų (žr. 314 a pav.).

730. Po kraštinėmis rietuvėmis skersiniai padėklai prie vagono galinių durų dedami virš ant išilginių padėklų esančių tarp galinių ir šerdeso sijų, o iš kito rietuvės galo – virš pusvagonio tarpinių sijų (žr. 314 c pav.).

731. Kai į vagoną sukrautų plokščių trijų rietuvių bendroji masė 72000 kg arba dviejų rietuvių – 65000 kg, kiekviena rietuvė įtvirtinama 6 mm skersmens keturiomis poromis vielos atotampų.

732. Viršutinio rietuvės aukšto plokštės šešių gijų vielos atotampomis pritvirtinamos prie pusvagonio vidurinių pririšimo įtaisų, o trečiojo (skaičiuojant nuo rietuvės viršaus) – aštuonių gijų vielos atotampomis prie apatinių.

733. Kai pakraunamų dviejų rietuvių plokščių bendroji masė 72000 kg, abiejų rietuvių viršutinės plokštės papildomai įtvirtinamos dviejų gijų vielos dviem poromis atotampų, pritvirtinamų prie pusvagonio apatinių pririšimo įtaisų (315 pav. parodyta punktyrinėmis linijomis).

Viršutinėje plokščių plokštumoje atotampos turi sudaryti (30–45) laipsnių kampą su jų išilgine ašimi, o rietuvių šonuose – ne mažesnį kaip 45 laipsnių kampą su vagono grindimis.

734. Jeigu rietuvė susideda iš kelių plokščių per visą vagono plotį, tai rietuvės viršutinio aukšto plokštės viena su kita surišamos 6 mm skersmens keturių gijų viela, užkabinama prie montavimo kilpų.

735. Kai į pusvagonį su uždaromis durimis kraunamos plokštės be montavimo kilpų, kiekviena rietuvė užtveriama dviem poromis statramsčių, glaudžiai įtaisomų prie krovinio.

736. Priešiniai šoniniai statramsčiai vienas su kitu surišami poromis trijose vietose – virš pirmojo plokščių aukšto, rietuvės viduryje ir virš rietuvės.

Rišama 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

737. Plokščių rietuvės (žr. 316 pav.) vagone įtvirtinamos atraminiais tašais su pasparomis, padarytomis iš ne mažesnio kaip (120x120) mm skerspjūvio tašelių ir ne mažesnio kaip (60x150) mm skerspjūvio lentų, viena su kita sutvirtinamų vinimis ir kabėmis.

738. Rietuvės neturi būti aukštesnės už pusvagonio kėbulą.

739. Stačiakampio, |_| formos, lovio, briaunotos ar kitokių skerspjūvio formų vientisos, su kiaurymėmis ar su iškyšomis (1,4–1,6) m bei (2,8–3,2) m pločio ir (3,0–13,4) m ilgio plokštės horizontaliai sudedamos į keturašius platforminius vagonus su privirintomis statramsčių ąsomis ir daugkartinio naudojimo 71 t krovumo ir 900 kg masės konstrukcijos atramomis (žr. 317 pav.).

740. Gaminamos šešių skirtingų variantų atramos su tvirtinimo įtaisais.

740.1. Pirmojo varianto įtaisą sudaro keturi suvirinti plokšti rėmai 1, kurie po du sujungti dešimčia sąvaržų 2, sudarytų iš poveržlių, veržlių ir fiksuojamųjų veržlių. Kiekviename rėme įtaisyti keturi paslankūs statramsčiai 3, kurie įstatomi į platforminio vagono šonines statramsčių ąsas ir pritvirtinami poveržlėmis, veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis.

(pav.)

1 – skersinis padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – atotampos; 4 – skersinis rišalas

315 paveikslas

(pav.)

1 – statramsčiai; 2 – statramsčių rišalai; 3 – atspariniai tašeliai su spyriais; 4 – tarpikliai;
5 – skersiniai padėklai; 6 – išilginiai padėklai

316 paveikslas

(pav.)

317 paveikslas

Išilginis rėmų poslinkis reguliuojamas sraigtais 4, fiksavimo veržlėmis ir atlenkiamomis poveržlėmis.

Gaminiams krauti skirti mediniai padėklai 5 ir jų poslinkį ribojančios atramos 6 vinimis prikalamos prie rėmų.

740.2. Antrasis variantas nuo pirmojo skiriasi tuo, kad gaminių poslinkį į vagono vidų riboja stačiųjų statramsčių, plokščiųjų suvirintų rėmų 7 ir kilnojamųjų statramsčių 3 atraminis įtvirtinimo įtaisas.

740.3. Trečiasis variantas nuo pirmojo skiriasi tuo, kad plokštieji suvirinti rėmai
8 poromis sujungti aštuoniomis trauklėmis 2, o kiekvienas rėmas turi tris kilnojamuosius statramsčius 3.

740.4. Ketvirtasis variantas nuo antrojo skiriasi tuo, kad plokštieji suvirinti rėmai
9 poromis sujungti aštuoniomis trauklėmis 2, o kiekvienas rėmas turi tris kilnojamuosius statramsčius 3.

740.5. Penktasis variantas nuo pirmojo skiriasi tuo, kad čia naudojamos dvi poros pasvirusių statramsčių 10, kurie šarnyru pritvirtinti ant rėmų ašimis 11 ir vienas su kitu sutvirtinami papildoma sąvarža 2.

740.6. Šeštasis variantas nuo penktojo skiriasi tuo, kad plokščiųjų suvirintų rėmų
7 statmenieji rėmai bei paslankieji statramsčiai 3 patraukti į atramos ir įtvirtinimo įtaiso vidų.

(pav.)

1 – atraminis įtvirtinimo įtaisas (1 variantas); 2 – padėklas; 3 – tarpiklis; 4 – vielos sąsūka

318 paveikslas

(pav.)

1 – atraminis įtvirtinimo įtaisas (1 variantas); 2 – padėklas; 3 – tarpiklis

319 paveikslas

741. Prieš kraunant gaminius, platforminio vagono bortai nuleidžiami ir įtvirtinami, o ant vagono pastatomos daugkartinio naudojimo atramos ir įtvirtinimo įtaisai.

742. Plokštės ir skydai (žr. 318–323 pav.) sukraunami ant padėklų 2 (200 mm pločio, 500 mm ilgio ir ne plonesnių kaip 50 mm); be to, simetriškai vertikaliosioms plokštumoms, einančioms per skersinę ir išilginę vagono ašis.

743. Kiekvienos rietuvės padėklų viršutinės plokštumos turi būti vienodame lygyje.

744. Padėklų storis ir forma neturi pažeisti kraunamų gaminių ir vagono išilginių ašių lygiagretumo.

745. Kraunant gaminius su išsikišančiais elementais, apdorotais ir nelygiais paviršiais ant padėklų padedami ne plonesni kaip 25 mm, ne trumpesni kaip 300 mm ir ne siauresni kaip 150 mm pločio mediniai tarpikliai 3.

745.1. Tarpikliai turi būti storesni už iškyšų aukštį.

745.2. Kitais atvejais tarpikliai nenaudojami.

746. Kai į vieną vagoną kraunama ne didesnės kaip 50000 kg masės plokščių ar skydų siunta, tai:

746.1. pirmojo varianto atramos ir įtvirtinimo įtaisas naudojamas kraunant (1,4–1,5) m ir (2,8–3,0) m pločio sortimentą;

746.2. antrojo varianto atramos ir įtvirtinimo įtaisas naudojamas kraunant (1,5–1,6) m ir (3,0–3,2) m pločio sortimentą.

747. Platforminio vagono pločio atžvilgiu (1,4–1,6) m pločio sortimentas sukraunamas dviem rietuvėmis, o (2,8–3,2) m – viena.

Kitais atvejais sortimentas kraunamas iki vagono krovumo ribos arba iki pakrovos gabarito suglaudžiant gretimas rietuves.

(pav.)

1 – atraminis įtvirtinimo įtaisas (2 variantas); 2 – padėklas; 3 – tarpiklis; 4 – vielos sąsūka

320 paveikslas

(pav.)

1 – atraminis įtvirtinimo įtaisas (1 variantas); 2 – padėklas; 3 – tarpiklis; 4 – vielos sąsūka

321 paveikslas

748. Kai į vieną vagoną kraunama (4,5–6,7) m ilgio plokščių ar skydų siunta,
(1,4–1,5) m pločio sortimentui sukrauti naudojamos penktojo varianto atramos ir įtvirtinimo įtaisas, o (1,5–1,6) m pločio – šeštojo (žr. 318 pav.).

748.1. Kraunama dviem rietuvėmis į plotį ir ilgį bei keletu aukštų.

748.2. Viršutinio aukšto sortimentas suveržiamas viela.

749. Kai į vieną vagoną kraunama (9,0–13,4) m ilgio plokščių ar skydų siunta,
(1,4–1,5) m pločio sortimentui sukrauti naudojamos pirmojo varianto atramos ir įtvirtinimo įtaisas, o (1,5–1,6) m pločio – šeštojo (žr. 319 pav.).

Kraunama dviem rietuvėmis į plotį ir ilgį bei keletu aukštų.

750. Kai į vieną vagoną kraunama (3,0–4,5) m ilgio plokščių ar skydų siunta,
(2,8–3,0) m pločio sortimentui sukrauti naudojamos penktojo varianto atramos ir įtvirtinimo įtaisas, o (3,0–3,2) m pločio – šeštojo (žr. 320 pav.)

750.1. Kraunama viena rietuve į plotį, trimis arba keturiomis į ilgį bei keletu aukštų.

750.2. Dviejų viršutinių aukštų sortimentas tarpusavyje vielojamas.

751. Jei į vieną vagoną būtų kraunama (4,5–6,7) m ilgio plokščių ar skydų siunta, tai (2,8–3,0) m pločio sortimentui sukrauti naudojamos pirmojo varianto atramos ir įtvirtinimo įtaisas, o (3,0–3,2) m pločio – antrojo (žr. 321pav.).

751.1. Kraunama viena rietuve vagono pločio, dviem vagono ilgio atžvilgiu bei keletu aukštų. Dviejų viršutinių aukštų sortimentas tarpusavyje vielojamas.

751.2. Be to, sortimentą galima krauti naudojant ir pirmojo, ir antrojo varianto atramas bei įtvirtinimo įtaisą (žr. 322 pav.). Šiuo atveju kiekvienos rietuvės viršuje padedami du formos gaminiai ir visi šio aukšto gaminiai vieną kartą vienas su kitu vielojami 4 ir trijose vietose prie rėmo 1 pritvirtinami apkabomis su antdėklais, veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis arba per montavimo kilpas perverta viela.

752. Kai į vieną vagoną kraunama (9,0–13,4) m ilgio plokščių ar skydų siunta,
(2,8–3,0) m pločio sortimentui sukrauti naudojamos pirmojo varianto atramos ir įtvirtinimo įtaisas, o (3,0–3,2) m pločio – antrojo (žr. 323 pav.)

Kraunama viena rietuve į ilgį ir plotį bei keletu aukštų.

753. Vienodo tipo, storio, pločio ir (3,0–10,4) m ilgio gaminiai (žr. 318, 320 ir 321 pav.) į platforminio vagono ilgį sukraunami nuo vienos iki keturių rietuvių. Šiuo atveju sudurtinė rietuvė neturi būti ilgesnė kaip 13,4 m.

Į vieną rietuvę kraunami tik vienodo ilgio gaminiai.

754. Kraunant lovio formos gaminius, pirmiausia ant platforminio vagono grindų padedamos (supakuotos arba nesupakuotos) komplekto detalės. Šiuo atveju detalių ar jų paketo aukštis turi būti mažesnis už lovio gylį.

754.1. Detalių ir dėžių įtvirtinimo tvarka nurodyta šių Taisyklių 14 punkte.

(pav.)

1 – atraminis įtvirtinimo įtaisas (1 variantas); 2 – padėklas; 3 – tarpiklis; 4 – vielos sąsūka;
5 – apkaba

322 paveikslas

(pav.)

1 – atraminis įtvirtinimo įtaisas (1 variantas); 2 – padėklas; 3 – padėklas

1 paveikslas

754.2. Ant atramos ir tvirtinimo įrangos būtinai užrašomas jos inventorinis numeris ir kitos patikros data.

755. Prieš pastatant vagone atramas ir tvirtinimo įtaisus bei prieš kraunant krovinį, siuntėjas privalo patikrinti, ar metalinės konstrukcijos atitinka projekto reikalavimus, ar jos nesugadintos, ar yra ir ar geri mediniai padėklai, atramos bei jų tvirtinimo prie metalinių konstrukcijų įranga.

Vadovaudamasis atramos bei tvirtinimo įrangos naudojimo atmintine, siuntėjas apžiūros rezultatus įrašo nustatytos formos žurnale.

756. Siuntėjas, prieš kraudamas gaminius, šių Taisyklių 14 ir 21 punktuose nustatyta tvarka turi paruošti vagoną, o krauti baigęs – visas veržles įtvirtinti fiksuojamosiomis veržlėmis ar užlenkiamomis poveržlėmis.

757. Viršutinio aukšto plokščių įtvirtinimo vieloryšiai turi būti iš 6 mm skersmens keturių gijų vielos.

758. Mediniai padėklai ir atramos prie rėmų prikalami tokio ilgio vinimis, kad jų galai nesiremtų į gaminius.

759. Siuntėjas atsako už atramų bei įtvirtinimo įtaisų stiprumą ir už kabinimo mazgų tvirtumą.

760. Šių Taisyklių 739–756 punktuose nurodyta įranga siuntėjui grąžinama keturašiais platforminiais vagonais.

760.1. Vagone vežami ne mažiau kaip trys įrangos komplektai (žr. 324 pav.).

760.2. Jeigu grąžinamas tik vienas įrenginio komplektas, tai surinktas į paketą (žr.
325 pav.), jis išsiunčiamas kaip mažoji siunta.

761. Iškrovus plokštes įrenginiai grąžinami siuntėjui. Viename vagone paliekamos atramos, o rėmai 1 po du suveržiami sąvaržomis 2, susidedančiomis iš veržlių, poveržlių ir fiksuojamųjų veržlių. Iš kitų įrenginių suformuojami paketai, kurie (žr. 325 pav.) plokščiąja puse žemyn sudedami tarp vagone paliktų atramų ir vienas su kitu surišami 6 mm skersmens keturių gijų viela.

(pav.)

1 – rėmas; 2 – sąvarža; 3 – vielos sąsūka; 4 – atraminių įtvirtinimo įtaisų paketai

324 paveikslas

762. Mažesnio kaip 6,5 m ilgio perdangos sijos, kolonos, laiptų sijos ir poliai į platforminius vagonus kraunami tokiu būdu: trumpesni kaip 3,4 m ilgio šie gaminiai keturiomis rietuvėmis (žr. 326 pav.), (3,4–4,4) m ilgio – trimis rietuvėmis (žr. 327 pav.),
(4,5–6,5) m ilgio – dviem rietuvėmis (žr. 328 pav.).

763. Trumpesni kaip 5,9 m gaminiai kraunami į keturašius pusvagonius su uždaromis durimis, o (5,9–6,5) m ilgio – su atdaromis durimis.

(pav.)

325 paveikslas

(pav.)

1 – atotampos; 2 – gaminiai; 3 – tarpikliai; 4 – padėklai; 5 – rišalai

326 paveikslas

(pav.)

1 – atotampos; 2 – gaminiai; 3 – tarpikliai; 4 – padėklai; 5 – rišalai

327 paveikslas

(pav.)

1 – atotampos; 2 – gaminiai; 3 – tarpikliai; 4 – padėklai; 5 – rišalai

328 paveikslas

(pav.)

1 – atotampos; 2 – gaminiai; 3 – tarpikliai; 4 – padėklai; 5 – rišalai; 6 – atraminiai tašeliai

329 paveikslas

764. Iš ne didesnio kaip 2,9 m ilgio ar trumpesnių gaminių sukraunamos keturios rietuvės, iš (3,0–3,9) m ilgio gaminių – trys, iš (4,0–6,5) m ilgio – dvi rietuvės.

765. Gaminiai kraunami keliomis eilėmis į plotį ir keliais aukštais. Krovinio masė neturi viršyti vagono krovumo.

766. Kiekvieno aukšto gaminiai skersai vagono vienas su kitu surišami 6 mm skersmens keturių gijų viela, kuri pritvirtinama prie gaminio montavimo kilpų.

767. Vagonuose kiekviena gaminių rietuvė sukraunama ant dviejų (50x100) mm skerspjūvio ir vagono vidaus pločio skersinių padėklų.

768. Jei į pusvagonius kraunant gaminius dėl jų konstrukcinių ypatybių neįmanoma visų padėklų sudėti virš vagono skersinių sijų ir bent vieną padėklą slegia sunkesnis kaip 8300 kg krovinys (jo dalis), tai padėklai vagone sudedami tokia tvarka: pirmiausia 9 punkte nustatyta tvarka ant vagono grindų padedami ne mažesnių kaip (50x150x1250) mm matmenų išilginiai padėklai. Po to ant jų sudedami ne mažesnių kaip (50x100x2800) matmenų skersiniai padėklai.

768.1. Lietimosi vietoje padėklai vienas su kitu sukalami 100 mm ilgio keturiomis vinimis.

769. Platforminiuose vagonuose kiekvienas padėklas prie grindų prikalamas 150 mm ilgio vinimis (dviem rietuvėms jų kalama penkiolika, trims – dvylika ir keturioms –devynios vinys.)

770. Tarp gretimų aukštų padedami (50x100) mm skerspjūvio ir vagono pločio tarpikliai.

771. Gaminiai įtvirtinami 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos aštuoniomis poromis atotampų.

772. Stačiakampės skerspjūvio formos ir (6,5–14,2) m ilgio kolonos, poliai ir rėmų sijos keturašiame platforminiame vagone sukraunamos viena rietuve į ilgį, keletu eilių į plotį bei keletu aukštų.

773. Ilgesni kaip 13,75 m gaminiai kraunami į 9720 mm bazės platforminius vagonus.

774. Gaminiai kraunami simetriškai išilginei ir skersinei vagono ašims.

775. Poliai, rėmsijės ir kolonos kraunamos ant (50x200) mm skerspjūvio ir vagono vidaus pločio padėklų.

Kiekvienas padėklas prie platforminio vagono grindų prikalamas dešimčia 150 mm ilgio vinių.

776. Abipus padėklo išilgai vagono 500 mm atstumu nuo šoninių priglaustinai padedama po du (40x60) mm skerspjūvio ir 400 mm ilgio atraminius tašus (iš viso aštuonis).

Kiekvienas tašas prie platforminio vagono grindų prikalamas šešiomis 150 mm ilgio vinimis.

(pav.)

1 – padėklai; 2 – gaminiai; 3 – atotampos; 4 – padėklai; 5 – rišalai; 6 – atraminiai tašeliai

330 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – atotampos; 3 – gaminiai; 4 – tarpikliai; 5 – storasis padėklas; 6 – rišalas

331 paveikslas

777. Jeigu vagono pločio atžvilgiu būtų kraunama keletas gaminių, tai kiekviename aukšte dviejose vietose jie vienas su kitu skersai vagono surišami 6 mm skersmens keturių gijų viela.

778. Gaminiai įtvirtinami 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos aštuoniomis poromis atotampų (žr. 329 pav.).

Ilgesnių kaip 12,0 m gaminių kraštinėms atotampoms įtvirtinti nuleidžiami galiniai vagono bortai, o atotampos užkabinamos už atraminių gembių (žr. 330 pav.).

779. Į keturašius pusvagonius kraunami ne ilgesni kaip 11,5 m gaminiai (kolonos, poliai, laiptai ir stačiakampės skerspjūvio formos sijos).

780. (6,1–9,5) m ilgio gaminius leidžiama paslinkti išilgai vagono:

780.1. ne ilgesni kaip 8,1 m gaminiai (žr. 331 pav.) sukraunami tarp vagono šerdeso ir vidurinės sijos. Kraunama tiek, kad krovinio masė nebūtų didesnė kaip 66400 kg;

780.2. ne trumpesni kaip 8,1 m gaminiai (žr. 331 pav.) sukraunami tarp vagono šerdeso ir tarpinės sijų. Kraunama ne daugiau vagono krovumo.

781. Ne didesnės kaip vagono krovumas masės ir (9,6–11,5) m ilgio gaminiai sukraunami tarp vagono šerdeso sijų ir nepaslinkus gaminių išilgai vagono (žr. 333 a pav.).

782. Išilgai vagono paslinkti ir prie vagono šoninių kraunami gaminiai būtinai padedami ant (50x100) mm skerspjūvio, o kraunami vagono viduryje – ant (100x100) mm skerspjūvio padėklų.

Jei gaminių ilgis (9,6–12,0) m, jie dedami ant (50x100) mm skerspjūvio padėklų.

783. Tarp gretimų aukštų padedami (50x100) mm skerspjūvio tarpikliai.

(pav.)

1 – gaminiai; 2 – tarpikliai; 3 – atotampos, įtvirtintos pusvagonyje už vidurinių aprišimo įtaisų; 4 – atotampos, įtvirtintos pusvagonyje už apatinių aprišimo įtaisų; 5 – storasis padėklas; 6 – padėklas; 7 – rišalas

332 paveikslas

(pav.)

1 – tarpikliai; 2 – atotampa; 3 – gaminiai; 4 – padėklai; 5 – rišalai; 6 – atraminis tašas;
7 – spyrys; 8 – viršutinio aukšto atotampa

333 paveikslas

784. Kiekvieno aukšto gaminiai vienas su kitu surišami 6 mm skersmens keturių gijų viela.

785. Kiekviena iš kolonų, polių ar sijų ir ne didesnės kaip 66400 kg masės rietuvė įtvirtinama 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos šešiomis poromis atotampų, pritvirtinamų prie vagono apatinių pririšimo įtaisų, ir 6 mm skersmens penkių gijų vielos keturiomis poromis atotampų, pritvirtinamų prie vagono vidurinių pririšimo įtaisų.

786. Daugiau kaip 66400 kg sverianti rietuvė įtvirtinama trylika atotampų porų: šešiomis 6 mm skersmens penkių gijų vielos, pritvirtinamomis prie vagono vidurinių rišimo įtaisų, ir septyniomis, paruoštomis iš aštuonių 6,3 mm skersmens vielos gijų, pritvirtinamų prie vagono apatinių pririšimo įtaisų.

787. Ilgesni kaip 9,5 m gaminiai įtvirtinami (150x100) mm skerspjūvio atraminiais ir skečiamaisiais tašais bei 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos keturiomis poromis atotampų (žr. 332 a pav.).

Skečiamieji tašai galuose prie abiejų atraminių tašų pritvirtinami 10 mm skersmens strypo apkabomis (žr. 333 b pav.).

788. Jei viršutiniame rietuvės aukšte gaminių sukrauta mažiau kaip apatiniuose aukštuose, pagrindinės atotampos pritvirtinamos prie antrame (skaičiuojant nuo rietuvės viršaus) aukšte sukrautų gaminių montavimo kilpų.

Viršutinis rietuvės aukštas įtvirtinamas prie vagono vidurinių pririšimo įtaisų kabinamomis 6 mm skersmens šešių gijų vielos atotampomis.

789. T formos skerspjūvio (1,5–2,5) m pločio ir ne ilgesnės kaip 14,5 m arkų dvi atraminės sijos į keturašį pusvagonį sukraunamos dviem aukštais (žr. 334 pav.).

Draudžiamos didesnės kaip 1,4 m sijų iškyšos už vagono galinės sijos. 789.2. Nuo išsikišusių sijų galų pusės prikabinami apsauginiai vagonai.

790. Apatinė sija pastatoma ant (150x200) mm skerspjūvio medinių dviejų sudvejintų skersinių padėklų.

790.1. Padėklai vienas su kitu sutvirtinami 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos keturiomis poromis atotampų, pritvirtinamų prie gaminių montavimo kilpų ir pusvagonio apatinių pririšimo įtaisų.

790.2. Sija įtvirtinama abipus jos pastatomais mediniais statramsčiais su (100x150) mm skerspjūvio skersinėmis, kurių galai įspraudžiami tarp sudvejintų padėklų.

790.3. Skersinės, statramsčiai ir sudvejinti padėklai vieni su kitais sutvirtinami 450 mm ilgio M20 tipo varžtais.

790.4. Kiekvienas statramstis su skersine jų viršuje sutvirtinami 350 mm ilgio M16 tipo varžtais ir sukalami šešiomis, ne trumpesnėmis kaip 150 mm, vinimis.

791. Viršutinio aukšto sija pastatoma ant dviejų (100x150) mm skerspjūvio ir pusvagonio pločio sudvejintų tarpiklių.

791.1. Sija įtvirtinama 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos keturiomis poromis atotampų, pritvirtinamų prie sijos montuojamųjų ir pusvagonio apatinių pririšimo kilpų ir taip pat, kaip apatinio aukšto sija, skersinėmis.

791.2. Tarpas tarp sijos briaunos ir statramsčio turi būti ne didesnis kaip 5 mm.

792. Apsauginiame vagone gali būti gelžbetonio ar kitokių gaminių, kartu su sija vežamų į vieną galinę stotį.

793. Vienašlaitės 12,0 m ilgio sijos į keturašį platforminį vagoną sukraunamos dviem aukštais: apatiniame aukšte sukraunamos septynios sijos, viršutiniame – šešios (žr. 335 pav.).

793.1. Apatinio aukšto sijos dedamos ant dviejų (50x100x2770) mm matmenų skersinių padėklų.

(pav.)

1 – dvigubi tarpikliai; 2 – atotampa; 3 – spyrys; 4 – medinis stovas; 5 – dvigubas padėklas

334 paveikslas

(pav.)

1 – galinė atotampa; 2 – šoninė atotampa; 3 – gaminiai; 4 – įtaisas, skirtas sijas sutvirtinti į monolitinį bloką; 5 – tarpikliai; 6 – padėklai

335 paveikslas

793.2. Kiekvienas padėklas prie platforminio vagono grindų prikalamas trisdešimt trimis 150 mm ilgio vinimis.

793.3. Tarp gretimų aukštų padedami du (100x100) mm skerspjūvio tarpikliai.

793.4. Kiekvieno aukšto sijos sujungiamos į monolitinį bloką pagal šių Taisyklių
66 punkto reikalavimus. Blokas įtvirtinamas 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos keturiomis poromis atotampų, pritvirtinamų prie sijų montavimo kilpų ir statramsčių ąsų.

794. Vienašlaitės 12 m ilgio sijos į keturašį pusvagonį kraunamos kaip ir į platforminį vagoną, tik (25x100) mm skerspjūvio padėklai dedami ant pusvagonio šerdeso sijų.

794.1. Apatinio aukšto sijos įtvirtinamos dviem (100x100x2800) mm matmenų tašais, kurie skersai vagono dedami pusvagonio galuose prie galinių slenksčių.

794.2. Viršutinio aukšto sijos įtvirtinamos 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos keturiomis poromis atotampų, pritvirtinamų prie sijų montavimo kilpų ir prie pusvagonio apatinių pririšimo kilpų (žr. 336 pav.).

795. Trumpesnės kaip 15 m išsišakojančios gelžbetonio kolonos kraunamos į dviejų keturašių platforminių vagonų junginį.

795.1. Atsižvelgiant į kolonų ilgį ir masę, į vagonų junginį kraunama ne daugiau kaip dvi kolonos į plotį, bet ne daugiau kaip penkiais aukštais (žr. 337 pav.).

795.2. Krovinio ir vagono išilginės ašys turi būti vienoje vertikalioje plokštumoje.

795.3. Matuojant nuo platforminio vagono grindų, rietuvės aukštis turi būti ne didesnis kaip 2,9 m, kai aukšte sudėtų kolonų bendras plotis 2,8 m, arba ne didesnis kaip 3,0 m, kai aukšte sudėtų kolonų bendras plotis – 2,6 m.

795.4. Kolonų bendra masė turi būti ne didesnė kaip 65000 kg.

795.5. Bendrasis krovinio svorio centras nuo platforminio vagono vidurio neturi pasislinkti daugiau kaip 150 mm į krovinio posvyrio pusę.

795.6. Jeigu kolona siauresnė kaip 1,3 m, tai platforminio vagono šoniniai bortai turi būti uždaryti, o jei jos plotis 1400 mm, šoniniai bortai turi būti nuleisti ir įtvirtinti šių Taisyklių 14 punkte nustatyta tvarka.

795.7. Apatinio aukšto kolonos dedamos ant dviejų (200x200) mm skerspjūvio skersinių padėklų.

795.8. Padėklai dedami ant platforminio vagono šerdeso sijų.

796. Tarp gretimų aukštų padedami du (100x200) mm skerspjūvio tarpikliai.

796.1. Kiekvieno aukšto kolonos skersai vagono viena su kita suveržiamos 6 mm skersmens keturių gijų vielos sąvaržomis, pritvirtinamomis už kolonų montavimo kilpų.

(pav.)

1 – atotampos; 2 – gaminiai; 3 – įtaisas, skirtas sijas sutvirtinti į monolitinį bloką;
4 – tarpikliai; 5 – padėklai; 6 – atraminis tašas

336 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – skersinis rišalas; 4 – išilginė atotampa; 5 – skersinė atotampa

337 paveikslas

796.2. Išilgai vagono apatinio aukšto kolonos įtvirtinamos aštuonių gijų vielos keturiomis poromis atotampų, o viršutinio ir po juo esančio – dviem poromis atotampų.

797. Atsižvelgiant į kolonų ilgį ir montavimo kilpų išdėstymą ant kolonų, išilgai vagono atotampos pritvirtinamos prie vagono galuose esančių atraminių gembių ir už vagono šoninių statramsčių ąsų pagal šių Taisyklių 76 punkto reikalavimus.

797.1. Viršutinio aukšto kolonos papildomai įtvirtinamos keturių gijų vielos dviem poromis skersinių atotampų, užkabinamų už artimiausių šoninių statramsčių ąsų.

797.2. Visais nurodytais atvejais naudojama 6 mm skersmens viela.

798. Arkinės (5,0–6,0) m ilgio plokštės į keturašį platforminį vagoną sukraunamos dviem keturaukštėmis rietuvėmis (žr. 338 pav.).

798.1. Kiekviena rietuvė sukraunama ant išilginių ne mažesnio kaip (100x150) mm skerspjūvio ir ne trumpesnių kaip 700 mm padėklų.

Be to, po kiekvienos rietuvės plokščių galais (prie vagono galų ir vagono viduryje) padedama po šešis padėklus, ant jų uždedami ir prie plokščių prispaudžiami atraminiai tašai.

Kiekvienas padėklas kartu su atraminiu tašu vinimis prikalamas prie platforminio vagono grindų.

Kalamos ne trumpesnės kaip 200 mm vinys.

798.2. Trijuose (apatiniuose) aukštuose į plotį dedamos trys plokštės, viršutiniame (ketvirtame) – dvi plokštes.

798.3. Tarp gretimų aukštų padedami du, ne mažesnio kaip (50x150) mm skerspjūvio, padėklai.

798.4. Kiekvieno aukšto plokštės viena su kita skersai vagono keturiose vietose surišamos 6 mm skersmens keturių gijų viela.

(pav.)

1 – atraminis tašas; 2 – tarpikliai; 3 – šoniniai statramsčiai; 4 – šoninių statramsčių rišalas;
5 – galinis stovas; 6 – išilginis tarpiklis; 7 – atotampos; 8 – skersinis rišalas

338 paveikslas

(pav.)

1 – rišalas; 2 – atotampos

339 paveikslas

798.5. Kiekviena plokščių rietuvė įtvirtinama 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos keturiomis poromis atotampų.

Atotampos kryžmai pritvirtinamos prie viršutinių plokščių pakabų ir platforminio vagono statramsčio ąsų.

799. Kiekviena plokščių rietuvė vagono šonuose užtveriama 2,8 m ilgio dviem poromis statramsčių.

Šoniniai priešiniai statramsčiai skersai vagono vienas su kitu surišami 6 mm skersmens keturių gijų viela.

800. Stačiakampės skerspjūvio formos pamatų, cokolio ir rūsio sienų blokai kraunami išilgai vagono.

Kraunamų rietuvių skaičių lemia blokų ilgis.

801. Ne aukštesni kaip 600 mm blokai į rietuvę kraunami dviem aukštais (žr. 339 pav.), o aukštesni – vienu (žr. 340 pav.).

802. Kiekvieno aukšto gaminiai skersai vagono vienas su kitu surišami 6 mm skersmens keturių gijų viela.

803. Tarp gretimų aukštų padedami du, ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio, aukšto ilgio padėklai.

804. Kiekviena rietuvė įtvirtinama dviem poromis atotampų, pririšamų prie kraštinių plokščių montavimo kilpų. Atotampos turi būti iš 6 mm skersmens septynių gijų vielos, kai rietuvės masė 14000 kg, ir aštuonių gijų, kai rietuvės masė didesnė.

805. Atsižvelgiant į gaminių matmenis, trapecijos formos skerspjūvio pamatų blokai ir stiklinės formos antgaliai (žr. 341 pav.) į platforminį vagoną sukraunami viena arba dviem eilėmis į plotį, keletu rietuvių į ilgį bei trimis arba keturiais aukštais.

806. Kiekviena rietuvių pora įtvirtinama 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos keturiomis atotampomis, užkabinamomis už viršutinių blokų pakabų.

807. Į keturašius pusvagonius tokie blokai kraunami kaip ir į platforminius vagonus, tik visame pusvagonio ilgyje ant grindų padedami (40x150) mm skerspjūvio du skersiniai padėklai.

808. Kraštinės rietuvės įtvirtinamos 6 mm skersmens šešių gijų vielos keturiomis atotampomis (žr. 342 pav.).

809. Dvi vagono galuose esančias gaminių rietuves būtina įtvirtinti ne mažesniais kaip (40x150) mm skerspjūvio skersiniais atraminiais tašais.

Kiekvienas tašas prie platforminio vagono grindų prikalamas trimis, ne trumpesniais kaip 150 mm, vinimis, o pusvagonyje – prie specialaus (40x150) mm skerspjūvio padėklo.

(pav.)

1 – atotampos; 2 – gaminiai; 3 – tarpikliai; 4 – rišalai

340 paveikslas

(pav.)

1 – tarpiklis; 2 – atotampa; 3 – skersinės atramos sijos

341 paveikslas

(pav.)

1 – tarpikliai; 2 – atotampos; 3 – specialus padėklas atramoms; 4 – skersinis atramos tašelis;
5 – padėklai

342 paveikslas

810. Išilginiai tarpikliai ir padėklai vagonuose dedami (100–150) mm atstumu nuo gaminių kraštų.

811. Nustatoma tokia laiptatakių ir laiptų aikštelių krovimo į keturašį platforminį vagoną (žr. 343 pav.) tvarka:

811.1. Vagono viduryje laiptų aikštelės sukraunamos dviem rietuvėmis.

(pav.)

1 – atotampos; 2 – tarpikliai; 3 – rišalai; 4 – įtaisas, skirtas sijas sutvirtinti į monolitinį bloką; 5 – tašelis; 6 – padėklai

343 paveikslas

811.2. Rietuvėse dviem eilėmis į plotį laiptų aikštelės kraunamos išilgai vagono šešiais aukštais. Septintame aukšte dedama viena aikštelė.

811.3. Apatinės laiptų aikštelės sudedamos ant dviejų (40x150x2700) mm matmenų skersinių padėklų. Kiekvienas padėklas prie platforminio vagono grindų prikalamas trylika 150 mm ilgio vinių.

811.4. Tarp gretimų aukštų padedami (25x100) mm skerspjūvio tarpikliai.

811.5. Laiptų aikštelių paviršiui išlyginti prie kiekvieno padėklo ir tarpiklio vidurio dviem 120 mm ilgio vinimis prikalami (100x100x300) mm matmenų tašai (žr. 344 pav.).

811.6. Kiekvieno aukšto aikštelės viena su kita surišamos 6 mm skersmens keturių gijų viela.

811.7. Kiekviena laiptų aikštelių rietuvė įtvirtinama 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos dviem poromis atotampų, pritvirtinamų prie antro aukšto (skaičiuojant nuo rietuvės viršaus) gaminių montavimo kilpų ir statramsčių ąsų.

811.8. Kiekvienos rietuvės viršutinis aukštas įtvirtinamas 6 mm skersmens keturių gijų vielos dviem poromis atotampų, pritvirtinamų prie antrojo aukšto (skaičiuojant nuo rietuvės viršaus) gaminių montavimo kilpų.

811.9. Abiejuose vagono galuose glaudžiai prie laiptų aikštelių rietuvės, išilgai vagono skiausčiai sukraunami laiptatakiai.

811.10. Pagal šių Taisyklių 66 punkto reikalavimus trylika laiptatakių sujungiama į monolitinį bloką.

811.11. Apatiniai laiptatakiai sudedami ant dviejų (40x100x2700) mm matmenų skersinių padėklų. Kiekvienas padėklas prie platforminio vagono grindų prikalamas dešimčia 150 mm ilgio vinių.

811.12. Jei gaminys be montavimo kilpų – galima rietuvę krauti tiesiog ant vagono grindų (be padėklų).

811.13. Kiekviena laiptatakių rietuvė įtvirtinama 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos dviem poromis atotampų, pritvirtinamų prie gaminių montavimo kilpų ir vagono statramsčių ąsų.

812. Laiptatakiai ir laiptų aikštelės keturašiame pusvagonyje sukraunami kaip ir platforminiame vagone (žr. 345 pav.).

812.1. Nuo išilginio poslinkio gaminiai įtvirtinami dviem (200x200) mm skerspjūvio ir pusvagonio vidaus pločio atraminiais tašais.

812.2. Laiptų aikštelių rietuvės įtvirtinamos 6 mm skersmens keturių gijų vielos keturiomis poromis atotampų, pritvirtinamų prie gaminių montavimo kilpų ir vagono apatinių pririšimo įtaisų.

812.3. Nuo skersinių poslinkių kiekviena laiptatakių rietuvė įtvirtinama keturiais (40x150) mm skerspjūvio tašais, įstatomais tarp krovinio ir statramsčių.

(pav.)

1 – tašelis; 2 – gaminiai; 3 – tarpiklis

344 paveikslas

(pav.)

1 – atotampos; 2 – tarpikliai; 3 – rišalai; 4 – įtaisas, skirtas sijas sutvirtinti į monolitinį bloką; 5 – atraminis tašelis; 6 – tašelis; 7 – padėklai

345 paveikslas

(pav.)

1 – pleištai; 2 – padėklas; 3 – tarpiklis; 4 – rišalas; 5 – storasis padėklas

346 paveikslas

812.4. Kiekvienas tašas prie padėklo prikalamas penkiomis 100 mm ilgio vinimis.

813. Ne ilgesnės kaip 11,5 m kūginės gelžbetoninės atramos vežamos pusvagoniuose su uždaromis galinėmis durimis.

813.1. Atramos sukraunamos keletu aukštų (žr. 346 pav.).

813.2. Lyginiuose aukštuose kraunamų atramų storgaliai (pagrindai) pasukami į vieną pusvagonio galą, nelyginiuose – į kitą.

813.3. Apatinio aukšto atramų storgaliai sukraunami ant (100x200) mm, o viršūnės – ant (200x200) mm skerspjūvio padėklų.

813.4. Padėklai dedami virš pusvagonio šerdeso sijų.

813.5. Tarp gretimų aukštų padedami ne mažesnio kaip (50x200) mm skerspjūvio tarpikliai.

813.6. Kiekvieną abiejuose viršutiniuose aukštuose padėtą atramą būtina įtvirtinti ne mažesniu kaip 25 mm pleištu. Kiekvienas pleištas trimis (100–120) mm ilgio vinimis prikalamas prie tarpiklio.

813.7. Atramos šešiose vietose įtvirtinamos 6 mm skersmens vielos gijų šešiais skersiniais aprišalais, pritvirtinamais prie vagono apatinių pririšimo įtaisų.

814. Į aukštus dedama po penkias 11,5 m ilgio atramas, o vieną kitos atžvilgiu paslinkus (700–800) mm – po šešias.

815. Į aukštus dedama po šešias 11,0 m ilgio atramas.

816. (12,8–13,6) m ilgio kūginės kontaktinio tinklo atramos (žr. 347 pav.) vežamos trijų vagonų junginyje (du pusvagoniai ir per vidurį – apsauginis platforminis vagonas).

Storgaliais į uždarų pusvagonio durų pusę atramos pusvagoniuose sukraunamos penkiais aukštais ir po penkias kiekviename aukšte.

(pav.)

1 – tarpiklis; 2 – šoniniai statramsčiai; 3 – viršutinis skersinis tvirtinimas; 4 – skersinis tašas; 5 – padėklas; 6 – pleištas

347 paveikslas

(pav.)

1 – 250 mm storio padėklas; 2 – 250 mm storio tarpiklis; 3 – viršutinis skersinis tašas

348 paveikslas

817. Kiekviena rietuvė užtveriama keturiomis šoninių priešinių statramsčių poromis. Priešiniai statramsčiai skersai vagono surišami 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

818. Pirmas atramų aukštas kraunamas ant dviejų padėklų, padėtų ant pusvagonio šerdeso sijų.

819. Tarp gretimų aukštų padedami tarpikliai.

820. Po atramų storgaliais padedami ne plonesni kaip 40 mm padėklai ir tarpikliai, o po atramų plongaliais – ne plonesni kaip 250 mm.

821. Viršutinis atramų aukštas (storgalių pusėje) įtvirtinamas 40 mm storio pleištais, įspraudžiamais tarp atramų ir vagono šoninių bortų.

Kiekvienas pleištas trimis (100–120) mm ilgio vinimis prikalamas prie tarpiklio.

822. Atramų viršūnių pusėje virš tarpiklių uždedamas skersinis (100x200) mm skerspjūvio tašas, kuris keturiose vietose (tarp atramų) prie tarpiklio pririšamas 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

823. Pastorintuose padėkluose 1 (žr. 348 pav.), tarpikliuose 2 ir viršutiniame skersiniame taše 3, lietimosi su gaminiais vietose, padaromos iki 50 mm gilumo išpjovos.

824. Gelžbetoniniai SOG tipo blokai kraunami į keturašį platforminį vagoną nuleistais ir pagal šių taisyklių 14 punkto reikalavimus įtvirtintais bortais.

825. Į vagono ilgį blokai kraunami keturiomis dviejų aukštų rietuvėmis.

825.1. Apatiniai blokai padedami ant dviejų skersinių padėklų.

825.2. Po blokų galinėmis sienelėmis dedami padėklai turi būti ne trumpesni kaip 3,2 m ir ne mažesnio kaip (50x100) mm skerspjūvio.

826. Kiekvienos rietuvės viršutinio aukšto blokai sudedami ant keturių, ne trumpesnių kaip 700 mm ir ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio, tarpiklių.

Tarp tarpiklio ir vagono išilginės ašies turi būti 45 laipsnių kampas (žr. 349 pav.).

827. Kad neišsprūstų tarpikliai, prie jų prikalama po vieną trapecijos formos skerspjūvio tašą (fiksatorių).

828. (80x100x350) mm matmenų tašas trimis 150 mm ilgio vinimis prikalamas prie tarpiklio.

Kraunant rietuvę, tašas įstatomas į SOG tipo bloko kiaurymę.

829. Tarp platforminio vagono galinių bortų ir prie jų sustatytų blokų pastatomi (100x100) mm skerspjūvio ir 2,7 m ilgio atraminiai tašai.

Kiekvienas tašas prie vagono grindų prikalamas šešiomis 5 mm skersmens ir 150 mm ilgio vinimis.

830. Vagono galiniai bortai įtvirtinami trumpais, virš borto neišsikišančiais, statramsčiais.

831. Rietuvės įtvirtinamos 6 mm skersmens šešių gijų vielos atotampomis.

831.1. Kiekviena vagono galuose sukrauta rietuvė įtvirtinama šešiomis atotampomis, pritvirtinamomis prie viršutinių blokų montavimo kilpų bei prie vagono šonuose ir galuose esančių ąsų.

831.2. Kiekviena vagono viduryje sukrauta rietuvė įtvirtinama keturiomis atotampomis, pritvirtinamomis prie viršutinių blokų montavimo kilpų bei vagono šonuose esančių ąsų.

832. Gelžbetoniniai SOG tipo elevatoriaus blokai kartu su V–1 elementais kraunami į keturašį platforminį vagoną su nuleistomis ir pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus įtvirtintais šoniniais bortais.

833. Sukrauti blokai neturi daugiau kaip per 150 mm išsikišti už platforminio vagono rėmo išilginės briaunos.

834. Kiekviena rietuvė kraunama ant dviejų skersinių padėklų, dedamų po galinėmis SOG tipo blokų sienelėmis.

Padėklai neturi būti trumpesni kaip 3,2 m ir mažesnio kaip (50x100) mm skerspjūvio.

835. Ant keturių SOG tipo blokų sukraunami trys VO-1 elementai.

Tarp VO-1 elementų padedami keturi (100x100) mm skerspjūvio ir 1450 mm ilgio padėklai; jų išilginė ašis su vagono išilgine ašimi turi sudaryti 45 laipsnių kampą (žr.
350 pav.).

836. Į tarpus, susidariusius tarp rietuvių ir vagono galų, įstatomi 2,7 m ilgio ir ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio tašai.

Kiekvienas tašas 5 mm skersmens ir 150 mm ilgio šešiomis vinimis prikalamas prie vagono grindų.

837. Platforminio vagono galiniai bortai įtvirtinami bortų aukščio statramsčiais.

838. Kiekviena SOG blokų ir VO-1 elementų komplekto rietuvė įtvirtinama 6 mm skersmens vielos atotampomis.

838.1. Kiekviename vagono gale sukrauta rietuvė šešiose vietose įtvirtinama septynių gijų vielos atotampomis, prikabinamomis prie platforminio vagono galinių ir šoninių ąsų;

838.2. Vagono vidurinėje dalyje sukrautos rietuvės keturiose vietose įtvirtinamos keturių gijų vielos atotampomis, prikabinamomis prie platforminio vagono šoninių ąsų.

839. Devyni elevatoriaus SUG elementų ir septyniolika elevatoriaus SPG elementų paketai keturašiame platforminiame vagone sukraunami vienu aukštu (žr. 351 pav.).

840. Trijų SUG elementų pakete sudedami trys SPG elementai. Tarp SUG elementų paketų pastatoma po keturis SPG elementus.

841. SPG elementai šešiose vietose vienas su kitu surišami 6 mm skersmens keturių gijų viela, o SUG elementai – devyniose vietose 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

842. SUG elementų paketuose esantys SPG elementai įtvirtinami devyniais (po tris kiekvienam paketui), ne mažesnio kaip (80x90) mm skerspjūvio ir 500 mm ilgio, spyriais.

(pav.)

1 – padėklai; 2 – atotampos; 3 – tarpikliai; 4 – atraminis tašas; 5 – trapecijos formos tašai fiksatoriai; 6 – galiniai stovai

349 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – atotampos; 3 – tarpikliai; 4 – atraminis tašelis; 5 – galiniai stovai

350 paveikslas

1 – atotampos; 2 – atraminiai tašeliai; 3 – rišalai; 4 – galinis statramstis

351 paveikslas

1 – SOG-1; 2 – SOG-1 TA; 3 – tarpiklis; 4 – atotampos; 5 – statramstis; 6 – skersgalio atraminis tašas; 7 – padėklas; 8, 9 – rišalas; 10 – PSZ–4; 11 – atraminis tašas

352 paveikslas

Kiekvienas spyrys prie vagono grindų prikalamas dviem 5 mm skersmens ir 130 mm ilgio vinimis.

843. Kiekvienas SUG elementų paketas įtvirtinamas dviem spyriais ir keturiomis atotampomis.

Spyrių skerspjūvis neturi būti mažesnis kaip (50x100) mm, o ilgis 1,0 m ir 1,2 m. Prie vagono grindų jie prikalami vinimis (dešimt 5 mm skersmens ir 100 mm ilgio vinių – vienam spyriui).

844. 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos atotampos pritvirtinamos prie SUG elemento montavimo kilpų ir platforminio vagono šonuose esančių kabių.

845. Tarp galinių SUG elementų ir vagono galų įspraudžiami ne mažesnio kaip 50 mm storio ir 1200 mm ilgio atraminiai tašai, kurie penkiomis vinimis prikalami prie vagono grindų.

846. Į vagono galuose esančias ąsas įstatoma po trumpą, borto aukščio statramstį.

847. Elevatorių SOG-1 ir SOG-1TA elementai kartu su PSŽ-4 ir SPG elementais vežami keturašiais platforminiais vagonais.

Prieš pradedant krauti, platforminio vagono šoniniai bortai nuleidžiami ir įtvirtinami pagal 14 punkto reikalavimus.

848. Į platforminio vagono ilgį elevatoriaus elementai kraunami dviem rietuvėmis. SOG-1 ir SOG-1TA tipo elementai sukraunami dviem aukštais, o PSŽ-4 ir SOG tipo – vienu (žr. 352–354 pav.).

849. Pirmajame aukšte sudedami keturi SOG-1 elementai ant dešimties
(40x200x500) mm matmenų skersinių padėklų.

Prie platforminio vagono grindų kiekvienas padėklas prikalamas 150 mm ilgio keturiomis vinimis.

1 – SOG-1; 2 – SOG-1TA; 3 – tarpiklis; 4 – atotampos; 5 – statramstis; 6 – skersgalio atraminis tašas; 7 – padėklas; 8, 9 – rišalai; 10 – SPG; 11 – atraminis tašas

353 paveikslas

1 – SOG-1; 2 – SOG-1 TA; 3 – tarpiklis; 4 – atotampos; 5 – statramstis; 6 – skersgalio atraminis tašas; 7 – padėklas; 8, 9 – rišalai; 10 – SPG; PSZ-4; 12 – atraminis tašas

354 paveikslas

850. Kiekviename SOG-1 tipo elemente ant vagono grindų statmenai pastatomi devyni PSZ-4 arba keturi SPG tipo elementai (taip, kad su vagono išilgine ašimi sudarytų 45 laipsnių kampą.)

851. Kiekvienoje rietuvėje sukrauti PSZ-4 ir SPG elementai skersai vagono dviejose vietose surišami 6 mm skersmens keturių gijų viela, pritvirtinama prie gaminio montavimo kilpų.

Papildomai iš šonų elementai įtvirtinami dviem (50x100x1000) mm matmenų spyriais; kiekvienas jų 150 mm ilgio keturiomis vinimis prikalamas prie platforminio vagono grindų.

852. Viršutiniame aukšte sukraunami SOG-1 ir SOG-1TA (su viena pastorinta sienele) elementai, kiekvienas ant keturių (100x100x550) mm matmenų padėklų, padėtų ant apatinio aukšto SOG-1 elementų kampų taip, kad išilginė padėklo ir vagono ašys sudarytų 45 laipsnių kampą.

SOG-1TA elementų pastorintoji sienelė pasukama platforminio vagono vidaus link.

853. Kad padėklai neišslystų, prie kiekvieno iš jų prikalamas tašas.

854. Trapecijos formos ir (80x100x350) mm matmenų tašas prie padėklo prikalamas trimis 150 mm ilgio vinimis.

Tašas įstatomas į elementą.

855. Viršutinio aukšto SOG tipo elementai šešiose vietose surišami 6 mm skersmens keturių gijų viela, pritvirtinama prie gaminių montavimo kilpų.

856. Nuo skersinių ir išilginių poslinkių kiekviena gaminių rietuvė keturiose vietose įtvirtinama 6 mm skersmens šešių gijų viela, pritvirtinama perverta per viršutiniame aukšte sukrautų SOG elementų apatiniuose kampuose esančias ertmes bei apatinio aukšto
SOG elementų viršutiniuose kampuose esančias ertmes ir užkabinta už šoninių platforminio vagono statramsčių ąsų.

857. Kiekviena vagono gale sukrauta rietuvė papildomai įtvirtinama 6 mm skersmens šešių gijų vielos dviem atotampomis, pritvirtinamomis prie platforminio vagono galuose esančių gembių.

858. Vagono galiniai bortai įtvirtinami į kabes įstatytais mediniais, borto aukščio statramsčiais.

859. Tarp vagono galo ir SOG elemento sienelės įspraudžiami (100x150x2500) mm matmenų spyriai (po du iš kiekvienos pusės) ir kiekvienas jų keturiomis 150 mm ilgio vinimis prikalamas prie platforminio vagono grindų.

XXXIV skirsnis. Asbestcemenčio gaminių krovimas ir tvirtinimas

860. Šiame skirsnyje nustatyti būdai, kuriais į atvirus vagonus leidžiama sukrauti ir įtvirtinti įvairius asbestcemenčio gaminius.

861. Į pusvagonį sukraunamos dvidešimt keturios daugkartinio naudojimo metalinės kasetės (žr. 355 pav.), pripildytos UV–6, UV–7,5 ir SV–1750 markių banguotais asbestcemenčio lakštais. (Kasetės bruto masė nuo 2600 kg iki 2700 kg).

Ilgąja puse išilgai vagono kasetės sukraunamos dviem eilėmis į plotį po šešias kiekvienoje eilėje ir dviem aukštais (žr. 356 pav.).

862. Prieš kraunant kasetes, užveriamos pusvagonio galinės durys ir prie vagono kampinių statramsčių glaudžiai kranu pastatomi du daugkartinio naudojimo atraminiai rėmai 2.

Atraminiai rėmai, kurių plotis 2,75 m, aukštis 1,6 m, padaromi iš 10 numerio lovinio profilio (žr. 357 pav.).

863. Krauti kasetes į vagoną pradedama nuo galo ir kraunama iki vidurio; pirmosios prispaudžiamos prie atraminių rėmų, o kitos – prie anksčiau sukrautų kasečių.

864. Vagono viduryje susidaręs tarpas užpildomas dviem mediniais spyriais, kurių aukštis 200 mm, plotis 150 mm ir tarpo didumo storis (žr. 356 pav.).

865. Kraunant apatinio aukšto kasetes, tarp jų statramsčių ir pusvagonio šoninių padedama po penkis (75x150x400) mm matmenų medinius tašus 3, prie kurių iš viršaus dviem vinimis statmenai prikalamos (50x100x300) mm matmenų lentelės. Laisvasis lentelės galas įspraudžiamas tarp kasetės statramsčių.

866. Viršutinio aukšto kasetės (žr. 355 pav.) padedamos ant apatinio aukšto kasečių skersinių lentynų su atsparomis 4 ir viena su kita surišamos 6 mm skersmens dviejų gijų viela, pritvirtinama prie krovimo kilpų (žr. 356 pav.).

867. Į platforminį vagoną sukraunamos dvidešimt keturios daugkartinio naudojimo metalinės kasetės, pripildytos UV–6, UV–7,5 ir SV–1750 markių banguotais asbestcemenčio lakštais.

Užpildytos kasetės ilgąja puse sustatomos išilgai platforminio vagono dviem eilėmis į ilgį, po šešias eilėje ir dviem aukštais (žr. 358 pav.).

868. Vagone krovinys sukraunamas simetriškai vagono išilginei ir skersinei ašims.

869. Nuo išilginių poslinkių kasetės įtvirtinamos daugkartinio naudojimo inventorine įranga: trimis metaliniais atramos rėmais 2, šešiolika grandinių ir lyno atotampų 3 ir aštuoniais trumpais metaliniais statramsčiais 4 (žr. 357 pav.).

870. Prieš kraunant kasetes, platforminio vagono viduryje statmenai išilginei vagono ašiai pastatomas atraminis rėmas, padarytas iš 10 numerio lovinio profilio.

871. Pirmiausia iš abiejų rėmo pusių glaudžiai padedama po dvi kasetes, vėliau sukraunamos visos kitos.

(pav.)

1 – puskasetė; 2 – grandinė; 3 – speciali spyna; 4 – kampinė atrama

355 paveikslas

(pav.)

1 – kasetė, užpildyta asbestcemenčio lakštais; 2 – vielos sąsūka; 3 – atraminiai tašai;
4 – metalinis atramos rėmas; 5 – mediniai stovai

356 paveikslas

(pav.)

1 – viršutinis rėmas; 2 – apatinis rėmas; 3 – apatinė sija; 4 – stovas; 5 – pakėlimo kilpa;
6 – skersinis sujungimas

357 paveikslas

(pav.)

1 – kasetė, užpildyta asbestcemenčio lakštais; 2 – atraminis rėmas; 3 – atotampos;
4 – metalinis stovas; 5, 6 – medinės 600 mm ir 250 mm ilgio atramos; 7 – vielos sąsūka

358 paveikslas

872. Vagono galuose pastatomi atraminiai rėmai, inventoriniai metaliniai statramsčiai (įstatomi į antrąsias ir trečiąsias, skaičiuojamas nuo vagono galo, kabes) ir pastatyti rėmai įtvirtinami atotampomis.

873. Kiekvienas vagono gale pastatytas atraminis rėmas įtvirtinamas dviem poromis atotampų, nukreiptų į vagono vidų, o vidurinis – keturiom porom atotampų, nukreiptų į vagono galus.

Vienas atotampos galas tvirtinamas prie atraminio rėmo tempiklio kabės, kitas – prie statramsčio, įstatyto į vagono statramsčio ąsą. Atotampos įtempiamos tempikliais.

874. Nuo skersinių poslinkių kasetės įtvirtinamos tašais 5 ir 6.

874.1. Tašai turi būti (100x100) mm skerspjūvio ir 600 mm bei 250 mm ilgio.

874.2. Prie platforminio vagono grindų kiekvienas tašas prikalamas 150 mm ilgio vinimis.

875. Viršutinio aukšto kasetės pastatomos ant skersinių apatinio aukšto kasečių lentynų ir viena su kita surišamos 6 mm skersmens dviejų gijų viela, pritvirtinama prie kasetės kėlimo kilpų.

Kasetės užfiksuojamos ant apatinių kasečių kampinių atramų 4 (žr. 355 pav.).

876. Kasetės ir daugkartinio naudojimo įranga (rėmai, atotampos, grandinės, statramsčiai) padaromi pagal techninius gamybos dokumentus, kuriais nustatomi įrangos patikros terminai ir tvarka.

877. Iš aštuonių tuščių puskasečių suformuojamas paketas; poromis jos sukraunamos ir laisvais grandinių galais įtvirtinamos (žr. 359 pav.).

(pav.)

a – tuščių kasečių paketas; b – dvi surištos puskasetės

359 paveikslas

(pav.)

360 paveikslas

(pav.)

1 – atraminiai rėmai; 2 – atotampų ryšuliai; 3 – tuščių kasečių paketas

361 paveikslas

1 – ST-7-5M vamzdžiams vežti skirtas konteineris; 2 – ST-6-3 movoms vežti skirtas konteineris; 3 – atsparos tašas

362 paveikslas

878. Tuščių kasečių paketai kartu su atraminiais rėmais vežami kaip smulkiosios arba vagono siuntos.

879. Jei pusvagonyje vagono siunta grąžinamos tuščios, tokiame pat vagone atvežtos asbestcemenčio lakštais užpildytos, kasetės ir atraminiai rėmai, tai į vagoną sukraunami keturi tuščių kasečių ir rėmų komplektai (žr. 360 pav.).

880. Pusvagonio galuose prie kampinių statramsčių kranu glaudžiai pastatoma po keturis atsparinius rėmus 2.

881. Dvidešimt keturi tuščių kasečių paketai 1 sukraunami ilgąja puse išilgai vagono dviem eilėmis į vagono plotį ir šešiomis eilėmis į vagono ilgį, dviem aukštais (simetriškai vagono skersinei ir išilginei ašims).

882. Jei pusvagonyje vagono siunta grąžinamos tuščios, platforminiame vagone atvežtos asbestcemenčio lakštais užpildytos, kasetės, atraminiai rėmai ir daugkartinio naudojimo atotampos, tai atotampos po aštuonis vienetus surišamos į mechanizuotai krauti tinkamus ryšulius.

883. Į vagoną sukraunami trys tuščių kasečių, rėmų ir atotampų komplektai (žr.
361 pav.).

884. Viename pusvagonio gale kampinių rėmų glaudžiai sukraunami penki, kitame – keturi.

885. Aštuoniolika tuščių kasečių paketų ilgąja puse išilgai vagono sukraunama dviem aukštais.

Kiekviename aukšte į vagono plotį sukraunama po du paketus.

885.1. Apatiniame aukšte sukraunama dvylika paketų, o viršutiniame – šeši.

885.2. Laisvoje viršutinio aukšto vietoje sudedami atotampų ryšuliai.

886. Prieš pakrovimą į vagonus 5,0 m ilgio asbestcemenčio vamzdžiai sudedami į
ST7–5M konteinerius.

Konteinerių matmenys: ilgis – 5100 mm, plotis – 1384 mm, aukštis – 1450 mm.

887. Movos sudedamos į ST6–3 konteinerius, kurių ilgis – 2700 mm, plotis – 1700 mm, aukštis – 900 mm.

888. ST7–5M konteineriai su asbestcemenčio vamzdžiais į pusvagonį sukraunami ilgąja puse išilgai vagono (žr. 362 pav.), dviem rietuvėmis į vagono ilgį, dviem eilėmis į plotį ir dviem aukštais.

Antrojo aukšto konteineriai pirmojo atžvilgiu užfiksuojami specialiomis atramomis, kurios yra konteinerių konstrukciniai elementai.

889. Tarp ST7–5M konteinerių rietuvių ant vagono grindų pastatomi ST6–3 konteineriai su movomis.

890. Nuo išilginių poslinkių abi konteinerių rietuvės abipus įtvirtinamos mediniais (75x100x2800) mm matmenų tašais.

Tašai dedami ant vagono grindų tarp konteinerių ir vagono galinių durų.

891. Kad nenugriūtų skersai vagono, kiekviena viršutinio aukšto konteinerių pora surišama 6 mm skersmens keturių gijų viela, pritvirtinama prie konteinerių rėmų.

892. Tušti ST7–5M konteineriai vežami supaketuoti po tris.

893. Tuščių konteinerių paketas trijose vietose surišamas 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

894. Tuščių konteinerių paketo matmenys: ilgis – 3900 mm, plotis – 1520 mm, aukštis – 1450 mm.

895. Į pusvagonį sukraunami aštuoni ST7–5M konteinerių paketai ir trys tušti ST6–3 konteineriai (žr. 363 pav.).

896. Prie galinių pusvagonio durų prispaudžiama po vieną (100x100x2750) mm matmenų tašą.

897. Tuščių konteinerių paketai ilgąja puse išilgai vagono sudedami skiausčiai.

898. Apatiniame aukšte sukraunami šeši tuščių ST7–5M konteinerių paketai: du paketai į vagono plotį ir trys – į ilgį.

899. Du tuščių ST7–5M konteinerių paketai ir trys tušti ST6–3 konteineriai viršutiniame aukšte sukraunami tokiu būdu: vagono galuose glaustai pastatoma po vieną tuščią ST6–3 konteinerį ir prie jo po vieną tuščių ST7–5M konteinerių paketą.

900. Tarp dviejų tuščių ST7–5M konteinerių paketų skiausčiai pastatomas (trečias) tuščias ST6–3 konteineris.

901. Tarp tuščių ST7–5M konteinerių paketų aukštų padedami du (100x100x2750) mm matmenų mediniai tašai.

902. ST7–5M ir ST6–3 konteinerių techninė gamybos dokumentacija parengta VNII (rus. ВНИИ).

1 – ST7–5M konteinerių paketas; 2 – ST6–3 konteineris; 3 – atotampa; 4 – atraminės sijos

363 paveikslas

(pav.)

1 – prizmės; 2 – šoninis stovas; 3 – apjuosiamasis diržas; 4 – atramos iškyšos; 5 – varžtai; 6 – pusrėmiai;
9 – paslankusis atramos tašas

364 paveikslas

XXXV skirsnis. Stambiaplokščių namų statybos gaminių krovimas ir tvirtinimas

903. Šiame skirsnyje nustatyti būdai, kuriais į atvirus vagonus leidžiama sukrauti ir įtvirtinti įvairius stambiaplokščius namų statybos gaminius.

904. Vientisi bei langams (durims) skirtas kiaurymes turintys stambiaplokščiai namų statybos gaminiai (gelžbetonio plokštės), kurių ilgis (1,0–7,2) m, aukštis (1,2–3,0) m, storis (60–400) mm, sustatomi statmenai į pusvagonius ir platforminius vagonus su CNII–CH3 tipo vežimėliais panaudojant daugkartinio naudojimo įrangą.

905. Po 1973 metų pagamintuose platforminiuose vagonuose sukrautų gaminių masė neturi būti didesnė kaip 75000 kg, o į iki 1974 metų pagamintus – didesnė už vagono krovumą.

906. Į platforminius vagonus gelžbetonio plokštės sukraunamos ir įtvirtinamos naudojant nukeliamąsias daugkartinio naudojimo kasetes, sudarytas iš keturių prizmių 1, dviejų pusrėmių 7, šoninių statramsčių 2, dviejų nestacionarių atraminių tašų 9 ir suveržiančiosios juostos 3 (žr. 364 pav.).

907. Visi platforminio vagono šoniniai bortai nuleidžiami ir įtvirtinami pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus.

908. Ant platforminio vagono pastatomi du pusrėmiai 7, kurie vienas su kitu sujungiami aštuoniais 36 mm skersmens varžtais 6 ir suveržiami taip, kad neliktų tarpų tarp rėmo
4 atraminių krumplių ir pusvagonio galinės sijos.

909. Pusrėmiai 7 prie visų platforminiame vagone esančių kabių pritvirtinami varžtais 5.

Varžtai stipriai užveržiami ir įtvirtinami vielokaiščiu, kad savaime neatsisuktų.

910. Centrinės prizmės 1 sustatomos išilgai pusrėmio išilginės ašies ir prie pusrėmio vidurinių sijų pritvirtinamos varžtais.

911. Plokštės rietuvėje sustatomos statmenai keletu išilginių eilių simetriškai išilginei ir skersinei vagono ašims, pakreipiamos ir atremiamos į centrinę kasetės dalį – prizmę.

912. Į kiekvienas dvi simetriškai sukraunamas eiles dedamos vienodo ilgio, aukščio, storio ir masės plokštės.

913. Pirmose ir paskutinėse rietuvės eilėse (skaičiuojant nuo vagono išilginės ašies į šoninių bortų pusę) sustatomos storiausios ir ilgiausios plokštės, o tarp jų leidžiama statyti ir plonesnes bei trumpesnes, tačiau simetriškai sukrautų plokščių visų eilių pjūvis turi būti vienodas.

914. Kiekvienos rietuvės galuose sustatomos ne trumpesnės kaip 2,8 m plokštės. Eilių ilgio skirtumas turi būti ne didesnis kaip 1,0 m.

915. Jeigu tarp sukrautų plokščių galų susidaro tarpai, jie per visą plokščių aukštį užpildomi mediniais tašais, neleidžiančiais išsprūsti.

Kiekviena plokštė turi remtis bent į du padėklus.

916. Paeiliui plokštės sustatomos abipus prizmės 1 taip, kad būtų išsaugotas pakrovos simetriškumas platforminio vagono vidurio atžvilgiu.

917. Plokštės pastatomos ant medinių, prie kasečių pusrėmių pritvirtinamų, padėklų.

918. Pirmoji, po to ir visos kitos vagone pastatytos plokštės laikinai įtvirtinamos ant prizmės pritvirtinta apsaugine inventorine grandine arba 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

919. Jei dėl trumpumo neįmanoma plokštės pastatyti ant dviejų pusrėmio padėklų, tai ant vagono grindų papildomai padedamas (110x200) mm skerspjūvio medinis, ne trumpesnis kaip 500 mm, padėklas.

Padėklas prie platforminio vagono grindų prikalamas keturiomis 6 mm skersmens ir
150 mm ilgio vinimis.

920. Iškyšas turinčios plokštės pastatomos ant dviejų (100x200) mm skerspjūvio ir ne trumpesnių kaip 500 mm medinių padėklų.

Padėklai sudedami ant medinių padėklų 8 ir prie jų prikalami keturiomis 6 mm skersmens ir 150 mm ilgio vinimis.

921. Prie rietuvės galo sudedami inventoriniai atraminiai tašai 9.

922. Tarp tašo ir pusrėmio galo įspraudžiami šeši (150x200) mm skerspjūvio mediniai spyriai, kurie vienas su kitu sutvirtinami (25x150) mm skerspjūvio ir 2700 mm ilgio lentos antdėklu ir dviem 100 mm ilgio vinimis prikalamu prie kiekvieno spyrio.

923. Į tarpus, esančius tarp išorinės išilginės pusrėmio sijos ir plokštės šoninio paviršiaus, įstatomi plokštėms virsti neleidžiantys skersiniai atraminiai tašai, ne mažesnio kaip (80x150) mm skerspjūvio.

924. Jei rietuvė apačioje mažesnio kaip 2,36 m pločio, tai kiekvienai išorinės eilės plokštei rietuvėje įtvirtinti skersai platforminio vagono įstatoma po du tašus.

925. Jei rietuvė apačioje didesnio kaip 2,36 m pločio, tai vietoj tašų išilgai vagono įstatomi 1,8 m ilgio atraminiai tašai, kurie keturiomis 6 mm skersmens ir 150 mm ilgio vinimis prikalami prie kasetės pusrėmio padėklo 8.

926. Priešpriešiais išorinėse eilėse sustatytos plokštės viena su kita aštuoniose vietose suveržiamos 6 mm skersmens šešių gijų viela, pritvirtinama prie plokščių montavimo kilpų.

927. (1,5–2,0) m aukštyje virš platforminio vagono grindų ant rietuvės sumontuojama rišamoji juosta 3.

928. Tarp plokščių ir rišamosios juostos 3 įstatomi (25x100) mm skerspjūvio ir 2,5 m ilgio aštuoni tarpikliai, kurių viršutinė dalis 6 mm skersmens dviejų gijų viela pritvirtinama prie plokščių montavimo kilpų, o apatinė – dviem (100–120) mm ilgio vinimis prikalama prie padėklų.

929. Sumontavus juostą 3 pastatomi šoniniai statramsčiai 2, kurie suveržiami trauklėmis su įvaržomis.

Visos sraigtinės jungės įtvirtinamos fiksuojamosiomis veržlėmis, vielokaiščiais arba
6 mm skersmens dviejų gijų viela, kad neatsisuktų.

930. Gaminius iškraunant, atbuline tvarka nuimamos plokštės ir išmontuojami įtvirtinimo mazgai, tam ant išorinių plokščių likusios pakabos įtvirtinamos apsaugine grandine.

931. Į pakrovos stotį siunčiant pavienį platforminį vagoną su vienu gaminių įtvirtinimo paketu (žr. 365 pav.) atlaisvinami du kilnojamieji atraminiai tašai 4 ir padedami abipus kraštinių prizmių 1.

(pav.)

1 – prizmė; 2 – kasetės pusrėmis; 3 – padėklas; 4 – paslankus atraminis tašas; 5 – šoninis stovas; 6 – sąvaržos;
7 – apjuosiamasis diržas; 8 – atotampa

365 paveikslas

(pav.)

1 – kasetės pusrėmis; 2 – ąsa; 3 – šoniniai stovai; 4 – rišalas; 5 – paslankus atraminis tašas; 6 – apjuosiamasis diržas; 7 – atraminis stalas; 8 – varžtai; 9 – atotampa; 10 – atramos briauna

366 paveikslas

932. Tašai ir prizmės dviejose vietose suveržiami dviejų gijų vielos sąvaržomis.

933. Rišamoji juosta 7 padedama ant kasetės rėmo viduje esančių medinių padėklų 3 ir galuose prie jo rėmo keturiose vietose pririšama keturių vielos gijų atotampomis 8.

934. Šoniniai rėmai 5 išmontuojami, padedami ant kasetės padėklo tarp rišamosios juostos 7 bei prizmės 1 ir prie jos dviejose vietose pritvirtinama dviejų gijų vielos sąvaržomis.

935. Šoninių statramsčių lankstų pirštai įstatomi į buvusias vietas ir įtvirtinami vielokaišiu, kad neiškristų.

936. Jei į pakrovos stotį viename platforminiame vagone grąžinami trys kasečių komplektai (žr. 366 ir 367 pav.), dviejuose platforminiuose vagonuose buvusi plokščių įtvirtinimo įranga iškomplektuojama, o trečiajame išmontuojamos tik keturios prizmės, ant likusios įtvirtintos kasetės rėmo sudedami išmontuoti mazgai.

937. Du kilnojamieji atraminiai tašai 5 padedami ant kasetės rėmo padėklų 1 ir prie kasetės (išilgai jos išilginės ašies) dviejose vietose pritvirtinami dviejų gijų viela.

938. Į platforminį vagoną (išilgai kasetės pirmojo rėmo išilginės ašies) sukraunamos rišamosios juostos 6, kurios taip pat ir prie kasetės rėmo pritvirtinamos keturių vielos gijų atotampomis.

939. Ant pirmojo kasetės rėmo sudedami du likusieji vienas su kitu varžtais 8 sutvirtinti pusrėmiai.

940. Kasetės rėmo galai į atraminius stalelius 7 atremiami trimis atraminiais dantimis 10, priveržiami varžtais 8 ir prie visų šoninių stalelių pritvirtinami apkabomis 2 bei 36 mm skersmens varžtais.

941. Išilgai platforminio vagono išilginės ašies į antrąjį kasetės rėmą sukraunama dvylika šoninių statramsčių 3 ir du kilnojamieji atraminiai tašai 5.

942. Iš statramsčių ir tašų suformuojami du paketai, kurie prie kasetės rėmo keturiose vietose pririšami keturių gijų viela.

943. Ant kasetės uždedama viena rišamoji juosta 6, kuri prie kasetės rėmo keturiose vietose pririšama keturių gijų viela.

944. Ant antro rėmo pastatytas trečias rėmas prie jo pritvirtinamas taip, kaip antras pritvirtintas prie pirmo.

945. Į trečią kasetės rėmą palei išilginę ašį sukraunama dvylika padėklų 8, kurių kiekvienas dviem 6 mm skersmens ir 150 mm ilgio vinimis prikalamas prie rėmo kiekvieno skersinio padėklo.

946. Ant padėklų 8 dviem aukštais sukraunama dvylika prizmių 1.

947. Tarp apatinio aukšto prizmių padedami penki skersiniai (100x100x2700) mm matmenų tarpikliai.

Kiekvienas tarpiklis keturiomis 6 mm skersmens ir 150 mm ilgio vinimis prikalamas prie padėklų 8.

948. Prizmės viena su kita surišamos dešimčia keturių gijų vielos rišalų ir prie kasetės rėmo dvylikoje vietų pritvirtinamos keturių gijų vielos atotampomis 4 ir aštuoniose vietose – šešių vielos gijų atotampomis.

(pav.)

1 – prizmė; 2 – kasetės pusrėmis; 3 – ąsos varžtai; 4 – atotampa; 5 – rišalas; 6 – antdėklas ant lentų; 7 – tarpiklis; 8 – padėklas; 9 – atramos tašas

367 paveikslas

(pav.)

1 – prizmė; 2 – antdėklas ant lentų; 3 – skersai įtvirtintas šoninis stovas; 4 – padėklai;
5 – atramos tašai; 6 – spyrio rėmas

368 paveikslas

Visais atvejais vielos skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 6 mm.

949. Prizmės įtvirtinamos keturiais (200x150x650) mm matmenų spyriais, kurie abipus jų įspraudžiami tarp kilnojamųjų tašų ir rėmo galo.

Vienas su kitu spyriai sutvirtinami ant jų uždedamomis (25x150x2700) mm matmenų lentomis prie kiekvieno tašo prikalamomis dviem 5 mm skersmens ir 100 mm ilgio vinimis.

950. Kiekviena prizmių pora nuo kasetės šoninio rėmo išilginės sijos atskiriama šešiais (120x150x325) mm matmenų tašais, kurių kiekvienas dviem 6 mm skersmens ir 200 mm ilgio vinimis prikalamas prie kasetės padėklų.

951. Į keturašius pusvagonius vientisi bei langams (durims) skirtas kiaurymes turintys stambiaplokščiai namų statybos gaminiai (gelžbetonio plokštės), kurių ilgis (1,0–7,2) m, aukštis (1,2–3,0) m, storis (60–400) mm gelžbetonio plokštės sukraunamos ir įtvirtinamos daugkartinio naudojimo įrenginiais.

952. Įrangą (žr. 368 pav.) sudaro keturios metalinės prizmės 1, du šoninius statramsčius 3 turintys skersiniai rėmai ir apglėbiančioji juosta 2. Įrangos komplektą sudaro nuo dviejų iki keturių (100x200) mm skerspjūvio ir 2,96 m ilgio mediniai tašai 5 bei nuo aštuonių iki keturiolikos padėklų 4, kurie pagaminami iš (50 x 150) mm skerspjūvio ir 2,96 m ilgio lentų.

953. Padėklai sudedami ant šešių pusvagonio skersinių sijų.

954. Prizmės sustatomos palei pusvagonio išilginę ašį 50 mm ir 3,5 m atstumu nuo vagono vidurio.

Jų sustatymo taisyklingumas pusvagonio skersinės ir išilginės ašių atžvilgiu patikrinamas įtempta virve tarp ant prizmės ašies esančių žymių.

955. Kiekviena prizmė ant padėklo 4 pritvirtinama šešiolika 6 mm skersmens ir 100 mm ilgio vinių, kurios įkalamos per prizmės atraminėje dalyje esančias kiaurymes.

Tarp prizmių įstatomi skečiamieji rėmai 6, padaryti iš (100x150) mm skerspjūvio tašų.

956. Du šoninius ramsčius 3 turintys skersiniai rėmai pastatomi ant pusvagonio grindų (2,0–2,5) m atstumu nuo vagono vidurio.

Prieš pradedant krauti plokštes, ant rėmų įtvirtinti šoniniai statramsčiai prie viršutinių pusvagonio pririšimo įtaisų laikinai vielojami.

957. Gelžbetonio plokštės paeiliui sukraunamos ant priešinių prizmės šonų.

958. Iškyšas turinčios plokštės pastatomos ant dviejų (130x200) mm skerspjūvio ir (500–1000) mm ilgio medinių įdėklų.

Kiekvienas įdėklas prie padėklo prikalamas dviem 200 mm ilgio vinimis.

959. Krovimo metu pirmoji, po to ir visos kitos plokštės prie montavimo kilpų laikinai pritvirtinamos ant prizmių esančia inventorine grandine arba dviejų gijų viela.

960. Pakrautų plokščių eilės aštuoniose vietose suveržiamos šešių gijų viela, pritvirtinama prie priešpriešiais esančių montavimo kilpų.

961. Tarp pusvagonio statramsčių ir sukrautų plokščių ant padėklų 4 abipus rietuvės padedama po šešis, ne mažesnio kaip (75x150) mm skerspjūvio ir (700–1000) mm ilgio, skėtiklius, kurie prie kiekvieno padėklo prikalami dviem 150 mm ilgio vinimis.

962. (1,5–2,0) m aukštyje virš pusvagonio grindų sumontuojama rišamoji juosta 2, kurios išardomosios varžtų jungės standžiai suveržiamos ir įtvirtinamos taip, kad savaime negalėtų atsipalaiduoti (neatsisuktų).

963. Tarp rišamosios juostos ir plokščių įstatomi (25x150) mm skerspjūvio ir 2600 mm ilgio vertikalūs lentų tarpikliai.

Kiekvienas tarpiklis viršuje įtvirtinamas dviejų gijų viela, o apačioje – 100 mm ilgio dviem vinimis prikalamas prie padėklo.

964. Priešiniai šoniniai statramsčiai 3 atlaisvinami nuo pusvagonio viršutinio pririšimo įtaiso ir vienas su kitu įtempiami traukle (žr. 369 pav.)

Įvaržos užfiksuojamos, kad savaime neatsisuktų.

965. Visais atvejais naudojama 6 mm skersmens viela.

966. Tarp plokščių galų ir pusvagonio apatinio pririšimo įtaiso įspraudžiami ne mažesnio kaip (150x200) mm skerspjūvio tašų galo atraminiai rėmai.

967. Rėmas susideda iš dviejų pusvagonio pločio skersinių tašų ir keturių išilginių tašelių, kurių ilgis lygus tarpui tarp skersinių tašų.

968. Tašai vienas su kitu sutvirtinami (25x100) mm skerspjūvio lenta, kuri prie kiekvieno skėtiklio prikalama dviem 5 mm skersmens ir 100 mm ilgio vinimis arba pritvirtinama statybinėmis kabėmis.

969. Pusvagoniu grąžinami penki šių Taisyklių 977 punkte nurodyti nuimamųjų įtaisų tušti komplektai (žr. 370 pav.) sukraunami vagone ant keturiolikos (40x150) mm skerspjūvio ir pusvagonio pločio skersinių padėklų 5.

970. Prizmės 2 simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašies atžvilgiu po septynias dviem eilėmis sukraunamos palei pusvagonio išilginę ašį.

Kiekviena jų prie padėklų 5 per atraminiuose padėkluose esančias kiaurymes prikalama šešiolika 100 mm ilgio vinių.

971. Tarp dviejų prizmių eilių įstatoma trečioji, kurioje prizmės sukraunamos pagrindu aukštyn.

972. Gretimos prizmės viena su kita sutvirtinamos dvylika išilginių ir septyniais skersiniais 6 mm skersmens keturių gijų vielos rišalais.

973. (1,5–2,0) m aukštyje virš pusvagonio grindų sumontuojama rišamoji juosta 1, kuri turi standžiai suglausti visą prizmių grupę.

974. Pusvagonio galuose ir palei šoninius bortus įtvirtinami atraminiai rėmai 8, skėtikliai ir atotampos 3.

975. Visi kiti inventoriniai įtvirtinimo mazgai (rišamosios juostos, šoniniai statramsčiai, skersiniai rėmai, mediniai tašai ir kiti) sudedami palei pusvagonio šoninius bortus ir 6 mm skersmens keturių gijų viela pritvirtinami prie prizmių.

XXXVI skirsnis. Gelžbetonio, keramzitbetonio ir gipso plokščių bei pertvarų krovimas ir tvirtinimas

976. Šiame skirsnyje nustatyti būdai, kuriais į CNII–Ch3 tipo vežimėlius ir ritininius guolius turinčius platforminius vagonus leidžiama sukrauti ir įtvirtinti gelžbetonio, keramzitbetonio ir gipsbetonio plokštes bei (6,0–6,4) m ilgio, (1,2–1,8) m aukščio ir (50–500) mm storio pertvaras.

(pav.)

1 – šoninis stovas; 2 – trauklė

369 paveikslas

(pav.)

1 – antdėklas ant lentų; 2 – prizmė; 3 – vielinės atotampos; 4 – vielos rišalas; 5 – padėklai;
6 – sijos; 7 – skersai įtvirtintas šoninis stovas; 8 – skersiniai atramos rėmai

370 paveikslas

Gaminiai kraunami, įtvirtinami ir vežami tik stati (žr. 371 pav.).

977. Prieš kraunant gaminius, nuleisti vagono šoniniai bortai įtvirtinami pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus.

978. Krovinys vagone įtvirtinamas nukeliamosiomis metalinėmis kasetėmis.

979. Nukeliamąją kasetę sudaro du galiniai 1 ir du šoniniai 1200 mm aukščio rėmai 2.

980. Rėmams įtvirtinti skirtos specialios įvorės 3 įstatomos į platforminio vagono šonuose ir galuose esančias statramsčių ąsas ir įtvirtinamos jose kaiščiais su veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis.

981. Kasetės viduje du plokščių paketai sukraunami simetriškai vagono skersinės ir išilginės ašių atžvilgiu.

982. Plokščių paketas statmenai pastatomas ant (40x120) mm skerspjūvio ir 2770 mm ilgio medinių padėklų 4, sudedamų ant platforminio vagono grindų.

983. Vagono viduryje tarp plokščių paketų skiausčiai padedamas (40x200) mm skerspjūvio ir 2770 mm ilgio tarpiklis 5.

984. Plokštės keturiose vietose viena su kita surišamos keturių gijų viela, pritvirtinama prie plokštės montavimo kilpų, ir suveržiamos trimis sraigtinėmis sąvaržomis 7, pritvirtinamomis prie kasetės šoninių rėmų.

985. Visais atvejais naudojama 6 mm skersmens viela.

986. Nuo galimo išilginio poslinkio plokštės įtvirtinamos (100x100) mm skerspjūvio atraminiais tašais 8 ir skėtikliais 9.

Prie platforminio vagono grindų kiekvienas atraminis tašas 8 prikalamas 6 mm skersmens ir 150 mm ilgio trylika vinių, o kiekvienas skėtiklis – tokiomis pat trimis vinimis.

987. Nuo galimo skersinio poslinkio ar virtimo plokštes sulaiko kasetės šoniniai rėmai 2.

988. Tarp kasetės rėmų ir kraštinių plokščių įstatomas atraminis tašelis, kurio ilgis
300 mm, aukštis 100 mm ir tarpo dydžiui lygus plotis.

989. Šių Taisyklių 970 punkte nurodytų tuščių kasečių trys komplektai kraunami į keturašį platforminį vagoną.

990. Iškrovus plokštes ir pertvaras, viename vagone paliekamas neišmontuotas kasečių komplektas, o iš kitų dviejų platforminių vagonų kasetės iškomplektuojamos ir (žr. 372 pav.) sukraunamos taip: du išmontuoti galiniai rėmai 3 pastatomi ant platforminiame vagone paliktos kasetės galinių rėmų 2 ir kiekvienas rėmas 3 keturiose vietose įtvirtinamas dviejų gijų viela 1.

991. Du kiti galiniai rėmai statomi ant (140x140) mm skerspjūvio ir 2,77 m ilgio padėklų 4, kurie prie platforminio vagono grindų prikalami keturiomis 6 mm skersmens ir
200 mm ilgio vinimis, atremiami į neišmontuotos kasetės šoninius rėmus 6.

992. Kiekvienas galinis rėmas 3 prie šoninio rėmo 6 dviejose vietose pririšamas dviejų gijų viela 5, o prie vagono ąsų dviejose vietose – dviejų gijų vielos dviem atotampomis 7.

993. Keturi šoniniai rėmai 8 po du vienas ant kito sukraunami platforminio vagono viduryje ir prie neišmontuotos kasetės šoninių rėmų keturiose vietose pririšami dviejų gijų viela.

(pav.)

1 – galiniai rėmai; 2 – šoniniai rėmai; 3 – įvorės; 4 – padėklai; 5 – tarpikliai; 6 – skersinis rišalas; 7 – srieginė trauklė; 8 – atraminė sija; 9 – skėtiklis

371 paveikslas

(pav.)

1 – rišalas; 2 – neišardytos kasetės galinis rėmas; 3 – išardytos kasetės galinis rėmas;
4 – padėklai; 5 – rišalas; 6 – neišardytos kasetės šoninis rėmas; 7 – atotampa; 8 – išardytos kasetės šoninis rėmas; 9 – srieginių trauklių paketas

372 paveikslas

994. Šešios skersinės sraigtinės sąvaržos surišamos ir jų ryšulys 9 išilgai vagono padedamas tarp šoninių rėmų.

995. Visais atvejais naudojama 6 mm skersmens viela.

996. Gelžbetonio, gipsbetonio ir keramzitbetonio (50–500) mm storio, (1,2–1,8) m aukščio ir (6,0–6,4) m ilgio plokštės bei pertvaros (žr. 373 pav.) statmenai sustatomos į keturašius pusvagonius naudojantis siuntėjo arba gavėjo pagamintomis metalinėmis nuimamosiomis piramidėmis.

997. Nuimamoji piramidė – tai suvirinta tam tikro tūrio konstrukcija, sudaryta iš 11,7 m ilgio ir 2,2 m aukščio atramos 8, apatinių skersinių pagrindo sijų 6, galinių atramos sijų 4 ir šoninių veržiamųjų 3,2 m aukščio statramsčių, kurie lankstu sujungiami su piramidės pagrindu.

998. Prieš kraunant gaminius į pusvagonį, piramidė įdedama į vagoną taip, kad remtųsi į vidurinę siją bei šoninių sienų apatinius kampuočius ir įtvirtinama dviem skersiniais tašais
5 bei šešiomis poromis 6 mm skersmens šešių gijų vielos atotampomis, pritvirtinamomis prie pusvagonio apatinių pririšimo įtaisų.

999. Prie pusvagonio kampinių statramsčių pagrindo prispaudžiami (100–130) mm skerspjūvio ir 2,85 m ilgio skersiniai atraminiai tašai.

1000. Pirmieji gaminiai pakreipiami ir prišliejami prie piramidinės atramos, o kiti – priglaudžiami prie jų.

1001. Simetriškai vagono skersinės ir išilginės ašies atžvilgiu gaminiai skersai ir išilgai vagono sukraunami keletu eilių.

1002. Gaminiai įtvirtinami veržiamaisiais statramsčiais, viršuje įtvirtinamais skersinėmis sraigtinėmis sąvaržomis (sriegis M30) 7, o apačioje – piramidės galinėmis atramos sijomis.

Sąvaržų įtempimo rankenos turi būti ne trumpesnės kaip 300 mm.

1003. Siuntėjui grąžinant tuščią piramidę, veržiamieji statramsčiai pakreipiami į vidų ir 4 mm skersmens dviejų gijų viela pririšami prie specialių atramų, esančių ant piramidinės atramos (žr. 374 pav.).

1004. Gelžbetonio, gipsbetonio ir keramzitbetonio plokštės ir pertvaros bei ne didesnio kaip 6,0 m ilgio, (80–500) mm storio ir (1,2–1,8) m aukščio akytojo betono gaminiai statmenai sukraunami į platforminius vagonus su CNII–Ch3 tipo vežimėliais ir ritininiais guoliais.

1005. Prieš kraunant gaminius, platforminio vagono šoniniai bortai nuleidžiami ir įtvirtinami pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus.

1006. Kroviniui įtvirtinti naudojamos nuimamosios metalinės kasetės (žr. 375 pav.).

1007. Prieš pradedant krauti gaminius, ant platforminio vagono grindų pastatomos dvi kasetės.

Kiekvieną kasetę sudaro dvi puskasetės, padarytos iš dviejų šoninių statramsčių
1 (statramsčių aukštis 2,35 m), vienos skersinės atramos sijos 2 bei dviejų išilginių sijų 4, kurių pagrindo apačioje išsikiša dvi privirintos įvorės 5.

1008. Platforminiame vagone montuojant kasetes, įvorės įstatomos į šonines vagono ąsas ir jose pritvirtinamos ne mažesnį kaip M30 sriegį turinčiais varžtais, veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis.

1009. Simetriškai vagono skersinės ir išilginės ašies atžvilgiu gaminiai sukraunami į kasetes; du jų paketai padedami išilgai vagono ir keletas į vagono plotį.

1010. Vienas su kitu paketo gaminiai surišami 6 mm skersmens dviejų gijų viela, pritvirtinama prie gaminių montavimo kilpų, o kiekviena puskasetė viršuje sutvirtinama traukle 7 su veržle ir fiksuojamąja veržle.

1011. Iš šonų kiekvienas gaminių paketas suveržiamas per kasetės statramsčius perveriamais sraigtais 3 su ne mažesniais kaip 150 mm skersmens metaliniais guoliais.

Ant guolių įtvirtinami ne mažesnio kaip 8 mm storio guminiai tarpikliai.

(pav.)

1 – plokštės; 2 – prispaudžiamieji stovai; 3 – atotampos; 4 – atraminės galinės sijos;
5 – atraminis tašas; 6 – piramidės pagrindo sijos; 7 – sąvarža; 8 – piramidinė atrama

373 paveikslas

(pav.)

374 paveikslas

(pav.)

1 – šoninis stovas; 2 – atraminė sija; 3 – prievaržos sraigtas; 4 – išilginė sija; 5 – įvorė;
6 – vielos rišalas; 7 – sąvaržos

375 paveikslas

1012. Gaminius nuo galimų išilginių poslinkių laiko apatinės skersinės kasetės sijos, o nuo skersinių ir virtimo – šoniniai statramsčiai su pasparomis.

1013. Šių Taisyklių 1004 punkte nurodytų tuščių kasečių du komplektai kraunami į keturašį platforminį vagoną (žr. 376 pav.).

1014. Iškrovus gaminius, viename vagone paliekamas neišmontuotas kasečių komplektas ir ant jo sukraunamos kitame vagone išmontuotos keturios puskasetės 2.

Kiekviena tokia puskasetė prie platforminiame vagone paliktų kasečių keturiose vietose pririšama dviejų gijų viela.

1015. Visos aštuonios sraigtinės sąvaržos dviejose vietose surišamos dviejų gijų viela.

1015.1. Sąvaržų paketas padedamas platforminio vagono viduryje kasetės atraminės sijos pusėje ir prie šios sijos dviejose vietose pririšamas dviejų gijų viela.

1015.2. Visais atvejais turi būti naudojama 4 mm skersmens viela.

1016. Ne didesnio kaip 6,0 m ilgio, (160–200) mm storio ir (600–800) mm aukščio sienų blokai iš akytojo betono statmenai sukraunami į platforminius vagonus su CNII–Ch3 tipo vežimėliais ir ritininiais guoliais.

1017. Blokams sustatyti naudojamos metalinės kasetės (žr. 377 pav.).

1018. Prieš kraunant gaminius, nuleisti vagono šoniniai bortai įtvirtinami pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus.

1 – tuščia, platforminiame vagone neišmontuota puskasetė; 2 – iš kito platforminio vagono išmontuota puskasetė; 3,5 – vielos rišalai; 4 – sraigtinės sąvaržos

376 paveikslas

1 – viršutinės skersinės atraminės sijos; 2 – prievaržos sraigtai; 3 – šoninis rėmas; 4 – tarpiklis; 5 – įvorė; 6 – apatinės skersinės atraminės sijos; 7 – sąvaržos

377 paveikslas

1019. Po to ant vagono grindų pastatomos dvi nuimamosios kasetės, sudarytos iš 2,6 m aukščio šoninių rėmų 3 ir su jais sujungtų atraminių apatinių 6 ir viršutinių 1 sijų.

1020. Prie kasetės privirintos ir žemiau jos atramos plokštumos išsikišančios įvorės
5 įstatomos į platforminio vagono ąsas ir jose pritvirtinamos ne mažesnį kaip M30 sriegį turinčiais varžtais, veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis.

1021. Simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašies atžvilgiu statmenieji blokai (ne daugiau kaip dviem aukštais) į kasetes sukraunami keliomis rietuvėmis į vagono ilgį ir keletu blokų į vagono plotį.

1022. Tarp gretimų kasetės aukštų padedami du (50x150) mm skerspjūvio ir 2,75 m ilgio mediniai tarpikliai.

1023. Plokščių bendras aukštis turi būti ne didesnis kaip 2,4 m.

1024. Tarp apdailintų blokų leidžiama dėti (25x50) mm skerspjūvio medinius padėklus.

1025. Kiekvienas gaminių paketas iš šonų per kasečių statramsčius įtvirtinamas dvidešimčia veržiamųjų sraigtų 2.

1025.1. Įtvirtinama ne mažesnį kaip M40 sriegį ir metalinius guma padengtus pakulnius turinčiais sraigtais.

1025.2 Nuo savaiminio atsisukimo sraigtai įtvirtinami į jų galvučių kiaurymes įstatomais 6 mm skersmens metaliniais strypais arba vielos sąsūkomis.

1026. Aukštų gaminius nuo galimų išilginių poslinkių laiko kasečių atraminės sijos.

1027. Gaminius nuo galimų skersinių poslinkių ar virtimo laiko kasetės statramsčiai, viršuje suveržiami veržiamaisiais sraigtais 7 su ne mažesnio kaip M27 sriegio veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis.

1028. Tuščios kasetės grąžinamos vagono siunta.

1029. Gaminius iškrovus, kasetės platforminiame vagone paliekamos neišmontuotos, o kasečių statramsčiai suveržiami sąvaržomis 7.

XXXVII skirsnis. Gelžbetonio lovių krovimas keturašius platforminius vagonus

1030. Šiame skirsnyje nustatyti būdai, kuriais į keturašius platforminius vagonus leidžiama sukrauti ir įtvirtinti 3 m ilgio 3.0006–2 tipo L–(6–13) markės gelžbetonio lovius (žr. 378–380 pav.).

1031. Loviai kraunami į platforminius vagonus su CNII–Ch3 tipo vežimėliais ir ritininiais guoliais.

Platforminio vagono krovumas neturi būti mažesnis už 52 lentelėje nurodytą krovinio masę.

1032. Prieš kraunant lovius, platforminiai vagonai paruošiami pagal šių Taisyklių
21 punkto reikalavimus.

1033. Prieš kraunant L–(10–13) markės lovius (žr. 383–386 pav.), nuleisti vagono šoniniai bortai įtvirtinami pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus.

1034. L–(6–13) markės loviai vagone sukraunami simetriškai jo išilginės ir sker sinės ašies atžvilgiu, keturiomis rietuvėmis į vagono ilgį, viena arba dviem eilėmis į vagono plotį ir, atsižvelgiant į gaminių matmenis ir masę, dviem, trimis arba keturiais aukštais.

1035. Loviai kraunami pagrindu žemyn ir pagrindu aukštyn, tačiau pagrindu aukštyn kraunami loviai turi būti įstatomi į pagrindu žemyn sukrautus lovius, išskyrus viršutinio aukšto lovius.

1036. Apatinio aukšto Lž(6ž9) markės loviai 2 pagrindu žemyn kraunami ant (50x200x2770) mm matmenų padėklų 4, kurių kiekvienas 6 mm ilgio ir 150 mm ilgio vinimis prikalamas prie vagono grindų.

1037. Apatinio aukšto Lž(10ž13) markės loviai kraunami ant (100x200x3200) mm matmenų padėklų 4, kurių kiekvienas 6 mm skersmens ir 200 mm ilgio vinimis prikalamas prie vagono grindų.

1037.1. Galima padėklą sudurti iš dviejų dalių į ilgį arba į aukštį.

1037.2. Įkalamų vinių skaičius nurodytas 52 lentelėje.

1038. Tarp lovių gretimų aukštų, išskyrus L-(7-13) markių viršutinį, padedami
(50x100) mm skerspjūvio ir padėklo ilgio tarpikliai 5.

L–(7–13) markių lovių viršutinis aukštas sukraunamas ant padėklų 7, kurie abipus aukšto po 150 mm ilgesni už pakrovos plotį.

1 – aprišalai; 2 – L–6 markės loviai; 3 – atotampos; 4 – padėklai; 5 – tarpikliai; 6 – sijos

378 paveikslas

1 – aprišalas; 2 – L–7 markės lovys; 3 – atotampa; 4 – padėklas; 5 – tarpiklis; 6 – sija; 7 – viršutinio aukšto tarpiklis

379 paveikslas

(pav.)

1 – aprišalas; 2 – L–8 markės lovys; 3 – atotampa; 4 – padėklas; 5 – tarpiklis; 6 – sija;
7 – viršutinio aukšto tarpiklis

380 paveikslas

(pav.)

1 – aprišalas; 2 – L–9 markės lovys; 3 – atotampa; 4 – padėklas; 5, 6 sijos 7 – viršutinio aukšto tarpiklis

381 paveikslas

(pav.)

1 – aprišalas; 2 – L–10 markės lovys; 3 – atotampa; 4 – padėklas; 5 – tarpiklis; 6 – sija;
7 – viršutinio aukšto tarpiklis

382 paveikslas

(pav.)

1 – aprišalas; 2 – L–11 markės lovys; 3 – atotampa; 4 – padėklas; 5 – tarpiklis; 6 – sija;
7 – viršutinio aukšto tarpiklis

383 paveikslas

(pav.)

1 – aprišalas; 2 – L–12 markės lovys; 3 – atotampa; 4 – padėklas; 5 – tarpiklis; 6 – sija;
7 – viršutinio aukšto tarpiklis

384 paveikslas

(pav.)

1 – aprišalas; 2 – L–13 markės lovys; 3 – atotampa; 4 – padėklas; 5 – tarpiklis; 6 – sija;
7 – tarpiklis

385 paveikslas

(pav.)

1 – lovys; 2 – rišalai

386 paveikslas

52 lentelė

3 m ilgio lovių markė	Lovių		Lovių skaičius aukštuose		Vieno lovio masė, kg	Lovių skaičius	Bendra krovinio masė, kg,	Padėklų Tarpiklių
	eilių	aukštų						matmenys, ne didesni kaip ... mm
	skaičius į vagono		viršutiniame	kituose		platforminiame vagone
	plotį	aukštį
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
L–6	2	4	16	16	1130	64	72300	50x200x2770	50x100
L–7	2	4	4	16	1350	52	70200	50x200x2770	50x100
L–8	2	3	4	16	1900	36	68400	50x200x2770	50x100
L–9	2	2	12	16	2520	28	70560	50x200x2770	50x100
L–10	2	4	8	12	1650	44	72600	100x200x3200	50x100
L–11	2	4	4	12	1800	40	72000	100x200x3200	50x100
L–12	2	3	4	12	2400	28	67200	100x200x3200	50x100
L–13	2	3	4	12	3150	20	63000	100x200x3200	50x100

1039. Ant padėklų ir tarpiklių abipus pagrindu į viršų sukrautų lovių, padedami lovio pagrindo aukščio, padėklų ir tarpiklių pločio ir 250 mm ilgio tašai 6, kurių kiekvienas prikalamas dviem 6 mm skersmens ir (150–200) mm ilgio vinimis.

1040. Loviai aštuoniose vietose įtvirtinami 6 mm skersmens aštuonių gijų viela 8, perverta per gaminio montavimo kilpas, ir 6 mm skersmens keturių gijų vielos keturiomis atotampomis 3, pritvirtinamomis prie statramsčių ąsų.

1041. Galima vieloti ir taip: vertikaliai dviejose vietose loviai suveržiami mašina paruoštais vielos sukiniais, kurie horizontaliai sujungiami traukle, perverta per viršutinio aukšto gaminių montavimo kilpas.

1042. Pagrindu aukštyn sukrauti gretimi loviai vienas su kitu kryžmai surišami 6 mm skersmens keturių gijų viela, pritvirtinama prie montavimo kilpų (žr. 386 pav.). Si nuostata netaikoma viršutinio aukšto loviams.

XXXVIII skirsnis. Gelžbetonio lovių krovimas į keturašius pusvagonius

1043. Šiame skirsnyje nustatyti būdai, kuriais į keturašius pusvagonius leidžiama sukrauti ir įtvirtinti 3 m ilgio 3.0006–2 tipo L–(6–18) markės gelžbetonio lovius.

1044. Prieš kraunant lovius, pusvagoniai parengiami pagal šių Taisyklių 21 punkto reikalavimus.

1045. L–(6–18) markės loviai (žr. 387–400 pav.) vagone sukraunami simetriškai jo išilginės ir skersinės ašies atžvilgiu, keturiomis rietuvėmis į vagono ilgį, viena arba dviem eilėmis į vagono plotį ir, atsižvelgus į 53 lentelėje nurodytus gaminių matmenis ir masę – nuo dviejų iki keturių aukštų.

1046. Pagrindu žemyn ir pagrindu aukštyn loviai kraunami taip, kad pagrindu aukštyn kraunami loviai būtų įstatomi į pagrindu žemyn sukrautus, išskyrus viršutiniame aukšte kraunamus L–9, L–14 ir L–18 markių lovius.

1047. Apatinio aukšto L–(6–18) markės loviai 3 pagrindu žemyn kraunami ant (50x100) mm skerspjūvio ir vagono pločio padėklų 1, kurių po du kiekvienai lovių rietuvei padedama ant vagono grindų.

Leidžiama naudoti iš dviejų dalių į aukštį sudurtus padėklus.

1048. Tarp L–(6–9) markių lovių gretimų aukštų padedami (50x100) mm skerspjūvio ir 2,8 m ilgio tarpikliai 2, o tarp L–(10–18) markių lovių – (50x100) mm skerspjūvio tarpikliai 2, kurie abipus aukštų po 150 mm turi būti ilgesni už aukščiau sukrautų aukštų pakrovos plotį.

1049. Ant padėklų ir tarpiklių abipus pagrindu į viršų sukrautų lovių atramų padedami lovio pagrindo storio padėklų ir tarpiklių pločio tašai 6.

1049.1. Ant padėklų dedamų tašų ilgis parenkamas kiekvienu konkrečiu atveju.

1049.2. Lovių išorėje padėti tašai prie padėklų prikalami taip: jei sukrauti L–(10–13) markių loviai, tai kalamos septynios 6 mm skersmens ir (150–200) mm ilgio vinys, jei sukrauti L–(14–18) markių loviai – šešios tokios pat vinys.

1050. Ant tarpiklių dedami 250 mm ilgio tašai.

1051. Padėklų viduryje sudėti tašai, kaip ir tašai prie tarpiklių, prikalami trimis 6 mm skersmens ir (150–200) mm ilgio vinimis.

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–6 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 – sijos

387 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–7 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 – sijos

1 paveikslas

53 lentelė

3 m ilgio lovių markė	Lovių		Lovių skaičius aukštuose		Vieno lovio masė, kg	Lovių skaičius	Bendra krovinio masė, kg,	Padėklų
	eilių	aukštų						skerspjūvio m mažesni ka
	skaičius į vagono		viršutiniame	kituose		pusvagonyje
	plotį	aukštį
1	2	3	4	5	6	7	8	9
L–6	2	4	16	16	1130	64	72320	50x100
L–7	2	3	16	16	1350	48	64800	50x100
L–8	2	2	16	16	1900	32	60800	50x100
L–9	2	2	8	16	2520	24	60480	50x100
L–10	1	3	8	8	1650	24	39600	50x100
L–11	1	3	8	8	1800	24	43200	50x100
L–12	1	2	8	8	2400	16	38400	50x100
L–13	1	2	8	8	3150	16	50400	50x100
L–14	1	4	4	8	2325	28	65100	50x100
L–15	1	3	8	8	2470	24	59280	50x100
L–16	1	2	8	8	3150	16	50400	50x100
L–17	1	2	8	8	3750	16	60000	50x100
L–18	1	2	4	8	4650	12	55800	50x100

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–8 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 – sijos

389 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–9 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 – sijos

390 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–10 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 sijos

391 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–1 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 – sijos

392 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–12 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 – sijos

393 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–13 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 – sijos

394 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–14 markės lovys; 4 – atotampa 5, 6 – sijos

395 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–15 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 – sijos

396 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–16 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 – sijos

397 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–17 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 – sijos

398 paveikslas

(pav.)

1 – padėklas; 2 – tarpiklis; 3 – L–18 markės lovys; 4 – atotampa; 5, 6 – sijos

399 paveikslas

1052. Tarp apatinių kraštinių lovių ir pusvagonio slenksčio dedamas (60x200) mm skerspjūvio, pusvagonio pločio atraminis tašas 5.

1053. Loviai šešiolikoje vietų įtvirtinami 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis 4, perkištomis per gaminio montavimo kilpas ir pritvirtinamomis prie vagono išorėje esančių viršutinių pririšimo įtaisų.

1054. Visuose aukštuose pagrindu aukštyn ir į vagono ilgį greta sukrauti loviai (žr.
400 pav.) vienas su kitu kryžmai surišami 6 mm skersmens dviejų gijų viela, pritvirtinama prie montavimo kilpų.

XXXIX skirsnis. Gelžbetonio gaminių krovimas į savivarčius vagonus

1055. Gelžbetonio plokštės, kurių matmenys 6,0 mx1,5 m; 6,0 mx1,2 m;

4,0 mx2,0 m; 3,0 mx2,0 m; 3,0 mx1,5 m, kraunamos į 60 t krovumo savivarčius vagonus su pririšimo ąsomis.

1056. Savivarčio vagono savininkas, siuntėjas arba gavėjas vagonuose įtaiso ąsas.

1057. Draudžiama krauti daugiau kaip savivarčio vagono krovumas ir vagoną iškrauti pavertus kėbulą.

1058. Plokštės kraunamos keletu rietuvių į vagono ilgį, po vieną arba dvi plokštes į vagono plotį ir keletu aukštų.

1059. Turi būti kraunama simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu į 1,6 m aukštį virš vagono grindų.

(pav.)

1 – lovys; 2 – rišalai

400 paveikslas

1060. Kiekvienos rietuvės apatinės plokštės (žr. 401–403 pav.) sukraunamos ant dviejų skersinių, ne mažesnio kaip (25x100) mm skerspjūvio, ir vagono vidaus pločio padėklų.

1061. (400–500) mm atstumu nuo vertikalios plokštumos, per kurią eina išilginė vagono ašis, tarp vagono galo ir artimiausio padėklo padedami du (25x100) mm skerspjūvio išilginiai padėklai.

Norint plokštes išdėstyti lygiagrečiai vagono grindims, viršutinės skersinių ir išilginių padėklų plokštumos turi būti vienodame lygyje.

1062. Sukrovus visas apatinio aukšto plokštes, tarp vagono galo ir plokščių ant išilginių padėklų įspraudžiami ne mažesnio kaip (100x150) mm skerspjūvio tašai; kiekvienas tašas prie padėklo prikalamas dviem 125 mm ilgio vinimis.

1063. Tarp gretimų plokščių aukštų dedami du ne mažesnio kaip 25 mm storio tarpikliai.

1063.1. Tarpikliai turi būti bent (5–10) mm aukščiau gaminių montavimo kilpų.

1063.2. Tarpikliai gali būti (40–50) mm siauresni už padėklus.

1064. Skersinių padėklų, tarpiklių ir gulsčiai išsidėsčiusių plokščių montavimo kilpų ašių linijos turi būti vienoje vertikalioje plokštumoje.

1065. Kraunant plokštes, kurių montavimo kilpos išsidėsčiusios vertikaliai, skersiniai padėklai sudedami prieš tai nurodyta tvarka, o tarpikliai prispaudžiami prie šių kilpų iš atotampų įtvirtinimo pusės.

1066. Kiekviena plokščių rietuvė įtvirtinama keturiomis 6 mm skersmens vielos atotampomis: kiekvienai iki 15000 kg masės rietuvės atotampai reikia šešių gijų vielos, o sunkesnei – aštuonių.

Atotampos vienu galu pritvirtinamos prie viršutinėse plokštėse esančių montavimo kilpų, kitu – prie vagono apatinių ąsų.

1067. Į vagono plotį gretimai sudėtos viršutinės plokštės dviejose vietose surišamos
(5–6) mm skersmens keturių gijų viela, pritvirtinama prie tų gaminio montavimo kilpų, prie kurių bus pritvirtinamos atotampos.

(pav.)

1 – išilginiai ir skersiniai padėklai; 2 – atotampos; 3 – skersiniai rišalai; 4 – tarpikliai;
5 – atraminiai tašai; 6 – išilginiai ir skersiniai padėklai; 7 – ąsos

401 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai ir skersiniai padėklai; 2 – atraminiai tašai; 3 – atotampos; 4 – skersiniai rišalai;
5 – tarpikliai; 6 – išilginiai ir skersiniai padėklai; 7 – ąsos

402 paveikslas

1068. Viena eile į vagono plotį ir dviem ar trimis rietuvėmis į vagono ilgį kraunamų viršutinių plokščių besiliečiantys galai (žr. 401 ir 402 pav.) vienas su kitu kryžmai surišami (5–6) mm skersmens keturių gijų viela.

1069. 2,38 mx0,6 m x 0,6 m ir 2,38 mx0,4 m x 0,4 m matmenų pamatų blokai į 60 t krovumo savivarčius vagonus kraunami dviem aukštais (žr. 404 pav.).

1070. Apatinio aukšto blokai ilgąja puse skersai vagono sukraunami ant dviejų, ne mažesnio kaip (25x100) mm skerspjūvio ir 9,0 m ilgio, išilginių padėklų.

Naudoti sudurtinius padėklus leidžiama tuo atveju, jeigu bet kuri jo dalis ne trumpesnė kaip du metrai.

1071. Tarp vagono galo ir galinio apatinio aukšto bloko įspraudžiami atraminiai tašai, kurių skerspjūvis turi būti lygus tarpo dydžiui, o ilgis – pakrovos pločiui.

1072. Simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašies atžvilgiu antrojo aukšto blokai išilgai vagono sukraunami ant (25x50) mm skerspjūvio skersinių padėklų.

1073. Galiniai viršutinio aukšto blokai įtvirtinami 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos atotampomis, pritvirtinamomis prie gaminių montavimo kilpų ir vagono ąsų.

Viršutinio aukšto blokai sandūrų vietose vienas su kitu sutvirtinami tokiu būdu: susiduriantys galais – kryžmai įtvirtinama viela, o galiniai rietuvės blokai – skersine viela.

1074. Visais atvejais naudojama keturių gijų viela, kuri pritvirtinama prie gaminių montavimo kilpų (prie kurių tvirtinamos atotampos).

1075. Leidžiama į vieną 60 t krovumo savivartį vagoną sukrauti 2,38 m x 0,6 mx0,6 m ir 2,38 mx0,4 m x 0,4 m matmenų pamatų blokus ir 6,0 mx1,5 m; 6,0 mx1,2 m; 4,0 mx2,0 m; 3,0 mx2,0 m; 3,0 mx1,5 m matmenų gelžbetonio plokštes.

Gaminiai sukraunami ir įtvirtinami prieš tai nurodyta tvarka (žr. 403 pav.).

1076. Pamatų blokai (žr. 405 pav.) skersai vagono ant išilginių padėklų sukraunami dviem aukštais ir prispaudžiami prie plokščių (kiekviename vagono gale po vienodą blokų skaičių).

1077. Tarp blokų gretimų aukštų padedami du, ne mažesnio kaip (25x5) mm skerspjūvio, padėklai.

1078. Tarp vagono galo apatinio aukšto blokų įstatomi pakrovos pločio ir tarpo dydžio atraminiai tašai.

1079. Kiekvienas kraštinis viršutinio aukšto blokas įtvirtinamas dviem 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos atotampomis.

XL skirsnis. Į maišus suberto cemento paketų krovimas

1080. Į keturašius pusvagonius, pagamintus 1965–1973 metais, sukraunama po trisdešimt keturis (66300 kg bendrosios masės) paketus, suformuotus iš trisdešimt devynių popierinių maišų su cementu, o į vagonus, pagamintus po 1973 m. – po trisdešimt septynis tokius paketus (72000 kg bendrosios masės).

1081. Paketas apgaubiamas nuo aukštos temperatūros susitraukiančia plėvele (žr.
TS 21–21–11–83).

(pav.)

1 – išilginiai ir skersiniai padėklai; 2 – skečiamieji tašai; 3 – tarpikliai; 4 – atotampos;
5 – skersiniai rišalai; 6 – išilginiai ir skersiniai padėklai; 7 – ąsos

403 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai padėklai; 2 – tarpikliai; 3 – skersiniai rišalai; 4 – atraminiai tašai; 5 – atotampos; 6 – ąsos

404 paveikslas

(pav.)

1 – atramos tašai; 2 – išilginiai ir skersiniai tarpikliai; 3 – atotampos; 4 – išilginiai ir skersiniai tarpikliai; 5 – išilginiai ir skersiniai padėklai; 6 – skersiniai rišalai; 7 – išilginiai ir skersiniai padėklai; 8 – ąsos

405 paveikslas

(pav.)

406 paveikslas

Dvigubas cokolis sustiprinamas papildomu plėvelės sluoksniu.

1082. Atsižvelgiant į maišų dydį (žr. 406 pav.) turi būti formuojami šių matmenų paketai: (1,26–1,29) m ilgio, (1,03–1,06) m pločio ir (0,88–0,95) m aukščio.

Paketo masė neturi būti didesnė kaip 1950 kg.

1083. Paketai į vagonus kraunami kranais naudojant šakinius griebtuvus.

1084. Krauti paketus pradedama nuo vagono galų vidurio link.

1085. Apatinio aukšto paketai sukraunami dviem eilėmis į vagono plotį: dvidešimt paketų ilgąja puse statmenai išilginei vagono ašiai, viduryje – vienas paketas (žr. 407 pav.) arba du paketai (žr. 408 pav.) ilgąja puse išilgai pusvagonio.

1086. Atsižvelgiant į vagono krovumą, viršutiniame aukšte sukraunama po trylika arba po penkiolika paketų – dviem eilėmis prie galų ilgąja puse skersai vagono. Kiti kraunami viena eile simetriškai išilginės pusvagonio ašies atžvilgiu.

1087. Apatiniame, o po to ir viršutiniame aukštuose paskutiniai paketai statomi ilgąja puse ant pusvagonio išilginės ašies (jais užbaigiama rietuvė).

Šiems paketams krauti naudojamos kaproninės juostos, liekančios ant paketo, kol jis bus iškrautas.

1088. Iš vagono paketai iškraunami sukrovimui priešinga tvarka – pradedant rietuvę užbaigtais paketais.

1089. Krovinio gavėjas lanksčiąsias pakabas siuntėjui grąžina kaip smulkiąsias siuntas.

1–21 – apatinio aukšto paketai; 22–34 – viršutinio aukšto paketai

407 paveikslas

1–22 – apatinio aukšto paketai; 23–37 – viršutinio aukšto paketai

408 paveikslas

V SKYRIUS

Į DĖŽES SUPAKUOTŲ IR NESUPAKUOTŲ SU PLOKŠČIU PAVIRŠIUMI KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

XLI skirsnis. Bendrieji reikalavimai

1090. Šiose Taisyklėse nustatomi iki 20 t vieneto masės, į dėžes supakuotų ir nesupakuotų, krovinių (negalinčių riedėti) su plokščiu paviršiumi, krovimo ir tvirtinimo būdai pusvagoniuose ir platforminiuose vagonuose.

1090.1. Kiekvieno krovinio vieneto svorio centras turi būti: aukščio atžvilgiu –ne aukščiau krovinio aukščio vidurio (įskaitant padėklų arba pavažų aukštį); pločio atžvilgiu – atstumo tarp kraštinių atramų briaunų viduryje (leidžiama nukrypti nuo vidurio iki 5 % krovinio pločio); ilgio atžvilgiu – atstumu nuo išorinių krovinio vieneto atramų briaunų, lygiu 1,2 svorio centro aukščio arba didesniu. Bendrasis vagono su kroviniu svorio centras turi būti ne aukščiau kaip 2300 mm virš bėgių galvučių lygio. Keturašio vagono su kroviniu priešvėjinis paviršius neturi būti didesnis kaip 50 m².

1090.2. Kraunant į vagoną krovinį su pavažomis, šios turi būti tvirtai pritvirtintos prie krovinio. Kad būtų lengviau užkabinti (stropuoti) krovinį, pavažų galai turi būti nuožulnūs 30°–40° (žr. 409 pav.). Pavažų galai neturi išsikišti už krovinio kontūro.

1090.3. Jeigu krovinys kraunamas be pavažų, ant jo turi būti įtaisai kroviniui užkabinti. Supakuoti į dėžes ir nesupakuoti kroviniai ilguoju šonu kraunami išilgai platforminio vagono arba pusvagonio.

1091. Kroviniai, supakuoti į dėžes, į platforminius vagonus kraunami vienu, dviem aukštais viena ar daugiau eilių vagono pločio atžvilgiu pagal atskirų krovinio vienetų svorį ir matmenis. Kiekvienos krovinio atramos apkrova neturi viršyti 54 lentelėje nurodytų dydžių.

Jeigu krovinio atramų apkrova viršija 54 lentelėje nurodytus dydžius, tai kiekvienas krovinio vienetas turi būti kraunamas ant dviejų, ne mažesnio kaip (50x150) mm skerspjūvio, skersinių padėklų; padėklų ilgis turi būti lygus platforminio vagono pločiui. Galima tokį krovinį krauti be padėklų, jeigu jo svorio centras yra virš išilginės platforminio vagono ašies ir krovinio masė persiduoda į vidurinę arba vidurinę ir vieną arba dvi šonines platforminio vagono sijas.

1092. Norint apsaugoti krovinį platforminiame vagone nuo išilginio poslinkio naudojami atraminiai ir skečiamieji tašeliai, kurie glaudžiai dedami prie krovinio ir galinių platforminio vagono bortų (žr. 410–412 pav.).

1092.1. Atraminiai ir skečiamieji tašeliai turi būti ne siauresni kaip 100 mm ir ne žemesni kaip 50 mm. Leidžiama naudoti atraminius tašelius, padarytus iš įstrižai perpjauto stačiakampio tašo (žr. 413 pav.). Tašelis ant platforminio vagono grindų turi būti dedamas nupjautąja (įstrižąja) puse. Jeigu dėžės sukrautos dviem ar daugiau išilginių eilių pakopomis, tai atraminiais ir skečiamaisiais tašeliais dėžės sutvirtinamos kiekvienoje išilginėje eilėje (žr. 414 pav.).

1092.2. Atraminiai ir skečiamieji tašeliai prie platforminio vagono grindų prikalami ne plonesnėmis kaip 5 mm ir ne storesnėmis kaip 8 mm vinimis. Vinys turi būti 50 mm ilgesnės už tašelio aukštį. Skečiamieji tašeliai turi būti ne ilgesni kaip 2500 mm. Reikiamas 5 mm skersmens vinių skaičius kiekvienam išilginiam skečiamajam tašeliui pritvirtinti nustatomas pagal krovinio vieneto arba grupės vienetų svorį (žr. 55 lentelę).

1092.3. Vinių skaičius vienam skersiniam skečiamajam tašeliui nurodytas 56 lentelėje.

54 lentelė

Atstumas nuo išilginės 63 t–66 t krovumo platforminio vagono ašies iki atramos centro, mm	Krovinio atramos dydis išilgai platforminio vagono, mm**	Leidžiamoji apkrova nuo vienos atramos į platforminio vagono grindis, t
	150 – 299	1,0
	300 – 499	2,0
75 – 250,	500 – 749	3,3
736 – 850,	750 – 999	5,0
1285 – 1360	1000 – 1249	6,6
	1250 – 1499	8,3
	1500 ir daugiau	10,0
	150 – 499	0,3
	500 – 999	0,9
351 – 635,	1000 – 1499	1,8
951 – 1184	1500 – 1999	2,8
	2000 – 2499	3,7
	2500 – 2999	4,6
	3000 ir daugiau	5,5
	150 – 299	0,85
	300 – 499	1,6
	500 – 749	2,7
0 – 74	750 – 999	4,0
	1000 – 1499	5,3
	1500 – 1999	8,0
	2000 ir daugiau	10,6
	150 – 499	0,5
	500 – 999	1,5
251 – 350,	1000 – 1499	3,1
636 – 735,	1500 – 1999	4,7
851 – 950,	2000 – 2499	6,3
1185 – 1284	2500 – 2999	7,8
	3000 ir daugiau	9,4
* Nurodytose ribose vienos, ne siauresnės kaip 25 mm, metalinės atramos leidžiamosios apkrovos dydis turi būti sumažintas du kartus. ** Minimalus krovinio apkrovos dydis skersai platforminio vagono turi būti lygus 50 mm.

55 lentelė

Vinių skaičius, vnt.	Krovinio vieneto arba grupės vienetų masė, t
2	iki 3,0
3	3,1 – 5,0
4	5,1 – 7,0
5	7,1 – 10,0
7	10,1 – 15,0
8	15,1 – 20,0
9	20,1 – 30,0
10	30,1 – 40,0
11	40,1 – 50,0
12	50,1 – 60,0

56 lentelė

Vinių skaičius, vnt.	Krovinio vieneto arba grupės vienetų masė, t
4	iki 10,0
5	10,1 – 20,0
6	20,1 – 30,0
7	30,1 – 40,0
8	40,1 – 50,0
9	50,1 – 60,0

(pav.)

409 paveikslas

(pav.)

1 – galiniai statramsčiai; 2 – atraminiai tašeliai; 3 – skersiniai skečiamieji tašeliai;
4 – išilginiai skečiamieji tašeliai

410 paveikslas

(pav.)

1 – galiniai statramsčiai; 2 – atraminiai tašeliai

411 paveikslas

(pav.)

1 – galiniai statramsčiai; 2 – atraminiai tašeliai; 3 – išilginiai skečiamieji tašeliai;
4 – skersiniai aprišalai; 5 – skersiniai skečiamieji tašeliai

412 paveikslas

1092.4. Jeigu į platforminį vagoną sukrauti skirtingos masės kroviniai su tarpais tarp jų, reikiamas vinių skaičius skečiamiesiems tašeliams tarp gretimų krovinio vienetų sutvirtinti nustatomas pagal sunkiausią krovinio vienetą.

1092.5. Dėžės nuo išilginio poslinkio vietoje atraminių ir skečiamųjų tašelių gali būti sutvirtintos skersiniais vielos rišalais (žr. 415 ir 416 pav.).

1092.6. Dėžės, kurių bendroji masė iki 40 t, viena prie kitos glaudžiai sukraunamos viena grupe simetriškai išilginės ir skersinės platforminio vagono ašių atžvilgiu.

1092.7. Prie kraštinių dėžių ąsomis pritvirtinama po vieną skersinį vielos aprišalą, kurių galai pritvirtinami prie platforminio vagono statramsčių ąsų (žr. 415 pav.).

1092.8. Dėžės, kurių bendroji masė didesnė kaip 40 t, sukraunamos viena prie kitos dviem grupėmis glaudžiai prie atraminių tašelių, sudėtų prie galinių platforminio vagono bortų (žr. 416 pav.). Kiekviena dėžių grupė viduryje platforminio vagono sutvirtinama vienu skersiniu vielos rišalu. Reikiamas gijų (vielos skersmuo 6 mm) skaičius skersiniame vielos rišale sutvirtinti krovinį nuo išilginio poslinkio nustatomas pagal 57 lentelę.

57 lentelė

Bendroji krovinio masė	Rišalo gijų skaičius
iki 10,0	2
10,1 – 20,0	4
20,1 – 30,0	6
30,1 – 40,0	8

1093. Norint platforminiuose vagonuose dėžes apsaugoti nuo skersinių poslinkių, naudojami skersiniai skečiamieji tašeliai, kurie vinimis prikalami prie platforminio vagono grindų (žr. 410 ir 412 pav.). Iš abiejų kiekvieno krovinio vieneto pusių turi būti įtvirtinta ne mažiau dviejų skečiamųjų tašelių.

1093.1. Krovinio tvirtinimo priemonių skaičių lemia krovinio masė. 58 lentelėje nurodytas skečiamųjų tašelių skaičius kiekvienai krovinio pusei, taip pat 6 mm skersmens vinių, 50 mm ilgesnių už tašelio aukštį, skaičius, kuriomis turi būti įtvirtintas kiekvienas skečiamasis tašelis, įrąžą perduodant skirtingiems vagono elementams.

1093.2. Leidžiama vietoje skersinių skečiamųjų tašelių naudoti išilginius atraminius tašelius, glaudžiai dedamus šonine puse prie krovinio. Kiekvienas toks tašelis turi būti įtvirtintas tokiu pat vinių skaičiumi, kaip ir pakeistas skečiamasis tašelis. Skečiamieji tašeliai turi būti pagaminti iš apipjautinių (stačiakampių) arba neapipjautinių lentų ir turi būti ne žemesni kaip 50 mm ir ne siauresni kaip 100 mm.

58 lentelė

Per tašelius krovinio perduodamų įrąžų vietos	Reikalingas tašelių skaičius (skaitiklyje) ir 6 mm skersmens vinių skaičius vienam tašeliui (vardiklyje) tvirtinant krovinį, kurio masė, t
	iki 2	2–4	4–6	6–8	8–10	1012	1214	1416	1618	18–20
atraminiai tašeliai tvirtinami prie platforminio vagono grindų	2/ 4	2/ 8	2/12	2/14	3/12	4/11	4/12	4/14	4/16	4/18
platforminio vagono, pagaminto iki 1965 m., šoninis bortas, nesutvirtintas statramsčiais	2/ 2	2/ 4	2/ 7	2/12	2/14	3/12	4/11	4/12	4/13	4/15
platforminio vagono, pagaminto po 1965 m., šoninis bortas, nesutvirtintas statramsčiais	2/ 2	2/ 2	2/ 2	2/ 2	2/ 2	2/ 3	2/ 7	2/11	2/14	3/12
platforminio vagono, pagaminto iki 1965 m., šoninis bortas, sutvirtintas statramsčiais	2/2	2/2	2/2	2/4	2/7	2/11	2/14	3/12	3/14	4/12

1093.3. Nuo apvirtimo dėžės tvirtinamos skersiniais vielos aprišalais (žr. 412 pav.). Kiekviena iki 5 t masės dėžė tvirtinama dviem skersiniais 6 mm skersmens dviejų gijų vielos aprišalais, nuo 5 t iki 8 t masės dėžė – keturių gijų, nuo 8 t iki 10 t dėžė –6 gijų. Skersiniai aprišalai nereikalingi kraunant į vagoną dėžes, kurių matmenys atitinka nurodytuosius
59 lentelėje.

59 lentelė

Aukštis, ne didesnis kaip, m	0,4	0,6	0,8	1,0	1,2	1,4	1,6	1,8	2,0	2,2	2,4	2,6	2,8	3,0	3,2	3,4
Ilgis, ne mažesnis kaip, m	0,4	0,6	0,8	1,0	1,2	1,4	1,6	1,8	2,0	2,2	2,4	2,6	2,8	4,0	5,2	6,3
Pagrindo plotis, ne mažesnis kaip, m	0,4	0,6	0,8	0,9	1,1	1,3	1,5	1,6	1,8	1,9	2,1	2,2	2,4	2/4	2,4	2/4

1094. Tvirtinant krovinį nuo poslinkių ir apvirtimo, vietoje atraminių ir skečiamųjų tašelių, rišalų ir aprišalų galima naudoti vielos atotampas, išdėstomas taip, kad vienu metu kampas tarp atotampos ir platforminio vagono grindų ir kampas tarp atotampos projekcijos ant platforminio vagono grindų ir išilginės platforminio vagono ašies nebūtų didesnis kaip 45°. Šiuo atveju kiekvienas krovinio vienetas įtvirtinamas keturiomis atotampomis per specialius įtaisus ant dėžių (ąsų, kablių ir kt.). Gijų skaičius atotampoje nustatomas pagal tvirtinamo krovinio svorį (žr. 60 lentelę).

60 lentelė

Gijų skaičius, vnt.	Masė, t
2	iki 5
4	5,1 – 10,0
6	10,1 – 15,0
8	15,1 – 20,0

1095. Vagoną kraunant dviem aukštais, pirmo aukšto dėžės įtvirtinamos atraminiais ir skečiamaisiais tašeliais (žr. 411 ir 412 pav.). Nuo išilginio poslinkio antro aukšto dėžės atitveriamos skersiniais 6 mm skersmens keturių gijų vielos rišalais, kurie pritvirtinami ąsomis prie kraštinių dėžių, sukrautų prie galinių platforminio vagono bortų. Rišalų galai pritvirtinami prie platforminio vagono statramsčių ąsų (žr. 417 ir 418 pav.). Nuo skersinio poslinkio antro aukšto dėžės atitveriamos ne mažiau kaip dviem poromis šoninių statramsčių, surištų vienas su kitu 6 mm dviejų gijų viela (žr. 417 pav.), arba kiekviena dėžė įtvirtinama dviem skersiniais 6 mm dviejų gijų vielos rišalais (žr. 418 pav.).

(pav.)

413 paveikslas

1 – skersiniai skečiamieji tašeliai; 2 – atraminiai tašeliai; 3 – išilginiai skečiamieji tašeliai;
4 – galiniai statramsčiai

414 paveikslas

1 – ąsos; 2 – skersinis rišalas; 3 – skersiniai skečiamieji tašeliai

415 paveikslas

1 – galiniai statramsčiai; 2 – atraminiai tašeliai; 3 – skersiniai skečiamieji tašeliai;
4 – skersinis rišalas; 5 – ąsos

416 paveikslas

(pav.)

1 – galiniai statramsčiai; 2 – atraminiai tašeliai; 3 – skečiamieji tašeliai; 4 – ąsos; 5 – skersinis rišalas;
6 – šoniniai statramsčiai; 7 – šoninių statramsčių rišalai

417 paveikslas

(pav.)

1 – atraminiai tašeliai; 2 – išilginiai skečiamieji tašeliai; 3 – ąsos; 4 – skersinis rišalas; 5 – skersiniai aprišalai;
6 – skersiniai skečiamieji tašeliai; 7 – galiniai statramsčiai

418 paveikslas

(pav.)

419 paveikslas

(pav.)

1 – ąsos; 2 – skersinis rišalas

420 paveikslas

(pav.)

1 – skersinis rišalas; 2 – ąsos

421 paveikslas

(pav.)

1 – ąsos; 2 – skersiniai aprišalai; 3 – skersinis rišalas

422 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – atotampos

423 paveikslas

1096. Pusvagoniuose dėžės sukraunamos tolygiai ant viso grindų ploto glaudžiai viena prie kitos vienu ir daugiau aukštų (žr. 419 pav.). Pusvagonio galinės durys turi būti uždarytos.

1096.1. Vienu aukštu viena grupe kraunamas dėžes nuo išilginio poslinkio reikia įtvirtinti dviem skersiniais vielos rišalais po vieną iš kiekvienos galinės pusės (žr. 420 pav.). Kraunant dėžes dviem grupėmis glaudžiai prie galinių vagono durų, kiekviena dėžių grupė nuo išilginio poslinkio vagono viduryje įtvirtinama vienu skersiniu 6 mm skersmens vielos rišalu (žr. 421 pav.). Rišalo gijų skaičių lemia tvirtinamų dėžių grupės masė (žr. šių Taisyklių 1092 punktą).

1096.2. Kiekvienas skersinis vielos rišalas tvirtinamas prie pusvagonio trikampių rišalo plokštelių ir įtvirtinamas dviem apkabomis, prikalamomis po vieną prie kraštinių dėžių. Tvirtinant dėžes nuo išilginio poslinkio skersiniais vielos rišalais, bendras krovinio plotis tvirtinimo vietoje neturi būti didesnis kaip 2200 mm.

1096.3. Kraunant dėžes keletu aukštų antrame ir kituose aukštuose dėžės viena prie kitos glaudžiai sukraunamos per visą pusvagonio ilgį arba atskira grupe viduryje pusvagonio. Nuo išilginio poslinkio jos tvirtinamos dviem skersiniais 6 mm skersmens vielos rišalais prie pusvagonio trikampių rišalo plokštelių (žr. 422 pav.).

1096.4. Antrame ir kituose aukštuose sukrautų dėžių plotis neturi būti didesnis už apatiniame aukšte sukrautų dėžių plotį.

1096.5. Viršutinio aukšto dėžės neturi išsikišti virš pusvagonio kėbulo daugiau kaip
2/3 dėžės aukščio. Kiekviena dėžė, išsikišusi virš pusvagonio kėbulo daugiau kaip 1/3 savo aukščio, tvirtinama dviem skersiniais vielos rišalais prie pusvagonio trikampių rišalo plokštelių.

1096.6. Iki 5 t masės dėžės tvirtinamos dviem dviejų gijų 6 mm skersmens vielos rišalais; nuo 5 t iki 8 t masės – keturių gijų; nuo 8 t iki 10 t masės – 6 gijų vielos rišalais (žr. 422 pav.).

1096.7. Nuo skersinio poslinkio krovinys, supakuotas į dėžes arba nesupakuotas su plokščiu paviršiumi, netvirtinamas, jeigu jis į pusvagonį vienu arba daugiau aukštų sukrautas glaudžiai prie šoninių vagono bortų arba su iki 30 mm tarpu ir su iškyša virš vagono bortų, ne didesne kaip 1/3 viršutinio aukšto krovinio aukščio.

1097. Nesupakuoti su plokščiu paviršiumi kroviniai į platforminius vagonus kraunami vienu aukštu viena ir daugiau eilių platforminio vagono pločio atžvilgiu pagal atskirų krovinio vienetų masę ir matmenis.

Nesupakuoti kroviniai platforminiame vagone tvirtinami atraminiais, skečiamaisiais tašeliais ir vielos atotampomis taip pat, kaip ir kroviniai, supakuoti į dėžes. Reikiamas vinių skaičius atraminiams ir skečiamiesiems tašeliams tvirtinti, gijų skaičius atotampose nustatomas atsižvelgiant į krovinio masę (žr. šių Taisyklių 10921094 punktus).

1098. Nesupakuoti su plokščiu paviršiumi kroviniai į pusvagonius kraunami vienu aukštu ant padėklų.

Kiekvienas krovinio vienetas tvirtinamas keturiomis atotampomis prie specialių įtaisų ant krovinio (apkabų, kablių ir kt.) ir pusvagonio trikampių rišalo plokštelių (žr. 423 pav.). Gijų skaičius atotampose nustatomas atsižvelgiant į tvirtinamo krovinio masę (žr. 60 lentelę). Vielos atotampomis tokiu pat būdu galima tvirtinti pakrautą į pusvagonį krovinį, supakuotą į dėžes.

1099. Kraunant krovinį, supakuotą į dėžes, arba nesupakuotą su plokščiu paviršiumi pagal 410 ir 412–418 paveiksluose parodytas schemas į platforminius vagonus be bortų pleištinių uždorių, platforminiame vagone įtaisomi trumpi galiniai statramsčiai.

Visais krovimo atvejais platforminių vagonų bortai turi būti uždaryti.

Kad krovinys negadintų keturašių platforminių vagonų medinių šoninių bortų, į jų šoninių bortų ąsas įtaisomos ne mažiau kaip keturios poros trumpų statramsčių, po vieną statramstį ant kiekvienos borto sekcijos.

1100. Aprišalai ir atotampos tvirtinamos prie statramsčių ąsų taip, kad jie nesišlietų prie platforminio vagono bortų. Tokiu atveju reikia laikytis šių Taisyklių 24 punkto reikalavimų.

XLII skirsnis. Kilnojamųjų vagono tipo namelių krovimas ir tvirtinimas

1101. Nuo 7 t iki 8,5 t masės kilnojamieji vagono tipo nameliai po keturis kraunami į trijų keturašių platforminių vagonų junginį: po vieną ant kraštinių platforminių vagonų ir du – ant vidurinio platforminio vagono (žr. 424 a pav.).

1102. Prieš pakraunant namelius, junginio platforminių vagonų bortai nuleidžiami ir įtvirtinami šių Taisyklių 14 punkte nustatyta tvarka.

1102.1. Junginio platforminiame vagone įtaisomos 4 gembinės atramos ir 12 gembinių padėklų. Kiekviena gembė prikalama prie platforminio vagono grindų keturiomis, ne trumpesnėmis kaip 150 mm ilgio 5 mm skersmens, vinimis.

1102.2. Gembinė atrama ir gembinis padėklas (žr. 425 ir 426 pav.) – tai metalinė suvirinta konstrukcija; ją sudaro: pagrindas 1, atramos 2, viršutinė atrama 3 ir apatinė atrama 4. Atraminė gembinės atramos dalis yra 142 mm aukščio, todėl nameliai viduriniame platforminiame vagone yra pakrypę į vagono vidurį. Gembinio padėklo atraminė dalis yra
8 mm aukščio. Gembių viršutinės atramos sutvirtina namelius nuo skersinio poslinkio.

1102.3. Gembinės atramos ir gembiniai padėklai išdėstomi platforminiame vagone taip, kad apatinės atramos būtų iš armuotų platforminio vagono kampainių pusės (žr. 424 c pav.). Nameliai kraunami taip, kad pavažų pagrindas glaudžiai priglustų prie visų atraminių gembių paviršių.

1103. Kraštiniuose platforminiuose vagonuose iš išorinės junginio pusės 2400 mm atstumu nuo galinio tašo dedami du gembiniai padėklai (po vieną iš kiekvieno platforminio vagono šono); 7600 mm atstumu nuo jų dedami dar du gembiniai padėklai (žr. 424 b pav.).

Į kraštinius platforminius vagonus nameliai kraunami taip, kad jų svorio centras būtų pasislinkęs 750 mm atstumu nuo skersinės platforminio vagono ašies išorinių junginio galų link. Nuo poslinkio nameliai tvirtinami aštuoniomis 8 gijų 6 mm skersmens vielos atotampomis. Viena pora atotampų tvirtinama per kiaurymes, esančias atraminėse pavažose, ir prie platforminio vagono statramsčių ąsų; kita atotampų pora – per tas pačias kiaurymes, esančias atraminėse pavažose, ir prie priešingos pusės vagono statramsčių ąsų.

1104. Junginio viduriniame platforminiame vagone 400 mm atstumu nuo galinių tašų dedama po dvi gembines atramas, 500 mm atstumu nuo skersinės platforminio vagono ašies į abi puses – po du gembinius padėklus (žr. 424 b pav.).

1104.1. Prieš pakraunant namelius, prie kiekvieno namelio atraminių pavažų privirinama po 6 gembines ąseles (žr. 427 pav.), po tris iš kiekvienos namelio pusės (žr. 424 c pav. ir 427 pav.).

1104.2. Reikalavimai kraunant namelius į platforminį vagoną: atstumas tarp viršutinių namelių taškų viduryje platforminio vagono turi būti ne mažesnis kaip 270 mm; už galinių tašų ribų nameliai neturi išsikišti daugiau kaip 2700 mm; tarpas tarp kraštinių platforminių vagonų grindų ir pavažų pagrindo turi būti ne mažesnis kaip 100 mm.

1104.3. Kiekvienas namelis tvirtinamas dešimčia 8 gijų 6 mm skersmens vielos atotampų. Atotampos tvirtinamos per kiaurymes, esančias atraminėse pavažose, prie gembinių ąselių, kraštinių ir vidurinių platforminio vagono statramsčių ąsų. Atotampos turi būti ne trumpesnės kaip 600 mm (žr. 424 a pav.).

1105. Tvirtinimo detalės suvirinamos ne žemesnės kaip E–42 A markės elektrodais. Suvirinimo siūlės statinys turi būti lygus metalo storiui. Už suvirinimo kokybę atsako krovinio siuntėjas.

(pav.)

1 – nameliai; 2 – atotampos; 3 – gembė – padėklas; 4 – gembinė atrama

424 paveikslas

(pav.)

425 paveikslas

(pav.)

426 paveikslas

(pav.)

1 – atraminės pavažos; 2 – gembinės ąselės

427 paveikslas

(pav.)

a – padėklai dėžės apdailos plytelėms vežti: 1 – pagrindas; 2 – šoninė sienelė; 3 – galinė sienelė; 4 – dangtis; 5 – kilpa;
b – suskliausti padėklai dėžės

428 paveikslas

(pav.)

1 – atraminis tašelis; 2 –atotampa; 3 – rišalas; 4 – galinis statramstis

429 paveikslas

(pav.)

1 – atraminiai tašeliai; 2 – rišalas; 3 – atotampa

430 paveikslas

(pav.)

1 – atraminis tašas; 2 – rišalas

431 paveikslas

1106. (1350x1050x1150) mm matmenų padėklai dėžės (žr. 428 pav.), skirtos apdailos plytelėms vežti. Vieno pakrauto padėklo dėžės masė – nuo 2,0 t iki 2,8 t (atsižvelgiant į plytelių masę ir tūrį).

1106.1. Padėklai dėžės kraunamos ilgąja puse skersai platforminio vagono simetriškai išilginės platforminio vagono ašies atžvilgiu dviem eilėmis po dvylika vienetų kiekvienoje eilėje (žr. 429 pav.). Platforminio vagono šoniniai ir galiniai bortai turi būti uždaryti. Padėklai dėžės viena su kita surišamos 6 mm skersmens keturių gijų viela per montažines kilpas. Nuo skersinio ir išilginio poslinkio krovinys tvirtinamas šešiolika 6 mm skersmens šešių gijų vielos atotampų. Platforminio vagono galiniai bortai sutvirtinami trumpais mediniais statramsčiais. Prie platforminio vagono galinių bortų dedami 100 mm x (150–200) mm x 2770 mm matmenų atraminiai tašeliai. Kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų 6 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis – 12 vienetų, jei kraunami dviejų tonų bruto masės padėklai – dėžės, 20 vienetų – jei kraunami 2,8 t bruto masės padėklai dėžės.

1106.2. Į pusvagonį padėklai dėžės kraunami dviem aukštais ir dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu.

1106.3. Pirmame aukšte kraunami 22 padėklai dėžės ilgąja puse skersai vagono simetriškai išilginės jo ašies atžvilgiu dviem eilėmis. Prie galinių vagono slenkstelių glaustai dedami du, ne mažesnio kaip (100x150) mm skerspjūvio, mediniai tašeliai. Jų ilgis turi būti lygus pusvagonio pločiui.

1106.4. Antrame aukšte kraunami keturi 2,8 t bruto masės padėklai dėžės (žr. 430 pav.) arba keturiolika 2,0 t bruto masės padėklų dėžių (žr. 431 pav.).

1106.5. 2,8 t bruto masės padėklai dėžės kraunamos poromis virš pusvagonio šerdeso sijų ir surišamos viena su kita dviejose vietose 6 mm skersmens keturių gijų viela bei tvirtinamos keturiomis 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis per padėklų dėžių, sukrautų pirmame aukšte, montažines kilpas.

1106.6. 2,0 t bruto masės padėklai dėžės kraunamos po 7 vienetus kiekviename pusvagonio gale ir surišamos viena su kita 6 mm skersmens keturių gijų viela.

1106.7. Kraunant padėklus dėžes, į tarp jų susidariusį tarpą platforminio vagono arba pusvagonio viduryje įtaisomas ne žemesnis kaip 150 mm aukščio medinis tašelis (tašelis gali būti sudėtas iš kelių dalių susidariusio tarpo pločio atžvilgiu).

1106.8. Suskliausti tušti padėklai dėžės surišami 6 mm skersmens dviejų gijų viela į paketus po keturis vienetus (žr. 428 pav.). Paketo matmenys: ilgis – 1350 mm, plotis – 1050 mm, aukštis – 1800 mm. Paketo masė – 900 kg. Tušti padėklai dėžės paketuose grąžinami savininkui kaip vagono smulkioji siunta.

VI SKYRIUS

CILINDRO FORMOS KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

XLIII skirsnis. Bendrieji reikalavimai

1107. Šiame skyriuje nustatomi iki 30 t masės nuo 1 m iki 3,2 m skersmens cilindro formos metalo krovinių (katilų, bakų, būgnų, kolonų ir kt.), kurių svorio centras simetriškas cilindro pločiui, krovimo ir tvirtinimo būdai. Kraunant krovinį į vagoną krovinio svorio centras turi būti ne aukščiau jo išilginės ašies, o bendrojo vagono ir krovinio svorio centro aukštis turi būti ne didesniu kaip 2300 mm atstumu nuo bėgių galvučių lygio. Vagono su kroviniu priešvėjinis paviršius, nustatomas pagal šių Taisyklių 54 punktą, neturi būti didesnis kaip 75 m².

1108. Iki 1400 mm skersmens kroviniai kraunami dviem išilginėmis eilėmis (žr.
432 pav.), didesnio kaip 1400 mm – viena eile (žr. 433 pav.).

Iki 14000 mm ilgio kroviniai kraunami į pavienius keturašius platforminius vagonus; nuo 13700 mm iki 14000 mm ilgio kroviniai kraunami tiktai į platforminius vagonus
13400 mm ilgio rėmu. Ilgesni kaip 14000 mm kroviniai gali būti kraunami į platforminių vagonų junginį viena eile. Platforminių vagonų junginį sudaro du platforminiai vagonai arba vienas pagrindinis platforminis vagonas ir du apsauginiai platforminiai vagonai. Kraunant krovinį į dviejų platforminių vagonų junginį, naudojamos turniketinės (sukamosios) atramos, kaip nustatyta šių Taisyklių I skyriuje.

XLIV skirsnis. Ilgųjų vamzdžių krovimas ir tvirtinimas

1109. Ilgesnis kaip 14000 mm krovinys į platforminių vagonų junginį kraunamas ant dviejų padėklų atremiant krovinį į vieną vagoną (žr. 434 pav.) ir tvirtinamas toliau nurodyta tvarka. Krovinio skersmuo ir atraminių padėklų minimalus aukštis atsižvelgiant į krovinio ilgį nurodyti 61 lentelėje.

61 lentelė

Krovinio ilgis (m) ne didesnis kaip	Krovinio skersmuo (mm) ne didesnis kaip	Krovinio masė (t) ne didesnė kaip	Padėklų aukštis (mm) ne didesnis kaip
15	3200	30	110
16	3200	30	125
17	3200	30	135
18	3160	30	150
19	3120	30	160
20	3090	30	175
21	3030	30	185
22	2990	30	200
23	2940	30	210
24	2890	30	225
25	2840	28,3	235
26	2790	26,7	250
27	2730	25	260

Jeigu ilgojo krovinio galai su iškyšomis, kurios yra virš apsauginio vagono grindų, tai padėklai turi būti paaukštinti atsižvelgiant į šių iškyšų aukštį.

Atstumas nuo platforminio vagono vidurio iki krovinio galo iš kiekvienos pusės turi būti ne didesnis pusės krovinio ilgio, nurodyto 61 lentelėje.

Krovinio su iškyšomis skersmuo nustatomas pagal daugiausiai nuo krovinio išilginės ašies nutolusią vietą (žr. 435 pav.).

Iki 14 m ilgio ir iki 5 t masės kroviniams padėklai turi būti ne žemesni kaip 50 mm, sunkesniems kaip 5 t masės kroviniams – ne žemesni kaip 100 mm.

1110. Kiekvienas krovinio vienetas kraunamas ant skersinių medinių padėklų (žr.
435 pav.). Padėklai turi būti ne siauresni kaip 200 mm, o jų ilgis turi būti lygus platforminio vagono pločiui tarp išilginių bortų.

Kiekvienas padėklas prie platforminio vagono grindų prikalamas aštuoniomis vinimis. Vinys turi būti 50 mm ilgesnės už padėklo aukštį. Leidžiama įtvirtinti padėklus (50x100) mm skerspjūvio išilginėmis atramomis po dvi iš kiekvienos padėklo pusės. Jos dedamos simetriškai (0,5–1) m atstumu nuo išilginės platforminio vagono ašies. Kiekviena atrama prikalama keturiomis vinimis. Vinys turi būti 50 mm ilgesnės už atramos aukštį.

1111. Ant kiekvieno padėklo glaudžiai prie krovinio iš abiejų jo pusių ir prie išilginių platforminio vagono bortų dedami ne siauresni kaip 200 mm šoniniai atraminiai tašeliai. Kraunant iki 1,4 m skersmens krovinius dviem eilėmis, tarp krovinių dedami skečiamieji tašeliai (žr. 432 pav.). Kiekvienas atraminis arba skečiamasis tašelis tvirtinamas prie padėklo dviem smeigėmis (varžtais) M14–20 arba aštuoniomis vinimis. Vinys turi būti 50 mm ilgesnės už tašelių ir atramos aukštį (žr. 435 pav.).

Kiekvienas atraminis tašelis sąlyčio su kroviniu vietose turi būti su 20 mm pločio įduba, atitinkančia krovinio paviršiaus kontūrus. Tašelių aukštis atsižvelgiant į krovinio skersmenį nurodytas 62 lentelėje.

62 lentelė

Krovinio skersmuo, mm	Tašelių aukštis, mm
1000 – 1600	50
1601 – 1800	60
1801 – 2000	70
2001 – 2400	80
2401 – 2600	90
2601 – 3200	100

1112. Krovinys įtvirtinamas ne mažiau kaip trimis juostinio plieno aprišalais su sraigtiniais įtempimo įtaisais, kurių kiekvieno elemento skerspjūvis turi būti ne mažesnis už aprišalo juostos skerspjūvį. Aprišalai išdėstomi tolygiai per visą krovinio ilgį.

Vietoje juostinio plieno aprišalų galima naudoti 6 mm skersmens vielos aprišalus. Tvirtinimo dydžiai atsižvelgiant į krovinio masę nurodyti 63 lentelėje.

Atstumas nuo aprišalo iki krovinio galo turi būti ne mažesnis kaip pusė krovinio skersmens.

Iki 1,4 m skersmens krovinių, sukrautų dviem eilėmis, įtvirtinimo elementų skaičius ir dydžiai nustatomi pagal dviejų sukrautų eilių krovinių masių sumą.

Vietoje aprišalų iki 1 t masės kroviniai gali būti tvirtinami keturiomis 6 mm vielos dviejų gijų atotampomis, nuo 1 t iki 2 t masės – keturių gijų atotampomis.

63 lentelė

Krovinio masė, t	Aprišalų skaičius	Juostinių aprišalų skerspjūvis ne mažesnis kaip, mm	Aprišalo vielos gijų skaičius
iki 5	3	4 x 30	4
nuo 5 iki 10	3	4 x 40	6
nuo 10 iki 15	4	4 x 40	6
nuo 15 iki 20	5	4 x 40	6
nuo 20 iki 25	5	6 x 60	7
nuo 25 iki 30	5	6 x 60	8

(pav.)

1 – aprišalas; 2 – šoniniai atraminiai tašeliai; 3 – padėklas; 4 – skersiniai atraminiai tašeliai; 5 – išilginiai skečiamieji tašeliai

432 paveikslas

(pav.)

1 – šoniniai atraminiai tašeliai; 2 – padėklai; 3 – atraminiai ir skečiamieji tašeliai; 4 – aprišalai

433 paveikslas

(pav.)

1 – atotampos; 2 – padėklai su šoniniais atraminiais tašeliais; 3 – aprišalai

434 paveikslas

(pav.)

1 – padėklai; 2 – šoniniai atraminiai tašeliai; 3 – aprišalas

435 paveikslas

(pav.)

1 – aprišalai; 2 – skersiniai tašeliai; 3 – išilginiai skečiamieji tašeliai; 4 – šoniniai atraminiai tašeliai; 5 – atotampos

436 paveikslas

1113. Iš galų kiekvienas krovinio vienetas įtvirtinamas keturiais skečiamaisiais tašeliais (žr. 436 pav.), prikalamais prie platforminio vagono grindų vinimis, po du tašelius kiekviename krovinio gale. Tvirtinimo elementų skaičius ir dydžiai, atsižvelgiant į krovinio masę, nurodyti 64 lentelėje.

64 lentelė

Krovinio masė, t	Tašelių skerspjūvis, mm	Vinių skaičius vienam tašeliui, vnt.	Vinių ilgis, mm
iki 5	100 x 200	4	150
nuo 5 iki 20	150 x 200	4	200
nuo 20 iki 30	200 x 200	5	250

Vietoje galinių skečiamųjų tašelių gali būti naudojamos keturios 6 mm vielos keturių gijų atotampos iki 10 t masės kroviniui, šešių gijų – (10–20) t masės kroviniui ir aštuonių gijų – (20–30) t kroviniui (žr. 436 pav.).

1114. Aprišalai ir atotampos pritvirtinami tik prie statramsčių ąsų taip, kad jie nesišlietų prie platforminio vagono bortų, o platforminių vagonų, pagamintų po 1971 metų, – prie vidinių rišalo įtaisų, esančių ant išilginių platforminio vagono bortų. Taip pat privaloma laikytis šių Taisyklių 24 punkto reikalavimų.

VII SKYRIUS

RATINIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

XLV skirsnis. Bendrieji reikalavimai

1115. Šiame skyriuje nustatomi ratinio transporto priemonių krovimo į platforminius vagonus ir pusvagonius bei jų tvirtinimo būdai (žr. 437 pav.). Ratinio transporto priemonės – tai automobiliai, traktoriai, priekabos, puspriekabės ir kt. su gumine ratų danga bei plieniniais ratais, turinčios:

1115.1. atskirų vienetų su gumine ratų danga ir patikima stabdymo sistema Q masę iki 24 t, su gumine ratų danga be stabdžių – iki 7 t, su plieniniais ratais ir stabdžiais – iki 15 t, be stabdžių – iki 5 t;

1115.2. ne didesnį kaip 1700 mm svorio centro aukštį virš vagono grindų h_sc, kai kraunamos iki 40 t svorio priemonės ir ne didesnį kaip 1500 mm – kai kraunamos 40 t ir sunkesnės transporto priemonės;

1115.3. trumpiausią atstumą vagono pločio atžvilgiu nuo išorinių šoninių sąlyčio taškų iki sunkio jėgos veikimo krypties B1 ne mažesnį kaip 0,8 h_sc, t.y. B2 didesnį arba lygų B1 ir B1 didesnį arba lygų 0,8 h_sc;

1115.4. trumpiausią atstumą vagono ilgio atžvilgiu nuo kraštinio atramos taško iki sunkio jėgos veikimo krypties L1 ne mažesnį kaip h_sc, t.y. L2 didesnį arba lygų L1 ir
L1 didesnį arba lygų h_sc.

Kiekvienos transporto priemonės priešvėjinis paviršius iš bet kurios šoninės pusės neturi būti didesnis kaip 3 m² vienai transporto priemonės masės tonai.

1116. Transporto priemonės kraunamos į pavienius platforminius vagonus, pusvagonius (žr. 438 pav.–440 pav.) arba jų junginius (žr. 441 pav.). Kraunama pagal šių Taisyklių 29 ir 31 punktų reikalavimus. Atsižvelgiant į masę, matmenis ir kitas konstrukcijos ypatybes mašinos bei priekabos kraunamos horizontaliai viena arba dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir vienu arba dviem aukštais (žr. 442 pav.); sunkvežimiai, automobilių ir traktorių priekabos – nuožulniai (žr. 443 ir 444 pav.).

1116.1. Jei dėl konstrukcijos ypatybių sunkvežimių negalima į vagoną sukrauti nuožulniai, tai geležinkelio valdytojo leidimu jie sukraunami horizontaliai.

1116.2. Draudžiama krauti virš platforminių vagonų ir pusvagonių sankabų autokranus, ekskavatorius ir sunkvežimius su specialia įranga.

1116.3. Junginius galima formuoti iš pusvagonių ir keturašių platforminių vagonų.

1116.4. Kraunant keletą transporto priemonių nuožulniai arba horizontaliai tarp jų turi būti paliekami ne mažesni kaip 270 mm tarpai, t. y. nuo mašinos, kuri yra virš vagonų sankabos tame vagone neįtvirtinta nuo skersinio poslinkio; ne mažiau kaip 50 mm – kitais atvejais (žr. 441 pav.). Tarp apatinės, pakrautos nuožulniai, daugiausia išsikišusios transporto priemonės dalies, ir priekyje esančios transporto priemonės rėmo arba kėbulo grindų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm tarpas (žr. 443 pav.).

1116.5. Tais atvejais, kai krovinys neišeina už pakrovos gabarito, bet jo plotis didesnis už platforminio vagono grindų plotį, ir krovinio negalima išmontuoti, platforminio vagono šoniniai bortai nuleidžiami ir kiekviena nuleista borto sekcija tvirtinama dviejų gijų (4–6) mm skersmens viela pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus. Esant platforminiame vagone specialiems įtaisams, šoniniai platforminio vagono bortai tvirtinami prie rėmo gembių.

1116.6. Į pusvagonius kraunamos tiktai tokios transporto priemonės, kurių plotis mažesnis už vagono atidarytų durų tarpą. Išskirtiniais atvejais, suderinus su krovinio gavėju, leidžiama į pusvagonius krauti iki 2700 mm pločio transporto priemones.

1116.7. Leidžiama į vieną pusvagonį arba platforminį vagoną krauti transporto priemones ir įvairių tipų įrenginius pagal šių Taisyklių 6 punkto reikalavimus. Tokiai pakrovai krovinio siuntėjas privalo pristatyti geležinkelio valdytojui eskizus.

1117. Transporto priemonės su plieniniais be antbriaunių ratais arba su gumine ratų danga kraunamos ant platforminio vagono grindų, jeigu vagono grindys apkraunamos ne daugiau kaip parodyta 65 lentelėje.

1117.1. Dvigubo (suporinto) rato ratlankio plotis nustatomas dvigubinant vieno iš dviejų suporintų ratų plotį. Ratams su gumine ratlankių danga arba su pneumatinėmis padangomis atsižvelgiama į ratlankio plotį a, kuriuo ratas remiasi į platforminio vagono grindis (žr.
445 pav.). Priimama, kad atramos centras yra viduryje tarp ratų.

1117.2. Jeigu apkrovos, perduodamos atskirais transporto priemonių ratais, yra didesnės, kaip nurodyta 65 lentelėje, tai po tais ratais dedami išilginiai mediniai padėklai (lentos).

1117.3. Visų padėklų galai nutašomi 25°–35° kampu, kad būtų galima lengviau užvažiuoti ant jų.

1117.4. Transporto priemonės su ratais, turinčiais antbriaunius, visais atvejais kraunamos į platforminius vagonus ant išilginių padėklų.

1117.5. Padėklų matmenys, atsižvelgiant į ratų apkrovą ir išdėstymą platforminio vagono pločio atžvilgiu, nurodyti 66 lentelėje.

1117.6. Kiekvienas ratas su 250 mm pločio ratlankiu dedamas ant vieno išilginio padėklo, su nuo 251 mm iki 400 mm pločio ratlankiu – ant dviejų, su daugiau kaip 400 mm pločio ratlankiu – ant trijų išilginių padėklų (žr. 446 pav.).

1117.7. Padėklai prikalami prie platforminio vagono grindų 6 mm skersmens vinimis. Vinys turi būti 50 mm ilgesnės už padėklo aukštį. Vinių skaičius, atsižvelgiant į padėklų skaičių ir apkrovos dydį, nustatomas pagal 67 lentelę.

1117.8. Leidžiama ant vieno padėklo dėti du ratus. Šiuo atveju padėklai turi būti ilgesni ne mažiau kaip 2 kartus, negu parodyta 66 lentelėje.

1117.9. Vinių, kuriomis prikalamas kiekvienas padėklas, skaičius nustatomas pagal abiejų ratų apkrovos dydį.

65 lentelė

Rato ratlankio plotis, mm	Atstumas nuo platforminio vagono išilginės ašies iki rato atramos į grindis centro, mm	Leidžiamoji apkrova (N) perduodama nuo vieno mašinos rato tiesiogiai į keturašio platforminio vagono grindis, atsižvelgiant į rato skersmenį, mm
		100 –199	200 –399	400 –599	600 –799	800 –999	1000 –1199	1200 –1399	1400 –1599	1600 ir daugiau
100–199	0–275; 711–875; 1261–1335	2598*	3628*	5197*	6374*	7355*	8237*	9071*	9708*	9807*
	385–602; 972–1163	2598	3040	3040	3040	3040	3040	3040	3040	3040
	276–384; 603–710; 876–971; 1164–1260	2598	3677	5197	6374	7159	7159	7159	7159	7159
	0–325; 661–925; 1211–1285	5197*	7355*	10359*	12749*	14759*	16548*	18142*	19417*	20839*
200–299	410–577; 997–1138	3432	3432	3432	3432	3432	3432	3432	3432	3432
	326–409; 578–660	4903	4903	4903	4903	4903	4903	4903	4903	4903
	926–996; 1139–1210	5197	6276	6276	6276	6276	6276	6276	6276	6276
300–599	0–375; 611–975; 1161–1235	7796*	11062*	15642*	19270*	23144*	24811*	27214*	29126*	31235*
	376–610; 976–1160	4020	4020	4020	4020	4020	4020	4020	4020	4020
600–999	0 – 1085	15593*	22163*	31382*	38443*	44327*	49623*	54428*	58351*	62764*
10001399	0 – 885	25988*	36874*	52173*	63941*	73944*	82771*	90714*	97971*	104248*
1400 ir daugiau	0 – 685	36482*	51682*	73160*	89734*	103561*	115820*	127491*	136317*	146124*
* Lentelėje nurodytos leidžiamosios apkrovos reikšmės ratams su automobilių tipo pneumatinėmis padangomis gali būti padidintos du kartus.

66 lentelė

Atstumas nuo keturių ašių platforminio vagono išilginės ašies iki rato atramos į vagono grindis centro, mm	Pagrindinių padėklų, dedamų po vienu mašinos ratu, skaičius, vnt.	Išilginių padėklų mažiausi leidžiamieji matmenys^1) (mm) atsižvelgiant į vieno rato apkrovą, N
		iki 9807	9807–19614	19614–29421	29421–39228	39228–49035	49035–58842	58842–68649	68649–78456
0–275;711–875;1261–1335	1, 2, 3	–	–	50x100x500	50x100x500	–	50x100x600	50x100x600	50x100x700
276–384; 603–710	1	50x100x500	50x100x500	50x100x700	50x150x900	50x150x1100	60x150x1300	100x150x160	100x150x1800
876–971; 1164–1260	2, 3	–	–	50x100x500	–	–	–	0	–
385–602; 972–1163	1	50x100x600	60x150x1100	100x150x1600	100x150x2000	–	–	50x100x600	–
	2, 3	50x100x500	60x150x1000	60x150x1200	100x150x1600	100x150x2000	–	–	–
								–
^1) Visais atvejais padėklų ilgis turi būti toks, kad ant jų galima būtų padėti atraminius tašelius.

(pav.)

437 paveikslas

(pav.)

438 paveikslas

(pav.)

439 paveikslas

(pav.)

440 paveikslas

(pav.)

441 paveikslas

(pav.)

442 paveikslas

(pav.)

443 paveikslas

(pav.)

444 paveikslas

(pav.)

445 paveikslas

(pav.)

446 paveikslas

67 lentelė

Po ratu dedamų padėklų skaičius, vnt.	Vinių, kuriomis prikalamas kiekvienas padėklas, skaičius atsižvelgiant į rato apkrovą, N
	iki 9807	10787–14711	15691–29421	30402–39228	40209–58842	59823–78456
1	2	6	8	12	20	26
2	2	3	4	6	10	13
3	2	2	3	4	7	9

1118. Ratinio transporto priemonės platforminiame vagone tvirtinamos vielos atotampomis įpleištuojant po ratais atraminius tašelius, o pusvagoniuose – vielos atotampomis. Tašelių matmenys, atotampų skaičius ir vielos gijų skaičius jose nurodyti atitinkamuose šio skyriaus punktuose.

Atotampos ir aprišalai platforminiame vagone tvirtinami tik prie statramsčių ąsų taip, kad jie nesišlietų prie platforminio vagono bortų. Tokiu atveju reikia laikytis šių Taisyklių
24 punkto reikalavimų. Atraminiai ir skečiamieji tašeliai prikalami prie platforminio vagono grindų ne mažesnio kaip 5 mm ir ne didesnio kaip 8 mm skersmens vinimis. Vinys turi būti 50 mm ilgesnės už padėklo aukštį.

1119. Transporto priemonės, sukrautos platforminiuose vagonuose horizontaliai, pleištuojamos atraminiais tašeliais iš išorinių arba iš ratų pusės (žr. 438 ir 447 pav.). Pleištavimo būdą ir atraminių tašelių skaičių lemia jų dydis ir vinių, įkalamų į vieną tašelį, skaičius, kuris nustatytas šių Taisyklių I skyriuje. Kiekvienas ratas su antbriauniais visais atvejais turi būti pleištuojamas atraminiais tašeliais iš abiejų pusių

(žr. 448–450 pav.).

1119.1. Atraminiai tašeliai ratams pleištuoti gali būti pagaminti iš kietų spygliuočių ir lapuočių medžių rūšių, išskyrus drebulės, alksnio, liepos ir kitus sausuolius. Geležinkelio valdytojui leidus galima naudoti kitas medžiagas atraminiams tašeliams gaminti, pavyzdžiui, cementą, smėlį ir medžio pjuvenas arba šlako mišinį su iš anksto paruoštais mediniais kamščiais vinims kalti (žr. 451 pav.). Kamščių skaičius turi būti vienu – dviem didesnis už prikalamų vinių skaičių. Geležinkelio valdytojui turi būti pateikti tokių tašelių atsparumo apskaičiavimai.

1119.2. Atraminių tašelių prigludimo prie ratų ilgąja puse leidžiamoji forma parodyta 452 pav. Tašeliai turi būti ilgesni už ratlankio plotį, o jų skerspjūvis nustatomas atsižvelgiant į ratų skersmenį pagal 68 lentelę.

68 lentelė

Rato skersmuo, mm	mažiau kaip 500	500–799	800–1099	1100–1399	1400–1599	1600 ir daugiau
Atraminio tašelio:
aukštis, mm	40	50	75	100	135	150
plotis, mm	100	100	120	160	200	220

1119.3. Su gumine ratų danga transporto priemonėms tvirtinti leidžiama naudoti stačiakampio skerspjūvio atraminius tašelius, sudedamus aukščio atžvilgiu iš dviejų dalių.

1119.4. Kraunant transporto priemones su plieniniais be antbriaunių ratais arba ratais su antbriauniais, kai perduodama apkrova ne didesnė kaip 19614 N, atraminiai tašeliai dedami galu glaustai prie ratlankio (žr. 448 ir 449 pav.). Atraminių tašelių forma parodyta 453 pav.

1119.5. Kraunant transporto priemones su plieniniais be antbriaunių ratais arba ratais su antbriauniais ir jų perduodama apkrova nuo 19614 N iki 39228 N, atraminiai tašeliai turi būti dedami ilgąja puse skersai ratų. Atraminiai tašeliai turi remtis į du išilginius padėklus (žr.
449 b, c pav.): pagrindinį, kurio matmenys nurodyti 66 lentelėje, ir papildomą – tokio pat skerspjūvio ir ne ilgesnį kaip 1200 mm.

1119.6. Tvirtinant transporto priemones su plieniniais ratais, atraminių tašelių darbinis paviršius turi būti:

1119.6.1. ratams su antbriauniais ir ratui perduodama apkrova, ne didesne kaip
19614 N, – nuožulnioji tašelio briauna, liečianti ratlankį, – (30–40) mm pločio, arba įduba, atitinkanti ratlankio formą;

1119.6.2. ratams su antbriauniais ir rato perduodama apkrova, didesne kaip 19614 N, – (60–120) mm lanko ilgio įduba ir pagilinimu antbriauniui.

1119.7. Kraunant transporto priemones su ratais be antbriaunių atraminiai tašeliai prikalami prie platforminio vagono grindų arba padėklų 6 mm skersmens vinimis. Vinys turi būti 50 mm ilgesnės už padėklo aukštį. Vinių, kuriomis prikalamas kiekvienas atraminis tašelis, skaičius nustatomas pagal 69 lentelę atsižvelgiant į transporto priemonės masę, stabdžių buvimą ir tašelių išdėstymo schemą.

1119.8. Kraunant transporto priemones su ratais, turinčiais antbriaunius, atraminiai tašeliai prikalami prie padėklų 6 mm skersmens vinimis arba pritvirtinami apkabomis, kurių strypo skersmuo yra 10 mm. Vinių, kuriomis prikalamas kiekvienas atraminis tašelis, skaičius nustatomas pagal 69 lentelę.

1119.9. Tvirtinant atraminius tašelius apkabomis vienam atraminiam tašeliui tvirtinti, kai rato apkrova į platforminį vagoną ne didesnė kaip 29421 N, reikalingos 2 apkabos (žr.
449 a, b pav.), kai rato apkrova į platforminį vagoną nuo 29421 N iki 39228 N, – 4 apkabos (žr. 449 c pav.). Kai rato apkrova į platforminį vagoną didesnė kaip 19614 N, atraminiai tašeliai sutvirtinami iš abiejų rato pusių dviem pailgintomis apkabomis (žr. 449 b, c pav.).

69 lentelė

Vienos mašinos masė, t	Tvirtinimas vinimis		Tvirtinimas apkabomis
	6 mm skersmens vielos gijų skaičius atotampoje	vinių skaičius vienam atraminiam tašeliui	6 mm skersmens vielos gijų skaičius atotampoje	apkabų skaičius vienam atraminiam tašeliui
iki 3	2	4/2*	2	žr. 1119 p.
3,1 – 6,0	4	8/4	4	--
6,1 – 9,0	4	16/8	4	--
9,1 – 12,0	6	--/10	6	žr. 1119 p.
12,1 – 15,0	8	--/12	8	--
* Skaitiklis – keturiems, vardiklis – aštuoniems skersiniams atraminiams tašeliams mašinai.

(pav.)

447 paveikslas

(pav.)

448 paveikslas

(pav.)

449 paveikslas

(pav.)

450 paveikslas

(pav.)

451 paveikslas

(pav.)

452 paveikslas

(pav.)

453 paveikslas

1120. Plieniniais ratais be antbriaunių transporto priemonės nuo skersinio poslinkio visais atvejais tvirtinamos ne mažesnio kaip (100x180) mm skerspjūvio ir 300 mm ilgio atraminiais tašeliais, dedamais iš išorinės arba vidinės kiekvieno rato pusės (žr. 454 pav.). Tašeliai prikalami prie platforminio vagono grindų penkiomis 6 mm skersmens vinimis.

Į platforminius vagonus su nuleistais bortais pakrautos transporto priemonės plieniniais ratais su antbriauniais arba su gumine ratų danga nuo skersinio poslinkio tvirtinamos keturiais atraminiais tašeliais, glaudžiai dedamais prie ratų iš vidinės arba išorinės pusės. Iki 1200 mm skersmens ratui naudojamas atraminis tašelis, ne mažesnių kaip (75x75x400) mm matmenų, didesnio skersmens ratui – (150x220x700) mm matmenų (žr. 455 pav. ir 456 pav.). Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens ir 200 mm ilgio vinimis, kai transporto priemonės masė iki 12 t, ir aštuoniomis vinimis, kai transporto priemonės masė nuo 12 t iki 24 t.

1121. Virš vagono sankabos pakrautų transporto priemonių tik užpakaliniai ratai pleištuojami iš abiejų pusių (žr. 441 pav.). Vinių, kuriomis prikalamas kiekvienas atraminis tašelis, skaičius nustatomas pagal 70 lentelę.

Lygiagrečiai priekiniams ratams (20–30) mm atstumu nuo jų šoninio paviršiaus iš išorinės arba vidinės pusės dedami ne mažesnių kaip (75x75x400) mm matmenų išilginiai kreipiamieji tašeliai, kai rato skersmuo iki 1200 mm, ir (150x220x1000) mm matmenų tašeliai, kai rato skersmuo didesnis kaip 1200 mm. Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens vinimis, kai transporto priemonės masė iki 12 t, ir aštuoniomis vinimis, kai transporto priemonės masė didesnė kaip 12 t. Vinys turi būti 50 mm ilgesnės už padėklo aukštį.

70 lentelė

Tvirtinimo rekvizitas		Vienos mašinos su stabdžiais masė, t
		iki 2	2,1–4	4,1–6,3	6,4–12	12,1–18	18,1–24
6 mm skersmens vielos gijų skaičius vienoje atotampoje		2	2	2	4	6	8
Vinių skaičius vienam tašeliui	keturiems skersiniams atraminiams tašeliams mašinai (žr. 448 pav.)	2	4	6	12	18	24
	aštuoniems skersiniams atraminiams tašeliams mašinai (žr. 447 pav.)	2	2	3	6	9	12

1122. Transporto priemonės su gumine ratų danga, sukrautos platforminiame vagone horizontaliai be atraminių tašelių, tvirtinamos keturiomis 6 mm skersmens vielos atotampomis (žr. 438 pav. ir 70 lentelę). Atotampos išdėstomos po dvi priekinėje ir užpakalinėje transporto priemonės dalyse ir nukreipiamos į skirtingas puses. Transporto priemonių, sukrautų virš vagonų sankabos, atotampomis tvirtinama tik užpakalinė jų dalis, nukreipiant atotampas į skirtingas puses (žr. 441 pav.).

1123. Vielos atotampos išdėstomos taip, kad vienu metu kampas tarp atotampos ir vagono grindų ir kampas tarp atotampos projekcijos ant vagono grindų ir išilginės platforminio vagono arba pusvagonio ašies nebūtų didesnis kaip 45°. Jeigu dėl transporto priemonių konstrukcijos ypatybių atotampų taip išdėstyti neįmanoma, leidžiama padidinti polinkio kampus, tačiau, vadovaujantis šių Taisyklių I skyriaus 14 lentele, būtina padidinti atotampos skerspjūvio plotą. Vienas atotampos galas tvirtinamas prie transporto priemonės vilkimo kablio ir kilpos, užpakalinio tilto pusašės, važiuoklės, technologinių rėmo skylių arba prie kitų detalių, kurios negali būti atotampos pažeidžiamos ir negali nupjauti vielos atotampos. Kitas atotampos galas tvirtinamas prie galinių arba šoninių vagono statramsčių ąsų arba prie pusvagonio apatinės trikampės rišalo plokštelės. Visais atvejais atotampos neturi liesti transporto priemonių ratų guminių padangų.

1124. Kraunant į platforminius vagonus transporto priemones su gumine ratų danga gijų skaičius kiekvienoje atotampoje, atsižvelgiant į transporto priemonės masę ir stabdžių buvimą, nustatomas pagal 70 ir 71 lenteles.

Kraunant į platforminius vagonus transporto priemones su plieniniais ratais gijų skaičius kiekvienoje atotampoje nustatomas atsižvelgiant į transporto priemonės masę ir atraminių tašelių tvirtinimo būdą (žr. šių Taisyklių 1119 punktą ir 69 lentelę).

71 lentelė

Tvirtinimo rekvizitas		Vienos mašinos su stabdžiais masė, t
		iki 3,5	3,6–7
6 mm skersmens vielos gijų skaičius vienoje atotampoje		2	4
vinių skaičius vienam tašeliui	keturiems skersiniams atraminiams tašeliams mašinai tvirtinti;	4	8
	aštuoniems skersiniams atraminiams tašeliams mašinai tvirtinti	2	4
PASTABA. Stabdžių neturinčios su pagalbinėmis atramomis ratinės transporto priemonės priskiriamos prie bestabdžių krovinių.

1125. Kraunant nevienodo svorio transporto priemones, lengvesnė mašina įtalpinama į sunkesnės mašinos kėbulą. Kraunant dviem aukštais, mašina, kuri remiasi į platforminio vagono grindis, tvirtinama įskaitant abiejų mašinų masę. Mašina, esanti kėbule (antrame aukšte), įtvirtinama kaip mašina, kuri remiasi į platforminio vagono grindis. Leidžiama po antro aukšto mašinų ratais padėti skirstymo padėklus (žr. 442 pav.).

1126. Kai transporto priemonės kraunamos dviem eilėmis platforminio vagono pločio atžvilgiu, kiekviena iš jų nuo skersinio poslinkio papildomai tvirtinama atraminiais tašeliais, dedamais prie ratų iš išorinės arba vidinės pusės; kiekvienas tašelis prikalamas keturiomis
200 mm ilgio vinimis.

Norint išvengti transporto priemonių su lingėmis šoninio supimo, po lonžeronu platforminio vagono centro link dedamas medinis pasparas (žr. 457 pav.). Pasparas prie platforminio vagono grindų prikalamas dviem 200 mm ilgio vinimis.

1127. Į platforminį vagoną arba vagonų junginį nuožulniai kraunamos transporto priemonės išdėstomos ir įtvirtinamos atsižvelgiant į transporto priemonių konstrukcijos ypatybes (žr. 458–462 pav.).

1127.1. Po nuožulniai kraunamų transporto priemonių su kėbulais priekiniais ratais galima padėti iškrovimo skydelius, kad nebūtų pažeidžiamos priekyje esančios mašinos kėbulo grindys. Siuntėjas atsako už tokių skydelių patvarumą. Jeigu kėbulo grindys yra iš lentų, tai iškrovimo skydeliai dedami skersai kėbulo lentų. Iškrovimo skydelių galai nutašomi 25°–35° kampu, kad geriau būtų mašinai užvažiuoti ant jų.

(pav.)

454 paveikslas

(pav.)

455 paveikslas

(pav.)

456 paveikslas

(pav.)

457 paveikslas

(pav.)

458 paveikslas

(pav.)

459 paveikslas

(pav.)

460 paveikslas

(pav.)

461 paveikslas

(pav.)

462 paveikslas

(pav.)

463 paveikslas

(pav.)

464 paveikslas

1127.2. Prie nuožulniai pakrautų transporto priemonių priekinių ratų (20–30) mm atstumu nuo jų išorinio paviršiaus lygiagrečiai dedami ne mažesnio kaip (50x75) mm skerspjūvio ir ne trumpesni kaip 400 mm išilginiai kreipiamieji tašeliai. Kreipiamieji tašeliai sutvirtina ir iškrovimo skydelių lentas. Kiekvienas kreipiamasis tašelis turi būti prikaltas prie iškrovimo skydelių keturiomis (100–150) mm ilgio vinimis.

1127.3. Galiniai visų pakrautų transporto priemonių, išskyrus paskutines, bortai turi būti atidaryti ir įtvirtinti ant jų esančiomis specialiomis grandinėmis arba viela (žr. 461 ir
462 pav.).

1127.4. Transporto priemonių be kėbulų priekinės ašys gali būti pastatytos ant specialių palengvintų medinių padėklų (žr. 463 ir 464 pav.), išskyrus pirmąją, nuožulniai pakrautą, ir virš vagono sankabos pakrautas ašis. Padėklas dedamas ir tvirtinamas ant priekyje stovinčios mašinos rėmo (žr. 459 pav.). Priekinė tokių transporto priemonių ašis viela pririšama prie priekyje stovinčios mašinos rėmo.

1127.5. Galima transporto priemones krauti nuožulniai naudojant specialius padėklus, pritvirtinamus prie vagono grindų. Padėklai gali būti dedami po viena arba po keletu transporto priemonių. Šiuo atveju transporto priemonių tvirtinimo būdai nustatomi pagal šių Taisyklių I skyriaus reikalavimus.

1128. Kraunant į platforminius vagonus transporto priemones su stabdžiais, pirmosios transporto priemonės, pakrautos horizontaliai ir užstabdytos, užpakaliniai ratai pleištuojami atraminiais tašeliais iš abiejų pusių, o priekiniai – tik iš išorinės pusės. Kraunant į platforminius vagonus transporto priemones be stabdžių, pirmosios transporto priemonės, pakrautos horizontaliai, ratai pleištuojami tik iš išorinės pusės. Visų nuožulniai pakrautų transporto priemonių iš abiejų pusių pleištuojami tik užpakaliniai ratai.

1128.1. 6 mm skersmens vinių skaičius, kuriuo prikalamas kiekvienas atraminis tašelis, nustatomas atsižvelgiant į transporto priemonės masę ir stabdžių buvimą pagal 72 lentelę. Vinys turi būti 50 mm ilgesnės už tašelio aukštį.

72 lentelė

Transporto priemonės masė	Vinių skaičius vienam tašeliui
su stabdžiais
iki 3,9	4
3,9–4,2	5
4,3–6,3	6
be stabdžių
iki 2,7	3

1128.2. Transporto priemonės su kėbulais ir stabdžiais, pakrautos horizontaliai ir nuožulniai (pirmoji ir paskutinė) tvirtinamos atraminiais tašeliais, kaip nurodyta šio punkto pirmojoje pastraipoje, ir keturiomis vielos atotampomis (žr. 460 pav.).

1128.3. Transporto priemonės, pakrautos virš vagono sankabų, tvirtinamos atraminiais tašeliais ir dviem vielos atotampomis, nukreiptomis užpakalyje stovinčios mašinos link (žr. 460 pav.).

1128.4. 6 mm skersmens vielos atotampos gijų skaičius nustatomas atsižvelgiant į transporto priemonės masę pagal 73 lentelę.

73 lentelė

Transporto priemonės masė, t	Vienos atotampos gijų skaičius reikalingas įtvirtinti transporto priemonėms, pakrautoms
	horizontaliai	nuožulniai		virš sankabos
		pirmoji	paskutinė
iki 3,9	2	2/4	4/2	2
3,9–6,3	2	4/6	6/4	2
Skaitiklyje nurodytas vielos gijų skaičius atotampose, nukreiptose horizontaliai pakrautų mašinų link, vardiklyje – atotampose, nukreiptose priešinga kryptimi.

1128.5. Horizontaliai pakrauta transporto priemonė be kėbulo su stabdžiais, be atraminių tašelių, tvirtinama keturiomis vielos atotampomis; nuožulniai pakrauta transporto priemonė tvirtinama prie užpakalinio tilto keturiomis atotampomis, iš kurių dvi nukreiptos horizontaliai stovinčios mašinos link, o dvi kitos – į priešingą pusę (žr.458 ir 459 pav.).

1128.6. Transporto priemonių be kėbulo, išskyrus pakrautas virš vagonų sankabų, priekiniai ratai tvirtinami dviem atotampomis.

1128.7. 6 mm skersmens vielos atotampos gijų skaičius nustatomas atsižvelgiant į transporto priemonės masę pagal 74 lentelę.

1128.8. Kiekviena iki 2,7 t masės nuožulniai ir horizontaliai pakrauta stabdžių neturinti transporto priemonė, be atraminių tašelių, dar įtvirtinama keturiomis 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis.

74 lentelė

Transporto priemonės masė, t	6 mm skersmens vielos gijų skaičius vienoje atotampoje
iki 3,4	2/2
3,5–4,0	4/2
4,1–6,3	4/4
Skaitiklyje nurodytas vielos gijų skaičius atotampose, nukreiptose horizontaliai pakrautų mašinų link, vardiklyje – atotampose, nukreiptose priešinga kryptimi.

1129. Kiekviena į pusvagonį horizontaliai pakrauta transporto priemonė tvirtinama šešiomis vielos atotampomis. Be to, gretimos transporto priemonės sutvirtinamos dviem horizontaliais rišalais (žr. 439 pav.).

Iki 3,3 t masės transporto priemonė tvirtinama 6 mm skersmens dviejų gijų atotampomis ir rišalais; nuo 3,3 t iki 6,3 t masės – keturių gijų atotampomis ir rišalais.

1130. Iki 3,3 t masės transporto priemonės su stabdžiais į pusvagonius nuožulniai kraunamos tokia pat tvarka, kaip į platforminius vagonus (žr. 461 ir 462 pav.).

Horizontaliai pakrauta transporto priemonė tvirtinama šešiomis 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis. Dvi iš jų rišamos prie vilkimo kablių ir trikampių rišalo plokštelių, esančių pusvagonio rėmsijoje, o keturios – prie užpakalinio tilto pusašių ir apatinių trikampių rišalo plokštelių. Nuožulniai pakrautos transporto priemonės tvirtinamos keturiomis 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis, pririšamomis prie užpakalinio tilto pusašių ir apatinių trikampių rišalo plokštelių.

(pav.)

465 paveikslas

(pav.)

466 paveikslas

(pav.)

467 paveikslas

(pav.)

468 paveikslas

Į pusvagonius kraunamų transporto priemonių ratų guminės padangos neturi liesti skersinių ir šerdeso sijų aštrių briaunų, taip pat pusvagonio galinių durų metalinio slenksčio.

1131. Skersai platforminio vagono pakrautos iki 2,4 t masės transporto priemonės su stabdžiais tvirtinamos (žr. 465 pav.) taip: kiekviena transporto priemonė tvirtinama keturiomis 6 mm skersmens dviejų gijų vielos atotampomis; be to, kiekviena transporto priemonė pleištuojama keturiais, ne mažesnių kaip (75x130x400) mm matmenų skersiniais tašeliais ir keturiais išilginiais tašeliais, kurių matmenys nustatomi pagal šių Taisyklių 1119 punkto reikalavimus. Kiekvienas skersinis tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų dviem 200 mm ilgio vinimis, o išilginis –penkiomis tokiomis pat vinimis.

1132. Norint sumažinti automobilinių kranų strėlių siūbavimą, kiekviena strėlė tvirtinama keturiomis 6 mm skersmens dviejų gijų vielos atotampomis. Iš jų dvi atotampos pririšamos prie strėlės viršūnės, kitos dvi – strėlės viduryje (žr. 466 pav.).

Kraunant du automobilinius kranus, leidžiama dvi atotampas strėlės viduryje pakeisti į
6 mm skersmens keturių gijų vielos tempiklį ir surišti abi strėles kartu (467 pav.). Šiuo atveju tempiklio rišimo vietoje tarp kranų strėlių įtaisomas medinis tarpiklis, kuris tvirtinamas prie strėlių.

Norint sumažinti ekskavatorių strėlių ir kaušų siūbavimą, jie tvirtinami keturiomis 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis po dvi iš kiekvienos pusės. Jos turi būti nukreiptos į priešingas puses (žr. 468 pav.).

XLVI skirsnis. Traktorių priekabų krovimas ir tvirtinimas

1133. Traktorių priekabos MMZ–771B kraunamos į platforminius vagonus trimis aukštais (žr. 469 pav.). Ant (100x125x500) mm matmenų medinių padėklų kraunami keturi kėbulai, nuimti nuo dviejų priekabų. Kiekvienas padėklas prikalamas prie platforminio vagono grindų penkiomis 6 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis. Į šiuos kėbulus kraunamos dvi neišardytos priekabos su įjungtais stovėjimo stabdžiais, o ant priekabų – dvi traktoriaus priekabų važiuoklės.

Kėbulų, kuriuose yra priekabų ratai, šoniniai bortai praveriami ir iš kiekvienos pusės tvirtinami per galinių bortų technologines kiaurymes 6 mm skersmens dviejų gijų viela nepažeidžiant pakrovos gabarito.

Antrame aukšte priekabos tvirtinamos šešiolika 6 mm skersmens šešių gijų vielos atotampomis. Vieni atotampos galai rišami prie platforminio vagono statramsčių ąsų, kiti – prie priekabų rėmų gembių.

Atotampų ir kėbulo bortų sąlyčio vietose dedami guminiai tarpikliai.

Kiekvienos trečiame aukšte esančios važiuoklės grąžulas tvirtinamas prie galinio priekabos borto per sukibimo kilpą ir stačiakampes technologines kiaurymes dviem 6 mm skersmens dviejų gijų vielos atotampomis.

Viršutinių važiuoklių hidrauliniai keltuvai tvirtinami prie priekabos rėmo 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

1134. Keturios traktorių puspriekabės MMZ–771B kraunamos į platforminius vagonus dviem aukštais (žr. 470 pav.). Apatiniame aukšte pirmoji puspriekabė pastatoma ant platforminio vagono grindų darbinėje padėtyje. Po to statoma antroji puspriekabė, o po jos rėmo atramine įranga dedami du mediniai (100x200x400) mm matmenų tašeliai 3. Mediniai tašeliai sutvirtinami vienas su kitu ir prikalami prie platforminio vagono grindų keturiomis
6 mm skersmens ir ne trumpesnėmis kaip 150 mm ilgio vinimis. Puspriekabių priekiniai šoniniai bortai turi būti atidaryti ir surišti vienas su kitu ne mažesnio kaip 4 mm skersmens viela. Kiekviena apatinio aukšto puspriekabė tvirtinama keturiomis 6 mm skersmens šešių gijų vielos atotampomis 1. Atotampos rišamos prie priekabų rėmų ir platforminio vagono šoninių statramsčių ąsų.

1134.1. Apatinio aukšto puspriekabės kiekvienas ratas tvirtinamas vienu išilginiu ir vienu skersiniu (75x100x50) mm matmenų tašeliais. Kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų aštuoniomis 6 mm skersmens ir ne trumpesnėmis kaip 150 mm ilgio vinimis 4 .

1134.2. Ant apatinių puspriekabių viršutinės puspriekabės kraunamos taip, kad viršutinių puspriekabių ratai būtų apatinių puspriekabių su atidarytais bortais kėbuluose. Viršutinių puspriekabių prikabinamoji rėmo dalis turi remtis į apatinių puspriekabių kėbulų galinius bortus.

1134.3. Kiekviena antro aukšto puspriekabė tvirtinama 6 mm skersmens 6 gijų vielos atotampomis 2. Atotampos rišamos prie puspriekabių rėmų ir platforminio vagono šoninių statramsčių ąsų.

1134.4. Kiekvienos puspriekabės nuimamieji medžio ir metalo bei metaliniai bortai surišami 6 mm skersmens viela, sudedami į galinį kėbulą ir tvirtinami prie puspriekabių technologinių kėbulų kiaurymių 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

(pav.)

1 – platforminis vagonas; 2 – priekabos kėbulas; 3 – neišardyta priekaba; 4 – priekabos važiuoklė; 5 – atotampa; 6 – padėklas; 7 – atotampa

469 paveikslas

(pav.)

470 paveikslas

XLVII skirsnis. Lengvųjų automobilių krovimas ir tvirtinimas

1135. Dviaukščiai metaliniai platforminiai vagonai (žr. 471 pav.) yra skirti lengviesiems automobiliams vežti siuntėjo paskirtiniais sąstatais arba vagonų grupėmis, ne mažesnėmis kaip 15 vienetų.

1136. Automobiliai dviaukščiuose metaliniuose platforminiuose vagonuose vežami tik tiems gavėjams, kurie turi privažiuojamuosius geležinkelio kelius su specialia įranga (aparelėmis), leidžiančia automobiliams patiems išvažiuoti iš abiejų vagono aukštų.

Specialioje įrangoje turi būti numatyti įrenginiai, leidžiantys saugiai iškrauti automobilius ir nesugadinti riedmenų. Siuntėjas važtos dokumentuose turi pažymėti: „Gavėjas turi specialią įrangą automobiliams iškrauti“.

1137. Vagono viršutiniame ir apatiniame aukštuose sumontuota kreipiamoji įranga automobiliams nukreipti atitinkama linkme, kai jie kraunami ir įtvirtinami vagono pločio atžvilgiu.

1137.1 Automobiliams įtvirtinti nuo išilginio ir skersinio poslinkio, vagone įrengiama inventorinė įtvirtinimo įranga (ratų atramos), kuri įtaisoma po kiekvienu pakrauto automobilio ratu (žr. 472 ir 473 pav.).

1137.2. Vagono viršutinio ir apatinio aukštų grindyse yra plyšiai tvirtinimo įrangai (ratų atramoms) įtaisyti ir fiksuoti. Ratų atramų komplektą sudaro korpusas 2 (žr. 472 pav.) su dviem kabliais, įeinančiais į vagono grindų plyšius, pasukamasis svirtinis spaudiklis 1, sujungtas su traukle, ant kurios užsukama veržlė su ištekintais žiediniais grioveliais 4, spyruoklinė užkaba 3 ratų atramai fiksuoti, kad nejudėtų ir neišlįstų iš vagono grindų plyšių.

1138. Šių Taisyklių nustatyta tvarka į dviaukščius metalinius platforminius vagonus kraunami lengvieji automobiliai kurių:

1138.1. vieno automobilio masė ne didesnė kaip 1650 kg;

1138.2. vieno automobilio plotis ne didesnis kaip 1615 mm (kraunant automobilius dviem eilėm);

1138.3. svorio centro aukštis (hsc ) virš vagono grindų ne didesnis kaip 600 mm;

1138.4. vėžės plotis (atstumas tarp priekinių arba galinių ratų padangų pločio centrų) ne mažesnis kaip 1200 mm;

1138.5. automobilio bazė (atstumas tarp ratų ašių) ne mažesnė kaip 2000 mm;

1138.6. kiekvieno automobilio priešvėjinis paviršius iš bet kokios šoninės pusės neturi būti didesnis kaip 3000 mm² 1000 kg automobilio masei.

Siuntėjas nustato, ar automobilis atitinka šiuos reikalavimus. 1139. Viršutiniame ir apatiniame vagono aukšte automobiliai kraunami simetriškai išilginės vagono ašies atžvilgiu. Atsižvelgiant į matmenis jie kraunami taip:

1139.1. keturi automobiliai „Volga“ kraunami viena eile vagono pločio atžvilgiu kiekviename aukšte (žr. 474 pav.);

1139.2. automobiliai kraunami dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu, o tarp pagrindinių statramsčių – po vieną automobilį. Šiuo atveju viršutiniame vagono aukšte kraunama 10 automobilių (žr. 475 a pav.), o apatiniame aukšte – 7 automobiliai (žr. 475 b pav.).

Jeigu vagono apatinis aukštas aptemptas apsauginiu vielos tinklu, tai apatiniame aukšte kraunami penki automobiliai viena eile.

Tarpas tarp daugiausia išsikišusių dalių greta, priekyje ir gale esančių automobilių turi būti ne mažesnis kaip 50 mm (žr. 474 ir 475 pav.).

471 paveikslas

a – kraštinė kairioji ratų atramos darbinė padėtis; b – vidurinė; c – kraštinė dešinioji

472 paveikslas

(pav.)

473 paveikslas

(pav.)

474 paveikslas

1140. Automobiliai į viršutinį ir apatinį vagono aukštus įvažiuoja ir išvažiuoja iš jų pro vagono galą. Į kraunamo vagono viršutinį ir apatinį aukštus automobiliai važiuoja vagonų viduriu.

Du pirmieji viršutiniame aukšte dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu kraunami automobiliai į kreipiamuosius įtaisus įvažiuoja tiesiog tame vagone, o kiti – per prieš jį stovintį vagoną (žr. 476 pav.).

Apatiniame aukšte dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu kraunami automobiliai į kreipiamuosius įtaisus įvažiuoja tiesiog tame vagone (žr. 477 pav.).

1141. Prieš pakraudamas automobilius siuntėjas privalo:

1141.1. nuleisti į horizontalią padėtį krovimo aikšteles visų vagonų viršutiniuose ir apatiniuose aukštuose, palikdamas vertikalioje padėtyje tik kraštines krovimo aikšteles vagono, kuris kraunamas pirmiausia;

1141.2. įsitikinti, ar ratų atramos sukomplektuotos ir nesugadintos (jeigu reikia, turi būti patepti atramų sraigtiniai sujungimai) ir išdėstyti jas taip, kad netrukdytų automobiliams važiuoti vagonų sąstatu;

1141.3. pirmojo kraunamo vagono viršutiniame ir apatiniame aukštuose į kraštinius grindų plyšius prie vertikalioje padėtyje esančių krovimo aikštelių įtaisyti reikiamą ratų atramų skaičių. Šiuo atveju pasukamieji svirtiniai spaudikliai turi būti vidurinėje darbinėje padėtyje (žr. 472 pav.).

1142. Pakrautam automobiliui įtvirtinti reikia į arčiausiai prie automobilio ratų esančius plyšius įtaisyti ratų atramas, pastumti jas nuo ratų ir kiekvieną ratų atramą užfiksuoti spyruokline užkaba. Pasukamasis svirtinis spaudiklis 1 turi būti dešinėje kraštinėje arba vidurinėje darbinėje padėtyje.

Sukant veržlę 4, pasukamasis svirtinis spaudiklis glaudžiai prispaudžiamas prie automobilio ratų. Siuntėjas turi patikrinti ratų atramų įtvirtinimą, kad, vežant automobilius, jos neslankiotų.

1143. Pakrautų automobilių rankiniai stabdžiai turi būti įjungti ir siuntėjo užplombuoti nustatyta tvarka.

1144. Pakrovęs automobilius siuntėjas vagonų krovimo aikšteles nustato į vertikalią padėtį ir įtvirtina jas kabliniais griebtuvais.

Draudžiama vagonus judinti su nuleistomis į horizontalią padėtį krovimo aikštelėmis.

1145. Prieš iškraunant automobilius, gavėjas privalo nustatyti vagonų krovimo aikšteles į horizontalią padėtį, nuimti pirmų iškraunamų automobilių ratų atramas.

Norint nuimti ratų atramas, reikia atsukti veržlę 4 su ištekintais žiediniais grioveliais (žr. 472 pav.), keturiais, penkiais sūkiais pakelti į viršų, ištraukti ją iš įpjovos ir pastumti automobilio rato link, kad pasukamasis svirtinis spaudiklis 1 atsikabintų nuo rato. Spyruoklinė užkaba 3 pakeliama į viršų, ratų atrama pastumiama pirmyn, kad jos kabliai išlystų iš grindų plyšių.

Iškraunant kitus automobilius, ratų atramos nuimamos tokia pat tvarka.

Iškrovęs automobilius, gavėjas vagonų krovimo aikšteles nustato į vertikalią padėtį, o ratų atramas įtvirtina vagone.

Norint įtvirtinti nuimtą ratų atramą, reikalinga nuleisti varžtą 4 į korpuso įpjovą 2 ir prisukti iki galo, pakelti spyruoklinę užkabą 3, įstatyti kablius į grindų plyšius, patraukti ratų atramą į save, nuleisti spyruoklinę užkabą, kad ji užsifiksuotų grindų plyšyje.

1146. Iškrovus automobilius, tušti vagonai iš krovinio gavėjo priimami nustatyta tvarka ir patikrinama, ar ratų atramos nesugadintos ir sukomplektuotos, ar vagonų krovimo aikštelės įtvirtintos kabliniais griebtuvais vertikalioje padėtyje.

(pav.)

475 paveikslas

(pav.)

476 paveikslas

(pav.)

477 paveikslas

XLVIII skirsnis. Lengvųjų automobilių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose sutankintu būdu

1147. Į platforminį vagoną su nuleistais bortais kraunami šeši automobiliai dviem išilginėmis eilėmis po tris automobilius kiekvienoje eilėje. Atstumas tarp išilginių eilių turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, o tarp automobilių kiekvienoje išilginėje eilėje – ne mažesnis kaip 430 mm (žr. 478 pav.).

1148. Prieš pakraunant automobilius, ant platforminio vagono grindų įtaisomi šeši rėmeliai ir 12 atramų naudojant specialų šabloną.

1148.1. Nuo pojūdžių automobilių ratai viduryje platforminio vagono sulaikomi tašelių rėmeliu (žr. 478 pav. 3 poz.): nuo išilginių – (70x70x720) mm matmenų tašeliais, nuo skersinių – (50x50x580) mm matmenų tašeliais. Tašeliai sujungimo vietose sukalami vienas su kitu dviem 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis, kaip parodyta 479 pav. Parengtas rėmelis prikalamas prie vagono grindų šešiomis 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis.

1148.2. Nuo pojūdžių automobilių ratai platforminio vagono kraštuose sulaikomi atramomis (žr. 478 pav. 4 poz.): nuo išilginių pojūdžių – (70x70x580) mm matmenų tašeliais, nuo skersinių – (50x50x580) mm matmenų tašeliais. Atramos parengiamos taip: tašeliai sujungimo vietose sukalami vienas su kitu dviem 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis, kaip parodyta 480 pav. Parengta atrama prikalama prie vagono grindų šešiomis 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis. Šiuo atveju (50x50x580) mm matmenų apatinis tašelis įtaisomas glaudžiai prie armuotų platforminio vagono kampainių.

1148.3. Be to, automobiliai platforminiuose vagonuose tvirtinami dvidešimčia 6 mm skersmens dviejų gijų vielos atotampų (žr. 478 pav. 1 poz.) ir keturiomis 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis (žr. 478 pav. 2 poz.). Atotampos tvirtinamos prie automobilių vilkimo kilpų ir vagono statramsčių ąsų.

1149. Mechanizuotai pakrauti ir iškrauti automobilius galima naudojant specialią traversą.

Nesant iškrovimo mechanizmų, galima pačiais automobiliais išvažiuoti iš vagonų ant aukštos šoninės platformos. Šiuo atveju prieš iškraunamą platforminį vagoną turi stovėti tuščias platforminis vagonas. Tarpai tarp platforminių vagonų ir šoninės platformos automobilių važiavimo vietose turi būti perdengti rievėtais metaliniais lakštais arba tilteliais, naudojamais kraunant dengtuosius vagonus. Vairuotojų ir automobilių saugumui užtikrinti, prieš iškraunant arčiausioje eilėje prie šoninės platformos esančius automobilius, reikia rankiniu būdu pasukti 10°–20°, o automobilius, esančius antroje eilėje, pastumti
(300–400) mm platforminio vagono vidurio link.

(pav.)

478 paveikslas

(pav.)

479 paveikslas

(pav.)

480 paveikslas

XLIX skirsnis. Grūdinių kultūrų nuėmimo savaeigių kombainų krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose

1150. Šiame skirsnyje nustatomi pakrovos ir tvirtinimo būdai keturašiuose platforminiuose vagonuose grūdinių kultūrų nuėmimo savaeigių kombainų SK–6 „Kolos“ ir SK–5 „Niva“, kraunamų gamyklos ir lauko sąlygomis, SK–4, kraunamų lauko sąlygomis. Kombainai kraunami išardyti. Kombaino kūlimo agregatas kraunamas į platforminį vagoną taip, kad varantieji ratai būtų simetriški išilginės vagono ašies atžvilgiu. Kūlimo agregato varantieji ratai įtvirtinami stovėjimo stabdžiu, o pavarų dėžės svirtis nustatoma į vieną iš pozicijų.

1150.1. Po kūlimo agregato varančiųjų ratų tiltu įtaisomi du pasparai (žr. 481 pav.); kiekvienas pasparas prikalamas prie vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio, vinimis.

1150.2. Išmontuoti kombaino mazgai ir detalės kraunami ir tvirtinami šiose Taisyklėse nustatyta tvarka atsižvelgiant į kombaino markę.

1150.3. Platforminių vagonų šoninių bortų sekcijos, esančios prieš kombaino kūlimo agregato varančiuosius ratus, nuleidžiamos ir įtvirtinamos.

L skirsnis. Kombainų be javapjovės krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis)

1151. Kombaino SK–6 „Kolos“ krovinio vienetai: kūlimo agregatas, bunkerio sraigtas, rinktuvas, laiptų turėklai, oro ėmiklis, iškrautuvas, grotelės, santvara, kupetuotuvo šonai (kairysis ir dešinysis), dugnas, atsarginių dalių ryšulys.

1152. Į keturašį platforminį vagoną kraunami du kombainai (žr. 482 pav.). Kūlimo agregatas 1 įtaisomas varomaisiais ratais prie vagono galinio borto. Kiekvienas kūlimo agregato ratas įpleištuojamas dviem (140–160) mm x300 mm x400 mm matmenų atraminiais tašeliais 4. Kiekvienas tašelis prikalamas prie vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio, vinimis. Kūlimo agregato varančiųjų ratų vidinėje pusėje glaudžiai dedama po vieną (140–160) mmx300 mm x300 mm matmenų išilginį atraminį tašelį 10. Kiekvienas tašelis prikalamas prie vagono grindų trimis 6 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio, vinimis.

Kūlimo agregatas įtvirtinamas šešiomis 6 mm skersmens vielos atotampomis, iš jų dvi atotampos 7 – kiekviena 8 gijų – tvirtinamos prie kūlimo agregato varančiųjų ratų tilto ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų, dvi atotampos – kiekviena 8 gijų –tvirtinamos prievaromųjų ratų tilto ir prie vagono galinių statramsčių ąsų, trečioji 4 gijų atotampų pora 8 tvirtinama prie kūlimo agregato gembių ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų.

1153. Ant platforminio vagono grindų kraunami ir įtvirtinami išmontuoti kombaino mazgai ir detalės: po pirmuoju kūlimo agregatu kraunami kairysis ir dešinysis kupetuotuvo šonai ir santvara; po antruoju kūlimo agregatu kraunami iškrautuvai, bunkerio sraigtai ir santvara; tarp agregatų kraunami atsarginių dalių ryšuliai, oro ėmikliai, rinktuvai, dugnai, laiptų turėklai ir grotelės.

Atsarginių dalių ryšuliai, oro ėmikliai, rinktuvai, dugnai, laiptų turėklai, sudėti platforminio vagono viduryje, įtvirtinami dviem 6 mm skersmens 2 gijų vielos aprišalais
11 prie vagono šoninių statramsčių ąsų. Kiekviena pakrauta dalis prikalama prie vagono grindų dviem 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis, kurių galvutės užlenkiamos ant šių detalių.

(pav.)

1 – (600x180x50) mm matmenų lenta (viena); 2 – (260x120x40) mm matmenų lentos (keturios); 3 – (600x130x50) mm matmenų lentos (dvi); 4 – (440x120x50) mm matmenų lentos (dvi); 5 – (570x200x40) mm matmenų lentos (dvi); 6 – 40 (4x100) mm matmenų vinių

481 paveikslas

(pav.)

1 – kūlimo agregatas; 2 – kupetuotuvo šonai; 3 – kitos detalės; 4,10 – atraminiai tašeliai; 5 – pasparas; 6 – santvara;
7,8 – atotampos; 9 – iškrautuvas; 11 – aprišalai

482 paveikslas

LI skirsnis. Kombainų su kupetuotuvu be javapjovės krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis)

1154. Kombaino su kupetuotuvu krovinio vienetai: kūlimo agregatas su įtvirtintais jame kabina ir rinktuvu, šakės (kairioji ir dešinioji), surinkta santvara, oro ėmiklis, šiaudų numetimo skydelis, kupetuotuvo šonai (kairysis ir dešinysis), iškrovimo sraigtas, kupetuotuvo dugnas, užpakalinis vožtuvas, dugno pirštas (ryšulys), numestuvo velenas (ryšulys), slopintuvas ir kitos detalės (ryšulys), gaubto kairioji ir dešinioji šoninė (ryšulys), mentės ir spinduliai (ryšulys), dangtis ir kitos detalės (ryšulys), plokštelė (ryšulys), tašas ir kitos detalės (ryšulys), kabinos žaliuzės (ryšulys).

1155. Į keturašį platforminį vagoną kraunami du kombainai (žr. 483 pav.). Kūlimo agregatas 1 kraunamas varomaisiais ratais prie vagono galinio borto. Varomieji ratai įpleištuojami dviem (65–100) mmx120 mmx350 mm matmenų atraminiais tašeliais 5. Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie vagono grindų keturiomis 5 mm skersmens
150 mm ilgio vinimis. Kiekvienas kombaino varantysis ratas įtvirtinamas dviem
(125–150) mmx200 mmx550 mm matmenų atraminiais tašeliais 7 ir po vieną
(125–150) mmx200 mmx550 mm matmenų išilginį tašelį vidinėje pusėje. Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens 200 mm ilgio vinimis.

1155.1. Kūlimo agregatas įtvirtinamas šešiomis 6 mm skersmens vielos atotampomis, iš jų dvi atotampos 6 – kiekviena 6 gijų – tvirtinamos prie kombaino varančiojo tilto ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų, dvi atotampos – kiekviena 6 gijų – iš varomųjų ratų pusės tvirtinamos prie kūlimo agregato rėmo ir prie vagono galinių statramsčių ąsų, trečioji 4 gijų atotampų pora 8 tvirtinama prie kombaino rėmo ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų.

1155.2. Kombaino kabina 4 padedama ant kūlimo agregato. Priekinė kabinos dalis dedama ant (100x100) mm skerspjūvio medinio padėklo 10 ir suraišiojama dviem dviejų gijų 6 mm skersmens vielos atotampomis 11 prie variklį laikančio rėmo ir oro valytuvo apkabos.

1155.3. Užpakalinė kabinos dalis dviem varžtais M–12 su fiksuojamosiomis veržlėmis pritvirtinama prie specialių gembių. Gembės dviem varžtais M–12 su fiksuojamosiomis veržlėmis pritvirtinamos prie kūlimo agregato užpakalinės dalies korpuso.

1156. Ant platforminio vagono grindų (žr. 483 pav.) kraunami kombaino mazgai ir detalės: po kiekvienu kūlimo agregatu dedamos kairioji ir dešinioji šakės, šiaudų numetimo skydelis, kairysis ir dešinysis kupetuotuvo ir gaubto šonai, kupetuotuvo dugnas, dugno pirštas (ryšulys), numestuvo velenas ir kitos detalės.

Iškrovimo sraigtas kraunamas išilgai vagono šoninių bortų. Tarp kūlimo agregatų kraunama surinkta santvara, dėžės su detalėmis, užpakalinis vožtuvas, oro ėmikliai ir žaliuzės.

Kiekvieno kombaino detalės ir mazgai prie vagono grindų pritvirtinami taip: oro ėmiklis prikalamas keturiomis 5 mm skersmens 100 mm ilgio vinimis; surinkta santvara – dviem
5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis; kiekvienas kupetuotuvo ir gaubto šonas prikalamas viena 6 mm skersmens 200 mm ilgio vinimi; užpakalinis vožtuvas prikalamas dviem 6 mm skersmens 200 mm ilgio vinimis; menčių ir spindulių ryšuliai prikalami dviem 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis; likusios pakrautos dalys prie vagono grindų prikalamos dviem 6 mm skersmens 200 mm ilgio vinimis; jų galvutės užlenkiamos ant šių detalių.

LII skirsnis. Kombainų su pakabintu smulkintuvu be javapjovės krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis)

1157. Kombaino su pakabintu smulkintuvu krovinio vienetai: kūlimo agregatas su jame įtvirtintais kabina ir rinktuvu, oro ėmiklis, iškrovimo sraigtas, kombaino priekaba, kairysis ir dešinysis skydeliai (ryšulys), lenktuvų mentės spinduliai (ryšulys), užpakalinis dešinysis skydelis, akumuliatoriai, smulkintuvo vamzdis, žaliuzės.

Į keturašį platforminį vagoną kraunami du kombainai (žr. 484 pav.). Kūlimo agregatai su pakabintais smulkintuvais kraunami į vagoną ir tvirtinami jame tvarka, nustatyta kombainams SK–5 su kupetuotuvais. Šiuo atveju varančiųjų ratų tiltas tvirtinamas dviem aštuonių gijų 6 mm skersmens vielos atotampomis. Kūlimo agregatų su pakabintais smulkintuvais varomieji ratai iš išorinės pusės papildomai tvirtinami dviem
(130–150) mmx200 mmx550 mm matmenų atraminiais tašeliais 10. Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie vagono grindų dviem 6 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio, vinimis.

(pav.)

1 – kūlimo agregatas; 2 – pasparai; 3 – kitos detalės; 4 – kabina; 5,7,9 – atraminiai tašeliai; 6,8,11 – atotampos; 10 – padėklas

483 paveikslas

1158. Ant platforminio vagono grindų kraunami kombaino mazgai ir detalės: po kiekvienu kūlimo agregatu dedamas smulkintuvo vamzdis, kombaino priekaba, užpakalinis dešinysis skydelis ir kitos detalės.

1158.1. Iškrovimo sraigtas dedamas išilgai vagono uždarytų šoninių bortų. Tarp kūlimo agregatų kraunami oro ėmikliai, skydeliai (kairysis ir dešinysis) ir žaliuzės.

1158.2. Kiekvieno kombaino detalės ir mazgai tvirtinami prie vagono grindų taip: smulkintuvo vamzdis prikalamas dviem 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis; skydeliai (kairysis ir dešinysis) prikalamas viena 5 mm skersmens 100 mm ilgio vinimi; užpakalinis dešinysis skydelis prikalamas dviem 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis; oro ėmiklis prikalamas keturiomis 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis; jų galvutės užlenkiamos ant šių detalių.

1158.3. Iškrovimo sraigtas tvirtinamas (50–100) mm x120 mm x350 mm matmenų atraminiu tašeliu, kuris prikalamas prie vagono grindų dviem 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis. Žaliuzės tvirtinamos prie kūlimo agregato 4 mm skersmens dviejų gijų viela.

Kombaino priekaba tvirtinama pakavimo juosta, kuri prie vagono grindų prikalama dviem 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis.

(pav.)

1 – kūlimo agregatas; 2 – kitos detalės; 3,4,7 – atotampos; 5– pasparas; 6,8,9,10 – atraminiai tašeliai; 11 – padėklas

484 paveikslas

LIII skirsnis. Kombainų su iki 5 m pločio javapjove krovimas ir tvirtinimas (lauko sąlygomis)

1159. Prieš kraunant kombainą javapjovė su nuožulnia kamera nuimama nuo kūlimo agregato. Nuo javapjovės nuimami torpedinių skirtuvų antgaliai, o lenktuvas perkeliamas nuožulnios kameros link ir įtvirtinamas fiksatoriais.

Javapjovė su nuožulnia kamera (žr. 485 ir 486 pav.) kraunama ant platforminio vagono grindų, o apatinis velenas nuožulnios kameros pusėje pleištuojamas dviem
(90–110) mmx(150x300) mm matmenų atraminiais tašeliais. Kiekvienas tašelis prikalamas prie vagono grindų trimis 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis.

Javapjovė tvirtinama keturiomis 6 mm skersmens 4 gijų vielos atotampomis (žr.
486 pav.) prie viršutinio veleno ir pjovimo aparato tašo bei prie vagono šoninių statramsčių ąsų.

Nuo kombaino turi būti nuimtos dalys ir detalės (žr. 75 lentelę).

75 lentelė

SK–4	SK–5 „Niva“	SK–6 „Kolos“
Javapjovė su nuožulnia kamera	Javapjovė su nuožulnia kamera. Kabina	Javapjovė su nuožulnia kamera
Kombaino stogelis^2)	Priekinio lakšto ekranas^1)	Išmetimo vamzdis^1)
Kopėčių pakopėlė^3)	Iškrovimo sraigto movos atitvaros apsauginis skydelis	Iškrovimo sraigtas^3)
Radiatoriaus oro ėmiklis	Kairioji aikštelės šoninė^1)	Kopėčių turėklai^3)
Iškrovimo sraigtas	Iškrovimo sraigto atvamzdis^1)	Radiatoriaus oro ėmikliai^3)
	Iškrovimo sraigtas^3)	Iškrovimo sraigto atvamzdis^1)
	Kopėčių turėklai^3)
	Radiatoriaus oro ėmikliai^3)
^1) Sudėti į bunkerį. ^2) Sukrauti pagal nustatytą gabaritą ir įtvirtinti. ^3) Sukrauti po kūlimo agregatu ant platforminio vagono grindų.

1160. Kūlimo agregatas kraunamas kupetuotuvu prie vagono galinio borto (žr. 485 pav. ir 486 pav.).

Kombainų SK–5 ir SK–6 kūlimo agregatai lauko sąlygomis kraunami į vagoną ir tvirtinami jame tvarka, nustatyta šiems kombainams krauti gamyklos sąlygomis.

1160.1. Kiekvienas kombaino SK–4 kūlimo agregato varantysis ratas (žr. 487 pav.) įtvirtinamas dviem (130–150) mm x (200x400) mm matmenų atraminiais tašeliais 4. Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio vinimis.

1160.2 Kiekvienas varomasis ratas įpleištuojamas dviem ne mažesnių kaip
(60–100) mmx(120x350) mm matmenų atraminiais tašeliais 2. Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie vagono grindų keturiomis 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis. Kūlimo agregatas įtvirtinamas šešiomis 6 mm skersmens vielos atotampomis: dvi atotampos – kiekviena 4 gijų – pritvirtinamos prie kombaino varomųjų ratų tilto ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų, kitos dvi atotampos 6 – kiekviena 4 gijų – prie kombaino varančiųjų ratų tilto ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų, trečioji 4 gijų atotampų pora 3 tvirtinama prie kombaino kūlimo agregato rėmo gembių ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų.

1161. Iškrovimo sraigtas kraunamas išilgai platforminio vagono po kūlimo agregatu arba prie vagono šoninių bortų (žr. 485 ir 486 pav.).

Laiptų turėklai ir pakopos tvirtinami prie kūlimo agregato apatinės rėmo dalies dviejose vietose 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

Radiatoriaus oro ėmiklis (žr. 485 pav.) įtvirtinamas prie jo keturių šonų padedamais ne mažesnių kaip (50x100x300) mm matmenų tašeliais. Kiekvienas tašelis prikalamas prie vagono grindų trimis 5 mm skersmens ne trumpesnėmis kaip 100 mm ilgio vinimis.

1162. Kombaino SK–5 (žr. 486 pav.) kabina kraunama ant vagono grindų į kupetuotuvą ir įtvirtinama keturiomis 6 mm skersmens dviejų gijų vielos atotampomis prie kriauklo viršutinės dalies ir prie vagono statramsčių ąsų.

1 – javapjovė; 2 – kūlimo agregatas; 3,7,9 – atraminiai tašeliai; 4 – oro ėmiklis; 5– iškrovimo sraigtas; 6 – pasparas;
8, 10 – atotampos

485 paveikslas

(pav.)

1 – kūlimo agregatas; 2 – pasparas; 3,5,13 – atotampos; 4 – javapjovė; 6,7,9,11 – atraminiai tašeliai; 8 – kabina; 10 – oro ėmiklis; 12 – iškrovimo sraigtas

486 paveikslas

(pav.)

1 – kūlimo agregatas; 2,4,7 – atraminiai tašeliai; 3,6 – atotampos; 5 – pasparas; 8 – javapjovė

487 paveikslas

(pav.)

1,5 – kūlimo agregatai; 2,4 – atraminiai tašeliai; 3 – kupetuotuvo šonai; 6 – iškrovimo įtaisai; 7,9,14,15,18 – atotampos;
8,17 – javapjovės; 10 – surinktos santvaros; 11– išilginis atraminis tašelis; 12 – šakės (kairioji ir dešinioji); 13 – kupetuotuvų dugnai; 16 – medinis narvelis; 19 – sąvaržos

488 paveikslas

LIV skirsnis. Kombainų su javapjove krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis)

1163. Kombaino SKD–5 krovinio vienetai: kūlimo agregatas, javapjovės, rinktuvas, iškrovimo įtaisas, lovys, surinktos santvaros, surinktos šakės (kairioji ir dešinioji), kupetuotuvo dugnas, užpakalinis vožtuvas, šonai (kairysis ir dešinysis), dugno pirštų ryšulys ir kt.

1164. Į keturašį platforminį vagoną kraunami du kombainai (žr. 488 pav.). Pirmasis kūlimo agregatas 1 kraunamas varomaisiais ratais prie vagono galinio borto, antrasis
5 – varančiaisiais ratais glaudžiai prie pirmojo kūlimo agregato.

Kiekvienas varomasis ratas įpleištuojamas dviem ne mažesnių kaip (75x130 x300) mm matmenų atraminiais tašeliais 2.

Varantieji ratai įtvirtinami (150x200x500) mm matmenų atraminiais tašeliais 4. Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie vagono grindų trimis 6 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio, vinimis.

Kombaino varančiųjų ratų vidinėje pusėje glaudžiai dedama po vieną
(150x200x700) mm matmenų išilginį atraminį tašelį 11. Kiekvienas tašelis prikalamas prie vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio, vinimis.

Kūlimo agregatas įtvirtinamas keturiomis 6 mm skersmens 6 gijų vielos atotampomis 14: dvi atotampos tvirtinamos prie kūlimo agregato varančiųjų ratų tilto ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų, kitos dvi atotampos – prie rėmo koto ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų.

1165. Prieš kraunant javapjoves 8, 17 nuleidžiamas galinis platforminio vagono bortas. Javapjovės kraunamos glaudžiai prie antrojo krovimo agregato. Kiekviena javapjovė tvirtinama dviem 6 mm skersmens dviejų gijų vielos atotampomis 7, 9 ir 15, 18. Atotampos pritvirtinamos prie javapjovės šonų ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų.

Javapjovės viena su kita surišamos trijose vietose 6 mm skersmens dviejų gijų vielos sąvaržomis 19.

Ant vagono grindų tarp javapjovių kraunamas medinis narvelis 16 su rinktuvu. Narvelis pririšamas prie javapjovės 6 mm skersmens viela.

1166. Ant platforminio vagono grindų kraunami šie kombaino mazgai ir detalės: po pirmuoju kūlimo agregatu dedamas kupetuotuvo dugnas 15, šakės 12 (kairioji ir dešinioji), surinktos santvaros 10. Po antruoju kūlimo agregatu dedamas kupetuotuvo ryšulys ir kt.

1167. Tarp kūlimo agregatų ir vagono šoninių bortų kraunami keturi kupetuotuvo šonai 5, kurie pririšami prie kuliamosios 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

Tarp javapjovių ir vagono šoninių bortų išilgai kraunami iškrovimo įtaisai 6. Kiekvienas iškrovimo įtaisas apkantuojamas pakavimo juosta, kuri prikalama prie vagono grindų 6 mm skersmens 100 mm ilgio vinimis. Leidžiama keisti kombaino mazgų ir detalių krovimo vietas vagone, išskyrus kuliamąsias ir javapjoves.

LV skirsnis. Kombainų be javapjovės, su kabinomis ir be jų, krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis)

1168. Kombaino SKD–5 su kabina krovinio vienetai: kūlimo agregatas, kabina su komplektavimo dalimis, iškrovimo įtaisas, lovys ir atotampos.

1169. Į keturašį platforminį vagoną kraunami du kombainai (žr. 489 pav.).

(pav.)

1 – kūlimo agregatai; 2– iškrovimo įtaisai; 3 – lovys; 4,5 – atraminiai tašeliai; 6 – mediniai tašeliai; 7 – kabina;
8 – atotampos; 9 – išilginiai atraminiai tašeliai

489 paveikslas

1169.1. Du kūlimo agregatai 1 kraunami varančiaisiais ratais glaudžiai vienas prie kito vagono vidurio link.

1169.2. Kiekvienas varomasis ratas įpleištuojamas dviem ne mažesnių kaip (75x130x300) mm matmenų atraminiais tašeliais 5. Varantieji ratai įpleištuojami (150x200x500) mm matmenų atraminiais tašeliais 4. Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie vagono grindų trimis 6 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio, vinimis. Kombaino varančiųjų ratų vidinėje pusėje glaudžiai dedama po vieną (150x200x700) mm matmenų išilginį atraminį tašelį. Kiekvienas tašelis prikalamas prie vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio, vinimis.

1169.3. Kūlimo agregatas įtvirtinamas keturiomis 6 mm skersmens 6 gijų vielos atotampomis 8: dvi atotampos pritvirtinamos prie kūlimo agregato varančiųjų ratų tilto ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų, kitos dvi atotampos – prie rėmo koto ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų.

1169.4. Prieš kraunant prie kabinos 7 pagrindo M–12 varžtais pritvirtinami du (50x70x1400) mm matmenų mediniai tašeliai 6. Kabinos kraunamos prie platforminio vagono galo ir prikalamos šešiomis 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis.

(pav.)

1 – kūlimo agregatai; 2 – iškrovimo įtaisai; 3 – lovys; 4 – atotampos; 5,6 – atraminiai tašeliai; 7 – išilginiai atraminiai tašeliai

490 paveikslas

1170. Prie galinio borto skersai vagono kraunamas iškrovimo įtaisas 2 ir lovys 3, kurie tvirtinami įpakavimo juosta, prikalama prie vagono grindų 4 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 100 mm, vinimis.

1171. Kombainai be kabinų (žr. 490 pav.) kraunami ir tvirtinami taip pat, kaip ir kombainai su kabinomis.

LVI skirsnis. Kombainų su kupetuotuvu, nuožulnia kamera, javapjove bei kabina krovimas ir tvirtinimas (lauko sąlygomis)

1172. Prieš kraunant kombainą javapjovė su nuožulnia kamera nuimama nuo kūlimo agregato.

Nuo javapjovės nuimami torpedinių skirtuvų antgaliai, o lenktuvas perkeliamas nuožulnios kameros link ir įtvirtinamas fiksatoriais. Kabina, oro ėmiklis, laiptai ir iškrovimo sraigtas nuimami. Į keturašį platforminį vagoną kupetuotuvu prie vagono galinio borto kraunamas vienas kūlimo agregatas 2 (žr. 491 pav.). šiuo atveju po varančiaisiais kūlimo agregato ratais dedami mediniai pasparai 2. Kiekvienas varomasis ratas įpleištuojamas dviem (150x200x500) mm matmenų atraminiais tašeliais 4. Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie vagono grindų trimis 6 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio, vinimis.

Kombaino varančiųjų ratų vidinėje pusėje glaudžiai dedama po vieną
(160x200x700) mm matmenų išilginį atraminį tašelį 11. Kiekvienas tašelis prikalamas prie vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 200 mm ilgio, vinimis.

Kūlimo agregatas įtvirtinamas keturiomis 6 mm skersmens 6 gijų vielos atotampomis 5: dvi atotampos pritvirtinamos prie kūlimo agregato varančiųjų ratų tilto ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų, kitos dvi atotampos – prie rėmo koto ir prie vagono šoninių statramsčių ąsų.

Javapjovė su nuožulnia kamera 3 kraunama ant platforminio vagono grindų, o apatinis velenas nuožulnios kameros pusėje pleištuojamas dviem (90–100) mm x150 mm x300 mm matmenų atraminiais tašeliais 13. Tašelis prikalamas prie vagono grindų trimis 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis. Javapjovė įtvirtinama keturiomis 6 mm skersmens 4 gijų vielos atotampomis 12 prie viršutinio veleno ir pjovimo aparato tašo bei prie vagono šoninių statramsčių ąsų.

1173. Iškrovimo sraigtas 6 kraunamas skersai platforminio vagono po kūlimo agregatu arba prie vagono šoninių bortų.

Laiptai 9 kraunami ant platforminio vagono grindų prie galinio borto ir įtvirtinami pakavimo juosta, kuri prikalama prie vagono grindų 4 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 100 mm, vinimis.

Radiatoriaus oro ėmiklis 10 kraunamas po kūlimo agregatu ir įtvirtinamas padedamais prie jo keturių šonų (50x100x300) mm matmenų tašeliais. Kiekvienas tašelis prikalamas prie vagono grindų trimis 5 mm skersmens, ne trumpesnėmis kaip 100 mm, vinimis.

1174. Kombaino SKD – 5 kabina 8 kraunama ant vagono grindų į kupetuotuvą ir tvirtinama, kaip nurodyta šių Taisyklių 1169 punkte (žr. paskutinę pastraipą).

(pav.)

1 – kūlimo agregatas; 2– medinis pasparas; 3 – javapjovė su nuožulnia kamera; 4,7 – atraminiai tašeliai; 5 – atotampos; 6 – iškrovimo sraigtas; 8 – kabina; 9 – laiptai; 10 – oro ėmiklis; 11 – išilginiai atraminiai tašeliai; 12 – atotampos; 13 – atraminiai tašeliai

491 paveikslas

VIII SKYRIUS

VIKŠRINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS

LVII skirsnis. Bendrieji reikalavimai

1175. Prieš pakraunant vikšrines transporto priemones, siuntėjas privalo:

1175.1. išmontuoti už gabarito esančias detales ir mazgus;

1175.2. patikrinti įrenginių, skirtų stabiliai tvirtinti mechanizmams, kad jie neišsikištų už gabarito, tinkamumą ir komplektiškumą;

1175.3. patikrinti, ar patikimai veikia stabdžių sistema, fiksatoriai ir stabdikliai;

1175.4. visais įmanomais būdais (fiksatoriais, stabdikliais, tašeliais, atotampomis ir kt.) įtvirtinti visus transporto priemonės judamuosius ir sukamuosius mechanizmus, kad būtų išvengta jų sukinėjimosi bei išilginių ir skersinių judesių;

1175.5. visais įmanomais būdais (fiksatoriais, stabdikliais, tašeliais, atotampomis, ir kt.) įtvirtinti visus transporto priemonės pakabinamuosius mechanizmus ir judančias detales, sumontuotas ant transporto priemonės rėmo arba kėbulo, bei nustatyti visas rankenėles ir jungiklius į padėtį, neleidžiančią mechanizmams ir detalėms judėti;

1175.6. uždaryti, užblokuoti ir užplombuoti transporto priemonių duris, apkalti lentomis, fanera arba metalo lakštais atviras dalis, valdymo pultus ir kabinų stiklus, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į kabinas arba prie valdymo pultų;

1175.7. supakuoti išmontuotus transporto priemonių mechanizmus ir detales, kuriuos draudžiama vežti nepakuotus; kroviniai, kraunami ant platforminio vagono grindų, turi būti su plokščiu atraminiu paviršiumi;

1175.8. transporto priemonių mechanizmai ir detalės, sudėtos į dėžes arba nesupakuotos, turi būti paruoštos vežti pagal šių Taisyklių 29 punkto reikalavimus;

1175.9. rūdijančias detales padengti antikorozinėmis priemonėmis;

1175.10. sudaryti transporto priemonių atsarginių dalių, įrankių bei detalių sąrašą ir jame nurodyti bendrą dėžių, plombų skaičių ir jų vietą. Sąraše draudžiama nurodyti atsarginių dalių, įrankių ir detalių buvimo vietą.

1176. Pakrovus į platforminį vagoną transporto priemones, visų mechanizmų stabdžiai turi būti įjungti. Su tiesiogine pavara nuo variklio transporto priemonių greičių dėžės svirtis turi būti įjungta į I pavarą ir įjungta sankabos mova. Vilkikas turi būti įtvirtintas rankiniu stabdžiu.

Transporto priemonių stabdžių svirtys (trauklės ir kitos stabdžių valdymo detalės) turi būti surištos (2–3) mm skersmens dviejų gijų viela taip, kad kelyje stabdžiai negalėtų savaime atsileisti.

Vanduo iš aušinimo sistemos turi būti išleistas, o degalų kiekis bakuose turi atitikti šių Taisyklių 29 punkto reikalavimus.

1177. Vikšrinio transporto priemonės turi būti pakraunamos ir iškraunamos krovimo įrenginiais arba pačios užvažiuoti ir nuvažiuoti nuo vagono. Pačioms transporto priemonėms užvažiuojant vikšrų posūkio vietose ant platforminio vagono grindų dedami (3–4) mm storio plieno lakštai. Draudžiama įvažiuoti į platforminį vagoną ir išvažiuoti iš jo per nenuleistus platforminio vagono bortus.

LVIII skirsnis. Traktorių, buldozerių ir krūmapjovių krovimas ir tvirtinimas

1178. Šiame skirsnyje nustatomi krovimo ir tvirtinimo būdai platforminiuose vagonuose vikšrinių traktorių, buldozerių ir krūmapjovių, turinčių (žr. 492 pav.):

1178.1. atskirų vienetų svorį Q iki 25 t;

1178.2. svorio centro aukštį h_sc virš platforminio vagono grindų ne didesnį kaip 1,5 m;

1178.3. trumpiausią atstumą vagono pločio atžvilgiu nuo išorinių vikšrų briaunos iki sunkio jėgos veikimo krypties B1 didesnį arba lygų 0,8 h_sc, o B2 didesnį arba lygų B1;

1178.4. trumpiausią atstumą vagono ilgio atžvilgiu nuo kraštinio atramos taško iki sunkio jėgos veikimo krypties L1 daugiau arba lygų 1,25 h_sc, o L2 didesnį arba lygų L1;

1178.5. kiekvienos transporto priemonės priešvėjinis paviršius iš bet kokios šoninės pusės neturi būti didesnis kaip 3 m² vienai transporto priemonės masės tonai.

1179. Vikšrinės transporto priemonės kraunamos tiesiai ant platforminio vagono grindų. Atsižvelgiant į transporto priemonių matmenis jos gali būti kraunamos išilgai platforminio vagono simetriškai jo išilginės ašies atžvilgiu arba skersai vagono jo išilginės ašies atžvilgiu (žr. 493 pav.), arba kampu (žr. 494 pav.).

Remiantis šių Taisyklių trečiuoju punktu, transporto priemones leidžiama krauti pagal lengvatinį gabaritą.

1180. Kiekvienas transporto priemonių vikšras tvirtinamas skersiniais atraminiais tašeliais (žr. 495 pav.). Iki 12 t masės transporto priemonėms tvirtinti atraminių tašelių plotis (b) turi būti 150 mm ir didesnis aukštis (h) – 75 mm ir didesnis; nuo 12 t iki 18 t plotis (b) – 180 mm ir didesnis, aukštis (h) – 100 mm ir didesnis; nuo 18 t plotis (b) – 200 mm ir didesnis, aukštis (h) – 180 mm ir didesnis. Tašelis neturi būti trumpesnis už vikšro plotį.

Sąlyčio vietose atraminiai tašeliai turi būti prigludę prie vikšro grandžių per visą sąlyčio ilgį. Vikšro grandžių dyglių keteros neturi liesti atraminių tašelių. Jeigu atraminių tašelių, padėtų po vikšrais, negalima prikalti vinimis vertikaliai, šiuo atveju prie atraminių tašelių glaudžiai dedamos ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio medinės atramos (žr.
496 pav.). Atraminiai tašeliai arba atramos prikalamos prie platforminio vagono grindų vinimis. 6 mm skersmens skaičius vinių, kuriais prikalamas kiekvienas tašelis arba atrama, nustatomas pagal krovinio svorį (žr. 76 lentelę).

Kraunant vikšrines transporto priemones į platforminius vagonus su atidarytais bortais, išilgai kiekvieno vikšro, vidinėje jo pusėje, glaudžiai dedama po vieną ne mažesnių kaip (100x100x2000) mm matmenų atraminį tašelį, prikalamą prie platforminio vagono grindų aštuoniomis 6 mm skersmens vinimis.

76 lentelė

Transporto priemonės masė, t	Vinių skaičius
iki 12,0	2
12,1–18,0	3
18,1–25,0	4

77 lentelė

Transporto priemonės masė, t	Gijų skaičius
iki 6,0	4
6,1–12,0	6
12,1–18,0	8
18,1–25,0	10

1181. Be atraminių tašelių, kiekviena transporto priemonė tvirtinama keturiomis atotampomis. Vielos atotampos išdėstomos taip, kad vienu metu kampas tarp atotampos ir vagono grindų ir kampas tarp atotampos projekcijos ant vagono grindų ir išilginės platforminio vagono ašies nebūtų didesnis kaip 45°. Vielos atotampos tvirtinamos tik prie rišalo įtaisų (jeigu jie yra) arba platforminio vagono statramsčių ąsų ir vilkimo kablių, ąsų, vikšrų, transporto priemonių rėmų, taip pat prie kitų detalių, kurių negalima pažeisti atotampomis, arba šios detalės negali nupjauti atotampų. Vienos atotampos 6 mm skersmens vielos gijų skaičius nustatomas pagal 77 lentelę atsižvelgiant į transporto priemonės masę.

1182. Kraunant transporto priemones kampu išilginės vagono ašies atžvilgiu (žr.
494 pav.) jos, be atraminių tašelių ir atotampų, tvirtinamos dar dviem atraminiais tašeliais; kiekvienas atraminis tašelis turi būti ne mažesnių kaip (70x150x800) mm matmenų. Tašeliai glaudžiai dedami išilgai vikšrų. Kiekvienas atraminis tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens vinimis.

1183. Pakraunamieji atsarginiai kaušai surišami vienas su kitu 6 mm skersmens dviejų gijų viela ir pritvirtinami prie platforminio vagono statramsčių ąsų 6 mm skersmens dviejų gijų vielos atotampomis (žr. 497 pav.).

Norint geriau išnaudoti vagono talpą, kabamieji transporto priemonių įrenginiai (krūmapjovių verstuvai, buldozerių peiliai ir kt.) kraunami ant specialių pasparų, pritvirtintų prie platforminio vagono grindų arba krovinio (žr. 498 pav.). Šiuo atveju krovinys neturi išsikišti už platforminio vagono rėmsijės daugiau kaip 400 mm (žr. 499 pav.).

1184. Aštuoni traktoriai T–70 s (žr. 500 pav.) 2 kraunami į platforminį vagoną su nuleistais šoniniais bortais taip: dedami keturi ne mažesnių kaip (100x200x400) mm matmenų tašeliai 5 – po du kiekvienam kraštiniam traktoriui. Kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų šešiomis 6 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis. Po to ant platforminio vagono grindų sukraunami atsarginiai vikšrų ir atsvarų komplektai 4 simetriškai vertikalioms plokštumoms, einančioms per vagono išilginę ašį ir linijas, jungiančias priešingų vagono statramsčių ąsų centrus.

Traktoriai pradedami krauti į platforminį vagoną nuo jo galų. Kraštinių traktorių antrieji (nuo platforminio vagono galo) vikšrai priglaudžiami prie tašelių 5. Kiti traktoriai kraunami simetriškai linijoms, jungiančioms priešingų vagono statramsčių ąsų centrus virš atsarginių vikšrų ir atsvarų komplektų.

Į platforminį vagoną pakrautų traktorių stabdžiai turi būti įjungti ir įjungta greičių dėžės žemiausioji arba atbulinė pavara. Traktorių hidropakabos turi būti pakel tos į viršutinę kraštinę padėtį ir užfiksuotos fiksavimo veržlėmis dviejų gijų 6 mm skersmens viela.

Kiekvienas traktorius tvirtinamas keturiomis 6 mm skersmens dviejų gijų vielos atotampomis 2. Atotampų vienas galas pririšamas prie platforminio vagono statramsčių ąsų, o kitas – prie traktorių vikšrų ir viršutinės žvaigždučių dalies. Nuo skersinio poslinkio po kiekvienu traktoriaus vikšru nuo radiatoriaus pusės dedami ne mažesnių kaip
(100x150x200) mm matmenų tašeliai 3. Kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų trimis 6 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis.

Kiekvienas keičiamasis vikšrų ir atsvarų komplektas pritvirtinamas 6 mm skersmens dviejų gijų viela prie traktoriaus rėmo apatinės dalies.

Galiniai platforminio vagono bortai turi būti pakelti ir įtvirtinti trumpais statramsčiais.

Kiti reikalavimai, nepaminėti šiame skirsnyje, turi atitikti šių Taisyklių I ir VIII skyrių reikalavimus.

(pav.)

492 paveikslas

(pav.)

1 – atraminiai tašeliai; 2 – atotampos

493 paveikslas

(pav.)

1 – atraminiai tašeliai; 2 – atotampos; 3 – skersiniai atraminiai tašeliai

494 paveikslas

(pav.)

495 paveikslas

(pav.)

1 – atotampos; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai; 3 – atraminiai tašeliai; 4 – medinės atramos

496 paveikslas

(pav.)

1 – atraminiai tašeliai; 2 – atotampos; 3 – rišalas

497 paveikslas

(pav.)

1 – atraminiai tašeliai; 2 – atotampos; 3 – specialūs pasparai

498 paveikslas

(pav.)

1 – atraminiai tašeliai; 2 – atotampos

499 paveikslas

(pav.)

1 – traktorius; 2 – atotampa; 3 – 100x150x200 mm matmenų tašelis; 4 – keičiamasis komplektas; 5 – (100x200x400) mm matmenų tašelis

500 paveikslas

LIX skirsnis. Ekskavatorių, kranų ir vamzdžių klotuvų krovimas ir tvirtinimas

1185. Šiame skirsnyje nustatomi krovimo ir tvirtinimo būdai platforminiame vagone daugiakaušių rotorinių ir tranšėjinių, taip pat vienakaušių ekskavatorių su įvairia darbo įranga (draglainu, greiferiu ir kt.), kranų ir vamzdžių klotuvų su įvairia darbo įranga ir turinčių:

1185.1. rotorinių ir tranšėjinių ekskavatorių atskirų vienetų bendrą svorį 52,5 t be keičiamosios įrangos ir atsarginių dalių (vilkiko ir darbo įrangos), kranų ir vienakaušių ekskavatorių – 42 t, vamzdžių klotuvų – 24 t;

1185.2. svorio centro aukštį h_sc virš platforminio vagono grindų ne didesnį kaip: 1,5 m rotoriniams ir tranšėjiniams ekskavatoriams, 1,46 m kranams ir vienakaušiams ekskavatoriams, 1,5 m vamzdžių klotuvams;

1185.3. trumpiausią atstumą vagono pločio atžvilgiu nuo išorinių vikšrų briaunos iki sunkio jėgos veikimo krypties, ne mažesnį kaip 0,8 h_sc;

1185.4. trumpiausią atstumą vagono ilgio atžvilgiu nuo kraštinio atramos taško iki sunkio jėgos veikimo krypties, ne mažesnį kaip 1,25 h_sc;

1185.5. kiekvienos transporto priemonės priešvėjinį paviršių iš bet kokios šoninės pusės ne didesnį kaip: 2 m² vienai rotorinių ir tranšėjinių ekskavatorių tonai, 1 m² vienai kitų transporto priemonių tonai.

Bendrojo krovinio svorio centro poslinkis nuo vertikalių plokštumų, einančių per išilginę ir skersinę vagono ašį, neturi viršyti dydžių, nustatytų šių Taisyklių I skyriuje.

Kitokių charakteristikų ekskavatoriai, kranai ir vamzdžių klotuvai kraunami šių Taisyklių 39 punkte nustatyta tvarka.

Jeigu šiose Taisyklėse išvardytus ekskavatorius, kranus ir vamzdžių klotuvus siunčia juos naudojantys siuntėjai, tai šios mašinos į vagonus kraunamos pagal šių Taisyklių 1202, 1203 ir 1204 punktų reikalavimus.

Darbo įranga, skirta karjerams, duobėms, tranšėjoms kasti, krovimo ir kitiems darbams atlikti, yra: strėlė su kabliais, greiferiais, griebtuvais, tiesioginiu ir atbuliniu kastuvais ir kita įranga (kranų ir vienakaušių ekskavatorių); darbo įranga – rotoriaus diskas su kaušais, transporteris ir kiti mechanizmai ir įtaisai (rotorinių ir tranšėjinių ekskavatorių); strėlė su griebtuvais, strėlė – atsvara su krūviu (vamzdžių klotuvų). Krano ir vienakaušio ekskavatoriaus darbo įranga gali būti pakabinta ant transporto priemonės arba iš dalies išmontuota.

Pakrauta į platforminį vagoną rotorinio ir tranšėjinio ekskavatoriaus darbo įranga atsižvelgiant į gabarito matmenis, konstrukciją arba tipą, gali būti pakabinta ant vilkiko, pastatyta šalia vilkiko ir tvirtai bei patikimai sujungta su juo arba pakrauta atskirai.

Vamzdžių klotuvų strėlė ir strėlė – atsvara išmontuojamos ir kraunamos ant platforminio vagono grindų. Nuimta keičiamoji įranga ir atsarginės dalys sudedamos laisvuose platforminio vagono grindų plotuose, ekskavatorių kaušuose, transporto priemonių kabinose ir tvirtinamos atsižvelgiant į jų matmenis ir masę šių Taisyklių atitinkamuose skyriuose nustatyta tvarka; tais atvejais, kai jų pakrova šiose Taisyklėse nenumatyta – pagal šių Taisyklių I skyriaus reikalavimus.

1186. Transporto priemonės kraunamos išilgai platforminio vagono viena eile (žr.
501–513 pav.). Pakrautų į platforminį vagoną transporto priemonių skaičius priklauso nuo jų masės ir gabaritų. Galima į vieną platforminį vagoną krauti įvairių tipų transporto priemones.

Jeigu transporto priemonės darbo įranga išsikiša už galinio platforminio vagono borto ribų daugiau kaip 400 mm arba jeigu transporto priemonės su išmontuotomis detalėmis ir jų mazgais negalima pakrauti į vieną platforminį vagoną, transporto priemonė kraunama į platforminių vagonų junginį (žr. 503 pav.).

1187. Nuo skersinio ir išilginio transporto priemonės poslinkio jos darbo įranga tvirtinama atraminiais tašeliais ir 6 mm skersmens vielos atotampomis. Atotampų galai pritvirtinami prie platforminio vagono ąsų ir prie vikšrų, rėmo rotoriaus diskų ir kitų transporto priemonės ir darbo įrangos detalių, kurių negali pažeisti atotampos, ir tos detalės negali nupjauti vielos atotampos bei pažeisti platforminio vagono bortų. Jeigu ekskavatoriaus vilkimo kablys yra be fiksatoriaus, atotampa tvirtinama prie kablio specialia kilpa „aštuoniuke“ (504 pav. I) arba ant vilkimo kablio įtaisomas fiksatorius.

1188. Nuo išilginio transporto priemonės poslinkio prie išorinės jos vikšrų pusės glaudžiai dedami atraminiai tašeliai (žr. 514 pav.). Tašelių ilgis ir skaičius nustatomas pagal transporto priemonės važiuoklės matmenis ir esamą vietą atraminiams tašeliams sudėti. Tašelių ilgis turi būti toks, kad galima būtų į juos įkalti optimaliais leistinaisiais atstumais reikiamą vinių skaičių pagal šių Taisyklių I skyriaus reikalavimus.

Atraminio tašelio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 150 mm, o plotis :

iki 18 t masės transporto priemonėms – ne mažesnis kaip 150 mm;

18 t ir didesnės masės transporto priemonėms – ne mažesnis kaip 200 mm.

Nuo skersinio transporto priemonės poslinkio išilgai kiekvieno vikšro, vidinėje jo pusėje, glaudžiai dedami du ne mažesnių kaip (150x150x600) mm matmenų atraminiai tašeliai. Tašeliai dedami prieš varančiuosius ratus bei kreipračius ir prikalami prie platforminio vagono grindų 6 mm skersmens vinimis.

Vinis galima įkalti į atramas, kurios glaudžiai sudedamos prie tašelių. Tašeliai ir atramos turi būti vienodo skerspjūvio ir patikimai sutvirtinti vienas su kita statybinėmis apkabomis.

Tvirtinant 28 t masės rotorinio ekskavatoriaus vilkiką nuo skersinio poslinkio dedami du atraminiai ir trys skečiamieji tašeliai (žr. 503 pav.).

1189. Tašeliams, veikiantiems viena kryptimi, tvirtinti reikiamas vinių skaičius, taip pat atotampų ir vielos gijų skaičius jose tvirtinant rotorinio arba tranšėjinio ekskavatoriaus vilkiką nustatomas pagal 78 ir 79 lenteles (išskyrus ekskavatorių, parodytą 505 pav.).

78 lentelė

Vilkiko masė, t	Vinių skaičius tvirtinti atraminiams tašeliams, veikiantiems
	išilgine kryptimi	skersine kryptimi
iki 14,0	44	10
14,1–20,0	86	14
20,1–22,0	100	18
22,1–28,0	126	54/95*
* 95 – tik 28 t masės vilkikams tvirtinti

79 lentelė

Vilkiko masė, t	Atotampų skaičius, vnt.	Vielos gijų skaičius (vnt.) kiekvienoje atotampoje
iki 17,0	4	8
17,1–22,0	8	6
22,1–28,0	8	8

(pav.)

1 – išilginiai atraminiai tašeliai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai; 3 – atotampos; 4 – atraminiai tašeliai atraminiam ratui tvirtinti

501 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai atraminiai tašeliai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai; 3 – atotampos; 4 – plieno lakštas po rotoriaus disku;
5 – atraminiai tašeliai atraminiam ratui tvirtinti

502 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai atraminiai tašeliai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai; 3 – atotampos; 4 – apsauginis platforminis vagonas su kroviniu

503 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai atraminiai tašeliai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai; 3 – atotampos

504 paveikslas

(pav.)

1 – skersiniai atraminiai tašeliai; 2 – išilginiai atraminiai tašeliai; 3 – atotampos; 4 – medinis padėklas po rotoriaus disku;
5 – atraminiai tašeliai valymo trinkelei tvirtinti

505 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai atraminiai tašeliai; 2 – skersiniai atraminiai tašeliai; 3 – atotampos; 4 – rišalas

506 paveikslas

(pav.)

1 – išilginiai atraminiai tašeliai; 2 – atotampos; 3 – skersiniai atraminiai tašeliai

507 paveikslas

(pav.)

1 – medinis pasparas po atsvaru; 2 – išilginiai atraminiai tašeliai; 3 – skersiniai atraminiai tašeliai; 4 – atotampos;
5 – pasparas po strėle

508 paveikslas

(pav.)

1 – medinis pasparas po atsvaru; 2 – išilginiai atraminiai tašeliai; 3 – skersiniai atraminiai tašeliai; 4 – atotampos;
5 – padėklas po kaušu

509 paveikslas

(pav.)

1 – medinis pasparas po atsvaru; 2 – atotampos; 3 – išilginiai atraminiai tašeliai; 4 – skersiniai atraminiai tašeliai;
5 – pasparas po strėle; 6 – tašas tarp strėlės ir kastuvo rankenos

510 paveikslas

(pav.)

1 – medinis pasparas po atsvaru; 2 – išilginiai atraminiai tašeliai; 3 – skersiniai atraminiai tašeliai; 4 – atotampa

511 paveikslas

(pav.)

1 – pasparas po atsvaru; 2 – išilginiai atraminiai tašeliai; 3 – tarpiklis; 4 – atotampos; 5,6 – skersiniai atraminiai tašeliai

512 paveikslas

(pav.)

1 – tašai; 2 – lentos; 3 – apkabos; 4 – vinys

513 paveikslas

(pav.)

514 paveikslas

1190. Rotorinio arba tranšėjinio ekskavatoriaus neišmontuota darbo įranga, kuri kraunama į platforminius vagonus išsikiša už pakrovos gabarito, turi būti nuleista. Ekskavatoriaus, parodyto 505 pav., darbinės įrangos valymo trinkelė turi remtis į platforminio vagono grindis, o rotoriaus diskas – į pasparą, sudėtą iš ne mažesnio kaip 40 mm storio tašelių arba lentų ir padėtą ant platforminio vagono grindų.

1190.1. Atsižvelgiant į tarpą tarp vagono grindų ir rotoriaus disko pasparas prikalamas prie platforminio vagono grindų (4–6) mm skersmens vinimis. Kiekvienas tašelis arba lenta turi būti prikalami ne mažiau kaip dviem šio skersmens vinimis.

1190.2. Nuo išilginio ir skersinio poslinkio rotorinis ekskavatorius (žr. 505 pav.) tvirtinamas dešimčia atotampų, kiekviena aštuonių gijų 6 mm skersmens vielos. Be to, ekskavatorius tvirtinamas tašeliais, kurie prikalami prie platforminio vagono grindų 6 mm skersmens vinimis, įkalamais:

1190.2.1. nuo išilginio poslinkio 100 vinių, veikiančių viena kryptimi;

1190.2.2. nuo skersinio poslinkio 30 vinių, veikiančių viena kryptimi.

1190.3. Ekskavatoriaus darbo įrangos valymo trinkelė iš trijų pusių atitveriama ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio tašeliais. Kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens vinimis. Tašelių ilgis nustatomas atsižvelgiant į valymo trinkelės matmenis ir esamą vietą atraminiams tašeliams sudėti. Tašelių ilgis turi būti toks, kad būtų galima į juos įkalti optimaliais leistinaisiais atstumais reikiamą vinių skaičių pagal šių Taisyklių I skyriaus reikalavimus.

1190.4. Tranšėjinio ekskavatoriaus darbo įranga (žr. 504 pav.) tvirtinama keturiomis
6 mm skersmens 4 gijų vielos atotampomis.

1191. Po rotorinio ekskavatoriaus rotoriaus disku dedamas ne mažesnio kaip 400 mm pločio ir 6 mm storio plieno lakštas. Jis neturi būti trumpesnis už volo ilgį. Lakštas prie platforminio vagono grindų prikalamas keturiomis 6 mm skersmens vinimis (žr. 502 pav.).

1191.1. Kraunant atraminį ratą ant platforminio vagono grindų (žr. 501 ir 502 pav.), prie rotoriaus disko glaudžiai dedami du išilginiai ir du skersiniai (150x150) mm skerspjūvio atraminiai tašeliai, kurie prikalami prie platforminio vagono grindų 6 mm skersmens vinimis.

1191.2. Vinių skaičius vienam tašeliui tvirtinti priklauso nuo darbo įrangos masės:

1191.2.1. darbo įrangos masė, t ......     ... iki 4,0        4,1–12,0             12,1–24,5

1191.2.2. 6 mm skersmens vinių skaičius ... 4                 10                        17

1191.3. Nuo išilginio ir skersinio poslinkio darbo įrangos atraminis ratas tvirtinamas keturiais (150x150) mm skerspjūvio atraminiais tašeliais, glaudžiai dedamais prie atraminio rato iš keturių pusių. Vinių skaičius vienam tašeliui tvirtinti (žr. 501,4 pav., 502, 5 pav.):

1191.3.1. darbo įrangos masė, t ...  ...... iki 4,0           4,1–12,0             12,1–24,5

1191.3.2. 6 mm skersmens vinių skaičius   6                    8                         10

1191.4. Rotorius, pakrautas greta vilkiko, standžiai ir patikimai sujungtas su juo, nuo išilginio ir skersinio poslinkio tvirtinamas 6 mm skersmens vielos atotampomis. Atotampų skaičius ir gijų skaičius kiekvienoje atotampoje nustatomas pagal 80 lentelę.

80 lentelė

Rotoriaus masė, t	Atotampų skaičius	Vielos gijų skaičius
iki 6,8	2	4
6,9–9,0	2	4
9,1–11,9	8	6
12,0–15,0	8	8

1191.5. 28 t masės rotorius, pakrautas į platforminį vagoną atskirai be vilkiko (žr.
503 pav.), nuo apvirtimo bei išilginio ir skersinio poslinkio tvirtinamas aštuoniolika 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos atotampų. Nuo išilginio poslinkio rotorinių ekskavatorių darbo įranga tvirtinama keturiomis atotampų poromis (žr. 502 pav.) ir dešimčia atraminių tašelių (žr. 503 pav.). Kiekvienas tašelis prie platforminio vagono grindų prikalamas keturiolika 6 mm skersmens vinių. Pakabintos ant vilkiko darbo įrangos rotoriaus diskai tvirtinami prie vilkiko rėmo dviem 6 mm skersmens keturių gijų vielos rišalais (atotampomis) (žr. 506 pav.).

1192. Tašeliams, veikiantiems viena kryptimi, tvirtinti reikiamas vinių, atotampų ir vielos gijų skaičius atotampose tvirtinant vamzdžių klotuvus nustatomas pagal 81 lentelę.

81 lentelė

Vilkiko masė, t	Vinių skaičius, reikalingas tvirtinti atraminius tašelius, veikiančius		Atotampų skaičius	Vielos gijų skaičius kiekvienoje atotampoje
	išilgine kryptimi	skersine kryptimi
iki 17,0	80	26	4	8
17,1–24,0	64	16	8	8

1193. Vamzdžių klotuvo keliamoji strėlė išmontuojama, kraunama išilgai vagono ir tvirtinama dviem 6 mm keturių gijų vielos atotampomis (žr. 507 pav.).

Išmontuota vamzdžių klotuvo darbo įranga (kartu su iki 2,5 t masės atsvara) kraunama ant vagono grindų ir tvirtinama (100x100) mm skerspjūvio tašeliais. Atraminiai tašeliai, veikiantys viena kryptimi, prikalami prie vagono grindų dvylika 6 mm skersmens vinių.

Nuimta vamzdžių klotuvo atsvara kraunama ant vagono grindų ir tvirtinama šešiais (100x100) mm skerspjūvio atraminiais tašeliais. Kiekvienas tašelis prie platforminio vagono grindų prikalamas aštuoniomis 6 mm skersmens vinimis. Daugiau kaip 17 t masės vamzdžių klotuvo atsvaros papildomai tvirtinamos dviem 6 mm keturių gijų vielos atotampomis (žr.
507 pav.).

1194. Tašeliams, veikiantiems viena kryptimi, tvirtinti reikiamas vinių skaičius, taip pat atotampų skaičius ir vielos gijų skaičius kiekvienoje atotampoje tvirtinant vienakaušių ekskavatorių ir kranų važiuokles ir pasukamąsias dalis nustatomas pagal 82 lentelę.

82 lentelė

Transporto priemonės masė, t	Vinių skaičius, reikalingas tvirtinti atraminius tašelius, veikiančius		Atotampų skaičius	Vielos gijų skaičius kiekvienoje atotampoje
	išilgine kryptimi	skersine kryptimi
iki 25	40	12	12	8
25,1–30,0	60	16	16	6
30,1–40,0	64	20	16	8
40,1–42,0	104	42	18	8

1195. Po vienakaušio ekskavatoriaus kaušu su pakabinta darbo įranga (tiesioginis kastuvas) dedami du (150x150x600) mm matmenų mediniai padėklai. Kiekvienas padėklas prikalamas prie vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens 200 mm ilgio vinimis.

1195.1. Norint išvengti tiesioginio kastuvo rankenos slankiojimo strėlės atžvilgiu, tarp strėlės ir tiesioginio kastuvo rankenos iš kaušo pusės dedamas ne mažesnių kaip (150x150x600) mm matmenų tašas. Tašas tvirtinamas dviem 6 mm skersmens dviejų gijų vielos rišalais. Po strėle dedamas pasparas, sudėtas iš (150x150) mm matmenų medinių tašelių (žr. 510 ir 513 pav.). Viršutinis pasparo tašelis apkalamas lakštine geležimi. Pasparo aukštis nustatomas pagal padėjimo vietą. Pasparas turi būti stabilus. Pasparo tašeliai sujungiami vienas su kitu ne mažesnio kaip 16 mm skersmens smeigėmis arba statybinėmis apkabomis.

Pasparas prikalamas prie vagono grindų aštuoniomis 6 mm skersmens 200 mm ilgio vinimis.

1195.2. Nuimtas vienakaušio ekskavatoriaus atsvaras kraunamas ant vagono grindų ir tvirtinamas šešiais (100x100) mm skerspjūvio atraminiais tašeliais. Kiekvienas tašelis prikalamas prie vagono grindų aštuoniomis 6 mm skersmens vinimis.

1195.3. Atbulinis vienakaušio ekskavatoriaus kastuvas išmontuojamas, kastuvo rankena dedama ant vagono grindų po strėle ir tvirtinama keturiomis 6 mm skersmens 4 gijų vielos atotampomis. Tarp strėlės ir atbulinio kastuvo dedamas (150x150x750) mm matmenų tašas. Tašas prie atbulinio kastuvo rankenos pritvirtinamas 6 mm skersmens dviejų gijų vielos rišalu. Strėlė nuleidžiama ant tašo, pritvirtinto prie atbulinio kastuvo ir tvirtinama keturiomis 6 mm skersmens 8 gijų vielos atotampomis (žr. 512 pav.). Platforminio vagono galinis bortas turi būti nuleistas. Ekskavatoriaus statramsčio blokas nuleidžiamas ir pritvirtinamas prie strėlės 6 mm skersmens 4 gijų vielos atotampa.

1196. Vienakaušio ekskavatoriaus strėlė su darbo įranga (tiesioginis kastuvas) tvirtinama dviem 6 mm skersmens 8 gijų vielos atotampomis (žr. 508–510 pav.). Tiesioginio kastuvo rankena tvirtinama dviem 6 mm skersmens 8 gijų vielos atotampomis prie kaušo ir platforminio vagono šoninių statramsčių ąsų.

Vienakaušio ekskavatoriaus strėlė ir tiesioginio kastuvo rankena (žr. 510 pav.) papildomai sutvirtinamos 6 mm skersmens 8 gijų vielos aprišalu. Turi būti išvengta tiesioginio kastuvo rankenos slankiojimo strėlės atžvilgiu.

1197. Vienakaušio ekskavatoriaus strėlė su darbo įranga (draglainas arba greiferis) iš dalies išmontuojama. Viršutinė strėlės dalis su blokais dedama ant jungiamojo strėlės galo arba ant vagono grindų ir prie jungiamojo strėlės galo pritvirtinama keturiomis 6 mm skersmens 2 gijų vielos atotampomis (žr. 511 pav.). Strėlė tvirtinama dviem 6 mm skersmens 8 gijų vielos atotampomis prie platforminio vagono šoninių statramsčių ąsų.

Vidurinė strėlės dalis kraunama ant platforminio vagono grindų ir tvirtinama dviem
6 mm skersmens 4 gijų vielos atotampomis prie platforminio vagono šoninių statramsčių ąsų.

1198. Išmontuota darbinė ir keičiamoji įranga (greiferis, draglaino kaušas, tiesioginis kastuvas) dedama ant dviejų (150x150x600) mm matmenų tašų ir tvirtinama keturiomis 6 mm skersmens 4 gijų vielos atotampomis prie platforminio vagono šoninių ir galinių statramsčių ąsų. Kiekvienas tašas prikalamas prie vagono grindų keturiomis 6 mm skersmens 200 mm ilgio vinimis.

1199. Po kranų ir vienakaušių ekskavatorių atsvaru dedamas ne mažesnio kaip (100x100) mm skerspjūvio metalo arba medinių tašelių pasparas (žr. 508–513 pav.). Pasparo tašeliai sujungiami vienas su kitu ne mažesnio kaip 16 mm skersmens smeigėmis, varžtais arba statybinėmis apkabomis. Pasparas prikalamas prie vagono grindų ne mažiau kaip aštuoniomis (6–8) mm skersmens vinimis. Pasparo aukštis nustatomas pagal padėjimo vietą.

1200. Atsarginiai vikšrai susukami, surišami, sukraunami ant vagono grindų ir iš abiejų pusių tvirtinami (100x100) mm skerspjūvio atraminiais tašeliais. Kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų devyniomis 6 mm skersmens vinimis. Susukti vikšrai taip pat tvirtinami keturiomis 6 mm skersmens 4 gijų vielos atotampomis.

1201. Kraunant vienakaušius ekskavatorius ir kranus gamyklose, kai transportavimo sąlygose nustatyta visiškai išmontuoti darbo įrangą, pasukamoji transporto priemonės dalis papildomai tvirtinama keturiomis 6 mm skersmens 8 gijų vielos atotampomis iš atsvaro pusės ir dviem atotampomis iš nuimtos strėlės pusės, lygiai kaip kraunant neišmontuotus ekskavatorius (žr. 509 ir 510 pav.).

1202. Jeigu ekskavatorius ir kranus siunčia juos naudojantys siuntėjai, jie turi būti su pasukamosios dalies stabdikliais, nustatytais darbinėje padėtyje, su veikiančiais ir sureguliuotais pasukamosios dalies stabdžiais, ir pakabinta arba iš dalies išmontuota darbo įranga (strėle) (žr. 511 ir 512 pav.). Minėti ekskavatoriai ir kranai kraunami pagal šių Taisyklių reikalavimus. Šiuo atveju pasukamoji transporto priemonės dalis papildomai tvirtinama dviem 6 mm skersmens 8 gijų vielos atotampomis iš atsvaro pusės ir dviem 6 mm skersmens 8 gijų vielos atotampomis iš nuimtos strėlės pusės.

1203. Ekskavatoriai ir kranai su sugedusiais pasukamosios dalies stabdžiais ir stabdikliais kraunami į platforminius vagonus išardyti, su išardyta pasukamąja dalimi ir darbo įranga.

Atskiri transporto priemonių mazgai (važiuoklė, pasukamoji dalis, strėlės ir kt. įranga) tvirtinami pagal šių Taisyklių reikalavimus.

1204. Jeigu rotorinius, tranšėjinius ekskavatorius ir vamzdžių klotuvus siunčia juos naudojantys siuntėjai, jie kraunami ir tvirtinami pagal šių Taisyklių reikalavimus be papildomo tvirtinimo.

IX SKYRIUS

KONTEINERIŲ IR ŠIAUDŲ KROVIMAS BEI TVIRTINIMAS ATVIRUOSIUOSE VAGONUOSE

LX skirsnis. Universaliųjų konteinerių krovimas

1205. 3 t ir 5 t bruto masės universaliųjų konteinerių visas komplektas į vagoną sukraunamas durimis į vidų taip, kad kelyje nebūtų įmanoma jų atidaryti. Kraunamus konteinerius leidžiama durimis priglausti prie pusvagonio šoninių bortų ir konteinerinių vagonų skydų.

Universalieji konteineriai pradedami krauti nuo galinio vagono borto (durų, galinės vagono sienelės) ir glaudžiai sustatomi vienas prie kito. Ilguoju šonu skersai vagono kraunamus konteinerius reikia paeiliui priglausti prie pusvagonio priešinių šoninių bortų. Paveiksluose šie poslinkiai parodyti rodyklėmis. Kiekvienas ilguoju šonu skersai vagono pastatytas 5 t bruto masės konteineris gali būti pakeistas dviem 3 t bruto masės konteineriais (paveiksluose 3 t bruto masės konteineriai parodyti stačiakampiais su dviem įstrižainėmis). Paveiksle tokio pakeitimo galimybė parodyta punktyrine skiriamąja linija. Neleidžiama kaitalioti vietomis į platforminius ir konteinerinius vagonus pakrautų 3 t ir 5 t bruto masės konteinerių. Kraunamų konteinerių plombos, plombų viela ir vieloryšiai neturi išsikišti už konteinerio gabarito.

Pakrautų konteinerių komplekte esantys tušti konteineriai turi būti sukraunami viduryje vagono.

Sunkesni kaip 3 t bruto masės, bet ne sunkesni kaip 5 t UUK–3(5) dydžio tipo ir
NR–2,5 tipo pakrautų konteinerių komplektai sudedami vagonuose pagal paveiksluose parodytas schemas. Į konteinerinį vagoną neturi būti šių konteinerių pakraunama daugiau negu leidžia tokio vagono krovumas. 3 t ir 5 t bruto masės konteinerius kraunant kartu su išvardytų tipų konteineriais, šie sudedami vidurinėje vagono dalyje iš abiejų pusių tolygiai simetriškai išilginės ir skersinės jo ašių atžvilgiu.

Konteinerių išdėstymo atsižvelgiant į vagono tipą ir vidaus ilgį schemos

(pav.)

Platforminis vagonas, kurio grindų ilgis yra 12 874 mm (jo numeris prasideda skaitmenimis „40“)

515 paveikslas

(pav.)

Platforminis vagonas, kurio grindų ilgis yra 13 000 mm (jo numeris prasideda skaitmenimis „42–46“)

516 paveikslas

(pav.)

Pusvagoniai, kurių kėbulo vidaus ilgis yra 11 978 mm – 12 324 mm (jų numeriai prasideda skaitmenimis „60–62“):

a) 1946 m. – 1950 m. pagaminti pusvagoniai, kurių kėbulo vidaus ilgis yra 11 978 mm;

b) 1983 m. – 1986 m. Kriukovo gamykloje pagaminti pusvagoniai, kurių kėbulo vidaus ilgis yra 12 324 mm;

c) iki 1983 m. Kriukovo gamykloje pagaminti pusvagoniai, kurių kėbulo vidaus ilgis yra 12 056 mm – 12 118 mm ir nuo 1987 m. pagaminti pusvagoniai, kurių kėbulo vidaus ilgis yra 12 228 mm.

517 paveikslas

(pav.)

Pusvagoniai, kurių kėbulo vidaus ilgis yra 12 700 mm (jų numeriai prasideda skaitmenimis „63–68“):

a) 5 t bruto masės konteineriai sukrauti pramaišiui su lyginiu skaičiumi 3 t bruto masės konteinerių;

b) 5 t bruto masės konteineriai sukrauti pramaišiui su nelyginiu skaičiumi 3 t bruto masės konteinerių.

518 paveikslas

(pav.)

Šešiaašis pusvagonis, kurio kėbulo vidaus ilgis yra 14 586 mm

519 paveikslas

Į konteinerinius vagonus perdirbti pusvagoniai:

a) be sienų apkalų su galiniais skersiniais užtvarais arba sijomis, pritvirtintomis prie kampinių statramsčių išorinės dalies;

b) be sienų apkalų su galiniais užtvarais (atraminėmis sijomis) pritvirtintais prie kampinių statramsčių išorinės dalies;

c) su keturiomis specialiomis angomis pusvagonio metaliniuose šoniniuose bortuose, kai komplektą sudaro nelyginis 3 t bruto masės konteinerių skaičius, kai komplektą sudaro lyginis 3 t bruto masės konteinerių skaičius – pagal 520 paveiksle parodytą b) schemą.

520 paveikslas

Į konteinerinius vagonus perdirbti dengtieji vagonai, kurių kėbulo vidaus ilgis yra 13 430 mm

521 paveikslas

Keturių angų išdėstymas į konteinerinius vagonus perdirbtų pusvagonių metaliniuose šoniniuose bortuose, kurių vidaus ilgis yra 11 978 mm – 12 056 mm.

Pusvagonių, kurių kėbulo vidaus ilgis yra 11 978 mm, šoninių bortų galinių sekcijų ilgis – 1669 mm, visų kitų – pastovus – 1730 mm

522 paveikslas

82^a lentelė. Vagono vidaus ilgio nustatymo pagal pirmuosius jo numerio skaitmenis, gamyklą ir pagaminimo metus lentelė

Eilės numeris	Vagono rūšis	Skiriamasis požymis	Paveikslo numeris
1	Platforminis vagonas, kurio grindų ilgis: 12 874 mm	Vagono numeris prasideda skaitmenimis „40“	515
2	13 300 mm	Vagono numeris prasideda skaitmenimis „42–46“	516
3	Pusvagonis, kurio kėbulo vidaus ilgis: 11 978 mm – 12 324 mm	Vagono numeris prasideda skaitmenimis „60–62“	517
3a	11 978 mm – 12 228 mm	Visi iki 1983 m. ir nuo 1987 m. Kriukovo gamykloje pagaminti pusvagoniai	517 a)
3b	12 324 mm	1983 m. – 1987 m. Kriukovo gamykloje pagaminti pusvagoniai	517 b)
4	12 700 mm	Pusvagonių numeriai prasideda skaitmenimis „63 – 68“	518

1206. Prieš pakraunant vagonus nuo platforminio vagono grindų ir konteinerių atraminių paviršių turi būti kruopščiai nuvalytas sniegas, ledas ir šiukšlės. Žiemos metu (nuo spalio 1 d. iki balandžio 15 d.) platforminio vagono grindys turi būti pabarstytos plonu –
(1–2) mm – švaraus sauso smėlio sluoksniu. Kiekvienas galinis platforminio vagono bortas sutvirtinamas dviem trumpais mediniais statramsčiais.

Kraunant konteinerius į platforminius vagonus, kurių šoniniuose bortuose įtaisyti kablių uždoriai, kiekviena jos borto sekcija sutvirtinama vienu mediniu statramsčiu.

1207. Į specializuotus 9294 mm ir 9720 mm bazės ilgio platforminius vagonus didiesiems konteineriams krauti 12, 19 m ilgio, 2,44 m pločio, 2,742 m (2,896 m) aukščio ir 30,48 t bruto masės konteineriai kraunami po vieną, o 6,06 m ilgio, 2,44 m pločio, 2,44 m (2,59 m) aukščio ir 20,32 t arba 24 t bruto masės konteineriai – po du galinėmis durimis vienas prie kito. Į specializuotą 14720 mm bazės ilgio platforminį vagoną kraunamas vienas 30,48 t bruto masės ir vienas 20,32 t arba 24 t bruto masės konteineris galinėmis durimis vienas prie kito arba kraunami trys 20,32 t arba 24 t bruto masės konteineriai durimis į vagono vidų. Visi sukrauti konteineriai gali būti vienodo – 2,742 m (2,896 m) arba skirtingo aukščio.

Į vieną platforminį vagoną gali būti sukrauti tušti arba pakrauti konteineriai.

1207.1. Tuščius ir pakrautus 20,32 t arba 24 t bruto masės konteinerius galima krauti į 14720 mm bazės ilgio platforminį vagoną taip:

1207.1.1. vieną tuščią konteinerį tarp dviejų krautų konteinerių. Šiuo atveju pakrautų konteinerių bruto masės skirtumas neturi būti didesnis kaip 12 t;

1207.1.2. du tuščius konteinerius platforminio vagono galuose ir vieną pakrautą platforminio vagono viduryje.

1207.2. Kraunant į 9294 mm arba 9720 mm bazės ilgio platforminį vagoną du pakrautus 6,06 m ilgio konteinerius, jų bruto masės skirtumas neturi būti didesnis kaip 15 t.

1207.3. Kraunant į 14720 mm bazės ilgio platforminį vagoną tris pakrautus 6,06 m ilgio konteinerius, į platforminio vagono vidurį kraunamas didžiausios (iki 20,32 t arba 24 t) bruto masės konteineris, o platforminio vagono galuose – mažesnės bruto masės konteineriai.

1207.4. Kraunant į 14720 mm bazės ilgio platforminį vagoną vieną pakrautą 12,192 m ilgio ir vieną pakrautą 6,06 m ilgio konteinerį, pirmas konteineris turi būti pakrautas ne mažesnio kaip 13,5 t neto, o antras – ne mažesnio kaip 6,4 t neto svorio konteineris.

1207.5. Konteineriai į platforminius vagonus kraunami taip, kad vagonų atraminės galvutės, nustatytos ir užfiksuotos vertikalioje padėtyje, įeitų į fitingų, esančių konteinerių apačioje, kiaurymes (žr. 523 a pav.). Pakrovus konteinerius, darbuotojas, atsakingas už pakrovą, privalo per šonines fitingo kiaurymes patikrinti, ar taisyklingai užfiksuotos atraminės galvutės, kuriomis konteineriai tvirtinami nuo išilginių ir skersinių poslinkių.

1207.6. 6,06 m ilgio, 2,44 m pločio, 2,44 m (2,59 m) aukščio ir 20,32 t arba 24 t bruto masės universalius konteinerius galima krauti ir į paprastus platforminius vagonus. Žiemos metu (nuo spalio 1 d. iki balandžio 15 d.) platforminio vagono grindys konteinerių fitingų sąlyčio vietose turi būti pabarstytos plonu – (1–2) mm –švaraus sauso smėlio sluoksniu.

1207.7. Į paprastus platforminius vagonus konteineriai kraunami taip: platforminio vagono viduryje simetriškai jos išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu dedamas skersinis
2450 mm ilgio tašelis. Tašelis prie platforminio vagono grindų prikalamas vasaros metu 24 vinimis ir 32 vinimis žiemos metu. Glaudžiai prie skersinio tašelio, durimis į vidų ir simetriškai platforminio vagono išilginės ašies atžvilgiu kraunami du konteineriai.

1207.8. Nuo išilginio poslinkio konteineriai tvirtinami dviem skersiniais tašeliais, kurie dedami glaudžiai prie galinių platforminio vagono bortų ir kiekvienas tašelis prikalamas prie platforminio vagono grindų aštuoniomis vinimis. Tašelių ilgis turi būti lygus vidiniam platforminio vagono pločiui.

1207.9. Tarp skersinių tašelių ir konteinerių fitingų iš kiekvienos platforminio vagono pusės dedama po du skečiamuosius tašelius: 9294 mm bazės ilgio platforminiame vagone skečiamieji tašeliai turi būti 200 mm ilgio ir prikalami prie platforminio vagono grindų dviem vinimis; 9720 mm bazės ilgio platforminiame vagone skečiamieji tašeliai turi būti 400 mm ilgio ir prikalami prie platforminio vagono grindų keturiomis vinimis. Skečiamųjų tašelių ilgis nustatomas pagal padėjimo vietą. Į platforminio vagono galinių bortų statramsčių ąsas įtaisomi trumpi statramsčiai.

1207.10. Nuo skersinio poslinkio kiekvienas konteineris tvirtinamas keturiais ne trumpesniais kaip 400 mm ilgio atraminiais tašeliais. Atraminiai tašeliai dedami glaudžiai tarp konteinerių šoninių sienų ir platforminio vagono šoninių bortų ir atremiami į fitingus. Kiekvienas atraminis tašelis prie platforminio vagono grindų prikalamas dviem vinimis (žr. 523 b pav.).

(pav.)

a – į specializuotą platforminį vagoną sukrauti 20–ties t konteineriai; b,c – į paprastą platforminį vagoną; 1 – konteineris;
2 – fitingas; 3 –atraminė galvutė; 4 – platforminio vagono rėmas; 5 – statramstis; 6 – skersinis tašelis; 7 – skečiamasis tašelis; 8 – atraminis tašelis; 9 – skersinis tašelis; 10 – atotampa (a atveju vienas konteineris neparodytas, o b,c atvejais santykinai neparodyti platforminio vagono išilginiai bortai)

523 paveikslas

1207.11. Skersiniai, atraminiai ir skečiamieji tašeliai konteineriams tvirtinti turi būti ne žemesni kaip 60 mm ir (125–150) mm pločio, o vinys – ne mažesnio kaip 5 mm skersmens. Vinių ilgis turi būti lygus tašelio aukščio ir platforminio vagono grindų storio sumai.

1207.12. Vietoje atraminių tašelių kiekvienas konteineris gali būti tvirtinamas keturiomis 6 mm skersmens dviejų gijų vielos atotampomis, kai konteinerio bruto masė iki
10 t, ir keturių gijų vielos atotampomis, kai konteinerio bruto masė iki 20 t. Atotampos rišamos prie antrųjų ir ketvirtųjų platforminio vagono šoninių statramsčių ąsų ir konteinerių viršutinių fitingų kiaurymių (žr. 523 c pav.).

1207.13. Vietoje vielos atotampų gali būti naudojami nuolatiniai daugkartiniai įtaisai, kurių tvirtumas turi būti toks, kaip nurodyta šių Taisyklių I skyriuje. Krovinio siuntėjas atsako už šių įtaisų kokybę ir tvirtumą.

LXI skirsnis. Specializuotųjų konteinerių krovimas

1208. Specializuotieji konteineriai vežami platforminiuose vagonuose.

Prieš kraunant konteinerius, nuo platforminio vagono grindų ir konteinerių atraminių paviršių turi būti kruopščiai nuvalytas sniegas, ledas ir šiukšlės.

Žiemos metu (nuo spalio 1 d. iki balandžio 15 d.) ant platforminio vagono grindų turi būti pabarstytas plonas švaraus sauso smėlio sluoksnis (1–2) mm. Platforminių vagonų bortai turi būti tvarkingi ir patikimai uždaryti. Kraunant konteinerius į platforminius vagonus, kurių šoniniuose bortuose įtaisyti kablių uždoriai, kiekviena jos borto sekcija sutvirtinama vienu mediniu statramsčiu.

1209. Specializuotieji „Gipronikel“ konstrukcijos konteineriai naudojami spalvotųjų metalų (alavo, cinko, vario ir kt.) rūdos koncentratams, taip pat kitiems kroviniams vežti.

1209.1. 1,25 m³ naudingo tūrio, (3,2–5) t bruto mases „Gipronikel“ konstrukcijos
SK – 2 – 3,2(5) tipo konteineris (žr. 524 pav.) – tai metalinis nupjautas kūgis su dangčiu, kuris tvirtinamas prie konteinerio korpuso trimis uždoriais. Pakrauti „Gipronikel“ konstrukcijos
SK – 2 – 3,2(5) tipo konteineriai vežami universaliuose keturašiuose platforminiuose vagonuose. Į platforminį vagoną konteineriai kraunami komplektais dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu vienas prie kito glaustai bei simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu.

1209.2. Į platforminį vagoną kraunama 12 vienetų nuo 4,5 t iki 5 t bruto masės konteinerių (žr. 525 pav.); nuo 4,2 t iki 4,5 t bruto masės – 14 vienetų (žr. 526 pav.); nuo 3,5 t iki 4,2 t bruto masės – 16 vienetų (žr. 527 pav.) ir 3,5 t bruto masės –18 vienetų (žr. 528 pav.).

1209.3. Pakrautų konteinerių komplektas tvirtinamas aštuoniomis inventorinėmis metalinėmis ne mažesnio kaip 25 mm skersmens I ir II tipo atotampomis (žr. 83 lentelę). Vienas atotampos galas tvirtinamas prie konteinerio, o kitas – prie šoninio platforminio vagono statramsčio ąsos (žr. 529 pav.) taip: apatinis atotampos kablys perkišamas per šoninio platforminio vagono statramsčio ąsą, o viršutinis –per specialiojo konteinerio lanko kiaurymę.

83 lentelė

Atotampos tipas	Dydžiai, mm
	A	Bmax	Bmin
I	460	1730	1330
II	1020	2290	1890

1209.4. Sutvirtinti inventorinėmis metalinėmis atotampomis konteineriai sujungiami vienas su kitu skersai keturiomis inventorinėmis metalinėmis sąvaržomis (žr. 530 pav.), kurių kabliai perkišami per konteinerių lankų kiaurymes. Kiti į vagoną kraunami konteineriai turi būti sujungti vienas su kitu skersai ir išilgai lanko formos apkabomis (žr. 531 pav.).

1209.5. Prie galinių platforminio vagono bortų pakrauti konteineriai papildomai įtvirtinami (100x100x2700) mm matmenų atraminiais tašeliais. Atraminiai tašeliai dedami ant platforminio vagono grindų glaudžiai prie konteinerių apatinių dalių ir kiekvienas tašelis prikalamas prie vagono grindų dešimčia 6 mm skersmens 150 mm ilgio vinių.

1209.6. Kraunant į platforminį vagoną 18 specializuotųjų konteinerių vietoje atraminių tašelių galima tarp konteinerių ir galinių platforminio vagono bortų dėti skečiamuosius tašelius netvirtinamus vinimis. Kraunant konteinerius į platforminius vagonus, kurių galiniuose bortuose neįtaisyti kablių uždoriai, kiekvienas galinis platforminių vagonų bortas sutvirtinamas dviem trumpais mediniais statramsčiais.

(pav.)

524 paveikslas

(pav.)

1 – I tipo atotampa; 2 – atraminis tašelis; 3 – ąsa; 4 – inventorinė sąvarža

525 paveikslas

(pav.)

1 – II tipo atotampa; 2 – I tipo atotampa; 3 – atraminis tašelis; 4 – ąsa; 5 – inventorinė sąvarža

526 paveikslas

(pav.)

1 – II tipo atotampa; 2,4 – I tipo atotampa; 3 – ąsa; 5 – tašelis

527 paveikslas

(pav.)

1 – I tipo atotampa; 2,5 – II tipo atotampa; 3 – tašelis; 4 – ąsa

528 paveikslas

(pav.)

1 – kablys; 2 – trauklė; 3 – suveržimo mechanizmas

529 paveikslas

(pav.)

1 – suveržimo mechanizmas; 2 – kablys

530 paveikslas

1209.7. Visos inventorinės atotampos ir sąvaržos turi būti paženklintos ir nurodytas jų paskutinio patikrinimo tipas bei data. Ženklinama ant atotampų ir sąvaržų movų. Atotampos ir sąvaržos tikrinamos apkraunant kablius 5 t tempimo apkrova 10 minučių laikotarpyje. Krovinio siuntėjas atsako už atotampų ir sąvaržų išbandymą.

1209.8. Tušti konteineriai ir jų dangčiai vežami pusvagoniuose paketais (žr. 532 pav.). Paketai formuojami iš devynių konteinerių, sudėtų vienas į kitą ir iš viršaus uždengtų dangčiu. Dangčių paketą sudaro 8 vienetai. Konteineriai arba dangčiai pakete tvirtinami keturiais
20 mm skersmens strypais su sriegiu. Strypai perkišami per konteinerių arba dangčių lankų kiaurymes. Inventorinės atotampos, sąvaržos bei lanko formos apkabos surišamos viela į atskirą paketą ir dedamos ant vagono grindų. Į pusvagonį kraunama 11 paketų konteinerių ir 11 paketų dangčių. Pusvagonio galinės durys atitveriamos metalinėmis atramomis, kabinamomis ant pusvagonio šoninių sienų aprišalų (žr. 532 I pav.).

1210. Pakrauti cilindro formos ir stačiakampiai gumuoto audinio ir polimeriniai minkšti konteineriai MK–0,7–0,5; MK–1,0 ir MK–1,5 bruto masės iki 2,05 t bei MKR (MKO) –
1 bruto masės iki 1 t biriems kroviniams vežti kraunami į keturašį pusvagonį dviem aukštais simetriškai išilginės ir skersinės vagono ašių atžvilgiu vienas prie kito glaudžiai išnaudojant visą vagono plotą arba krovumą. Pakrautų konteinerių skaičių lemia krovinio tipas bei vagono krova, kaip parodyta 84 lentelėje.

84 lentelė

Konteinerio tipas	Konteinerio bruto masė, t	Konteinerių skaičius vagone, kurio krovumas
		63 t			64 t			65 t
		viso	iš jų		viso	iš jų		viso	iš jų
			apatiniame aukšte	viršutiniame aukšte		apatiniame aukšte	viršutiniame aukšte		apatiniame aukšte	viršutiniame aukšte
MK–0,7 (0,5)	0,80–0,95	78–67	39	39–28	78–68	39	39–29	78–69	39	39–30
	0,96–1,10	66–58	39	27–19	67–59	39	28–20	68–60	39	29–21
	1,11–1,25	57–51	39–38	18–13	58–52	39	19–13	59–52	39	20–13
	1,26–1,40	50–45	37–32	13	51–46	38–33	13	52–47	39–34	13
	1,41–1,52	45–42	32–29	13	46–42	33–29	13	46–43	33–30	13
MK–1 (1,0)	1,16–1,30	53–49	27	26–22	54–50	27	27–23	54–50	27	27–23
	1,31–1,50	48–42	27	21–15	50–44	27	22–16	50–44	27	23–17
	1,51–1,70	42–37	27	15–10	43–38	27	16–11	43–38	27	16–11
	1,71–1,90	37–33	27–24	10–9	38–34	27–25	11–9	38–34	27–25	11–9
	1,91–2,04	33–31	24–22	9	34–32	25–22	9	34–32	25–23	9
MK–1,5	1,56–1,68	40–37	20	19–17	40–38	20	20–18	40–38	20	20–18
	1,71–1,80	37–35	20	17–15	38–36	20	18–16	38–36	20	18–16
	1,81–1,90	35–33	20	15–13	35–34	20	15–14	35–34	20	15–14
	1,91–2,05	33–31	20	13–11	34–31	20	14–11	34–31	20	14–11
MKR (MKO) -1,0	ne daugiau 0,83
		– –	–– –	– –	– –		– –	78	39	39
		– –	– –	– –	– –		– –	– –	– –	– –
	0,90	– –	– –	– –	– –		– –	72	36	36
		– –	– –	– –	– –		– –	– –	– –	– –
1 PASTABA. Esant tarpinėms konteinerių masės reikšmėms, jų skaičius nustatomas tiesine interpoliacija. 2 PASTABA. Jei konteinerių skaičius trupmeninis, tai jis apvalinamas į didesnę pusę.

1210.1. Į pusvagonį kraunama (43–78) vienetai MK–0,7 (0,5) konteinerių:

1210.1.1. apatiniame aukšte – nuo 30 vnt. iki 39 vnt., dviem – trimis eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir 13 vnt. vagono ilgio atžvilgiu;

1210.1.2. viršutiniame aukšte – nuo 13 vnt. iki 39 vnt., viena – trimis eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir 13 vnt. vagono ilgio atžvilgiu (žr. 533 pav.).

1210.2. Konteineriai MK–1,0 kraunami į pusvagonį dviem aukštais ilgąja puse išilgai išilginės vagono ašies 30 vnt. – 54 vnt.:

1210.2.1. apatiniame aukšte – nuo 23 vnt. iki 27 vnt., dviem – trimis eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir 9 vnt. vagono ilgio atžvilgiu;

1210.2.2. viršutiniame aukšte – nuo 9 vnt. iki 27 vnt., viena – trimis eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir 9 vnt. vagono ilgio atžvilgiu (žr. 534 pav.).

1210.3. Į pusvagonį kraunama (32–40) vienetų MK–1,5 konteinerių:

1210.3.1. apatiniame aukšte – nuo 18 vnt. iki 20 vnt., dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir 9 vnt. – 10 vnt. vagono ilgio atžvilgiu;

1210.3.2. viršutiniame aukšte – nuo 12 vnt. iki 20 vnt., viena – dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir 9 vnt. – 10 vnt. vagono ilgio atžvilgiu (žr. 535 pav.).

1210.4. Į pusvagonį kraunama (72–78) vienetai MKR (MKO) – 1,0 konteinerių; kiekviename aukšte – po 36 vnt. – 39 vnt., trimis eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir 12 vnt. – 13 vnt. vagono ilgio atžvilgiu visiškai užpildant abu aukštus (žr. 536 pav.).

1210.5. Kraunant visų tipų konteinerius, išskyrus MK–1,5 konteinerius, krovinio siuntėjas užriša pusvagonio angų dangčių uždorius ne mažesnio kaip 4 mm skersmens viela vienu apsukimu. Iškrovęs krovinį, krovinio gavėjas privalo nuimti vielą nuo dangčių uždorių.

1210.6. Tušti minkšti konteineriai vežami dengtuose vagonuose, pusvagoniuose ir universaliuosiuose konteineriuose supaketuoti po (3–7) vienetus. Paketai surišami ne mažesnio kaip 8 mm skersmens virve arba ne mažesnio kaip 15 mm pločio sintetine arba medvilnine juosta.

1210.7. 3,7 m³ tūrio, 2650 mm ilgio, 1950 mm pločio, 1250 mm aukščio, 5 t bruto masės konteineriai (GOSNIIEP konstrukcijos) SKS – 3 – 5 U tipo (žr. 537 pav.) skirti grafitintai elektrodinei produkcijai vežti.

1210.8. Konteinerių dangčiai fiksuojami uždoriais. Konteineriai į vagonus kraunami skersinėmis arba keturių šakų pakabomis. Kampas tarp pakabos ir horizontalaus konteinerio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 45°.

1210.9. Į 12060 mm kėbulo vidinio ilgio (73 m³ kėbulo tūrio) pusvagonį kraunama
12 vienetų konteinerių dviem aukštais (žr. 538 pav.). Prieš pakraunant konteinerius, prie uždarytų galinių pusvagonio durų išilgai slenkstelių glaudžiai dedami (100x100x2800) mm matmenų tašeliai. Pirmo aukšto kraštiniai konteineriai kraunami prie tašelių glaudžiai, simetriškai išilginei ir skersinei pusvagonio ašims; kiti konteineriai kraunami glaudžiai prie šoninių sienų, kaitaliojant juos išilginės pusvagonio ašies atžvilgiu.

1210.10. Antro aukšto konteineriai kraunami ant pirmo aukšto konteinerių rėmų. Kraštiniai konteineriai vienas su kitu surišami rėmų viršuje 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

1210.11. Kiekvienas antro aukšto kraštinis konteineris tvirtinamas keturiomis 6 mm skersmens šešių gijų vielos atotampomis. Atotampos rišamos prie konteinerių rėmų bei pusvagonio šerdeso ir tarpinių statramsčių viršutinių rišalo įtaisų.

1210.12. Į atsiradusį tarp konteinerių tarpą pusvagonio viduryje įtaisomas 2850 mm ilgio, ne žemesnis kaip 1260 mm medinis skydas.

1210.13. Tušti konteineriai į pusvagonius kraunami keturiais aukštais pagal zoninį pakrovos gabaritą.

(pav.)

531 paveikslas

(pav.)

1 – konteinerių paketas; 2 – dangčių paketas

532 paveikslas

(pav.)

a – 78 vnt. MK–0,7 konteinerių krovimo į pusvagonį schema – kiekviename aukšte po 39 vnt.; b – konteinerių išdėstymo aukšte pavyzdžiai – 23, 22, 14, 9 vnt.

533 paveikslas

(pav.)

a – 54 vnt. MK–1,0 konteinerių krovimo į pusvagonį schema – kiekviename aukšte po 27 vnt.; b – konteinerių išdėstymo aukšte pavyzdžiai – 31, 30, 18, 13 vnt.

534 paveikslas

a – 10 vnt. MK–1,5 konteinerių krovimo į pusvagonį schema – kiekviename aukšte po 20 vnt.; b – konteinerių išdėstymo aukšte pavyzdžiai – 14, 11 vnt.

535 paveikslas

536 paveikslas

1 – kriauklai; 2 – bortas; 3 – statramstis; 4 – dangtis; 5 – fiksatorius

537 paveikslas

1 – konteineriai; 2 – vielos atotampos; 3 – skersinis atraminis tašelis

538 paveikslas

539 paveikslas

1210.14. Dvidešimt keturi vienetai suskliaustų tuščių konteinerių (žr. 539 pav.) kraunami į 12324 mm kėbulo vidinio ilgio (74 m³ ir didesnio kėbulo tūrio) pusvagonį keturiais aukštais (žr. 540 pav.).

1210.15. Prieš kraunant prie uždarytų galinių pusvagonio durų išilgai slenkstelių glaudžiai dedami (100x100x2800) mm matmenų tašeliai. Konteineriai kraunami glaudžiai prie tašelių, simetriškai išilginės ir skersinės pusvagonio ašių atžvilgiu.

1210.16. Ketvirto aukšto konteineriai surišami vienas su kitu viršuje 6 mm skersmens dviejų gijų viela per vertikalių statramsčių gembių ąsas iš abiejų pusių. Kiekvienoje vagono pusėje du ketvirto aukšto kraštiniai konteineriai tvirtinami 6 mm skersmens šešių gijų vielos atotampomis. Atotampos rišamos prie pusvagonio šerdeso ir tarpinių statramsčių viršutinių rišalo įtaisų bei pirmo ir antro aukštų konteinerių vertikalių statramsčių pirmųjų gembių ąsų (žr. 540 pav.).

(pav.)

1 – atotampos; 2 – konteineriai; 3 – skersinis atraminis tašelis

540 paveikslas

(pav.)

1 – atotampos; 2 – konteineriai; 3 – vertikaliai pakrautas konteineris

541 paveikslas

1210.17. Suskliausti tušti konteineriai – dvidešimt du vienetai – kraunami į 12050 mm kėbulo vidinio ilgio pusvagonį (žr. 541 pav.) taip: prie kiekvienų galinių pusvagonio durų glaudžiai kraunama po vieną suskliaustą konteinerį vertikaliai, dugnu į vagono vidų; likusieji 20 konteinerių kraunama keturiais aukštais po penkis konteinerius kiekviename aukšte. Viršutinio aukšto konteineriai surišami vienas su kitu iš abiejų pusių 6 mm skersmens dviejų gijų viela. Viršutinio aukšto kraštiniai konteineriai tvirtinami keturiomis 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis. Atotampos rišamos prie pusvagonio artimiausių viršutinių rišalo įtaisų bei konteinerių vertikalių statramsčių ąsų.

1210.18. Tuščių konteinerių dangčiai fiksuojami uždoriais arba 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

1210.19. Siuntėjas atsako už konteinerių techninę būklę ir jų patikrą laiku pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus.

LXII skirsnis. Presuotų šiaudų ryšulių krovimas į keturašius pusvagonius

1211. Šiaudai turi būti supresuoti į 1000 mm ilgio, 500 mm pločio ir 360 mm aukščio ryšulius, surištus ilgio atžvilgiu dviejose vietose.

1212. Į 64,7 m³ ir 66,8 m³ kėbulo tūrio pusvagonius kraunama 508 vienetų presuotų šiaudų ryšulių išnaudojant susiaurintą viršutinę pakrovos gabarito dalį. Ryšuliai kraunami kaip parodyta 542 pav. taip: ant pusvagonio grindų glaudžiai vienas prie kito ant briaunos (500 mm) kraunami 5 ryšuliai vagono pločio atžvilgiu, 12 eilių vagono ilgio atžvilgiu keturiais aukštais; po to viršutinėje pakrovos gabarito dalyje pagal vagono perimetrą kraunami ryšuliai galu žemyn, o į erdvę tarp jų kraunami ryšuliai ant briaunos (500 mm) vagono pločio atžvilgiu ir 11 ryšulių vagono ilgio atžvilgiu. Taip pat kraunamos ir kitos viršutinės pakrovos gabarito dalies eilės.

(pav.)

542 paveikslas

1213. Į 70,5 m³, 72,5 m³ ir 74 m³ kėbulo tūrio pusvagonius kraunama 560 vnt. presuotų šiaudų ryšulių išnaudojant susiaurintą viršutinę pakrovos gabarito dalį. Ryšuliai kraunami, kaip parodyta 543 pav. taip: ant pusvagonio grindų glaudžiai vienas prie kito ant briaunos (500 mm) kraunami 5 ryšuliai vagono pločio atžvilgiu, 12 eilių vagono ilgio atžvilgiu penkiais aukštais; po to viršutinėje pakrovos gabarito dalyje pagal vagono perimetrą kraunami ryšuliai šonu (360 mm) žemyn, glaudžiai prie jų pagal perimetrą kraunami ryšuliai galu
(500 mm) žemyn, o į erdvę tarp jų kraunami 4 ryšuliai šonu (360 mm) žemyn vagono pločio atžvilgiu ir 10 ryšulių vagono ilgio atžvilgiu. Taip pat kraunama ir kita viršutinės pakrovos gabarito dalies eilė.

(pav.)

543 paveikslas

X SKYRIUS

ILGŲJŲ KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS KETURAŠIŲ PLATFORMINIŲ VAGONŲ JUNGINIUOSE NAUDOJANT TURNIKETINES ATRAMAS

LXIII skirsnis. Bendrieji reikalavimai

1214. Šiame skirsnyje nustatomi ilgųjų krovinių krovimo ir tvirtinimo būdai keturašių platforminių vagonų junginiuose, naudojant turniketines atramas. Turniketinės atramos turi būti naudojamos pagal šių Taisyklių 71–75 punktų reikalavimus.

Prieš įtaisydamas turniketus, siuntėjas privalo patikrinti, ar turniketų, bandažų, atotampų, gembių, atramų ir kitų krovinio krovimo ir tvirtinimo įtaisų konstrukcija atitinka projektą ir ar jie tinkami naudoti. Pašalinęs nešvarumus, siuntėjas privalo patepti plonu universalaus tepalo sluoksniu (US – 2 GOST 1033 – 79) trinančiuosius rėmų paviršius, kulnų, pakulnių ir šliaužiklių paviršius bei apžiūros rezultatus įrašyti į atitinkamus dokumentus.

Krovinio masė neturi viršyti turniketo kėlos.

Ilgasis krovinys ant turniketų kraunamas taip, kad jo bendrasis svorio centras būtų vertikalioje plokštumoje, einančioje per junginio platforminių vagonų išilgines ašis.

LXIV skirsnis. Ilgųjų krovinių krovimas ir tvirtinimas naudojant turniketines atramas

1215. Turniketinių atramų duomenys nurodyti 85 lentelėje.

Tikrinant pakrovos gabaritą ir nustatant jos negabaritiškumo laipsnį skaičiuotinis krovinio ilgis kiekviename gale imamas 400 mm didesnis už faktišką, o aukštis –100 mm didesnis už faktišką.

Turniketas (žr. 544 pav.) susideda iš: viršutinio 2, tarpinio 20 ir apatinio 9 rėmo, šoninių šliaužiklių 2, sferinių pakulnių 5 ir kulno 6, šerdeso 7, išilginių 8 ir skersinių 4 atramų, išilginių atramų sustiprinimo elementų 11, viršutinio rėmo eigos riboklių 22, šoninių ąsų įtvirtinimo įtaisams 3. Tarpinis ir viršutinis rėmai turi nuožulnius ir horizontalius slydimo paviršius. Platforminiame vagone turniketai tvirtinami išilginėmis ir skersinėmis atramomis.

1216. Prieš pakraunant krovinį, kiekvieno turniketo viršutinis ir apatinis rėmai iš abiejų pusių tvirtinami (30x50) mm skerspjūvio įtvirtinimo statramsčiais. Įtvirtinimo statramsčiai įstatomi į viršutinių ir apatinių rėmų šonines ąsas. Ąsos gaminamos iš 6 ir 5 numerio lovinės sijos. Fiksatoriai įtaisomi dėl to, kad pakrovos metu viršutinis rėmas nepasislinktų tarpinio rėmo atžvilgiu. Pakrovus krovinį įtvirtinimo statramsčiai turi būti nuimami.

LXV skirsnis. 25 m ilgio geležinkelio bėgių krovimas ir tvirtinimas

1217. 25 m (24 920 mm ir 28 840 mm) ilgio R 50, R 65 ir R 75 tipo geležinkelio bėgiai kraunami į 62 t, 63 t ir 66 t krovumo dviejų keturašių platforminių vagonų junginį naudojant CNII MPS (rus. ЦНИИ МПС) tipo turniketus (žr. 85 lentelę).

(pav.)

544 paveikslas

85 lentelė

Turniketo parametrai	Darbo projekto numeris
	1797	1943
Vagono krovumas (neįskaitant turniketo masės), t:
vieno turniketo	42,5	55
dviejų turniketų komplekto	85	110
Masė, kg
vieno turniketo	2820	4380
dviejų turniketų komplekto	5640	8760
Aukštis virš platforminio vagono grindų, mm	455	490
Viršutinio rėmo krovimo plotis, mm	2760	2760
Viršutinio rėmo krovimo ilgis, mm	1960	2066
Apatinio turniketo rėmo ilgis, mm	1725	3240
Išilginis turniketo pasisukimo kampas laipsniais.	5	5
Santykinė inercijos jėga
išilginė	530	480
skersinė ir vertikali	Taisyklių 53 ir 54 p.

1217.1. Kraunant bėgius į dviejų platforminių vagonų junginį, naudojami du vienodi turniketai (žr. 544 pav.). Kiekvienas turniketas įtaisomas platforminio vagono viduryje. Įtaisant turniketą vagone būtina, kad turniketo išilginės atramos 8 įeitų į šonines platforminio vagono statramsčių ąsas ir glaudžiai, be tarpų, prisišlietų prie jų vidinių paviršių iš išorinės junginio pusės, o turniketo skersinės atramos 4 būtų platforminio vagono armuotų kampainių išorėje.

1217.2. Ant viršutinio turniketo rėmo (žr. 545 pav.) privirinami medinio padėklo ribotuvai ir atramos, ribojančios bėgius nuo skersinio poslinkio, ir dvi ąsos 3 (žr. 544 pav.) bėgiams tvirtinti skersiniais aprišalais.

(pav.)

1 – ribotuvai; 2 – atramos; 3 – (60x100x2240) mm matmenų padėklai; 4 – (60x100x2240) mm matmenų padėklai; 5 – (100–150) mm ilgio vinys

545 paveikslas

(pav.)

a – R 50 tipo geležinkelio bėgiai 62 t ir 63 t krovumo platforminių vagonų junginyje (91 vnt.); b – R 50 tipo geležinkelio bėgiai 63 t ir 66 t krovumo platforminių vagonų junginyje (93 vnt.); 1 – skersinis vielos aprišalas; 2 – galinis aprišalas; 3 – tarpiklis; 4 – padėklas; 5 – atrama

546 paveikslas

1217.3. Platforminių vagonų junginyje (žr. 546 ir 547 pav.) bėgiai tvirtinami mediniais (25x100x2100) mm matmenų tarpikliais, 6 mm skersmens šešių gijų vielos skersiniais aprišalais ir galiniais daugkartiniais metalo strypų aprišalais. Prieš kraunant bėgius, į kiekvieno turniketo viršutinio rėmo (žr. 545 pav.) kraštinius griovelius dedami du daugkartiniai (60x100x2240) mm matmenų mediniai padėklai. Kiekvienas padėklas prikalamas keturiomis 100 mm ilgio vinimis per lovinės sijos kiaurymes; vidurinėje rėmo dalyje dedamas vienas (60x150x2240) mm matmenų medinis padėklas. Šis padėklas tvirtinamas šonuose šešiomis (100–150) mm ilgio vinimis per ribotuvų kiaurymes.

1217.4. R 50 tipo bėgiai kraunami į platforminių vagonų junginį septyniais aukštais (žr. 546 pav.), R 65 tipo bėgiai – šešiais aukštais, R 75 tipo bėgiai – penkiais aukštais (žr.
547 pav.). Kiekvieno aukšto bėgių skaičius nurodytas 86 lentelėje.

86 lentelė

Pakrovos aukštas	Bėgių skaičius aukšte kraunant į junginį platforminių vagonų krovumo, t, pagamintų
	iki 1964 m.	nuo 1964 m.	iki 1964 m.	nuo 1964 m.	iki 1964 m.	nuo 1964 m.
	R 50		R 65		R 75
1	17/15*	17/15	15/14	15/14	15/14	15/14
2	13/12	14/13	14/13	14/13	13/11	13/12
3	12/11	12/11	10/7	10/8	10/–	10/–
4	11/–	11/–	–	–	–	–
*Skaitiklyje – bėgiai, pakrauti galvutėmis į viršų, vardiklyje – bėgiai, pakrauti galvutėmis žemyn.

1217.5. Pirmas bėgių aukštas (žr. 546 pav. ir 547 pav.) ant turniketų viršutinių rėmų padėklų sukraunamas galvutėmis į viršų taip, kad kraštinių bėgių padai glaudžiai priglustų prie skersinių atramų vertikaliosios dalies. Kitas aukštas kraunamas bėgių galvutėmis žemyn. Šie du aukštai vadinami sudvigubintu aukštu.

1217.6. Tarp sudvigubintų aukštų bei sudvigubinto ir viršutinio aukštų virš turniketo vidurio ir per platforminių vagonų junginio vidurį dedami ne mažesnių kaip
(25x100x2100) mm matmenų tarpikliai. Padėklų ir tarpiklių paviršiai bėgių rėmimosi vietose žiemos metu pabarstomi plonu švaraus sauso smėlio sluoksniu.

1217.7. Bėgių paketas tvirtinamas 6 mm skersmens šešių gijų vielos skersiniais aprišalais (žr. 546 ir 547 pav.), pririšamais prie turniketų viršutinių rėmų šoninių ąsų (žr.
544 pav.), taip pat galiniais daugkartiniais penkių grandžių plieno aprišalais (žr. 548 pav.). Aprišalo šoninės grandys gaminamos iš (24–25) mm skersmens strypo, galinės – iš
(28–30) mm skersmens strypo. Galinio aprišalo kairioji ąsa įstatoma į turniketo viršutinio rėmo ąsą (žr. 548 pav.) ir kairiosios ąsos strypai suvirinami. Suvirinimo siūlė kiekviename grandžių sujungime turi būti ne trumpesnė kaip (100–150) mm, o suvirinimo siūlės statinio aukštis – (8–10) mm. Galinio aprišalo dešinioji ąsa sujungiama 40 mm skersmens velenėliu su turniketo viršutinio rėmo ąsa. Kiekvienas galinis aprišalas prie viršutinio bėgių aukšto galo pritvirtinamas trimis 50 mm ilgio mediniais tašeliais. Tašeliai įkalami tarp bėgių eilių taip, kad jų galai (130–150) mm išsikištų už bėgių galų. Galinis aprišalas prie kiekvieno tašelio pririšamas 6 mm skersmens keturių gijų viela. Kraunant bėgius su kiaurymėmis varžtams, galinis aprišalas papildomai pritvirtinamas prie bėgių kiaurymių dviejose vietose 6 mm skersmens keturių gijų viela. Jeigu vežant bėgius nutrūksta galinis aprišalas, tai kiekvienos dvi aprišalo grandys sujungiamos viena su kita 6 mm aštuonių gijų viela.

(pav.)

a – R 65 tipo geležinkelio bėgiai 63 t ir 66 t krovumo platforminių vagonų junginyje (74 vnt.); b – R 65 tipo geležinkelio bėgiai 62 t krovumo platforminių vagonų junginyje (73 vnt.); c – R 75 tipo geležinkelio bėgiai 63 t ir 66 t krovumo platforminių vagonų junginyje (64 vnt.); d – R 75 tipo geležinkelio bėgiai 63 t krovumo platforminių vagonų junginyje
(63 vnt.); 1 – skersinis vielos aprišalas; 2 – tarpikliai; 3 – galinis aprišalas; 4 – atrama; 5 – padėklai; 6 – fiksatorius;
7 – lovinės sijos apkabos; 8 – turniketo viršutinio rėmo šoninės apkabos

547 paveikslas

(pav.)

1 – kairioji apkaba; 2 – mediniai tašeliai; 3 – ketvirtoji galinio aprišalo grandis; 4 – galinio aprišalo strypo sujungimas viela su tašeliais; 5 – viršutinė bėgių eilė; 6 – antroji dviguba bėgių eilė; 7 – trečioji galinio aprišalo grandis; 8 – pirmoji dviguba bėgių eilė; 9 – antroji galinio aprišalo grandis; 10 – pirmoji galinio aprišalo grandis; 11 – dešinioji apkaba; 12 – velenėlis; 13,14 – ketvirtoji ir penktoji galinio aprišalo grandys; 15 – 6 mm skersmens viela arba vielokaištis

548 paveikslas

1217.8. Pakrovus ir pritvirtinus bėgius, pakeliami platforminių vagonų junginio išoriniai galiniai bortai ir šoninių bortų sekcijos, esančios virš vagonų vežimėlių, ir tvirtinami: platforminiuose vagonuose su metaliniais bortais – pleištiniais uždoriais, su mediniais bortais – kabliais.

1217.9. Atidarytos platforminių vagonų šoninių bortų vidurinės sekcijos turi būti pritvirtintos prie vagonų išilginių šoninių sijų žiedų, jų nesant – ne mažesnio kaip 4 mm skersmens viela. Šiuo atveju abi šoninio borto sekcijos surišamos per bortų kilpų kablius; abiejų platforminio vagono šoninių bortų sekcijos sutvirtinamos viena su kita viela, perkišama platforminio vagono apačioje žemiau šoninių ir vidurinės sijų lygio.

1217.10. Visais kitais atvejais, nenumatytais šiame punkte, tvirtinama, kaip nurodyta šių Taisyklių I skyriuje.

LXVI skirsnis. Autokelių tiltų 24 m ilgio gelžbetonio perdangų sijų krovimas ir tvirtinimas

1218. Autokelių tiltų 24 m ilgio gelžbetonio perdangų sijos kraunamos į 62 t, 63 t ir 66 t krovumo keturašių CNII–Ch3 (rus. ЦНИИ–ХЗ) vežimėlių dviejų platforminių vagonų junginį naudojant turniketus (žr. 85 lentelę) su specialiais metaliniais įtaisais.

1219. Kraunant sijas į dviejų platforminių vagonų junginį, naudojami du vienodi turniketai su specialiais metaliniais įtaisais kroviniui tvirtinti. Prie turniketo viršutinių rėmų pritvirtintos gembės 2, paramsčiai 3,4 sijų stabilumui garantuoti; norint pakrauti vieną siją aukščiau kitos naudojamas pasparas 9 (žr. 549 pav.).

Prieš įtaisydamas turniketus, siuntėjas privalo patikrinti, ar turniketų konstrukcija atitinka projektą Nr. 1797 ir įtaisų konstrukcija – projektą Nr. 1898. Įtaisant turniketą platforminiame vagone būtina, kad turniketo apatinių rėmų išilginės atramos įeitų į šoninių vagono statramsčių trečiąsias ąsų poras (skaičiuojamas nuo junginio galų) ir glaudžiai, be tarpų, prisišlietų prie jų vidinių paviršių iš vidinės junginio pusės, o turniketo skersinės atramos būtų platforminio vagono grindų armuotų kampainių išorėje (žr. 550 pav.).

1220. Autokelių tiltų gelžbetonio perdangų sijos, kraunamos pagal šias Taisykles, gali būti dviejų tipų: kraštinės sijos su armatūros iškyšomis vienoje viršutinės dalies pusėje ir tarpinės – su armatūros iškyšomis dviejose pusėse (žr. 549 pav.). Sijos ilgis turi būti 24 m, aukštis 1200 mm, apatinės dalies plotis – 620 mm, viršutinės dalies su armatūros iškyšomis – 1928 mm, o kraštinių sijų betono dalis – 1740 mm, tarpinių sijų betono dalis – 1400 mm. Galimi iki 5 mm nuokrypiai ilgio ir pločio atžvilgiu.

Tarpinės sijos masė (33–34) t, kraštinės – (36–37) t.

(pav.)

1 – atrama; 2 – gembė; 3, 4 – paramsčiai darbinėje ir nedarbinėje padėtyje; 5, 6 – viršutinė ir apatinė varžto kiaurymės; 7 – medinis įdėklas; 8 – sijų rišalas; 9 – pasparas; 10 – viršutinis turniketo rėmas

549 paveikslas

(pav.)

1 – išilginės atramos; 2 – skersinės atramos; 3 – fiksatorius; 4 – gelžbetonio blokas; 5 – sija; 6 – atotampa su tempikliais; 7, 8 – išilginis ir skersinis tvirtinimas; 9 – vielos atotampos

550 paveikslas

(pav.)

1 – pasparas; 2 – viduriniai padėklai; 3 – kraštiniai padėklai; 4 – platforminio vagono išilginė ašis

551 paveikslas

(pav.)

1 – galinė atotampa; 2 – tempikliai; 3 – kampuotis; 4 – pakaba; 5 – pakabos uždoris; 6 – atotampa su varžtu; 7 – sijų rišalas; 8 – montažinė kilpa

552 paveikslas

(pav.)

1 – pleištas darbinėje padėtyje; 2 – pleištas nedarbinėje padėtyje; 3 – velenėlis; 4 – prispaudimo plokštelės; 5 – užmetamieji kampainiai darbinėje padėtyje

553 paveikslas

(pav.)

1 – skersinis atraminis tašelis; 2 – kaištis; 3 – atotampa; 4 – statramstis; 5 – skečiamasis tašelis; 6 – ąsa

554 paveikslas

1221. Į platforminių vagonų junginį kraunamos dvi tarpinės arba viena tarpinė ir viena kraštinė sijos (žr. 549 pav.). Kraštinė sija kraunama tik ant pasparo. Kiekvieną siją būtina krauti ant dviejų kraštinių ir vidurinio (80–100) mm aukščio medinių padėklų (žr. 551 pav.) . Padėklai dedami į viršutinio turniketo rėmo griovelius.

1222. Nuo skersinio poslinkio sijos tvirtinamos atramomis su sraigtiniais sriegiais (žr. 549 pav.). Atramos įtvirtintos gembėse ir trikojuose paramsčiuose.

Nuo išilginio poslinkio kiekviena sija tvirtinama prie viršutinio turniketo rėmo įtaisu iš dviejų atotampų su sraigtiniais tempikliais (žr. 552 pav.), kampuočio ir pakabos su uždoriu (žr. 553 pav.), taip pat atotampos su varžtais.

Visi sriegių sujungimai, kad neatsisuktų, turi būti su fiksuojamosiomis veržlėmis arba vielokaiščiais.

1223. Sijos kraunamos taip: turniketo paramsčiai atitraukiami, sijos nuleidžiamos ant turniketo tarp kronšteino ir paramsčio pagrindų (žr. 549 pav.).

Nuleista ant turniketo sija tvirtinama nenuimant stropų: trikojis paramstis nustatomas darbinėje padėtyje; tuo tikslu paramsčio varžtas perkeliamas iš apatinės į viršutinę kiaurymę, užsukama veržlė bei fiksuojama vielokaiščiu ir fiksavimo sraigtais atramos glaudžiai prispaudžiamos prie abiejų sijos pusių.

Antroji sija kraunama ir tvirtinama taip pat, kaip ir pirmoji.

Į tarpus tarp sijų ir gembės, paramsčio pagrindų, atotampų bei galinių įtaisų dedami mediniai skečiamieji įdėklai. Kiekvienas įdėklas tvirtinamas keturiomis vinimis per kiaurymes, esančias paramsčio pagrindo briaunoje.

Dedant galinius įtaisus po sijos galinės dalies apatine briauna pakišamas kampuotis (žr. 552 pav.) ir sutvirtinamas pakaba, kuri užmetama ant sijos ir fiksuojama uždoriu (žr.
553 pav.). Po to įtempiamos atotampos.

Pakrautos ir įtvirtintos sijos surišamos viena su kita per montažines kilpas (žr. 549 ir 552 pav.) 6 mm skersmens šešių gijų vielos atotampomis.

1224. Norint tolygiai pakrauti platforminius vagonus, virš vežimėlių, esančių platforminių vagonų junginio viduryje, simetriškai išilginių platforminių vagonų ašių atžvilgiu pakraunami 8 t masės gelžbetonio blokai (žr. 550 ir 554 pav.). Nuo išilginio poslinkio blokai tvirtinami metaliniais atraminiais ir skečiamaisiais tašeliais bei vielos atotampomis.

Atraminiai tašeliai gaminami dėžutės pavidalu iš 22 numerio lovinės sijos ir 210 mm pločio bei 8 mm storio plieno juostos; skečiamieji tašeliai gaminami iš 14 numerio lovinės sijos. Prie atraminių tašelių elektra privirinami kaiščiai, kurie įtaisomi į dvi šonines ir dvi galines platforminio vagono ąsas. Kiekvienas gelžbetonio blokas tvirtinamas keturiomis 6 mm skersmens aštuonių gijų vielos atotampomis. Atotampos rišamos prie blokų montažinių kilpų ir platforminio vagono statramsčių ąsų arba gembių. Nuo skersinio poslinkio blokai atitveriami metaliniais statramsčiais, įtaisytais į platforminio vagono šoninių statramsčių ąsas.

LXVII skirsnis. Iki 44 m ilgio metalinių tiltinių kranų sijų krovimas ir tvirtinimas

1225. Pagrindinės tiltinių kranų sijos kraunamos į 62 t, 63 t ir 66 t krovumo 9720 mm bazės keturašių CNII–Ch3 (rus. ЦНИИ–ХЗ) vežimėlių platforminių vagonų junginį naudojant CNII MPS (rus. ЦНИИ–МПС) tipo turniketus (žr. 85 lentelę).

1226. Sijoms vežti platforminių vagonų junginyje naudojami du vienodi turniketai. Prieš įtaisydamas turniketus, siuntėjas privalo patikrinti, ar turniketų konstrukcija atitinka projektą Nr. 1797, ir laikytis projekte nustatytų jų naudojimo taisyklių.

1227. Norint pritvirtinti sijas prie turniketo, ant jo viršutinių rėmų įtaisomi
(440x1050) mm matmenų ir 12 mm storio atraminiai lakštai (žr. 555 pav.).

Kiekviename atraminiame lakšte yra aštuoniolika 31 mm skersmens kiaurymių, išdėstytų dviem eilėmis. Atstumas nuo lakšto šoninės briaunos iki kiaurymės – (50–60) mm, tarp kiaurymių – 120 mm. Atraminiai lakštai prie turniketo viršutinio rėmo privirinami pagal visą atraminio lakšto sąlyčio kontūrą 8 mm statinio suvirinimo siūle. Tarp atraminių lakštų ir turniketo viršutinio rėmo įtaisomi ir prie jų privirinami 12 mm storio standumo strypai.

1228. Turniketas ant junginio laikančiojo platforminio vagono įtaisomas taip, kad jo išilginės atramos įeitų į ąsas vienos šoninių statramsčių poros, esančios viduryje platforminio vagono (žr. 556 a, b ir 557 a, b pav.). Šiuo atveju turniketas platforminio vagono skersinės ašies atžvilgiu yra 540 mm arba 1080 mm pasislinkęs vagonų junginio centro arba galo link, o platforminių vagonų junginio bazė gali sudaryti:

1228.1. dviejų platforminių vagonų junginio, kai turniketo svorio centras pasislinkęs 540 mm junginio centro link – 13,54 m, junginio galo link – 15,7 m;

1228.2. trijų platforminių vagonų junginio, kai turniketo svorio centras pasislinkęs
1080 mm junginio centro link – 27,08 m, turniketo svorio centras pasislinkęs 540 mm junginio galo link – 30,32 m.

1229. Tiltinių kranų sijos, kraunamos pagal šias Taisykles, gali būti nuo 20 t iki 51 t masės, nuo 22 m iki 44 m ilgio, jų skerspjūvis yra stačiakampės dėžutės formos. Ant jų gali būti sumontuota papildoma įranga (reduktoriai, klojiniai ir kt.).

1229.1. Norint geriau panaudoti vagonų krovumą, (16,0–28,0) m ilgio sijos kraunamos į 13,54 m bazės dviejų platforminių vagonų junginį; (28,1–29,92) m ilgio sijos kraunamos į 15,7 m bazės trijų platforminių vagonų junginį; (30,0–42,64) m ilgio sijos kraunamos į
27,08 m bazės trijų platforminių vagonų junginį; (42,7–44,0) m ilgio sijos kraunamos į
30,32 m bazės keturių platforminių vagonų junginį. Sijų svorio centro išilginis poslinkis apsauginių platforminių vagonų link yra: (28,1–29,92) m ilgio sijų – 0,95 m; 42,7 m – 44,0 m ilgio sijų – 0,68 m (žr. 556 a ir 557 a pav.). Sijų galo kontūras neturi išsikišti už junginio kraštinių vagonų galinių sijų, išskyrus apsauginius platforminius vagonus (žr. 556 a ir 557 a pav.).

1229.2. Sijų svorio centro skersinis poslinkis nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per išilginę platforminių vagonų junginio ašį, gali būti ne didesnis kaip 50 mm. Šiuo atveju atstumas nuo sijų kraštinių (šoninių) taškų iki kelio ašies neturi būti didesnis, kaip nurodyta 87 lentelėje.

1229.3. Minimalus sijų atraminio paviršiaus plotis sudaro ne mažiau kaip 1,75 krovinio svorio centro aukščio virš turniketo viršutinio rėmo.

1229.4. Į apsauginius platforminius vagonus junginio galuose pakraunamas krovinys pagal šių Taisyklių reikalavimus.

87 lentelė

Krovinio ilgis, m	Maksimalus atstumas nuo kelio ašies iki krovinio šoninių taškų aukštyje, matuojamame nuo bėgių galvučių lygio, mm
	iki
	3900	4000	4100	4200	4300	4400	4500	4600	4700	4800	4900	5000	5100	5200
	13,54 m bazės junginiams
16,0–23,6	1590	1513	1436	1357	1281	1203	1127	1049	972	895	818	740	662	585
23,7–25,0	1556	1479	1402	1323	1247	1169	1093	1015	938	861	784	706	628	551
25,1–26,5	1521	1444	1367	1288	1212	1134	1058	980	903	826	749	671	593	516
26,6–28,0	1481	1404	1327	1248	1172	1094	1018	940	863	786	709	631	553	476
	15,7 m bazės junginiams
28,1–29,0	1451	1374	1297	1218	1142	1064	988	910	833	756	679	601	523	446
29,1–29,92	1424	1347	1270	1191	1115	1037	961	883	806	729	652	574	496	419
	27,08 m bazės junginiams
30,0–40,7	1401	1324	1247	1168	1092	1014	938	860	783	706	629	551	473	396
40,8–41,7	1362	1285	1208	1129	1053	975	899	821	744	667	590	512	434	357
41,8–42,64	1339	1263	1185	1106	1030	952	876	798	721	644	567	489	411	334
	30,32 m bazės junginiams
42,7–44,0	1321	1244	1167	1088	1012	934	858	780	703	626	549	471	393	316

1230. 13,54 m ir 27,08 m bazės junginių platforminių vagonų galiniai ir šoniniai bortai turi būti nuleisti.

15,7 m ir 30,32 m bazės junginių platforminių vagonų galiniai ir šoniniai bortai turi būti nuleisti, taip pat nuleidžiami apsauginių platforminių vagonų galiniai ir nuo krovinio pusės prie galinių bortų esantys du šoniniai bortai.

Nuleistas šoninių platforminių vagonų bortų sekcijas siuntėjas turi pritvirtinti prie vagonų išilginių šoninių sijų žiedų, jų nesant – 6 mm skersmens viela tvirtinama pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus.

1231. Įtaisant turniketą platforminiame vagone būtina, kad turniketo išilginės atramos 8 (žr. 544 pav.) įeitų į šonines platforminio vagono statramsčių ąsas ir gerai, be tarpų, priglustų prie jų vidinių paviršių iš išorinės junginio pusės, o turniketo skersinės atramos 4 būtų platforminio vagono armuotų kampainių išorėje.

1232. Prieš kraunant sijas ant turniketo viršutinio rėmo atraminių lakštų dedami
440 mm x (400–450) mm matmenų ir 16 mm storio uždėtiniai lakštai, kiekvienas su keturiomis 31 mm skersmens kiaurymėmis (žr. 558 pav.). Kiekvienas uždėtinis lakštas prie atraminio lakšto tvirtinamas keturiais M30 varžtais su standžiai priveržtomis veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis. Varžtų sriegiai turi trimis – šešiomis vijomis išeiti už veržlės plokštumos. Fiksuojamosios veržlės privirinamos prie varžtų, kad savaime neatsisuktų.

Sijos prie uždėtinių lakštų privirinamos: sijų šoninių briaunų ir uždėtinių lakštų sąlyčio vietos išorinėje vagonų junginio pusėje suvirinamos ne mažesnio kaip 260 mm ilgio ir 8 mm statinio suvirinimo siūle (žr. 559 pav.).

1233. Sijos iškraunamos kartu su uždėtiniais lakštais nupjovus uždėtinių ir atraminių lakštų tvirtinimo varžtus.

(pav.)

a – sijų išdėstymas 13,54 m bazės junginyje; b – sijų išdėstymas 15,7 m bazės junginyje

556 paveikslas

(pav.)

a – sijų išdėstymas 27,08 m bazės junginyje; b – sijų išdėstymas 30,32 m bazės junginyje

557 paveikslas

1 – uždėtiniai lakštai; 2 – varžtai su veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis

558 paveikslas

1 – sija; 2 – atraminiai lakštai; 3 – uždėtiniai lakštai; 4 – varžtai M30 su veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis; 5 – suvirinimo siūlė

559 paveikslas

1 – turniketas; 2 – statramstis; 3 – tempiklis; 4 – atraminis sraigtas; 5 – suveržimo varžtas; 6 – tarpiklis; 7 – rėmsijė; 8 – strypinė atotampa; 9 – suveržimo mova; 10 – gelžbetonio blokai; 11 – vielos atotampa; 12 – skečiamasis tašas

560 paveikslas

LXVIII skirsnis. 24 m ir 18 m ilgio gelžbetonio gegninių santvarų krovimas ir tvirtinimas

1234. 24 m ilgio, 3300 mm aukščio, (10,5–18,2) t masės ir 18 m ilgio, 3000 mm aukščio, (7,7–11,7) t masės gelžbetonio gegninės santvaros, kurių viršutinių ir apatinių juostų plotis 240 mm ir 280 mm, kraunamos į dviejų 9720 mm bazės platforminių vagonų su
CNII–Ch3 (rus. ЦНИИ–ХЗ) vežimėliais junginį naudojant CNII MPS (rus. ЦНИИ МПС) tipo turniketus. Turniketas platforminiame vagone įtaisomas taip, kad kraunant 24 m ilgio gelžbetonio gegnines santvaras, turniketo apatinių rėmų išilginės atramos 8 (žr.560 pav.) įeitų į platforminio vagono penktųjų porų šoninių statramsčių ąsas, skaičiuojamas nuo junginio vidurio; kraunant 18 m ilgio gelžbetonio gegnines santvaras – į ketvirtųjų porų šoninių statramsčių ąsas (žr. 561 pav.), o turniketo skersinės atramos 4 būtų platforminio vagono armuotų kampainių išorėje. Galiniai platforminių vagonų bortai junginio viduryje ir šoninių platforminių vagonų bortų vidurinės sekcijos turi būti nuleistos ir įtvirtintos nustatyta tvarka.

1235. Į dviejų platforminių vagonų junginį kraunamas vienas gelžbetonio gegninių santvarų paketas. Gegninės santvaros sudedamos ant (60–80) mm aukščio padėklų, įtaisytų į turniketų viršutinių rėmų atitinkamus lizdus (žr. 562 pav.). Gegninių santvarų skaičius pakete priklauso nuo jų juostų pločio:

1235.1. kai gegninių santvarų juostų plotis 240 mm, į paketą sudedamos septynios 18 m ilgio gegnių santvaros arba penkios 24 m ilgio gegninės santvaros;

1235.2. kai gegninių santvarų juostų plotis 280 mm, į paketą sudedamos šešios 18 m ilgio gegninės santvaros arba keturios 24 m ilgio gegninės santvaros (žr. 560 pav. ir 561 pav.).

1236. Kad platforminiai vagonai būtų pakrauti 24 m ilgio gegninėmis santvaromis tolygiai, virš vežimėlių, esančių platforminių vagonų junginio viduryje, pakraunami gelžbetonio blokai 10 simetriškai išilginių platforminių vagonų ašių atžvilgiu (žr. 560 pav.). Į kiekvieną platforminį vagoną, glaudžiai prie šoninių vagonų bortų kraštinių sekcijų, kraunama po du (3,3 t bendros masės) gelžbetonio blokus, kiekvienas blokas (400x450x3700) mm matmenų. Blokai tvirtinami dviem poromis 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis 11. Tarp blokų įtaisomi (50x100) mm skerspjūvio mediniai skečiamieji tašeliai 12. Kiekvienas tašelis prie platforminio vagono grindų prikalamas penkiomis 150 mm ilgio vinimis.

1237. Gegninės santvaros kraunamos taip: ant vidurinio padėklo (žr. 561 pav.) pažymimos gegninių santvarų krovimo vietos atsižvelgiant į gegninių santvarų skaičių pakete ir jų apatinių juostų plotį. Atsižvelgiant į kraštinės gegninės santvaros padėtį, įtaisomas viršutinis ir apatinis atramų sraigtai 11 (žr. 560 ir 561 pav.). Pirmoji (kraštinė) gegninė santvara, padėta ant padėklo, laikinai, nenuimant pakabų, įtvirtinama prie abiejų turniketų stovų 2 inventorinėmis grandinių arba vielos sąvaržomis. Kiekviena kita pakrauta gegninė santvara taip pat laikinai įtvirtinama prie anksčiau pakrautos gegninės santvaros arba statramsčių. Tarp apatinių gegninių santvarų juostų virš vidurinių padėklų įtaisomi vertikalūs (30x60x120) mm skerspjūvio ir (360–400) mm ilgio mediniai tarpikliai 6 (žr. 560 ir
561 pav.).

1238. Stabilumui išlaikyti gegnių santvaros sujungiamos į paketą keturiais (trimis) tempikliais 3 (žr. 560 ir 561 pav.) ir (30x60x120) mm skerspjūvio, (400—450) mm ilgio tarpikliais; šiuo atveju tempiklio viršutinis varžtas 1 turi pereiti per iš anksto išgręžtas tarpikliuose 2 kiaurymes (žr. 563 ir 564 pav.). Sujungtas paketas nuo skersinio poslinkio ir apvirtimo tvirtinamas prispaudžiant viršutinius ir apatinius sraigtus 4 stovuose 2 ir įtaisant gegninės santvaros paketo viršuje du suveržiamuosius varžtus 5 ir tarpiklius 6 (žr. 560 ir
561 pav.). Suveržiamieji varžtai 5, taip pat kaip ir tempiklio viršutiniai varžtai, turi praeiti per tarpiklių kiaurymes (žr. 563 ir 564 pav.). Varžtai (smeigės) turi būti sutvirtinti veržlėmis ir fiksuojamosiomis veržlėmis 4 su vielokaiščiais 5. Nuo išilginio poslinkio gegninių santvarų paketas pritvirtinamas prie viršutinių turniketų rėmų keturiomis rėmsijėmis 7 ir keturiomis poromis strypinių atotampų 8 (žr. 560 ir 561 pav.). Atotampų ilgis reguliuojamas suveržimo movomis 9.

1239. Už tvirtinimo elementų patikimumą atsako krovinio siuntėjas.

1240. Gegninės santvaros iškraunamos atvirkštine jų krovimo tvarka. Turniketų įtaisų grąžinimo tvarką, kurioje turi būti numatytas maksimalus vagonų krovos (talpos) panaudojimas, nustato siuntėjas ir patvirtina geležinkelio valdytojas. Turniketų įtaisų grąžinimo tvarkos aprašymas vežant gegnines santvaras pridedamas prie važtos dokumentų.

(pav.)

1 – turniketas; 2 – stovas; 3 – tempiklis; 4 – atraminis sraigtas; 5 – suveržimo varžtas; 6 – tarpiklis; 7 – rėmsijė; 8 – strypinė atotampa; 9 – suveržimo mova

561 paveikslas

(pav.)

1 – vidurinis padėklas; 2 – kraštinis padėklas

562 paveikslas

(pav.)

a – 24 m ilgio gegninių santvarų sujungimas į paketus 240 mm pločio juostomis;

b – tas pat 280 mm pločio juostomis.

1 – suveržimo varžtas (smeigė); 2 – tarpiklis; 3 – antšova (kampainis); 4 – fiksuojamoji veržlė; 5 – vielokaištis

563 paveikslas

(pav.)

a – 18 m ilgio gegninių santvarų sujungimas į paketus 240 mm pločio juostomis;

b – tas pat 280 mm pločio juostomis.

1 – suveržimo varžtas (smeigė); 2 – tarpiklis; 3 – antšova (kampainis); 4 – fiksuojamoji veržlė; 5 – vielokaištis

564 paveikslas

(pav.)

1 – turniketas; 2 – stovas; 3 – strypinė atotampa; 4 – gelžbetonio blokas; 5 – vielos atotampa; 6 – skečiamasis tašas; 7 – vielos atotampa; 8 – skečiamasis tašas

565 paveikslas

(pav.)

1, 2, 3 – viršutinis, tarpinis ir apatinis rėmai; 4 – išilginė sraigtinė atrama; 5 – skersinė atrama; 6 – kreivaeigė kreipiamoji; 7 – kakliukas; 8 – slankiklis; 9 – lanko formos ribotuvas; 10 – šoninis elementas; 11 – vielos sąsūka

566 paveikslas

1241. Jei 24 m ilgio gegninės santvaros vežamos išnuomotuose platforminiuose vagonuose naudojant gelžbetonio blokus 20 (žr. 560 pav.), turniketų įtaisai neišardomi ir grąžinami šių platforminių vagonų junginyje (žr. 565 pav.). Šiuo atveju viršutinis turniketo rėmas pritvirtinamas prie apatinio rėmo arba platforminio vagono dviem poromis 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampų 7, o remsijės ir strypinės atotampos 3 tvirtinamos mediniais tašeliais 6, prikalamais prie platforminio vagono grindų dešimčia (125–150) mm ilgio vinių.

1242. Turniketų įtaisų priežiūrą ir remontą siuntėjas atlieka pagal savo norminius techninius dokumentus.

LXIX skirsnis. Ilgųjų krovinių krovimas ir tvirtinimas naudojant turniketus

1243. Turniketas (žr. 566 pav.) susideda iš trijų rėmų: viršutinio 2, tarpinio 2 ir apatinio 3. Turniketas tvirtinamas išilginėmis sraigtinėmis 4 ir skersinėmis 5 atramomis. Apatinio rėmo išilginės sijos turi kreivines kreipiamąsias 6. Ant šių kreipiamųjų keturiais kakliukais
7 su slankikliais 8 remiasi tarpinis rėmas.

1244. Vagonų susidūrimo metu junginyje tarpinis rėmas su viršutiniu rėmu ir kroviniu pasislenka apatinio rėmo atžvilgiu, o kakliukai su slankikliais slenka kreivinėmis kreipiamosiomis. Viršutinis rėmas užfiksuotas tarpiniame rėme dviem lanko formos ir šoniniais elementais. Vagonams važiuojant keliu, kur yra kreivės, viršutinis rėmas pasisuka tarpinio rėmo atžvilgiu.

LXX skirsnis. Aukštos įtampos gelžbetonio atramų stulpų krovimas ir tvirtinimas

1245. (22,2–26,4) m ilgio gelžbetonio stulpai (žr. 88 lentelę) kraunami į platforminių vagonų su CNII–Ch3 (rus. ЦНИИ–ХЗ) vežimėliais junginį.

88 lentelė

Stulpo forma	Ilgis, m	Apatinės dalies išorinis skersmuo, mm	Viršutinės dalies išorinis skersmuo, mm	Vieno stulpo masė, t
cilindro	26,4	560	560	6,83
	22,2	560	560	6,75
kūgio	26,0	650	410	7,18
	22,6	560	334	5,06

1246. Gelžbetonio stulpams, atsižvelgiant į jų modifikaciją, krauti ir tvirtinti naudojamos keturios arba penkios bandažų poros (žr. 567 pav.). Kiekvienas bandažas 1 turi lovį 2 su guminiais tarpikliais 3 ir aprišalą 4, kurį sudaro grandinė su varžtu 5 jai įtempti. Vienas grandinių galas privirinamas prie bandažų. Bandažai vienas ant kito dedami taip, kad krumpliai 6 įeitų į viršutinio bandažo išdrožas 7.

Apatinių bandažų apačioje įrengti du lanko formos ribotuvai 9, kurie sunerti su tarpinio rėmo (žr. 566 pav.) šoniniais elementais 10; apatiniai bandažai sudaro viršutinius turniketo rėmus.

Viršutiniai bandažai 8 lanksčiai sujungti (žr. C–C skerspjūvį 567 pav.) su grandinine atotampa 9, kurios apatinis galas pritvirtintas prie kulisės 11 tempimo mazgo 10. Kulisė lanksčiai sujungta (žr. B–B skerspjūvį 567 pav.) su apatiniu bandažu, o jos vidurinė dalis remiasi į apatinio rėmo skersines sijas.

Turniketai, bandažai ir kiti tvirtinimo elementai gaminami kiekvienam stulpų tipui (žr. 89 lentelę).

89 lentelė

Stulpo forma	Ilgis, m	Tvirtinimo komplektas		Bendras stulpų skaičius junginyje, vnt.	Stulpų skaičius aukšte, vnt.
		žymuo	bendra masė su turniketais, kg		1–me (apatiniame)	2–me	3–me	4–me	5–me
cilindro	26,4	101.04	10,7	16	4	4	4	4	–
	22,4	101.03	10,7	18	4	5	4	4	2
kūgio	26,0	101.02	10,8	16	4	4	4	4	–
	22,0	101.06	13,3	23	5	5	5	5	3

1247. Stulpams vežti naudojami du vienodi turniketai su tvirtinimo komplektais, ant kurių turi būti užrašytas inventorinis numeris ir eilinio patikrinimo data.

1248. Kiekvienas turniketas įtaisomas simetriškai platforminio vagono išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu. Turniketas vagone įtaisomas taip, kad jo skersinės atramos 5 (žr.
566 pav.) būtų platforminio vagono armuotų kampainių išorėje.

Sraigtinės atramos 4 su atraminėmis poveržlėmis kiekvienos atramos gale turi būti užsuktos taip, kad priglustų prie platforminio vagono statramsčių ąsų ir užfiksuotos viela 11, kuri perkišama per sraigto ir sraigtinės atramos gembės kiaurymes. Sraigtų atraminės poveržlės turi būti tarp statramsčių ąsų briaunų.

1249. 26,4 m; 22,2 m ir 26 m ilgio cilindro ir kūgio formos stulpai kraunami ant bandažų simetriškai vertikaliai plokštumai, einančiai per vagonų junginio išilginę ir skersinę ašis, atžvilgiu.

22,6 m ilgio kūgio formos stulpų rietuvė turi būti pasislinkusi į vieną pusę platforminių vagonų junginio ašies atžvilgiu.

1250. 26,4 m ilgio cilindro formos ir 26 m ilgio kūgio formos stulpai kraunami ir tvirtinami (žr. 568 pav. ir 569 pav.) naudojant tvirtinimo komplektus atitinkamai Nr. 101.04 ir Nr. 101.02 (žr. 88 lentelę). Ant junginio pakraunama 16 stulpų (kiekviename aukšte po
4 vnt.). Stulpai kraunami ant bandažų į lovius su guminiais tarpikliais. Kūgio formos stulpai pirmame ir trečiame aukštuose kraunami storuoju galu į vieną pusę, o antrame ir ketvirtame aukštuose – į priešingą pusę.

Pirmo, trečio ir ketvirto aukštų stulpai grandinių aprišalais tvirtinami virš vieno turniketo, antro ir ketvirto aukštų stulpai – virš kito turniketo.

1251. 22,2 m ilgio cilindro formos stulpai 18 vienetų kraunami ir tvirtinami ant platforminių vagonų junginio naudojant tvirtinimo komplektą Nr. 101.03 penkiais aukštais: pirmame – ketvirtame aukštuose po 4 vienetus, penktame – du vienetus. Pirmo, trečio ir kartu ketvirto bei penkto aukštų stulpai grandinių aprišalais tvirtinami virš vieno turniketo; antro ir kartu ketvirto bei penkto aukštų stulpai – virš kito turniketo (žr. 570 pav.).

1252. 22,6 m ilgio kūgio formos stulpai kraunami ir tvirtinami ant platforminių vagonų junginio naudojant tvirtinimo komplektą Nr. 101.06 penkiais aukštais: pirmame – ketvirtame aukštuose po 5 vienetus, penktame po tris vienetus. Kiekviename aukšte stulpai kraunami storuoju galu į vieną ir į kitą platforminių vagonų junginio pusę (žr. 571 pav.). Pirmo, trečio ir penkto aukštų stulpai grandinių aprišalais tvirtinami virš vieno turniketo, antro, ketvirto ir penkto aukštų stulpai – virš kito turniketo.

(pav.)

1– bandažas; 2 – lovys; 3 – guminis tarpiklis; 4 – aprišalas; 5 – įtempimo varžtas; 6 – krumplys; 7 – išdroža;
 8 –viršutinis bandažas; 9 – atotampa; 10 – tempimo mazgas; 11 – kulisė; 12 – vielos sąsūka

567 paveikslas

1253. Stulpai grandinių aprišalais 4 (žr. 571 pav.) tvirtinami taip: kiekvieno aprišalo dvi grandys sujungiamos viena su kita, po to aprišalai įtempiami sukant varžtą 5 ir stulpai prispaudžiami prie lovio guminių tarpiklių. Varžtas turi būti užsuktas tiek, kad aprišalas įsitemptų ir užfiksuotas viela, kuri perkišama per varžto kiaurymę galvutėje ir įtempimo įtaiso šoninę plokštelę.

1254. Pakrovus stulpus ant platforminių vagonų junginio viršutiniai bandažai
8 tvirtinami prie kulisių 11 keturiomis grandinių atotampomis su tempimo mazgais 10, kurie, įtempus grandinių atotampas, užfiksuojami viela, perkišama per veržlės ir grandinės kiaurymes.

1255. Fiksavimo sąsūkos sudaromos iš 4 mm dviejų gijų vielos.

Visuose lankstuose ir varžtų prievaržose tikrinama, ar yra vielokaiščiai ir vielos sąsūkos.

1256. Pakrovus stulpus ant platforminių vagonų junginio ir įtvirtinus juos, išoriniai galiniai junginio vagonų bortai turi būti pakelti ir įtvirtinti pleištinėmis velkėmis. Nuleistas kiekvieno junginio platforminio vagono šoninių bortų sekcijas siuntėjas turi įtvirtinti pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus.

1257. Turniketų įtaisų grąžinimo tvarką, kurioje turi būti numatytas maksimalus vagonų krovos (talpos) panaudojimas, nustato siuntėjas ir patvirtina geležinkelio valdytojas. Turniketų įtaisų grąžinimo tvarkos aprašymas pridedamas prie gabenamų stulpų važtos dokumentų.

(pav.)

1 – turniketas; 2 – bandažas; 3 – aprišalas; 4 – atotampa

568 paveikslas

(pav.)

1 – turniketas; 2 – bandažas; 3 – aprišalas; 4 – atotampa

569 paveikslas

(pav.)

1 – turniketas; 2 – bandažas; 3 – aprišalas; 4 – atotampa

570 paveikslas

(pav.)

1 – turniketas; 2 – bandažas; 3 – aprišalas; 4 – atotampa

571 paveikslas

(pav.)

572 paveikslas

(pav.)

1 – Minenergo tipo turniketas; 2 – tvirtinimo komplektas Nr. 101.11; 3 – ZBDR–18 tipo 10–ties stoginių sijų komplektas

573 paveikslas

LXXI skirsnis. Gelžbetonio sijų ZBDR – 18 krovimas ir tvirtinimas

1258. 18 m ilgio ir 12,1 t masės gelžbetonio sijos (žr. 572 pav.) kraunamos į platforminių vagonų junginį su CNII–Ch3 (гus. ЦНИИ–ХЗ) vežimėliais simetriškai išilginės ir skersinės junginio ašių atžvilgiu (žr. 573 pav.) ir tvirtinamos naudojant Minenergo tipo turniketus (žr. 566 pav.). Turniketas platforminiame vagone įtaisomas taip, kad jo skersinės atramos 5 būtų platforminio vagono armuotų kampainių išorėje.

1258.1. Sraigtinės atramos 4 su atraminėmis poveržlėmis kiekvienos atramos gale turi būti užsuktos taip, kad priglustų prie platforminio vagono statramsčių ąsų, ir užfiksuotos viela 22, kuri perkišama per sraigto ir sraigtinės atramos gembės kiaurymes. Sraigtų atraminės poveržlės turi būti tarp statramsčių ąsų briaunų.

1258.2. Nuo skersinio ir išilginio poslinkio sijos tvirtinamos dviem tvirtinimo komplektais Nr. 101.11 (žr. 574 pav.). Tvirtinimo komplektą Nr. 101.11 sudaro apkaba 24, sujungta keturiais lankstais 22; du stovai 23 su dviem prievaržomis 3, kuriose įtaisyti aštuoni reguliuojamieji varžtai 20 ir du nereguliuojamieji varžtai 4. Nereguliuojamieji varžtai per guminį tarpiklį 9 liečiasi su stoginių sijų viršutiniu nuožulniuoju paviršiumi. Sijų paketas horizontaliai suveržiamas varžtais 6, o vertikaliai – varžtais 20 ir veržlėmis 7 per antgalius 5.

1258.3. Stoginės sijos kraunamos ant platforminių vagonų junginio tvarka, parodyta
574 pav. romėniškais skaitmenimis; stovai 23 su prievaržomis 3 turi būti atlošti, trauklės
8 turi būti užfiksuotos vertikalioje padėtyje.

1258.3.1. Sija Nr. 1 kraunama glaudžiai prie trauklių 8 ir tvirtinama prie trauklių galvučių 5 kaip parodyta 575 a pav.

1258.3.2. Sija Nr. 2 tvirtinama prie sijos Nr. 1 dviem užmetamosiomis apkabomis (žr. 575 b pav.). Kitos sijos prie anksčiau sukrautų tvirtinamos taip, kaip sija Nr. 2. Sijos iškraunamos atvirkštine tvarka būtinai pastatant apkabas (žr. 575 b pav.) ir fiksatorius (žr.
575 a pav.).

1258.4. Visi lankstai ir varžtų prievaržos turi būti su vielokaiščiais ir vielos sąsūkomis.

1258.5. Fiksavimo sąsūkos paruošiamos iš 4 mm dviejų gijų atkaitintos vielos.

1258.6. Krovinio siuntėjas važtos dokumentuose turi įrašyti: „Turniketų eilinė patikra ir apžiūra atlikta, krovinys pakrautas ir įtvirtintas pagal ADV/7 Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles“.

1259. Pakrovus sijas ant platforminių vagonų junginio ir įtvirtinus jas, išoriniai galiniai platforminių vagonų junginio bortai ir prie jų esančios išilginių bortų sekcijos (žr. 573 pav.) turi būti pakeltos ir įtvirtintos pleištinėmis velkėmis. Nuleistas kiekvieno junginio platforminio vagono šoninių bortų sekcijas siuntėjas turi įtvirtinti pagal šių Taisyklių
14 punkto reikalavimus.

1260. Turniketų įtaisų grąžinimo tvarką, kurioje turi būti numatytas maksimalus vagonų krovos (talpos) panaudojimas, nustato siuntėjas ir patvirtina geležinkelio valdytojas. Turniketų įtaisų grąžinimo tvarkos aprašymas pridedamas prie gabenamų sijų važtos dokumentų.

(pav.)

1 – turniketas; 2 – ZBDR – 18 tipo sija; 3 – prievarža; 4 – nejudantis varžtas; 5 – antgalis; 6 – suveržimo varžtas; 7 – veržlė; 8 – trauklė; 9 – guminis tarpiklis; 10 – reguliuojamas varžtas; 11 – viela; 12 – lankstas; 13 – stovas; 14 – apkaba

574 paveikslas

(pav.)

a – I sijos pastatymas; b – I ir II sijų įtvirtinimas

575 paveikslas

LXXII skirsnis. 33 m ir 24 m ilgio tiltinių gelžbetonio sijų krovimas ir tvirtinimas platforminių vagonų junginiuose naudojant turniketus

1261. 33 m ir 24 m ilgio tiltinės gelžbetonio sijos (PR–24–G–9 uk tarpinės ir
KR–24–G–9 uk kraštinės) kraunamos atitinkamai į trijų ir dviejų platforminių vagonų junginius naudojant turniketus (žr. 576 ir 577 pav.).

1262. Giprostrojmost tipo turniketų charakteristika nurodyta 90 lentelėje.

90 lentelė

Pavadinimas	Matavimo vienetas	Rodiklis
turniketų komplekto krovumas (neto)	t	80
turniketo bazė (išilgai platforminio vagono)	mm	3000
slankiojo rėmo darbinė eiga (į kiekvieną pusę)	mm	500
slankiojo rėmo kėlimo aukštis	mm	100
viršutinio rėmo posūkio kampas plane	laipsn.	8
viršutinio rėmo polinkio kampas vertikalioje plokštumoje	laipsn.	3
pakrovos aukštis nuo atraminių trinkelių	mm	540
gabarito matmenys:
ilgis	mm	3440
plotis	mm	3110
aukštis	mm	750
turniketų komplekto masė	kg	6500

Turniketas susideda iš: viršutinio 2, tarpinio 2 ir apatinio 3 rėmų (žr. 578 pav.,
579 pav.).

Įtaisant turniketą platforminiame vagone būtina, kad turniketo apatiniame rėme esančios išilginės atramos 4 įeitų į šoninių platforminio vagono statramsčių ąsas, o turniketo skersinės atramos 5 būtų platforminio vagono grindų armuotų kampainių išorėje. Ant rėmo išilginių sijų yra po dvi išpjovas ir lanko formos slydimo paviršiai 6. Tarpiniame rėme yra keturi kakliukai su šliaužikliais 7, kurie gali slankioti slydimo paviršiais 6. Tarpinio rėmo viduryje ant horizontalios skersinės ašies 8 įtaisytas pakulnis 9 su šerdesu 20, kad platforminių vagonų junginys įtilptų į vertikalius kelio profilio lūžius.

Viršutinis rėmas į tarpinį rėmą remiasi kulnu 22. Sijoms krauti ir tvirtinti viršutiniame turniketo rėme įrengtas Giprostrojmost institute suprojektuotas specialus įtaisas: 33 m ilgio sijoms, kurių darbo projektas Nr. 6651 ir 24 m ilgio sijoms – kurių darbo projektas Nr. 6648.

Tikrinant pakrovos gabaritą ir nustatant negabaritiškumo laipsnį krovinio ilgis kiekviename gale imamas 500 mm didesnis už faktišką, o aukštis – 100 mm didesnis už faktišką.

1263. Prieš įtaisant turniketus nuo platforminio vagono grindų turi būti kruopščiai nuvalytas sniegas, ledas, purvas ir šiukšlės. Žiemos metu turniketų šliejimosi vietos turi būti pabarstytos plonu švaraus sauso smėlio sluoksniu.

576 paveikslas

577 paveikslas

1, 2, 3 – apatinis, tarpinis ir viršutinis turniketo rėmai; 4, 5 – išilginės ir skersinės atramos; 7 – šliaužiklis; 8 – skersinė ašis; 9 – pakulnis; 10 – šerdesas; 11 – kulnas

578 paveikslas

1, 2, 3 – apatinis, tarpinis ir viršutinis turniketo rėmai; 4, 5 – išilginės ir skersinės atramos; 6 – lanko formos slydimo paviršius; 7 – šliaužiklis; 9 – pakulnis; 10 – šerdesas; 11 – kulnas

579 paveikslas

12 – gelžbetonio atsvaras; 13 – šoninės atramos

580 paveikslas

1, 2, 3 – apatinis, tarpinis ir viršutinis rėmai; 4, 5 – išilginės ir skersinės atramos; 6 – šliaužiklio kreipiamoji; 7 – šliaužiklis; 14 – vertikalios kreipiamosios; 15 – repliniai griebtuvai; 16 – sukamasis gnybtas

581 paveikslas

1 – apatinis rėmas; 3 – viršutinis rėmas; 4, 5 – išilginės ir skersinės atramos; 14 – vertikalios kreipiamosios; 15 – repliniai griebtuvai; 17 – atraminės aikštelės; 18 – šoninės atramos

582 paveikslas

1, 3 – apatinis ir viršutinis rėmai; 4, 5 – išilginės ir skersinės atramos; 19 – pakyla

583 paveikslas

1, 2, 3 – apatinis, tarpinis ir viršutinis rėmai; 20 – fiksatorius; 21 – skląstis

584 paveikslas

12 – gelžbetonio atsvarai

585 paveikslas

1263.1. Norint padidinti trinties koeficientą tarp turniketo padėklų ir vagono grindų lietimosi vietose turi būti padėtas 20–200 numerio švitrinis popierius audinio pagrindu. Švitrinis popierius turi būti dvigubas aštriąja puse į viršų. Vietoje švitrinio popieriaus galima naudoti (6–8) mm storio transporterio juostos gabalus.

1263.2. Junginio platforminių vagonų šoninių bortų sekcijas siuntėjas turi nuleisti ir įtvirtinti pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus.

1263.3. Prieš įtaisydamas turniketus, siuntėjas privalo patikrinti, ar jie tinkami naudoti, bei apžiūros rezultatus įrašyti į atitinkamus dokumentus. Pradinėje padėtyje griebtuvai ir gnybtai yra atverti. Nuo atraminių aikštelių guminių plokščių ir šoninių atramų nuvalomas tepalas.

1263.4. Kraunant 33 m ilgio sijas būtina, kad turniketo apatinių rėmų išilginės atramos įeitų į kraštinių platforminių vagonų vidurines šoninių statramsčių ąsas, o kraunant 24 m ilgio sijas – į trečiųjų porų šoninių statramsčių ąsas, skaičiuojamas nuo junginio galų. Turniketo skersinės atramos turi būti platforminio vagono armuotų kampainių išorėje.

1263.5. 24 m ilgio tiltinės sijos vežamos su 6,5 t masės gelžbetoniniais atsvarais 12 (žr. 580 pav.), pakrautais platforminių vagonų galuose junginio viduryje. Nuo išilginio ir skersinio poslinkio atsvarai tvirtinami šoninėmis atramomis 13, kurios įtaisomos į platforminių vagonų pirmąsias šoninių statramsčių ąsas, skaičiuojamas nuo junginio vidurio.

1264. 33 m ilgio tiltinės sijos kraunamos ant viršutinių turniketų rėmų ir tvirtinamos specialiais įtaisais (žr. 581 ir 582 pav.), kuriuos sudaro vertikalios kreipiamosios 14, įtaisytos viršutinių turniketų rėmų viduryje. Viršutinių rėmų kraštinių skerspjūvių horizontaliose ašyse sumontuoti repliniai griebtuvai 15 ir sukamieji gnybtai 16. Griebtuvai ir gnybtai turi atramines aikšteles 17 ir šonines atramas 18, apmuštas guminėmis plokštėmis. Įrengiant turniketus griebtuvai 15 turi būti junginio išorėje. Tiltinės sijos kraunamos padu ant griebtuvų 15 ir gnybtų 16 atraminių aikštelių 17. Tiltinės sijos spaudžiami griebtuvai ir gnybtai pasisuka bei apspaudžia siją iš šonų ir išvysto trinties jėgą, pakankamą sulaikyti siją.

Sijos iškraunamos atvirkštine tvarka.

1265. 24 m ilgio tiltinės sijos kraunamos ant turniketų ir tvirtinamos specialiais įtaisais (žr. 581 pav. ir 583 pav.), kuriuos sudaro vertikalios kreipiamosios 14, įtaisytos viršutinių turniketų rėmų viduryje. Viršutinių rėmų kraštinių skerspjūvių išilginėse horizontaliose ašyse sumontuoti repliniai griebtuvai 15 ir sukamieji gnybtai 16. Vienai tiltinei sijai griebtuvai ir gnybtai išdėstomi viename lygyje, kitai sijai jie pakeliami ir išdėstomi ant specialių pakylų 19. Griebtuvai ir gnybtai turi atramines aikšteles 17 ir šonines atramas 18, apmuštas guminėmis plokštėmis. Įrengiant turniketus griebtuvai 15 turi būti junginio išorėje. Tiltinės sijos kraunamos padu ant griebtuvų 15 ir gnybtų 16 atraminių aikštelių 17. Tiltinės sijos spaudžiami griebtuvai ir gnybtai pasisuka bei apspaudžia siją iš šonų ir išvysto trinties jėgą, pakankamą sulaikyti siją.

Ant platforminių vagonų junginio galima krauti tarpines tiltines sijas Pr – 24G – 9 uk. Ant vieno junginio galima krauti vieną tarpinę tiltinę siją Pr – 24G – 9 uk. ir vieną kraštinę siją Kr 224G – 9 uk. Šiuo atveju kraštinė sija Kr 224G – 9 uk kraunama taip, kad viršutinės sijos plokštės armatūros iškyšos būtų išorėje. Sijos iškraunamos atvirkštine tvarka.

1266. Grąžinant tuščius turniketus viršutinių rėmų fiksatoriai 20 tvirtinami prie tarpinio rėmo skląsčiais 21 (žr. 584 pav.). Skląsčių rankenos tvirtinamos (3–4) mm skersmens viela, susukta vienu sūkiu.

Siuntėjams priklausantys platforminiai vagonai su turniketais ir gelžbetonio blokais grąžinami atgal nenuimant jų nuo vagonų. Geležinkelio platforminiai vagonai grąžinami su nuimtais turniketais, gelžbetonio blokais ir pakrautais į vieną platforminį vagoną (žr.
585 pav.).

XI SKYRIUS

SUNKIŲJŲ PRAMAIŠIUI SU LENGVAISIAIS KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS PUSVAGONIUOSE IR PLATFORMINIUOSE VAGONUOSE

LXXIII skirsnis. Bendrieji reikalavimai

1267. Sunkieji kroviniai (skalda, smėlis, ketaus luitai, lakštinis plienas, gelžbetonio gaminiai ir kt.) kraunami ir tvirtinami šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.

Lengvieji kroviniai turi būti pakrauti taip, kad būtų garantuotas jų sveikumas ir eismo saugumas. Suverstiniai kroviniai ir biralai, pakrauti vagono apačioje, išlyginami, kad ant jų pakrauti kroviniai nepasvirtų ir neapsiverstų. Norint nepažeisti krovinių atraminių paviršių (mašinų guminių ratų) naudojami padėklai.

1268. Lengvieji kroviniai, pakrauti virš sunkiųjų krovinių, tvirtinami atsižvelgiant į tokių krovinių ypatumus šių Taisyklių I skyriuje nustatyta tvarka. Šiuo atveju apkrova į vagono rišalų įtaisus ir kitus vagono mazgus, skirtus kroviniams tvirtinti, neturi būti didesnė kaip šių Taisyklių 76 punkte nustatytos normos.

1269. Tais atvejais, kai sunkieji kroviniai vienetiniai (ne birūs), slydimo trinties koeficientas tarp šių krovinių ir pakrautų ant jų lengvųjų krovinių turi būti priimtas pagal šių Taisyklių 56 punkto reikalavimus atsižvelgiant į krovinio medžiagas, esančias sąlyčio vietose.

Jeigu birūs kroviniai sukrauti vagono apačioje, tai skaičiuotinis slydimo trinties koeficientas tarp šių krovinių ir pakrautų ant jų lengvųjų krovinių imamas apytiksliai nuo
0,2 (smėlio) iki 0,3 (skaldos). Krovinių įtvirtinimui patikrinti ir eismo saugumui užtikrinti reikalingas pakrautų vagonų susidūrimo eksperimentinis patikrinimas vieniems vagonams stovint, o kitiems prieš susidūrimą judant iki 7 km/h greičiu; bandoma dešimčia susidūrimų. Eksperimentiniai patikrinimai turi būti atliekami šių Taisyklių 77–90 punktuose nustatyta tvarka. Jeigu eksperimentinio patikrinimo rezultatai teigiami, sunkiųjų pramaišiui su lengvaisiais krovinių krovimo schema ir jų tvirtinimo būdas patvirtinami nustatyta tvarka.

1270. Kiekvienas lengvųjų krovinių vienetas turi būti patikimai įtvirtintas vagono išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu. Galima lengvuosius krovinius tvirtinti po keletą vienetų kartu (atsižvelgiant į krovinių matmenis ir vagono krovumą).

Lengvieji kroviniai daugiausia tvirtinami vielos atotampomis, ir atskirais atvejais – pusvagonio galinių durų pusėje – atramomis į pusvagonio galinių durų kampinius statramsčius. Atotampų ir kitų tvirtinimo elementų skerspjūvį būtina nustatyti atsižvelgiant į krovinio masę ir atotampų pasvirimo kampą vertikalės atžvilgiu, taip pat į kampą tarp atotampų horizontaliųjų projekcijų ir vertikaliųjų plokštumų, kuriose yra išilginė ir skersinė vagono ašys.

LXXIV skirsnis. Metalo ir didelio skersmens vamzdžių krovimas ir tvirtinimas pusvagoniuose

1271. Šiame skirsnyje nustatomi nuo 9 m iki 11,7 m ilgio, nuo 1,6 m iki 2,7 m pločio lakštinio metalo, metalo pakuose ir 1220 mm ir 1420 mm skersmens plieninių vamzdžių krovimo kartu bei tvirtinimo būdai.

1272. Metalas pramaišiui su plieniniais vamzdžiais kraunamas į metalinius keturašius pusvagonius, pagamintus po 1974 01 01, su CNII–Ch3–0 (rus. ЦНИИ–ХЗ–О) vežimėliais, kurių ritininiai guoliai atitinka atsparumo trafaretą „1“.

Prieš pakrovimą pusvagoniai kruopščiai išvalomi, angos uždaromos, angų kabliai įtvirtinami gembėse.

1273. Pirmiausia kraunami sunkieji kroviniai – lakštinis metalas (lakštinis metalas pakuose), ant jų kraunami lengvieji kroviniai – didelio skersmens plieniniai vamzdžiai pagal schemas, parodytas 586–589 paveiksluose.

Lakštinis metalas (lakštinis metalas pakuose) kraunamas tolygiai visame pusvagonio plote taip, kad jo paviršius būtų viename horizontaliame lygyje.

Padėklams naudojamos ne mažesnio kaip (40x100) mm skerspjūvio lentos, tarpikliams – ne mažesnio kaip (25x100) mm skerspjūvio lentos arba papenčiai. Jeigu reikia, gali būti naudojami tarpikliai, sudėti iš atskirų dalių ilgio ir aukščio atžvilgiu. Tarpiklių dalys turi būti sutvirtintos viena su kita ne mažiau kaip trimis vinimis.

1274. 1420 mm ir 1220 mm metalo vamzdžiai (3 vnt.) kraunami ant metalo (žr.
586, 587 ir 589 pav.). Du apatiniai vamzdžiai kraunami ant dviejų (25x150) mm skerspjūvio tarpiklių, sudėtų virš pusvagonio šerdeso sijų. Viršutinis vamzdis kraunamas į „balną“, sudarytą iš dviejų apatinių vamzdžių.

1275. Nuo išilginio poslinkio 1420 mm skersmens viršutinis vamzdis tvirtinamas trimis 6 mm skersmens 6 gijų vielos aprišalais. Vielos aprišalas dalijamas į du vytinius. Vienas (apatinis) vytinis dedamas ant apatinių vamzdžių eilės; vienas vytinio galas kilpos pavidalu perkišamas per tvirtinimo mazgą, įtaisytą pusvagonio statramstyje ties šerdesu, antras vytinio galas (laisvi vielos galai) perkišamas per tvirtinimo mazgą, įtaisytą pusvagonio priešingo borto tarpiniame statramstyje.

Pakrovus viršutinį vamzdį ant jo dedamas kitas vytinis, kurio laisvi vielos galai perkišami per tvirtinimo mazgą, įtaisytą pusvagonio statramstyje ties šerdesu, ir apatinio vytinio kilpą, o antras vytinio galas kilpos pavidalu perkišamas per tvirtinimo mazgą, įtaisytą tarpiniame statramstyje. Per kilpą perkišami laisvi apatinio vytinio vielos galai.

Laisvi vytinių vielos galai sulenkiami ir susukami prie pusvagonio tvirtinimo mazgų. Apatinis ir viršutinis vytiniai susukami taip, kad įsitemptų. Vidurinis aprišalas įtvirtinamas prie priešinguose tarpiniuose statramsčiuose esančių tvirtinimo mazgų jau nurodytu būdu.

1276. 1220 mm skersmens keturi vamzdžiai (žr. 588 pav.) kraunami ant lakštinio metalo (lakštinio metalo pakuose). Du apatiniai vamzdžiai kraunami ant dviejų, ne mažesnio kaip (25x150) mm skerspjūvio, medinių tarpiklių, sudėtų ant metalo virš pusvagonio šerdeso sijų. Ant apatinės vamzdžių eilės dedami du (25x150x300) mm

1 – 1420 mm skersmens 11500 mm ilgio vamzdis; 2 – vielos aprišalai; 3 – mediniai tarpikliai; 4 – lakštinis metalas pakuose

586 paveikslas

1 – mediniai tarpikliai; 2 – 1420 mm skersmens 11500 mm ilgio vamzdis; 3 – vielos aprišalai; 4 – lakštinis metalas

587 paveikslas

1 – 1220 mm skersmens 11500 mm ilgio vamzdis; 2 – vielos aprišalai; 3 – mediniai tarpikliai; 4 – lakštinis metalas pakuose

588 paveikslas

1 – mediniai tarpikliai; 2 – vielos aprišalai; 3 – 1220 mm skersmens 11500 mm ilgio vamzdis; 4 – lakštinis metalas

589 paveikslas

matmenų tarpikliai. Prie kiekvieno tarpiklio prikalami keturi (150x150x300) mm matmenų pleištai. Kiekvienas pleištas prikalamas prie tarpiklio trimis 5 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis. Viršutinėje eilėje vamzdžiai kraunami tarp tų pleištų ir tvirtinami trimis 6 mm skersmens šešių gijų vielos aprišalais. Aprišalai rišami prie viršutinių ir apatinių rišalo mazgų, esančių pusvagonio šerdeso ir tarpiniuose statramsčiuose.

1277. Bendra sunkiųjų ir lengvųjų krovinių, sukrautų į vieną vagoną, masė neturi būti didesnė už vagono krovumą.

LXXV skirsnis. Gelžbetonio gaminių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose

1278. Šiame skirsnyje nustatomi gelžbetonio gaminių ir įvairių modifikacijų konstrukcijų (išskyrus namų statybos stambiaplokščius gaminius) krovimo pramaišiui bei tvirtinimo būdai keturašiuose platforminiuose vagonuose maksimaliai išnaudojant nustatytą vagono krovumą ir talpumą.

1279. Gelžbetonio gaminiai ir konstrukcijos pramaišiui kraunami į keturašius platforminius vagonus, pagamintus po 1974 01 01, su CNII–Ch3–0 (rus. ЦНИИ–ХЗ–О) vežimėliais, kurių ritininiai guoliai atitinka atsparumo trafaretą „1“.

Prieš pakrovą vagonai kruopščiai išvalomi. Platforminiuose vagonuose turi būti privirintos lietos ąsos, visi vagono bortai turi būti įtvirtinti pleištiniais uždoriais. Platforminių vagonų galiniai bortai, be to, įtvirtinami 700 mm ilgio 120 mm skersmens mediniais statramsčiais.

1280. Gelžbetonio gaminiai paprastai kraunami ant dviejų skersinių ir dviejų išilginių, ne mažesnio kaip (25x100) mm skerspjūvio, lentų arba papenčių padėklų, dėl ko krovinys sukraunamas lygiagrečiai vagono grindų atžvilgiu. Skersinio padėklo ilgis turi būti lygus vidiniam vagono pločiui. Išilginiai padėklai ilgio atžvilgiu gali būti sudėti iš ne trumpesnių kaip 2000 mm ilgio ruošinių. Padėklai ant vagono grindų išdėstomi ir prikalami prie jų vinimis, kaip nurodyta šių Taisyklių 9, 26, ir 690–697 punktuose. Tarpikliams taikomi reikalavimai, nurodyti šių Taisyklių 698–699 punktuose.

1280.1. Kraunant gelžbetonio gaminius ir konstrukcijas su plokščiu paviršiumi į platforminius vagonus su medinėmis grindimis šiose Taisyklėse numatytose schemose mediniai padėklai gali būti nenaudojami.

1280.2. Atotampos ir rišalai gaminami iš 6,3 mm skersmens vielos. Gijų skaičius atotampoje – 6, gijų skaičius rišale – kaip nurodyta schemose. Atotampoms galima naudoti 6,0 mm skersmens vielą; gijų skaičius didinamas tiek, reikia atotampos tvirtumui užtikrinti.

1281. Krovinių krovimo ir tvirtinimo schemose (žr. 590–598 pav.) numatytas įvairių gaminių tipų kaitaliojimas. Šiuo atveju bendrasis krovinio svoris vagone turi atitikti pagrindinę pakrovos schemą.

1282. 75,34 t bendros masės PT 60–12 plokštės, 1F–12.8.2 armuoti blokai ir
FBS–25.5.6 rūsių sienų blokai kraunami į platforminį vagoną pagal schemą (žr. 590 pav.). Į platforminio vagono vidurį ant padėklų kraunama PT 60–12 plokščių rietuvė dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir devyniais aukštais vagono aukščio atžvilgiu. Iš abiejų plokščių rietuvės pusių kraunami 1F–12.9.2 blokai. Kiekvienoje rietuvėje blokai kraunami:

3 vnt. vagono ilgio atžvilgiu, 2 vnt. vagono pločio atžvilgiu, dviem aukštais vagono aukščio atžvilgiu; iš viso 12 vienetų.

Kiekviename vagono gale kraunama po du rūsių sienų blokus.

Nuo išilginio ir skersinio poslinkio kiekviena rietuvė tvirtinama keturiomis atotampomis. Atotampos perkišamos per viršutinio aukšto gaminių keliamąsias kilpas bei platforminio vagono ąsas ir surišamos. Viršutinio aukšto gaminiai kiekvienoje rietuvėje surišami vienas su kitu keturių gijų vielos rišalais.

Rūsių sienų blokai kiekviename vagono gale tvirtinami dviem atotampomis.

1283. 74,48 t bendros masės FPK–3 pamatų plokštės, NDS silosų tranšėjų dugnų plokštės ir FBP–24 pamatų tuščiavidurės sijos kraunamos į platforminį vagoną pagal schemą, parodytą 591 paveiksle. Ant vagono grindų kraunamos FPK plokštės keturiomis rietuvėmis vagono ilgio atžvilgiu ir dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu. Kiekvienoje rietuvėje plokštės sukraunamos trimis aukštais be tarpiklių. Ant FPK–3 pamatų plokščių simetriškai išilginės vagono ašies atžvilgiu ant (25x100x1700) mm matmenų tarpiklių kraunamos FBS plokštės keturiomis rietuvėmis, po 10 vienetų kiekvienoje rietuvėje.

Pamatų sijos kraunamos vagono galuose vienu aukštu statmenai išilginės vagono ašies atžvilgiu; kraštinės sijos įtvirtinamos dviem atotampomis.

Nuo išilginio ir skersinio poslinkio kiekviena plokščių rietuvė tvirtinama keturiomis atotampomis. Atotampos perkišamos per viršutinio aukšto gaminių keliamąsias kilpas bei platforminio vagono ąsas ir surišamos. Kraštinės plokščių rietuvės nuo skersinio poslinkio tvirtinamos dviem skersiniais (50x100x1000) mm matmenų tašeliais. Kiekvienas tašelis prie vagono grindų prikalamas septyniomis 6 mm skersmens 150 mm ilgio vinimis.

1284. 72,32 t bendros masės PDS silosų tranšėjų plokštės ir FBS–24.5.6 bei FBS–24.6.6 pamatų sienų blokai kraunami pagal schemą (žr. 592 pav.).

Ant platforminio vagono viso grindų ploto skersai jo išilginės ašies atžvilgiu vienu aukštu kraunami FBS–24.5.6 bei FBS–24.6.6 pamatų sienų blokai. Ant blokų dedami tarpikliai, o ant jų kraunamos PDS silosų tranšėjų dugnų plokštės keturiomis rietuvėmis vagono ilgio atžvilgiu. Dviejose vidurinėse rietuvėse plokštės kraunamos šešiais aukštais, o kraštinėse rietuvėse – penkiais aukštais.

Nuo išilginio ir skersinio poslinkio kiekviena plokščių rietuvė tvirtinama keturiomis atotampomis. Blokai, sukrauti vagono galuose, įtvirtinami dviem atotampomis.

1285. 74,86 t bendros masės FBS–24.6.6 pamatų sienų blokai ir BP–25 perdangų blokai kraunami pagal schemą, parodytą 593 paveiksle.

Ant platforminio vagono viso grindų ploto apatinėje eilėje kraunami 22 pamatų sienų blokai FBS–24.6.6 ilgąja puse statmenai išilginės vagono ašies atžvilgiu arba kitos modifikacijos blokai. Blokai, sukrauti vagono galuose, įtvirtinami dviem atotampomis kiekvienoje pusėje. Viršuje, kiekvienoje platforminio vagono pusėje virš šerdeso sijų, kraunama dar po keturis FBS–24.6.6 blokus ilgąja puse išilgai išilginės vagono ašies atžvilgiu. Šie blokai kraunami ant (25x100x2700) mm tarpiklių ir viršuje surišami dviem keturių gijų vielos rišalais bei nuo skersinio ir išilginio poslinkio tvirtinami keturiomis atotampomis.

Vidurinėje platforminio vagono dalyje kraunamos dvi rietuvės perdangų blokų BP2–25 trimis aukštais.

Septyni vienetai perdangų blokų pirmame aukšte kraunami ant (25x100x1900) mm matmenų tarpiklių, 6 vienetai perdangų blokų antrame aukšte kraunami ant
(25x100x1700) mm matmenų tarpiklių, 4 vienetai perdangų blokų trečiame aukšte kraunami ant (25x100x1300) mm matmenų tarpiklių. Nuo išilginio ir skersinio poslinkio kiekviena perdangų blokų rietuvė tvirtinama keturiomis atotampomis, viršutiniai perdangų blokai surišami vienas su kitu keturių gijų vielos rišalais.

Kiekvienas FBS–24.6.6 blokas, pakrautas vagono gale, įtvirtinamas atotampomis prie vagono šoninių statramsčių ąsų.

1286. 74,14 t bendros masės FBS–24.6.6 pamatų sienų blokai ir FL–10–24 armuoti blokai kraunami į platforminį vagoną pagal schemą, parodytą 594 paveiksle.

Ant platforminio vagono grindų prie galinių vagono bortų kraunama po vieną
FBS–24.6.6 pamatų sienų bloką; kiekvienas blokas įtvirtinamas dviem vielos atotampomis. Likusioje vagono grindų dalyje dviem aukštais kraunami FL–10–24 armuoti blokai statmenai išilginės vagono ašies atžvilgiu. Viršuje, ant (25x100x2400) mm matmenų tarpiklių, simetriškai išilginės ir skersinės vagono ašių atžvilgiu dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir keturiais aukštais kraunamos dar trys FL–10–24 blokų rietuvės. Ant viršutinio aukšto kraštinių rietuvių kraunama po vieną bloką ant (25x100x1200) mm matmenų tarpiklių.

Nuo išilginio ir skersinio poslinkio kiekviena gaminių rietuvė tvirtinama keturiomis atotampomis. Vidurinėje rietuvėje viršutinio aukšto FL–10–24 blokai surišami dviem keturių gijų vielos rišalais.

1287. 74,60 t bendros masės PT30–12 tuščiavidurės plokštės ir FBS–24.6.6 pamatų sienų blokai kraunami į platforminį vagoną pagal schemą, parodytą 595 paveiksle.

Vidurinėje platforminio vagono dalyje ant (25x100x2770) mm matmenų padėklų kraunamos PT30–12 arba kitų modifikacijų 42,4 t bendros masės plokštės dviem rietuvėmis. Pakrova turi būti ne aukštesnė kaip 1960 mm.

Plokštės kraunamos dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu aštuoniais aukštais. Šiuo atveju dedami (25x100x2380) mm matmenų tarpikliai.

Kiekvienos rietuvės septinto aukšto plokštės surišamos viena su kita dviem keturių gijų skersiniais rišalais, o rietuvės nuo poslinkio tvirtinamos keturiomis atotampomis. Likusioje vagono dalyje ant vagono grindų kraunami FBS–24.6.6 pamatų sienų blokai statmenai išilginės vagono ašies atžvilgiu. Viršutiniame aukšte ant (25x100x2400) mm matmenų tarpiklių kraunama po keturis blokus ilgąja puse išilgai platforminio vagono glaudžiai prie plokščių rietuvių. Blokai, sukrauti prie vagono galų, tvirtinami dviem atotampomis; viršutiniame aukšte sukrauti blokai surišami keturių gijų skersiniais rišalais ir tvirtinami dviem atotampų poromis.

1288. 74,7 t bendros masės FBS–24.6.6 ir FBS–24.3.6 pamatų sienų blokai kraunami į platforminį vagoną ir tvirtinami pagal schemą, parodytą 596 paveiksle. Pirmo aukšto 46,5 t bendros masės 22 pamatų sienų blokai FBS–24.6.6 kraunami ant platforminio vagono viso grindų ploto ilgąja puse statmenai išilginės vagono ašies atžvilgiu. Antro aukšto FBS–24.3.6 blokai kraunami ant (25x100x2400) mm matmenų tarpiklių simetriškai išilginės ir skersinės vagono ašių atžvilgiu keturiomis rietuvėmis po septynis blokus kiekvienoje rietuvėje. Blokai vienas su kitu surišami skersiniais 6 gijų vielos rišalais, o kiekviena rietuvė įtvirtinama keturiomis atotampomis. Pirmo aukšto blokai, sukrauti prie vagono galų, tvirtinami dviem atotampomis.

1289. 74,84 t bendros masės PT60–12 tuščiavidurės plokštės, PDS plokštės ir
FBP–24 tuščiavidurės pamatų sijos kraunamos į platforminį vagoną pagal schemą, parodytą 597 paveiksle. Vidurinėje platforminio vagono dalyje ant (40x100x2770) mm matmenų padėklų ir (25x100x1300) mm matmenų tarpiklių kraunama viena PT60–12 plokščių rietuvė dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir 8 aukštais. Viršutiniame aukšte plokštės surišamos
4 gijų vielos rišalais. Rietuvė įtvirtinama keturiomis atotampomis.

PDS plokštės kraunamos dviem rietuvėmis glaudžiai prie PT60–12 plokščių rietuvės ant (40x100x2770) mm matmenų padėklų ir (25x100x1700) mm matmenų tarpiklių viena eile vagono pločio atžvilgiu ir 15 aukštų. Kiekviena rietuvė įtvirtinama keturiomis atotampomis. Prie platforminio vagono galinių bortų kraunama po vieną FBP–24 bloką; kiekvienas blokas įtvirtinamas dviem atotampomis.

1290. 74,4 t bendros masės PT60–12 tuščiavidurės plokštės, PST plokštės ir pamatų sienų blokai kraunami į platforminį vagoną pagal schemą, parodytą 598 paveiksle.

PT60–12 tuščiavidurės plokštės kraunamos dviem rietuvėmis ant (40x100x2770) mm matmenų padėklų simetriškai išilginės ir skersinės vagono ašių atžvilgiu dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir 5 aukštais. Tarp plokščių aukštų dedami (25x100x2300) mm matmenų tarpikliai. Kiekvienoje rietuvėje viršutinio aukšto plokštės surišamos dviem 4 gijų vielos rišalais. Kiekviena rietuvė įtvirtinama dviem atotampomis. Ant PT60–12 tuščiavidurių plokščių rietuvių kraunamos PST plokštės viena eile vagono pločio atžvilgiu ir 4 aukštais simetriškai išilginės ir skersinės vagono ašių atžvilgiu. PST plokštės kraunamos ant (50x100x1700) mm matmenų padėklų ir tarpiklių. Kiekviena rietuvė papildomai įtvirtinama keturiomis atotampomis.

(pav.)

1 – FBS–24.5.6 blokai; 2 – FBS–24.4.6 blokai; 3 – armuoti blokai; 4 – PTK 60–12 plokštės; 5 – tarpiklis;
6 – atotampa; 7 – statramstis; 8 – rišalas; 9 – skersiniai rišalai

590 paveikslas

(pav.)

1 – FBP–24 sija; 2 – PDS plokštė; 3 – FPK plokštė; 4 – atotampa; 5 – tarpiklis; 6 – atotampa; 7 – statramstis

591 paveikslas

(pav.)

1 – FBS–24.6.6 blokas; 2 – FBS–24.5.6 blokas; 3 – PDS plokštė; 4 – atotampa; 5 – tarpiklis; 6 – atotampa;
7 – statramstis

592 paveikslas

(pav.)

1 – FBS–24.6.6 blokas; 2 – BP2–25 perdangų blokas; 3 – atotampa; 4 – tarpiklis; 5 – atotampa; 6 – statramstis; 7, 8 – rišalai

593 paveikslas

(pav.)

1 – atotampos; 2 – FL–10–24 blokas; 3 – tarpiklis; 4 – FBS–24.6.6 blokas; 5 – statramstis; 6 – rišalas

594 paveikslas

(pav.)

1, 2 – FBS–24.6.6 blokas; 3– PT–30–12 plokštė; 4 – padėklai, tarpikliai; 5 – atotampos; 6 – statramsčiai;
7 – rišalai

595 paveikslas

(pav.)

1 – FBS–24.6.6 blokas; 2 – FBS–24.3.6 blokas; 3 – atotampa; 4 – tarpiklis; 5 – atotampa; 6 – statramstis;
7 – rišalas

596 paveikslas

(pav.)

1 – FBP–24 sija; 2 – PDS plokštė; 3 – PT 60–12 plokštės; 4 – atotampa; 5 – tarpiklis; 6 – tarpiklis; 7 – atotampa; 8 – statramstis, 9 – rišalas

597 paveikslas

(pav.)

1 – FBS–24.5.6 blokas; 2 – PST plokštės; 3 – PT 60–12 plokštės; 4 – atotampa; 5 – tarpiklis; 6 – atotampa;
7 – statramstis; 8 – rišalas

598 paveikslas

Prie platforminio vagono galinių bortų kraunama po vieną FBP–24.5.6 bloką; kiekvienas blokas įtvirtinamas dviem atotampomis.

LXXVI skirsnis. Metalo pakuose ir šienapjovių „KIR–1,5M“ krovimas ir tvirtinimas pusvagoniuose

1291. Šiame skirsnyje nustatomi metalo pakuose ir šienapjovių „KIR–1,5M“ (rus. КИР–1,5М) pramaišiui krovimo bei tvirtinimo būdai pusvagoniuose maksimaliai išnaudojant nustatytą vagono krovą ir talpą.

1292. Metalas pakuose ir kartu šienapjovės „KIR–1,5M“ (rus. КИР–1,5М) kraunamos į metalinius keturašius pusvagonius, pagamintus po 1974 01 01, su CNII–Ch3–0 (rus.
ЦНИИ–ХЗ–О) vežimėliais, kurių ritininiai guoliai atitinka atsparumo trafaretą „1“.

Prieš pakrovą pusvagoniai kruopščiai išvalomi, angos uždaromos, angų kabliai įtvirtinami gembėse.

1293. Pirmiausia kraunami sunkieji kroviniai – metalas pakuose (žr. 91 lentelę), ant jų kraunami lengvieji kroviniai – šienapjovės „KIR–1,5M“ (rus. КИР–1,5М) (žr. 92 lentelę) pagal schemas, parodytas 599–605 paveiksluose.

91 lentelė. Sunkiojo krovinio charakteristika

Metalo pako rodikliai			Skaičius vagone, vnt.	Bendroji metalo masė vagone, t
ilgis, mm	plotis, mm	masė, t
2800	1000	4,08	16	65,28
1700	755	3,5	19	66,5
2500	1250	4,1	17	69,7
2000	1000	1,77	38	67,26
2000	1000	4,9	14	68,6
1900	1220	4,1	16	65,6
2040	1500	4,1	16	65,6

92 lentelė. Lengvojo krovinio charakteristika

Krovinio pavadinimas	Gabarito matmenys, mm			Masė, t	Skaičius vagone, vnt.	Bendroji agregatų masė vagone, t
	ilgis	plotis	aukštis
šienapjovės „KIR–1,5M“	2705	1900	1900	0,85	6	5,1

1294. Metalas pakuose kraunamas ant ne mažesnio kaip (25x100) mm skerspjūvio medinių padėklų ir tarpiklių, pagamintų iš lentų arba papenčių. Po kiekvienu metalo paku, (150–200) mm atstumu nuo pako krašto, dedami du padėklai arba tarpikliai lygiagrečiai išilginės (skersinės) pusvagonio ašies atžvilgiu.

Viršutinio aukšto kraštiniai metalo pakai prie apatinio aukšto pakų tvirtinami trimis
6 mm skersmens keturių gijų vielos aprišalais.

1295. (2800x1000) mm matmenų metalo pakai (žr. 599 pav.) kraunami simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu dviem aukštais; tarp eilių paliekami (200–300) mm tarpai. Iš kiekvienos galinių vagono durų pusės tarp apatinio metalo pako ir pusvagonio slenkstelio glaudžiai priderinama po du
(150x150) mm skerspjūvio skečiamuosius tašelius. Tašeliai vienas su kitu sutvirtinami (25x100) mm skerspjūvio jungiamosiomis lentjuostėmis.

1296. (1700x755) mm matmenų metalo pakai (žr. 600 pav.) kraunami trimis eilėmis vagono pločio atžvilgiu ir šešiomis eilėmis vagono ilgio atžvilgiu. Prie galinių vagono durų kraunami du kraštiniai metalo pakai ilgąja puse išilgai vagono borto. Vidurinio pako vietoje įtaisomas atraminis rėmas. Atraminis rėmas gaminamas iš dviejų (100x100) mm skerspjūvio ir 755 mm ilgio tašelių bei dviejų (100x100) mm skerspjūvio ir 1700 mm ilgio tašelių. Metalo pakai kraunami ant pavažų iš ne mažesnio kaip (25x100) mm skerspjūvio lentų arba papenčių.

1297. (2500x1250) mm matmenų metalo pakai (žr. 601 pav.) kraunami dviem aukštais. Į apatinį aukštą kraunami devyni metalo pakai ilgąja puse skersai vagono. Į viršutinį aukštą aštuoni metalo pakai kraunami taip: prie kiekvienų galinių vagono durų kraunama po du metalo pakus kaip ir pirmame aukšte; į vagono vidurį kraunami keturi metalo pakai ilgąja puse skersai vagono simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu. Tarp metalo pakų, sukrautų prie galinių vagono durų, ir viduryje pusvagonio įtaisoma po du (100x100) mm skerspjūvio skečiamuosius tašelius. Tašeliai vienas su kitu sutvirtinami (25x100) mm skerspjūvio jungiamosiomis lentjuostėmis.

1298. (2000x1000) mm matmenų ir 50 mm storio metalo pakai (žr. 602 pav.) kraunami keturiais aukštais. Į tris apatinius aukštus kraunama dvylika metalo pakų ilgąja puse skersai vagono simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu. Į viršutinį aukštą prie vienų galinių vagono durų du metalo pakai kraunami kaip ir pirmame aukšte.

1299. (2000x1000) mm matmenų ir 300 mm storio metalo pakai (žr. 603 pav.) kraunami dviem aukštais ilgąja puse išilgai vagono. Į apatinį aukštą kraunama dvylika metalo pakų simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu, paliekant tarpus tarp eilių (200–300) mm. Į viršutinį aukštą bet kurioje vagono skersinės ašies pusėje kraunami du metalo pakai virš apatinio aukšto pakų.

1300. (1900x1220) mm matmenų metalo pakai (žr. 604 pav.) kraunami dviem aukštais simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu. Į apatinį aukštą metalo pakai kraunami dviem eilėmis vagono pločio atžvilgiu. Į viršutinį aukštą kraunami keturi metalo pakai taip, kaip ir pirmame aukšte.

Iš kiekvienos galinių vagono durų pusės tarp kraštinių metalo pakų ir pusvagonio slenkstelių įtaisoma po du (100x100) mm skerspjūvio skečiamuosius tašelius. Tašeliai vienas su kitu sutvirtinami jungiamosiomis lentjuostėmis.

1301. (2040x1500) mm matmenų šešiolika metalo pakų (žr. 605 pav.) kraunami dviem aukštais. Į apatinį ir viršutinį aukštus skersai vagono kraunama po aštuonis pakus simetriškai vagono išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu.

1302. Metalo pakus būtina krauti taip, kad šienapjovių ratai ir atraminiai statramsčiai remtųsi į metalo pakus ir nekabėtų tarp jų.

Visose krovimo schemose šienapjovės „KIR–1,5M“ (rus. КИР–1,5М) kraunamos ant metalo pakų po šešis vienetus eilėje, nukreipiant penkių šienapjovių ratus vienų vagono galinių durų link; šeštoji šienapjovė kraunama prie priešingų vagono galinių durų ir pasukama 180°. Kraunamos šienapjovės atremiamos į atraminius statramsčius. Prie kiekvieno atraminio statramsčio iš anksto keturiomis (80–100) mm ilgio vinimis pritvirtinama (200x200x30) mm matmenų lenta. Vinys kalamos visame statramsčio pagrindo perimetre, į lentą iki vinies pusės ilgio (po vieną vinį kiekvienoje briaunoje, glaudžiai prie briaunos krašto). Išsikišusios vinių dalys užlenkiamos į statramsčio pagrindo vidinę pusę.

1303. Šienapjovės „KIR–1,5M“ (rus. КИР–1,5М) tvirtinamos 6 mm skersmens keturių gijų vielos atotampomis. Šienapjovės, pakrautos prie pusvagonio galinių durų, įtvirtinamos dviem atotampomis; vienas atotampos galas rišamas prie šienapjovės ratų ašies, kitas atotampos galas rišamas prie pusvagonio kampinių statramsčių apatinių rišalo įtaisų. Šienapjovės viena su kita sutvirtinamos dviem atotampomis; vienas atotampos galas rišamas prie šienapjovės ratų ašies, kitas atotampos galas rišamas prie šienapjovės rėmo.

(pav.)

1 – vielos atotampos; 2 – metalo pakai; 3 – šienapjovės „KIR–1,5M“; 4 – padėklas; 5 – tarpiklis; 6 – atraminis rėmas; 7 – vielos aprišalai

599 paveikslas

(pav.)

1 – vielos atotampos; 2 – metalo pakai; 3 – šienapjovės „KIR–1,5M“; 4 – padėklas (pavažos)

600 paveikslas

(pav.)

1 – vielos atotampos; 2 – metalo pakai; 3 – šienapjovės „KIR–1,5M“; 4 – tarpiklis; 5 – padėklas; 6 – vielos aprišalai

601 paveikslas

(pav.)

1 – vielos atotampos; 2 – metalo pakai; 3 – šienapjovės „KIR–1,5M“; 4 – padėklas

602 paveikslas

(pav.)

1 – vielos atotampos; 2 – šienapjovės „KIR–1,5M“; 3 – metalo pakai; 4 – padėklas; 5 – vielos aprišalai;
6 – tarpiklis

603 paveikslas

(pav.)

1 – vielos atotampos; 2 – metalo pakai; 3 – šienapjovės „KIR–1,5M“; 4 – padėklas; 5 – tarpiklis; 6 – atraminis rėmas

604 paveikslas

(pav.)

1 – vielos atotampos; 2 – metalo pakai; 3 – šienapjovės „KIR–1,5M“; 4 – padėklas; 5 – tarpiklis

605 paveikslas

II DALIS

BE TAROS VEŽAMŲ SMULKIŲ FRAKCIJŲ KROVINIŲ KROVIMAS Į ATVIRUS VAGONUS

LXXVII skirsnis. Bendrieji reikalavimai

1304. Nesupakuotų smulkių frakcijų biralų krovimo į atvirus vagonus tvarką nustato ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklės.

1304.1. Biralai neturi byrėti per vagono konstrukcinius tarpus, pro plyšius ar kėbulo nesandarumus.

1304.2. Prieš pakraunant biralus pusvagonio iškrovimo angų dangčiai turi būti sandariai uždaryti ir įtvirtinti.

1305. Siuntėjas turi pasirūpinti, kad pasirinktos rūšies vagone biralus vežti būtų saugu, jie neišbyrėtų ir neužterštų geležinkelio bei aplinkos. Todėl siuntėjas turi užsandarinti vagono kėbule esančius plyšius.

LXXVIII skirsnis. Smulkios frakcijos biralų paviršiaus lyginimas ir plūkimas

1306. Į atvirąjį vagoną sukrautų biralų paviršius išlyginamas, jeigu reikia – ir suplūkiamas.

1307. Atsižvelgiant į biralų granuliometrinę sudėtį ir smulkių frakcijų tankį jų paviršius gali būti lyginamas ir plūkiamas šiais įrenginiais:

1307.1. grandikliniais lygintuvais ir krovinio srautą nukreipiančiais žarstytuvais, įtaisytais po bunkerio išmetamąja anga, kai krovinio tūrinė masė mažesnė kaip 1000 kg/m³ (juodųjų ir spalvotųjų metalų rūdos koncentratų ir kitokių krovinių);

1307.2. statinio veikimo įrenginiais, skirtais (800–1000) kg/m³ tūrinės masės biralams (žr. šių Taisyklių 1323 punktą);

1307.3. vibrostatinio veikimo įrenginiais, skirtais iki 800 kg/m3 tūrinės masės biralams (žr. šių Taisyklių 1323 punktą);

1307.4. uždedamaisiais vibratoriais, skirtais lengviems kroviniams (koksui, durpių bei rusvųjų anglių briketams ir kt.).

1308. Biralų paviršius gali būti išlygintas ir kitokios konstrukcijos įrenginiais.

1309. Biralų paviršiaus lyginimo ir plūkimo vagonuose įrenginių konstrukcijos suderinamos su geležinkelio valdytoju.

LXXIX skirsnis. Pusvagoniuose vežamų biralų apsauga nuo išbyrėjimo per kėbulo plyšius

1310. Prieš pradedant krauti biralus į apatines iškrovimo angas turinčius pusvagonius, siuntėjas privalo užsandarinti visus plyšius, per kuriuos gali išbyrėti krovinys.

1310.1. Plyšių užsandarinimo technologiją paruošia krovinio siuntėjas, o suderina geležinkelio valdytojas.

1311. Leidžiama plyšius užsandarinti tokiomis medžiagomis, kurios neužterštų vagonų ir vežamo krovinio.

1312. Plyšiai būtinai užsandarinami ir biralus vežant tuo pačiu (žiediniu) maršrutu (tarp dviejų konkrečių stočių), jeigu vagono kėbulo konstrukcija neleidžia saugiai nuvežti krovinį.

1313. Galimi du pusvagonio grindyse esančių plyšių užsandarinimo būdai:

1313.1. visas pusvagonio grindų plotas padengiamas (20–30) mm storio vežamų biralų sluoksniu, beriamu sudrėkintu sulfitinių alkoholio žlaugtų (alaus ar degtinės darymo tirštimų) 20 % vandens tirpalu;

1313.2. prieš beriant krovinį, pusvagonio grindys sudrėkinamos rišliosiomis medžiagomis.

1314. Reikiamą rišliosios medžiagos kiekį nustato krovinio siuntėjas, atsižvelgdamas į krovinio rūšį ir frakcijų dydį.

1315. Suderinęs su geležinkelio valdytoju, siuntėjas gali kitokiais, vežamo krovinio ir vagono saugumą garantuojančiais būdais ar medžiagomis užsandarinti plyšius pusvagonio grindyse.

LXXX skirsnis. Pusvagoniuose vežamų biralų apsauga nuo išpustymo

1316. Į pusvagonį kraudamas biralus siuntėjas privalo imtis priemonių, kad vežamos smulkios krovinio dalelės nebūtų išpustytos.

1317. Naudojami tirpalai, kurie biralus padengia apsaugine plėvele (sukelia smulkių dalelių sankibą).

1318. Siuntėjas atsako už pasekmes, jeigu jis neparuoš patvarios dangos, kuri, krovinį vežant maksimaliu leistinuoju greičiu, neatlaikys susidarančių dinaminių ir aerodinaminių apkrovų.

1318.1. Apsauginė plėvelė padaroma iš išlyginto ir suplūkto krovinio paviršiaus. Ji neturi užteršti vežamo krovinio ar būti reikalinga papildomų sąnaudų jį iškraunant.

1319. Ant pusvagonyje subertų biralų paviršiaus plėvelę sudarantį tirpalą išsklaidantis įrenginys turi būti sudėtine mechanizuoto krovinių krovimo komplekso dalimi, nepažeidžiančia nusistovėjusios krovimo darbų proceso visumos ir papildomai neužlaikančia vagonų.

1320. Tirpalo rūšį (žr. 93 lentelę) pasirenka siuntėjas.

93 lentelė

Krovinio pavadinimas	Apsauginės plėvelės sudėtis
Akmens anglis	Sulfitinių alkoholio žlaugtų (25–30) % vandens tirpalas Vandens su mazutu emulsija
Geležies rūdos koncentratai	Sulfitinių alkoholio žlaugtų (20–25) % vandens tirpalas
Spalvotųjų metalų rūdos	Sulfitinių alkoholio žlaugtų (20–25) % vandens tirpalas

1321. Suderinęs su geležinkelio valdytoju, siuntėjas gali paruošti ir naudoti kitokias apsaugines priemones (atsižvelgiant į krovinio rūšį ir apsauginės dangos paruošimo procesų visumą).

1322. Paskleidęs rišliąją medžiagą, siuntėjas turi įsitikinti, ar ant biralų paviršiaus susidarė kokybiška danga, ar šios medžiagos likučių nėra ant vagono kėbulo, sankabos ir stabdžių vamzdyno.

(pav.)

1 – telferis; 2 – jungiamoji sija; 3 – skersinė; 4 – jungiamoji sija; 5 – guoliai; 6 – pakabos rėmas; 7 – įrenginio atramos; 8 – užraktai; 9 – volas plūktuvas; 10 – pusvagonis

606 paveikslas

(pav.)

1 – pakabos rėmas; 2 –elektros variklis; 3 – virpesių žadintuvas; 4 – sijos; 5 – volas plūktuvas; 6 – volo keltuvo mazgas; 7 –pasukamas varžlankis; 8 – skersinė sija; 9 – volo ašis; 10 – pirminio suplūkimo plokštė

607 paveikslas

1323. Statinio veikimo įrenginį (žr. 606 pav.) sudaro: iš 8 mm storio St–3 valcuoto plieno volas plūktuvas 9, iš lovinio profilio pagamintos keturios įrenginio atramos 7, kurios viršuje sujungtos sijomis 2 ir 4, kilnojamas motorinis keltuvas (telferis) 1, distancinio valdymo sistema.

1323.1. Volas plūktuvas 9 pritvirtinamas prie pakabos rėmo 6, pagaminto iš lovinio profilio, o telferis 1 su volu plūktuvu 9 sujungiamas stipria plienine virve (lynu) ir skersine 3.

1323.2. Iš nuolaidžios pirminio suplūkimo plokštės 10 ir volo plūktuvo 5 sudarytas vibravimu suplūkiantis įrenginys (žr. 607 pav.) su virpesių sukėlėju 3 ir elektros varikliu 2, sujungtas volo ašimi 9 ir sija 4.

1323.3. Volas plūktuvas 5 ir pirminio suplūkimo plokštė 10 pritvirtinami prie pakabos rėmo 2, kuris sujungiamas sijomis 4.

1323.4. Pakabos rėmą 2 sudaro: skersinė sija 8, pasukamasis varžlankis 7 ir volo keltuvo mazgas 6.

1323.5. Pakabos rėmas 2 pritvirtinamas prie paslankios atraminės konstrukcijos (portalo), ant kurios yra pakeliamasis įtaisas (gervė).

1323.6. Gervės lynas sujungtas su volo keltuvo mazgu 6.

1323.7. Virpesių žadintuvas 3 virpesius perduoda pirminio suplūkimo plokštei 10 ir volui plūktuvui 5.

1323.8. Atsižvelgiant į krovinio savybes, pirminio suplūkimo plokštės 10 pasvirimo kampas kintamasis ir sudaro (20–40) laipsnių.

1323.9. Vibruojantis volas plūktuvas 9 prie įrenginio atramų pritvirtinamas pakabos rėmu 2 taip, kaip parodyta 606 pav.

1324. Volo plūktuvo techninės charakteristikos nurodytos 94 lentelėje.

94 lentelė

Rodiklio pavadinimas	Reikšmė
	volui plūktuvui		vibruojančiam volui plūktuvui
1. Volo plūktuvo ilgis milimetrais	2650		2650
2. Cilindrinės dalies ilgis milimetrais	1590		1590
3. Kūginių galų ilgis milimetrais	530		530
4. Cilindrinės dalies skersmuo milimetrais	(800–1200)		(800–1200)
5. Kampas tarp cilindro sudarančiosios ir kūginių galų laipsniais	(20–25)		(20–25)
6. Suplūkiančiojo volo masė kilogramais	(2500–4000)		(1500–2000)
7. Volo svarmens masė kilogramais	–		(500–2000)
8. Pirminio suplūkimo plokštės pasvirimo kampas laipsniais		–	(10–40)
9. Priverčiamosios jėgos dažnis hercais			(24–25)
10. Priverčiamosios jėgos amplitudė (niutonais) ne daugiau kaip		–	34323
11. Elektros variklio galingumas vatais		–	(14000–16000)

1325. Volų plūktuvų optimali masė ir skersmuo parenkami taip, kad volai plūktuvai neįsiraustų į krovinį ar nesudarytų bangų ant plūkiamo krovinio paviršiaus. Tai priklauso nuo suplūkimo reikiamo aukščio DELTAh bei krovinio tūrinės masės (žr. 95 lentelę).

95 lentelė

Volo skersmuo masė milimetrais kilogramais		Suplūkimo aukštis milimetrais	Krovinio tūrinė masė kilogramais kubiniam centimetrui (kg/cm^3)
	2400	500	(750–760)
	2800	500	770
1200	3000	500	(780–790)
	3700	500	800
	4000	450	(810–820)
	4000	(450–350)	(830–840)
1000	3800	350	850
		(350–250)	(860–870)
800	2700	(250–100)	(880–900)

1326. Iki suplūkimo kaupo maksimalus aukštis H_max konkrečiais atvejais

nustatomas atsižvelgiant į krovinio tūrinę masę ir natūralaus šlaito kampą pagal formulę:

H_max = 0,5 B tgαal – (k + n),    (71)

čia:

В – pusvagonio vidaus plotis milimetrais;

αal – krovinio natūralaus šlaito kampas laipsniais;

k – dydis, nurodantis, per kiek nukirstasis kaupas mažesnis už skaičiuotinį trikampį (žr. 608 pav.). Šis dydis (50–100) mm priklauso nuo biralų dalelių didumo, drėgmės, tūrinės masės ir kritimo aukščio;

n – dydis (50 mm), rodantis, per kiek kaupo pagrindas turi būti žemiau vagono (šoninių) sienų viršutinių sijų.

1327. Suplūkto (200–300) mm kaupo optimaliausias aukštis H_Opt apskaičiuojamas pagal formulę:

H_Opt = H_max – ΔDeh;    (72)

čia:

ΔDeh – dydis, rodantis, per kiek po suplūkimo pakinta kaupo aukštis (žr. 95 lentelę).

1328. Biralai suplūkiami, o jų paviršius išlyginamas ridenant volą (vibruojantįjį volą) krovinio paviršiumi. Šiuo procesu suformuojamas optimalaus aukščio ir aptakių formų kaupas.

1329. Biralai suplūkiami ir jų paviršius išlyginamas tokiu būdu: 0,14 m/s (0,5 km/h) greičiu po įrenginiu (žr. 606 pav.) nuvaromas pusvagonis, kuriame biralai supilti auščiau bortų. Iš valdymo pulto įjungiamas kilnojamas motorinis keltuvas (telferis) 1, o volas plūktuvas 9 pakeliamas nuo užraktų 8 spragtukų. Po to volas plūktuvas 9 nuleidžiamas ant pusvagonyje suberto krovinio viršaus. Volas plūktuvas 9 ima laisvai suktis guoliais 5 ir, vagonui judant, išlygina biralų paviršių bei tolygiai juos suplūkia, kartu suformuodamas suplūkto kaupo paviršių.

1329.1. Suplūkto krovinio kaupas būna (200–300) mm aukščio (žr. 608 pav.).

1329.2. Baigus plūkti, volas plūktuvas 9 pakeliamas ir automatiškai įtvirtinamas užraktais 8.

1330. Biralai paduodami į virš pusvagonio esantį dozatorių. Pusvagoniui judant, po dozatoriumi biralai tolygiai paberiami ant pusvagonio grindų ir sudrėkinami rišliuoju tirpalu.

1331. Dozatorius įrengiamas virš krovimo kelių prieš pakrovimo bunkerį. Tai leidžia sugretinti pakrovos operacijas: tik užsandarinus plyšius pradedamas krauti krovinys; grįžtant pakrautam vagonui, tuo pačiu tirpalu per tuos pačius purkštukus sudrėkinamas (apsaugine plėvele padengiamas) biralų paviršius (kad vežant neišpustytų krovinio).

1332. Po laistytuvo purkštukais 4 (įtvirtintais ant volo plūktuvo 5 arba pakabintais ant suktuvų 3), judant pusvagoniui 1, purškiamas plėvelę sudarantis tirpalas (žr. 609 pav.).

1333. Biralų paviršių būtina tolygiai padengti apsauginiu sluoksniu.

1334. Manevruojama lokomotyvu arba manevravimo įtaisu.

(pav.)

Biralų kaupas

608 paveikslas

(pav.)

1 – pusvagonis; 2 – siurblys; 3 – suktuvai; 4 – purkštukai; 5 – volas plūktuvas

609 paveikslas

III DALIS

KROVINIŲ KROVIMO IR TVIRTINIMO DENGTUOSIUOSE VAGONUOSE BŪDAI

LXXXI skirsnis. Bendrieji reikalavimai

1335. Kroviniai dengtuosiuose vagonuose sutalpinami ir tvirtinami taip, kad būtų užtikrintas traukinių eismo, manevravimo, krovimo darbų saugumas, vežamo krovinio ir vagono sveikumas bei visiškai išnaudotas vagono krovumas ir talpumas.

1336. Krovimo darbų vadovas tam skirtoje KR–99 formos važtaraščio skiltyje įrašo: „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas laikantis ADVI7 Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių (...) punkto reikalavimų“.

Įrašas patvirtinamas krovimo darbų vadovo parašu ir nurodomas vardas, pavardė ir pareigos.

1337. Krovimo darbų vadovas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka egzaminuojamas, ar jis žino bendruosius krovinių bei jo sukraunamai produkcijai skirtus sutalpinimo ir tvirtinimo dengtuosiuose vagonuose reikalavimus.

1338. Už taros kokybę ir taisyklingą krovinio išdėstymą ir įtvirtinimą dengtajame vagone atsako krovinio siuntėjas.

1339. Krovinys krovimui paruošiamas iš anksto (smulkūs vienetai sustambinami: sudedami į tarą, supresuojami, supaketuojami arba surišami; stambūs vienetai susmulkinami: sutrupinami, supjaustomi arba išardomi dalimis; įvairūs krovinio vienetai rūšiuojami pagal matmenis ar kitokius požymius; standartizuojama bei racionalizuojama tara) ir kraunamas tik į specialiai paruoštą vagoną su lentynomis, stelažais, skydais arba su įtaisyta kitokia įranga, kad būtų galima krovinį sukrauti aukštais (tokiu būdu išnaudojamas vagono krovumas ir talpumas).

1339.1. Krovinys supakuojamas pagal ADVI6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių reikalavimus.

1339.2. Paketuotas krovinys sukraunamas aukštais.

1340. Siuntėjo panaudotos minkštos pakavimo medžiagos (audiniai, popierius, metalinė juosta, ryšulius juosianti viela ir virvė) turi būti saugumo požiūriu patikimos kraunant ir vežant krovinius.

1340.1. Kraunant, siuntėjas ir gavėjas turi imtis priemonių, kad krovinys nebūtų apgadintas.

1340.2. Minkštoje pakavimo medžiagoje krovinys į vagoną sukraunamas monolitu (tam parenkami vienodų matmenų krovinio vienetai).

Antrajame aukšte sukrautą krovinį būtina įtvirtinti pleištais.

1341. Dengtajame vagone krovinys kraunamas tolygiai vagono ašių atžvilgiu. Jei taip sukrauti krovinio neįmanoma, tai visų krovinio vienetų bendrąjį svorio centrą leidžiama paslinkti taip:

1341.1. ne daugiau kaip 100 mm, matuojant nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono išilginę ašį;

1341.2. ne daugiau kaip vienu aštuntadaliu vagono ilgio, matuojant nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono skersinę ašį.

Šiuo atveju vadovaujamasi šių Taisyklių I skirsnio reikalavimais.

1342. Kroviniai pradedami krauti nuo dengtojo vagono galų vidurio link. Jeigu ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėse nenumatyta kitaip, tai krovinio vienetai dengtajame vagone, jo galuose ir viduryje sukraunami monolitu (taip garantuojama, kad vežamas krovinys nepasislinks, neapsitrins ir nenukris).

1343. Dengtojo vagono viduryje krovinio vienetai sukraunami taip, kad tarp rietuvės galo ir vagono durų liktų ne mažesnis kaip 250 mm tarpas.

1343.1. Vagono durys užtveriamos skydais, sijomis arba ne plonesnėmis kaip 40 mm lentomis, kad vežamas krovinys neužgriūtų ant jų.

Vagono durys užtveriamos visame pakrovos aukštyje, o medžiaga užtvarui pasirenkama atsižvelgiant į krovinio rūšį.

1344. Tarp krovinio vienetų susidarę tarpai, dėl kurių galimi krovinio poslinkiai, užpildomi menkaverčiu (medienos, kartono, putplasčio atraižomis ar kt.) kroviniu.

1344.1. Durų ertmėje sukrautas krovinys nuo skersinio poslinkio įtvirtinamas atramomis ir spyriais.

1345. Nuo galimo virtimo į tarpus krovinio aukštai ar visa pakrova įtvirtinama ir skydais, ir spyriais.

1345.1. Skydai ir spyriai padaromi pagal šių Taisyklių I skirsnio reikalavimus.

1345.2. Apskaičiuojant įvertinamos tik skydus ir spyrius veikiančios inercijos jėgos.

1346. Draudžiama į vieną vagoną krauti tokius krovinius, kurie pagal savo ypatybes gali pakenkti kitiems kroviniams arba juos apgadinti.

1347. Jei į vieną vagoną kraunami skirtingos masės arba skirtingoje taroje esantys krovinio vienetai, tai sunkesnieji ir standžioje taroje esantys – sukraunami apačioje, o lengvesnieji ir esantys minkštoje, banguotu paviršiumi, popierinėje, kartoninėje, fanerinėje ar kitokioje taroje – viršuje.

1348. Įpakuotieji ir vienetiniai kroviniai į dengtąjį vagoną sukraunami taip, kad laisvai atsidarytų abiejuose vagono šonuose esančios durys.

1349. Įpakuotieji ir vienetiniai kroviniai į dengtuosius vagonus kraunami taip, kad nebūtų apgadinti vagonai.

1350. Kraunant fanerą, lakštinį (rūšinį) metalą, metalinius vamzdžius, šiferį, medienos plaušo plokštes ir kt. krovinius bei suridenamas statines, galinės dengtojo vagono sienos visame pakrovos aukštyje (H) ir plotyje (В) užtveriamos skydais (žr. 610 pav.), padarytais iš ne plonesnių kaip 40 mm lentų, papenčių arba kitokių medžiagų.

1351. Ridenant statines arba kraunant fanerą, plaušaplokštes ar kt. krovinius, vagono sienas leidžiama užtverti statmenai pakrovos aukštyje sustatomu kroviniu.

1352. Lakštinio metalo, šiferio ir kt. krovinių ryšuliai ant dengtojo vagono grindų kraunami tolygiai vagono ašių atžvilgiu.

Nuo skersinių ar išilginių poslinkių ryšuliai įtvirtinami pagal šių Taisyklių 1344 ir
1345 punktų reikalavimus.

1353. Skysčiais ar sausais kroviniais (kanifolija, chloro kalkėmis ar kita kuo) pripildytos statinės suridenamos išilgai vagono arba sudedamos statmenai.

1354. Skysčiais pripildytos statinės pastatomos taip, kad dugnai su kamščiais būtų viršuje (kamščiai turi būti įkalti į kiaurymes statinės dugne ir neišsikišti virš jo).

1355. Statinių krovimo vagone būdas parenkamas atsižvelgiant į vagono kėbulo tūrį ir statinių dydį.

1356. Į kiekvieną pakrovos aukštą ir eilę sudedamos tik vienodo dydžio statinės.

1357. Kraunant dviem ar daugiau aukštų, statinės suridenamos ilgąja puse skersai vagono ir būtinai abipus įtvirtinamos pleištais (po vagono skersgaliuose ir viduryje prie durų esančiomis statinėmis pakišti pleištai prie grindų prikalami vinimis, kad neišsprūstų).

1358. Vagone statines kraunant statmenai, ant kiekvienos žemiau sukrauto aukšto statinių eilės padedami tarpikliai, be to, kiekviena kito aukšto statinė pastatoma ant dviejų (50x250) mm skerspjūvio padėklų.

1358.1. Atsižvelgdamas į statinių dydį, masę ir krovos sąlygas, siuntėjas gali sudėti ir mažesnius padėklus, laiduojančius krovinio saugą.

1358.2. Jei tarp vagono sienų ir statinių susidarytų tuštuma (plyšys), tai ji kiekviename aukšte užsandarinama lentomis ir skėtikliais pagal šių Taisyklių 1344 ir 1345 punktų reikalavimus.

1359. Skysčiais pripildyti buteliai vežami kietoje taroje (plastmasinėse ar medinėse dėžėse, grebėstuose ir kt.). Grebėstų lizdai išklojami tarpikline arba sugeriamąja medžiaga.

1360. Kai skysčio pripildyti buteliai kraunami dviem ar daugiau aukštų, vagone pastatomi tam tikri įtaisai (padėklai, kelių aukštų lentynų eilės, stelažai), kurie kiekvienoje vagono pusėje įtvirtinami lentų (papenčių) skėtikliais ar skydais.

1361. Jei tarp pintinių, dėžių ir vagono sienų susidaro tuštuma, tai ji kiekviename aukšte užsandarinama lentomis ir skėtikliais pagal šių Taisyklių 1344 ir 1345 punktų reikalavimus.

1362. Prieš kraunant biralus (alebastrą, cementą, mineralines trąšas ir kt.), vagono durų angos užtveriamos skydais ir užsandarinamos itin tvirtu popieriumi (vadinamu kraftpopieriumi) ar kitokia medžiaga, leidžiančia išsaugoti krovinio sveikumą.

1363. Vagono angų dangčiai sandariai uždaromi ir įtvirtinami.

1364. Kai biralai suberiami aukščiau angų, jos iš vagono vidaus uždengiamos maišų audiniu arba keliais tvirto popieriaus sluoksniais.

1365. Susigulintys ar nuo drėgmės sukietėjantys kroviniai (cementas, kalkės, mineralinės trąšos ir kt.) tik supakuoti kraunami į savivėres duris turinčius dengtuosius vagonus ir juose vežami (tokių krovinių sąrašą tvirtina geležinkelio valdytojas).

1366. Norint išsaugoti į dėžes supakuotus krovinius, būtina išsaugoti dėžių tvirtumą ir standumą, kurį jos gali prarasti nuo vežimo metu veikiančių dinaminių apkrovų.

1367. Pasirenkant ar gaminant dėžes, būtina įvertinti galimas vertikalias, išilgines ir skersines horizontaliąsias apkrovas, taip pat dėžių ir krovinio masę.

1367.1. Leistinosios dėžių apkrovos apskaičiuojamos pagal formules:

(pav.)

610 paveikslas

(pav.)

1 – angos žiotys; 2 – angos dangtis; 3 – užrakto iškyša; 4 – užrakto gembė; 5 – užrakto spragtukas

611 paveikslas

P^vert = K^vert x (n^vert – 1) x m_m;    (73)

P^iš = K^iš x (n^iš – 1) x m_m; (74)

P^Sk = K^sk x (n^sk–1) x m_m ; (75)

čia:

P^vert – vertikali apkrova paskaliais;

P^iš – išilginė apkrova paskaliais;

P^Sk – skersinė apkrova paskaliais;

n – keturašiame dengtajame vagone sukrautų dėžių skaičius (vagono aukščio atžvilgiu):

n^vert – vienoje vertikalioje eilėje;

n^iš – vienoje išilginėje eilėje (tarp vagono skersgalio ir durų ertmės);

n^sk – vienoje skersinėje eilėje (į plotį);

m_m – vienos dėžės bruto masė;

K – pastovūs koeficientai apskaičiuojant dinamines apkrovas:

K^vert – ( = 1,5) vertikalias;

K^iš – [= (2,0–3,0)] išilgines;

K ^sk – (= 0,5) skersines.

1368. Vežant krovinius, vagono šoninės ir viršutinės angos, krosnelėms skirtos orlaidės turi būti sandariai uždarytos ir įtvirtintos užraktais, o dengtųjų vagonų savivėrėse duryse esantys plyšiai – užsandarinti.

1369. Šie reikalavimai netaikomi krosnelių įrenginiams ir orlaidėms, jei vežamas krovinys apšildomas arba vėdinamas bei tada, kai ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse numatyta speciali angų dangčių įtvirtinimo tvarka.

1370. Vežant krovinius, išskyrus biralus, viršutinių angų dangčiai papildomai įtvirtinami viela su mediniu tašu. Ne mažesnio kaip (40x40) mm skerspjūvio ir 600 mm ilgio tašas prie vagono lubų stipriai pririšamas viela (žr. 611 a pav.).

1370.1. Vagono lubose esantys angų užraktai (žr. 611 b pav.) pririšami vieloryšiu, kuris perveriamas per angos dangčio užrakto korpusą.

1370.2. Rišalams naudojama ne mažesnio kaip 4 mm skersmens dviejų gijų viela, du arba tris kartus susukta specialia metaline plokštele, turinčia dvi 7 mm skersmens kiaurymes, tarp kurių atstumas – 25 mm.

Rišalo galai užlenkiami į viršų.

(pav.)

612 paveikslas

(pav.)

613 paveikslas

(pav.)

614 paveikslas

(pav.)

615 paveikslas

(pav.)

616 paveikslas

1370.3. Šiuos darbus atlieka krovinio siuntėjas arba krovinius kraunanti geležinkelio įmonė.

1371. Iškrovęs krovinį, gavėjas privalo išvalyti iš vagono krovinio likučius ir šiukšles, nuimti skydus, tašus, rišalus ir kitas krovinio įtvirtinimo priemones, velkėmis uždaryti vagono duris ir krovimo angų dangčius, nuvalyti kreidos žymas nuo vagono.

Tuščio vagono durys turi būti uždarytos antrąja (skaičiuojant nuo ją pritvirtinančio varžto) antšovos ąsa.

1372. Turimi vienetinių krovinių krovimo ir tvirtinimo dengtuosiuose vagonuose būdai tobulinami, o nauji parengiami pagal šių Taisyklių II ir III skirsnių reikalavimus.

Nauji įpakuotųjų vienetinių krovinių dengtuosiuose vagonuose krovimo ir tvirtinimo bei vežimo būdai išbandomi pagal šių Taisyklių III skirsnio reikalavimus.

LXXXII skirsnis. Paketų tvirtinimo dengtuosiuose vagonuose priemonės

1373. Šio skirsnio nuostatos taikomos transporto paketų tvirtinimo priemonėms (toliau – tvirtinimo priemonės) 1520 mm pločio vėžės dengtuosiuose vagonuose.

1374. Naudojamos standžios ir lanksčios, vienkartinio ir daugkartinio naudojimo tvirtinimo priemonės.

1374.1. Standžios tvirtinimo priemonės (atraminiai rėmai, skėtikliai, apsauginiai skydai) padaromos iš medžiagų, patikimai įtvirtinančių krovinį.

1374.2. Lanksčios paketavimo priemonės (tarpikliai, atotampos, juostos, diržai ir kt.) padaromos pagal GOST 27213–87.

1375. Tvirtinimo priemonių reikiamas stiprumas apskaičiuojamas įvertinus išilgines inercijos apkrovas, kai pagreitis ne didesnis kaip 29,4 m/s².

1375.1. Standžių skėtiklių ir atramų apkrovų skaičiuotinės reikšmės nurodytos
96 lentelėje.

96 lentelė

Krovinio aukštų skaičius	Tvirtinimo priemonės buvimo vieta (aukštas)	Vagone esančio krovinio masė,kg
		10000	20000	30000	40000	50000	63000	70000
		Skaičiuotinės apkrovos, N
1	1	44000	54000	66000	74000	86000	100000	111000
	1	32000	38000	46000	52000	60000	70000	78000
2	2	12000	16000	20000	22000	26000	30000	33000
	1	22000	28000	34000	38000	44000	50000	55000
3	2	16000	18000	22000	26000	28000	34000	37000
	3	6000	8000	10000	12000	14000	16000	19000
PASTABA. Bandant tvirtinimo priemones vagono greitis prieš trinkį turi būti 2,5 m/s (9 km/h).

1375.2. Kitų tvirtinimo priemonių apkrovų reikšmės nustatomos šių Taisyklių
I skirsnyje nustatyta tvarka.

1376. Tvirtinimo priemonės neturi gadinti krovinio ir vagono konstrukcinių elementų, turi būti saugios ir patogios naudoti. Grąžinamos siuntėjui daugkartinio naudojimo tvirtinimo priemonės turi laiduoti paketavimo galimybes.

1377. Tvirtinimo priemonių konstrukcija, jų naudojimo schemos nustatytos šiose Taisyklėse, ADVI6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėse ir kituose normatyviniuose techniniuose dokumentuose.

Tvirtinimo priemonės išbandomos šių Taisyklių II ir III skirsniuose nustatyta tvarka.

1378. Dengtojo vagono viduryje (durimis apribotame plote) leidžiama paketus sukrauti monolitu (žr. 97 lentelę). Šiuo atveju į tarpus tarp paketų pridedama nesupaketuoto krovinio (pavienių dėžių, maišų ir kt.).

97 lentelė

Paketų aukštų skaičius	Paveikslo numeris	Skėtiklio (atramos) žymuo	Vagone esančio krovinio masė, kg
			10000	20000	30000	40000	50000	60000	70000
			Skaičiuotinė skėtiklio (atramos) apkrova, N
1	612	S1	48000	67000	86000	105000	124000	143000	162000
2	613	S1	27000	35000	43000	51000	59000	68000	77000
		S2	36000	44000	52000	61000	70000	80000	90000
2	614	S1	33000	44000	54000	64000	74000	85000	96000
		S2	30000	35000	41000	48000	55000	63000	71000
		A	36000	44000	52000	61000	70000	80000	90000
3	615	S1	23000	27000	31000	35000	40000	45000	50000
		S2	31000	35000	39000	41000	47000	52000	57000
		S3	31000	36000	41000	46000	52000	58000	64000
3	616	S1	29000	34000	39000	44000	50000	56000	63000
		S2	56000	64000	72000	78000	89000	99000	108000
		S3	31000	36000	41000	46000	52000	58000	64000

1378.1. Kartu su kroviniu siunčiamas pavienių krovinio vienetų paketavimo priemonių reikiamas skaičius.

1379. Rankomis uždedamos (nuimamos) daugkartinio naudojimo tvirtinimo priemonės masė neturi būti didesnė kaip 20 kg.

1379.1. Rankomis uždedamą (nuimamą) daugkartinio naudojimo tvirtinimo priemonę neturi veikti didesnė kaip 120 N jėga.

1379.2. Kai daugkartinio naudojimo tvirtinimo priemonės masė didesnė kaip 20 kg – ji uždedama (nuimama) mechanizuotai.

1380. Daugkartinio naudojimo tvirtinimo priemones gamintojas turi pažymėti
GOST 14192–77 nustatyta tvarka.

Ant tvirtinimo priemonių turi būti šie žymenys:

1380.1. gamintojo ženklas;

1380.2. sutartiniai ženklai;

1380.3. leistinoji apkrovos reikšmė (jeigu reikia);

1380.4. pagaminimo data.

Daugkartinio naudojimo tvirtinimo priemonių žymėjimo vietą ir būdą nustato šių priemonių techninės instrukcijos arba konstrukciniai dokumentai.

LXXXIII skirsnis. Grūdai

1381. Maistiniai grūdai suberiami į dengtuosius vagonus, turinčius savivėres duris arba į tokius, kuriuose paprastos durys būtų užtvertos nuimamaisiais skydais.

1382. Kai 120 m³ vidaus tūrio dengtajame vagone neįstatytos savivėrės durys, maistiniai grūdai į jį gali būti suberiami paprastas duris užtvėrus nuimamaisiais skydais.

1383. Metalinis skydas per abiejuose jo kraštuose esančias specialias apkaustytas angas prakištom dviem (100–110) mm ilgio vinimis prikalamas prie durų stovų.

1384. Skydas paaukštinamas tik po to, kai kitame vagono šone įtaisytas toks pat skydas, kroviniais užpildyti abu vagono galai ir vidurinė dalis.

1385. Ne žemesnius kaip 1700 mm nuimamuosius skydus įtvirtina krovinio siuntėjas.

1386. Grūdams vežti skirtų dengtųjų vagonų savivėres duris parengia geležinkelio įmonės atstovai pagal tokių vagonų eksploatacijos žinyno reikalavimus.

1387. Prieš pradedant į dengtuosius vagonus su savivėrėmis durimis krauti grūdus ar miltus, siuntėjas privalo durų plyšius užsandarinti juostelėmis, pakulomis ar kitokiomis medžiagomis.

1388. Uždarius vagono duris ir iškrovimo angas, grūdai į vagoną beriami per viršutines krovimo angas.

1389. Nustatoma tokia vagono durų ir iškrovimo angų dangčių (žr. 617 pav.) uždarymo (atidarymo) tvarka:

1389.1. angos dangtis 1 prispaudžiamas prie rėmo 6, tuo pačiu metu angos dangčio rankena 5 pasukama išilgai vagono taip, kad angos dangčio uždorio liežuvėlis 3 būtų išorėje;

1389.2. angos dangčio rankena 5 pasukama žemyn taip, kad jos liežuvėlis užsikabintų už gembės užrakto;

1389.3. įsitikinus, kad angos dangtis neatsidaro, jo rankena pasukama aukštyn tiek, kad liežuvėlis 3 užsikabintų už angos dangčio vąšelio 4 (tuo metu ant viršutinio rankenos galo esanti ąsa 8 turi įsisprausti į blokiklio išpjovą 7);

1389.4. durys visiškai užstumiamos (iki priekinio ir galinio durų angos stovų); durų antšova įspraudžiama į išpjovą ir užfiksuojama liežuvėliu (žr. 618 pav.).

1389.5. jei nėra (žr. 617 pav.) liežuvėlio 3 ir vąšelio 4, tai į blokiklio 7 išpjovą įsprausta iškrovimo angos dangčio rankena užfiksuojama spyruokliniu fiksatoriumi, kuris savo kūgine dalimi įsispraudžia į angos dangčio rankenos ąsą;

1389.6. uždarant vagono duris, užmestuko kotas turi įsisprausti į angos dangčio rankenos ąsą, išstumdamas spyruoklinį fiksatorių ir užblokuodamas durų angos dangtį.

1390. Į parengtą vagoną (uždarytomis ir liežuvėliu įtvirtintomis durimis) pradedami berti grūdai.

(pav.)

1 – angos dangtis; 2 – kaištis; 3 – spragtukas; 4 – vąšelis; 5 – angos dangčio rankena; 6 – rėmas; 7 – blokiklio įpjova; 8 – ąsa

617 paveikslas

(pav.)

618 paveikslas

1390.1. Jeigu sveriamus grūdus reikia dozuoti, tai padaroma po to, kai atlaisvintas užmestukas, kuris tam tikslui esančiu rankenos liežuvėlio kaiščiu 2 nulenkiamas žemyn, o rankena 180 laipsnių kampu pasukama žemyn.

1390.2. Draudžiama rankeną pasukti išilgai vagono – kad jos dantis neatsikabintų nuo gembės.

1391. Subėrus grūdus, angos dangčio rankena atlenkiama atgal (būtina įsitikinti, ar liežuvėlis yra užsikabinęs už angos dangčio kabliuko) ir durys įtvirtinamos antšova.

1392. Grūdai iškraunami taip:

1392.1. nustumiamas durų uždorio liežuvėlis ir nuimama durų antšova;

1392.2. atlaisvinama angos dangčio rankena, liežuvėlį 3 nuspraudus žemyn, o angos rankeną patraukus link savęs ir pasukus žemyn, atidaromas iškrovimo angos dangtis;

1392.3. po to, 90 laipsnių kampu pasukus rankeną kairėn arba dešinėn, nuo gembės atkabinamas kaištelis ir, per iškrovimo angą iš tarpdurio išvalius subirusius grūdus, atidaromos vagono durys.

1393. Uždėjus nuimamuosius skydus, dengtajame vagone grūdai (rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai ir kiti) suberiami 100 mm žemiau skydo viršaus. Be to, natūralus supiltų biralų šlaitas (į vagono galo pusę) vagone gali susidaryti ne arčiau kaip už 1,0 m nuo skydo, kai vežami rugiai, kviečiai, miežiai, avižos ar kukurūzai, ir už 1,5 m, kai vežami žirniai ar grikiai.

1394. Soros, linų, garstyčių ir judros (kryžmažiedžių šeimos piktžolė) sėlenos suberiamos be šlaito 100 mm žemiau skydo viršaus.

LXXXIV skirsnis. Popieriaus ritinių krovimo ir tvirtinimo bendrieji reikalavimai

1395. Popierius kraunamas tik į tvarkingus, šiems kroviniams vežti tinkamus, vagonus, iš kurių turi būti išvalyti anksčiau vežto krovinio ir jo tvirtinimo priemonių (vielos, vinių, lentų, vielos ir kt.) likučiai bei šiukšlės.

Vagono stogo, šoninių bei apšiltinimo įtaisų angos turi būti sandariai uždarytos.

1396. Komerciniu požiūriu vagono tinkamumą popieriui vežti nustato krovinio siuntėjas.

1397. Prieš pradėdamas krauti, siuntėjas turi įsitikinti, ar tokiame vagone vežamas popierius nebus apgadintas ar pažeistas, ir imtis papildomų atsargumo priemonių, laiduojančių popieriaus sveikumą.

Šiuo tikslu leidžiama išsikišančius konstrukcinius vagono elementus (nenuimamąją įrangą, varžtų galvutes ir kt.) ir nenuimamųjų įrenginių dalis apmušti minkšta medžiaga, vagono grindis užkloti ne mažiau kaip dviem tvirto popieriaus sluoksniais arba įtaisyti papildomus įtaisus.

1398. Draudžiama į vagonus krauti mechaniškai apgadintus, įdubusius, netvarkingai supakuotus ar su sudrėkimo žymėmis popieriaus ritinius.

1399. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 420 mm iki 1680 mm, o skersmuo, 800 mm plius minus 50 mm arba 850 mm plius minus 50 mm, kraunami į 106 m³ arba į 120 m³ kėbulo tūrio dengtuosius vagonus.

1400. Į aukštį popieriaus ritiniai sukraunami aukštais, į ilgį ir plotį – paprastomis eilėmis (toliau – eilėmis) arba eilėmis, panašiomis į šachmatų kvadratus (toliau –šachmatiškai).

1401. Į ilgį popieriaus ritiniai sukraunami vagono viduryje (durimis apribotame grindų plote) ir galuose (grindų plote nuo vagono galo iki durų angos).

1402. Vagone popieriaus ritiniai sukraunami (30–50) mm atstumu nuo šoninių.

1403. Į vieną dengtąjį vagoną leidžiama krauti ne daugiau kaip trijų artimų arba dviejų skirtingų aukščių popieriaus ritinius.

1404. Dengtojo vagono viduryje popieriaus ritiniai sustatomi taip, kad juos būtų įmanoma iškrauti iš abiejų vagono šonų (kad patogiau būtų iškrauti, prie kiekvienų vagono durų pastatoma ne daugiau dviejų popieriaus ritinių).

1405. Jei į vagoną popieriaus ritiniai kraunami trimis ar daugiau aukštų, tai vagono abejos durys užtveriamos dviem, ne mažesnio kaip (30x200) mm skerspjūvio, lentomis ar papenčiais, kurie apvyniojami keletu minkštos medžiagos sluoksnių.

Užtvaro vinių galvutės neturi išsikišti iš lentų ir papenčių.

1406. Du skėtiklio (žr. 619 ir 620 pav.) elementai padaromi iš anksto: du (90x90) mm skerspjūvio mediniai viršutinis 4 ir apatinis 5 tašai vienas su kitu sukalami 150 mm ilgio vinimis ir prie jų prikalama (54x100) mm skerspjūvio ir (350–400) mm ilgio atrama 1, kurios viršus remiasi į figūrinį tašą 2. Viršutiniame taše padaroma (30–40) mm gylio trikampė išpjova, į kurią įbedamas figūrinio tašo kampas.

1407. Vagone abu skėtiklio elementai padedami taip, kad atramos 1 priglustų prie popieriaus ritinio cilindrinio paviršiaus, o apatiniai (ilgieji) tašai 5 pakišami po išilgai vagono padėto popieriaus ritinio cilindriniu paviršiumi (kad neleistų ritiniui riedėti skersai vagono).

1408. Viršutinių tašų galai patrumpinami tiek, kad tarp išilgai vagono padėto popieriaus ritinio briaunos ir viršutinio tašo galo įtilptų skersinis tašas 6, kuris keturiomis vinimis prikalamas prie apatinių tašų.

1409. Tam, kad skėtiklis nepersikreiptų, prie jo viršutinių tašų 4 keturiomis vinimis prikalama 1000 mm ilgio lenta.

LXXXV skirsnis. Popieriaus ritinių, kurių skersmuo 800 mm plius minus 50 mm, krovimas ir tvirtinimas

1410. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 350 mm iki 400 mm, į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai šešiais aukštais (žr. 621 pav.).

1410.1. Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis – į plotį ir septyniomis – į ilgį).

1410.2. Vagono viduryje kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai: keturiuose apatiniuose aukštuose jų sukraunama po šešis arba po septynis, abiejuose viršutiniuose – po keturis arba po penkis.

1410.3. Tokiu būdu į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių iki dviejų šimtų devyniasdešimties tokių matmenų popieriaus ritinių.

1411. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 400 mm iki 465 mm, į 120 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai ir šešiais aukštais (žr. 622 pav.).

(pav.)

619 paveikslas

(pav.)

1 – atrama; 2 – trikampė įpjova; 3 – vinys; 4 – viršutinis tašelis; 5 – apatinis tašelis; 6 – skersinis tašelis

620 paveikslas

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

621 paveikslas

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

622 paveikslas

1411.1. Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis – į plotį ir septyniomis – į ilgį).

1411.2. Vagono viduryje kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai: keturiuose apatiniuose aukštuose jų sukraunama po šešis arba po septynis, dviejuose viršutiniuose – po keturis arba po penkis.

1411.3. Tokiu būdu į 120 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių iki dviejų šimtų devyniasdešimties tokių matmenų popieriaus ritinių.

1412. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 420 mm iki 480 mm, į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai penkiais aukštais (žr. 623 pav.).

1412.1. Vagono galuose visų aukštų popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis – į plotį ir šešiomis – į ilgį).

1412.2. Vagono viduryje kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėm arba šachmatiškai: keturiuose apatiniuose aukštuose jų sukraunama po šešis arba po septynis, viršutiniame – keturi arba penki.

Tokiu būdu į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama nuo dviejų šimtų trisdešimt aštuonių iki dviejų šimtų keturiasdešimt trijų tokių matmenų popieriaus ritinių.

1413. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 485 mm iki 550 mm, į 120 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai penkiais aukštais (žr. 624 pav.).

1413.1. Vagono galuose visų aukštų popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis – į plotį ir septyniomis – į ilgį).

1413.2. Vagono viduryje kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai: trijuose apatiniuose aukštuose jų sukraunama po šešis arba po septynis, abiejuose viršutiniuose – po keturis arba po penkis.

Tokiu būdu į 120 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama nuo dviejų šimtų trisdešimt šešių iki dviejų šimtų keturiasdešimt vieno tokių matmenų popieriaus ritinių.

1414. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 510 mm iki 600 mm, į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai keturiais aukštais (žr. 625 pav.).

1414.1. Vagono galuose visų aukštų popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis į plotį ir septyniomis – į ilgį).

1414.2. Vagono viduryje kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai: trijuose apatiniuose aukštuose jų sukraunama po šešis arba po septynis, viršutiniame – keturi arba penki.

1414.3. Tokiu būdu į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama nuo vieno šimto devyniasdešimties iki vieno šimto devyniasdešimt keturių tokių matmenų popieriaus ritinių.

1415. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 560 mm iki 700 mm, į 120 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai keturiais aukštais (žr. 626 pav.).

1415.1. Vagono galuose visų aukštų popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis į plotį ir septyniomis – į ilgį).

1415.2. Vagono viduryje kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai: trijuose apatiniuose aukštuose jų sukraunama po šešis arba po septynis, viršutiniame – keturi arba penki.

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

623 paveikslas

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

624 paveikslas

Tokiu būdu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama nuo vieno šimto devyniasdešimties iki vieno šimto devyniasdešimt keturių tokių matmenų popieriaus ritinių.

1416. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 620 mm iki 800 mm, į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai trimis aukštais (žr. 627 pav.).

1416.1. Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis – į plotį ir septyniomis – į ilgį).

1416.2. Vagono viduryje kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai: abiejuose apatiniuose aukštuose jų sukraunama po šešis arba po septynis, viršutiniame – keturi arba penki.

Tokiu būdu į 106 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama nuo vieno šimto keturiasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt penkių tokių matmenų popieriaus ritinių.

1417. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 710 mm iki 930 mm, į 120 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai trimis aukštais (žr. 628 pav.).

1417.1. Vagono galuose visų aukštų popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis – į plotį ir septyniomis – į ilgį).

1417.2. Vagono viduryje kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai: abiejuose apatiniuose aukštuose jų sukraunama po dvylika, po trylika arba po keturiolika, viršutiniame – keturi arba penki.

Tokiu būdu į 120 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama nuo vieno šimto keturiasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt penkių tokių matmenų popieriaus ritinių.

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

625 paveikslas

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

626 paveikslas

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

627 paveikslas

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

628 paveikslas

1418. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 800 mm iki 1200 mm, į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai dviem aukštais (žr. 629 pav.).

1418.1. Vagono galuose abiejų aukštų popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis – į plotį ir septyniomis – į ilgį).

1418.2. Vagono viduryje kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai: apatiniame sukraunami šeši arba septyni, viršutiniame – keturi arba penki ritiniai.

1418.3. Tokiu būdu į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama nuo devyniasdešimt keturių iki devyniasdešimt šešių tokių matmenų popieriaus ritinių.

1419. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 940 mm iki 1400 mm, į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai dviem aukštais (žr. 630 pav.).

1419.1. Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis – į plotį ir septyniomis – į ilgį).

1419.2. Vagono viduryje kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai: apatiniame aukšte sukraunami šeši arba septyni, viršutiniame –keturi arba penki ritiniai.

1419.3. Tokiu būdu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama nuo devyniasdešimt keturių iki devyniasdešimt šešių tokių matmenų popieriaus ritinių.

1420. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis nuo 1400 mm iki 1680 mm, į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai vienu aukštu (žr. 631 pav.).

1420.1. Vagono galuose popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis – į plotį ir septyniomis – į ilgį).

1420.2. Vagono viduryje šeši arba septyni popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai.

1420.3. Tokiu būdu į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama keturiasdešimt aštuoni arba keturiasdešimt devyni tokių matmenų popieriaus ritiniai.

1421. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis 1680 mm, į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami kombinuotai dviem aukštais (apatinis – statmenai, viršutinis –gulsčiai) (žr.
632 pav.).

1421.1. Vagono galuose apatinio aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis – į plotį ir septyniomis – į ilgį), o visi šeši viršutinio – sudedami skersai vagono.

629 paveikslas

630 paveikslas

1421.2. Vagono viduryje apatinio aukšto šeši arba septyni popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai, o vienintelis viršutinio – padedamas išilgai vagono taip, kad remtųsi į artimiausią skersai vagono padėtą ritinį.

1421.3. Tokiu būdu į 120 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami šešiasdešimt vienas arba šešiasdešimt du tokių matmenų popieriaus ritiniai.

1421.4. Kad viršutinio pakrovos aukšto popieriaus ritiniai nepasislinktų, į tarpą, susidariusį tarp skersai ir išilgai vagono suguldytų ritinių įspraudžiamas skėtiklis, o į tarpą, susidariusį tarp vagono skersgalio ir artimiausio popieriaus ritinio, pakišamas (120x200) mm skerspjūvio pleištas.

LXXXVI skirsnis. Popieriaus ritinių, kurių skersmuo 850 mm plius minus 50 mm, krovimas ir tvirtinimas

1422. 420 mm aukščio popieriaus ritiniai sukraunami į 106 m³ arba į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną:

1422.1. vagone, kurio kėbulo tūris 106 m³, popieriaus ritiniai sukraunami statmenai penkiais aukštais (žr. 633 pav.).

Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami šachmatiškai (išilgai vagono po šešis – kraštinėse eilėse ir po penkis – vidurinėse).

Vagono viduryje popieriaus ritiniai sukraunami taip: keturiuose apatiniuose aukštuose septyni ritiniai sukraunami šachmatiškai, viršutiniame aukšte – trys taip, kad šiame pakrovos aukšte išilgai vagono susidarytų vientisa vidurinė eilė.

Tokiu būdu į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunamas du šimtai vienas tokių matmenų popieriaus ritinys;

1422.2. vagone, kurio kėbulo tūris 120 m³, popieriaus ritiniai sukraunami statmenai šešiais aukštais (žr. 634 pav.).

Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami šachmatiškai (išilgai vagono po šešis – kraštinėse eilėse ir po penkis – vidurinėse).

Vagono viduryje popieriaus ritiniai sukraunami taip: keturiuose apatiniuose aukštuose aštuoni ritiniai sukraunami šachmatiškai, abiejuose viršutiniuose aukštuose –po du taip, kad šiuose aukštuose išilgai vagono susidarytų po vientisą vidurinę eilę.

Tokiu būdu į 120 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami du šimtai penkiasdešimt du tokių matmenų popieriaus ritiniai.

1423. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis 594 mm, sukraunami į 106 m³ arba į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną:

1423.1 vagone, kurio kėbulo tūris 106 m³, popieriaus ritiniai sukraunami statmenai keturiais aukštais (žr. 635 pav.).

Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami šachmatiškai (išilgai vagono po šešis – kraštinėse eilėse ir po penkis – vidurinėse).

Vagono viduryje popieriaus ritiniai sukraunami taip: trijuose apatiniuose aukštuose septyni ritiniai sukraunami šachmatiškai, viršutiniame aukšte – trys taip, kad šiame pakrovos aukšte išilgai vagono susidarytų vientisa vidurinė eilė.

(pav.)

631 paveikslas

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – spyrio rėmas; 3 – pleištas

632 paveikslas

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

633 paveikslas

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

634 paveikslas

Tokiu būdu į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama vienas šimtas šešiasdešimt tokių matmenų popieriaus ritinių;

1423.2. vagone, kurio kėbulo tūris 120 m³, popieriaus ritiniai sukraunami statmenai keturiais aukštais (žr. 636 pav.).

Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami šachmatiškai (išilgai vagono po šešis visose trijose eilėse).

Vagono viduryje popieriaus ritiniai sukraunami taip: keturiuose apatiniuose aukštuose aštuoni ritiniai sukraunami šachmatiškai, abiejuose viršutiniuose aukštuose –po du taip, kad šiuose aukštuose išilgai vagono susidarytų po vientisą vidurinę eilę.

Tokiu būdu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama vienas šimtas septyniasdešimt tokių matmenų popieriaus ritinių.

1424. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis 840 mm, į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai trimis aukštais (žr. 637 pav.).

Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami šachmatiškai (išilgai vagono po šešis visose trijose eilėse).

Vagono viduryje popieriaus ritiniai sukraunami taip: dviejuose apatiniuose aukštuose šeši arba septyni ritiniai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai, viršutiniame aukšte – du taip, kad šiame pakrovos aukšte išilgai vagono susidarytų vientisa vidurinė eilė.

Tokiu būdu į dengtąjį vagoną sukraunama nuo vieno šimto dvidešimt dviejų iki vieno šimto dvidešimt šešių tokių matmenų popieriaus ritinių.

1425. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis 1260 mm, į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai dviem aukštais (žr. 638 pav.).

Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami šachmatiškai (išilgai vagono po šešis visose trijose eilėse).

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

635 paveikslas

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

636 paveikslas

Vagono viduryje popieriaus ritiniai sukraunami taip: apatiniame aukšte šeši, septyni arba aštuoni ritininiai sukraunami eilėmis arba šachmatiškai, viršutiniame aukšte – du taip, kad šiame pakrovos aukšte išilgai vagono susidarytų vientisa vidurinė eilė.

Tokiu būdu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama nuo aštuoniasdešimties iki aštuoniasdešimt dviejų tokių matmenų popieriaus ritinių.

1426. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis 1680 mm, sukraunami į 106 m³ arba į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną:

1426.1. vagone, kurio kėbulo tūris 106 m³, popieriaus ritiniai sukraunami statmenai vienu aukštu (žr. 639 pav.).

Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami šachmatiškai (išilgai vagono po šešis – kraštinėse eilėse ir po penkis – vidurinėse).

Vagono viduryje septyni popieriaus ritiniai sukraunami šachmatiškai.

Tokiu būdu į 106 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunamas keturiasdešimt vienas tokių matmenų popieriaus ritinys;

1426.2. vagone, kurio kėbulo tūris 120 m³, popieriaus ritiniai sukraunami kombinuotai dviem aukštais (apatiniame – statmenai, viršutiniame – gulsčiai) (žr. 640 pav.).

Vagono galuose apatinio aukšto popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (trimis –į plotį ir šešiomis – į ilgį), o visi šeši viršutinio aukšto – sudedami skersai vagono.

Vagono viduryje apatinio aukšto aštuoni popieriaus ritiniai sukraunami eilėmis (lieka tuštuma), o vienintelis viršutinio – padedamas išilgai vagono taip, kad remtųsi į artimiausią, skersai vagono padėtą, ritinį (tam, kad viršutinio pakrovos aukšto popieriaus ritiniai nepasislinktų, į tarpą, susidariusį tarp skersai ir išilgai vagono sudėtų ritinių, įspraudžiamas skėtiklis, o į tarpą, susidariusį tarp vagono galo ir artimiausio jam popieriaus ritinio, pakišamas (120x200) mm skerspjūvio pleištas).

Tokiu būdu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami penkiasdešimt septyni tokių matmenų popieriaus ritiniai.

1427. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis 840 mm ir 1260 mm, kartu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami statmenai trimis aukštais (vagono viduryje

– dviem) (žr. 641 pav.).

Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami šachmatiškai (išilgai vagono po šešis visose trijose eilėse).

Vagono viduryje krovinys sukraunamas taip: apatiniame aukšte šachmatiškai sukraunami aštuoni 840 mm aukščio popieriaus ritiniai, viršutiniame (antrajame, skaičiuojant nuo vagono grindų) – šachmatiškai sukraunami aštuoni 1260 mm aukščio popieriaus ritiniai, kuriais nuo poslinkių įtvirtinami vagono galų antrojo aukšto popieriaus ritiniai.

Tokiu būdu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama vienas šimtas šešiolika 840 mm aukščio ir aštuoni 1260 mm aukščio tokio skersmens popieriaus ritiniai.

1428. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis 840 mm ir 1680 mm, kartu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami kombinuotai (apatiniame aukšte – statmenai, viršutiniame – gulsčiai) dviem aukštais (vagono viduryje – vienu) (žr. 642 pav.).

(pav.)

1 – popieriaus ritinys; 2 – durų užtvaro lentos

637 paveikslas

(pav.)

638 paveikslas

Vagono galų apatiniuose aukštuose, išilgai vagono visose trijose eilėse šachmatiškai sukraunama po penkis 1680 mm aukščio popieriaus ritinius ir po vieną, eilę užbaigiantį –
840 mm aukščio. Viršutiniame aukšte skersai vagono, vienodais atstumais nuo šoninių bortų suridenama po penkis 1680 mm aukščio popieriaus ritinius ir po tokį popieriaus ritinį statmenai pastatoma ant kiekvieno 840 mm aukščio popieriaus ritinio. Tarp vagono skersgalinės sienos ir artimiausio popieriaus ritinio įspraudžiamas (120x200) mm skerspjūvio pleištas.

Vagono viduryje apatiniame aukšte šachmatiškai sukraunami aštuoni 840 mm aukščio popieriaus ritiniai.

Tokiu būdu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami penkiasdešimt keturi 1680 mm aukščio ir šeši 840 mm aukščio tokio skersmens popieriaus ritiniai.

1429. Popieriaus ritiniai, kurių aukštis 1260 mm ir 1680 mm, kartu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami dviem būdais:

1429.1. kombinuotai dviem aukštais (apatiniame – statmenai, viršutiniame – gulsčiai, žr. 643 pav.).

Vagono galų apatiniuose aukštuose, išilgai vagono visose trijose eilėse šachmatiškai sukraunama po penkis 1680 mm aukščio popieriaus ritinius ir po vieną, eilę užbaigiantį – 1260 mm aukščio ritinį. Viršutiniame aukšte skersai vagono, vienodais atstumais nuo šoninių bortų suridenama po penkis 1680 mm aukščio popieriaus ritinius ir po vieną 1260 mm aukščio popieriaus ritinį statmenai pastatoma ant kiekvieno eilę užbaigiančio ritinio.

Tarp vagono skersgalinės sienos ir jai artimiausio popieriaus ritinio įspraudžiamas (120x200) mm skerspjūvio pleištas.

(pav.)

639 paveikslas

(pav.)

1 –skėtiklis; 2 – popieriaus ritinys; 3 – pleištas

640 paveikslas

(pav.)

641 paveikslas

(pav.)

642 paveikslas

Vagono viduryje apatiniame aukšte šachmatiškai sukraunami aštuoni 1680 mm aukščio popieriaus ritiniai.

Tokiu būdu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami keturiasdešimt aštuoni 1680 mm aukščio ir dvylika 1260 mm aukščio tokio skersmens popieriaus ritiniai;

1429.2. statmenai dviem aukštais (vagono viduryje – vienu, žr. 644 pav.). Vagono galuose kiekvieno aukšto popieriaus ritiniai sukraunami šachmatiškai (išilgai vagono po šešis – kraštinėse eilėse ir po penkis – vidurinėse).

Vagono viduryje apatiniame aukšte šachmatiškai sukraunami aštuoni 1680 mm aukščio popieriaus ritiniai.

Tokiu būdu į 120 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami septyniasdešimt du
1260 mm aukščio ir aštuoni 1680 mm aukščio tokio skersmens popieriaus ritiniai.

LXXXVII skirsnis. Paketuotų keraminių plytelių krovimas ir tvirtinimas

1430. Nustatoma tokia keraminių (apdailos, metlacho) plytelių paketų, sudėtų ant daugkartinio naudojimo padėklų (žr. 645 pav.), krovimo ir tvirtinimo keturašiuose dengtuosiuose vagonuose tvarka.

1431. Į vagoną sukraunami penkiasdešimt aštuoni keraminių plytelių paketai. Paketo bruto masė – (1000–1100) kg, o gabaritiniai matmenys: ilgis – 1240 mm, plotis – 835 mm, aukštis 920 mm.

1432. Prieš pradedant krauti plyteles, vagono viduje prie galinių sienų prispaudžiami du metaliniai užtvaro rėmai (žr. 646 pav. 1 poziciją), padaryti iš 8 numerio lovinio profilio.

Rėmo ilgis – 2600 mm, aukštis – 1360 mm.

1433. Keraminių plytelių paketai pradedami krauti nuo vagono galo vidurio link.

1434. Pirmieji keraminių plytelių paketai prispaudžiami prie užtvaro rėmų, o likusieji – vienas prie kito.

1435. Ilgąja puse skersai vagono keraminių plytelių paketai sukraunami dviem eilėmis į plotį dviem aukštais.

1436. Viename vagono gale sukraunami dvidešimt aštuoni keraminių plytelių paketai, kitame – dvidešimt keturi. Vagono viduryje, išilgai jo ilgąja puse, abiejuose aukštuose sukraunama po šešis keraminių plytelių paketus.

1437. Tarp vagono viduryje sukrautų keraminių plytelių paketų rietuvių įstatomi du metaliniai skėtikliai (žr. 646 pav. 4 poziciją), kurie vienas su kitu sujungiami trimis teleskopinių skėtiklių poromis (žr. 646 pav. 5 poziciją).

Skėtiklio ilgis – 2600 mm, aukštis – 1360 mm.

1438. Rėmų įtvirtinimo vagone tvarka parodyta 647 paveiksle.

1439. Viršutinio aukšto keraminių plytelių paketai vagone sudedami ant apatinio aukšto padėklų dangčių (tarp kampinių atramų, padėklų konstrukcinių elementų).

1440. Nuo skersinių poslinkių keraminių plytelių padėklai apsaugomi ant vagono grindų skiausčiai pastatomomis dviem (50x200) mm skerspjūvio ir 3000 mm ilgio lentomis, kurios prispaudžiamos prie durų stovų.

1441. Tušti padėklai sulankstomi (žr. 645 b pav.) ir po šešis jų surišami 6 mm skersmens dviejų gijų viela.

Tuščių padėklų paketo ilgis – 1240 mm, plotis – 835 mm, aukštis – 1881 mm; masė – 1100 kg.

1442. Tuščių padėklų paketai ir daugkartinio naudojimo metaliniai skėtikliai vežami kaip vagono arba smulkioji siunta.

1443. Kaip vagono siunta grąžinami tušti padėklai sudedami į vieno aukšto dvidešimt devynis paketus (žr. 648 pav.).

Du metalinių rėmų ir teleskopinių skėtiklių komplektai (statmenai išilginei ašiai) sukraunami vagono viduryje ir nuo galimų poslinkių įtvirtinami dviem (50x200) mm skerspjūvio ir 300 mm ilgio lentomis, kurios skiausčiai pastatomos ant vagono grindų ir prispaudžiamos prie durų stovų.

643 paveikslas

644 paveikslas

1 – pakrautas padėklas; 2 – tuščias skliaustas padėklas

645 paveikslas

1 – apkrovos rėmas; 2 – paketas; 3 – (50x200) mm skerspjūvio lenta; 4 – rėmas; 5 – spyrys

646 paveikslas

LXXXVIII skirsnis. Presuotų šiaudų ryšulių krovimas ir tvirtinimas

1444. Šiaudai standžiai supresuojami į 1000 mm ilgio, 500 mm pločio ir 360 mm aukščio ryšulius, kurie dviejose vietose išilgai jo tvirtai perrišami virve arba viela.

1445. Į 106 m³ kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunama penki šimtai šešiolika supresuotų šiaudų ryšulių, kurie (žr. 649 pav.) vienas su kitu suspaudžiami ir guldomi ant vagono grindų (penki ryšuliai skersai vagono ir keturiolika – išilgai).

Taip sukraunami septyni aukštai; septintajame aukšte septyni supresuotų šiaudų ryšuliai sudedami skiausčiai.

1446. Į 120 m3 kėbulo tūrio dengtąjį vagoną sukraunami penki šimtai aštuoniasdešimt aštuoni supresuotų šiaudų ryšuliai, kurie (žr. 650 pav.) vienas su kitu suspaudžiami, dedami ant vagono grindų (penki ryšuliai skersai vagono ir keturiolika – išilgai).

Taip sukraunami aštuoni aukštai; devintajame aukšte skiausčiai išilgai vagono padedami du supresuotų šiaudų ryšuliai.

LXXXIX skirsnis. M–140AO markės radiatorių paketų krovimas ir tvirtinimas

1447. M–140AO markės radiatorių paketai kraunami ir tvirtinami keturašiuose dengtuosiuose vagonuose (žr. 651 pav.).

1448. Radiatorių paketai sutvirtinami (žr. 652 pav.) metalinėmis sąvaržomis.

1449. Į kiekvieną paketą sudedama po trylika sekcijų, sudarytų iš aštuonių radiatorių.

(pav.)

1 – rėmas (17.096–000 SB brėžinys); 2 – rėmas (17.095–000 SB brėžinys)

647 paveikslas

Radiatorių paketo matmenys: ilgis – 1190 mm, plotis – 880 mm, aukštis 830 mm. Paketų masė – 860 kg.

1450. Į keturašį dengtąjį vagoną (žr. 653 pav.) sukraunami septyniasdešimt aštuoni radiatorių paketai.

Prieš pradedant krauti radiatorių paketus, elektriniu krautuvu vagono galuose pastatomi metaliniai atramos rėmai (žr. 654 pav.), kurie sudaryti iš dviejų vienodų pusrėmių. Pusrėmiai, kurių ilgis 2600 mm, aukštis 2740 mm, o storis 120 mm, padaromi iš 8 numerio lovinio profilio.

1451. Iš radiatorių paketų suformuojamos dvi simetriškos rietuvės po trisdešimt šešis paketus kiekvienoje rietuvėje.

(pav.)

1 – paketas; 2 – (50x200) mm skerspjūvio lenta; 3 – rėmas; 4 – užtvaro rėmas

648 paveikslas

(pav.)

649 paveikslas

(pav.)

650 paveikslas

(pav.)

1 – radiatorius; 2 – radiatorių sąvarža

651 paveikslas

1451.1. Vagono galuose rietuves formuoti pradedama nuo vagono galo link vidurio, radiatorių paketus prispaudžiant prie atraminių rėmų ilguoju jų šonu skersai vagono vienas prie kito.

1451.2. Rietuvėje radiatorių paketai trimis aukštais sukraunami dviem eilėmis į plotį, šešiomis – į ilgį.

1451.3. Vagono viduryje ilgąja briauna lygiagrečiai su išilgine vagono ašimi sukraunami šeši radiatorių paketai; keturi paketai dviem aukštais sukraunami simetriškai vagono ašims, kiti du – po vieną prie durų.

1452. Durų angos užtveriamos rėmais 4, kurie pastatomi ant vagono grindų ir priremiami prie durų stovų (žr. 653 pav.). 2,4 m ilgio rėmai (žr. 655 pav.) padaromi iš
5 numerio lovinio profilio.

(pav.)

1 – kulnas; 2 – trikampė plokštelė; 3 – atraminė įvorė; 4 – įvorė; 5 – grandinės kilpa; 6 – varžtas

652 paveikslas

1453. Nuo virtimo viršutinio aukšto radiatorių paketai (žr. 653 pav.) išilgai vagono įtvirtinami dviem spyriais, padarytais iš storasienio (80x4) mm vamzdžio, turinčio dvi įtaisytas atramas (žr. 656 pav.), kurių viena nejudama, o kita paslanki ir turi fiksatorių.

1454. Jeigu kraunamų radiatorių masė didesnė už vagono krovumą, tai į vagono vidurį kraunama mažiau radiatorių.

1455. Inventorinių tvirtinimo įrenginių techninę apžiūrą atlieka krovinio siuntėjas pagal tokių įrenginių normatyvinių dokumentų reikalavimus.

1456. Radiatorių sąvaržos, atraminiai rėmai ir skėtikliai grąžinami smulkiąja siunta surišti taip, kad būtų galima juos krauti mechanizuotai, arba vagono siunta, sukrovus į pusvagonį (žr. 657 pav.).

1456.1. Į vieną pusvagonį sukraunama trisdešimt komplektų sąvaržų ir tvirtinimo įtaisų.

1456.2. Prie pusvagonio skersgalinių durų pastatoma po du išardytus ir viela surištus atsparos rėmus 1.

1456.3. Tarp rėmų ilgąja puse skersai pusvagonio ant grindų sudedamos radiatorių sąvaržos 4, ant kurių sukraunama trisdešimt komplektų atramų 2 ir spyrių 3.

1456.4. Viršutiniame aukšte skersai vagono ilgąja puse statmenai sustatomi kiti atsparos rėmų 1 komplektai.

(pav.)

1 – atsparos rėmas; 2 – iš trylikos radiatorių suformuotas paketas; 3 – spyrys; 4 – atspara

653 paveikslas

(pav.)

654 paveikslas

(pav.)

655 paveikslas

(pav.)

656 paveikslas

(pav.)

1 – atsparos rėmas; 2 – atsparos; 3 – spyrys; 4 – radiatorių sąvaržų komplektai

657 paveikslas

IV DALIS

VAGONŲ SAUGA KRAUNANT KROVINIUS

XC skirsnis. Bendrieji reikalavimai

1457. Šiame skirsnyje nustatyti pagrindiniai reikalavimai prekinių vagonų sveikumui užtikrinti, kai krovimo darbai, įskaitant vagonų išvalymą, krovinio plūkimą, purenimą ir įšildymą, atliekami stoties bendrojo naudojimo ir privažiuojamuosiuose keliuose įrengtuose krovimo baruose.

1458. Atliekant krovimo darbus turi būti laikomasi darbų ir priešgaisrinės saugos bei gamybinės sanitarijos reikalavimų.

1459. Kraudamas krovinį, siuntėjas (gavėjas) ir jo įgaliotas asmuo neturi sugadinti vagono.

Vagono sugadinimas gali būti esminis (priežastis, dėl kurios vagonas daugiau nebus eksploatuojamas) arba neesminis (kai pataisius vagoną, jį galima eksploatuoti).

1460. Kraunant ar manevruojant, vagoną ir jo detales veikiančių apkrovų leistinosios reikšmės nustatomos pagal GOST 22235–76 ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus.

1461. Kraunami vagonai turi būti įtvirtinti ratstabdžiais ar stovėjimo stabdžiais.

1462. Stabdžių vamzdyno oro slėgis turi būti ne didesnis kaip 0,7 MPa.

1463. Pakrauto keturašio vagono vežimėlių apkrovos skirtumas neturi būti didesnis kaip 10 t, šešiaašio – 15 t ir aštuonašio – 20 t. Bet kuriam (keturių, šešių ar aštuonių ašių) vagono vežimėliui tenkanti apkrova neturi būti didesnė kaip pusė vagono krovumo.

1464. Kraunamo vagono ašies apkrova neturi viršyti 250 kN (25 t, žr. ĮST 1005 384.1).

1465. Kroviniai (išskyrus dozatoriumi iškrautą balastą kelio darbams), kurių aukštis nuo bėgio galvutės paviršiaus yra ne didesnis kaip 1200 mm, turi būti ne arčiau kaip 2,0 m nuo kraštinio bėgio galvutės išorinės briaunos, o kai krovinys aukštesnis kaip 1200 mm – ne arčiau kaip 2,5 metro.

1466. Draudžiama:

1466.1. leisti, kad krovinys patektų ant vagono važiuoklės (aširačių mazgų), ant stabdžių įrangos (postovio stabdų) ir ant jungių;

1466.2. į vagoną krauti suverstinį krovinį ar biralus, iš kurio ant vagono važiuoklės ar ant automatinių stabdžių vamzdyno laša skystis;

1466.3. laistomu skysčiu vėsinti vagone sukrautą krovinį;

1466.4. trankyti vagonus vienas į kitą, į stacionarinius įrenginius ir daužyti kaltuvais norint pataisyti krovinio poslinkius vagone arba atnaujinti sušalusio ar susigulėjusio krovinio birumą;

1466.5. vagone sušalusį krovinį stumti ar grūsti per iškrovimo angas griebtuvais, tokį krovinį purenti metalinėmis pentimis, sprogdinti ar jį įšildyti atvira liepsna kaitinant vagono detales;

1466.6. vagono duris ir krovimo angų dangčius atidaryti (uždaryti) traktoriais, krautuvais, gervėmis, kranais ar tam nepritaikyta kitokia su geležinkelio valdytoju nesuderinta įranga.

1467. Tik geležinkelio valdytojui leidus, galima:

1467.1. keisti vagono konstrukciją, nuimti nuo platforminio vagono šoninius bortus ar nuo pusvagonio duris, nuimamąją vagono ar panašią įrangą, išgręžti (išmušti, pradeginti) vagono detalėse angas, per kurias būtų tvirtinamas krovinys, ir prie vagono detalių privirinti krovinį;

1467.2. viršyti vagono krovumą;

1467.3. vežti apledėjusią medieną (vežama tik supaketuota);

1467.4. hidrauliniu būdu krauti krovinį ar jo likutį išvalyti iš vagono (jei krovinys būtų taip kraunamas, o vagonas išvalomas – būtina ašidėžes, stabdžių įrangą ir oro vamzdyną apsaugoti nuo galimo drėgmės patekimo).

1468. Siuntėjas paruošia vežti krovinį pagal šių Taisyklių, ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių, Pavojingųjų krovinių vežimo taisyklių ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus.

1468.1. Biralai paruošiami pagal ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių reikalavimus (apsaugomi nuo savaiminio užsidegimo, susigulėjimo, sušokimo į grumstus, sušalimo ir prišalimo prie vagono sienų ar grindų).

1468.2. Kai vežami šalieji kroviniai (kurie gali sušalti esant žemesnei kaip 0° C), būtina imtis priemonių, kuriomis maksimaliai būtų sumažinta (iki nepavojingos sušalti) krovinio drėgmė ir profilaktinių – pagal ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių reikalavimus.

1469. Kroviniai paruošiami vežti, kraunami į vagonus, įtvirtinami (taip pat vagonų šonų ir galų užtvėrimas), iškraunami ir vagono durys bei krovimo angos atidaromos (uždaromos) pagal šių Taisyklių ir ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių reikalavimus.

1470. Prieš pradedant krauti krovinius, nuo atvirųjų vagonų grindų, krovinio atraminių dalių, padėklų ir sijų turi būti nuvalytas sniegas, ledas ir purvas (žiemos metu ant vagono grindų ir ant padėklų, ten kur jie liesis su kroviniu, turi būti pažertas (1–2) mm storio sauso smėlio sluoksnis; vežant technologines skiedras arba medienos pjuvenas – smėlio pažerti nereikia).

1471. Draudžiama trankyti vagoną kraunamu kroviniu arba griebtuvais.

1472. Ridenant krovinius kartimi, ji gali būti atremiama tik į platforminio vagono grindis arba į pusvagonio kėbulo viršutinę siją.

1473. Reikia žiūrėti, kad kraunant svarbiausi vagono mazgai neįšiltų daugiau kaip:

1473.1. 55 °C – stabdžių įranga (dviejų kamerų rezervuaras, oro skirstytuvas, stabdžių cilindras, automatinio režimo prietaisai, galiniai čiaupai, svirtinės pavaros reguliatorius);

1473.2. 70 °C – jungiamosios oro stabdžių žarnos, stabdžių vamzdynai, oro rezervuarai;

1473.3. 80 °C – ritininių guolių ašidėžių mazgai;

1473.4. 130 °C – pusvagonio iškraunamųjų angų dangčiai;

1473.5. 90 °C – medinės ar metalinės apkalos ir kiti vagono (išskyrus specialiojo) mazgai ar detalės, kai vagone sušalęs krovinys įšildomas šildytuvuose.

1474. Iškrovus krovinį, nuo jo likučių išvalomas vagono vidus, nuvaloma išorė

(iškrovus valgomąją druską – vagonas išplaunamas), nuimami krovinio tvirtinimo nuimamieji elementai ir įranga, vagono durys ir bortai uždaromi bei įtvirtinami, krosnelių ir krovimo angos uždaromos bei užrakinamos.

Aprišalų, atotampų ir rišalų viela nukerpama specialiomis žirklėmis arba žnyplėmis.

XCI skirsnis. Pusvagoniai

1475. Pusvagonio iškrovimo angos dangtį gali veikti ne didesnė kaip 59 kN tolygiai pasiskirsčiusi apkrova F_lim.

Į iškrovimo angos (250x250) mm ar mažesnį dangtį nukreipiama ne didesnė kaip
0,8 MPa apkrova P_max.

1476. Prieš kraunant krovinį arba jį iškrovus, pusvagonio krovimo angų dangčiai turi būti uždaryti ir įtvirtinti abiem uždoriais.

1477. Jei krovinys ilgesnis už vagono vidaus ilgį (išsikiša iš vagono), tai atdaros pusvagonio galinės durys prispaudžiamos prie vagono šoninių bortų ir įtvirtinamos.

1478. Į apsauginio ekrano neturinčius pusvagonius kraunamas ne karštesnis kaip 100 °C krovinys.

1479. Į vagoną kraunamos ir vagone vežamos gelžbetonio plytos, metalo konstrukcijos ir kiti kroviniai neturi remtis į pusvagonio kėbulą.

1480. Kroviniui pasislinkti neleidžiančios atotampos tvirtinamos tik už vagono tam skirtų įtaisų.

Be geležinkelio valdytojo leidimo draudžiama atotampas pritvirtinti prie kitų vagono detalių.

1481. Į pusvagonį kraunamo pakabomis apjuosto krovinio plotis turi būti ne didesnis kaip 2,7 m arba – 2,5 m, kai užtvertos pusvagonio šoninės.

Krovinį sutvirtinant pusiau stangriomis (PS) tipo pakabomis, jo plotis nustatomas pagal GOST 16369–88.

1482. Rąstai kraunami taip: ant pusvagonio grindų atsargiai padedamas pirmasis rąstų aukštas, o kitiems rąstams leidžiama laisvai kristi ne daugiau kaip 3 m matuojant nuo jo viršaus.

1483. Atsižvelgiant į atskirų frakcijų masę, suverstinis krovinys į vagoną kraunamas taip:

1483.1. jeigu frakcijos lengvesnės kaip 100 kg, tai iš ne didesnio kaip 3 m aukščio ant pusvagonio grindų vienu metu beriama ne daugiau kaip 5000 kg krovinio;

1483.2. jeigu frakcijos sveria nuo 100 kg iki 500 kg, tai ant pusvagonio grindų pažeriamas smulkios frakcijos krovinio (bent 0,3 m aukščio) sluoksnis ir ant jo, iš ne didesnio kaip 3 m aukščio (matuojant nuo vagono grindų), vienu metu beriama ne daugiau kaip
7000 kg krovinio;

1483.3. jeigu frakcijos sveria 500 kg ir daugiau, tai jos, kaip ir vienetinis krovinys ar konteineriai, sklandžiai padedamos ant pusvagonio grindų.

1484. Jei suverstinis krovinys iškraunamas per iškrovimo apatines angas, tai į pusvagonį kraunamos frakcijos turi būti ne didesnės kaip (0,4x0,4x0,4) m.

1485. Metalo laužą leidžiama gabenti tik metaliniuose pusvagoniuose.

Draudžiama tinkamai neparuoštą (nesupjaustytą, nepaketuotą) metalo laužą krauti į vagoną ar jau sukrautą pjaustyti ir paketuoti vagone.

1486. Biralai iš pusvagonio išberiami per iškrovimo angas arba vagonų verstuvais.

1486.1. Griebtuvais biralai iškraunami tik geležinkelio valdytojui leidus.

1486.2. Mišriuoju (geležinkelių – vandens) transportu vežamus biralus išskirtiniais atvejais galima iškrauti griebtuvais, tačiau neleistinas vagono apgadinimas.

XCII skirsnis. Dengtieji vagonai

1487. Krautuvo su kroviniu vieno rato didžiausia leistinoji apkrova F_{lim, max} į dengtojo vagono grindis turi būti ne didesnė kaip 17 kN; dinaminė apkrova turi būti ne didesnė kaip
22 kN.

Jei, kraunant krovinius iki 1968 metų pagamintuose dengtuosiuose vagonuose, kurių rėmai durų angos ribose turi dvi išilgines sijas, krautuvas su kroviniu vienu savo ratu vagono grindis veikia (15–17) kN jėga, tai krautuvo eigos takas išklojamas (3–4) mm storio metalo lakštais.

1488. Į dengtuosius vagonus kraunamas ne karštesnis kaip 80 °C krovinys.

1489. Cementas, kalkės, mineralinės trąšos ir kitokie kroviniai, kurie vežami gali susiplūkti, o sudrėkę – sukietėti, dengtuosiuose vagonuose turi būti gabenami tik supakuoti (taroje). Tokių krovinių sąrašą tvirtina geležinkelio valdytojas.

1490. Krautuvais į dengtąjį vagoną įvažiuoti leidžiama tik per specialius tam skirtus tiltelius.

1491. Krautuvams dengtajame vagone leidžiama judėti iki 0,8 m/s (3 km/h) greičiu, jeigu grindys užtiestos apsaugine, ne plonesne kaip 20 mm storio gumine danga.

1492. Neleidžiama ant apsauginės dangos neturinčių dengtojo vagono grindų mesti krovinį ar jį vilkti.

1493. Jeigu dengtajame vagone vežami suverstiniai nesupakuotieji kroviniai, tai tokio vagono durys užtveriamos ne plonesniais kaip 40 mm skydais, lentomis arba papenčiais.

1494. Jei išilgai dengtojo vagono kraunama fanera, vamzdžiai, nesupaketuotas lakštinis ar rūšinis metalas, šiferis, plaušaplokštės ir į juos panašūs kroviniai arba ridenamos statinės, tai galines vagono sienas pakrovos aukštyje būtina užtverti skersai vagono (vertikaliai ar horizontaliai) sukraunamu kroviniu arba skydais, padirbtais iš ne plonesnių kaip 40 mm storio lentų (papenčių) ar kitos tokio pat patvarumo medžiagos.

Kad krovinio galinės rietuvės pasvirtų į vagono vidurį, po jų išoriniais galais padedami padėklai.

1495. Jeigu įpakuotasis vienetinis krovinys dengtajame vagone riejamas aukštais, tai jo vienetai stipriai prispaudžiami vienas prie kito arba įtvirtinami, kad vežami nepasislinktų.

Vagono viduryje (tarp durų) toks krovinys kraunamas 250 mm atstumu nuo durų, tačiau taip, kad būtų galima laisvai atidaryti abejas vagono duris.

1496. Transporto paketo masė turi būti tokia, kad maksimali apkrova, kuria krautuvas su kroviniu vienu savo ratu slėgs vagono grindis, nebus didesnė už nurodytą šių Taisyklių 1487 punkte.

1497. Įpakuotųjų vienetinių krovinių paketų matmenys parenkami pagal
GOST 24597–81; kitokių krovinių paketai ir jų blokai turi būti ne ilgesni kaip 1,7 m ir ne aukštesni kaip 1,8 m.

1498. Per dengtojo vagono stogo angas leidžiama krauti tik biralus.

XCIII skirsnis. Platforminiai vagonai

1499. Į platforminį vagoną leidžiama krauti ne karštesnį kaip 100 °C krovinį.

1500. Krovinį ridenti ar stumti (vilkti) nuleistais platforminio vagono bortais bei sukioti, pastatytą ant vagono grindų galima, jeigu ant grindų ir bortų patiesti tvirti permetamieji tilteliai arba kitokie įtaisai, neleidžiantys sugadinti platforminio vagono grindų ir bortų.

1500.1. Nuleistais galiniais metaliniais bortais ratinę techniką (guminiais ratais) leidžiama ridenti tuo atveju, jeigu (200x350) mm ploto aikštelės apkrova ne didesnė kaip
35 kN.

1500.2. Neleidžiama ant iš anksto neparengtų vagono grindų sukioti vikšrinę techniką.

1501. Neleidžiama ant platforminio vagono grindų užvažiavusiu buldozeriu, vikšriniu traktoriumi ar ekskavatoriaus kaušu iš vagono iškrauti biralus ir suverstinį krovinį ar sunkųjį krovinį vilkti vagono grindimis.

1502. Mechanizuotai kraunant krovinius, platforminio vagono bortai turi būti nuleisti.

1503. Jei krovinį negalima vežti platforminiu vagonu su pakeltais bortais, tai krauto vagono bortai paliekami nuleisti, tačiau juos būtina įtvirtinti.

1504. Platforminio vagono pakeltieji bortai įtvirtinami pleištiniais uždoriais, kurie iki galo nuleidžiami žemyn, o nuleistieji bortai – užkabinami už žiedų, esančių ant vagono išilginių sijų, arba, jų nesant, pririšami viela.

1505. Jei krovinys kraunamas prie aukštosios (1100 mm ar aukštesnės) prekių platformos ir reikia permetamųjų tiltelių, tai prieš vagono atvarymą jo bortai nuleidžiami, o baigus krauti ir nuo šios platformos nuvarius vagoną – pakeliami ir įtvirtinami.

1506. Kai kraunami didieji konteineriai, prieš krovimo pradžią platforminio vagono bortai nuleidžiami, o baigus krauti – pakeliami ir įtvirtinami.

1507. Biralus iškraunant specialiais įtaisais būtina išsaugoti platforminio vagono grindis ir bortus.

1508. Bet kokį krovinį iš platforminio vagono iškraunančio įtaiso grandiklis ar peilis turi būti įtaisytas taip, kad tarp jo ir vagono grindų liktų ne mažesnis kaip 30 mm tarpas.

Ratukais ar slide platforminio vagono grindimis judančio grandiklio detalės neturi liesti vagono grindų ir neturi leisti žemiau jų nusileisti grandikliui krovimo proceso pradžioje ir pabaigoje.

XCIV skirsnis. Cisterniniai vagonai

1509. Į cisterninį vagoną skystis supilamas ir iš jo išpilamas laikantis ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių, Pavojingųjų krovinių vežimo taisyklių ir tokio vagono naudojimo žinyno reikalavimų.

1510. Skystis supilamas tik į tvarkingus, apsauginius vožtuvus turinčius, cisterninius vagonus.

Draudžiama į cisterninį vagoną pilamu skysčiu apipilti vagono važiuoklę ir stabdžių įrangą.

1511. Cisterninio vagono dangčiai ir išpylimo įtaisų dangteliai (kamščiai), supylus ar išpylus krovinį, o išpylimo įtaisų vožtuvai – prieš supilant ir išpylus krovinį, sandariai uždaromi.

1512. Draudžiama karštesnį kaip 100 °C temperatūros krovinį pilti į universaliuosius išpylimo įtaisus turintį cisterninį vagoną. Šis reikalavimas netaikomas garintiniams cisterniniams vagonams.

1513. Draudžiama daužant kūju ar šiaip svariais daiktais atidaryti cisterninio vagono apatinį išpylimo įtaisą, nuo šio vagono nuimti modernizuotų išpylimo įtaisų jungiamuosius vamzdžius ir, kad būtų pagreitintas krovinio išpylimas, cisternose sudaryti oro slėgimą bei atvira liepsna įšildyti vagone esantį skystį.

1514. Jeigu iš cisterninio vagono išpilamas šviežiu garu įšildytas skystis, tai išpylimo įtaisas ir angos gaubtelis uždaromi tik juos ataušinus (bent iki 50 °C).

1515. Tam, kad būtų išsaugotas rūgštims ir melanžui vežti skirtų cisterninių vagonų sveikumas:

1515.1. prieš pradedant pilti skystį, reikia išpylimo angos dangtį atidaryti tik vagono apžiūrai atlikti, o ją baigus, dangtį nedelsiant hermetiškai uždaryti (po dangčiu būtinai padedamas rūgščiai atsparus tarpiklis);

1515.2. siuntėjas, į cisterninį vagoną supylęs rūgštį, o gavėjas – ją išpylęs, privalo iš vagono pašalinti krovinio likutį ir drumzles, įsitikinti, ar yra rūgščiai atsparus tarpiklis (neigiamu atveju – būtinai jį padėti) ir nedelsiant uždaryti krovimo angos dangtelį, tvirtai užsukti jo sparnuotąsias veržles, vagoną užplombuoti, neutralizuoti ir nuo vagono išorės nuvalyti rūgšties patakus;

1515.3. į cisterninį vagoną pilamas ne karštesnis kaip 30 °C melanžas, vasarą – ne karštesnis kaip 40 °C. Draudžiama vagono pripylimo metu ruošti melanžą ar inhibituoti druskos rūgštį;

1515.4. naudojant šiuos vagonus, draudžiama gumos dangas liesti, įsprausti į plyšius ar zulinti pašaliniais kietais daiktais.

1516. Palikdamas nenaudojamą rūgštį vežusį cisterninį vagoną, siuntėjas (gavėjas) turi iš jo pašalinti krovinio likučius ir drumzles, neutralizuoti ir kruopščiai išvalyti cisternos vidų, įdėti rūgščiai atsparius tarpiklius ir sandariai uždaryti krovimo angų dangčius.

1517. Į cementvežę cisterną kraunamas ne karštesnis kaip 100 °C cementas.

1517.1. Sukrovus krovinį ar jį iškrovus, nuo vagono krovimo įrenginio jungiamojo vamzdžio ir iškrovimo mechanizmo sistemos dalių bei vagono išorės turi būti nuvalomi krovinio likučiai.

1517.2. Jeigu cementu užsikemša iškrovimo įtaiso jungiamasis vamzdis, tai jį išvalyti galima pagal šio vagono naudojimo žinyno reikalavimus.

1518. Draudžiama vagone išpjauti (išgręžti, pradaužyti, pradeginti) angas ir per jas iškrauti susigulėjusį krovinį, o valant – sugadinti vagono įtaisus.

XCV skirsnis. Izoterminiai vagonai

1519. Refrižeratoriniuose vagonuose, sekcijose ir termosiniuose vagonuose kraunant krovinius, su krautuvais leidžiama judėti tik grindų grotelėmis (guma uždengtomis grindimis – draudžiama).

1520. Krautuvo su kroviniu vieno rato didžiausia leistinoji apkrova F_{lim, max} į vagono grindis turi būti ne didesnė kaip 12 kN.

Jei krautuvo su kroviniu vienas ratas vagono grindis slegia didesne kaip 12,0 kN jėga, bet ne didesne kaip 15,0 kN, tai jo eigos takas turi būti išklojamas ne plonesniais kaip 3 mm storio metalo lakštais.

1521. Draudžiama izoterminius vagonus dezinfekuoti kaustinės sodos (techninis natrio hidroksido pavadinimas), chlorkalkių ir šarminio formaldehido (skruzdžių rūgšties organinis junginys) tirpalais, išskyrus normatyviniuose dokumentuose numatytus atvejus, kai reikia skubiai dezinfekuoti vagoną. Šiuo atveju izoterminiai vagonai dezinfekuojami mišiniu, kurio (14–16) procentų sudaro boraksas (tetroboro rūgšties natrio druska, antiseptikas), o likusiąją dalį – (3–4) procentų koncentracijos kaustinės sodos tirpalas.

1522. Draudžiama manevruoti postūmiais ir leisti nuo skirstomojo kalnelio refrižeratorinius traukinius bei nuo skirstomojo kalnelio paleistoms dvylikos ar penkių refrižeratorinių vagonų sekcijoms ir autonominiams refrižeratoriniams bei termosiniams vagonams trinkiuotis su vagonais, riedančiais jiems iš paskos ar stovinčiais užkalnio kelyne.

XCVI skirsnis. Specializuotieji vagonai

1523. Į specializuotąjį vagoną kraunamas tik toks krovinys, kuriam vežti šis vagonas skirtas.

1524. Siuntėjas privalo turėti būtiną įrangą kroviniui į specializuotąjį vagoną sukrauti, o gavėjas – iškrauti.

1525. Prieš kraunant krovinį į specializuotąjį vagoną, patikrinama:

1525.1. biralų temperatūra, drėgnumas ir kitos savybės (tuo išvengiama krovinio susigulėjimo, sušokimo į grumstus ir sušalimo);

1525.2. ar šis vagonas tinka pageidaujamam kroviniui vežti;

1525.3. ar techniškai sutvarkyta vagono krovimo įranga;

1525.4. ar nesugadinti krovinio įtvirtinimo įtaisai vagone, ar visi yra.

1526. Į nepatikrintus ir reikalavimų neatitinkančius specializuotuosius vagonus krauti krovinius draudžiama.

1526.1. Į gurvolvežius ir aglomeratui (į gabalus sukepintai smulkiai rūdai ir jos dulkėms) vežti skirtus atviruosius biralinius vagonus (hoperius) kraunamas ne karštesnis kaip 700 °C krovinys.

1526.2. Iš tokių vagonų iškrauti krovinį kranu su griebtuvais arba vagonų verstuvu galima tik gavus geležinkelio valdytojo leidimą.

1527. Naudojant biralinius vagonus (hoperius) turi būti laikomasi šių reikalavimų:

1527.1. kraunamas ne karštesnis kaip 70 °C cementas;

1527.2. vagone pakibęs (įstrigęs) krovinys pašalinamas tik specialiomis lopetėlėmis (žarstekliais) arba vibratoriais, sukeliančiais priverčiamąją jėgą, kuri amplitudėje neturi būti didesnė kaip:

1527.2.1. 6,4 kN, kai vibratorius įtaisomas apatinėje bunkerio dalyje ant kabių;

1527.2.2. 36,0 kN, kai vibratorius įtaisomas ant hoperio apatinio rėmo arba įrenginys prispaudžiamas prie vagono apatinio rėmo ir stovų.

Vagonui iškrauti vibratorius periodiškai įjungiamas ir išjungiamas (visas jo darbo ciklas neturi trukti ilgiau kaip minutę);

1527.3. draudžiama svirtimis (vamzdžiais, laužtuvais ar kt. daiktais) sukant iškrovimo mechanizmo rankinės pavaros vairaratį atidaryti ir uždaryti krovimo angų dangčius;

1527.4. baigus krauti, nuo krovimo angų antbriaunių, dangčių ir vagono būtina nuvalyti krovinio likučius, tvirtinimo svirtimis uždaryti dangčius, uždengti krovimo angas bei patikrinti iškrovimo įrenginių būklę.

1528. Naudojant pneumatinę iškrovimo pavarą turinčius biralinius vagonus (hoperius) turi būti laikomasi tokių reikalavimų:

1528.1. prieš pradedant iškrauti krovinį, būtina atidaryti pakrovimo angų dangčius;

1528.2. į iškrovimo mechanizmą tiekiamo oro slėgis neturi būti didesnis kaip 0,6 MPa;

1528.3. rankomis valdant iškrovimo mechanizmą, būtina vienu metu iš abiejų šonų atidaryti iškrovimo angų dangčius, tam panaudojant ne ilgesnes kaip 800 mm svirtis. Prieš atidarant dangčius fiksatorių reikia atlaisvinti nuo pavaros veleno;

1528.4. uždarius krovimo angų dangčius, būtina slieką palikti nedarbinėje padėtyje ir užblokuoti mechanizmą, kad jie savaime neatsidarytų;

1528.5. draudžiama atvira liepsna įšildyti užšalusius vamzdynus ir iškrovimo mechanizmo pneumatinės sistemos įtaisus bei drėkinimu sustabdyti cemento tekėjimą per iškrovimo angų dangčių nesandarumus;

1528.6. iš vagono krovinio likučius pašalinti galima ne sunkesniu kaip 2 kg mediniu plaktuku daužant metalines vagono dalis.

1529. Į bunkerinį pusvagonį naftos bitumas pilamas ir iš jo išpilamas pagal Pavojingųjų krovinių vežimo taisykles ir šių vagonų naudojimo žinyno reikalavimus.

1530. Naudojant bunkerinius pusvagonius turi būti laikomasi šių reikalavimų:

1530.1. pilti ne karštesnį kaip 150 °C naftos bitumą, be to, bitumo viršus turi būti bent 25 cm žemiau bunkerio viršutinės briaunos;

1530.2. kraunamas krovinys neturi patekti ant vagono važiuoklės arba ant stabdžių įrangos;

1530.3. bunkeriai turi būti iškraunami iš eilės;

1530.4. bunkeriuose sustingusį bitumą šildančių garų slėgis neturi būti didesnis

kaip 0,4 MPa;

1530.5. draudžiama bunkeriuose sustingusį bitumą iškirsti, įšildyti tokiais būdais, kad perkaistų bunkerių ar kitų vagono detalių metalas, bei visiškai suskystinti ir tokį išpilti.

1531. Naudojant dviaukščius vagonus lengviesiems automobiliams vežti, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

1531.1. prieš kraunant vagonus, iš automobilių eigos tako būtina pašalinti atramas;

1531.2. tiesia vagono aikštele važiuojančių automobilių greitis neturi būti didesnis kaip 4,2 m/s, o važiuojančių kreipiamąja aikštele ar iš vagono į vagoną – 1,7 m/s;

1531.3. automobilius sukrovus arba iškrovus, automobiliams važiuoti skirtas aikšteles būtina parengti vežti ir užfiksuoti kabliniais griebtuvais, o automobilių ratų atramas – įtvirtinti.

XCVII skirsnis. Visų tipų krovimo priemonės, išskyrus tas, kurios turi kaušinius griebtuvus

1532. Nestandartinės krovinių krovimo ir vagonų varinėjimo priemonės padaromos ir senos modernizuojamos pagal joms parengtus ir su geležinkelio valdytoju suderintus normatyvinius dokumentus.

Šių įtaisų gabaritai parenkami pagal GOST 9238–83.

1533. Vagono viduje naudojamos krovimo priemonės turi būti tokios konstrukcijos, kad jos be kliūčių patektų į vagoną ir galėtų jame laisvai judėti.

1534. Priemonės išbandomos pagal GOST 25.002–88.

Bandoma pagal geležinkelio valdytojo suderintą programą bei metodiką ir dalyvaujant gamintojo atstovams.

1535. Darbo metu su prekiniais vagonais besiliečiančias krovimo priemones periodiškai turi tikrinti komisija, kurios darbe dalyvauja geležinkelio valdytojo atstovai; tokia pat komisija patikrina pradedamas naudoti naujų tipų priemones.

XCVIII skirsnis. Krovimo priemonės, turinčios griebtuvus

1536. Suverstiniams kroviniams krauti skirto, ant plieninio troso (lyno) pakabinto griebtuvo (žiaunų keliamiems daiktams suimti) parametrai nustatomi pagal GOST 24599–87.

1537. Dvižiaunio griebtuvo plotis turi būti ne didesnis kaip 2,5 m, o nominali (neto) masė – 8000 kg.

1538. Daugiažiaunio griebtuvo mostas (judesys į šalis ar aukštyn ir žemyn) turi būti ne didesnis kaip 2720 mm, o visiškai išžioto tokio griebtuvo plotis – 2500 mm.

1539. Sučiauptų griebtuvo žiaunų pjaunamosios briaunos turi priglusti viena prie kitos; leidžiama, kad aukščio atžvilgiu jos prasislinktų ne daugiau kaip penktadaliu savo aukščio.

1540. Draudžiama krovinius krauti dantytais griebtuvais ir tokiais, kurių pjau namosios briaunos – aštrios arba jų sandūra – užleistinė.

1541. Medienos iškrovimo iš pusvagonių griebtuvams taikomi šie reikalavimai:

1541.1. išžioto griebtuvo išorinis ilgis turi būti ne didesnis kaip 2700 mm, vidinis – (2550±25) mm;

1541.2. vienoje žiaunų pusėje esančių pjaunančiųjų briaunų bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m;

1541.3. žiaunų briaunos apvalinimo spindulys turi būti ne mažesnis kaip 15 mm.

1542. Draudžiama griebtuvo dalis atremti į vagono konstrukcinius elementus.

1543. Ant vagone esančio krovinio griebtuvai nuleidžiami vertikaliai.

1544. Nuleidimo ant krovinio greitis, priklausantis nuo griebtuvų neto masės, nurodytas 98 lentelėje.

98 lentelė

Griebtuvo rodiklis	Norma
1. Masė (neto) kilogramais	1800	2000	2500	3000	3500	4000
2. Nuleidimo greitis (metrais per sekundę) ne didesnis kaip	0,36	0,33	0,28	0,24	0,22	0,20

1545. Greta ar virš vagono kranu keliant krovinį ar griebtuvus be krovinio turi likti ne mažesnis kaip 0,5 m tarpas.

1546. Jeigu krovinys iškraunamas ekskavatoriumi su didesnės kaip 3 m³ talpos kaušu arba nesilaikant šių Taisyklių 1483 punkto reikalavimų, tai turi būti imamasi vagono saugumą laiduojančių priemonių: nustatomas reikiamas griebtuvo kaušo išžiodinimas, įtaisomi smulkintuvai ir kt. įranga.

1547. Draudžiama semiant biralus griebtuvais užkabinti vagono grindis, griebtuvais trankant smulkinti krovinį ir griebtuvus mesti ant vagone esančio krovinio.

XCIX skirsnis. Vagonų verstuvai

1548. Vagonų verstuvų konstrukcija turi būti tokia, kad, jais iškraunant krovinį, pusvagonio vežimėlius veiktų verstuvo masės jėgos.

1549. Nuo atramų (vibratoriaus kablių, gnybtų atraminių sijų) vagono bortų viršutiniams rėmams tenkanti (ne didesnė už skaičiuotinę pusvagonio masę) bendra apkrova turi būti paskirstyta tolygiai abiem pusvagonio kėbulo sienom; leidžiama, kad vieną sieną veiktų didesnė apkrova nei kitą, jeigu apkrovų skirtumas ne didesnis kaip dešimtadalis šios apkrovos.

1550. Nuo pavienės atramos perduodama apkrova turi tolygiai pasiskirstyti visame vagono bortų viršutinių rėmų plotyje (ne mažiau kaip 0,8 m į ilgį), tačiau taip, kad neviršytų 98 kN keturašiui, 147 kN – šešiaašiui arba 196 kN – aštuonašiui pusvagoniui.

1551. Atramos mechaniškai sujungiamos su stangria medžiaga; atramos turi būti virš pusvagonio stovo.

1552. Verstuvo priremiamosiomis sienelėmis silpninami pusvagonio smūgiai; prie sienelių tolygiai vienu metu prispaudžiami pusvagonio stovų išoriniai paviršiai.

1553. Priremiamosios sienelės mechaniškai sujungiamos su stangria medžiaga (armuojamos) pagal GOST 15150–69.

1554. Prie pusvagonio viršutinės sijos besiliečiantys vagonų verstuvo vibratoriai vienam vagonui virpesius turi suketi ne didesne kaip 88,0 kN jėga, esant (24–25) Hz dažniui.

1555. Vagonų verstuvo nuolydis turi būti ne didesnis kaip 2°12'; keturašių ir šešiaašių pusvagonių iškrovimo verstuvų nuolydis gali būti iki 3°10'.

1556. Verstuvuose turi būti įtaisyti darbo ciklo pabaigos jungikliai, rotoriaus ir ant jo platformos esančio pusvagonio būklės signalizacija.

1557. Jeigu verstuvais iškraunamame pusvagonyje, kurio neišnaudotas visas talpumas, sukrautas vagono apkalą gadinantis (drėgni rūdos koncentratai, į luitus sušalęs ar kt.) krovinys, tai, šiuo atveju, verstuvuose įtaisomi vagono šonų apsauginiai skydai.

Jeigu, prieš iškraunant vagoną, jame krovinys purenamas, tai skydų galima neįtaisyti.

1558. Vagonų verstuvo automatinė blokuotė neturi leisti suktis rotoriui, kol iš verstuvo dar neišvarytas anksčiau iškrautas vagonas ar tebedirba vagonų stumtuvas, ir dirbti vagonų stumtuvui, kol tebesisuka rotorius.

1559. Vagonų verstuvo automatinė įranga neturi leisti, kad rotoriaus sūkio dažnis (n) būtų didesnis kaip 0,073 rad/s (0,7 apsisukimo per minutę), kol pusvagonis remsis į verstuvo priremiamąją sienelę.

1560. Vagonų verstuvo vibratoriai įjungiami ne ilgesniam kaip 10 s ciklui.

1561. Pusvagonyje į monolitą sušalęs krovinys iškraunamas tik tada, kai pasidaro birus.

Tokį krovinį leidžiama iškrauti bokštiniais vagonų verstuvais su apsauginiu skydu.

1562. Draudžiama pusvagonius iškrauti verstuvais, kurių sugedę spyruokliniai taukšai, gnybtai, atramos, sugedę blokuotės arba signalizacijos įtaisai ar pažeista su vagono elementais besiliečiančios guminės armuotės (žr. šių Taisyklių 1553 punktą) didesnė ploto pusė.

1563. Kiekvieną verstuvais iškrautą pusvagonį būtina kruopščiai apžiūrėti, į jiems skirtas vietas sudėti iškritusias detales, angų dangčius uždaryti ir užfiksuoti juos uždoriu, pašalinti kitus, krovimo metu atsiradusius, gedimus.

Būtina nuvalyti krovinio likučius nuo vagono automatinės sankabos įrenginių.

C skirsnis. Krautuvai

1564. Vagonuose ir konteineriuose dirbti leidžiama su automobiliniais ir elektriniais krautuvais.

Pagrindiniai šių krautuvų parametrai nurodyti 99 lentelėje.

1565. Krautuvo šakiniai griebtuvai turi atitikti GOST 22172–76 ir ISO 2328–93,
2330–74, 2332–74 reikalavimus.

1566. Krautuvai turi nuvažiuoti nuo vagono rampos (tiltelio) ar konteinerio ir ant jų užvažiuoti esant 10 procentų įkalnei.

1567. Krautuvo su kroviniu vieno rato dinaminė apkrova į konteinerio grindis turi būti ne didesnė kaip 27,3 kN, kai su grindimis besiliečiančios ratų dalies vidutinis slėgis ne didesnis kaip 1,92 MPa.

99 lentelė

Rodiklis	Norma
Nominalus krovumas kilogramais	630; 800	1000; 1250; 1500; 1600; 2000
Atstumas nuo krovinio masės centro iki šakinio griebtuvo atlošo milimetrais	400;
	500*;	500; 600*
	600*
Krautuvo gabaritinis aukštis (milimetrais), kai neapkrautas šakinis griebtuvas pakeltas iki 1250 mm, ne daugiau kaip**		1950; 2080
Krautuvo gabaritinis aukštis (milimetrais) šakiniam griebtuvui laikant krovinį, ne daugiau kaip		1850; 1950; 2080
* Tinkamiausia reikšmė.
** Gabaritinis aukštis nustatomas, kai krautuvo griebtuvai yra vertikalioje padėtyje.

1568. Krautuvo su kroviniu vieno rato didžiausia leistinoji apkrova į vagono grindis turi būti ne didesnė kaip 22,0 kN, kai su grindimis besiliečiančios ratų dalies vidutinis slėgis ne didesnis kaip 1,0 MPa.

1569. Krautuvai turi būti su šviestuvais vagono ir konteinerio vidui apšviesti.

1570. Krautuvo ratai turi būti su guminėmis padangomis, o atstumas tarp ratų –ne mažesnis kaip 750 mm.

1571. Krautuvo gabarito viršus visada turi būti 100 mm žemiau vagono durų angos viršaus.

1572. Krautuvo šakės su kroviniu turi būti pakeltos ne mažiau kaip 200 mm virš vagono grindų, o atlošas – visiškai atlenktas.

1573. Dengtuosiuose vagonuose kraunant antrąjį ar trečiąjį krovinių aukštą, kroviniai ar krautuvo vežimėliai neturi remtis į vagono stogo elementus; būtina palikti ne mažesnį kaip 100 mm tarpą.

1574. Iš dengtojo vagono biralus iškraunančiuose nuolatinio veikimo savaeigiuose krautuvuose įrengiami ribokliai, neleidžiantys krautuvo pjaunamajam elementui užkabinti vagono grindis, šonines ir galus.

1575. Dengtuosiuose vagonuose dirbantys savaeigiai krautuvai turi būti lygiais (be išsikišančių metalinių briaunų, krumplių ar kitų elementų) ratų ar jų vikšrų paviršiais.

Kai krautuvų važiuoklėse yra išsikišančių elementų, visas vagone esantis tokių elementų eigos takas išklojamas (4–5) mm storio metalo lakštais.

1576. Nesušalusių ir supurentų biralų iš pusvagonio iškrovimo elevatorinio tipo kaušiniuose krautuvuose įtaisomi mechanizmo judėjimo vagone ribokliai, kurie tarp išsikišančių krautuvo darbinių elementų ir vagono galinių durų bei grindų išlaiko ne mažesnį kaip 50 mm tarpą. Krautuvo kaušas turi būti ne platesnis kaip 2,5 m, o jo ašis kraunant biralus turi sutapti su išilgine pusvagonio ašimi.

1577. Biralus iškraunant elevatorinio tipo kaušiniais krautuvais, pusvagonis iš abiejų galų įtvirtinamas ratstabdžiais.

CI skirsnis. Vibratoriai ir purentuvai

1578. Ant pusvagonio viršutinio rėmo įtvirtinami vibratoriai (5000 kg ar sunkesni), kurių priverstinė jėga pagal amplitudę neturi būti didesnė kaip 88 kN, esant (24–25) Hz dažniui.

1579. Draudžiama naudoti savaeigius vibratorius, jeigu gretimų vagonų aukščio skirtumas didesnis kaip 150 mm.

1580. Kiekvienas su pusvagonio viršutiniu rėmu besiliečiantis ir vibravimo virpesius perduodantis atramos elementas turi būti ne trumpesnis kaip 3 m, jei vibratorius veikia trinkių ir vibracijos režimu, ir ne trumpesnis kaip 2,5 m, jei vibratorius veikia tik vibracijos režimu.

1581. Kontaktuojantys atramos elementų paviršiai turi būti gludūs, be išsikišančių siūlių ir iškyšų.

1582. Vibratoriai uždedami be smūgių ir tokiu būdu, kad perdengtų po du, prie pusvagonio abiejų šonų pastatytus, stovus (gretimus ir esančius virš vežimėlio).

Iškraunant pusvagonį, vibratorius gali veikti tik 420 s.

1583. Per purenamo krovinio masyvą savo poveikį perduodantys vibruojantys kaištiniai purentuvai neturi sukelti didesnę kaip 196 kN jėgą.

1584. Vibruojantys purentuvai – krautuvai (jie krovinį supurena ir iškrauna, virpindami pusvagonio kėbulą) naudojami kartu su nukreipiančiaisiais įtaisais, įtaisytais taip, kad neleistų purentuvo vibruojančioms detalėms liesti pusvagonio konstrukcinių elementų.

Tokio įrenginio parametrai vibruojant krovinį turi atitikti šių Taisyklių 1582 punkto reikalavimus, o krovinį iškraunant – šių Taisyklių 1583 punkto reikalavimus.

1585. Vibraciniuose kaištiniuose purentuvuose, purentuvuose – iškrautuvuose, vibracinėse gręžimo mašinose ir specialiuose įrenginiuose su pleištiniais, peiliniais, kaušiniais ar kitokio tipo grandikliais įtaisomi automatiniai ribokliai, kurie tarp mašinos darbinių dalių ir vagono galų, šoninių ir grindų išsaugo ne mažesnį kaip 50 mm tarpą, kuris nekeičiamas tiek savaeigei mašinai judant išilgai vagono, tiek vagoną ridenant po įrenginiu.

1586. Automatinių riboklių neturinčias mašinas leidžiama naudoti, kai veikimo metu šitaip ribojamas mašinų darbinių dalių kilnojimas:

1586.1. sutampant įrenginio ir geležinkelio ašims, horizontaliai matuojamas atstumas tarp kelio ašies ir darbinės dalies kraštinio kontūro turi būti ne didesnis kaip 1,3 m;

1586.2. atstumas tarp bėgio galvutės lygio ir žemiausiai nusileidusios darbinės dalies kontūro – ne mažesnis kaip 1,5 m;

1586.3. atstumas nuo vagono plokštumos galo iki darbinės dalies kraštinio kontūro – ne mažesnis kaip 50 mm.

1587. Ant rezonansinės vibracinės mašinos tilto stangriai įtvirtintam vagonui perduodamų horizontalių virpesių pagreitis vagono grindų lygyje neturi būti didesnis kaip
12 m/s², o vertikalių – 9 m/s².

1588. Tiltinių ir netiltinių mašinų sukeliamų horizontalių virpesių amplitudė neturi būti didesnė kaip 110 mm, o vertikaliųjų – 25 mm.

Ant mašinos sumontuotosios geležinkelio vėžės skersinis posvyris neturi būti didesnis kaip 10 laipsnių; tarp vėžės bėgių galvučių lygio gali būti 265 mm skirtumas.

1589. Iškraunant krovinius būtina, kad mašinos mechanizmai (ciklo metu) vagonų automatinės sankabos įtaisus išilgai vagono veiktų (196–980) kN jėga.

1590. Ant mašinos tilto ir mašinos prieigose suklotų bėgių ašys gali būti pasislinkę ne didesniu kaip 20 mm atstumu.

1591. Iškraunant krovinį, vagono stabdžiai išjungiami; jų įranga įtvirtinama įtaisais, neleidžiančiais savaime pajudėti pavaros svirtims.

1592. Draudžiama mašina iškrauti krovinį, jeigu neįtvirtintos vagono durys (atdaros vagono durys įtvirtinamos veržtuvais, neleidžiančiais durims trinksėti į atramas, o uždaros – papildomu durų užrakto elementu).

1593. Mašinoje įtaisomos blokuotės, kurios neleidžia užridenti vagono ant tilto ar nuo jo nuridenti, kol mašina neparengta tam tikrai operacijai atlikti; be to, įtaisomi gretbėgiai prie viršutinio bėgio (mašinos prieigose ar ant jos tilto).

1594. Krovinį iškrovus, būtinai patikrinamas vagono stabdžių pneumatinės sistemos sandarumas ir prisukami atsipalaidavę srieginiai vagono elementų jungikliai.

CII skirsnis. Vagonų šildyklos

1595. Konvekciniu būdu šildomų vagonuose sušalusių krovinių šildyklose turi būti aušinimo įranga (jeigu numatyta būtinoji aušinimo veiksena), temperatūrinės veiksenos įšildymo sekcijoje automatinės registracijos ir įšildymo leistinosios temperatūros ribojimo įrenginiai, tikrinamųjų temperatūros matuoklių komplektas bei ašidėžes ir stabdžių įrangą nuo drėgmės apsaugantys įtaisai.

1595.1. Draudžiama naudoti šildyklas, jeigu šių įrenginių nėra:

1595.1.1. prie šilumnešio įvado į sekciją;

1595.1.2. mažiausiai trijose vietose išilgai sekcijos: 1500 mm virš bėgių galvučių lygio ir už (200–250) mm nuo vagono šoninių bortų;

1595.1.3. ant vagono (antro nuo sekcijos vartų) stabdžių cilindro;

1595.1.4. prie vagonų aušinimo vandens įvadų.

1596. Kai šiluma į šildyklą tiekiama be pertraukų, vagono stabdžių cilindro temperatūros matavimo periodiškumas suderinamas su geležinkelio valdytoju.

1597. Naudoti leidžiama tik tokias šildyklas, kurios išbandytos krovinį įšildant vagonuose su mediniais ir metaliniais kėbulais.

1598. Vagone sušalusį krovinį įšildant šildyklose, draudžiama svarbiausius vagono mazgus įšildyti labiau negu nurodyta šių Taisyklių 1473 punkte.

1598.1. Kai šildykloje įšildomas cisterniniame vagone esantis skystis, tai, be prieš tai nurodytų temperatūros šildykloje apribojimų, vadovaujamasi ir darbo su sprogiosiomis medžiagomis (1-os klasės pavojingaisiais kroviniais) saugos reikalavimais.

1598.2. Kai šildykloje įšildomos pusvagoniuose esančios energetinės arba koksuojančios anglys, temperatūra sekcijoje turi būti ne aukštesnė kaip 100 °C.

1599. Dengtuosiuose vagonuose esančias degiąsias medžiagas ir tepalus draudžiama įšildyti šildyklose.

1600. Šildyklose įšildant sušalusius krovinius nustatomas vagonui nekenksmingas temperatūros režimas:

1600.1. Kai darbinė temperatūra sekcijoje ne aukštesnė kaip plius 60 °C, vagono buvimo laikas šildykloje be aušinimo įrangos neribojamas;

1600.2. Kai darbinė temperatūra sekcijoje (60–100) °C, vagonas šildomas ne ilgiau kaip vieną valandą; jei kroviniui įšildyti reikia daugiau laiko, tai šildykloje įrengiama aušinimo sistema. Sekcijoje gali būti maksimali 130 °C temperatūra.

1601. Aušinimo įrangą turinčioje vagonų šildykloje apatinė aušinimo sistema įsijungia, kai stabdžių cilindras įšyla daugiau kaip iki 55 °C, o sekcija – iki 100 °C (šildyklos procesų visuma neleidžia išsijungti aušinimo sistemai, kol nepasibaigęs krovinio įšildymo procesas).

Viršutinė aušinimo sistema įsijungia, kai temperatūra sekcijoje pasiekia 100 °C. Vėliau ši sistema įsijungia kiekvieną valandą (180 s ciklas) ir likus 300 s iki vagono išvarymo iš šildyklos.

1602. Aušinimo vanduo (be mechaninių ar cheminių priemaišų) turi būti tolygiai pilamas ant vagono detalių ir mazgų per visą šildyklos ilgį.

1603. Slėgimas vandentiekio tinkle turi būti ne mažesnis kaip 0,25 MPa, o vandens temperatūra – ne aukštesnė kaip 25 °C.

1604. Prieš varant vagonus į šildyklą, iš stabdžių sistemos turi būti išleistas oras ir sujungtos stabdžių vamzdyno žarnos.

1605. Prieš vagono nuvarymą į šildyklą, kurioje yra drėkinimo sistema stabdžių įrenginiams aušinti, ant vagono mazgų ir detalių pritaisomi šie apsauginiai įtaisai:

1605.1. guminė grįžtė arba apkaba ant stabdžių cilindro koto, neturinčio sandarinimo riebokšlio;

1605.2. sandarinimo įtaisai (nuo koto pusės, ten, kur priekinis dangtelis sujungtas su stabdžių cilindro korpusu);

1605.3. guminiai kaiščiai (oro skirstytuvo atmosferinėms angoms užkimšti);

1605.4. apsauginiai įtaisai (ant automatinio režimo slopintuvo ir svirtinės pavaros tvarklo);

1605.5. aklidangčiai (jais užsandarinamos galinių vagonų stabdžių vamzdyno žarnos).

1606. Vagonus iš šildyklos išvarius, būtina:

1606.1. nuimti prieš tai įtaisytas stabdžių įrangos apsaugines priemones;

1606.2. patikrinti stabdžių veikimą (įjungiant ir atleidžiant);

1606.3. patepti visus svirtinės pavaros ir stabdžių cilindro stūmoklio eigos automatinio reguliatoriaus lankstų sujungimus;

1606.4. patikrinti ašidėžių būklę.

1607. Jei iš ritininių guolių ašidėžės teka tepalas, tai tokį vagoną turi apžiūrėti vagonų ūkio specialistas ir išsiųsti į vagonų depą remontui.

Kai vagone sušalęs krovinys visu pajėgumu įšildomas šildykloje su viršutiniu šildymo vamzdynu, šilumnešio temperatūra turi būti: ne aukštesnė kaip 160 °C patenkant į sekciją,
90 °C – sekcijoje ir 60 °C – išeinant iš jos.

1608. Kai vagone sušalęs krovinys įšildomas kombinuotai (viršuje minimaliai, apačioje didžiausiu pajėgumu), leistinosios temperatūros nustatomos atsižvelgiant į tai, kiek (stipriai ar nestipriai) įšalęs krovinys.

Jei krovinys stipriai įšalęs (kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 20 °C), šilumnešio temperatūra turi būti: ne aukštesnė kaip 170 °C pirminiam krovinio apačios įšildymui, sekcijoje – 100 °C, išeinant iš sekcijos – 65 °C.

CIII skirsnis. Krovinių plūktuvai, vagonų valytuvai, krovimo angų dangčių uždarytuvai ir kitokia įranga

1609. Biralai vagonuose plūkiami pagal šių Taisyklių II dalies reikalavimus.

1610. Mechaninio valytuvo šepečio šerių prispaudimo lyginamasis slėgis turi būti ne didesnis kaip 3 kgf/cm².

1611. Hidrauliniu principu valant pakrovai ruošiamą pusvagonį turi būti išvengta drėgmės patekimo į ašidėžes, stabdžių įrangą ir oro magistralę.

1612. Dujų dinamikos principu vagonus valantis turboreaktyvinis įrenginys vagono mazgus ar detales neturi įkaitinti daugiau kaip nurodyta šių Taisyklių 1473 punkte.

Tuo tikslu įrenginyje įtaisomas vagono detalių temperatūros kontrolinis įtaisas (leidžiama naudoti portatyvinį). Be to, jei vagonai valomi uždaroje patalpoje, dujų intensyvių srautų zonoje abipus vagono įtaisomi apsauginiai ekranai.

1613. Prieš varant vagonus valyti, būtina sujungti stabdžių magistralės jungiamąsias žarnas, galines duris uždaryti abiem velkėm, o paliktas atdaras – įtvirtinti.

1614. Draudžiama:

1614.1. įjungti valymo įtaiso variklį, kol vagonas stovi po įtaiso užvožu;

1614.2. leisti dirbti įtaiso varikliui, jei po įtaiso užvožu sustojęs vagonas;

1614.3. varyti pusvagonius valyti, jei bent viena jo ašidėžė neuždengta dangteliu.

1615. Būtina patikrinti išvalyto vagono techninę būklę ir prireikus suremontuoti vagoną.

1616. Mechaniniais įtaisais atidaromos dengtųjų vagonų durys gali būti veikiamos ne didesne kaip 8,4 kN jėga, perduodama per ąsą ir (arba) per turėklą, esantį ant užpakalinio durų aprišalo, taip, kad tarp vieno iš jų ir vertikalios plokštumos, einančios per išilginę vagono simetrijos ašį, susidarytų ne didesnis kaip 5 laipsnių kampas.

Jei užgriuvus kroviniui arba sugedus vagono detalėms durų negalima atidaryti rankomis arba su tam skirtais įtaisais ir reikia naudotis kitokiais mechanizmais, tai padaryti galima tik stebint geležinkelio įmonės atstovams.

1617. Mechaniniais įtaisais uždaromi pusvagonio iškrovimo angų dangčiai gali būti veikiami ne didesne kaip 7,8 kN jėga, perduodama vienu amortizuotu (smūgio poveikį silpninančiu, švelninančiu) kontaktu, kurio plotas ne mažesnis kaip 500 mm2, arba dviem kietais kontaktais, kurių kiekvieno plotas 500 mm2 ir kurie įremiami į gembę arba į angos dangčio apkalą.

1618. Prieš pusvagonio iškrovimo angų dangčių uždarymą mechaniniais įtaisais, nuo dangčių reikia nuvalyti krovinio likučius.

_________________

Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV/7

1 priedas

(41 p.)

Forma KR–101

KROVINIO PAKROVIMO IR ĮTVIRTINIMO

BŪDO PROJEKTO PATIKROS

AKTAS

Šis aktas surašytas 200___ m. ______ d. ________________________________________________  stotyje,

(pavadinimas)

dalyvaujant šios sudėties komisijai:

Komisijos nario pareigos	Einamos pareigos	V., pavardė
Pirmininkas
Narys
Narys
Narys

Komisija paskirta _______________________________________________  įsakymu/potvarkiu* Nr. _____

(nurodyti, kieno įsakymu/potvarkiu ir datą)

Komisija išnagrinėjo ______________________________________________________  pateiktus brėžinius,

(siuntėjo pavadinimas)

aiškinamąjį raštą su įtvirtinimų apskaičiavimais ir nustatė, kad suprojektuotasis pakrovimo ir įtvirtinimo būdas laiduoja krovinio stabilumą ir saugų traukinių eismą. Krovinys neišsikišęs už pakrovos gabarito.

Siuntėjo pateiktas krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projektas suderintas

Komisijos nario pareigos	Parašas	V., pavardė
Pirmininkas
Narys
Narys
Narys

_____________

* Kas nereikalinga, užbraukti

_________________

Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV/7

2 priedas

(81.3 p.)

Forma KR–105

Krovinio galinės stoties viršininkas komisijos narių (geležinkelio įmonės ir krovinio gavėjo atstovų) pasirašytą aktą per tris darbo dienas pateikia

Krovinių vežimo valdybos Krovinių skyriui

VAGONŲ PATIKROS AKTAS

Sis aktas surašytas 200_ m. _________ mėn. __ d. ________________________________________  stotyje,

(pavadinimas)

dalyvaujant šios sudėties komisijai:

Komisijos nario pareigos	Einamos pareigos	V., pavardė
Pirmininkas
Narys
Narys
Narys

Komisija paskirta ______________________________________________  įsakymu/potvarkiu* Nr. ______

(nurodyti, kieno įsakymu/potvarkiu ir datą)

Komisija pakrovą patikrino šiuose vagonuose:

Vagono			Krovinio			Pastaba
Nr.	krovumas, t	tara, t	masė, kg	pavadinimas	vienetų skaičius ir kiekvieno vieneto masė, kg
1	2	3	4	5	6	7

_____________

* Kas nereikalinga, užbraukti

Nustatė:

1. Krovinys pakrautas ir įtvirtintas pagal Krovinio krovimo ir įtvirtinimo būdo projektą (toliau – Projektas). Projektas, brėžiniai ir apskaičiavimai pridedami.

2. Aptikti šie Projekto neatitikimai (Skiltis pildoma tik aptikus Projekto neatitikimą):

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

Neatitikimų priežastys:

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

3. Ant vagono grindų ir ant krovinio yra nubraižytos brėžinyje nurodytos kontrolinės juostos.

Patikrintų vagonų charakteristika:

Vagono			Krovinio		Pastaba
Nr.	krovumas, t	tara,t	masė, kg	rūšis
1	2	3	4	5	6

Su kiekvienu vagonu iš viso buvo atlikta ________ bandomųjų trinkių, kai į nepajudinamai stovinčią vagonų grupę greičiu nuo _____ m/s iki _____ m/s trenkiasi laisvai riedantis vagonas.

Po kiekvieno trinkio aptikti šie krovinio ir įtvirtinimo elementų pokyčiai:

Vagono Nr.	Trinkio Nr.	Laisvai riedančio vagono greitis, m/s	Krovinio skersinis poslinkis, mm	Po trinkio aptikti krovinio įtvirtinimo elementų defektai (aprašoma išsamiai)
1	2	3	4	5
	1
	2
	3
	4
	5
	6
	7
	8
	9
	10
	11
	12

Krovinys vežtas ________________________________________________________________  kelio ruože.

(nurodomi kelio ruožą ribojančių stočių pavadinimai)

Bendra krovinio rida _______ km, vežimo greitis iki ______ m/s (______ km/h); km vežta ______ m/s (________ km/h) greičiu.

Aptikti šie pakrovos ir krovinio įtvirtinimo elementų pokyčiai:

Vagono Nr.	Krovinio poslinkis, mm	Aptikti krovinio įtvirtinimo elementų defektai (aprašoma išsamiai)	Pastaba
1	2	3	4

Išsamiai susipažinusi su krovinio bandomojo vežimo (trinkiuojant ir vežant traukinyje) rezultatais, komisija nusprendė, kad išbandytas krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo būdas: ___________________________.

(tinkamas/netinkamas)

Komisija siūlo:

1) prieš bandomąjį krovinio vežimą pakeisti šiuos krovinio įtvirtinimo elementus:

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

2) padaryti šiuos krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo būdo pakeitimus:

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

Komisijos nario pareigos	Parašas	V., pavardė
Pirmininkas
Narys
Narys
Narys

PASTABA. Formatas A 3, horizontalus, dvipusis

_________________

Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV/7

3 priedas

(87 p.)

Forma KR–109

KROVINIO BANDOMOJO VEŽIMO

___________ AKTAS Nr. ________

(data)

Geležinkelio ir pradinės stoties pavadinimas
Siuntėjo pavadinimas
Geležinkelio ir galinės stoties pavadinimas
Krovinio pakrovimo data
Meteorologinės sąlygos	krovinį pakraunant
	krovinį iškraunant
Krovinio vežimo atstumas, km
Krovinio vežimo trukmė, h

Komisijos nario pareigos	Parašas	V., pavardė
Pirmininkas
Narys
Narys
Narys

Antroji formos KR–109 pusė

Pildoma pradinėje stotyje						Pildoma galinėje stotyje
Įrašo eilės Nr.	Vagono		Krovinio			Aptiktas krovinio poslinkis vagone, mm		Aptikti krovinio įtvirtinimo elementų defektai	Išvada dėl krovinio krovimo ir tvirtinimo būdo tinkamumo
	Nr.	krovumas, t	pavadinimas	masė, kg	įtvirtinimo elementų pavadinimas ir jų skaičius
						išilginis	skersinis
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10

PASTABA. Formatas A4

_________________

Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV/7

4 priedas

(94 p.)

Forma KR–110

KROVINIO BANDOMOJO VEŽIMO
KONTROLINĖ KORTELĖ

Krovinio pavadinimas

Geležinkelio ir pradinės stoties pavadinimas

Geležinkelio ir galinės stoties pavadinimas

Krovinio pakrovimo data

Krovinio iškrovimo data

Krovinį lydi ir pakrovos būklę stebi ___________________________________________________________  

(nurodyti, kieno įsakymu/potvarkiu ir datą)

įsakymu/potvarkiu* Nr. ______ paskirta komisija:

Komisijos nario pareigos	Einamos pareigos	V., pavardė
Pirmininkas
Narys
Narys
Narys

Antroji formos KR–110 pusė

Vagono numeris, tikrinimo data ir stoties pavadinimas	Poslinkis**, mm		Vagono defektai	Krovinio įtvirtinimo elementų defektai	Išvados dėl galimybės toliau vežti krovinį (galima, negalima)
	išilginis	skersinis
1	2	3	4	5	6
** Šiose skiltyse pažymima: 1) vagonai apžiūrėti prieš juos paleidžiant nuo kalnelio; 2) vagonai apžiūrėti juos nuleidus nuo kalnelio

___________________

* Kas nereikalinga, užbraukti

_________________

Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių

5 priedas

ATESTATŲ, SUTEIKIANČIŲ TEISĘ SUDARYTI KROVINIŲ KROVIMO Į GELEŽINKELIŲ RIEDMENIS IR ĮTVIRTINIMO JUOSE SCHEMAS, IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Atestatų, suteikiančių teisę sudaryti krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemas, išdavimo tvarkos apraše (toliau – aprašas) nustatoma atestatų, suteikiančių teisę sudaryti krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemas (toliau – atestatai), išdavimo, galiojimo atšaukimo ir pakeitimo tvarka, taip pat veiklos sąlygos, kurių privalo laikytis asmenys, turintys atestatus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

2. Atestatai pagal aprašą išduodami fiziniams asmenims.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

3. Atestatai išduodami neterminuotam laikui.

II. ATESTATUS IŠDUODANTI INSTITUCIJA IR JOS ĮGALIOJIMAI

4. Atestatus išduoda ir jų formas tvirtina Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija).

5. Atestate pateikiami šie duomenys:

5.1. atestatą išdavusios institucijos pavadinimas;

5.2. atestato numeris;

5.3. atestato išdavimo data;

5.4. atestato gavėjo vardas, pavardė;

5.5. atestato gavėjo veido atvaizdas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-398, 2011-07-04, Žin., 2011, Nr. 83-4061 (2011-07-09), i. k. 1112210ISAK0003-398

6. Inspekcija turi teisę:

6.1. išduoti arba atsisakyti išduoti atestatą;

6.2. pakeisti arba atsisakyti pakeisti atestatą;

6.3. atšaukti atestato galiojimą;

6.4. kitų apraše ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų teisių.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

7. Inspekcija privalo:

7.1. tvarkyti atestatų apskaitą;

7.2. visus pagal aprašą priimamus sprendimus pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktais;

7.3. vykdyti kitas apraše ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

III. REIKALAVIMAI ASMENIMS, PAGEIDAUJANTIEMS GAUTI ATESTATĄ, IR ASMENIMS, TURINTIEMS ATESTATĄ

8. Asmenys, pageidaujantys gauti atestatą, ir asmenys, turintys atestatą, privalo:

8.1. turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą;

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-117, 2011-02-28, Žin., 2011, Nr. 27-1306 (2011-03-03), i. k. 1112210ISAK0003-117

8.2. turėti galiojantį krovinių krovimo ir įtvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimą, kurį išduoda Inspekcija;

8.3. turėti krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemų sudarymo tvarką, patvirtintą jo parašu. Šioje tvarkoje turi būti nurodyta:

8.3.1. krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemų sudarymo dokumentų įforminimo tvarka;

8.3.2. krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemų sudarymo aiškinamojo rašto turinys, kuriuo jie vadovaujasi rengdami aiškinamuosius raštus vežant konkrečius krovinius;

8.3.3. krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemų sudarymo skaičiavimo atlikimo tvarka;

8.3.4. krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemų braižymo tvarka.

IV. ATESTATŲ IŠDAVIMO TVARKA

9. Asmenys, pageidaujantys gauti atestatą, Inspekcijai pateikia šiuos dokumentus:

9.1. prašymą, kuriame nurodomi duomenys apie asmenį: vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;

9.2. aukštojo universitetinio išsilavinimo arba aukštojo koleginio išsilavinimo diplomo kopiją;

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-117, 2011-02-28, Žin., 2011, Nr. 27-1306 (2011-03-03), i. k. 1112210ISAK0003-117

9.3. krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemų sudarymo tvarką.

9¹. Prašymas ir apraše nurodyti dokumentai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į Inspekciją), elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą, siunčiami registruotuoju laišku, prašymo ir apraše nurodytų dokumentų skaitmeninės kopijos siunčiamos Inspekcijos interneto svetainėje nurodytu elektroninio pašto adresu arba Geležinkelių transporto valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – VGI IS) užpildoma elektroninė prašymo forma.

Papildyta punktu:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

10. Inspekcija, gavusi asmens prašymą ir dokumentus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos privalo priimti motyvuotą sprendimą dėl atestato išdavimo arba atsisakymo išduoti atestatą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-592, 2012-09-06, Žin., 2012, Nr. 107-5432 (2012-09-14), i. k. 1122210ISAK0003-592

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

10¹. Inspekcija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos informuoja asmenį apie gautą prašymą, patikrina, ar prašyme nurodyti visi duomenys, ar kartu su prašymu pateikti visi apraše nurodyti dokumentai. Apraše nurodyta informacija asmeniui pateikiama tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, išskyrus tuos atvejus, kai prašyme nurodytas kitoks informacijos gavimo būdas.

Papildyta punktu:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

11. Inspekcija, nustačiusi, kad nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi reikiami pagal aprašo reikalavimus dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša asmeniui, pageidaujančiam gauti atestatą, ir nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Laikas, per kurį asmuo yra įpareigotas pateikti Inspekcijai reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus, į sprendimo dėl atestato priėmimo laiką neįskaitomas. Jeigu per nustatytą terminą asmuo nepašalina nurodytų trūkumų, prašymas nenagrinėjamas. Apie tai asmuo informuojamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo nenagrinėti prašymo priėmimo dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

12. Prašymams ir kitiems apraše nurodytiems klausimams nagrinėti Inspekcija sudaro komisiją iš 3 narių. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, aprašu ir Inspekcijos viršininko patvirtintu Komisijos darbo reglamentu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

13. Komisija pagal pateiktus duomenis ir (ar) dokumentus įvertina, ar asmenys atitinka apraše nustatytus reikalavimus, ir teikia Inspekcijos viršininkui motyvuotą išvadą išduoti atestatą arba neišduoti atestato.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

14. Inspekcija, gavusi motyvuotą Komisijos išvadą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima atitinkamą sprendimą – išduoti atestatą arba neišduoti atestato.

15. Atestatas neišduodamas, jeigu Komisija pateikė Inspekcijai motyvuotą išvadą neišduoti atestato.

16. Inspekcijos sprendimas išduoti atestatą arba jo neišduoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pateikiamas asmeniui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

V. ASMENŲ, TURINČIŲ ATESTATĄ, VEIKLOS SĄLYGOS IR ŠIŲ SĄLYGŲ LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

17. Atestuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą vykdo Inspekcija.

18. Neteko galios nuo 2013-10-11

Punkto naikinimas:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin. 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

19. Asmenys, turintys atestatą (toliau – asmenys), privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, šio aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimą juose, reikalavimų.

20. Asmenys negali savo vardu įgalioti kitų asmenų vykdyti atestate nurodytos veiklos.

21. Inspekcijos darbuotojams atliekant atestuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą, asmenys privalo pateikti visus Inspekcijos reikalaujamus duomenis ir dokumentus.

22. Neteko galios nuo 2013-10-11

Punkto naikinimas:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin. 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

VI. ATESTATŲ galiojimo ATŠAUKIMAS IR PAKEITIMAS

23. Atestato galiojimas atšaukiamas, jeigu:

23.1. asmuo pateikia prašymą atšaukti atestato galiojimą;

23.2. paaiškėja, kad atestatui gauti buvo sąmoningai pateikti klaidingi duomenys ar suklastoti dokumentai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

24. Inspekcija, priėmusi motyvuotą sprendimą atšaukti atestato galiojimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu arba per VGI IS praneša asmeniui apie šį sprendimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

25. Atšaukus atestato galiojimą, asmeniui draudžiama vykdyti atestuojamą veiklą.

26. Pasikeitus asmens duomenims, asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų turi pateikti prašymą pakeisti turimą atestatą ir pateikti asmens duomenų pasikeitimą patvirtinančius dokumentus. Šis prašymas teikiamas mutatis mutandis aprašo IV skyriaus nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

27. Atšaukus atestatą, asmenys, pageidaujantys gauti naują atestatą, kreipiasi į Inspekciją šiame apraše nustatyta tvarka.

VII. INFORMACIJA APIE ATESTATŲ IŠDAVIMĄ, atestatų ATŠAUKIMą. ATESTATŲ APSKAITA

28. Inspekcija, išdavusi atestatus, atšaukusi atestatų galiojimą, pakeitusi atestatus, apie tai paskelbia Inspekcijos interneto svetainėje ir VGI IS. Skelbime nurodomi šie duomenys:

28.1. asmens vardas, pavardė;

28.2. atestato numeris;

28.3. atestatų išdavimo, atestatų atšaukimo, atestatų pakeitimo datos ir teisinis pagrindas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

28¹. Atestato galiojimą patvirtina įrašas Inspekcijos interneto svetainėje viešai skelbiamame Asmenų, turinčių atestatus, sąraše ir VGI IS. Asmeniui, kuriam išduotas atestatas, suteikiama teisė peržiūrėti ir atsispausdinti VGI IS suformuotą atestatą, kuriame nurodomas asmens vardas, pavardė, atestato išdavimo data, atestato numeris.

Papildyta punktu:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

28². Elektroninius atestatus suformuoja VGI IS. Inspekcija, asmeniui pageidaujant, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išduoda pažymą apie atestato išdavimą.

Papildyta punktu:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

29. Neteko galios nuo 2013-10-11

Punkto naikinimas:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin. 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30. Neteko galios nuo 2013-10-11

Punkto naikinimas:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin. 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

31. Neteko galios nuo 2013-10-11

Punkto naikinimas:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin. 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

32. Pateikti prašymai ir kiti dokumentai saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

33. Už atestato išdavimą, atestato pakeitimą imama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.

34. Inspekcijos sprendimai, susiję su aprašo taikymu, gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

Papildyta priedu:

Nr. 3-419, 2010-07-07, Žin., 2010, Nr. 83-4400 (2010-07-14), i. k. 1102210ISAK0003-419

LITERTŪRA

Techninės krovinių krovimo ir tvirtinimo sąlygos. M., 1988 (rus. Технические условия погрузки и крепления грузов. М., 1988).

Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklės ADV/6. V., 2000.

Politechnikos žodynas. V., 1984.

Čižas A. Medžiagų atsparumas. V., 1993.

PAKEITIMŲ REGISTRAVIMO LAPAS

Pakeitimo		Pakeisto teksto vieta
numeris	tvirtinimo data

_________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-419, 2010-07-07, Žin., 2010, Nr. 83-4400 (2010-07-14), i. k. 1102210ISAK0003-419

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 3-611 "Dėl Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo ir papildymo

2.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-117, 2011-02-28, Žin., 2011, Nr. 27-1306 (2011-03-03), i. k. 1112210ISAK0003-117

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 3-611 "Dėl Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių" pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-398, 2011-07-04, Žin., 2011, Nr. 83-4061 (2011-07-09), i. k. 1112210ISAK0003-398

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 3-611 "Dėl Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

4.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-592, 2012-09-06, Žin., 2012, Nr. 107-5432 (2012-09-14), i. k. 1122210ISAK0003-592

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 3-611 "Dėl Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

5.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-507, 2013-09-30, Žin., 2013, Nr. 106-5244 (2013-10-10), i. k. 1132210ISAK0003-507

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 3-611 "Dėl Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo